STALAS PRIE BARO:

Centrinis kazino atvėrė duris vos prieš keletą minučių, kuomet bare pasirodė pirmasis užsakovas. Jis neketino praleisti savo vakaro žaidžiant pokerį, tačiau buvo šimtu procentų tikras tuo, kad bare esantis viskis nebuvo skiedžiamas vandeniu. Užsakydamas gintaro spalvos gėrimo, medžiotojas kaip mat užsiėmė kampinę vietą prie pagrindinio baro stalo. Tokiu kampu jis puikiai matė visą bendrą baro vaizdą, todėl niekas negalėjo užeiti jo nepastebėtas. Už baro stalo stovinti moteris neskubėjo įvykdyti užsakymo, o ir jis ir pats pasirodė čia ne tam, kad išeiti pakankamai greitai. Stebėdamas prieš akis atsiveriančius kortų žaidimo stalus, pastebimai susiaurino akių plyšius. Keistas jausmas savaime užpildė jo mintis, mat paskutinis kartas kuomet jis leido savo laiką šio miesto kazino, buvo glaustai susijęs su jo paties praeitimi. Brolis buvo gyvas, ir tuo metu sunkiai kovėsi su savo šeimos drama, neseniai buvo sugrįžusi Katherine (nepainiokit, kalba eina ne apie Pierce-Lockwood) ir jis ką tik buvo atlaikęs nemalonias laidotuves, kurios iki pat šios dienos yra įstrigusios jo atminty. Nurydamas kartų seilių gumbą, nusuko akis į šviesiaplaukę už baro. Ji kaip tik tuo metu baigė paruošti jo užsakymą. Žvilgsnis vėl nukrypo kitur, kuomet dešinė ranka it savavališkai sulindo į vidinę medžiaginės striukės kišenę. Pirštai susidūrė su balto aukso apyranke, kuri akivaizdžiai nepriklausė vyrui. Pilnai ištraukdamas iš kišenės minėtą daiktą, Winchester'is sukrovė abi savo rankas ant stalo paviršiaus, įsiremdamas alkūnėmis. Blizgi bižuterija buvo vartoma tarp pirštų, ir greičiausiai turėjo daugiau emocinės vertės, nei kad materialios. Kitaip, jis seniai būtu atsikratęs šiuo daiktu, pinigus investuodamas į savo mylimiausią objektą, seną antikvarinį automobilį. Įtraukdamas oro į savuosius plaučius, medžiotojas sumerkė akis, prisimindamas tai, kokią sentimentalią vertę turi šis papuošalas. Galima pasakyti kad savo praeities veiksmų jis gailėjosi iki pat šios dienos. Gali būti kad tai ir lėmė tai, kad šiuo metu jis buvo visiškai pakeitęs savo mąstyseną. Kuomet išgirdo taurės stuktelėjimą, dėl to kad ji buvo pastatyta ant stalo paviršiaus, akių vokai savaime pakilo. Ir kuomet jis žvilgsniu susidūrė su šviesiaplaukę, akimirksniu prasitarė:
- Verčiau nesivargink pildama, o tiesiog pastatyk man visą butelį. - Su lyg šiais žodžiais, išsitraukdamas piniginę, Winchester'is nesistengė gaišti nei savo nei barmenės laiko, todėl mestelėjo jai kelias stambias kupiūras, pratęsdamas mintį: - Kas liks, pasilik sau arbatai ar dar kam.

Po eilinės dienos, kuri iš didžiosios dalies buvo praleista ligoninės operacinėse, o vėliau pratęsta sporto klube, pasirodydamas čia su sportiniu krepšiu, pakabintu ant kairio peties, daktaras iš karto nužvelgė visą aplinką. Buvo tuštoka, todėl buvo nelabai sunku pastebėti visus susirinkusius iki jo. Ir tuo metu, kuomet žvilgsnis savaime užsikabino už konkretaus asmens, komentaras balsu išsiplėšė iš lūpų visiškai nespecialiai. - Jūs tikriausiai šaipotės. - Liko du pasirinkimai, arba išsinešdinti iš čia kaip galima greičiau, arba sukaupti visas negatyvias mintis ir neatsitraukti. Visgi Warren'as nebuvo nusikeikęs akis į akį susidurti su tuo asmeniu, kurį iki pat dabar kaltino tuo, kad neteko savo antrosios pusės. Pasisukdamas, daktaras pasistengė kaip galima greičiau iš čia išsinešdinti, bet už kėdės užsikabinęs krepšys sukėlė triukšmą. Užvertęs akis mirtingasis pasisuko atgal į baro pusę. Jis neliko nepastebėtas, todėl teko nuryti susikaupusią tulžį ir prieiti. Lūpos buvo suspaustos, o veido mina tapo nebe įskaitoma. Kuomet jis prisėdo per kelias kėdes nuo medžiotojo, ant grindų pametė su savimi atsineštą krepšį. Pirmiausia akis nukreipdamas į padavėją, žemu balsu prasitarė: - Pradžiai dvigubą burbono be nieko. Ir jei galima, kuo greičiau.

Manydamas kad sugebės praleisti vakarą nepratariant ne vieno bereikalingo žodžio, buvo dalinai nemaloniai nustebintas, kuomet šviesiaplaukė prie baro nusprendė užmegzti pokalbį. Nuo pat pradžių atsakydamas vos pastebimu lūpų pakėlimu, it būtu bandęs nevykusiai nusišypsoti, pritraukė taurę arčiau prie savęs. Mergina prie baro nesiliovė kalbėti, o jis kad ir kaip bandė išvengti bereikalingo pokalbio, stengėsi kuo daugiau dėmesio skirti tarp pirštų laikomai apyrankei. Prisiminimai buvo aiškūs kaip diena, nors tai ir vyko prieš daug metų. Iš pažiūros galima buvo pastebėti kad menkas daiktas rankose labai aiškiai keitė medžiotojo nuotaiką. Todėl kuomet sulaukė dar vieno komentaro į savo pusę, jis viso labo susikišo minėtą daiktą atgal į savo, medžiaginės striukės, vidinę kišenę. Žvilgsnis susidūrė su kalbančia, kuomet jis visgi privertė save prasižioti, komentarui, kuris neatskleidė per daug tiesos, kurios gali būti kad ji taip norėjo:
- Ji verta, tiesiog. Šios apyrankės savininkė jau seniai yra nesąžiningai žuvusi, o aš kantriai laukiu kada ji pasiims mano nieko vertą gyvybę pas savęs, kad ir kur būtu. O tai, tai tiesiog smulkmena, kuri man primena apie praeities klaidas, kurių stengiuosi nebe pakartoti. Bet tu teisi, tai ne tavo reikalas. - Įtraukdamas oro į savuosius plaučius, bei pasistengdamas užlaikyti įkvėpimą, neišpučiant jo atgal, te pratęsia:
- Atleisk, aš niekam tikęs pašnekovas, todėl savo ir mano labui, verčiau net nesistenk. - Kalba nutrūko tuomet, kai kūnas savaime sureagavo į triukšmą, kuris pasigirdo prie lauko durų. Atkreipdamas dėmesį į tai, kad čia pasirodė žinomas asmuo, sukandęs dantis, medžiotojas, net nesvarstydamas sugriebė taurę, jos turinį supildamas sau į burną. Skonis niekuo nesiskyrė nuo įprasto, greičiausiai dėl to, kad tai, ką barmenė supylė į jo taurė neturėjo per daug aštraus specifinio skonio. Todėl jis negalvodamas sužaidė jos žaidimą, o to priežastimi buvo nemalonus dviejų asmenų susitikimas vienoje vietoje. Įsistebėdamas į daktarą, kuris atsisėdo nuošaliau, pasisako už baro esančiai moteriai:
- Įrašyk į mano sąskaitą, tai mažiausia ką galiu padaryti. - Suimdamas butelį, kuris buvo pastatytas specialiai jam, pasistengia apsimesti kad net nepastebėjo čia pasirodžiusio asmens. Galu gale, buvo aišku, kad ne vienam iš čia pasirodžiusių nebuvo malonu matytis, net netyčiom.

- Man nereikia tavo statymų, todėl verčiau susikišk tai sau į užpakalį. - Prasitardamas kaip tik tuo metu, kuomet buvo susakytas pasiūlymas išgerti, iš savosios piniginės išsitraukia reikiamą sumą su procentais, bei pameta pinigus ant stalo. Vyriška garbė neleido jam net kontaktuoti su šiuo asmeniu per visus tuos metus, pradedant nuo dienos, kuomet negailestingai žuvo jo paties gyvenimo antra pusė. Pagiežinga išraiška niekur nebuvo dingusi, kuomet daktaras suėmė taurę keliais pirštais, bei pritraukė prie savo lūpų. Nugerdamas dalį kartaus ir tuo pačiu metu svaiginančio gėrimo. Neketindamas čia praleisti per daug laiko, mirtingasis te troško greičiau baigti gėrimą, bei nutraukus vakaro planus išeiti atgal į savuosius namus, kur jo laukė auklė prižiūrinti jo dukterį. Taip ir būtu nutikę, jei ne jo akyse už baro stovėjusi moteris imtu flirtuoti su medžiotoju. Niekuomet nesuvokdamas kas per velnias yra tas Winchester'is kad pasiima viską, kas jam net nepriklauso. Pasigirsta skardus prunkštelėjimas, kuomet jo atminty pasirodo tam tikras dialogas, kurį jis atsitiktinai nugirdo, prieš tai kai jo sužadėtinė iškeliavo į pomirtinį pasaulį. Neigiamai supurtydamas galvą, daktaras mikliai išgėrė likusį skystį taurėję. Jis nebuvo valgęs nuo vakar dienos, o vėliau ilgą laiko tarpą praleidęs dirbęs tiek fiziškai tiek emociškai. Todėl nieko nuostabaus, kad alkoholis greitai sumaišė jo sveiką protą, išprovokuodamas atitinkamą komentarą: - Turėjau paleisti tau kulką į tarpuakį, kuomet sužinojau kad taip ir nepasitraukei iš jos gyvenimo. - Pasukdamas akis į pašnekovą, lyg tarpo kitą ko pratęsia: - Todėl dabar įsivaizduok, kaip šlykštu sėdėti netoli tokio mėšlo gabalo kaip tu. Jei ne tu ir tavo susimovusi šeimyna, kurią man pastoviai tekdavo traukti iš mirties nagų, mano Rosie dabar būtu gyva. Tikiuosi esi patenkintas, laimėjai.