didžioji svetainė

Puslapis 12 1, 2  Next

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down

didžioji svetainė

Rašyti by Jimmy Blackwood on Št. 11 08, 2014 6:56 pm

Svetainė - pirmame namo aukšte, kitaip dar vieta, kur įleidžiami svečiai.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

MY BELOVED CHILDREN... DADDY IS HOME! MISSED ME? OH WELL...
avatar
Jimmy Blackwood


Nous protégeons ceux qui ne peuvent pas se protéger eux-mêmes.


Pranešimų skaičius : 676
Įstojau : 2012-09-27
Draugai : Maggie Blackwood
Rūšis : Zmogus

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: didžioji svetainė

Rašyti by Robert J. King on Sk. 11 09, 2014 4:30 am

Kelionė nuo paplūdimio trūko ne ilgiau nei penkias minutes, namas kuris buvo perimtas iš vieno asmens, bei perduotas kitiems, užėmė labai patogią vietą. Čia buvo pakankamai ramu, aplinka buvo tyli, todėl nieko nuostabaus kad čia gyvenantys asmenys turėjo visišką veiksmų laisvę. Nereikėjo net slėptis kokiuose nors miškuose, bei tikėtis kad niekas neras. Šis pastatas buvo kone priešais nosį, ir tuo pačiu metu, nekrentantis į akis. Keliaudamas nuo pakrantės pusės kartu su tamsiaplauke mergina, jis jau iš tolo sugebėjo įsiklausyti į tai, ar namuose dar buvo bent vienas asmuo. Laimei, naujokai dar nebuvo spėję pasirodyti. Todėl be Allison, jis buvo vieninteliu, kuris spėjo sumesti savo daiktus į vieną, iš namo kambarių. Kylant laiptais, Saltzman pagaliau atitraukė ranką nuo Katherine Pierce-Lockwood, tuo pačiu metu sukišdamas ranką į savo kelių kišenę, tarytum sunkiai sugebėtu susigriebti raktus. Galva buvo pastebimai nuleista, kuomet žvilgsnis vis dar tebebuvo ant originaliosios vampyrės kūno. Svarstydamas apie tai, kas būtent dabar sukasi šios moters galvoje, ir ar ilgai jam pačiam pavyks žaisti šį žaidimą, galiausiai ištraukė raktelius. Kuriuos sujudindamas, su pastebimai plačia šypsena veide, prasitaria:
- Tikriausiai vienintelis daiktas, kurį visuomet sugebu praganyti yra namų raktai. Bet šiandiena mums pasisekė, ir nereikės keliauti mano praitu keliu atgal, norint surasti šį metalo gabalą. - Kištelėdamas vieną iš raktų į atitinkamą spyną, vienu riešo pasukimu atrakina duris, kurias pastūmus atsiveria vaizdas į pakankamai prabangiai atrodančio namo vidų: - Sveika atvykusi į "Graceland". - Šypsnis, kuris pasirodė originaliojo veide, pakankamai greitai pradingo, su lyg merginos patekimu į vidų. Sekdamas paskui, jis kaip mat nurodė visus čia esančius kambarius: - Mano kambarys, yra koridoriumi iki galo, iš kairės, vonia yra ten pat, bet iš dešinės. Kol kas, tai bus tavo laikini namai. Aš gi tuo tarpu permiegosiu ant sofos čia. - Nurodydamas kitą pusę, pratęsia: - Virtuvė, yra ana ten. Žodžiu, jauskis kaip namuose, bet kaip sakoma, nepamiršk kad esi tik svečias. - Šyptelėdamas, pasistengia baigti kalbą: - Aš būsiu darbo kabinete, nes turiu dar su kai kuo susisiekti, tuo pačiu rasiu tau drabužių.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _



Her frozen hand takes your breath away as she leads your soul through the dark. You know that she came to break your heart, but oh when she moves you fall in love again.
avatar
Robert J. King

If there is a hell, I will see you there.


Pranešimų skaičius : 1311
Įstojau : 2013-10-28
Miestas : Niujorkas
Meilė : Roxanne King
Rūšis : Vampyras (30/14)

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: didžioji svetainė

Rašyti by Katherine Pierce on Sk. 11 09, 2014 4:50 am

*Akimirka, kuomet moteris pateko į šiuos namus taip ir negavusi kvietimo, leido Katherine Pierce-Lockwood suprasti tai, kad šiandiena pagalbos ranką, kurios jai iš tikro labai reikėjo, ji sulaukė būtent iš savo rūšies atstovų. Viskas tapo aišku labai greitai, todėl kuomet ji nuleidusi akis, praėjo į pastato vidų, stabtelėdama, trumpam pasisuko į vis dar kalbančio asmens pusę. Nežinodama kaip reikėtu tinkamai išreikšti dėkingumą, lėtai įtraukė orą į savuosius plaučius, pasistengdama kad ir suvaidintai, tačiau dėkingai šyptelėti. Skausmas niekur nebuvo dingęs, ir tiesą pasakius, ji troško dabar prigulti ir bent kuriam laikui atsisakyti aplinkinio pasaulio. Nors jo žodžiai ir buvo nukreipti blaškančiai, ji net nematė kad vyras stovintis priešais, buvo atitinkamai seksualus, ir tikriausiai vienas iš patraukliausių, kokius jai kada nors teko matyti. Ji nematė nieko, nes ta sumaištis, kuris buvo moters viduje, ne neketino jai suteikti laisvės. Liežuviu perbraukusi per savo išdžiuvusias lupas, ji te perklausė* - Graceland? Tiesą pasakius, tai pirmas kartas kai girdžiu kad kažkas duoda savo namams norimą pavadinimą, kuris nieko bendro neturi su gatve, kurioje jis pastatytas... - *Neskaitant to, kad kitu laiku ir kitoje vietoje, ji būtu pasidomėjusi kodėl buvo suteiktas pavadinimas namams, dabar, ji nieko kito netroško, kaip pasilikti viena. Todėl gaudama nurodymus kur ir kas randasi, teigiamai linktelėjo galva. Ir jau ketindama patraukti toliau, trumpam pasisuko į šių namų savininko pusę* - Aš esu dėkinga, net jei dabar taip neatrodo. Nežinau kur būtu pasibaigusi mano kelionė šiandiena, jei nebūtum užkirtęs man kelio. Tačiau dabar, jei nesi prieš... Norėčiau palysti po dušu ir bent kelias valandas praleisti miegant. - *Dar kartą nuleidusi akis, moteris, nusprendė daugiau nebe gaišti ne vieno iš jų laiko, todėl nieko daugiau nebe pasakiusi, patraukė nurodytu keliu*

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
 u're not going to stop
I apologize if I seem rattled. Circumstances have changed suddenly, and I had to adjust. (She sits on the bed.) Mind control is a necessary evil. You see, I need a werewolf, and I've lost the one that I had. Now, tell me what you're going to do to help me get a new one?

2016-tų metų geidžiamiausias personažas. Woooohoooo!
avatar
Katherine Pierce

I'm the only non bitter person at this bitter ball.


Pranešimų skaičius : 2713
Įstojau : 2013-04-10
Miestas : Čikaga / Manhetenas
Meilė : I DON'T DO love
Draugai : Andrea Argent
Rūšis : Originali vampyrė (19/538)

Peržiūrėti vartotojo aprašymą https://www.youtube.com/watch?v=7dlazKlbiQs

Atgal į viršų Go down

Re: didžioji svetainė

Rašyti by Jimmy Blackwood on Sk. 11 09, 2014 5:28 am

[Kaip tik tuo metu, kai tamsiaplaukė mergina patraukė iš šios vietos, iš virtuvės pusės pasirodė šviesiaplaukė, rankose laikydama dubenėlį su sausais pusryčiais. Stebėdama savo gerai pažįstamą asmenį, medžiotoja aiškiai iškėlė savus antakius, parodydama dalinę nuostabą tam, kad Saltzman nusprendė pažeisti pagrindinę šių namų taisyklę] - Ar pamiršai, kad šiuose namuose svečius galima priimti tik svetainėje, o į kambarius jie neturi teisės patekti? Rikai, jei pažeidinėsime taisykles, šie namai bus sugriauti ankščiau, nei kad numanome. - [Praeidama pro vyriškį, moteris pakankamai greitai įsitaisė ant sofos, tuo pačiu metu savo žvilgsnio neatitraukdama nuo originaliojo] - Tuo labiau kai tas svečias yra Katherine Pierce. Jos ieškos, juk supranti tai? Ji žinoma nėra mano draugė, bet, iš to ką teko matyti, kuomet visomis savo išgalėmis gyniau Armstrong'o vilkus, mačiau kad ji turi ne vieną asmenį, kuris nusuks sprandą bet kuriam kas tik prie jos prisilies. Tad leisk man pasakyti, kad žaidi su ugnimi, Saltzman'ai. - [Šiek tiek sujudindama savuosius pečius, šviesiaplaukė pagaliau susitelkė į savo pusryčių vartojimą, todėl kuomet nukreipė savo akis į dubenėlį su maistu, perklausė] - Tai atskleisi man, kokie tavo planai tos moters atžvilgiu, ar turėsiu tai išsiaiškinti pati?

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

MY BELOVED CHILDREN... DADDY IS HOME! MISSED ME? OH WELL...
avatar
Jimmy Blackwood


Nous protégeons ceux qui ne peuvent pas se protéger eux-mêmes.


Pranešimų skaičius : 676
Įstojau : 2012-09-27
Draugai : Maggie Blackwood
Rūšis : Zmogus

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: didžioji svetainė

Rašyti by Robert J. King on Sk. 11 09, 2014 6:23 am

Menkas, vos pastebimas šypsnis pasirodė vyro veide, kuomet iš pažiūros mielai atrodanti moteris pasisakė savo nuomonę apie tai, kokie yra šios pradiniai tikslai šiuose namuose. Tik galvos linktelėjimu palydėdamas tamsiaplaukę, buvo besiruošiantis keliauti link virtuvės, bei pasistiprinti tuo, ko išvengė pasirinkdamas pasivaikščiojimą pakrante. Akivaizdu kad buvo naivu manyti, kad šiuose namuose nepasirodys niekas, kas sugebės šiek tiek išderinti originalaus vampyro - medžiotojo planus. Allison žodžiuose buvo sava tiesa, kuomet ji išdėstydama savo nuomonę, patraukė link svetainės centro. Sekdamas paskui, Saltzman "užlindo" už fotelio, link kurio palinkdamas, atrėmė savo alkūnes. Rankų pirštai buvo sukryžiuoti tarpusavy, kuomet vyras savo skvarbų žvilgsnį nukreipė į kalbančią moterį. Visiškai neskubėdamas atsakyti, šis pirmiausia taktiškai suteikė šviesiaplaukei galimybę išsakyti savo mintis: - Manai protingiausia buvo palikti emociškai nestabilią vampyrę šlaistytis gatvėmis? Kiekvienas iš mūsų yra nusipelnęs antros galimybės, ir kai matai kad asmuo turi potencialą, ir šalia nėra ne vienos dvasios, kuri ketintu apsiimti sunkų darbą ant savo pačių, imi svarstyti, ar mes tikrai esame taip stipriai nužmogėję, kad net turėdami tam visas galimybes, patraukiame toliau? - Žvilgsniu nelakstydamas aplinkui, vyras kaip tyčia stengėsi išreikšti savo tvirtą nuomonę apie tai, ką ketina daryti toliau: - Tu geriau nei kas kitas žinai kokia yra svarbi antra galimybė, tau ją suteikė. Ir nesuklysiu pasakydamas kad nuo tos dienos, kai buvai prikelta iš mirusių tarpo, nebe kartoji tų pačių klaidų, kurias darei ankščiau. Kuo ji yra taip stipriai prasikaltusi, kad negautu to paties? - Šypsena, kuri pasirodė jo veide iš kart po to, kai šviesiaplaukė užsiminė apie vilkolakius, labiau priminė tai, kad jam tai pasirodė juokinga, nei kad rimta: - Vadinasi, kuomet vilkai sulaukę pilnaties pasirodys čia, baigti savo darbo. Ji bus pasiruošusi, negana to, turės savo rūšies priedangą. Allison, aš žinau kas ji. Ir dabar matau ją kaip ištirpintą vašką, iš kurio dar galima padaryti idealią figūrą. - Pagaliau atsitraukdamas nuo fotelio, bei netrūkus po to apeideamas jį, prisėdo. Tyla kažkuriam laikui užvaldė visas patalpas, kuomet vyras pakeldamas akis į savo pašnekovę, prasitarė:
- Ilgai svarsčiau, kokia yra mano gyvenimo prasmė, kai buvau sugrąžintas atgal, prieš tai, tai kas nutiko mano gyvenime, paliko nepagydomas žaizdas aplinkiniams. Aš negaliu prieiti prie savo artimiausių, nes kiekviename jų veide, matau savo susimovimą. Matau tai, kad nebuvau sveiko proto, nebuvau šalia, kai Džena buvo atimta iš šio gyvenimo. Ir dabar, žadu padaryti tai, kas galiausiai arba suteiks galimybę man, padaryti kažką verto, arba sugrąžins Katherine tai, dėl ko verta gyventi. Naują pradžią, skaudžių prisiminimų dingimą ir sakyk ką nori, bet manau verta bent pabandyti. O jei nepavyks. Ką gi, ji taps dar vienu mirusiu vampyru mano sąraše. - Linktelėdamas galva, bei tokiu būdu patvirtindamas savo nuomonę, vyras nutilo. Suteiktadamas galimybę viską, kas buvo pasakyta, apgalvoti ne tik pašnekovei, bet ir pačiam sau.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _



Her frozen hand takes your breath away as she leads your soul through the dark. You know that she came to break your heart, but oh when she moves you fall in love again.
avatar
Robert J. King

If there is a hell, I will see you there.


Pranešimų skaičius : 1311
Įstojau : 2013-10-28
Miestas : Niujorkas
Meilė : Roxanne King
Rūšis : Vampyras (30/14)

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: didžioji svetainė

Rašyti by Jimmy Blackwood on Sk. 11 09, 2014 8:59 am

[Stengdamasi sukoncentruoti visą savo dėmesį į vaikiškai atrodančius dribsnius, kurie netvarkingai plaukiojo jos laikomame dubeny, tuo pačiu metu klausėsi to, kas buvo sakoma iš šalies. Visgi, turėdama taip pat ir savo nuomonę, laiku nuleido savo akis, kad nereikėtu susidurti su originalaus medžiotojo žvilgsniu. Jis kaip ne keista buvo pasiruošęs kitiems suteikti dar vieną galimybę, ko neketino daryti Allison] - Kas bus, jei tavo planas nepavyks? Pasakysiu tiesą, kad jei pamatyčiau nestabilią vampyrę, vilkolakį ar bet kokį kitą padarą, kuris nesistengia nuslėpti savo egzistavimo, o atvirkščiai kelia grėsmę visiems aplinkui. Rikai, aš nesvarstyčiau apie "reabilitaciją", aš iš karto suvaryčiau kuolą ar sidabrinę kulką į minėto padaro širdį. Jie nepakeičiami... Ir žinau kad pirmo mūsų susitikimo metu, kalbėjau kitaip. Dabar galiu drąsiai paneigti savo žodžius. Yra tos išimtys, kurios nėra nusipelniusios galimybės pradėti viską nuo nulio. - [Kažkodėl pokalbio metu praradusi apetitą, šviesiaplaukė pastatė laikytą dubenį ant stalo, kaip tik tuo pačiu metu žvilgsniu susidurdama su priešais buvusiu asmeniu. Stebėdama jo akis, ir bandydama jame įskaityti kažką daugiau, ko jis nepasako žodžiu, galiausiai neigiamai supurtė galvą] - Mason'as ir jo vilkai ankščiau ar veliau sužinos apie tai ką ketini padaryti, ir patikėk manimi, net aš nenorėčiau būti šalia tavęs, kai jie atsivilks čia. Suprask, ta keista priklausomybė, kuri riša tavo atsivestą merginą ir alfą, ji viską aplink naikinanti. Ir net dabar, kai tau atrodys kad viskas pasisuks į gerą pusę, drįstu būti tuo balsu, kuris tau kartos kad darai klaidą. - [Liežuviu perbraukdama per savo lupas, šviesiaplaukė galiausiai susikėlė kojas ant stalo, bei kažkuriam laikui nutildama pasistengė kaip nors, kad ir per didelį nenoriu suprasti jo tikslus] - Ar tikrai manai kad pasijausi geriau, jei pastatysi ją ant kojų, kad ir savo vampyriškų galių ir vyriško šarmo dėka? Nes aš mažiausiai noriu kad padarytum sau pačiam meškos paslaugą Rikai. Tu dar neradai savo vietos po saule, kad galėtum priimti tokius sprendimus šviesia galva. Negali net savo artimiems pažvelgti į akis, todėl renkiesi geriau mano kompaniją Graceland'e, nei kad susidūrimą su tiesa. Su Damon'u, su Elena ir Jeremy. - [Nusukusi akis, moteris kaip mat neigiamai supurto galvą] - Man atrodo kad tavo antrasis variantas, kad ji te pabus bandymų triušiu ir paskui mirs, turi daugiau tiesos, nei tai kad priversi ją pamiršti savo buvusį gyvenimą, suteikdamas naują. Atleisk, bet niekad nepritariau smegenų plovimui, ir to nedarysiu dabar.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

MY BELOVED CHILDREN... DADDY IS HOME! MISSED ME? OH WELL...
avatar
Jimmy Blackwood


Nous protégeons ceux qui ne peuvent pas se protéger eux-mêmes.


Pranešimų skaičius : 676
Įstojau : 2012-09-27
Draugai : Maggie Blackwood
Rūšis : Zmogus

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: didžioji svetainė

Rašyti by Robert J. King on Sk. 11 09, 2014 11:47 am

- Susitarkime taip, jei man pavyks priversti ją kabintis į gyvenimą tinkamai, pradėti savo egzistavimą nuo visiško nulio, kuomet už nugaros atgal nebus tempiama sunkaus bagažo. Jei visą tai pavyks. Aš būsiu pirmasis, kuris susidurs su savo realybe, su tuo kas liko mano praeity. Todėl, manau tau dabar net labiau naudinga kad mano eksperimentas pavyktu. - Veide vėl pasirodė savimi pasitikinčio asmens šypsena, kuomet Saltzman'as sekdamas žvilgsniu šviesiaplaukę, tariamai pasakė tai, ko greičiausiai ši ir siekė. Kalba apie tai kad Katherine Pierce-Lockwood gyvenimas gali turėti per daug didelį "bagažą", nevertė originalaus medžiotojo nerimauti. Galimas daiktas kad jis paprasčiausiai matė visą vaizdą pro "rožinius" akinius, tačiau priešingai nei kad Allison Argent, jis buvo tikras, kad garbanės atradimas šiandiena, reiškė tik tai kad nepasirodys niekas, kas parodys norą sustabdyti jo ketinimus tamsiaplaukės atžvilgiu. Todėl tam tikro laiko tarpą neketindamas komentuoti, vyriškis pasistengė patogiau įsitaisyti, mat artimiausiu metu neplanavo pakilti nuo fotelio, kurį buvo užsiėmęs. Ramus kvėpavimas, kuris sklido iš tolimiausio iš kambarių, reiškė tai, kad tamsiaplaukė snaudžia. O jis neketino drumsti jos ramybės, kol tinkamai nesusistatė viso veiksmų plano, nuteikto į daugiau nei pusę tūkstantmečio gyvenančią vampyrę.
Laikas slinko, ir vyriškis labai įdėmiai klausė priešais sėdinčios moters kalbos. Ir nepaisant to, kad jis buvo paruošęs kone kiekvienam jos sakiniui po kelis argumentus, kalba paprasčiausiai nesiliejo į visus kraštus. Vien todėl, kad jis pats buvo iš tų personų, kurie viską apsprendžia savo paties mintyse, o ne ištaria tai žodžiu. Kampinė šypsena nebuvo dingusi nuo veido, kuomet Saltzman'as palinkdamas link pašnekovės, pratęsė: - Tu tikrai manai kad čia kas nors pasirodys, bandydamas ją išgelbėti nuo manęs? Allison, nebuk naivi. Jei ji būtu svarbi tiems asmenims, apie kuriuos buvai užsiminusi, pirmiausia, ji nebūtu tokia ir ten, kur ją radau. Antrą, savo noru ji nesutiktu eiti su nepažįstamu žmogumi, nes kuo puikiausiai žinotu kad yra tie, kurie nepabūgs būti šalia, sunkiausiu metu. Tad, gali prieštarauti man kiek tik nori. Bet, nuomonės mano nepakeisi. Todėl paprašysiu tik vieno, neprasitark niekam, apie tai kad ji kurį laiką bus čia. Nenoriu sulaukti peilio dūrio į nugarą iš savo žmogaus. - Linktelėdamas galva, ir tokiu būdu patvirtindamas savo nuomonę, jis vėl nutilo. Neilgam, mat akimirka kuomet jis vėl praskleidė lūpas, atnešė kitą informaciją:
- Jokios priklausomybės, nėra. Yra tik tinkami ir netinkami santykiai. Patikėk manimi, mergaite. Esu praėjęs ir vienus ir kitus, esu netekęs man svarbiausių asmenų. Elementariausiai, mano žmona paspruko su mano dabartiniu draugu, mat manė kad būti nemirtinga buvo svarbiau, nei tai ką turėjome. Mano sekanti mergina, pudrino man smegenys, manydama kad gali pažaisti su mirtingu asmeniu ir paskui priversti jį viską pamiršti. Ir Džena, ji buvo mano gyvenimo prasmė, ir dabar ji mirė. Vieni, tokie kaip aš, sugeba susitaikyti su visu šiuo slėgiu, kiti, kaip Katherine, ne. Ir kai tokie žmonės kaip ji paleidžiami susidoroti su viskuo savarankiškai, pridaro labai baisių dalykų. Todėl mes esame čia, kad nutraukti kelią panašiai baigčiai. - Puse lūpų šyptelėdamas, nusprendė baigti savo kalbą:
- Atimsiu iš jos netekties skausmą, priversdamas pamiršti tai kad Nadia iš viso kada nors egzistavo. Ir jei tai nepadės, tuomet atimsiu iš jos gyvenimo ir tą akimirką, kuomet ji visam laikui, kaip tu ten sakei, "prisirišo" prie Lockwood'o. Kai nebe bus šių prisiminimų, ir niekas be manęs negalės jo tai sugrąžinti, Katherine nori to ar ne, bet bus priversta pradėti viską nuo pradžių. Nuolatinės treniruotės, savikontrolės lavinimas, pastovus užimtumas. - Pakildamas iš savo vietos, pratęsė: - Ir kas žino, gal kai visą tai pasibaigs, ji taps viena iš mūsų. Būtu visai įdomu.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _



Her frozen hand takes your breath away as she leads your soul through the dark. You know that she came to break your heart, but oh when she moves you fall in love again.
avatar
Robert J. King

If there is a hell, I will see you there.


Pranešimų skaičius : 1311
Įstojau : 2013-10-28
Miestas : Niujorkas
Meilė : Roxanne King
Rūšis : Vampyras (30/14)

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: didžioji svetainė

Rašyti by Andrea Argent on Sk. 11 09, 2014 3:41 pm

{Po savo pastarųjų darbelių, kurie neliko nepastebėti Allison, po kelių barnių, jaunoji vampyrė sutiko apsigyventi tame pačiame name, kuriame gyvena naujai susiformavusi taryba. Būdama pakankamai maištaujanti asmenybė, neretai “kariavo” su seserimi, mat nors kad ir kaip artimos buvo Argent, merginų požiūris į gyvenimą labai skyrėsi, o Andrea jau seniai buvo pasidavusi vampyriškumo teikiamiems malonumams ir, deja, silpnybėms. Savikontrolė niekada nebuvo jos stiprioji pusė, ypač tada kai mergina būdavo alkana arba nervuota. Aišku ir laiko šiuose namuose Rea dažnai neleisdavo. Greičiau ją būtų galima užtikti kitur, su artimu asmeniu, su kuriuo jai būdavo gera. Tad ir šį kartą nuspresdama dingti tam, kad pamatyti savo vieną ir vienintelį, kuris netrukus turėtų jos laukti apačioje, pakeliui išgirsta sesers ir jos draugo dialogą. Vedama smalsumo, sustoja “bėgti” laiptais į apačią, tad sulėtindama tempa, geriau įsiklauso į pokalbio esmę. Kadangi  draugės gerovė jai nėra svetimas dalykas, galiausiai pasiekdama dvejus asmenis, pasiremia į tarpdurį, rankas sukryžiuodama sau po krutine} - Katerina pakankamai stipri, kad nugalėtų savo skausmą ir be atminties plovimo. Nadios prisiminimas yra šventas, todėl negalvok, kad ji sutiks pamiršti savo dukterį. O  alfa šuo, kurio vardą man net bloga ištarti... – {Sekundei užtildama neigiamai supurto galvą, kol netrukus vėl pratęsia pradėtą mintį} – Kuo greičiau jis dings iš jos gyvenimo, tuo geriau bus. Jei pačios Katerinos sutikimu pašalinsi tą vyrą iš atminties, aš palaikysiu tokį žingsnį. Jis kaltas dėl visų Pierce problemų. Ir, kaip artimiausia jos draugė, aš norėčiau žinoti viską, kas bus žadama su ja daryti – {Pilnai žengdama į svetainės patalpą veidu atsisuka į seserį, kuomet praeina pro ją. Vampyrės veide šmėsteli kampinė šypsena, kol mėstelėdama savo naują rankinę ant stalo, vėl atsisuka į čia esančius} – Galiausiai, nebūk naivus, Alarikai, Katerina viena iš jūsų? Tai mažų mažiausiai skamba keistai. Pripažinkite, sakau tiesą.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
We tear, we climb into the sky We won't fall back to Earth tonight Your skin, your eyes, your every breath No sin, no fear, no regrets, no defeat Just two hearts in victory Lay it bare, lay with me
avatar
Andrea Argent

No one is going to respect you until you show who you are.


Pranešimų skaičius : 772
Įstojau : 2012-09-27
Amžius : 26
Miestas : Bruklinas
Meilė : Elijah Mikaelson
Draugai : Katherine Pierce
Rūšis : Hibridė
Darbo paskirtis : Barmenė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://www.youtube.com/watch?v=I3nctEF0W8E

Atgal į viršų Go down

Re: didžioji svetainė

Rašyti by Jimmy Blackwood on Sk. 11 09, 2014 4:25 pm

[Ketindama pasakyti savo tolimesnę nuomonę apie tai, kas buvo sakoma iš profesoriaus pusės, šviesiaplaukė pastebimai kilstelėjo savus antakius, mat iki pat šios akimirkos nesuprato kodėl jis taip stipriai stengiasi padėti svetimai vampyrei pradėti kabintis į gyvenimą, už nugaros neturint neigiamų emocijų, kurios yra sunkesnės nei kad ši geba pakelti. Susiaurinusi akių vokus, ji pakankamai tyliai numykia sau po nosimi] - Tai dėl to, kad ji atrodo lygiai taip pat kaip Elena? Nes prisiekiu, Rikai aš nesuprantu kodėl tu toks užsivedęs, kai tai liečia tą moterį? Atrodo kad praradai bet kokią sveiko proto nuovoką, ir esi pasiryžęs tam, kad prieš tave galiausiai ims eiti didžioji dalis šio miesto vilkolakių. Ir jei priežastis nėra tai, kad ji atrodo taip pat, kaip tavo žuvusios merginos dukterėčia... O man tikrai labai gaila, kad ji žuvo, nes kaip pameni jos pradžia mūsų rate, taip pat buvo tuo pačiu metu, kaip ir mano. Tuomet, pradėsiu manyti kad tu esi vienas tų, kurie pameta galvą dėl Pierce, vos tik ši pasirodo akiraty. - [Neigiamai supurčiusi galvą, ir kaip tik reikiamu metu pastebėjusi čia pat pasirodžiusią seserį, puse lūpų šyptelėja, po ko pritariamai linktelėdama pasisako ant viršaus] - Čia aš negaliu nepritarti seseriai, ji geriau nei mes du pažįsta Katherine, todėl manau kad jos balsas turėtu būti labiausiai išgirstas. Kad ir koks sunkus yra netekties skausmas, nėra išeitis tai pamiršti. - [Pakildama iš savo vietos, ir neskaitant to kad dar neparodė nutraukti diskusijos, nusprendė pasiimti į rankas tą patį dubenį, iš kurio prieš tai "kapojo" pusryčius] - Velniop. Neskaitant to, kad aš vis dar nepritariu tokiems žaidimams. Kaip ir sako Andrea, jei ji pati sutiks su tuo, kad tai yra geriausias būdas "reabilituotis", tuomet šaunu. Daryk tai ko reikia, bei jei ji nesutiks... Bent pabandyk, sugrąžinti jai gyvenimo prasmę kitaip. Rikai, esi išvaizdus ir protingas vyras. Bent pagalvok apie tai, kad ne viską galima išspręsti magiškomis galiomis. Patikėk manimi, aš netekau savo sūnaus. Ir tai buvo velniškai sunku, net dabar tai atsiminus spaudžia kvėpavimo takus. Bet tai yra mano gyvenimo, mano nueito kelio dalis. Ir aš ne už ką, kad ir koks tai yra skausmingas prisiminimas, to neatsisakyčiau. Verčiau prislopinti širdgėlą, nei kad atimti dalį praeities. Patikėk manimi. Galu gale, nebūtum originalusis, ir vis dar taip pat trokštum jai padėti, manau kad imtumeisi visiškai kitokių veiksmų, nei šiuo metu siūlai. Tokia yra mano nuomonė.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

MY BELOVED CHILDREN... DADDY IS HOME! MISSED ME? OH WELL...
avatar
Jimmy Blackwood


Nous protégeons ceux qui ne peuvent pas se protéger eux-mêmes.


Pranešimų skaičius : 676
Įstojau : 2012-09-27
Draugai : Maggie Blackwood
Rūšis : Zmogus

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: didžioji svetainė

Rašyti by Robert J. King on Pir. 11 10, 2014 12:43 am

- Tu esi visu šimtu procentų tikra tuo, ką sakai? Andrea, kada buvo paskutinis kartas kuomet matei savo draugę, dėl kurios savarankiškumo esi visiškai tikra? Pavyzdžiui aš mačiau ją mažiau nei prieš valandą. Ir patikėk manimi, tas vaizdas, kuris atsivėrė man prieš akis... - Specialiai padarydamas tylos pertrauką, vyriškis pakėlė savo akis link tos pusės, iš kur pasirodė vampyrė. Neskaitant to, kad jis iš paskutinių stengėsi toleruoti kiekvieno asmens nuomonę, sutikti šiuo klausimu su dauguma, kuri net nebuvo šalia, kuomet tam tikram asmeniui buvo būtina suteikti bent kažkokį pagrindą po kojomis, buvo sunku. Tvirta nuomonė, kuria jis buvo pratęs vadovautis, nuo pat tos dienos, kuomet pats savo noru įtraukė save į pasaulį, kuris buvo kur kas sunkesnis, nei kad rutina, komforto zona, iš kurios dažniausiai nesistengdavo išlysti ne vienas, buvo tapusi ta diena, kuomet į pasaulį Saltzman'as pažvelgė visiškai kitomis akimis. Pakitusi nuomonė apie tam tikrus dalykus, visiškai kitas akiratis ir tai, ką buvo galima pavadinti nestandartiniu elgesiu, suteikė jam galimybę eiti toliau. Ir kadangi dabar jis buvo vienas iš tų, kurie turėjo daugiau ar mažiau panašią patirtį, kokia dabar kankino Katherine Pierce-Lockwood, nusprendė paaiškinti: - Užeik į mano kambarį, paaukok bent dešimt minučių savo laiko, ir pasikalbėk su ja. Jei po šio pokalbio vis dar manysi kad ši sugebės susitvarkyti pati, tebūnie. Aš pasitrauksiu į šalį, bei leisiu viskam išsispręsti "savaime", - Specialiai įrėmindamas savuosius žodžius į pirštų kabutes, originalusis specialiai nutilo.
Akimirka, kuomet po tam tikros tylos pertraukos, kurios metu šis leido moterims išsakyti savo argumentus, nebe sugebėdamas atlaikyti tokio "rožinio", nukabino galvą, te parodė kad dabartinė kalba ėmė kelti medžiotojui juoką. Allison komentaras apie tai kad jo veiksmų priežastimi yra tapusi tai, kad Katherine atrodo lygiai taip pat, kaip Dženos dukterėčia, privertė jį negarsiai sukrizenti. Pakeldamas akis į šviesiaplaukę, jis akimirksniu rado atsakymą: - Aš gyvenau su Džena, ne su Elena. Tuo labiau pastarajai nėra penkiolika metų, kad aš turėčiau sekti kiekvieną jos žingsnį, ir paskui negebėdamas būti greta šios, pasirenku kas į ją panašu. Nežinau kaip tau pačiai tai skamba, bet bent man labai absurdiškai. Galu gale, kam mes iš viso pasirinkome gyventi šiuose namuose? Taip. Toli gražu ne todėl, kad esame neišskiriami draugai, ar kad aplinka paprasčiausiai primena "jaukių namų" viziją. Mes čia tam, kad apspręsti rimtus klausimus, apie antgamtines būtybes. Ir aš esu labiau nei tikras, kad jei leisiu viskam plaukti savaime, kaip kad sakote abi, pasibaigs viskas tuo, kad ji keliaudama per po savimi paliekamus lavonus pabaigs savo gyvenimo su medžio skeveldra organe, kuris palaiko šios gyvybę. Klystu? Tuomet prašau, būkite tos kurios savais būdais pastato tą merginą ant kojų. - Šiek tiek kilstelėdamas antakius, pagaliau veide ištempia šypseną: - Ir čia vėl susitrenkiame su siena. Vienai reikia spręsti savo lovos reikalus, kitai šiaip yra kitos veiklos, todėl neturi laiko tokiems niekams. Čia ir kyla klausimas, kodėl mes dar diskutuojame?
- Tai tas pats, kas klausti agonišką skausmą kenčiantį asmenį, ar jis nori kad jam būtu atlikta eutanazija. Andrea, kaip manai, koks to žmogaus atsakymas būtu? Asmuo kenčiantis skausmą ir trokštantis mirties, net nesvarstydamas pasakytu kad nori kad viskas kuo greičiau pasibaigtu. Net nesvarstydamas apie tai, kad pakentėjus dar bent savaitę, jis iš ligoninės palatos, išeis savomis kojomis. Nes būtent šią akimirką, jo protas blankus, ir jis nebe turi jėgų priešintis. - Giliai įtraukdamas oro į savuosius plaučius, vyras pastebimai sutraukia savo pečius, išsakydamas savo paskutiniuosius žodžius: - Štai ką man primena Katherine, skausmą atlaikyti nebegalintį asmenį. Kuris negali adekvačiai pasakyti ko nori. Ir jeigu aš sutinku nusileisti, pabandyti padaryti taip kaip norit abi. Kokie būtent mano veiksmai turėtu būti, kai ne viena net nesiryžtat užeiti ten, kur ji yra dabar? Nagi, viršininkės. Kaip kitaip, turėčiau tai padaryti? Atmetant variantą apie visos tos naštos, kuri ją spaudžia, pamiršimą?

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _



Her frozen hand takes your breath away as she leads your soul through the dark. You know that she came to break your heart, but oh when she moves you fall in love again.
avatar
Robert J. King

If there is a hell, I will see you there.


Pranešimų skaičius : 1311
Įstojau : 2013-10-28
Miestas : Niujorkas
Meilė : Roxanne King
Rūšis : Vampyras (30/14)

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: didžioji svetainė

Rašyti by Andrea Argent on Tr. 11 12, 2014 5:08 am

{Nugara atsiremdama į stalą, vampyrė sukryžiavo rankas sau po krutine. Neskubėdama išreikšti savo nuomonės balsu, skvarbiu žvilgsniu stebėjo tai vieną, tai kitą kalbantį asmenį. Išorėje išlikdama pakankamai rami, tačiau viduje apsvarstydama kiekvieną situacijos galimybę, galiausiai žvilgsniu sustoja ties vieninteliu dabar patalpoje esančiu vyriškiu. Įpročio vedama, abu ryškios formos antakius kilsteli į viršų} – O kiek laiko tu pažįsti Kateriną? Aš esu mačiusi ją įvairiais momentais iš kurių ji anksčiau ar vėliau išeidavo aukštai iškėlusi galvą. Niekam nėra paslaptis, kad Pierce gyvenimas buvo nudažytas ne pačiomis ryškiausiomis spalvomis, tačiau ji išgyveno penkis šimtus metų tikrai ne dėl to, kad yra silpna. – {Aišku, ji savo draugę matė kaip labai stiprią, pasitikėjimu spinduliuojančią asmenybę, todėl dabar girdėti kad mergina yra sudaužyta į šipulius buvo atitinkamai keista. Andrea puikiai žinojo ką reiškia netekties skausmas, juk jai teko stebėti kaip mirė jos sesuo, artimas draugas, net sunėnas. Ir ji niekada nebūtų pasirinkusi pamiršti jų egzistencijos. Ką jau kalbėti apie motiną, netekusią savo vaiko. Vis dar išlaikydama dėmesį sutelktą į Alaricą, rankos mostu nurodo jo pusę} – Pats pagalvok, jei turėtum sūnų ir netektum jo, nes jis žūtų. Savavališkai ištrintum jį iš atminties, lyg vaikas tau niekada net nebūtų egzistavęs? – {Mergina nuleido akis į vieną iš senovinių, labiau relikviją primenančių žiedų, kuris puošė jos pirštą. Stebėdama papuošalo centre spindintį kraujo raudonumo akmenuką, veide išsaugojo paslaptingumu dvelkiančią išraišką. Vampyrė vyro žodžiuose įžvelgė tiesą. Juk dalinai, vienas iš būdų atsistoti ant kojų, buvo ištrinti praeitį ir pradėti gyvenimą nuo pradžių. Tuo labiau, kad Katerinai išgyventi padėdavo jausmų išjungimas. Kurį laiką nesakydama nieko, leido pasireikšti kitiems patalpoje esantiems asmenimis, kol nepakeldama akių, taria} – Pašalink netekties skausmą, tačiau nesunaikink Nadios prisiminimo. Leisk jai gražiai prisiminti dukterį. O dėl Meisono, kaip ir sakiau, kuo greičiau jis dings iš jos gyvenimo, tuo geriau bus. Lai jos jausmai tam vyrui tampa neutralūs, jis nevertas net būti niekinamas. – {Atsitraukdama nuo stalo, pamiršta, kad šalia buvo palikusi ir savo rankinę, bei žengdama žingsnį į priekį dar spėja pridurti} – O dabar, jums leidus. – {Tuo užbaigusi savo monologą, mergina apleidžia svetainės patalpas, išeidama susirasti draugę}

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
We tear, we climb into the sky We won't fall back to Earth tonight Your skin, your eyes, your every breath No sin, no fear, no regrets, no defeat Just two hearts in victory Lay it bare, lay with me
avatar
Andrea Argent

No one is going to respect you until you show who you are.


Pranešimų skaičius : 772
Įstojau : 2012-09-27
Amžius : 26
Miestas : Bruklinas
Meilė : Elijah Mikaelson
Draugai : Katherine Pierce
Rūšis : Hibridė
Darbo paskirtis : Barmenė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://www.youtube.com/watch?v=I3nctEF0W8E

Atgal į viršų Go down

Re: didžioji svetainė

Rašyti by Robert J. King on Št. 11 15, 2014 7:25 am

- Akivaizdu kad manęs negirdi, Andrea. Tavo pačios charakteristika tau neleidžia išgirsti, o ir pamatyti tai kas yra akivaizdu. Man neprireikė sukaupti pažinties stažo su Katherine, kad pamatyti kad ji savarankiškai nesugebės pakilti ant kojų. Ji per daug emocinga, ir kai ankščiau tai pasireikšdavo viena linkme, dabar tai pasireiškia priešingai. Išbuvau su ja ne ilgiau nei valandą, ir jau supratau kad jai yra būtina pagalba. Ir taip tu teisi, iš dalies. Jei šalia jos būtu patikimi asmenys, kurie paremtu jos sprendimus ir galu gale nevarytu į neviltį, kad ji net nepasakė savo tikro vardo. Taip tuomet, ji galimas daiktas kad sugebėtu išsikrapštyti pati. Bet pažvelk atidžiau, kiek šalia yra tų, taip vadinamų, artimų? - Specialiai nutildamas originalusis vampyras - medžiotojas, suteikė galimybę tamsiaplaukei įsiklausyti į tai kas buvo sakoma prieš tai. Todėl pasinaudodamas veiksmų laisve, jis patraukė nuo prieš tai buvusios vietos toliau. Ant spintelės buvo padėtas tauraus skysčio butelis, bei kelios krištolo taurės, kurios kaip mat patraukė vyro dėmesį. Satlzman'as buvo dalinai priklausomas nuo svaigių medžiagų, mat šios padėdavo jam aiškiau pamatyti savo problemas, bei tokiu būdu su jomis susidoroti. Jis buvo žmogus, nemirtingas, bet žmogus kuris gerdavo per daug, sakydavo tai ko nereikia ir klysdamas pripažindavo kaip taip ir buvo. Ir greičiausiai dėl to, kad jis savo gyvenime buvo patyręs viską, beveik tuo pačiu metu, jis aiškiai matė, kuomet tam tikri asmenys sugebėdavo atsilaikyti, arba palaipsniui mirdavo negebėdami susidoroti su problemomis. Tai ką jis matė garbanėje, kuri šiuo metu poilsiavo šio kambary, buvo sunkiai paaiškinama. Jis nelaikė jos savo drauge, tai buvo visiškai nelogiška. Jis nelaikė jos net tokia pat, kokia yra Elena, bei kokią vietą užima jo gyvenime. Buvo labai sunku rasti paaiškinimą tam, koks ryšys užsimezgė iš jo pusės vampyrei, kuomet jis pirmą kartą susidūrė su ja. Giliai įtraukdamas oro į savuosius pečius, jis tvarkingai supylė gėrimą į vieną iš taurių, tuo pačiu metu prasitardamas: - Žinai, tai kad aš jos nepažįstu, nereiškia kad apie jos gyvenimą nežinau nieko. Ji yra tas asmuo, apie kurį yra kalbama pastoviai. Ji viena iš ilgiausiai gyvenančių vampyrių, ji ta kuri prieštaraudama visiems gamtos standartams, pagimdė antgamtišką vaiką. Ir ji ta, kuri dabar nešioja savy originalų nemirtingumo burtą, kurį kiek žinau jai suteikei tu. Ir kaip tau tai? Vis dar tvirtinsi kad nežinau nieko? - Prieš išeinant merginai, jis pritariamai linktelėjo, pasakydamas tai, kas jam atrodė labai tinkama: - Ji myli jį per stipriai, ir tai ėmė ją žudyti. - Frazė, kuri atrodo kad yra visiškai menka, ir galimas daiktas kad lenkianti visus pagalius, tuo pačiu buvo tarytum diagnozė, kuri galiausiai atsakė į visus klausimus. Tas retas ryšys, kuomet iš pažiūros gražūs jausmai, kurie turėtu nulemti gražią ateitį, yra tai, kas griauna asmenybę, be kelio atgal. Ir visa laimė tame, kad vampyrai, tie kurie yra vadinami "originaliaisiais" geba atimti meilę, kuri su laiku ima veikti parazituojančiai. Todėl, jis galiausiai užsiversdamas gėrimą į savo burną, po visai trumpos pauzės, pratęsia: - Ir neneikime, visi senoviniai raštai, visi paaiškinimai tinkami tam, kas yra akivaizdu. Ir nesvarbu kad daug kam tai nepatinka. Kai Katherine kartu su Mason'u, tai verčia juos nesunaikinamais, ir suteikia abiems aukščiausią "laimės" tašką. Bet sunkios charakteristikos, kurios priveda būtent prie to, kur ji dabar yra, neleidžia jai gyventi. Žinau kad kalbu taip, tarytum būčiau stereotipais vadovaujantis psichoterapeutas. Bet, negi, būdama jos drauge, nenori kad ji būtu laisva? Laiminga, ir pagaliau gyvenanti dėl to, kad to trokšta, o ne dėl to kad to reikia? Ji nusipelnė jaustis gyva. Ir jei to negali parūpinti jai jos šeima, vadinasi tai gali parūpinti magija. - Alaric Saltzman supratingai atsižvelgė į kalbos dalį apie Nadia, todėl viso labo linktelėdamas galva, neparodė savo prieštaravimo, todėl leisdamas tamsiaplaukei patraukti šalin, sugrįžo atgal prie fotelio, ant kurio galiausiai prisėdo vėl.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _



Her frozen hand takes your breath away as she leads your soul through the dark. You know that she came to break your heart, but oh when she moves you fall in love again.
avatar
Robert J. King

If there is a hell, I will see you there.


Pranešimų skaičius : 1311
Įstojau : 2013-10-28
Miestas : Niujorkas
Meilė : Roxanne King
Rūšis : Vampyras (30/14)

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: didžioji svetainė

Rašyti by Andrea Argent on Sk. 11 16, 2014 2:48 pm

{Po tam tikro laikotarpio, kurio prireikė trumpam pokalbiui su Katerina, Andrea vėl pasirodo svetainėje priešais du čia gyvenančius asmenis. Aišku, ji labiau norėjo suimti draugę už pečių ir gerai pakratyti, kad ši pagaliau susiimtu į rankas ir tuomet nereikėtų žaidimo su atmintimi. Tačiau, kitos išeities nebuvo ir mergina tai suprato. Sustodama priešais Alaricą, Argent kreipiasi būtent į jį} - Tu buvai teisus ir aš daugiau neprieštarausiu tavo veiksmams. Lai ji pamiršta viską, ką jaučia Meisonui, jai jis tėra tik Victorios tėvas, daugiau niekas. - {Per daug nejudėdama iš vietos, Andrea skvarbų žvilgsnį pasuka į sesers pusę, lyg norėdama įsitikinti, ar ši bandys jai prieštarauti, ar palaikyti tokį sprendimą. Galiausiai, vėl gražindama dėmesį ties vyru, pratęsia} -O kas liečia Nadia... Katerina niekada nenuleido dėl jos rankų. Kuomet dukra buvo atimta iš motinos, Katerina ja susirado. Tačiau pastebėjusi, kad mergaitė auga nuostabioje šeimoje, kad jai nieko netrūksta, nusprendė neįtraukti vaiko į vampyrišką tamsumą, kurioje buvo įklimpusi pati, todėl pasitraukė, tačiau niekada jos nepamiršo. Nadia užaugo, sukūrė šeimą, turėjo mylimą vyrą, dvynukus ir galiausiai net padėjo užauginti savo anūkus. Moteris nugyveno gražų ir laimingą gyvenimą, tokį, kurio buvo verta. Kat nereikia atsiminti dukters žūties, tegul atsiminimas apie ją būna toks...

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
We tear, we climb into the sky We won't fall back to Earth tonight Your skin, your eyes, your every breath No sin, no fear, no regrets, no defeat Just two hearts in victory Lay it bare, lay with me
avatar
Andrea Argent

No one is going to respect you until you show who you are.


Pranešimų skaičius : 772
Įstojau : 2012-09-27
Amžius : 26
Miestas : Bruklinas
Meilė : Elijah Mikaelson
Draugai : Katherine Pierce
Rūšis : Hibridė
Darbo paskirtis : Barmenė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://www.youtube.com/watch?v=I3nctEF0W8E

Atgal į viršų Go down

Re: didžioji svetainė

Rašyti by Robert J. King on Pir. 11 17, 2014 8:10 am

Labai ramiai laukdamas tamsiaplaukės sugrįžimo, vyriškis savo žvilgsnį buvo nukreipęs į taurę, kurią laikė dešinės rankos pirštuose. Dugnas buvo paremtas į fotelio, ant kurio prieš tai spėjo įsitaisyti, atramos. Mintys buvo labai subalansuotos, ir jis net dabar, stengėsi suplanuoti savo veiksmų ir žodžių srautą, mat buvo kone šimtu procentų tikras, kad vampyrė susitikusi su savo drauge galiausiai parems šio sprendimą pasielgti galimas daiktas kad drastiškai, tačiau tuo pačiu metu veiksmingai. Tylos pertrauka trūko visai neilgai, mat žodžiais buvo pasakyta beveik viskas, todėl nebuvo likę nieko aptarti papildomai. Kiekvienas vadovavosi asmenine nuomone, kuri kartas nuo karto tai susiliedavo į bendrą, tai stipriai išsiskirdavo. Smerkiantis šviesiaplaukės žvilgsnis keliavo jo atžvilgiu, kuomet Saltzman'as palenkęs galvą, te pridūrė: - Nereikia. Aš puikiai suprantu kad nesi šališka tokiam variantui, bet taip bus geriausia visiems. Ypatingai žmonėms, kurie greičiausiai nukentėtu, jei nestabilios psichikos vampyrė buvo išleista lauk. Patikėk manimi, nemirtingumas ir taip nemenkai sujaukia žmogaus asmenybę, todėl, kai sakau kad žinau kad tai nesuteikia vien pliusus, vadinasi galiu atsakyti už savo teiginius. - Galu gale, tu ne veltui parinkai mane vadovaujančiu, šiems namams asmeniu. Vadinasi, nori to ar ne, privalai įsiklausyti į tai, kokie pasiūlymai yra iš mano pusės, ties tam tikrais klausimais. - Pastebimai kilstelėdamas abu savo antakius, vyras aiškiai pakėlė akis, kaip tik tuo metu, kai tamsiaplaukė pasirodė po apsilankymo pas Katherine Pierce-Lockwood. Liežuviu perbraukdamas per savo lupas, originalusis nusprendė nuosekliai įsiklausyti į finalinę nuomonę, kuri buvo susidariusi po merginos vizito. Iš dalies pasididžiuodamas savo pergalingumu, iš kitos dalies, nusimindamas, mat ne jis vienas pamatė kad kito varianto, kaip atminties pašalinimas, nebuvo. Pakildamas nuo savosios vietos, jis iš karto, vienu mauku ištuštino puspilnę taurę, kurioje prieš tai buvo supiltas taurusis gėrimas. Kuomet minėtas indas atsidūrė ant stalo paviršiaus, o jis drąsiai žengė link Argent, sekantys žodžiai, turėjo daugiau reikšmės, nei jis pats tai numanė: - Nemanau kad pasigailėsi to, tavo sprendimas yra teisingas Andrea. Ir kaip matau, pati įsitikinai tuo, kad tavo draugę pastatyti ant kojų, yra tik šis būdas. - Teigiamas galvos linktelėjimas te patvirtino jo nuomonę, kuomet betraukdamas toliau, sustojo. Istorija, kurią sukūrė tamsiaplaukė vampyrė apie mirusią buvo geresnė, nei kad jis manė paskiriantis. Todėl pritariamai linktelėdamas galva, pratęsė savo mintį: - Pasirūpinsiu kad būtent taip ir būtu, o tai reiškia, kad ir čia esantys privalo patikėti būtent tokia istorija, bei neužsiminti apie tai kad Nadia buvo vampyrė ir buvo susiradusi savo motiną. Kitaip, tai bus skilimas iliuzijoje, kurią jai įteigsiu. Tai yra komandinis darbas, o tai ką padarysiu aš, viso labo bus tik įžanga. - Tikėdamasis kad jo mintys bus suprastos, originalusis nebe delsdamas laiko, pasuko koridoriumi, link savo kambario.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _



Her frozen hand takes your breath away as she leads your soul through the dark. You know that she came to break your heart, but oh when she moves you fall in love again.
avatar
Robert J. King

If there is a hell, I will see you there.


Pranešimų skaičius : 1311
Įstojau : 2013-10-28
Miestas : Niujorkas
Meilė : Roxanne King
Rūšis : Vampyras (30/14)

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: didžioji svetainė

Rašyti by Jimmy Blackwood on Pir. 11 17, 2014 2:15 pm

[Stengdamasi iki paskutinės akimirkos susilaikyti nuo komentaro, šviesiaplaukė, nepratarė ne žodžio. Paprasčiausiai stebėdama aplinką, ji tyliai filtravo kiekvieną, svetainėje ištartą žodį, ir vien todėl kad tvirtai laikėsi savosios nuomonės, nematė prasmės diskutuoti. Tuo labiau kad buvo ir taip aišku, kad prieš du pakovoti nesigaus. Svetainės patalpuose pasikeitus asmenims, savo žvilgsnį iš karto nukreipė į sesers pusę, kaip tik tuo metu pajausdama pareigą pradėti kalbėti] - Tu visu šimtu procentų tikra kad tai yra geriausias būdas? Turiu omeny, iš tos moters gyvenimo ištrinti asmenį, kurį ji iš tikro mylėjo? Aš galimas daiktas kad nežinau nei pusės visos istorijos, tačiau kuomet buvo bandoma surasti vaistus nuo nemirtingumo, aš mačiau kaip šie du bendravo. Ir patikėk manimi, tuo metu atrodė kad Lockwood'as buvo pasiruošęs net savo paties gyvybę atiduoti vardan to, kad ji būtu gyva ir laiminga. Kas būtent taip stipriai pasikeitė, kad dabar geriausias variantas išlikti jai, iš atminties pašalinti jį? - [Pastebimai sujudindama savo ryškius antakius, moteris susikryžiavo abi savo rankas po krūtine, tuo pačiu metu pratęsdama kalbą] - Nors užmušk, nesuprantu aš. Vien todėl, kad ir aš ir tu esame praėjusios ir gražiausius ir skaudžiausius romanus. Tačiau, kažkodėl ne vienai nereikėjo panašios "reabilitacijos". - [Liežuviu perbraukdama per savo lupas, šviesiaplaukė aiškiai susiaurino savo akių vokus, kuomet nusprendė ganėtinai greitai pakeisti savo kalbos kryptį] - Ai velniop, ji ne mano draugė, kad spręsti kas gerai ir kas blogai. Bet užtat tu... - [Pagaliau veide pasirodžiusi ne menka šypsena, privertė merginą šiek tiek atsipalaiduoti] - Negaliu sakyti kad kada nors buvau nusivylusi tavo skoniu vyrams. Bet dabartinis. Vau, tikrai, vau. Turiu pripažinti, kad Elaidža man visuomet iš tos šeimos atrodė labiausiai vertas dėmesio.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

MY BELOVED CHILDREN... DADDY IS HOME! MISSED ME? OH WELL...
avatar
Jimmy Blackwood


Nous protégeons ceux qui ne peuvent pas se protéger eux-mêmes.


Pranešimų skaičius : 676
Įstojau : 2012-09-27
Draugai : Maggie Blackwood
Rūšis : Zmogus

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: didžioji svetainė

Rašyti by Andrea Argent on Antr. 11 18, 2014 3:47 pm

{Gyvenime būdama gera aktorė, mergina neturėjo jokių problemų “patikėti” istorija apie Katerinos dukrą, kurią pati sukūrė. Linktelėdama galvą tokiu gestu parodo savo sutikimą, kad problemų nesukels. Vyrui išėjus iš svetainės, vampyrė nukreipia akis į taurę, kurioje ne taip seniai buvo supiltas alkoholis. Kilstelėdama antakius, pakeičia žvilgsnio kryptį į seserį} – Ir tai kelinta jo taurė šiandien? – {Užversdama akis, nesivargina atsisėsti ant sofos ar fotelio, kas būtų patogiausia, tad prieidama prie stalo, atremia į jį delnus, atsispirdama atsisėda būtent ant jo. Vizualiai atrodydama kiek susimasčiusi, iškvepia plaučiuose susikaupusį orą} – Kiekvienas su savo problemomis tvarkosi savaip. Tarkim aš, esu linkusi žinoti už ką myliu ir už ką nekenčiu, todėl neleidžiu, kad joks originalusis ar ragana sužaistų su manimi smegenų plovimo žaidimą.  Tačiau Katerinos atveju... – {Užsikirtusi, neigiamai supurto galvą, mat buvo sunku atrasti tinkamą žodį} – Tas vyras nevertas jos meilės. Taip, Meisonas ją pakeitė, jis gražino jos žmogiškumą, padovanojo dukterį, tačiau tuo pačiu jis ją išdavė, pažemino ne vieną kartą ir galiausiai žiūrėk kur ta jo begalinė meilė atvedė Kateriną? Ji liko išskaudinta pasiekė bedugnę iš kurios savarankiškai neišsikapsto. Todėl taip, Allison, vardan jos pačios gerovės, tegul Meisonas mauna lauk iš jos gyvenimo kuo toliau. Ir kai jis bus jai visiškai neutralus, tuščia vieta, jam bus skaudu, nes jis supras ką paleido iš rankų, o ji jausis geriau, nes bus išlaisvinta iš nuolatinio spaudimo. – {Dužusios vazos sukeltas triuškmas išblaškė merginos kalbą, todėl ši staigiai sodriai žalios spalvos akis pasuko į pusę, kurioje randasi kambariai. Žinodama, kad Katerinos temperamentas neleis, kad visas procesas praeitų labai lengvai, neleisdama žvilgsnį į žemę, ji įsiklauso į tai kas buvo kalbama viršuje, kol galiausiai seseriai dar kartą ją išblaškius, vampyrė šypteli. Paminėtas vyro vardas visada jos šaltame, ryškių bruožų veide iššaukdavo nuoširdžią šypseną} – Ir kas galėjo pagalvoti, tiesa? Žinai, jis manimi nepasitiki. Ir mane tai taip erzina, tačiau pati suprantu, kad neturiu teisės jo dėl to kaltinti. – {Kalbėdama apie šį vyrą, mergina nejučiomis sumerkia akis, lyg mintyse atkurdama atitinkamas malonias akimirkas, su širdžiai maloniu asmeniu} – Kai Elaidžos nėra šalia, man jo trūksta. Ir tu žinai mane, nemėgstu pripažinti tokių dalykų garsiai, bet... – {Kilstelėdama akis į sesers pusę, gudriai šypteli, tačiau nutyli tai, ką norėjo pasakyti, kol vienu šuoliu atsitraukdama nuo stalo paviršiaus, paima į rankas pamestą rankinę. Jos viduje susiradusi mobilųjį telefoną, žvilgteli į šio ekraną} – Jis yra vyras iš didžiosios raidės, Allison. – {Tuo užbaidama savo nuomonę, užtildama įsiklauso dar kartą į viršui dėstomą dialogą. Alariko darbas buvo atliktas gerai, mat draugės balse vėl jautėsi tas pasitikėjimas savimi. Tuo tarpu Andrea, nepasakydama nieko, sukasdama lūpas, linkteli galvą}

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
We tear, we climb into the sky We won't fall back to Earth tonight Your skin, your eyes, your every breath No sin, no fear, no regrets, no defeat Just two hearts in victory Lay it bare, lay with me
avatar
Andrea Argent

No one is going to respect you until you show who you are.


Pranešimų skaičius : 772
Įstojau : 2012-09-27
Amžius : 26
Miestas : Bruklinas
Meilė : Elijah Mikaelson
Draugai : Katherine Pierce
Rūšis : Hibridė
Darbo paskirtis : Barmenė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://www.youtube.com/watch?v=I3nctEF0W8E

Atgal į viršų Go down

Re: didžioji svetainė

Rašyti by Jimmy Blackwood on Antr. 11 25, 2014 4:57 pm

- Tu tikrai nori sužinoti atsakymą į šį klausimą? Jei ne tobula medžiagų apykaitos sistema, jis seniai būtu tapęs nepataisomu alkoholiku, visa laimė tik tai kad jis nesugeba prisigerti ilgam. - [Šiek tiek sujudindama savo ryškius antakius, šviesiaplaukė pasisuko ant šono, ant atramos užsikeldama vieną iš savo rankų, kuomet tuo pačiu metu nukreipė visą savo dėmesį į kalbančios sesers pusę. Tai kaip buvo tvarkomi reikalai tarp vampyrų, šiai Argent buvo nesuprantama, mat ji iš dalies turėjo tokią pat nuomonę, kaip ir jaunėlė. Geriausia yra prisiminti viską, mat kiekvienas sunkus išgyvenimas, galiausiai ne vien tik kad suteikia pamoką, bet ir padaro asmenį dar stipresniu. Todėl kuomet ji trumpam nuleido akis, buvo galima vien iš veido išraiškos pastebėti tai, kad moters mina buvo perpildyta sarkazmo. Kas galiausiai ėmė atsispindėti šviesiaplaukės žodžiuose, kuomet ši pakėlė savas akis] - Tu teisi tik dėl to, kad vilkolakiai kartais, ne greičiau dažnai geba būti nepataisomais stobriais, kurie atrodo kad nieko kito nesugeba kaip tik kandžiotis arba traiškyti savus priešininkus arba juos "užkabinusius" asmenys. Tačiau, kažkodėl man atrodo kad tai kas vyko tarp Lockwood'o ir Pierce, tau yra žinoma tik iš vienos pusės. Na pati pagalvok, tai ką mačiau aš, kuomet jie abu kovėsi vardan galimybės būti kartu, kai tai buvo draudžiama visų aplinkui... Savaime įpiršo nuomonę, kad būtent tokia meilė yra nesunaikinama. Ir ne man tau sakyti kas yra smegenų praplovimas, - [Kilstelėdama antakius, ji tęsė] - Jausmas lieka, tačiau jis yra kažkur paslėptas, kaip ir tam tikri prisiminimai. Jauti tuštumą, bet nesupranti kas tai sukelia. Todėl, mano manymu, jei taip stipriai griebiatės to, kad ji būtu kaip galima toliau nuo Mason'o, pasirūpinkite kad jis neturėtu ne menkos galimybės ją pasiekti. Nes iš to, kiek esu mačiusi tą vyrą. Galiu duot ranką nukirsti, kai jis sužinos kad ji ne akimirkai nesiliovė jo mylėti, ir todėl pašalino prisiminimus apie jį, jis triumfuos. Susigrąžins ne vien ją, bet ir padarys viską, kad ta moteris atsimintu tai, kas vertė ją ankščiau gyventi. Ir tai sakau, net aš. Todėl kad kad ir kaip man nemalonu tai pripažinti, kai kuriais aspektais Lockwood'as yra panašus į mano eks. - [Liežuviu perbraukdama per savo lupas, šviesiaplaukė pagaliau atsipalaidavo, mat kalba kuri pasiekė toliau akivaizdžiai suteikė kiek malonesnę aplinką. Tai kad šiuo metu jos sesuo buvo atradusi savo laimę, jai nuoširdžiai patiko] - Ir nepameluosiu pasakydama tai, kad tai matosi. Tiesą pasakius man užteko pamatyti to vyro akis, kuomet tavo kūną buvo užvaldžiusi tos moters dvasia. Manau jis būtu pasirašęs sandorį su pačiu velniu, kad būtum gyva. Ir aš džiaugiuosi kad tavo gyvenimas yra tas vyras, kuris apsaugos tave kad ir kas be nutiktu. - [Plati šypsena mikliai papuošė merginos veidą, kuomet ji linktelėjimu patvirtino savo žodžius] - O tai, kad jis ne vien kad yra tau naudingas, o ir akivaizdžiai patinka. Na... Mergyt, verčia mane pasakyti, kad įklimpai. Gerąją prasme.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

MY BELOVED CHILDREN... DADDY IS HOME! MISSED ME? OH WELL...
avatar
Jimmy Blackwood


Nous protégeons ceux qui ne peuvent pas se protéger eux-mêmes.


Pranešimų skaičius : 676
Įstojau : 2012-09-27
Draugai : Maggie Blackwood
Rūšis : Zmogus

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: didžioji svetainė

Rašyti by Klaus Mikaelson on Tr. 11 26, 2014 9:15 am

Tikriausiai niekam nėra paslaptis tai, kad esant reikalui originali šeima, sugeba surasti visus, jiems reikalingus asmenys, nesvarbu ar tai yra kruopščiai slepiama, ar tiesiai po nosimi. Niklaus Mikaelson, būdamas tas asmuo, kuris per tiek laiko išmoko, kad kad ir kaip pasukus, jis neturi ko prarasti, o ir patiems priešams toli gražu, nėra naudinga bandyti smogti per šio šeimą. Netikėtas bildesys pasklido po šios vietos aplinką. Neketindamas per daug ilgai stovėti už durų, hibridas drąsiai žengė pro pastato duris. Pakvietimas į vidų buvo gautas, tačiau kuris būtent asmuo tai jam parūpino, vis dar nebuvo atskleista. Iš kelių vietų, kurios buvo lankytinos Andreos Argent, ši buvo viena iš realiausių. Kuomet originalusis žengė į pastato vidų, nepasivargino atkreipti dėmesį į tai, kad šiuose namuose galimas daiktas kad buvo sprendžiami aktualūs klausimai. Nukreipdamas savo skvarbų žvilgsnį tiesiai į tamsiaplaukę, kuri vis dar priklausė šio šeimai, jis tarė: - Kilo šiokia tokia bėda. - Pastebimai susiaurėję akių plyšiai, ir balsas, kuris skandavo apie tai kad aptariamas dalykas nebus malonus, beveik iš karto atskleidė visas kortas, kurių pasirodęs vyras dar nebuvo spėjęs įvardinti balsu:
- Kuomet buvo atvertos durys į pomirtinį antgamtinių būtybių pasaulį, mes išleidome patį velnią. - Trumpa pauzė, privertusi originalų hibridą atkreipti dėmesį į šviesiaplaukę, leido šiam vizualiai įvertinti tai, kad Argent seserys pasižymi šiokiu tokiu panašumu. Visgi, nesistengdamas to niekaip akcentuoti, jis mikliai sugrąžino žvilgsnį į tą moterį, kuri net jam reiškiant prieštaravimus, vis tiek kabinosi šio šeimos atstovų. Ir nors jis ne karto balsu nebuvo išreiškęs jai priekaištavimo, dėl scenos, kuri buvo iškelta per vestuves, dabar jis labiau suinteresuotas buvo tuo, kas lietė būtent jo šeimą, kuriai pačiu netinkamiausiu metu buvo pradėta kišti pagalius į ratus. Įtraukdamas oro į savuosius plaučius, originalusis netrūkus pratęsė: - Elaidža dingęs. Ir atvirai kalbant, bet kuriuo kitu metu man tai nesuteiktu visiškai jokios motyvacijos susigriebti. Dabar įtariu, kad nutiko kažkas, ką pataisyti bus ganėtinai sunku. O dėl to ryšio, kuriuo sugalvojai dalintis su vyriausiu iš mūsų. Manau kad būsi man naudingesnė, nei kada tai įsivaizdavau. - Timptelėdamas kampinę šypseną, jis pratęsė: - Todėl, tikiuosi kad nepasakysi kad turi ką kitą veikti. Nes perspėsiu iš karto, šiandiena verčiau man uoliai ne prieštarauti.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
   
I haven't cared about anyone for c e n t u r i e s. Why on earth do you?
avatar
Klaus Mikaelson

I haven't cared about anyone for centuries. Why on earth do you?


Pranešimų skaičius : 895
Įstojau : 2013-03-14
Miestas : Los Andželas
Meilė : Caroline Mikaelson
Draugai : Marcellus Gerard
Rūšis : Originalusis (1000+)
Darbo paskirtis : Menininkas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: didžioji svetainė

Rašyti by Andrea Argent on Tr. 11 26, 2014 3:54 pm

[i]{Vis dar būdama patogiai įsitaisiusi ant stalo, sukryžiuoja kojas, vieną užmesdama ant kitos. Delnus laikydama atremdama į stalo paviršių, išlaiko akis nukreiptas į stovimą tuščią krištolo taurę bei šalia pastatytą būtelį. Instinktyviai sujudindama antakius mergina teištaria} – Tau neatrodo keista, kad asmuo pilnas asmeninių problemų bando sutvarkyti kitų gyvenimus nei pirmiau pasirūpintu savuoju? Ir jis jau alkoholikas, Allison. – {Užversdama akis, pagaliau dėmesį sutelkia ties sese. Ji nepažinojo gerai Alarico, todėl per daug jo padeties komentuoti negalėjo, o ir neketino, mat vampyrę labiau “užkabino” kiti sesers išsireiškimai liečiantis jos geriausią draugę. Nesuprasdama kodėl ji gina Meisono pozicija, akimirksniu suraukia antakius, kol merginos veide pasirodo nevalyva šypsena.Neigiamai supurčiusi galvą, Andrea išreiškia savo poziciją dar kartą} – Jis pats jos atsisakė, apkaltindamas, kad ši varo į pavojų Victoria, kuomet viską ką darė Katerina, tai saugojo savo dukrą. Ji net savo gyvybę buvo paaukojusi dėl tos mergaitės. Katerina, kad ir kokio būdo yra, tačiau ji ne karto neišdavė Meisono, ko aš negaliu pasakyti apie jį. Tą jų vadinama meilė yra per daug išaukštinta, ir dėl to niekas nemato kaip visas tas jausmas gesina mano draugę. – {Allison sulyginus Džeiką su Maisonu, iškvėpdama orą iš plaučių, pratęsia} – Kai tau buvo sunku  Džeikas buvo šalia, jis dėl tavęs paaukojo savo nemirtingumą, nei karto neparodė  nepagarbos  ir nei karto nepastatė tavęs į tokią situaciją, kurioje dabar yra sukritusi Pierce. Vis dar manai, kad Armstrongas ir Meisonas panašūs? Nes aš ne. – {Tuo tarpu jau žvelgdama į telefono ekraną, kurį laikė rankose, kiek išlenkia antakius, akivaizdu, jai kažkas nepatiko, tačiau mergina nesistengė to komentuoti, nors ir pakitusi veido išraiška leido suprasti, kad po truputi vampyrė darosi irzli. Aišku, girdėdama sesers dėstomą nuomonę apie vieną iš Mikaelsonų, ji šypteli ir jau buvo pasiruošusi suskelti savo atsakymą, tačiau pertraukta svetimų garsų, atsisuka į tą pusę iš kur visa tai ir sklido. Atsižvelgus į faktą, kad Andreos ir Klauso bendravimas dažniausiai rišosi tada, kai tam buvo reikalas, iš karto buvo aišku, kad vyro parodytas noras susirasti tamsiaplaukę nebuvo šiaip, iš neturėjimo ką veikti. Pamesdama telefoną atgal į tašės vidų, visų kūnu atsisuka į pasirodžiusį svečią. Sukraudama abi rankas ant klubų, mergina pagaliau taria} - Ir kodėl man atrodo, kad tavo pasirodymas čia nereiškia nieko gero? Kalbėk konkrečiau, Klausai, kokį velnią turi omeny? - {Sodriai žalios spalvos akis laikydama pasukusi ties pasirodžiusiu, merginos kūnu perbėga nemalonus šiurpulys, vos tik yra paminima, kad jai artimas asmuo dingo. Ir nors ji akimirksniu įgauna daugiau rimties, vampyrės veide vis tiek šmėsteli nenatūrali, labiau nervų išprovokuota šypsena} - Na žinoma, kas kitas jei ne tu būsi už tai atsakingas. Jei ne tavo besąlygiškas noras susigrąžinti Caroline, ir bandymas rautis ant raganų, nieko panašaus nebūtų įvykę. Tau tiesiog būtina pačiam įstumti savo šeimą į pavojų. - {Sujudindama savo ryškios formos antakius, kilsteli smakrą kiek aukščiau} - Jei Elaidžai kas nors nutiks, įsikalk į galvą, Klausai, tavo rankos bus suteptos jo krauju. - {Padarydama trumpą nekalbėjimo pauzę, Andrea vaizdingai abejomis rankomis skėsteli į šonus} - Faktas, kad aš būsiu šalia, kuomet tavo brolis bus išvaduotas. Tad netempiant gumos, sakyk ką žinai.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
We tear, we climb into the sky We won't fall back to Earth tonight Your skin, your eyes, your every breath No sin, no fear, no regrets, no defeat Just two hearts in victory Lay it bare, lay with me
avatar
Andrea Argent

No one is going to respect you until you show who you are.


Pranešimų skaičius : 772
Įstojau : 2012-09-27
Amžius : 26
Miestas : Bruklinas
Meilė : Elijah Mikaelson
Draugai : Katherine Pierce
Rūšis : Hibridė
Darbo paskirtis : Barmenė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://www.youtube.com/watch?v=I3nctEF0W8E

Atgal į viršų Go down

Re: didžioji svetainė

Rašyti by Klaus Mikaelson on Tr. 11 26, 2014 6:14 pm

- Ar bent vienas iš mano brolių, su kuriais varteisi pataluose, buvo tau bent žodžiu užsiminęs apie pakankamai komplikuotą mano šeimos praeitį? Turiu omeny pradžią, kuomet ne vieno iš tų, kuriuos esi pažinusi dabar, dar nebuvo net ateities planuose? Kuomet gyveni tiek ilgai kaip mes, nori to ar ne, tačiau pasieki tą tašką, kuomet supranti kad kraujo ryšys, kuris mus jungia, yra tai kas galiausiai suteiks stiprybę, arba suveiks visą griaunančiai. - Įžanginė Niklaus Mikaelson kalba buvo sunkiai suprantama, ypatingai todėl kad tai kas buvo pasakyta niekaip neatsakė į tamsiaplaukės užduotus klausimus, ar tuo labiau pateisino kaltinimus. Skvarbus, pakankamai šviesių akių žvilgsnis keliavo per aplinką, kuomet hibridas sumažino savo ir asmenybės, kurią užkalbino atstumą. Tikriausiai todėl, kad jis buvo visiškai tikras tuo, kad ši moteris gali būti ta rodykle, kuri nurodys kur šiuo metu gali būti laikomas jo brolis, jis stengėsi žodžiais interpretuoti viską, kas šiuo metu sukosi mintyse. Todėl kuomet juos du skyrė vos vienas žingsnis, jis įsistebėdamas į žalias tamsiaplaukės akis, veide ištempė kampinę šypseną: - Manau kad nesuklysiu pasakydamas, kad buvai gavusi pažinti mano brolio praeities dalį, vardu Rosie. Paskutinis vizitas, kurį ji padarė man šiandiena, leido suprasti, kad ji toli gražu nebėra ta pati asmenybė, kuria dedasi. Blogiausia tai, kad jos veide, akyse pamačiau tai, ko maniau kad nereikės išvysti niekuomet. Savo ir likusios mano šeimos motina. Ir patikėk manimi, tame džiugesio yra labai ne daug. Ypač, atsižvelgiant į tai, kad iš mirusių taip pat sugrįžo ir tavo pasirinktojo tėvas. O tą padarą, manau buvai pažinusi dar tuomet, kai pati nebuvai savame kailyje.
Kuomet originalaus hibrido veide pasirodė atitinkama šypsena, jis aiškiai gestikuliuodamas, išskėtė abi savo rankas, pagaliau užduodamas esminį klausimą: - Vadinasi belieka tik vienas klausimas, susigrąžinant Elaidžą, kurį iš mano tėvų sunaikinsime pirmiausia? - Prisimindamas kad šiuose namuose yra dar mažiausiai viena asmenybė, jis suteikė labai mažai dėmesio šviesiaplaukei, mat tik dirstelėjimas į medžiotojos pusę, pakankamai greitai sugrąžino jo susidomėjimą ties tamsiaplauke. Ir tas pašaipus tonas, kuris persipynė su moters žodžiais, hibrido veide privertė pasirodyti kampinei šypsenai, kuri pasireikšdavo pakankamai retais atvejais: - Nagi vampyre, ko pati nepadarytum dėl tų, kurie tau rūpi? Nenorėk kad pradėčiau dėstyti savo nuomonę apie tai kad priklausomybė, apie kurią buvo užsiminęs Elaidža, taip greitai nepradingsta, kaip kad paaiškinai situaciją su mano jaunėliu. Galu gale, kas žino. Jei visa mano šeima būtu likusi kartu, reikiamu metu, man netektu priverstinai atverti vartų į pragarą, ir niekas nebūtu gavęs galimybės iš ten pasprukti. - Kaip mat pasitraukdamas per kelis žingsnius toliau, Niklaus Mikaelson tik trumpam stabtelėjo, įsitikindamas kad tamsiaplaukė vis dar seka paskui: - Elaidža dingo dar šiandienos ryte, iš kart po pokalbio su manimi. Įtariu, kad greičiausiai tai yra mano motinos darbas, bandant pasiekti mane. Arba, šį kartą ji yra sugalvojusi kitą, labiau sadistišką savo vaikų sunaikinimo planą. Vienaip ar kitaip, yra tik kelios vietos, kuriuose ji gali būti. Vadinasi, man reikės tavęs. Kad pasirūpintum Elaidža tuomet, kai man teks susidurti su moterimi, kuri suteikė mums gyvybę ir paskui nemirtingumą, akis į akį. Tikiuosi susitvarkysi, neversdama manęs pasigailėti šito?

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
   
I haven't cared about anyone for c e n t u r i e s. Why on earth do you?
avatar
Klaus Mikaelson

I haven't cared about anyone for centuries. Why on earth do you?


Pranešimų skaičius : 895
Įstojau : 2013-03-14
Miestas : Los Andželas
Meilė : Caroline Mikaelson
Draugai : Marcellus Gerard
Rūšis : Originalusis (1000+)
Darbo paskirtis : Menininkas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: didžioji svetainė

Rašyti by Jimmy Blackwood on Tr. 11 26, 2014 6:33 pm

[Nepaisant to, kad buvo pasiruošusi pasakyti dar ne vieną dalyką, kuris lietė dabartinę diskusiją su seserimi, šviesiaplaukė iš karto suraukė savus antakius, kuomet šiuose namuose pasirodė tas asmuo, kurio vizito, galima drąsiai pasakyti, nelaukė ne vienas. Negalėdama net pernešti minties apie tai, kad jai reikia būti po vienu stogu kartu su vampyru, atnešusi tūkstančiams mirtiną pabaigą, Allison, kaip mat pasuko akis į sesers pusę, kuri tuo pačiu dar teikėsi pradėti diskusiją kartu su šiuo asmeniu. Aišku, nieko prieš originaliosios šeimos atstovus ji neturėjo, bet šis padaras buvo išimtis. Kalba, kuri akivaizdžiai vertė jos skrandį susitraukinėti, staigiai privertė merginą pakilti iš savo vietos] - Užteks to, jei pasakysiu kad esi čia nepageidaujamas Niklaus, ir kad geriausia būtu kad dabar pat išeidamas pro duris pamirštum kelią atgal. Čia nėra tavo draugų, atvirkščiai, kiekvienas čia gyvenantis tik ir trokšta, kad supūtum po velėna. - [Visgi, kuomet sesuo parodė norą aiškintis toliau, šviesiaplaukė užvertusi akis, nusprendė kad norint išvengti konflikto, jai pačiai geriausia būtu išeiti, bei įkvėpti gryno oro] - Negaliu patikėti kad tu iš viso su šiuo parazitu kalbiesi... - [Neigiamai supurčiusi galvą, Allison viso labo pakeliui pasigavo savo švarkelį, ir daugiau nieko nebe pasakiusi, patraukė šalin iš šio pastato, kad bent kuriam laikui atsigauti po nemalonaus asmens sutikimo savo asmeniniuose namuose]

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

MY BELOVED CHILDREN... DADDY IS HOME! MISSED ME? OH WELL...
avatar
Jimmy Blackwood


Nous protégeons ceux qui ne peuvent pas se protéger eux-mêmes.


Pranešimų skaičius : 676
Įstojau : 2012-09-27
Draugai : Maggie Blackwood
Rūšis : Zmogus

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: didžioji svetainė

Rašyti by Andrea Argent on Kv. 11 27, 2014 4:15 pm

{Kadangi jau pirmasis pasirodžiusio vyriškio komentaras dalinai nuskambėjo užkabinančiai, mergina per daug į tai nereaguodama, tiesiog iš įpročio instinktyviai kislteli antakius į viršų. Neparodydama per daug didelio noro išreikšti savąją nuomonę, pasilieka ją sau, tad šyptelėdama užtaiko progą, pertraukia kalbantįjį} –  Kad tavo šeima yra komplikuota niekam nėra naujiena, tačiau nelabai suprantu link kur lenki, tad kaip ir sakiau iš pradžių, daugiau konkretumo. Ką nori visu tuo pasakyti? – {Kuomet Klausą ir jauną vampyrę skyrė vos vienas žingsnis, neskaitant to, kad šis asmuo jai nėra pats maloniausias, nepajuda iš vietos nė žingsnio, tuo pačiu parodydama, kad nesibaimina jo. Šią akimirką kaip tik prabilus Allison, akis pasuka į jos pusę. Pilnai suprasdama medžiotojos panieką Klausui, Andrea kultūringai nutyli, kol nebyliai leidžia išeiti seseriai iš namo svetainės. Tuomet vėl gražindama dėmesį ties Mikaelson šeimos atstovų, nežymiai palenkia galvą link vieno peties} – Nesistebėk jos elgesiu, pats gerai supranti, kad mano sesuo turi pilnavertę teisę tave niekinti. Ir, na ji čia dar gražiai išsireiškė. – {Netikėtai paminėtos merginos vardas, Andreos veide iš karto panaikino tą dviprasmišką šypseną, kuri buvo matomai prieš tai. Vienintelis kartas, kuomet jai teko susidurti su šia asmenybė buvo netiesioginis, tačiau labai nemalonus, tad akivaizdu, kad simpatijomis jai Argent tikrai nespinduliavo. Sekanti informacija merginą pribloškė dar labiau. Ryškūs antakiai savaime susiraukė, o rūsti mina palidėjo Klauso ištartus žodžius. Tamsiaplaukė vampyrė ne kartą buvo girdėjusi Esteros vardą, žinojo kas ji per viena, todėl nuspėti, kad susidūrimas su ja nebus lengvas buvo nesunku. Dabar labiausiai gasdinanti mintis, kuri kankino merginą buvo ta, ką ji gali padaryti Elaidžai, mat kad ir kokia ištverme ar stiprybe pasižymėjo šis vyras, atstovėti prieš galingos raganą/savo motiną buvo sunku} – Tavo motinos sprendimas pasirinkti Elaidžos buvusios kūną kaip savo marjonetę yra tiek pat keistas kiek ir atitinkamai gudrus. Rebeka, Kolas žino apie tai? Nes manau, mūsų visų laukia didelis šeimos susibūrimas. – {Nors merginos žodžiuose ir buvo jaučiamas ironijos kartelis, susidariusi situacija jai ne juokais kėlė nerimo jausmą. Abu Mikaelson šeimos tėvai kėlė didelį pavojų, tad vos tik nuskambėjus vyro užduotam klausimui, prieš tai laikytas nuleistas žemyn akis, mergina jas pakelia tiesiai į priešais esančio veidą} – Jei Elaidža yra tavo kalės motinos rankose, tada manau abiems aišku kuris iš tavo tėvų bus sunaikintas pirmiausia. Maiklas, kol neturi baltojo ažuolo kuolo dar nėra toks pavojingas. - {Būdama tikra, kad Katerina yra pasirūpinusi, kad kuolas nepakliūtų į nereikalingas rankas, teigiamai linkteli galvą, kol netemdama laiko stoviniuodama veltui paskuba eiti kartu su Klausu. Jo komentaras apie priklausomybę Kolui, bei jo nuomonės išdėstymą, privertė merginą užversti akis. Dabar būdama labiau suinteresuota kita tema, į tokį komentarą atsako gana trumpai, mat pajautė, kad buvo bandoma kaltę suversti ant jos pečių} - Tik nereikia kaltės suversti man, Klausai. Kad vartai buvo praverti yra tik tavo paties nuopelnas. - {Nejučia suspausdama rankas į kumščius, kraujo raudonumo spalva nulakuotus nagus suleidžia sau delnus} - Aš pasiruošusi viskam, dėl to būk ramus, tačiau juk supranti, kad einame tiesiai į spąstus? Elaidža ne tik vienas iš tavo tėvų taikinių, tačiau tuo pačiu ir jaukas prisivilioti tave su kitais.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
We tear, we climb into the sky We won't fall back to Earth tonight Your skin, your eyes, your every breath No sin, no fear, no regrets, no defeat Just two hearts in victory Lay it bare, lay with me
avatar
Andrea Argent

No one is going to respect you until you show who you are.


Pranešimų skaičius : 772
Įstojau : 2012-09-27
Amžius : 26
Miestas : Bruklinas
Meilė : Elijah Mikaelson
Draugai : Katherine Pierce
Rūšis : Hibridė
Darbo paskirtis : Barmenė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://www.youtube.com/watch?v=I3nctEF0W8E

Atgal į viršų Go down

Re: didžioji svetainė

Rašyti by Klaus Mikaelson on Kv. 01 22, 2015 8:58 am

Kaltinimai, kuriuos stengėsi paberti šviesiaplaukė, kaip tyčia iššaukė originalaus hibrido veide atitinkamą šypseną. Tai kas buvo sakoma, vyrui buvo it muzika ausims, menas kuris po įdėtų pastangų, pagaliau buvo įvertintas. Nuo pat savo egzistavimo pradžios, Niklaus Mikaelson buvo tikras tuo, kad kuo daugiau asmenų tave niekina, kuo daugiau baiminasi tavęs, tuo didesnę galią tu laikai savo rankose. Ir reikia pripažinti kad galios kiekiu hibridas niekuomet nesiskundė. Išlaikydamas visai mažą atstumą tarp savo pašnekovės, jis neslėpė šypsenos, ir negana to, tai labiau paryškindamas, kažkuriuo metu žvilgsniu susidūrė su asmenybe, kuri šiuo metu buvo "pagrobusi" hibrido dėmesį.
- Žodžiai skiriasi nuo veiksmų, manau man nereikia tau to aiškinti. Ji kalba, tačiau esu šimtu procentu garantuotas tuo, kad susidurti su manimi akis į akį mažiausiai trokšta. Nėra ne vieno asmens, kuris po grasinančios kalbos sugebėtu padaryti bent pusę to, apie ką kalba. Tai žmogiška maniera, nesilaikyti žodžių, kuriuos paleidžia pavėjui. - Būdamas tas asmuo, kuris niekuomet nesišvaisto komentarais, ir jei ne iš karto, tuomet su laiku pasiekia savo tikslus, jis viso labo sujudino savus antakius, tokiu būdu pereidamas prie kur kas svarbesnės kalbos, kuri šiuo metu kainavo ne vien laiką, bet ir galimas pasekmes, kurios vienareikšmiškai turi pasireikšti mažiau ar daugiau, priklausomai nuo to, koks yra tikrasis biologinės, originaliosios šeimos, motinos planas. Nuspręsdamas kad dabar yra ne laikas traukti tamsiaplaukę per dantį, originalusis giliai įtraukdamas oro į savuosius plaučius, nusprendė susitelkti ties tuo kas svarbu. Alkūnės buvo paremtos į stalo, prie kurio buvo įsitaisiusi vampyrė, paviršių:
- Nebūk naivi, aš juk prisiekiau Katherin'ai amžinybę kančios. Todėl žinau kiekvieną tos fatalios moters žingsnį. Ir turiu pripažinti, kad geresnio plano, nei kad atiduoti kolą jos pačios meilužiui, aš ir pats nebūčiau sukūręs. Kuomet tas ginklas yra Lockwood'o rankose, esu garantuotas kad jis nepateks nei pas mano tėvą, nei bus panaudotas prieš mane. Galu gale, nuo to menkniekio priklauso ne vien hibrido gyvybė, bet jo moters ir jo dukters. Tad, tebūnie tai ir lieka jo galvos skausmu, ne mano. Tačiau, vos tik susidorosime su mano motina, sekantis bus Mikael'as. Nenoriu kad tas padaras vaikščiotu ta pačia žeme, kaip ir aš. Tuo labiau kad grėsmę jis kelia, ne vien man. O ir likusiems, kurie manęs neapleido.
Argent pastebėjimas, kad tai kad jis nesunkiai išsiaiškino informaciją apie savo biologinės motinos buvimo vieta, yra spąstai, buvo daugiau nei taiklus. Ir tai tik dar kartą patvirtino Mikaelson'o išraiška. Išsitempę žandikaulio ir kaklo raumenys simbolizavo kad jis ir pats nutuokė kur ketino lysti. Visgi, perdėtas pasitikėjimas savimi, negalėjo praleisti progos pasireikšti. Kampinis šypsnis, kuriuo pasidabino originalusis, privedė prie monologo baigties: - Manai nesusitvarkysime patys? Rebekah turi laikytis nuo motinos kaip galima toliau. Nenoriu kad ji ją užliuliuotu savo pasakomis, kaip tai padarė su vyriausiu mano broliu. O Kol'as, jis šiuo metu turi kiek kitokios veiklos. Todėl liekame tik mes du. Ir aš žinau, kad tai buvo puikus planas, kaip atsivilioti mane. Todėl, man ir reikia kad tu būtum ten, ir esant galimybei ištrauktum Elijah, kol aš apsiimsiu Esther'os dėmesiu ant savęs. - Iš pažiūros nebe norėdamas delsti laiko, originalusis jau buvo besiruošiantis išeiti iš šio pastato, tačiau vos žengdamas kelis žingsnius, prisivertė sustoti: - Noriu kad suprastum, kad šiandienos įvykiai gali pasibaigti labai netikėtai, gal mirtimi, gal tuo kad Elijah bus nebe tas asmuo, prie kuriuo pratę. Tačiau kad ir kas nutiktu, neleisiu ne vienai supuvusiai sielai atimti tai, kas vadinama šeima.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
   
I haven't cared about anyone for c e n t u r i e s. Why on earth do you?
avatar
Klaus Mikaelson

I haven't cared about anyone for centuries. Why on earth do you?


Pranešimų skaičius : 895
Įstojau : 2013-03-14
Miestas : Los Andželas
Meilė : Caroline Mikaelson
Draugai : Marcellus Gerard
Rūšis : Originalusis (1000+)
Darbo paskirtis : Menininkas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: didžioji svetainė

Rašyti by Andrea Argent on Pen. 01 23, 2015 3:22 pm

{Neskaitant to, kad be galo gerai žino kokią galią, valdžią  savo rankose laiko kiekvienas iš originaliųjų šeimos vaikų, baimės jausmo stovėdama bent prieš vieną iš jų mergina nejautė. Ir tai puikiai atsispindėjo  tiek veide, tiek kūno kalboje. Klausui tariant žodžius užkabinančius jos vyresnęję Argent, Andrea nuleisdama akis šypteli. Liežuviu perbraukdama per lūpas, žvilgsniu vėl užkliudo arti jos esantį originalųjį} – Matyt dar nebuvai susidūres su mano seserimi. Ji tavęs nesunaikintų, tačiau, patikėk manimi, gerai atsparditų sėdimąją. Allison ne vien kilusi iš medžiotojų kartos, bet ir yra viena geriausių iš jų. Todėl būk tikras, be reikalo grasinimais ji nesimėto, o jei ką ir pasako, tai nėra žodžiai paleisti į vėją. – {Nenuleisdama žvilgsnio nuo priešais esančio, veide išsaugodama savitą mandrumu dvelkiančią išraiška, vampyrė tiesiog mirkteli viena akimi, taip nutraukdama pirmąją pokalbio dalį, bei staigiai pereidama prie kitos, daug daugiau svarbos turinčios. Mintis, kad kuolas yra Loockwoodo rankose Andreos nežavėjo. Mat nors ir žinodama, kad jis neis prieš Klausą, nerizikuos Victorios ir pačios Katherines gyvybę, pasitikėjimo jai vyras vis tiek nekėlė. Tad vos tik buvo paminėtas šio vardas, užversdama akis, tamsiaplaukė, tiesiog susilaiko nuo platesnio komentaro. Palaukdama kol vyras baigs kalbėti, sujudina ryškios formos lūpas, pradėdama tarti savo atsakymą} – Žinoma, kuolas nebus panaudotas prieš tave. Tačiau esi lygiai tiek pat tikras ir dėl Elaidžos, Rebekos ir to paties Kolo? Pastarasis ypatingai moka prisidirbti. O kaip pasukus Meisonu aš nepasitikiu. – {Jau tuo metu, kuomet buvo pasiruošusi apleisti gyvenamasias patalpas, spartesniu žingsiu keldama kojas, siekė duris vedančias link išėjimo. Buvo neramu, pyktis buvo susimaišes su nerimu, o tai neleido deramai susikaupti. Visgi nepraleisdama pro ausis to, kas yra sakoma, trumpam atsisuka į Klausą, tuo pačiu išreikšdama nuomonę užduotu klausimu} – Aš to nesakiau. Omeny turėjau, kad tiek Rebekah, tiek Kolas turėtų būti informuoti, kad jiems gręsia pavojus, mat beprotė jūsų motina sugalvojo sugrįžti. Kita vertus, esi teisus dėl vieno dalyko, jiems reikia nuo jos laikytis atokiau. – {Nors Andrea visada buvo ta, kuriai svetimų gerovė rūpėdavo mažiausiai, visgi Mikaelson šeima jai tapo labai artima, Rebekah drąsiai buvo nusipelniusi tikros draugės vardo, o Kolas... nors dabar merginos ir šio originaliojo vampyro niekas nerišo, o mergina greičiau jautė jam neapykantą, nei gražius jausmus, ji niekada nelinkėtų jam mirties, visgi tai buvo pirmas vyras, kurį ji nuoširdžiai buvo pamilusi. Kita vertus, juk Andreos gyvybė taip pat priklausė būtent nuo jo. O tai taip pat buvo svarbus faktorius. Jau pasiekdama išėjimą bei žengdama per slenkstį, stapteli, mat judesius nutraukė vyro paskutinioji frazė} - Tavo šeimos supratimas labai dviprasmiškas. Tau nieko nereiškia suvaryti durklą saviems į širdį, tačiau jei į juos gesinasi kiti, esi pasiruošęs viskam, kad juos apsaugoti. Aš žinau kam dabar pasirašiau, Klausai, žinau kuo rizikuojama, tačiau dėl to kas svarbu man, galiu ryžtis daug kam. - {Neabejodama savo žingsniu, tiesiog tvirtai linkteli galvą, taip nepalikdama jokių abejonių. Nors realiai galvojant, faktas, kad laukiamas susitikimas su už ją stipresniais asmenimis kėlė nerimą, dar daugiau ramybės nedavė svarbaus asmens gerovės klausimas, tad tai privedė prie dar vieno apsisprendimo. Nenorėdama tempti kaip niekad brangaus laiko, mergina tiesiog rankos gestu nurodė, kad Klausas rodytų kelią}

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
We tear, we climb into the sky We won't fall back to Earth tonight Your skin, your eyes, your every breath No sin, no fear, no regrets, no defeat Just two hearts in victory Lay it bare, lay with me
avatar
Andrea Argent

No one is going to respect you until you show who you are.


Pranešimų skaičius : 772
Įstojau : 2012-09-27
Amžius : 26
Miestas : Bruklinas
Meilė : Elijah Mikaelson
Draugai : Katherine Pierce
Rūšis : Hibridė
Darbo paskirtis : Barmenė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://www.youtube.com/watch?v=I3nctEF0W8E

Atgal į viršų Go down

Re: didžioji svetainė

Rašyti by Klaus Mikaelson on Kv. 07 16, 2015 11:37 am

Nepaisant to, kad šiuo metu originalaus hibrido galva buvo užimta visiškai kitokiais dalykais, jis niekaip nesugebėjo praleisti progos, bei dar kartą priminti aplinkai tai, kas iš tikro yra jis. Todėl, vos tik tamsiaplaukė mergina užsiminė apie savo sesers gabumus, šis nuleidęs akis ištempė lūpas į akivaizdžiai pastebimą šypseną. Tiesa, gyvendamas (o ne egzistuodamas, kaip dauguma ilgamečių vampyrų) daugiau nei tūkstantmetį, jis ne kartą buvo susidūręs su "galingiausiais" medžiotojais, tame tarpe ir su pačiais pirmaisiais, kurie buvo sukurti gamtos magijos. Todėl kalba apie vietinę medžiotoja ir jo "suspardytą užpakalį" mažu mažiausiai atrodė juokinga. Tačiau iš pagarbos pašnekovei, originalusis hibridas stengėsi iš paskutinių išlaikyti norą nusikvatoti. Kilstelėdamas ranką, vyriškis perbraukė prieš savo galvos plaukų augimo liniją, kuomet atsidusdamas tarė:
- Maniau kad trindamasi tarp mano šeimos tiek metų, jau spėjai suprasti kad nėra ne vieno asmens, kuris sugebėtu man išspardyti užpakalį. Man nereikėtu ne sekundės tam, kad tarp mano pirštų atsirastu medžiotojo, tiksliau mirtingojo, vis dar plakanti širdis. Tikiuosi kad dabar visi taškai pastatyti ant "i"? Ar norėtum kad pabandyčiau tau pateikti vaizdinę medžiagą? - Specialiai kabindamas tamsiaplaukę per dantį, originalusis palenkė galvą taip, kad būtu galima kuo aiškiau perteikti kaip galima nekaltesnę veido išraišką, kuri buvo perpildyta veidmainiškumo. Luktelėdamas visai neilgai, jis pagaliau sumažino atstumą tarp savęs ir pašnekovės, atsukdamas šiai nugarą (mat to prireikė tam, kad išeiti pro paradines šio namo duris). Trumpam sumerkdamas savo akių vokus, vyras pagaliau nusprendė paliesti tai, dėl ko iš tikro čia ir buvo pasirodęs. Todėl, vos tik mergina uždavė lemtingą klausimą, originalusis paskubomis pasisakė:
- Tu manai kad Lockwood'ai turi pakankamai tvirtus kiaušinius, kad bent pabandyti suvaryti kuolą bent į vieną iš mano šeimos narių? Nebūk naivi Andrea. Mason'as gali manyti kad yra tolygus maniškiams, bet iš tiesų to nėra. Ir jei jam bent kažkur mintyse prasikaltu mintis panaudoti kuolą prieš mums, patikėk. Apie tai žinočiau iš karto, ir tuomet... - Šyptelėdamas, originalusis vampyras tęsė savo mintį. - Daleiskime, kad aš esu visiškai tikras tuo, kad Mason'as labiausiai nenori kad mano rankos pasiektu jo moters kūną. - Vos ištaręs šiuos žodžius, Niklaus Mikaelson pastebimai kilstelėjo savo antakius, - O jei tai nepadės. Mason'as turi labai gausią šeimą. Kol kas... Todėl nesuk sau galvos dėl to.
- Mano supratimas apie šeimą dviprasmiškas? - Prunkštelėdamas iš karto po to, kuomet mergina išdėstė savo paaiškinimą, kuris pasirodė pakankamai argumentuotas, kažkuriam laiko tarpui nutilo. Ir tik tipinis prunkštelėjimas, kuris nuskambėjo kaip tik tuo metu, kai dar žengdamas kelis žingsnius, originalusis palietė namų durų rankeną. - Kiek ilgai buvai išlaikiusi būti apsuptai mano šeimos? Jie nepakenčiami. - Neigiamai supurtydamas galvą, vyras vėl išspaudė šypsnį, po kurio pratęsė savo paaiškinimą: - Tačiau niekas, visiškai niekas, be manęs, neturi teisės net bandyti jiems ką nors padaryti. Ir tu būsi liudininke to, kas atsitinka tiems, kurie nusižengia šiam reikalavimui.
Akivaizdžiai ketindamas kuo greičiau apleisti šiuos namus ir tokiu būdu pasiekti brolio buvimo vietą, planavo nebetęsiant kalbos pasiekti automobilį. Tačiau kaip tik tuo metu, kuomet Argent kalba apie supratimą ir pasiaukojimą pasiekė jo mintis, šis pagaliau suvokė tai, nuo ko visuomet stengėsi pabėgti. Po susidūrimo su viena iš galingiausių šios eros raganų, jis dalinai prarado viską, ko taip siekė. Ir blogiausia tai, kad pasijutus pasekmėms, jis atsitraukė. Kvailas kaltės jausmas, ir įsitikinimas kad šis geba sugriauti viską, kas yra gera jo gyvenime, eilinį kartą sužaidė prieš jį patį. Bet kas, bet koks karas ar susidūrimas tapo svarbesnis, nei šeimos sulipinimas iš naujo. Ir blogiausia kad kalba ėjo ne apie tą šeimą, kurios jis nesirinko, o būtent apie tą, kurios jis tiek ilgai siekė. Įtraukdamas oro, ir bandydamas neatkreipti dėmesio į savo pamąstymus, originalusis vėl atsisuko į moters pusę, pastebimai primerkdamas akis. Nepastebėti kad ji kažką slepia buvo neįmanoma, todėl, naudodamasis proga, užklausė: - Ar turi man kažką pasakyti "mieloji", prieš mums apleidžiant šiuos namus?

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
   
I haven't cared about anyone for c e n t u r i e s. Why on earth do you?
avatar
Klaus Mikaelson

I haven't cared about anyone for centuries. Why on earth do you?


Pranešimų skaičius : 895
Įstojau : 2013-03-14
Miestas : Los Andželas
Meilė : Caroline Mikaelson
Draugai : Marcellus Gerard
Rūšis : Originalusis (1000+)
Darbo paskirtis : Menininkas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: didžioji svetainė

Rašyti by Sponsored content


Sponsored content


Atgal į viršų Go down

Puslapis 12 1, 2  Next

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų

- Similar topics

 
Permissions in this forum:
Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume