Re: STALAS PRIE BARO:

by **Jia Li Wang** Št. 09 27, 2014 3:06 pm

Kaip tik tuo metu, kai jai pagaliau teko galimybė atsisėsti, matėsi kad moteris jaučia palengvėjimą. Galima sakyti, kad ji visuomet mėgdavo aktyviai leisti savo dienotvarkę, ir tai kad nėštumas atėmė iš jos galimybę sportuoti, geriausia kas galėjo likti, tai tie ilgi pasivaikščiojimai, kurių metu ji stengėsi atsigriebti už viską. Tai buvo ir geras būdas apgalvoti tai, kas nutiko pastaruoju metu. Ji kantriai išlaukė, kuomet vyriškis atsisės priešais. Jausmas buvo keistas, nes, kažkur viduje, matomai tamsiaplaukė vylėsi, kad jis prisės šalia, kad ir iš draugiškumo apkabins, matydamas kad šaltis vis dar vertė ją šiek tiek virpėti. Kuomet tamsiaplaukė pakėlė savąsias akis į pašnekovo veidą, kaip mat patraukė vieną iš bokalų toliau, savąjį kaip mat pritraukdama arčiau. Ir net tuomet kai nuskambėjo jo komentaras, ji palenkė galvą. Mina tebe buvo draugiška, mat ji buvo nusiteikusi šiandienos pokalbio metu neiššaukti konflikto. Giliai įkvėpdama oro, ji pagaliau prabilo: - Ar kada nors buvai apsvarstęs galimybę, kad taip gali nutikti? Gal ne su manimi, gal su kuria nors kita. Kad tau bus suteikta galimybė turėti tavo pavardės pratęsimą? Žinai, vos tik sužinojau kad tai bus berniukas, nenusiminiau. Nors ir troškau kad tai būtu mergaitė, nes man taip būtu paprasčiau. Berniukas nuskambėjo nuostabiai. Jau net dabar įsivaizduoju kaip jis atrodys... - Gūžtelėdama savo grakščiais pečiais, ji nudelbė akis į kokteilį, kuris kaip niekad atrodė skaniai. Ji buvo pasiruošusi pradėti kalbėti, kuomet pašnekovas atsitiktinai pertraukė ją. Todėl suspaudusi lupas, ji ištiesė abi savo rankas į priekį, pasistengdama suimti bent vieną jo plaštaką: - Aš nežinau kaip daryti toliau... - Giliai įtraukdama oro, ji pasistengė nepravirkti, nors hormonų audros buvo tikrai nesuvaldomos: - Noriu kad mano sūnus turėtu visavertę šeimą, o ne pastovią mamą ir tėvą, kuris kai suranda laiko, nusprendžia užvažiuoti į svečius. Supranti? Aš augau be mamos, ir kuo puikiausiai žinau kaip stipriai tai pažeidžia vaiko psichiką. O jis berniukas, ir jam reikės tavęs labiau, nei gali įsivaizduoti. Ir čia aš susitrenkiu su siena. - Neigiamai papurtydama galvą, ji kuo puikiausiai žinojo tai, kad jis niekuomet neleistu kad svetimas vyras augintu jo vaiką, kad ir kokios aplinkybės be susidėtu. Todėl, specialiai statydama jį į labai nepatogią padėtį, nuleidžia savo tamsias akis: - Jei iš didžiosios dalies negalėsi būti su juo, Mason'ai, aš būsiu priversta rasti žmogų, kuris bus jam tėvu. Ir ne savaitgaliai, o kiekvieną suknistą dieną. Kai jis pirmą kart prabils, kai atsistos... Kai pasirinks sporto šaką, dalyvaus varžybose. - Jos balsas įgavo rimtumo, kuomet ji tarė sekančius žodžius: - Patirs savo pirmą virsmą. Su viskuo pati nesugebėsiu susitvarkyti, kad ir kokia stipri būčiau. - Jo žodžiai apie Katherine ne kiek jos neišmušė iš vėžių, mat skrydžio metu ir kelias valandas prieš tai ji nemažai laiko paskyrė pokalbiui su Richard'u. - Pasaulis nėra toks didžiulis, Mason'ai. Apie tai kad ta moteris gyva, jau seniai žino visi vilkai. Man tai nėra naujiena...

by **Mason Lockwood** Št. 09 27, 2014 3:59 pm

Renee buvo siam judvieju pokalbiui pasiruosusi labiau nei pati tai suvoke. Visi Richardo jai iduoti patarimai dabar buvo tie koziriai kuriais it igudusi pokerio zaideja, zaide Royce. Richardas puikiai pazinojo savo broli ir geriau nei kas kitas zinojo, kad savimeile buvo viena didziausiu jo ydu. Didesne uz ji pati. Ir dabar kai Renee ispaude ji i kampa, pareiskdama, kad jei jis nebus visaverte judvieju vaiko gyvenimo dalis, ji bus priversta surasti jam pamaina, jo zvilgsnis persimaine. Atitraukes rankas jis paleido moters pirstus ir siek tiek atsilose kedeje. Buvo akivaizdu, kad tai ka katik isgirdo ji paveike ir Royce taktika dave vaisiu. Masonas, kaip ir kiekvienas vyras trosko susilaukti sunaus, kuris pratestu Lockwoodu gimines varda, taciau tai neivyktu jei Royce nusprestu leisti kitam vyrui jo vaika isisunyti. Ta mintis jam akivaizdziai buvo ne prie sirdies. Masonas buvo keleta kartu pasinaudojes Reese ir dabar ji gryzo i jo gyvenima gerai viskam pasiruosusi, ji zinojo ko nori ir panasu, kad zinojo kaip tai gauti. Masonas tuo tarpu buvo uzkluptas visiskai tam nepasiruoses. -Juk zinai, kad niekada tam nepritarciau,-jo akyse atsispindejo pyktis. -Renee, tas kudikis nera kaltas del mudvieju klaidu..-suraukes antakius jis susigriebe paciu laiku mat siek tiek pakeltas jo tonas atkreipe keliu salimais sedinciu zmoniu demesi. Is kart po to, is sedimos vietos pakilusi mergina susiruose eiti. Renee niekada nemego konfliktiniu situaciju mat karstas Masono budas ir taip kaip lengvai jis isiplieksdavo ja siutindavo todel visada uzuot pasilikusi ir leidusi jam ausinti burna ji palikdavo ji viena apsvarstyti situacijos ir tai visuomet baigdavosi jos naudai. Masonas atvesdavo ir galiausiai gryzdavo pas ja susitaikyti. Niekada neperprates kaip mergina galejo taikytis su tuo, jog ne karta apimtas pykcio jis keleta dienu slaistydavosi po barus ir striptizo klubus. Ji vis tiek ji priimdavo atgal ir si taktika pasiteisino, nes nuolat maistaujantis vaikinas pagaliau buvo pasiryzes ja vesti ir galutinai susitupeti. Visa beda, kad judvieju giminaiciai isikiso ne laiku ir ne vietoje ir viska sugadino.
-Palauk, Renee,-staigiai pasokes nuo kedes ant kurios sedejo jis suciupo jos ranka. -Prasau, neiseik,-ismeiges savo sviesias akis i merginos veida jis ir vel uzkibo ant jam mesto kabliuko. Nepastebejes to menkucio sypsnio merginos veide jis palauke kol ji velo atsises ir atsisedes salia, tam, kad uztikrintu, jog ji dar karta nesugalvotu tiesiog pasisalinti, sudejo abi savo alkunes ant stalo, abieju ranku delnais perbraukdamas sau per veida. -As pats uzaugau be tevo, Renee, as niekuomet neleisciau kad mano sunus patirtu ta pati, juk zinai,-giliai ikvepes neigiamai papurte galva. -Jei viska zinai, tuomet supranti i kokia sudetinga padeti mane stumi. Renee, suzinojusi apie tai, kad laukiesi, Katherine paius mane velniop,-jis negalejo siu zodziu istarti ziuredamas jai i akis. -As noriu buti savo sunaus gyvenimo dalimi ir prisiekiu, kad busiu salia kai tik judviem manes reikes, bet as negaliu ir neketinu issizadeti savo seimos...

by **Jia Li Wang** Št. 09 27, 2014 4:28 pm

Būdama per daug santūraus būdo, Renée, neketino kelti scenos prie nepažįstamų žmonių ir leisti jiems pasidžiaugti tuo, kad galimas daiktas kad jų gyvenimai yra kiek paprastesni, nei poros, kuri buvo neseniai prisėdusi prie vieno iš staliukų. Ryžtingai tėpindama link išėjimo iš kavinės, te pajuto, kaip buvo sučiupta jos ranką, kas privertė Royce pasisukti į pašnekovo, kurį buvo žadėjusi palikti vieną, pusę. Žinoma, ji buvo nuspėjusi tai, kad jis nėra tas pašlemėkas, kuris leis nėščiai moteriai, kuri laukiasi jo vaiko, šlaistytis gatvėmis, kuomet aplink gali sukiotis galybė piktą linkinčių personų. Ji sustojo, įbesdama į jo veidą, savo tamsių akių žvilgsnį. Ilgai nepratardama ne žodžio, mergina timptelėjo savo lūpų kampučius, ir galiausiai pavaizduodama tai, kad nusileidžia, žengė kelis žingsnius, atgal prie staliuko. Štai ji ir vėl buvo pasodinta ir šį kartą jis užėmė vietą šalia. Jos žvilgsnis buvo atitinkamai atšalęs, mat paneigti tai, kad jai visiškai nepatiko tai, kad Lockwood'as iš kart nepasidavė bent apsvarstymams to, kad turėtu sūnaus gyvenime užimti ne vien "biologinio" tėvo vaidmenį: - Tu prieštarauji sau pačiam, sakydamas kad mūsų dar negimęs sūnus yra nekaltas dėl to kaip susiklostė mūsų gyvenimai, ir drausdamas man jam sukurti stabilią šeimą. Negi nesupranti, kad amžinai aš negalėsiu vaizduoti vienišos motinos, ir žvelgiant žmonėms į akis tvirtinti kad viskas yra gerai? Tu mane pažįsti geriau nei kas kitas, ir žinai kad aš niekad neleisčiau savo vaikui, būti nepilnavertės šeimos dalimi. - Ji neigiamai supurtė galvą, kaip mat nusukdama savo akis į priešingą pašnekovui pusę. Tai kad pokalbis buvo pradėtas aukštais tonais, privertė ją šiek tiek susijaudinti, todėl gyvybė kuri buvo jos viduje, ėmė atitinkamai vartytis. Ranka savaime nuslydo ties išsikišusiu, tačiau labai tvarkingai atrodančiu pilvuku. Delno sukimas ratu, aplink bambą, šiek tiek ramino berniuką, todėl kažkurį laiko tarpą netardama ne žodžio, ji galiausiai nusileido, prabildama pirma: - Tu turi suprasti, aš neverčiu tavęs būti su manimi. Nesu kvaila, kad nesuprasčiau, kad tarp mūsų nėra tos traukus, kuri privestu prie šeimos sukūrimo. Bet tu, negali man drausti kurti gyvenimą su kitu, vardan mūsų sūnaus gerovės. - Jo kalba apie Katherine, bei jų bendrą dukterį, šiek tiek trikdė. Jai nepatiko tai, bet ir pakeisti to jau nebe buvo įmanoma. Todėl nuleisdama savo žvilgsnį į savo rankas, kurias galiausiai sukrovė ant stalo, tarstelėjo: - Net jei tau nusileisčiau, ko manau kad nebus. Kaip paaiškinsi savo sūnui, kai jis ims suprasti kas ir kaip, kad jo sesuo turi tėvelį visada, o pas jį jis ateina periodiškai? Kaip žvelgsi jam į akis, sakydamas kad toks gyvenimas... Victoria nusipelnė turėti šeimą, o jis ne. - Ji vos nepravirko, kas buvo girdėti iš Renée balso tempo, kuris tai pakildavo, tai nusileisdavo. - Aš nežinau kaip padaryti kad visiems būtu geriau Mason'ai. Bet, tiesa tokia. Kad aš tau pasakiau apie mūsų berniuką. Ir tau beliks spręsti, ar norėsi tapti visaverte jo gyvenimo dalimi, ar versi jaustis nereikalingam. - Ši korta, kuri buvo mesta iš karto, buvo smūgis žemiau juostos. Bet, kaip kad jai tvirtino Richard'as, su laiku privers jo brolį suvokti tai, kad Victoria yra greičiausiai nemirtinga, Katherine taip pat. Renée su berniuku, kitą vertus, ne. Ji vėl nuleido savo akis, kuomet pasistengusi sukaupti visas savo jėgas, pratęsė: - Vadinasi ji tiek te verta. - Tokiu būdu atsakydama į komentarą apie tai, kas nutiks, kai Katherine sužinos tiesą, tuo pačiu metu pridūrė: - Tačiau aš jos vietoje tavęs nepaleisčiau. Priimčiau tai kaip faktą, kad vaikas nėra kaltas dėl nieko... Priimčiau ir vaiką. Bet tai padaryčiau aš, o aš ne tavo Katerina. - Specialiai pabrėždama tai, kad ji visuomet priimdavo jį atgal, kad ir kaip jis susidirbdavo, paminėjo ir tai, kad jos ir jo dabartinės žmonos požiūriai yra visiškai skirtingi.

by **Mason Lockwood** Sk. 09 28, 2014 9:59 am

Dabartine situacija niekuo nesiskyre nuo judvieju gincu dar tada kai jie buvo pora. Reneè buvo įpratusi visuomet gauti tai ko nori, o jei to nepavykdavo pačiai, tuo kaip mat pasirupindavp jos tetusis todel Masonas dažniausiai būdavo priverstas nusileisti ir štai, praėjus tiek laiko, ji pastate ji i lygiai tokia pat situacija, nors jiedu seniai nebebuvo kartu. Net ir alkoholio paveiktos Lockwoodo smegenys puikiai suprato, kad jis neturi dideles pasirinkimo laisvės, nes supykdes Royce ne tik praras bet kokia galimybe kontaktuoti su sunumi po jo gimimo, bet tai atsilieps jo santykiams su dauguma vilkolakiu. Siaip ar taip, Royce šeima buvo užtektinai įtakinga, kad sugebėtų priversti nemaža dalį jo būrio vilkų atsisukti pries ji. Beto, žinant koks kerstingas buvo Royce šeimos galva, Masonas galejo tikėtis, kad vienaip ar kitaip jam uz tokį "zygdarbi" bus atlyginta. -Renee, velniai rautu, mes esam du suaugę žmones, nejau negalim susitarti? Tu ir tavo ultimatumai...-pastveres alaus butelį uzsiverte jame buvusi skysti nepaisydamas smerktino merginos zvilgsnio. Vien is to, kad judviejų pokalbis peraugo i tylu ginčą, buvo akivaizdu, kad vaikinas jautėsi kaip reikiant prisidirbes ir neturėjo žalio supratimo kaip is dabartines padėties išsisukti. Pastebėjęs kaip mergina staiga susieme uz pilvo jis sukluso. -Tau viskas gerai?-ju pokalbis buvo kupinas emociju ir jis mažu maziausiai norėjo, kad motinos patiriamas stresas atsilieptu vaisiui. -Nusiramink,-susvelnines savo intonacija jos atzvilgiu jis atrodė susirūpinęs. Ji dabartine savo būkle naudojo pries ji, taip kaip jai buvo patyręs daryti Richardas ir panašu, kad ji buvo labai imli mokine, nes kaip matant sugebejo priversti Masona pasijausti velniškai kaltu del to, kad yra toks grubus su besilaukiancia moterimi. -To niekada nebus, turiu omenyje, Viktoria augs kiek kitokioje seimoje, bet ji cia niekuo deta, kaip ir Katherine,-nebuvo sunku pastebeti kaip pykčio išraiška smestelejo moters veide vos tik jis paminėjo ponios Lockwood vardą. -Zinau, kad nuo pat pradžių tiek mano brolis, tiek tavo tėvas bandė tau įteigti, kad del visko kalta būtent ji, bet taip nėra, Renee. Negi tau panašu, kad as esu neva jos uzhipnotizuotas? Tai absurdiška. Suprantu, kad tu susirasi kazka, kas viena diena padarys tave laiminga, bet patinka tau tai ar ne, as esu jo tėvas... -jis gerai nesuprato merginos motyvų, kuriu vedama ji būtent dabar nusprende pranešti jam, jog laukiasi. Paskutiniai jos žodžiai privertė Masona užsičiaupti. Tai, kad Renee nepaisydama nieko begale kartu jam atleido ir ne karta buvo užstojusi ji pries savo tėvą, buvo tiesa. Nei viena moteris nebutu taip ilgai istverusi su tokiu, koks jis buvo pries aštuonerius metus, bet Royce jau tada gerai žinojo ko nori. Renee buvo teisi ir suvokimas, kad Katherine nenorės nieko apie ji girdeti ji slėgė, taciau jis visa širdimi troško nebekartoti senu klaidų, jie pažadėjo nieko vienas nuo kito nebeslepti ir jis turejo stoti ankistaton su savo poelgiu pasekmemis, anksciau ar vėliau. Ji tai turejo sužinoti is jo.
Jis buvo draskomas prieštaringų jausmu, kaltes ir pareigos jausmo. -Ji supras,-jis jautė pareiga uzstoti savo žmona, nors priešingai savo žodžiams, jis nebuvo toks tikras tuo ka sakė ir tai išdavė jo balso tembras. Buvo akivaizdu, kad mergina Pierce nemėgo, nors jom niekada net nebuvo tekę susitikti. -Kur tu apsistojusi? Pravesiu tave, kad galetum pasiilseti ir rytoj pat galėsime pasišnekėti... Man reikia siek tiek laiko, tikiuosi supranti, kad si žinia mane pribloškė...-priverstinai syptelejes jis vien is įpratimo uždėjo savo ranka jai ant peties. Jis buvo pasirengęs pasirūpinti mergina, kuri akivaizdziai šiame mieste nieko daugiau nepažinojo, taciau nenorėjo peržengti ribu. Jis paprasčiausiai nemokėjo buti jos draugas, jie išsiskyrė ne todel, kad judviejų santykiai atsalo ar jis liovėsi ja mylejes, todel kas kart ja pamatęs jis jautėsi labai keistai. Masonas nei sekundei nebuvo suabejojes savo jausmais Katherine atzvilgiu, taciau nebuvo tikras del to ka jaučia Renee. Tai buvo prisirisimas, kalte, draugyste arba vis dar rusenantys jausmai arba viskas vienu metu.

by **Jia Li Wang** Sk. 09 28, 2014 11:26 am

- Iš tavęs kalba apie suaugusius žmones skamba taip, tarytum tai sakytu neišsilakstęs paauglys. - Kuomet jos veidas savaime pasisuko į pašnekovo pusę, jame buvo nesunkiai įmanoma pamatyti dalinį susierzinimą. Ji vėl ėmė kraptyti apatinę savo lūpą, kas aiškiai išdavė tai kad moteris nervinosi. Ji visuomet tai darė, kuomet jautėsi, tarytum viskas eitu ne pagal tokį planą, kokį ši buvo numačiusi. Žinoma, buvo iki kaulų smegenų naivu manyti kad vyras, neseniai sumainęs žiedus su kita moterimi, ims ir nuspręs gyventi su kita, kuri gali šiam pasiūlyti daugiau (vien atsižvelgus į tas savybes, kurių nebe turi asmenys, gyvenantis amžiną gyvenimą). Liežuviu brūkštelėdama sau per lupas, bei sugrąžinusi rankas ant savo pūpsinčio pulvuko, ji ramiai iškvėpė plaučiuose prieš tai sulaikytą orą: - Man nereikia kad mokėtum pinigus dar negimusiam mūsų sūnui, ir jau galėtum girtis tokį turintis. Man reikia kad būtum šalia jo, visą laiką, kuomet to reikės. Ir jei negali to parūpinti man ir mūsų sūnui. Tuomet atleis, aš nestatysiu jo į laikino tėvo ir pastovaus patėvio situaciją. Turi tai suprasti. - Žinoma, ji elgėsi labai neapdairiai, mat tokiais savo žodžiais kaip niekad galėjo priversti jį pasibaidyti, atsitraukti. Bet, tuo pačiu metu labai stengėsi remtis tuo, kad jis niekuomet neleis savo vaikui gyventi būtent tokiomis aplinkybėmis, kokiomis teko pačiam. Tėvo neturėjimas berniukui, yra ypatingai sunkus reikalas. Mat, tokiu būdu bręstantis berniukas suminkštėja iki tipinio "mamyčiuko" lygmens, kas niekam nebūna į naudą. Ypatingai atsižvelgiant į tai, kad dar negimęs berniukas, tikrai turės vilkolakio geną. Mat tiek Reneè, tiek Mason'as yra gimę su šiuo prakeiksmu. Ji nuleido savo, tamsaus atspalvio, akis, kaip tik tuo metu kai Lockwood'as pastebėjo tai, kad moteriai pasidarė silpna: - Man tiesiog trūksta gryno oro. Sunku kvėpuoti... - Nėštumas nuo pat pradžios buvo rizikingas, ir ši ne kartą buvo atsidūrusi ligoninės lovoje. Ir neskaitant to, kad kūdikis vystėsi įprastai, jos pačios kūnas pastoviai "nuspręsdavo" jį atmesti kaip svetimkūnį. Ji pasuko savo akis į pašnekovą, kaip tik tuo metu, kai jo ranka atsidūrė ant jos peties. Šiek tiek palinkdama į šoną, Reneè nesąmoningai sumažino atstumą tarp jų dviejų veidų, tarytum būtu troškusi išprašyti bučinį. Ir kaip tyčia Lockwood'as prakalbo apie Katherine, kas privertė ją atsitraukti. Kalbos apie moterį, kuri jos manymu buvo sugriovusi jų santykius, privertė tamsiaplaukės antakiams išsilenkti: - Aš nekaltinu jos. Patikėk manimi, jei ne ta moteris, būtu atsiradusi kita, kuri nepatiktu tavo broliui, ir tu maištaudamas tai ir darytum. - Liežuviu perbraukdama per savo lupas, suėmė taurę, kuri buvo pastatyta jai. Sukinėdama pieno kokteiliu supildytą stikliną, ji ilgesingai atsiduso: - Dažnai pagalvoju apie tai, kaip viskas būtu, jei niekas tuo metu nebūtu mūsų spaudęs... Juk meilė buvo. - Tamsiaplaukės Royce veide vėl šmėkštelėjo šypsena, kuomet ši supratingai linktelėjo galva. Atrodo kad ji pasidavė, leisdama jam gauti šiek tiek laiko tam, kad suvirškinti visus šio vakaro nutikimus. Šiek tiek sujudėdama, moteris parodė norą atsistoti, bet todėl kad vietą prie krašto buvo užėmęs Lockwood'as, ji taip ir liko sėdėti, ko pasekoje prasitarė: - Manau kad tu norėtum, kad ji suprastu. Bet iš to, ką esu girdėjusi apie vampyrus, jie nepamiršta nuoskaudų. O tai kad laukiuosi aš... Manau tave pastatys į labai nepatogią padėtį. Ir man iš tiesų, labai gaila dėl to. Bet ankščiau ar vėliau, žinia apie sūnų tave būtu pasiekusi, ir tuomet jau būtum man neatleidęs. - Ji užtvirtintai linktelėjo, tarytum parodydama kad šventai tiki tuo, ką sako.
- Viešbučio apartamentuose, ir Mason'ai. Aš čia būsiu tik savaitę... Net jei nesugebėsi su manimi susitikti ryt, žinok kad ilgai laukti nesiruošiu. Man būtina pastoviai rodytis daktarams. Tad, logiška kad likti čia ir laukti stebuklo, negalėsiu. Galu gale, niekas manęs čia nelaiko. - Trumpa pauzė pertraukė jos kalbą, kuomet atsikvėpdama ji privertė save nusišypsoti: - Nagi, eime.

by **Isaac Lahey-Hale** Št. 10 04, 2014 4:42 pm

Eilinę savo gyvenimo naktį, nuspręsdamas praleisti nuošaliame miesto bare, vilkolakis net nesvarstė galimybės kad vertėtu grįžti namo ir bent kartą gerai išsimiegoti, ypatingai po to kad traumuojantis sąžinės graužimas pagaliau buvo pradingęs. Užeidamas į alkoholiu, bei prakaitu padvokusią landynę, kur šį vakarą susirinko senovinių motociklų gerbėjai. Praeidamas pro visus šiuos asmenis, jis nesunkiai nusigavo iki pagrindinio stalo, už kurio pastoviai dirbo barmenų komanda. Kilstelėdamas ranką, bei pasikviesdamas tamsiaplaukę, kuri šiandiena baiginėjo savo pamainą, pasiprašo jos iš kart butelio skotčo, bei kiek didesnės, nei įprasta taurės. Už baro stovėjusios moters komentaras apie sunkią dieną, viso labo Isaac veide leido pasirodyti kampinei šypsenai. Jis neketino plėtoti pokalbio su vizualiai gražia, tačiau ne jo skonio mergina. Žinoma, jis kuo puikiausiai žinojo, kad trūktu daugiausia 20 minučių, kuomet ši pasiūlytu jam, apsilankyti baro tualete, bei išbandyti vienos nakties linksmybes. Tačiau jam tai buvo ant tiek atsibodusi rutina, kad šiandiena jis nusprendė praleisti be sekso su nepažįstamomis moterimis. Bent jau tokie buvo pradiniai planai, mat nežinodamas kas bus toliau, kai šiuo metu ant stalo pastatytas butelis, bus tuščias. Atsukdamas kamštelį, jis mikliai pametė jį ant stalo, pats tuo tarpu palenkdamas butelio kaklelį prie taurės. Pripildamas taurę iki pusės, pastato butelį atgal. Kuomet Lahey žvilgsnis pakilo į ekraną, kuris buvo pakabintas už baro, savo žvilgsnį, kuriame nebuvo atspindėtas susidomėjimas, jis įsistebėjo į transliuojamas varžybas, kurios greičiausiai buvo įrašytos, mat jis net nesidomėdamas šia sporto šaka, daug maž nutuokė, kaip viskas turėtu pasibaigti. Prie savo lūpų pritraukdamas pripildytą taurę, palaipsniui atrėmė abi savo alkūnes į stalo paviršių. Slinko laikas, ne vienos iš jo pusės taip ir nepasirodė. Neskaitant to, kad Isaac, kad ir buvo kankinamas savo išsigalvotos sąžinės, nesistengė slėptis po "lova", kuo būtent ir užsiėmė likę jauni vilkai, kurie per savo kvailumą, sugebėjo susidirbti kaip niekad. Alfa dar nebuvo pasirodęs akiratį, ir iš dalies, tai buvo gerai. Mat sužinodamas kad jo "kompanija" pakurstė vampyrus, neliktu labai patenkintas. Ši mintis neramino Lahey, tačiau ne dėl savęs, o dėl tų, kurie tikrai baiminosi alfos nuomonės, į kurią šiuo metu jam asmeniškai buvo nusišvilpti. Jis palaipsniui pradėjo trauktis nuo būrio, net pats to nesuvokdamas.

by **Tyler Geminus** Sk. 10 05, 2014 9:56 am

Izengusi i bara ji akimirksniu uzfiksavo vaikina su kuriuo dar taip neseniai turejo ne itin malonu susidurima. -Tu tikriausiai juokauji..-sumurmejusi ji uzverte akis ir jau buvo besisukanti ant bato kulno, taciau cia isikiso ir viska sumaise barmene kuri pastebejusi jos dazna ir nemazus arbatpinigius paliekancia kliente, nepraleido progos pasiulyti jai isgerti. "Ei, Lexi! Nejau nepasiliksi bent vienam gerimui, mazute, atrodai nekaip!" Perdetai gyvibingos merginos zodziai priverte blondines veide pasirodyti labai dirbtinai sypsenai. Neturedama kito pasirinkimo ji linktelejo galva. Persimetusi savo pries tai deveta svarkeli per peti ji patrauke baro stalo link, patraukdama ne vieno vyriskos lyties atstovo zvilgsni savo gilia iskirpte. Graksciai isitaisiusi ant kedes prie pat Isaac ji elgesi tarsi jo cia ne nebutu ir kreipdamasi i padaveja susikrove abi savo alkunes ant stalo pavirsiaus. -Jei jau taip primygtinai prasai,-lupu kamputyje susmezavo draugiska sypsena. -Siandien stato vaikis,-pagaliau skyrusi siek tiek demesio vaikinui, kuris akivaizdziai buvo jau seniai ja pastebejes. Ji buvo katik apsilankiusi miestelio ligonineje kur niekieno nepastebeta prisikrove pilna saltkrepsi kraujo maiseliu ir buvo betraukianti atgal i Salvatore priklausanti dvara, kur ji siuo metu buvo apsistojusi. Jos kasdienybe buvo virtusi siokia tokia rutina, o surasti reikiama ragana ejosi sunkiai todel ji dazna vakara praleisdavo siame bare nenoredama amzinai tunoti namuose, kurie taip primine apie Stefan'o mirti.
-Sis miestelis knibzdete knibzda nakties padaru, m?-kreipdamasi i Isaac ji gurkstelejo is katik jai patiektos kokteilio taures ir labai susirauke. -Kas cia?!-ji niekada nebuvo didele kokteiliu megeja, o barmenes sumaisytas "sedevras" buvo dar ir labai stiprus. "Juk siandien penktadienis"-kaltai nusisypsojusi mergina uz baro zvilgtelejo i Isaac, o tada zvilgsni grazino i Branson bei pritariamai jai syptelejo. -Ne,-neigiamai papurciusi galva ji piktai debtelejo i mergina. -Ne, ne, nieko panasaus,-ji norejo prasmegti skradziai del nemalonios padeties i kuria buvo pastatyta.
Netrukus cia pat pristate dar keli vilkolakiai ir is to kaip istyso judvieju veidai, Lexi suprato, kad juos du yra maciusi anksciau, o jei tiksliau, ta nakti kai buvo uzpulta. Ju ir vel buvo trys, maza to, uz lango vis dar sviete menulio pilnatis. "Taves nebesitikejau pamatyti, brangute"-vienas is jaunu vilkolakiu uzdejo abi savo "letenas" jai ant peciu bjauriai issisiepdamas. Lexi pamegino atsistoti, bet tuoj pat buvo grubiai pasodinta atgal i baro kede. Jos sirdis eme plakti smarkiau. Suprasdama, kad kol ji buvo viduje, jie jos nepuls, ji tik piktai debtelejo i ja sulaikiusi vaikina. Susede prie baro is abieju pusiu jie ir toliau elgesi, tarsi ji butu pigi gatves prostitute. Pajutusi vieno is vaikinu ranka sau ant vidines kojos puses ji pastvere jo riesa ir be didesniu pastangu ji sulauze. -Dar vienas prisilietimas ir man bus nusispjauti i liudininkus, sunpalaiki..

by **ATIDUODAMA #23** Sk. 10 05, 2014 10:54 am

(Įsimaišysiu, ir tuo pačiu papildysiu vilkolakių gretas). Būdamas vienu iš keturių vilkų, kurie pastaruoju metu sau leidžia kur kas per daug, kas liečia kontaktus su vampyrais, vos patekdamas į barą kartu su savo draugais, pirmiausia pastebi už stalo sėdintį Isaac. Tą asmenį, kuris ir pakurstė likusius imtis saviveiklos, kol jų alfa yra užsiėmęs savais reikalais, liečiančiais moteris. Krėstelėdamas galva, bei tokiu būdu išreikšdamas pasisveikinimą su prie baro geriančiu draugu, nesugeba praleisti pro akis į šviesiaplaukės. Ranka trinktelėdamas savo dvyniui (daleiskime, kad čia taip pat pasirodė ir Ethan, identiškas brolis dvynys, nes manau ne vienas pritartu kad Scott'as nelabai tinkamas tokiam vaidmeniui), per krūtinę, nutaiso tokią miną, kuri aiškiai leidžia suvokti kad jis klausia kas čia per velniava vyksta. Su broliu, bei dar vienu vilku, susėsdami, aplink merginą, Aidan ir buvo tas, kurio rankas ganėtinai greitai atsidūrė ant šviesiaplaukės šlaunies, sparčiai artėdamos prie malonumą suteikiančios vietos. Išlaikydamas plačią šypseną, jis spėjo perklausti: - Nagi, nesilaužyk. Vieną kartą pasismaginome vienaip, o kadangi likai gyva. Galėtum šianakt patenkinti mane, ir mano draugus. - Kuomet visi vienu balsu ėmė kvatotis, nes tai neaišku kodėl bet pasirodė labai šmaikštu, jis vienos rankos pirštu perbraukė sau per smakrą, kuomet pakreipdamas akis į toliau buvusį Issac, perklausė: - Gali būti pirmas su ja. Juk visi žino, kad to nori. - Pasišaipydamas, bei specialiai provokuodamas Lahey, jis net nespėjo pastebėti, kaip merginos plaštaka atsidūrė ant jo rankos, kuri aiškiai slydo per jos šlaunį, link kelnaičių. Sulaužyta galūnė, privertė jį stipriai, kitos rankos kumščiu trenkti per stalo paviršių, o iš veido pasišalinti prieš tai buvusiai šypsenai: - Manai kad gali man grasinti kale?! - Tai atkreipė labai daug dėmesio, todėl jis kilstelėdamas sveiką ranką, iš kart parodė kad nežada kelti scenų, kad nebūtu pavytas lauk. O kadangi buvo pastovus lankytojas, tiek apsauginiai, tiek prie baro dirbantys asmenys, nusprendė bent kol kas nevilkti jo kailio lauk. Tuomet jis vėl labai ramiai, pakreipė savo žvilgsnį konkrečiai į šviesiaplaukę.

by **Isaac Lahey-Hale** Sk. 10 05, 2014 11:26 am

Atsižvelgiant į tai, kad šiame bare Lexi pasirodymas buvo ne iš karto po to, kai jis pripildė savo pirmą taurę gėrimu, kuris akivaizdžiai buvo per stiprus vilkolakiui, per pilnatį, mat tai tik dar labiau padidino galimybes, kad lemtinga akimirka jis nesugebės suvaldyti virsmo, kuris šiomis dienomis yra ypatingai nevaldomas. Tačiau, tokios "smulkmenos" niekuomet jo per daug nejaudino. Isaac Lahey buvo tiek daug praėjęs savo gyvenime, kad palyginus, virsmas buvo viso labo dovana, kuri leisdavo atsiskleisi jo tikrai prigimčiai. Pildydamas vieną taurę po kitos, jis tai nukreipdavo savo žvilgsnį į televizoriaus ekraną, tai į padavėją, kuri akivaizdžiai puikiai leido šiandienos vakarą. Kažkuriuo metu jis nesąmoningai ėmė koketuoti su už baro dirbančia asmenybe, ir nors ji kuo puikiausiai žinojo tai, kad kiekvieną vakarą jis iš čia išeidavo vis su kita, akivaizdu jai tai nelabai buvo svarbu. Galiausiai kuomet butelis buvo pusiau tuščias, o jo kūnas įgavo labai maloniai veikiantį atsipalaidavimą, jis nustojo reaguoti į aplinką. Trokšdamas trumpam išeiti iš baro, bei sutraukti bent porą cigarečių, jau buvo besisukantis ant kėdės, kuomet akys užstrigo už į vidų užėjusios šviesiaplaukės. Veide vos pastebimai sujudėjo lūpos, tarytum jis būtu troškęs išplėsti šypseną, bet pačiu laiku tai suvaldęs. Atsisukdamas atgal į stalo pusę, po barmenės suteiktos pagalbos, nugirdant Branson, jis neigiamai supurtė galvą, po ko pratęsdamas: - O ne, mes ne kartu. - Jai tik pamerkus akį bei atsitraukus, jis vėl suėmė butelį, supildamas ne menką kiekį alkoholio į taurę, kurios buvo pasiprašęs prieš tai. Šviesios akys buvo nukreiptos į ant baro paviršiaus padėtą riešutų lėkštelę, kurią gaudavo kiekvienas, kuris išleisdavo daugiau nei penkiasdešimt baksų. Prunkštimas staiga pertraukė jo paties veiksmus, kuomet Lexi nusprendė kreiptis į jį: - Kažkas vos prieš kelias dienas man davė patarimą laikytis toliau nuo tokių kaip tu. O dabar pasižiūrėk, pati pasirodei ten, kur aš leidžiu kiekvieną savo naktį. - Neigiamai supurtydamas galvą, bei neleisdamas jai įsiterpti, pratęsė: - Jau imu galvoti, kad mane persekioji. - Puse lūpų šyptelėdamas, galvos mostu nurodo savo pasirinktą gėrimą, po ko nusprendžia pasirodyti paslaugus: - Pasiūlyčiau ko nors rimčiau nei tas, moteriškas, gėrimas, kuris atrodo taip, tarytum tau trūktu metų, kad pažintum tikro alkoholio gerumą. - Abiem pirštais suimdamas savo taurę, akivaizdžiai ketino pasisakyti toliau, bet čia pasirodę Mason'o būrio vilkai, kaip mat smogė per nusiteikimą. Pastaruoju metu, kai jie pabruko uodegas, kuomet šiam labiausiai reikėjo pagalbos, jis laikėsi nuo jų toliau. Sąmoningai atsiskirdamas, bei tapdamas tuo, kas su pasibjaurėjimu vadinama "omega". Liežuviu perbraukdamas per savo lupas, jis akivaizdžiai nusuko savo akis, net tuomet kai šie atsisėdo aplink vampyre. Elgdamasis taip, tarytum jis nieko nemato, pritraukė taurę prie savo lūpų, ir šią palenkdamas, ganėtinai greitai išgėrė. Širdis daužėsi į krūtinę, mat jis kuo puikiausiai girdėjo, kiekvieną žodį, kuris tuo metu buvo skiriamas tiek jam, tiek šviesiaplaukei. Jo kūnas ėmė ritmingai greitai siūbuoti, kas aiškiai leido suprasti, kad jis kuo toliau, tuo labiau neteko kantrybės. Ir su lyg žodžiais apie prievartavimą, jis galiausiai pratrūko. per daug greitai atsikeldamas, jis visiškai atsitiktinai nutrenkė butelį nuo stalo, ir taip pat greitai atsidūrė greta būrio "draugo". Viena ranka prilaikydamas Branson, kad ši nenulėktu kartu, kita, iš visų turimų jėgų, nuversdamas Aidan nuo kėdės. Ir kaip tik tuo metu kuomet vaikinukas plojosi nugara į grindis, išorine plaštakos dalimi perbraukdamas per savo lupas, te pratęsė: - Man sušiktai atsibodo tai... - Žinoma, geriausia šiuo metu buvo tai pabaigti, bet tai visiškai neatitiko jo charakteristikos. Todėl nekreipdamas dėmesio į tai, kad aplinkui ėmė staugti žmonės, kad kas nors juos išskirtu, jis užkrisdamas visu savo kūnu ėmė vanoti Bowman'o veidą kumščiu. Nepastebėdamas net to, kad muštinių metu, jo akys savaime įgavo oranžinę spalvą.

by **Tyler Geminus** Sk. 10 05, 2014 2:59 pm

*Oho, kaip fainai, kad mano ''isgalvoti'' personazai atgijo!* Ji eme manyti padariusi didziule klaida kai nusprende, kad uzteks pamokyti viena, jos manymu maistingiausia vilkolaki tam, kad privertu juos palikti ja ramybeje. Ji tikejosi, kad antra karta susidurusi su jaunausiais vilkais ji bus tam kur kas geriau pasriruosusi, bet tai kokie savimi pasitikintys akiplesos vilkolakiai pasirode buvo labai netiketa. Zinoma, menulio pilnatis visada priversdavo vilkolakius jausti pranasuma pries vampyrus, bet uzuot slaistesi gatvemis jie daziausiai susirakindavo po devyniais uzraktais tam, kad pazabotu savo virsma. Naujoji karta buvo kitokia. Suprasdama, kad noredami dvyniai laisvai galetu savo svaiciojimus igyvendinti ir baige paliktu ja mirti kokiame nors purviname skerskgatvyje ji suraukusi antakius itrauke gilu oro gurksni i savo plaucius. -Tik per mano lavona, blusiau,-jos kreipinys i Aiden buvo persmelktas panieka. Tai kaip zeminanciai su ja elgesi Browman'as ja verte vemti, bet ji neketino buti demaskuota pries visus cia susirinkusius zmones. Pasinaudodama proga, kad trenkdamas kumsciu i baro stala vaikinas atkreipe i save demesi, Lexi nusoko nuo baro kedes ir pasiciupusi savo svarkeli eme kulniuoti link isejimo, melsdama, kad jai pavyktu pasiekti automobili greiciau nei Browman broliai sumanys sekti jai is paskos. Issitraukusi mobiluji ji jau ketino surinkti Damon'o numeri, bet netrukus pasigirde suksniai priverte ja atsigrezti. Isvydusi mustynes ji akimirka sudvejojo del to ar geriausiai butu sprukti, bet kazkas jai kuzdejo, kad vienas Lahey pries dvynius neatsilaikys. Prisokusi prie vaikinu ji suciupo Isaac uz pakarpos ir stipriai timtelejusi sugebejo atplesti ji nuo vaikino, kuri jis taip isismarkaves talze. -Nejaugi neisisamoninai nic nieko ka tau sakiau, tu bukaproti?!-pastumusi ji is nugaros ji piktai primerke akis. -Zygiuok!-ji ragino vaikina kartu su ja pasisalinti lauk is baro. Isiaudrines Isaac, zinoma, neketino merginos klausyti, o is salies ziurint visa situacija atrode tokia iprasta - pavydus Lexi vaikinas uzsipuole prie jos priekabiavusi vaikina - todel, kol dar nebuvo velu ir nei vienas is vilkolakiu nepradejo tiesiog viduryje viesos vietos keisti pavidalo ji kreipesi i netoliese sedejusi gan masyvaus sudejimo vyriski. -Atleiskit, jis toks pavydus,-uzvertusi akis ji siek tiek papute lupytes. -Nagi, branguti, tu uz ji geresnis,-zvilgsniu sudrausminusi Isaac ji nutaise labai dirbtina sypsenele ir dar karta stumtelejo ji per krutine ragindama pasiskubinti. Grizusi prie baro, padejo gan riebia kupiura priesais is paziuros gan sokiruota barmene. -Atleisk, brangute, to turetu uztekti padengti zalai, kuria siedu padare,-kaltai syptelejusi ji issiskubino laukan paskui Isaac palikdama pykciu netveriancius Bowman brolius.
-Ka sau sugalvojai?!-priremusi Isaac prie vieno automobilio ji atrode inirsusi. -Viena yra jei nori buti demaskuotas pats, bet manes i savo nesamones nevelk! Tu ir tavo biciuliai galite eiti po velniu, girdi?! Sumauti vilkolakiai,-ji jautesi pazeminta ir inirsusi. Dar nespejus pasiekti savo automobilio ji vel buvo apsupta. Daresi panasu, kad dvyniai nebuvo pasirenge incidento taip lengvai pamirsti.

by **Isaac Lahey-Hale** Sk. 10 05, 2014 3:18 pm

Būtent dėl tos priežasties kad pernelyg ilgai buvo žabojamas ir stumdomas iš vieno kampo į kitą, jis pagaliau ėmė pratrūkinėti, jausti pranašumą prieš kitus. Akivaizdu, kad Lockwood'o pamokos buvo davusios savo vaisių, tačiau greičiausiai ne ta linkme, kuria jis taip karštligiškai stengėsi nukreipti savus mokinius. Isaac, buvo linkęs maištauti, priešintis standartams, kurie akivaizdžiai jį erzino. Tačiau šiandieninis protrūkis muštinėms buvo remtas tuo, kad jis buvo stipriai padauginęs alkoholio, ir visiškai nelikęs patenkintas tuo, kiek daug leido Bowman broliai. Buvo labai akivaizdu, kad vampyrė jį labai traukė, ir nepaisant to kad buvo ne jo, Lahey mažiausiai norėjo kad kažkokie vyriškų hormonų perpildyti vaikigaliai kėsintųsi į tai, kas jį domino. Negailestingai talžydamas labiausiai iš besireiškusių vilkolakių, jis laiku pastūmė šalin jo brolį, ir pats tuo metu, su didžiuliu netikėtumu, buvo patrauktas šalin. Likdamas nesupratęs to kas nutiko, jis neigiamai supurtė galvą. Stumdomas eiti šalin, nesugebėjo nepastebėti visų tų veidų, kurie, kaip tik tuo metu buvo nukreipti į jo pusę. Faktas, šiame bare jis buvo nebe pageidaujamas, ir dėl to tik dar labiau pykdamas ant savęs, abejomis rankomis pastūmė išėjimo duris, kurios su dideliu trenksmu plojosi į sieną. Nubyrėjo keli varžtai, kuomet jis pagaliau apleido barą. Ir tai kad pasirodžiusios vampyrės veide nebuvo nieko panašaus į dėkingumą, jis to nejausdamas, kaip mat pakėlė balsą: - O ko tu norėjai?! Kad sau ramiai toliau sėdėčiau panėręs į taurę, kol tie du tave grabaliojo? Galu gale, nebūk ir pati kvaila. Būtum tapusi jų abiejų sekso objektu, ir ne velnio nesugebėtum tam pasipriešinti, kad ir kokia manaisi esanti stipri. - Nusukdamas veidą, ir kaip tik tuo metu nusipjaudamas krauju, mat muštinių metu, jam taip pat ne kartą buvo smogta atgal. Rankove nusivalydamas ant lūpų esantį kraują, kažkuriuo metu atrodė kad ir jis pats ketino patraukti toliau savo keliu, viso labo subambėdamas sau po nosimi: - Išmintinga mat atsirado. Pasirodė bare, kuriame pastoviai trinasi vilkai, su didžiule iškirpte. - Prunkštelėdamas, jis aišku kad išgirdo tai, kad būrio "draugai" nusekė paskui. Sustodamas, jis vėl skiestelėjo savo rankas, tuo pačiu metu iškeldamas antakius aukštyn: - Vėl sakysi kad tau nereikia mano pagalbos? - Neigiamai supurtydamas galvą, jis ryžtingai ėmė eiti link tos pusės, kur buvo susirinkę dvyniai: - Ar bent vienam iš jūsų pasirodė kad kalbu nerimtai? Pasakiau kartą kad viskas baigta, daugiau jos niekas nelies. Negana? Tvarka, padarykime tai jūsų būdu. - Krėstelėdamas abi savo rankas, jis kaip mat parodė tai, kad reikiamu metu geba puikiai suvaldyti savo virsmą. Išlindę aštrūs, vilkolakiški nagai atrodė pakankamai grėsmingai, kuomet jis stebėdamas dvynius, ganėtinai garsiai "suriaumojo": - Važiuok iš čia. Aš susitvarkysiu. - Skirdamas šiuos žodžius ne kam kitam, kaip šviesiaplaukei, Isaac nukreipė visą savo dėmesį į vilkolakius, nors ir buvo akivaizdu, jis buvo gerai apdujęs nuo alkoholio, tad tvirtinti tai ką šis sakė kaip tiesą, buvo keblu. Tačiau, vien ryžtas priešintis, buvo kažko vertas.

by **ATIDUODAMA #23** Sk. 10 05, 2014 3:49 pm

Nebūdamas tuo asmeniu, kuris ieškosi žodžio kišenėje, garsiai suprunkštė, kuomet moteris kone pati davė leidimą iš jos lieso seksualaus kūno, padaryti nieko vertą "lavoną". Ir kuomet kartu su Bowman pasirodžiusi kompanija, eilinį kartą ėmė kvatotis, jis tik palenkdamas galvą, liežuviu perbraukė per savo lupas, leisdamas suprasti, kad jam toks neatrodo atmestinas. Veide pasirodė ta pati, savimi pasitikinčio asmens šypsena: - Vadinasi, būsiu priverstas tai priimti kaip tiesioginį pasiūlymą. Ir brangute, manau visgi pirmas būsiu aš. - Šiek tiek sujudindamas savus antakius, jis vėl ketino imtis tos pačios taktikos, kokia vadovasi prieš tai, tačiau kuomet visiškai nelauktai buvo su visa kėde nuverstas ant žemės, ir netrūkus po to pasitiktas kelias smūgiais į veidą, kažkuriuo metu dar buvo radęs progą smogti atgal. Tačiau gulint tai daryti buvo ne taip paprasta, tuo labiau, kad lemtinga akimirka Mason'o būrio draugas ėmė keisti pavidalą, tuo pačiu metu įgaudamas vis daugiau jėgos. Lexi atitraukė savo nuosavą šūnykštį, kuomet Ethan'as (pasikartosiu, visiškai identiškai atrodantis brolis) ištiesė savo ranką į jo pusę. Stverdamas už minėtos galūnės, jis kaip mat pakilo ant kojų, įsistebėdamas į tai, kaip abu asmenys pasistengė pakankamai greitai pasprukti iš čia. Neigiamai supurtydamas galvą, jis pakreipė savo akis į brolio pusę, kaip tik tuo metu pasisakydamas: - Kas už tai, kad atėjo pats geriausias laikas pamokyti Isaac? Galu gale, mes puikiai sugebame nuslėpti tiesą nuo Lockwood'ų. Jo dingimas nieko nenustebins, galu gale. Jis niekada nebuvo davęs žodį su vilkais likti iki galo. - Veide šmėkštelėjusi sadistiška šypsena, leido jam pratęsti savo kalbą: - Tuo labiau, dabar noriu išdulkinti tą kalę, ir noriu kad jis tai matytu bet nieko negalėtu padaryti. - Kuomet Isaac pakurstęs visus daryti tai, kas norima, nesvarbu ar tai draudžiama ar ne, jis pasitraukė. Neaiškindamas priežasčių, jis nesąmoningai ledo sadistiškiausiam, akivaizdu kad Richard Armstrong keliu einančiam vienam iš dvynių, užimti lyderio poziciją. Kuomet visi čia buvę su Aiden vilkai patraukė link automobilių parkavimo aikštelės, reikėjo ne daug laiko, kad šviesiaplaukė būtu apsupta. Nagai, kurie buvo pasirodę pas dvynių, kaip tyčia, paliko ant moters drabužių, tačiau ne kūno, įdrėskimų žymias. Jie žaidė, gąsdindami ją tuo, kad istorija pasikartos dar kartą. Visgi, kuomet dar kartą įsimaišė Lahey, Aiden nurodė likusiems kad paleistu moterį: - Ar ji tikrai verta to, kad priešintumeisi saviems? Tik pažvelk į ją, pigi vampyrė. Kurios galu gale, be mūsų pagalbos tu net neparagausi. - Prunkštelėdamas, jis pratęsė: - Tu esi visiškas kvailys Isaac, ir už savo kvailumą, būsi priverstas susimokėti. Nereikėjo eiti prieš savus... - Neigiamai supurtydamas galvą, ir vėl veidą pasidabindamas plačia šypsena, jis nieko nebe delsdamas, kartu su broliu pradėjo puolimą.

by **Tyler Geminus** Sk. 10 05, 2014 4:24 pm

-Taip, visiskai teisingai!-viena didziausiu leksi ydu visuomet buvo isdidumas, ji nemego prasyti pagalvos juolabiau, kad jis nebuvo jos draugas, maza to, dar visai neseniai pats elgesi su ja panasiai, kaip dabar elgesi dvyniai. -Isgyvenau tiek daug metu ne todel, kad klioviausi kitais,-jos dialogas su Isaac buvo siurksciai pertrauktas pasirodziusiu vaikinu. Nesitikejusi, kad sie du nesiliaus jos persekioje, aiktelejo kai vienas ju perdreske jos svarkeli ir tik per plauka nekliude odos kas butu reiske labai nemalonu Deja vu jausma. -Ko jums is manes reikia?-jos apranga buvo gan provokuojanti, bet toks buvo moters stilius. Aukstakulniai, juodi aptempti, per kelius suplesyti dzinsai ir lengva palaidine, kurios V formos kaklas itin pabreze jos krutis kaip tycia si vakara susilauke nepageidaujamo demesio. Apglebusi save per lemeni ji ivertino pozicijas, kurias uzmeme Bowman broliai. Vampyrisku tempu ji pasileido link automobilio, bet buvo sugauta vieno is dviniu ir suspausta jo glebyje. Tai kaip sie du i ja ziurejo verte ja jaustis kaip niekad zeminanciai. Buvo sunku patiketi, kad vaikinai is tiesu ketino ja pasinaudoti. Lexi dar niekuomet nebuvo atsidurusi panasioje situacijoje ir nebuvo tikra, kad tai nera svaiciojimai meginant ja ibauginti. -Paleisk,-emusi muistytis ji puikiai jaute, kad ant sedmenu atsidurusi vaikino ranka kaip mat pasipuose astriais nagais kas priverte ja liautis judejus. Vien mintis, kad gali vel tekti buti suzeistai vilkolakio verte jos kuna eiti pagaugais. Isgirdusi Isaac'o zodzius ji tik pasaipiai syptelejo. Vaikinas buvo padaugines ir galimas daiktas gerai neivertino savo jegos, kuri nebuvo lygi dviems neblogai Alfos jiems pravestas pamokas ismokusiems vilkolakiams. -Ko jums is manes reikia?-pasikartojusi ji rankois isireme i vaikino krutine. Pernelyg mazas atstumas tarp jos ir Aiden jai labai nepatiko. Ypac tai, kad vaikinas nesidrovedamas dave valia savo rankoms.

by **ATIDUODAMA #23** Sk. 10 05, 2014 4:42 pm

Tuo metu, kai identiškas Aiden dvynys ant savęs apsiėmė pareigą susikauti su Isaac (Stengdamasis vaikinukui sukelti kaip galima daugiau fizinio skausmo, nepažeisdamas ne vieno gyvybei pavojingo organo, kuris iš kart atneštu šiam mirtį, darė viską, kad šis vėl būtu priverstas pasijausti bejėgiu. Tuo pačiu metu žemino buvusį būrio draugą, kuris laiku nepalaikė visų norimo sprendimo, pasipriešindamas vardan "geresnio" dalyko. Ethan'as talžė, brozdino ir Lahey kūne palikdavo durtines aštrių nagų žymes. Viskam taip pat davė pranašumą tai, kad iš esmės už juos du stipresnis Lahey buvo padauginęs, todėl ir negebėjo tinkamai pasipriešinti). Tuo tarpu Aiden, laikydamas prie savęs šviesiaplaukę, buvo užėmęs tokią poziciją, kuri aiškiai leido matyti Lahey tai, kas buvo ketinama padaryti. Rankomis, kurias "puošė" aštrūs nagai, slysdamas per vampyrės kūną, jis kaip tyčia suėmė viena ranka jos plaukus, ir timptelėdamas jos galvą į savo pusę, ganėtinai garsiai pratęsė: - Mažute, asmeniškai tu, mums neįdomi. Bet, tavo dėka, šiandiena mes padarysime puikią pamoką mūsų draugui. Aišku, neatsisakysime ir to, kad viso to pasekoje paimsime iš tavęs tai, dėl ko iš tikro jūs vampyrės esate sutvertos. Girdėjau, kad lovoje esate nepakeičiamos. - Šiek tiek kilstelėdamas savus antakius, jis ir toliau erzindamas abu asmenis, kuriuos su broliu pasirinko savo aukomis, nosimi perbraukia per šviesiaplaukės kaklą. - Prisiekiu, sujudėsi ar bandysi priešintis, aš nusiūsiu tave miriop. - Jo kalba buvo ant tiek rimta, kad nebuvo net įmanoma apsvarstyti galimybę, kad jis viso labo stengiasi įbauginti savo pasirinktą "auką". - Tebelaikydamas merginą už plaukų, jis specialiai pasisukdamas, atrėmė ją į automobilį, tuo pačiu metu prispausdamas taip, kad jos abi rankos būtu imobilizuotos.
- Matai, tavo pasirodymas sugriovė mūsų planus. Iš pradžių tai buvo viso labo žaidimas, kuris turėjo atverti mums visas duris. Nužudai vieną, kitą paskui dešimtą ir šimtąjį vampyrą. Ir visi ima tavęs baimintis. Kadangi esi ne pirma mums, galiu garantuoti kad tavęs panašus likimas taip pat laukia. Bėda ta, kad neaišku kodėl, patraukei mūsų draugo akį. Ir jis suskydo. - Prunkštelėdamas, pratęsia: - Pabandydamas mums uždrausti prie tavęs artintis. Bet pabandyk spėti, kas būtent šį ginčą laimėjo? Dabar aš padarysiu tai, kas galutinai privers jį prarasti susidomėjimą tavimi. O tuomet, pribaigsiu jį.

by **Isaac Lahey-Hale** Sk. 10 05, 2014 4:57 pm

- Tuomet tu esi gilesniame mėšle, nei aš. Jei manai kad tik tai te padėjo tau išgyventi. - Spėdamas atsakyti į Branson komentarą, jis nesunkiai atrėmė pirmuosius smūgius, kuriais jį buvo apipylęs vienas iš dvynių. Vėliau, ne laiku, visiškai ne laiku, susipynus kojoms, jis buvo parklupdytas ant kelių, po ko sekė blaivaus vilkolakio, kuris taikliai vykdė savo brolio nurodymus, smūgiai. Į kai kuriuos Lahey aiškiai sugebėjo atsakyti, kai kuriuos, praleisdavo kas palikdavo ant jo iš pažiūros ištreniruoto kūno, kraujingas žaizdas. Ir tik tuomet, kai jis buvo veidu paguldytas ant šalto, benzinu prasmirdusio asfalto, pasukdamas akis, kuo puikiausiai pastebėjo tai, kas vyko šiek tiek toliau. Burnoje jausdamas kraujo skonį, ir versdamas save atsiminti tai, kad kadaise, ne lytiška prasme, tačiau taip pat buvo kankinamas tėvo, kaip kad dabar elgėsi dvyniai, "atsipalaidavo". Nebesistengdamas tramdyti savo virsmo, Isaac leido kad kaulus laužantis garsas pagaliau apimtu visą šią apleistą teritorija. Ir tik tuomet, kai jo kūnas pasiekė pusėtiną virsmą, t.y. kūnas įgavo daug daugiau masės, nagai tapo ilgesni ir žymiai aštresni, o veidas jau nebe priminė to paties, žmogiško. Jis pakilo, ant kojų. Prisiminimai, moters kankinimas vardan nepaaiškinamos priežasties, privertė jį elgtis neapgalvotai, pagal savo instinktus. Puldamas silpnesnį, ne tiek dominavusį Bowman dvynį, jis aiškiai išreiškė savo atakas. Smūgiai, rimti sužalojimai, ir galiausiai tai, ko niekas negalėjo tikėtis. Tai, kas amžiams pakeičia bet kurį vilkolakio geną turintį asmenį, ir nesvarbu ar tai yra nuo gimimo, ar tai yra įgytas virusas. Apsukdamas Ethan'ą taip, kad kažkuriuo metu tiek oponento, tiek Lahey nugaros liestųsi, atmesdamas vieną ranką, bei stipriai delbiu suspausdamas Bowman kaklą, patempė į savo pusę. Garsus "trakšt", ir akimirka, kuomet Lahey paleido priešininką, jo kūnas kaip "bulvių maišas" sukrito jam po kojomis. Niekada nemanydamas kad geba tai padaryti, jis nukreipė savo oranžine spalva šviečiusias akis į likusį, kuris tuo metu laikė šviesiaplaukę. Trūko mažiau nei kelias sekundes, kuomet jam įprasta, vilkolakiška akių spalva įgavo plieninę, šviesiai žydrą atspalvį. Tą atspalvį, kurio vengė bet kuris iš vilkų. Nepajudėdamas ne vieno raumens, savo baisiai žemu balsu, pratarė: - Jei nenori būti kitas, siūlyčiau tau dabar pat išsinešdinti iš čia kaip galima toliau. Prie to viso, gali dar atsiprašyti damos, už savo elgesį. - Vos tik Aiden kad ir troškęs pasišakoti, nusprendė tai palikti kitam kartui, Lahey pagaliau pakeitė savo pavidalą, atgaudamas žmogišką formą. Nenorėdamas atsigrežti atgal ir pasižiūrėti į tai ką padarė, jis ryžtingai ėmė eiti šalin: - Gali nekreipti dėmesio į tai, ką tie du sakė. Tai, netiesa. Ir velniai griebtu, turėjai paklausyti manęs, kai liepiau išvažiuoti. - Neigiamai supurtydamas galvą, jis nesunkiai pasiekė artimiausio pastato sieną, prie kurios, atsiremdamas viena ranka, pasistengė įtaisyti iššokusi pro odą šonkaulį, atgal į vietą. Bėda ta, kad lūžusius kaulus vilkai privalėjo atstatyti patys, nes ne taip kaip vampyrams visas jų spartus gijimas, buvo kiek labiau komplikuotas, keliantis daug bereikalingo diskomforto.

by **Tyler Geminus** Tr. 10 08, 2014 3:59 pm

Baime patirti vilkolakio ikandimo keliama skausma ja kauste. Dar taip neseniai vos per plauka isvengusi mirties ji sunkiai galejo patiketi, kad per savo atlaiduma ir neapdairuma pateko i tokia apgailetina situacija. Lexi negalejo suvokti kas ja it magnetas trauke prie Isaac. Jis buvo vilkolakis, padaras, kuriu ji venge ir apskritai, nebuvo ju fane. Beto, jis vos jos nenuzude, o stai ji vel cia, priesais ir net neketindama sprukti it ibiesta stebi jo susiremima su vienu is dvyniu. Ji nebuvo pratusi, kad kazkas butu jos ''komandoje''. Branson visuomet veikdavo viena. Kaip ir visi kiti vampyrai. Jos nei kiek nepaveike tai, kad jis ateme vienam is dvyniu givybe, ji buvo pernelyg pratusi buti mirties liudininke todel viso labo nukreipusi savo akis i likusi gyva vaikina kilstelejo kairi lupu kamputi. -Ups...-kilstelejusi abu savo antakius ji pagaliau placiai issisiepe.
Naudodamasi, kad vaikinas yra sukrestas netekes savo brolio ji greitai atsidure salia Isaac. -Uzsiciaupk,-jos veidas buvo labai rimtas. -Buciau pati susitvarkiusi,-negaledama pripazinti ar juo labiau padekoti uz isgelbeta kaili, ji ir toliau buvo vaikinui salta. -Eime..-galvos judesiu nurodziusi jam, kur stovejo jai priklausantis automobilis ji eme palengva zingsniuoti masinos link. Griztelejusi atgal Branson suprato, kad Lahey ne neketina jos klausyti, todel sekundes laikotarpyje atsidurusi salia uzdejo savo ranka butent ten, kur vis dar styrojo jo luzes sonkaulis. -Eime,-spustelejusi mineta vieta ir zinoma sukeldama jam daug sausmo ji primigtynai reikalaudama pastume ji eiti drauge. Lexi negalejo jo palikti vieno, tik ne po to ka jis katik padare. -Tau paciam bus geriau jei dar kuri laika neissiblaivysi ir nesusidursi su ziauria realybe,-net ir budama vampyre ji zinojo, kad uz toki poelgi vaikinui grese atitinkamos pasekmes.
Jiems isedus i automobili ji nieko nelaukdama pajudejo greitkelio link.
Ji gerai nezinojo kur link jie vaziavo, bet didziulis noras dingti is ten, kur jiems abiem grese pavojus verte ja spausti elseleratoriu kone iki dugno didziaja keliones dali. Akies krasteliu ji nuolat stebejo salimais sedejusi vaikina, kuris akivaizdziai kente nemenka skausma. Nieko netardama ji is kazkur istrauke puspilni viskio buteli ir dantu pagalba atkisusi dangti, idave ji vaikinui. -Dezinfekuok zaizda, o likusi... isgerk,-kai Lahey sueme buteli i savo rankas ji dar akimirka dvejojo lyg noredama savo idejos atsisakyti. Galop nieko netardama perkando savo riesa ir atkisusi ''suzeista'' ranka i keleivio puse leido jam paciam tai padaryti. Jos zvilgsnis buvo nukreiptas i kelia priesasis, Lexi nenorejo atrodyti pernelyg paslaugi, ypac jei jos geranoriskumas butu atmestas, siaip ar taip, vilkolakiai garsejo savo pasiputeliskumu. -Tau spresti ar kankintis su luzusiu kaulu, kuris be daktaro pagalbos vargu ar sugis ar... pats zinai...-nepaliaudama jo stebeti akies kampu ji vos vos syptelejo.
Kai galiausiai autmobilis sustojo ant itin auksto skardzio, pries juos atsivere nuostbaus grozio vaizdas i naktini miesta. Vieta buvo itin romantiska, Lexi ja mego del nuosalumo ir daznai atvaziuodavo cia kai noredavo pabuti viena. -Jei atidarysi,-parodziusi i dureles priesais Isaac. -Ten turetu buti dar vienas butelis,-kaltai syptelejusi ji islipo lauk. Apejusi aplink ji nugara atsireme i masinos kapota ir pasiremusi alkunemis isitaise, is paziuros gan patogiai.

**Gali atrasyti temoje, labiau tinkamoje nei "Stalas prie baro" :D

by **Isaac Lahey-Hale** Kv. 10 09, 2014 2:22 pm

Tęsinys: https://bloodyrose.forumlt.com/t161-papludimio-skardis :D

by **Michael Spencer** Št. 04 02, 2016 6:52 am

Baras, kuris kadaise buvo viena nuobodžiausių vietų šiame mieste, pastaruoju metu buvo įgavęs visiškai kitokias spalvas. Su nauju savininku, kurio draugė kaip tyčia ir buvo ypatingo vardo moteris, buvo įnešti visiškai kitokie vėjai. Tai buvo sekso ištroškusių asmenų buveinė. Prabanga ir mistika spindintis baras, buvo skirtas toli gražu ne kiekvienam prašalaičiui, nes galu gale ne kiekvienas galėjo sau leisti tokį dalyką. Specializuotose narvuose šoko seksualios moterys, kurios buvo tam tikru metu patraukusios už baro stalo stovinčios vampyrės dėmesį. Ši nuodėminga vieta, greičiausiai buvo vieninteliu ploteliu žemėje, kuri dar buvo pakankamai miela širdžiai šiai asmenybei. Patalpas buvo užpildžiusi "Talking Bodies (Young Professionals Remix) by Tove Lo" muzika, kuomet tamsiaplaukė ir pastebimai tamsesnio gymio atstovė buvo įsistebėjusi į tolėliau esančią asmenybę. Ir kas galėjo pagalvoti kad ši nuodėme dvelkianti persona buvo pirmasis Rebekah Mikaelson kūrinys? Jausdamasi ypač komfortabiliai savame kūne, mergina patraukė savuosius pirštus nuo taurės, kurioje puikavosi pasmeigta alyvuogė. Veide leisdama pasirodyti gundančiai šypsenai, ji kilstelėjo ranką, kuomet rodomuoju pirštu pasikvietė nusižiūrėtą asmenį. Nuspėti kad čia buvo ne žmogus, ir greičiausiai vedamas panašių principų, kaip ir ji, buvo nesunku. Mat ši vieta buvo lankoma pagrinde tik nemirtingų... ...O tai reiškė, kad linksmybės turėjo būti garantuotos. Na, bent jau vienam iš susieinančių individų, kurie čia nepasirodo ne be priežasties.

by Sponsored content