didžioji svetainė

Kelionė nuo paplūdimio trūko ne ilgiau nei penkias minutes, namas kuris buvo perimtas iš vieno asmens, bei perduotas kitiems, užėmė labai patogią vietą. Čia buvo pakankamai ramu, aplinka buvo tyli, todėl nieko nuostabaus kad čia gyvenantys asmenys turėjo visišką veiksmų laisvę. Nereikėjo net slėptis kokiuose nors miškuose, bei tikėtis kad niekas neras. Šis pastatas buvo kone priešais nosį, ir tuo pačiu metu, nekrentantis į akis. Keliaudamas nuo pakrantės pusės kartu su tamsiaplauke mergina, jis jau iš tolo sugebėjo įsiklausyti į tai, ar namuose dar buvo bent vienas asmuo. Laimei, naujokai dar nebuvo spėję pasirodyti. Todėl be Allison, jis buvo vieninteliu, kuris spėjo sumesti savo daiktus į vieną, iš namo kambarių. Kylant laiptais, Saltzman pagaliau atitraukė ranką nuo Katherine Pierce-Lockwood, tuo pačiu metu sukišdamas ranką į savo kelių kišenę, tarytum sunkiai sugebėtu susigriebti raktus. Galva buvo pastebimai nuleista, kuomet žvilgsnis vis dar tebebuvo ant originaliosios vampyrės kūno. Svarstydamas apie tai, kas būtent dabar sukasi šios moters galvoje, ir ar ilgai jam pačiam pavyks žaisti šį žaidimą, galiausiai ištraukė raktelius. Kuriuos sujudindamas, su pastebimai plačia šypsena veide, prasitaria:
- Tikriausiai vienintelis daiktas, kurį visuomet sugebu praganyti yra namų raktai. Bet šiandiena mums pasisekė, ir nereikės keliauti mano praitu keliu atgal, norint surasti šį metalo gabalą. - Kištelėdamas vieną iš raktų į atitinkamą spyną, vienu riešo pasukimu atrakina duris, kurias pastūmus atsiveria vaizdas į pakankamai prabangiai atrodančio namo vidų: - Sveika atvykusi į "Graceland". - Šypsnis, kuris pasirodė originaliojo veide, pakankamai greitai pradingo, su lyg merginos patekimu į vidų. Sekdamas paskui, jis kaip mat nurodė visus čia esančius kambarius: - Mano kambarys, yra koridoriumi iki galo, iš kairės, vonia yra ten pat, bet iš dešinės. Kol kas, tai bus tavo laikini namai. Aš gi tuo tarpu permiegosiu ant sofos čia. - Nurodydamas kitą pusę, pratęsia: - Virtuvė, yra ana ten. Žodžiu, jauskis kaip namuose, bet kaip sakoma, nepamiršk kad esi tik svečias. - Šyptelėdamas, pasistengia baigti kalbą: - Aš būsiu darbo kabinete, nes turiu dar su kai kuo susisiekti, tuo pačiu rasiu tau drabužių.

Menkas, vos pastebimas šypsnis pasirodė vyro veide, kuomet iš pažiūros mielai atrodanti moteris pasisakė savo nuomonę apie tai, kokie yra šios pradiniai tikslai šiuose namuose. Tik galvos linktelėjimu palydėdamas tamsiaplaukę, buvo besiruošiantis keliauti link virtuvės, bei pasistiprinti tuo, ko išvengė pasirinkdamas pasivaikščiojimą pakrante. Akivaizdu kad buvo naivu manyti, kad šiuose namuose nepasirodys niekas, kas sugebės šiek tiek išderinti originalaus vampyro - medžiotojo planus. Allison žodžiuose buvo sava tiesa, kuomet ji išdėstydama savo nuomonę, patraukė link svetainės centro. Sekdamas paskui, Saltzman "užlindo" už fotelio, link kurio palinkdamas, atrėmė savo alkūnes. Rankų pirštai buvo sukryžiuoti tarpusavy, kuomet vyras savo skvarbų žvilgsnį nukreipė į kalbančią moterį. Visiškai neskubėdamas atsakyti, šis pirmiausia taktiškai suteikė šviesiaplaukei galimybę išsakyti savo mintis: - Manai protingiausia buvo palikti emociškai nestabilią vampyrę šlaistytis gatvėmis? Kiekvienas iš mūsų yra nusipelnęs antros galimybės, ir kai matai kad asmuo turi potencialą, ir šalia nėra ne vienos dvasios, kuri ketintu apsiimti sunkų darbą ant savo pačių, imi svarstyti, ar mes tikrai esame taip stipriai nužmogėję, kad net turėdami tam visas galimybes, patraukiame toliau? - Žvilgsniu nelakstydamas aplinkui, vyras kaip tyčia stengėsi išreikšti savo tvirtą nuomonę apie tai, ką ketina daryti toliau: - Tu geriau nei kas kitas žinai kokia yra svarbi antra galimybė, tau ją suteikė. Ir nesuklysiu pasakydamas kad nuo tos dienos, kai buvai prikelta iš mirusių tarpo, nebe kartoji tų pačių klaidų, kurias darei ankščiau. Kuo ji yra taip stipriai prasikaltusi, kad negautu to paties? - Šypsena, kuri pasirodė jo veide iš kart po to, kai šviesiaplaukė užsiminė apie vilkolakius, labiau priminė tai, kad jam tai pasirodė juokinga, nei kad rimta: - Vadinasi, kuomet vilkai sulaukę pilnaties pasirodys čia, baigti savo darbo. Ji bus pasiruošusi, negana to, turės savo rūšies priedangą. Allison, aš žinau kas ji. Ir dabar matau ją kaip ištirpintą vašką, iš kurio dar galima padaryti idealią figūrą. - Pagaliau atsitraukdamas nuo fotelio, bei netrūkus po to apeideamas jį, prisėdo. Tyla kažkuriam laikui užvaldė visas patalpas, kuomet vyras pakeldamas akis į savo pašnekovę, prasitarė:
- Ilgai svarsčiau, kokia yra mano gyvenimo prasmė, kai buvau sugrąžintas atgal, prieš tai, tai kas nutiko mano gyvenime, paliko nepagydomas žaizdas aplinkiniams. Aš negaliu prieiti prie savo artimiausių, nes kiekviename jų veide, matau savo susimovimą. Matau tai, kad nebuvau sveiko proto, nebuvau šalia, kai Džena buvo atimta iš šio gyvenimo. Ir dabar, žadu padaryti tai, kas galiausiai arba suteiks galimybę man, padaryti kažką verto, arba sugrąžins Katherine tai, dėl ko verta gyventi. Naują pradžią, skaudžių prisiminimų dingimą ir sakyk ką nori, bet manau verta bent pabandyti. O jei nepavyks. Ką gi, ji taps dar vienu mirusiu vampyru mano sąraše. - Linktelėdamas galva, bei tokiu būdu patvirtindamas savo nuomonę, vyras nutilo. Suteiktadamas galimybę viską, kas buvo pasakyta, apgalvoti ne tik pašnekovei, bet ir pačiam sau.

- Susitarkime taip, jei man pavyks priversti ją kabintis į gyvenimą tinkamai, pradėti savo egzistavimą nuo visiško nulio, kuomet už nugaros atgal nebus tempiama sunkaus bagažo. Jei visą tai pavyks. Aš būsiu pirmasis, kuris susidurs su savo realybe, su tuo kas liko mano praeity. Todėl, manau tau dabar net labiau naudinga kad mano eksperimentas pavyktu. - Veide vėl pasirodė savimi pasitikinčio asmens šypsena, kuomet Saltzman'as sekdamas žvilgsniu šviesiaplaukę, tariamai pasakė tai, ko greičiausiai ši ir siekė. Kalba apie tai kad Katherine Pierce-Lockwood gyvenimas gali turėti per daug didelį "bagažą", nevertė originalaus medžiotojo nerimauti. Galimas daiktas kad jis paprasčiausiai matė visą vaizdą pro "rožinius" akinius, tačiau priešingai nei kad Allison Argent, jis buvo tikras, kad garbanės atradimas šiandiena, reiškė tik tai kad nepasirodys niekas, kas parodys norą sustabdyti jo ketinimus tamsiaplaukės atžvilgiu. Todėl tam tikro laiko tarpą neketindamas komentuoti, vyriškis pasistengė patogiau įsitaisyti, mat artimiausiu metu neplanavo pakilti nuo fotelio, kurį buvo užsiėmęs. Ramus kvėpavimas, kuris sklido iš tolimiausio iš kambarių, reiškė tai, kad tamsiaplaukė snaudžia. O jis neketino drumsti jos ramybės, kol tinkamai nesusistatė viso veiksmų plano, nuteikto į daugiau nei pusę tūkstantmečio gyvenančią vampyrę.
Laikas slinko, ir vyriškis labai įdėmiai klausė priešais sėdinčios moters kalbos. Ir nepaisant to, kad jis buvo paruošęs kone kiekvienam jos sakiniui po kelis argumentus, kalba paprasčiausiai nesiliejo į visus kraštus. Vien todėl, kad jis pats buvo iš tų personų, kurie viską apsprendžia savo paties mintyse, o ne ištaria tai žodžiu. Kampinė šypsena nebuvo dingusi nuo veido, kuomet Saltzman'as palinkdamas link pašnekovės, pratęsė: - Tu tikrai manai kad čia kas nors pasirodys, bandydamas ją išgelbėti nuo manęs? Allison, nebuk naivi. Jei ji būtu svarbi tiems asmenims, apie kuriuos buvai užsiminusi, pirmiausia, ji nebūtu tokia ir ten, kur ją radau. Antrą, savo noru ji nesutiktu eiti su nepažįstamu žmogumi, nes kuo puikiausiai žinotu kad yra tie, kurie nepabūgs būti šalia, sunkiausiu metu. Tad, gali prieštarauti man kiek tik nori. Bet, nuomonės mano nepakeisi. Todėl paprašysiu tik vieno, neprasitark niekam, apie tai kad ji kurį laiką bus čia. Nenoriu sulaukti peilio dūrio į nugarą iš savo žmogaus. - Linktelėdamas galva, ir tokiu būdu patvirtindamas savo nuomonę, jis vėl nutilo. Neilgam, mat akimirka kuomet jis vėl praskleidė lūpas, atnešė kitą informaciją:
- Jokios priklausomybės, nėra. Yra tik tinkami ir netinkami santykiai. Patikėk manimi, mergaite. Esu praėjęs ir vienus ir kitus, esu netekęs man svarbiausių asmenų. Elementariausiai, mano žmona paspruko su mano dabartiniu draugu, mat manė kad būti nemirtinga buvo svarbiau, nei tai ką turėjome. Mano sekanti mergina, pudrino man smegenys, manydama kad gali pažaisti su mirtingu asmeniu ir paskui priversti jį viską pamiršti. Ir Džena, ji buvo mano gyvenimo prasmė, ir dabar ji mirė. Vieni, tokie kaip aš, sugeba susitaikyti su visu šiuo slėgiu, kiti, kaip Katherine, ne. Ir kai tokie žmonės kaip ji paleidžiami susidoroti su viskuo savarankiškai, pridaro labai baisių dalykų. Todėl mes esame čia, kad nutraukti kelią panašiai baigčiai. - Puse lūpų šyptelėdamas, nusprendė baigti savo kalbą:
- Atimsiu iš jos netekties skausmą, priversdamas pamiršti tai kad Nadia iš viso kada nors egzistavo. Ir jei tai nepadės, tuomet atimsiu iš jos gyvenimo ir tą akimirką, kuomet ji visam laikui, kaip tu ten sakei, "prisirišo" prie Lockwood'o. Kai nebe bus šių prisiminimų, ir niekas be manęs negalės jo tai sugrąžinti, Katherine nori to ar ne, bet bus priversta pradėti viską nuo pradžių. Nuolatinės treniruotės, savikontrolės lavinimas, pastovus užimtumas. - Pakildamas iš savo vietos, pratęsė: - Ir kas žino, gal kai visą tai pasibaigs, ji taps viena iš mūsų. Būtu visai įdomu.

- Tu esi visu šimtu procentų tikra tuo, ką sakai? Andrea, kada buvo paskutinis kartas kuomet matei savo draugę, dėl kurios savarankiškumo esi visiškai tikra? Pavyzdžiui aš mačiau ją mažiau nei prieš valandą. Ir patikėk manimi, tas vaizdas, kuris atsivėrė man prieš akis... - Specialiai padarydamas tylos pertrauką, vyriškis pakėlė savo akis link tos pusės, iš kur pasirodė vampyrė. Neskaitant to, kad jis iš paskutinių stengėsi toleruoti kiekvieno asmens nuomonę, sutikti šiuo klausimu su dauguma, kuri net nebuvo šalia, kuomet tam tikram asmeniui buvo būtina suteikti bent kažkokį pagrindą po kojomis, buvo sunku. Tvirta nuomonė, kuria jis buvo pratęs vadovautis, nuo pat tos dienos, kuomet pats savo noru įtraukė save į pasaulį, kuris buvo kur kas sunkesnis, nei kad rutina, komforto zona, iš kurios dažniausiai nesistengdavo išlysti ne vienas, buvo tapusi ta diena, kuomet į pasaulį Saltzman'as pažvelgė visiškai kitomis akimis. Pakitusi nuomonė apie tam tikrus dalykus, visiškai kitas akiratis ir tai, ką buvo galima pavadinti nestandartiniu elgesiu, suteikė jam galimybę eiti toliau. Ir kadangi dabar jis buvo vienas iš tų, kurie turėjo daugiau ar mažiau panašią patirtį, kokia dabar kankino Katherine Pierce-Lockwood, nusprendė paaiškinti: - Užeik į mano kambarį, paaukok bent dešimt minučių savo laiko, ir pasikalbėk su ja. Jei po šio pokalbio vis dar manysi kad ši sugebės susitvarkyti pati, tebūnie. Aš pasitrauksiu į šalį, bei leisiu viskam išsispręsti "savaime", - Specialiai įrėmindamas savuosius žodžius į pirštų kabutes, originalusis specialiai nutilo.
Akimirka, kuomet po tam tikros tylos pertraukos, kurios metu šis leido moterims išsakyti savo argumentus, nebe sugebėdamas atlaikyti tokio "rožinio", nukabino galvą, te parodė kad dabartinė kalba ėmė kelti medžiotojui juoką. Allison komentaras apie tai kad jo veiksmų priežastimi yra tapusi tai, kad Katherine atrodo lygiai taip pat, kaip Dženos dukterėčia, privertė jį negarsiai sukrizenti. Pakeldamas akis į šviesiaplaukę, jis akimirksniu rado atsakymą: - Aš gyvenau su Džena, ne su Elena. Tuo labiau pastarajai nėra penkiolika metų, kad aš turėčiau sekti kiekvieną jos žingsnį, ir paskui negebėdamas būti greta šios, pasirenku kas į ją panašu. Nežinau kaip tau pačiai tai skamba, bet bent man labai absurdiškai. Galu gale, kam mes iš viso pasirinkome gyventi šiuose namuose? Taip. Toli gražu ne todėl, kad esame neišskiriami draugai, ar kad aplinka paprasčiausiai primena "jaukių namų" viziją. Mes čia tam, kad apspręsti rimtus klausimus, apie antgamtines būtybes. Ir aš esu labiau nei tikras, kad jei leisiu viskam plaukti savaime, kaip kad sakote abi, pasibaigs viskas tuo, kad ji keliaudama per po savimi paliekamus lavonus pabaigs savo gyvenimo su medžio skeveldra organe, kuris palaiko šios gyvybę. Klystu? Tuomet prašau, būkite tos kurios savais būdais pastato tą merginą ant kojų. - Šiek tiek kilstelėdamas antakius, pagaliau veide ištempia šypseną: - Ir čia vėl susitrenkiame su siena. Vienai reikia spręsti savo lovos reikalus, kitai šiaip yra kitos veiklos, todėl neturi laiko tokiems niekams. Čia ir kyla klausimas, kodėl mes dar diskutuojame?
- Tai tas pats, kas klausti agonišką skausmą kenčiantį asmenį, ar jis nori kad jam būtu atlikta eutanazija. Andrea, kaip manai, koks to žmogaus atsakymas būtu? Asmuo kenčiantis skausmą ir trokštantis mirties, net nesvarstydamas pasakytu kad nori kad viskas kuo greičiau pasibaigtu. Net nesvarstydamas apie tai, kad pakentėjus dar bent savaitę, jis iš ligoninės palatos, išeis savomis kojomis. Nes būtent šią akimirką, jo protas blankus, ir jis nebe turi jėgų priešintis. - Giliai įtraukdamas oro į savuosius plaučius, vyras pastebimai sutraukia savo pečius, išsakydamas savo paskutiniuosius žodžius: - Štai ką man primena Katherine, skausmą atlaikyti nebegalintį asmenį. Kuris negali adekvačiai pasakyti ko nori. Ir jeigu aš sutinku nusileisti, pabandyti padaryti taip kaip norit abi. Kokie būtent mano veiksmai turėtu būti, kai ne viena net nesiryžtat užeiti ten, kur ji yra dabar? Nagi, viršininkės. Kaip kitaip, turėčiau tai padaryti? Atmetant variantą apie visos tos naštos, kuri ją spaudžia, pamiršimą?

- Akivaizdu kad manęs negirdi, Andrea. Tavo pačios charakteristika tau neleidžia išgirsti, o ir pamatyti tai kas yra akivaizdu. Man neprireikė sukaupti pažinties stažo su Katherine, kad pamatyti kad ji savarankiškai nesugebės pakilti ant kojų. Ji per daug emocinga, ir kai ankščiau tai pasireikšdavo viena linkme, dabar tai pasireiškia priešingai. Išbuvau su ja ne ilgiau nei valandą, ir jau supratau kad jai yra būtina pagalba. Ir taip tu teisi, iš dalies. Jei šalia jos būtu patikimi asmenys, kurie paremtu jos sprendimus ir galu gale nevarytu į neviltį, kad ji net nepasakė savo tikro vardo. Taip tuomet, ji galimas daiktas kad sugebėtu išsikrapštyti pati. Bet pažvelk atidžiau, kiek šalia yra tų, taip vadinamų, artimų? - Specialiai nutildamas originalusis vampyras - medžiotojas, suteikė galimybę tamsiaplaukei įsiklausyti į tai kas buvo sakoma prieš tai. Todėl pasinaudodamas veiksmų laisve, jis patraukė nuo prieš tai buvusios vietos toliau. Ant spintelės buvo padėtas tauraus skysčio butelis, bei kelios krištolo taurės, kurios kaip mat patraukė vyro dėmesį. Satlzman'as buvo dalinai priklausomas nuo svaigių medžiagų, mat šios padėdavo jam aiškiau pamatyti savo problemas, bei tokiu būdu su jomis susidoroti. Jis buvo žmogus, nemirtingas, bet žmogus kuris gerdavo per daug, sakydavo tai ko nereikia ir klysdamas pripažindavo kaip taip ir buvo. Ir greičiausiai dėl to, kad jis savo gyvenime buvo patyręs viską, beveik tuo pačiu metu, jis aiškiai matė, kuomet tam tikri asmenys sugebėdavo atsilaikyti, arba palaipsniui mirdavo negebėdami susidoroti su problemomis. Tai ką jis matė garbanėje, kuri šiuo metu poilsiavo šio kambary, buvo sunkiai paaiškinama. Jis nelaikė jos savo drauge, tai buvo visiškai nelogiška. Jis nelaikė jos net tokia pat, kokia yra Elena, bei kokią vietą užima jo gyvenime. Buvo labai sunku rasti paaiškinimą tam, koks ryšys užsimezgė iš jo pusės vampyrei, kuomet jis pirmą kartą susidūrė su ja. Giliai įtraukdamas oro į savuosius pečius, jis tvarkingai supylė gėrimą į vieną iš taurių, tuo pačiu metu prasitardamas: - Žinai, tai kad aš jos nepažįstu, nereiškia kad apie jos gyvenimą nežinau nieko. Ji yra tas asmuo, apie kurį yra kalbama pastoviai. Ji viena iš ilgiausiai gyvenančių vampyrių, ji ta kuri prieštaraudama visiems gamtos standartams, pagimdė antgamtišką vaiką. Ir ji ta, kuri dabar nešioja savy originalų nemirtingumo burtą, kurį kiek žinau jai suteikei tu. Ir kaip tau tai? Vis dar tvirtinsi kad nežinau nieko? - Prieš išeinant merginai, jis pritariamai linktelėjo, pasakydamas tai, kas jam atrodė labai tinkama: - Ji myli jį per stipriai, ir tai ėmė ją žudyti. - Frazė, kuri atrodo kad yra visiškai menka, ir galimas daiktas kad lenkianti visus pagalius, tuo pačiu buvo tarytum diagnozė, kuri galiausiai atsakė į visus klausimus. Tas retas ryšys, kuomet iš pažiūros gražūs jausmai, kurie turėtu nulemti gražią ateitį, yra tai, kas griauna asmenybę, be kelio atgal. Ir visa laimė tame, kad vampyrai, tie kurie yra vadinami "originaliaisiais" geba atimti meilę, kuri su laiku ima veikti parazituojančiai. Todėl, jis galiausiai užsiversdamas gėrimą į savo burną, po visai trumpos pauzės, pratęsia: - Ir neneikime, visi senoviniai raštai, visi paaiškinimai tinkami tam, kas yra akivaizdu. Ir nesvarbu kad daug kam tai nepatinka. Kai Katherine kartu su Mason'u, tai verčia juos nesunaikinamais, ir suteikia abiems aukščiausią "laimės" tašką. Bet sunkios charakteristikos, kurios priveda būtent prie to, kur ji dabar yra, neleidžia jai gyventi. Žinau kad kalbu taip, tarytum būčiau stereotipais vadovaujantis psichoterapeutas. Bet, negi, būdama jos drauge, nenori kad ji būtu laisva? Laiminga, ir pagaliau gyvenanti dėl to, kad to trokšta, o ne dėl to kad to reikia? Ji nusipelnė jaustis gyva. Ir jei to negali parūpinti jai jos šeima, vadinasi tai gali parūpinti magija. - Alaric Saltzman supratingai atsižvelgė į kalbos dalį apie Nadia, todėl viso labo linktelėdamas galva, neparodė savo prieštaravimo, todėl leisdamas tamsiaplaukei patraukti šalin, sugrįžo atgal prie fotelio, ant kurio galiausiai prisėdo vėl.

Labai ramiai laukdamas tamsiaplaukės sugrįžimo, vyriškis savo žvilgsnį buvo nukreipęs į taurę, kurią laikė dešinės rankos pirštuose. Dugnas buvo paremtas į fotelio, ant kurio prieš tai spėjo įsitaisyti, atramos. Mintys buvo labai subalansuotos, ir jis net dabar, stengėsi suplanuoti savo veiksmų ir žodžių srautą, mat buvo kone šimtu procentų tikras, kad vampyrė susitikusi su savo drauge galiausiai parems šio sprendimą pasielgti galimas daiktas kad drastiškai, tačiau tuo pačiu metu veiksmingai. Tylos pertrauka trūko visai neilgai, mat žodžiais buvo pasakyta beveik viskas, todėl nebuvo likę nieko aptarti papildomai. Kiekvienas vadovavosi asmenine nuomone, kuri kartas nuo karto tai susiliedavo į bendrą, tai stipriai išsiskirdavo. Smerkiantis šviesiaplaukės žvilgsnis keliavo jo atžvilgiu, kuomet Saltzman'as palenkęs galvą, te pridūrė: - Nereikia. Aš puikiai suprantu kad nesi šališka tokiam variantui, bet taip bus geriausia visiems. Ypatingai žmonėms, kurie greičiausiai nukentėtu, jei nestabilios psichikos vampyrė buvo išleista lauk. Patikėk manimi, nemirtingumas ir taip nemenkai sujaukia žmogaus asmenybę, todėl, kai sakau kad žinau kad tai nesuteikia vien pliusus, vadinasi galiu atsakyti už savo teiginius. - Galu gale, tu ne veltui parinkai mane vadovaujančiu, šiems namams asmeniu. Vadinasi, nori to ar ne, privalai įsiklausyti į tai, kokie pasiūlymai yra iš mano pusės, ties tam tikrais klausimais. - Pastebimai kilstelėdamas abu savo antakius, vyras aiškiai pakėlė akis, kaip tik tuo metu, kai tamsiaplaukė pasirodė po apsilankymo pas Katherine Pierce-Lockwood. Liežuviu perbraukdamas per savo lupas, originalusis nusprendė nuosekliai įsiklausyti į finalinę nuomonę, kuri buvo susidariusi po merginos vizito. Iš dalies pasididžiuodamas savo pergalingumu, iš kitos dalies, nusimindamas, mat ne jis vienas pamatė kad kito varianto, kaip atminties pašalinimas, nebuvo. Pakildamas nuo savosios vietos, jis iš karto, vienu mauku ištuštino puspilnę taurę, kurioje prieš tai buvo supiltas taurusis gėrimas. Kuomet minėtas indas atsidūrė ant stalo paviršiaus, o jis drąsiai žengė link Argent, sekantys žodžiai, turėjo daugiau reikšmės, nei jis pats tai numanė: - Nemanau kad pasigailėsi to, tavo sprendimas yra teisingas Andrea. Ir kaip matau, pati įsitikinai tuo, kad tavo draugę pastatyti ant kojų, yra tik šis būdas. - Teigiamas galvos linktelėjimas te patvirtino jo nuomonę, kuomet betraukdamas toliau, sustojo. Istorija, kurią sukūrė tamsiaplaukė vampyrė apie mirusią buvo geresnė, nei kad jis manė paskiriantis. Todėl pritariamai linktelėdamas galva, pratęsė savo mintį: - Pasirūpinsiu kad būtent taip ir būtu, o tai reiškia, kad ir čia esantys privalo patikėti būtent tokia istorija, bei neužsiminti apie tai kad Nadia buvo vampyrė ir buvo susiradusi savo motiną. Kitaip, tai bus skilimas iliuzijoje, kurią jai įteigsiu. Tai yra komandinis darbas, o tai ką padarysiu aš, viso labo bus tik įžanga. - Tikėdamasis kad jo mintys bus suprastos, originalusis nebe delsdamas laiko, pasuko koridoriumi, link savo kambario.

Tikriausiai niekam nėra paslaptis tai, kad esant reikalui originali šeima, sugeba surasti visus, jiems reikalingus asmenys, nesvarbu ar tai yra kruopščiai slepiama, ar tiesiai po nosimi. Niklaus Mikaelson, būdamas tas asmuo, kuris per tiek laiko išmoko, kad kad ir kaip pasukus, jis neturi ko prarasti, o ir patiems priešams toli gražu, nėra naudinga bandyti smogti per šio šeimą. Netikėtas bildesys pasklido po šios vietos aplinką. Neketindamas per daug ilgai stovėti už durų, hibridas drąsiai žengė pro pastato duris. Pakvietimas į vidų buvo gautas, tačiau kuris būtent asmuo tai jam parūpino, vis dar nebuvo atskleista. Iš kelių vietų, kurios buvo lankytinos Andreos Argent, ši buvo viena iš realiausių. Kuomet originalusis žengė į pastato vidų, nepasivargino atkreipti dėmesį į tai, kad šiuose namuose galimas daiktas kad buvo sprendžiami aktualūs klausimai. Nukreipdamas savo skvarbų žvilgsnį tiesiai į tamsiaplaukę, kuri vis dar priklausė šio šeimai, jis tarė: - Kilo šiokia tokia bėda. - Pastebimai susiaurėję akių plyšiai, ir balsas, kuris skandavo apie tai kad aptariamas dalykas nebus malonus, beveik iš karto atskleidė visas kortas, kurių pasirodęs vyras dar nebuvo spėjęs įvardinti balsu:
- Kuomet buvo atvertos durys į pomirtinį antgamtinių būtybių pasaulį, mes išleidome patį velnią. - Trumpa pauzė, privertusi originalų hibridą atkreipti dėmesį į šviesiaplaukę, leido šiam vizualiai įvertinti tai, kad Argent seserys pasižymi šiokiu tokiu panašumu. Visgi, nesistengdamas to niekaip akcentuoti, jis mikliai sugrąžino žvilgsnį į tą moterį, kuri net jam reiškiant prieštaravimus, vis tiek kabinosi šio šeimos atstovų. Ir nors jis ne karto balsu nebuvo išreiškęs jai priekaištavimo, dėl scenos, kuri buvo iškelta per vestuves, dabar jis labiau suinteresuotas buvo tuo, kas lietė būtent jo šeimą, kuriai pačiu netinkamiausiu metu buvo pradėta kišti pagalius į ratus. Įtraukdamas oro į savuosius plaučius, originalusis netrūkus pratęsė: - Elaidža dingęs. Ir atvirai kalbant, bet kuriuo kitu metu man tai nesuteiktu visiškai jokios motyvacijos susigriebti. Dabar įtariu, kad nutiko kažkas, ką pataisyti bus ganėtinai sunku. O dėl to ryšio, kuriuo sugalvojai dalintis su vyriausiu iš mūsų. Manau kad būsi man naudingesnė, nei kada tai įsivaizdavau. - Timptelėdamas kampinę šypseną, jis pratęsė: - Todėl, tikiuosi kad nepasakysi kad turi ką kitą veikti. Nes perspėsiu iš karto, šiandiena verčiau man uoliai ne prieštarauti.

- Ar bent vienas iš mano brolių, su kuriais varteisi pataluose, buvo tau bent žodžiu užsiminęs apie pakankamai komplikuotą mano šeimos praeitį? Turiu omeny pradžią, kuomet ne vieno iš tų, kuriuos esi pažinusi dabar, dar nebuvo net ateities planuose? Kuomet gyveni tiek ilgai kaip mes, nori to ar ne, tačiau pasieki tą tašką, kuomet supranti kad kraujo ryšys, kuris mus jungia, yra tai kas galiausiai suteiks stiprybę, arba suveiks visą griaunančiai. - Įžanginė Niklaus Mikaelson kalba buvo sunkiai suprantama, ypatingai todėl kad tai kas buvo pasakyta niekaip neatsakė į tamsiaplaukės užduotus klausimus, ar tuo labiau pateisino kaltinimus. Skvarbus, pakankamai šviesių akių žvilgsnis keliavo per aplinką, kuomet hibridas sumažino savo ir asmenybės, kurią užkalbino atstumą. Tikriausiai todėl, kad jis buvo visiškai tikras tuo, kad ši moteris gali būti ta rodykle, kuri nurodys kur šiuo metu gali būti laikomas jo brolis, jis stengėsi žodžiais interpretuoti viską, kas šiuo metu sukosi mintyse. Todėl kuomet juos du skyrė vos vienas žingsnis, jis įsistebėdamas į žalias tamsiaplaukės akis, veide ištempė kampinę šypseną: - Manau kad nesuklysiu pasakydamas, kad buvai gavusi pažinti mano brolio praeities dalį, vardu Rosie. Paskutinis vizitas, kurį ji padarė man šiandiena, leido suprasti, kad ji toli gražu nebėra ta pati asmenybė, kuria dedasi. Blogiausia tai, kad jos veide, akyse pamačiau tai, ko maniau kad nereikės išvysti niekuomet. Savo ir likusios mano šeimos motina. Ir patikėk manimi, tame džiugesio yra labai ne daug. Ypač, atsižvelgiant į tai, kad iš mirusių taip pat sugrįžo ir tavo pasirinktojo tėvas. O tą padarą, manau buvai pažinusi dar tuomet, kai pati nebuvai savame kailyje.
Kuomet originalaus hibrido veide pasirodė atitinkama šypsena, jis aiškiai gestikuliuodamas, išskėtė abi savo rankas, pagaliau užduodamas esminį klausimą: - Vadinasi belieka tik vienas klausimas, susigrąžinant Elaidžą, kurį iš mano tėvų sunaikinsime pirmiausia? - Prisimindamas kad šiuose namuose yra dar mažiausiai viena asmenybė, jis suteikė labai mažai dėmesio šviesiaplaukei, mat tik dirstelėjimas į medžiotojos pusę, pakankamai greitai sugrąžino jo susidomėjimą ties tamsiaplauke. Ir tas pašaipus tonas, kuris persipynė su moters žodžiais, hibrido veide privertė pasirodyti kampinei šypsenai, kuri pasireikšdavo pakankamai retais atvejais: - Nagi vampyre, ko pati nepadarytum dėl tų, kurie tau rūpi? Nenorėk kad pradėčiau dėstyti savo nuomonę apie tai kad priklausomybė, apie kurią buvo užsiminęs Elaidža, taip greitai nepradingsta, kaip kad paaiškinai situaciją su mano jaunėliu. Galu gale, kas žino. Jei visa mano šeima būtu likusi kartu, reikiamu metu, man netektu priverstinai atverti vartų į pragarą, ir niekas nebūtu gavęs galimybės iš ten pasprukti. - Kaip mat pasitraukdamas per kelis žingsnius toliau, Niklaus Mikaelson tik trumpam stabtelėjo, įsitikindamas kad tamsiaplaukė vis dar seka paskui: - Elaidža dingo dar šiandienos ryte, iš kart po pokalbio su manimi. Įtariu, kad greičiausiai tai yra mano motinos darbas, bandant pasiekti mane. Arba, šį kartą ji yra sugalvojusi kitą, labiau sadistišką savo vaikų sunaikinimo planą. Vienaip ar kitaip, yra tik kelios vietos, kuriuose ji gali būti. Vadinasi, man reikės tavęs. Kad pasirūpintum Elaidža tuomet, kai man teks susidurti su moterimi, kuri suteikė mums gyvybę ir paskui nemirtingumą, akis į akį. Tikiuosi susitvarkysi, neversdama manęs pasigailėti šito?

Kaltinimai, kuriuos stengėsi paberti šviesiaplaukė, kaip tyčia iššaukė originalaus hibrido veide atitinkamą šypseną. Tai kas buvo sakoma, vyrui buvo it muzika ausims, menas kuris po įdėtų pastangų, pagaliau buvo įvertintas. Nuo pat savo egzistavimo pradžios, Niklaus Mikaelson buvo tikras tuo, kad kuo daugiau asmenų tave niekina, kuo daugiau baiminasi tavęs, tuo didesnę galią tu laikai savo rankose. Ir reikia pripažinti kad galios kiekiu hibridas niekuomet nesiskundė. Išlaikydamas visai mažą atstumą tarp savo pašnekovės, jis neslėpė šypsenos, ir negana to, tai labiau paryškindamas, kažkuriuo metu žvilgsniu susidūrė su asmenybe, kuri šiuo metu buvo "pagrobusi" hibrido dėmesį.
- Žodžiai skiriasi nuo veiksmų, manau man nereikia tau to aiškinti. Ji kalba, tačiau esu šimtu procentu garantuotas tuo, kad susidurti su manimi akis į akį mažiausiai trokšta. Nėra ne vieno asmens, kuris po grasinančios kalbos sugebėtu padaryti bent pusę to, apie ką kalba. Tai žmogiška maniera, nesilaikyti žodžių, kuriuos paleidžia pavėjui. - Būdamas tas asmuo, kuris niekuomet nesišvaisto komentarais, ir jei ne iš karto, tuomet su laiku pasiekia savo tikslus, jis viso labo sujudino savus antakius, tokiu būdu pereidamas prie kur kas svarbesnės kalbos, kuri šiuo metu kainavo ne vien laiką, bet ir galimas pasekmes, kurios vienareikšmiškai turi pasireikšti mažiau ar daugiau, priklausomai nuo to, koks yra tikrasis biologinės, originaliosios šeimos, motinos planas. Nuspręsdamas kad dabar yra ne laikas traukti tamsiaplaukę per dantį, originalusis giliai įtraukdamas oro į savuosius plaučius, nusprendė susitelkti ties tuo kas svarbu. Alkūnės buvo paremtos į stalo, prie kurio buvo įsitaisiusi vampyrė, paviršių:
- Nebūk naivi, aš juk prisiekiau Katherin'ai amžinybę kančios. Todėl žinau kiekvieną tos fatalios moters žingsnį. Ir turiu pripažinti, kad geresnio plano, nei kad atiduoti kolą jos pačios meilužiui, aš ir pats nebūčiau sukūręs. Kuomet tas ginklas yra Lockwood'o rankose, esu garantuotas kad jis nepateks nei pas mano tėvą, nei bus panaudotas prieš mane. Galu gale, nuo to menkniekio priklauso ne vien hibrido gyvybė, bet jo moters ir jo dukters. Tad, tebūnie tai ir lieka jo galvos skausmu, ne mano. Tačiau, vos tik susidorosime su mano motina, sekantis bus Mikael'as. Nenoriu kad tas padaras vaikščiotu ta pačia žeme, kaip ir aš. Tuo labiau kad grėsmę jis kelia, ne vien man. O ir likusiems, kurie manęs neapleido.
Argent pastebėjimas, kad tai kad jis nesunkiai išsiaiškino informaciją apie savo biologinės motinos buvimo vieta, yra spąstai, buvo daugiau nei taiklus. Ir tai tik dar kartą patvirtino Mikaelson'o išraiška. Išsitempę žandikaulio ir kaklo raumenys simbolizavo kad jis ir pats nutuokė kur ketino lysti. Visgi, perdėtas pasitikėjimas savimi, negalėjo praleisti progos pasireikšti. Kampinis šypsnis, kuriuo pasidabino originalusis, privedė prie monologo baigties: - Manai nesusitvarkysime patys? Rebekah turi laikytis nuo motinos kaip galima toliau. Nenoriu kad ji ją užliuliuotu savo pasakomis, kaip tai padarė su vyriausiu mano broliu. O Kol'as, jis šiuo metu turi kiek kitokios veiklos. Todėl liekame tik mes du. Ir aš žinau, kad tai buvo puikus planas, kaip atsivilioti mane. Todėl, man ir reikia kad tu būtum ten, ir esant galimybei ištrauktum Elijah, kol aš apsiimsiu Esther'os dėmesiu ant savęs. - Iš pažiūros nebe norėdamas delsti laiko, originalusis jau buvo besiruošiantis išeiti iš šio pastato, tačiau vos žengdamas kelis žingsnius, prisivertė sustoti: - Noriu kad suprastum, kad šiandienos įvykiai gali pasibaigti labai netikėtai, gal mirtimi, gal tuo kad Elijah bus nebe tas asmuo, prie kuriuo pratę. Tačiau kad ir kas nutiktu, neleisiu ne vienai supuvusiai sielai atimti tai, kas vadinama šeima.

Nepaisant to, kad šiuo metu originalaus hibrido galva buvo užimta visiškai kitokiais dalykais, jis niekaip nesugebėjo praleisti progos, bei dar kartą priminti aplinkai tai, kas iš tikro yra jis. Todėl, vos tik tamsiaplaukė mergina užsiminė apie savo sesers gabumus, šis nuleidęs akis ištempė lūpas į akivaizdžiai pastebimą šypseną. Tiesa, gyvendamas (o ne egzistuodamas, kaip dauguma ilgamečių vampyrų) daugiau nei tūkstantmetį, jis ne kartą buvo susidūręs su "galingiausiais" medžiotojais, tame tarpe ir su pačiais pirmaisiais, kurie buvo sukurti gamtos magijos. Todėl kalba apie vietinę medžiotoja ir jo "suspardytą užpakalį" mažu mažiausiai atrodė juokinga. Tačiau iš pagarbos pašnekovei, originalusis hibridas stengėsi iš paskutinių išlaikyti norą nusikvatoti. Kilstelėdamas ranką, vyriškis perbraukė prieš savo galvos plaukų augimo liniją, kuomet atsidusdamas tarė:
- Maniau kad trindamasi tarp mano šeimos tiek metų, jau spėjai suprasti kad nėra ne vieno asmens, kuris sugebėtu man išspardyti užpakalį. Man nereikėtu ne sekundės tam, kad tarp mano pirštų atsirastu medžiotojo, tiksliau mirtingojo, vis dar plakanti širdis. Tikiuosi kad dabar visi taškai pastatyti ant "i"? Ar norėtum kad pabandyčiau tau pateikti vaizdinę medžiagą? - Specialiai kabindamas tamsiaplaukę per dantį, originalusis palenkė galvą taip, kad būtu galima kuo aiškiau perteikti kaip galima nekaltesnę veido išraišką, kuri buvo perpildyta veidmainiškumo. Luktelėdamas visai neilgai, jis pagaliau sumažino atstumą tarp savęs ir pašnekovės, atsukdamas šiai nugarą (mat to prireikė tam, kad išeiti pro paradines šio namo duris). Trumpam sumerkdamas savo akių vokus, vyras pagaliau nusprendė paliesti tai, dėl ko iš tikro čia ir buvo pasirodęs. Todėl, vos tik mergina uždavė lemtingą klausimą, originalusis paskubomis pasisakė:
- Tu manai kad Lockwood'ai turi pakankamai tvirtus kiaušinius, kad bent pabandyti suvaryti kuolą bent į vieną iš mano šeimos narių? Nebūk naivi Andrea. Mason'as gali manyti kad yra tolygus maniškiams, bet iš tiesų to nėra. Ir jei jam bent kažkur mintyse prasikaltu mintis panaudoti kuolą prieš mums, patikėk. Apie tai žinočiau iš karto, ir tuomet... - Šyptelėdamas, originalusis vampyras tęsė savo mintį. - Daleiskime, kad aš esu visiškai tikras tuo, kad Mason'as labiausiai nenori kad mano rankos pasiektu jo moters kūną. - Vos ištaręs šiuos žodžius, Niklaus Mikaelson pastebimai kilstelėjo savo antakius, - O jei tai nepadės. Mason'as turi labai gausią šeimą. Kol kas... Todėl nesuk sau galvos dėl to.
- Mano supratimas apie šeimą dviprasmiškas? - Prunkštelėdamas iš karto po to, kuomet mergina išdėstė savo paaiškinimą, kuris pasirodė pakankamai argumentuotas, kažkuriam laiko tarpui nutilo. Ir tik tipinis prunkštelėjimas, kuris nuskambėjo kaip tik tuo metu, kai dar žengdamas kelis žingsnius, originalusis palietė namų durų rankeną. - Kiek ilgai buvai išlaikiusi būti apsuptai mano šeimos? Jie nepakenčiami. - Neigiamai supurtydamas galvą, vyras vėl išspaudė šypsnį, po kurio pratęsė savo paaiškinimą: - Tačiau niekas, visiškai niekas, be manęs, neturi teisės net bandyti jiems ką nors padaryti. Ir tu būsi liudininke to, kas atsitinka tiems, kurie nusižengia šiam reikalavimui.
Akivaizdžiai ketindamas kuo greičiau apleisti šiuos namus ir tokiu būdu pasiekti brolio buvimo vietą, planavo nebetęsiant kalbos pasiekti automobilį. Tačiau kaip tik tuo metu, kuomet Argent kalba apie supratimą ir pasiaukojimą pasiekė jo mintis, šis pagaliau suvokė tai, nuo ko visuomet stengėsi pabėgti. Po susidūrimo su viena iš galingiausių šios eros raganų, jis dalinai prarado viską, ko taip siekė. Ir blogiausia tai, kad pasijutus pasekmėms, jis atsitraukė. Kvailas kaltės jausmas, ir įsitikinimas kad šis geba sugriauti viską, kas yra gera jo gyvenime, eilinį kartą sužaidė prieš jį patį. Bet kas, bet koks karas ar susidūrimas tapo svarbesnis, nei šeimos sulipinimas iš naujo. Ir blogiausia kad kalba ėjo ne apie tą šeimą, kurios jis nesirinko, o būtent apie tą, kurios jis tiek ilgai siekė. Įtraukdamas oro, ir bandydamas neatkreipti dėmesio į savo pamąstymus, originalusis vėl atsisuko į moters pusę, pastebimai primerkdamas akis. Nepastebėti kad ji kažką slepia buvo neįmanoma, todėl, naudodamasis proga, užklausė: - Ar turi man kažką pasakyti "mieloji", prieš mums apleidžiant šiuos namus?