Re: Mason'o butas

by **Mariella Russo** Pir. 08 11, 2014 9:29 am

Merginos miegas trūko labai trumpai, vos kelios valandos, ir ji pramerkė savo šviesias akis. Šalia matydama nesąmoningai ilgai gundyto vyro kūną, veide ištempė pastebimą šypseną. Tačiau nuspręsdama jo nežadinti, patyliukais atsitraukė, taip pat nesukeldama triukšmo, apleido savo kambarį. Pirmoji jos stotelė buvo vonia, vėliau virtuvė. Kur paliko porą garuojančios kavos puodelių, ir šviežiai paruoštą mišinį mergaitei. Galiausiai užeidama ten, kur naktį paliko Victoria, pasistengė paimti ją į savo rankas. Bet matyt likimas turėjo ją nubausti už tai, kad ji pasikėsino į tai kas buvo skirta ne jai. Mergaitė savo burnytėje turėjo vos kelis dantukus, ir vos Davina bandė ją pasiimti į rankas, ši pasisukusi gerai gnybtelėjo jai į pirštą. Ant patalinės nulašėjo keli kraujo lašai, o vilkolakės veidas persikreipė, kuomet Victorios akys, kurios prieš tai švietė oranžine spalva, vėl tapo įprastos: - Tu akivaizdžiai esi savo mamos dukra... - Neigiamai supurčiusi galvą, vėl prikiša savo rankas prie mergaitės, kuomet pratęsia savo kalbą: - Tačiau tai nereiškia kad dabar atsisakysi su manimi bendrauti ir galiausiai likti be pusryčių. Nagi mažute, pasistenk būti labai gera... Kaip visuomet. - Kuomet mergaitė visgi leido paimti save ant rankų, bet pastebimai pradėjo kauptis verksmo priepuoliui, Davina švelniai priglaudė ją prie savo krūtinės, išsinešdama iš kambario. Kuomet įsitaisė ant kėdės virtuvėje, nusprendė valgydinant mergaitę, sulaukti kuomet Meisonas atsikels pats.

by **Arabella Petrova** Pir. 08 11, 2014 1:52 pm

*Prabėgo mažiausiai pora dienų, kuomet Katherine Pierce, pagaliau pasidavė savo pačios troškimams, kaip galima greičiau išvykdama ne savo transporto priemone link ten, kur labiausiai troško atsidurti. Pirmiausia užsukdama į savo pačios namus, susidūrė su faktu, kad ten niekas nebe gyveno. Į vidų patekti pavyko vien todėl, kad namuose gyvų šeimininkų nebe liko. Todėl pasinaudodama būtiniausiais dalykais: vonios kambariu, savo plačia, dizainerių drabužiais apkrauta drabužine. Pasipuošusi taip, tarytum būtu susiruošusi pirmam pasimatymui, dar kelis kartus prieš veidrodį pabandė atrepetuoti savo būsimą pasiaiškinimą, kuris lietė tai, kad ji nieko nepasakė apie tai kad liko gyva. Iš esmės juk svarbiausia buvo tai, kad ji kad ir kaip stengėsi pabėgti, susidėti su kitais žmonėmis, pradėti gyvenimą iš naujo, sugrįžo. Žinoma, ji buvo privertusi kažkokį vyriškį stebėti Lockwood'ą, jo gyvenimo pasikeitimus, po to kai jis bent morališkai palaidojo savo antrą pusę. Ji žinojo kad jo gyvenimas įgavo prasmės, manė kad ji atsitraukimas į vilkų gretas, ką buvo pranešęs užkalbėtas asmuo, buvo į gerą. Ji nenutuokė nieko apie tai, kad jis taip pat kankinosi, jis augino jų dviejų dukrą, ar tuo labiau susirado kitą moterį. Tokios smulkmenos nepasiekė jos... Ir ji tikrai būtu likusi kažkur svetur, jei nejaustu noro grįžti atgal. Gyvenimas, kad ir koks spalvingas tapo, po to kai jai buvo sugrąžintas nemirtingumas, neturėjo prasmės. Nuolatinis savęs svaiginimas alkoholiu, tramdymas nuo bet kokių santykių ir pastovus žmonių kraujo išsiurbimas iki paskutinio lašo. Ji buvo virtusi tipine, sąžinės neturinčia kraujasiurbe, kuriai nereikėjo nieko. Bent jau toks įvaizdis buvo sudarytas iš šalies. Viduje ji kunkuliavo visiškai kitokiais jutimais: kalte, nuoskaudomis, savęs graužimu, noru skambinant Lockwood'ui iš skirtingų telefono numerių, pratarti bent vieną žodį. Ji patyliukais mėgdavo, bent kartas nuo karto išgirsti jo balsą. Ir nors įtarė kad tokie skambučiai greičiausiai kėlė jam vien tik susierzinimą, galimą paranoją, liautis paprasčiausiai negalėjo. Namuose stovėdama prieš veidrodį, bei įsitikindama tuo kad atrodo nepriekaištingai, ji vėl įsėdo į pavogtą automobilį, netrūkus patraukdama link tų namų, kuriuose pagal informatorių ir gyveno Mason'as. Kelionė iš užmiesčio iki minėto buto, užėmė valandą laiko. Ji stengėsi lenkti kitas mašinas, bandant greičiau nusigauti ten, kur ir reikėjo nuo pat pradžių. Galiausiai senovinė, juodos spalvos mašina sustojo prie įėjimo į daugiabutį. Šį kelią ji žinojo atmintinai, nes ne kartą išsliukindavo iš savo namų, tam kad labiausiai reikalingą akimirka atsidurti jo lovoje, kartu. Juos siejo ne vien fizinis ryšis, jie iš dalies buvo panašūs: impulsyvus, atsidavę, savanaudiški, ir užsispyrę. Jie tiko vienas kitam, todėl, bandydama atmesti jį sau iš galvos su kitu, lemtinga akimirka nepadarė klaidos. Galu gale pripratusi prie hibrido, ji nebenorėjo nieko kito. Iškeldama savo dailias kojas iš automobilio vidaus, kaukšėdama firminiais aukštakulniais, ji pagaliau pasiekė liftą. Kuriuo pakilusi iki reikiamo aukšto, pagaliau pasiekė ir reikiamas duris. Ji specialiai nesistengė klausyti to, kas vyko už durų. Ji net nebuvo tikra, ar kas nors buvo namuose. Pakilo ranką, rodomuoju pirštu ji nuspaudė durų skambutį, kuris pasirodė buvo pakankamai garsus, kad jo aidas atsidavė ir laiptinėje. Gilus įkvėpimas ir ji savaime pasirėmė sienos prie pat durų, kad jas atidarius, šeimininkas iš kart susidurtu su jos vaizdu. Nuleidusi savo akis, ir visiškai pamiršusi tai, ką buvo paruošusi sakyti, dantimis nestipriai prikanda savo apatinę lūpą. Kokia bus jo reakcija? Tai neramino, net ją.*

by **Mason Lockwood** Pir. 08 11, 2014 2:50 pm

Jo nakties miegas ir vel buvo kupinas kosmaru. Jis sapnavo avarijos vieta. Viskas buvo taip tikra. Jis mate abi -Katherine ir katik gimusia Victoria negyvas. Sis vaizdas priverte ji pakilti is miegu ne paciu maloniausiu budu. Kai jis pramerke akis,jautesi tarsi praeita nakti butu vietoje viskio geres sumautos verbenos nuovira, jam skaudejo galva. Greitai uzplude praeitos nakties prisiminimai priverte ji atsodusti. -Sudas.. -Sumurma. Jis buvo akivaizdziai suirzes. Maza to pazvelges i mobiluji suprato, jog geras tris valandas veluoja i savo paties psskirta treniruote. Kelios ekrane uzisipieskusios zinutes buvo nuo vilkolakiu, kurie teiravosi ar jam viskas gerai. Paskutinis pranesimas prase paskambinti kai sis perskaitys zinute,treniruotes nesulaike mokiniai issiskirste kas sau. -Velnias.. -Jis buvo bepadedantis mkbiluju ant zemes, salia lovos, taciau staiga kazka prisimines surinko Katherine numer. Nieko, telefonas buvo isjungtas. Jis uzsimerke ir galiai ikvepe
Kaip jis trosko susigrazinti savo gyvenima.. Jis nemane, kad kada nors dar pajegs buti visiskai laimingas. Davina... Jis niekada namate jos tokios, kokia ji buvo vakar. Masonas galejo meluoti sau kiek tinkamas, kad pradare tai vardan savo tikslo, taciau tiesa buvo ta,jog vakar nakti jis jos geide tiek pat kiek ji geide jo. Pasamoneje jis tai suprato ir del to ji grauze sazine.
Pakiles is lovos jis pamirso apie telefona ar apie tai, jog turejo paskambinti vienam is jaunuju vilkolakiu. Palikes mobiluji ant lovos, jis patrauke i dusa po ko, apsijuoses ranksluosciu, patrauke i virtuve.
-Labas rytas,-jis syptelejo kai mergina i ji atsisuko. Priejes prie saldytuvo atidare duris ieskodamas ten kraujo,bet staiga prisimine, jog vakar iegere ji visa. Dienos metu i ligonine prasibrauti nepsstebetam buvo pernelyg sudetinga, vadinasi jis tures medzioti. Beda buvo ta,jog jam reikejo zmogaus ir tik zmogaus kraujo. Pasiremes i saldytuva galva,jis tylejo. Kaip jis galejo apie tai pamirsti?!! Jo mintis nutrauke duru skambutis. Instinktyviai patraukes duru link netrukus susidure akis i aki su Katherine. -Kas per..-

by **Arabella Petrova** Pir. 08 11, 2014 3:04 pm

- Tikiuosi kad pasiilgai manęs... - *Jos pirmieji žodžiai nuskambėjo, kaip miego trokštančiam žadintuvo skambutis. Kuomet ji pagaliau pakėlė akis, jos veide matėsi ta pati, savimyliška šypsena. Žinoma, kad ji daug kartų įsivaizdavo šį susitikimą, daug kartų svarstė apie ką eis kalba, ir galu gale kaip viskas pasibaigs. Ji sumišęs žvilgsnis, neišradingas klausimas, ne kiek nenustebino. Atrodo kelias sekundes ji dar nebyliai stebėjo jo išraišką, buvo sunku paaiškinti savo pasirodymą, bet, ji vis dar buvo stipriai įtikinusi save, kad prieš tai elgėsi teisingai. Jis turėjo gauti bent menką galimybę normaliam gyvenimui, kurį ji eilini kartą sugalvojo savotiškai "sugriauti" savo pasirodymu. Giliai įtraukusi oro į savo plaučius ir galiausiai nusprendusi nutraukti nemalonią tylą, pratęsia savo prieš tai nebaigtą kreipinį* - Nes aš tavęs, tikrai taip. - *Per daug greitai, nežmogiškai greitai priartėjusi prie vis dar taip pat stipriai geidžiamo vyro, sudėjo savo ilgus rankų pirštus jam ant kaklo, bei prisitraukė taip, tarytum būtu ketinusi atsiimti bent kelis bučinius. Bet, nepadariusi nieko panašaus, tik toliau elgdamasi taip, kaip yra pratusi, palenkia galvą, išsakydama savo pastebėjimą* - Atrodai pavargęs. - *Tokiu būdu prasmukdama į buto vidų, kurio šeimininkas buvo antgamtinė būtybė, o tai reiškė kad praėjimas jai nebuvo uždraustas, tuo labiau jai kadaise jau būnant nemirtingai, laisvė užeiti nebuvo ribota. Apsižiūrėdama aplinkui, ir kažkodėl nesudarydama per daug didelio susidomėjimo daiktais, kurie jam tikrai neturėtu priklausyti, pasistengia pasiekti svetainės barą. Ji negirdėjo čia Davinos, vien todėl, kad greičiausiai to net nenorėjo. Ilgai nešniukštinėdama, suranda butelį burbono, kurį pastato ant baro stalo, savo žvitrias akis nukreipdama į Mason'o pusę* - Tikriausiai tau labai įdomu, kaip man pavyko? - *Veide šmėkštelėjo dar viena šypsena, atrodė kad čia ji jautėsi pagaliau gerai, taip tarytum būtu savo vietoje ir tinkamu laiku. Ji nuleido akis, tačiau nusprendė kol kas neatskleisti visų, įgautų kozerių. Lyg būtu norėjusi iš jo išgauti daugiau*

by **Mariella Russo** Pir. 08 11, 2014 3:19 pm

Laikant mergaitę prie savęs, ji pakėlė savo šviesias akis, kuomet virtuvės patalpose pasirodė šios vietos šeimininkas, jos veidą greitai išmušė švelnus raudonis. Ir nors jis viso labo tik pratarė tuos pačius žodžius, kuriasi pasitikdavo ją kiekvieną rytą, šiandiena viskas atrodė kiek kitaip. Mergaitė dar kurį laiką muistėsi, tačiau stebuklingu būdu, pamačiusi savo biologinį tėvą, pakankamai greitai nusiramino. Todėl Davina, kaip mat perkėlė ją į specialų lopšelį: - Nesu tikra kad esi kavos mėgėjas, bet girdėjau kad tai, na, vampyrams padeda palaikyti kūno šilumą. Gali negerti, jei nenori. - Jos antakiai šiek tiek pakilo, kuomet ji pastebėjo kad šis greičiausiai jaučia norą kiek kitokiam gėrimui. Tačiau čia ji jam nebuvo tinkama pagalbininkė, mat, neturėjo net menkiausio supratimo tame, iš kur ir kaip būtu galima gauti šio skysčio. Davina ketino prasižioti, kai pasigirdo durų skambutis. Įtarti nieko negalima buvo, nes čia galėjo pasirodyti kas nors iš Lockwood'o draugų, arba, jo sūnėnas. Visgi aiškus, skardus moteriškas balsas, kuris pasigirdo iš kitos patalpos, privertė ją sunerimti. Ji niekad nebūtu supainiojusi to skambėjimo su kitu. Net Elenos balso tonas buvo švelnesnis, kuomet Katherine kalbėjo su didesniu pasitikėjimu savimi. Ji nebyliai susikeikė, abejomis rankomis prisidengdama sau burną. Panika, kuri apėmė jos mažą kūnelį, privertė ją neišleisti ne menkiausio garso. Ji dabar, būdama apsirengusi vien tik apatinį trikotažą, mažiausiai norėtu akis į akį susidurti su Katherine. Kad tik mergaitė neišleistu ne vieno garso, kad Pierce nepasirodytu virtuvėje. Akys šiek tiek sudrėko, kuomet ji persvarstė tai, kad jai sugrįžus, nors tai buvo šimtu procentu neįmanoma, kas bus su atrodo ką tik užsimezgusiais santykiais tarp jos ir Lockwood'o, kurį, kaip bent jai pačiai atrodė, ji buvo įsimylėjusi.

by **Mason Lockwood** Pir. 08 11, 2014 3:49 pm

Jis juto kaip zeme eme slysti jam po kojomis. Viena ranka pasiremes i kolidoriaus siena jis galiai ikvepe
Net tada kai Katherine rankomis apsivijo jo kakla,jo akys buvo nudelbtos i grindis, atrode,jog jis jos negirdejo. Ji pajudejo svietaines link ir jis Lyg robotas uzdares lauko duris paseke jai is paskos. Jis tylejo. Moteris buvo vampyre ir jai nereikejo pakvietimo tam,kad patektu vidun. Vadinasi tai tikrai buvo Katherine. Kiek kartu jis sapnavo sia akimirka, kiek kartu isivaizdavo jos sugryzima.. Taciau viskas ka jaute dabar buvo sumaistis ir isiutis. Vis dar tyledamas jis stebejo arrogancija persmelkta Pierce elgesi ir klausesi jos ciniskos snekos. Galiausiai jo kantrybe truko,visa laime, jog Davina ir mergaite buvo virtuveje ir jis labai vylesi,kad ji bus pakankamai ismintinga ten likti.
-Kiek laiko.. Kiek laiko praejo nuo tada kai tu.. Atgimei? -Jo zodziai nuskambejo tyliai, o zvilgsnis buvo neiskaitomas. Moteris stovejusi priesais buvo saltakrauje vampyre ir neprimine jo Katherine ne per nago juodyma. Visa esybe troksdamas stverti ja i savo glebi ir niekada nebepaleisti, jis nujaute, kad zinojo atsakyma i savo klausima. Tie paslaptingi skambuciai prasidejo vos kelios dienos po to kai pats mate uzgestant jos givybe. Viskas eme deliotis i vietas ir igauti prasme.
-Kiek laiko esi gyva?-suriaumojo zengdamas arciau ir su didziule jega priremdamas ja prie sienos. Jis giliai kvepavo,o akys blizgejo.

by **Arabella Petrova** Pir. 08 11, 2014 4:05 pm

*Prieš susidūrimą su artimiausia siena, ji te spėjo šiek tiek iškeli savo ryškius antakius, tuo pačiu metu nuleisdama akis į butelį, kurį buvo pastačiusi ant stalo. Rankos buvo šiek tiek praskėstos, o delnai rėmėsi į stalo kraštą. Šia akimirka ji labiausiai troško pulti į jo glėbį, kaip kad buvo planavusi kelionės namo metu. Tačiau kažkas akivaizdžiai ją stabdė tai padaryti. Nuo veido taip ir nedingo ta veidmainiška šypsena, kuomet ji su trenksmu, nugara atsitrenkė į sieną, kurios dažai šiek tiek pabyrėjo ant jų abiejų* -Meisonai, jei taip troškai mane priremti prie sienos, būtu užtekę tik paprašyti. - *Jo klausimai buvo prasmingi, tuo labiau ji juk pati privertė jį susitaikyti su jos tariama mirtimi, o tai reiškė kad pati ir pastūmėjo jį į tokią situaciją, kuomet šis laisvai gali ją paniekinti vien už tai, kad ji yra nepataisoma veidmainė, į kurios rankas vėl pateko nemirtingumo "prakeiksmas". Liežuvio galiuku sudrėkindama savo lupas, lėtai pakėlė savo akis į viršų, įsistebėdama į jo veidą, kuriame jau nebe buvo nieko šilto, artimo. Vos girdimai kaukštelėdama dantimis, nuleidžia žvilgsni ties vyro lūpomis* - Nežinau, keletas mėnesių. Paklausyk, aš. - *Vėl sugrąžindama žvilgsnį į jo veidą, kažkuriam laikui pradangina savo nenuoširdžią išraišką, kuri vis spinduliavo prieš tai* - Pirmiausia norėjau rasti Victoria. Beje, taip pavadinau mūsų dukterį. Galiausiai, sužinojau kad tavo gyvenimas pasitaisė, todėl prasmės pranešti apie save, nebe mačiau. - *Prakišdama vieną iš savo rankų, pro tarpą, kuris susidarė tarp jų dviejų kūnų, vėl uždeda ją ant jo kaklo. Tai buvo mėgstama jos vieta, jo kaklo linija buvo labai gundanti, ir ji dažnai mėgdavo per ją perbraukti rodomuoju pirštu, arba spūstelėti, kad šis išblaškytas nuo konkretaus vaizdo atsisuktu į ją. Šį kartą, tokiu būdu, bandė išlaikyti jo žvilgsnį, kuris toli gražu nespindėjo ilgėsiu, atvirkščiai, spinduliavo pykčiu* - Tačiau pasilikti kažkur, nesugebėjau. Grįžau dėl tavęs, Meisonai. Negi nesupranti? Tu esi ta priežastis, kodėl vėl esu čia, o ne sprukau kur akys vedė.

by **Mason Lockwood** Antr. 08 12, 2014 3:27 am

Mintyse jis maldavo, kad Victoria neimtu verkti todel atslyjes nuo Katherine po pirmosios ciniskos replikos, uzdaro svetaines duris dureikdsmas Davinai sansa apsirengti,o galbut net issliukinti lauk. Siaip ar taip ji juk girdejo, kad pokalbis toli grazu nebuvo draugiskas. Mintis, jog ju yra klausomasi jam nepatiko,po vakarykstes nakties viskas tapo kur last labiau komplikuota
.bet po velniu,kas galejo zinoti, jog ji gyva?!
-Vadinasi nuleidai rankas? Turiu omenyje, Victoria? -jo sypsnis buvo smerkiantis. -Esi tikras motinos pavyzdys, Katherine... As suprantu, tapai vampire, norejai tai atsvesti, leidai man pereiti pragara manant, kad daugiau niekada taves nebepamatysiu... Nes tau nerupi kiti, velniai rautu! Koks as buvau kvailas manydamas, kad tu pasikeitei.. Viskas buvo melas, tiesa? - Jam skaudejo, tai buvo matyti ir slepti prasmes nebuvo. -Uzuot gryzusi ir padejusi man jos ieskoti tu pasirinkai linksmybes? -Jo lupose vel susmezavo karti sypsena. Priejes arciau jos jis sueme jos veida abiejomis rankomis. Kodel jos buvo toks silpnas? Kad ir ka sake, kad ir kaip trosko jos nekesti... Ziuredamas i vel jauna jos veida jis nuryjo burnoje susikaupusius skyscius. Jis nieko nebesake. Ju veida buvo pakankamai arti, kad ju lupos liestusi, bet per toli, kad buciuotusi.
Jis buvo Katherine Pierce vergas. Kada ir ka sakytu ar darytu, jis ja mylejo labiau nei gyvenima. Taciau jis negalejo jos praleisti prie Victorios. Ji turi pirmiausia tapti ta Katherine, kuria jis pazinojo
Siuo metu pries ji stovejusi moteris buvo savanaude vampyre,kuri greiciausiai tik isimties mazyle i pavoju. Ji negalejo mergaitei nieko pasiulyti, ji buvo salta, sarkastiska ir svetima. -Turi iseiti.. -neigiamai papurtes galva jis zenge prie duru vedanciu i kolidoriu. -Galim susitikti si vakar, bet dabar tu turi..-tyla perskrode vaiko verksmas. Jis suakmenejo. Giliai ikvepes ir tebestovedamas tarpduryje bei taip blokuodamas vieninteli kelia link Victorios,jis nukreipe salta zvilgsni i Kathryn. -Turi iseiti.

by **Arabella Petrova** Antr. 08 12, 2014 4:03 am

- Nuleidau rankas? - *Žinoma, kad kartkartėmis pasireiškiantis šviesus protas, leido jai suprasti tai kad jis turėjo begalinę teisę pykti. Kaltinti jo už tai nebuvo prasmės, mat ji pati kadaise nusprendė pasitraukti iš jo gyvenimo. Ir greičiausiai jei ne panaikintas sąžinės jausmas, net jei pati būtu radusi dukterį, galimas daiktas kad nebūtu sugrįžusi. Vien todėl, kad dar žmogiškosios jos pusės mirties dieną, ji užkalbėjo vieną iš ligoninės sanitarų, kad šis sektu jį. Akivaizdu užburtas vyriškis matė tik gerąją medalio pusę. Jo žodžiai erzino, nors tame ir buvo tiesos* - Tu neturi ne menkiausios minties apie tai, kaip aš praleidau tuos mėnesius. Išieškojau skersai ir išilgai visą Europą, bandydama ją rasti. Ir nieko, Victoria dingo skradžiai žemę. O tu sakai kad man tai buvo linksmybės? Labai jau iškreiptai tu regi tai... - *Jam pagaliau užkabinus tai, kas jai ir taip buvo smaugiantis veiksnys, paminėjus tai kad iš dalies ji tikrai buvo niekam tikusi motina... O juk panašiai ir buvo, dar prieš daugiau nei penkis šimtus metų, iš jos rankų buvo išrauta Nadia, o dabar, istorija eilinį kartą pasikartojo. Tik dabar, Katherine neleido sau to pamiršti. Negalėdama susitvardyti, ji pakankamai stipriai, delnu sutrenkė šiam per veidą. Tokiu būdu tikėdamasi kad šis liausis kalbėjęs tai, ko negalima, bent jau jai į akis* - Neturi teisės! Po visko kas nutiko prieš nėštumą, aš pasilikau dukterį. Mačiau kad jos vystymasis žudė mane, ir nepratariau ne menkiausio žodžio, nes kitaip būtu svarstomas klausimas ar ji ar aš. Tai buvo mano sprendimas, jos gyvybė buvo mano sprendimas. Ne tavo. Tavęs nebuvo šalia nei kai man teko kautis už jos gyvybę, nei gimdymo metu. - *Neigiamai supurčiusi galvą, net tada kai jis suėmė jos veidą, ji išvengdama bet kokio kontakto, ganėtinai greitai atitrūko nuo jo, atsitraukdama per kelis žingsnius* - Tavęs nebuvo, nes tuo metu buvai labiau suinteresuotas visokiausiais keršto troškimais, kuomet man vienai teko atstovėti už save ir Victoria, prieš Qetsiyah. - *Akivaizdu, kad visi tie žodžiai sugebėjo ją įskaudinti, vien todėl kad jie buvo pasakyti ne bet ko. Kitam asmeniui už tai ji jau seniai būtu nusukusi sprandą ir tokiu būdu privertusi užsikišti. Ji nutilo, tarytum po šitiek praleisto atskirai laiko, ji nebe turėjo ko pasakyti... Viduje kone kunkuliavo kraujas, perpildytas labai prieštaringais jausmais. Tylą pertraukė tik liepimas išeiti. Jos veidą šiek tiek iškreipė nuostabos mimika. Kvailas pasiūlymas susitikti kitur, kitu laiku, skambėjo taip, tarytum jie būtu svetimi, o jo namuose ji buvo nepageidaujama. Neigiamai supurčiusi galvą, tačiau taip nieko ir nepasakiusi ji patraukė prie durų. Greičiausiai butu išėjusi, tačiau pirmiausia jos žvilgsnis užkliuvo už aukštakulnių, padėtų prie komodos, kurie akivaizdžiai priklausė ne jai. Keturi mėnesiai, ir viskas apsivertė aukštyn kojomis. Ne taip kaip praeitą kartą, ji neparodė jokios emocijos, tačiau tai kad ji pastebėjo kitos moters buvimą šiuose namuose, jau buvo aišku* - Dabar viskas aišku, nesivargink su tuo savo, padarysiu tau paslaugą ir susitiksime vakare. - *Jos balsas buvo labai šaltas, atrodo prasiskverbiantis į visas smegenų ląstelės. Ji spėjo uždėti kelis pirštus ant durų rankenos, kuomet pasigirdo vaiko verksmas. Neprireikė įrodymų, vien iš to skaudaus garso, ji suprato kad tai ji, tai jos Victoria. Bet tai kad ji pati save kankino nuo bet kokios energijos išvarymo iš savęs, ji puolė link tos vietos, iš kur kilo mergaitės balsas. Bet kadangi Lockwood'as kaip tik tuomet blokavo praėjimą, ji atsitrenkė į jį* - Ten Victoria. Tu, tu šunsnukis! Ji čia, o tu nei puse žodžio neprasitarei! Praleisk mane! Meisonai, pasitrauk!! - *Jos veidas, susidūrimo su juo metu, buvo pakitęs. Piktas, vampyriškas virsmas ganėtinai greitai dingo. Bet ji nesiliovė bandyti patraukti jį į šalį: stumdydama, delnais trankydama per jo kietą, it akmuo krūtinę*

by **Mariella Russo** Antr. 08 12, 2014 4:19 am

Net tuomet, kai ji kuo puikiausiai girdėjo tai, kad pokalbis greičiausiai nebuvo labai malonus, nesugebėjo pajudinti ne vieno raumens. Žinoma, Davina buvo drąsi, užsispyrusi mergina. Ir manė kad, Lockwood'as taip kalbėdamas su Pierce, greičiausiai labiau palinks prie jos asmeninių interesų. Kitaip, juk jis seniausiai būtu prirėmęs Katherine prie savęs ir daugiau nebe paleidęs, o ne prašęs išeiti lauk. Tai suteikė jai ramybės jausmą, ji šiek tiek atsipalaidavo. Vadinasi vilties dar buvo... Ir tuomet mergaitė pravirko. Greitai pašokusi nuo kėdės, ant kurios buvo įsitaisiusi, pasistengė kaip nors nuraminti Victoria, tačiau ši akivaizdžiai prieštaraudama vertė toliau. Neaišku ar taip nutiko dėl per didelio šurmulio kilusio iš svetainės, ar dėl to kad ji sureagavo į abiejų savo tėvų balsus. Aišku buvo tik vieną, jei Katherine prasibraus iki virtuvės, vadinasi geruoju viskas nepasibaigs. Drąsumas prieš įsiutusią, seną vampyrę, išgaravo. Bent dabar, kai Davinos kūną beveik nedengė niekas, ji nebuvo pasiruošusi stoti akistaton su Pierce. Todėl nuspręsdama pasielgti protingiau, ji pradarė langą, bei dalinai pakeitusi savo pavidalą, iššoko lauk. Butas buvo pakankamai aukštai nuo žemės, bet tam labai padėjo priešgaisrinės kopėčios, kuriomis ji nusileido. Visgi per daug toli nepabėgdama, nes akivaizdžiai atrodė neįprastai pasidabinusi vien apatiniais. Ji nusprendė išlaukti kieme, ir Katherine galiausiai išėjus, sugrįžti.

by **Mason Lockwood** Antr. 08 12, 2014 5:20 am

Jis zinojo, kad pyle druska Katherine tiesiai ant zaizdos, bet ji to nusipelne. Jis nekente saves uz tai, jog net megino judeti i prieki, gyventi be jos... Nekente jos uz tai, kad ji paliko. Jie buvo panasus.. Abu buvo it degtukai,isiplieksdavo staiga, vienas kita degino, bet negalejo vienas be kito gyventi. Kai jie budavo laimingi,pasaulis aplink isnykdavo,viskas tapdavo nebesvarbu, taciau kai pykdavosi, is salies ziurint, atrode,jog jie vienas kita uzmus. Nors ju "pokalbis " truko vos kelias minutes, svetaine jau primine karo lauka -duzo stiklas, nuo sienu byrejo tinkas, o ju zvilgsniai vienas kito atzvilgiu dege neapykanta. Tai buvo taip tipiska. Gal todel judvieju susitaikymai budavo tokie aistringi. Net ir dabar, viso ko ikarstyje Masono pasamones pakrastyje smestelejo noras ja suimti i savo glebi ir uzciaupti buciniu. Jis mate, jog akies krasteliu ji ir pati buvo nuzvelgusi jo nuoga kuna, taciau judvieju ego buvo stipresnis todel jie nesiliove vienas kito plieke.
Jai pastebejus Davinos aukstakulnius ir iskelus pavydo scena, jis smestelejo rankomis dirbtinai sypteledamas. -Leisk tau priminti, jog itikinai mane,jog mirei! Praejo beveik puse metu, Katherine! Nebuk absurdiska? Su kiek vyru permiegojai tu,kad pasotintum savo vampyriskus poreikius?-jie abu buvo be proto pavydus ir tai verte Masono krauja tiesiog virti. Ji buvo jo. Suciupes ja prie pat duru uz peciu jos giliai ikvepe. Matydamas jos pasikeitusias akis jis neigiamai papurte galva :
-Jei manai, kad tokia tave prileisiu prie savo dukros, tu isprotejai, -jo akys buvo zmogiskos. Katherine zvilgsnis eme rimti, jos paakiai tapo skaistus. Galbut tai, kaip pakisdavo jo veidas kai jis kalbedavo apie savo mazaja,priverte Katherine suklusti. Victoria buvo vienintele moteriskos lyties atstove zemeje, kuria jis mylejo labiau uz pacia Pierce.
-Tu su ja susitiksi, bet pirma turi nurimti, -jo rankos svelniai pakilo ties jos kaklu ir tai buvo paskutiniai zodziai, kuriuos ji girdejo. Jis nusuko jai spranda.
Laiko kol ji pabus buvo labai mazai. Kai Davina vel izenge vidun, jis skubejo. -Jei liksi cia, ji tave nuzudys, -Masonas buvo tiesmukas. -Privalai iseiti, -peremes kudiki ant savo ranku, jis apgailestaujanti zvilgsni surakino su jos liudmomis akimis. -Atsiprasau, Davina, bet tai del taves pacios...-jis nieko prizadeti negalejo.. Padejes jai susirinkti butiniausius daiktus, idave jai savo mustango raktelius.
Vos Davina juos paliko, jis susirado svirksta gulejusi viename jo stalciu. Verbena. Suleides jos i dar be samones ant jo miegamojo lovos tysojusia Katherine, jis susnabzdejo. -Atsiprasau, bet tai tavo pacios labui... -Jis norejo, kad si susipazintu su ju dukra,bet ji privalejo buti rami ir tvardytis, kad to nenoredama jos nesuzeistu. Laikydamas Victoria savo rankose jis rode jai grimasas, laukdamas kol garbane pagaliau prabus. Kai si ikvepe pirma oro gurksni,jo veida papuose sypsena. Jis jos negalejo tramdyti, kad ir kaip bande. Negalejo sulaukti akimirkos kai jos dvi pagaliau viena kita pamatys. Victoria eme tiesti rankutes i jo veida leisdama jo lupas ji juokesi. Galbut todel,kad pirma karta mate savo teti laiminga.

by **Arabella Petrova** Antr. 08 12, 2014 6:03 am

*Dabartinės galios, kurios buvo suteiktos Katherine, buvo nepalyginamai didesnės, nei tos, kurias ji gavo, kuomet prieš penkis šimtus metu, savo noru užsirišo kilpą sau ant kaklo, bei žengė žingsnį į priekį, atimdama iš savęs bet kokią galimybę būti žmogumi. Tuo metu pasirinkimas buvo jos pačios, šis atgimimas buvo kitoks. Ji nebe priklausė konkrečiai kraujo linijai, o tai reiškė kad tapo beveik nesunaikinama. Ir nors per tą laiką, kuomet buvo "dingusi" iš savo aplinkinių akiračio, nepaliko po savęs ne vienos, išgyvenusios aukos, susidoroti su naujais troškimais buvo sunku. Ji buvo tarytum tiksinti bomba, kurios neutralizuoti buvo beveik neįmanoma, nes visi prie bombos pajungti laidai buvo vienodai raudonos spalvos. Savo atsipalaidavimą surišdama vien tik su alkoholiu, bei žudymu, ji tik dar labiau vertė save nepakenčiama asmenybe. Pastovūs kaprizai, pastovus aplinkinių erzinimas ir sunkiai nulaikomos emocijos, kurios pastoviai pasireikšdavo agresijos protrūkiais, palaipsniui vertė ją tapti tipine vampyre, žudymo mašina, kuriai nieko kito nereikia, kaip tik aukščiausio lygio grobuoniu. Prieš traškančių kaulų garsą, kuomet jai buvo nusuktas sprandas, ji prunkštelėjo. Galva šiek tiek palinko paties link, kuomet cinizmo perpildytu balseliu atsakė* - Ar esi tikras, kad nori tai žinoti? - *Tarytum būtu troškusi priversti jį jaustis dar blogiau, pro sukąstus dantis susakė* - Su nei vienu. - *Jos žodžiuose buvo tiesos, ji bandė, tačiau lemtinga akimirka nutraukė viską. Ji išvyko ne tam, kad praleisti laiką dėl savęs pačios. Ir velniai griebtu, ji tikrai bandė gyventi toliau, tačiau ne taip sėkmingai, kaip manė. Vampyriški geismai bandė išvesti ją iš pagrindinio kelio, tačiau žmogiškasis atsidavimas, kuris joje buvo labai stiprus, paprasčiausiai neleido paslysti kelias minutes trunkančiam malonumui. Ji prasižiojo, norėdama duoti žodinį atkirtį tam, kad Lockwood'as neleido jai praeiti... Bet tuomet aštrus skausmas surakino jos kaklą. Ji akimirksniu sukrito apačion. Dar kelias sekundes buvo gyva, mat toks žingsnis ne iš karto nutraukė jos gyvybę. Ji jautė agonišką skausmą, tačiau negalėjo pajudėti iš vietos. Galiausiai akių vokai nusileido, ir ji kažkuriam laikui apleido šį pasaulį. Būdama paprasta vampyre, pabudusi būtu po geros valandos, gal šiek tiek mažiau. Tačiau dabar atsibudimo procesas, užsitęsė vos penkiolika minučių. Ji pramerkė akis, vaizdas buvo sulietas. Jos kūnas buvo jautrus net menkiausiam sujudimui. Verbena sugebėjo ją nualinti, ji degė iš vidaus ir nieko negalėjo su tuo padaryti. Kraujotakoje vis dar cirkuliavęs verbenos nuoviras, suveikė taip, kaip ir buvo planuota. Susmeigdama nagus į kairiojo delno orą, ji dusliai atsikvėpė* - Šunsnukis. - *Sunkiai, su atitinkamomis grimasomis, ji užėmė pusiau gulimą poziciją, kuomet nugara atsirėmė į stačiai paliktą pagalvę ant lovos. Matydama priešais įsitaisiusį Lockwood'ą, kartu su ant rankomis laikoma mergaite, jos mina buvo neįskaitoma. Ji buvo pasiruošusi dabar pat išrauti jo tebeplakančią širdį iš krūtinės, pasiimti dukterį ir išmauti kaip galima toliau iš čia. Tokios ambicijos buvo užvaldžiusios dabartinę Katherine būseną, kuomet ji pagaliau prabilo* - Ankščiau ar vėliau aš ją surasiu, juk dėl to nusukai man sprandą? Ir kai rasiu, sunaikinsiu ją, už tai kad jai buvo leista prisiliesti prie to, kas jai nepriklausė. Ir tuomet sunaikinsiu tave, už tai, kad... - *Net dabar, ji negalėjo sugalvoti priežastis, kodėl trokštu jo mirties. Riba tarp jaučiamos aistros šiam vyrui, bei neapykantos buvo labai maža, ir labai pastoviai, labai nestabiliai vinguriavo tai į vieną tai į kitą pusę. Ji negalėjo jo kaltinti, paprasčiausiai neturėjo tam teisės. Jis buvo ją "palaidojęs", metaforiškai kalbant. Bet moteriškos ambicijos, kurias paaštrino vampyriškasis Katherine aš, negalėjo visko praleisti pro akis. Ji tebestebėjo Victoria. Noras paimti ją ir prispausti prie savęs, buvo begalinis... Jos rankos šiek tiek virpėjo, po verbenos nepraėjusio poveikio. Tačiau ji visgi ištiesė rankas į Lockwood'o pusę* - Leisk man. Tu negali manęs kankinti, leidžiant tik pamatyti ją, bet neduodamas.

by **Mason Lockwood** Antr. 08 12, 2014 6:42 am

Pirmieji jos zodziai atkreipe jo demesi todel jis i ja atsisuko vis dar su sypsena veide, kuri buvo skirta mazylei. Surimtejusi jo grimasa buvo smerkianti. -Nejau nori, kad tavo dukros pirmieji istarti zodziai butu "zudyti " ar "sunsnukis"?-jo akys persimaine. Tai buvo guilt trip zaidimas ir jis tikejosi suveikti.Jis karta jau buvo prasibroves pro ledo luitus, kuriuos aplink save pasistatydavo vampyriskoji Katherine, jis tai padarys ir dar karta. Jis ant jos pyko, bet visa esybe trosko, kad ji,ne kas kitas rankose laikytu ir prie krutines spaustu ju dukteri. Bet tam buvo ne laikas. Dar ne dabar.
-Uz ka? -primerkdamas akis jis pakeite intonacija. -Uz tai, kad surado musu dukteri ir grazino man? Kai tu basteisi bala zino kur, ji diena ir nakti jos ieskojo ir ja surado Katherine. Jei ne ta moteris, Victoria dabar augt mums abiems po nosimi, sumautoje uzburtu zmoniu seimoje, ar to tu butum norejusi?-jis tramde savo balsa,kad neimtu saukti nes niekada to nedare kai mergaite buvo salia. Jo intonacija buvo persmelkta ituziu,o akys buvo ismeigtos i Pierce. Victoria eme reikakaulauti jo demesio leisdama Masono veida ir jo zvilgsnis vel susvelnejo. Tai kaip jis zvelge i ja buvo naturaliausias dalykas jo gyvenime. Jam nereikejo pries ja apsimetineti,uzteko iskisti liezuvi it si eme krykstauti tarsi tai butu juokingiausias dalykas pasaulyje.
Ant naktinio staliuko yra paruostas svirkstas su verbena, -nepakeldamas akiu jis kreipesi i Katherine. Jei nori mergaite paimti ant ranku, turesi ji susileisti.-jis pastebejo, jog si jau ziojosi kazka pasakyti, todel pridure. -Kitokiu atveju, atsauksiu tavo pakvietima i siuos namus. Tau rinktis - sutik su mano taisyklemis arba Leisk kazkam kitam uzimti savo vieta Victorios gyvenime, -jis blefavo, bet Katherine negalejo to zinoti. Jis turejo buti grieztas, naudotis jos silpnybemis.
Zenges artyn kadangi ji buvo akivaizdziai per silpna,kad pati ja islaikytu,jis prisedo ant lovos taip, kad ji galetu ja matyti. -Jos akys sviecia naki ir ji jau turi du dantukus.. -Jis nusisypsojo. Pakeles akis i mergina,teigiamai linktelejo: -Nagi,paimk ja, -jis zinojo,kad ji jos nenuskriaus.

by **Arabella Petrova** Antr. 08 12, 2014 7:13 am

*Ji nekentė to jausmo, kuomet jautė savame kūne silpnumą, tai priminė jai tuos laikus, kai buvo nepajėgi priešintis tiems, kurie taip besąlygiškai troško šios mirties. Verbenos keliamas poveikis, tramdė jos galias. Net labai norėdama pasprukti iš šios vietos, nesugebėtu. Mat mikliai būtu pagauta, spėjusi pasiekti tik perėjimą į svetainę. Smerkiantis žvilgsnis tebebuvo nukreiptas į Lockwood'o pusę. Vien mintis apie tai, kad jam reikėjo visai ne daug laiko, kad išstūmus jos pėdsakus iš savo gyvenimo, bei rasti kitą, virino jos kraują, kuris iš esmės ir taip buvo "pasiutęs". Katherine neskubėjo nieko pasakyti, net tuomet, kai vyras nusprendė paspausti ant jos sąžinės, kai tai lietė vaiką. Ji palenkė galvą, įsistebėdama į ant Lockwood'o rankų smagiai nerimstančią mergaitė. Atrodė kad kažkuriuo metu Katherine lūpų kampučiai sujudėjo, tarytum ji būtu bandžiusi šyptelėti, tačiau lemtinga akimirka neleidusi tam prasiveržti. Ji vis dar nepratarė ne vieno žodžio, iki pat tos akimirkos, kuomet šis pradėjo taip akivaizdžiai teisinti, kažkokią moterį. Prunkštelėjimas, bei trumpam užverstos akys, privertė Pierce nusukti savo veidą į priešingą jam pusę. Ji buvo labai pavydi asmenybė, todėl jai nekėlė jokio sunkumo tai, kad nudėti bet kurią, vos tik ana paklapsės savo dirbtinėmis blakstienomis į Lockwood'o pusę. Liežuviu perbraukusi per savo lupas, ji susimąstė apie tai, kas būtu jei, ji nuo pat pradžių būtu žinojusi kad jos vietą buvo beveik perduota kitai. Tyla tebebuvo slegianti... Tas kvailas moterų būdas, bausmę paskirti netariant ne žodžio, leidžiant vyrui matyti kad kažkas negerai, bet to nekomentuoti. Tai absurdiška, bet, šiuo metu Katherine nebuvo pasiruošusi nieko sakyti, kol... Galiausiai pratrūko* - O. Vadinasi toks yra tavo atsidėkojimo stilius, Meisonai? Įsileidai ją į savo namus, greičiausiai visus tuos pusę metų varteisi su ja, toje pačioje lovoje, kur ir su manim? Nuostabu... Tai gal dabar ir man vertėtu sekti tavo pavyzdžiu, ir į save įsileisti vietinės kavinės barmeną, kuris pataiso neįtikėtinai gardžią kapučino? - *Neigiamai supurčiusi galvą, nuleido akis. Ji vėlė kėlė sceną, ji niekino tą, kurios kvapas iki šiol nėra išgaravęs iš šio buto. Ankščiau jis nebuvo taip stipriai jaučiamas, kaip dabar. Gal todėl, kad ji pati tą kvapą siekė pajausti, įsiminti ir galiausiai susidūrus su ta moterimi, kaip mat ją atskirti iš minios. Ji giliai įtraukė oro, lyg būtu bandžiusi suimti save į rankas* - Velniop, tai ne mano reikalas. Neneigsiu, važiavau čia su kiek kitokiais ketinimais. Bet dabar. Verčiau ją saugok, nes užmušiu ją vien už tai kad ji savo nešvariomis rankomis lietė mū... mano, dukrą. - *Ji troško paimti Victorią, ir tai kad jai buvo liepta susileisti verbenos, buvo vienintelis žingsnis į priekį, kuomet ji atgaus dukterį. Priešintis buvo per silpna, tad. Ji viena ranka suėmė švirkštą, bei greitai atsikračiusi adatą dengusiu kamšteliu, staigiai suvarė adatą tiesiai sau į šlaunį. Nykščiu paspaudusi švirkšto dozatorių, galiausiai suleido deginančio skysčio į save. Jos kūnas ganėtinai greitai įsitempė, ir vien iš veido minos matėsi kad tai jai kėlė neapsakomą skausmą. Jos kūnas buvo atpratęs nuo verbenos, tad jos poveikis buvo toks, koks būtu bet kuriam vampyrui pirmą kartą susidūrus su šia gėle. Ji atmerkė akis, kurios buvo šiek tiek aptemusios, ne nuo to kad ji buvo nemirtinga, nuo to, kad ji jautėsi nukankinta. Galiausiai kuomet ištraukė adatą iš savęs, bei pametė švirkštą atgal ant staliuko, gavo tą galimybę, kurios laukė nuo pat pirmos, mergaitės gimimo dienos. Jai nereikėjo mokytis jos paimti, viskas vyko natūraliai. Victoriai pagaliau buvo kartu su ja* - Hey... - *Katherine veidas kaip man įgavo skaidresnes spalvas, buvo akivaizdu kad ši akimirka jai buvo tokia norima, tokia brangi. Laikydama mergaitę prie savęs, viena ranka švelniai perbraukė šiai per galvutę. Jos rankos tebedrebėjo, tačiau tai buvo ne motais. Juk Victoria pagaliau buvo su ja, ir tai buvo svarbiausia* - Žinau kad tu nepameni to, bet, pažadėjau visuomet būti su tavimi. Šiek tiek laiko praleidau, bet daugiau tai nebe pasikartos. Mano mažoji pergalė... Daugiau niekad, niekad tavęs nebe paliksiu. - *Ji ne veltui paskutine akimirka, nesitarusi su Mason'u, davė mergaitei vardą, reiškiantį pergalę. Juk ji tokia ir buvo, pergalė prieš visus gamtos dėsnius, prieš visą blogį, kuris dengė abu mergaitės tėvus, visą jų gyvenimą. Ji buvo ir jos pačios pergalė, tapdama svarbiausiu asmeniu vampyrės egzistencijoje*

by **Mason Lockwood** Antr. 08 12, 2014 11:08 am

Jis neigiamai papurte galva. -Tau pasimaise protas jei manai, kad leksiu tau ja nuskriausti, Katherine, -stebdamas kaip ji ir Victoria akimirksniu rado bendra kalba. Puikiai nutuokdamas, jog uzstodamas Davina tik dar labiau pakurstys ugni, bet jis privalejo numbrezti ribas ribas kuriu Pierce nebuvo valia perzengti. -Nesuprantu kas tau nutiko, tu gyva, as sugebejau musu dukra issaugoti nuo pasaliniu akiu, net tavo pakalikas nieko nesuuode.. As galiu jums abiems garantuoti sauguma, nebeliko del ko kautis, Kat. Pasitarnavau Klausui ir tuo viskas pasibaige,tai nebe musu musis,-neigiamai papurte galva. -Kodel esi tokia persisunkusi neapykanta? Neturi teises man priekaistauti po to ka man padarei, maza to as tau grazinau dukteri, uzuot svaidziusis grasinimais turetum buti laiminga, velniai rautu. Nezinau ar tai kas nutiko tarp musu kada nors pasimirs, bet vardan Victorios esu pasirenges padaryti bet ka. Gerai pagalvok ar gali garantuoti jai sauguma jei ir toliau beatodairiskai stumsi save, ja, mus visus i pavoju? -Pakiles nuo lovos jis liezuviu perbrauke sau per lupas. -Daug kas pasikeite, Katherine. Ir man tai patinka. Nepaisant to, kad niekad nesusitaikiau, jog niekad taves nebepamatysiu, mano gyvenimas pagaliau turi prasme, klausimas yra vienas - Ar tu vis dar nori buti mano gyvenimo dalis?...

by **Arabella Petrova** Antr. 08 12, 2014 11:43 am

*Pagaliau turėdama dukterį greta, ji negalėjo ne akimirkai atitraukti savo akių nuo jos veido. Jis buvo tobulas, lygiai toks, kokį jį buvo mačiusi savo baisiausiuose košmaruose, kurie kankino kiekvieną kart užmerkiant akis. Ji kad ir kiek daug vilčių dėjo į tai, kad kada nors joms teks susitikti, tyliai vylėsi, kad tai nenutiktu tuomet, kai ji jau bus subrendusi moteris, nieko nenorinti žinoti apie moterį, kuri pagal viską turėtu vadintis jos biologine motina. Įvertinant tai, kad tiek Katherine, tiek Mason charakteriai buvo labai sunkūs, suaugusi Victoria net girdėti nieko nenorėtu apie tuos, kurie ją tariamai "paliko". Todėl dabar, kuomet mergaitė pagaliau buvo su savo mama, Katherine, kad ir kokį begalinį skausmą jautė nuo verbenos nuoviro, stengėsi išlaikyti labai ramią veido išraišką. Ji buvo laiminga, ir tai suvaidinti nebuvo įmanoma, jos pačios akys išdavė tai, kad dabar ji pagaliau atrado paskutinę šukę, iš sudužusio veidrodžio, kuriuo įvardino savo gyvenimą. Palenkusi galvą arčiau mergaitės, lūpomis, atsargiai, tarytum mergaitė būtu snaigė, kuri nuo jos kvėpavimo galėtu ištirpti, paliečia jos kaktą. Kaip tik tuo metu sumerkusi akis, vos girdimai, sušnabžda* - Myliu tave, mano mažyte. - *Atmerkusi akis, ji nestipriai prispaudė mergaitę sau prie krūtinės, pati tuo tarpu nukreipdama akis į kalbančio pusę. Jo žodžiai vis dar vedė ją iš kantrybės. Kaip po velnių jis gali tikėtis kad ji ims ir išmes iš galvos tai, kad buvo iškeista? Vėl. Neigiamai supurčiusi galvą, ir labai norėjusi atsikelti ant kojų, bet paprasčiausiai pabijodama rizikuoti tuo, kad gali nuvirsti, suprunkščia* - Mano kalba skamba kaip pamišėlės? O kaip tavo, kai tu reikalauji manęs neliesti tos moters? Esi labai naivus, jei manai kad aš pasivesiu ant to. Jos pačios labui, ji verčiau dingtu kuo toliau iš mano akiračio. Ir jei bent per metrą pamatysiu ją šalia savo dukters, už savo veiksmus neatsakau. Kartą ir tu nespėsi suleisti man to suknisto nuoviro, ir ji kris. Nes, man vienodai šviečia kas ji. Kad ir pragaro valdovo paskutinė palikuonė, bet, man šlykštu vien pagalvoti apie tai, kad ji galėjo prisisvajoti kaip augins Victoria. Kaip... - *Jos mintys nukrypo ties Meisonu, ir ji nevalyvai įsistebėjo į jo lupas. Nutildama, ir nestipriai prikąsdama savo apatinę lūpą, galiausiai nusuko savo akis, nuspręsdama kad neverta tęsti tos pačios temos. Ji savo nuomonės nepakeis, kad ir kaip tai būtu bandoma įaiškinti. Ji nekentė Davinos, jos net nepažinodama. Tuo labiau kad jos didžioji daiktų dalis dar buvo šiame bute, o tai veikė tik dar labiau neigiama prasme. Ji vėl atsuko savo akis į Lockwood'o pusę* - Aš nesu kvaila, nerizikuočiau tuo, kad per mane nukentėtu Victoria. Kaip manai kodėl, pasirūpinau tuo, kad faktiškai visiems taip ir likčiau mirusi? - *Jam ištarus savo finalinį klausimą, jos veide pradingo prieš tai buvusios emocijos, tapo neįmanoma perskaityti tai, kaip paveikė Katherine šis klausimas. Bevažiuodama čia, ji labiau nei ką kitą, troško grįžti pas jį. Net dabar, akivaizdžiai rodydama savo kaprizus, ji nejučia kas kart vis dirstelėdavo į jį. Katherine mylėjo šį vyrą, ir tai greičiausiai buvo nepakeičiama. Tačiau savigarba paprasčiausiai jai negalėjo leisti taip imti ir pasiduoti jam. Ji viduje šaukė "Taip!! Velniai griebtu, kaip tau iš viso liežuvis apsivertė to paklausti?! Juk grįžau čia todėl, kad myliu tave!", tačiau išorė išdavė ką kitą. Pakeldama akis, ji vėl įsistebėjo į jo veidą, kuomet prasitarė* - Aš nežinau... - *Liežuviu perbraukdama per savo lupas, eilinį kartą neigiamai supurtė galvą* - Šiuo metu mus riša tik Victoria, geriausia taip ir palikti. Tuo labiau... Manau, tavęs laukia ta, aukštakulnių savininkė. - *Šiek tiek išlenkusi savus antakius, vėl sugrąžina dėmesį į mergaitę, kuri žaidė su jos pakabuku*

by **Dean Winchester** Antr. 08 12, 2014 5:31 pm

Poros pokalbiui kaip tyčia pamaišė ant grindų iškritęs Katherine Pierce mobilusis telefonas, pareikšdamas apie savo egzistavimą garsiu, vibracijos garsu. Ekrane atsirado užrašas apie ką tik priimtą balso žinutę. Numeris buvo įvestas į telefono knygą, pavadinimu "medžiotojas". Tam, kuris ankščiau ar vėliau nuspaudė žinutės perklausos mygtuką, pasigirdo vyriškas, labai žemas balsas: - "- Aš prie automobilio, o tu turi daugiausia penkias minutes tam kad išnešti man raktelius. Nes kitaip, Pierce, aš pats praeidamas pro visus butus, išsiaiškinsiu kur slepiesi. O toks laiko gaišimas neapsimokėtu nei man nei tau. Tad prašyčiau, būk tokia maloninga."

by **Mason Lockwood** Tr. 08 13, 2014 5:06 am

Ziuredamas kaip svelniai ji elgesi su mergaite, kaip i ja ziurejo... Tai buvo graziausias jo kada matytas vaizdas. Bet tai taip pat bylojo dar kai ka. Pierce nebuvo atsisakiusi jausti, ji nebuvo ta saltakrauje pabaisa, Katherine samoningai rinkosi zudyti uzuot gryzusi pas ji. Jis nesuprato kaip viskas galejo taip pasikeisti... Dar pries nelaime jiedu buvo artimesni nei kadanors, bent jau jis taip mane. Jos atsakymas buvo siek tiek netiketas. Kai jis prabilo jo balsas buvo kimus :
-Vadinasi tai viskas? Jei tu manai, kad taip bus geriausiai, as neturiu kitos iseities kaip su tavimi sutikti ...-jis prisedo ant lovos atsukdamas jai nugara. Is kisenes issitraukes mobiluji zvilgteli i nuo Taylerio gauta zinute. Turint omenyje, kad sunenas buvo kuriam laikui dinges is jo akiracio, prasymas ji aplankyti skambejo kiek itartinai, bet jis jaute pareiga mat buvo ji apleides ir del to ji jau buvo emusi grauzti sazine. -Klausyk, as turiu kuriam laikui islekti, tai del Taylerio, -atsisukes i mergina vien is ipratimo uzdejo ranka jam ant kojos. Sutikes ne itin tuo patenkinta Pierce zvilgsni, blankiai sypteli. -Atleisk, manau prireiks siek tiek laiko, kad nuo to atprasciau. Palinkes prie Victorios pabuciuoja mergaites kakta ir siek tiek kistelejes smakra paksteli i prie kudikio palinkusios Katherine lupas. -Buk gera ir jei kas, skambink, -jo lupu kamputyje susmezavo sypsnis.Pakiles nuo lovos jis patrauke prie duru ir pakeliui nusitrauke juosmeni juosusi ranksluosti bei persimete ji per peti. -Laukis mane nuziurinejusi, Pierce,-jau pradinges tarpduryje jis nusisypsojo. Jis ketino ja priversti savo pasirinkimo pasigaileti ir gerai zinojo kaip tai pasiekti. Jos isdidumas eme virsu, bet Katherine buvo pernelyg pavydi, kad susitaikytu su jo viengungisku gyvenimo budu, ypac dabar kai jie nori to ar ne,privales gyventi po vienu stogu.
Apsirenges jis dar karta ikiso galva i savo miegamaji. Jis atrode kupinas givybes,o jo nuotaika buvo pakili. -Man reikes tavo masinos rakteliu,-istieses ranka pirstais parodo,kad si juos galini jam pameteti. Ji rankose laike savo mobiluji ir strode isbalusi labiau nei iprastai. -Kas? Kas dabar? -atsiduses jis surauke antakius.

by **Arabella Petrova** Tr. 08 13, 2014 5:41 am

*Katherine ilgai buvo nukreipusi savo žvilgsnį į ant rankų laikomą mergaitė, tai buvo aišku, laikyti dukrą prie savęs jai teikė begalinį laimės ir ramybės pojūtį. Ir nors ji buvo besąlygiškai alkana, o verbena atėmė iš jos visas galias, suteikdama vien tik fizinį skausmą ir silpnumą galūnėse, tai buvo ne motais. Visgi, jos antakiai savaime išsilenkė kuomet išgirdo pritarimą savo pačios nuosprendžiui. Tai buvo taip keista... Ji pirmą kart buvo liudininke to, kad Lockwood'as nusprendė jos atžvilgiu nuleisti rankas. Ji šiek tiek prasižiojo, ir tos nuostabos, kuri buvo apniaukusi jos miną, paslėpti buvo neįmanoma. Savigarba Katherine gyvenime užėmė labai svarbią vietą, tiek pat svarbūs buvo ir jos jausmai šiam vyrui. Kartus skysčių gumulas nuslydo gerkle, kuomet ji vėl pakėlė savo akis, nukreipdama žvilgsnį į jo pusę. Ji ketino prabilti, tačiau atrodė kad tuo metu nesugebėjo iš savęs išspausti ne vieno žodžio. Ji manė kad jis gerai suėmęs ją, sukratys už tokius pareiškimus, visgi nutiko priešingai. Teko susitaikyti su savo pačios veiksmų atoveiksmiais. Jai tai baisiai nepatiko, bet kito pasirinkimo paprasčiausiai nebuvo. Jo prisilietimas, ir vėliau labai lengvas lūpų susilietimas, privertė ją trumpam susimerkti* - Meisonai... - *Akys vėl buvo atmerktos, kuomet ji šiek tiek palenkė galvą, jo staigus nuosprendis kažkur išeiti, dzingtelėjo kaip susitikimas su ja. Todėl jos šaltas, abejingas balsas vėl davė apie save žinią* - Tau reikėtu išmokti mažiau viską komplikuoti. Jokių prisilietimų, turės tapti mūsų naujausia taisykle. - *Dviprasmiška mina, ir tas taip greitai užfiksuotas jo nužiūrėjimas, kuomet kažkuriuo metu jo kūno nedengė niekas. Jis vis dar, jei ne stipriau, vedė ją iš proto. Liežuviu perbraukusi sau per lūpas, ji vos pastebimai šyptelėjo* - Velniava, tu toks karštas... - *Neaišku ar tai liko neišgirsta ir nepastebėta, tačiau komentuoti savo reakcijos, kuri aišku buvo akivaizdi, ji neketino. Tuomet Lockwood'ui trumpam pradingus, ji palinkusi, pakėlė savo mobilų telefoną. Žinutė, kurią perklausė, jai nesukėlė malonių pojūčių. Naivu buvo manyti kad jos nesuras. Bet... Ji visiškai pamiršo apie tai, kad prieš atvykstant čia, pirmiausia reikėjo atsikratyti transporto priemone. Ji paprasčiausiai taip troško susitikti su juo, kad atsargumo priemonės iškrito iš galvos. pametusi telefoną ant patalinės, ištraukė raktelius iš vis dar vilkėtos odinės striukės* - Automobilis ne mano. Jis priklauso medžiotojui, iš kurio jį pavogiau. Tik nieko nesakyk... Bet, jis čia. Ir akivaizdžiai labai jau trokšta atsiimti savo laužą. - *Ji niekad nebuvo senovinių automobilių gerbėja, todėl pavadinimas kurį pritaikė transporto priemonei, kuri greičiausiai yra dvigubai brangesnė, nei butas, kuriame buvo, buvo jos manymu labiausiai tinkamas. Gilus įkvėpimas, ir ji pametė raktelius į jo pusę* - Tavo dėka, aš per silpna kad nusileisti ten. Taigi, dabar tai tavo problema...

by **Mason Lockwood** Tr. 08 13, 2014 10:28 am

-Musu situacija yra zodzio komplikuota sinonimas, Kat, -pasigirdo Masono balsas is svetaines, kur jis inirtingai ieskojo savo automobilio rakteliu kol galop prisimine, jog juos padkolino Davinai. Zodziai, kuriuos Katherine uzteko vos susnabzdeti buvo uzfiksuoti Lockwoodo klausos ir tai priverte jis nusisypsoti. -Man zinoma malonu,bet tai jau tampa seksualiniu priekaviavimu, Katherine Pierce, -jis buvo pasirenges priversti ja netekti savitvardos, siaip ar taip jiedu retai kada paleisdavo daugiau nei 24 valandas po vienu stogu nepasimyleje.
Izenges i kambari ir sugaves raktelius, kuriu prase jis jau buvo betraukiantis isejimo link kai merginos zodziai priverte jo gera nuotaika kone isgaruoti. -Zinoma uzkalbeti sumauta mirtingaji ir graziuoju pasiimti jo masina buvo per daug.. Tai butu tiesiog nelogiska, ar ne Katherine? -Jo balsas buvo sarkastiskas. -Tau reikejo paskui dave atsitempti susikta medziotoja? -nebesusitvardes jis pakele balsa. -Dievazi, noreciau ir vel tau nusukti spranda,moterie, -kad ir kaip stengesi ant jos pykti, tai niekada ilgai netrukdavo ir blogiausia tai,jog Katherine geriau nei kas kitas tai zinojo. -Vadinasi man teks srebti tavo kose ir juo atsikratyti. Taip tipiska, Katherine. Ar yra dar kas nors ka tureciau zinoti?

by **Arabella Petrova** Tr. 08 13, 2014 12:08 pm

- Vadinasi šiuo klausimu galėsi pasiskųsti savo mergšei, nes aš dar ilgai neapleisiu tavo akiračio. - *Ji atsargiai perkėlė mergaitę ant lovos vidurio, tuo pačiu metu apkamšydama ją kaldra iš visų pusių, kad nenutiktu taip, kad ji atsitiktinai iškristu. Sunkiai iškeldama kojas iš lovos, prisilaikydama atsitiktinių daiktų, ji pasiekė praėjimą į kitą kambarį, kaip tik tuo metu, kai Lockwood'as pasirodė tarpdury. Ji palenkė galvą, veide išspausdama šiokią tokią, lapišką išraišką. Jos akių plyšiai susiaurėjo, kuomet ji vos nepažeidusi savo pačios išsakytos taisyklės, ištiesė į jį savo ranką, trūko kelių colių, kad šie susiliestu, kuomet ji laiku patraukusi savo nagus nuo jo kūno, pirštus prispaudė prie savo lūpų. Šiek tiek sujudėjusi, ji te pratarė* - Norėtum, bet negali, o ir iš tiesų nenori. Nes... Sprendžiant iš tavo atsisveikinimo, aš tebesu vienintelė tavo gyvenimo puošmena. - *Vėl gūžtelėdama pečiais, ji praslinko pro šalį, tarytum būtu bandžiusi jo namuose rasti ką nors, kas primintu kraujo donorų maišelius. Žvilgsniu bandydama nužiūrėti aplinką, ji palengviukais pasiekė virtuvę, kur atidariusi šaldytuvą, susidūrė su faktu, kad jame nieko panašaus nebuvo* - Mhm, pagarba. Tačiau man būtina pasimaitinti, tad būk toks geras, ir pasirūpink tuo, begrįždamas. - *Į klausimą apie tai ar jam būtina ką nors žinoti, ji labai nenorėjo sakyti. Juk prieš kelias dienas pati vos nepadarė klaidos, dėl kurios save būtu pati nusmaugusi. Giliai įtraukusi oro, nusprendžia paaiškinti* - Jis mano berniukas žaisliukas, tiksliau toks buvo prieš tave. Tad... Kaip supranti, šiokia tokia pagarba. Ir. Na gerai, aš skubėjau, ir mintis apie užkalbėjimą netoptelėjo, mat ketinau mašina atsikratyti, vos tik įvažiavau į miestą. Bet, padariau klaidą. Kaip matai... - *Pauzė* - Nenori srėbti mano košės, gali važiuoti autobusu. Nors, kiek atsimenu, tu ir pats turi neblogą mašiną. Bent jau jos galinę sėdynę, kapotą... Ir taip toliau.

by **Mason Lockwood** Tr. 08 13, 2014 6:19 pm

Jam paslapcia patiko, jog ji pavydejo, juolab dabar. Ji nusipelne buti nubausta ir tai buvo ideali bausme, juk laki merginos vaizduote eme piesti viska, ka jis jai pasufleruodavo, uzteko tik uzsimimti ir ji isivaizdavo ji su kita. Nieko neatsakes jis tik dviprasmiskai syptelejo. -Man teks permiegoti su labai daug moteru kol rasiu ka nors, kas prilygs tau,bet neturiu kitos iseities, -vienas jo lupu kamputis isdavikiskai pakilo. Nors stengesi apsimesti, jog jam jos reakcija neidomi,vienu akies krasteliu ja seke. Pro akis nepraslydo ir tai, jis ji tik per plauka neistiese ranku i jo puse.
-Kraujo atsargos beigesi, bet nera to blogo kas neiseitu i gera. Jei busi alkana, nebereiks saves badyti verbenos svirkstais, poveikis panasus. Sio buto palikti viena negali, o Victoria taip pat negali niekur eiti, tikiuosi tai supranti?
Jos paaiskinimas kas per vienas yra tas medziotojas, jis surimtejo. Negalejo buti tikras, kad ji nezaidzia jo paties zaidimo ji erzindama, taciau vien mintis, kad lauke jos laukiantis asmuo yra vyriskos lyties atstovas ir jis yra daugiau nei artimas draugas Katherine ji priverte Trumpam prarasti savitvarda. Jo veidas apniuko,o zandikaulis isitempe. Mergina greiciausiai tai perskaite jo grimasoje,taciau nuleides jai nieko daugiau pasakyti, jis pasisuko isejimo link. Jis nekente kad negalejo tramdyti pavydo taip pat kaip su tuo negalejo kovoti ir Katherine, vien mintis apie ja kito vyro glebyje verte ji spausti kumscius stipriau. Kai durys uzsidare, pasigirdo garsas,kuris reiske, jog prie iejimo i laiptine buvusios pasto dezutes buvo sumaitotos vieno jo rankos smugio.

Greitu zingsniu pasiekes masinu stivejimo aikstele jis nuspaude mugtuka turejusi atsakinti dureles automobilio, kurio raktelius jos laike savo rankose. Masina atskirti buvo nesunku, may aikstele buvo kone tuscia,maza to prie jos lukuriavo zmogus,kuris beregint i ji atsisuko. Priejes arciau jis dirbtinai nusisypsojo. Sypsena buvo nenaturali. -Nebaigi ratai, tu tikriausiai tikejaisi isvysti Katherine.
Atleisk,kur mano manieros.. -Jis istiese ranka, taciau vos vaikino desine nevalingai pakilo pasisveikinti, Masonas smoge jam i veida. To akivaizdziai nesitikejes vyras nugara atsireme i sau priklausiusi automobili,is nosies sruvo kraujas. -Masonas, -jo veida papuose dabar jau nuosirdi, sypsena vaiko,kaledu ryta gavusio tai ko prase senelio. -Gal pradekim nuo to.. Pasakyk man bent viena priezasti kodel tureciau nesukisti tavo lieso kunelio i bagazine ir nenustumti kartu su masina nuo artimiausio skardzio? -Jis per ilgai tramde vampyriska savo puse,kuri su didziule agresijos banga prasiverze it nevaldoma lavina is vulkano, kuri pazadino pavydas del mylimos moters.

by **Dean Winchester** Kv. 08 14, 2014 3:57 am

Pasilikimas šiame mieste Winchester'iui nebuvo aktualus, vien todėl kad visa aplinka priminė tuos, sunkius laikus, kuomet teko kautis su bet kuo, kas pasitaikydavo po ranka, tuo pačiu metu ginti kvankštelėti pradėjusį jo brolį, jo dukterį ir savo paties antrą pusę, kuri buvo nemažiau paveikta panašių įvykių. Jie visi buvo traumuoti, jie buvo žmonės, būtent todėl visų keliai ir pasibaigė taip skirtingai. Samuelis baigė psichiatrijos klinikoje, Jessica su dukra išvyko kitur, o Cassidy, baigė pakasta po žeme, šio miesto kapinėse. Todėl vienintelis jo troškimas buvo susigrąžinti transporto priemonę, ir mauti atgal namo. Visgi, laikas spaudė. Merginai pasivogusiai jo mašiną, buvo likusios kelios minutės ir jis jau ketino atsitraukti nuo Impalos, kuomet prieš akis pasirodė vyriškasis siluetas. Sulaukęs netikėto svečio, jis natūraliai atmetė savo pečius, bandydamas įsiklausyti į tai kas buvo pradėtą sakyti, negana to, jis net bandė tiesti ranką pasisveikinimui. Tačiau gautas smūgis, kaip mat nuleido šį ant žamės. Nuo smūgio jėgos, pasisukęs bei delnais įsirėmęs į automobilio kapotą, pirmiausia sumurmėjo sau po nosimi: - Laimingasis tėtušis, žinoma. Ko dar buvo galima tikėtis iš Katherine? - Dešiniosios rankos pirštais perbraukęs sau per panosę, nusivalė dalį kraujo, kuris pasirodė po to, kai jo nosis negražiai lūžo. Pasisukdamas į pasirodžiusio pusę, jis akivaizdžiai buvo nepatenkintas, nors veide mirguliavo lengva, paniekinanti šypsenėlė.
- Tikriausiai paaiškinimo kad atvažiavau ne tavo mergos, o mašinos, bus per mažai? - Numanydamas kad dabar dar gali gauti, ištiesdamas rankas, ėmė stabdyti: - Palauk, palauk. - Tai buvo keista, nes prieš daug metų, jis ir pats buvo įklimpęs į panašią situaciją, todėl kuo puikiausiai suvokė tai kad erzinti dabar būtu beprasmiška, tuo labiau kad Katherine buvo paminėjusi tai, kad jos "išrinktasis" buvo pusiau vilkas, pusiau vampyras. Dean'as nors ir patyręs medžiotojas, bet dabar prie savęs neturėdamas ne menkiausio ginklo, buvo it kūdikis, pastatytas prieš transformerį: - Nieko nebuvo. Ji kreipėsi į mane dėl vaiko. Negaliu neigti, norėjau daugiau, bet ji pabrukusi uodegą pabėgo. Ir kaip suprantu pas tavęs. Man tereikia mašinos, ir jau po penkių minučių nei matysi mane, nei girdėsi. Kaip ir aš, nelabai turiu noro susidaužti taurėmis, su vienu iš jos kadrų.

by **Arabella Petrova** Kv. 08 14, 2014 5:53 am

*Katherine buvo pakankamai klastingas asmuo, tačiau dažniausiai savęs sukontroliuoti prie šio asmens, paprasčiausiai nesugebėdavo. Vienaip ar kitaip, jos nevalyvi veiksmai atspindėdavo tai, ar jai patinka ar nepatinka tai kas yra daroma ar sakoma. Jo visai nesubtilios užuominos apie kitas moteris, jai kėlė neapsakomą nepasitenkinimą, ir tai matėsi net iš jos kintančių judesių. Dievaži, ji buvo pasiruošusi užmušti kiekvieną, kuri bent kartą nužiūrėtu jį, nes vis dar buvo užtikrinta tuo, kad jis yra jos, tiek pat, kiek ji yra jo. Katherine vos sujudino savo antakius, nutaisydama tokią miną, tarytum jos niekaip nepaveikė jo žodžiai apie galybę kitų, kurias teks praeiti* - Tavo užduotis neįmanoma, pone Lockwood'ai. Tokios kaip aš, rasti nesugebėsi. Todėl jau dabar turi priprasti prie to, kad tenkintis teks tik likučiais... - *Tuo metu kai ji tai kalbėjo, viena ranka buvo sukibusi į šaldytuvo, kurio nespėjo uždaryti, rankeną. Žinoma, iš vidaus kilęs pavydo priepuolis, buvo bandomas sutramdyti, kuomet pasigirdo ganėtinai garsus trakštelėjimas. Rankena liko suspausta jos delne, tačiau jau daug toliau nuo šaldytuvo durų. Atkreipusi dėmesį į laikomą daiktą, ji tik nuleido akis. Jos veidas išdavė viską... Ji liko nieko nepasakiusi, kuomet jis pasisuko išeiti. Tik nusekė jį žvilgsniu. Vien mintis apie tai, kad dabar jis išvažiavo pas kitą, budino jos viduje tą pačią negailestingą personą, kurią ji kaip ir stengėsi pažaboti. Dabar svarbiausia buvo ne tai, juk ji pati pasirūpino tuo, kad jis būtu atstumtas. Tai kokio velnio ji dabar elgiasi taip kaprizingai? Matomai ji buvo tiesiog per daug pripratusi prie to, kad jis neatsitraukia, kad ir ką ji darytu ar sakytu. Šį kartą, jis žaidė jos pačios kortomis, sukčiaudamas ir versdamas žaidimo vidury, ją jaustis taip, tarytum ji jau pralaimėjo savo sugalvotą žaidimą. Rankena ganėtinai greitai atsidūrė šiukšlių dėžėje, o Katherine dėmesį patraukė dūžio garsas, kuris sklido iš laiptinės. Jos veide šmėkštelėjo menkas šypsnis, buvo aišku kad tai Lockwood'o darbas, ir greičiausiai daugiau ar mažiau susietas su jos esybe. Šia akimirka ji net negalvojo apie tai, kad susitikimas automobilių parkavimo aikštėje gali būti ne iš pačių maloniausių, bet, ji žinojo tiek, kad Meisonui nekainuos nieko atstovėti prieš žmogų. Virtuvė, o ir kiti buto kambariai buvo apkrauti svetimais daiktais, kuri buvo visiškai ne Katherine skonio. Ji buvo labai išpuikusi, labai rafinuota persiona. Jos drabužių spinta greičiausiai kainuotu dvigubai tiek, kiek galima būtu sukloti už gerą rančą. Jos skonis buvo nepriekaištingas pradedant nuo apatinių ir baigiant viršutiniais drabužiais. Todėl matyti daiktus kuriuos buvo pratusi vilkėti Davina, jai buvo nemalonu. Veikti nebuvo ką, kuomet mergaitė nusprendė nusnūsti pietų miego... Tuomet ir prasidėjo. Katherine pasigavusi juodus, šiukšlėms skirtus maišys, ėmė krauti visus šiems namams netinkamus daiktus. Drabužiai, higienos priemonės, batai, plaukų žnyplės, kosmetika ir kitą, viskas pakankamai greitai atsirado maišuose prie durų. Ji pasirūpino tuo, kad būtas būtu beveik toks, kokį atsiminė. Jame karaliavo vyriška dvasia, su šiek tiek vaikiškų daiktų. Jai net nepatiko tai, kas buvo išrinkta Victoriai, ir akivaizdžiai numirkta ne Mason'o. Juk jis kuo puikiausiai žinojo savo vampyrės skonį, ir vaikui ji pateiktu tik tai kas būtu geriausia. Dabar galimybės pasirūpinti naujais daiktais, nelabai buvo. Nors... Telefono pagalba ji susisiekė su kažkokio restorano administratore, paprašydama kad ši atvyktu su menku maisto užsakymu. Tai buvo geras planas, mat ji laisvai galėjo užburti atvykstantį asmenį, ir jo dėka ne vien pasimaitinti šviežiu krauju, bet ir nusiųsti jį atsikratyti senais daiktais, nuperkant tokius, kurie jai patiktu. Besitvarkant ji šiek tiek sukaito, todėl, nusiimdama savo kūną akivaizdžiai pabrėžiančius drabužius, užsivilko Lockwood'o marškinius, kuriuos perrišo diržu, "padarydama" trumpą suknelę. Ji laukė kol pasirodys "maistas", taip, būtent asmuo, kuriuo ši galėtu pasimaitinti*

by **Mason Lockwood** Kv. 08 14, 2014 10:34 am

Buvo sunku pasakyti kas ji erzino labiau, tai, jog priesais ji stovintis vyras turejo kazkokiu rysiu su Katherine ar tai,kad jis buvo medziotojas. Masonas ju nemego. Zmones neturejo teises kistis i ju pasauly. Pasauly, kuris jiems nepriklause. Antgamtines butybes egzistuoja jau nuo neatmenamu laiku ir viskas eme prarasti pusiausvyra butent tuomet kai i visa reikala savoury trigrasi eme kisti medziotojai.
-Link i masina,-pametes vaikinui raktelius, kuriuos sis nors to akivaizdziai ir nesitikejes, mikliai sugavo. -Man reikia transporto priemones, beto turim apie si bei ta pasikalbeti,-pastebejes kaip vaikinas eme valytis krauja po nosimi, lupu kampuciu sypteli. -Galvok, kad siandien tavo laiminga diena,-leisdamas suprasti,kad sulauzyta nosis yra geriausiai kas jam siandien galejo nutikti,jis isitaise keleivio sedyneje mat jo vairuotojo pazymejimas buvo likes jo paties automobilyje ir jis maziausiai norejo buti apkaltintas automobilio vagyste ir dar ikaito paemimu. I gps programa ivedes adresa netoli nuo tos vietos kur gyveno Tayleris, palaukia kol Deanas uzimta vairuotojo pozicija. -Tu daugiau nesiartinsi prie mano namu ar Katherine ir as pazadu artimiausio savo virsmo metu taves nesudraskyti i sumautus gabalus,-masinai pajudejus jis is svarko kisenes issitrauke cigarete,kuria is kart prisidege.
Kai jiedu pasieke rajona, kuriame gyveno jo giminaitis, navigacine sistema pranese, jog keliones tikslas buvo pasiektas. Masonas nebuvo linkes svaidytis grasinimais,bet buvo pasirenges vaikinui smogti zemiau juostos. Jis pats gerai nusimane apie automobilius todel gerai suprato, kad Dean vairuojama "mazyle" buvo ypac brangi. Kai automobilis sustojo jis be jokiu pastangu, tarytum keleivio puses langas butu padarytas toli grazu ne is stiklo, ji sudauze ir tokiu budu atsidares sutomatiskai keliones metu uzsirakinusias dureles is lauko puses. Nieko daugiau nepasakes jis nuejo Taylerio buto link.

by Sponsored content