Skersgatvis prie baro

BABY, THIS IS WHERE YOU WANNA BE AND THIS IS WHERE YOU RUN AWAY. ft. Thor Geminus (theme)
Prabėgo dar keli mėnesiai, tuščiai sugaištas laikas, kuris taip ir nesuvedė Lianos su jos biologiniu tėvu pokalbiui, kuris jau seniai atrodė neišvengiamas. Kiekvieną kartą, kuomet ji atsidurdavo pakankamai arti Sebastian‘o, nutikdavo kas nors, kad jos „prisipažinimą“ paversdavo tik menka problema, tarp to liūno, kuriame buvo paskendęs jis. Galiausiai tamsiaplaukė netgi liovėsi stengtis. Ambrose šeima iš tikro buvo unikali savo sudėtimi, peripetijomis kurios vyko pastoviai ir kuo visą tai baigdavosi. Ilgai palaikytas bendravimas su Elissa taip pat nutrūko, mat jauna moteris tapo okupuota motinystės magija, bei tuo, kad Sebastian‘as visuomet buvo šalia. Nelindo, nesikišo ir net neketino piršti savo nuomonės. Galu gale, šiame gyvenime nenutinka nieko be reikalo, viskas turi savo paskirtį ir savo būtinumą. Stengėsi kaip galima daugiau laiko atiduoti savo asmeniniam gyvenimui, kuriame taip pat trenkė griaustinis. Tiesą pasakius, nieko nuostabaus, bet vis vien nemalonu (flashback bus any time soon). Sunkus vakaras: garsus riksmas, lengvas suvaržymas, dūžtančių stiklinių objektų atgarsiai, per grindis byrančios šukės ir galiausiai stiprus trenksmas lauko durimis. Tokiomis natomis buvo pradėtas vakaras, iš kurio Liviana Varias, arba šiais laikais geriau žinoma kaip Liana Rivas, stengėsi pasprukti. Sunku pasakyti kokios stiprios emocijos slėgė jos tobulai sulipintą, graikiškas šaknis turintį kūną. Norėjosi pradėti sielotis, šaukti, ar velniai griebtu sudrebinti žemę po kojomis, kad galiausiai pavyktu bent akimirkai pajusti palengvėjimą. Žinoma ji nepadarė nieko ekstremalaus, dievai mato, ji pasielgė netgi šiek tiek paikai, kuomet vietoje to kad suimti save į rankas, bei nesiimti radikalių priemonių, tamsiaplaukė sustabdė save prie lokalaus baro. Nebrandus pasirinkimas, reikėjo nusisukti ir eiti atgal, praeiti pro šalį, daryti bet ką, kad tik neužeiti vidun. Kažkas, kas priminė vidinį balsą, tiesiogine to žodžio prasme paskatino graikę patekti į vidų. Vidaus aplinka buvo pakankamai tamsi, ir vienu metu Liana netgi privertė save šyptelėti, dėl banalaus savęs sutapatinimu su pavadinimu pastato, kuriame radosi. „Black Widow“, kad ir kokia sudėtinga buvo šios gražuolės istorija, ji visgi du kartus buvo „pažadėta“ tam tikriems vyrams, kurie galiausiai mirė. Ir ji vis dar buvo čia, vis dar buvo gyva ir pasiruošusi bet kam, ką tik likimas šiai ketino pamėtėti. Prie blankaus apšvietimo, jos vilkėta tamsiai bordinės spalvos , pakankamai atvira tiek iš krūtinės, tiek iš nugaros pusės, prie kūno prigludusi suknelė beveik atrodė kaip juoda, o sidabro atspalvio prabangūs aukštakulniai, beveik balti. Praeidama pro akivaizdžiai apgirtusius žmones, Rivas užsiėmė staliuką prie baro, už kurio tuo metu dirbo maloniai nusiteikęs barmenas. Toks buvo jo darbas, klausyti, pilstyti gėrimus kai to yra prašoma, prižvelgti tvarką ir kai reikia iškviesti taksi automobilį. Dialogas su barmenu netrūko ilgai, pakankamai ilgai, kad tamsiaplaukė spėtu užsisakyti dvigubą viskio be toniko. Nežaidė su moteriškais gėrimais, ir tiesą pasakius, paskutinę akimirką nusprendė, kad „buvo nebuvo“, bet šiandien namo, ten kur pasiliko Asmodeus, sugrįš girta ir nesusireikšminusi. Lengvas planas, ir galima sakyti kad dar lengviau įgyvendinamas, mat Liviana buvo ganėtinai liesa, o tai reiškia kad jos tolerancija alkoholiui, nebuvo ypatingai gera. Taip ir būtu praleidusi savo laiką, mat pažintims iš kart atsakydavo kategorišku „ne“, iki akimirkos, kuomet jos žvilgsnį prikaustė visai netoliese buvęs šviesiaplaukis. O tiksliau... Liviana nei pati nesuprato, kad tam tikra prasme pakankamai dviprasmiškai ėmė stebėti tai, kaip nepažįstamas vyras liežuviu tarp lūpų sukioja dantų krapštuką. Plaučiuose išlaikytas oras, geidulingai prasprūdo pro jos putlias lūpas, kaip tik tuo metu, kuomet burtininkė iltiniais dantimis prikando savo apatinės lūpos šoną, arčiau kampučio. Pavymui šiam veiksmui, ji visgi suprato kaip tai netinkamai atrodo, todėl vos pastebimai supurčiusi galvą, nusuko akis nuo nepažįstamojo, bandydama mintyse pačiai sau priminti, kad tai kas nutiko namuose, toli gražu nesuteikia jai preteksto elgtis kaip nors kitaip, nei prieš tai. Tačiau, ponas „stiprusis alkoholis“, yra nelabai tinkama draugija, kuomet tiksliai nežinai kaip turi elgtis, ir kodėl elgiesi priešingai, nei kad iš tiesų turėtum. Iš šono pasigirdęs žemas vyriškas balsas, privertė jau pagreitį įgaunančią tamsiaplaukę suklusti. Neskubiai, ji pasuko savo tamsias it anglis akis į šalia atsidūrusio stipraus stoto vyrą. Balti marškinėliai, džinsai ir ant viršaus užmautas klasikinis paltas, tikrai paryškino jo dailiai sudėtą kūną. Vos praskleidusi savo lūpas, ji užtikrintai, tačiau kažkodėl šiek tiek suplonintu balsu tarstelėjo. – Amm, ne. Esu tikra kad mano atmintis yra puiki, todėl nemanau kad prieš tai mes buvome kur nors susitikę.
Atsakomas jo klausimas privertė Sevastianos Varias pirmagimę dirstelėti į trečią, ir dar neišbaigtą savo taurę. Laukė tik du pasirinkimai: maloniai pasakyti kad vyras toliau eitu savo keliais, arba sutikti. Tikriausiai nereikia labai daug spėlioti, tam kad suvokti kad šiandienos dienos aplinkybės, bei vienišumo jausmas, paskatino Livianą pasirinkti antrą variantą. O ir galu gale, jis negalėtu padaryti nieko blogiau, ką jai buvo padaręs Chariton‘as. Ir kas galėjo pagalvoti apie tai, kad visai netrūkus paaiškės, kad nuo tam tikrų sąsajų pasprukti paprasčiausiai nėra įmanoma. Žinoma ji sutiko, o tam kad dar labiau pabrėžti tai, kad elgėsi iš tiesų visiškai priešingai, nei jai yra tipiška, vienu dideliu gurkšniu ištuštino savo turėtos stiklinės turinį. Susiraukė nuo deginančio alkoholio poveikio, ir tokiu būdu leido suprasti, kad su pasiūlymu sutinka. Jis atsisėdo šalia, ji palinko arčiau, nuoširdžiai pasiduodama koketavimo žaidimui. Laikė sukryžiavusi savo ilgas kojas, kartas nuo karto lietė savo anglies juodumo plaukus, juos arba atmesdama už nugaros, arba tam tikrą sruogą užsikišdama už ausies. Bendravimo metu, kuris pasirodė be galo lengvas, nevengė ir dviprasmiškų prisilietimų prie priešingos jos lyčiai atstovo kelio, lyg ir pritardama tam, kas buvo kalbama. Kad ir kokią ilgą gyvenimo patirtį, negerą patirtį turėjo, šiuo metu nesugebėjo pastebėti tai, kad Geminus elgėsi visiškai nenatūraliai, ir netgi į tam tikrus jos skleidžiamus flirto signalus, išreiškė menką susierzinimą. Ji jautėsi tarytum būtent šią akimirką buvo laisva, tam tikra prasme, apsimetė kita asmenybe, kuri buvo verta atsipūsti, apie nieką negalvoti ir paprasčiausiai pasiduoti vienai nelemtai akimirkai, už kurią paskui gali būti ir kiek gėda.


I'M SLIPPING INTO THE DEEP END I CAN'T CATCH MY BREATH. ft. Thor Geminus (theme)
– Rimtai? – Tamsiaplaukės akių plyšiai kone iš karto įgavo labiau „lapišką“ siauresnį linkį, kuomet gerą valandą kompaniją palaikęs vyras nusprendė kad šis vakaras turėtu pasibaigti ankščiau, nei ji nebe sugebės suvaldyti savęs, bei paprasčiausiai prisnus tiesiai čia, prie stalo, kuris vargu ar būtu labai patogia nakvyne tokiai moteriai, kaip ji. Juk vien iš aprangos, jos elgsenos ir tos pačios akivaizdžiai išsilavinimą išduodančios kalbos, buvo galima suprasti kad Rivas toli gražu nėra labai paprasta, tipinė panašių vietovių lankytoja. Kitą vertus, jis buvo teisus. Dar viena taurė, ir viskas galėjo pasibaigti ir dar nemaloniau, nei miegas ne namuose, ant lovos. Atmestinai pavarčiusi akis, ji pasistengė nuo kėdės pakilti pati, tačiau kūnas atrodė kad tapo toks sunkus, kad tokio paprasto dalyko padaryti savarankiškai nepavyko. Ir nepaisant akivaizdaus girtumo, ji tikrai kad neketino pripažinti esti nesugebėtu nusigauti iki namų „in one peace“. Tuo labiau, Geminus čia pat pasisiūlė palydėti Livianą iki viešojo transporto, kuris galiausiai šią nugabentu ten, kur jai atrodytu saugu. Prabilęs barmenas, atgal sulaukė pamosavimo ranka. Ir nesvarbu, kad žvelgiant iš šalies, jis greičiausiai buvo vieninteliu, labiausiai susirūpinusiu individu, kuris nenorėjo kad tokia daili moteris paskui imtu mirgėti laikraščiuose kaip prievartos auka, arba dar baisiau, atrastas nežinomas, laikinai iki tapatybės nustatymo užvadintas „Jane Doe“  vardu kūnas.
– Viskas gerai. Net jei dabar taip neatrodo, aš galiu savimi pasirūpinti... – Švelniai tariant, tokius žodžius būtu galima pavadinti padėties neįvertinimu. Ypatingai todėl, kad netgi pakilti nuo kėdės, be tam tikros atramos, tamsiaplaukė paprasčiausiai nesugebėjo. Ir visgi, kad ir kokias mintis ji būtu galėjusi prisileisti toliau, tai kas nutiko, galiausiai pribloškė juos abu. Leisdama kad šviesiaplaukis lydėtu ją, laikydamas už liemens, stengėsi suvaldyti galvos svaigimą, kuris atrodė tai akimirkai buvo tapęs opiausia nemirtingos moters problema. Gašlūs, nepažįstamų žmonių komentarai, švilpimas ir to paties Thor‘o reakcija, šiek tiek privertė ją atsitokėti. Akimirkai, apsvarstant tai, kaip galėtu pasibaigti šis, dviejų visiškai nepažįstamų asmenų, susitikimas. Nebuvo tiek „apdujusi“ kad nepastebėtu, esti jie ėmė eiti priešingai nuo kone prie baro stovinčių taksi automobilių. Liviana nesipriešino, atvirkščiai, netgi paleista, ir netrūkus grubokai suimta už rankos, ji klusniai pėdino paskui. Tai buvo žaidimas su ugnimi, kuriam ji toli gražu nebuvo pasiruošusi. Ji netgi kikeno, įsivaizduodama kad tai yra gana linksma. Kad linksma yra tai, kad stipriai maudė pėdas, ir ji nelabai rangiai ėmė šokčioti pirmiausia ant vienos kojos, vėliau ant kitos, kad galėtu nepatogius aukštakulnius nusiauti. – Luktelėk, sustok trumpam. Man sunku pasivyti...
Jau pakeliui beveik neapšviesto šaligatvio, ji taip ir neparodė pasipriešinimo, atvirkščiai, imdama kiekvieną, net menkiausią veiksmą, priimti kaip savotišką žaidimą, kaip nuotykį, kurio geidė pati. Būtina pabrėžti tai, kad Liviana nebuvo jauna ir naivia mergaičiuke, kuri nesuprastu kur link ėjo visas veiksmas. Ji nepagalvojo tik apie vieną, kad Thor‘o ketinimai buvo priešingi tiems, kurie tuo metu sukosi jos mintyse. Grubiai įtraukta į neapšviestos gatvės plotą, bei beveik tuo pačiu metu aršiai pastūmėta link artimiausios plytų sienos, ji nedvejojo ne vienos akimirkos. Aukštakulniai, kuriuos laikė nemirtinga burtininkė išslydo iš pirštu, garsiai kulniukais susitrenkdama su drėgnu nakties asfaltu. Dar viena akimirka, ir ji žengė lentingą žingsnį link nepažįstamojo, užtikrindamai užkeldama savo rankas ant jo kaklo šonų, sprando. Taip pat užtikrintai, tarytum būtu visiškai laisva, bei būtent jo dėmesio ištroškusi būtybė, prigludo artyn. Visa savo fasadine dalimi jautė jo kūną, tuomet, kai priglaudė savo lūpas prie jo, paskatinančiai šlapiam, ne visai tvarkingam bučiniui. Praskleistos jos lūpos, degte degė noru liežuviu susiliesti su jo burna, pajausti tą „pirmojo bučinio“, susimaišius dviejų asmenų seilėms, dilgčiojimą. Jei jis būtu apglėbęs ją rankomis, būtu pajutęs kaip jos liaunas kūnas ima skleisti malonias vibracijas. Tačiau, priešingai nei to galima tikėtis, vyras stipriai sučiaupė lūpas, kategoriškai atsisakydamas atsakyti į bučinio. Atsitraukė, neslėpdama akivaizdaus sutrikimo savo mimikoje. Tą akimirką, kuomet jis net nespėjo prasižioti kalbai, ji jau norėjo prasmegti skradžiai žemę, jautė gėdą ir didžiulį pasimetimą. Tikriausiai dar ilgai nebūtu drįsusi pažvelgti į jo pakankamai šviesias akis, jei ne dar kartą pakartoti žodžiai, reiškiantys kad ji turėtu jį pažinoti. Apėmė didžiulė pykčio banga, galbūt iššaukta būtent to nemalonaus jausmo, kuomet buvo tiesiogine to žodžio prasme, žaibiškai atstumta.
– Kodėl tu užsivedei, kaip užstrigusi plokštelė? Aš niekada ankščiau nesu tavęs mačiusi! – Netikėtai sau pačiai, tamsiaplaukė pakėlė balsą, kuris tam tikru metu, nuskambėjo neužtikrintai ir šiek tiek stingstančiai. Pasišlykštėjimas, ir toks pat gilus sutrikimas buvo matomas iš jo išraiškingų bruožų veide. Ir akimirka, kuomet vyras ėmė valytis savo lūpas, tarytum jos intymumą nešęs prisilietimas buvo jam be proto nemalonus, ji stipriai suspaudė žandikaulį. Tai buvo ją žeminantis gestas, ir daugiau to kęsti tamsiaplaukė neketino. Pasilenkusi, ji suėmė savo batelius, akivaizdžiai parodydama kad neketina daugiau čia pasilikti, ar tuo labiau kalbėti apie tai kas nutiko vos prieš daugiausia minutę.  Pasišlykštėjimas, ir toks pat gilus sutrikimas buvo matomas iš jo išraiškingų bruožų veide. Ir akimirka, kuomet vyras ėmė valytis savo lūpas, tarytum jos intymumą nešęs prisilietimas buvo jam be proto nemalonus, ji stipriai suspaudė žandikaulį. Tai buvo ją žeminantis gestas, ir daugiau to kęsti tamsiaplaukė neketino. Pasilenkusi, ji suėmė savo batelius, akivaizdžiai parodydama kad neketina daugiau čia pasilikti, ar tuo labiau kalbėti apie tai kas nutiko vos prieš daugiausia minutę.  
– Subingalvis. Negaliu patikėti kad iš viso sugebėjau pasižiūrėti į tavo pusę. Užsikišk ir nesiartink daugiau prie manęs. Negaliu patikėti, dar tokio lygio absurdo nebuvau patyrusi... – Nervingai kilstelėdama ranką, ji kelių pirštų pagalvėlėmis perbraukė per savo kaktą, ant kurios buvo galima užčiuopti streso sukeltus šalto prakaito lašiukus. Ketino pasitraukti, netgi žengė kelis žingsnius toliau nuo sienos, toliau nuo jo. Geminus nesiliovė kalbėti, ir tam tikra jo kalbos dalis, privertė Livianą sustingti. Stovėdama atsukusi jam nugarą, ji susikaustė, kuomet išgirdo savo kadaise mylėto, o vėliau daugiau nei du tūkstančius metų niekinto vyro pavardę. Galiausiai buvo paminėtas ir jo vardas. Nemirtingoji ragana sumerkė akis, užlaikydama orą. Nebuvo užtikrinta tuo, kad derėtu atsisukti veidu į vilkatą, galu gale, vien mintis apie tai kad Chariton‘as nėra galutinai sunaikintas, vertė prisiminti kiekvieną akimirką, kiekvieną priežastį, kodėl norėtu kad jis kentėtu, kad ir kokiame pragaro katile dabar virtu. Suspaustas, „surakintas“ žandikaulis dar stipriau įsitempė, kuomet, ji visgi pasiryžo dar kartą pažvelgti savo baimėms ir paniekai į akis, kuomet pasisukdama ant kulniuko, įsmeigė žvilgsnį į Chariton‘o sūnų.
– Sveikinu, esi labiausiai nieko verto šliužo sūnus. Nesuprantu tik tavo rolės tame, čia dar vienas jo sadistiškas pasišaipymas, žaidimas? Bandymas priminti, kad net po mirties, jis visuomet bus kažkur netoliese? Paklausyk manęs įdėmiai. Laikykis kaip galima toliau, nes man ranka nesudrebės sunaikinti jį, bei kiekvieną jo pakaliką, dar kartą. OK?
„...tavo sūnus“ ant viršaus ištarta frazė pribloškė dar labiau, nei tiesa, kurios Liviana žinoti nenorėjo. Nenorėjo prisileisti net minties apie tai, kad šis montras, šis padaras dar gali būti kažkur netoliese, bet kokia forma, bet kokiu pavidalu, netgi minimaliomis DNR dalelėmis priešais stovinčiame vyre. Prunkštelėjo, akivaizdu kad nesugebėdama iš savęs išspausti netgi minimalaus atsakymo. Pabandė paneigti jo pareiškimą galvos supurtymu, vietoje to, pavyko parodyti kažką neužtikrinto.  
– Šlykštus melas! Mano ir to padugnės sūnus yra seniai miręs. – Liviana nebuvo tikra, kaip iš tiesų susiklostė jos vienintelio sūnaus gyvenimas. Tačiau dieną, kuomet buvo priversta jo išsižadėti atsiminė taip, tarytum ji būtu nutikusi dar vakar. Atsiminė jo šiltą kūnelį, susukta į šilumą išlaikančią, paprastą medžiagą, jo ramų veidelį, neįtarianti apie mirtį nešantį jo paties tėvo troškimą, apie tai, kad pasilikdama jį, ji nesugebėtu jo išsaugoti. Pamena ir išsirinkto pirklio žmonos rankas. Šiek tiek kaulėtas, ir pavargusias nuo pastovaus darbo, rankas, kurios perėmė iš jos tą mažyti, niekuo kaltą berniuką, bei auksinių monetų maišelį. Ji atsimena kaip plyšo širdis, žinant kad tai buvo paskutinis kartas kuomet matė savo Cato. Atsimena kiek stiprybės ir paniekos turėjo suturėti savy, kad būti gera žmona savo vyrui, apgaunant jį, esti savo pačios rankomis nutraukė jų vienintelio vaiko gyvybę. Ji nebuvo tikra, kad Cato išgyveno iki orios senatvės, nebuvo net tikra ar jis paveldėjo jos kraujo linijos magiją. Tačiau tikra buvo tik dėl vieno, jis buvo normalus, mirtingas žmogus, nieko bendro neturintis su ta tamsa, kuri gaubė Liviana tiek iš Ambrose, tiek iš Geminus pusių.  Net jei ji prabilo užtikrintai, abejonės sėkla buvo pasėta, giliai ir žaibiškai imdama leisti šaknis. Kas jeigu, nespėjęs apsvaigti nuo didžiulės galios troškimo, jis žinojo apie tai ką buvo padariusi jo žmona. Kas jeigu, jis susirado Cato ir dabar priešais stovi jos sūnus, kuris kaip ir Salonina buvo užšaldytas laike iki tam tikros akimirkos, akimirkos kuri galėtu turėti kažką bendro su paskutiniais įvykiais Geminus egzistavime? Kas jeigu, jis trokšta eiti tėvo pėdomis, ir sugriauti pasaulių pusiausvyrą, iškeliant praragą į paviršių? Ne, tai, dar didesnė absurdo viršūnė. Kad ir kokiame sumautame gyvenime egzistuotu, matydama savo vaiką, sugebėtu jame pažinti dalį savęs. Dalį tos šviesos ir teisingumo, kurio stengėsi laikytis visą savo egzistavimą, neleidžiant blogiui laimėti. Ir tos dalies čia nebuvo. Liko tik vienintelis būdas įtikinti save pačią tuo, kad šis asmuo, pristatantis save jos vaiku, yra apsimetėlis. Rizikingas žingsnis, ypatingai nežinant kiek atspari fiziologiniai mirčiai dabar yra pati. Sumažindama atstumą, ji stengėsi judėti neskubriai, tam kad nesudaryti per didelio įtarimo. Galu gale, negalėjo sau leisti kad kažkoks apsimetėlis imtu ir tryptu jos praeitį, arba bandytu sujaukti jos mintis, arba dar blogiau, pratęstu savo biologinio tėvo pradėtą kelią. Sustodama pakankamai arti Thor‘o, Liviana staigiu mostu, savo batelio dėka nuo žemės atspyrė kažkokį surūdijusį plono cilindro formos gelžgalį, iš visų turimų jėgų įsmeigdama jį į vyro pilvo ertmę, ten, kur randasi kepenys.

Nice try, baby. ft. Liana Rivas (theme)
-Auch,-istaria tai taip, tarytum moteris butu jam stipriai ignybusi. Jo israiskoje atsispindejo pasipiktinimas bei nuostaba del tokio paiko grazuoles ejimo. -Not cool, baby,-atrodytu isizaides jis neigiamai papurte galva. –Ka tokio tau padariau, kad nusipelniau… sito?-giliai atsiduses sulaike kvepavima bei vienu truktelejimu pasalino svetimkuni lauk. –Tikiuosi dabar jautiesi kvailai… Mane ka, tai turejo… nuzudyti?-atrode nuosirdziai sutrikes. –Zinai…-lengvai ismeta kruvina gelzgali I ora, o veliau graksciai ji sugauna. –As tikejausi tai padaryti civilizuotai…-ir kai mergina maziausiai to tikejosi, pastumia ja sienos link. Apskaiciuoja savo jega jos nesuzeisdamas, taciau jo rankoje lieka josios delninuke. Po viena isima is jos telefona, kuri atsainiai pameta jos link per daug nesuinteresuotas ar si ji pagaus ar ne. Galop jo pirstai nedideleje silku isklotoje ertmeje atranda tai ko ieskojo – vairuotojo pazymejima. –Livijana Rivas…-sumurma sau po nosim ir atmintyje is kart smesteli jo pokalbis su Silas Ambrose. -…jis buvo pametes galva tik del vienos moters… tos moters vardas – Livijana Rivas.
-Fuck you, Silas’ai…-sumurma sau po nosimi akivaizdziai sutrikes. Jo zvilgsnis nutolsta, tarsi vaikinas butu mintimis nukrypes kazkur kitur, kazkur toliau nuo sios vietos. Atsitoketi privercia is ranku pastverta delninuke. –Atleisk… as apsirikau,-atsiprasymas sio vyro lupomis nuskamba nenaturaliai. –Buvau tikras…. Uztikrintas, kad Charitonas,-tevu sio zmogystos jis niekada nepripazino. -<…>buvo tau istikimas,-naturalu pasipiktinimas tamsiaplaukes veide klaidingai interpretaves kaip pagieza del aptarinejamos neistikimybes, jis neigiamai papurte galva, o jo kaktoje isimete keletas nepasitenkinima isreiskianciu rauksliu. –Atleisk, kad turejai tai isgirsti is manes…?-jo teiginys pasibaige klausiamaja gaidele. Nebuvo tikras ka turetu tokioje situacijoje pasakyti. Nebuvo is tu, kurie taikliai skaite moteru emocijas ar teisingai jas interpretavo. Moteriai taip nieko ir nepasakius, eme jaustis dar nepatogiau. –As jo sunus… ta jis pripazino pats, ta viena karta kai buvau su juo susitikes akis I aki… na, gal ir nepripazino, bet ir nepaneige,-izvelges itaruma tamsiose jos akyse jis ir pats pasisiause. –Jei tu ne mano motina, vadinasi jis nebuvo istikimas. Du kart du. Elementari matematika, argi ne?-siuo momentu jis nebeatrode suinteresuotas pasnekove. Pasikase galva, sujaukdamas ir taip ant galvos tvyranti chaosa aka savo plaukus. –Man reikes, kad eitum su manim…-sumurmejo lyg sau paciam, lyg jai. Primerke akis isisteibeledamas kazkur jai per peti. –Turiu dvi teorijas – tas kales vaikas vis dar gyvas arba… tau sitai nepatiks,-piktdziugiskai syptelejo manydamas, kad Liviana kazkuria prasme puoseleja velioniui romantiskus jausmus ar sirdgela del jo netekties. Siaip ar taip, Silas’as nebuvo jo supazindines su tikrosiomis juju santykiu peripetijomis ar santykiu statusu priesais jo biologinio tevo mirti. –Arba jis turejo anksciau manes gimusi vaika, kuris vis dar gyvas!-spragteli pirstais pats nustebes del savo kriminalu narpliotojo igudziu, taciau jo sypsena netrunka apniukti. –Sitoj vietoj tu pradedi strykcioti is laimes, nes tai reikstu, jog tavo sunus tebera gyvas,-nesulaukes reakcijos, kurios tikejosi, jis atsidusta. –Tikrai? Pradedu manyti, kad vienintelis tavo pulsa paspartinantis dalykas yra zmoniu durstymas ivairiais gelzgaliais,-koja paspiria netoliese gulejusi ir neseniai jo viduje pabuvojusi ginkla. Sypteli, izuliai, flirtuojanciai, taciau tuo paciu ir erzinanciai. –Hey… no judgment here,-pasisaipo patraukdamas netoliese priparkuoto savo automobilio. Zinojo. Buvo tikras, kad moteris paseks is paskos. Geltonos spalvos McLaren P1 tikrai trauke aki. Savotiskai tiko savo savininkui, kuris taipogi mego demesi, greiti ir lengvai prieinamas moteris.

Ilipo I atomobili, uzvede varikli ir visai neskubedamas eme jungineti radijo kanalus ieskodamas ko nors lengvai klausomo. Ne nezvilgtelejo i galini veidrodeli. Jei k air zinojo apie moteris, tai TAI, jog jos yra smalsios. Ji neatsisakys jai pameteto siulo galo. –Hm….-eme niuniuoti ieskodamas dantu krapstuko, kuri zinojo, buvo isitikines, kad turi kazkur… kazkur cia pat… -Po velniu,-kruptelejo netiketai uzsitrenkus keleivio durelemes. Ji neatrode pateninta. Jis syptelejo. –Tikiuosi neesi elergiska sunims,-tarstelejo, taciau tai vargu ar buvo atsakymo reikalaujantis klausimas. Veikiau – teiginys. Faktas, jog ten kur jie vaziuoja, bus ir jo mylimas augintinis.
Keliones metu jo veidas apniuko. Jis nebuvo snekus. Tiesa pasakius, apskritai nepratare ne zodzio, kas veikiausiai vare pakeleive is proto. Siaip ar taip, avantiura, kurios emesi Liviana neapsiejo be rizikos. Jis – nemirtingas, visiskai jai nepazistamas, o blogiausia – su Charitonu susijes – tipas, vezesi ja nezinoma kryptimi, i prasta reputacija pasizymincia Nju Jorko dali, masina, kuri is pirmo zvilgsnio… turejo buti vogta. Juk tai, kur jis gyveno, kaip rengesi tikrai nesutapo su vairuojamo automobilio marke. –Apsiekime be viso sito,-sustabdes ryzkiaspalvi McLarena jis atsiduso. Sueme vaira bei padare menkute pauze. –Mano motyvai… tai mano asmeninis reikalas. Kaip ir tai, kodel pati, savo noru turejai su tuo isgama kazka bendro. Matai, mano saitai su juo… biologiniai,-skestelejo rankomis, truktelejo peciais. Jo tonas buvo sarkastiskas, o lupu taip ir neapleido ta ‘’draugiska’’ sypsenele. Zinojo, kad elgiasi it stuobrys. Galbut todel, sustabde save nuo karstakosiskesniu komentaru nusukdamas galva i lango puse. Giliai ikvepe. –Jei tau taip svarbu zinoti… Noriu zinoti kas po velniu manes laukia. Man nereikia jo galiu, jo sebru. Apskritai – nenoriu su juo tureti nieko bendra. Bet stai mano ‘’drauguzis’’ Silas’as yra isitikines, kad Charitono mirtis anaiptol nereiskia, kad viskas baigesi. Jis isitikines, kad jo ‘’legacy’’ ir toliau gyvuos. Todel,-atsiseges dirza jis be jokio perspejimo ima ropstis lauk is automobilio. –<…>man idomu…. Kur nutekejo tos nelemtos galios. O kadangi tu mielasirdingai sutikai man pagelbeti…-palauke kol ir josios dureles trinktelejo. –Tikiuosi, kad sugebesi nuvesti mane prie tikrosios mano motinos,-paskutini savo sakini vyras veikiau sumurmejo. Neatrode suzavetas minties, kad viskas ka is tiesu zino, tai kad nezino absoliuciai nieko.
-Ei, ei,-vos izengusi pro duris ji pasitiko grazuolis, baltai pilksvas suo. Caktelejo liezuviu duodamas savame kailyje netverianciam gyviui sekti is paskos. Pakeliui i virtuve, kuri nuo saliono nebuvo atitverta jokiomis sienomis, nusispyte batus, kuriuos tiesiog paliko viduri kambario. –Tam, kad nustatytum jos buvimo vieta… tau reikes kokiu priemoniu?-kreipesi I viesnia, kuria taip ir buvo palies tarpduryje. –Se…-iberes augintiniai maisto, emesi vandeniu pildyti jos vandens dubeneli. Stebint is salies, galejo pasirodyti ironiska, kaip toks storzieviskas siknius su sunimi elgesi it si butu jo vaikas. –Kas?-pastebejes, kad viesnia apziurineja jo gyvenamaja erdve, jis surauke antakius. Atsainiai uzkiso pusilgiu, i visas puses styranciu plauku sruoga sau uz ausies. Staiga pasijaute… smerkiamas. Reikia pamineti, kad vietos cia tikrai stigo, beto kai kurias lentynas neabejotinai denge ne toks ir plonas dulkiu sluoksnis. –Prisesk… ?-liepiamaja intonacija siek tiek susvelnino zodzio pabaigoje ibrukta klausiamoji gaidele. Uzkaites virduli netruko paruosti puodelio juodos kavos. Nebuvo uztektinai svetingas, kad psaidometu ar dama kava geria su pienu ar cukrumi. Viso labo padejo puodeli priesais, su savimi taip pat atsinesdamas pustusti viskio buteli. –Neisizeisk, bet ten bare neatrodei uztektinai blaiva, kad vairuotum. Nezinau kaip ten su magija, bet manau, kad ant sluotos irgi nebutum sedus pries tai bent kiek neprasiblaivius,-kreivai syptelejo. Akivaizdziai trauke burtininke per danti. Sofa buvo gan zemai, todel atsisedes ant kedes, prie pat rasomojo stalo jis i ja ziurejo kiek is auksciau. O tai savaime attidenge jam is ties akiai malonu vaizda i josios iskirpte. Prunkstelejo, taciau nieko nepasake. Kiseneje netruko susizvejoti iPhono sim kortelei isimti skirtos ‘’adateles’’. Bakstelejo ja sau i pirsta, kuri is kart atkiso jai pries nosi. –Ka? Neuzteks?

YOU CAN'T FALL ASLEEP BECAUSE REALITY IS FINALLY BETTER THAN YOUR DREAMS. ft. Thor Geminus (theme)
Surūdijusio geležinio cilindro dėka sudraskytas odos audinys išstūmė iš organizmo vos keleta stambių lašų kraujo, kuris ne visai tvarkingai atgulė ant tamsiaplaukės rankos odos. Nerviniai receptoriai iš karto identifikavo vidaus skysčio nenatūralią padidintos temperatūros šilumą, kas tik patvirtino esti nepažįstamasis nėra tiesiog paprastas žmogus. Tai nebuvo ėjimas, kurį iššaukė pažeminta savimeilė dėl atstumiančio nesusipratimo, tai buvo savotiškas patikrinimas, testas, kurį Geminus išlaikė. Sunku pasakyti kaip siaubingai būtu pakrypę įvykiai, jei priešais esantis asmuo visgi būtu Varias – Geminus santuokos ir pakankamai ilgai trūkusių santykių rezultatas. Liviana puikiai suvokė kad sunaikinti Chariton‘ą galutinai, yra veikiausiai nepasiekiamas dalykas, kažkokiu būdu jis sugeba egzistuoti net tuomet, kai neturi fizinio pavidalo. Jis yra pavojingiausias asmuo, labiausiai „nuo proto nušokęs“ išpera, kokį tik savo gyvenime buvo sutikusi daugiau nei 2000 metų egzistuojanti burtininkė. Siaubingiausia buvo tai, kad ji būtu „išlaisvinusi“ savo pačios sūnų nuo gyvenimo, jei tik tai suteiktu garantą esti Geminus viską nuodijanti energetika nepasiektu jo sąmonės. Ganėtinai greitai atitraukusi ranką nuo cilindro, kuris liko Thor‘o kūne, ji net nesivargino sumažinti atstumo, kuris tarp jų dviejų, dėl užpuolimo vedusių aplinkybių, buvo ganėtinai menkas. Ir net jei prieš tai serafimo dukters nusiteikimas buvo labiau lengvabūdiškai erotiškai, dabartinis stovis labiau priminė ledokšnio gabalą. Jos tamsiai rudos spalvos akys buvo kiaurai veriančiai įsmigusios į Geminus veidą. Nuolankiai, įdėmiai stebėdama kiekvieną ten esančio raumens sujudimą, stengėsi kaip galima ramiau reaguoti į akivaizdžią pašaipa, kuria vyras suspindo, kuomet pademonstravo tai, kad sužeidimas, kuris būtu pražudęs mirtingą asmenį, jam nesukėlė galima sakyti, visiškai jokios žalos. Tamsiaplaukė be jokios abejonės puikiai suprato, kiek paikai turėjo iš šalies atrodyti toks drastiškas žingsnis, bet, galutinis rezultatas pateisino priemones. Ir svarbiau už tai, šiuo metu nebuvo nieko.
– Jei būtum kilęs iš manęs, tuomet greičiausiai taip. Paklausyk, mano sūnus gimė dar tuomet, kai Charitonas buvo mirtingas žmogus, liguistai ištroškęs galių. Kuriam buvo nesvarbu, kad tam kad įgauti nemirtingumą, jis turės paaukoti savo paties vaiko širdį ritualui, kuris galėjo netgi nepasisekti. Skamba varpeliai? Tai kad esi ne taip paprastai sužeidžiamas, te parodo kad su manimi bendro turi lygiai tiek pat, kiek apskritimas kampų. – Tai, kaip lengvai vilkatas iš savo kūno pašalino svetimkūnį, pamesdamas šį į orą, bei netrūkus sugaudamas, privertė Liviana priimti kiek „kovingą“ poziciją. Dėl kažkokios priežasties, o gal dėl to kad tai būtu tikėtasi iš šviesiaplaukio biologinio tėvo, pirma mintis, kuri aplankė jos protą, buvo smūgis tuo pačiu gelžgaliu, tačiau šį kartą per jos dailią galvelę, nei kad bandymas „pasikedenti plunksnas ir pasirodyti“. Sukando dantis, ir panašu kad tapo kur kas labiau įsitempusi, nei kad buvo prieš tai. Tačiau, nepaisant viso šito, Rivas elgėsi oriai, neparodė kokie jausmų uraganai tuo metu kankino visą jos kūną iš vidaus, gamindami tiek adrenaliną, tiek noradrenaliną, kas didesnėmis dozėmis yra totalus nuodas mirtingam organizmui. Jos širdis kalėsi stipriai, su lyg kiekvienu žodžiu, atskleidžiančiu vis daugiau tiesos, kuri sklido iš priešais buvusio vyro lūpų.
Stumtelėta, ji ir pati tinkamai nesuprato kaip jos laisvoje rankoje laikyta galanterijos detalė, atsidūrė jo rankose, vien smalsumas ir nieko daviau, neprivertė moters imtis priemonių tam, kad atimti iš jo savo nuosavybę. Keista, tačiau turėdama tūkstančius galimybių panaudoti tiek savo kovos žinias, tiek magiškas galias, ji nepadarė nieko. Gal, tokiu būdu ji pati norėjo pasilikti čia, ir leistis būti įklampinama į „nuotykius“ kurie jai nepriklausė? Vienaip ar kitaip, ji pasiliko, ir tuomet kai vyras mestelėjo į jos pusę mobilaus ryšio priemonę, ši atsitrenkusi į jos plokščią, ištreniruotą pilvuką, nugarmėjo žemyn. Iphone aparato stiklas iš karto apsigaubė voratinklį primenančiu peizažu. Pats ekranas ėmė mirgėti visomis vaivorykštės spalvomis, kas išdavė tai, kad iš šio jau nieko gero nebe liko. Iš dalies gerai, net jei Asmodeus ir bandytu ją pasiekti šiuo būdu, paskambinus ir žinoma nepratarus ne vieno žodžio, dabar to padaryti negalėtu užtikrintai.
– Atsiprašau? Ne, tai tikrai nuostabu. Ką būtum daręs jei ant kortelės būtu parašyta „Džozefina Šaldytuvėnson“? Negana to, kad susigalvojai kad neva galiu būti tavo motina, palaikei iškrypėle kuri galėtu bučiuoti savo vaiką netinkamai, ir dar šitai... ...nebuvimas tikram kaip gi aš atrodau ar kuo esu vardu? Na ne, rimtai, nuostabu. – Neigiančiai supurčiusi galvą, burtininkė nusuko akis, suklusdama sekantį kartą tik tuomet, kai buvo ištartas Silvanus Ambrose vardas. Šis vardas nėra labai vartotinas tarp šio laikmečio žmonių, kas iš karto sutapatino įvardinimą su artimu giminaičių, kuris pasirodo kad žaidžia su visų likimais ir toliau, taip pat sėkmingai. Lėtai įtraukdama orą pro nosį, moteris pasistengė pakelti akis į kalbantį.
Pasirodo kad ir to nebuvo gana, mat pasimetimas ir pyktis kuris pirmiausia buvo iššauktas atstumiančiu Thor‘o elgesiu, vėliau palydėtas Silvanus paminėjimu ir galiausiai neteisinga padėties interpretacija, privertė Livianos skruostikaulius nusidažyti nerviniam raudoniui. Jos ir Chariton‘o praeitį galima apibūdinti bet kokiu šio pasaulio žinomu, neigiamumą nešančiu žodžiu, bet toli gražu ne meile ar prie jos prilipinamu nusivylimu. Tapo sunku įsivaizduoti kokią būtent rolę tame sužaidė giminaitis, tačiau kad ir ką jis padarė ar pasakė, tai buvo naudinga tik jam pačiam. Ak, kokia banalybė, „tyli kiaulė, visada kasa gilią šaknį“. Net bandydamas „persimesti“ į teisingumo gretas, vienas seniausių istorijoje magų, ir toliau buvo tamsos apsuptas. Mylinti moteris žinoma kad būtu priėmusi žinią apie vyro neištikimybę, ar nesantuokinius vaikus ganėtinai emocionaliai, pasijaustu išduota, menkaverte. Tačiau tai nieko bendro neturėjo su Liviana. Tik ne dabar, tik ne kontekste, kuriame buvo menamas tas niekaip nenugalimas monstras. Nemalonumą sukėlė vien mintis apie tai, kad dar yra asmenybių, kurie gali manyti esti tarp jos ir buvusio sutuoktinio tebėra gražus ryšis. Akių vokai susiaurėjo, antakiai nusileido ir pats veidas įgavo rūsčią miną. Ji praskleidė savo lūpas, netgi per daug akivaizdžiai pagiežingai perklausdama:
– Buvai užtikrintas dėl ko? Akivaizdu, kad ir kokią informaciją tau suteikė Silvanus, ji nieko bendra neturi su tiesa. Apmaudu, tačiau aš neprivalau tau nieko aiškinti. – Tai kad vyras dar kartą nemandagiai prakalbo ant viršaus, pabrėždamas savo nuomonę, kuri šiuo metu buvo stipriai klaidinga, tamsiaplaukės reakcija persiorientavo į prunkštimą, kuris visai netrūkus susipynė su kikenimu, kuris išdavė tai, kiek apgailėtina ši padėtis atrodė Sevastianos ir Saloninos dukrai. – Susimildomas. Tik nepradėk galvoti, kad tiesa kad esi jo sūnus mane kaip nors žeidžia. Būčiau kur kas laimingesnė, jei šio padaro niekada gyvenime nebūčiau sutikusi. O jei ir būčiau, tuomet iš kart šį pražudyčiau, neleisdama jo nuodams sklisti visus tuos du tūkstančius metų. Akivaizdu kad tu nieko nežinai, tačiau galbūt būtent tai tave ir gelbėja... – Įtarumas visgi buvo matomas Rivas veide, nepriklausomai nuo to, kad ji akivaizdžiai labai abejingai reagavo į tai, kad Charitonas mosikavo savo agregatu kur tik šiam buvo paranku. Jos ir to vyro nerišo visiškai niekas, apart abipusį norą vienas kitą pražudyti. Ji nedrįso abejoti tiesa, kad Thor‘as yra sudėtas iš vilkato DNR, įtarumas labiau atsispindėjo tuo klausimu, ką jis ketino įrodyti, ką ketino pasiekti. Ir jei tai buvo Geminus energetika, visa jo tamsa. Tai te reiškė vieną – priešais stovėjo visai ne seksualiai patrauklus vyras, o sekantis taikinys, kurį teks stebėti, kad nebūtu pradėtas antrasis Geminus viską naikinančios valdžios bumas. Liežuviu perbraukdama per savo lūpas, moteris iš karto atrėmė. – Na taip, pasakei ir prisnigo. Niekur aš su tavimi neisiu. Negana to, ši diskusija ir taip pernelyg ilgai užsitęsė...
Tai tebuvo nieko nelemiantis sutapimas (jei manyti kad viskas kas vyksta aplink mus, su mumis neturi nieko bendra), tačiau visai netrūkus vėlyvos nakties oras tapo apsunkintas, slogus, pasigirdo stipraus griaustinio atgarsis, kuris buvo palydėtas visai netoli nuo kalbančių, tačiau ganėtinai saugiu atstumu, į drėgną asfaltą atsitrenkęs žaibas. Livianos išraiška ir pati povyza nepakito ne per colį. Ji vis dar stovėjo apnuoginta nugara atsirėmusi į raudonų plytų sieną, įdėmiai stebėdama Geminus akis, tarytum būtu bandžiusi jo nutolusiame žvigsnyje pamatyti kažką daugiau, nei šis meistriškai išlaikė savy. Jos nesujaudino net tie žodžiai, kad jo manymu jos sūnus visgi gali būti gyvas. Netikėjo tuo, o po teisybei, netgi buvo beveik tikra kad josios vaikas nugyveno oriai, sukūrė šeimą ir mirė nuo senatvės. Na, kokios ten senatvės, jei tų laikų vidutinis išgyvenamumo amžius nebuvo toks ir didelis: prasta higiena, medicinos žinių nebuvimas ir kiti aspektai. Jos nejautrumą jo žodžiams, nebuvo sunku praleisti pro akis, ir žinoma vilkatas tai pastebėjo. Negana to, nesusilaikė nepakomentavęs.
– O ko tu tikėjaisi, esu kario dukra, ir visą savo gyvenimą sekiau jo pėdomis. – Gal ir ne visai teisingai, tačiau būtent šiais žodžiais tamsiaplaukė graikė nusprendė apibūdinti savo atsaką į jos interpretaciją, kurią išsakė nepažįstamasis. Ir WTF?! Visiškai nespecialiai ir netgi kiek neapgalvotai, ji leido savo veide pasirodyti menkai šypsenai. Kuri pradingo taip pat greitai, kaip ir smegenys pagaliau palietė informaciją, kad Charitonas gali būti gyvas. Ne, ji nesvarstė galimybės, kad galios, energetika kurią jis savy kaupė, perėjo kam nors kitam. Tačiau kad jis išgyveno, šitai atrodė gana realu. Kadaise surišusi savo gyvenimą su jo energetika, ji buvo tikra kad išliks gyva tol, kol jis nebus galutinai sunaikintas. Ir tai kad ji vis dar buvo čia, nejautė jokių organizmo permainų, vedė prie to, esti viskas nepasibaigė taip gražiai, kaip yra nusakoma filmuose kur gėris nugali blogį. Kvietimas eiti kartu buvo naudingas ir Livianai, mat bet kokiu metu ji galėjo pareikalauti jo “pagalbos” arba tiksliau sakant “meškos paslaugos”, kraujo ritualui, kuris be jokios abejonės atskleistu ar Chariton’as tebėra čia, ar Thor’as yra vienintelis tiesioginis jo palikuonis. Win/Win situacija, tačiau prieš tai tektu paminti savo savigarbą.
– Pakartosiu tai paskutinį kartą: Chariton’as mano sūnaus gyvo nebūtu palikęs, ir tai buvo per daug seniai, kad iš Cato dabar būtu likusios bent dulkės. Vadinasi, jis pats greičiausiai tebėra gyvas. Nes antra tavo teorija yra per daug paika, kad būti tikra. – Tuo baigdama savo kalbą, tamsiaplaukė pasiliko stovėti vietoje, kuomet Thor’as demonstratyviai pasitraukė prie savo transporto nekasdienės, iššaukiančios transporto priemonės. Vieną buvo aišku, Liviana nenorėjo sugrįžti namo, susidurti su ten paliktomis problemomis, pykčiais ir vienas kito nesupratimais. Nenorėjo žvelgti Asmodeus į akis, jai pačiai buvo būtinas laikas, ir Thor’as su šia iškelta dilema, šiuo metu atrodė tobula distrakcija, bent šiai nakčiai.
Pakankamai užtikrintai atsekusi paskui Geminus, ji įsliukino į jo transporto priemonės vidų, užimdama keleivio vietą, dar prieš tai, kai durelės nusileido, sandariai „įkalindamos“ salono viduje du, visiškai svetimus vienas kitam asmenys, kurie to nežinodami, turėjo daugiau bendro, nei tai buvo galima numanyti. Liviana viso labo dirstelėjo į šviesiaplaukio vilkato pusę, tarytum nusistebėdama kodėl jis delsia, nepradėdamas kelionės. Tai buvo rizikinga, ji net nenutuokė kur vyksta ir kaip visą tai gali baigtis. Tačiau dėl neaiškios priežasties, ji buvo tikra tik dėl vieno: kad sugebės save apginti, jei tik tam bus būtinybė. Iš vietos pajudėjusi transporto priemonė, ėmė „nešti“ keliaujančius nežinoma Rivas linkme. Šiame mieste ji buvo dar palyginus visai ne seniai, didžioji dauguma gatvių atrodė vienodai. Thor‘as taip pat pasirodė ne per daug šnekus, o tyla tikrai labai greitai ėmė smaugti. Todėl ji nepasielgė kaip tipinis „šturmanas“, nepajungė muzikos fonui. Ji neatsisukdama į Geminus, nusprendė kad privalo paklausti kone svarbiausio dalyko, koks tik buvo. – Pasakyk tiesą, kodėl galvodamas kad esu tavo motina, mane susiradai? Ir nepradėk tyčiotis, kad pritrūkai motiniško apkabinimo, ar sušukavimo. – Specialiai pabrėždama tai kad jis buvo šiek tiek susivėlęs, sukreivino savus antakius, pasukdama savo akis į jo pusę, patikslindama.
– Tai dėl energetikos, jo paveldo? Ar bent suvoki kad tai suėda asmenybę, it koks parazitas? Aš mačiau kaip tai suėdė Chariton‘ą, kokį monstrą iš jo padarė vardan to kad valdyti viską ir visus. Tu turėtum laikytis nuo to, kaip tik įmanoma toliau... Pats nesupranti kur lendi ir galiausiai kokią kainą turėsi už tai susimokėti. Tai juodoji magija, ji kainuoja.
Tikėtis tiesioginio atsakymo nebuvo verta tikėtis, tačiau Liviana nesulaukė nieko atgal, kas tik parodė kad Thor‘as neketino su ja dalintis savo sumanymais, planais ar tuo labiau klausyti patarimų. Kai asmuo ura užsispyręs ir siekia savojo tikslo, yra normalu kad viskas aplinkui tampa tiesiog sulietomis detalėmis, kurių nei matai, nei girdi. Liviana neigiamai papurčiusi galvą, nusuko akis į langą, ne žodžiu nesutrikdydama atmosferos iki kol automobilis sustojo viename gyvenamų kvartalų.


IF WE COULD BREAK THROUGH THE CEILING ABOVE US, WE COULD BE FREE. ft. Thor Geminus (theme)
„Tikiuosi neesi elergiska sunims“, – teiginys privertė tamsiaplaukę suraukti antakius, mat nebuvo tikra dėl to ar jis tai pasisakė turėdamas omeny augintinį, ar bandė pasišaipyti iš to kad dauguma vilkolakių kartais nuo karto mėgsta save įvardinti panašiais epitetais, o ji, kaip be pasukus dabar nežinoma linkme vyko su mistiniu vyruku, o prieš tai buvo ištekėjusi ne tiek kad už pirmojo vilkato, iš kurio veliau išsiraizgė tiek vilkatų, tiek vilkolakių rūšys. Jis buvo jų dievas, kad ir koks psichas, bet dievas. Išraiškingi, natūraliai juodi antakiai nusileido, kuomet nemirtinga moteris išreikšdama savo nepasitenkinimą, atsisakė pažvelgti į Thor‘o pusę, nusukdama veidą į dešinės pusės lango pusę. Vis dar nebuvo pilnai tikra tuo, kaip pasibaigs ši naktis, tačiau rizikos troškimas, smalsumas ir traukianti pakeleivio išvaizda, tam tikra prasme nusvėrė sveiko proto svarstyklių pusę. Privertė save nutilti tik kelionės laikotarpiui, mat ir už tikrai ne kasdien matomos transporto priemonės sėdinčio vyro pozicija taip pat nebuvo nukreipta į pokalbio užmezgimą. Priešingai, nei tai būna su įprastais žmonėmis, jis tikrai sudarė įspūdį kad tiek savo automobilį gavo ne legaliais keliais, vežė tamsiaplaukę nežinomais ir ne labai daug pasitikėjimo įpūsiančiais maršrutais, jis dar ir nesiteikė kalbėti. Stuobrys. Liežuviu perbraukusi per savo natūraliai išraiškingas, putlias lūpas, moteris stengėsi įsiminti kelia, kuriuo vyko kelionė. Galu gale, nebuvo užtikrintumo kad sugrįžti pavyks lygiai taip pat, kaip ir nuvykti į kelionės tikslo vietą. Liana atsisuko tik tuomet, kai šviesiaplaukis prabilo.
– Jis ne visuomet buvo tokiu. Ar šis atsakymas tau pasirodys pakankamu? – Tai nebuvo paaiškinimas, kuris atskleistu ką nors daugiau, ar bent sudėtu kelis taškus į reikiamas vietas, leidžiant suprasti kokia buvo Chariton‘o praeitis, ir nuo kurio taško viskas stipriai susimovė. O ir pati Liviana, nebuvo tikra tuo, kad Chariton‘as vistik visada buvo blogas, tik ji pati buvo apakinta jo „didvyriškumo“ kuris buvo peršamas iš pradžių. Ne viskas yra žinoma net dabar, kai nuo pažinties akimirkos prabėgo kur kas daugiau, nei pora tūkstantmečių. Per daug vandens nutekėjo, ir pradžios istorija tiesiog tapo per daug neaktualia. Ir visgi, ji pasistengė parodyti šiek tiek atvirumo tam, kad paskatinti jį padaryti tą patį. Ne be naudos sau pačiai. Buvo BŪTINA sužinoti kodėl jis taip trokšta sužinoti tiesą apie galias ir energetiką, kuri nedingo Chariton‘ui mirus.
– Tavo „draugužis“, Silas. Yra mano dėdė, ir jis puikiai žino kad tu negali turėti su manimi visiškai jokių sąsajų, ir visgi jis paskatino tave galvoti kad yra priešingai. Tiesa, dėl vieno jis buvo teisus. Mirus Chariton‘o kūnui, galios ir energetiką, kurią jis buvo sukaupęs, niekur nepradingo. Tokia tamsa nėra išnaikinama nukirtus jos kamieną. Ji plinta, ir kad ir kur ji yra išplitusi dabar. Tas asmuo yra gyvas lavonas, ir aš neturiu omeny natūralius per didelės energetikos dėsnius. – Čia Liviana buvo atvira, jos amžino gyvenimo užduotis ir buvo palaikyti gamtos balansą, varžyti, slėpti ir įvairiais magiškais ritualais slopinti tą tamsą, kurią sukūrė jos buvęs vyras. Padugnės, kurios buvo apsūpusios Geminus tebuvo menki kareivėliai sadistiniame kare, kuris buvo paskelbtas daug seniau, nei kas nors tai galėtu atsiminti. Ir ji tikrai nesustos, tol kol bus gyva, stengsis kad šis mirtį nešantis virusas nenuodytu šio pasaulio, kad ir kokią kainą teks už tai susimokėti. Pasukdama savo tamsias akis į pašnekovo pusę, Rivas pasistengė išreikšti savo nuomonę, kuri žinoma nebuvo būtina.
– Jei tu iš tikro esi jo sūnus, turi ir pats suvokti kas tavęs laukia, nepriklausomai nuo to ar ta energetika tave pasieks. Jis tiesiogine to žodžio prasme, vilkatų dievas. O tai reiškia kad tu ir pats turi didžiules galias, kurių akivaizdu dar neatradai, ir kurias gali arba išpuoselėti, arba prislopinti. Ir jei tau įdomi mano nuomonė, pasiūlyčiau pasirinkti pastarąjį variantą.  
Burtas, kuris galėtu nurodyti kraujo giminę, nebuvo sudėtingas ir jo parengimas nebūtu pirmu kartu, kuomet Livianai tai tektu atlikti. Galu gale, lygiai tokiu pačiu principu tamsiaplaukė sutiko savo biologinė tėvą, o vėliau ir likusius savo šeimos narius, kurie skirtingomis aplinkybėmis, mistiškais būdais išgyveno iki šių laikų. Ji net neabejojo kad šį procesą pavyks padaryti ir dabar, vidinę baimę kėlė tik tai, kad minėtasis burtas gali parodyti ir Chariton‘ą, kuris kokiu nors būdu sugebėjo rasti galimybę išlikti, net po to, kai su juo buvo susidorota. Liviana nematė to savo akimis, neatliko to savo pačios rankomis, todėl nebuvo tikra kad viskas tikrai baigta. Šiame NY krašte buvo pirmąjį kartą, todėl išlipdama iš transporto priemonės, kuri akivaizdžiai nebuvo labai tipinė panašiai vietovei, nesusilaikė nenužvelgdama visko aplinkui. Ir visgi, pajudėjus Thor‘ui, padarė tą patį. Sekdama paskui naujai pažintą vilkatą, ji visiškai natūraliai kelis kartus dirstelėjo į jo sėdimąją. Sustodama prie durų, kurias netrūkus Geminus atidarė. Neįžengė į vidų iš karto, viską pirmiausia nužvelgdama iš saugaus nuotolio. Parbėgęs šeimininko išsiilgęs šuo, į Livianą sureagavo ganėtinai neutraliai, kas įpiršo mintį, kad šis butas jau buvo matęs ne vieną ilgų kojų savininkę, antraip, turėtu sulaukti bent burzgimo? Galėjo ir klysti, tačiau šiuo metu savęs šiuo klausimu kamuoti neketino. Perkeldama per slenkstį, ji uždarė už nugaros likusias duris. Prie šuns nesiartino, o ir Geminus augintinis labiau parodė suinteresuotuma maistu, nei kad svečiu. Iš tiesų, buvo keista matyti Thor‘ą taip maloniai besielgianti su šunimi, kai pats iš savęs pasirodė pilnu arogancijos maišu. Vos timptelėjo lūpas į šoną, imituodama lengvą vypsnį. Stengėsi ne per daug pastebimai nužvelgti patalpas, kurios buvo gausiai apstatytos, ir neleido judėti iš tikro laisvai. Vienišiaus „chata“, kitaip negalima apibūdinti panašaus stiliaus būto, mat akivaizdu jog moters rankos čia seniai nebuvo, arba nebuvo visai. Lentynos kaupė dulkes, o ir daiktai keliuose vietose buvo pamesti tiesiog tam, kad reikėjo kažkur pamesti. Aukštakulnių nenusiavė, ir tai buvo jos klaida. Gal ir nesistengė atrodyti taip, tarytum bandytu jį pasmerkti dėl matomo chaoso. Ir kai vyras užklausė kas ne taip, ji pasimetė, kuomet iš kart pasukusi akis į jo pusę, net nebuvo tikra kur turėtu statyti kojas, kad galėtu saugiai nusigauti iki sofos, kurią jai nurodė. – Nieko. Bet ar tu tikrai įsitikinęs kad esi jo sūnus? – Tai buvo labiau pašaipa, nei kad rimtas klausimas. Chariton‘as mėgo ne vien valdžią, tačiau ir didžiulias patalpas, laisvę, kur galėtu vaidinti tam tikra prasme „karalių“. O šitai, toli gražu nepriminė vietos, kur panašaus tipo asmuo galėtu gyventi. Gerai, juokelis buvo niekam tikęs. – Nesijaudink, tikiuosi kad surasiu viską, ko man reikės. – It specialiai neatkreipdama dėmesio į liepiamai nuskambėjusį pasiūlymą atsisėsti ant sofos, ji patraukė prie lentynos, kurią nužiūrinėjo prieš tai. Įvairios knygos, popieriai... Įdomu, ar jis bent kartą buvo visą tai atsivertęs? Nepriminė tokio tipo, kuris skaitytu dėl smagumo ar savitobulėjimo. Ir vėlgi, dar viena mintis, kurios ji šiuo metu nesistengė nagrinėti, bet ji įkyriai lindo į galvą. Tarp dulkių sluoksnio, bei chaotiška tvarka sudėtų raštų, ji paėmė miesto žemėlapį. Žinoma, vilties kad jo biologinė motina buvo visai šalia, buvo ne daug. Bet, kito pasirinkimo dabar nelabai buvo. Nuo ten pat, taip pat paėmė pora parafininių žvakių. Ir tuomet, kai ketino pasisukti eiti atgal, prie tos pačios sofos, kuri jai buvo pristatyta kaip atsisėdimo vieta, po kojomis pasipynusi Thor‘o augintinė (arba augintinis), šiek tiek sumaišė tamsiaplaukės lygsvarą, o tuomet „meškos paslaugą“ padarė ir iš organizmo neišgaravęs alkoholis, bei per daug plonį aukštakulnių kulniukai. Paslydo, ir buvo visiškai tikra tuo, kad it bulvių maišas nukris ant grindų, ir jei pasiseks neužsimuš susitrenkdama į kokį nors aštresnį kampą. Tačiau kaip bebūtu keista, arba atsitiktinumo dėka, arba greitos Thor‘o reakcijos, liauna tamsiaplaukė sukrito tiesiai į jo stiprias rankas. Spėjo tik stipriai susimerkusi aiktelėti. Jo kūno šiluma dar stipriau apsvaigino, ir it saugodama save pačią, ji stipriai prie krūtinės prispaudė tuos daiktus, kuriuos susirinko ritualui. Atmerkusi akis, burtininkė įsistebėjo į priklausančias Geminus. Jo akių rainelės buvo šaltos, šviesiai mėlynos spalvos, skandinančios. Nejaukumo jausmas apėmė kone iš karto, ir net galėdama atsitraukti iš karto, moteris to nepanoro. Keista ir erzinanti tyla įsivyravo staigiai ir netikėtai. Nebyliai suamsėjusi, Liviana galiausiai privertė save atsitraukti, ir šį kartą, kaip galima saugiau atsisėsti prie staliuko, ant sofos. Nenorėjo komentuoti to, kas nutiko, todėl leido kad buto šeimininkas pasirūpintu kavos gėrimu ir kažkuo tauresniu sau.
– Haha. Labai šmaikštu, net pilvo raumenys paskaudo, ant kiek juokinga. Tikriausiai tavo žinios apie magija apsiriboja tik Hario Poterio filmais? Turiu omeny, šluota...? – Susakė tai be galo rimtai, todėl net prie didilio noro nusijuokti, nebūtu iš ko. Atsargiai pastumdama puodelį ant stalo krašto, tamsiaplaukė išskleidė žemėlapį ant stalo paviršiaus, priešais save pasistatydama abi žvakes. Visa laimė kad buvo kilusi iš galingos varlokų šeimos, o tai reiškė kad tam kad „įžiebti ugnį“, jai nereikėjo turėti su savimi žiebtuvėlio. Vos vienas žodis mirusia kalba, ir žvakių liežuvėliai pasidengė ramia liepsna. Atsuko akis į Geminus, kaip tik tuo metu, kuomet jis įsidūrė sau pirštą. Tai sukėlė lengvą prunkštimą, ir ji taip nieko ir nepasakiusi, šį kartą jau daug sėkmingiau persikėlė į virtuvę, iš kurios stalčiuko ištraukė didelį virtuvinį peilį. Sugrįžusi, ramiai suėmė vilkato ranką, lėtai, ir ne per daug giliai ašmenimis perbraukdama per vidinę jo delno pusę. Padėjusi šaltąjį ginklą toliau, abejomis rankomis suėmė jo delną, šį suspausdama į kumštį. Nukreipė į žemėlapio centrą taip, kad lašantis kraujas pasiektu slidžia danga apdengto popieriaus paviršių. Atrodė labai susikaupusi, ir kuomet paleido Geminus ranką, pajuto kad šio akys buvo nukreiptos toli gražu ne į procesą, o būtent jos ganėtinai atvirą iškirptę. Tai akimirkai išblaškė, galu gale, po incidento su nevykusiu, arba tikslingiau būtu pasakyti, neįvykusiu bučiniu, jis skleidė kiek per daug dviprasmiškus signalus, ir nepakliūti dar kartą, tapo sunkoka. Sumerkusi akis, bei šiek tiek atlošusi galvą, burtininkė ėmė sau po nosimi šnabždėti nesuprantamus jam žodžius. Pralietas kraujas, iš pradžių lėtai, o vėliau įgaudamas pagreitį ėmė „keliauti“ per žemėlapį viena konkrečia kryptimi. Vos kelios sekundės ir kraujas liovėsi judėti, tačiau tai ne viskas, kas atrodė mažumėlę keista. Transo būsenoje, Liviana atrodė tarytum nepasiekiama išorinio pasaulio, ir akimirka, kuomet atkuto iš to būsenos, staigiai įtraukė oro į savo plaučius, taip, tarytum būtu gavusi dūrį tiesiai į širdį. Instinktyviai ji pridėjo savo delną prie krūtinės dalies, kuri buvo atidengta iškirptės. Dar neatsisukdama į Thor‘o pusę, ji grubiai perbraukė per kraują ant popieriaus. Kadangi jis buvo slidus, beveik viskas nusivalė, ir tik Lili Santanico Alvar klubą nurodanti vieta, buvo prisunkusi krauju. Šiek tiek iš vėžių išmuštas Livianos žvilgsnis susirado Thor‘o akis. Jos balsas nuskambėjo monotoniškai, tyliai.
– Man labai gaila, bet. Moters, kuri suteikė tau gyvybę, nebėra. Jos mirtis yra ant tiek šviežia, kad aš vis dar jaučiu jos skausmą... Jos kraujas tebėra pralietas ten, kur ji mirė. Juo taip pat yra suteptos tavo rankos. Bet tu nesi žudikas. – Tamsiaplaukės žvilgsnis tapo nutolęs, prislėgtas. Ji tarytum jautė tai, ką juto jis. Galu gale, ji puikiai suprato ką reiškia prarasti tėvus. Savuosius prarado dar tuomet, kai buvo maža. Dievaži, ji iki pat šiol puikiai pamena, kaip Sevastianos nusivedė ją ir Marcia pas Horatiu, kaip Sevastianos buvo parklupdytas, ir kaip stipriai jį šaukė kad „tėvelis“ jų neatiduotu, kad jas išgelbėtu, apsaugotu... Ir jis nepadarė nieko, dingdamas tarytum skradžiai žemę. Netrūkus ir Salonina buvo paskelbta mirusia. Nesvarbu kad bėgant metams, amžiams, ji sužinojo tiesą, kas nutiko iš tikro. Tačiai to jausmo, tai ne kiek nenuslopino. Kadangi buvo visai netoli, ji ištiesė savo ranką, delną uždėdama ant Thor‘ui priklausančios plaštakos. Tarytum nebyliai norėdama parodyti jam kad, nepriklausomai nuo to kad jie apie vienas kitą nežino visiškai nieko, ji yra čia.

YOU CAN'T FALL ASLEEP BECAUSE REALITY IS FINALLY BETTER THAN YOUR DREAMS. ft. Thor Geminus (theme)
Monsters in your head... monsters under your bed. ft. Liana Rivas(theme)
Netycinis moters nerangumas sukele nejaukia pauze. Isitikines, kad grazuole atgavo ligsvara, kreivai syptelejo nuo zemes kilstelejes smarkiai apgrauzta suns zaisla uz kurio ji tikriausiai ir uzkliuvo. –Apskritai stebiuosi, kad su tais batais issilaikai vertikalioje padetyje,-neatrode nusiteikes pasnekesiams. Is viso, buvo tylenis, taciau progos patraukti ka nors per danti atsisakyti tiesiog nepajegdavo. Syptelejo nuplikytas burtininkes zvilgsnio. Jam patiko, kad grazuole neieskojo zodzio kiseneje, maza to, ir pati nepraleido progos ‘’paznaibyti’’ jo sarkastiskais komentarais. –Man nepatinka dalykai, kuriu negaliu apciuopti… kuriu nesuprantu,-atsainiai guztelejo peciais tarytum tokio paaiskinimo uztektu pagristi jo ziniu stygiu magijos sferoje. Visgi, kai jo plastaka atsidure jos rankose, seke kiekviena jos judesi su neslepiamu susidomejimu. Ne nekrustelejo kai si peiliu ipjove jo oda. It uzburtas, zvelge i putlias, negirdeta kalba snekancias lupas. Jo zvilgsnis kartkartem nukrypdavo i zemelapi ir tai kas jame vyko, taciau netrukdavo ir vel sugrizti ties jos veidu. Tobula, astri zandikaulio linija, ilgos blaskstienos… Lupu kamputyje nejucia isimete sypsnis, kuris anaiptol netiko prie to kas siuo metu vyko patalpoje. Jo demesi isblaske inskti pradejes suo. –Eik i kambari,-paliepe grieztai, taciau nekeldamas tono. Tarsi bijodamas isblaskyti, sudrumsti net ora bute sustingdziusia magija. Suo dvejojo. –Gulk,-pakilo suimdamas augintine uz apykakles ir pastumedamas i kambari, kuris siaip jau keturkojei buvo draudziama zona. –Hm?..-kai moteris prabilo jis ne is karto suprato, jog kreipiamasi butent i ji. Priejo, pritupe prie mazaugio kavos staliuko bandydamas miesto zemelapyje iziureti kazka, kas is paziuros taip neigiamai paveike namu viesnia. Jo kaktoje isimete kelios nerim rauksles. Sirdis… butu galejes prisiekti, jog jaute pastaraja sau gerkleje. Jo kvepamias padaznejo, o ranku delnai suprakaitavo. Pakilo taip ir neistares ne zodzio. Galvoje is kart susmezavo maziau nei pries savaite ivykes dialogas. -<…>tavo motina,-silpnas Lili balsas it uzsikirtusi plostele eme suktis jo smegenineje. Akimirka, vos akimirka jo veide atsispindejo sumisimas, liudesys, kuri netruko pakeisti… pyktis. Suraukes antakius jis atsikrenkste. –Wow,-teistare su ironiska sypsenele, kuri puikiai maskavo tikruosius jo jausmus. –Kagi, vadinasi is jos jau nieko nesuzinosiu,-guztelejo peciais ir pastveres buteli viskio, gurgstelejo. –Aciu uz… viska,-susizgribes, jog viesnia neturi nei masinos, nei telefono, kurio pagalba galetu issikviesti taksi, jis is galines dzinsu kisenes issitrauke pinigine ir savaja susisiekimo priemone. –Sveiki… Taip, noreciau issikviesti taksi i….-isispraudes telefona tarp ausies ir peties jis nukulniavo virtuves link ketindamas pokalbi pratesti tenais. Prisidege cigarete. Elgesi taip kasdieniskai, taip atsiputusiai… Lyg ne jam ka tik buvo pranesta, jog butent ji pagimdziusi moteris neseniai iskeliavo anapilin. -<…>Mhm… Ne adreso nezinau. Keleive pati tai pasakys vairuotojui…-ji girdeti daresi sudetinga, mat uzdeges gartraukio sviesele, jis ijunge ir pati garu surinkeja ketindamas uzsirukyti. Taip ir nespejes itraukti dumo, jis atsisuko i Liviana. –Telefona tikrai galejai sugauti, bet…-isikises cigarete tarp lupu jis is pinigines istrauke keliolika kupiuru. –Nemegstu likti skolingas. Ypac raganoms,-vyptelejo. –Burtininkems?-atkiso pinigus. –Manau kelionei uzteks, o ir telefona, gal ne iPhone X, bet irgi isigysi,-syptelejo akivaizdziai traukdamas ja per danti.
-Ei…-surauke kakta. -Esu dar kai ka tau skolingas,-atsidure salia jos staiga. Praviru duru rankenos paleisti nespejusi Liviana net ir noredama nebutu spejusi tam pasiruosti. Vienos rankos pirstais suemes jos galva, jis prisitrauke ja buciniui. Visai tokiam, koki pirma kart, tiesa nesekmingai, iniciajavo butent tamsiaplauke. Jos lupos, gal but is netiketumo, o gal ir ne, prasiskyre isileisdamos jo ‘’smaila’’ liezuvi vidun. Nenutraukdamas geidulingo bucinio, drasiai, taciau ne per jega, sueme jos duru rankena laikiusi riesa priversdamas ja paleisti. Zenge arciau, visu kunu priremdamas ja prie minetuju duru. –Tavo suknele yra painiausias man kada matytas apdaras,-atsitrauke tik trumpam, kad atgautu kvapa, taciau to uzteko, kad veide ir vel susimestu tas jam budingas kampinis sypsnis. Nezina ar todel, kad ji tikrai jam patiko, ar tiesiog nenorejo pasilikti vienas, jis neleido nei sau, nei jai stabteleti, susimastyti. Siaip ar taip, trumpi, nepastovus, daznai vienadieniai santykiai su moterimis buvo vienintelis pastovus dalykas jo gyvenime. Kad ir kaip ironiskai tai skambetu. Sueme jos sedmenis. Letai, taciau drasiai nuslydo ties arciau kelnaiciu patekti padejusia iskirpte. Nepaisant, kad priesingai nei iprastos jo suguloves, si ne tik nebuvo nuoga, bet dar ir devejo elegantiska ruba, truksmingas jos kvepavimas veike it afrodiziakas. Jo pirstai netruko apciupti jautriausia kuno vieta traktuojamo klitorio. Elgesi su juo svelniai, erzinanciai. Mate, jaute, jog ji yra susijaudinusi. Siek tiek atsitrauke. Paskubomis atsisagste baltos spalvos marskinius apnuogindamas iki skrupulu istreniruota savo pilvo presa. Nepratare ne zodzio, taciau tikriausiai todel, kad viskas vyko taip staiga, nejaukumo situacijai tai anaiptol nepridave. Sueme jos slaunis, trukteledamas ja i save. Inicijavo dar viena bucini bei tuo paciu suimdamas jos ranka nesidrovedamas prikiso sau prie kelnese tunancio, sukietejusio agregato. Nebuvo romantikas. Anaiptol. Nebuvo ir is tu, kurie daug laiko skiria vadinamiesiems foreplay. Kokia gi prasme jei neketini tos moters susitikti dar karta?

Skubejo. Galbut todel, kad kazkas viduje kuzdejo, jog ji anaiptol ne tokia kaip visos, lig i lova pasiguldytos mergses. Klasikine apranga, prabangus pateliai bei papuosalai, net tai kaip ji kvepejo bylojo, kad siaip jau vadinamaisiais ‘’take away’’ ‘’besimaitinantis’’ vyras siandien gavo proga ‘’paragauti tikro, namuose ruosto maisto’’.  Trisdesimt dvejus metus skaiciuoajntis vilkatas zinojo – tokios kaip ji, gavusios proga susimastyti, persigalvos, pasipustys padus. Pasiturincios, savo verte zinancios grazuoles retai silydavo tokiu kaip jis patalus. –Wow,-trumpam nustero kuomet josios apdaras lengvai nuslydo moters oda, tvarkingai sukrisdamas ant zemes. Nuosirdi, nesuvaidinta grimasa smestelejo jo veide. Is paziuros tobula… visapusiskai tobula moteris turejo tureti kazka… ‘’ne taip’’. Buvo mates visko- klisu koju, asimetrisku krutu… Tokios budavo lengviausiai prieinamos. Kompleksuotos. Bijancios rimtu, ilgalaikiu santykiu. Taciau ji… Visi Livianos kuno linkiai buvo tiesiog tobuli. Stangrios, nei per dideles, nei per mazos krutys, plokscias pilvukas bei ilgos… dievazi, rodos niekada nesibaigiancios kojos, kuriu raumenis tie aukstakulniai tiesiog tobulai paryzkino. Jausdamas kaip josios pirstai paskubomis ima atsegineti jo kelniu uztrauktuka, is galines kisenes suspeja issitraukti prezervatyva. Igudusiu judesiu, dantimis atplesia pakeli ir dar pries tai kai moteris speja kojomis apsivyti jo klubus, pastaraji uzsimauna. Isiskverbe ja izuliai, giliai ir be preliudiju. Viena ranka prilaikydamas josios nugara, kita suciupo besiplaikstancius jos plaukus, siurksciai juos timteledamas atgal. –Luna! Eik i vieta!-suriko ant po kojomis pasimaisiusios augintines piktai, siukrsciai. Is pirmo zvilgsnio tikrai nebuvo is tu, kurie noredami sukurti romantiska jaukia nuotaika, visur pridegioja zvakiu ar priskaibo rozes ziedlapiu. Ne. Paguldes ja ant pailgo, gan siauro virtuves stalo abiejomis rankomis sueme jos krutis taip ir nenutraukes judvieju sueities. –Fuck,-po kurio laiko, sustojo, liovesi. Jo veida perskrode dviprasmiska sypsena. Taip kaip biologiskai sutiko judvieju kunai tiesiog vare is proto. Zinojo, jei nesustos, ‘’pareis’’ cia ir dabar. Atbula ranka nusivale kakta ispylusius prakaito laselius. Zenge kelis zingsnius atbulas kol nugara pasireme i vesu saldytuvo pavirsiu. –Man reikia keletos…-nespejo uzbaigti sakinio mat moteris graksciai, it pantera nusliuoge nuo stalo ir atsirado visai salia. Ju lupos ir vel susijunge buciniui. Syptelejo. –Sit kaip…-sueme ja uz plauku, ne skaudziai, bet savininkiskai atitraukdamas nuo saves. Apsuko moteri aplink asi priversdamas veidu lyteti stalvirsi ir nieko nelaukes iejo i ja taip vadinamaja suniuko poza. Ironiska. Kiek daug su sunimis susijusiu sasaju (lol) Dabar, kai ji negalejo matyti jo veido, nesibodedamas is malonumo uzverte akis. ‘’Galeciau ja dulkinti kiekviena diena’’-mintyse smestelejo jo paties zodziai, kuriu jis, zinoma, neistare balsu.

YOU CAN'T FALL ASLEEP BECAUSE REALITY IS FINALLY BETTER THAN YOUR DREAMS. ft. Thor Geminus (theme)
Susitelkimas buvo toks stiprus, kad šiuo metu Livianos iš tranzo būsenos nebūtu „pažadinęs“ nei žemės drebėjimas, nei cunamis, nei bet kokia gamtinė stichija. Ji tarytum fiziškai vis dar buvo likusi realiame laike, tačiau šios pasąmonė persikėlė į kur kas klampesnes vietas. Vietas, kur buvo galima surasti atsakymus netgi į visiškai nepageidautinus klausimus. Vietas, kurios tam tikru metu įsitraukia kiekvieną iš burti galinčių asmenų, nesuteikiant galimybės sugrįžti atgal tame pačiame prote, kokiame ten buvo įžengta. Keista, tačiau net prie tokio burto, kuriam buvo būtinas kraujas, kiekviena iš pastatytų ant žemėlapio žvakių liepsnelių nesukrutėjo, nesuvirpėjo ir niekaip apie savo tikrumą neprasinešė. Kažkuriuo metu, stebint liepsneles, buvo galima pagalvoti kad tamsiaplaukei ėmus kalbėti mirusiųjų kalba, jos paprasčiausiai sustingo. Liovėsi jausti tiriantį josios kūną, Thor‘o žvilgsnį, kaip ir negebėjo išgirsti jo paliepimus ritualo išsigandusiai augintinei. Atkusti pavyko tik tuomet, kai ritualas buvo baigtas. Visgi, įdomu tai, kad atliekant panašius ritualus, Rivas niekuomet neleisdavo matomiems „vaizdiniams“ praeiti pro save, priimdavo tai kaip chaotiškus paveiksliukus, kuriuos jai suteikia aukštesniosios jėgos, tarytum suteikdamos ir daugiau trokštamų žinių ir užuominų, kurias galiausiai suvedus į vientisą informaciją, galima buvo susidaryti tinkamas išvadas. Tačiau šis kartas tapo visiškai kitokiu. Vargu ar su tuo ką nors bendra turėjo Gaminus, tačiau tai ne juokais šokiravo burtininkę. Skausmas, kurį juto piršo nuomonę kad mirtis, apie kurią buvo kalbama, nebuvo atsitiktine, arba padaryta nepatyrusių rankų. Tame buvo įsimaišiusi beprotiškai tamsi jėga, gali būti kad tamsesnė ir senesnė nei josios buvusio vyro energetika. Ak kad tokius reiškinius būtu galima traktuoti ar suvokti tinkamai laiku. Būtu galima išvengti daugybės tragedijų, kurios dar laukė priešaky. Stebėdama tai, kaip į verdiktą sureagavo šviesiaplaukis, pasistengė kad jis kiek galima ilgiau jaustu „paramos“ ranką, kurią ant kelio šiam pridėjo Liv. Tokiais momentais pasakyti kažką, kad ir tipinius „užuojautą išreiškiančius“ žodžius buvo ne vien veidmainiška, tačiau ir bereikalinga. Joks žodis, joks prisilietimas ir tikrai kad joks pasakymas „aš žinau ką tu jauti“, nepakeis nemalonios, tragiškos situacijos, kurią šiuo metu buvo priverstas išgyventi vilkatas. Nebuvo tikra kokius santykius vyras palaikė su savo biologine motina, net nežinodamas apie tai, kas ji iš tiesų yra, tačiau tik akimirkai jo akyse pasirodžiusi širdgėlą, kurią pakeitė pyktis, pasakė kur kas daugiau, nei reikėjo. Jis liko visiškai vienas. Ir kas gali būti baisiau, nei vienatvė? Liežuviu perbraukdama per savo lūpas, moteris neparodė per didelio pasikeitimo savo išraiškingų bruožų veide, kuomet vyras staiga pakilęs, pasitraukė toliau. Žinoma, nieko kito tikėtis ir nebuvo galima, kaip tiesioginio parodymo, kad jai jau laikas. Gal ir gerai, kad viskas atrodė kad baigsis šitaip.
– Man gaila, kad nepavyko padėti labiau. Ir kad ir kaip tai brutaliai be skambėtu, negali žinoti, gal šitai yra tau į gerą...
Tardama tai dar prieš tai, kai vyras atsitraukė link virtuvės ploto dalies, pati savo ruožtu dar kartą pažvelgė į krauju sugadintą žemėlapį. Burtas, kuris nurodė Thor‘o motinos buvimo vietą, arba teisingiau būtu pasakius, kur dar tarp grindų medžio plokščių yra įsigėręs jos kraujas, taip pat parodė kad šia žeme nevaikšto ne vienas asmuo, kurio genų fondas būtu gretutinai panašus. Taip, nekalbant apie tai garsiai, Liviana įsitikino kad Chariton‘as iš tikro yra baigta istorija ir tam tikra prasme „užversta knyga“, kurios skaityti daugiau neketinanti. Delnais perbraukusi per savo vilkėtos suknelės medžiagą, tamsiaplaukė nemirtingoji pasilenkė prie uždegtų žvakių, kurias paeiliui užputė. Dalis būto kaip mat ėmė kaupti deginto parafino (vaško) kvapą. Ji pakilo, numanydama kad geriausia taksi automobilio būtu palaukti ne pasilikus šiame bute, o būtent lauke. Galu gale, nemaloni įtampa ir taip buvo per daug užpildžiusi ankštą buto erdvę. Pakilo ir dailus, į vilką panašus šuo, kuris akivaizdu kad buvo mokytas saugoti asmeninę erdvę, mat nesuteikė viešniai per daug laisvės keliauti per busto vidų laisvai. Augintinė pasiekusi Rivas šlapia nosimi bakstelėjo į josios delną, kas iššaukė burtininkės veide lengvą šypsnį. Pirštų galiukais moteris perbraukė per keturkojes galvą, ir galiausiai žengė tuos kelis trūkstamus žingsnius iki lauko durų. Žemas vyro balsas, užpildęs atmosferą privertė pirmojo vampyro dukterį atsisukti. Livianos veide subolavo kampinė, paslaptingumu dvelkianti šypsena. Suskubo paaiškinti, net jei paaiškinimas šiuo metu nebuvo reikalautinas ar prašytas.  
– Klaidingas teiginys. Akivaizdu kad ne vienas tu, šiandiena turėjai iš anksto numatytą tikslą. – Žinoma sunku pavadinti „pabėgimą iš namų, norą pasilikti su draugu vardu alkoholis ir likti nepasiekiamai“ galima pavadinti tikslu. Tačiau kaip be pasukus, Liviana tikrai mažiausiai troško būti surasta. Buvo būtina bent kuriam laikui pasilikti su savo pačios mintimis, bei galiausiai šiek tiek atpalaiduoti organizmą legaliais nuodais, kurių nesibodėjo akivaizdžiai padauginti. Thor‘o pametėtas, ir Livianos nepagautas telefonas, taip ir liko tobula priežastimi pasiaiškinti vėliau, kas gi nutiko, kad ji pradingo tam tikram laikui iš ryšio zonos. – Vikanės. Raganos gyvena pasakose, ant nosies turi didžiulias plaukotas karpas ir skraido ant šluotų. Burtininkai atlieka triukus su kortomis. Bet, man patinka, kaip mąstai, skolingam likti neverta. – Tamsiaplaukės veide pasirodė neįpareigojanti, blanki tačiau tuo pačiu nuoširdi šypsena, kuomet ji ištiesusi ranką paėmė pinigus, kurie buvo pakišti į jos pusę. Delninuką matyt pamiršo automobilio salone, mat prie savęs jos neturėjo, o ir gebėjimų „užkalbėti“ mirtinguosius, kaip tai daro vampyrai, kuomet nori kažko pasiekti ar kažką gauti nemokamai, neturėjo. Eiti ant kulniukų, dėvint tokią suknelę iki namų, kurie buvo veik kitame miesto gale, nebuvo ypatingai saugus sprendimas. – Sudie, Thor'ai.
Lianos vardu prisidengusios gražuolės rankos pirštai nugulė ant durų rankenos, tvirtai ir užtikrintai ją suspausdami. Dar viena akimirka, ir ji būtu palenkusi ją, pravėrusi duris ir amžiams pradingusi iš visiškai jai nepažįstamo vyro gyvenimo. Ir tai būtu teisingiausias sprendimas, kokį tik šie du suaugę žmonės galėtu priimti. Negalima pamiršti, kad tamsiaplaukė nemirtingoji nebuvo vieniša, ji net nebuvo sumišusi, esti nežinotu kaip toliau turi klostytis jos asmeninis gyvenimas. Buvo tikra kad myli iš kito pasaulio ištrūkusią asmenybę, todėl net minties apie kitą vyrą, net jei tai būtu vienos nakties nuotykio pavidalu, neturėjo būti. Vienas „Ei“, privertė ją sustoti, o tolimesni žodžiai, neatitraukiant rankos nuo rankenos, pasisukti į visai šalia atsiradusio vilkato pusę. Jos tamsių akių žvilgsnis iš karto susirado jo šviesias akis, išduodamas nesupratimą.
Žmogiški kūnai iš tiesų yra labai įdomūs, mat jų ketinimus galima pastebėti dar prieš tai, kai yra įgyvendinamas veiksmas. Jau tuomet, kai šviesiaplaukis vilkatas atsidūrė per daug arti vikanės kūno, ji puikiai suvokė kokie bus šio tolimesni veiksmai, ir visgi ji turėjo net du pasirinkimus: atsilyginti tuo pačiu, ir palikti jį nieko negavus, arba pasiduoti beprotybei, kuri jos asmenybei buvo svetimas, tik kažkodėl šiuo metu net labai trokštama. Atsakomasis bučinys nebuvo neapgalvotas ar netikėtas, mat vos tik pajuto jo šiltas lūpas ant savųjų, šiek tiek prasižiojo, jo į vidų „įsibrovusį“ liežuvį sutikdama savuoju. Dar tuomet, kai bandė jį pabučiuoti pirma, susikūrusi nuojauta neapgavo, jis puikiai žinojo ką darantis. Šlapias, geidulingas ir kvėpavimą atimantis bučinys buvo vertas laukimo. Dievai mato, jo skonis, švelnus, šiek tiek lipšnus lytėsimasis liežuviais privertė tamsiaplaukės kūną pajausti didžiulę elektros iškrovą. Nepriklausomai nuo to, kad buvo įsipareigojusi kitam, ji net neprisileido minties apie tai, kad net tokiu nelabai kaltu dalyku, kaip bučinys, gali sukelti jam skausmą. Negalvojo apie tai visiškai, tačiau ir neatrodė taip, tarytum tuo viskas ir pasibaigs. Ambrose giminės atstovės laisva ranka, aršiai ir akivaizdžiai geidulingai sukibo į Chariton‘o sūnaus marškinius, pirštais sugniauždama medžiagą, bei tuo pačiu metu jį visą patraukdama arčiau savęs. Ak, buvo pakerėta akimirkos taip stipriai, kad pati nesusirūpino atitraukti rankos nuo durų, leidžiant joms išdavikiškai užsiverti. Tai už Livianą padaręs Thor‘as ir pats juto, kad gražuolė visiškai nenori pasitraukti iš čia, sėsti į automobilį, ir nebe atsisukant išvažiuoti. Jo treniruotas kūnas „įrėmino“ Rivas tarp jo ir durų, tarytum nebe norėdamas suteikti šiai erdvės, bent jau šiai akimirkai. Jis taip pat pirmas ir atsitraukė, tačiau visai trumpam. Apsunkintas kvėpavimas, atrodė labai paviršutinišku ir greitu, net tuomet kai vyro kalba iššaukė burtininkės atodūsį ir šypseną, tuo pat metu. – Vadinasi tu susipainiosi dar labiau, kuomet pamatysi ką vilkiu po ja. – Jos balsas kone sušnarėjo, duodamas startą vyro smalsumui, tiesiog imti ir savo paties akimis, arba tiksliau pasakius, savo paties rankomis, išsiaiškinti ką tamsiaplaukė turėjo omeny. Nieko nuostabaus, kad savimi pasitikinti, tobulos figūros ir tobulos išvaizdos nemirtingoji vertino ypatingai geros kokybės, subtilų seksualumą peršančias aprangos detales. Ir pati neleisdama kad atstumas tarp jų pasidarytu didesniu, pakėlė žvilgsnį į jo akis kaip tik tuo metu, kuomet pajuto jo pirštus ant savo vidinės šlaunų pusės. Jos oda lengvai pašiurpo iš jaučiamo malonumo, o ir kvėpavimas tapo dar labiau „sutrikdytas“. Kurį laiką taip ir nesugebėjo paleisti jo žvilgsnio, tokiu būdu padarydama šią akimirką dar labiau intymesnę. Pirštais jis perbėgo per prisegamų pėdkelnių medžiagą, vėliau arčiau miniatiūrinių kelnaičių su juostelę, pėdkelnes prilaikantį neriniuotą diržą, galiausiai susiliesdamas su jautriausia jos kūno vieta. Gilų moters susijaudinimą galima buvo pajusti kone iš karto, mat vyro pirštų pagalvėlės kaip mat pasidengė seksualiniam susijaudinimui būdingomis gleivėmis. Tai kaip jis švelniai ir erzinančiai vedžiojo pirštus apie klitorių, vertė vikanės kūną imti nevalingai virpėti, kas kart atskleidžiant vis stipresnius raumenų susitraukimus. Pro Livianos lūpas išsiveržė ganėtinai garsi dejonė, kurią prislopinti pasistengė dar kartą sujungdama savo lūpas su jo, pakartotinam šlapiam ir nelabai tvarkingam bučiniui. Buvo sunku patikėti, kaip lengvai ir meistriškai vyras sugebėjo pavergti moters kūną sau, nepriklausomai nuo to, kad visai neseniai jie nerodė jokio susidomėjimo vienas kitu. Jis ir vėl atsitraukė. Tai beprotiškai erzino, mat viskas ką šiuo metu troško tamsiaplaukė tai jausti jo rankas ant savęs, o jo falą užpildžius ją iš vidaus. Stebėdama kaip jis nusivelka marškinius, negalėjo neįvertinti ant kiek jo kūnas yra patrauklus. Kiekvienas raumuo buvo matomas, išraiškingas, darbingas. Dar vienas bučinys ir paskatintas rankos susilietimas su jo kelnėmis privertė Livianos antakiams natūraliai šoktelėti viršun. Tai ką vyras laikė už kelnių užtrauktuko, buvo krauju prisotintas, didžiulis, kietas ir pilną erektinę būseną išgavęs organas. Liesti jį, buvo vienas malonumas, trukdė tik stangti kelnių medžiaga. Paskubomis, tamsiaplaukė prasegė minėto drabužio užtrauktuką, bei šiek tiek medžiagą timptelėdama apačion, leido „dėmesio ištroškusiam agregatui“ įgauti laisvės būseną. Suimdama jį tvirtai, moteris akivaizdžiai mėgavosi tuo, esti turinti galimybę su juo pažaisti. Neapeidama kapšelio, ji spaudė, trynė falą vis keisdama intensyvumą, tuo pačiu metu nepamiršdama ir liežuvių žaismo, vis dar nenutrūkusio bučinio metu. Lemtingą akimirka, ji atitraukė ranką nuo jo akivaizdžiai didingą lytį atžyminčio organo, nestipriai stumtelėdama vyrą atsitraukti bent per žingsnį. Tamsiaplaukės veide vėl pasirodė žaisminga šypsena, kuomet ji nusprendusi jam padėti, atkabino nuo savo kaklo suknelę laikiusį „žiedą – vėrinį“, netrūkus šone prasegdama ir užtrauktuką, ko pasekoje drabužis tiesiog sukrito jai po kojomis, palikdamas ją tik su prisegtomis prie įmantriai ir be galo seksualiai atrodančio diržo pėdkelnėmis, kelnaitėmis su juostele ir aukštakulniais. Nenorėjo daugiau gaišti bereikalingai laiko, todėl kuomet vėl prisiartindama, uždėjo rankas ant jo raumeningų pečių, šoktelėjo į viršų. Ilgos josios kojos kaip mat tvirtai apsivijo aplink jo juosmenį. Ji vėl sukibo į seksualinio geismo perpildytą bučinį, pasistengdama atmesti savo šiek tiek pasibangavusius plaukus šonan, kad šie netrukdytu krisdami ant jų veidų.


I WANT YOU TO FUCK ME LIKE IT'S MY LAST NIGHT IN THIS WORLD. ft. Thor Geminus (theme)
Liviana Rivas vargu ar buvo panaši į tas moterys, kurios dažniausiai sukosi apie Geminus palikuonį, ne vien dėl to kad vyras pastovumu savo gyvenime laikė nepastovius, vienkartinius santykius. Greičiau todėl, kad ji pati iš savęs nebuvo linkusi pasiduoti panašioms avantiūroms, o ir šiuo metu buvo pasižadėjusi visu savo kūnu ir siela įsipareigoti visiškai kitam vyrui. Tačiau, tiek tėra tas pažadas vertas, kuomet, gyvenimas tau pakiša kažką, ko galbūt nepriima tavo protas, tačiau beprotiškai trokšta kūnas. Ir visgi, paradoksalu tai, kad netgi būdama ištikima savo įsitikinimams, netgi turėdama šiek tiek daugiau laiko pagalvoti, vargu ar sugebėtu suvaldyti galima sakyti kad iš niekur susiformavusios aistros, kuri tam tikra akimirka jau nebe sutilpo jos nemirštančiame kūne. Tamsiaplaukės nesustabdė nei įsipareigojimai kitam, nei žinios apie tai kad šis iš proto vedantis šviesiaplaukis yra ne kieno kito, kaip didžiausio pasaulių monstro sūnus. Aistringas ir šlapias bučinys buvo nutrauktas trumpam, užtektinai tiek, kad būtu galima nuplėšti apsauginę foliją nuo „kontraceptinės priemonės“. Folija nuskrido velniop, kuomet vyras meistriškai apgaubdamas savo pasididžiavimą, skubriai susilietė savo penio galvute su moters didžiosiomis lyties lūpomis. Atkabindama vieną iš savo rankų, kurios vis dar laikėsi ant vilkato pečiu, nuleido ją, tam kad patraukti miniatiūrines kelnaites su juostele į šoną. Visai netrūkus, tarytum ir pats nebe galėdamas daugiau tampyti laiko ir vienas kito kantrybę, vyras įėjo į tamsiaplaukės vidų, visapusiškai užpildydamas kiekvieną jos vidaus griovelį. Jausmas, kurį sukėlė šis susijungimas buvo neapsakomas, toks tarytum būtent šios akimirkos moteris buvo laikusi visą savo gyvenimą. Gal ir skamba banaliai, tačiau kaip gi kitaip galima pavadinti ant tiek fiziškai ir emociškai maloniai  „sukrečiančią“ jauseną, kurios dar niekuomet nebuvai patyrusi? Kaip bebūtu keista, šis vyras, šis nemirtingasis kurio niekada ankščiau nebuvo mačiusi, atrodė kad buvo kone sukurtas jos kūnui. Praskleistos lūpos leido susimaišiusius signalus, kurie susidėjo iš tankaus, apsunkinto kvėpavimo ir aimanų. Pasinaudodama proga, dar prieš tai, kai po Thor‘o kojomis pasimaišė augintinė, ir jis paguldė Livianą ant vėsaus stalviršio, paėmė situaciją į savo rankas. Jo ranka prilaikoma josios nugara, bei kita suimti plaukai, suteikė jai progą gerokai išsirėsti, stipriau šlaunimis prisispausti prie jo klubų, imant užtikrintai ir greitai vinguriuoti aukštyn žemyn. Keista, tačiau šiurkštus kreipinys kalytei tik dar labiau sustiprino pojūčius, kuomet ant siauroko stalo paguldyta Rivas, buvo priversta atitraukti savo rankas nuo jo kūno. Jo stiprios vyriškos rankos atgulė ant jos krūtinės, stipriai šią suspausdamos. Buvo tikra, kad būtent tuo metu patyrė dar vieną mikro orgazmą, mat visas kūnas pasidavė nevaldomiems raumenų susitraukimams. Net per tamprią prezervatyvo medžiagą, buvo galima pajusti kaip jo išpampęs falas, kiekviena jo esama stambesne vena, stimuliuoja jos jautriausius kūno lopinėlius. Išlenkusi nugarą, tamsiaplaukė šiaip ne taip, tačiau visgi sugebėjo prisiliesti pirštais prie jo klubų, jausdama kaip sėdimėji raumenys vietomis įlinksta į vidų, vos tik jis iki galo prasiskverbia į josios vaginą. Nenorėjo kad jis „baigtu“ dabar, nenorėjo kad aplamai atsitrauktu nuo jos, bent akimirkai. Ir kai pajuto, kaip jis išsprūsta, atsitraukdamas prie šaldytuvo, nesusilaikė nuo šypsenos, vos kelioms sekundėms įsistebėdama į lubas. Nepratarė ne žodžio, bet tai ir nesvarbu.
It laukinė, nesuvaržoma „katė“, nemirtinga burtininkė pasistengė išlaikyti seksualumo perpildytą momentą, kuomet grakščiai, ir toliau gundančiai nulipo nuo stalo, pasiekdama Geminus. Jos žvilgsnis nusileido žemyn, įsistebėdamas į jo „draugužį“, tai privertė ją iš vis dar jaučiamo malonaus dilgčiojimo tarp kojų, prikąsti apatinės lūpos odelę. Jų it diena ir naktis besiskiriančių spalvų akys dar kartą susitiko, kuomet ji priglusdama arčiau beveik liesdama jo lūpas savosiomis, visgi sušnarėjo. Atrodė maldaujanti pratęsimo, kurio šiuo metu geidė labiau, nei ko nors kito. – Gražink skolą iki galo... – Kaip tik tuo metu vyras, savininkiškai ir kiek grubokai, tačiau maloniai suėmė ją už plaukų, atitraukdamas nuo savojo veido. Toks elgesys moteriai akivaizdžiai patiko, tai kėlė dar didesnį susijaudinimą, ką išdavė ir vėl pro putlias lūpas išsiveržiusi malonumą apibrėžianti aimana. Apsukta ir pusiau paguldyta ant stalo paviršiaus, įtempė savo ilgas kojas, tam tikra prasme, šiek tiek „susiaurindama“ jam pakartotiną įsiskverbimą. Laisvos rankos įsikabino į stalo briaunas, vos tik vyras dar kartą užpildė ją savimi, šį kartą iš galo. Šaltis, kurį skleidė bedvasis objektas, buvo veik nejaučiamas, mat intensyvi  trintis dieviškai degino. Ji nesibodėjo, nevaržė savęs, kuomet susiliedama su aplinka, ėmė kone cypti iš malonumo. Dar prieš tai, kai vilkatas galėtu baigti, išsitiesė visu ūgiu, horizontaliai. Seksui būdingi smūgiai tapo dar garsesni, dar intensyvesni, ir lemtinga akimirka suradusi jo ranką, prikišo ją prie savo kaklo, vien kūno kalba, parodydama esti nori kad jis jį suspaustu pirštais. Tai dar labiau apsunkino kvėpavimą, jos laisva ranka, gana greitai pakilo aukštyn, pirštais surasdama jo susivėlusius, pailgus plaukus, į kuriuos ir suleido nagus. Ir po visų prieš tai patirtų orgazmėlių, ji pagaliau sugebėjo pasiekti taip trokštamą „o“, beveik tuo pačiu metu, kai į kontraceptinę priemonę išsiliejo ir jis. Neatsitraukė pirma, kaip ir neskatino to, kad jis galutinai „atsiimtu“ save iš josios vidaus. Būdama prisispaudusi nugara prie jo, nuo prakaito, šlapios krūtinės, akivaizdžiai sunkiai gaudė kvapą. Jos krūtinė chaotiškai kilnojosi, kartu su išraiškingais, liesais pečiais, taip dailiai įrėminusiais raktikaulį. Atitraukė savo rankas nuo Thor‘o kūną, delnais įremdama jas į stalviršį. Nesiskubino ir pradėti rengtis, net tuomet, kai sveikas protas aiškiai skandavo apie tai, esti būtent toks įvykių scenarijus turėtu sekti dabar. Thor‘as nebuvo panašus į tuos vyrus, kurie „nori prabusti šalia pamylėtos moters“. Jos žandikaulis, kaip ir visas kūnas vis dar akivaizdžiai virpėjo. Ir jai prireikė šiek tiek laiko, kad nuo įtampos pradėjusi maloniai suktis galva, bei sutrikęs, aptemęs regėjimas sugrįžtu į savas vėžes. O ir galu gale, bet koks ryškesnis sujudimas, vis dar kėlė malonumo likučių bangas.

Breaking the rules I once created myself ft. Liana Rivas(theme)


Jo krutine zliauge prakaitas. Pastaroji kilnojosi taip, tarytum vyras butu perbeges visa ‘’Ninja Warrior’’ kliuciu ruoza. Priesingai nei butu galima tiketis, vos atgaves kvapa jis neprabilo. Nepasake nieko idant mergina pasijustu… jaukiau. Atbula ranka pasivales kakta jis pasiciupo prie gartraukio iki puses susmilkusia, taip ir rukyti nepradeta cigarete. Prisidege. Uzsiruke. Laikydamas suktine atmestinai suspausta tarp lupu, tiesiog cia, nusimove prezervatyva ir imete ji salimais stovejusia, pedalu atidaroma siuksline. Uzsiruke vel, taciau si kart pagavo I save nukreipta merginos zvilgsni. Syptelejo. Izuliai, taciau ir si syk – nebyliai. –Nori?-nuo stalvirsio pastveres puspilni ciagreciu pakeli atkiso ji grazuolei. Elgesi drasiai, uztikrintai. Siaip vyrui tai buvo kasdienybe, nejaukumo ar drovejimosi aspektai buvo seniai praeityje jei kada ir egzistavo. Juk nereikia pamirsti, kad Thor’as praktiskai uzaugo striptizo klube kur nuo pat vaikystes mate nuogas, mazai save tegerbiancias, neretai girtuteles mergses is ko veliau ir susiformavo tas storzieviskas ‘’maco’’ budas lydintis ji iki siu dienu. Patrauke link miegamojo pakeliui pastverdamas ant grindu besimetancia josios suknia, kuria taipogi pametejo jai. –Eeeiii!-issiepe kai mergina ja pagavo. –Kur kas geriau nei ta kart su telefonu,-lengvabudiskas juokelis buvo paskutinis jo pasisakymas pries uzsidarant vonios kambaryje. Nieko sau svetingumas!
Staciakampio formos duso kabina buvo itin anksta patalpa, kad savyje komfortabiliai talpintu du zmones. Taciau Geminus palikuonis damos su savimi nepasikviete anaiptol ne todel. Tikejosi, nuosirdziai vylesi, kad uztektinai prablaivejusios merginos smegenys butent dabar ims siai signalizuoti, jog anoji bus padariusi didziule klaida permiegodama su bala zino kuo ir pasinaudodama sansu, pasipustys padus. No hard feelings. Tiesa pasakius, toks scenarijus padedavo isvengti to banalaus ‘’taip taip, as tau butinai paskambinsiu’’. Jis neieskojo santykiu. Niekada to neslepe. Nieko savo sugulovems nezadedavo, todel jautesi visiskai ‘’guilt free’’ su 9 is 10 ju taip niekada ir nebepasimatydamas. Tiesa, viena Lilith klube dirbusi vilkolake, vardu Natalie, jo namuose buvo palyginus daznas svecias. No strings attached, butent taip taisyklingiausia butu apibudinti dvieju bendradarbiu santykius. Uz ji vyresne, lovos reikaluose patyrusi, taciau savojo isriktojo surasti nesugebanti raudonplauke pas Thor’a uzsukdavo nekviesta, taciau dazniausiai po nevykusiu pasimatymu su vaikinais, kuriuos zvejodavo ‘’tinderyje’’. Ju santykiai budavo tokie neipareigojantys, kad karta uzsukusi ir radusi ji kitos moters draugijoje, Natalie tiesiog pasisiule prisijungti!
Thoras gyveno is ties nerupestinga, palaida gyvenima ir tiesa pasakius, buvo visai tuo patenkintas. Tiesa, jau kuris laikas apie intymuma negalejo ne pagalvoti. Mirus Lili, jis pasinere i painias savo biologines motinos paieskas, kelaivo. Dare viska, kas palaikytu jo uzimtumo lygi, neleistu savyje verdanciam pykciui prasiverzti. Juk butent apie tai jam prigrasino Silas’as. Jame slypejo blogis, tamsa, kuria paveldejo is Charitono. Suprato tai ta diena, kai susipazino su savo biologiniu tevu. Nuo tos butybes sklido nesuvokiamas saltis, tamsa. Thor’as jaute savyje slypincias, i pavirsiu prasiverzti meginancias savybes, kurias it dangti nuo verdancio puodo reguliariai ‘’nuimdavo’’ Silas’as.
Jis ijunge dusa. Siltas vanduo paspipyle jam ant galvos, peciu. Raminanciai veikdamas visa, nuo fizines veiklos siek tiek isitempusi kuna. Sunere pirstus i savo plaukus nubraukdamas juos atgalios. Stovejo taip geras penkias minutes, tiesiog megaudamasis tyla, vandes ciurlenimu. Staiga jo klausa pasieke atsidariusiu duru garsas. Isiklause. Nieko. Vandens neisjunge, taciau juto kaip pamazu pagreiti igavo jo puslas. Galbut pasilikti bute su akivaizdziai pasikausciusia burtininke, nors ir velniskai karsta burtininke ir nebuvo tokia gera mintis? Kas jei ji… Mintyse nespejes apgalvoti scenarijaus, kuriame ji kesinasi ji nugalabyti jis pajuto svelnias, ilgapirstes plastakas apsivejant jo presa. Tvarkingi, nulakuoti nagai eme slysti virun, ties jo krutine. Giliau ikvepe, taciau net jei ir butu bandes, apsisukti i jos puse turint omenyje jo paties stota nebutu buve lengva. Ji prigludo. Visu kunu prigludo prie jo nugaros ir tai neabejotinai jaudino. Jo vyriskuma pabreziantis organas ir vel siek tiek sukietejo. Svelniai, sueme jos, jo kuna glamonejusias galunes, tarsi nenoredamas, kad jomis apciuptu kaip niekad smarkiai krutineje besiblaskancia jo sirdi. Juto jos lupas, kurios prigludo ties desniuoju jo peciu. Nevalingai, dievazi, nevalingai pasuko galva ton pusen noredamas isvysi jos veida. Visa laime, kad smulkute mergina duso kabinoje neuzime daug vietos. Apsisuko aplink savo asi sklandziai, taciau kunu artumas, lietimasis buvo neisvengiamas. Uzdejo savo rankas jai ant klubu. Svelniai, letai kildamas i virus vienu nykciu kliude jos kruti, palydeto speneli. Akimis tyrinejo jos kuna, vengdamas ziuti tiesiai i tamsias josios akis. Nesake nieko, taciau silto, gan karsto vandens ciurlenimas uzpilde ne itin ervu vonios kambari kone paskandindamas ji garuose. Lyzdetelejo savas lupas pries sunerdamas pirstus i slapius, tamsius jos plaukus. Prisitrauke ja buciniui. Lemtingam buciniui. Buciniui, kurio niekada nepamirs.

YOU CAN'T FALL ASLEEP BECAUSE REALITY IS FINALLY BETTER THAN YOUR DREAMS. ft. Thor Geminus (theme)
Gavęs užsakymą atvykti į ne patį saugiausią NY rajoną, geltonos spalvos taksi vairuotojas ilgai svarstė ar sutikti su kelione, kuri būtu atnešusi mažiausiai 20 bolerių, kurių jam be jokios abejonės reikėjo. Dirbo jau trečią pamainą, o tai reiškia kad su miego troškimu kovoti teko geriant daug stiprios kavos. Vyras atvyko prie pastato prabėgus ne daugiau nei dešimt minučių po iškvietimo. Jautėsi nelabai saugiai, todėl norėdamas išvengti tam tikrų nesusipratimų, netgi nepagalvojo apie tai, kad derėtu išjungti transporto priemonės variklį, negana to, užsklendė visoje mašinoje esančius „langų ir durelių fiksavimo mygtukus“. Prie vairo pralaukė geras penkias minutes, vis nervingai dirsčiodamas į ant riešo esantį, nusitrynusio dirželio ir aplamai, pakankamai pigų laikrodį. Iki pilno susierzinimo te trūko kliento, kuris nuspręstu nepasirodyti ir neatšaukti užsakymo. Per didelis nuovargis ir laiko taupymo režimas, privertė vyrą paspausti garso signalą kelis kartus, tam, kad užsakovas suprastu esti automobilis jo jau laukia. Vairuotoju dirbantis vyrukas net nenutuokė, kad jo pavežėti turėta Liviana, net neketino tą vakarą pasinaudoti šiomis paslaugomis, mat tuo pačiu metu buvo užsiėmusi kitais, jai malonesniais dalykais. Jis palaukė dar kelias minutes, kuomet matyt nebe norėdamas daugiau gaišti savo asmeninio laiko, bazei pranešė esti užsakovas nepasirodė, ir jis neketinantis daugiau be reikalo daugiau laukti bala žino ko, todėl nieko nedelsdamas išsuko iš daugiabučio kiemo, išvažiuodamas centro link, ir tokiu būtu palikdamas vėlavusią Rivas, eiti iki taksį punkto pėsčia. Tuo pačiu metu, Thor‘o bute iš laiko buvo girdimi automobilio garso signalai, į kuriuos ne vienas neatkreipė dėmesio. Gyvendama pakankamai stabilų gyvenimą, Rivas lygiai taip pat, kaip ir Geminus nesistengė sukurti naujus santykius, ji suvokė esti grįžus namo, teks sugrįžti ir į realybę, kurioje vietos šio vakaro įvykiams neliks. Ji buvo tikra esti NY yra pakankamai didelė vietovė, todėl susitikti dar kartą, yra galimybių mažiau, nei kad šieno kupetoje surasti mažą adatą. Ir net jei natūraliai, žengusi pro savo namų slenkstį, ji apsimes neva yra pavargusi ir išvengdama pokalbio, atguls miegoti, mat nenorės jausti beribę kaltę prieš Asmodeus, užmigti nesugebės, nes vis dar mintyse klajos per neseniai išgyventus atsiminimus. Tačiau su laiku, tai galiausiai sugebės tapti tiesiog atmestinu dalyko, net jei dabar, tai atrodo it tobuliausiai praleista naktis su nepažįstamu jai asmeniu, nuodėmingu, ir tikriausiai jai pačiai netgi labai pavojingu, dėl savosios kilmės.
Vis dar tebelaikydama ištiestas rankas, delnais rėmėsi į stalo paviršių, tokiu būdu, visiškai nespecialiai iš nugaros kone sudurdama abejas savo mentės viena prie kitos, bei išryškindama moteriškai prižiūrėtą nugaros raumenyną. Jautė kaip nuo sprando, per stuburo įlenkimą varvėjo susimaišęs jųdviejų prakaitas. Akimirką, kuomet Geminus nusprendė atitraukti savę nuo liauno tamsiaplaukės kūno, tuo pačiu metu ir ištraukdamas iš josios vidaus dalį savęs, jos antakiai jam nepastebimai išlinko, o lūpos natūraliai prasikleidė. Pilnumo jausmas liko „atimtas“, o sveikas protas ėmė belstis į mintis, skatindamas ją padaryti tai, ką būtu padariusi bet kuri mažai save gerbianti moteris po panašaus kontakto: apsirengti ir pasinaudojus proga, kad jai nėra skiriama per daug dėmesio, išsinešdinti iš čia, pamirštant net adresą. Užsitrauktos cigaretės dūmai ganėtinai greitai užpildė nedidelio ploto sienas dūmais, nepriklausomai nuo to, kad patalpoje vis dar buvo paliktas veikiantis gartraukis. Neskubino atsisukti į Thor‘o pusę, neskubriai, ir vis dar tebebūdama šlaunimis atsirėmusi į stalo briauną, užkišo vieną ranką sau tarp beprotiškai ilgų ir lygių kojų, pastumdama apatinių juostelę taip, kad ši nekeltu diskomforto ir pridengtu stipriai sujautrintą jos kūno vietelę. Nuo aktyvios fizinės veiklos atrodė kad suvartotas alkoholis liko išgaravęs, nors vairuoti dar ir nesugebėtu, tačiau blaiviai priimti sprendimus, jau kitas klausimas. Vėl atrėmusi delnus į stalviršį, tamsiaplaukė pasuko galvą taip, kad galėtu matyti ne taip ir toli atsitraukusį vilkatą. Jos tamsių akių žvilgsnis tyrinėjančiai pakilo nuo jo juosmens iki veido, kuris kaip tik tuo metu, vos akimirkai skendo cigaretės dūmuose. Vyras savo neišprususį svetingumą įrėmino į nebylų pavaišinimą cigaretę, kurios Liana atsisakė, neigiamai krestelėdama galva. Nepriklausomai nuo to, kad Rivas nebuvo mirtinga asmenybė, bei periodiškai turėdavo mirti, bei visai netrūkus po to, ne visai maloniai prabusti, ji niekada taip ir nepasidavė mirtingiems troškimams nuodyti savo kūną panašiais dalykais, kaip kad cigaretės. Gali būti, kad to išvengė ir todėl, kas davo kasdieniniame, atrodytu nesibaigiančiame gyvenime, panašius dalykus sutikti buvo ganėtinai sunku. Tyla, kurioje jie abu buvo paskendę, tarytum nežinodami ką derėtu pasakyti vienas kitam, privertė tamsiaplaukę bent žvilgsniu imti ieškotis savo viršutinio drabužio, raudono vyno atspalvio suknelės, su aukso elementais ties kaklu. Thor‘as tarytum „perskaitydamas“ jos mintis, arba tiesiog norėdamas kad jam būdingas „kasdienybės ritualas“ nebūtu niekaip sugadintas, pasitraukė iš virtuvės ploto, nuo grindų pasigaudamas josios apdarą, bei netrūkus pamėtėdamas jį į graikės pusę. Priešingai nei su telefonu, kurio gaudyti ji atsisakė dėl savo asmeninių priežasčių, suknelę pasičiupo iš karto. Vos pastebima, kampinė šypsena pasirodė josios veide, kuomet, ji ir pati davė ženklą, kad neva apsirengusi pasitrauks iš čia, taip ir nepratarusi ne vieno žodžio, ėmė rengtis. Savo ruožtu vilkatas patraukė į vonios kambarį, iš kurio visai netrūkus pasigirdo čiurlenančio vandens atgarsis. Liviana stabtelėjo, sudvejojo sprendimu trauktis.
Žinoma, nebuvo labai sunku susidaryti prielaidą, esti vyras tiesiog suteikė jai laiko pasitraukti nepastebėtai. Kitą vertus, apie „taip taip, aš tau būtinai paskambinsiu“ dėsningumą ir kalbos negalėjo būti, mat ne vienas jų nežinojo apie vienas kitą faktiškai nieko. O tie mažyčiai tiesios mozaikos gabaliukai, neva jie abu vienokia ar kitokia prasme buvo susieti su Chariton‘u, šiai nakčiai įsibėgėjus, prarado visas prasmes. Pasijuto nejaukiai, matyt dėl to kad nebuvo pratusi nei prie panašių nuotykių, nei prie to, kad būtu vertinama kaip „seksualinės energijos išsikrovimo objektas“, su kuriuo kalbėtis net nėra būtina, vos tik yra gaunama kas norima. Negalėjo ir pati pasielgti panašiai, nepriklausomai nuo to, kad abiems tai būtu išėję į naudą. Jau spėjusi pusiau ant savęs užsitempti klasikinę, beprotiškai brangią suknelę, galiausiai leido jai dar kartą nukristi ant žemės.  Nenorėjo kad ši naktis būtu ištrinta iš atminties, arba priimta kaip „alkoholio ir jo pasekoje išsirituliavusios klaidos“ pasekmės. Galu gale, ji buvo gyvas žmogus, moteris, kuriai buvo būtinas švelnumas, dėmesys ir tikrai kad ne atsainus požiūris, kuriuo ją apdovanojo Thor‘as iš karto po to, kai abu baigė patenkinti savo seksualinius poreikius. Turėjo būti tikra, turėjo atsakyti už savo sprendimą, padarant jį įsimintinu. Nepasiduodama dvejonėms, ji tvarkingai nusiavė aukštakulnius, kurie nepadarė esminio skirtumo jos ūgiui, lengvai ir neskubiai nusiimdama ir tuos seksualius apdarus, kurie taip ir buvo likę ant jos tobulai sudėto kūno. Lėti, tylus žingsniai nuvedė Livianą prie vonios kambario durų, kurių rankeną palenkusi, moteris pateko vidun. Te galėjo galvoti apie tai, kad jis gali paprašyti asmeninės erdvės, arba priimti jos dėmesį. Ir bet koks vyro sprendimas, šiam kartui būtu lemtinas, paliekantis arba malonų arba nemalonų skonį burnoje. Prieš tai girdėdama prausimosi garsus, dabar te girdėjo sustingusio kūno ir į jį atsitrenkiančio vandens garsus. Prisikandusi apatinę lūpą, ji visgi praskleidė ankštos, ir dviems žmonėms nepritaikytos dušo kabinos dureles, po savęs šias užskleisdama. Jo, tobulai raumeningas ir verčiantis gerąją prasme išprotėti, kūnas atrodė įsitempęs, o į sieną atremtos rankos, tik dar labiau paryškino jo ir taip priekaištų neturinčius linkius. Priešingai nei didžioji dauguma jo sugulovių, kurios nesivargindamos atsisveikinti, užsidėdavo drabužius ir pabėgdavo, tikėdamos kad vyras pasivargins jas susirasti dar kartą, Liviana neketino daryti nei vieno, nei kito. Jos ilgos, liesos rankos švelniai ir kiek erotiškai nugulė delnais ant vyro preso, vos akimirkai, ir tai greičiau atsitiktinai, palytėdamos jo lytį atžymintį organą. Akcentavosi į kūnų artumą, kuomet prisiglausdama prie jo, moteris delnais maloniai ir lėtai ėmė slysti per jo krūtinės ląstą, tarytum būtu norėjusi kad jis pasijaustu vertinamas. Elgėsi su jai nepažįstamu vyru ne vien tik kaip su beprotiškai geidžiamu objektu, tačiau ir tam tikra prasme, mylimu. Visu savo kūnu prisiglaudusi prie jo nugaros, tamsiaplaukė nosies galiuku perbraukė per jo mentes, priartėdama lūpomis prie vieno iš pečių, kurį švelniai ir pabučiavo. Jis pasuko galvą į josios pusę, tuo pačiu metu sulaikydamas jos rankas. Nesutriko, dievaži, net minties neatsirado apie tai, kad jis galėtu pareikalauti asmeninės erdvės, ir tokiu būdu pastatyti ją į dar labiau nepatogią padėtį. O juk toks variantas tikrai turėjo savo vietos, jei galvotume blaiviai. Ankšta dušo kabinos patalpa užsipildė garais, nuo šilto vandens, kuris sudrėkino abiejų asmenų kūnas. Thor‘ui atsisukus, Rivas lūpos pastebimai prasiskleidė, o žvilgsnis neužtikrintai, tačiau be galo geidulingai susirado jo veidą, bandydamas susitikti su šviesiomis jo akimis, kurių kontakto vyras akivaizdžiai bandė išvengti. Jam besisukant, Livianos šlaunis, o vėliau ir papilvė susilietė su jo kietumą atgaunančiu falu. Tai jaudino, nepriklausomai nuo to, kad atsidūrusi šalia, nemirtinga burtininkė nesistengė „pasiprašyti“ antro raundo. Jų kūnai buvo per daug arti vienas kito, tam tikra, perkeltina prasme degindami vienas kito odą, sukeliančiais labai dviprasmiškus pojūčius, tokius, nuo kurių pasitraukti arba pabėgti visiškai nebuvo jokios minties. Dabar, priešingai nei prieš tai, ne vienas jų neskubino vienas kito, tarytum bijodami galimybės apsigalvoti, atsitokėti. Šis, palyginus švelnumu ir dėmesiu vienas kitam grindžiamas kontaktas, atrodė apgalvotas, svarbus. Jos tamsūs plaukai, sušlapo nuo vandens, išdavikiškai prilipdami prie nugaros, tapdami tiesiais. Nesibodėdama, moteris iš juntamo malonumo užvertė akis, kuomet jo bandymas liesti jos kūną, tarytum specialiai, bet tuo pačiu metu atsitiktinai, sujautrino susiliestą josios krūties spenelį. Rivas rankos pakilo, dėmesingai nuguldamos ant jo išraiškingos krūtinės ląstos. Žengė atrodo tik pusę žingsnio, tačiau tai nepaliko visiškai jokios asmeninės erdvės. Jie lietėsi, glaudėsi vienas prie kito, kone visu kūnu. Viena jo rankų, pirštais panėrė į tamsius jos galvos plaukus, tuo pačiu metu paskatindama jos žvilgsniui susidurti su taip geidžiamomis ragauti jo lūpomis. Ir vėlgi, skubotumo neliko, kuomet šiek tiek atlošdama galvą, ji noriai pasidavė jausmingai atrodžiusiam bučiniui. Visu kūnu perbėgo malonūs šiurpuliukai, kuomet ji dar kartą pajuto kiek malonus yra jo skonis. Liežuvis tingiai, ir kiek lietai įsiskverbė į jo burnos ertmę, tarytum pasiduodamas intymiam šokiui. Rankos, kurios prieš tai, lietė jo pavydėtiną raumenyną, pakilo dar aukščiau, palytėdamos tiek išraiškingą pečių liniją, tiek sprandą, prie kurio ir sustojo. Sunku apibrėžti tikslingas ribas, kuriomis būtu galima apibūdinti panašaus kontakto poreikį, kad nepadaryti lemtingos, klaidinančios išvados. Tačiau aišku tik vieną, tai kas vyko dabar, buvo neįprasta jiems abiems, tačiau vargu ar dėl to mažiau malonu. Bučinio metu, Livianos akys buvo sumerktos, o kūno kalba, bei kvėpavimas, tas pats širdies plakimas, išdavė kur kas daugiau, nei ši būtu norėjusi atskleisti. Vienas kitam skirtos glamonės išdavė tai, kad jie abu nėra tokie vienareikšmiški ir paviršutiniški, kokiais galėjo pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Ir tik tuomet, kai dėmesio nestingantis bučinys nutrūko, Liviana palenkė galvą, kakta nespecialiai susidurdama su jo lūpomis, savosiomis tuo metu susidurdama su Geminus kaklu, bei vėliau raktikauliu. Ir dievai mato, jei nebūtu sugebėjusi nuo jo atsitraukti dabar, vargu ar būtu sugebėjusi tai padaryti šią naktį. Ji neparodė pasimetimo, tačiau išvengdama „švarinimosi“ priemonių panaudojimo, kuris be jokios abejonės būtu sukėlęs pagrįstą įtarimą iš Asmodeus pusės. Galu gale, kad ir kaip tai keistai be skambėtu, tačiau užuosti kito „patino“ kvapą, nėra taip ir sudėtinga. Ir neskaitant to, kad Livianos išrinktasis ir nesugebėtu to išreikšti balsu, tai sukeltu jam skausmo. Ir nepriklausomai nuo to, kad ši naktis dar ilgai liks įsirėžusi į tamsiaplaukės atmintį, kaip ir kūnas bandys išdavikiškai priminti visus tuos nepakartojamus potyrius, Asmodeus skausmo kaina buvo tam per didelė, ir ji nenorėjo panašiu būdu jį pražudyti. Atsitraukti, suteikti progą abiems atsikvėpti ar bent atgauti sveiką nuovoką, tapo nepaprastai sunku. Nenorėjo to, nenorėjo pasitraukti ir sugadinti šią neintymiai intymią akimirką. Vos praskleidusi savo lūpas, kurios tebebuvo prigludusios prie Geminus krūtinės, ji trumpam sumerkė akis. Jausdama kaip tvirtos, vyriškos jo rankos slydo per josios nugarą, pasistengė suvaržyti malonumą, kurį juto josios fizinis pavidalas, kuomet pabučiuodama jo krūtinę, ji nebyliai atsisveikino, laisva ranka praverdama dušo kabinos duris, bei iš šios išlipdama. Ant pakabos kabėjo vos vienas rankšluostis, kas tik dar kartą parodė esti vyras negyvena dar su kuo nors, ir šią naktį jis buvo atviras sau, priešingai nei buvo ji. Apsivyniodama puriai malonią medžiagą apie save, tamsiaplaukė nemirtingoji sustojo priešais veidrodį, kurio paviršių nuvalė delnu. Žvelgdama į savo atvaizdą, tam tikra prasme, ji buvo tikra kad nebus jo pamiršta labai greitai, kaip ir jis nebus pamirštas jos, kuomet nusausindama savo plaukus ir kūno odą rankšluosčiu, jau ketino paslapčiomis pasitraukti iš vonios, apsirengti savo „painią“ suknelę, bei pradingti. Tačiau, vargu ar turėjo mintį, esti jis neketinantis jos taip greitai ir lengvai paleisti visam, apsimetant kad ši naktis, šis susitikimas nereiškė  nieko.

There's no denying, you bring me back to life, baby. ft. Liana Rivas (theme)
Tai, kaip svelniai, kaip letai jos rankos slydo jo kuno pavirsiumi veike raminanciai, taciau tuo paciu metu ir stimuliavo. Jos artumas, moteriskumas buvo nauja, nepatirta. Kogero pirma kart jautesi lyg turetu kazka pasakyti, taciau to nepadare. Jautesi it taip nelauktai isibrovusi i jo asmenine erdve moteris tiesiog eme ir sulauze lig siol jo taip stopiai saugotas ‘’intymumo taisykles’’ priversdama ji pasijausti nejaukiai. Priesingai nei visados, si kart tyla ji slege, verte jo sirdi plakti kur kas smarkiau. Jo elgesys neabejotinai isdave kitonisa, nuo pasaliniu akiu slepta jojo puse. Is pradziu svelniai, paskui kiek agresyviau, savininkiskiau suemes jos plaukus jis prigludo prie moters visu kunu. Dievai mato, nebuvo is tu, kurie mego ilgas gmalones ar bucinius, taciau sis… nors ir ne lytinis ju kontaktas stebetinai teike be galo dideli pasitenkinima. Ji atsitrauke. Jos lupos prigludo prie jo krutines, rankos tebeliete pecius. Jis uzsimerke. Jo rankos palengva paleido jos plaukus. Letai, taciau nebe erotiskai eme slysti tamsiaplaukes nugaros linkiu. Staiga uzsiplieskes jos uzsidegimas staiga uzgeso ir jis tai jaute. Nenorejo klausti ‘’kodel’’. Tiesiog leido jai nebyliai atsisveikinus islipti is duso, apsivyti ranksluosciu. –Zinai, vargu ar tas taksi vis dar taves laukia,-pasekes jos pavyzdziu jis ir pats liovesi svarnesis. Letai, slapiomis grindimis atseke iki jos izuliai stebedamas kaip ji, jo paties ranksluosciu sausinasi veida, krutis, plaukus. Storzieviskai ir anaiptol ne dzentelmeniskai istraukes puru, baltos spalvos ranksluosti jai is ranku, emesi sausintis pats. –Tu visada palieki savo partnerius su ‘’boner’iu’’?-sarkastiskai vyptelejo neatsitiktinai zvilgteledamas i sukietejusi savo fala. Kazkas viduje kuzdejo, kad del tokio jos atsitraukimo buvo kaltas blaivejantis merginos protas. Galbut todel ir pats nebesieme jokiu skubotu veiksmu. Siaip ar taip, nebuvo is tu, kuriuos vien mintis apie prievartavima uzvesdavo uzvesdavo iki negalejimo. Ju zvilgsniai susitiko ir kazkas, gal jos laikysena, gal taip kaip tobulai, it skulptura, atrode jos nuogas kunas, priverte ji nuryti burnoje susikaupusius skyscius. Zenge arciau. Ne nebande apsimesti, kad ziuri jai i veida. Atvirai megavosi pries akis atsiverianciu ir kraujotaka zemiau bambos tik dar labiau aitrinanciu peizazu. Judejo letai, suteikdamas jai pasirinkimo laisve, taciau ji nesitrauke. Priartejo taip arti, begediskai arti. Apsileize virsutine lupa. Rodomuoju pirstu palytejo jos desini peti, letai, taciau drasiai eme juo braukti jai per ranka, kuri isdavikiskai pasidenge mazyciais, dar kitaip ‘’goose bumps’’ pravardziuojamais spuogeliais. Tai issauke nevalinga, kampine jo sypsena. Sueme jos plastaka leisdamas jai savomis rankomis isitikinti, kad nepaisant pries maziau nei penkiolika minuciu ivykusios judvieju sueities, jis buvo daugiau nei pasiruoses visa tai pakartoti. Jo lupos siek tiek prasiskvyre isleisdamos malonu atodusi, kuri sukele dregmes pojutis jo pirstams palytejus josios lytines lupas. Jis zenge dar viena zingsni ne tik iki minimmo sumazindamas tarp ju telikusia erdve, bet ir priversdamas ja nugara atsiremti i siena. Sueme abi jos rankas bei sias iskele siai virs galvos. Viena jo ranka sugrizo prie jautriausio jos kuno tasko ir nepriklausomai nuo to ar si butu tam priesinusis ar ne, eme ji stimuliuoti. Tai kaip is malonumo issiriete jos kunas sake daugiau nei butu pasake zodziai. Tai buvo zaidimas. Rungtynes, kuris is judvieju paliks kitam didesni, labiau neisdildoma ispudi ir jis neketino praleimeti. O gal tiesiog siaubingai trosko padaryti ja dar karta.
Sprendziant is jos kvepavimo orgazmas buvo visai cia pat, taciau butent cia jis sustojo. Klastingai syptelejo kuomet prasimerkusios jos akys susitiko jojo. Jam patiko, ji uzvede tai, kokia paklusni ji buvo. Pries tai atmosferoje tvyrojusi romantiska kaip mat issisklaide. Tebelaikydamas jos rankas viena savuju jis paspartino tai ka pries tai dare pirstais. Jos kunas bangavo is malonumo. –Tureciau atsilygindamas dabar nuo taves atsitraukti,-syptelejo, taciau anaiptol to nepadare. Netrukus isgirdes garsia, suni kitame kambaryje matyt isgasdinusia aimana, jis sueme jos nevalingai virpanti kuna neleisdamas siai atsikvepti. Pervedes i tamsoje skendejusi miegamaji jis parverte ja ant puriais patalais padengtos lovos. Niekad lig siol nebuvo to dares. Nebuvo permiegojes savo lovoje su jokia kita. Kazkoks savotiskas, su asmenine erdve bei intymumu susijes kompeksas, kuri veikiausiai itakojo niekada nepatirta motinos meile.
Lili Santanico Alvar pagimde Thor’a vos sesiolikos. Neketino jo auginti. Pati uzaugusi vaiku namuose, vilkolake ketino vaika palikti taip vadinamame givybes langelyje, taciau maziausiai tikejosi, jog gimdymas presides tokiomis aplinkybemis, kokiomis si pasauli isvydo Thor Geminus. Ta naktis buvo nebuvo iprasta. Lili tai suprato vos per zinias, transliuojamas automobilio radijumi, kurio stiklus vale isgirdo apie si vakara astrologu su nekantrumu laukiama super menuli. Liesos, taciau pilvotos mergaiciukes rankos sustingo. –Nagi, tuoj uzidegs zalia! Jei paliksi muiluotus galinius langus, nemokesiu!-izulus vairuotojas kelis kartus susignalizavo, taciau ji neatrode susidomejusi. Ji zinojo, jog privalo sleptis. Zinojo, kad si pilnatis geruoju nesibaigs.
-Lili… Lili, mazute, kur tu? Nagi, nezaisk slepyniu,-ja pasieke svelnus, automobilio avarijoje zuvusios mamos balsas. –Lili?...-jos intonacijoje buvo jausti sypsena. Visai tokia, su kokia I mergaite zvelgdavo jos mama kai dar buvo salia. Kad ir kas tai buvo, kad irk as ta nakti isviliojo ja is saugaus prieglobscio, kuriame ji ketino praleisti menulio pilnati, nebuvo zmogus. Tai buvo demonas.
Salto prakaito ispilta mergaites kakta apsviete kaip niekad didelis, apskritas ir sviesus menulis. Ji giliai, bet truksmingai ikvepe salto nakties oro. Jos lengva, siek tiek purvina suknele teaprengtas kunelis pasiurpo. –Lili…?-balsas ir vel pasieke tamsiaplaukes, lotynu kilmes mergaites ausis. –Mama?...-ji pravirko. –Mama, as negaliu cia buti. Mama, juk dabar menulio pilnatis,-nepaisant savo pacios zodziu ji letai ejo per dregnas samanas bei ivairiausias misko nuokritas. Staiga, ji suklyke. Lyg didziulis oro gusis butu perskrode josios kuna tuo paciu is vidaus nupirtydamas, it nemenka elektros iskrova. Nepaisydama nieko, ji pakilo, eme begti atgalios, taciau issigelbejimo nebuvo. Nebuvo ir saugios, nuo piktos ja pasirinkusios demono akies saugojusios vietos. Ji bego, kliuvo, krito ir kelesi, taciau vidun isiskverbti meginantis demonas ir toliau it botagu, caize ankstyvu saremiu jau ir taip kamuojama jos kuna. Visa laime, tai neuzsitese. Lili buvo per silpna, kad pasipriesintu, taciau josios isciose nesiotas Charitono vaisius, palaike josios gyvasti neleisdamas numirti. Jei ne tas nestumas, demonui nebutu pavyke. Taciau pavyko. Ilgai nelaukus, Lili savomis rankomis, o tiksliau vilkolakiskais nagais prasipjove savaji pilva bei ‘’issioperavo’’ svetimkuni, kuri ten tiesiog ir paliko. Akys, juodos it smala akys, kuriomis ji pirma karta pazvelge i Thor’a, nebepriklause zmogui.  Paliko ji likimo valiai. Vidury misko. Klykianti, bejegi kudiki, kurio likimas nerupejo absoliuciai niekam.
***
Tolimesnis gyvenimas Thoro ir veliau nelepino. Rastas vietiniu, stovyklautoju jis dar ta pacia nakti buvo nugabentas i ligonine, o is ten pateko tiesiai i vaiku namus, kuriuose on an off pragyveno didesne dali savo vaikystes. Tiesa, kai jam buvo dveji, ji buvo isivaikinusi labai miela, normali seima, taciau vos pirmaja nakti isvydusi tamsoje svieciancias, geltonas jo akis, ji dar kita ryta grazino ji atgalios taip ir nepaaiskinusi kodel. Sekantis karta jam pasiseke dar maziau. Keturmeti, aktyvu ir gana guvu vaika isivaikino jau ir taip sesis ivaikius auginantys, pasalpu medziotojai. Seimos galva buvo tikru tikriausias inteligentas, taciau po gerai ivaldyta kauke, is tiesu slepesi girtaujantis smurtautojas. Zmonos neliesdavo, taciau ant vaiku, net tokiu mazameciu kaip jis, issiliedavo su kaupu. Socialinems tarnyboms aiskino, kad berniukas nepaprastai judrus, kad nuolatos visur kariasi, laipioja medziais, neva tokiu budu ''uzsidirba'', tas ivairiaspalves melynes ant ranku bei koju. Kad ir kaip baisiai tai skamba, blogiausios dienos sviesiaplaukio lauke ateityje. Sulaukes keturiolikos, jis buvo per prievarta iszagintas vyriausiojo tuose nauose gyvenusio, berods astuoniolikmecio, naslaicio Nathan'o. Tai kas ta vakara nutiko tu namu rusyje, neabejotinai priverte ir taip uzsisklendusi, savotiska vaika tapti dar agresyvesniu, asocialesniu. Jau kita savaite, tame paciame rusyje kilo gaisras. Nieko keista, turint omenyje, kad senas, 1970-aisiais statytas namas vis dar turejo malkomis kurenama krosni, kuri ir aprupindavo visus tris aukstus siluma bei karstu vandeniu. Atsitiktinumas ar ne, taciau butent Nathan'as to gaisro neisgyveno. Uzsikirtusi duru sklestis ikalino paaugly rusyje, kuriame jis galop sudege gyvas.
***
–Are you fucking kidding me?!-tarp ju veidu isispraudes suo lyzdtelejo jo veida. –Eik is cia!-pavyjes keturkoje salin jis nuosirdziai nusisypsojo. Tamsoje paskubomis sugrabaliojo visa juostele apsisaugojimo priemoniu, taciau augintine prabegdama svetaines link, nukniauke jam jas is po nosies. –As tave uzmusiu,-zinoma juokaudamas, taciau rimtai pyktelejes ant iprastai paklusnios Lunos, jis pajuto Lianos rankas truktelejusias save link jos. Dar pries tai kai jis butu spejes ka nors pasakyti, ju lupos ir vel susijunge aistringam, prota svaiginanciam buciniui ko pasekoje jis pamyne dar viena nerasyta savo taisykle bei iejo i ja nepaisydamas galimu to pasekmiu. YOLO-you only live once, isn’t it? Tik jo atveju tai turetu skambeti kiek kitaip – YOLF- you only live forever. Velniop viska. Jis buvo pasireges surizikuoti bei pasigauti sumauta venerine liga jei tokia buvo sios stoga raunancios nakties kaina.
Antrasis kartas buvo kitoks. Ka jau kalbeti apie treciaji, kuri nuo antro teskyre keletas minuciu. Dievazi, neprisimine kada butu sugebejes ‘’pabalnoti savo drauguzi erzila’’ tiek kartu is eiles. Blausios, is vonios kambario sklindancios sviesos uzteko, kad sugebetu izvelgti nepriekaistingus jos kuno linkius kai si buvo uzemusi ‘’jojikes’’ pozicija. Tikriausiai pirma kart sutikes moteri, kuri savo sugebejimais lovoje pranoko ji pati, jis is kailio neresi noredamas jai isitikeikti. Istvermes bei fizines jegos reikalaujancios pozos keite viena kita, leisdamos partneriams vis geriau pazinti kits kito kunus.
Nusivares it darbinis arklys, paskutinyji karta jis tiesiog atbulas parkrito ant lovos is kart po to kai nors ir nedideli, taciau dar viena orgazma patyre ji. –Man… man reikia atsigerti,-burnoje buvo tikru tikriausia Sacharos dykuma. –Tu… nori vandens?-sunkiai gaude kvepavima, taciau sypsojosi. –Mhm…-pliaukstelejes siai per pasturgali jis trumpam pasisalino virtuves link. –Ei…?-surauke antakius ne is kart suprates, kad ramiai ant jojo pagalves besiilsinti moteris, miega. Akimirkai stabtelejo. Nezinojo ka daryti. Ir pats buvo pavarges, taciau leisti jai pernakvoti?.... Na tai, jau butu buves treciasis straikas. –Ei… Liviana?-atsisedes ant lovos krasto jis pajudino josios peti, taciau uzuot prabudusi, ji tiesiog pasisuko I jo puse. Angeliskas, tobulas jos veidas atrode toks ramus. Atsigule ir pats. Nesivargindamas uzkloti nei saves, nei viesnios, jis kuri laika tiesiog gulejo klausydamasis kaip kitame kambaryje jo augintine drasko ir kramto prezervatyvu pakuotes ir tai butu buves smagiausias kada sugalvotas zaidimas. –Ei…-tyliai susnibzdejo, atsargiai ja apzergdamas, tikedamasis pazadinti butent taip. Palinko arciau bei ja pabuciavo. Ji, nors ir vangiai, i bucini atsake. Liesi, ilgi jos pirstai svelniai apkabino jo kakla. Galimas daiktas, dare tai per miegus. Nepatenkintas atsiduso, taciau minties ja zadinti vis gi atsisake. Atsigulia salia, ant nugaros bei prisidenge anklode. Uzklojo ir ja. Dievzi, jautesi taip keistai, taip nenaturaliai, kad net tai darydamas , raukesi it rugstu saldaini burnon isimetes mazvaikis. Nebuvo prates su kuo nors miegoti. Maza to, turejo begales erzinanciu iprociu, vienas ju, miegoti viduryje lovos, isitverus i salimais esancia pagalve. Ko dabar padaryti zinoma negalejo. Keleta kartu pakeites skirtingas pozicijas, piktai atsiduso. Moteris miegojo tyliai, it kudikis, nusisukusi nuo jo nugara. Dar siek tiek pasimuistes jis pagaliau ja apkabino. Visai kaip pagalve, tik si syk, vadinamoji pagalve turejo krutis, beto dar ir labiai maloniai kvepejo. Jo akys kaip mat apsunko. Nors, asmenine savo teritorija dievinantis viengungis ir nesitikejo, bet tokia miegojimo pozicija jam be galo patiko.

YOU CAN'T FALL ASLEEP BECAUSE REALITY IS FINALLY BETTER THAN YOUR DREAMS. ft. Thor Geminus (theme)
Baltas, gaiva dvelkiantis rankšluostis maloniai glaudėsi prie tamsiaplaukės burtininkės kūno, kuomet ji viena ranka laikydama šio lopinėlį, kita braukė per savo tobulai sudėlioto kūno linkius. Pirmiausia apėmusi plaukus, vėliau veido odą, kaklą, krūtinę ir likusius kūno linkius. Iš dušo kabinos pasigirdęs vyriškas žemas balsas, privertė jos veide pasirodyti dantų nedemonstruojančiai, tačiau nuoširdžiai šypsenai. Buvo naivu manyti kad iškviestas taksi automobilis tebelaukia šalimais namo, o jei ir nelaukia, tuomet telefono numeris nėra įtrauktas į „juodusios sąrašus“ kas reiškia kad taksi įmonė neketinanti pakartoti užsakymo. Vienintelis būdas nusigauti iki namų, buvo ėjimas pėstute, ir dėl kažkokios priežasties, tai visiškai nebaugino Rivas. Tikriausiai todėl, kad savo gyvenime, ji buvo patyrusi blogesnių išgyvenimų, nei galimas užpuolimas, su kuriuo susitvarkytu. Thor‘ui pasekus viešnios pavyzdžiu, bei išlipus iš ankštokos dušo kabinos, tam tikra prasme, visiškai nespecialiai prikaustė jos tamsių akių žvilgsnį ties formą akivaizdžiai keičiančiu, krauju prisipildančiu jojo pasididžiavimui, kuris visai neseniai taip deginančiai maloniai buvo užpildęs josios vidų. Tai akimoju sutrikdė burtininkės kvėpavimo tempą, kuris apsunko vien nuo suvokimo kad jis tebėra nuogas, ir ne ką mažiau geidžiamas, gal net daug labiau, nei buvo prieš tai. Praskleidusi savo natūraliai putlias lūpas, tamsiaplaukė nusuko akis, vos tik vilkatas pastebėjęs jos akivaizdžiai sukoncentruotą žvilgsnį, nepabūgo to pakomentuoti. Atmestinai „pavalytas“ veidrodis, atskleidė vienintelį minusą, kurio prieš tai ieškojo, tačiau nerado Thor‘as (trumpam pamirštant jos įsipareigojimą kitam), kurį tik tūri josios kūnas. Pjautinės žaizdos paliktas randas ant dešiniojo peties, randas, kurį Sevastianos pirmagimė „užsitarnavo“ dar tuomet, kai buvo tiesiog mirtinga savosios šeimos atstovė. Sumerkė akis, mat blaivėjantis protas vertė ją prisiminti realybę, kuri paradoksaliai buvo tragiškesnė, nei kad tai gebėjo suformuluoti net šiek tiek „nesveikas“ protas. Nemalonūs atsiminimai užpildė burtininkės pasąmonę, šiai dar nespėjus prideramai atsakyti į ganėtinai dviprasmišką, tačiau tuo pačiu metu ir šmaikštų klausimą, kuris išsprūdo iš Geminus lūpų. Vienas, nei per didelis, nei per mažas randas, kone išnešė tamsiaplaukės pasąmonę į praeitį, kur neatmerkus akių, klausos organus perskrodė ganėtinai žemas, piktas, buvusio vyro balsas. Šis atsiminimas dabar atrodė tarytum pasišaipymas, tarytum sadistiškas spjūvis į veidą, kuris norėjo sugadinti atrodytu magišką trauką, kuri įsiliepsnojo visiškai netikėtai, tiek Varias - Ambrose giminės atstovei, tiek nepažįstamajam.
–  Ir kam tau reikėjo viską šitaip sukomplikuoti? Juk supranti, kad jei būtum leidusi man paaukoti Cato, mes būtumėm visos šitos tragedijos išvengę... – Tai buvo Chariton‘o balsas jos mintyse, ten pat atmerkus akis, ji puikiai matė šlykštų jo veidą, ir ranką, kuri taip aršiai spaudė peilio rankeną. To paties peilio, kuriuo gindamasis nuo Livianos ir Rheos, vyras ir paliko ta nelygų, pjautinį randą, kuris iki pat šių dienų primena burtininkei apie tą laiką, kuris atėmė iš jos visiškai viską, suteikdamas tik tikslą, gyventi tol, kol gyvas jis. Šiuos žodžius vyras ištarė realiame laike, dar prieš metus, kuomet laikė Livianą įkalintą. Tuomet, kai jo pakalikai baigė ją prievartauti, kur tik įmanoma, nepriklausomai nuo to, kad vienintelis jų tikslas buvo užmegzti kūdikį vikanės iščiuose. Jis pasiuntė juos myriop, nežinia ar dėl to kad dar neketino sukurti savo bjaurybių armiją, ar dėl to kad nenorėjo kad bent vienas, kuris jo įsakymų ją „lietė“, liktu gyvas. Vilkatų dievui palinkus link savo buvusios žmonos, jo dėmesys nukrypo ties po pečiu esančiu randeliu, kurį pats ir buvo palikęs. Jis pervedė per jį pirštų, neįtikima, kaip jautriai bei švelniai skambėjo vyro balsas. Apie veidmainiavimą išdavė tik jo bejausmės akys. Tik bejausmis asmuo gali taip ramiai kalbėti apie nužudymą savo paties vaiko. Atrėmęs peilio ašmenis į Livianos odą įstrižai, įpjauna. Geri du milimetrai metalo sulenda į jos petį. – Ką sau pasidarei? Kodėl tu regeneruoji? – Pagaliau jis atkreipė dėmesį į mistišką Livianos savybę. Kraujuoti deramai nepradėjusi žaizdelė lėtai užsitraukia palikdama odos lopinėlį lygų bei švarų. Nesutrikęs vyras pakartoja "procedūrą", tačiau šį kartą peilį pakreipia bei sujudina taip, kad atpjautų tikrai nemažą gabalą jos odos. Nutrūkusi nuo raumeninio audinio ji priminė kruviną, rusvą skudurėlį. Pradėjęs žiūrėti į Rivas it į kokį medicininį eksperimentą akivaizdžiai ketino pritaikyti jai gerokai fiziškesnes bausmes. Neprognozuojamas Chariton‘o  elgesys pasirodo ir vėl, kai vilkolakis ūmiai smeigia peilį į Rivas šlaunį. – Kallllbėėėėk kaaaalllle! – Piktai suurzgė, dar arčiau palinkdamas link moters veido. Galima prisiekti, kad net seilėmis aptaškė, negalėdamas patikėti tuo, esti jo buvusi sutuoktinė buvo parengusi ne vieną planą tam, kad jei bent maža tikimybė atsirastu kad jis ištrūks iš savo asmeninio pragaro, nenugalės.
–  Nebent tuos, nuo kurių pabėgti paslapčiomis visai nesinori. – Dviprasmiškas kontekstas, leido suprasti kad net jei tamsiaplaukė ir baigė prablaivėti, ji vienareikšmiškai suvokė ką daranti. O ir atkutimas po nemalonių ir visiškai netikėtai užplūdusių atsiminimų, nepaliko visiškai jokios žymės. Diskomforto nesukėlė net tai, kad visai netrūkus Geminus rankos pirštai atsidūrė ant to pačio, giliu randu išpuošto josios peties. Priešingai nei paniekinantis drebulys, kurį sukėlė buvęs sutuoktinis, atlikdamas kone tą patį veiksmą, Thor‘o prisilietimas vertė jos kūną imti leisti malonumo sukeltą virpėsį (įdomus faktas: prisilietimo su randu metu, nepriklausimai nuo to kad šis "papuošalas" buvo senas, jis akimoju paraudo, ėmė ganėtinai skausmingai perštėti, kone patvirtindamas tai, kad šviesiaplaukis yra ne vien kad tiesioginis buvusio sutuoktinio palikuonis, bet ir tobulas indas Chariton'o sielai, ko Livianos manymu, vilkatas niekada nesugebės surasti). Dievai mato, net menkiausias jo prisilietimas, dabar vertė pamiršti visą supantį pasaulį, pasiduoti beprotiškai akimirkai, kurioje ir norėtusi paskęsti. Jos lūpos akivaizdžiai prasiskleidė, atrodytu reikalaudamos dar vieno begėdiško žaidimo liežuviais. Nedvejojo, nesitraukė, atvirkščiai, vyrui sumažinus atstumą, ji savo kūno kalba te parodė kad nori jo – beprotiškai. Kalba apie jo suketėjusį falą, tik dar labiau sukėlė malonią, protą išnešančią įtampą. Ir tuomet kai vyras suteikė jai galimybę, o tiksliau paskatino tuo įsitikinti pačiai, jos ranka dar kartą nugulė ant jo tvirtą, didingą lytį atžyminčio organo. Pirštai susispaudė į kumštį, apimdami jo penio storį. Mintyse ji jau geidė parklupti ant kelių, tam kad ne vien rankomis, tačiau ir burna apimti trokštamą objektą. Norėjo jausti jo skonį, jo didumą, kiekvieną ryškesnę kraujagyslę, ir žinoma, patį šiltą, suroką išsiliejimą. Tačiau panašu kad pats Thor‘as tuo metu surėjo kiek kitokį planą, jis norėjo „pažaisti“ su ja, išvesti iš proto ir kone priversti maldauti tęsinio. O taip, jis puikiai suvokė ką darantis, kaip veikiantis šios nakties partnerės kūną. Pajutusi kaip jo raumeningas kūnas prigludo prie josios, pastumdamas arčiau sienos, negalėjo nepaleisti prieš tai tvirtai laikyto „draugužio“. Jis suėmė abi jos rankas, užkeldamas jai virš galvos, kankinančiai keldamas malonumo bangas. Ir net tuomet kai moteris pasistengė atimti iš jo šlapią bučinį, jis apsukriai išsisuko, viso labo leisdamas jai šiek tiek sukąsti jo apatinę lūpą. Atlošė galvą, S raide išlenkė nugarą, palikdama tarp sienos ir stuburo plyšį, kuomet į vonios plyteles atsirėmė tik riestu užpakaliuku ir galva. Jis neskubėjo, erzindamas, pirštais slysdamas per jos vidinę šlaunų pusę. Tai, kokį gilų ir deginantį jausmą tai kėlė išdavė jos apsunkintas kvėpavimas, besiskverbiantis net pro periodiškai suspaudžiamas lūpas. Jos kūnas virpėjo, o raumenys nevalingai tai susitraukė tai atsipalaidavo. Jo pirštai, tarytum puikiai pažinodami jos kūna, tikslingai vinguriavo tarp lytinių lūpų, vis dirginančiai, stimuliuojančiai sukdami ratus apie klitorių. Dar šiek tiek, ir jos kūnas būtu priverstas pajusti dar vieną, giluminį orgazmą, tokį, kokio seniai nebuvo patyrusi ne su vienu vyru. Geminus lėtai atitraukė savo ranką nuo jos vaginos, tuo pačiu metu, netgi pro vis dar laikomas virš galvos rankas, priversdamas ją palinkti į priekį, savuoju veidu susiliečiant su jojo. Trynėsi, lėtai muistėsi, it „katytė“, kuomet kone murkdama visgi paskatino save prabilti dar kartą. Balsas pasirodė pakimęs, tylus, ir tuo pačiu metu kiek gašlus. – Prašau, tik nesiliauk dabar... –
Vilkato pirštai tarp ilgų Livianos kojų vėl meistriškai sujudėjo, tuo pačiu metu iššaukdami pakankamai garsią, seksualinę iškrovą išreiškiančią aimaną, kurios ir pasibaidė kitose patalpose likęs augintinis. Vis dar prie jo veido šono glundantis josios veidas, pagaliau susilietė lūpomis su vilkato ausies speneliu. Šiltas, tankus kvėpavimas atsimušė į jo odą, kuomet vis dar tas pats murkiantis, veik maldaujantis balsas pasigirdo dar kartą. Tik šį kartą sukonkretindamas maldavimo tikslą.
– ...prašau, išdulkink mane taip, tarytum tai būtu paskutinė mano diena žemėje. – Galbūt būtent šie žodžiai, galbūt jo paties begalinis noras „nesustoti“, paskatino vyrą atsitraukti nuo sienos, kartu su savimi, apglėbus jos nuo aistros virpantį kūną, perkelti į labiau patogesnę vietą. Netgi nežinodama apie vyro kasdienius įpročius, į miegamas patalpas jokio kito asmens, ji ir taip jautėsi pretty much ypatinga. Pastūmėta ant lovos paviršiaus, bei kone paskęsdama tarp purių, švelnių patalų, ji negaišo ne akimirkos, kuomet ištiesta ranka pasigavo vilkatą už sprando, timptelėdama į save. Jų lūpos vėl susijungė aistringam, nelabai tvarkingai šlapiam bučiniui, bučiniui kurio reikėjo tam, kad ji bent akimirkai „atsipūstu“ po to, kai buvo stipriai sujaudinta dar prie pat vonios sienos. Grakščiai išskietė kojas, tam kad jis patogiai tarp jų įsirėmintu. Jautė, dievaži, tikrai jautė kaip jo didžiulis falas natūraliai trinasi apie jos išorinius lytinius organus, tik dar labiau sukeldamas troškimą patalpinti jį vidun. Nebuvo nesubrendusi naivi mažvaikė, ir nebuvo susipažinusi su jo namais, todėl nuolankiai tikėjosi kad jis netrūks ilgai, kuomet pasirūpins apsauginėmis priemonėmis, kurios pagaliau nutrauks tą emocinį vienas kito kankinimą, delsimu. Čia pat, kai partnerių liežuviai karingai raivėsi apie vienas kitą, ant lovos užšoko stambių kaulų struktūros Geminus augintinė, imdama laižyti jo veidą. Sunku pasakyti ar tai buvo bandymas sutrukdyti, ar bandymas pasiprašyti dėmesio, kurio jis šiandien jai nedavė pakankamai, tačiau visgi tai privertė Rivas atitraukti veidą. Dėl to kad vilkatas judėjo, jo padargas tebesitrynė apie ją, todėl tai ne kiek nepalengvino ar neatitolino ir taip esamos seksualiai maudžiančios įtampos žemiau bambos. Rivas neatkreipė dėmesį į tai, kad augintinė ketino pridaryti „bėdų“, todėl prieš šiai pasitraukiant, žaismingai, ir ganėtinai labai savininkiškai pasisakė. – Neliūdėk per daug mergyte, bet šiąnakt jis mano...  
Ji nesuteikė vilkatui progos ką nors pasakyti, kuomet neatkreipdama dėmesio į tai, kad vyras liko be apsauginių priemonių, paskatino šį palinkti arčiau savęs. Viena ranka buvo sulenkta per alkūnę, bei tokiu būdu suteikė jai galimybę gulėti pusiau sėdomis. Kita ranka pirštais įsikabino į vis dar šlapius nuo dušo vandens jo plaukus pakaušyje. Dar akimirka, bei be proto ar sveiko suvokimo paliekantis bučinys dar kartą užpildė juos abu, neapsakomai stimuliuojančiais jutimais. Jis nedelsė daugiau, kuomet grubokai, tačiau beprotiškai maloniai įėjo į jos vidų. Tiesą sako žmonės, seksas be „gumyčių“ yra visiškai kitoks, kur kas gilesnis, kur kas labiau sutelktas į malonius pojūčius, ką jau sakyti apie tai, kad patalpos neužpildo gumos kvapas. Jos kūnas kone žaibiškai prisitaikė prie naujai jaučiamo dalyko. Odos trintis tapo kur kas labiau intensyviau jaučiama, ir atrodytu buvo savanoriškai atsisakyta tik vieno dalyko. Ir nepriklausomai nuo to, kad antrasis jų kartas buvo labiau sutelktas į kūno „pagerbimą“, prisilietimus, šiurkštumo nepavyko išvengti. Vieną orgazmą sekė kitas, vieną tvirtesnį suėmimą, sekė kitas. Ir jei sakyti kad „seksadromas“ yra kažkas neįtikėtino, tuomet tai tėra vaikų pasaka, palyginus su tuo, kam buvo nusiteikę šie du nemirtingi asmenys. Trumpos pertraukos, po baigimo kažkokiu būdu tapdavo savaime suprantamos kaip nesibaigiantis stimuliavimas oraliniu būdu. Keisdami vieną pozą į kitą, dar sunkesnę, dar daugiau ištvermės reikalaujančią, jie tikrai negalvojant stengėsi sudaryti vienas kitam kuo labiau nepamirštamus įspūdžius, kurie galiausiai taptu nepalyginami su niekuo kitu. Kad ir kaip tai skambėtu neįprastai, tačiau Liviana buvo visapusiškai atsipalaidavusi, pamiršusi „gėdos jausmą“, atsidavusi jam visapusiškai, taip, tarytum tai tikrai būtu paskutinė naktis jos gyvenime. Pamalonindama vilkatą ne vien sunkiai giliais vaginaliniais, bei oraliniais triukais, į save įsileido ir analiniu būdu. Jis tiesiog visapusiškai vedė ją iš proto, versdamas galvoti esti ji gimė tam, kad praleistu šią naktį kartu. Seksualinį susijaudinimą apibrėžiančios gleivės nesumažėjo net tuomet, kai fizinis kūnas patyrė nesuskaičiuojamą galybę mikro orgazmų, su didžiaisiais „o“, ir atrodytu kad daugiau atlaikyti tiesiog neišgalėtu. Akimirka, kai tamsiaplaukė burtininkė baigė paskutinį kartą, vyras pakrito ant nugaros, palikdamas Rivas gulėti ant šono, šiek tiek per stipriai suspaudus kojas per kelius. Kiekvienas raumens sujudimas dabar kėlė malonų, nors ir sunkiai ištveriamą, skausmą. – Mhm...
Vangiai ir pakankamai tyliai nuskambėjęs Livianos balsas, tik dar labiau šią prikaustė prie kagalvės. Jautėsi taip, tarytum visos gyvybiškai svarbios jėgos buvo išsiurbtos iš jos kūno, tačiau mainais ji jautėsi beprotiškai laiminga. Stipriai kabino miegas, ir dar tuomet, kai Thor‘as pakilo iš lovos, nueidamas link virtuvės, kur ir pasisakė kad įsipils vandens, ji panėrė į „sapnų karalystę“. O po teisybei, nesapnavo nieko, tačiau pagrimzdo į visišką ramybę, kurios reikalavo jos fizinis pavidalas, kuris panašu kad daugiau nebe turėjo jėgų. Buvo tiek pavargusi, kad net žinodama kad negali praleisti nakties iki paryčių pas jį, net nesugebėjo apie tai pagalvoti, ką kalbėti apie bandymą atsikelti iš lovos. Geminus pasirodė gana greitai, o Rivas net nepajuto kaip šiek tiek palinko čiužinys, kuomet šis prisėdo ant krašto. Žadinama ji vos girdimai, akivaizdu kad per miegą, sušnabždėjo. – Mhm, tuoj atsikelsiu. – Su lyg šiais žodžiais, Liviana vėl įmigo ramiu miegu. Ir nepaisant to, kad akivaizdu diskomfortą patiriantis vyras dar stengėsi ją pažadinti, pirmiausia sujudindamas per petį, o vėliau ir bučiniu, į kurį moteris atsakė per miegus, kaip ir inicijavo apkabinimą, po kurio, jos rankos sukrito ant patalų, panašu kad ji nespecialiai, tačiau nesugebėjo atkusti ir iš niekur išgauti energijos, o ir noro pakilti. Jam teko susitaikyti ir pabandyti iš šios situacijos išgauti bent kažką gero. Sunkiai, vartydamasis, vilkatas visgi atrado sau priimtiną, tačiau su greta esančiu gyvu žmogumi, pozą. Ji maloniai atsiduso, kuomet pajuto tvirtą ir maloniai šiltą apkabinimą. Jautė kaip jo karštas iškvepiamas oras maloniai šiurpina jos odą, tačiau ir pajudėti nesugebėjo, tarytum buvo paralyžiuota tiek nuovargio, tiek malonumo.
Ryto sulaukė jau po keletos valandų. Pakilusios saulės spinduliai ėmė šildyti nepridengtas kaldra kūno vietas. Sunkiai pramerkdama savo tamsiai rudas, beveik juodas akis, Liviana iš karto susidūrė su miegančio Thor‘o veidu. Jos minoje kaip mat subolavo pasitenkinimo kupina šypsena. Net pati to nesuvokdama, ji su didžiausiu malonumu būtu sutikusi prabusti matant šį veidą, visada. Atsargiai kilstelėdama ranką, vos juntamai pirštų galiukais, moteris perbraukė per jo plaukus, ties smilkiniu ir už ausies. Stebėjo tai, koks ramus jis atrodo miegodamas. Ir kad ir kaip gera ir malonu buvo dabar, realybė nelauktai ėmė belstis į jos protą. Žinojo kad nenori būti išlydėta prideramai, nenorėjo kad jis atsibustu, mat vargu ar sugebėtu atsispirti pagundai „nesiskubinti išeiti“. Atsargiai, bei kaip įmanoma tyliai, kad nepažadinti Geminus, Liviana pakilo iš lovos. Ant pirštų galiukų, ir su didelėmis pastangomis už niekur neužkliūti, ji peržengė per miegamojo slenkstį, kažkur prie virtuvinio stalo susirinkdama savo drabužius. Kuomet Thor‘o augintinė kaip mat pakilo nuo sofos, norėdama nepažįstamąją arba aploti arba bent paurgzti, Liviana pridėjo rodomąjį pirštą prie savo lūpų, tokiu būdu paprašydama kad augintinė netriukšmautu. Pastaroji viso labo pakreipė galvą, tačiau kažkodėl nesukėlė triukšmo, leisdama Rivas apsirengti, nesukeliant bereikalingo triukšmo. Aukštakulnius prisispaudė prie savo krūtinės, ir visiškai pamiršdama apie tai, kad josios rankinė yra pasilikusi vilkato mašinoje, prieš išeidama ant virtuvės staliuko pamėtėjo tuos pinigus, kuriuos vyras buvo įteikęs kaip kompensaciją už telefoną, bei saugiam nuvažiavimui namo. Kažkodėl po vykusios audringos nakties konteksto, buvo kažkaip nemalonu priimti pinigus. Galu gale, jis susimokėjo jai kur kas malonesniu būdu, parodydamas kiek moteris nori turėti savo gyvenime, ir kiek yra priversta atsisakyti dėl tokių kvailysčių kaip „moralės normos“, nusistatymai ir bandymas apsimesti tuo, kuo ji net nėra. Išsliūkindama iš Geminus buto, burtininkė apsiavė aukštakulnius, bei ganėtinai greitai nusileido laiptais į kiemą. Jau ten, žinoma ji susitiko su keliais „rajono kentais“, kurie tiek nušvilpė ją, mat labai akivaizdžiai susidarė nuomonę, esti moteris yra „after sex“ išvaizdos. Vienas net pabandė sugriebti ją už užpakalio, tikėdamasis kad ji ims ir parklups ant kelių, praskaidrindama šiam dieną. Deja, vietoje norėtos fantazijos, vyrukas gavo stipriai sulaužytą nosį, ir vėliau geras kelias dienas pasakojimų draugams, kokia gi arši kalė jam pasitaikė paryčiais. Savo ruožtu, Liviana pakeliui pasigavo taksi automobilį, įtikindama vairuotoją kad šis pavežėtu ją ne už pinigus, o už tikro aukso ir deimantų auskarus, kuriuos nusiėmė dar prieš įlipdama į transporto priemonę. Vairuotojas ne vien kad sutiko, bet ir labai nudžiugo tokia pasitaikius sėkme, juk jau už poros dienų laukė jo sutuoktuvių metinės, trisdešimtosios, ir jis neturėjo ne skatiko kad nupirkti savo žmonai ką nors gražaus. O dabar, šis papuošalas pasirodė kaip niekad tinkamas.

BABY, THIS IS WHERE YOU WANNA BE AND THIS IS WHERE YOU RUN AWAY. ft. Liana Rivas (theme)
Jis pabudo is kart po to, kai jos ilgi, grakstus pirstai palytejo jo skruosta. Priesingai nei butu galima tiketis, nekruptelejo, neatsimerke - niekaip neissidave, jog Liana netycia ji pazadino. Letai, vangiai pramerke akis kai mergina pakilo is lovos. Paslapcia zvelgdamas i liauna jos kuna jis blankiai syptelejo. Netruko pasigirsti tyliai uzrenkiamu lauko duru garsas. Uzsimerke. Zinojo – ir vel uzmigti tikrai nebepavyks, taciau ir skubeti kur neturejo. Keistas, lig siol negirdetas balsas galvoje ikyriai klause ‘’kodel leidai jai taip iseiti?’’. Jo mobilusis staiga suvibravo. ‘’Gali pradeti si vakara?’’-zinute buvo siusta telephone neisaugoto numerio, taciau Thor’as zinojo kam jis priklause. ‘’Lieku tau skolingas’’-atrase ne taip sparciai kaip butu norejes, nes telefonas ir vel sumane ikisti savo trigrasi, neva koreguodamas gramatines jo klaidas bei siulydamas su kontekstu nieko bendra neturincius zodzius. ‘’Nepamirsk aprangos kodo’’. I sia zinute sviesiaplaukis jau nieko nebeatsake. Zinojo spintoje turintis juodos spalvos kostiuma, kurio reikalavo jo naujai igytas darbas miesto centre isikurusiame prasmatniame sokiu klube. Gal ir ne idealus scenarijus, bet Geminus ketino kaip reikiant isspausti jam gyvenimo pametetas citrinas, o tai reiske – kaip imanoma greiciau ir brangiau parduoti po lova gulinti maisa su kokainu bei ekstazio tabletemis. Taip, niekam ne paslaptis, jog Lili dulkinosi su Toniu, taciau niekada pastaruoju nepasitikejo uztektinai, kad leistu jam bent nosi ikisti i financinius klubo reikalus, kuriais Thor’as ir uzsieme pastaruosius desimt savo gyvenimo metu. ‘’Klubo apsaugininkas’’ buvo oficiali, legali jo profesija, taciau narkotines medziagos, susitikimai su ju tiekejais, o veliau ir perpardavinejimo kuravimas buvo tikroji jo nisa. Tik jis vienas, be pacios Alvar, zinojo, kur klube yra laikomi svaigalai ir jis anaiptol nepasibodejo grizti ten dar ta pacia nakti bei istustinti slapta buvusios savininkes seifa. Rizikingas, taciau genealus planas. Ketino uzdirbtus pinigus investuoti. Protingai investuoti. Visa si laika, BloodPharm atrode kaip labia perspektyvus pasirinkimas. Nieko stebetino, turint omenyje, kokiais laikais jie dabar gyveno.
Ne nepastebejo kaip maigydamas telefona, veikiausiai is neturejimo ka veikti, galop uzklydo i JOS internetine Instagram paskyra. Syptelejo. Tiesa, sypsena nebuvo nuosirdi ar tikra. Veikiau ironiska. Lengvai krestelejo galva uz ausies uzkisdamas pusilgiu plauku sruoga. Liviana akivaizdziai nebuvo ‘’laisvas paukstis’’. –Ir kas galejo pagalvoti,-atsiduso, taciau ir toliau brauke pirstu, is apacios i viru, perziuredamas nuotraukas, kuriose moteris ne kiek neprimine saves. Ar bent tokios, kokia teko pazinti jam. Paselusios, aistringos, nesuvaldomos. Gal todel, kad buvo sarkastiskas siknius, eme ir ‘’uzlaikino’’ nuotrauka, kurioje ji uzfiksuota su, kas is pirmo zvilgsnio atrodo kaip oficialus sirdies draugas. Numete telefona sonan. Kazkaip… piktai. Net antakius siek tiek surauke. Nebudingai sau paciam jis elgesi tarytum butu… isizeides? Hipokritiska. Turint omenyje, kad ji apie ji taip pat nezinojo beveik nieko. Staiga jo mintis permelke nemalonus jausmas, o gal veikiau suvokimas, kuris regis net burnoje paliko sleikstuli. ‘’Jis buvo pametes del jos galva…’’-galvoje skambejo Silas’o zodziai. Nejau jis permiegojo su ja vien tam, kad kazka irodytu savo mirusiam tevui? Ne ne… Tai visiskas absurdas. Neigiamai papurtes galva jis, deja, neatrode tuo uztikrintas.

Tvarkingai susukuoti, siek tiek zele sutepti plaukai bei judas kostiumas is pirmo zvilgsnio tikrai galejo sudaryti klaidinga ispudi, taciau vos praveres burna, Thor’as issidave esas tas pats, kadaise Lili klube dirbes ir nieko bendra su ausktuomene neturintis tipas. -… Ciusk is cia,-atmestinai salin pavijes I kluba patekti meginusi nepilnameti jis prisidege cigatete. –Tuoj grisiu, einu parukyti,-tarstelejes kartu su juo prie iejimo dirbusiam apsauginiui, jis pasitrauke atokiau nuo paradiniu duru. Prie jo is kart prisistate keletas damu, taciau anaiptol ne pasisnekuciuoti. –Penkiasdesimt doleriu,-tarstelejo saltai, garsiai ciaumodamas kramtomaja guma. –Tu tikriausiai juokauji? Nuo kada tokios kainos… zinai ka? As galiu to gauti ki…-viena is moteru atrode pasipiktinusi, taciau dar pries tai kai sioji butu spejusi uzbaiti sakini, jis ja pertrauke. –Zinau is kur sito gaudavai a n k s c i a u,-lupu kamputyje smestelejo savimi pasitikinti grimasa. –Bet galiu tave u z t I k r i n t i, kad tu prekeiviu Nju Jorko gatvese nebeliko, taip, kad… rinktis tau,-apsilaize virsutine lupa. Atrode mazai suinteresuotas deribomis. –Klausyk, man reikia dirbti,-skubino, spaude jas i kampa, nors gerai isiziurejus, butum pastebejus, jog jo rankose smilkstanti cigarete dar toil grazu nera surukyta. –ID?-puiki jo klausa uzfiksavo kolegos balsa kai prie duru atsidure jo demesi is kart prikausciusi moteris. Nebuvo jos mates jau beveik menesi. Jei tiksliau, tris savaites. Jau buvo spejes pamirsti ta kimu, seksualu jos balsa. –Tu eik pirmas, as tuoj surasiu,-pirma saves praleisdama savo palydova ji zaviai nusisypsojo apsauginiui. –Atleiskit, bet be ID nieko nebus,-kaip imanoma mandagiau galva papurte prie duru stovejes Igoris. –As…-ji prasiziojo kalbeti, taciau nutilo, pajutusi vesius jo pirstus sau ties sedimaja. –Tikrinai telefono dekliuka?-pries tai skalndziai, veik nepastebimai uzkises jai priklausiusi, jo masinoje ta nakti palikta asmens dokumenta merginai uz trumpo, bet labia aptemto sijono, jis ne nesyptelejo. Elgesi taip, tarsi matytu ja pirma karta, taciau kai ju zvilgsniai susitiko, jis syptelejo. –Supratau, tuoj busiu,-atsiliepe i racija, taciau vis dar zvelge i ja. –Viduje kilo mustynes,-pasukes galva i kolega jis ant zemes numete bei uzgesino cigarete. –Tu cia susitvarkysi?-is rusu kilmes tamsiaplaukio sulaukes uztikrinto linktelejimo, jis sparciu zingsiu patrauke vidun. Sutapimas ar ne, taciau pro specialias duris zenge kartu su Asmodeus, gan izuliai si pastumdamas. Varteliai supypsejo, ko pasekoje, Asmodeus buvo sustabdytas bei apieskotas. Nuodugniai apieskotas. Nors supypsejo visai ne jis, o su savimi medzioklini peili, bei narkotikus besinesiojantis Thor’as.

-Kur tavo draugas?-pastebejes ja viena, lukuriuojancia prie baro, jis priejo. Linktelejo barmenei, kurios issaukianti, seksuali apranga nublanko pries kur kas subtilesni, taciau ne maziau seksualu Livianos apdara. Prunkstelejo dar pries tai kai moteris butu spejusi prabilti. Jis gerai zinojo, kur yra Asmodeus. Taip pat gerai kaip ir del ko vaikinas buvo sustabdytas, taciau neketino sia informacija pasidalinti su salimais esancia moterimi. Tai kas nutiko netrukus, buvo taip sklandu, taip atsainu, kad tik budri akis butu galejusi suvokti kas is tiesu cia vyksta. Barmene priesais ji pastate du buteliukus – alaus ir vandens. Pries paimdamas jam skirtus, nor sir neuzsisakytus gerimus, jis vos kelioms sekundems isikiso viena ranka i kelniu kisene. Sueme buteliukus kaip tik tuo momentu kai prie baro priejo pliktelejes dzentelmenas. –O, cia tikriausiai jusu,-jo balse nebuvo girdeti nuostabos, jis skambejo vangiai. Iteike buteli vyrui, kuris pereme ji atsargiai (kartu su prie dregnos taros prilipusiu mazyciu, permatomu plastikiniu maiseliu). Vyras padejo 55$ dolerius ant baro stalo priesais Thor’a, o sis, savo ruoztu, pasisavino 50$ dar pries tai kai likusius 5$ pastebejo barmene. DJ’us eme leisti daina, pavadinimu ‘’Cola’’ (https://www.youtube.com/watch?v=fF3f1gwbnvY), kuri sukviete nemaza dali klubo lankytoju i butent sokiams skirta aikstele. –Ka veiksi si vakara?-pasilenke siek tiek arciau, taciau mergina per garsiai grojancia muzika vis vien jo neisgirdo. –Ka veiksi sianakt?-perklause palinkdamas dar arciau, kone lupomis liesdamas jos ausies speneli. Syptelejo. Elgesi izuliai, taciau to nesureiksmino. Siek tiek atsitrauke. Tai kaip ja nuzvelge, kaip is pradziu siek tiek prikando, o paskui lyztelejo apatine savo lupa… viskas bylojo apie vienareiksmiskus ir tikrai ne nekaltus jo ketinimus jos atzvilgiu. Pastaruju savaiciu uzimtumas nepaliko laiko nuodugniau apmastyti kaip is tiesu del jos jautesi. Gal ir gerai, turint omenyje, kad kuo daugiau apie tai galvojo, tuo labiau susipainiojes jautesi. Tvirtai zinojo tik viena – norejo dar karta su ja permiegoti. Horizonte pasirodes Asmodeus viska sumaise. Piktai atsiduso taip ir nespejes nieko daugiau pasakyti. –O stai ir jis!-pastvere savo vandens buteliuka ir paplojes jam per peti patrauke savais keliais. –Tokios damos kaip ji, nevalia palikti vienos, drauguzi,-neva draugiskai syptelejes jis taip ir neatsisuko i Liviana. Neatsisveikino. Galbute todel, kad zinojo, jog jie dar susitiks.

WHEN FULLY WAKE UP FROM THE DREAM, AND  REALITY KICKS IN. ft. Asmodeus (theme)
Tik pasiekusi savo gyvenamą pastatą, tamsiaplaukė pagaliau pajuto didžiulį slėgį krūtinės plote, ką galima būtu traktuoti kaip sąžinės šauksmą, dėl to, kad ji pasielgė ne taip ir teisingai, savo antros pusės atžvilgiu. Jausmingumą mažai išduodantis josios veidas nusidažė blyškiais atspalviais, kuomet akis į akį susidurdama su budinčiu asmeniu, pirmame aukšte, moteris linktelėjo galva, tokiu būdu įrėmindama pasisveikinimą. Toliau sekė modernus liftas, pakilimas į aštuntą aukštą, bei tylus stabtelėjimas prie savo buto durų. Ji puikiai žinojo esti Asmodeus yra viduje, ir vargu ar šią naktį jis praleido miegodamas, kuomet po konflikto ji taip ir negrįžo namo. Norėdama ištraukti buto raktus, nemirtinga burtininkė atkreipė dėmesį į tai, kad su savimi neturi mažytės rankinės, kurioje buvo laikomas ne vien kad mobilus telefonas, kurį savo noru „nepagavo“, raktai, bei tapatybės kortelė. Prisikandusi apatinę lūpą, ji privertė save krumpliais garsiai palytėti durų paviršių. Kito pasaulio atstovas, jos mylimas žmogus duris atidarė greitai, o ir iš jo veido buvo galima pamatyti nerimo žymias. Žodžiai tiesiog užstrigo pusiaukėlyje, kuomet Liviana žengė trūkstamus žingsnius, patekdama į vidų. Atrodytu specialiai išvengė fizinio kontakto, nenorėdama savo dabartinės jausenos komplikuoti dar labiau. Žinoma, paaiškinimas nebuvo būtinas, galu gale, Asmodeus taip ir nebuvo išmokęs vietinės kalbos, o ji net nepasistengė suprasti jojo, ir dar vienas bandymas aiškintis santykius būtu dar vienu, pakartotinu „rėkimu“ garsų, kurių būdami oponentais, jie nesuprato. Keista, tačiau susitikus po tiek daug laiko, pirmą kartą, kalbos barjeras nebuvo tapęs kažkuo labai aktualiu, ir tik laikas parodė esti nekalbant, viskas ima kristi velniop. Nes žmonės sutverti tam, kad galėtu komunikuoti ne vien kūno kalba, kad galėtu žodžiais išreikšti savo jausmus, poreikius ir elementariausiai palaikyti ar tai gilų, ar tai paviršutinišką ryšį. Kaip ir įsivaizduodama tai, dar būnant Thor‘o bute, Liviana nebyliai nukeliavo iki vonios kambario, bandydama net negalvoti apie tai, kad Asmodeus dar bandė ją sustabdyti. Tačiau, nemalonus alkoholio kvapas tebebuvo įsigėręs į jos drabužius, ką kalbėti apie tai, kad svetimo vyro kvapas, buvo įsigėręs ne vien kad į tamsiaplaukės atmintį, bet ir į jos kūną. Vonios kambarys vos per kelias minutes prisipildė garais, aprasojo didžiulis veidrodis, o tamsiaplaukė iš ten nepasirodė greitai. Reikėjo ne vien švarinimosi procedūros, bet ir laiko, kurį galėtu paskirti minčių susidėliojimui. Tuo pačiu metu ji jautėsi stipriai prasikaltusi, ir kas baisiausia laiminga dėl šitaip praleistos nakties. Sumišimas, atrodytu tos pačios smegenys galėtu pasidalinti į dvi puses, du frontus ir paskelbti karą. Po laiko, įsisupusi į pailgą rankšluostį, moteris pagaliau liovėsi slėptis. Svetainės centre jos jau laukė Asmodeus, rankose laikydamas puodelį su karšta arbata, ta pačia, kurią Liviana gerdavo dažniausiai. Sukandusi dantis, ji vėl pasistengė „pabėgti“, pasislėpti už uždarų, tačiau šį kartą miegamojo durų. Panašu kad jos išrinktasis nesuprato šio poreikio, kuomet sulaikė duris ranka, dar prieš šioms užsiveriant jam prieš veidą. Sevastianos Varias pirmagimė nepakeldama akių, neigiamai papurtė galvą, bent kūno kalba, suteikdama suvokimą, esti norinti pabūti viena. Jo pirštai atitrūko nuo durų, kuomet šios galiausiai užsivėrė. Prigulė ant lovos krašto, ir nepaisant to, kad tai buvo ankstyvas rytas, ketino išmiegoti bent kurį laiką, ar bent apsimesti miegančia. Kūno vidus, kunkuliavo priešingais vienas kitam jutimais, tai glumino, varė į neviltį. Ir visgi, po kurio laiko, miegamojo durys tyliai prasivėrė, kuomet stengdamasis netriukšmauti į vidų praėjo Rivas vaikinas. Priguldamas šiai už nugaros, atsargiai šią apkabino, suteikdamas saugumo jausmą. Jausmą, kuris tuo pačiu metu, it speciali piliulė, sukėlė jai dar daugiau šalutinio kaltės prieskonio. Moteris nebyliai pravirko, kuomet vyro rankos apglėbė ją stipriau, o lūpos prisispaudė kažkur prie paausio. Jie nebuvo tais žmonėmis, kurie savo susitaikymą apibrėžtu aistringu seksu. O ir kokia kalba gali eiti apie aistrą, kuomet vienas myli nuoširdžiai, o kitas net mintyse yra neištikimas? Teisingai sakoma, kad rytas yra protingesnis už vakarą. Tik šiuo atveju, protingesniu tapo vakaras, nei kad rytas. Bėgo dienos, savaitės, ir Liviana su Asmodeus visgi išsprendė savo nesusipratimus, vėl pasistengė pradėti viską nuo balto lapo, paliekant jos „tamsią paslaptį“ paslaptimi, kurios liudininkais liko Liviana, Thor‘as ir sienos, kurios matė jų netikėtai užsiliepsnojusią aistrą. Tamsiaplaukė per tas tris savaites nesulaukė žinios iš Thor‘o, bei pati nepasivargino šio susirasti, nepriklausomai nuo to, kad kai kurių dalykų pamiršti tiesiog nėra įmanoma. Visgi, vieno dalyko paleisti tekėti savo vaga nedrįso. Naktis, praleista su Geminus, atnešė ne vien kad nepamirštamus potyrius, sumaištį jausmuose ir nežinojimą kaip derėtu elgtis toliau. Bet ir tiesą, esti kažkas jos šeimoje vis dar vyksta ne taip, kaip turėtu. Priešingai nei Thor‘as, Liviana savo dėdę pažino iš kitokios pusės, todėl įtarimas kad nemirtingasis turi savo slaptų asmeninių užmojų, neapleido burtininkės. Iš mobilaus ryšio salono gavusi naują susisiekimo priemonę (Iphone X, žinoma), tamsiaplaukė iš karto paliko balso žinutę Silvanus. Joje pareikalaudama, kad vyras kaip galima greičiau su ja sususiektu, mat jei jis nepaaiškins kodėl paskatino Chariton‘o sūnų ją susirasti, pateikdamas jam melagingą informaciją, nėra normalus veiksnys. Apmaudu, bet per ateinančias tris savaites, giminaitis apie save neprasinešė, tarytum vengdamas dukterėčios. Nepaisant šito, Livianos gyvenimas vėl atsistojo į įprastas vėžes, iki vakaro, kuris dar kartą stipriai sumaišė visas kortas...

FEELS LIKE WE'RE ON THE EDGE RIGHT NOW I WISH THAT I COULD SAY I'M PROUD. ft. Thor Geminus (theme)
Vėlyvas vakaras, šiek tiek drėgnas oras, žemai nusileidęs rūkas. Nepriklausomai nuo to, kad laisvu laiku, kurio Liviana pastaruoju metu turėjo pakankamai daug, ji stengėsi išmokyti Asmodeus vairuoti nenumušant stulpus ir taip vadinamus gyvuosius „kėglius“, iki naujai renovuoto klubo vairavo pati. Palikusi savo transporto priemonę specialioje aikštelėję, su užrašu „klubo lankytojams“, moteris suskubo prie apsauginio, kuris ne vien kad tikrino visus patenkančius į pastato vidų, bet ir šių skaičių, kad nekiltu grūsties. Dauguma norinčių taip ir liko stovėti, laukdami savo eilės beprasmiškai. Kaip įprasta, į klubą pirmiausia buvo įleidžiami arba labai turtingi žmonės, arba labai gražūs. Visa laimė kad Rivas atitiko abu apibūdinimus. Akivaizdžiai rusiškas šaknis turintis „ambalas“, pirmiausia praleido Asmodeus, o štai su Liviana nusprendė praleisti kiek daugiau laiko. Pareikalauta tapatybės kortelė, tebuvo standartinė procedūra, kuri vos nesugadino vakaro. Nemirtinga Ambrose šeimos atstovė visiškai pamiršo apie tai, kad jau kelias savaites buvo likusi be asmens dokumentų. Ir jei kelių policijai pilnai užtekdavo pateikti savo asmens kodą, klubo apsauginiam tai nebūtu tinkamas įrodymas. Žvilgsniu palydėjusi Asmodeus, kuris stabtelėjo prie pat įėjimo į klubą, po dokumento pateikimo, klasikiniu, prabangiu ir tikrai kad subtiliu seksualumu dvelkiančiu apdaru vilkinti gražuolė prasitarė, tuo pačiu, seksualiai skambančiu, pakimusiu balsu.
– Tu eik pirmas, aš greitai surasiu dokumentą. – Žinoma kad blefavo, mat puikiai suprato kad jos asmeniniai daiktai pradingo per neapdairumą, dar tuomet, kai ji pirmą ir paskutinį kartą matėsi su Geminus. Vargu ar galima pasakyti kad vyras šiuos pasisavino sau, greičiau ji pati buvo paskendusi kituose mintyse, nei kad savo asmeninių daiktų išsaugojimo tiksluose. Sudarydama vaizdą, kad ieško mažyčiame rankinuke ko nors panašaus į dokumentą, Liviana viso labo vilkino laiką, bandydama sugalvoti būdą kaip galima būtu patekti į vidų, anonimiškai. Ar derėtu pradėti flirtuoti? O gal sumokėti papildomą mokestį, kuris vyrukui pasirodytu pakankamas, kad įleisti dailiosios lyties atstovę į vidų. Niekada prieš tai nebuvo susidūrusi su panašiais sunkumais, ir tiesą pasakius, šią akimirką apsvarstė galimybę kad vampyrams gyventi yra kur kas paprasčiau, mat tokios peripetijos jiems paprasčiausiai nesukelia visiškai jokio sunkumo. – Aš... – Pasistengė prabilti dar kartą, tačiau buvo per daug prasta melagė, kad imtu ir pokalbio eigoje sugebėtu sugalvoti ką nors, kas jai padėtu. Visa laimė, kad visai netrūkus prie jos pasirodė „knight in shining armor“, jei tik galima taip apibūdinti visiškai šiam epitetui svetimą asmenį. Prieš aplinką užpildant žemam, bei malonius odos šiurpuliukus sukeliančiam balsui, burtininkė pajuto kaip nuo vėsaus oro šaltoki pirštai nugulė ant josios juosmens, arčiau sėdimosios dalies. Kūnas ir vėl išdavikiškai sureagavo kur kas ankščiau, nei tai padarė protas. Jos tobulai sudėtas kūnas išsitempė kaip styga, akių vokai paslėpė akis, o pro praskleistas lūpas išsiveržė netikėto malonumo aiktelėjimas. Keista, tačiau būtent šią akimirką, Rivas net nepagalvojo esti taip liesti ją galėtu kas nors kitas, jausmas buvo keistas, nepakartotinas, šiek tiek nuodėmingai deginantis. Juk ji net pamiršo su kuo buvo, ir tai kad tas „kažkas“ buvo visai netoliese. Ką kalbėti apie rusakalbio apsauginio pastabumą. Thor‘o stovis, profesionalus šaltumas nuleido ant žemės staiga, lygiai taip pat kaip ir pakylėjo. Tamsiaplaukė atrodė šiek tiek pasimetusi, nustebusi kad mato jį po šitiek laiko visiškos tylos. Krestelėjo galva, bandydama priminti sau kad turėtu elgtis kaip galima natūraliau, tuo labiau prie kitų akių, kurios gal ir nepasakys nieko, bet pastebės, daugiau, nei kad derėtu. Nieko netardama, tamsiaplaukė užkišo ranką sau už nugaros, ten pat, kur prieš tai buvo prisilietęs Geminus. Plastmasinis svetimkūnis, prigludęs prie odos juntamai šaldė, todėl tikslią jo buvimo vietą, nebuvo sudėtinga susirasti. Ištraukusi iš už aprangos medžiagos kortelę, Liviana užtikrintai atkišo šią apsauginiam, kuris komunikavo su ja. Veide subolavo kvailoka, tačiau nelabai natūrali šypsena. Igoriui apžvelgiant dokumentą, Liviana visai natūraliai žvilgsniu susirado Geminus veidą, pirmiausia susidurdama su jo lūpomis, vėliau pakildama ties akių linija. Ak, kaip sudėtinga buvo nuvyti gėdingai nuodėmingas mintis apie tai, kad dabar su didesniu malonumu įsisiurbtu į jo lūpas, jas šiek tiek apkandžiodama, susiliestu su jo liežuviu, nei kad stovėtu čia ir apsimetinėtu kad viskas ko nori, tai patekti į klubo vidų. Jis nusišypsojo. Dievai mato, vien jo šypsena vertė kojų girnelėms imti lenktis. Ir kodėl jis taip stipriai veikė jos kūną, net nepridėdamas tam pastangų? Įvertino ir tai, kaip vyro raumeningas kūnas tobulai derėjo su klasikiniu kostiumu, kurį jis vilkėjo. Timptelėjo savo lūpas į vieną pusę, sudarydama kampinę, sulaikomąją šypseną. Jis prabilo, tačiau savo žodžius paskirdamas ne jai, o pranešimus į ausinę perduodančiam asmeniui, taip ir nenuleisdamas akių nuo jos. Jautė, kaip jo mėlynos akys kone veria ją kiaurai. Privertė save pasukti veidą į kitą apsauginį. – Viskas gerai? Čia šiek tiek šaltoka, jei nieko prieš, jau norėčiau užeiti į vidų.
Šis teigiamai linktelėjo, paduodamas dokumentą atgal. Ir akimirką, kuomet Liviana atsisuko į tą pusę, kurioje buvo likęs Geminus, jis buvo pradingęs. Lygiai taip pat, kaip ir iš akiračio buvo dingęs Asmodeus. Ji nematė kaip Thor‘as ar tai specialiai, ar netyčiomis, ar abiem variantais tuo pačiu metu, pasirūpino kad nekalbantis asmuo patektu į šiokią tokią bėdą. Praeidama į triukšmingą aplinką, Chariton‘o našlė, iš karto patraukė prie staliuko prie baro. Livianai nervingai žvilgsniu keliaujant per aplinkui esančių žmonių veidus, susidarė įspūdis, esti ji kažko ieškanti konkretaus, tačiau tik „gyvenimo tiesas“ žinantis asmuo, galėtu pasakyti ką tiksliai pamatyti ji troško. Prie išvaizdžios, bei ganėtinai unikalios išvaizdos moters gana greitai prisistatė pakankamai įkaušęs vyrukas, kuris iš karto kreipėsi į barmenę, pareikalaudamas kažkokio prancūziško putojančio gėrimo damai greta. Rivas klausa gana greitai užfiksavo vyruko bandymus šią „nukabinti“. Tik tiek, kad tamsiaplaukė visiškai nebuvo tuo suinteresuota. Ir kai ji nesibodėdama pareiškė kad vyruko bandymai jos nedomina, jis, veikiausiai dėl spėto išgerti alkoholio, arba vaikiškai paiko išsiauklėjimo ėmė vapėti, kad ji net nenumano kas jis toks esantis, maža to, kad jis puikiai žino tokias steriotipines „mergšes“ (tiksliau, vyruko išsireiškimas buvo „whores like you“) kaip ji, kurios panašiuose vietose pasirodo visos iš savęs išsičiustijusios, laukia kada toks „galingas vyras“ pagaliau pasirodys jų gyvenime, bei padarys jį mažiau apgailėtiną. Juk „mažosios turtingų tėtukų mergaitės“ yra pratusios prie panašaus dėmesio, tai kokia prasmė jai dabar yra šakotis? Gerai, dėl vieno nepažįstamasis buvo teisus, ji buvo turtingo „tėtuko“ mergaitė, kuris prie to pačio buvo dar ir pirmuoju vampyru, kuris prie didelio noro iš viso šio pasaulio gebėtu palikti tik kraujo balutę, mat vakare jokios įdomesnės veiklos nerado. Livianos kantrybė seko, o Asmodeus šiuo metu nebuvo ne kvapo. Kilstelėdama ranką, ji keliais pirštais perbraukė per savo antakių tarpą, tarytum toks veiksmas gebėtu nuimti toną nuovargio, kurį per minutę laiko sukėlė įkaušęs ir vargu ar asmenybę turintis individas. – Paklausyk, aš stengiausi būti maloni, kai pasakiau kad manęs nedomina, ir kadangi tu nepasitraukei. Perspėsiu tik vieną kartą, jei neužsikiši dabar pat, bei nepatrauksi savo keliais, pirmiausia ką padarysiu, tai priversiu tave nusikąsti tą purviną liežuvį, kuriuo čia plaki. Ir jei šito tau pasirodys per maža, sulaužysiu tau abiejų rankų pirštus, kad bent mėnesį, tais purvinais įnagiais negalėtum paliesti ne vienos savigarbą turinčios moters kūną. Gerai? – Neigiamai papurčiusi galvą, ji liovėsi klausyti pasipūtėlio vapėjimo, kuris tapo tik dar labiau aršus, vos tik jis įsiklausė į tiesioginį Rivas perspėjimą, kad geruoju jam nepasibaigs. Galu gale, ji kalbėjo tiesą. Save apginti gebėjo, o ir nelabai toleravo nepagarbą, kurią reiškė minėtasis asmuo. Keista, tačiau jo nepaveikė jos žodžiai, bet Geminus pasirodymas, kaip mat pakeitė apgirtusiojo motyvus. Matyt suvokdamas kad su apsauginiais geriau reikalų neturėti, o ir aplamai Thor‘o sudėjimas vertė manyti, kad pasimaišius šiam po kojomis, galima kaulų ir nebe susirinkti, jis pasiduodamas iškėlė rankas, bei iš karto pasistengė kuo labiau nepastebimai (nors tai sunkiai sekėsi daryti), pasišalinti. Sunku pasakyti kuo tam nelaimėliui pasibaigė vakaras, mat daugiau Liviana šio nebe sutiko. Negalima pasakyti kad šviesiaplaukio pasirodymas dabar, prie baro staliuko buvo visiškai netikėtas Livianai. Tačiau tai, kaip jo klausiamas balsas sudrebino orą, vos akimirkai, tačiau paliko Liviana be amo. Pečiai šiek pakilo, o natūraliai iššauktas galvos papurtymas, puikiai atvaizdavo „i don‘t know“ išraišką. Sunku buvo įsivaizduoti kur „užstrigo“ Asmodeus, ir negalėdamas susikalbėti bendrine kalba, ar sugebės išsisukti iš esamos padėties? Tik kažkodėl natūraliai turintis būti nerimas dėl atrodytu mylimo asmens, kažkaip nublanko šio vyro draugijoje. Stengėsi elgtis šaltai, neparodyti akivaizdžiai kiek labai norėtu dabar vienumos su juo. – Nemaniau kad dar kada nors tave pamatysiu. Būkime teisingais, tai kas... – Ji nepabaigė savo kalbos, kuomet tamsiaplaukės dėmesį akivaizdžiai patraukė įdomus reiškinys, kad už baro dirbanti moteris ant stalo, priešais Geminus pastatė du buteliukus, skirtingų gėrimų, kurių jis akivaizdžiai nebuvo užsakęs. Nutilo, stebėdama tai, kas vyks toliau, po ranka pasitaikė ir tai, kad salę buvo užpildžiusi garsi muzika, tad susikalbėti kuo toliau, tuo labiau darėsi sudėtinga. Nebuvo „detektyve“, tačiau ir nebuvo visiškai naivia, prie aplinkos neapsipratusia persona, kuri prabuvo neseniai ir dar nežino visų gyvenimo suktybių. Liviana, priešingai nei dauguma nemirtingų asmenų, savo gyvenimo trūkmę išgyveno pilnai, be kokių nors magiškų „komų“. Savy ji buvo sukaupusi begalines žinias, tačiau nepaisant to, netapo snobiška, uždara ar kaip nors stipriai išsiskiriančia iš kitų, šiuolaikinių moterų. Žinoma, kai kurie aspektai išdavė jos kitoniškumą, ir tai jie buvo labiau asmeniniai. Nebuvo tikra kad sudaryta prielaida, po to kai prie jų trumpam prisijungė nežinomas vyrukas, o ant stalo padėta suma, neatitiko alaus įkainio net čia, ir ką sakyti kad pinigus pasisavino Geminus, buvo teisinga. Visgi, šioks toks nusivylimas šmėkštelėjo Rivas veide. Tiesa, apie Thor‘ą ji nežinojo visiškai nieko, apart tai kad jis ją beprotiškai traukė, kad jis buvo jos buvusio vyro sūnus (ką išdavė ne vien fiziologinis panašumas, detalės, bet ir randas, prie kurio prisilietęs šviesiaplaukis, sukėlė burtininkei nemalonius pojūčius, primenančius, kad kad ir kas nutiktu, kad ir kiek amžių prabėgtu, Chariton‘as su visu savo paveldu, amžiams nepradings), jis būtinai turėjo būti įsivėlęs į kokius nors nešvarius darbelius. Juk velniai trauktu, tamsa ir visi kartu su ja ateinantys priedai buvo sudėti į jo DNR. Dirbtinai ištempusi lūpas į vypsnį, moteris nusuko akis, kaip tik tuo metu, visiškai nespecialiai neišgirsdama jojo klausimo apie šio vakaro praleidimo. Užtat, kai Geminus prisiartino labai arti, savo lūpomis kone susiliesdamas su Livianos ausies speneliu, malonus šiurpas vėl sukrėtė jos kūną, o patikslintas klausimas, privertė smegenys sugrąžinti atsiminimus iš TOS nakties. Kadangi sėdėjo užsikėlusi vieną koją ant kitos, kažkaip nespecialiai stipriau įtempė šlaunis. Dievaži, jei tik jis gebėtu skaityti jos mintis, tai nesunkiai pasijaustų pamalonintas minties, esti net atsiminimai apie kartu praleistą laiką iki pat šiol tamsiaplaukei sukelia tokius protą išnešančius jutiminius procesus. Patikslintas klausimas taipogi privertė ją pasukti veidą į jo pusę, ir tikriausiai tai buvo neapskaičiuotas atstumo įvertinimas, arba paties likimo išdaiga, tačiau ji vos vos sugebėjo išvengti susilietimo su jo veidu, kuris atsidūrė labai pavojingai arti. Iš karto atsilošė atgal, nenorėdama kad pasirodęs Asmodeus imtu įtarti kažką negero. – Juk žinai, kad aš ne viena čia. – Kiek per daug abejotinai nuskambėjo jos atsakymas, kuris planuotai turėjo būti kategoriškas. Nesunkiai matė, kaip godžiai ir veik savininkiškai vyras nužvelgė jos ir vėl ganėtinai atvirai pateiktą aprangą, kuri šį kartą nebe buvo paini. Net tas pats tamsiaplaukės kvėpavimas ėmė atrodyti labiau apsunkęs, mat krūtinė kažkaip nepaprastai kilnojosi, šiai kiekvieną kartą filtruojant orą. Į trokštamos nuodemės kampą Livianą stumiančią situaciją išgelbėjo (arba sugadino) pasirodęs Asmodeus. Per akimirką, viskas atslūgo, net kvėpuoti pasidarė lengviau. Akivaizdu, suvaidintas Thor‘o bičiuliškumas, suteikė šviesiaplaukiui progą netiesiogiai pasišaipyti iš Livianos vaikino. Galima prisiekti, ji baisiai nenorėjo kad jie abu kada nors susidurtu, ar būtu pasakyta kas, ką Asmodeus sugebėtu suprasti. Tai tapo velniškai rizikingu žaidimu. Žaidimu, kuriame nebuvo taisyklių. Nueidamas Thor‘as neat neatsisuko. Sunku pasakyti kodėl, bet pasidarė kažkaip nemalonu. Rivas net neįsivaizdavo kokios mintys ėmė suktis Geminus galvoje, kuomet jis išvengė netgi banalaus atsisveikinimo. Pasistengdama sukoncentruoti savo žvilgsnį į palydovo pusę, kaip galima natūraliau nusišypsojo. – Tai senas pažįstamas iš buvusio darbo. Jis ankščiau dirbo Sebastian‘o įmonėje, ten kur kadaise teko CO pareigas užimti man. Jis dirbo valytoju. Akh, matyt paaukštino pareigose. – Ji vėl pasidabino sau būdinga, plačia ir be galo miela šypsena, įsivaizduodama kokias nesąmones kalba, ir kad priešais esantis asmuo nesupranta ne vieno žodžio. O gal šis bereikalingas pasiteisinimas, jam net nebuvo reikalingas? Jautė kad yra būtina užimti abu kokia nors kitokia, dėmesį atitraukiančia veikla. Šiandien neplanavo gerti, todėl paprašė kad jai būtu padarytas „virgin mojito“, o Asmodeus ko nors stipresnio, kas čia paklausiausia. Šoktelėjusi nuo kėdės, Liviana vien savo kūno kalba ėmė rodyti esti norinti pašokti. Ir nors Asmodeus šį kartą nusprendė neprisidėti prie šios avantiūros (o gal tiesiog sumojo norintis iš pradžios matyti ją judant), tamsiaplaukė įsitraukė į šokančio jaunimo gretas, pirmiausia išlikdama „ant akių“, o visai ne už ilgo, visiškai atsitiktinai paskęsdama minioje. Nebuvo naujokė šokių aikštelėse, mokėjo linksmintis, nepriklausomai nuo to, ar buvo apsupta kompanijos, ar visiškai viena. Vilkimas kostiumėlis, bei gana atviro švarkelio apačioje esantys kutai, suteikė jos įvaizdžiui dar daugiau rytietiško, išsiskiriančio iš aplinkos, prieskonio. Nereikia slėpti to, esti ji norėjo būti pastebėta, tačiau būtent šiuo metu tik vieno asmens akių, ir jos nepriklausė asmeniui, su kuriuo atvyko.  

WHEN FULLY WAKE UP FROM THE DREAM, AND  REALITY KICKS IN. ft. Liana Rivas (theme)
Asmodeus vienu mauku isgere priesais ji pastatyta stipruji gerima. Nenuleisdamas akiu nuo sokiu aiksteleje jundancios savo moters jis atrode sunkiai tveriantis savame kailyje. Netgi tai, jog buvo sustabdytas dar prie iejimo, net tas sugaistas laikas nesugadino vyrui upo, kuris siandien buvo itin pakiletas. Jis ketino ja nustebinti ir vien mintis apie busima jos reakcija verte ji sypsotis. Jis pakilo nuo baro kedes ant kurios buvo prisedes bei ramiai nuzingsniavo link jos. Nepaisydamas triuksmingos aplinkos ir aplink judanciu kunu, kurie asmenines erdves paliko labai nedaug, jis atrode susikoncentraves tik i ja. Uzdejo savo rankas jai ant klubu ir tiesa pasakius, nustebo kai ji i ji atsisuko staiga, it butu nuplikyta karstu vandeniu. Jis nusisypsojo. Raminanciai. Taip kaip mokejo tik jis. –Tu atrodai nepakartojamai,-palinko link jos ir istare tai garsiai, taciau su kitonisku akcentu. Tebesisypsojo. Jos reakcija buvo neikainojama. –Norejau tave nustebinti,-jis ja apkabino tada siek tiek atsitrauke. –Myliu tave labiau nei gali isivaizduoti,-svelniai sueme jos skruosta bei pabuciavo i lupas.
-Ko tu toks ne nuotaikoj?-i Thor’a kreipusis tamsiaplauke mergina buvo gerokai uz ji zemesne. Tai kaip klubo rubineje dirbusi dvidesimtmete elgesi, kaip rengesi anaiptol neatitiko ‘’ledi’’ ivaizdzio, taciau vaikinams regis nuolat kramtomaja guma ciaumojanti nepraustaburne vis delto patiko. –Neissimiegojau,-tarstelejo zemu, niuru balsu, taciau savo zvilgsni ir toliau laiko nukreipes i sokiu aiksteles centre besiglebesciuoancia pora. Stoveje nugara pasiremes siena, ant krutines suneres rankas bei siek tiek suraukes antakius. –Ka veiksi po darbo?-ir toliau neatstojo bendradarbe. –Vaziuosiu namo,-jo ir Lianos akys susitiko. Jis neva susiciaugciojo. Specialiai. Syptelejo kai ta pati padare ir Rivas. Salimais stoviniuojanti mergina sueme jo riesa. Kad ir su kuo per atstuma kontaktavo Thor’as, tai akivaizdziai jos nejaudino. –Cia mano numeris, jei… na zinai. Kada noresi… neissimiegoti,-dantimis atkimsusi su savimi tureta rasikli, ji eme ant jo delno keverzoti savo telefono numeri. Vilkatas buvo privertas savo demesi pagaliau sukoncentruoti ties jo reikalaujancia mergina. –Turesiu omeny,-kreivai syptelejo. –Trina?! Kur po velniu yra Trina?!-ausyje eme burzgeti klubo vadybininke. –Ji cia, su manimi,-atsake rimtai, profesionaliai. –Pasakyk, kad nestu savo subine i rubines! Zmones laukia eileje!-virsininke atrode suirzusi. –Perduosiu, bose,-vyptelejo. –Ei, varyk atgal kol Anna taves neatleido,-sie zodziai buvo skirti tamsiaplaukei, kuria pazinojo jau beveik tris savaites. Anot Igorio, jaunute Trina ‘’turi daug potencialo’’. Vien prisimines sia apsauginio fraze jis prunkstelejo. Zvilgtelejo i minia, taciau jos ten nebebuvo. Nei jos, nei jo. Stebetina, taciau nejaute minetam vyrui stipriu neigiamu jausmu. Veikiau uzuojauta. Kad ir kas juodu suvede, tai nesites. Jiedu akivaizdziai kits kitam netiko.
***
-Thor’ai, gal pavezesi mane namo?-atidavinedama klubo sveciams paltus bei striukes, Trina atrode gyvibinga, kupina energijos nepaisant to, kad laikrodis muse beveik sesta valanda ryto. Klubo lankytojai, daugiausiai poromis judejo lauko link kur daugumos ju lauke asmeniniai vairuotojai arba is anksto uzsakyti taksi automobiliai. Netrukus horizonte pasirode ir jiedu –Liviana ir Asmodeus. Vyras ejo apsikabines grazuole per peti, nudelbes galva – akivaizdziai padaugines. –Aawww,-Thor’as nutaise perdem apgailestaujanti veida uz ka susilauke niukso i peti. –Man reikia I tuoleta,-nugirdo Asmodeus besikreipiant i savaja sirdies drauge. Thor’as pasisove padeti. Paleides tarp dantu rakineta krapstuka jis isikiso ji i kairyji lupu kamputi. –Aiks cia, drauguzi,-persimete burtininko peti per savaji bei patrauke vyrams skirtu tuoletu link veikiausiai palikdamas Liviana siek tiek sutrikusia, o gal net ir sunerimusia del tikruju jo ketinimu.
Jiedu grizo ne greitai, po geru desimties minuciu. Thor’as ejo is paskos, maigydamas telefona ir is pirmo zvilgsnio visai nesuinteresuotas aplink vykstanciu balaganu. –Nieko keista, kad neesi jam istikima,-issiunte asmenine zinute Livianai naudodamasis instagramos paskyra pridedamas besijuokiancia animacija. Blefavo. Asmodeus slapinantis ne nebuvo perzenges tuoleto duru slenkscio, taciau atsisakyti moters paerzinti tiesiog negalejo. Kilstelejo galva tik tuomet kai Rivas rankose laikomas mobilusis isleido negarsu ‘cinkt’. Palauke kol si zinute perskaitys bei pakels i ji akis. Vis dar stovedamas uz Asmodeus, sudeliojo nyksti bei rodomaji pirsta taip, tarsi vaizduotu kazka mazo, nedidelio. Surauke antakius bei guztelejo peciais. Moters reakcija priverte ji placiai nusispypsoti. –Klausyk, Thor’ai… namo grisiu pati,-staiga pasigirdes Trinos balsas nuleido ji ant zemes. Nesuprasdamas tokio staigaus dar neseniai su juo koketavusios merginos persigalvojimo jis siek tiek susirauke, taciau linktelejo. –Okey,-akies krasteliu dirstelejo i Liv, kuri isdavikiskai, nor sir paslapcia, sypsojosi. –Aciu,-Asmodeus atsisuko jam padekoti. –Ner uz ka, zmogau,-dantu krapstukas ir vel buvo atsidures jam tarp priekiniu, apatiniu dantu. Atrode atsiputes, nerupestingas. –Iki pasimatymo,-pamerke aki butent jai, Liv.

***
Grizo namo apie septinta ryto. Nusispyre batus. Garsiai per garsiai ijunge muzika(https://www.youtube.com/watch?v=UX7bxe2whlw) Buvo piktas ir suirzes. Tai buvo matyti is to kaip salin nusviede pries tai deveta, uniforma virtuosi juoda kostiumini svarka. Prisidege cigarete, atsainiai pagloste pasisveikinti atbegusios augintines galva. Nesuprato, dievazi, nesuprato moteru. Tarp lupu laikydamas cigarete iki puses prasisagste baltus savo marskinius kol jo nesustabde beldimas i lauko duris. Kad ir kas ketino patekti vidun, nekantravo. Sukluso. Letai patrauke duru link is pradziu zvilgteledamas pro juose imontuota ‘’akute’’. Itrauke dar viena duma pries pagaliau jas atlapodamas. Nusisypsojo. Letai ispute plauciuose uzlaikytus dumus ileisdamas ja vidun. Susiaurino akiu vokus, siek tiek surauke antakius. Jo zvilgsnis provokavo, galbut todel pries tai tvirtai nusiteikusi mergina dabar, perzengusi duru slenksti, atrode kur kas labiau sutrikusi nei pries tai. –Pasakysiu atvirai, nesitikejau, kad vis del to ateisi,-palikes moteri uznugaryje letu zingsniu pasuko virtuves link. Po tekanciu ciaupo vandeniu uzgesino cigarte. Kazkas, galbut jos kuno kalba, sufleravo, jog ji neatejo cia pasismaginti. Kazkur, pasamoneje, zinojo si vakara perzenges riba, taciau nieku gyvu neketino to pripazinti garsiai. Rankomis pasirme i uz saves buvusi stalvirsi, tiesiog laukdamas kol pirma prabils butent ji. Jo veidas surimtejo, zandikaulis siek tiek isitempe. Net tai, su kokiu dziugesiu viesnia sutiko jo augintine, nepriverte jo veido nors kiek pralinksmeti. Ji prabilo. Kad ir ka sake, jos balso tembras taipogi nebuvo dziugus. Jis… jis savo ruoztu, nenuleisdamas nuo jos akiu, eme atsisegineti likusias marskiniu sagas. Elgesi netaktiskai. Izuliai. –Mhm…-sumurmejo supratingai linkteledamas. Nusivilko virsutini ruba bei suglamzes numete kazkur ant grindu.

GRAB ON MY WAIST AND PUT THAT BODY ON ME, OH COME ON NOW FOLLOW MY LEAD. ft. Thor Geminus (theme)
Gyvenimas ir yra įdomus tuo, kad kai kurie dalykai nutinka visiškai nepriklausomai nuo mūsų norų ar vilčių. Nusprendusi dar kartą pamatyti Geminus palikuonį, Liviana net nenutuokė apie tai, kokie planai buvo ruošiami jos pačios atžvilgiu. Ji noriai rinkosi skęsti vienoje akimirkoje, vietoje to kad būtu kaip galima labiau budri, ir pastebėtu tai, kas vyko šiai prieš pat nosį. Budrumas buvo prarastas, pamirštas, kaip ir visas likęs pasaulis, nepaisant to kad dar prieš daugiau nei porą tūkstantmečių, ji sau pačiai davė pažadą niekada neprarasti perdėto savisaugos jutimo. Net jei Chariton‘as, o tiksliau šio kūnas dar kartą buvo sunaikintas, tai toli gražu nereiškė kad „baubo“ nebėra. Jis yra, jis visuomet šalia. Jis gali keisti pavidalą, gali keisti įnorius, siekius, tačiau jis niekada nesnaudžia ir neatsipalaidoja, ką savo ruožtu ir padarė gražuolė graikė. Stovėdama prieš Thor‘ą, Liviana stengėsi perskaityti bent kažkokią informaciją, kurią jis galbūt nenorėtu ištarti balsu. Visos moterys yra linkusios ieškoti daugiau, nei šioms yra duodama. Kartais tai pasiteisina, kartais tai tik dar labiau įklampina į bereikalingas mintis, kurių ne vien tik kad nebuvo oponente, bet ir netiko jo asmenybei. Gyvendama šitiek laiko, moteris buvo pramokusi gana neblogai „permatyti“ prieš ją stovinčių būdą. Tačiau vyras, nuo kurio kūno ją skyrė vos keli žingsniai buvo visapusiškai uždaras. Jis puikiai kontroliavo ne vien kad savo kūno kalbą, jis neišsidavė net žvilgsniu, kuris atrodytu atspindėjo tik tai, ką jis norėjo kad atspindėtu. Tai švelniai tariant vertė kraustytis iš proto, galvoti apie jį kur kas daugiau ir dažniau, nei tai buvo leistina. Nei jei pirmo susitikimo metu, vilkatas neleisdamas Rivas išeiti, parodė kontrastiškai skirtingas savo temperamento puses, dabar iš jo pusės dvelkė vien šaltis. Jis elgėsi taip, tarytum būtu visiškai svetimas jai. Tai kėlė didžiulį nesaugumo, nepatogumo jausmą. Akimirkai, visi nedideliai akimirkai, tamsiaplaukė vikanė netgi pasigailėjo savo žaibiško sprendimo čia pasirodyti, žaibiško noro jį pamatyti. Net jei pirminė pasirodymo priežastis ne vien kad buvo akivaizdžiai melaginga, akivaizdžiai netikra. Galima drąsiai, įžūliai pasakyti, kad netgi neaktuali jiems abiems.
– Būtent, baisaus čia daikto. Aš nežinau su kokiomis moterimis tu esi pratęs leisti laiką, tačiau akivaizdu kad nesu to tipo pavyzdys. Ir aš neketinu leisti tau kompromituoti mano gyvenimą, tik dėl to kad mes kartą permiegojom. Kaip ir pats tai pasakei, baisaus čia daikto. – Jis akivaizdžiai žadė su tamsiaplaukės kantrybės taure, kuri beveik buvo pasiekusi kraštus. Ir pati sunkiai suprato, kodėl jie vis dar kalbasi, kodėl apsimeta esti nenori vienas kito, apibrėždami kažkokias nerašytas ribas, kurių vargu ar norėtu laikytis, jei būtu priversti kalbėti tiesą. Neįvertindama savo aprangos atvirumo, Rivas kiek kilstelėjo abi savo rankas, šias it savisaugos režimu, susikryžiuodama po krūtine, bei tokiu būdu ją atverdama, ją išryškindama dar labiau. Jos beprotiškai, atrodytu pradžios ir pabaigos neturinčios kojos, prasiskleidė. Dešinioji kiek pasislinko į šalį, jos kūnui suteikdama akiai malonų linkį. Neapgalvotai, kūno kalba pati, nesutartinai su jos mintimis, kvietė jį „pasisvečiuoti“ dar bent kartą. Visgi, Livianos žvilgsnis atrodė piktokas, suerzintas. Apie tą patį skandavo ir išlenkti antakiai. Ir štai, dar viena frazė ir šios kantrybės taurė visgi pradėjo lietis per kraštus, nebe gebėdama savy visko sukaupti pertekliaus
– Aš peržengiau tavo durų slenksti, tu peržengei ribas. – Kimus, neužtikrintas, šiek tiek erotišką akcentą turintis jos balsas dar kartą suvirpino aplinką. Užhipnotizuota beprotiškai geidulingai atrodančio jo kūno, kiekvieno linkio, kuris tokiame apšvietime atrodė dar labiau apetetingai, privertė save liautis kalbėti. Thor‘as puikiai matė, kiek stiprią įtaką gali padaryti nemirtingai burtininkei. Kuomet atrodytu nepalaužiama jos tvirtybė, sprendimas kurį įgarsino balsu, liovėsi galioti vos tik buvo ištartas. O taip, jos geismą jam, buvo galima ne vien pamatyti, tačiau netgi užuosti. Ore vyravo seksualinė įtampa, tokia stipri ir intensyvi, kokia pasigirti nesugebėtu kiekvienas mirtingas asmuo. Jo lūpos prasiskleidė, kuomet kūnas prisitraukė arčiau. Atkartotas, tačiau neatsakytas klausimas suvirpino klausos aparatą. Visu kūnu kone jausdama nuo jo sklindantį karštį, vikanė neatsitraukė, nesugebėjo net suvirpinti ne vieno savo raumens, kuomet atstumas tarp dviejų kūnu tapo deginančiai mažyčiu. Akių kontaktas buvo trumpas, mat Geminus nusprendė perkelti žvilgsnį ties jos pakankamai aiškiai atidengiančią krūtinę „V“ formos iškirptę, ji savo ruožtu, žvilgsniu lėtai ėmė slysti nuo jo lūpų, per adomo obuolio iškilumą, link vis dar gundančiai atidengtos viršutinės kūno dalies. Jam nematant, suspaudė kumščius, į delnus įsmeigdama kad ir trumpus, tačiau pakankamai tvirtus savo nagus. Norėjo tokiu būdu priversti save nepasiduoti, tačiau taip pat išdavikiškai nusiteikęs jos kūnas, kone tirpo būdamas šalia jo. Sunkus kvėpavimas susidūrė su jo odą, o lūpos periodiškai ėmė tai prasiskleisti, tai susiskleisti, norėdamos „pagauti“ oro, kurio atrodo kad trūko, ne vien dėl jaučiamos seksualinės frustracijos, šio ypatingai malonaus kankinimo būdo, bet ir dėl to kad ėmė temti akyse (dėl įtampos, ne dėl blogumo, lel).
„Kertu lažybų, kad jis nenutuokia, jog mėgsti šiurkštumą…“ išsireiškimas kitomis aplinkybėmis, ir kitiems žmonėms galbūt ir nuskambėtu kaip įžeidimas, tačiau ne čia ir ne dabar. Paradoksalu, tačiau nieko nežinodamas apie moterį priešais, Geminus buvo netgi per daug stebėtinai pastabus. Tiesa tame, kad Liviana niekada nebuvo „tobula sugulovė“. Tai galima pavadinti mistika, tačiau pradedant tais laikais, kuomet jai pirmąjį kartą teko atsiduoti priešingosios lyties atstovui, vėliau eilę metų buitimi dalintis su Chariton‘u, išbandyti santykius su Jerrard‘ų, o ir dabar kurti šiokią tokią ateitį su Asmodeus, tamsiaplaukė „lovos reikaluose“ buvo pakankamai pasyvi. Nerodė iniciatyvos, neleido sau atsipalaiduoti, neleido skirti dėmesio partnerio kūnui, tikriesiems troškimams. Atrodytu, jos suvokimu seksas buvo tapatinamas su labai pasyviai išreiškiamu pagulėjimu ant nugaros, ir vangiu papuškavimu, belaukiant kada pagaliau bus baigta. Atvirai paklausta vargu ar sugebėtu pasakyti kada paskutinį kartą, prieš Geminus, buvo patyrusi orgazmą, greičiausiai pasimestu. Tačiau su šiuo vyru, kuriuo nepažinojo, ji buvo visapusiškai kitokia: atvira beprotiškiems pojūčiams, aistringa, pašėlusi, atidi ir nepasotinama.
Dar prieš pakeliant smakrą viršun, tamsiaplaukė vikanė atleido savo rankas, kurios atitrūkdamos nuo jos pačios kūno, delnais įsirėmė į jo labai išraiškingai įrėmintą pilvo presą, lytėdamos įdubimus prie pat dubens kaulų struktūros viršaus. Atrodytu, kad šis mažytis gestas tuo pačiu metu bandė ir atstumti jį, ir pritraukti arčiau. Judesiai įgaudami vis daugiau drąsos, tyrinėjančiai ėmė slysti viršaus per kiekvieną duobutę ir iškilumą, pasiekdami jo krūtinės ląstą, kur trumpam ir stabtelėdami. Matomai ji ketino suleisti savo pirštus į jo plaukus, ir tokiu būdu šiurkščiai prisitraukti bučiniui. Atlošė galvą, veik tuo pačiu metu, kuomet natūraliai prisirpusios vikanės lūpos pastebimai prasiskleidė, reikalaudamos atitinkamo dėmesio liečiant jo lūpas, liežuvį. Atrodė kad šio bučinio sutrukdyti nebūtu sugebėjęs visiškai niekas, nei žemės drebėjimas, nei pasaulio pabaiga. – Užsičiaupk. Noriu bučiuoti tavo lūpas, o ne girdėti ką jomis sakai. – Sušnarėjo labai tyliai, su įsakmumo prieskoniu, beveik liesdama savosiomis lūpomis priklausančias jam. Ir čia pat, trūkus vos milisekundei iki susijungimo, nutiko tai, ko ne vienas jų nesitikėjo. Skardus ir galima sakyti kad pastebimai agresyvus beldimas į duris sukėlė triukšmą, nuo kurio Thor‘as atkuto, atsitraukė, įsitempė. Sulaukusi vilkato nebylaus paliepimo pasislėpti už miegamojo durų, sutriko dar labiau. Tiesą pasakius, nenorėjo prisileisti net minties esti ten gali būti Asmodeus. Velniai griebtu, buvo per daug atsargi, kad leistu šiam pasekti paskui, sužinoti tai, kas vyksta tarp jo oficialios merginos ir šviesiaplaukio, šiam nežinant. Teko suvaržyti savo išdidumą, bei suklusti. Pabandė su savimi išsivesti ir Luna, tačiau kalytė nepajudėjo iš vietos iki pat tos akimirkos, kuomet tą patį paliepimą jai išdėstė šeimininkas. Lėtai ir ganėtinai tyliai uždarė miegamojo duris. Negebėjo nustygti vietoje, vienu momentu prisėdo ant lovos, kitu momentu jai stoviniavo prie pat durų. Darė tai greitai.
Ne visai tikslingai išgirdusi kažkieno vardą, Liviana susidarė nuomonę, kad pas Geminus tikriausiai pasirodė žinomas asmuo, o tai reiškia kad jai arba teks nepastebimai iš čia išsinešdinti, arba laukti kol svetys išeis pirmas. Visgi, labai didelio laiko rezervo neturėjo, mat pabudęs Asmodeus be jokios abejonės ims jos ieškoti. O kadangi mistinis šio pasaulio svečias pramoko vietinę kalbą, išvengti telefoninio pokalbio paprasčiausiai nepavyks. Ši mintis buvo per daug greita, ir neišbaigta, mat nutrūko nuo pirmiausia pasigirdusio durų trenksmo, kurį pasiekė nežinomo balso apibrėžtas keiksmas. Ir tik kurtinantis šūvis, atrodytu kažkuriam laikui sustingdė jos gyvą, plakančią širdį. Pasileido arčiau durų, veik tuo pačiu metu, kaip ir šias drąskyti ėmė Luna. Nepriklausomai nuo to, kad buvo nemirtinga, mirtį ir skausmą kiekvieną kartą pernešdavo vis skausmingiau, tad, galima pasakyti kad nebuvo įgavusi savižudžiams būdingo neutralumo tokiems dalykams. Tačiau baimė, organizme nesveikomis dozėmis dėmesys gamintis tiek adrenalinas, tiek noradrenalinas, privertė ją viena ranka suimti durų rankeną, kita Lunos antkaklį, neleidžiant jai prasibrauti pirmai, ar aplamai išeiti iš kambario. Čia pat pasigirdo ir grumtynių garsas, kuris liko palydėtas duslaus krintančio kūno atskambiu. Nebuvo tikra kuris iš vyrų buvo laikinai „neutralizuotas“, todėl pasiduodama panikai, ir rozetės išrovė stalinį šviestuvą, kuris pasirodė pakankamai sunkus, kad šį būtu galima panaudoti, jei minėtasis asmuo pabandys užeiti vidun. Ak, kad tik ji būtu numaniusi, kad po ta pačia lova, ant kurios atsidavė vilkatui keletą kartų, buvo slepiami narkotikai, ir šis incidentas nebuvo toks atsitiktinis, kokiu bus pateiktas vėliau. Miegamojo durys pagaliau prasivėrė, ir Rivas kaip mat užsimojo suduoti sunkiausia šviestuvo dalimi „įsibrovėliui“ per galvą. Visa laimė, kad sustabdė save pačiu laiku, taip ir nepadarydama Thor‘ui žalos. Susikeikė, tačiau panašu kad jis neatkreipė į tai dėmesio, iš karto sutelkdamas raminimą augintinei. – Thor‘ai, gali pasakyti kas po velniais čia vyksta?
Išgastys įrėmintas adrenalino pliūpsnio, tam tikra prasme suveikė ne taip, kaip turėtu suveikti tipiniam asmeniui. Tiesa, tamsiaplaukė matė kad vilkato delnas buvo sužeistas, tarpupirščiais varvėjo kraujas, o jis pats atrodė labai suirzęs. Kad ir kas nutiko, kad ir kas buvo tas asmuo, kuris liko gulėti ant svetainės grindų, turėjo įtakos Geminus nusiteikimui. Norėjo suimti jo ranką, mat natūralus kraujavimas, nebuvo būdingas jo rūšiai. Priėjo arčiau, tačiau neprisilietė prie jo, mat vyras akivaizdžiai buvo užvaldytas kitokių ketinimų. Išardydamas ginklą į spintelę, kurioje buvo laikomos apsaugos priemonės, bei kaip netrūkus paaiškės, seksui skirti žaisliukai. Tuo metu, kuomet Geminus atsisuko veidu į šių namų viešnią, vienas jos antakių šoktelėjo aukštyn. Tamsiaplaukės veido išraiška nebuvo panaši į nuostabos perteikimą, labiau į „naughty“ nuotaikos apibrėžimą. Neleido sau pagalvoti apie tai, kiek kartų jis buvo įsileidęs į patalus kitas moterys, ir kiek kartų buvo panaudojęs šiuos antrankius, tačiau tiesą pasakius, vargu ar būtu atsisakiusi būti supančiota šio vyro. Prikando savo apatinę lūpą, tai akimirkai visiškai pamiršdama apie užpuoliką, kuris buvo visai netoliese. Vilkatas pilnai išsitiesė, kuomet staiga sumažindamas atstumą nuo jos, padarė tai, ko nespėjo padaryti prieš tai, kai šios gyvenamos patalpos pasipildė dar vienu asmeniu. Nenutrūkstamas bučinys, bei Geminus raumeningas fasadas ėmė stumti vikanę link artimiausios atraminės sienos, prie kurios ji prigludo visai netrūkus. Aistringas, šlapias ir ne visai tvarkingas bučinys atėmė amą, atėmė ir sveiką nuovoką. Leido jo liežuviui įsiskverbti į jai priklausančios burnos ertmę, noriai, seismingai. Šiek tiek vangiai, tačiau be galo dėmesingai pindamasi su jo liežuviu savuoju, geidulingai ir erotiškai kandžiojo jo lūpas. Dievaži, kvėpuoti kuo toliau, tuo labiau darėsi sudėtinga: audringai besikilnojanti krūtinė, bei pastovus oro trūkumas, neleido visapusiškai atsiduoti akimirkai. Tačiau, būdama įspausta tarp sienos ir tvirto jo kūno, visiškai natūraliai, perkėlė visą savo kūno svori ant vienos kojos, kuomet kita, visiškai erotiškai ėmė aukštakulnio paviršiumi kilti aukštyn, lenkdamasi per kelį, per visą jo kojos ilgį. Per vilkėtų kelnių medžiagą, jo penis buvo jaučiamas ypatingai gerai, sunku pasakyti ar tam įtakos davė šio dydis, ar staiga pasiekta erektinė būsena. Tačiau, net per drabužius, kuriais jie abu vis dar pančiojo save, jo iškilumas idealiai įdubo tarp nemirtingosios gaktos į vidinės šlaunų pusės. Geismas, kurį juto, kone iš karto paskatino seksualiniam susijaudinimui budingų gleivių išsiskyrimą. Mažyčiai apatiniai su juostele persisunko nuo drėgmės, kurią išskyrė moters kūnas, paskatintas šio vyro prisilietimų. Dievaži, laikė jį apglėbusi taip stipriai, tarytum nebūtu norėjusi leisti jam atsitraukti. Ir visgi, neišvengiamai sąmoningumą atgaunantis vyriokas kitame buto plote išleidęs skausmo aimaną, privertė vilkatą trumpam atsitraukti. Jam atsitraukus, Rivas nulenkė galvą, negalėdama patikėti tuo, kad su tokiu malonumu, lengvumu ir netgi karštakošiškumu slysta dar kartą. Kaip beatodairiškai nori būti geidžiama, liečiama, bei seksualiai taršoma jo kūno jėgos, kaip nori parodyti jam tai, kiek stipriai geidžiamas jis yra. Šviesiaplaukis vyras sugrįžo pakankamai greitai, užtrūkęs tik tiek, kiek to reikalavo surakinimo procesas. Užtrenktos durys, privertė Liviana pakelti akis, tuo pačiu metu atplėšiant savo nugarą nuo šaltos sienos. Pro putlias jos lūpas išsiveržė tik mažytė frazė, prieš tai, kai ji vėl godžiai įsisiurbė į jo beprotiškai skanias, svaiginančias ir jaudinančias lūpas. – Man nerūpi. – To pilnai užteko, kad jos rankos pagaliau atsidurtu ant jo kelnių užsegimo. Stengėsi jo kūną išlaisvinti nuo bereikalingos aprangos greitai, aršiai ir vienareikšmiškai geismingai. Atrodytu, kad vien mintys apie jį nuogą, šiai akimirkai priklausantį tik jai, nepaisant to, kad aplinkybės nebuvo dėkingos ne vienam jų, tiesiogine to žodžio prasme vedė iš proto, vertė atsiduoti pragariškai nuodėmingai akimirkai, nesvaru kokia bebūtu jos kaina. Visai netrūkus, ir Livianos drabužiai skrido lauk, jos kūną paliekant vien tik su aštrokai atrodančių plonų kulniukų aukštakulniais, keliais žiedais ant pirštų ir stambia auksine grandinėlė ant kaklo. Parversta ant lovos, ji geismingai sugurguliavo, jis palinko arčiau, erzinančiai, stimuliuojančiai panardindamas savo lūpas tarp tamsiaplaukės šlaunų. Nuo kiekvieno, drėgnų jo lūpų susilietimo su jos oda, ji maloniai šiurpo, tankindama kvėpavimą, ir vis labiau įtempdama ir taip stangrų raumenyną. Nereikia būti dideliu išminčiumi, kad suprasti esti Rivas geismas, išreikštas Thor‘o pusėn, buvo neišmatotinas, beribis. Jis prabilo dar kartą, tarytum dar labiau norėdamas suerzinti jos kūną, pasiruošusį sueičiai.
– Neturėčiau... Bet negaliu liautis net galvoti apie tave. – Šie žodžiai išsiveržė neapgalvotai, neplanuotai, bet kitą vertus, tai tam tikra prasme buvo didžiuliu komplimentu jam. Mat, kaip be pasukus, jie nebuvo kartu, nebuvo įsipareigoję vienas kitam, dalinosi tik didžiuliais troškimais priklausyti vienas kitam, mylėtis it paklaikę. Sumerkė savo tamsias akis, kuomet intuityviai perkėlė savo rankas ant Geminus pečiu, į šiuos stipriai įsikabindama pirštais. Nepriklausomai nuo to, kad tuo metu nematė jo veido, buvo visiškai tikra tuo, kad prieš pratęsdamas intymių bučinių laviną, jis nusišypsojo, tik nežinia ar dėl to ką pasakė pats, ar dėl to ką pasakė ji. Nuo nekantrumo sudirginta papilvė buvo įgavusi labiau rausvą atspalvį, jau tuomet, kai vyras šiek tiek įžūliai, tačiau tuo pačiu metu be galo dėmesingai liežuviu susilietė su jos klitoriumi. Tai iššaukė pakankamai garsiai išreikštą aimaną, kvėpavimas tapo visiškai nekontroliuotinu, kaip nekontroliuotinais tapo ir jos raumenų susitraukimai. Sunkiai sekėsi suvaldyti savo pačios kūną, ir vienu metu, vyrui netgi prireikė suimti jos šlaunis, kad burtininkė taip stipriai nespurdėtu. Geidulingas, garsus murkimas užpildė aplinką, šią padarydamas dar labiau erotiška. Tai buvo nepakartojamas jausmas, ir jam neprireikė blaškytis, mat orgazmas užtiko Livianą pakankamai greitai. Sucypė iš negalinės malonumo bangos, tuo pačiu metu, visiškai atsitiktinai timptelėdama vilkatą už plaukų, į kuriuos įsikabinusi pirštais buvo visai neseniai. Daugiau nebe galėjo kentėti šio saldaus saldaus, veik skausmingo malonumo.
Kilstelėdama viena iš savo kojų aukščiau, daug aukščiau, moteris įrėmė savo kulniuką į Geminus petį, žaismingai, pastumdama jį, tokiu būdu paskatindama vyrą atgulti ant nugaros. Netrūko labai ilgai, kuomet, dieviškai seksualiai, it sugebėtu įvaldyti kiekvieną savo moteriškai patrauklų kūno linkį, prisiartino prie jo. Lėtai, taipogi erzinančiai, Liviana artindamasi nuo vyro kelių link veido, drėgnu liežuviu perbraukė per jo penį, nuo pat pamatinės dalies, link galvutės, kurią pabučiavo. Nenorėjo kad jis baigtu dabar pat, neužsiliko ties jo pasididžiavimu, viso labo apdovanodama jį keliais liežuvio apsukimais apie galvute, keliais nestipriais odelės gnybtelėjimais dantukais, bei pridėtiniais bučiniais. Tokiais pat, drėgnais ir maloniais bučiniais ji ėmė kilti aukščiau, bandydama apdovanoti kiekvieną jo torso iškylesnį raumenuką, pelnytu dėmesiu. Ir tik tuomet, kai kaklu pakilo iki jo veido, kaip mat įnirtingai kištelėjo savo liežuvį į jo burną, norėdama kad jų seilėms susimaišius, būtu išgautas dar vienas svaiginantis bučinys. Veik tuo pačiu metu, viena tamsiaplaukės rankų nukeliavo prie dėmesio ištroškusio padargo, kurį labai taikliai pastūmėjo link savo makšties tunelio. Šį kartą paskatindama ilgai lauktą sueiti pati, įsileido jį į save pilnai. Jausdama begalinį pilnumą, moteris nesusilaikė nuo malonumo dejonės, kuri išsprūdusi iš jos burnos, įsiveržė į jojo. Išlenkdama nugarą, savo ilgais, šį kartą ištiesintais plaukais perbraukdama per jo krūtinę. Užėmė „jojikės“ poziciją, kuomet kuruodama tempą ir gylį, iš pradžių lėtai slydo jo įspūdingo dydžio ir storio falu, kas kart vis stipriau ir intensyviau paspartindama trintį. Suėmė vilkato rankas, jo delnus sudėdama ant savo sėdmenų, net dabar įpiršdama mintį, kad net būdamas po ja, jis vis dar visapusiškai valdė padėtį. Pro praskleistas josios lūpas veržėsi aimanos, pastoviai primenančios apie tai, kad ji jaučia didžiulį malonumą, kuris netrūks ilgai, priversdamas jos kūną pasiduoti dar vienai orgazmo bangai. Ir tai, kad anapus durų buvo nežinomas, nematytas jai asmuo, jaudino tik dar labiau. Ir net jei vyrui turėjo būti mažu mažiausiai nejauku, ar nemalonu būti surakintam tuomet, kai iš miegamojo sklido seksui būdingi atgarsiai ar jis būtu pradėjęs ne vien žvaginti antrankiais ar netgi rėkti, panašu kad Livianos tai visiškai neblaškė.

Sweet dream or a beautiful nightmare. Eather way i don't wanna wake up from you. ft. Liana Rivas (theme)
Jo veide pasirodziusi sypsena buvo nuosirdi, taciau savimeiliska. Lianos zodziai neabejotinai pamalonino jojo ego, taciau moterimis jis nepasitikejo. –Kurgi ne,-atsake su siokia tokia ironija, taciau tebesisypsodamas. Thor’as visuomet zaide atviromis kortomis. Niekada nesistenge sukurti iliuzijos bene seksas jam reiske kazka daugiau, buvo nuosirdus ar jausmingas. Jam tai visada asociavosi su kiek primityviu procesu, kuris nors ir ne givybiskai butinas, vyrui buvo reikalingas. Rivas, savo ruoztu, akivaizdziai gyveno dvilypi gyvenima. Ji toks moters paslaptingumas savotiskai masino, bet tuo paciu ir verte nepasitiketi. Nepaisant visko, jis jos beprotiskai trosko. Nebaugino nei zinojimas, kad oficialiai ji priklauso kitam. Sutikes Asmodeus akis i aki, jis nepajuto gresmes ar net gailescio. Zinoma, akimirka kai tamsiaplaukes ir mineto vyro lupos susijunge buciniui, jis burnoje pajuto ta nemalonu, nauja pavydo skoni, kuri it didziuli gniuzula teko nuryti susitaikant su faktu, kad tai jis yra ‘’antrasis’’, ne oficialus jos sugulovas. Thor’as nebuvo pavydus. Dievazi, nejaute nieko panasaus nei vienos kada dulkintos moters atzvilgiu. Liana issauke jame nauja ir nebutinai teigiama budo savybe su kuria, kaip paaiskes veliau, jam nebus taip paprasta susigyventi.
Svetaineje ir toliau grojo radijas. Didzejas uzleido The Pretty Reckless hita ‘’You make me wanna die’’, kuris labai kontrastingai skyresi nuo pro praskleistas virtuves zaliuzes brekstanciu rytu. Visa laime, kad miegamasis skendejo prieblandoje, kuria parupino beveik niekada neatitraukiamos uzuolaidos. –Thor’ai!-kitame kambaryje pasigirdo girto jo draugo balsas, taciau jis ne tik nesureagavo, bet tik dar labiau susikoncentravo ties veikla, kuri buvo kur kas malonesne. Tai kaip tobulai atrode jos kunas, kaip ritmingai bolavo stangrios krutys jai uzemus jojikes pozicija tiesiog hipnotizavo. Uzsimerke, giliai ikvepe bandydamas tvardytis, nepareiti cia ir dabar, taciau merginos iniciatyva ne kiek nepadejo. Kaip ir prasytas, tvirtai sueme jos sedmenis, taciau netrukus akta nutrauka. Apverte ja kniubcia, sueme ir siek tiek i save truktelejo tamsius jos plaukus. Elgesi drasiai, siurksciai, taciau jokiu budu ne grubiai. Tikejosi, kad anksciau ar veliau ji nubres tam tikras ribas, taciau savo paties nuostabai sulauke tik erotiskos jos aimanos. –Vadinasi tau patinka…-syptelejo.Tebelaikydamas jos plaukus sveikoje saujoje, lupomis prigludo prie jos isriesto stuburo linkio. Siltas jo kvepavimas atsimuse i svelnia jos oda priversdamas pastaraja siek tiek pasiurpti. Paleido plaukus bei svelniai sueme krutis. Buciavo jos nugara, staiga tapo itartinai svelnus. Viena (sveika) ranka sueme jos slauni, glamonejanciais judesiais atsidure ties sedemenimis, per kuriuos be jokio perspejimo gan stipriai pliaukstelejo. Iejo i ja dar karta. Nesisaugojo. Ir vel. –Tu saugaisi?-juto, kad iki orgazmo truko visai nedaug, taciau ji regis neketino visko uzbaigti iprasta, nuobodzia nata. Atsisukusi i ji, apzerge. Jos rankos svelniai atgule ant jo peciu ir nors dabar ritma diktavo butent ji, pries jo akis atsivere akiai labai malonus vaizdas. Ju lupos susijunge. Suletejes tempas viskam suteike kur kas daugiau intymumo nei Geminus buvo prates. Jo pirstai paniro i jos nuo prakaito sudrekusius plaukus. Leido jai perimti ‘’vaira’’. Netrukus pro praviras jos lupas issiverzusi garsi, nevarzoma aimana priverte jo lupu kamoutyje pasirodyti sypsenai. Jis uzsimerke. Nepaisant visa jos kuna apemusiu mazyciu trukciojimu, jis nesiliove judeti tol kol issiliejo pats. Issausejusios jo lupos liko pravertos, taciau ji netruko jo burnos ertme uzpildyti dregnu savo liezuviu. I realybe grazino tik astrus skausmas, kuri sukele po truputi gyjanti ir svetimkuni lauk isstumti meginanti jo rankos oda. Paleido jos plaukus, atsitrauke taip tarytum dar visai neseniai toks jausmingas ir nuosirdus momentas jam nebereikstu tiek daug. Patrauke vonios link taip nieko ir nepasakes.
Ijunges sviesa atsidare virs kriaukles esancia spintele. Skausmingai susirauke kai vaistineleje rastomis znyplemis isplese sidabrine kulka sau is plastakos, kuri, tiesa pasakius, atrode ne kaip. Palindo po dusu. Neskubejo. Specialiai ar ne, bet dave jai laiko. Laiko iseiti. Galima tik isivaizduoti jo nuostaba kuomet grizes i miegamaji rado ja visai ten, kur ir paliko – lovoje. Jo antakiai klausiamai issilenke. –Taves…-mergina netiketai ji pertrauke. –Aa… okey,-guztelejo peciais. Bande apsimesti nerupestingu, taciau jautesi it i jo miegamaji butu nusileides UFO. Kad ir  kas vyko tarp jo ir Livianos, jam buvo nauja, nepatirta, svetima. Ir tiesa pasakius – baugino. Ir nors jos isipareigojimai magiskos kilmes butybei neatrode didelia kliutimi, pasamoneje kirbejo dvejone. Juk siaip ar taip, si moteris buvo jo tevo, is paziuros nenugalimo, vilkato kriptonitas.
Atsisedes ant lovos krasto, vien baltomis trumpikemis vilkintis Thoras atrode svetimas, saltas. Pastvere mobiluji, kurio ekrane dege keletas praleistu skambuciu bei dvidesimt viena zinute. Isjunge jo garsa. 7:40am. Zvilgtelejo sau per peti i po anklode palindusia moteri. Ka ji cia veikia? Tokia kaip ji – grazi, sekminga ir is paziuros idiliska gyvneima gyvenanti Liviana siame kontekste atrodo tiesiog… netiko. Nezinia ar del to kaip jis elgesi, ar del to, kad taip paprasciausiai buvo patogiau, ji atsuko jam nugara. Padejes telefona ant naktinio staliuko jis ir pats palindo po jo paties krauju suteptais baltos spalvos patalais. Pro uzuolaidas skverbesi ryto saule, taciau kambarys vis dar skendejo prieblandoje. Svelniai nubrauke ir uz ausies uzkiso jos plaukus. Jo ranka nuslydo alkune kol galop atsidure ties liaunu merginos pusiauju. Vyro lupos bei barzdotas smakras prigludo prie jos peties. Jis nieko nesake. Tylejo, taciau jo artumas pasake daugiau, nei butu sugebeje pasakyti zodziai.
***
-Labas rytas, biciuli!-garsiai trinktelejo buto durys. –Nagi, rise and shine, motherfucker!-specialiai kliudydamas ant grindu, salia radiatoriaus mieganti ex drauga koja, jis atrode apsiemstinai geros nuotaikos. Pastate juodos kavos puodeli, kuriu is Starbucks kavines su savimi atsinese keturis. –Aaaa… jezau,-pasislykstejo pastebejes nedidele vemalu bala netoli pagirioto vilkolakio. –Luna, ne nebandyk!-paliepe besiartinanciai augintinei. Isieme viena tebegaruojancios kavos puodeli sau bei isipyle viena pakeli cukraus.
–Labas rytas,-iejo i miegamaji kur kas tyliau, taciau neabejojo, kad ras mergina nebemiegancia. Velniai rautu, ji atrode nepakartojamai. Net ir siek tiek tusu susitepe paakiai ar susitarse plaukai nesugebejo nustelbti nepriekaistingu jos veido bruozu. Ant staliuko salia lovos pastate du kavos puodelius. –Vienam juoda, kitam karameline latte,-kaltai syptelejo. Net paciam pasirode keista, kad taip is kailio neresi noredamas jai itikti. Pasilenke ketindamas is po lovos istraukti ten gulejusi lagamineli, taciau stabtelejo. Ju zvilgsniams susidurus, valiukiskai syptelejo. Kartu su ja praleista naktis akivaizdziai pakele jam upa ir jis neketino to slepti. Tai kaip siltejo jos atzvilgiu buvo slidus... labai slidus zaidimas tokiam vienisiui kaip jis.

Liviana iš tiesų gyveno daugialypį gyvenimą, ir vargu ar visame tame sąžininga buvo netgi su pačia savimi. Tikriausiai dar galima bandyti pateisinti tamsiaplaukę tuo, kad priešingai nei daugumą šio pasaulio atstovų, josios gyvenimo kelias trūko daugiau nei 2000 metų. O tai reiškia, kad periodiškai teko keisti ne vien gyvenamą vietą, tačiau ir tapatybę, kuri kiekvieną kartą privalėjo atsiskleisti vis kitokiomis spalvomis. Siekis visuomet, netgi iki pat šios dienos išliko toks pat: apsaugoti pasaulį nuo Chariton Geminus paveldo. Hipokritiška tik tai, kad visa savo širdimi niekindama buvusį sutuoktinį, norėdama kad jis visapusiškai pradingtu nuo bet kurio iš esamų pasaulių paviršiaus, palengva tirpo jo sūnaus rankose. Sunku paaiškinti nenumaldomą trauką, kurią pajuto Thor‘ui, dar tuomet, kai šis prisėdo šalia tame niekingai pigiame bare, kuriame Rivas nusprendė paskandinti savo mintis ir pastaruoju mety priimtus sprendimus, iš tikro be galo tuščią ir niekuo neypatingą savo gyvenimą, tauriuosiuose gėrimuose. Menkas kivirčas su Asmodeus, išsirutuliojo į stiprų ginčą, kuris vienareikšmiškai paskatino mintis apie galimas jų skyrybas, dėl savaime suprantamų nesusikalbėjimo priežasčių. Ir tik vėliau visą kūną sukaustęs kaltės jausmas, neleido vikanei priimti sprendimo, kurio gali būti kad ateis diena, pasigailės. Nuo tos vėlyvai drėgnos nakties, nuo tos magiškai neatsitiktinės akimirkos viskas apsivertė aukštyn kojomis. Ir kai moteris pripažino negalinti liautis galvoti apie vilkatą, nesumelavo. Tai buvo visapusiška, atvira ir niekuo neiškreipta, nedailinta tiesa, kurią norėdama išsilaikyti sau, padarė klaidą, kuomet impulsyviai tai ištarė balsu. Visa laimė, esti Geminus nepriėmė tai už „gryną pinigą“. Jis užvaldė jos kūną, tuo pačiu metu užvaldydamas ir mintis. Thor‘o atžvilgiu juto pavydą, savininkiškumą, geismą, stiprią trauką, nepriklausomai nuo to, kad visiškai neturėjo į jį jokių teisių. Tai visiškai, besąlygiškai varė tamsiaplaukę graikę iš proto. Iš kito kambario pasigirdęs apgirdusio ir kaip paskui paaiškės šiek tiek „sužaloto“ vyro balsas nuaidėjo beveik tuo pačiu metu, kuomet Geminus rankos stipriai suspaudė tamsiaplaukės sėdmenys. Neišsiblaškė, ir toliau geidulingai vinguriuodama jo akmens kietumo padargu. Vietomis Rivas kūno oda susitepė Geminus krauju, tačiau kaip ne keista, būtent tuo metu, ne vienas jų, per daug neakcentavo to, kad iš esmės nemirtingas vyras, šiuo metu buvo pastebimai sužeistas, o šio žaizda nepanašu kad ketino regeneruotis any time soon. Deginanti, lytiškai be proto aktyvi jų kūnų trintis vertė kūnus laikyti labai įtemptus, kad juntamas malonumas trūktu kiek tik įmanoma ilgiau. Garsios, seksualinės iškrovos iššauktos, aimanos buvo užpildžiusios ne vien miegamojo patalpas, tačiau ir likusią Geminus namų erdvę. Nuo šio triukšmo, tikriausiai „užmigti“ negebėjo netgi artimiausi kaimynai, kurie taip pat buvo priversti tapti jų nevaldomos aistros netiesioginiais liudininkais. Mikro orgazmai, ir toliau kankino Livianos kūną, kartas nuo karto iššaukdami vis šiurkštesnius susilietimus su jo kūno oda. Dar prieš pasiekiant didžiausią orgazmo bangą, vilkatas inicijavo pozos pakeitimą. Net tai, kaip jis ištraukė savo sultingai išpampusį nuo sueities troškimo, falą iš jos siauro vaginos tunelio, sukėlė visą kūną maloniai sudirginančią bangą. Puikiai jautė kaip jis savininkiškai suėmė ją už plaukų, tuo pačiu metu šiek tiek atlošdamas josios galvą. Pro prasiskleidusias lūpas, išsiveržė erotiškumu dvelkianti dėjonė, o jo nesulaikytas komentaras, te paskatino jos veide subanguoti valiūkiškai šypsenai. Tai, kaip Geminus elgėsi su tamsiaplaukės vikanės kūnu, piršo mintį esti visiškai jos nepažinodamas, iš tiesų pažinojo visiškai visą. Netikėtai pasikeitusi vilkato taktika, išsireiškė begaliniu dėmesingumu partnerės kūnui, svaiginančios glamonės, drėgni, odą šiurpinantys bučinukai ir kūniškas artumas, privertė ją abiejų rankų pirštais įsikabinti į patalus. Dievai mato, intensyvumo ir dėmesingumo bangavimas tik dar labiau juos artino, vertė jauti prieš tai nepatirtus jausmus, ištirti neištirtas teritorijas ir tuo pačiu metu, nerašytai tapti vienas kitam artimesniais. Dozė švelnumo neužsitęsė, mat visai netrūkus, paties Geminus iniciatyva, jie ir vėl susijungė į vieną. Nuo trinties, jo lytinio organo didumo, tiek makšties vidus, tiek išorinės lyties lūpos buvo šiek tiek įraudusios, neapsakomai jautrios, todėl net menkiausias prisilietimas, vertė mažu mažiausiai užversti akis iš to beprotiškai, BEPROTIŠKAI svaiginančio jausmo. Priešingai nei praeitą kartą, Liviana panoro labiau intymaus, dėmesiu kitas kitam persmelkto „baigimo“, todėl, paskatindama dar vieną pasikeitimą vietomis, dar kartą apžergė jo šlaunis, pati tuo tarpu, labiau palinkdama prie šviesiaplaukio veido. Drąsiai įgyvendintas bučinys, dėmesingos glamonės, ir lėtas privedimas prie seksualinės kulminacijos, vos nebuvo „sugadintas“, kuomet Thor‘o lūpomis nuaidėjo dar vienas, aktualus klausimas.
– Kas? Aš... Ooh. T..taip. – Tiesa buvo tame, kad nelabai aiškiai, o tiksliau net ne apie tai išreikštas atsakymas, nieko bendro neturėjo su klausimu apie kontraceptines tabletes. Liviana šiuo metu nebuvo pririšusi savęs prie hormoninių medikamentų, ir tai nutiko dėl to, kad paprasčiausiai buvo beveik tikra dėl to, kad pastoti negalėtu net labai norėdama. Po to, ką su jos kūnu padarė Chariton‘as, kai po persileidimo ji buvo priversta išgyventi be galo sunkią infekciją, kuri vos neatėmė jos gyvybės (laikinai), neturėjo netgi menstruacinio ciklo. Ir ką kalbėti apie tai, kad apsaugos priemonės ne visada tampa labai aktualiomis tuomet, kai susaistai save ganėtinai rimtais santykiais. Paskutinį, visiškai protą „išnešantį“ orgazmą patyrė šiek tiek ankščiau, nei baigė jis. Tačiau tie nedideli, nors ir  pakankamai aktyvūs jos raumenyno susitraukimai, bei murkiančios, maldaujančiai skambančios aimanos, nesustabdė Geminus, leidžiant visapusiškai pasimėgauti išsiliejimo jos viduje procesu. Nebuvo tikra tuo, kad buvo paskutine partnere jo gyvenime, tačiau tirštos spermos kiekis kone pilnai užpildė jos vidinius lytinius organus, sukeliant pilnumo jausmą net tuomet, kai vilkatas leido savo falui išsprūsti į „laisvę“. Negalėjo atsistebėti kaip nuostabiai jis atrodo išsiliejimo metu. Buvo mačiusi visaip išsikreipusių veidų, bet jo, jo liko nuostabus. Išsitempę raumenys, šiek tiek nusileidę antakiai ir praskleistos lūpos... Kažkodėl labai sujaudinta šios akimirkos, Liviana neprailgo, kad dar kartą sudurti savo lūpas su priklausančiomis jam. Liežuvis greitai užpildė jo burnos ermę, vangiai imdamas „šokti“ intymų ir nuoširdžiai jausmingą šokį. Livianos rakos, atsitraukdamos nuo jo pečių, lėtai pakilo prie kaklo, ant kurio šonų ir nugulė, vos kelių pirštų galiukais lytėdamos jo išraiškingai įrėmintą, šiek tiek barzduotą žandikaulį.
Sunku pasakyti, ar tai nulėmė netikėtinai pademonstruotas švelnumas, bei dėmesys jam kaip geidžiamam asmeniui, ne vien kūnui, kuris tiesiogine to žodžio prasme, vedė tamsiaplaukę iš sveikos nuovokos. Tačiau Geminus atsitraukė staiga, nieko nepaaiškinęs, nieko nepasakęs. Likdama akivaizdžiai nesupratusi kas būtent davė įtakos tokiam vyro žingsniui, jam nematant žvilgsniu palydėjo jo ištreniruotą užpakalį iki pat vonios. Apsunkintas kvėpavimas vis dar nebuvo apleidęs jos esybės, kuomet nuo vis dar neatgauto kūno pavaldumo, virpančios rankos pirštus priglaudė prie savo nuo „darbo“ dar labiau patinusių lūpų. Visai netrūkus pasigirdo dušo galvutės leidžiamo vandens atgarsis, ir tai įpiršo nuomonę esti vilkatas vilkino laiką, tikėdamasis kad Liviana išeis. Tačiau savo ruožtu, Rivas mažiausiai troško grįžti namo. Tik ne dabar, tik ne po visko, kas nutiko. Žinoma, galėtu visą likusią dieną praleisti lokalios kavinės viduje, sudarydama melagingą įvaizdį neva užstrigo darbe. Darbe, kurio jau kuris laikas neturėjo, mat po pagrobimo, kurį jai buvo parūpinęs Chariton‘as, Liviana taip ir nepasirodė prieš Sebastian‘o akis, išlemendama kokį nors kvailą pasiteisinimą dėl ko taip mistiškai dingo. Kaldra šiek tiek prisidengdama savo krūtinę, vikanė sulenkė kojas per kelius, tikėdamasi kad šviesiaplaukis negalės jos vengti amžinai. Taip ir nutiko, jis pasirodė iš vonios po gerų penkiolikos minučių. Vien iš akių, o ką kalbėti apie bendrą išraišką, buvo galima matyti esti jis nesitikėjo kad moteris pasiliks. Jis prabilo pirmas, ji prabilo ant viršaus. Jos kimus, akivaizdu kad ne amerikietišką akcentą turintis balsas, suvirpino aplinką.  – Ar galiu dar šiek tiek pabūti su tavimi? – Nepanašu kad vyras buvo sužavėtas šia mintimi, tačiau pasipriešinimo taip pat neišreiškė. Tačiau, jo iš niekur atsiradęs šaltumas, kuriuo atrodytu sąmoningai norėtu ją atstumti, vertė jaustis labai nesaugiai. Nuslydusi per patalus, ji dar kuris laikas tebėjo Thor‘ą, kuomet jis prisėdęs ant lovos krašto, didesnį susidomėjimą parodė mobiliam telefonui, nei kad savo viešnia. Nenorėjo pasirodyti per daug paika ar vaikiška, todėl nepakilo iš lovos, išskubėdama lauk, mat įsižeidė. Liviana atsuko jam nugarą, pasisukdama ant šono. Šiek tiek sulenkė savo ilgas kojas per kelius, vieną plaštaką pakišdama po pagalvę. Susimerkė, dievaži, tuo metu norėjo prasmegti skradžiai žemę. Pasijuto kvaila, kuomet vos akimirkai patikėjo esti juos jungti gali kažkas daugiau, nei kad seksas. Taip, jungė tik seksas, ir tai jis aiškiai parodė. Jos liaunas kūnas atrodė kiek įsitempęs, iki pat tos akimirkos, kuomet ant staliuko sugrąžintas mobilus telefonas, paskatino šviesiaplaukį sugrįžti atgal, paslepiant savo estetiškai gražų kūną po užklotu. Krūptelėjo, kuomet pajuto jo ranką patraukiant josios plaukus, bei tokiu būdu atidengiant jos veidą. Atsimerkė kaip tik tuo metu, kuomet ta pati ranka ėmė slysti juo jos peties, paliečiant alkūne ir galiausiai nugulant ant plokščio, moteriškai raumeningo pilvuko. Liežuviu perbraukė per savo lūpas, tačiau nepratarė ne vieno žodžio, net tuomet kai jo lūpos prigludo prie jo peties. Šis kontrastas, nuo prieš tai pademonstruoto šaltumo, suglumino ir sujaudino dar labiau, nei prieš tai. Ji pasislinko arčiau, savo nuogu kūnu prisiglausdama prie jojo. Ši tyla visai netrūkus paskatino miego troškimą. Ir ji pasidavė nuovargiui, reikalingumo, bei saugumo apsupty, kurį jai suteikė jis.


MY LIFE'S UP IN FLAMES, AND I LIT IT. I WONDER IF I'LL EVER GET THAT GOOD SHIT BACK. ft. Thor Geminus (theme)
Prabudo po kurio laiko, gulėdama ant pilvo ir greičiausiai vien instinkto vedama, ištiesė dešinę ranką, bandydama greta surasti Geminus. Jo nebuvo ne pėdsako. Tiksliau, vienomis patalinė buvo sukruvinta, tačiau paties šviesiaplaukio nebuvo matyti. Iš už durų buvo galima nugirsti kaip prabudęs prie radiatoriaus prirakintas vyrukas žvagina antrankiais, bandydamas išsilaisvinti. Priversdama save pakilti iš lovos, Rivas net nepasivargino susirasti veidrodžio, bei atkreipti dėmesį į tai, kad josios plaukai buvo susitaršę, vietomis susibangavę, o lengvas makiažas labai aiškiai priminė „after sex“ apipavidalinimą. Paskubomis ant savęs užsitempusi juodos spalvos apatinius su juostele, apžvelgė savo vakarykščią aprangą, kuri taip pat vietomis buvo sukruvinta. Nebuvo tikra kad atrodys estetiškai patraukliai, jei užsidės šį „gėdos apdarą“. Šiek tiek leidusi sau pasavivaliauti, pradarę Geminus drabužių spintą ir iš ten nugvelbusi pirmiausia po ranka pasitaikiusius marškinėlius, juos užsivilko ant savęs, ir tik tuomet, nelabai užtikrintai pradarė miegamojo duris. Dar pilnai neišėjusi iš kambario, kaip mat pajuto kaip prirakinto prie radiatoriaus vilkolakio žvilgsnis ėmė tiriamai keliauti per jos ne per daug pridengtą kūną. – Nagi, nagi, nagi. Pagaliau galiu sujungti garsą su vaizdu. O tu visai neblogai atrodai, gazele.
Pagirių kankinamo vyro balsas suvirpino orą, ir tai ką jis pasakė, bei su kokia intonacija tai pasakė, privertė Liviana iš nepasitenkinimo nuleisti savus antakius. Iš tikro, labai stengėsi nekreipti dėmesio į nepažįstamą jai įsibrovėlį, kuomet kone ant pirštų galiukų (matomai dėl to kad buvo pratusi vaikščioti ant kulniukų), nukeliavo link virtuvės, nuo spintelės paimdama švarią stiklinę. Atsukusi čiaupą, tamsiaplaukė įsipylė šalto vandens, taip ir neleisdama sau pradėti dialogo su vyruku, kuris panašu kad buvo nusiteikęs priešingai. Jis prabilo dar kartą, suvapendamas kažką panašaus iš per daug akivaizdžiai tipinio  „kaip tapti nepraustaburnių subingalviu“ vadovėlio. Negi šis asmuo tikrai gali turėti ką bendro su juo?
– Oh. Su dideliu malonumu suvalgyčiau tą užpakaliuką. Ir žinai, kai tau nusibos tampytis su Thor‘u, galėtum pasidaryti sau paslaugą, atrakinti mane ir aš užrašyčiau tau savo numerį. – Lygiai taip pat, kaip ir Geminus, storžieviškai nusiteikęs vyrukas, net nepaisė to kad jo padėtis buvo gana beviltiška, arba nuoširdžiai manė kad pasipuolė ant be galo naivios, desperatiškai sekso ištroškusios kalytės, kuri ims ir šį atrakins. Gašliai nužvelgdamas Livianos per maikutės kraštus šiek tiek išlendantį riestą, apvalų užpakaliuką. Net apsilaižė lūpas, nepriklausomai nuo to, kad ant jų buvo likę šiek tiek atpilto skrandžio tūrio likučių. – Mes „draugų rate“ esame pratę dalintis savo žaisliukais. Jei ne menkas rytinis nesusipratimas, greičiausiai net būčiau pakviestas prisidėti prie jūsų „dulkink mane stipriau“ dalykėlio. – Pasišaipė, kuomet iš kart po ištartos frazės pasigirdo duslus jo prunkštimas. Iki pat šios akimirkos, Liviana stovėjo nusisukusi nuo kalbančio, priglaudusi stiklinės briauną prie savo lūpų. Bandė atsigerti, tačiau atrodytu net gurkšnio negebėjo nuryti iš to šleikštulio. Tiesa, ji nebuvo pratusi girdėti panašius atsiliepimus į savo pusę, bet tai nereiškė kad to niekada negirdėjo. It specialiai, įkyriai nemalonios mintys apie Charitoną užgulė jos mintis. Žandikaulis įsitempė, bei burtininkė pastatė vis dar pilną stiklinę į kriauklę. Šis asmuo kalbėjo kaip tipinis vilkatas, nors tokiu ir nebuvo. Atsisuko veidu į jo pusę, praskleisdama savas lūpas.
– Žinai, galėčiau priversti tave paspringti kiekvienu žodžiu, kurį išlemenai. Tačiau neketinu nusileisti iki tavo lygio... Negana to, iš tiesų apgailėtinai atrodo tavo bandymai mane įžeisti, kai sėdi savo paties vėmaluose, prirakintas prie radiatoriaus ir realiai negali padaryti nieko, kad tai pakeistum. – Livianos antakiai šiek tiek pakilo, stengėsi neparodyti to kad buvo susierzinusi, ir tai padaryti buvo velniškai sunku. Atsitraukdama nuo virtuvinio, moteris nukeliavo link svetainės, prisilaikydama atstumo nuo įkalinto asmens. Nesunkiai surado savo rankinę, iš kurios ištraukė mobilų telefoną, ir panašu kad ketino sugrįžti atgal į miegamas patalpas, bent tam, kad galėtu galutinai apsispręsti ar persirengti savo drabužius ir išeiti, arba pasilikti ir sulaukti Thor‘o. Ekrane buvo matomi keletas praleistų skambučių nuo Asmodeus, vienas nežinomas numeris ir žinutė kad balso paštas yra perpildytas nuo žinučių. Stabtelėjo vien tik iš smalsumo, jau tuomet, kai beveik pasiekė miegamojo duris. – Ko tau reikia iš Thor‘o? – Moteriškasis smalsumas davė savo, kuomet dar kartą veidu atsisukdama į vyruką, ji nusprendė sumažinti atstumą, tiek, kad jis jos nepasiektu, bet ji būtu netoli. – Įsiveržei čia su ginklu, ketinai jį nužudyti? – Net pati nepatikėjo tuo, ką pasakė. Atrodė aiškiai sunerimusi, mat iki pat dabar negalėjo patikėti tuo, kas nutiko paryčiais, bei kaip vėliau susiklostė visos tolimesnės aplinkybės. Vyrukas pašaipiai nusišypsojo, tačiau kaip ir buvo galima tikėtis, atsakyti atsisakė, papildamas ją atsakomais klausimais. – Ko man reikia iš Thor‘o? Gal mažyte, tu pati jo paklausk, ko man reikia iš to išdaviko? Arba, galime pasikalbėti apie tai, kas tokią gražuolę kaip tu, patraukė prie tokio nusikaltėlio kaip Thor‘as? Pritrūko ekstremalumo? – Nepriklausomai nuo to, kad Livianai tikrai buvo labai svarbu sužinoti visą ko esmę, tačiau panašu kad vyrukas neketino leistis į debatus, nebent žinoma jie susidarytu iš bereikalingų klausimų, į kuriuos ne vienas neketino atsakyti. Neigiamai papurčiusi galvą, Liviana atsitraukė, ir nepriklausomai nuo to, kad vyrukas ėmė šaukti kad ji jį atrakintu, Rivas garsiai užtrenkė miegamojo duris sau už nugaros. Sukritusi atgal į lovą, ji nebe pratarė ne vieno žodžio, viso labo bandydama nebe užmigti, bet panašu kad jau nebe galvodama apie tai ar jai vertėtu išeiti, ar palaukti. Geminus netrūko labai ilgai, kuomet atrakindamas savo buto duris, triukšmingai užėjo į vidų. Dar kelios minutės, bei miegamojo durys vėl prasivėrė. Rivas pasitiko šviesiaplaukį žvilgsniu, bei natūraliai miela šypsena. Žvilgsnis kaip mat sutiko malonų rytui vaizdą – kavos puodelius. Vilkatui priėjus arčiau, bei ant staliuko padėjus vis dar garuojančius gėrimus, moteris pasisuko ant šono, viena ranka paremdama savo galvą. Patraukė ji per dantį, tačiau panašu kad visiškai nepiktybiškai – Net pagalvoti negalėjau, kad esi „karamelinės late“ tipo vyras. – Platesnė šypsena subolavo jos veide, kuomet jis palinkdamas link lovos apačios, ketino iš ten ištraukti lagaminėlį, tačiau sustojo lemtinga akimirką, žvilgsniu susitikdamas su kartu praleistos nakties (po teisybei tai ryto) partnere. Ištiesdama vieną savo rankų, pasigavo tą jo plaštaką, kuri nebuvo sužeistą, bei patraukė jį visą į savo pusę, kad Geminus galėtu atsisėsti ant lovos. Pati savo ruožtu išsipainiodama iš apkloto, visu ūgiu atsistojo ant lovos. Prasižergė, sustodama trumpam tarp jo šlaunų. Vienu metu, josios seksualiai atrodantys apatiniai, dengiantys intymią vietą, buvo beveik lygiagrečiai jo veidu. Palinko, pilnai apžergdama jo kelius, bei šiam už nugaros susikryžiuodama kojas. Rankos ir vėl atsidūrė ant jo pečių, kuomet ji visu kūnu priglūdo prie jo fasadinės kūno dalies. Lūpomi susirado jo lūpas, atsiimdama lengvą, tačiau malonų bučinį. Ir tik tuomet kai šiek tiek atitraukė savo veidą, ne taip ir garsiai prabilo. – Labas rytas. – Veide vėl subolavo lengvas šypsnis, kuomet šiek tiek persilenkdama atgal, moteris pasigavo vieną iš puodelių, kuris akivaizdu kad buvo kur kas saldesnis, nei kad juoda kava. Nespėdama paragauti energizuojančio gėrimo, kuomet vėl susitiko su  jo akimis.
– Tu gerai nusiteikęs... – Lengvas pastebėjimas atnešė jos išraiškai kiek mąslų atvaizdą. Žinojo neturinti teisės lysti į jo asmeninius reikalus. Tačiau, negalėjo kai kuriuos dalykus praleisti pro ausis ar akis. Net jei ir suprato esti šis romanas neturėtu liesti asmeniškumų, juk pati visai neseniai reikalavo kad jis „nekompromituotu“ jos asmeninio gyvenimo, tačiau panašu kad negebėjo neparodyti to natūraliai tikro nerimo. Kažkodėl baiminosi esti jam gali kas nors nutikti. Ir tai buvo pagrindine priežastimi, kodėl nesulaikė liežuvio už dantų. Galu gale, nepriklausomai nuo to, kas Liviana visuomet buvo priversta būti labai stipria asmenybe, ji nebuvo už tūkstančio užraktų palikusi savo švelnios, moteriškos natūros. Kuri pasibelsdavo neretai netinkamu metu, ir su ne visai tinkamais asmenimis. Buvo tikra, esti Geminus dalinai yra pasidavęs tamsai, galbūt ne tokiai, kokią puoselėjo jo biologinis tėvas, tačiau kažkas apie jį buvo ne visai taip, ne visai paprasta. Ginkluto asmens įsiveržimas į vidų, sužeidimas kuris lengvai nepasidavė regeneracijai, bei žinoma, prirakinto prie radiatoriaus asmens kalba apie „nusikaltimus“, bei skolą, privertė Rivas susidurti su išvada, neva Thor‘as turi ne vieną, tamsią paslaptį. Išlaikydama šiek tiek per daug gilų žvilgsnį, kuris tebenarstė jo mėlynų akių raineles, ji pagaliau pasiryžo užduoti klausimą, kuris panašu kad nedavė tamsiaplaukei vikanei ramybės.
– Ko tam vyrui iš tavęs reikia, Thor‘ai? Suprantu kad tai ne mano reikalas, bet suprask mane teisingai, ne kiekvieną dieną kažkas įsiveržia į namus su ginklu. O dar tavo ranka, ir tai kad jis tebėra prirakintas, tebėra čia. – Graikės antakiai išlinko, kuomet suvokdama kad šiek tiek per daug sau leido, ji palengva atitraukė savo rankas nuo Geminus, kuomet tai galiausiai paskatino ją nulipti nuo šio kelių. Šiek tiek atsitraukė, žvilgsniu užkliūdydama kiek toleliau esančias duris, kurios veda į vonios kambarį. Žinoma kad nebuvo praleidusi pro akis to, kad jos kūnas buvo vietomis suteptas jo krauju. Pritraukusi puodelį prie savo lūpų, negausiai nugėrė karšto kavos gėrimo, kuomet prieš galutinai apsispręsdama nusiprausti, dar kartą pažvelgė į vilkato pusę. – Ar tai turi ką nors bendro su tuo, kas nutiko klube? Į ką tu esi įsivėlęs?

Pabudo Lunai svelniai emus baksnoti jo is po paklodes kysancia koja savo salta, dregna nosimi. Augintine tokiu budu prasesi i lauka nerimastingai, bet tyliai inksdama. –Ok, ok… palauk,-susnibzdejo nenoredamas prizadinti salimais miegancios moters. Keistas, neiprastas scenarijus turint omenyje, kad siame bute niekas niekada nelikdavo nakvoti, o si ryta cia snaude net du asmenys. Zvilgtelejo i mobiluji. Penkiolika po vidurdienio. Susirauke. Numigti isejo vos kelias valandas. Naktimis dirbti, o rytus praleisti miegodamas prates vyras susirauke it saules sviesos netoleruojantis vampyras dirstelejes per uzuolaidos tarpa. Nepaisant dvigubu, storu ir garso praleisti neturinciu langu, i vidu vis tiek, nors ir prislopintai, verzesi pravaziuojanciu automobiliu garsai. Apsirenge greitai, paskubomis. Nenorejo ilgiau kankinti ir taip seniai nevedziotos keturkojes kompanjones. Dievino ta suni labiau uz bet kuri pazistama zmogu. Na… iki dabar.
***
-Ooo.... tikrai?-smaiksciai kilstelejo antakius kuomet mergina nusprende pasisaipyti is jo pastangu atspeti kokia butent kava si megstanti. Tai kas ivyko po to, buvo taip organiska, naturalu. Ir tiesa pasakius nepriverte jo jaustis it butu stumiamas i kampa. Jos buvimas cia… nekliude. Jis net nenorejo, kad ji iseitu. Ju lupos susijunge buciniui ir uzuot stengesis to isvengti, jis sunere savo kitos, beveik uzgijusios plastakos pirstus jai i plaukus. Isijaute gal net per daug mat is ranku paleido lagaminelio rankena bei uzvirto ja visu kunu. Jo padargas pilksvose treninginese kelnese siek tiek sukietejo. Regis tik dabar pastebejes, kad mergina vilki jo maikute, atitinkamai nustebes, subangavo antakiais. –Ir tu man aiskini apie perzengtas ribas, kai pati tuo tarpu kuitiesi mano spintoje?-pasiremes rankomis it darytu prisispaudimus, jis ziuredamas i ja primerke akis. Jei ne isdavikiskas sypsnis lupu kamputyje, galejai pamanyti, jog jis nera patenkintas jos savivaliavimu. –Tiek to, gali juos pasilikti. Parnesk savo vaikinui,-nusisaipe butent ta akimirka kai mergina atsidure virs jo, apzergdama jo pusiauja. Sukryziavo rankas sau po galva. Atrode atsipalaidaves, nerupestingas. Tarsi zmogus, kitame kambaryje, dar vakar pasikesines i jo givybe neegzistuotu. –Thor’ai!-pastarasis, suriaumojo piktai, zvangindamas antrankiais primindamas, kad be ju dvieju, bute dar yra ir jis. –Rick’ai….-prasitare dusliai, bet gana draugiskai. –Ciulpk. Tonio. Bybi!-pastaruosius zodzius isreke. Piktai ir nuozmiai, nepaisaydamas, kad visai cia pat, ant jo sedejo is paziuros trapi, aukstuomenes grietinelej priklausanti butybe. Draugu bendravimas tikrai nebuvo… iprastas. Taciau nepaisant is paziuros priesisko nusiteikimo Rick’o atzvilgiu, Thor’as zinojo, kad ateidamas cia biciulis zenge pirma zingsni reikiama linkme. Taip, Rick’ui reikejo pinigu, kuriu naujasis alfa akivaizdziai negalejo vilkui pazadeti. Tebuvo tik laiko klausimas, kada naujokas smuks kartu su savimi nusitemdamas ir visus subinlaizius, kurie po Lili mirties pasirinko tarnauti jam. Geminus niekino Gomez’a ir tai ka padare pavogdamas pagrindini klubo pajamu saltini, tebuvo pradzia. Pradzia karo, kurio finale jis tikejosi pamatyti Anthony netekusi absoliuciai visko. Tarp ju ir tos aklai ji isiziurejusios mergiukstes.
-Liviana,-kreipesi i mergina staiga atsales, gal net kiek susierzines. –As nesikisu i asmenini tavo gyvenima ir jei atviritai, tau neturetu buti aktualus manasis,-pernelyg globejiska jos rupesti atstumes it benamiui brukama ismalda, jis pakilo ant koju nepaisant pries tai tvyravusios zaismingos, seksualios nuotaikos. –Nezinau kuo vertesi Charitonas, bet manes sidabriniu sauksteliu niekas nemaitino,-jo sypsenoje buvo matyti kartelis. Ir is ties, visa savo gyvenima Thor’as visuomet kovojo uz savo vieta po saule. Buvo brandus, atsakingas kai kalba liete pinigus. Nepaisant to, kad gyveno bene pavojingiausiu traktuojamame Nju Jorko rajone, name, daugiabutyje, kuris knibzdete knibzda ‘’naktiniu palstakiu’’, alkoholiku bei narkomanu, jis ivairiose savo vardu atidarytose saskaitose buvo prikaupes nemaza idarbi, kuriuo didziavosi. Taciau nebuvo kada snausti ant lauru. Jo siekiai buvo kur kas rimtesni, ne tokie pavirsutiniski kaip galejo pasirodyti, pavyzdziui, isvydus jo automobili. –Tu man patinkti. Rimtai… geresnio sekso turbut neesu turejes,-prisimines kiek kartu pats ‘’parejo’’ jis pats, metaforiskai, paplojo sau per peti. –Bet kaip ir sakei, turim nubrezti ribas, gerai, babe?-kreipinys buvo izulus, gal net stuobriskas, taciau toks jau jis buvo… nepraustaburnis. Syptelejes is po lovos issitrauke lagamineli, kurio ci air atejo. –Ei,-merginai pakilus nuo lovos, tikriausiai tam, kad patrauktu vonios kambario link, pliaukstelejo siai per stangru pasturgali. –No hard feeling, ey?-atsiputusiai pamerke jai aki.
***
-<…>Dirbsi man. 50/50…-Lianai iejus i kambari abu prie stalo sedeje vyrai sukluso, pakele i ja galvas. Thoras uzsiverte paskutini kavos puodelyje likusi kurksni, atidare dangteli, idejo ten kazka, kas pries tai uzpilde jo sauja bei uzdares puodeli, pastume ji Rick’ui. –Pinigu noriu iki kito pirmadienio. Jei irodysi, kad galiu tavim pasitiketi, pats zinai…-jo pasiulytas sandoris buvo is ties dosnus. Thor’as nebuvo gobsus. Draugus jis vertino, galbut todel, kad tokiu turejo nedaug. Jo planas buvo gudrumu persiviolti Gomez’ui dirbancius vilkus. Atsukti juos pries taip vadinama Alfa ir galiausiai ji suzlugdyti. –Tu iseini?-palikes vilkolaki apmastyti jam suteikto antro sanso, Thor’as pakilo. Priejo prie Rivas, taciau sprendziant is jos veida puosusios dirbtins sypsenos, kazkas buvo ne taip.
***
-Miss, Rivas…-susnibzdejo jai is uz nugaros prisiartines vyras. –Atsiprasau, bet kurjeris sake, kad tai svarbu, pamaniau, gal tai susije su konferencija,-vyras iteike jai sviesiai ruda, A4 formato voka irk one keturpescias pasisalino lauk mat aplink pailga stala zujantys reporteriai taikesi padaryti kaip imanoma daugiau geros kokybes Lianos bei salimais sedejusio Desmon’do fotografiju. Spaudos konferencija buvo butina norint nuraminti, itikinti tiek vampyru salininkus, tiek skeptikus, jog viskas yra ‘’under control’’. Prie stalo sedintis vyriausiasis policijos sefas atsikrenkste tokiu budu duodamas zenkla, jog pats laikas pradeti nemaloniausia, Q&A dali. –Taip, Channel1 News, ten desneje?-rankos mostu paskatino reporter kreiptis.<…>-Miss, Rivas, ka apie tai manote jus? Miss RIVAS?-padariusi lemtinga klaida moteris atplese jai pristatyta voka bei trumpam atitruko nuo ja supusio veiksmo ten isvydusi neriniuota, tamsiai raudono vyno splavos apatiniu komplekta. Visa laime, kad voka praplese diskreciai, neleisdama jo turiniui pabirti ant konferencijos stalo. Viduje taip pat buvo ideta maza, baltos spalvos atvirute. Graziu, spauzdintu font’u buvo uzrasyta ‘’nuo’’, o siek tiek zemiau, vyriska rasysena prideta ‘’Thor’o Razz’’. Taip. Tas trisdesimt ketvirtus metus skaiciuojantis man-child tikrai prirase liezuvi iskisusia sypsenele.
***
Atidare duris pries tai nesibodejes paziureti kas uz ju slepiasi. Rankoje laike virtuvine pasluoste mat kaip tik uzbaiginejo ruosti savo kulinariniu sugebejimu virsune vainikuojanti bacon sumustini. Isvydes Rivas nesusilaike nenusisypsojes, taciau greiciau nei butu spejes ka nors pasakyti, sulauke stipraus ir, o vaikyti, garsaus ‘’terkst’’ per viena, barzdotu savo skruostu. –Ooo,-nevalingai sueme vieta per kuria gavo. Atrode nustebes, taciau nuostaba jo veide netruko pakeisti tas jam budingas, assholisk’as kampinis sypsnis. (isivaizduoju, kad cia isiterps Liviana, todel paliekam vietos jos monologui)–Pasiilgai siurkstumo?-pastvere jos ranka bei stipriai truktelejo duru slenkscio neketinusia perzengti moteri i save. Nieko nelaukes galima sakyti ‘’teske’’ ja i gretima siena. Nepaisydamas to, kad si kazkokiu budu priesinosi ar isreiske pretencijas del tokio jo elgesio, jis elgesi taip, kaip zinojo, kad giliai viduje ji pati to nori. Juk kaip bepasuksi, ji galejo jam paskambinti, parasyti, atsiusti sumauta faksa. Taciau, ne. Pasirode cia, vilkedama stiletus, trumpa, nors ir klasikinio stiliaus sijona, o lupas… dievazi, raudonu blizgiu paryzkintos jos lupos taip ir prasesi sutarsomos bucinio. Ir vel elgesi skubotai, neketino leisti jai iseiti. Tik ne po to kai visas dvi, siaubingai ilgas, dvi savaites negalejo rasti sau vietos apie ja galvodamas. Jo rankos atisdure ties jos klubais, taciau is kart buvo pasitiktos priespriesa. Nepaisant to, nepaisant, jog ji elgesi tarsi nenoretu, kad jis ja liestu, taip kaip paselusiai gilnojosi jos krutine, isdave ka kita. Letai, taciau uztikrintai eme slysti zemyn jos kojomis. Atsargiai pritupe ant vieno kelio bei kilstelejo jos aptepta sijona virsun. Praplese jos be galo ilgas kojas dengusias pedkelnes ties trumpikemis. Lig siol vangiai priesinusis mergina, liovesi. Kvepavo giliai, garsiai, geidulingai. Dabar jau pilnai atsiklaupe priesais ja liezuviu atsargiai, nor sir per apatinius, palytedamas jos klitori. Tai kas ivyko ta popiete, jo bute, buvo nelemtas nesusipratimas ir jis buvo pasiryzes tai istaisyti. Dievazi, pirma karta elgesi… submisyviai. Dar niekada nebuvo taip pametes galvos del moters. Norejo jos atsiprasyti. Pastume apatinius i sona. Siltomis savo lupomis ja pabuciavo. Ten. Niekada nebuvo pakvaises del oralinio sekso, ypac jo teikimo, taciau taip kaip darbavosi liezuviu galejo sudaryti ispudi, jog ji buvo jo megstamiausias desertas. Jaute kaip trumpi, taciau astrus jos nagai isikabino jam i pecius. Nesiliaudamas daryti to kas verte ja aimanuoti, eme pamazu atsisagstyti savo devetu, baltu marskiniu sagas. Svelnuma pamazu eme keisti verzlumas, aistra, kurios jis nebegalejo tramdyti. Geide sios moters kaip niekada nebuvo geides jokios kitos ir tam tikra prasme norejo jai tai parodyti.

DON'T CARE ABOUT THE PERSON THAT I MIGHT BE. OFFENDED THAT I WALK THE LINE. ft. Thor Geminus (theme)
Bučinys. Švelnus ir dėmesingas traukos išreiškimo būdas, neretai būna tuo „ribos peržengimu“, kuris parodo tikruosius asmens ketinimus, nepriklausomai nuo to, ar šie būtu tikri, ar hiporbolizuotini. Livianos lūpos švelniai prigludo prie prie priklausančių Geminus, dar tuomet kai jis priklaupęs prie lovos, planavo iš po jos išsitraukti juodos spalvos lagaminėlį, apie kurio turinį Rivas žinoti buvo nevalia. Neįsileisdamas tamsiaplaukės į savo asmeninio gyvenimo kasdienybę, jis nedarė klaidos, galu gale numanyti esti tai jai visai nepatiktu, irgi nebuvo sudėtinga. Ir nors Thor‘o motyvai buvo priešingi išvardintiems, kai kurios paslaptys iš tiesų turi likti neatskleistos. Prasiskleidusios, putlios ir natūraliai drėgnumo nepraradusios vikanės lūpos atitinkamai prasiskleidė, kuomet tarp jų pasirodęs liežuvis, nesunkiai prasiskynė kelią į vilkato burną. Jo kūnas sujudo, ne vien imdamas kilti, tačiau ir panašu kad lenktis link Rivas pusės. Jos rankos natūraliai atsidūrė ant jo vilkėto viršutinio drabužio, pirštais suspausdamos šių tankią medžiagą. Dar akimirka, ir ji pasitraukė atatupsta, taip ir nenutraukdama taip trokšto bučinio. Jis šiek tiek praskleidė josios ilgas kojas tam, kad užgulant jos liauną kūną, poza būtu patogi abiems. Tokio tipo „labas rytas“ jiems abiems buvo dar neištirta, nebandyta teritorija. Dar ne karto jie nebuvo prabudę kartu, nepriklausomai nuo to, koks paros metas tai buvo. Puikiai jautė kaip vidinės šlaunų dalies susijungime atsidūręs jo falas, ėmė pasiduoti kietumui, nepaisant to kad mažiausiai buvo varžomas pilkšvos spalvos treninginių kelnių, bei analogiškai prie kūno prigludusių apatinių. Vien šis mažytė, natūrali ir organiška reakcija, ne vien kad iššaukė Rivas veide šypsnį, tačiau ir sujaudino. Dievaži, visiškai netikėtai toptelėjo mintis, esti galėtu su juo mylėtis, dulkintis it būtu pašėlusi visą likusį savo laiką, ir vargu ar prarastu susidomėjimą, prarastu stipriai dirginamą sujaudinimą. Bučinį jis nutraukė pirmasis, ištiesdamas savo rankas, kurios tuo metu veikė it pagrindinis atramos elementas. Josios savo ruožtu palindo po jo viršutiniu apdaru, atguldamos ant ryškų raumenų tonusą apibrėžiantį preso. Liežuviu perbraukė per savo lūpas dar prieš tai, kai galėtu pasisakyti, „pasiaiškinti“ dėl to kad galėdama įsispausti dienos metui visai netinkamus savo drabužius, pasirinko pasiskolinti iš Geminus atsitiktinai išrinktą maikutę, kuri šiai atitiko labai laisvos suknelės vaizdą.  
– Mano drabužiai kruvini, neturėjau kito pasirinkimo. – Kone išmurkė savo atsaką, kuris kaip visuomet išdavė tai, esti Rivas nėra amerikietė. Kažkas apie jos akcentą buvo kitaip, piršosi mintis kad kad ir kokiu laikotarpiu ji tapo viso šio nesibaigiančio pasaulio dalimi, tai vyko kažkur labai toli nuo vietos pavadintu NY. Pašiepianti vilkato reakcija, bei pasiūlymas drabužį nusinešti namo ir atiduoti Asmodeus, be jokios abejonės tiesos turėjo lygiai tiek pat, kiek teiginys kad paršiukai gali skraidyti. Neištraukdama savo rankų iš po šviesiaplaukio drabužio, paskatino apsisukimą, kuomet savo ilgomis, stipriomis kojomis „prispaudė“ Thor‘ą prie lovos, apžergdama šį per pusiaują. Pasilenkė arčiau, tarytum būtu norėjusi dar kartą šį pabučiuoti. Tačiau, vos vos palietusi jo lūpas, specialiai, erzinančiai, negarsiai ištarė.
– Nesibaimini, kad nuo tavo drabužio jis užsikrės tavo cockiness, ir tuomet man tavęs nebe reikės? Žinoma, tu dar gali pabandyti atsiimti tai iš manęs, tačiau privalau perspėti, tai nesibaigs tik maikutės atsiėmimu. – Šiek tiek, net per daug prastai suvaidindama nuostabą, moteris pakilnojo savuosius antakius.  Kur lenkė burtininkė nebuvo labai didelia paslaptimi, esti net plika akimi buvo galima pastebėti kad be Thor‘o maikutės ir savo mažyčių apatinių ji nevilkėjo visiškai nieko. O ir tiesą pasakius, leisti jo lytiniam organui erzinančiai imti keisti formą, bei tuo nepasinaudoti, būtu labai nuodėminga. Ši netipiškai jiems abiems švelni ir magiška akimirka liko „sugadinta“ iš kito kambario vėl pasigirdusio Rick‘o šauksmo. Primindamas apie savo buvimą čia, vyras persilenkė Geminus dėmesį į savo pusę, kuomet pastarasis nesusilaikydamas pasiūlė jam pasidarbuoti burna, tačiau nekalbant, o bandant apžioti dar vieno, negirdėto prieš tai vyruko kotą. Ir visgi, ne šitai, o Livianos smalsumas galiausiai sugadino akimirką. Pirmą kartą Geminus partnerės vardą ištarė taip šaltai, bei tuo pačiu metu su pastebimu susierzinimu. Tai nežadėjo nieko gero, ir visgi, jis liko gana taktiškas. Atitraukdamas nuo savęs Rivas, bei tuo pačiu metu pakildamas iš lovos, vilkatas atsiminė kodėl peržengė miegamojo slenkstį, in the first place. Uždėdama ranką ant sprando, Liviana delnu patrynė per pavargusį kaklą. Ir tik tuomet prasiskleidė lūpas, atsakui.
– Gerai. Jei nori kad užsimerkčiau net tada, kai panašūs dalykai vyksta prieš mano akis. Tebūnie... – Neatrodė susierzinusi ar įsižeidusi, veikiau nuo josios pusės padvelkė atsakomu šalčiu, net ir suvaidintu, tačiau ganėtinai aiškiai pademonstruotu abejingumu. Pakildama iš lovos ir pati, tačiau dėl to kad daugiau nebe matė prasmės ant savo kūno odos „nešiotis“ sekso metu nuo jo sužeidimo, užsilikusius kraujo pėdsakus.  Prisiminusi apie kavos puodelį, kurį laiku buvo sugrąžinusi ant naktinio staliuko, ji atsisuko į Geminus nugara, kuomet pasilenkė pasiimti vienkartinį indą su karštu gėrimu. Priglaudė dangtelį su skylute prie savo lūpų, kuomet buvo kone priversta atsisukti į vilkato pusės, jam tariant sekančius žodžius, kurie, tiesa pasakius, ypatingai jai, nuskambėjo kaip didelis, ir visai ne lėkštas ar tipiškas komplimentas.
– Viskas gerai, aš supratau. Kad galėtume visą tai tęsti, tu negalėsi kompromituoti mano asmeninio gyvenimo, aš tavo. Nepriklausomai nuo to, ar tuo metu būsime atskirtai ar leisime laiką kartu. Viską supratau, – Kilstelėdama laisvą savo ranką, Liviana pridėjo du pirštus sau prie smilkinio, tuomet staigiai šiuos atitraukdama, it perduotu pagarbą aukštesnio rango asmeniui, kuris tik ką nustatė nerašytas, bet nelaužomas taisykles. Šis gestas atrodė kiek šmaikštus, turint omeny kad ji tikrai nepriėmė jo paslaptingumo įžeidžiai, nors ir neketino klausytis nurodymų, mat puikiai žinojo kas būtent galės suteikti jai trūkstamą informaciją, ir būtent tas asmuo tuo metu buvo už miegamojo durų. O šio parodytas susidomėjimas jos išvada, kaip tik veikė „po ranka“. Neslėpdama natūralios, malonios akiai šypsenos, ji taip nieko ir nepasakius patraukė link vonios, vien į pliaukštelėjimą per užpakalį, „pagrasino“ pirštu, ir tai su mintimi kad jis erzinančiai nejaudintu, ne kitaip.

***
<...> Visa vonios patalpa buvo apsitraukusi garais, kuomet Liviana apleido pakankamai ankštą, pastebimai vienam asmeniui pritaikytą dušo kabiną. Vis dar nuo vandens drėgnas, nuogas jos kūnas atrodė nuostabiai, nors liudininkų tam ir nebuvo. Pasiekusi vienintelį ten kabantį rankšluostį, tamsiaplaukė burtininkė neskubėdama ėmė sausinti savo odą. Buvo tikra, kad laiko iki „darbo dienos pabaigos“ turi per akis, todėl skubėti nebuvo kur. Tik tuomet kai atitraukė rankšluostį nuo savęs, bei viena ranka pabandė šį užkabinti atgal, kitos rankos delnu perbraukti per veidrodžio stiklą, kad galėtu šiame pamatyti savo atvaizdą, paleido rankšluostį ankščiau, nei kad jis užtikrintai užsikabintu už kabliuko. Balta ir nuo vandens apsunkusi materija sukrito ant grindų, tačiau ir čia graikė neparodė skubotumo, mat pirmiausia nusprendė nužvelgti po dešiniu pečiu esantį savo randą. Jis ir vėl buvo paraudęs, paburkęs, tarytum būtu ne poros tūkstantmečių senumo, o dar visai šviežias. Sukando dantis, mat vien prisiminimai apie šį kūno „papuošalą“, nebuvo malonūs, kaip ir suvokimas kad Thor‘as turi šį bei tą bendro su monstru, kurį niekino visa savo esybe. Priklaupė, tam kad galėtu pakelti rankšluostį, kuris kaip tyčia nukrito už spintelės su kriaukle šono. Kartu su minėtu daiktu, iš ten išdavikiškai išsivilko ir rožinės spalvos moteriški apatiniai, kurie akivaizdu kad nepriklausė Rivas. Dievaži, jausmas apėmė iš tiesų labai keistas: kraujas plūstelėjo į smegenys, tuo pačiu suteikdamas jos veidui raudonio. Supyko, įsižeidė, pajuto didžiulę nepagrįstai pagrįsto pavydo bangą. Nebuvo tikra, kada buvo paliktas šis intymus apdaras, tačiau moteriška logika kaip mat privertė pagalvoti kad vargu ar seniai. Rick‘o žoždžiai savaime ėmė įkyriai lysti į galvą, verčiant imti galvoti kad Thor‘ui tikrai jos pasirodė negana, ir ji atsidūrė padėty, kuomet pati buvo tik vienas iš kelių jo žaisliukų, kuriuos atsiveda į savo namus, tam kad pasidulkinti, o vėliau nieko nepasakius suteikti laiko išsinešdinti. Pasikėlusi apatinius, moteris pirmiausia numetė juos ant spintelės, kuomet vienos rankos pirštus prispaudė prie savo lūpų. Tamsios josios akys vėl susirado savo atvaizdą veidrodyje, ir šį kartą tai sukėlė pasišlykštėjimo savimi jauseną. Neigiamai supurtė galvą, kuomet sugriebdama tiek svetimus apatinius, tiek drabužius kuriuos buvo vilkėjusi prieš tai, Liviana išskubo į miegamąjį. Šį kartą labai greitai užsidėdama ant savęs tuos pačius, kraujo suteptus drabužius, į kumštį suspaudė ir atrastus apatinius. Paskubomis apsiavė ir aukštakulnius, kuomet nesivargindama išsidžiovinti plaukus, norėjo iš čia išeiti ir greitai. Pasirodė svetainėje, išvengdama suklususių vyrų žvilgsnių. Pasigriebė savo rankinuką, ir tiesiu taikiniu pasuko link lauko durų, prie kurių ir buvo sustabdyta natūraliai Geminus kilusio klausimo. Atsisuko. Ak, kokia prasta melagė Liviana buvo, kuomet primestinai labai nenatūrali šypsena, išdavė ją iš karto. Tai buvo matyti ir iš Geminus lengvo pasimetimo. Vikanę išdavė ir žvilgsnis, kuris pastebimai atrodė piktas, išdavė įsižeidimą.
– Žinoma. Ak... – Suspaustas Livianos kumštis pakilo, ir akimirka, kuomet jos pirštai atsileido, ji pakankamai grubiai mestelėjo į jo krūtinę apatinius, kuriuos surado vonios patalpuose. Tikriausiai greita vyro reakcija nulėmė tai, kad drabužis nenukrito ant grindų, ir netapo per daug aiškiai demonstruotinu. – Vos nepamiršau kad kažkuri tavo draugė pamiršo tai. Sugrąžink, nes ką gali žinoti, gal jai labai šalta be jų. – Prunkštelėdama, Rivas specialiai šiek tiek pasilenkė, tam kad galėtu pamatyti kiek suapvalėjusias Rick‘o akis, kuris ar tai dėl to kad pademonstravo smalsumą, ar dėl to kad bandė apsvarstyti sandorio iškeltus reikalavimus, buvo pakėlęs akis. – Apgailestauju, šiuo žaisliuku nepasidalinsit. Fully out of market. – Neužsiliko,  išvengdama bet kokio fizinio kontakto su Geminus, pradarė lauko duris, šias stipriai trenkdama sau už nugaros.

***
Marketingas veikia visuomet tomis pačiomis taisyklėmis, todėl nieko nuostabaus tame nenutiko, kuomet Katherine Pierce – Redford pasitraukus iš politinių susitikimų su spauda, prireikė surasti išvaizdžią merginą, kuri kartas nuo karto sugebėtu atstovauti įmonę, atsakant į nepatogius klausimus, kurie rūpi visoms šį pasaulį apėmusioms rūšims. Abberline išsirinko Livianą kaip savo asistentę, bendradarbę, darbo partnerę. Jam patiko mintis kad moteris ne vien kad atrodo gražiai, tačiau ir puikiai supranta „Blood Pharmacies“ darbo elementus. Ką kalbėti apie tai, kad jo žiniomis ji buvo mirtinga, bei puikiai atstovavo būtent savo rūšies interesams. Negana to, tai buvo ir netiesioginis „gnybtelėjimas“ Sebastian‘ui, mat šis vargu ar savo noru būtu priėmęs Rivas atgal į darbą. O šioks toks nepatogumas, kurį šiam sukėlė Abberline, pastarąjį paliko dar labiau patenkinta. Patiko ir tai, kad Liviana labai neblogai susibendravo su jo žmona, bei dukterimis. Dar prieš tai, kai prie burtininkės  prisigretino asistentas, Desmond‘as delnu uždengė statomą mikrofoną, prabildamas išskirtinai greta sėdinčiai.
– Aš tau jau sakiau, su Alexis nepakovosi. Tai kaip, atvažiuosit šiandiena? Ji nuo pat ryto jau pluša prie savo receptų knygos, norėdama paruošti ką nors ypatingo, nori susipažinti su Asmodeus. Nors ir esu tikras, kad šis jos eksperimentas pasibaigs užsakymu iš kokio restorano. Bet. Liv, neversk manęs naudotis korta, neva mano dukros tavęs pasiilgo. – Desmond‘as buvo ganėtinai komunikabilus asmuo, ir kaip bebūtu keista, visai netroško dulkinti šios savo darbo partnerės. Kažkuriuo metu jo dėmesys buvo atimtas, nukreiptas svetur. Prarado susidomėjimą, tačiau gal nuo to tik geriau?
Livianos veide pasirodė blanki šypsena, kuomet ji į didžiulę Abberline litaniją sureagavo galvos linktelėjimu. Tiesa, su Alexis pastaruoju metu praleido nemažai savo laiko. Kažkoks keistas prieraišumas siejo šias, atrodo iš skirtingų pasaulių atkeliavusias moterys. Ką kalbėti apie tai, kad Liviana nuoširdžiai pamilo mergaites, su kuriomis ateidama į Abberline namus, leido laiko daugiausia. Šis pasaulis yra didžiulis mistikos kamuolys, mat net nežinodama tiesos, esti Alexis yra jos sesuo, suartėjo su ja, neįpareigojančiai, natūraliai. Už nugaros pasirodęs asistentas, padavė Rivas didžiulį voką, kuomet bandydamas pasišalinti kaip galima labiau nepastebėtai, paliko tamsiaplaukę su gautu paketu. Puikiai girdėjo pranešimą, kad visai netrūkus spauda galės užduoti klausimus įmonės atstovams. Net netoptelėjo mintis, kad voke gali būti kažkas daugiau, nei pavyzdžiui klausimynas, į kurį atsakyti yra leistina, nenukreipiant kalbos kur nors svetur. Būdama natūraliai labai tvarkinga asmenybė, Liviana delikačiai atplėšė voką, leisdama iš šio iškristi tik kortelei, bet ne visam tūriniui. Tą akimirką, kuomet pamatė kas yra paketo viduje, nesugebėjo suvaržyti akivaizdžios nuostabos. Akimirkai, iš pažiūros netgi labai pasimetė, nenugirdo net klausimo, kuris buvo pateiktas jai iš spaudos atstovo. Kuomet jos žvilgsnis visgi pakilo, moteris pasistengė paslėpti paketą, kad niekas daugiau nepamatytu šio turinio, visiškai pamiršdama apie tai, kad greta buvęs vyras, matė ir kur kas daugiau. – Aš atsiprašau, nenugirdau klausimo, gal galite pakartoti?
Matydamas Livianos pasimetimą, bei jos skruostikaulius apėmusį raudonį, Desmond‘as ne vien kad nužvelgė paketo turinį, bei ir pirmasis laisva ranka suėmė kortelę, ant kurios buvo parašytas toli gražu ne Rivas vaikino vardas. Tačiau kas jis būtu, jei imtu teisti tamsiaplaukę, kuomet ištikimybe savo žmonai ne taip ir pasižymėjo. Tebelaikydamas vieną ranką ant mikrofono, prabilo tik tuomet, kai Liviana atsakė į užduotą klausimą iš auditorijos. Ir tik tuomet kai nutaikė progą, kaip mat perklausė. – Kas yra Thor‘as? – Tamsiaplaukės atsakymas buvo staigus ir greitas, visiškai neapgalvotas. Kas išdavė apie jos susierzinimą, mat vos stipriai nesusimovė per tiesioginį eterį, kone prieš visą pasaulį. Ir kas jei šią laidą matė Asmodeus, kaip reikės paaiškinti jam tai? – Niekas. – Desmond‘as nurodė sekantį reporterį, kuris turėtu užduoti savo klausimą toliau, pats tuo metu vos vos pasukęs veidą į burtininkės pusę, įsakmiai pridėjo, prieš tai, kai pilnai susitelktu į klausimyną.
– Tuomet pasakyk ponui niekui, kad tavo darbas tam yra netinkamas tam laikas. Kad daugiau šito nepasikartotu, Liv.


SO WHAT IF I'M NOT. SO WHAT IF I'M NOT EVERYTHING YOU WANTED ME TO BE? ft. Thor Geminus (theme)
Neketino susiekti su Thor‘u šiuolaikinių technologijų dėka, nepriklausomai nuo to kad sužinoti jo asmeninį telefono numerį, nebūtu didžiulia ar neįgyvendinama užduotimi. Mat pažinojo ne vieną asmenį, kuris galėtu nulaužti saugos kodus, bei suteikti beveik betkokią informaciją. Atvyko savo automobiliu (vyšninės spalvos BMW, kabrioletu), norėdama išdėti viską asmeniškai. Palikdama transporto priemonę lauke, moteris greitai pakilo laiptais iki reikiamo aukšto, nekreipdama dėmesio net į tai, kad susidūrė su keliomis jo kaimynėmis. Pasiekusi reikiamo buto duris, kelis kartus šiurkštokai pabeldė į staktą, kad bute esantis vyras suvoktu kad turi svečių. Vos tik šviesiaplaukis atlapojo duris, jos ranka instinktyviai pakilo. Nepaisė net to, kad jo savimi pasitikėjimu dvelkianti šypsena atrodė iš kojų verčianti. Buvo per daug supykusi, kad atkreiptu dėmesį į tokias detales. Be jokio išankstinio perspėjimo, Liviana stipriai smogė Geminus antausį, tokiu būdu vainikuodama savo nepasitenkinimą. Atrodytu net drebėjo iš piktumo, dėl to kas nutiko konferencijos metu, su siuntiniu.
– Tu egocentriškas stuobrys! Ar bent įsivaizduoji ką padarei? Tu sukompromitavai mane mano boso akivaizdoje, viso pasaulio akivaizdoje. Desmond‘as tikrai dabar galvos kad esu sumauta paleistuvė, kuriai tiesioginio eterio metu yra siunčiamos erotinės dovanos. Uuugh, užmuščiau tave, jei tik galėčiau..! – Net neketino peržengti jo namų durų slenkstį, tvirtai laikydamasi atstumo, kuris vargu ar buvo įtakotas dovanos atsiuntimu pačiu netinkamiausiu metu. Ji vis dar jautėsi supykusi dėl incidento su atrastu svetimu apatiniu trikotažu. Galbūt tai tikrai yra paika, turint omeny kad jie nediskutuodami apie tai, nusprendė pasiduoti audringam romanui, kurio metu nieko vienas kitam nepažadėjo. O ir galu gale, ji ir pati buvo susaistyta santykių. Tačiau tas moteriškas būdas, paprasčiausiai neleido į viską sureaguoti šaltai, lyg tai nieko nereikštu. Reiškė, ji tikrai geidė šio vyro, beprotiškai, besąlygiškai. Ir vien mintis apie tai, kad taip pat, kaip jai, jis savo dėmesį, savo kūną atiduoda kitoms, varė iš proto, tačiau visiškai neigiama to prasme. – Tai baigsis dabar pat. Mes. Baigta.
Bet kuriam kitam vyrui, panašiai išreikšti žodžiai tikrai stipriai suduotu žemiau juostos, tačiau Geminus nebuvo tuo vyru. Liviana galėjo stengtis meluoti, kalbėti griežtai ir imtis kraštutinumų, tačiau jos kūnas, visas jos kūnas tam priešinosi, ir būtent tai buvo svarbiausiu signalu, kuris suteikė vilkatui galimybę suvokti, kad tai kokius žodžius atsirenka Liviana, ji geidžia visai ko kito. Prašydama atsitrauki, ji nori kad jis prisitrauktu arčiau. Prašydama kad jis liautųsi, nori priklausyti jam visapusiškai, nuodėmingai, gal šiek tiek purvinai. Nuo geismo, kuris buvo niekuo nesuvaržomas, Livianos krūtinė kilnojosi taip stipriai ir aršiai, tarytum ji būtu ką tik nulipusi nuo kardio treniruoklio. O žvilgsnis, iš pikto tapo kur kas labiau maldaujančiu, mat visiškai natūraliai, tamsiaplaukė ėmė šiuo slysti per jo nepriekaištingą, seksualinę frustraciją keliantį, kūną. Tik tuomet, kai pajuto kad kramtydama apatinę savo lūpą, žvelgė į jo kelnių užsegimą, staigiai pakėlė akis. Vertė save atsitraukti ir daugiau nieko nesakant, pasitraukti, vengti jo. Tačiau absoliučiai nieko negebėjo su savimi padaryti, mat jis traukė ją kaip stipriausias visatų magnetas. Jis žinojo ko ji trokšta, ir žinojo kaip su ja derėtu elgtis, kad išvestu ją iš proto.
Šiurkštokai suimta už rankos, bei stipriai pritraukta prie raumeningo jo kūno, moteris dar pasistengė išvengti artimo ir akivaizdu kad labai norimo kontakto su jo kūnu, pabandė ištraukti savo ranką iš jo gniaužtų. Tačiau priešingai nei ji stengėsi padaryti, jis stumtelėjo ją prie sienos, netoli lauko durų (šias taip ir neuždarius), priversdamas ją įsiremti į šaltą tinkuotą bloką. Atitrūko nuo sienos vos per kelis milimetrus, kuomet čia pat susidūrė su kontrastiškai karštu jo fasadu. Bandė išsikovoti savo „laisvę“, kuomet pasipriešinimą vainikavo vangokais postūmiais bei bandymu atitraukti jo trokštamas ant jos kūno, rankas nuo savęs. Jos prieštaravimas, kuo toliau, tuo labiau ėmė priminti bereikalingą vaidybą. Juk pirmiausia, melavo pati sau. Jo puikiai pademonstruotas savininkiškumas taip stipriai jaudino, kad besikilnojanti krūtinė išdavė stipriai sutrikusį kvėpavimo tempą, bei jaučiamą susijaudinimą tarp išorinių lyties organų. Sudrėko, susijaudino. – Liaukis...
Prašymas nuskambėjo labai tyliai, beprotiškai neužtikrintai. Ir dar prieš tai, kai jis pasilenkė žemiau, tas prieštaravimas sau pačiai tapo dar labiau akivaizdus, kuomet nebe atlaikydama seksualinės įtampos, norėjimo priklausyti tik jam, privertė ją grubiai prisitraukti arčiau prie jo veido. Praskleidusi savo lūpas, Rivas geismingai, gal netgi šiek tiek skausmingai sukando jo apatinę lūpą. Tai nebuvo panašu į tvarkingą ar dėmesingą bučinį, tai labiau priminė pasiutusią, nevaldomą ir niekuo nevaržomą aistrą. Ak kaip lengvai ji išsidavė, pamiršusi apie tai, kad turėtu pykti, stumti jį nuo savęs, baigti visą tai. Jautė kaip nusileidęs žemyn, jis negaišdamas laiko užkėlė josios vilkėtą sijoną viršun, bei šiurkščiai ir įžūliai suplėšė josios pėdkelnes, atverdamas sau kelią prie labiausiai jautrosio josios kūno vietos. Ir jei prieš tai, moteris geidė jo vidumi, dabar tai tapo akivaizdu ir išoriškai. Jos nugara įgavo labai seksualiai atrodantį linkį, kuomet ji įsiremdama į šaltą sieną, viena ranka pastūmė duris, kad šios užsivertu, jiems likus kartu. Apsunkintas, garsus kvėpavimas užpildė aplinką dar prieš tai, kai jis susilietė su jos apatiniu trikotažu. Kiekvienas jo prisilietimas, nepriklausomai nuo to kad buvo mažytis, degino jos odą, vertė jausti begalinį malonumą. Nesulaikė garsiai išreikštos seksualinės dejonės, kuomet jo liežuvis erzinančiai susilietė su jos mažyčiais, neriniuotais apatiniais, iš karto surasdamas klitorį. Ilgos Rivas kojos stipriai įsitempė, o stambesni raumenys ėmė pastebimai aršiai susitraukinėti, tarytum ji būtu nepavaldi sukontroliuoti jų darbą. Jis atstūmė jos apatinius į šoną, beveik tuo pačiu metu, kuomet viena jos kojų kulniuku šiek tiek atsispyrė nuo grindinio. Lėtai lenkdamasi per kelį, (koja) kildama per šviesiaplaukio ranką, galiausiai pakilo ant jo peties, tokiu būdu palengvindama šiam poziciją, bei sudarydama tik dar labiau erotišką vaizdą. Tai kaip jis tinkamai suko ratus liežuviu apie jos jautriausią kūno tašką, vertė moterį kone inkšti iš malonumo. Jautė kad orgazmą pasieks labai greitai, greičiau nei kad norėtu kad jis sustotu. Visapusiškai virpantis jos kūnas privertė užkelti ant laisvo jo peties ir ranką, net nepajuto kad gana stipriai suleido nagus į jo odą, natūraliai išreikšdama ant kiek stiprūs yra josios pojūčiai. Palyginus dar švelniai nukreipti jo veiksmai visai netrūkus pakeitė tempą, tapdami pastebimai labiau veržlūs, savininkiški ir aistringi. Patirto orgazmo sukeltas beprotiškas jautrumas privertė ją savo pasirinkimu nutraukti oralinį žaidimą, kuomet nukeldama koją nuo jo peties, moteris užtikrintai suėmė jo marškinius, kuriuos vyras tik pradėjo atseginėti, bei patempė jį visą į viršų. Netardama ne vieno žodžio, ir akivaizdu kad visiškai nesibodėdama jo burnoje be jo paties skonio pajausti ir savąjį, sujungė jųdviejų lūpas į geismo ir aistros perpildytą šlapią bučinį. Ir net tuomet kai jų liežuviai susitiko, tempas netapo vangus. Tai kad nepriklausė jam ištisas porą savaičių, vertė skubėti, vertė dar labiau trokšti būti užpildytai iš vidaus jo didžiulio, visišką erekciją patyrusio falo. Vis dar nepaleisdama jo marškinių, staigiai ištempė juos į šonus, tokiu būdu nuplėšdama likusias sagas, kurios išsilakstė į visas keturias puses, palikdamos apnuogintą jo torsą. Liesdama jo kūną, užtikrintai nukeliavo iki pat jo diržo sagties. Nutraukė ir ją, skubėjo. Tačiau ne todėl, kad spaudė laikas, o todėl kad daugiau nebe galėjo kentėti, erzintis ir atidėlioti maloniausią akto dalį. Pilnai netgi nenusmaukusi jo kelnių, tamsiaplaukė tvirtai suėmė jo penį, vien iš įpročio šiek tiek stimuliuojančiai patrindama jį tarp į kumštį suspaustų savo rankos pirštų. Netrūko ilgai, kuomet dar kartą iškeldama vieną iš savo ilgų kojų, užsikėlė ją ant vilkato dubens, jį patį pritraukdama arčiau savęs. Įsiskverbimą į siaurutį vaginalinį „cilindrą“, inicijavo pati, ir tai tam tikra prasme sukėlė jos kūnui sprogimą. Net neprasidėjus intensyviai trinčiai, ji sudejavo veik jam į ausį, išduodama ne vien savo susijaudinimo lygį, bet ir tai kiek stipriai jis veikė jos kūną. Tamsiaplaukės kūnas vis dar buvo įremtas tarp sienos ir jojo fasado, kuomet nebe taip skubotai, tarytum norėdama pajausti kiekvieną jo falo sujudimą jos viduje, ji įsitvėrė tvirtų jo pečių, kuomet timptelėdama save viršun, pagaliau apvijo ji savosiomis kojomis, taip ir neleisdama kad jis „išslystu“ iš jos. Ilgi, tamsiai rūdos, veik juodos spalvos josios plaukai užkrito ant jų abiejų veidų, kuomet moteris įžūliai sukišdama liežuvį į jo burną, nevaržomai geidulingai, erotiškai puškuodama iš malonumo, ėmė bučiuoti jo lūpas. Viso to metu, ji taip pat nepamiršo judėti, stipriai spausdamasi prie jo savo vidine šlaunų puse, bei ganėtinai intensyviai slysdama jo veik iki akmens tekstūros sukietėjusiu, stipriai gyslotu ir dėmesio akivaizdžiai net labai trokštančiu, lyties organu.

LIGHTNING IN HER EYES. ft. Liana Rivas (theme)
Kaip visada, iskalbingumu sis vyras nepasizymejo. Kam bereikalingai ausinti burnas kai viska ir taip pasake ju kunai, kurie i kits kito artuma reagavo vienareiksmiskai teigiamai. Vien tas kitoniskas jos akcentas, zemas balso tembras ji uzvede, ka jau kalbeti apie jos kvapa, laikysena… jos skoni. Elgesi savininkiskai, o tai koks pasyvus buvo jos pasipriesinimas priverte ji klastingai sypteleti. –Negaliu,-bene priduses del nesiliaujanciu skubotu, netvarkingu buciniu maratono jis sunere pirstus siai i plaukus ne kiek nesibodedamas, kad tokiu budu gadina gan oficialiai atrodancia jos sukuosena. –Zinau kaip lekstai tai skamba, bet,-buciuodamas jos kakla jis stabtelejo kai jos ranka sueme jo pasidiziavima. Uzsimerke bei giliai ikvepe. Buvo toks ‘’lytiskai isbadejes’’, kad teko sudeti nemazai pastangu, jog susilaikytu nuo prieslaikines kulminacijos. -<…> negaliu liautis apie tave galvojes,-nezinia kaip sie zodziai paveike partnere. Vargu ar butent dabar Liviana sugebejo isiklausyti i juos deramai, antraip tikriausiai butu supratusi, kad vaikino jai jauciama aistra yra didelis, raudonas pavojaus signalas. Visai kaip ir Geminus tevas, jis pamazu eme pamesti del grazuoles galva ir tai baudino. Baugino pati Thor’a, taciau it ikyria muse, jis vijo sia minti tolyn nenoredamas pats sau to pripazinti. Visus siuos metus svarstes ar ji ir biliogini jo teva kas nors jungia, ar jie bent kiek panasus, jis mazu maziausiai tikejosi, kad ilgainiui pamils kazkada Charitono obsesijusia virtusia Liviana.
Laike jos sedmenis tvirtose savo rankose sudarydamas merginai puikiaa atrama, leisdamas butent jai reguliuoti viso ko tempa. –Liv,-jis uzsimerke, siek tiek susirauke. Bergzdziai stenge isvengti vizualiniu stimulu, kuriais buvo jos krutys. Buvo is tu, kuriems sie moteriski privaluma ypac imponavo. Is to, kaip jis kvepavo buvo matyti, kad vyras yra tik per plauka nuo orgazmo. –Leciau…-uzuot nuskambejes isakmiai, jo balsas primine maldaujanti. Vyriskas orumas, o gal tiesiog ego, neleido pripazinti, kad priesingai nei oficialu partneri turinti moteris, jis aktsitiktinai ar ne, bet liovesi miegojes su kitomis. Pirmaja savaite jis buvo tiesiog irzlus, taciau pastarosiomis dienomis tapo visai nepakenciamas. Sarkastiskas ir priekabus, per ilga savo liezuvi jis vos neprardo darbo naktiniame. –Liv, turi sustoti,-kreipesi i ja garsiai, kategoriskai. Nereikia ne sakyti, kad momenta tikrai sugadino. Moteris graksiai nuslydo zemen, jis rankomis isireme i siena. Giliai kvepuodamas jis pirma kart jautesi prarades savitvarda, nebevaldantis situacijos. Jos veide buvo matyti akivaizdus sumisimas, taciau nepaisydamas to, jis patrauke i miegamaji. Nepratare nei zodzio net kai tamsiaplauke atseke is paskos. –As…-jo akys venge susitikimo su skvarbiu, rudu jos akiu zvilgsniu. Ji zenge arciau. Supratusi kas ji neramina ar ne, ji neatrode pabaidyta gan salto jo elgesio. Ju lupos ir vel susijunge. Suneres rankas jai i plaukus jis ir vel prisiartino sumazindamas juos skyrusi atstuma iki minimum. Staiga pastume ja ant lovos. Iejo i ja grubiai, staiga. Sueitis neabejotinai prarado ta intymumo, jausmingumo dvelksma nuo kurio viskas ir prasidejo. Veikiausiai tik geras psichologas buvo konstataves fakta – Thor’as negalejo susitaikyti, tiesiog negalejo leisti partneriai paimti virsaus, dominuoti. Vaikysteje patirta trauma niekur nedingo. Tai tapo nematomu, tik jam jauciamu barjeru per kuri jis negalejo perlipti. Sueme jos kakla siek tiek uzversdamas ji i save. Suletino tempa, taciau isiskverbimai buvo gilus, stiprus. –Fuck….-teistare pries tai kai jo viena jo ranku nuslydo ties jos krutimi sia suspausdama. Nebegalejo. Tiesiog nebegalejo ilgiau saves tvardyti. Pasidave didziuliam, deginanciam norui uzpildyti ja savimi, taciau net ir po to neskubejo jos paleisti. Akimirksniu dinges nuozmumas, agresija jo veide suteike siam kiek kitokia, ramesne isvaizda. Siltas jo kvepamias atsimuse jo nuo prakaito sudrekusia jos nugara, taciau sios buciuoti ar kitaip isreiksti svelnumo jis paprasciausiai nedriso. Ji atpalaidavo ranku raumenis, atsiguldama ant nauju, si karta juodos spalvos patalu ir jis netruko pasekti jos pavyzdziu. Abu, truksmingai kvepuodami kuri laika tylomis zvelge i kambario lubas bandydami atgauti kvapa. –Tu miegi su dar kuo nors?-paklause kasdieniskai, nerupestingai, taciau jai neatsakius, pasuko galva i jos puse. Ju zvilgsniai susitiko. Kazkas jo akyse isdave, jog savo klausimu jis anaiptol nesieke jos izeisti ar sumenkinti. Pries kelias dienas praejes itin nemalonia seksualines sveikatos apziura bei isitikines, kad yra svarus it balto popieriaus lapas jis daugiau neketino leistis lieciamas kito vyro. Nepaisant, kad toks yra urologo darbas, apsinuoginti kito vyro akivaizdoje Thor’ui buvo didelis issukis. –As pasitikrinau,-jai taip ir neatsakius, jis tese. Jautesi kaltas del grubaus, salto savo elgesio, taciau negalejo jai paaiskinti, negalejo tiketis, kad ji supras, o ir atsiverti nepazistamajai neketino. –As svarus,-ziuredamas i ramu moters veida apsilaize issausejusias savo lupas bei nesusilaikes sarkastiskai vyptelejo. Jo krutine vis dar kilnojosi taip tarytum vos pries kelias sekundes butu nubeges krosa. Ji ir toliau tylejo, taciau tai jo netrikde. Priesingai – paskatino toliau kalbeti. –Visada… na supranti, darau tai saugiai,-jo kaktoje isimete siokia tokia nerimo rauksle. Stojo siokia tokia pauze. Sunkiai atgaudinedami kvapa jie ziurejo vienas i kita, taciau tai anaiptol nebuvo nejauku. –Neseniai gavau keista zinute… -neva susimaste, taciau jo veido neapleido ta keista, masli sypsena. –Viena bendradarbe teiravosi kaip mano sveikata… neva girdejo, kad sergu uzkreciama, venerine liga,-uzkiso viena ranka sau uz galvos. Nesitikejo, kad ji prisipazins, taciau kazkas jos veide tik patikino joteisingai pasidaryta prielaida, kad gandus paskleide butent ji. –Mums tikrai reikia nubrezti ribas, brangioji,-zinojo tokiu epitetu jos nepamalonines, taciau to ir nesieke. Kad ir koki zaidima zaide moteris, ji tikrai neketino atskleisti visu savo kortu. Ja gaubusi mistika, paslaptis masino, bet tuo paciu ir verte ja nepasitiketi. Stojo siokia tokia pauze, kuria nutrauke susijuokes Geminus. –Liviana, tu dulkini kita vyra, bet bet bandai nuo manes atmusti kitas?-kaip ir kas kart, regis, gaves ko norejo, jis tapdavo tikru sikniumi. –Siek tiek hipokritiska, nemanai?-nusisaipes jis neatrode ant merginos supykes, taciau akivaizdziai nesureiksmino sios temos. Pastvere netoliese ant staliuko besikraunanti savo mobiluji. Lengvabudiskai sypsodamasis uzejo i jos instagramos paskyra bei per ja susirado Asmodeus. Vaikinas, zinoma, socialiniais puslapiais nesinaudojo, bet Thor’as ir toliau ‘’spaudinejo Livianos mygtukus’’. –Kas jeigu parasyciau jam….-nespejo uzbaigti sakinio mat moteris pastvere jo rankose buvusia susisiekimo priemone. Neatrode suzaveta ir regis jo humoro nesuprato. –Kas? Bijai, jog jis apie mus suzinos?-siek tiek primerke akis bei nepaisydamas, jog veikiausiai nejuokais ja suerzino, savininkiskai sia uzgule. Sueme jos telefona laikiusia ranka prispausdamas sia prie anklodes. –Manai jis toks kvailas, jog nesupras, jog esi barskinama kito?-jo falas ir vel atsidure siai tarp koju. Erzindamas eme letai buciuoti jos krutis, ypatingu demesiu apiberdamas spenelius. Laike abi moters rankas siai virs galvos ir nors didesnio pasipriesinimo nelauke, neketino jos paleisti. –Kodel is viso su juo esi jei jis nesugeba taves patenkinti lovoje?-dare prielaidas, taciau jo sodrus balsas skambejo pasitikinciai savimi. –Elementarus smalsumas, bet…-dantimis siek tiek sukando viena jos speneli. Pakele akis, kad isitikintu, jog jai tai netgi labai patiko. Liana uzsimerke, siek tiek prikando apatine savo lupa. –Jis turtingas? Turi BloodPharm akciju?-akivaizdziai saipesi. Jo ironija rimtiems santykiams pirso dvi prielaidas – jis arba buvo stipriai nusviles meiles fronte arba apskritai nebuvo is tu, kurie tokiems santykiams sutverti. –Paliktum ji del manes?-ir toliau saipesi matydamas kaip jo prisilietimai ja kaitina kone verdami jos kuna tapti jai nepavaldziu. Jos stuburas igavo seksualu linki kai jo lupos eme buciuoti jos kakla, o per trumpa laika vel forma igaves penis eme trintis ties jos maksties prieangiu. Viska sumaise svetaineje likes jos mobilusis. Ikyriai garsus skambejimo tonas ir dar ikyresnis, atkaklus jos demesio reikalaves asmuo regis buvo truks plys pasiryzes ja pasiekti. –Rimtai?!-garsiai atsiduso ir pitkai uzverte akis. Buvo priverstas nuo jos nulipti moteriai parodzius nora vis del to atsiliepti. –Perduok jam linkejimus!-suktelejo su lig akimirka, kai si pradingo tarpduryje. Jautesi susierzines. Girdejo kiek prislopinta, kimu jos balsa. Zinojo, kad kalbasi butent su Asmodeus, galimai teisinasi kur uztrukusi. Jo pries tai kiek suskanas veidas pasikeite. Lupos kalstingai subangavo. Pakiles is lovos jis veik nekeldamas garso, basomis kojomis nuejo i svetaine, kur ji stovejo atsukusi jam nugara. Nepratare nei zodzio, taciau priverte ja krupteleti kai siltos jo rankos nugule ant josios klubu. Eme ja glamoneti, nepaisydamas, kad si vijo ji salin. Syptelejo is jos meginimu ji nustumti salin. Viena ranka sueme jos kruti, kita stumtelejo priekin priversdamas ja siek tiek pasilenkti i prieki bei begediskai i ja iejo. –Ssss,-susnipste i ausi valiukiskai sypsodamasis.

WE GOT MONSTERS IN OUR CLOSETS HAD A REASON BUT WE LOST IT. WE'RE BEAUTIFUL CREATURES. ft. Thor Geminus (theme)
Žaisdama šį, beprotiškai nuodėmingai deginantį, tačiau taip pat beprotiškai trokštamą žaidimą, tamsiaplaukė su kiekvienu kartu klimpo vis giliau, ir pati tinkamai nesuprasdama kad daugiau nebe nori, nebe gali nuo jo atsitraukti. Ir net menkos, labai retai praslystančios mintys apie tai, esti jis tokiu pat dėmesiu, tokiais pat prisilietimais glaudžiasi prie kito, ne ką mažiau patrauklaus kūno, vertė ją jausti prieš tai nelabai gyvenime akcentavusį – pavydo jausmą. Pyko ant savęs, kad teisėtai priklausydama kitam,  su Thor‘u nesugeba visko apriboti tik kūniškų malonumų patenkinimo lygmeniu, juk net stengdamasi to nepadaryti, suasmenino viską netgi per daug greitai, neplanuotai, natūraliai. Galbūt tai yra labai paika, galbūt tai netgi yra visiškai naivu. Tačiau tamsiaplaukė vikanė pagaudavo save net tuomet, kai imdavo galvoti apie Geminus, tokiuose banaliuose situacijose, kaip: prie puodelio kavos, vartant dokumentaciją kurią gavo iš Abberline, arba žvelgiant į veidrodžio paviršiuje atsispindintį savo atvaizdą, tik ką išėjus iš erdvios dušo kabinos namuose. Namuose, į kuriuos sugrįžti nebe liko troškimo, kuriuose ji jautėsi kalta ir amžinai pavargusi po darbo. Jo rankos, savininkiškai gulančios ant jos šiek tiek tamsesnio gymio odos, veikė be galo stimuliuojančiai, kaitino. O slydimas jo didžiuliu, išpampusiu lyties organu, nors ir akceptavosi į suasmenintą intymumą, buvo gana intensyvus. Galbūt dėl to kad buvo pripratusi prie minties, esti vyras visuomet yra pasiruošęs darbuotis ilgai, net neįsivaizdavo kas tuo metu vyko jo gyvenime, kokios mintys įkyriai lindo į galvą. Bučiniai, kuriais vienas kitą apdovanojo, visiškai nepriminė tvarkingo, ramaus tempo. Jie buvo šlapi, netvarkingi ir tuo pačiu metu kartu su savimi nešė didžiules aistros bangas. Thor‘o skonis, buvo geriausia ką moteriai teko ragauti per visą savo nesibaigiantį gyvenimą. Jautė kaip nuo jo seilių maloniai tirpsta, dilgčioja jos lūpos. Erotiškos aimanos, ir seksui būdingas tapšnojantis garsas užpildė aplinką, net tuomet, kai vyras ištarė tai, ko ji nesitikėjo, tačiau vienareikšmiškai norėjo. Jis galvojo apie ją lygiai tiek pat daug, kiek ji apie jį. Deivaži, būtu atidavusi viską, jei tik žinotu kad jis trokšta jos daugiau nei seksui, jei trokšta jos visos sau, o ne pastatyti į eilutę laiko leidimo pasirinkimui. Juk būtent taip ir įsivaizdavo save jo gyvenime, kaip vieną iš kelių, su kuriomis jam patinka dulkintis. Ir šitai, būtent dabar, buvo geriau, nei atsitraukti ir imti negailestingai apgaudinėti save kad buvimas šalia jo, nieko nereiškia.  Ir visgi, netgi labai aistringo bučinio metu, buvo galima pajausti esti ji nusišypsojo, jo žodžiai nepaskatino jos prabilti, tačiau vienareikšmiškai tai sukėlė teigiamas emocijas. Būdama per daug įsijautusi į intymią akimirką, tamsiaplaukė prarado tempo balansą, kuris tapo dar labiau intensyvus, dar labiau savininkiškas, reiklus ir gilus. Tai nebuvo pirmasis kartas, kuomet Liviana paėmė situaciją į savo rankas, tačiau šį kartą ji galbūt šiek tiek persistengė, manydama kad jam tai patinka lygiai taip pat kaip ir jai. Nesureagavo laiku, kuomet Geminus paprašė ją sulėtinti tempą: jos pačios dejonės buvo per daug garsios, o jo rankos, kurios nugulė ant jos sėdmėnų spaudėsi taip stipriai, kad ji neįsivaizdavo kas galėtu priversti ją liautis. Privertė. Vyras prarado savitvardą, kuomet dar bandęs viską priimti taip, kaip ir buvo, nesugebėjo susilaikydamas, gana garsiai ir su girdimu piktoku erzeliu paliepė jai sustoti. Nebuvo labai sudėtinga pastebėti, kaip liaunas graikės kūnas sustingo. Pasistengė grakščiai, tačiau nebe sukeliant jam nemalonių jutimų, nulipti nuo vyro klubų. Dar nepaleidusi savo rankų nuo jo pečių, kurie atstojo pagrindinę atramą jai, nugara prigludo prie sienos, į kurią visai netrūkus jis parėmė savo rankas. Matė Thor‘ą tokį pirmą kartą, ir akivaizdu kad nelabai suprato kas nutiko ne taip, nepriklausomai nuo to, kad šalto dušo turintis incidentas, nesukėlė piktumo bangos. Josios tamsiai rudos akys labai greitai susirado jo veidą, dar kartą nevaisingai bandydamos jame surasti atsakymus į taip ir neištartus klausimus. Nebuvo tikra tuo, kaip turėtu elgtis toliau, ir akimirka kuomet jos švelnus moteriškasis pradas vėl paėmė viršų, bei Sevastianos ir Saloninos pirmagimė, švelniai susilietė su vyro žandikaulio linija, jis atsitraukė nuo sienos, nuo jos, taip nieko ir neprataręs, greitai pradingo už miegamojo sienos.
– Thor‘ai... – Rivas balsas nuskambėjo taip, tarytum būtu užstrigęs kažkur, taip ir nepasiekęs paties viršaus. Tylus ir neužtikrintas, išduodantis pasimetimą. Tačiau taip ir nesulaikęs Geminus nuo noro kuriam laikui izoliuoti save nuo tamsiaplaukės draugijos. Net nenumanė kiek „sunkus“ buvo jojo gyvenimo kelias, todėl nesuprato ką padarė ne taip, kad sukelti tokią, pakankamai šaltą nemirtingo vyro reakciją į savuosius veiksmus. Keista, tačiau nepriklausomai nuo to, kad tai be jokios abejonės sukėlė pasimetimą, tai neatstūmė, neatšaldė josios požiūrio į vilkatą. Priešingai, šiek tiek pasilenkusi, moteris pakėlė sekso metu pamėtėtą ant grindų savo rankinę, kurią pametė ant netoliese buvusio virtuvinio stalo, pati neskubriai, tačiau užtikrintai pasekdama paskui šių namų savininką. Prieidama prie durų, ji kaip mat susirado jo veidą, kuomet vyras akivaizdžiai pasistengė išvengti akių kontakto. Prisikandusi savo apatinę lūpą, ji žengė kelis trūkstamus žingsnius iki jo, kuomet specialiai, nesvarbu ar vyras parodė pasipriešinimą, ar pasidavė jai, suėmė jo veidą, nykščiais atsiremdama į jo smilkinius, bei tokiu būdu priversdama jį pažvelgti į save. – Thor‘ai viskas gerai, aš čia. Su tavim... Tavo.
Nebuvo tikra, kaip tokie žodžiai sugebės paveikti jo požiūrį į ją, tačiau pasakė tai neapgalvotai, ir vargu ar nenatūraliai. Kaip be pasukus, tam tikra prasme, ji priklausė jam, net jei abu ir stengėsi tai taip beatodairiškai paneigti, sumesdami viską į konkrečių, nerašytų ribų nustatymą, apibrėžimą. Situaciją pasisukti gebėjo į labai skirtingas puses, tačiau prieš tai vengęs net akių kontakto, Thor‘as žengė trūkstamą žingsnį link tamsiaplaukės, sujungdamas savo lūpas su priklausančiomis vikanei. Bučinys buvo trumpas, tačiau būtinas, kad suvokti esti tarp jų „viskas gerai“ ir incidentas nesugadino nusiteikimo. Akimirka, kuri atrodytu sugebėjo tam tikra prasme atšaldyti juos du, liko pamiršta taip greitai, tarytum jos niekada ir nebuvo. Jautė jo stiprias, šilumą skleidžiančias ant savojo kūno, kuomet vyras kiek pasukdamas vikanę, stumtelėjo ją ant lovos paviršiaus. Net aiktelėjo iš netikėto malonumo, kuomet Geminus nepasivargino daugiau skirti laiko meilikavimams, užpildydamas ją savimi iš už nugaros. Siauras ir vis dar seksualinio susijaudinimo drėgmės nepraradęs Rivas makšties tunelis labai greitai prisitaikė prie jo galingo ir stambiomis kraujagyslėmis nusėto penio gabaritų. Pirštus stipriai suėmė į juodos spalvos patalus, nesuvaldydama sutrikusio kvėpavimo iš viso kūno nevalingų virpesių paskatintos aimanų simfonijos. Niekada prieš tai savo gyvenime, net neįsivaizdavo kad seksas gali teikti tokius stiprius jutimus, būti toks malonus. Jo dominavimas, visiška veiksmo kontrolė jaudino, mat priešingai nei dauguma, jis puikiai suvokė ką darantis. Netgi jausdamas kad bet kuriuo metu gali išsilieti, vyras sulėtino tempą, kas prasiskverbimus padarė dar labiau giliais, dar labiau viską sujautrinančiais. Atrodytu, kad Liviana galėtu mirti iš malonumo. Josios nugara stipriai įdubo per juosmenį, priversdama natūraliai riestam užpakaliukui dar labiau pakilti viršun. Stipriau suspaudė ir patalus, kuomet vyras viena ranka suėmė jos kaklą, stipriau atlošdamas į save, o kita ranka ėmė šiurkštokai, bei stipriai stimuliuojančiai žaisti su jos krūtimi. Speneliai buvo taip stipriai sukietėję, kad dar šiek tiek, ir imtu priminti visai ne švelnios ir jautrios odos lopinėlį, o tam tikros prasmės ginklą. Geminus veiksmai stipriai paskatino, ir vargu ar tai buvo apskaičiuota, tačiau patirti dydį, bei protą išnešantį „o“, kaip tik tuo metu, kuomet nebe atlaikęs įtampos jo falas išsiliejo jos viduje, gausiai užpildydamas jos vidinius lyties organus. Tiršta ir akivaizdu kad kuris metas „užlaikyta“ sperma užsiliko, net tuomet kai jis lėtai, tačiau vis dar be galo jaudinančiai ištraukė padargą iš Rivos makšties. Neskubėjo nei atgulti ant patalų, nei atsikelti, mat jos kūnas vis dar negalėjo atsigauti nuo malonumo bangos, kuriam buvo pasmerktas. Krūtinė kilnojosi stipriai, ir akivaizdu kad vis dar trūko oro, mat šis buvo gaudomas burna. Jautė ir tai, kaip nuo vyro žliogiantis prakaitas lašiukais susiduria su jos nugaros oda, kartu pernešdamas ir Thor‘o gausią, sutrikusio kvėpavimo šilumą. Galiausiai Rivas rankos atsipalaidavo, bei pirmiausia atguldama ant pilvo, ji visai netrūkus apsisuko ant nugaros. Nenorėjo kalbėti, nenorėjo gadinti šios intymumo akimirkos. Vos susiaurinti akių vokai atskleidė žvilgsnį, kuris prieš tai jei ir buvo pritemęs, dabar aiškiai išdavė blizgesį, kuris neretai tapatinamas su „laimingo žmogaus“ jauseną. Ir ką galima pasakyti? Taip ištaršyta, pamylėta jo, ji tikrai jautėsi laiminga.


WE FIGHT LIKE LIONS WE HOWL AT THE MOON WE SHOULD BE FLYING INSTEAD WE BURY THE TRUTH ft. Thor Geminus (theme)
Visiška tyla iš pažiūros tebuvo kuris laikas trukdoma sutrikusio kvėpavimo tempo atgarsiais. Jie nesistengė kalbėti, tarytum pirmiausia būtu troškę atgauti kvapą. Liviana vis dar jautėsi taip, tarytum atsikėlus, viskas kambarys vėl imtu suktis aplinkui, o ir rega dar nebuvo spėjusi iki galo atsistatyti. Visgi, visai netrūkus patalpas užpildė žemas ir labai vyriškas Geminus balsas, kuris ir paskatino burtininkę pasukti galvą tiek, kad galėtu matyti jo lūpas, kurios sujuda kiekvieną kartą, kuomet vilkatas ištaria bent menkiausią garsą. Klausimas, kuris išsiveržė pro jo lūpas iš tiesų buvo netikėtas, nebuvo tikra kokia buvo šio prasmė. Jei ne kasdieniška ir nerūpestinga jo intonacija, greičiausiai būtu priėmusi klausimą kaip pavydo išraišką, tačiau akivaizdu kad jo užmojis buvo kitoks, toks kokį vyras atskleis visai netrūkus. Neprabilo, nesijautė įpareigota teisintis, tuo labiau kad neslėpė nuo vilkato, kad gyvena su kitu vyru, su kuriuo akivaizdu kad ne vien sprendžia galvosūkius. Giliai įkvėpė, tačiau iš pažiūros vis dar liko labai rami, nesuerzinta klausimo. Laukė kaip jis kalbės toliau. Išpažintis apie pasitikrinimą, šiek tiek privertė jos antakius įgauti kitokį išlenkimą. Negi jis pasitikrino dėl to, kad ėmė su ja santykiauti nenaudojant vienų iš labiausiai populiarumo laurus skinančių kontraceptinių priemonių? Vis dar stengėsi sulaikyti save nuo pasisakymo, kuomet šiek tiek pasisukusi į jo pusę, ištiesė per alkūnę sulenktą ranką, kurios delnas nugulė ant jo kaklo šono. Nebuvo tikra kad šis prisilietimas vyrui patiko, mat kaip ir kiekvieną kartą, netrūkus po to kai jie permiega, jis ima elgtis kaip visapusiškas dickass. Liežuviu perbraukė per savo lūpas, atmesdama pradines mintis.
– Nejaugi, visada? Ar manei kad užkrėčiau tave kuo nors, Thor‘ai? Žinai, jei trokšti sugrįžti prie sau įprastos saugumo procedūros, aš neprieštarausiu. Nepriklausomai nuo to, kad ir pats dabar puikiai žinai kad esu švari. – Jos lūpos šiek tiek subangavo, ganėtinai rimtam pasisakymui priduodamos ne tokį ir rūpestingą prieskonį. Nesijautė užsigavusi, ar kaip nors sumenkinta. Šis pasaulis be akivaizdaus blogio turi daugybę mikrobinių ir virusinių, todėl nieko nuostabaus kad blaiviai mąstantis žmogus, po nesaugaus sekso trokšta įsitikinti kad viskas yra gerai. Deja, pati blaiviai galvoti prie Geminus nedrįso, o ir natūraliai buvo spėjusi gerai apžvelgti jo lyties organą, neatradusi ant jo jokių akivaizdžių požymių į susirgimus, kurie persineša lytiniu būdu. Labai greitai situacija įgavo dar kitokį prieskonį, kuris nieko bendro neturėjo su tuo „blaivaus proto“ paaiškinimu, prie kurio priėjo darydamasi išankstines išvadas. Jos žvilgsnis susidūrė su jo mėlynomis akimis, akimirka, kuomet vyras paminėjo esti sklinda kalbos, kad jis serga. Neprisipažino, tačiau išsidavė kūno kalba. Ak, kaip gi nepravartu yra nemokėti apsimesti ir meluoti tiesiai į akis. Ir Rivas tikrai, tikrai buvo prasta melagė. Jos žvilgsnis pabėgo į šoną, susidurdamas su visiškai nieko nereiškiančia interjero detale, lūpos susispaudė. Ir tik tuomet kai šviesiaplaukės pratrūko juoku, šiek tiek suglumęs jos žvilgsnis sugrįžo ties jo veidu. Josios išraiškoje subolavo labai neužtikrintas vypsnis.
– Hipokritiška? Galbūt. Galbūt aš, nebuvau sužavėta minties kad turiu tavimi dalintis. Galbūt. Tačiau vienaip ar kitaip, tai nesuveikė. Antraip viena iš tavo „kitų“, nebūtu kuris laikas šaldžiusi užpakalio be apatinių... – Specialiai, šiek tiek pakilnodama antakius, pasistengė kad jos balso tempas nuskambėtu mažiau dvelkiantis pavydo prieskoniu. Nors, buvo ir taip labai akivaizdu, kad buvo priešingai. Ir visgi, ji neketino per daug diskutuoti apie radinį, kuris paskatino ją atsitraukti nuo Geminus, visapusiškai paneriant į darbus, kurių „BloodPharm“ netrūko, mat Desmond‘as buvo per didelis tinginys, kad popieriniais užduotis atliktu pats. Galu gale, ilgainiui tai tapo ir puikia priežastimi namuose leisti laiką labai minimaliai. Galu gale, Livianos kūnas nors ir buvo linkęs į atgimimą, jis buvo žmogiškas su visais žmogiškumo išsekimo elementais. Pasistengė nusišypsoti, taip tik dar labiau parodant esti ji neleis šioms mintims, šiai kalbai arba epitetui „brangioji“ save kaip nors paveikti. Į vyro nepraustaburniškumą pasistengė atsakyti savuoju. – Ou, tik pažvelkim kas prabilo apie ribas... Negi nustatysi man laiką, kuriuo metu galiu čia apsilankyti? Nes jei kalbi apie asmeninio gyvenimo už šio buto ribų kompromitavimą, Tu, brangusis, susidirbai prieš mane kur kas labiau. Turiu omeny, apatiniai man labai patiko, bet laikas... Ne ypatingai. – Lyg tarp kitą ko, erzinančiai pamerkė vyrui akį, kuomet pasisukdama, ji vėl atgulė ant nugaros, net neįsivaizduodama kiek būtent dabar yra laiko, ir kad jau daugiau nei prieš pusvalandį turėjo būti savo namuose.
Visiškai netikėtai priešingas spalvas įgavęs jųdviejų pokalbis, paskatino Geminus išsitempti tam, kad nuo staliuko prie lovos pasiekti susisiekimo priemonę. Liviana iš šalies viską stebėjo labai nuolankiai, iki lemtingos akimirkos nesuvokdama kokius planus kurstė vilkatas. Visai netrūkus tapo pamenu kad šios pašaipios ironijos, šitaip išreikšto humoro moteris nesuprato. Neapsvarstė net to, kad Asmodeus turi tik asmeninį numerį, o socialinių tinklų esmės ne vien nepripažįsta, bet ir nesupranta. Jis yra kitoks, nei šios žemės atstovai. Nėra toks paviršutiniškas, kad savo gyvenimo akimirkomis dalintųsi su visu supančiu pasauliu. Ir galbūt tai yra daugumai nesupranta, bet kitą vertus netgi labai protinga. Neleisdama kad Geminus iš tikro sukeltu sabotažą, paskubomis atėmė jo telefoną iš rankų, tvirtai šį suimdama pirštais.
– Nedrįsk. Nereikia... – Nebuvo panašu kad tamsiaplaukė suprato esti visą tai yra tik juokas, bandymas „paspausti jos mygtukus“. Galu gale, ji ir taip jautėsi labai prasikaltusi prieš Asmodeus, mat turėdama visapusiškai tobulą vyrą sau, ji ir toliau negalėjo liautis susitikinėti su Geminus, kuris kuo toliau, tuo labiau ėmė užvaldyti vikanės kūną, sielą ir mintis. Užduodamas iš pažiūros labai svarbų klausimą, tvirto ir pavydėtinai gražaus stoto vyras užgulė liauną graikės kūną savuoju, tokiu būdu atsidurdamas tarp ilgų, beprotiškai ilgų jos kojų, kurios matomai vien iš natūralaus poreikio, šiek tiek pakildamos apvijo vyrą per juosmenį. Šiek tiek praskleidusi lūpas, nusuko žvilgsnį, lyg būtu norėjusi išvengti akių kontakto.
– Nebijau. Tu nesuprasi, tačiau nenoriu jo skaudinti. Jis yra vertas daugiau, nei tai kad esu su tavim. – Thor‘ui net nebuvo būtina pasakyti to balsu, kad Liviana suvoktu kad ankščiau ar vėliau šis žaidimas taps per daug pavojingas, per daug paplis, ir galiausiai taps žinomu Asmodeus. Galu gale, amžinai ji nesugebės apsimetinėti esti dabar yra „menstruacinis laikotarpis“, ar yra per daug pavargusi po „alinančios darbo dienos“, todėl visko ko nori, tai išsimiegoti. Tačiau būtent šį įvykių scenarijų moteris tikrai labai stengėsi atmesti kaip galima toliau į ateitį. Juk yra tikimybė, kad šis atrodytu neišsisemiantis romanas nutrūks ankščiau, nei teisėtas Rivas vaikinas suvoks kad kažkas yra ne taip, kad Liviana yra ne tokia, kokia buvo prieš tai. Jautė kaip formą sparčiai keičiantis falas ėmė akivaizdžiai remtis į jai priklausančios makšties prieangio. Tai jaudino, nepriklausomai nuo to kad seksualinę iškrovą patyrė visai neseniai, vėl ėmė jaustis be galo didelį alkį. Neskubėdamas, Thor‘as suėmė ir antrą moters ranką, abi užkeldamas jai virs galvos. Šis suvaržymas buvo neapsakomai malonus, ką kalbėti apie tai kad visai netrūkus vyras ėmė dėmesingai bučiuoti jos viršutinę kūno dalį: ypatingą dėmesį skirdamas sujautrėjusioms krūtims, kurių speneliai iš seksualinio jaudulio buvo susitraukę, patamsėję. Net pati nepajuto, kaip prieš tai stabiliu tapęs jos kvėpavimo tempas, dar kartą pastebimai apsunko. Nugara išsirietė, su lyg akimirka, kuomet jo falo galvutė visiškai atsitiktinai įsirėmė į nedidelį tarpelį tarp vaginalinio ir analinio praėjimo. Tai stipriai sujaudino, nepriklausomai nuo to kad kalba apie Asmodeus turėjo būti vienu iš didžiausių „cock block“ elementų. Pro šiek tiek prasiskleidusias moters lūpas, išsprūdo be galo erotiškai, geidulingai skambanti aimana. Visi dievai gali tapti tam liudininkais, tačiau būtent šiuo metu Liviana stipriai troško būti užpildyta jo dar kartą. Ir šį kartą troško tai ilgai, tiek ilgai kad paskui paeiti taptu beprotiškai sudėtinga. Savo ruožtu į erzinimo žaidimą susitelkęs Geminus ir toliau tęsė savo kalbą, bandydamas patenkinti savo smalsumą.  Sukando vieną jos spenelių, ir tai tik dar labiau paveikė jos kūną, mat Liviana sumerkė savo akių vokus ir stipriau atlošdama galvą, sukando savo apatinės lūpos odelę. Velniava, tai ką jis darė su jos kūnu, kaip tai darė, buvo neapsakoma jokiais žinomais žodžiais. – Kodėl. Mmmh... Aaah. – Pabandė prabilti, tačiau buvo pertraukta savo pačios begalinio sujaudinimo, kuris tiesiog neleido tai akimirkai atsakyti į klausimą apie tai, kodėl jis iš karto ėmė matuoti jos santykius su kitu vyru piniginiu statusu. Kad ir kaip absurdiškai tai be skambėtu, tačiau „šeimą“ išlaikė ne kas kitas, kaip Liviana, kuomet sugrįžo atgal į „BloodPharm“. Asmodeus dar nebuvo pilnai socializuotas šio pasaulio tvarkoje, kad galėtu savarankiškai apsiimti yprastais dalykais. Jis netgi pramoko bendrinę žmonių kalbą, neseniai.
– Kodėl manai kad svarbiausia yra seksas ir pinigai? Galbūt po visko, po Chariton‘o, jis yra man saugumo ir ramybės prieglobstis? Galbūt jis yra pakankamai stiprus, kad žinočiau kad Chariton‘ui grįžus jis daugiau manęs nebe palies... Ir man daugiau nebe reikės baimintis. Savaip, jis yra man brangus. Ar šis atsakymas patenkino tavo smalsumą?
Suberdama savo atsakimą it žirnius į sieną: paskubomis, moteris pagaliau liovėsi save tvardyti, pasiduodama malonumo akimirkai. Tiesa, kiekvienas šviesiaplaukio prisilietimas geidulingai degino ją, verčiant prarasti veiksmų savikontrolę, leidžiant raumenims susitraukti ir atsipalaiduoti nevalingai, nepriklausomai. Jos akių vokai vėl paslėpė tas tamsiai rudas raineles, kuomet dar stipriau išriesdama nugarą, Rivas akimirkai pasistengė atlaisvinti savo rankas, kuo paskatino jį suimti jas dar stipriau. Dievaži, jei tai būtu trūkę ir toliau, orgazmą patirtu vyrui net nespėjus įsiskverbti į vidų. Jos akių vokai plačiai prasivėrė, kuomet vyras uždavė LEMTINGĄ klausimą, nepriklausomai nuo to, kad jis nebuvo rimtas ar tikras, bent tamsiaplaukės manymu. Nesuglumo, priimdama tai kaip „savimeilės“ patikrinimo aspektą. Liežuviu perbraukusi per savo lūpas, moteris veik sušnabždėjo, o jos kitoniškas akcentas ir natūraliai kimus balsas, tik dar labiau tapo viliojančiu.
– Nereikia. Peržengti. Šios. Ribos. – Kalbėti kuo toliau, tuo darėsi sudėtingiau. – Tau nereikia. Manęs. Daugiau. Nei seksui.
Lyg tyčia, ištarus šiuos žodžius, moteris pirmiau tapo pertraukta visai ne standartinės ir niekuo neypatingos  „Apple Iphone X“ telefoninio skambučio melodijos,  o būtent nesulaikyto, ilgai tempto orgazmo atgarsio. Šia akimirka, didžiulė jos kūno stimuliacija, privertė tamsiaplaukę „baigti“ ankščiau, nei vyras susijungė su ja. Tam tikra prasme, tai buvo netgi labai erotiškai patrauklu, juk ne kiekvienas vyras geba privesti moterį prie orgazmo būsenos, susitelkęs tik į paviršutinius prisilietimus. Įkyrus ir ausiai visai nemalonus mobilaus telefono signalas nerimo, tarytum kitame laide esantis asmuo buvo pasiryžęs pasiekti adresatą bet kokia kaina. Tai paskatino Liviana „prabusti“ iš euforijos, kurioje buvo paskendusi visą tą laiką. Suspurdėjo, parodydama norą būti paleista, nepriklausomai nuo to, kad ant Geminus veido buvo „parašyta“ kad ši idėja jam visiškai nepatiko, ką netrūkus patvirtino ir klausimas, kurį šis išreiškė su pakankamai juntamu susierzinimu. Ir visgi jis suteikė Livianai laisvę, kuri it gazelė, grakščiai ir greitai nulipo nuo lovos, visiškai neakcentuodama to, kad buvo visiškai nuoga, bei nukeliavo link svetainės, kur ir paliko savo mobilų telefoną. Pavymui pamėtėtas komentas, privertė moterį atsisukti į vilkatą, bei vaidybiškai šnypštelėti, kad jis nekalbėtu, nekompromituotu jos, bent šią akimirką. Ištraukusi savo susisiekimo priemonę, visiškai nenustebo, kuomet ekrane pasivaideno Asmodeus vardas. Turėjo praleisti dar vieną akimirką tam, kad atgauti kvapą, neišsiduodant apie prieš tai turėtą veiklą. Atsiliepė, kaip mat pasitraukdama prie svetainės epicentro, kuriame buvo vietos apsisukimui, kurios langai buvo užtraukti, nedemonstravo rajono „subtilybių“.
– Hey. – Pradėjo kalbą, stengdamasi kalbėti kaip galima tyliau, ramiau. – Atleisk kad nepaskambinau tau ankščiau. Desmond‘as pareikalavo kad baičiau atlikti laboratorinius tyrimus, bei viską suvesčiau į pristatymo medžiagą. Visiškai pamečiau laiko nuovoką... Taip. Aš girdžiu. Žinau. – Tikriausiai dėl to, kad priešingai nei dauguma nemirtingų būtybių, ji negebėjo girdėti geriau nei tipinis asmuo, net nepastebėjo kaip šiai už nugaros pasirodė Thor‘as. Tai kaip užtikrintai ir savininkiškai jis uždėjo savo rankas ant Rivas kūno, privertė tamsiaplaukę stipriai sukasti apatinę lūpą. Tai siaubingai blaškė, beprotiškai jaudino. Ir tai turėjo liautis, mat tam tikru metu Rivas paprasčiausiai liovėsi girdėti tai, ką šiai sakė kitapus ragelio esantis Asmodeus. Bandydama nutraukti kūno glamones, Liviana kelis kartus patraukė Geminus rankas nuo savęs, tačiau panašu kad jam tai buvo ne motais. Jis ir pats kuo puikiausiai suprato, kad kažkur giliai viduje, arba netgi ne taip giliai, ji troško būti jo liečiama. Jis suėmė jos krūtį, stipriai šią suspausdamas į delną, laisva ranka šiek tiek palenkdamas ją visą į priekį. Visa laimė, kad visai šalia buvo langas, į kurį moteris ir atsirėmė ištiesta ranka, dar prieš tai, kai jis begėdiškai, ir visapusiškai specialiai įėjo į ją. Jo penis, buvo beprotiškai tvirtas, pasirengęs seksualiniams žaidimams. Nevalingai, ir visiškai nespecialiai Liviana numykė iš malonumo, po ko iš karto delną prispaudė prie savo lūpų. Visa laimė kad Asmodeus nelabai sureagavo į tai, arba paprasčiausiai priėmė tai kaip kitokio pobūdžio atgarsį. Dabar ir pati graikė atsitraukė vos per kelis centimetrus, iš kart po to duodama atgalinį judesį. Tai tetrūko visai neilgai, kuomet pastebimai nemirtingosios vikanės kūnas visapusiškai susikaustė, sustingo. Keliamas malonumas tapo nebe pirmo plano veiksmu, kuomet gana greitai ištrūkusi iš Thor‘o rankų, ji apsisuko veidu į jį. Atrodė išsigandusi, arba bent jau stipriai sunerimusi dėl to, ką išgirdo ragely.

– Kur tu esi? Jau kuris laikas laukiu tavęs lauke, prie ofiso. – Pasigirdo aiškus Asmodeus balsas, kuris it žaibo trenksmas į žemės paviršių, privertė vikanę pamiršti apie malonumus, kuriuos juto kartu su Geminus. Tuo pačiu metu, kuomet vyko šis pokalbis, paskutinis iš ofiso kuriame jau kuris laikas dirbo Liviana, išėjo Desmond‘as. Užrakindamas po savęs duris, bei suvedęs apsauginį signalizacijos sistemos kodą, aukštaūgis vyras patraukė link savo automobilio, kuris visa laimė aikštelėję buvo ne vienas. Pastebėjęs pažįstamą veidą, Abberline netrūko ilgai, kuomet patraukė prie Asmodeus.
– <...> Ei bičiuli. Veltui tu čia atvažiavai, Liv vis dar ten. Sorry, po šiandienos konferencijos užkroviau ją tiek darbo, kad praleis ten dar kokias porą valandų. Kiek pamenu, prieš išeidamas, mačiau kad turėjo dvi dideles papkes prieš savo nosį. Žinai, Sebastian‘as nelauks ataskaitų savaitėmis, kai jos turi ant jo stalo būti jau iš ryto. – Apsimestinai, tačiau beprotiškai tobulai pademonstruodamas savo dantis, šypsenos forma, Desmond‘as taip pat apsimestinai draugiškai paplekšnojo vyrukui iš kito pasaulio per petį. – Varom alaus, užimsiu tau laiką, kol mūsų Livė, ten stropiai darbuosis. – Traukė vyruką per dantį, tačiau buvo panašu kad, ne kartą būdamas patakęs į panašią padėtį, Abberline, puikiai suvokė ką reiškia, kai „ranka ranką plauna“. Paskatindamas svetimšalį, rankos mostu nurodė savo transporto priemonę, prieš tai kai į ją įsėdo, neskubant užvesdamas variklį. – Nagi paskubėk, mano žmona nuleis rankas suvokusi kad yra prasta kulinarė, apytiksliai už valandos, ir tada užsakys maisto iš restorano. Vadinasi laiko turime panašiai, kiek ir tavo moteris.

Livianos tamsių akių žvilgsnis kaip mat pakilo į Thor‘ą, susirasdamas šio mėlynas, gilias akis. Atrodytu, fone girdimas Abberline balsas tai akimirkai nuėmė didžiulią sąžinės graužaties toną nuo josios pečių. Ne visai užtikrintai, tačiau, prieš padėdama ragelį vikanė pasisakė. – Gerai praleisk laiką, namo grįsiu vos baigsiu. – Kone iš karto atitraukusi telefono ragelį nuo savo ausies, moteris šiek tiek palenkė galvą, kuomet jos žvilgsnis slysdamas per nuogą jo kūną, valiūkiškai stabtelėjo ties išpampusiu lyties organu. Neketino teisintis, kalbėti apie tai kas nutiko, kad trūko visai ne daug. – ...kur mes baigėm?

WHAT YOU DO TO ME. ft. Liana Rivas (theme)
Ankstyvoje vaikysteje issiugdyti kompelksai, patirtos traumos neretai kiso koja dabar jau suagusiam vyrui jo kasdienybeje. Tam tikra prasme jis suprato, kad niekuo nepasitiketi, neprisileisti, niekam neatsiverti buvo alinantis, sunkus darbas, taciau visi jo gyvenimo kelyje pasitaikantys asmenys anksciau ar veliau susimaudavo tokiu budu tik patikindami ji bene visi ji supantys individai yra nieko verti. Lig siol, vienintele kalaite Luna buvo tikras, istikimas ir besalygiskai jam atsidaves jo draugas. Galbut todel, kad to paties tikejosi ir is zmoniu, Geminus taip ir nesutiko nieko kas bent is dalies atitiktu aukstus jo reikalavimus.
– Thor‘ai viskas gerai, aš čia. Su tavim... Tavo,-Lianos rankos nugule ant jo veido, taciau pastarji netruko perkreipti pasaipi, ironiska sypsena. Iskvepe pro nosi, tarsi igarsindamas panieka, kuria sukele paikas josios bandymas itikinti neva ji priklauso jam. Nuo komentaro susilaike, taciau jos elgesys neabejotinai ji paveike. Ji nepriklause nei jam, nei tam raguotam namuose jos laukianciam mulkiui. Ji nepriklause niekam, tik sau paciai. Nepaisant oficialiu isipareigojimu, Liana akivaizdziai nebuvo saves paskyrusi vienam vyrui. Bent jau taip mane jis. Thor’o galvoje meile neabejotinai siejosi su isipareigojimais, taciau tai neturejo nieko bendra su laisves ‘’apribojimo’’ savoka. Ideologiska ar ne, jis tikejosi, jog surades ta vienintele jis tiesiog nebenores kitu. Butent del tokiu, galbut, savotisku isitikinimu, dabartinius Livianos santykius jis vertino gana kritiskai ir ne nebande to slepti. Ne be reikalo ta nakti stebejo pora klube ir tiesa pasakius, Asmodeus jam net siek tiek pagailo. Nereikejo buti ekspertu, kad pastebetum, jog vaikinas del Rivas buvo tiesiog pametes galva. Kitaip ir buti negalejo. Moters isvaizda buvo tiesiog stulbinanti. Ilgos, grakscios jos kojos, jos balsas, veslus, zvilgantys plaukai, ka jau kalbeti apie tas putlias lupas bei seksualia jos sypsena, kurios Thor’as tiesiog negalejo pamirsti. (Griztant prie to vakaro klube….) Nepaisant visu tu sokiu aiksteleje besisukiojusiu grazuoliu, jis, Asmodeus, mate tik ja. Tik Liana. O stai ji, net ir budama vyro glebyje, akimis ieskojo jo- Thoro. To vienos nakties nuotykio, kuris negalejo ir net neketino pasiulyti jai to, ka trosko suteikti Asmodeus. –Mano?-perklause izuliai sypteledamas pries pat ju lupoms ir vel susijungiant i slapia, kiek agresyvu bucini.
***
Jis nesiskubino prabilti. Tylejo ikyriai sypsodamasis. Zinojo uzgaves Lianos savigarba, taciau ne buvo vadinamasis ‘’dzentelmenas’’, kad labai del to sielotusi. Nieko I moters, nors ir retoriska, klausima neatsake ir todel, kad myletis taip, be jokios lateksines jo peni dengiancios ‘’pirstines’’ jam velniskai patiko. Pojuciai, o ir trintis buvo nepalyginamai gilesni, intensyvesni, todel jis mintyse tyliai melde, kad partnere sios minties galiausiai atsisakytu. Placiai, nuosirdziai issisiepe kai tamsiaplauke uzsimine apie ana karta jo bute rastus apatinius. Akivaizdziai to nesureiksmino, o blogiausia, kad ne neketino del to teisintis. Elementari vyriska jo mastysena zinoma ne nesistenge isijausti i pasnekoves pozicija tam, jog suprastu kaip dviprasmiskai, kaip neatsakingai ir svarbiausia –izuliai, galejo pasirodyti jo pozicija. –Tau nera del ko pavydeti,-jo veido neapleido ta pati, dantis siepianti sypsena. Tik jis vienas zinojo, kad apatiniai greiciausiai priklause retai sio buto viesniai, Lili klube dirbusiai sviesiaplaukei. Ji apsistodavo cia kai santykiai su tuometiniu partneriu Santiagu tapdavo nepakenciami. Tiesa, oficialiais santykiais to tarp ju isiplieskusio romaniukscio nepavadinsi. Thoro ziniomis jie tiesiog dulkinosi. Nepaisant to, kad Karly tikejosi, kad viena grazia diena jis atsakys jai tuo paciu, gal net nusispjaus i Alvar taisykles ir nepaisydamas visko ja ves. Ech… kokia naivi buvo toji mergina kai kalba liete jos asmenini gyvenima. Klube striptizo sokeja dirbusi moteris buvo apsukri vagiliautoja, o stai suvokti, kad yra vedziojama uz nosies to bjaurybes tiesiog kategoriskai atsisake. Taciau realybe buvo kur kas brutalesne, tamsesne nei jauna moteris butu galejusi tiketis. Santiagas jos nemylejo. Thor’as bande isesere itikinti, kad tas vyras ne jai, taciau meile, kaip sakoma, akla. Santiagas ne tik ejo per moteris, bet ir nevengdavo pries sviesiaplauke pakelti rankos uz ka Geminus ne karta norejo ta suski uzmusti, taciau Karly tam siaubingai priestaravo. Verkdavo, maldaudavo jo nesikisti. Taciau jis negalejo. Negalejo ir nenorejo buti i bedugne besiritancio merginos gyvenimo liudininku, todel kai si pas ji atejo paskutini karta, liepe jai rinktis. –Gali cia linkti! Gali cia gyventi Karly!-isiliepsnojes ne kraujo giminaiciu gincas drebino buto sienas, taciau tai nei vienam is ju neatrode aktualu. –Paziurek I save! Paziurek ka jis is taves padare!-suemes jos ranka jis nuvede ja I vonios kambari ir prievarta priverte paziureti I veidrodi. Girta, isteriskai verkianti mergina jam sudave. –Uzsiciaupk!-ji suklupo ant grindu rankomis dengdama sumusta, krauju sutepta savo veida, kuri Santiagas ir vel buvo ‘’pagrazines’’. Kuriam laikui stojo mirtina, kapu tyla. –Jei jis dar kara tave palies, as ji nudesiu,-Thoro balsas buvo ledinis, saltas, neperkalbamas. Jis isejo trenkdamas durimis, palikdamas ja klupincia ant baltomis plytelemis isklotu vonios grindu. –Jei tikrai taip ta padugne myli, laikysies nuo jo atokiau Karly!-suktelejo atsainiai, taciau is to kaip agresyviai jis pastvere viena is ant lovos gulejusiu pagalviu bei nusinese ja i svetaine, buvo matyti, jog jis nirso. Nebuvo is tu, kurie mokejo savo jausmus pateikti delikaciai, svelniai. Zinojo, kad Karly savo gyvenime yra maciusi uztektinai sudo, tad vynioti i vata su ja tiesiog nemate reikalo. Visa laime, kad jau uz poros dienu uz ji juoda darba atliko Tony Gomez. Maziausiai tikejosi to is to skystablauzdzio ‘’pretty face’’, taciau tai tik paliudijo paties Geminus isitikinimus, kad pasitiketi. Negalima. Niekuo.
***
Jie ir toliau glamonejosi, taciau priesingai nei anksciau, si syk tarp judvieju uzsimezge sioks toks, padrikas dialogas. –Jis toks laimingas, kad tave turi,-perdetai teatraliskai atsake i Lianos liaupses Asmodeus atzvilgiu. Zinoma, kalbejo sarkastiskai, taciau jo motyvai buvo anaiptol ne uzlipti jai ant sazines. –Pries mane gali neapsimetineti,-syptelejo atgaudinedamas kvapa. –Liana, pazistu tave vos kelias savaites, bet kertu lazybu, kad visas meslas yra melas, kuriuo pati bandai save itikinti,-pokalbis pamzu tapo gilesnis, atviresnis, nors abu tai dare uzsiminedami pasaline ir akivaizdziai abiems kur kas malonesne veikla. –Renkiesi saugu, pavirsutiniska… nuobodu gyvenima, nors is tiesu geidi rizikos, pavojaus, adrenalino,-ji pagaliau liovesi save tvardziusi ir tai jo veide issauke savimyliska, pasitenkinimo grimasa. Dievazi, dar niekada nesijaute toks sujaudintas orgazma patiriancios moters. Garsai kuriuos ji skleide, kaip issiriesdavo jos stuburas tiesiog vare is proto.
Jo antakiai igavo kitoniska linki. Negalejo atsakyti i jos zodzius, nes is dalies, nebuvo tikras ar ji teisi. Taip, juos junge tik seksas, taciau Thor’as butu melaves sau paciam jei nepripazintu, kad ji tiesiog uzvalde jo mintis jau nuo pirmos judvieju pazinties akimirkos. Leido jai pasisalinti, taciau anaitol nesuteike privatumo. Klausesi ne tik jos, bet ir kitame laido gale buvusio asmens. Siaubingai jautri klausa, kai jis to noredavo, galejo uzfiksuoti ir menkiausia ‘’krapst’’.
-Heh,-kreivai syptelejo. Smaiksti merginos replika akivaizdziai dave ‘’zalia sviesa’’ tolimesniems jo veiksmams, mat nieko nelaukes sviesiaplaukis prisiartino aistringam, siek tiek padrikam buciniui. Sueme jos telefona isplesdamas si jai is ranku bei atsainiai numete sonan. Visa laime, kad kritima sugere ten buvusi sofa isgelbedama trapu iPhone ekrana nuo suduzimo. Telefono likimas vyrui buvo ne motais mat sveisdamas ji salin jis ne nesiteike dirsteleti atgalios, kad isitikinti pastarojo kritimo trajektorijos saugumu. Aistra buvo niekur nedingusi. Net ir uzsiteses telefoninis pokalbis nesugadino lig tol tvyrojusios nuotaikos. Jis jos trosko tik dar labiau. Sunere pirstus i tamsius jos plaukus, savininkiskai, reikliai prisitraukdamas ja arciau. Jos nugara atsireme i palange, taciau jis, neleisdamas jai ant jos atsisesti, suciupo jos sedmenis priversdamas ji apsivyti kojomis. Dar keletas sekundziu ir jiedu atsidure miegamajame. Svystelejo ja ant lovos bei atsitrauke, taciau tik tam, kad uzdarytu duris ko pasekoje miegamasis paskendo aklinoje tamsoje. Nukabines ant vidines miegamojo duru rankenos kabojusi sekso zaidimams skirta botaga jis sugrizo prie lovos. Letai perbrauke jo per moters koja naudodamsis proga, kad priesingai nei ji, tamsoje jis mate kuo puikiausiai. Ji aiktelejo saltai dirbtinei odai susilietus su siltu josios kunu. Inicijavo dar viena bucini, taciau si syk glamones neuzsitese. Apsuko ja keturpescia bei be jokio perspejimo, taciau nestipriai sudave botagu per riesta jos sedimaja. Vel i ja iejo inicijuodamas sueiti, kuri buvo neisvengiama sios nakties kulminacija. Ji priklause jam. Jis priklause jai. Viska tamsa bei tyla, kurioje skendejo jo butas suteike viskam kur kas daugiau intymumo. –Pasilik,-puikiai zinodamas, kad noredama issaugoti savaji alibi nakvoti cia nebegali, jis to nepaise. Nebuvo suinteresuotas jos santykiu issaugojimu, priesingai, samoningai ar ne, megino juos sabotazinti ir to neslepe. Pasieke orgazma panasiu metu kaip ir ji, ko pasekoje, kaip ir iprasta is kart nuo jos nulipo, sukrisdamas salimais, taciau nerodydamas noro ir toliau glebesciuotis. Bandydamas atgauti kvapa trumpam uzsimerke. Kruptelejo pajutes jos galva nugulant sau ant krutines. Jos kojos apsivijo jo. Jos svelnumas ji glumino, taciau tuo paciu buvo nepaprastai malonus jausmas. Abu tylejo, taciau tyla nebuvo nejauki, priesingai, veike kazkaip… raminanciai. Girdejo tik neritminga savo ir jos kvepavimus. Vienos rankos pirstais nubrauke jai ant veido uzkritusius plaukus. Ji uzsimerke, tarytum toks gestas jai butu patikes. Jo pirstai, tarsi eksperimentuodami nugule ties jos plauku saknimis. Letai slysdamas lengvai garbanota jos galva jis pastebejo blausia, palaiminga jos sypsena ko pasekoje nusisypsojo ir pats. Tai buvo nauja. Jam neistirta teritorija.

OH LOVE, I MISS YOU EVERY SINGLE DAY WHEN I SEE YOU ON THOSE STREETS ft. Thor Geminus (theme)
Viena akimirka, vienas netinkamas ir netinkamu metu pavartotas žodis, vieną situaciją gali paversti visiškai kita. Būtent taip ir nutiko tuomet, kuomet negalėdama pasirinkti tinkamus žodžius, kurie galėtu prigretinti Thor‘ą prie tamsiaplaukės nemirtingosios vikanės, ji leido sau pasakyti „saldų melą“. Tokį, kuriame galima rasti ir dalį tiesos, ir dali nepiktybinės apgavystės. Tiesa buvo paslėpta tame, kad būtent šia akimirka, tiek savo kūnu, tiek mintimis Rivas priklausė tik vienam vyrui, kuris išdavikiškai žvelgė į ją savo šviesiai mėlynomis, kiaurai veriančiomis ir erotines mintis sukeliančiomis, akimis. Melas, slėpėsi giliau, nei kad buvo galima šį pastebėti paviršiniuose jo pavidalo sluoksniuose. Iš tiesų, Liviana nepriklausė ne vienam vyrui: nei Thor‘ui, nei ją nuoširdžiai mylinčiam Asmodeus, ji nepriklausė net sau pačiai. Daugiau nei du tūkstantmečius gyvenanti gražuolė, norėdama tai pripažinti ar ne, tačiau amžinai priklausė nuo nemirtingosios „vilkatų dievo“ sielos. Surišusi savo gyvenimą su minėto monstro nemirtingumu, šio tamsa, ji net neįsivaizdavo to, kad gyvenimas taps beribe, nesibaigiančia kova su tamsa ir chaosu. Galu gale, net dabar, kuomet ji atsitraukė nuo savo egzistencinės užduoties, paskęsdama nuodėmingo malonumo liūne, ji vis dar buvo tikra esti Geminus nėra tik istorijos dalis, išplėštas gyvenimo knygos lapas, kuris ne vien kad buvo paslėptas, tačiau ir negrįžtamai sunaikintas. Visiškai netikėtai Sevastianos pirmagimės gyvenime pasirodęs šviesiaplaukis sumaišė visas nusistovėjusias taisyklės vikanės gyvenime. Nedėdamas per daug pastangų jis „užverbavo“ Livianos mintis, neleisdamas jai liautis galvoti apie save: žaismingai kandžiojamas jo lūpas, beprotiškai svaiginantį kūno skonį ir kvapą, bei tą neapsakomai dievišką pilnumo jausmą, kurį jis suteikia, kuomet užpildo ją iš vidaus savimi, kaip išsilieja, kaip suspaudžia ir visiškai nevaržo savęs, primetant apsimestinį „gėdos“ jausmą. Ji nebuvo pajėgi pamiršti vilkatą, išbraukti jį iš savo gyvenimo ar apsimesti kad vienos nakties nuotykis ir yra geras tuo, kad yra tik vienkartinis dalykas. Jis negalėjo, o ir tiesą pasakius nedegė noru suteikti tamsiaplaukei tai, ko jai iš tiesų reikėjo: saugaus prieglobsčio, įsipareigojimo ir tos pačios meilės, kurios Liviana iš tiesų niekada ir nebuvo patyrusi. Paradoksalu tik tai, kad tokios nerašytos taisyklės Rivas tiko. Tiko bet kas, kas tik būtu leidę bent akimirkai atsiduoti beprotybei kartu su juo, pamirštant apie tai, koks iš tiesų bjaurus ir visiškai neteisingai negailestingas yra visas mus supantis pasaulis. Net tas nelemtas faktas, esti Liviana buvo išduota  kiekvieno vyro savo gyvenime (ne fiziškai, kiek labiau emociškai: Livianos žiniomis, Sevastianos išdavė jas su Marcia, atiduodamas mergaites į Horatius rankas; pirmasis vyras, tamsiaplaukei net nežinant, užsigeidė jos tam, kad būtu tęsiamas paveldas, Chariton‘as nors ir išlaisvino ją nuo pirmojo vyro nemalonės, padarė kur kas daugiau pikto, nei kad suteikė gero. Buvo ir dar keli, tačiau istorija per daug nesiskyrė, jei ieškodama „normalumo“ savo egzistavime, ji net nesvarstė, kuomet pasirinko vienintelį vyrą, kuris iš tiesų buvo atsidavęs jai, nors ji atsakomai nebuvo atsidavusi jam), nesustabdė Liv nuo pavojingo, tačiau ekstremaliai sveiką nuovoką atimančio, žaidimo. Nepriklausomai nuo to, kad Geminus susierzinimas dėl Livianos ištartos frazės buvo matomas plika akimi, tai neprivertė jos pasitraukti, anaiptol, josios šiltos ir moteriškai švelnios plaštakos tebesiglaudė prie nemirtingo vyro kaklo, nykščiais lytėdamos tą ryškią jam priklausančio žandikaulio liniją. Vienintelis dalykas, kuris pakito, ir tai tik akimirkai, buvo josios žvilgsnio nusileidimas. Atrodytu, kad moteris liko sugėdinta jo nepasitikėjimo. Tai trūko labai trumpai, mat tamsiai rudos spalvos josios akutės labai greitai vėl susirado jo veido trajektoriją, ir šį kartą su įtikinamai tvirta veido išraiška, pakartojo prieš tai vyrą sugluminusį, ir perklausti privertusį žodį. – Tavo. – Įžūlus šviesiaplaukio šypsnis liko pertrauktas nelabai tvarkingo, tačiau visapusiškai kūniška aistra perpildyto bučinio. Tiesa tame, kad kartais žodžiai pasako kur kas mažiau, nei kad tai padaro kūno kalba. Tačiau, ne kiekvienas žmogiškas individas sugeba perskaityti šios signalus teisingai. <...>


AND YOU KNOW... I'M NOT STUPID BUT I'M AFRAID SOMEHOW OF YOU OF ME OF US. ft. Thor Geminus (theme)
<...> Savigarba galbūt ir buvo užgauta, tačiau moteris gyvendama šitiek laiko, išmoko į kai kurias smulkmenas nekreipti dėmesio, nemanydama esti tai yra verta laiko gaišimo. Tuo labiau, atsižvelgiant į tai kad Thor‘as nebuvo iš tų „vyriškosios lyties atstovų“, kurie dėl ne visai saldžiai išreikštos frazės imtu ir pradėtu klupčioti ant kelių, bandant išprašyti atleidimo. Dievaži, tokie individai yra didžiausia pasaulių gėda, jokios savigarbos, jokios savivertės, jokio vyriškumo. Jie nesiryžo diskutuoti apie tai, kaip turėtu dulkintis toliau: saugiai, ar ne. Liviana nesistengė keisti savosios nuomonės, nesistengė ir specialiai imti menkinti Thor‘ą, esti su šiuo nėra galima malonumo viršunės pasiekti be apsauginių latekso gaubtuvų. Viską perleido akimirkos sprendimams, kurie dažniausiai nebuvo netgi priimami, mat neatrodė aktualūs. Trumpos užuominos apie prieš kurį laiką jo namuose rastus moteriškus apatinius, žinoma atsiliepė nusiteikimui, tačiau Rivas nuomone nebuvo verti didelio diskutavimo. Nebuvo malonu pripažinti kad vilkatas ne vien kad nesusireikšmina dėl to, tačiau netgi nesistengia paaiškinti kam ši aprangos detalė priklauso. Iš vienos pusės, jis nebuvo skolingas pasiteisinimo Livianai, tačiau iš kitos pusės, tai vargu ar suteikė malonius jutiminius uraganus jai, žinant esti ji ne vienintelė. Jis prabilo, kaip tik tuo metu, kuomet tamsiaplaukė nusuko akis priešinga jam linkme, žvilgsnį sudurdama su durimis. Kartais gestai, yra atliekami visiškai nevalingai, atskleidžia informaciją, kurią asmuo stengiasi pasąmoningai paslėpti, arba tiesiog nepasakyti. Lengva pasakyti „tau nėra dėl ko pavydėti“, tačiau sunku tai padaryti, kuomet visas kūnas kone užverda vien nuo minties, kad tuo metu, kai tavęs nėra šalia, jo patalus šildo kokia nors papinga blondinė su prilipintomis blakstienomis, kurios uždengia net „žuvėdros sparno“ antakius. Kai tu negali liautis apie jį galvoti, negali priversti save nustoti norėti dar vieno susitikimo su juo. Ir visgi, suvokimas kad esi viena iš daugelio, vertė Livianos savigarbai ant stalo išmesti užlaikytas kortas. Padaryti sprendimus, kurie galbūt nedžiugino jos pačios, bet buvo būtini tam, kad šio romano nesuasmeninti. Ir net jei ji galėtu pameluoti Asmodeus, neva darbais buvo užkrauta iki paryčių, ar paskutinę akimirką gavo išvykti su darbdaviu į verslo kelionę, ji kategoriškai neleido sau daugiau pasilikti Geminus namuose per naktį. Pasukdama savo tamsių akių žvilgsnį atgal į vilkatą, Rivas vos pastebimai papurtė galvą. Jos lūpos akivaizdžiai subangavo, prasiskleisdamos būsimai kalbai.
– Rimtai? Turėčiau į tave žiūrėti kaip į perdėm saldų desertą, kurio nori tik sau, bet geriau pagalvojus, galėtum perleisti priešui, nes tai gali sugadinti figūrą? Aš neperžengsiu šios ribos daugiau, gali būti dėl to tikras, Thor‘ai.
Tamsiaplaukės vikanės veide subolavo blanki šypsena, kaip tik tuo metu, kuomet Geminus mintimis nutolo kažkur svetur. Tas nemalonus jausmas tetrūko akimirką, kuomet viskas ir vėl sugrįžo į savas vėžes.  „Pašalinės veiklos“ užimtumas, nors ir trukdė pokalbiui, tačiau buvo neapsakomai malonus. Jausdamasi taip, tarytum būtu atviras nervas, kuris yra pastoviai dirginimas, tamsiaplaukė tiesiogine to žodžio prasme „lydėsi“ tarp Geminus rankų. Nežinia, ar jis neskubino įsiskverbimo norėdamas įsitikinti tuo, kiek toli tai gali nueiti, ar tam buvo kitos priežastys. Tačiau moteris akivaizdžiai buvo labai arti orgazmo, mat visas jos kūnas skleidė malonias vibracijas, kurios buvo lydimos lytišką susijaudinimą apibrėžiančiomis dejonėmis, bei vis stringančiu, apsunkintu kvėpavimu. Kažkuriuo metu, Liviana labai stipriai išlenkė savo nugarą, kone sudurdama savo visiškai sudrėkusius išorinius lyties organus su priklausančiais Thor‘ui. Jis matė ir jautė tai, kaip stipriai veikė jos kūną, kaip kiekvienas šiurkščiai švelnus prisilietimas veda ją iš proto. Dar šiek tiek, ir Liviana savo murkiančiu, svetimą akcentą turinčiu balsu būtu pradėjusi murkti kad daugiau taip nebe gali, nebe gali ir toliau taip sėkmingai būti seksualiai kankinama, kai viskas ko trokšta, tai vidumi pajausti jo didžiulį, stambų, pavydėtinos formos falą. Trokšta tos beprotiškos, agresyviai geidulingos trinties, kokią gali suteikti tik jis, tais veiksmais ir intensyvumu, kuriuo pavergė jos kūną.
– Užsičiaupk, prašau nekalbėk apie jį dabar... – Vis dar suvaržytos jos rankos įsitempė dar stipriau, pirštais susirasdamos juodos spalvos patalus, į kuriuos visai netrūkus suleido nagus. Liepiamai maldaujantis jos balso tonas užpildė aplinką, nepriklausomai nuo to kad pokalbiui taip siaubingai „maišė“ aimanos, kurios atrodytu nebūtu sulaikytos net tuomet, jei jis būtu delnu pridengęs jai burną, bei tokiu būdu dar stipriau išreiškęs savo dominavimą. O taip, jis visapusiškai dominavo, ir ji neprieštaravo „nuolankiosios“ vaidmeniui, kurį jis jai nebyliai paskyrė. Visgi, panašu kad vyro ketinimai nebuvo nukreipti tik į dėmesingumą moters kūnui, jis palaikė pokalbį, kuris tokiomis aplinkybėmis gal ir nebuvo labai akivaizdžiai gilus, bei atviras. Tačiau iš esmės leido partneriams ne vien mėgautis vienas kitu, bet ir bent iš dalies pažinti. – Aš ne. Mmmh, aakh.
Pasistengė prabilti, tačiau viskas kas išsiveržė iš tamsiaplaukės burnos, tebuvo dar viena banga prie orgazmo vedančių aimanų. Daugiau nebe galėjo savęs tvardyti, nebe galėjo daugiau stabdyti tos neapsakomai malonios seksualinės iškrovos bangos, kuri pavergė vikanę, vyrui netgi neinicijavus intymiausios dalies. Be jokios abejonės, tai yra didžiausias komplimentas vyrui, kokį tik gali šiam suteikti moteris. Stiprus orgazmas, be sueities, be lytinių organų dirginimo, glostymo ir trynimo – yra retas, bet tuo pačiu ir magiškas reiškinys. Dar prieš tai, kai akimirką sugadino Livianos telefono skambinimo melodija, ji sugebėjo ištraukti vieną iš savo riešų, iš Geminus gniaužtų, bei paskatino jo veido atsidūrimą lygiagrečiai savajam. Nenorėjo kalbėti iš karto, tiesą pasakius, negebėjo dar netgi suvaldyti savo kūno raumenyno nevalingų traukulių, bei sutrikusio kvėpavimo. Tačiau nesusilaikė nuo troškimo dar kartą sujungti savo lūpas su priklausančiomis jam. Inicijuodama dar vieną, šlapią ir nevisai tvarkingą bučinį, ji akivaizdžiai mėgavosi jo skoniu, netgi barzdele, kuri nuo kontakto su jos smakru, suteikė šiam kiek rausvą atspalvį. Nutraukė bučinį taip pat pirma, nors ir neatitraukė veido per toli.
– Aš neapsimetinėju, Thor‘ai. Aš tikrai pavargau nuo pastovios kovos su tavo tėvu. Blogiausia kad žinau kad tai niekada nesibaigs, ir kol ta tamsa, kuria jis vadina savo „siela“ egzistuos, aš būsiu vieninteliu asmeniu, galinčiu jį pristabdyti. Tai užburtas, prakeiktas ratas, iš kurio negaliu ištrūkti. O Asmodeus. Jis... – Liežuviu perbraukusi per savo lūpas, tamsiaplaukė dar kartą įsistebėjo į šviesiai mėlynas ją iš proto vedančio vyro, akis. Nebaigė kalbos, galbūt todėl, kad nejautė esti yra sąžininga kalbėti apie jai iš tikro atsidavusį asmenį prie to, kurį norėtu pasirinkti ji pati, nors akivaizdžiai supranta kad to niekada nebus. Bandydama šią atvirumo akimirką „sugadinti“, arba paprasčiau kalbant nueiti nuo pokalbio, ji gana greitai veide pademonstravo savo natūraliai žavingą šypseną. Vaidindama, ji šiek tiek suraukė nosį.
– Jei visą tai yra mėšlas, kaip tvirtini. Negundyk manęs pradėti ieškoti to asmens, su kuriuo gyvenimas bus stabilus, kuriuo galėsiu pasitikėti, galbūt netgi iš tikro mylėsiu jį. Su kuriuo gyvenimas nebus nuobodus, nes jis suteiks man taip trokštamos rizikos, adrenalino ir šiek tiek sveiko pavojaus. Galiu per daug pasinerti į paieškas to, kas neegzistuoja.


<...> Nebent, žinoma toks asmuo jau egzistuoja? Telefoniniam pokalbiui pasibaigus, Liviana priešais Thor‘ą stovėjo visiškai nuoga, lygiai taip pat atrodė ir jis, prieš ją. Tamsios moters akys lėtai susijungė su jo kontrastiškai josios, šviesiomis. Palengva žvilgsnis ėmė slysti žemyn, per geidžiamo vyro veidą, ilgesniam laikui sustodamos ties jo lūpomis. Te spėjo vos vos prisikasti savo apatinę lūpą, kuomet ištiesta jo ranka atsidūrė jos pakaušio plaukuose, pritraukdama visą moters kūną arčiau. Lūpos ir vėl susijungė, paskleisdamos šilumą, geismingą aistrą, bei niekur nedingusią seksualinę nuotaiką. Vien nuo šio mažyčio kontakto, visas Rivas kūnas maloniai įsitempė, ir kai vyras savo fasadine dalimi ėmė ją „remti į kampą“, nugarine savo kūno dalimi ji atsirėmė į vos užuolaidomis pridengtą langą. Stimuliuojančiai traukiantis jo burnos skonis paskatino ją murkiančiai sudejuoti. Jis atėmė iš jos mobilų telefoną, šį numesdamas sau per galvą, net neįsitikindamas tuo, kur aparatas nukris. Ir kaip ne keista, Livianai tai taip pat buvo ne motais, nepriklausomai nuo to, kad netektu jau antros susisiekimo priemonės, per trumpą laiko tarpą. Ant sofos pamušalo nukritęs „Iphone“, paskatino ten pat gulėjusią Luna pakelti galvą. Ji pakankamai greitai žvilgsniu susirado savo šeimininką, bei šio nakties partnerę. Juokinga, tačiau kalytė dusliai atsikvėpė, kuomet vėl atguldama atgal į vietą, savo stambiomis letenomis prisidengė akis. Atrodytu, kad ta akimirka, Rivas buvo pasiruošusi užsėsti palangę, tačiau Thor‘o rankos stipriai suėmusios jos sėdmenys, pakylėjo tamsiaplaukę aukštyn. Josios ilgos, grakščios kojos iš karto apvijo jo juosmenį, „surakindamos“ jį tvirtai, maloniai. Dar kelios akimirkos, ir jie buvo persikėlę atgal į miegamąjį. Švelniai nukrisdama į šviesiaplaukio lovos patalus, tam tikra prasme „Thor‘o pamotė“, buvo priversta paskęsti tamsoje, kuomet trumpam atsitraukęs vilkatas, uždarė miegamojo duris, nepalikdamas partnerei galimybės matyti aplinką, matyti jį. Girdėjo tai, kad Geminus kažką pasiemė, tačiau visiškai nebuvo tikra tuo, kas tai galėtu būti. Šaltai, dirbtinei botagėlio odai susilietus su Livianos vidinės šlaunies dalimi, paskatino nemirtingąją aikštelėti iš netikėto malonumo. Netrūkus po to, ji pajuto jo švelnias lūpas ant savųjų, nesusilaikiusi, kiek per daug agresyviai sukibo į jas, sutikdama su dėmesingu „liežuvių šokiu“. Jis nesivargino daugiau laiko atiduoti glamonėms, staigiai suimdamas liauną jos kūną, bei pastatydamas keturpesčia. Botagėlis dar kartą palytėjo jos odą, tačiau šį kartą ant sėdmens palikdamas paraudusią žymią. Keista, tačiau tai tik dar labiau sujaudino Rivas. Ji sudejavo, stipriai prikasdama savo apatinės lūpos odelę. Jis pagaliau užpildė partnerę iš vidaus, tokiu būdu priversdamas moterį eiti iš proto dėl kiekvieno sujudimo, kiekvieno prisilietimo, kiekvieno bučinio ir sukandimo. Vienu metu, botagėlis įgavo visiškai kitokią paskirtį. Geminus nebuvo paslapties tame, esti Rivas mėgo šiurkštoką, dominuojantį ir tuo svaiginantį seksą. Mėgo ir lengvą „pridusinimą“, todėl botagėlis tam tikra akimirka buvo tam tikra dalimi suspaustas josios dantimis, o veliau ir apsivijęs apie jos kaklą. Vienos rankos pirštais, Rivas laikėsi už botagėlio, neleisdama jam per stipriai suspausti kaklą, kitos rankos pirštais spaudė paklodę, mat tik tokiu būdu galėjo save sustabdyti nuo žaibiško orgazmo. Jie ir vėl „baigė“ beveik tuo pačiu metu, pakrisdami ant lovos visiškai „išsunkti“, pavargę. Prieš seksualinę kulminaciją ištartas „pasilik“ žodelis, žinoma nebuvo praleistas pro ausis, nors abu puikiai suvokė kad to negali būti. Thor‘as greičiausiai manė kad to priežastis yra Asmodeus, Liviana vis dar nemaloniai priėmė tą faktą, kad bet kuriuo metu čia gali pasirodyti dar viena „nemigos nakties trokštanti kalytė“. Galėdama pasprukti, Liviana pakilo iš lovos, tačiau tik tam, kad šiek tiek praskleisti lango užuolaidas, leidžiant tik menkai šviesai patekti į kambario vidų. Visai netrūkus, ji ir vėl sugrįžo atgal. Pirmiausia palytėdama lūpomis Thor‘o petį, galiausiai prigulė šalia: galvą paguldydama ant jo krūtinės, o viena koją įspausdama tarp priklausančių jam. Nenorėjo kalbėti, nenorėjo išeiti, nors ir puikiai suvokė kad turi tai padaryti ir gana greitai. Jausdama kaip vienos rankos jo plaštaka pirmiausia nuo veido patraukė kelias plaukų sruogas, o vėliau raminančiai ėmė slysti per nuo veiksmo tik vietomis susitaršiusius jos plaukus, nesusilaikė nuo palaimingos šypsenos. Šiek tiek pasuko veidą, dar kartą lūpomis palytėdama atsitiktinę jo krutinės odos vietą. Jos ranka pakankamai greitai atsidūrė ten pat, glostančiai slysdama per raumeningą Thor‘o viršutinę kūno dalį. Nepaisant natūralaus šalto prakaito, pirštų pagalvėlės visai nesunkiai surado pakankamai stambius randus. Tai privertė moterį kiek pakelti galvą, bandant nužvelgti atradimą iš arčiau. Lėtai, atsargiai.
– Maniau kad sužeidimai tau susitraukia... Kodėl šie liko? – Nebuvo tikra, kad vyras nepasistengs išvengti kalbos dar kartą. Buvo pasiruošusi tam, nors ir neketino klausti, gilintis per daug. Manydama kad tam tikra prasme tai gali padėti Thor‘ui atsiverti, jei tik jis nuspręs kad gali, primerkdama akis, ji atsivėrė pati. – Buvau mirusi dvidešimt aštuonis kartus, ir kiekvieną kartą prabusdavau it naujai gimusi, kūnas regeneruodavo, likdavo tik atsiminimai apie skausmą, potyrius. Mano kūnas turi tik vieną, gana bjauriai sugijusį randą, po dešine petimi. Jis geriau, nei bet kuris burtas parodo bet kokias sąsajas su Charitonu. Jis kelia skausmą, jis gali atsiverti, vos tik susiduria su juo pačiu, jo tamsa, arba jo krauju.
Šiek tiek atlošdama galvą, Rivas tamsoje, prie kurios jau bandė priprasti josios akys, pasistengė susirasti Geminus veidą, vien tam, kad galėtu dar kartą paklausti to paties klausimo, tik dabar kiek konkrečiau. – Kodėl šie randai nepradingo?

HE LOVES CONTROL ft. Liana Rivas (theme)
Jo kvėpavimas pastebimai pakito vos tik ilgi, grakštūs moters pirstai palytėjo jo krūtinėje Charitono paliktus randus. Užsimerkė. Įkvėpė oro pro nosį, šį kuriam laikui užlaikydamas plaučiuose. -Tau reikėtu palysti po dušu,-staiga šyptelėjo visapusiškai ignoruodamas merginos klausima bei pademonstruota susidomėjima ties randu. Pakilo staiga, tačiau visai netrukus valiūkiškai prigludo prie tamsiaplaukės krūtinės. Žaismingai dantimis užkabino viena jos speneli. -Juk nenori būti išaiškinta, tiesa?-keista, tačiau puikiai maskavo subjurusia vidinę nuotaika žaismingumu, specialiai traukdamas ja per danti tuo, kas žinojo nukreips jos mintis nuo pries tai gvildenti imtos temos. Atsistumes nuo lovos paviršiaus rankomis it darytu atsispaudima jis patraukė vonios kambario link. Paliko duris atviras nors tiesa pasakius šiuo metu ne tik nesitikėjo, bet ir nenorėjo, jog ji pasektu iš paskos. Dialogas, kurį pradėjo Liana jam tebebuvo didžiulis tabu. Lig šiol šia tema nebuvo atsivėręs niekam. Apie pirma ir paskutinį jo susitikima su biologiniu tėvu težinojo Lili Alvar ir šia paslaptį moteris nusinešė su savimi į kapus.

Flashback:
Njiu Jorkas, 2014-uju balandžio 16-oji.
-Tu... sumautas neišmanėli!-Lili suėmė kruvina Thoro smakra vienos rankos pirstais. Grubiai. Su panieka. -Drisai man nepaklusti!-nepaisant lieso jos sudejimo, smugis i veida buvo stiprus, anaiptol ne mergaitiskas. Jis suklupo. Visapusiskai issekes, kruvinas ir purvinas, iki puses nuogas jo kunas buvo sunkiai suzalotas. Jis nesipriesino, elgesi submisyviai, it prasikaltes vaikas. -Nagi, pasakok!-reiklus jos balsas neatlego. -Buvo verta?-ji syptelejo. Piktai. Paniekinanciai. -Snekek!-jos akys issiplete. Jis ir toliau tylejo. Jo krutineje atsiverusi gili, plestine zaizda stipriai kraujavo. Drebantys jo pirstai nugule ties sirdimi, kuri tebesidauze visai kaip tada kai Charitonas bande ja isplesti. -Snekek!-Lili atrode ituzusi. Jos tipiska “I don’t give a fuck” israiska buvo pradingusi, taciau moters veide neatsispindejo ne kruopelytes nerimo del pries ja klupincio vyro likimo. -Zinai kas laukia isdaviku...-siuos zodzius susnabzdejo su didziule pagieza. Is kart po to, prie jo sparciu zingsniu prisiartino du lig siol sienas ramste vikolakiai.Sueme Thor’a uz parankiu pastate ant koju ir nors elgesi grubiai, vyriskai, kazko akivaizdziai delse. Alvar laiko gaisto akivaizdziai neketino. Pastvere vieno vyro galineje dzinsu kiseneje styrojusi ginkla bei viena po kitos suvare keleta gryno sdabro kulku i Geminus kuna. Soviniai buvo ipatingi tuo, kad pateke i audinius sprogdavo, deformuodavosi bei tokiu budu tapdavo didziule rakstimi juos pasalinti norinciam profesionalui. Ka jau kalbeti apie pati suzeistaji. Thor’as buvo ismestas lauk, paliktas prie galiniu klubo iejimo duru, salimais didziuliu, pramoniniu konteineriu.

***
Pirstais perbrauke per randus. Stovedamas priesais veidrodi jis giliai ikvepe, taciau tuojau pat neigiamai papurte galva. Kad ir kokie monstrai buvo ji sukure individai, jis nesijaute turys teise juos teisti. Thor’as puikiai suvoke nezinantis visos, tikros istorijos. Tam tikra prasme net buvo palaidojes visas viltis kada nors viska is tiesu issiaiskinti. Kam? Kokia prasme vaikytis praeity, kurios jis ne tik kad negalejo pakeisti, bet ir nenorejo tureti nieko bendra? Priestaravo pats sau, mat zingeidus jo budas vel ir vel iveldavo ji i su praeitimi susijusias peripetijas. Kaip ir romanas su Liana. Ji neabejotinai buvo praeities smekla, kurios Thor;o gyvenime neturejo buti. Atrado ja tik todel, kad kiso nosi ten, kur kisti is tiesu neturejo. –Liana?-surauke antakius isgirdes bildesi valgomajame. Luna eme loti, o tai savaime indikavo, kad triuksmadarys yra prasalaitis. Islipo is duso paskubomis ko pasekoje miegamajame pasirode pusnuogis. Rivas veide atsispindejo nerimas, sumisimas. –Kas per velnias…-sumurmejo paskubomis apsivilkdamas trumpikes. Pastvere neuztaisyta ginkla is spinteles prie lovos, taciau praveres duris nustero, sustingo. Pajuto uz nugaros stovincios Lianos kvepavima sau i spranda, taciau neatsisuko.
-O…o!-ant virtuves spinteles sedinti sviesiaplauke, regis, buvo tokia isijautusi i glamones, kuriomis jos kakla apipyle jai tarp koju isispraudes juodukas, kad ne nepajuto i ja susmigusiu dvieju poru akiu. Priesingai nei butu buve galima tiketis, Thor’as nepratruko, nepuole jos koneveikti. Elgesi neiprastai ramiai kas Lianos akyse sia situacija dare tik dar labiau neiprasta. –O… Brianai, cia Thor’as,-mergina buvo akivaizdziai padauginusi. Plati jos sypsena atrode labai nenaturaliai, ypac turint omenyje, kad merginos akys buvo primerktos, tarsi si butu nuo kazko apdujusi. Brian’as nejaukiai suminzikavo. –Mhm,-vien trumpikesmis vilkintis Thor’as praejo pro vyriski per daug jo nesureiksmindamas. –Tu girta…-tai nebuvo klausimas, veikiau teiginys. –Wow!-mergina stryktelejo nuo spinteles regis tik dabar pastebejusi tarp miegamojo ir svetaines likusia Liviana. –Thor’ai, zmogau, nepyk, bet sita paukstyte ne tavo nosiai,-patraukdama ibroli per danti mergina nuzvelge Rivas nuo galvos iki koju. –Tau patinka grupi…-jai nespejus uzbaigti gaslios minties, kantrybes netekes Geminus suciupo ja uz alkunes ir gan grubiai nutempe i miegamaji. –Uzsiciaupk. Issimiegok, o tada pasikalbesim,-uztrenkes miegamojo duris jis pasisuko i salimais stovejusia Liana. –Tau reikia iseiti,-venge akiu kontakto. Paskubomis surinko jos daiktus, ant sofos gulejusi mobiluji, aukstakulnius bei plosciu. Net ir suvokdamas kokia dviprasmiska yra si situacija, net ir zinodamas, kad elgiasi kaip paskutinis stuobrys, siuo metu jis galejo galvoti tik apie kitame kambaryje esancia ir kaip reta nusitasiusia savo seseri. –Atleisk,-tarstelejo gana primigtynai palydedamas ja prie isejimo. Atrode suirzes, issibalansaves. Nesugebejo merginos nuraminti ne viena, tokiai situacijai budinga banalia fraze kaip ‘’as tau paskambinsiu’’, ‘’viska paaiskinsiu telefonu’’, ar ‘’it’s complicated’’. –Sudie, Liv,-ju akys susitiko tik pries uzsiveriant lauko durims. Tos akimirkos uzteko, kad vyras suprastu ‘’nuskandines si laiva’’. Suprato, kad mato ja, greiciausiai, paskutini karta, taciau sia akimirka per daug del to nesisielojo

-Jis zino?-sugrizes i miegmaji rado ji tuscia. Sviesiaplauke skrandzio turiniu dalinosi su unitazu. Tuo isitikinti nepanores vyras liko uz duru. –Jis zino, kad tu nescia?!-Thor’as si klausima istare garsiai mat norejo, kad virtuveje palikes ir is paziuros labai sutrikes vyrukas ji isgirstu. –Ne…-suaimanavo vilkolake, kuri Thoro apmaudui savo isciose nesiojo velionio Santiago vaisiu. –Ji laukiasi? Jus… jus pora?-tamsiaodzio veide pamazu eme atsispindeti ne tik sumisimas, bet ir panika. –Nenusisnekek,-Geminus atrode suerzintas tokio vaikino klausimo. Ne daug kas zinojo apie ji ir sviesiaplauke siejusi ne biologini giminystes rysi Nezinia kodel abu per daug to neafisavo. Galbut todel, kad prisiminti vaikyste nei vienam nebuvo sirdziai mielas uzsiemimas. –Klausyk,-uzsimetes pirmas po ranka pasitaikiusias, Nike logotipu pazymetas treningines kelnes, jis atrode nurimes. –Suprantu kaip viskas dabar atrodo, bet ji nera tokia, kokia ja laikai. Jai dabar tiesiog sunkus… labai sunkus metas. Jos vaiko tevas neseniai mire ir…-atsiduso, taciau nespejes uzbaigti minties sulauke istiestos supratingo vaikino rankos. –Viskas gerai… as paskambinsiu jai rytoj,-vaikis rode akivaizdu nora kuo greiciau is cia pasisalinti. –Ok,-sumurmejo Thor’as. Taip ir nepaspaude jam atkistos galunes. Buvo tikras, kad pasnekovas ne tik neturi jos numerio, bet ir nebepasirodys merginos akiratyje. Pazinojo tokius kaip jis. Pats is dallies tokiu buvo.
***
Flashback ft Mason Lockwood:
Jis pabudo. Atsimerke, taciau kad ir kur jis buvo, anksta, plienine patalpa skendejo aklinoje tamsoje. Apciuope lubas, kurios buvo visai cia pat. Jo kuna ispyle saltas prakaitas. Bande pajudeti, taciau tam neuzteko vietos. Pajuto ant kojos pirsto uzkabinta kvita kas tik patvirtino jo pirmaja prielaida – jis buvo lavonineje. Viename tu numireliams skirtu ‘’stalciu’’. –AAA!-prikimes balsas pamazu igavo jegos kai vyras eme muistytis. –Ei! Isleiskit mane!-panika sukauste krutine, plaucius. Tai ka isgyveno, buvo didziausias kada jo isivaizduotas kosmaras. Masonas nezinojo kas jis. Neprisimine nieko. Pasigirdo moteriskas isgascio issauktas klyksmas. Uzsitrenke durys. Netrukus i patalpa ibego keli vyrai, kurie eme viena po kito atidarineti vadinamuosius stalcius ieskodami NEmirelio.
-O dieve… tai neitiketina!-paciupes stetoskopa vienas vaikinas pridejo ji prie nuo salcio pamelusios Lockwoodo krutines. –Jis… jis… techniskai jis negyvas,-vaikinai suziuro vienas i kita. –Ar zinote kas jus?-praktika atliekantys medikai akivaizdziai improvizavo. Nei vienas ju nebuvo paruosti tokiai situacijai. Masono akyse viskas aptemo. Galva eme suktis ko pasekoje jis suklupo. Kai atsimerke, jam atsistoti padeti megianntis vyras… buvo Sebastianas. –Aaa!-su didziule jega bei akyse liepsnojusiu inirsiu Masonas, o gal veikiau Charitono likuciai, puole nieko deta vyra ciupdamas ji uz gerkles. Akimirksniu sutraiskes jojo trackeja jis anaiptol neatrode atsitokejes. Akimirksniu veida perkreipe siurpi, gresminga, dantis siepianti grimasa. Pakilo ant koju lyg niekur nieko. –Man reikia drabuciu…-sumurmejo lyg sakytu tai pats sau, taciau kartotis nereikejo. Antrasis, visu kunu drebantis laborantas it ungurys issinere is vilketu darbiniu rubu bei atidave juos Lokcwoodui. –Prasau… pr… prasau,-eme trauktis atatupstas, bet Masonas ir vel prarado nuovoka. Paskutiniai Charitono atsiminimai, paskutiniai jo pries mirti regeti vaizdiniai buvo viskas ka siuo metu mate buves mirtingasis. –Katherine!-jo akys issiplete. Atsidures prie aukos vos per sekundes dali suciupo ji uz pecius siekusiu plauku. Truktelejo regis visai nestipriai, bet to uzteko, kad galva atsiskirtu nuo likusio kuno. Liko stoveti kraujo klane. Vienoje rankoje laikydamas negyvo asmens galva. Jis nubudo. Prisikele naujam gyvenimui. Taciau ne jis pats nezinojo kas jis.
***
Theme (https://www.youtube.com/watch?v=nKcKreZJYfI)
-Prisipazinsiu, nesitikejau taves dar kada nors pamatyti,-Geminus buto duris atidariusi Karly atrode ne kaip-isblyskusi veido oda, sulyses, siek tiek i kupra susimetes kunas indikavo apie ne lengva nestumo pradzia, kuria lydejo sunki detoksikacija. –Thor’o nera,-praleisdama Liana ir jos sveti vidun ji atsainiai patrauke atgal prie sofos ant kurios buvo pries tai susirangiusi. Televizoriaus ekrane periodiskai smesteledavo Jack Black fizionomija kas savaime reiske, jog ziurimo filmo zanras buvo ‘’leksta komedija’’. –Jis netrukus gris… Kas jis?-koja pastume kibireli vemimui sonan. Jos paraudusios akys indikavo, jog sioji neseniai verke. Pasigirdo rakinamu duru garsas ir Karly paskubomis pastvere ant kavos staliuko gulejusias jos ir Santiago nuotraukas. Pakiso jas po anklode i kuria buvo isisupusi. –Pas tave atejo sveciu,-sumurmejo taip, tarsi ji ir Geminus pries tai butu apsipyke. –Ka cia veiki?-sviesiaplaukis vyras pirma kreipesi i Liana. Neatrode suirzes ar piktas, viso labo kasdieniskai pirma patrauke virtuven, kur ant stalvirsio pastates pirkiniu krepsi is jo iszvejojo pakeli cigareciu. Paleido jas i Karly puse akivaizdziai ja smerkdamas del silpnos moters valios.
-Kas jis?-zvilgtelejo i Mason'a nenoromis. Nebuvo mates merginos gerus du menesius, taciau kai judvieju zvilgsniai susitiko, kazkas akivaizdziai buvo pasikeite. Jo nuotaika buvo del kazko akivaizdziai subjurusi.