Re: Mason'o butas

by **Arabella Petrova** Antr. 08 12, 2014 11:43 am

*Pagaliau turėdama dukterį greta, ji negalėjo ne akimirkai atitraukti savo akių nuo jos veido. Jis buvo tobulas, lygiai toks, kokį jį buvo mačiusi savo baisiausiuose košmaruose, kurie kankino kiekvieną kart užmerkiant akis. Ji kad ir kiek daug vilčių dėjo į tai, kad kada nors joms teks susitikti, tyliai vylėsi, kad tai nenutiktu tuomet, kai ji jau bus subrendusi moteris, nieko nenorinti žinoti apie moterį, kuri pagal viską turėtu vadintis jos biologine motina. Įvertinant tai, kad tiek Katherine, tiek Mason charakteriai buvo labai sunkūs, suaugusi Victoria net girdėti nieko nenorėtu apie tuos, kurie ją tariamai "paliko". Todėl dabar, kuomet mergaitė pagaliau buvo su savo mama, Katherine, kad ir kokį begalinį skausmą jautė nuo verbenos nuoviro, stengėsi išlaikyti labai ramią veido išraišką. Ji buvo laiminga, ir tai suvaidinti nebuvo įmanoma, jos pačios akys išdavė tai, kad dabar ji pagaliau atrado paskutinę šukę, iš sudužusio veidrodžio, kuriuo įvardino savo gyvenimą. Palenkusi galvą arčiau mergaitės, lūpomis, atsargiai, tarytum mergaitė būtu snaigė, kuri nuo jos kvėpavimo galėtu ištirpti, paliečia jos kaktą. Kaip tik tuo metu sumerkusi akis, vos girdimai, sušnabžda* - Myliu tave, mano mažyte. - *Atmerkusi akis, ji nestipriai prispaudė mergaitę sau prie krūtinės, pati tuo tarpu nukreipdama akis į kalbančio pusę. Jo žodžiai vis dar vedė ją iš kantrybės. Kaip po velnių jis gali tikėtis kad ji ims ir išmes iš galvos tai, kad buvo iškeista? Vėl. Neigiamai supurčiusi galvą, ir labai norėjusi atsikelti ant kojų, bet paprasčiausiai pabijodama rizikuoti tuo, kad gali nuvirsti, suprunkščia* - Mano kalba skamba kaip pamišėlės? O kaip tavo, kai tu reikalauji manęs neliesti tos moters? Esi labai naivus, jei manai kad aš pasivesiu ant to. Jos pačios labui, ji verčiau dingtu kuo toliau iš mano akiračio. Ir jei bent per metrą pamatysiu ją šalia savo dukters, už savo veiksmus neatsakau. Kartą ir tu nespėsi suleisti man to suknisto nuoviro, ir ji kris. Nes, man vienodai šviečia kas ji. Kad ir pragaro valdovo paskutinė palikuonė, bet, man šlykštu vien pagalvoti apie tai, kad ji galėjo prisisvajoti kaip augins Victoria. Kaip... - *Jos mintys nukrypo ties Meisonu, ir ji nevalyvai įsistebėjo į jo lupas. Nutildama, ir nestipriai prikąsdama savo apatinę lūpą, galiausiai nusuko savo akis, nuspręsdama kad neverta tęsti tos pačios temos. Ji savo nuomonės nepakeis, kad ir kaip tai būtu bandoma įaiškinti. Ji nekentė Davinos, jos net nepažinodama. Tuo labiau kad jos didžioji daiktų dalis dar buvo šiame bute, o tai veikė tik dar labiau neigiama prasme. Ji vėl atsuko savo akis į Lockwood'o pusę* - Aš nesu kvaila, nerizikuočiau tuo, kad per mane nukentėtu Victoria. Kaip manai kodėl, pasirūpinau tuo, kad faktiškai visiems taip ir likčiau mirusi? - *Jam ištarus savo finalinį klausimą, jos veide pradingo prieš tai buvusios emocijos, tapo neįmanoma perskaityti tai, kaip paveikė Katherine šis klausimas. Bevažiuodama čia, ji labiau nei ką kitą, troško grįžti pas jį. Net dabar, akivaizdžiai rodydama savo kaprizus, ji nejučia kas kart vis dirstelėdavo į jį. Katherine mylėjo šį vyrą, ir tai greičiausiai buvo nepakeičiama. Tačiau savigarba paprasčiausiai jai negalėjo leisti taip imti ir pasiduoti jam. Ji viduje šaukė "Taip!! Velniai griebtu, kaip tau iš viso liežuvis apsivertė to paklausti?! Juk grįžau čia todėl, kad myliu tave!", tačiau išorė išdavė ką kitą. Pakeldama akis, ji vėl įsistebėjo į jo veidą, kuomet prasitarė* - Aš nežinau... - *Liežuviu perbraukdama per savo lupas, eilinį kartą neigiamai supurtė galvą* - Šiuo metu mus riša tik Victoria, geriausia taip ir palikti. Tuo labiau... Manau, tavęs laukia ta, aukštakulnių savininkė. - *Šiek tiek išlenkusi savus antakius, vėl sugrąžina dėmesį į mergaitę, kuri žaidė su jos pakabuku*

by **Dean Winchester** Antr. 08 12, 2014 5:31 pm

Poros pokalbiui kaip tyčia pamaišė ant grindų iškritęs Katherine Pierce mobilusis telefonas, pareikšdamas apie savo egzistavimą garsiu, vibracijos garsu. Ekrane atsirado užrašas apie ką tik priimtą balso žinutę. Numeris buvo įvestas į telefono knygą, pavadinimu "medžiotojas". Tam, kuris ankščiau ar vėliau nuspaudė žinutės perklausos mygtuką, pasigirdo vyriškas, labai žemas balsas: - "- Aš prie automobilio, o tu turi daugiausia penkias minutes tam kad išnešti man raktelius. Nes kitaip, Pierce, aš pats praeidamas pro visus butus, išsiaiškinsiu kur slepiesi. O toks laiko gaišimas neapsimokėtu nei man nei tau. Tad prašyčiau, būk tokia maloninga."

by **Mason Lockwood** Tr. 08 13, 2014 5:06 am

Ziuredamas kaip svelniai ji elgesi su mergaite, kaip i ja ziurejo... Tai buvo graziausias jo kada matytas vaizdas. Bet tai taip pat bylojo dar kai ka. Pierce nebuvo atsisakiusi jausti, ji nebuvo ta saltakrauje pabaisa, Katherine samoningai rinkosi zudyti uzuot gryzusi pas ji. Jis nesuprato kaip viskas galejo taip pasikeisti... Dar pries nelaime jiedu buvo artimesni nei kadanors, bent jau jis taip mane. Jos atsakymas buvo siek tiek netiketas. Kai jis prabilo jo balsas buvo kimus :
-Vadinasi tai viskas? Jei tu manai, kad taip bus geriausiai, as neturiu kitos iseities kaip su tavimi sutikti ...-jis prisedo ant lovos atsukdamas jai nugara. Is kisenes issitraukes mobiluji zvilgteli i nuo Taylerio gauta zinute. Turint omenyje, kad sunenas buvo kuriam laikui dinges is jo akiracio, prasymas ji aplankyti skambejo kiek itartinai, bet jis jaute pareiga mat buvo ji apleides ir del to ji jau buvo emusi grauzti sazine. -Klausyk, as turiu kuriam laikui islekti, tai del Taylerio, -atsisukes i mergina vien is ipratimo uzdejo ranka jam ant kojos. Sutikes ne itin tuo patenkinta Pierce zvilgsni, blankiai sypteli. -Atleisk, manau prireiks siek tiek laiko, kad nuo to atprasciau. Palinkes prie Victorios pabuciuoja mergaites kakta ir siek tiek kistelejes smakra paksteli i prie kudikio palinkusios Katherine lupas. -Buk gera ir jei kas, skambink, -jo lupu kamputyje susmezavo sypsnis.Pakiles nuo lovos jis patrauke prie duru ir pakeliui nusitrauke juosmeni juosusi ranksluosti bei persimete ji per peti. -Laukis mane nuziurinejusi, Pierce,-jau pradinges tarpduryje jis nusisypsojo. Jis ketino ja priversti savo pasirinkimo pasigaileti ir gerai zinojo kaip tai pasiekti. Jos isdidumas eme virsu, bet Katherine buvo pernelyg pavydi, kad susitaikytu su jo viengungisku gyvenimo budu, ypac dabar kai jie nori to ar ne,privales gyventi po vienu stogu.
Apsirenges jis dar karta ikiso galva i savo miegamaji. Jis atrode kupinas givybes,o jo nuotaika buvo pakili. -Man reikes tavo masinos rakteliu,-istieses ranka pirstais parodo,kad si juos galini jam pameteti. Ji rankose laike savo mobiluji ir strode isbalusi labiau nei iprastai. -Kas? Kas dabar? -atsiduses jis surauke antakius.

by **Arabella Petrova** Tr. 08 13, 2014 5:41 am

*Katherine ilgai buvo nukreipusi savo žvilgsnį į ant rankų laikomą mergaitė, tai buvo aišku, laikyti dukrą prie savęs jai teikė begalinį laimės ir ramybės pojūtį. Ir nors ji buvo besąlygiškai alkana, o verbena atėmė iš jos visas galias, suteikdama vien tik fizinį skausmą ir silpnumą galūnėse, tai buvo ne motais. Visgi, jos antakiai savaime išsilenkė kuomet išgirdo pritarimą savo pačios nuosprendžiui. Tai buvo taip keista... Ji pirmą kart buvo liudininke to, kad Lockwood'as nusprendė jos atžvilgiu nuleisti rankas. Ji šiek tiek prasižiojo, ir tos nuostabos, kuri buvo apniaukusi jos miną, paslėpti buvo neįmanoma. Savigarba Katherine gyvenime užėmė labai svarbią vietą, tiek pat svarbūs buvo ir jos jausmai šiam vyrui. Kartus skysčių gumulas nuslydo gerkle, kuomet ji vėl pakėlė savo akis, nukreipdama žvilgsnį į jo pusę. Ji ketino prabilti, tačiau atrodė kad tuo metu nesugebėjo iš savęs išspausti ne vieno žodžio. Ji manė kad jis gerai suėmęs ją, sukratys už tokius pareiškimus, visgi nutiko priešingai. Teko susitaikyti su savo pačios veiksmų atoveiksmiais. Jai tai baisiai nepatiko, bet kito pasirinkimo paprasčiausiai nebuvo. Jo prisilietimas, ir vėliau labai lengvas lūpų susilietimas, privertė ją trumpam susimerkti* - Meisonai... - *Akys vėl buvo atmerktos, kuomet ji šiek tiek palenkė galvą, jo staigus nuosprendis kažkur išeiti, dzingtelėjo kaip susitikimas su ja. Todėl jos šaltas, abejingas balsas vėl davė apie save žinią* - Tau reikėtu išmokti mažiau viską komplikuoti. Jokių prisilietimų, turės tapti mūsų naujausia taisykle. - *Dviprasmiška mina, ir tas taip greitai užfiksuotas jo nužiūrėjimas, kuomet kažkuriuo metu jo kūno nedengė niekas. Jis vis dar, jei ne stipriau, vedė ją iš proto. Liežuviu perbraukusi sau per lūpas, ji vos pastebimai šyptelėjo* - Velniava, tu toks karštas... - *Neaišku ar tai liko neišgirsta ir nepastebėta, tačiau komentuoti savo reakcijos, kuri aišku buvo akivaizdi, ji neketino. Tuomet Lockwood'ui trumpam pradingus, ji palinkusi, pakėlė savo mobilų telefoną. Žinutė, kurią perklausė, jai nesukėlė malonių pojūčių. Naivu buvo manyti kad jos nesuras. Bet... Ji visiškai pamiršo apie tai, kad prieš atvykstant čia, pirmiausia reikėjo atsikratyti transporto priemone. Ji paprasčiausiai taip troško susitikti su juo, kad atsargumo priemonės iškrito iš galvos. pametusi telefoną ant patalinės, ištraukė raktelius iš vis dar vilkėtos odinės striukės* - Automobilis ne mano. Jis priklauso medžiotojui, iš kurio jį pavogiau. Tik nieko nesakyk... Bet, jis čia. Ir akivaizdžiai labai jau trokšta atsiimti savo laužą. - *Ji niekad nebuvo senovinių automobilių gerbėja, todėl pavadinimas kurį pritaikė transporto priemonei, kuri greičiausiai yra dvigubai brangesnė, nei butas, kuriame buvo, buvo jos manymu labiausiai tinkamas. Gilus įkvėpimas, ir ji pametė raktelius į jo pusę* - Tavo dėka, aš per silpna kad nusileisti ten. Taigi, dabar tai tavo problema...

by **Mason Lockwood** Tr. 08 13, 2014 10:28 am

-Musu situacija yra zodzio komplikuota sinonimas, Kat, -pasigirdo Masono balsas is svetaines, kur jis inirtingai ieskojo savo automobilio rakteliu kol galop prisimine, jog juos padkolino Davinai. Zodziai, kuriuos Katherine uzteko vos susnabzdeti buvo uzfiksuoti Lockwoodo klausos ir tai priverte jis nusisypsoti. -Man zinoma malonu,bet tai jau tampa seksualiniu priekaviavimu, Katherine Pierce, -jis buvo pasirenges priversti ja netekti savitvardos, siaip ar taip jiedu retai kada paleisdavo daugiau nei 24 valandas po vienu stogu nepasimyleje.
Izenges i kambari ir sugaves raktelius, kuriu prase jis jau buvo betraukiantis isejimo link kai merginos zodziai priverte jo gera nuotaika kone isgaruoti. -Zinoma uzkalbeti sumauta mirtingaji ir graziuoju pasiimti jo masina buvo per daug.. Tai butu tiesiog nelogiska, ar ne Katherine? -Jo balsas buvo sarkastiskas. -Tau reikejo paskui dave atsitempti susikta medziotoja? -nebesusitvardes jis pakele balsa. -Dievazi, noreciau ir vel tau nusukti spranda,moterie, -kad ir kaip stengesi ant jos pykti, tai niekada ilgai netrukdavo ir blogiausia tai,jog Katherine geriau nei kas kitas tai zinojo. -Vadinasi man teks srebti tavo kose ir juo atsikratyti. Taip tipiska, Katherine. Ar yra dar kas nors ka tureciau zinoti?

by **Arabella Petrova** Tr. 08 13, 2014 12:08 pm

- Vadinasi šiuo klausimu galėsi pasiskųsti savo mergšei, nes aš dar ilgai neapleisiu tavo akiračio. - *Ji atsargiai perkėlė mergaitę ant lovos vidurio, tuo pačiu metu apkamšydama ją kaldra iš visų pusių, kad nenutiktu taip, kad ji atsitiktinai iškristu. Sunkiai iškeldama kojas iš lovos, prisilaikydama atsitiktinių daiktų, ji pasiekė praėjimą į kitą kambarį, kaip tik tuo metu, kai Lockwood'as pasirodė tarpdury. Ji palenkė galvą, veide išspausdama šiokią tokią, lapišką išraišką. Jos akių plyšiai susiaurėjo, kuomet ji vos nepažeidusi savo pačios išsakytos taisyklės, ištiesė į jį savo ranką, trūko kelių colių, kad šie susiliestu, kuomet ji laiku patraukusi savo nagus nuo jo kūno, pirštus prispaudė prie savo lūpų. Šiek tiek sujudėjusi, ji te pratarė* - Norėtum, bet negali, o ir iš tiesų nenori. Nes... Sprendžiant iš tavo atsisveikinimo, aš tebesu vienintelė tavo gyvenimo puošmena. - *Vėl gūžtelėdama pečiais, ji praslinko pro šalį, tarytum būtu bandžiusi jo namuose rasti ką nors, kas primintu kraujo donorų maišelius. Žvilgsniu bandydama nužiūrėti aplinką, ji palengviukais pasiekė virtuvę, kur atidariusi šaldytuvą, susidūrė su faktu, kad jame nieko panašaus nebuvo* - Mhm, pagarba. Tačiau man būtina pasimaitinti, tad būk toks geras, ir pasirūpink tuo, begrįždamas. - *Į klausimą apie tai ar jam būtina ką nors žinoti, ji labai nenorėjo sakyti. Juk prieš kelias dienas pati vos nepadarė klaidos, dėl kurios save būtu pati nusmaugusi. Giliai įtraukusi oro, nusprendžia paaiškinti* - Jis mano berniukas žaisliukas, tiksliau toks buvo prieš tave. Tad... Kaip supranti, šiokia tokia pagarba. Ir. Na gerai, aš skubėjau, ir mintis apie užkalbėjimą netoptelėjo, mat ketinau mašina atsikratyti, vos tik įvažiavau į miestą. Bet, padariau klaidą. Kaip matai... - *Pauzė* - Nenori srėbti mano košės, gali važiuoti autobusu. Nors, kiek atsimenu, tu ir pats turi neblogą mašiną. Bent jau jos galinę sėdynę, kapotą... Ir taip toliau.

by **Mason Lockwood** Tr. 08 13, 2014 6:19 pm

Jam paslapcia patiko, jog ji pavydejo, juolab dabar. Ji nusipelne buti nubausta ir tai buvo ideali bausme, juk laki merginos vaizduote eme piesti viska, ka jis jai pasufleruodavo, uzteko tik uzsimimti ir ji isivaizdavo ji su kita. Nieko neatsakes jis tik dviprasmiskai syptelejo. -Man teks permiegoti su labai daug moteru kol rasiu ka nors, kas prilygs tau,bet neturiu kitos iseities, -vienas jo lupu kamputis isdavikiskai pakilo. Nors stengesi apsimesti, jog jam jos reakcija neidomi,vienu akies krasteliu ja seke. Pro akis nepraslydo ir tai, jis ji tik per plauka neistiese ranku i jo puse.
-Kraujo atsargos beigesi, bet nera to blogo kas neiseitu i gera. Jei busi alkana, nebereiks saves badyti verbenos svirkstais, poveikis panasus. Sio buto palikti viena negali, o Victoria taip pat negali niekur eiti, tikiuosi tai supranti?
Jos paaiskinimas kas per vienas yra tas medziotojas, jis surimtejo. Negalejo buti tikras, kad ji nezaidzia jo paties zaidimo ji erzindama, taciau vien mintis, kad lauke jos laukiantis asmuo yra vyriskos lyties atstovas ir jis yra daugiau nei artimas draugas Katherine ji priverte Trumpam prarasti savitvarda. Jo veidas apniuko,o zandikaulis isitempe. Mergina greiciausiai tai perskaite jo grimasoje,taciau nuleides jai nieko daugiau pasakyti, jis pasisuko isejimo link. Jis nekente kad negalejo tramdyti pavydo taip pat kaip su tuo negalejo kovoti ir Katherine, vien mintis apie ja kito vyro glebyje verte ji spausti kumscius stipriau. Kai durys uzsidare, pasigirdo garsas,kuris reiske, jog prie iejimo i laiptine buvusios pasto dezutes buvo sumaitotos vieno jo rankos smugio.

Greitu zingsniu pasiekes masinu stivejimo aikstele jis nuspaude mugtuka turejusi atsakinti dureles automobilio, kurio raktelius jos laike savo rankose. Masina atskirti buvo nesunku, may aikstele buvo kone tuscia,maza to prie jos lukuriavo zmogus,kuris beregint i ji atsisuko. Priejes arciau jis dirbtinai nusisypsojo. Sypsena buvo nenaturali. -Nebaigi ratai, tu tikriausiai tikejaisi isvysti Katherine.
Atleisk,kur mano manieros.. -Jis istiese ranka, taciau vos vaikino desine nevalingai pakilo pasisveikinti, Masonas smoge jam i veida. To akivaizdziai nesitikejes vyras nugara atsireme i sau priklausiusi automobili,is nosies sruvo kraujas. -Masonas, -jo veida papuose dabar jau nuosirdi, sypsena vaiko,kaledu ryta gavusio tai ko prase senelio. -Gal pradekim nuo to.. Pasakyk man bent viena priezasti kodel tureciau nesukisti tavo lieso kunelio i bagazine ir nenustumti kartu su masina nuo artimiausio skardzio? -Jis per ilgai tramde vampyriska savo puse,kuri su didziule agresijos banga prasiverze it nevaldoma lavina is vulkano, kuri pazadino pavydas del mylimos moters.

by **Dean Winchester** Kv. 08 14, 2014 3:57 am

Pasilikimas šiame mieste Winchester'iui nebuvo aktualus, vien todėl kad visa aplinka priminė tuos, sunkius laikus, kuomet teko kautis su bet kuo, kas pasitaikydavo po ranka, tuo pačiu metu ginti kvankštelėti pradėjusį jo brolį, jo dukterį ir savo paties antrą pusę, kuri buvo nemažiau paveikta panašių įvykių. Jie visi buvo traumuoti, jie buvo žmonės, būtent todėl visų keliai ir pasibaigė taip skirtingai. Samuelis baigė psichiatrijos klinikoje, Jessica su dukra išvyko kitur, o Cassidy, baigė pakasta po žeme, šio miesto kapinėse. Todėl vienintelis jo troškimas buvo susigrąžinti transporto priemonę, ir mauti atgal namo. Visgi, laikas spaudė. Merginai pasivogusiai jo mašiną, buvo likusios kelios minutės ir jis jau ketino atsitraukti nuo Impalos, kuomet prieš akis pasirodė vyriškasis siluetas. Sulaukęs netikėto svečio, jis natūraliai atmetė savo pečius, bandydamas įsiklausyti į tai kas buvo pradėtą sakyti, negana to, jis net bandė tiesti ranką pasisveikinimui. Tačiau gautas smūgis, kaip mat nuleido šį ant žamės. Nuo smūgio jėgos, pasisukęs bei delnais įsirėmęs į automobilio kapotą, pirmiausia sumurmėjo sau po nosimi: - Laimingasis tėtušis, žinoma. Ko dar buvo galima tikėtis iš Katherine? - Dešiniosios rankos pirštais perbraukęs sau per panosę, nusivalė dalį kraujo, kuris pasirodė po to, kai jo nosis negražiai lūžo. Pasisukdamas į pasirodžiusio pusę, jis akivaizdžiai buvo nepatenkintas, nors veide mirguliavo lengva, paniekinanti šypsenėlė.
- Tikriausiai paaiškinimo kad atvažiavau ne tavo mergos, o mašinos, bus per mažai? - Numanydamas kad dabar dar gali gauti, ištiesdamas rankas, ėmė stabdyti: - Palauk, palauk. - Tai buvo keista, nes prieš daug metų, jis ir pats buvo įklimpęs į panašią situaciją, todėl kuo puikiausiai suvokė tai kad erzinti dabar būtu beprasmiška, tuo labiau kad Katherine buvo paminėjusi tai, kad jos "išrinktasis" buvo pusiau vilkas, pusiau vampyras. Dean'as nors ir patyręs medžiotojas, bet dabar prie savęs neturėdamas ne menkiausio ginklo, buvo it kūdikis, pastatytas prieš transformerį: - Nieko nebuvo. Ji kreipėsi į mane dėl vaiko. Negaliu neigti, norėjau daugiau, bet ji pabrukusi uodegą pabėgo. Ir kaip suprantu pas tavęs. Man tereikia mašinos, ir jau po penkių minučių nei matysi mane, nei girdėsi. Kaip ir aš, nelabai turiu noro susidaužti taurėmis, su vienu iš jos kadrų.

by **Arabella Petrova** Kv. 08 14, 2014 5:53 am

*Katherine buvo pakankamai klastingas asmuo, tačiau dažniausiai savęs sukontroliuoti prie šio asmens, paprasčiausiai nesugebėdavo. Vienaip ar kitaip, jos nevalyvi veiksmai atspindėdavo tai, ar jai patinka ar nepatinka tai kas yra daroma ar sakoma. Jo visai nesubtilios užuominos apie kitas moteris, jai kėlė neapsakomą nepasitenkinimą, ir tai matėsi net iš jos kintančių judesių. Dievaži, ji buvo pasiruošusi užmušti kiekvieną, kuri bent kartą nužiūrėtu jį, nes vis dar buvo užtikrinta tuo, kad jis yra jos, tiek pat, kiek ji yra jo. Katherine vos sujudino savo antakius, nutaisydama tokią miną, tarytum jos niekaip nepaveikė jo žodžiai apie galybę kitų, kurias teks praeiti* - Tavo užduotis neįmanoma, pone Lockwood'ai. Tokios kaip aš, rasti nesugebėsi. Todėl jau dabar turi priprasti prie to, kad tenkintis teks tik likučiais... - *Tuo metu kai ji tai kalbėjo, viena ranka buvo sukibusi į šaldytuvo, kurio nespėjo uždaryti, rankeną. Žinoma, iš vidaus kilęs pavydo priepuolis, buvo bandomas sutramdyti, kuomet pasigirdo ganėtinai garsus trakštelėjimas. Rankena liko suspausta jos delne, tačiau jau daug toliau nuo šaldytuvo durų. Atkreipusi dėmesį į laikomą daiktą, ji tik nuleido akis. Jos veidas išdavė viską... Ji liko nieko nepasakiusi, kuomet jis pasisuko išeiti. Tik nusekė jį žvilgsniu. Vien mintis apie tai, kad dabar jis išvažiavo pas kitą, budino jos viduje tą pačią negailestingą personą, kurią ji kaip ir stengėsi pažaboti. Dabar svarbiausia buvo ne tai, juk ji pati pasirūpino tuo, kad jis būtu atstumtas. Tai kokio velnio ji dabar elgiasi taip kaprizingai? Matomai ji buvo tiesiog per daug pripratusi prie to, kad jis neatsitraukia, kad ir ką ji darytu ar sakytu. Šį kartą, jis žaidė jos pačios kortomis, sukčiaudamas ir versdamas žaidimo vidury, ją jaustis taip, tarytum ji jau pralaimėjo savo sugalvotą žaidimą. Rankena ganėtinai greitai atsidūrė šiukšlių dėžėje, o Katherine dėmesį patraukė dūžio garsas, kuris sklido iš laiptinės. Jos veide šmėkštelėjo menkas šypsnis, buvo aišku kad tai Lockwood'o darbas, ir greičiausiai daugiau ar mažiau susietas su jos esybe. Šia akimirka ji net negalvojo apie tai, kad susitikimas automobilių parkavimo aikštėje gali būti ne iš pačių maloniausių, bet, ji žinojo tiek, kad Meisonui nekainuos nieko atstovėti prieš žmogų. Virtuvė, o ir kiti buto kambariai buvo apkrauti svetimais daiktais, kuri buvo visiškai ne Katherine skonio. Ji buvo labai išpuikusi, labai rafinuota persiona. Jos drabužių spinta greičiausiai kainuotu dvigubai tiek, kiek galima būtu sukloti už gerą rančą. Jos skonis buvo nepriekaištingas pradedant nuo apatinių ir baigiant viršutiniais drabužiais. Todėl matyti daiktus kuriuos buvo pratusi vilkėti Davina, jai buvo nemalonu. Veikti nebuvo ką, kuomet mergaitė nusprendė nusnūsti pietų miego... Tuomet ir prasidėjo. Katherine pasigavusi juodus, šiukšlėms skirtus maišys, ėmė krauti visus šiems namams netinkamus daiktus. Drabužiai, higienos priemonės, batai, plaukų žnyplės, kosmetika ir kitą, viskas pakankamai greitai atsirado maišuose prie durų. Ji pasirūpino tuo, kad būtas būtu beveik toks, kokį atsiminė. Jame karaliavo vyriška dvasia, su šiek tiek vaikiškų daiktų. Jai net nepatiko tai, kas buvo išrinkta Victoriai, ir akivaizdžiai numirkta ne Mason'o. Juk jis kuo puikiausiai žinojo savo vampyrės skonį, ir vaikui ji pateiktu tik tai kas būtu geriausia. Dabar galimybės pasirūpinti naujais daiktais, nelabai buvo. Nors... Telefono pagalba ji susisiekė su kažkokio restorano administratore, paprašydama kad ši atvyktu su menku maisto užsakymu. Tai buvo geras planas, mat ji laisvai galėjo užburti atvykstantį asmenį, ir jo dėka ne vien pasimaitinti šviežiu krauju, bet ir nusiųsti jį atsikratyti senais daiktais, nuperkant tokius, kurie jai patiktu. Besitvarkant ji šiek tiek sukaito, todėl, nusiimdama savo kūną akivaizdžiai pabrėžiančius drabužius, užsivilko Lockwood'o marškinius, kuriuos perrišo diržu, "padarydama" trumpą suknelę. Ji laukė kol pasirodys "maistas", taip, būtent asmuo, kuriuo ši galėtu pasimaitinti*

by **Mason Lockwood** Kv. 08 14, 2014 10:34 am

Buvo sunku pasakyti kas ji erzino labiau, tai, jog priesais ji stovintis vyras turejo kazkokiu rysiu su Katherine ar tai,kad jis buvo medziotojas. Masonas ju nemego. Zmones neturejo teises kistis i ju pasauly. Pasauly, kuris jiems nepriklause. Antgamtines butybes egzistuoja jau nuo neatmenamu laiku ir viskas eme prarasti pusiausvyra butent tuomet kai i visa reikala savoury trigrasi eme kisti medziotojai.
-Link i masina,-pametes vaikinui raktelius, kuriuos sis nors to akivaizdziai ir nesitikejes, mikliai sugavo. -Man reikia transporto priemones, beto turim apie si bei ta pasikalbeti,-pastebejes kaip vaikinas eme valytis krauja po nosimi, lupu kampuciu sypteli. -Galvok, kad siandien tavo laiminga diena,-leisdamas suprasti,kad sulauzyta nosis yra geriausiai kas jam siandien galejo nutikti,jis isitaise keleivio sedyneje mat jo vairuotojo pazymejimas buvo likes jo paties automobilyje ir jis maziausiai norejo buti apkaltintas automobilio vagyste ir dar ikaito paemimu. I gps programa ivedes adresa netoli nuo tos vietos kur gyveno Tayleris, palaukia kol Deanas uzimta vairuotojo pozicija. -Tu daugiau nesiartinsi prie mano namu ar Katherine ir as pazadu artimiausio savo virsmo metu taves nesudraskyti i sumautus gabalus,-masinai pajudejus jis is svarko kisenes issitrauke cigarete,kuria is kart prisidege.
Kai jiedu pasieke rajona, kuriame gyveno jo giminaitis, navigacine sistema pranese, jog keliones tikslas buvo pasiektas. Masonas nebuvo linkes svaidytis grasinimais,bet buvo pasirenges vaikinui smogti zemiau juostos. Jis pats gerai nusimane apie automobilius todel gerai suprato, kad Dean vairuojama "mazyle" buvo ypac brangi. Kai automobilis sustojo jis be jokiu pastangu, tarytum keleivio puses langas butu padarytas toli grazu ne is stiklo, ji sudauze ir tokiu budu atsidares sutomatiskai keliones metu uzsirakinusias dureles is lauko puses. Nieko daugiau nepasakes jis nuejo Taylerio buto link.

by **Dean Winchester** Kv. 08 14, 2014 10:55 am

Winchester šeima, jau kaip kelios kartos, buvo viena iš labiausiai pagarsėjusių savame versle. Jų gyvenimo tikslas buvo naikinti tuos, kurie nepriklauso žmonių rasei, vaizduoja iš savęs dievus. Tokių padarų jis paprasčiausiai suvirškinti nesugebėdavo. Ne kartą teko susidurti su pavojingiausiais padarais, kurie tik egzistavo. Ir taip, jie tik egzistavo. Kovos buvo aršios, vos nesiekė visuotinės apokalipsės. Ir dabar, kuomet jam buvo grasinama greičiausiai dėl to, kad jis kadaise sugulė ne su ta moterimi, buvo erzinančiu veiksniu. Prieš tai jis ketino išvykti, tačiau dabar šis planas palaipsniui vis buvo atidedamas į priekį. Jis ramiai klausė keleivio kalbos, kuomet vairavo savo "antrą pusę", link ten, kur buvo pareikalauta. Kraujas po nosimi kaip tik pradėjo krešėti, kuomet jis prabilo. Balsas buvo žemas, dalinai prarūkytas, o intonacija labai rimta: - Žinai kiek panašių į tave padarų man bandė grasinti, o paskui maldavo kad juos paleisčiau arba nužudyčiau, greičiau? Tu neturi ir pats ne menkiausio supratimo kas esu. Tad mano patarimas būtu, užkonservuoti savo nervus ir pasidėti ateinančiai žiemai. Tai kad buvau nepasiruošęs smūgiui, už tai kad gal leidau sau per daug, su tavo... Moterimi. Dar nereiškia, kad nebūsiu pasiruošęs kitam kartui. - Jo mina išdavė pasitikėjimą savimi. Taip, jis buvo paslydęs pastaruoju metu, išmainęs savo gyvenimo esmę į eilinę burbobo taurę, tačiau dabartinis elgesys jį privertė gerai permąstyti tai, kas turėtu keistis toliau. Katherine jam nerūpėjo taip, kad dėl jos būtu verta kautis. Tačiau, ypatingai netinkamo elgesio su savimi ir su savo turtu, jis neketino atleisti. Lockwood'ui dar belipant iš mašinos, iškošė pro dantis: - Reikėjo man ją gerai išdulkinti, tuomet bent žinočiau už ką gavau. - Prunkštelėjimas nutraukė jo kalbą, kuomet ne akimirkai neužgesintas variklis, ima urgzti labiau. Automobilis pajudėjo, tačiau toli gražu ne į greitkelio pusę, kur iš esmės jis ir turėjo važiuoti. Jis patraukė atgal į centrą, ieškotis laikinos nakvynės, dėl to, kad jo paties namas jau seniai buvo per-parduotas kitiems.

by **Arabella Petrova** Kv. 08 14, 2014 2:09 pm

*Laikas, kurį jai teko praleisti vienai namuose buvo labai lėtai slenkantis, galimas daiktas kad dėl to, kad daiktais, kurie jai nepatiko, ji atsikratė greičiau, nei tai būtu padaręs paprastas žmogus. Sukritusi ant sofos, privertė save įsistebėti į priekinį vaizdą, sieną, ant kurios buvo pakabinta kažkokia nuotrauka. Katherine ilgai nagrinėjo kiekvieną nuotraukos detalę, tarytum nuskenuodama kiekvieną jos liniją, kiekvieną taškelį. Toks nieko neveikimas jai atrodė savižudiškas, ypatingai dėl to kad ji jautėsi žvėriškai alkana. Po pirmos dienos, kuomet jai buvo suteikta galimybė būti nemirtingai, ji visiškai atsisakė žaboti savo alkio, kuris kuo toliau, tuo labiau tapdavo sunkiai pasotinamu. Ypatingai tais atvejais, kuomet ją apimdavo panikos priepuoliai. Delnai prakaitavo, o laikrodžio tiksėjimas atrodė vedantis iš proto. Stebėdama nuotrauką, ji pagavo save galvojant apie tai kad šiuo metu jai priklausantis vyras jau buvo su kita moterimi. Jos paakiai vėl aptemo, kuomet ji sumerkė savas akis* - Nagi Katherine, tu aukščiau nei kvailos pavydo scenos. - *Neigiamai supurčiusi galvą, ji ėmė rimti, akys vėl tapo skaidrios, oda vėl lygi, skaisti. Ji atmerkė akis, kaip tik tuo metu, kai pasigirdo durų skambutis. Suprasti kas buvo už durų nebuvo sunku, vien todėl kad ji kuo puikiausiai užuodė greito maisto tvaiką. Net būdama žmogumi, ji visiškai atsisakydavo tokio maisto, kuris jai visad atrodė kaip kvaila žmonių maniera kankinti savo pačių kūnus. Nesunkiai pakildama nuo užimtos vietos, ji pasiekė duris, kurias ganėtinai greitai atidarė. Prieš akis stovėjo pakankamai išvaizdus vaikinukas, kuriam matyt labai reikėjo pinigų, jei jis nusprendė paskirti dalį savo gyvenimo tam, kad vėžiuoti tinginiams maistą į namus. Ji palenkė galvą, kaip mat įvertindama savo grobį* - Užeik, negražu palikti taip sunkiai dirbantį asmenį už durų. Mano piniginė svetainėje, ten, malonėk ir nunešti mano užsakymą. O aš tuo tarpu, būsiu labai dosni arbatpinigiais. - *Vaikinukui, kuriam iš pažiūros buvo ne daugiau aštuoniolikos, mintis apie arbatpinigius patiko, todėl jis iš kart patraukė svetainės link. Ir tai buvo didžiulė, jo padaryta, klaida. Katherine, tyliai uždarė duris, atitinkamai greitai užpuldama jį*

*Victorios tai nepažadino, bet Katherine geras kelias minutes buvo įsisiurbusi į pasiuntinuko kaklą. Šviežias kraujas, kuris nuo praplėštos arterijos, užtiško ne vien ant moters smakro, bet ir nuvarvėjo per visą krūtinės liniją, buvo šiltas, maloniai svaiginančio skonio. Jis, kraujas, buvo būtent tai, ko jai taip smarkiai reikėjo. Ji buvo nepasotinama, nors ir nutuokė kad privalėjo sustoti. Pasiuntinukas buvo pasodintas ant sofos, o Pierce buvo apžergusi šį kojomis. Galiausiai ji liovėsi traukti iš jo gyvybiškai svarbų skystį. Atitraukusi nuo vaikigalio veidą, ji kaip mat sukando sau riešą, priversdama šį suvartoti jos kraujo ir taip pagreitinti gijimo procesą. Kuomet pagaliau nulipo nuo pasikviesto asmens, sudėjusi savo rankas ant jo pečių, te pratarė* - Jei kas nors klaus, tu nukritai nuo dviračio bei nestipriai susižeidei. Dabar tu išeisi ir visam laikui pamirši apie tai, kad buvai čia atvažiavęs ir padaręs man paslaugą. Eik... - *Vinguriuodamas vaikinukas išėjo iš šios vietos, o Katherine tuo tarpu įsitikinusi kad mergaitė saldžiai miega ten pat, kur ji buvo ją palikusi, nuskubėjo slėpti įkalčius, tiksliau atsiprausti*

by **Mason Lockwood** Pen. 08 15, 2014 10:58 am

Nuo tos akimirkos kai mergina atsirado automobilyje, Masonas buvo kone isitikines, jog ji yra viso labo Taylerio nusikabintas kraujo saltinis. Tai, kad ji ju ilgos keliones metu pratare vos keleta zodziu tik sustiprino jo prielaida, jog si yra uzkalbeta. Kuomet automobilis sustojo ir abu priekiniu sedyniu keleiviai vienas po kito eme i ji kreiptis, jis tiesiog vangiai papurte galva. Jo paakiai vis dar atrode kraupiai. Visa si laika jis maitinosi krauju, kuris buvo jau seniai atveses ir supilstytas i maiselius,taciau pajutes tokraji malonuma maitintis tiesiai is vis dar gyvo zmogaus, jis nenorejo sustoti. Narkotiku poveikis buvo issivadejes ir tik zveriskas sekso troksdamas primine jam apie kokaino milteliu likucius jo sistemoje. -Kas tu? Tayleri, -jis atslyjo nuo nebegyvos moters kuno, kuris jam akivaizdziai nekele jokiu emociju. -Alkoholis, narkotikai, visa tai dar suprantama, bet susideti su vampyrais? Turetum pasimokyti is mano klaidu, drauguzi, -zvilgtelejes i savo drabuzius, ivertino savo isvaizdos situacija kiek neigiamai. -Mes su Katherine.. -Nepakeldamas akiu ir toliau bande surasti svaru markiniu lopineli ir juo nusivalyti krauju isteptas lupas. -Tarp musu viskas baigta, -jo sypsena buvo karti,taciau jis ir toliau it siaudo griebesi "i dont give a shit " poziurio ar bent bande tuo itikinti aplink ji buvusius asmenis. -Man tikrai reikia persirengti nes vargu ar galiu taip atrodydamas priversti ka nors savanoriskai lipti i savo automobili,-atidares dureles jis pirma lauk isstume negyva merginos kuna. -Padarysi man didziule paslauga jei ja atsikratysi, Tayleri, -islipes su savimi issitempia ir antra mergina, kuri is paziuros primine laisvo elgesio moteri. -Viena kekse daugiau ar maziau, kazin ar jos kas pasiges, -jis elgesi neatsakingai, bet velniop geraji Masona, juk akivaizdu, kad toks jis Pierce nebepatiko, dabar ji verciau trynesi su prabangias masinas vairuojanciais sunkiais. -As greit persirengsiu ir grysiu cia,o kas liecia Pierce dvara, nemanau, kad tavo merguzele gales patekti i vidu..-suktelejo bepradingdamas uz laiptines duru.
Tyliai iejes i vidu jis eme tamsoje ieskoti kokiu nors rubu svetaineje, mat kad ir ka jis kalbejo, su Katherine dabar susitikti tikrai nenorejo. Jo rubai buvo permirke krauju is stipri trenke alkoholiu.

by **Arabella Petrova** Pen. 08 15, 2014 11:22 am

*Laikrodis jau seniai buvo išmušęs laiką po vidurnakčio, tačiau ji negalėjo pasiduoti miegui. Palepinusi Victoria vonios procedūromis, ji aprengė dukterį taip, kaip būtu patogiausia jai miegoti. Namuose pakeitė skirtingų kambarių patalines, atrodo kad tokiu būdu bandė pašalinti net menkai užuodžiamą svetimos moters kvapą. Tačiau tai ne kiek neišvargino vampyrės, ji gaudė save dažnai žvilgčiojant į laikrodį. Paranojos sukeltos mintys neleido jai atrasti ramybės. Victoria saldžiai miegojo, kuomet bute pasigirdo žingsnių paliekami garsai. Katherine buvo buto šeimininko kambary, smalsiai vartydama jo surinktų metraščių lapus. Viskas kaip mat atsidūrė toliau, ant lovos, kuomet ji išėjo iš kambario. Užsidegė šviesa, ir matomas vaizdas, te privertė neigiamai supurtyti galvą. Ji norėjo jam smogti, krumpliai kone buvo draskomi niežulio, bet ji nieko nesakė, stebėjo savo taip gerai atkaltu smerkiančiu žvilgsniu. Pyktis buvo akivaizdus, ji nežinojo kaip jis praleido laiką, bet vaizduotės sukelti vaizdai jai, kaip jo moteriai, nebuvo malonūs. Ji žengė į priekį, greitai. Per daug greitai atsidurdama prie jo, kaip mat nustūmė jį ant svetainėje buvusio fotelio. Pati tuo tarpu, užsilipusi ant jo, viena ranka prispaudė šio krūtinę, kad jis negalėtu per daug muistytis, kita, suėmė jį už dar iki galo nuo kraujo nenuvalyto, smakro, priversdama žiūrėti į save* - Naujos taisyklės, Mason'ai. Tai kad mes ne kartu, nereiškia kad gali atsivilkti čia vidury nakties, kruvinas ir akivaizdžiai dvokiantis alkoholiu ir šliundromis. Čia gyvena tavo dukra, ir jei negerbi savęs, malonėk gerbti ją. Nes kitaip, pasirūpinsiu kad niekuomet daugiau jos nebe pamatytum. - *Tai susakiusi pagaliau leido sau įsistebėti į šio akis, kurios neatrodė kaip visada. Grubiai paleisdama jo smakrą, pratęsė* - Tu apsvaigęs? Šaunuolis... - *Greitai nulipdama nuo vyro, ji patraukė miegamojo link, tarytum būtu tokiu būdu parodžiusi kad neketina daugiau kalbėtis. Visgi, kai pasiekė duris, pati uždarė jas sau prieš nosį, ir neatsisukdama pasisakė* - Tokia yra tavo bausmė man? Lockwood'ai, griaudamas save iš vidaus, tu nepadarysi blogiau man. Tu sumausi save, viską dėl ko tiek dirbai ir galu gale, prarasi dukterį. Nenoriu kad... - *Sumerkusi akis, bei kaip tik tuo metu, atsisukdama į jo pusę, ji šiek tiek sušvelnino savo balso toną, kuris prieš tai skambėjo paniekinančiai. Kažkuriam laikotarpiui ji liovėsi veidmainiauti* - Iš tavęs tikrojo, nieko nebe liko. Ir nori tai suprasti ar ne, man tai nepatinka. Ne, mane tai siutina.- *Prunkštelėjusi, ji nusuko akis* - Tu laimėjai, gerai? Laimėjai, jau po paros tokio elgesio. Gali džiaugtis. Nekenčiu to kaip kalbi su manimi, kaip elgiesi. Nekenčiu, kai išeini bala žino kur ir grįžti toks. Nenoriu matyti tavęs tokio, Meison'ai. Tu... Aš. Pasiduodu. Nenoriu kad žlugtum dėl to, kad grįžau atgal į tavo gyvenimą.

by **Tyler Lockwood** Pen. 08 15, 2014 11:42 am

Kažkur lauke, prie namo: Neskaitant to, kad giminaičio žodžiai buvo ištarti labai aiškiai ir atrodė, kad kaip tik tuo metu jis neturėjo ne vieno argumento, kuris galėtu pakeisti jo nuomonę. Klausimai, kurie pasipylė jo adresu, buvo kaip peilis į nugarą. Be jokios abejonės, jis neturėjo teisės pasirinkti lengviausią variantą ir pasiduoti vampyrų laisvo gyvenimo taisyklėms. Bet tai buvo taip lengva, nieko nejausti, dėl nieko nesirūpinti ir gyventi tik vedamam malonumo. Tai buvo visapusiška laisvė, ir nors jis labai mėgavosi tuo, ką turėjo, to paties likimo nelinkėjo tam, kuris kadaise pastatė jį ant kojų. Jo veidas buvo perkreiptas rimtumo, kuomet dėdė prašneko apie Katherine, bet susilaikyti nuo komentaro, nesugebėjo: - Nereikia, gerai? Gali apsimetinėti kad tau tai nerūpi, prieš vilkus, draugus ar dar bala žino ką. Aš ir tu, vienas kraujas, todėl nebandyk man aiškinti vieno, kai matau kad yra kitaip. Jei viskas baigta, tikrai baigta. Tuomet išmesk ją iš savo gyvenimo ir velniai griebtu, pats nebūk maža kale, nebe kontaktuok su ta moterimi. O jei yra kitaip, tai būk savimi, pasiimk ją ir gerai sukratęs priversk likti. Ne man tave mokyti, bet atsimink tai ką sakei man kadaise. Viskas yra tik mūsų rankose, Mason, ir tik nuo mūsų pačių priklauso kokiu gyvenimu gyvensim. Velniai griebtu, ankščiau ar veliau ji tave sužlugdys. Arba buvimu šalia, arba tuo, kad nebus. - Neigiamai supurtęs galvą, jis greitai išlipo iš savo automobilio. Mergina, kuri dar buvo gyva atrodė labai silpna. Matomai dėdė tikrai buvo labai ištroškęs, jei po kojomis gulėjo lavonas, o kita vos laikėsi. Neigiamai supurtęs galvą, jis tyliai pratarė: - Aš labai atsiprašau... - Tylų jo balsą pertraukė kaulų traškėjimas, ir mergina krito prie pat savo draugės. Jis nusuko šiai sprandą, vien todėl kad ji nebūtu atsigavusi po šios nakties, nebent jai būtu suteikta pirma pagalba. Rizikuoti šis neketino, o užkalbėjimo meno jis taip ir nebuvo pramokęs. Abu liesus, vakarėlių nualintus kūnus, jis užsimetė sau ant pečių, sumesdamas į atidarą bagažinę. Paslėpdamas kūnus, jis sugrįžo atgal į automobilio vidų, žvilgtelėjo į Nadią, kuomet prasitarė: - Nežiūrėk į mane taip, tarytum gyvenu paskutines akimirkas. Tai buvo neapdairi klaida. - Jis numanė, kad mergina paklaus ko kito, juk jis iki pat dabar nebuvo Mason'ui pasakęs to, kad kuo puikiausiai žino apie Nadios kilmę. Tai buvo atsitiktinai nuslėpta, tik nuo jo. Aišku jis elgėsi negerai, bet pasirodyti apsvaigusiam jo namuose, neketino. Tuo labiau tuomet buvo paskelbta kad Katherine žuvo, o gyva jos panašybė, būtu tik labiau sumaišiusi kortas: - Ateis laikas ir aš pasakysiu jam apie tai, kad jo dukra yra tavo sesuo. Bet, tam turi būti tinkamas laikas. Tai ne tokia ir paprasta žinia, kokia gali pasirodyti iš pradžių. - Jis įdavė merginai savo telefoną, paprašydamas parašyti žinutę Mason'ui, kad prie įėjimo pasirodys už pusvalandžio, nes vežtis kūnus su savimi nenorėjo. Netrūkus jis išvairavo automobilį, kuriam laikui išvažiuodamas tam, kad sutvarkyti esamas problemas.

by **Mason Lockwood** Pen. 08 15, 2014 12:23 pm

Budamas savo paties namuse jis nesitikejo buti uzpultas todel apakintas staiga isiplieskusios sviesos jis atbulas sukrito i foteli. Katherine artumas ir tai kad jos pusnuoges krutys prisispaude pernelyg arti, priverste ji nevalingai viena ranka nestipriai suimti jos sedmenis. Kai mergina nuo jo atslyjo, jis, tebelikdamas sedeti fotelyje, vangiai nusitrauke devetus marskinius. -Nekisk i tai Victorios,-jis zinojo, kad elgesi neatsakingai, taciau samoningai megindamas isjungti jausmus jis mate tame issigelbejima. -Gryzai i mano gyvenima puse metu lovoje prasivarciusi su susiktu medziotoju kai tuo tarpu as, -is to kaip nekordinuotai jis bakstelejo sau i krutine buvo matyti,jog Masonas buvo pradangins. -Tuo tarpu, as cia vaidinau namu seimininke tol kol tu negryzai ir visko vel neisjudinai, Katherine! -Jis nusispyre avetus batus ir jau ketino nusimauti kraujo demiu nusetus dzinsus,bet suprates kad tas menkas fizinis judvieju kontaktas ir tai jog ji vilkejo visokiom labo ta trumpute silkine suknele su kuria miegodavo karstomis vasaros naktimis dar kai buvo zmogus, tai isprovokavo erekcija ir to pamatyti ji neturejo. Praejes pro ja jis nuzingsniavo i salia savo miegamojo buvusi vonios kambari ir palikes duris prtaviras kad jiedu galetu ir toliau kalbetis, eme persirengineti. -As neketinu cia vedziotis moteru, bet negali pykti del to, jog turiu poreikiu.. -nusiploves veida jis eme komodos stalciuje ieskoti apatiniu. -Tu,ne kas kitas gryzai cia atsiduodanti tuo vyru,-primines, jog jo kaip vilkolakio uosle buvo kur kas stipresne nei jos, jis karciai syptelejo. -O tada pareiskei,jog mus sieja tik Victoria. Ir dar drysti sakyti,jog tai as pasikeiciau? Tai tu mane palikai, Katherine. Ta kart ant operacinio stalo ir vakar.. -jis giliau ikvepe ir is purvinu dzinsu istrauke kraujo maiseli, kuri buvo pasiemes is Taylerio buto. -Man reikia nuleisti gara nes negaliu apsimetineti,kad viskas gerai, per ilgai save ribojau nuo visko ko mano kunas reikakalauja, o tu strypciodama cia kone pusnuoge toli grazu nepadedi,tad gal bukim du suauge zmones ir tiesiog apie sianakt daugiau nebekalbekim. Manes laukia Tayleris.,-isejes is vonios jis susidure su ja akis i aki. Sumautas siauras kolidorius. Jis negalejo jos nenuziureti. -Tu tiesiog negali pakesti minties, kad joks medziotojas niekada nesugebes patenkinti taves taip kaip esi pratus,-jis tai istare labai tyliai,jo prikimes balsas bylojo, jog jis vel eme rukyti.

by **Arabella Petrova** Pen. 08 15, 2014 12:47 pm

*Net menkas šio vyro prisilietimas sugebėjo ją apsvaiginti net tuomet, kai ji akivaizdžiai liejo savo susikaupusius nepasitenkinimus. Jis praėjo, o jos apatinės lūpos odelė liko švelniai sukasta. Ji net nenorėdama, vis tiek sekdavo jį žvilgsniu. Tačiau tuo pačiu metu tikino save tuo, kad turi teisę pykti, ji jautėsi kalta, paskendusi beviltiškoje situacijoje, į kurią pati save įstūmė. Žvilgsnis nusileido, ir ji sumerkė savo akių vokus, prieš pradėdama kalbėti* - Aš negaliu jos nekišti, nes ji turi būti kur kas svarbiau nei tai kas vyksta mūsų gyvenimuose. Mason'ai, ne to mes norėjome mūsų dukrai. - *Per šią dieną, tai buvo pirmasis kartas, kuomet ji leido sau pasakyti "mūsų", prieš tai dažniausiai sakydama "mano" ir "tavo". Ji ėmė pasiduoti, mat nebuvo pratusi prie to, kad jis su ja buvo šaltas. Pastaruoju metu ji nejautė iš jo nieko daugiau, kaip pykčio, persipynusio su šaltumu. Ji nervinosi, kuomet vien iš įpročio, nesuteikusi jam privatumo, pasisuko, pasiremdama į vonios praėjimo staktą. Katherine sekė jį žvilgsniu, kaip tik tuo metu bandydama pateisinti savo veiksmus, dėl ko nusprendė pasitraukti, o dabar vėl sugrįžo* - Akivaizdu kad tau yra lengviau patikėti tuo, ką susigalvojai, nei tai ką sakau. Nemiegojau nei su medžiotoju, nei su kokiu nors kitu. Kai grįžai į mano gyvenimą, buvai tik tu. Stebėtina, tiesa? Bet velniai tave griebtu, tai kad elgiuosi kaip paskutinė k*lė, dar nereiškia kad pamirštu kad esu dama. - *Šiek tiek kilstelėdama savus antakius, šiek tiek sujudino savo pečius, kaip tik tuo metu praeidama į vonios kambarį* - Mano pusmetis taip pat nebuvo paremtas linksmybėmis. Kai pabudau, Andrea pasakė kad žino tik daug maž, kur gali būti Victoria ir aš pasidaviau instinktams. Mason'ai, aš ieškojau dukters, o ne trankiausi po barus. Vėliau, taip. Nuleidau rankas, kritau į neviltį, nes ėmė slėgti mano pačios pasirinkimų atoveiksmiai. Supranti? Čia grįžau, nes supratau kad nebe galiu ne minutės praleisti be tavęs. Ir bliamba, aš net nedrįstu kaltinti tavęs, kad pradėjai gyvenimą iš naujo. Jaučiuosi kalta tik dėl to, kad... - *Ji vėl nutilo, būti šalia, teisintis ir atgal nieko negauti, buvo sunku. Todėl ji neigiamai supurčiusi galvą, pasitraukė lauk nuo vonios, pereidama link svetainės* - Nereikia to priminti. Pati kuo puikiausiai žinau ką padariau. Aš tave myliu, kaip ir ankščiau. Bet negaliu būti visomis prasmėmis su tavimi. Nes mes nebe mokam būti kartu. Nebe mokam pirmiausia statyti vienas kito interesų. Kas kart atsiranda kitas asmuo, kitas nuotykis, kitas priešas. Ir vėl prasideda tas pats per tą patį. Ir aš daugiau nenoriu matyti kaip tave tai griauna. Negi nematai? Prieš man sugrįžtant, tavo gyvenimas įgavo prasmės. O dabar, pažvelk koks grįžai... - *Jo pakitęs balsas, bei užuostas dūmų kvapas, privertė ją nuleisti akis. Katherine nepajudėjo iš vietos ne per žingsnį. Nuslydusi per sieną nugara, sudėjo abi savo rankas ant kelių, kuomet atlošė galvą, atremdama viršugalvį į šaltą cementą* - Negaliu pakęsti minties, kad esu priversta matyti tave, ir neturėti teisės niekam. Tai ne seksas, kuris nemeluosiu, buvo nepakartojamas. Tai daugiau, mus nuo pradžios siejo daugiau, nei tik kūniški interesai. - *Tyla vėl nutraukė jų pokalbį, tiksliau jos pasisakymus, kuomet po kažkiek laiko ji pratęsė* - Negaliu gyventi tavo namuose... Turėsim sutarti kaip auginsime Victoria. Nes taip bus geriausia abiems. Nematyti vienas kito kasdien. Kitaip, kada nors užmušiu kurią nors iš tavo moterų.

by **Mason Lockwood** Pen. 08 15, 2014 1:27 pm

Jos kalba nebuvo nuosekli ir tai verte ji dar labiau susipainioti savo paties mintyse -Kas tau sake kad mano gyvenimas buvo geresnis?! Ar tas zmogus,kuri pasiuntei manes stebeti, taip pat sake,jog laikiausi stiprus tik del Victorios? Ar jis sake, jog mano asmeninis gyvenimas mire kartu su tavimi? Ar minejo,kad kaip sumautas lunatikas.ieskojau tavo kuno, kad bent jau galeciau paaugusia Victoria nusivesti prie jos motinos kapo? -Vos visa tai issakes jis is kart savo atvirumo pasigailejo. Jis blaivesi ir jo pasiryzimas permiegoti su pirma pasitaikiusia vampyre bleso.
-Pasikalbesime apie tai rytoj, gerai zinai kad jai cia yra saugiausia, Katherine, taip pat kaip ir tau, esi mano vaiko motina ir esu pasirenges pasirupinti judvieju saugumu. Anksciau ar veliau tai nutiks.. -Tarsi siems zodziams garsiai istarti jam butu reikeje papildomos drasos, jis atsigere gurksni kraujo misinio su kokainu. -O dabar buk gerute ir kanors apsirenk -zvilgtelejes i savo mobiluji atsidusta. -Tayleris bus cia tik uz pusvalandzio,o sis, -parodo i kraujo maiseli. -Tai tarsi vampyriska viagra, -lupu kampuciu vypteli akivaizdziai debtelejes i jos krutine. Isitaises ant vieno is foteliu jis Trumpam uzmerke akis. Jo kunu palengva perejo labai malonus jausmas. -Pazadu,jog tai pirmas ir paskutinis kartas kai toks gryztu namo,-kai jis atsimerke jo akys buvo kiek apsiblause. Jis atrode labai atsipalaidaves. Toks jis budavo retai. Visi rupesciai ir neailiaujantys karai priverte Masona pamirsti ka reiskia vidine ramybe ir nors dabartine ekstaze buvo laikina, jis buvo isitikines, kad nusipelne pamirsti apie visa sumauta pasauly ir nors trumpam pasimegauti gyvenimu.

by **Arabella Petrova** Pen. 08 15, 2014 1:49 pm

*Klausant vyro kalbos, jos rankos nevalyvai pakilo, kuomet ši pirštais perbraukė per savus plaukus, kurie nepaklusniai sukrito ant šono. Girdėti tai nebuvo malonu, nes tai kaip mat paneigė visus jos pasiteisinimus, kurias visą laiką bandė paaiškinimą tam, kodėl nusprendė apie save nieko nepasakiusi pradingti. Akys tebebuvo nuleistos, matėsi tik tankios blakstienos, kurios kartas nuo karto sujudėdavo, kuomet ši imdavo mirksėti. Blogiausia kad šia akimirka ji nieko negalėjo pasakyti į tai, kas akivaizdu buvo tiesa. Šiek tiek palenkusi galvą, ji vėl atrėmė delnus į savo kelius* - Aš gailiuosi. Ir verčiau jau įsimink tai, nes nežadu to kartoti kiekvieną kartą, kai mes susidursim. - *Liežuviu perbraukusi per savo šiek tiek išsausėjusias lupas, pagaliau stipriau įsiremdama į kelius, pakilo. Jos laikysena tebe buvo nepriekaištinga, nors ir buvo natūrali. Per daug toli neatsitraukdama, ji pasigavo dar dienos metu paliktą savo odinę striukę. Daug savo daiktų Katherine čia neturėjo, galu gale ir atvykdavo čia ankščiau ne tam, kad madas demonstruoti. Tamsiai rudos akys vėl susekė Lockwood'o sėdėjimo vietos pakeitimo. Ji užsivilko striukę, paslėpdama bent viršutinę savo kūno dalį. Šiek tiek kilstelėdama antakius, tyliai perklausė* - Geriau? - *Tuomet vėl sekė tylą, tol kol nebuvo užfiksuotas jo pasikeitęs elgesys. Katherine nebuvo kvaila, tuo labiau pragyvenusi tiek daug amžių. Suvokti kad tai kas buvo suvartota, nebuvo taip ir nekalta, gyvybiškai būtina, ji neigiamai supurtė galvą* - Tik nesakyk kad turi problemų apačioje, kad esi priverstas vartoti kažkokius chemikalus? - *Vien mintis apie narkotikus, ar kažką panašaus į tai, namuose kur saldžiai snaudė Victoriai, jai labai nepatiko. Katherine buvo pasimaitinusi, verbenos poveikis taip pat praėjęs. Ji buvo stipri, o jis, jis buvo valdomas atsipalaidavimo. Pasirinkimas buvo paprastas: nekreipti dėmesio, laikytis išsiskyrimo paprastų taisyklių, ar suerzinti jį. Ir žinoma, ji pasirinko tą variantą, kuris labiau tiko jai pačiai. Eilinį kartą pasinaudodama savo sugebėjimais greitai judėti, ji apsisuko taip, kad maišelis, kuris prieš tai buvo jo rankose, pakankamai greitai atsidurtu pas ją. Ir net jei Mason'as ėmė priešintis, pralekė kelios sekundės, kuomet dalis svetainės, ir pati Pierce buvo aplieta maišelio turinio likučiais. Ji perspaudė tą pakuotę, kurią į namus atsivilko Mason'as, ir ji paprasčiausiai sprogo* - Niekad daugiau, supratai? Tyler'is? Rimtai, dabar jis tavo dileris? - *Mesdama pakuotę sau po kojomis, kaip mat susikryžiavo rankas sau po krūtine, kuomet pabaigė savo kalbą* - Niekur tavęs vieno neišleisiu. Ir jei norėsi susitikti su tuo, nuo problemų bėgančiu snargliumi, vadinasi vesiesi ir mane. Ir tai nediskutuotina Mason'ai. Kitas pasirinkimas būtu pasilikti čia, ir... - *Atsegdama savo striukę, bei pamesdama ją į šoną, specialiai sujudina savo suknelę taip, kad ji tik dar labiau paryškintu jos ir taip akivaizdų moteriškumą* - Turėsi vėlgi taikstytis su manimi, ir greičiausiai nuoga. - *Nužvelgdama savo kruviną aprangą, pasiaiškina* - Nemėgstu būti išsitepusi sugadintu produktu.

by **Mason Lockwood** Pen. 08 15, 2014 2:48 pm

-Gali buti tikra, kad kelnese problemu neturiu,bet ka gali zinoti, po tiek laiko galiu buti primirses kaip tai daroma,juk jus vampyres turit simtmecius patirties lovos reikaluose, -leisdamas siai suprasti, kad zmogiskas seksas jo neidomi,jis pasaipiai syptelejo. Nebuvo galima teigti,jog pridengtas Katherine kunas buvo malonesnis vaizdas jo akiai, taciau taip jam bent jau nereikejo galvoti kur geriausiai butu sukoncentruoti zvilgsni, kad sis isdavikiskai nenukryptu kur nereikia. -Aciu uz supratinguma, -jo galva siek tiek atsilose, o lupu kamputyje atsirado sypsnis. -As nezinojau, kad ten buvo priemaisu,turiu omenyje pirmaji karta, -pamazu jo atsipalaidaves kunas eme prarasti budruma. -Tai nebuvo butina, Kat, -nusijuokes po kiek dramatisko jos poelgio. -Niekur manes neisleisi? -sypteli kisteledamas viena antaki. -Ir kaip ketini tai padaryti, Katherine? -Ji flirtavo,specialiai ji erzindama. Vampyrisku greiciu pakiles is sedimosios vietos atsiduria jai uz nugaros ir uzdejes abi rankas ant jos peciu, palinkes prie jos kaklo, susiurbe ten pupsojusi dideli kraujo lasa. -Deja vienas is musu turi likti namie su Victoria, -susnabzdejes jai tai i ausi, jis patrauke prie isejimo.

by **Arabella Petrova** Pen. 08 15, 2014 3:19 pm

- Tu rimtai tiki tuo, kad atsiras bent viena kvailė vampyrės kūne, kuri žinodama apie tai kad aš mieste, suguls su tavimi? - *Negarsus prunkštelėjimas, kuris greitai peraugo į jos saldų juoką, privertė ją akimirkai įsivaizduoti koks smagus būtu susidūrimas su kuria nors iš vampyrių, leidusių sau per daug. Jos akys šiek tiek sublizgėjo, kuomet veide užsilikusi šypsena, tik patvirtino tai, kad pavydo žaidimas šį kartą jos ne kiek neužkabino. Ji jautėsi tvirčiau, daug tvirčiau nei prieš tai, todėl nebesistengdama tęsti tylos pauzės, pakankamai greitai patęsia* - Tas tavo kartais pasireiškiantis naivumas man patinka. Rimtai, tu pats pradėjai šį žaidimą. Ir žinai, manau kurį laiką dar pažaisiu su tavimi. - *Šiek tiek sujudinusi savus antakius, liežuviu perbraukė per savo lupas, ant kurių prieš tai buvo patekęs kraujas iš paketo, kurio turinys buvo pralietas, pagrinde ant jos pačios. Ji ketino toliau vaidinti kažką, kuo tuo metu net nebuvo. Bet jo atsiradimas jai už nugaros, slydimas jos pečiais, kaklu ir galiausiai nuo jos kaklo užtiškusio kraujo nulaižymas privertė ją ne vaikiškai atsikvėpti. Ji dar buvo sumerkusi savo tamsias akis, kuomet šis atsitraukė. Likusi ant ledo, ji neigiamai supurtė galvą* - Ji gali vykti kartu. Tuo labiau, negirdi? Man atrodo kaip tik dabar, Victoria sapnuoja septintą sapną. Hm, ir manai pritrūksiu gudrumo priversti tave pasirinkti vieną iš variantų, Mason'ai? Aš juk sakiau, kad tai nediskutuotina... Kartu čia, arba kartu kitur. - *Jam pasiekus duris, ji mikliai nuo savęs nusivilko tą lengvą, šilkinę suknelę, kuri ir taip nuo užtiškusio kraujo buvo prilipusi prie jos kūno. Drabužis sukrito ant grindų, o moteris liko su akivaizdžiai gundančiu apatiniu trikotažu, kuomet jos lūpos vėl atlipo viena nuo kitos, būsimai kalbai* - Kaip manai, tavo kaimynai labai neprieštaraus tam, kad aš pademonstruosiu šitai, Impalos savininkui? - *Susidėdama rankas sau ant liemens, ji apsisuko ratu, specialiai nugara sustodama į Lockwood'o pusę* - Prisiekiu, Victoria supras, kad ir man reikia atsipalaiduoti... - *Jos veide pasirodė šypsena, ji blefavo, tačiau vien todėl kad buvo atsisukusi nugara į Mason'o pusę, te pratarė* - Nors ne, jį labiau jaudina tamsesni atspalviai... - *Keli žingsniai į priekį, ir ji pažvelgė sau per petį* - O, tu vis dar čia? Mason'ai, juk tavęs laukia Tyler'is, o manęs, manau nepamirštama naktis su Winchester'iu. - *Šiek tiek sujudinusi savus antakius, dar kurį laiką išlaikė savo žvilgsnį nukreiptą į jo pusę, tarytum vien mina parodydama kad jis nelabai turi pasirinkimą, arba nepaleisti jos, kartu pasiimti Victoria, arba, rasti jai auklę, arba pasitraukti ir leisti jo paties namuose, jo paties lovoje su jo paties moterimi atsidurti, netgi anksčiau sutiktam vyrui*

by **Mason Lockwood** Pen. 08 15, 2014 4:53 pm

Tai buvo jai budinga. Smogti zemiau juostos. -Permiegosi su juo mano namuose,mano lovoje? -kistelejes antakius jis sustojo tarpduryje. Jo balsas buvo saltas. -Jei gryzes ji uzuosiu, Katherine..-tai nuskambejo kaip grasinimas.Ji vede ji is kantrybes. -Jei prileisi bent viena sumauta medziotoja prie mano dukters, prisiekiu, neatsakau uz tai ka padarysiu,-jo nepasitikejimas sia moterimi vel augo. -Zinai ka, velniop!-jo pakeltas tonas prikeke miegojusia Victoria ir si eme tyliai verkslenti. -Gali daryti ka ismanai, as pasiemu ja su savimi,-jis ketino mergaite nuvesti Davinai. Nuejes i miegamaji jis eme krauti kudikiui priklausancius daiktus i kreipsi. Masonas buvo pasikeites ir del to kalta buvo Victoria. Jis ta mergaite dievino,juk tai buvo viskas kas jam liko is to svajoniu gyvenimo,kuris it burbulas subliusko ta nelemta nakti kai ji mire.-Nagi, princese, -palinkes prie lopselio jis jai nusisypsojo. -Akivaizdu, kad tavo motiniski instinktai mire kartu su tavo zmigiskumu,-kreipinys buvo adresuotas Pierce.

by **Arabella Petrova** Pen. 08 15, 2014 5:17 pm

*Savo veidmainiavimu, kuris buvo nesunkiai įskaitomas, mergina ketino paveikti buto savininką taip, kad šis galiausiai pasiduotu ir nepaliktu jos vienos su pačia savimi. Reakcija kurios ji sulaukė buvo priešinga, dar vienas niuksas per veidą, ir ji sukandusi dantis, galiausiai kelis kartus teigiamai linktelėjo galva. Akimirka atrodė kad ji vėl buvo ta pati mirtinga asmenybė, kokia buvo prieš metus* - Eik, gyvenk savo gyvenimą taip kaip nori. Pažadu, niekas neužeis į šiuos namus, o aš pasiliksiu su dukra. Galu gale, su originaliąją jai bus saugiau, nei kur nors kitur. - *Ji buvo šimtu procentų tikra kad jis kuo puikiausiai girdėjo jos atsakymą, ir vien todėl kad pas Victoria nuėjo Lockwood'as, ji nebe lindo į akis. Neskubėdama pasiekusi vonios kambarį, Katherine įsisuko į didesnį rankšluostį, mažesniu imdama valyti kraują nuo savęs* - Tavo tiesa, elgiuosi kaip egocentriška kvailė, ir to daugiau nebe pasikartos. Nuo šios dienos, nebe lysiu į tavo gyvenimą. Gali būti tuo tikras. - *Jos balsas skambėjo nuoširdžiai, kai Katherine buvo įsmeigusi savo, it lėlės, stiklinęs akis į veidrodyje matomą, savo atvaizdą. Prabėgo vos minutė susikaupimo, kai ji kardinaliai pasikeitė, ir išeidama iš vonios, labai ramiai pasiekė miegamąjį. Kraujo žymių ant kūno nebe liko, o jos perdėtai ramus veidas, reiškė kad ji jau buvo kažką padariusi. Šiek tiek giliau įkvėpusi oro į savo plaučius, ramiai ištraukė kelis mergaitės daiktus, padėdama į vietą* - Gerai praleisk laiką, Mason'ai. Jei kas nors būtu ne taip, ar pranešiu... Nors manau kad neturi dėl ko nerimauti.- *Daugiau nebe pratardama ne menkiausio žodžio, ji ramiai ištraukė mergaitę iš jai skirtos lovelės, bei išėjo iš miegamojo. Šis kambarys jau nebe priklausė jai, kaip ir kiti. Kol kas, svetainė buvo tinkamiausia vieta, bet, jos pačios pastangomis buvo kiek netinkama vaikui būti. Praeidama ir pro svetainę, galiausiai pasiekė virtuvę, kur kartu su mergaite prisėdo ant kėdės. Savo kone dvelkiančia ramybe ji ketino užmigdyti dukterį, nes laikas buvo labai vėlus. O ir maišytis po kojomis, daugiau nebe ketino, eilinį kartą nuspręsdama atsisakyti dalies savęs, vardan kilnesnio tikslo. Šį kartą, Victorios*

by **Tyler Lockwood** Pen. 08 15, 2014 5:25 pm

Prabėgo šiek tiek mažiau nei pusvalandis, kuomet po langais pasigirdo urzgiančio variklio garsas. Lockwood'as negęsino variklio dar kelias minutes, tarytum būtu laukęs stebuklo, kuris būtu pasireiškęs tekstine žinute. Visgi aparatas nedavė apie save žinios, todėl jis trumpam atsisuko į Petrovos pusę, kelias akimirkas nepratardamas ne žodžio. Jis prasižiojo ir atrodo kad ketino pasakyti kažką svarbaus apie tai, kad daugiau niekad nevers jos kapstytis miške slepiant lavonus ir tai ką padarė prieš dvidešimt minučių buvo tikrai būtinas veiksmas. Visgi, tuo pačiu metu privertė save susilaikyti nuo komentaro, tik neigiamai papurtydamas galvą. Tai padėjo kažkuriam laikui atsikratyti nemalonių minčių.
- Aš manau kad turėčiau nulėkti į viršų ir įsitikinti kad viskas gerai. - Linktelėdamas, jis greitai išsiropštė iš automobilio, žmogišku greičiu pakildamas įėjimo laiptais. Lauko durys, lifto durys, ir pagaliau jis pasiekė reikiamą butą. Už durų dar buvo galima išgirsti kažkokius garsus, kuomet pirmiausia prasinešdamas apie save, jis kelis kartus, krumpliais pabarbeno į pravirų durų staktą. Kuomet žengė žingsnį buto koridoriumi, te perklausė: - Tikiuosi kad tu pasiruošęs? - Kuomet žvilgsnis savaime užsikabino už to, kas dėjosi svetainėje, trumpam užsikišo, bet, greitai vėl perklausė: - Tikriausiai man neverta klausti kas čia buvo. Bet, kaip ir žadėjau sakyti. Pusvalandis prabėgo, tad mes pasiruošę. Grįšim kažkur ant pirmadienio, gal vėliau. Priklausys nuo bendro dalyvaujančių susitarimo.

by **Chariton Geminus** Pen. 08 15, 2014 5:50 pm

[Vizualiai Nadia buvo tokia pati kaip Katherine, tačiau tai kas vyko jos viduje, buvo priešinga biologiniai motinai. Ji žinoma dar ruošėsi gerai įkrėsti jauniausiam Lockwood'ui į kailį už tai kad jis pasielgė netinkamai, kuomet nusuko sprandą dar gyvam žmogui. Tačiau šiandiena tam buvo labai netinkamas laikas. Ji buvo paprašyta atvykti tam, kad padėti, todėl kito varianto aprėpti ir neketino. Degusi namuose šviesa leido suprasti kad Katherine greičiausiai nemiegojo. O ir pokalbis su buvusiu jai turėjo būti nemalonus. Domėdamasi apie moterį, kurį jai suteikė gyvybę prieš daugiau nei penkis šimtus metų, ją pirmiausia privedė prie Lockwood šeimos, tiksliau prie Tyler. Nuo tada ir prasidėjo... Likdama automobilio viduje, ji pametė į bardačioką ne savo mobilų telefoną, ir ištraukė savo aparatą. Ekrane šmėžavo jos sesers nuotrauka, kurią ji nugvelbė iš Tyler'io telefono, tai sukėlė šypseną, bet labai trumpam. Pajungusi žinučių lauką, ji ėmė rašyti tekstą: "Kat, aš pasirūpinsiu kad nenutiktu nieko, kas tau nepatiktu. Būk rami, o vėliau, pažadu kad išgersim porą tekilos ir galėsim judėti toliau." Ji naiviai vylėsi, kad ateis laikas, kai kartu su Katherine ir Victoria apleis šį prakeiktą miestą, išvykdama kaip galima toliau, nuo akivaizdžių problemų. Žinoma, bendravimas su jauniausiu iš Lockwood'ų buvo tik kruopščiai jos pačios sugalvoto ir palaipsniui realizuojamo plano dalis. Užteko to, kad ji žinojo kaip kentėjo jai brangus asmuo, kad norėti sunaikinti kiekvieną. Ji nespėjo nuspausti siuntimo mygtuko, kai buvo išblaškyta pašalinių garsų kieme. Praėjęs asmuo greičiausiai grįžinėjo iš klubo, ji išjungė telefoną, manydama kad žinutė, kurios taip ir neišsiuntė, adresatą pasiekė. Atsiremdama į sėdynės atramą, ji nebyliai išsitraukė cigarečių pakelį, iš kurio ištraukė vieną, ploną - moterišką cigaretę. Užsidegdama ją, laisva ranka pradarė langą, kad automobilis neįsigertu dūmų kvapo. Laikas slinko labai ilgai, kuomet ji buvo susikoncentravusi į dūmų veikimą jos organizmui, ir mintis apie tai kaip prabėgs likęs savaitgalio laikas. Namai, kuriuose ji jau buvo ir negana to, leidimą praeiti turėjo, jau kuris laikas buvo tušti. Jos žiniomis Katherine ten buvo paskutinę savo žmogiško gyvenimo dieną, kuomet liepiamu tonu pasakė kad ji pradingtu iš miesto, vardan savo pačios saugumo. Nadia žinoma nepaklausė, kažkas ją tiesiog laikė čia, tol kol tam nebūs būtinybės. Ji dar kartą dirstelėjo namo pusėn, šviesa tebedegė] - Nagi, kur jūs ten taip ilgai? Jie abu jau seniai turėjo susirinkti daiktus ir paruošti Victoria. - [Cigaretė sudegė iki pat filtro, bei mergina ją išmetė lauk per langą. Alkūne pasirėmusi į "palangę", trumpam sumerkė akis, lyg tai būtu padėję jai bent šiek tiek paskubinti laiko tėkmę]

by Sponsored content