DIDŽIOJI NAMO SVETAINĖ

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down

DIDŽIOJI NAMO SVETAINĖ

Rašyti by Elena Winchester on Sk. 01 24, 2016 6:18 am

Didžioji namo svetainė, kur galima kuo puikiausiai įsitaisyti prieš židinį.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
Inside all of us is a light, but some beacons are darker than others, and some are so dark they never realize they are a form of light at all.

Elena Winchester

I couldn`t miss your hundred and whatever birthday.


Pranešimų skaičius : 1930
Įstojau : 2012-09-27
Amžius : 24
Miestas : Los Andželas
Rūšis : Mirtingas žmogus
Darbo paskirtis : Būsima chirurgė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: DIDŽIOJI NAMO SVETAINĖ

Rašyti by Elena Winchester on Pen. 01 13, 2017 8:13 am

Kai tavo gyvenimas primena nesibaigiančią kančią, ir tu pasieki tą tašką, kuomet nebe žinai ką nori daryti su savo tolimesniu gyvenimu, mat kuo toliau, tuo labiau atrodo kad net įkvėpimas tau sukelia skausmą, viskas ko trokšti, tai kad visą tai pagaliau pasibaigtų. Visuomet būdama apsupta artimiausių žmonių, ir tikrai mokėdama džiaugtis kiekviena akimirka, nepriklausomai nuo to, kokius išgyvenimus ji atneštu, dabar Elena buvo viena. Bet kas galėtu pasakyti, kad „tu turi džiaugtis, nes tu dar esi gyva, dar turi tūkstančius galimybių pradėti viską nuo pradžios“, - tiesa, bet kokia gi viso to prasmė, jei tavo gyvenimo „variklis“ užgeso? Elena dar būdama visai nepasiruošusi tikram gyvenimui, prarado savo nebiologinius tėvus, matė kaip šios antrininkė bandydama ją įskaudinti baigė tetos Dženos gyvenimą ir galiausiai paaukojo jaunesniojo brolio gyvybę. Jau skamba tragiškai, tačiau tai visi tebuvo visų ant pečių užkritusių nelaimių pradžia. Galima vardinti labai ilgai, kiek daug netekčių teko išgyventi šiam mažyčiam kūneliui su taip ir nesutrypta siela. Galima kalbėti apie tai, kaip kiekvienas sukrėtimas atsiliepė jos gyvenimui, ir kiek daug tai atimant davė atgal. Galima, bet ar verta? Juk nuo to nepasikeis visiškai niekas: tėvai ir brolis nepakils iš kapų, jos subyrėjusi santuoka nesusilipdys į vieną tvirtą kūną, ir ji nesulauks netikėto skambučio iš geriausios draugės, kuri tam tikrų įvykių pasekoje, tapo atsitiktine auka. Jei kalbėsi apie tai, galvosi apie tai, niekas nepasikeis, kad ir kaip to norėtum, kad ir ką už tai duotum.
Yra būtina susitaikyti ir eiti toliau, kurti savo gyvenimą toliau, nepriklausomai nuo to kad tau yra pragariškai sunku ir tu nori pasiduoti dabar...
Sėdint ant plačios, amerikoniško stiliaus, palangės, tamsiaplaukė mirtingoji laikė nudelbusi akis į odinio viršelio užrašinę, dienoraštį, kuriame mėgo užsirašyti savo mintis, paliekant jas įamžintas laike. Tarp pirštų spaudė metalinį rašiklį, kuriuo taip ir nesugebėjo suraizgyti ne vieno žodžio. Tik tą menką taškiuką, puslapio  viršuje, kuris išdavė tai, kad antrininkė tikrai planavo bent valandą praleisti ant popieriaus liejant savo jausmus. Jos tamsus, gilus, tačiau tuo pačiu metu vis dar labai teigiamas, žvilgsnis nukrypo į lango pusę. Atsivėręs „miegamojo rajono“ gatvės vaizdas buvo padabintas paliktais automobiliais, į darbą skubančiais žmonėmis ir keliais vaikais, kurie kieme spardė kamuolį. Kelios kaimynės tolėliau diskutavo,  vis paliesdamos vieną kitos ar tai ranką, ar tai petį. Tikriausiai aptarinėjo savo „tobulą namų šeimininkių“ gyvenimą, o gal ruošėsi šiandienos vakare vykstančiam, kasmetiniam BBQ kaimynų vakarui? Elena buvo gavusi kvietimą dalyvauti, tačiau net ir apsimestinai pasistengdama suteikti vilties,  neva pasirodys, iš tikro norėjo vakarą praleisti prie kelių išsinuomotų filmų ir didelio dubens spragintų kukurūzų. Keista, kaip kadaise būdama kompanijos siela, dabar ji buvo velniškai asociali. Nesinorėjo su niekuo bendrauti, mat taip ir neišmoko suvaldyti savo emocinio balanso. Ir šiaip, visas šis pasaulis labai priminė tą, kuriame ji turėjo pritapti. Ką kalbėti apie tai, kad  ji vis dar atrodė kaip iš akies lupta Katherine Pierce, kas pripažinkime, geros reputacijos tau nesuteikia, ir aplamai nėra kažkuo geras dalykas.
Pasigirdo gilus atodūsis, kuomet Elena galiausiai nebe atlaikė „savęs pasigailėjimo“ įtampos, atmesdama tiek rašiklį, tiek tą patį dienoraštį. Net neigiančiai papurtė galvą, negalėdama patikėti tuo, kad pati save perspektyviai stumia į nepavydėtiną padėtį, iš kurios paskui išsikrapštyti bus labai sunku. Gal dabar buvo pats tinkamiausias laikas keistis? Keistis nuo pagrindų, juk net pati sau nebe patiko, tai ką kalbėti apie aplinkinius, kuriems visą tai dar teko stebėti, stengiantys apsimesti kad tai kaip ir normalu. Paskubomis nulipdama nuo palangės, buvusi Winchestger‘io žmona atrodė pasimetusi, tarytum niekaip negalėtu apsispręsti ko norėtu griebtis pirmiausia. Gal pasielgti labai mergaitikškai ir imtis kokio nors šopingo, juk Caroline tai atrodė kaip geriausias vaistas nuo visų ligų. Ak, Caroline... Ne! Jokio gailesčio sau! Ji šoktelėjo prie stalo, ant kurio tebesipuikavo vienas iš tų naujesnių iPhone modelių. Jos rankose labai greitai atsidūrė susisiekimo priemonė, kuomet tamsiaplaukė vėl sugrįžo prie lango, pro kurį žvelgiant viskas atrodė ryškiau, nei prieš tai. Žinoma kad taip nebūna,  bet juk tai ką matome, dažniausiai priklauso nuo mūsų nusiteikimo. Jos plonučiai pirštukai labai greitai perbėgo per kontaktų sąrašo, kuriame, kaip bebūtu tragiška, vis dar buvo visų tų žuvusių numeriai. Tai buvo savi-grauža, gal net netiesioginė savižudybė, tačiau ji nesugebėjo prisiversti juos ištrinti, kaip ir ištrinti tuos žmones, lyg jie tapo nebe reikšmingi, nebe reikalingi. Sustojo prie vieno iš kontaktų, net nesvarstydama ar verta, nuspaudė skambinimo mygtuką ir... ...žinoma kad susidūrė su balso pašto dėžutės pranešimu. Kas yra šio pasaulio žmonėms, negi negalima tiesiog imti ir atsiliepti iš karto? Juk girdint balsą realiame laike,  būtu žymiai maloniau. O kas jei šis balsas yra brangus tau asmeniškai, ir kas jei tu pasąmoniškai laukei jo skambėjimo? Na, šiuolaikinis gyvenimas matyt verda per daug intensyviai, kad tokia smulkmė būtu aktuali.
– Labas, tai Elena. Tikriausiai mažiausiai laukei skambučio iš manęs, bet aš pagalvojau, gal netyčia nutiko taip, kad būtent šiandiena tau taip pat nėra kuo užsiimti ir vakarui norėtum pabėgti nuo savo būties? Eww, tai skamba baisiai kvailai, bet mano kaimynai sugalvojo surengti BBQ vakarą. Kepsniai, alus. Žodžiu, man būtu labai malonu, jei. Tiesiog atvyk, jei neturėsi kokios kitokios veiklos. Kaip ir viskas. Amm. Ate. – Jos žvilgsnis tebebuvo nukreiptas į lango pusę, kuomet netgi suvokdama kad jos kalba atrodė labai apgailėtina ir net nepriminė kalbos, o veikiau tam tikrą žodžių kramtymą, sumalant į labai neaiškią masę.  Na ką gi, būtu dar labiau kvaila, jei perrašytu balso pranešimą. Vis vien jis neatvyks, nes kokia prasmė iš viso būtu taip daryti? Taip, minėtasis kontaktas paskyrė jai šiek tiek savo dėmesio, bet, galu gale, negali juk amžinai jaustis kaltas. Neigiamai supurtė galvą, bei kai nuspaudė pranešimą išsiunčiantį mygtuką, pametė telefoną ant staliuko.
Užeidama į virtuvę, Winchester visiškai atsitiktinai susidūrė su savo atminties pokštu. Ši nekalta vizija atrodė tokia tikroviška, tokia apčiuopiama. Prie valgomojo stalo sukiojosi geriausi draugai: Caroline, Bonnie, Tyler‘is, Stefan‘as ir net tas pats sunkiai emociškai pakeliamas Damon‘as. Visi džiūgavo kad gyvenimas nuo šiol bus kur kas paprastesnis, mat visų taip sunkiai toleruotas Niklaus Mikaelson pagaliau dingo iš jų gyvenimo (tuo metu Caroline nebuvo minėto vyro žmona, ir tikrai nuoširdžiai traktavo jį kaip didžiausią monstrą). Lockwood‘as paruošęs stikliukus, džiugiai paskelbė tostą už ramų gyvenimą be Mikaelson‘ų. Prisijungė ir Jaremy‘s. Elena sumerkė akis, kuomet minėtasis proto pokštas išgaravo, tarytum niekada ir neegzistavo. Ji priėjo prie stalo, ant kurio tikriausiai visiškai atsitiktinai liko paliktas tekilos butelis. Ji pripildė stikliuką, ir tarytum paskelbdama tostą, išgėrė deginančio skysčio. Tolimesnė jos diena buvo susijusi su pasiruošimu minėtam kaimynų susirinkimui. Ji išsimaudė, pasiruošė ir netgi šiek tiek pasipuošė, kuomet pasidabino gana mielai atrodančia apranga: vilnone suknele, juodomis tampriomis pėdkelnėmis, bei ilgaauliais batais. Sustojo prie veidrodžio, greta kurio pametė striukę, bei storą šaliką.
– Šypsokis Elena, juk niekada negali žinoti, gal šiandiena kažkas pamils šią šypseną. – Tai buvo Caroline žodžiai, kuriuos šiandiena ištarė ne be priežasties. Tai buvo savotiškas atsisveikinimas su tuo gyvenimo etapu, kurio niekada nebe susigrąžins. Ji atsikvėpė, kuomet pasistengė veide išplėsti kaip galima tikroviškesnę šypseną. Atrodė gražiai, ir tikrai stengėsi nusiteikti gerai. Mat be netradicinės orientacijos poros, bei kelių plepių moteriškių, nieko aplink nepažinojo. Tad, gal nebus taip ir blogai? Vyras, su kuriuo bandė susisiekti dienos pradžioje taip ir liko nepasiektas, tiksliau niekaip neprasinešė apie save. Ir, na, tai nestebino. Elena užsivilko striukę, bei tvarkingai aplink kaklą susivyniojo šaliką, pagaliau patraukdama prie durų. Jos pirštai susilietė su durų rankeną, ir kuomet tamsiaplaukė patraukė duris į savo pusę, nusišypsojo plačiau, juk buvo priversta stabtelėti, taip ir nepasiekdama lauko. – O aš jau buvau be pradedanti manyti kad imsi mane ignoruoti...

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
Inside all of us is a light, but some beacons are darker than others, and some are so dark they never realize they are a form of light at all.

Elena Winchester

I couldn`t miss your hundred and whatever birthday.


Pranešimų skaičius : 1930
Įstojau : 2012-09-27
Amžius : 24
Miestas : Los Andželas
Rūšis : Mirtingas žmogus
Darbo paskirtis : Būsima chirurgė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: DIDŽIOJI NAMO SVETAINĖ

Rašyti by Bonnie Bennett on Pir. 01 16, 2017 7:16 pm

Atrodo nesibaigianti Bonnie, Elenos ir Caroline draugystė nutrūko, tiesiog taip, tarytum tai būtu nulemta kažkokių aukštesnių jėgų. Kuomet Winchester ilgą laiką praleido letarginio miego būsenoje, o Caroline žuvo nuo nepaaiškinamų aplinkybių, Bennett tiesiog užsidarė savo pasąmonės visatoje. Kurį laiką ji dar stengėsi pasiekti Eleną, tačiau visos pastangos buvo perniek. Elena išvyko, net nesivargindama palikti kontaktinio adreso, o į visas žinutes ir skambučius paprasčiausiai neatsiliepdavo. Susisiekti atrodo buvo neįmanoma, kad ir kaip bandytum, kad ir kokius siekimo kerus be mestum. Tikriausiai viskas ir būtu likę taip, jei ne lemtinga akimirka sulauktas skambutis iš Elizabeth. Vien moters balsas skambėjo labai silpnai, ką kalbėti apie tai, kokia išsekusi ši atrodė, kuomet tamsaus gymio burtininkė atvyko aplankyti moters. Galima buvo pamanyti kad iki tokios būsenos davedė moterį ne kas kitas, kaip mylimos dukters netektis, o juk dar prieš penketą metų ji palaidojo ir savo pirmagymį sūnų. Tačiau vykstant pokalbiui, tapo aišku. Už viską atsakingas buvo neoperuotinas vėžys, kuris ne vien suformavo savo klastingą židinį smegenyse, tačiau ir metastazavo po kitus, gyvybiškai būtinus organus. Chemoterapija nedavė visiškai jokios naudos, o ir moteris neturėjo pakankamai daug žinių, kad gauti kokius nors mistiniu preparatus, galinčius pašalinti nepagydomą ligą. Vienintelis jos troškimas buvo matyti tiek Bonnie, tiek Elena. Lyg tai būtu vienintelis jos atsiminimas apie tuos laikus, kai tris merginas te jungė tikra draugystė, kuri labiau priminė tam tikrą seseriją. Kito pasirinkimo nebe liko, Bonnie nusprendė kad dabar yra pats tinkamiausias laikas pabandyti prisibelsti iki Elenos,  bet kokia kaina. Pradžiai tereikėjo kad ji bent atsilieptu į šaukimą. Vienintelis racionalus tam būdas liko telefonas, tiksliau internetinė susisiekimo programėlė, kurios dėka Bennett ir paliko balso pranešimą, kuris pasiekė Winchester kone iš karto. Jos telefonas išleido nustatytą melodiją, pranešdamas apie atsiustą pranešimą, kurio tūrinis buvo sekantis:
– Tai vėl aš, ir nors vilties beveik nėra, labai tikiuosi kad tu bent jau perklausysi mano žinutę ir paskirsi šiek tiek savo laiko suvokimui, kiek tai svarbu. Su manimi susisiekė Elizabeth, ji serga. Elena, Caroline mamai vėžys ir nėra ne menkiausios vilties pasveikimui. Daktarai pranašauja ne ilgiau nei mėnesį laiko, ir viskas ko ji prašo, tai kad pasirodytum... Aš suprantu kad tau sunku, bet Caroline buvo ir mano draugė. Ar supranti? Man irgi skauda kad jos nebėra, ir dar labiau skauda kad tu būdama gyva mane stengiesi atstumti. Prašau Elena, paskambink man, kartu nuvažiuosime pas Elizabeth. Galu gale, tai viskas, ką mes galime padaryti dėl jos. Aš tikiuosi kad labai greitai tave pamatysiu, arba apie tave išgirsiu. Mano numeris nepasikeitė, prašau, susisiek su manimi, vos tik tai išklausysi. Man  tavęs trūksta, Elę.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
as soon as you're feeling b e t t e r, i'm going to k i l l you.

Bonnie Bennett

Guess the apple doesn't fall far from the tree...


Pranešimų skaičius : 417
Įstojau : 2013-09-03
Amžius : 27
Miestas : Manhattan
Meilė : Neįsipareigojusi
Draugai : Elena & Caroline
Rūšis : Žmogus / Ragana
Darbo paskirtis : Studentė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: DIDŽIOJI NAMO SVETAINĖ

Rašyti by Mason Lockwood Yesterday at 3:20 pm

Laikui begant kaltes jausmas peraugo i abipuse draugyste. Gal net simpatija. Atvaziaves jos pasitikti is ligonines jis ne is karto suprato, kad merginos prisiminimai yra gerokai modifikuoti. Sumautas bailys. Winchester'is ne tik nesiteike zmonos aplankyti, bet ir nusprende viska uzraukti tiesiog sitaip - pasitelkiant uzkalbejima... pasitelkiant padarus, kuriu neva taip nekente, kad visa savo slunkiska gyvenima buvo paskyres ju medzioklei. Nieko keista, kad ta diena kraudamas tuos i vos kelis krepsius sukrautus Elenos daiktus i savaja bagazine jis ne is karto atsiliepe kai registraturoje dirbanti moteris paprase jo pasirasyti dokumentus liudijancius apie pacientes israsyma is ligonines. -Pone Winchester'i, sios tabletes gali versti ja jaustis mieguistai...-sukisusi smaila savo nosi i susni popiergaliu moteris ne nesiteike pakelti akiu i vyra, kuris tuo metu ne tik nekreipe i sia demesio, bet dar ir atsainiai maige telefono rageli laukdamas kol lauke pasirodys Gilbert. -E.Hem,-atkisusi rasikli moteriske neatrode patenkinta. -Ka? Ne... as ne jos...-butent ta akimirka horizonte pasirode Elena. Be slakelio makiazo, vilkinti apdribusius drabuzius si mergina vis tiek atrode pritrenkianciai. Sunkiai suvokiama, bet ilgainiui jis eme vis maziau tapatinti ja su moterimi, kuria kazkada buvo vedes. Galbut tiems, kas siu bulgariskos kilmes grazuoliu nepazista ir butu pasirode, jog jos dvi identiskos, bet tik ne Lockwood'ui. Skirtingas buvo ju juokas, kalbejimo manieros, sukuosenos. Elena turejo ta ''geros mergaites'' ''vaiba'', kuris savotiskai trauke. Nusprendes nesvaistyti laiko aiskinant moteriskiai kas ir kaip, jis dirbtinai syptelejo. -Aciu, kad taip gerai ja rupinotes. Azmzinai dekingas,-suraites ''Deanisadick'' paraso vietoje jis uzverte aplanka ir iteike ji atgal baltu chalatu vilkinciai darbuotjai. -Nagi, paskubek. Namai kaip po karo, vaikai badu mirsta, o as ant pirstu jau baigiu pusles pritrinti,-lipdamas i masina jis riktelejo Elenai. Jei jau maisyti Winchester'io pavarde su purvais, tai daryti tai maksimaliai pamane Masonas ir pamerkes zado netekusiai moteriskiai spustelejo gaza.
Taip jau nutiko, kad tuo metu bedarbis Lockwood'as vis daugiau ir daugiau laiko eme praleisti Elenos namuose, kuriuose akivaizdziai truko vyrisku ranku. Juk negalejo tiesiog imti ir palikti moters, kuriai buvo grieztai isakyta laikytis lovos rezimo namuose, kuriuose nedege trecdalis elektros lempuciu, o saldytuvo turinys apsiribojo saldytomis picomis ir ledais. Beto ir pati Gilbert buvo labai jau maloni draugija, nors jis to ir nepripazino. Melavo sau slepdamas tiesa nuo aplinkiniu tokiu kaip Tayleris. Baiminosi, kad jo trauka antrininkei bus palaikyta liguista, tapatinama su jo ex... Visiems buvo keista bei sunkiai suprantama kaip jo jausmai pastarajai galejo taip staiga atsalti, isgaruoti ir tik jis vienas zinojo, jog is tiesu nieko siai nebejaucia. Kad ir kaip ten bebutu, jis ir pats suprato, jog zvelgiant is salies atrodo kitaip. 
Elena stojosi ant koju. Tiek fiziskai, tiek moraliskai ir Mason'as buvo nutares viesnages merginos namuose nutraukti. Bent jau kuriam laikui. Jam ir paciam reikejo suimti pro sali tekanti savo gyvenima juk nepaisant sekmingai parduoto Katherine dvaro jam reikejo kazkuo uzsiimti. Ir stai, praejus keliems menesiams jos vardas ir vel smestelejo jos telefono ekrane. Pirmoji reakcija? Tarsi kazkur skrandyje mazytis zmogeliukas butu padares nedideli salto. Puikiai zinodamas, kad namuose yra palikes moteri, kuriai manesi simpatizuojantis jis neramiai pirstu galiukais barbeno i automobilio vaira. Praslinko dar kelios minutes ir jis galiausiai garsiai ispute plauciuose pries tai uzlaikyta ora. -Bala nemate,-uzvedes varikli vilkolakis manesi darantis Blackwood paslauga. Juk jai is tiesu reikejo gerai issimiegoti.
-Nemokamas alus ir kepsniai?! Koks save gerbiantis vyras galetu atsisakyti tokios kombinacijos?-plati sypsena perskrode jo veida kai jiedu ir vel susitiko. Rankoje laikomas alaus four-pack'as buvo tikru tikriausias issigelbejimas, nes akimirka jis rimtai svarste galimybe ja apkabinti. -Kaip tu?-nusprendes laikytis draugisko kalbejimo tono ir viso to siek tiek perspausto ''buddies'' klyse jis eme zingsniuoti paskui. -Kodel tureciau tave ignoruoti?-ibrukes merginai alu, pats tuo metu is kisenes issitrauke pakeli cigareciu, kuriu viena isikiso tarp lupu. -Pastarosios savaites buvo... intensyvios,-dantimis prilaikydamas tabako suktine jis skubiai ja prisidege. -Patikesi ar ne, grizau i darba,-peremes anksciau mineta alu jis syptelejo. -Panasu, kad mano kaip omegos dienos irgi suskaiciuotos...-nusprendes nutyleti apie taipogi pasikeitusi nebe viengungio statusa jis savo plaucius uzpilde karciais dumais. -Kas naujo cia? Be to, kad pagaliau nusprendei iskisti nosi laukan?-trumpam judvieju dialogui nespejus isibegeti jiedu jau stovejo ant BBQ rengusiu kaimynu duru slenkscio. -Heeeey,-istieses ranka jis paspaude juos sutikusio placiai besisypsancio vyro ranka. -Mason'as,-pasisveikines jis ir vel pasisuko i Elena. -Nesalk. As surukysiu cigarete ir jus pasivysiu,-perdaves merginai alu jis paeejo siek tiek nuosaliau nuo paradiniu duru. Telefono ekranas buvo tuscias. Vadinasi Maggie vis dar miega. -Hey, Vic. Girdejau judvi su Kat grizot i miesta,-keista kaip dar neseniai suruges jo upas buvo toks gyvibingas. -Klausyk, as ne namie, bet nekantrauju tave pamatyti,-nespejes pabaigti balso pranesimo jis buvo pertrauktas to dar neseniai matyto vyruko. Susigrudes telefona i galine dzinsu kisene jis pereme jam iteikta alaus buteli. -Dekui,-susidauze, kaip pridera jiedu gukstelejo alaus. ''-Klausyk, Elena... judu...?''-sviesiaplaukiui australisku akcentu kalbanciam jaunuoliui akivaizdziai knietejo issiaiskinti ar jiedu su Gilbert i vakareli atejo kaip pora. -Ne,-neigiamai papurtes galva jis draugiskai nusisypsojo. -Ne, mudu draugai,-teigiamai linktelejes jis paplojo lengviau atsiputusiam zmogeliui per peti. 

-Tavo vietoje nepersistengciau,-tarp gausybes nepazistamu veidu nesunkiai susirades Gilbert, jis uzdejo ranka siai ant peties. Jis nenorejo pasirodyti globejiskas, taciau sitiek laiko komoje pragulejusi mergina is tiesu neturetu piknaudziauti alkoholiu, o ypac stipriaisiais gerimais. Pasivedes ja siek tiek nuosaliau, ten kur muzika leido susikalbeti, jis pries prasiziodamas gomuri suvilge alumi. -Klausyk, tai ne mano reikalas, bet... kas vyksta tarp judvieju su Bonnie? Ta moteris manes nekencia labiau nei 95% amerikieciu nemegsta dabartinio savo prezidento, bet anadien gavau is jos pranesima. Ji teiravosi apie tave. Nieko jai neatrasiau, nes nebuvau tikras, kad tureciau kistis, bet sprendziant is jos balso, ji del kazko susikrimtusi?-regis tik dabar pastebejes dailia suknele pasidabinusia pasnekove jis nevalingai sia nuzvelge. -Neturiu nieko pries treningus ir apdribusias maikes, bet dziaugiuosi matydamas, kad pagaliau prisivertei susisukuoti plaukus,-placiai nusisypsodamas jis zinoma trauke mergina per danti uz visas tas reabilitacijos savaites, kuriu metu jai buvo taikomas lovos rezimas.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Mason Lockwood
bruklino gyventojas

Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 1071
Įstojau : 2013-07-28
Amžius : 35
Meilė : Viengungis
Draugai : Sebastian Redford
Rūšis : Beta vilkolakis
Darbo paskirtis : Fire fighter

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: DIDŽIOJI NAMO SVETAINĖ

Rašyti by Sponsored content Today at 9:26 pm


Sponsored content


Atgal į viršų Go down

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų

- Similar topics

 
Permissions in this forum:
Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume