Re: didžioji svetainė

by **Andrea Argent** Sk. 07 26, 2015 8:14 am

{Šiuo metu mintims vis besisukant apie Elaidžos likimą ir apie tai su kokiu nauju priešu teks susidurti tamsiaplaukė vampyrė vis mažiau dėmesio skyrė pašalinėms kalboms nesusijusioms su pagrindiniu tikslu. Ir nors šalto atspindžio merginos veidas neparodė per daug didelio nerimo, mat buvo galima įžvelgti neryškią tačiau dviprasmiškumu dvelkiančia šypsena, kuri neleido iššifruoti tikrųjų vampyrės ketinimų. Truktelėdama pečius į viršų, ji skėsteli rankomis taip leisdama suprasti, kad daugiau nekomentuos pirmosios temos, tad pereidama prie antrosios užmerdama akis, šypteli} – Niekada nesakiau, kad Meisonas yra bent per plauką stipresnis už jūsų šeimą, atvirkščiai, manau jis save pervertina, tačiau vienintelis ginklas prieš originalųjį yra jo rankose ir kaip be pasukus ši mintis man nepatinka. Nesu naivi, tačiau nemėgstu kuomet priešas turi bent menkiausią pranašumą. – {Pagaliau žengdama į kiemą, iš pradžių mergina nukreipia akis į vyro automobilį, neskubėdama kažką pasakyti, buvo besiruošianti lipti į vidų, tačiau Mikaelsono žodžiams pertraukus jos veiksmus, krestelėdama galvą per metį, Andrea įsistebi į pašnekovo veido išraišką, išreikšdama savo nuomonę} – Pakankamai, kad galėčiau juos pažinti. Todėl ir sakau, kad tavo požiūris į šeimą yra kitoks. Kartais atrodo, kad tau jos nereikia, mat lengviau būti vienam, o kartais elgiesi priešingai. Įdomu kaip Karolinai pavyksta su tuo susitaikyti. – {Matyt iš įpročio “įgelti” nepagalvodama, kad galėjo leptelėti to ko nereikia, galiausiai nutyla. Įsižiūrėdama į priekį, tiksliau į tolumoje matomą žmogų, kuris artėjo link jų pusės, merginos veide vėl buvo matomas dvejojimas. Ne taip seniai, šmirinėdama po senus savo tėvų daiktus, Rea atrado motinos dienoraštį, kuris labai ilgai buvo slepiamas nuo Argent seserų. Ne paslaptis, kad jaunoji vampyrė nors ir nerodė didelio susidomėjimo savo šaknimis, visgi nematant kitiems siekė surinkti kuo daugiau informacijos tiek apie savo tėvą, tiek apie savo motiną, kurios niekada nėra net mačiusi. Victorios (tikrasis motinos vardas) asmeniame dienorašty buvo aprašyta mergaičių mamos gyvenimas ir... paslaptis apie kilmę kuri taip ir neturėjo išaiškėti. Ir būtent dabar žvelgiant į iš tolumos artėjantį žmogų, Argent mintis perkirto tam tikri parašyti žodžiai apie tai, kas ji yra iš tiesų ir apie medžiotojų šeimos kodekstą. Dviprasmiškos idėjos nedavė ramybės. Nepakeisdama žvilgsnio krypties, toliau stebėdama keliu artėjantį praeivį, mergina užduoda iš pažiurios visiškai keistą, situacijos neatitinkantį klausimą, kuris padėtų jai žengti žingsnį dalinai pakeičiantį jos gyvenimą dar kartą} - Būvimas hibridu, monstru... kaip smarkiai tai apverčia gyvenimą? - {Žinodama, kad klausimas skamba nei lauktai, nei suprantamai, neleisdama jam dar pasireikšti, taria} - Be pašaliniu žodžių, tiesiog atsakyk į klausimą.

by **Nathaniel Lott** Kv. 08 20, 2015 5:33 pm

- Net tuomet kai jis mano kad aplenkė mane vienu žingsniu, aš esu nutolęs mažiausiai penkiais. - Dviprasmiška šypsena pakankamai greitai pasirodo originalaus hibrido veide, kuomet kalba paliečia jo "kūrinį". Puikiai suvokdamas tai, kad iki pat šios dienos nedavė net menkiausios užuominos į tai, ką yra paruošęs Lockwood'ams, dabar jis buvo pasiruošęs tarti kelis žodžius apie destruktyvią ateitį, kurią yra "sukūręs". Ir nors dabar buvo mažiausiai tinkamas laikas panašioms kalboms, atsižvelgiant į tai kad kažkur buvo laikomas ir greičiausiai dvasiškai kankinamas jo brolis. Dėl neaiškios priežastis originalusis nerodė labai didelio noro skubėti. Jis buvo tikras, kad nėra nieko kas galėtu palaužti brolio dvasią. Ir būtent dabar jis klydo taip stipriai, kaip galima tik įsivaizduoti. Kalba vis dar lietė hibridą, o tai automatiškai buvo ir Argent draugės gyvenimo dalis, kas galimas daiktas buvo įdomu tamsiaplaukei. Nors, reikia pripažinti ir tai, kad net dabar, kai Katherine Pierce-Lockwood buvo originali, hibridas nebuvo suteikęs jai žadėtos laisvės. Ne veltui jis ne kartą buvo sakęs tai, kad negyvens tas, kuris bent pirštu palies jo artimiausią asmenį, jo žmoną. O minėtą moteris buvo padariusi tai, ko hibridas nebuvo linkęs taip lengvai pamiršti. Taip, jis buvo mažiausiai penkiais žingsniais nutolęs nuo savo, taip vadinamų, priešų. Įtraukdamas oro į savuosius plaučius, bei jos užpildydamas deguonimi, jis nusprendė pratęsti nebaigtą kalbą: - Esu jam paruošęs šį bei tą, todėl man yra labai pravartu leisti jam galvoti kad jis laimi, kuomet visi kozeriai yra mano rankose. - Girdėti tai, kas buvo kalbama antrame šio pastato aukšte nebuvo sunku, tuo labiau kad vienas iš balsų buvo iki skausmo pažįstamas. Saltzman'o ketinimai Pierce-Lockwood atžvilgiu buvo labai ilgai laukti, ir originalusis jau buvo suplanavęs kuo pasibaigs (pabrėžta: pasibaigs) ši istorija. Ta pati įdomi, tačiau šiurpą kelianti šypsena buvo "papuošusi" vyriškio veidą, kuomet jis atkreipė dėmesį į tai, ką buvo pradėjusi kalbėti vampyrė: - Tavo vietoje būčiau atsargesnis su žodžiais, Andrea. Mano šeima nėra be vidinių "tarakonų". Tačiau tai yra mano šeima, ir jei bent viena dvasia sugalvos jiems ką nors padaryti, ilgai negyvens. Tikiuosi kad šio paaiškinimo tau per akis. O kas liečia Caroline. - Ir vėl jis netyčiomis išsidavė kad ne viskas yra taip gerai, kaip šis stengiasi pateikti. Po "kelionės atgal" ji tapo kitokia, o blogiausia tai, kad jis vėl rinkosi lengviausią būdą, pasitraukti. Pasitraukti, sukuriant eilinius strateginius keršto planus, bei ketinimus sunaikinti tuos, kas jam neva trukdo gyventi. Sukandęs dantis, jis te iškošė: - Tai nėra tavo reikalas.
Veiksmas galiausiai pakeitė vietą, ir jis net pats to nepastebėdamas atsidūrė lauke. Tamsiaplaukė moteris buvo sustojusi prie automobilio, ir jos akivaizdus smalsumas vertė jį pasijausti "viską žinančiu". Nešiepdamas dantų jis pasidabino šypsena, kaip tik tuo metu, kai moteris pareikalavo konkretaus atsakymo: - Nori išgirsti tai, kad buvimas hibridu neprilygsta ne vienam iš tau žinamų "manstrų"? - Į pirštų kabutes įrėmindamas tam tikrą žodį, originalusis tęsė toliau: - Galia, greitis ir mano dėka nepriklausomybė nuo mėnulio ar saulės. Tai dvi skirtingos rūšys besikaunančios viename kūne. Ir jei randi tarp jų balansą, gali save bandyti vadinti "Dievu". - Kiek palenkdamas galvą, jis primerkė savo akis, pratęsdamas savo mintis žodine forma: - Nagi, o dabar pasakyk man, kad pagaliau esi tam pasiryžusi. - Nerodydamas kad moters klausimas jį kažkuo nustebino, jis te primerkė savo akių vokus, tikėdamasis kuo greičiau sulaukti atsako į prieš tai užduotą klausimą.

by **Andrea Argent** Kv. 08 27, 2015 2:25 am

- Negaliu neigti, man patinka tavo strategija. - *Mįslingai primerkdama akis, lyg bandytų mintyse sukurti įvykių vaizdus kuriuos minimaliai su palikta intriga apipasakojo pašnekovas, mergina rodomuoju pirštu pabaksnoja sau ties smilkiniu* - Apsukti priešą taip, kad jis jaustųsi nugalėtojas, o atėjus laikui smogti lemiamą smūgį. Norėčiau tą akimirką pamatyti Lockwoodo iškreiptą veidą. Būtų neįkainojamas vaizdas. - *Papuošdama veidą savotišku paslaptingumu dvelkiančiu šypsniu, tamsiaplaukė vampyrė nuleidžia akis. Nenorėdama minėti savo geriausios draugės, mat nutuokia, kad originaliojo hibrido planuose Katherine vardas nėra ištrintas, tačiau puikiai pažinodama šią merginą, Andrea taip pat buvo tikra, kad garbanė kuo puikiausiai išsisuks “nenudegusi uodegos”, juk tai jai sekėsi kuo puikiausiai daugiau nei penkis šimtus metų. Per daug nekreipdama dėmesio į tai, kas vyksta viršuje, mat dabar būdama kur kas labiau suinteresuota kitais dalykais, linkteli galva* - Žinai, aš ją mačiau. Mes nesame draugės, tačiau ji neprimena tos Caroline, kurią tu vedei. Antgamtinis pasaulis pilnas siurprizų. Esi tikras, kad iš kitos pusės grįžo tikrai tavo žmona? - *Galiausiai, kuomet akys stebėjo vis artėjantį žmogaus siluetą, Andrea leido sau įsiklausyti į kiekvieną ištartą Klauso žodį. Jo ištartas argumentas skambėjo merginos pasąmonėje pasverdamas visus už ir prieš. Ar likti tuo, kas esi, gerbti šeimos kodeksą, paslaptį ir savus interesus, ar spjauti į viską vardan vieno asmens ir leisti savo gyvenimui įgauti dar vieną pokytį. Pokyti, po kurio kelio atgal nebebus. Keista, jauniausioji Argent šeimos atstovė, net neatkreipė dėmesio, jog Klausas aiškiai leido suprasi žinąs jos šeimos paslaptį, kas mergina yra ištiiesų. Mintyse susipynė viskas ir ji net nepastebėjo kaip akimirkos greičiu atsirado priešais nekaltą žmogų, taip užstodama jąm kelią. Stebėdama jo pasimetusį žvilgsnį, Andreos veidas dvelkė abejingumu, kurią išprovokavo tvirtas apsisprendimas. Šaltomis it ledas rankomis mergina suėmė vaikiną už skruostų bei staigiu judesiu perkando šiam gerklę, netrukus nusukdama ir sprandą. Kuomet jaunuolio kūnas sukrito ant cementu iškloto asfalto, atrodo, kad vampyrės neplakanti širdis pradėjo taip stipriai daužytis krutinėje, kad buvo galima girdėti net pačius dūžius. Kas bus toliau? O jeigu ši auka bus bevaisė ir prakeiksmas neįsigalios? Visgi mergina buvo nebe žmogus. Laiko praėjo vos kelios sekundės, o jai atrodė, kad visa amžinybė. Nežinojimas ko tikėtis tik dar labiau kurstė įtampą. Mergina nuleido akis į aukos kūną, kol galiausiai jas sumerkė. Atrodo, kad visą kūną pamažu užplūdo neapsakoma jėga. Ir taip nepriekaištinga vampyrės klausa suaštrėjo, visi, girdimi balsai, tolimiausi garsai, tyliausi šnarėjimai susipynė į vieną masę. Net mintyse atrodo pačios mirusios motinos skambantys prieštaraminai dėl atlikto nuosprendžio susiliejo su ta pačią garsų maišalyne. Iš dalies tai priminė pirmąjį virsma vampyre, skirtumas tik tas, kad dabar pojūčiai buvo ryškesni, tačiau tai merginos ne kiek negasdino. kvėpavimas nors ir išliko ritmingas, sugreitėjo, tai buvo it rezultatas į vykstančius pokyčius. Kiekvieną jaunos vampyrės kūno lopinėlį staiga užliejo jėgos banga. Andrea sugniaužė kumščius, nagus stipriai suleisdama sau į delnus, lyg bandydama susitramdyti kol…viskas nurimo. Akys atsimerkė ir sužibo jau nebe įprasta spalva, o gelsva, ta kuri buvo būdinga ne tipiniams vampyrams. Pasisukdama į Mikaelsono puse, nusivalo nuo lūpų kampčio pasilikusi ne savo kraują* - Aš pasiruošusi.

by **Nathaniel Lott** Sk. 09 27, 2015 8:00 am

OOCH: Turiu pripažinti nemalonią tiesą, visa ši siužetinė linija bus nutraukta nedetaliu aprašymu, dėl to kad be

žinios pradingo du iš pagrindinio kasto, atstovai. Todėl, bandysime suktis iš situacijos taip, kaip tavo įprasta. Iš karto labai atsiprašau visų dėl sukeltų nepatogumų, ar netesėtų lūkesčių. Tikiuosi kad ateity nieko panašaus nebe pasikartos, bent iš mano pusės. Už kitus atsakyti negaliu.

<...> - Ne viskas taip paprasta, širdele. - Šie žodžiai, it tulžis nuslydo nuo vyro lūpų, kuomet pasididžiavimu iškreipta išraiška, nusekė kiekvieną tamsiaplaukės veiksmą. Buvo labai beprasmiška manyti, kad pirmasis hibridas nebuvo sužavėtas. Atvirkščiai, nors ir nuspėdamas ne vieną aplinkinių veiksmą, šį kartą jis buvo akivaizdžiai "pamalonintas". Moteris pasidavė savo prigimčiai geriau, nei šis tikėjosi. Jokio pasigailėjimo, jokios baimės dėl neaiškios ateities. Jo ilgi pirštai nuslydo į vidinę odinės striukės kišenę, kaip tik tuo metu, kuomet originalusis atsidūrė prie pat liaunos tamsiaplaukės. Gilus įkvėpimas privedė prie sekančio monologo įgarsinimo:
- Neskaitant to, kad mane sužavėti pavyko, pamiršai vieną labai svarbų aspektą. Tam kad tapti hibride, ir likti gyvai, yra reikalingas Petrovos antrininkės kraujas. Tavo nelaimei, abi gyvos šios kraujo linijos moterys yra nemirtingos. Vadinasi, turi laiko neilgiau nei iki vidurnakčio. Tuomet dvi priešingos esybės sunaikins viena kitą, ir. - Pamirkdamas tamsiaplaukei akį, vyriškis akivaizdžiai mėgavosi tuo, kad net dabar sugeba įžvelgti pranašumą prieš savo pašnekovę. - Manau, tolimesnio paaiškinimo kas atsitiks, nereikia. Nesi kvaila mergaitė. - Originalaus hibrido veido išraiška buvo sunkiai perprantama, todėl buvo nelengva suvokti ar jis tik naudojasi proga, pastatant į aukštesnį lygį perkopusią nemirtingąją, ar jis kalba rimtai, bei jai liko gyventi vos keliolika valandų. Tyla, kurią paskleidė vyras trūko vos kelias minutes. Jis suteikė progą merginai suvokti kokį visgi neapgalvotą žingsnį ji žengė. Ir kuomet kurtinanti tyla privedė prie tam tikrų išvadų, akmeniniame veide pasirodė pašaipus šypsnis, po kurio pasekė šie žodžiai, aiškiai prieštaraujantys viskam, kas buvo pasakyta vos prieš kelias minutes:
- Bet atsižvelgus į tai, kad tu man visai patinki, ir tai padarei tam, kad mano brolis išgyventu, net ir pasmerkdamas tave už tai. Gali džiaugtis tuo, kad Rebekah nesugebėjo sunaikinti visos mano kolekcijos. - Iš kišenės pagaliau ištraukdamas mėgintuvėlį su Gilbert krauju, pakiša jį merginai, tuo pačiu metu pratęsdamas savo mintį: - Tu paskutinė, Andrea. Nenuvilk manęs. - Šie žodžiai tampa finaliniu pasireiškimu prieš tai, kuomet abu asmenys sulipa į transporto priemonės saloną. Variklis yra užvedamas, ir unikaliai atrodantis automobilis griausmingai sujuda. Kelionė trunka ilgai, todėl nieko nuostabaus kad pašnekovai, kaip šiems tipiška, patraukia vienas kitą per dantį. Žinoma, keliauti vampyrišku greičiu būtu kur kas paprasčiau, tačiau Niklaus Mikaelson, kaip niekas kitas, suvokė kad būtina tausoti jėgas. Žinomi priešai buvo originaliosios šeimos atstovai, o tai reiškė kad ištrūkti gyviems, buvo lygiai tiek pat šansų, kaip ir priešams laimėti. Tai buvo loterija, kurios rezultatu tapo... <...>

TEMOS TĘSINYS: https://bloodyrose.forumlt.com/t509p60-didzioji-svetaine

by Sponsored content