STALAS PRIE BARO:

by **Andrew Diaz** Pen. 09 28, 2012 5:58 pm

Staliukas prie baro.

by **Niklaus Mikaelson** Pen. 09 28, 2012 6:01 pm

Netrūkus po to, kuomet šiame mieste nusileido jo lėktuvas, radęs kažkokius žmones, kurie nugabens jo lagaminus iki pasirinkto viešbučio, pats pasirodo šioje vietoje. Nusiėmęs kažkiek pinigų nuo kortelės, pagaliau užeina į klubo vidų. Nusistebėjęs tuo, kiek daug čia mirguliuoja jauniklių veidų, suraukia antakius, nes akivaizdu kad tokios jo visiškai nedomina. Patraukdamas link baro, pasiprašo kad barmenė prie jo pasilenktu. Tik tuo metu, kuomet merginos plaukai paliečia jo skruostą, pagaliau perklausia:
- Somerhalderis dar nepasirodė? - Kuomet mergina papurto galvą, pats atsakomai neigiamai sukrato savąją. Nesigilindamas į pokalbį apie nieką, parodo kad paduotu butelį alaus, o pats atsisukęs priekiu į susirinkusius žmones, toliau mėgaujasi vaizdais.

by **ATIDUODAMA #26** Antr. 08 06, 2013 4:07 am

Jean užėjo į bara,apžiūrėdama akimis bara. Pamato laisvesne vieta ir ten prisisėdusi pakvečia barmene uzsakydama alaus ir akimis peržvelgusi šia vietovė. Visi linksminasi šoko,Jean kiek suraukia antakius,bet paskui ir vėl nusuka savo žvilgsni į baro pusė.

by **Niklaus Mikaelson** Antr. 08 06, 2013 10:21 am

Turėdamas tikriausiai šeštą jausmą, arba paprasčiausiai būdamas pripratęs kad nuo negyvų asmenų tiesiog dvelkia šalčiu, pastebėdamas kaip čia pasirodė viena iš netipinių žmonių, nukreipia savas akis į tą pusę, kur ši prisėdo. Sukandęs dantis, akis nuleidžia į iš po švarko kišenės kyšančią šautuvo rankeną. Nenorėdamas kad tai būtu pastebėta, patempia savo švarko atlapus į priekį, taip paslėpdamas tai, ko nenori kad pastebėtu kiti. Kuomet su kreiva šypsena atsisuka į Ravenswood, perklausia: - Alus? Negi šiais laikais, tokios žavios moterys kaip tu, neranda nieko gardesnio vakaro eigai palengvinti?

by **ATIDUODAMA #26** Antr. 08 06, 2013 1:50 pm

Nekreipdama į čia besilinksminančius žmonės dėmesio,ir tiesiog laukdama savo uzsakymo,iš pradžiu net neišgirdo,kad į ją kažkas kreipesi net neatsisukdama į vaikino pusė pasako:
Įdomų ,bet ką jūs turėjot omeni.Pasako kiek pasisukdama į vaikino pusė ir nusijokusi paeme į ranka alaus buteli išgerdama.

by **Niklaus Mikaelson** Antr. 08 06, 2013 2:29 pm

Šiuo metu veide vis dar išlaikydamas labai neutralią miną, pasisako:
- Turėjau omeny, kad dailios išvaizdos moteris neturėtu gerti skiestą marmalą, kuris čia parduodamas.
Rodomuoju pirštu nurodo tą pusę, kur randasi apkalbamas butelis. Tačiau čia pat nustodamas peikti jos skonį, pagaliau prisistato: - Oliveris. O tu spėju mieste nauja? - Vis dar gestikuliuodamas ranka, nurodo šią aplinką: - Sprendžiu iš to, kad ankščiau čia nebuvau tavęs matęs. Nors aš čia lankausi beveik kasdien.

by **ATIDUODAMA #26** Antr. 08 06, 2013 3:15 pm

Pastatydama buteli ant stalo.Veide išlaikydama šaltakraujiška ir ironiška šypsena,pasisukdama dar karta į jį pasako:
Nu,gal jūs iš dalies ir teisus skonis ne pats geriausias,bet nieko geresnio čia nesimato.
Jean atsako jinai pasakydama savo varda.Ir padarydama dar kelis gurkšnius,pastato buteli ir pasako
Jo neseniai parvažiavau į jūsu miesteli, bet matau, kad nieko įdomaus čia nenusimato.

by **Niklaus Mikaelson** Antr. 08 06, 2013 4:27 pm

Klausydamas merginos kalbos, specialiai žvilgsniu perbėga per visą aplinką įvertindamas tai ką mato:
- Gal tu ir teisi, čia nieko geriau rasti nėra įmanoma. - Kuomet pakelia ranką, atsikrenkščia sau į kumštį.
- Žinai, mano bute yra didelis gėrimų pasirinkimas. Nepagalvok kad žadu tave suvedžioti, tai viso labo pasiūlymas. Tarkim, tai būtu pasveikinimas atvykus į šį miestą, kuris patikėk manimi, yra labai spalvingas.
Veide pasistengęs ištempti neutralią šypseną, pratęsia kalbą: - Bet kokiu atveju, čia sėdėdama nuobodžiausi.

by **ATIDUODAMA #26** Antr. 08 06, 2013 5:31 pm

Kiek uzsimastydama savo mintyse,dar išgerusi pora gurksniu ir pažvelgusi į vaikino pusė pasako:
Nu gal tu ir teisus,kompanija čia ne pati geriausia,kaip matau nieko geresnio čia ir nebuna.Bet tavo pasiulimas gana vyliojantis,galvoju galim ir išgerti po taurele kita negu sėdeti čia ir spoksoti į šitus veltui linksminančius žmogeliukus.
Iš savo kuprines išsitraukiusi keleta doleriu kupuriu pameta barmenei ir paskui kiek veide išlaikydama šypsena pasako:
Nu tai,ka traukėm.Pratesime mūsų pokalbi ramesnėje aplinkoje.

by **Niklaus Mikaelson** Št. 08 10, 2013 3:40 am

Stebėdamas merginos miną, kuomet ši nupasakoja tai ką mato aplinkui, neketindamas prieštarauti, viso labo teigiamai linkteli galva, tokiu būdu išreikšdamas savo pritarimą jos žodžiams. O kadangi asmuo kurio jis ieškojo taip ir nesugebėjo pasirodyti, iš kart atsistodamas, pasisako: - Pamatysi, šis miestas sugebės tave nustebinti, tačiau neaišku iš kokios pusės, geros ar blogos, bet tikrai sugebės. - Šyptelėdamas, nusprendžia daugiau nebe tęsti pokalbio čia, todėl išsiveda mergina link savo namų, kaip ir buvo žadėjęs.

by **Andrea Argent** Sk. 11 03, 2013 9:56 am

{Kuomet po jos sugrįžimo į gyvenimą praeina kelios dienos, per tą laiką neaišku kur slapstydamasi, leidžia sau apgalvoti viską ką pastaruoju metu jai teko patirti. Atsimindama kiekvieną paskutinio pokalbio su sau artimu vaikinu detalę, kurios ją privertė susimąstyti kad jai teko būti apsuptai melo, padarydama savas išvadas, pagaliau pasirodo viešumoje (tiesa, kadangi yra nepatyrusi, kartas nuo karto palikdavo įvairius pėdsakus, kitaip sakant nesistengdavo sunaikinti ar kaip nors kitaip paslėpti savo aukų kūnus). Kuomet saulės spinduliai jau nebespigina ir užverda naktinis gyvenimas, drąsiai žengia žingsnius vedančius į tą vietą, kur atrodo ne taip ir seniai ji praleisdavo labai daug laiko. Nužvelgdama aplinką, besilinksminančius bei girtus žmonių veidus, saviškiame leidžia pasirodyti akivaizdžiai kupinai dviprasmiškumo šypsenai. Nesirūpindama per daug, kad kas nors gali ją pastebėti, pasiekia barą bei atsisėdusi ant aukštosios kėdės, grakščiai atsisuka į naują barmenę. Kritiškai ją nužvelgusi, rankos mostu pasikviečia ją prieiti} - Butelį tekilos, geriausios kurios turite ir.... - {Įsistebėdama į naujokės akis, pratęsia} - tu vaišini. Šiandien aš švenčiu. - {Faktas, kad sulaukusi pritarimo, nusišypso, bei gracingai sukeldama koją ant kojos, pasisuka į judančių žmonių būrį. Išsitraukdama iš rankinės naują telefoną, surenka seną numerį bei prisideda aparatą prie ausies, kuomet sulaukia arba sujungimo arba balso pašto, taria} - Tik nesugalvok padėti ragelio, tai nėra pokštas. - {Leidusi veide dar kartą pasirodyti kampino pobūdžio šypsenai, pratęsia} - Noriu tave pamatyti, o tada viską paaiškinsiu. Manau, žinai kur gali mane rasti. - {Tuo nutraukusi pokalbį, prisitraukia arčiau savęs gautą gėrimą, bei stiklinę, kurią netrukus pripildo bei pasivaišina alkoholiu. Galiausiai vėl atsisukdama į žmones pabando įšsirinkti kokį vieną, kuris jai bent kažkiek patiktų, aišku nepamiršta ir toliau "skandintis" alokoholyje bei laukdama pasimėgauti dėmesiu ir tiesiog gerai praleisti laiką}

by **Arabella Petrova** Št. 11 09, 2013 1:36 pm

*Tikriausiai kad tą akimirką, kuomet jos telefonas pranešė apie gautą balso žinutę, ji mažiausiai galėjo tikėtis balso iš kito pasaulio. Greičiausiai tuo metu, būdama užsiėmusi kažkokiais, tik jai pačiai žinomais reikalais, be jokio dėmesio atkreipimo į nežinomą numerį, paspaudė "perklausos" mygtuką. Tą akimirką, kuomet išgirdo merginos balso, sustingo. Buvo sudėtinga suprasti, ar tai kieno nors labai žiaurus pokštas, ar tai tikrai reiškė kad ji kartu su kitais palaidojo merginą, kuri buvo virsmo stadijoje. Iš dalies baimindamasi susidurti su pirmu faktu, galiausiai nusprendė kad verta pasirodyti ten, kur manė kad bus Carrington. Greitai susiruošusi, pasinaudoja tuo, kad šiuo metu yra vakaras, bei pasirodo šioje vietoje. Kuomet užėjus į patalpos vidų, jos akys akimirksniu užfiksuoja reikiamą asmenį, neigiamai supurčiusi galvą, viso labo su didžiuliu palengvėjimu atsikvepia. Drąsiai žengdama link jos pasirinkto staliuko, pasiekusi, pasigauna ją už rankos, ir patempusi į save, tvirtai apkabina, kol kas nieko daugiau ir nepasakydama*

by **Andrea Argent** Št. 11 09, 2013 2:30 pm

{Akivaizdu, kad neleisdama laiko šiaip sau sėdėdama, stengėsi išnaudoti galimybę kuo geriau "paminėti" savo naujo, kitokio gyvenimo pradžią. Kuomet pajunta, moterišką ranką sau ant riešo, o paskui yra staigiai apsukama ir apdovanojama apkabinimu, stebėdama vaizdą kuris dabar jai atsiveria leidžia veide pasirodyti jai jau įprastai šypsenai, iš kurios tikrai ne visi gali pasakyti kaip neigiamai ar kaip teigiamai ji priima situaciją būtent šiuo metu. Galiausiai palaipsniui sukrovusi savo rankas merginai ant nugaros neveidmainiaudama įtvirtina apkabinimą}
- Man taip pat smagu matyti artimą veidą, drauge. Ypatingai po to, kai buvau palaidota ir vėl netikėtai prasikasiau kelią į gyvenimą. Tik šį kartą jau kitokį, patobulintą. - {Visiškai neatskleisdama to, ką ji išgyveno per šias dienas, per patį virsmą su kuriuo jai niekas nepadėjo susitaikyti ar jo iškęsti, tiesiog neleidžia šypsenai taip greitai išnykti, atsitraukia nuo merginos, bei paimdama į rankas tekilos butelį, atkiša jį geriausiai draugei}
- O koks tikslas amžinai gyventi, jei negali amžinybės malonumais dalintis su draugais... - {Demonstratyviai sujudindama pečius, bei tuo pačiu sužaidusi antakiais, pratęsia} - Tad, šiandien mes švenčiam mano naują gyvenimą. - {Gracingu rankos judesiu sujudina butelį, taip paragindama Pierce pasivaišinti jame esančius svaigiuoju gėrimu}

by **Jules McManus** Št. 10 11, 2014 5:11 am

Nuspręsdama vieną iš savo vakarų praleisti tokioje aplinkoje, kur svarbiausia užduotis buvo kaip galima audringiau iškrauti susikaupusias emocijas. Tranki muzika, prastas apšvietimas, leido jai likti kaip galima labiau nepastebimai. Ir nors kelis kartus buvo prie jos prisėdę nuo alkoholio apgirtę vyrukai, ši kaip mat leisdavo jiems suprasti kad nieko nebus. Užsisakiusi tauraus gėrimo taurę, Nicole nesiskubino šios ištuštinti, todėl kažkuriuo metu, taurėję buvę keli ledukai galutinai ištirpo. Pritraukdama taurę prie savo lūpų, ji akivaizdžiai buvo apie kažką susimasčiusi, todėl, lemtinga akimirka, visiškai neteko budrumo, atsisakydama reaguoti į tai kas vyko jai už nugaros šokių aikštelėje.

by **Arabella Petrova** Št. 10 11, 2014 8:12 am

*Vakaras, kuomet Katherine Pierce-Lockwood apleido savo teisėto vyro namus, buvo švelniai tariant įtemptas. Ji iki pat paskutinės akimirkos negalėjo patikėti tuo, kad buvo pavadinta "emociniu trukdžiu" siekiant išgelbėti jos pačios dukters gyvybę, negana to, buvo bandoma priversti vampyrę pasilikti globoti tiesioginės išdavystės objekto, kuris tuo metu laukėsi vaiko. Akimirka, kuomet moteris pasiekė telefono automatą, ji kaip mat susiskambino su asmeniu, kuriuo besąlygiškai gali pasitikėti, ir susitarusi veikti savo nuožiūra, dar prieš šiam klubui atveriant duris svečiams, pasirodė viduje. Įtikinti kad visi asmenys, kurie palaipsniui susirinko klube, nekreiptu dėmesio į tai kas turėjo įvykti, buvo lengva. Po atgimimo, kurį parūpino ilgiausiai gyvenančios raganos kerai, pavertė ją ypatingai stipria. Klube esančios kameros buvo sugadintos, todėl neliko ne vieno įrodymo, kuris galėtu galiausiai nukreipti dėmesį į Pierce-Lockwood. O ir išsiaiškinti vardų sąrašą, kuris prisidėjo prie to, kaip stipriai pasisuko vampyrės gyvenimas, netinkama linkme, buvo lengva. Kelios, jos pusę palaikančios raganos, keli burtai, ir ji buvo čia. Klube taip pat be Katherine buvo keli asmenys, kurie su mielu noru pasirįžo šiai talkinti. Akimirka, kuomet klube pasirodė ryškios išvaizdos raudonplaukė, vampyrės dėmesys buvo nukreiptas tik į jos pusę. Ilgai nesirodydama jos akyse, Pierce-Lockwood kantriai laukė labiausiai tam tinkamos progos. Klubas buvo sausakimšas jaunų žmonių, kurie penktadienio vakarą nusprendė praleisti labiausiai tam tinkamoje vietoje. Triukšmas ir pastoviai mirksintis apšvietimas, buvo kaip tik tinkamas. Kuomet toliau sėdėjusios tamsiaplaukės garbanės veide pasirodė akivaizdžiai kampinis šypsnis, ji grakščiai atsitraukė nuo staliuko, prie kurio buvo prisėdusi. Nesistengdama praeiti skersai visų asmenų, ji suteikė savo kūnui laisvę, kuris labiau nei tinkamai ėmė judėti palei muziką. Ir kuomet ilgi, it grojimui sutverti pirštai buvo suleisti į tvarkingai suskirstytas garbanas, moteris, su plačia šypsena veide, bei nepaliaujamu judėjimu susitiko su vyriškiu, kuris taip pat buvo gavęs tiesioginį leidimą čia būti. Jo pasirodymas daugumai galėjo pasirodyti keistas, mat be stipraus temperamento, kurį turėjo ir Katherine, jų niekas daugiau nesiejo. Linktelėdama galva, moteris palei taktą pajudėjo toliau. Laisvi, šilkiniai marškinėliai kurie krito ant moters viršutinės dalies, atrodė gundančiai, kaip ir odinės kelnės, kurios aptempė jos apatinę dalį, atrodo tik dar labiau paryškindamos kiekvieną, ir taip tobulai atrodančio kūno liniją. Katherine niekuomet nereikėjo dėti labai daug pastangų į tai, kad atrodyti iš koto verčiančiai. O geriausia, kad būtent tuo moteris buvo išmokusi naudotis. Pagaliau ši atsidūrė prie baro stalo, kuomet tvarkingos garbanos staiga sukrito ant vieno šono. Raudonplaukė dar nebuvo pasukusi savo akių į vampyrės pusę, kuomet ši, nuspręsdama nebe tempti gumos, pagaliau prasitarė* - Labas Nicole... - *Su lyg šiais žodžiais, Katherine Pierce-Lockwood prieš tai atsipalaidavęs veidas įgavo rimties, kuomet ši mikliai suėmusi merginą už plaukų, pakankamai stipriai, tačiau ne taip kad palikti raganą be sąmonės, palenkė ją į priekį, priversdama kaktomuša trenktis į baro paviršių* - ...sudie Nicole. - *Veidą perskrodė savimi patenkinta šypsena, kuomet pasklido šviežio kraujo kvapas, tiesiai iš raganos praskeltos kaktos. Visgi, neskubėdama iš karto imtis kokių nors veiksmų, leido moteriai apsvarstyti galimybę, ar demaskuoti save ir smogti atgal, ar protingai pasistengti pasprukti toliau. Šis susidūrimo planas buvo ant tiek gerai suplanuotas, kad norėjo to ragana ar ne, ji bet kokiu atveju būtu patekusi į "voratinklį" kurį šiąnakt ištempė Pierce-Lockwood*

by **Jules McManus** Št. 10 11, 2014 11:39 am

Tikėdamasi kad šis vakaras bus kaip niekad ramus, atsižvelgiant į tai kad per pastarąsias kelias dienas buvo išsunkta. Galios, kuriomis teko piktnaudžiauti privertė jos kūną šiek tiek palūžti. Ir dėl to kad ji nebuvo nemirtinga asmenybė, atsigauti reikėjo kažkiek laiko. Gėrimas kuris buvo supiltas į raudonplaukės taurę, palaipsniui tapo beskonis. Ištirpę ledukai galiausiai per daug praskiedė alkoholį, todėl, nesistengdama juo "mėgautis", mergina pastatė taurę toliau nuo savęs, paprasčiausiai pasiduodama grojančiai muzikai, pagal kurią palaipsniui ėmė linguoti. Būtent tai, kad ji jautėsi per daug saugiai, nei negalėjo numanyti to, kad įklimpo į jai paspęstus spąstus. Trumpam sumerkusi akis, ji net nespėjo tinkamai sureaguoti, kuomet vampyrė privertė ją galva trenktis į stalo paviršių. Pastebimai apsvaigusi nuo smūgio, ji buvo stipriai sumerkusi akis, kuomet vos girdimai prasitarė: - Kas per... - Kuomet prieš savo akis pastebėjo moterį, kuri akivaizdžiai buvo žinoma kaip to asmens, kurį ji "kankino" žmona, pabūgusi šio susitikimo, raudonplaukė kaip mat nulipo nuo kėdės, ir pasistengė kaip galima greičiau pasiplauti iš šios vietos.

by **Andrea Argent** Št. 10 11, 2014 2:21 pm

{Vėlus vakaras, kuomet sulaukė Pierce skambučio buvo kaip tik tas vienas iš nedaugelio, kurio ji nebuvo suplanavusi sau, tad turėdama laisvo laiko, nusprendė padėti geriausiai draugei, tuo labiau, kad sugalvotas siužetas jai pasirodė ganėtinai intriguojantis. Pasirinkusi atitinkama aprangą, pabrėžiančią jos proporcingas kūno linijas, pasirodo vietoje. Įsimaišydama į aplinka, sugeba likti nepastebėta tų asmenų, kurie pagal planą neturėtų žinoti apie jos buvima čia. Stebėdama veiksmą iš šalies, nesikiša, kol tam nėra reikalo, tad leidžia sau pasimėgauti vienu iš tauriųjų gėrimų. Kol galiausiai gracingu rankos judesio pastato taurę toliau. Ir vos tik raudonplaukė nulipusi nuo kėdės pasisuko bėgti lauk, tą pačią akimirka susidūrė ne su kuo kitu kaip Andrea Argent, kuri nepriekaištingu gebėjimu judėti greitai, užkirto raganai kelią, neleisdama net krustelėti iš vietos. Veriančiu žvilgsniu žvelgdama raganai tiesiai į akis, vampyrės veide iš karto pasirodo piktdžiugiška šypsena, išduodanti, jog tikėtis geros pabaigos būtų naivu. Negaišdama laiko veltui, staigiu judesiu sugauna raudonplaukę už rankos, bei tokiu pat greičiu įremdama ją į to paties stalo paviršių, laisvąja ranka nepagailėdama jėgų įsmeigia į merginos plaštaką šakutę. Toks poelgis garantavo, jog ragana nespės nei prieš ja, nei prieš Katerina panaudoti galių, galinčių sumaišyti visus planus, mat jaučiamas stiprus skausmas turėtų neleisti susikoncentruoti} – Linksmybės tik prasidėjo, o tu jau bėgi lauk? Nagi, neskubėk taip, mes turime tau naujieną. – {Atitraukdama ranką nuo šakutės, nežymiai palenkia veidą, taip leisdama ant jo užkristi kaštoninio atspalvio plaukų sruogoms, o žalias akis, pakelia į draugės veidą, leisdama suprasti, kad sekantis žingsnis priklauso jai}

by **Arabella Petrova** Št. 10 11, 2014 2:36 pm

*Matyti kaip nepakenčiamas asmuo, kaustomas baimės bėga šalin, yra vienas iš maloniausių vaizdų, kuriuos gali regėti ne pačios švariausios charakteristikos asmuo. Akimirka, kuomet raudonplaukė pakilusi pasistengė žengti bent kelis žingsnius, Katherine Pierce-Lockwood kuo puikiausiai žinojo, kuo viskas pasibaigs. Tamsiaplaukės vampyrės pasirodymas buvo ne vien kad laiku, tačiau ir labiau nei efektyvus. Skausmas, kurį turėjo pajusti ragana, vizualiai švelniai tariant buvo agoniškas. Tačiau staiga abejingu tapusiu, Katherine veide, nebuvo ne vieno lašiuko gailesčio. Ji tiesiog kelias akimirkas mėgavosi tuo, kas buvo priešais akis* - Auch... Tau tikriausiai velniškai skauda. - *Prikandusi savo apatinę lūpą, tuo pačiu metu Pierce-Lockwood, šiurkščiai suėmė raudonplaukės veidą už smakro, bei privertė ją pasisukti į savo pusę. Originaliosios vampyrės veide buvo matomas didžiulis pasitenkinimas, kuomet ši nieko nepratardama dirstelėjo į priešais stovėjusią Andrea. Keista, tačiau šios dvi asmenybės buvo ant tiek "savotiškos", kad kartais buvo sunku suprasti kokiomis taisyklėmis šios vadovavosi gyvendamos. Negailestingumas joms nepatinkantiems asmenims, labiau priminė siaubo filmų sadistų veiksmų planą, nei kad kerštą gėrio labui. Naivu buvo manyti, kad laikas ar aplinkybės sugebės pakeisti šių moterų natūrą* - Kaip manai, gal vertėtu padėti mūsų "draugei"? Man nuoširdžiai, gaila matyti šios kančias... - *Akivaizdus įrodymas to, kad planas vyko kaip per sviestą buvo tai, kad ne vienas klube esantis asmuo niekaip nereagavo į tai, kas vyko prie baro stalo. Net barmenų komanda, prieš kurių akis vyko raudonplaukės egzekucija, nekreipdami dėmesio toliau maišė kokteilius. Raganai buvo sudarytos tokios aplinkybės, kad ji buvo kankinama ne vien fizinio skausmo, bet ir psichologinio spaudimo, kad net kviesdama pagalbos, ji nesulauktu ne vienos sielos reakcijos. Katherine Pierce-Lockwood spinduliavo šypsena, kuomet ši pritraukusi dešinės savo rankos riešą prie lūpų, tvarkingai perkando odą. Ir tuomet pakankamai skaudžiai, kraujuojančia ranka smogė per raganos lūpas. Stipriai spausdama savo riešą prie jos burnos, net pati juto tai, kaip palaipsniui moteris ėmė springti "užkrėstu" krauju. Atitraukdama savo riešą nuo šios, tuo pačiu metu kilstelėjo savus antakius, bei liežuviu perbraukė per savo lupas. Ji pastebimai atsitraukė per žingsnį, kuomet žinodama kas vyks toliau, tik dar kartą pasidabino savita šypsena. Tai kad jai pagaliau pavyko bent vienam asmeniui atkeršyti už tai kas nutiko jos gyvenime, leido jai tik dar kartą įsitikinti tuo, kad nuo šios akimirkos viskas klostysis tik jai naudingiausia linkme. Tuo labiau, kad dalis taip vadinamų "priešų", kurie buvo atsakingi už dabartinę Katherine būseną, taip pat buvo nemėgstami to asmens, kuriuo ji pasitikėtu net nesvarstydama*

by **Andrea Argent** Št. 10 11, 2014 3:11 pm

{Nugara pasiremdama į baro stalą, sukryžiuoja rankas sau po krūtine, o nuo veido nepradangina pergale reiškiančios šypsenos. Matymas kaip lengvai viskas klostosi pagal planą, nevertė apgalvoti atsarginių veiksmų. Draugei, ištarus konkrečius žodžius apie nuoširdumą bei gailestį, privertė jaunąją vampyrę net švelniai nusijuokti, mat net su ironijos prieskoniu girdėti panašias frazes iš Pierce lūpų buvo labai nenatūralu. Neigiamai supurčiusi galvą, ji žvilgsniu susiduria su atsitiktiniu klubo lankytoju, kuris praeidamas pro šalį, tiesiog nužvelgė išvaizdžias merginas{, tačiau veikiamas užkalbėjimo, niekaip nesureagavo į priešais akis kankinamą raudonplaukę. Žaismingai pamerkdama jam akį, galiausiai atsitraukia nuo baro, bei gracingai keldama kojas, netrukus atsiranda Nicolei už nugaros. Raudonu, it kraujas spalvos nulakuotu nagu perbraukdama jai per kaklo linija, šypteli, mat Katerinos poelgis ties kraujo sumaitinimu nurodė trečiojo žingsnio pradžią} – Su didžiausiu malonumu. Bet pirmiausia… žadėtoji naujiena. – {Stovėdama raganai už nugaros abejomis rankomis suima jos veidą, bei griežtesniu tonu taria paskutinius žodžius, taip užbaigdama pradėtą mintį} – Žaidimas prasideda, kale. – {Tuo baigdama savo monologą, pakankamai lengvu mostu, nusuka Nicolei sprandą, leisdama jos kūnui nebyliai sukristi. Sėkmingai užbaigdama savo darbo dalį, atitraukia rankas, o akis nukreipdama į Katerina, trūkteli pečiais}

by **Arabella Petrova** Št. 10 11, 2014 3:35 pm

*Stebėti kaip planas buvo vykdomas taip pat kruopščiai, kaip kad vyko pasirengimas jam, buvo neįtikėtinai malonu. Dar maloniau buvo tai, kad po tiek metų, praleistų "aukos" vaidmeny, Katherine Pierce-Lockwood pagaliau atgavo savo tikrąją natūrą. Pašaipiai stebėdama raudonplaukę, vampyrė dar kartą gundančiai dantimis perbraukė per savo apatinę lūpą. Kaip niekad jausdamasi savimi, ji kuo puikiausiai suvokė tai, kad raganos sunaikinimas bus viso labo tik žaidimo pradžia. Būdama nebe gabi burti, ji bus nieko verta, o tuo pačiu sugriaus ne vieno asmens ketinimus, ties mirusių sugrąžinimų. Galu gale, tai taip pat buvo tiesioginis spjūvis šios padermės atstovėms, kurios bent apsvarstė galimybę prisiliesti prie Pierce-Lockwood dukters. Su dideliu susidomėjimu stebėdama geriausios draugės finalinius veiksmus, akivaizdžiai stengėsi susilaikyti nuo šypsenos, kuri natūraliai stengėsi prasibrauti pro jos bejausmę išraišką. Garsus kaklo slankstelių lūžio garsas, privertė originaliąją vampyrę trumpam susimerkti. Ir akimirka kuomet ši atmerkė savo tamsias akis, matomas sukritusios Burnberry vaizdas, privertė vampyrę veidmainiškai atsikvėpti* - Keista, o visi sakė kad ji yra viena galingiausių šių laikų raganų... Matyt iki pat šios akimirkos, jai teko susidurti su labai silpnais varžovais. - *Paniekinantis tonas, kuris akivaizdžiai buvo girdimas Katherine balse, galiausiai privertė vampyrę atsitraukti nuo stalo, prie kurio buvo palinkusi. Gracingai peržengdama per raudonplaukės kūną, ji tuo pačiu metu užmetė savo ranką ant Angent pečių, tuo pačiu metu pritraukdama ją arčiau prie savęs, bei pakštelėdama šiai į smilkinį* - Beprotiškai buvau tavęs pasiilgusi. - *Atrodo kad net pati Pierce-Lockwood ne kiek nesureikšmino to kas nutiko, tuo labiau atsižvelgiant kad tai tebuvo pirma auka ilgame sąraše, kurį ji buvo sudariusi dar prieš kelias valandas. Būdama labiau nei tikra, kad Mason'as lemtinga akimirka nebus pajėgus pakelti ranką prie savo brolį, sekančiu numeriu vampyrė buvo pažymėjusi būtent to asmens vardą. Kuomet jos mintis nutraukė ne pakeistas garso takelis, bet iš minios pasirodęs vyras, atsargiai atitraukdama ranką nuo draugės pečių, žaismingesniu balsu, prasitaria* - Mes keliausime švęsti savosios pergalės, ir labai tikiuosi kad kuomet tu susitvarkysi su savo užduotimi, atvilksi savo dailų užpakalį pas mūsų. Už puikią žaidimo pradžią tiesiog būtina pakelti gero šampano taures. - *Kiek palenkdama galvą, link savo peties, ji pagaliau suėmė draugę už parankės, ir daugiau nebe delsdama niekieno laiko, patraukė lauk iš šio klubo, kuris iš esmės jai niekuomet nepatiko, bei išvažiavo ta linkme, kur turėjo vykti pratęsimas*

by **Jules McManus** Št. 10 11, 2014 4:41 pm

Nepaisant to, kad Burnberry buvo tikrai labai stipri asmenybė, tai kad ji net pati to nesuvokdama, nuo pat pradžios pasidavė kruopščiai sudarytam vampyrių planui, buvo siaubinga. Pirmiausia kone atsitrenkdama į Argent, kuomet bandė kaip galima pasprukti iš šios vietos, buvo kone priversta žengti žingsnį atgal. Aštrus skausmas, kurį sukėlė stalo įrankis, kuris buvo susmeigtas į jos plaštaką, privertė ją skausmingai sušaukti. Net norėdama, šiuo metu raudonplaukė negalėjo parodyti savo pasipriešinimo galiomis. Būtu tekę išrauti iš savo kūno svetimkūnį, kad bent kaip nors parodyti priešiškumą. Tačiau dėl to kad viskas vyko pakankamai greitai, ji nesugebėjo padaryti nieko. Inkšdama iš skausmo, kurį paeiliui kėlė abi vampyrės, ji galiausiai buvo priversta nuryti mažiausiai gurkšnį svetimo kraujo, kuris buvo visiškai neskanus. Kuomet šiai pagaliau toptelėjo mintis, kas yra žadama su ja padaryti, ji stipriai trūktelėjo ranką, kuri buvo pritvirtinta prie stalo. - Prašau, nereikia. Nereikia to daryti!! - Naiviai tikėdamasi kad moterys pasigailės, tačiau to nenutiko. Dar viena skausmo banga pasiekusi jos smegenys, buvo paskutiniu dalykų, kurį prieš mirtį įsiminė raudonplaukė. Krintantis apačion kūnas savaime "išsinėrė" iš šakutės, kuri taip ir liko įsmeigta į stalo paviršių. Jos kūnas, kuris atrodo kad svėrė ne daug, sukrito it bulvių maišas. Ir neskaitant visų įvykių sekos, raganos siela kažkuriam laikui apleido kūną.

by **Arthur Bishop** Tr. 11 04, 2015 10:12 am

Prabėgo daug metų po tos dienos, kai jis paskutinį kartą matėsi su senosios gaisrinės brigados nariai. Ir iš esmės tik blogos žinios privertė jį pasirodyti mieste po tiek laiko. Gyvendamas Milane, alfa vilkolakis turėjo savo pasekėjus per pilnatį virstančius į vilkus, be galo mėgstamą darbą ir kasdienybę, kuri ne kiek nespaudė smegenų. Galima sakyti kad jis surado savo gyvenimo kelią, nuo kurio net neplanavo pasitraukti. Jei ne vienas lemtingas skambutis pranešantis apie geros draugės mirtį. Jis sėdo į pirmą pasitaikiusį lėktuvą, kuris atgabeno jį tiesiai į NYC. Visgi pasirodyti prieš likusius nebuvo daug noro. Juk smegenys spaudė būtent tai, kad jis vienas žinojo kad dieną, kuomet Jules McManus nusprendė apleisti šį miestą, ji buvo pasiruošusi atskristi pas jį. Ir dabar jis atvyko čia kad palydėti ją į paskutinę kelionę. Laidotuvės turėjo būti ryt ryte, o jis savo vakarą nusprendė praleisti vietiniame klube. Ausyse spengė garsi muzika, kuomet vyriškis iš savo vidinės švarko kišenės išsitraukė mobilų telefoną. Paskambinti turėjo jau seniai, bet tam tikros priežastys vis neleisdavo jam to padaryti. Galiausiai prisiversdamas surinkti Mason Lockwood telefono numerį, susidūrė su balso atsakikliu. Tyliai susikeikdamas vyriškis atsitraukė nuo stalo, parodydamas barmenui kad netrūkus sugrįš. Laisvosios rankos rodomuoju pirštu užspaudęs kairės ausies kremzlę, alfa vilkolakis iš kart ėmė kalbėti: - Tai aš. Žinau kad turėjau paskambinti iš kart po to kai sužinojau apie tai, kas atsitiko Jules. Bet esu mieste ir čia sušiktai nėra ne vieno pažįstamo veido. Todėl gal nori išgerti už jos atminimą? Būsiu [pavadinimas] klube iki kol šis užsidarys. Todėl tikiuosi kad pavyks pamatyti tavo snukį. Ir Mason'ai, man iš ties gaila. Ji ir man buvo svarbi. Todėl neignoruok. - Tuo baigdamas savo kalbą, sulaukia aiškaus pyptelėjimo, kuris praneša apie tai kad žinutė pasiekė adresatą. Susikišdamas aparatą atgal į savo striukę, vilkolakis patraukia link stalo, prie kurio prieš tai buvo įsitaisęs. Pasiprašydamas poros šalto alaus, visiškai atsitiktinai įsistebi į kabantį ekraną, kuris vis dar transliuoja senas futbolo varžybas. Sukąstas žandikaulis aiškiai išreiškia jo nepasitenkinimą buvimu čia. Todėl kuomet vyras neigiamai supurto galvą, lyg prieštaraudamas savo paties mintims, bent kelioms valandoms jo geriausiu draugu tampa vis besikeičiantys atšaldyto alaus buteliai.

by **Mason Lockwood** Pir. 03 07, 2016 9:05 am

Po to kai Roman paliko zinute Masonui praejo kelios valandos. Galiausiai kai Blackwell jau susiruose eiti, salia netiketai prisedjo Lockwoodas. Jis linktelejo barmenui ir smakro judesiu parodydamas, kad pageodauja vienintelio bare pilstomo alaus, susikrove abi alkunes ant baro stalo. Nuo Jules mirties buvo praeje nemazai laiko. (Bandysiu surinkti skeveldras is kazkada apleisto zaidimo... sprendziant is Kat statuso, itariu, kad kol manes nebuvo, daug kas pasikeite, todel net nebandau susigaudyti kas ir kaip. Jei kam nors bus aktualu, susisieksim) Masono zvilgsnis buvo saltas. Jo akys trumpam paseke kur link zvelge jo senas draugas, taciau transliuojamos rungtynes akivaizdziai nepatrauke jo demesio todel grazines savo skvarbu, sviesiu akiu zvilgsni ties alumi jis atsikrenkste. -Uz Jules,-tai istares jis gurgstelejo alaus ir blausiai syptelejo. Jo veido israiska buvo sunkiai iskaitoma, juolab, kad patalpos apsvietimas buvo blausus. -Zinai...-karciai syptelejes jis pagaliau teikesi pazvelgti i drauga. -Jei tau ji tikrai butu rupejusi, galbut dabar ji butu cia, kartu su mumis,-buvo girdeti kaip jo rankoje laikomas bokalas iskilo nuo patiriamo spaudimo. -Norejau pamatyti tavo sumauta snuki, kad galeciau tai pasakyti tau i akis,-jo israiska ir toliau liko nepakitusi, tik akys svytejo pykciu, apmaudu ir neapykanta. Jausmais, kuriais vedinas jis gyveno visa si laika nuo tos akimirkos kai tapes pavaldus Klausui jis buvo issiustas i kita sali jo pavedimu, atskirtas nuo visu, kas butu galeje ji kaip nors paveikti ir grazinti i sveika prota. Masonas turejo liautis jautes, liautis mylejes, o kas geriau galejo ji paversti tobulu jam paklustanciu hibridu jei ne tremtis?...

by **James Petrov** Pir. 03 07, 2016 3:43 pm

{Prabėgo pakankamai daug laiko ir tiesą pasakius, tamsiaplaukės gyvenimas buvo apverstas aukštyn kojomis. Ir viso to svarbiausiu aspektu buvo tai, kad ji buvo laiminga. Pagaliau, po tiek laiko jai pavyko atrasti tiek gyvenimo prasmę, tiek laimę, tiek meilę, ir žinoma mirtingumą. Jai reikėjo laiko tam, kad bent kuriam laikui atitrūkti nuo nemirtingų būtybių, kurios jai priminė sunkiausius laikus, kuriuos jai teko išgyventi. Ir reikia pripažinti kad Elenos (Gilbert) Winchester gyvenimas buvo labai duobėtas ir pastoviai suvedantis į netekčių liūną. Nors ji ir stengėsi nepalūžti ir kovoti už save ir savo artimuosius, viskas visuomet slydo iš rankų. Todėl, kuomet ji ilgą laiką praleido toliau nuo visu, ji sugebėjo sukurti tą gyvenimą, kurio taip baisiai troško. Bet juk ne veltui yra sakoma, kad tavo namai yra ten, kur yra tavo širdis. Ji visgi sugrįžo į miestą, kuris visuomet buvo jos namais, kad ir kaip mergina stengėsi tai paneigti. Jos teisėtas vyras buvo likęs namuose, kitoje šalyje, o jai iš tikro labai trūko savo artimiausių draugių, kurių taip pat buvo ilgai nemačiusi. Taigi, apibėgdama kelis viešbučius, kurie priklausė Mikaelson šeimos atstovei, ji galiausiai atsidurė klube, kuriame knibždėti knibždėjo įvairiausio plauko asmenybių. Įžengdama į pastato vidų, tamsiaplaukė iš karto atkreipė dėmesį kad čia žmonės renkasi dėl kelių pastebimų ir nerūpestingų priežasčių, kas privertė jos veide pasirodyti maloniam šypsniui. Švelniai subanguoti plaukai ir kiek ryškesnis nei ankščiau makiažas, bei pati apranga išdavė tai, kad Elena jau seniai nebe buvo tuo pačiu asmeniu, kuriuo buvo ankščiau. Todėl, kuomet mergina nebyliai žengė prie vieno iš nuošalesnių staliukų, neišvengiamai teko praeiti pro baro stalą. Kur kaip tik buvo įsitaisęs tas asmuo, kurio ji nuoširdžiai stengėsi išvengti. Nieko asmeniško, bet jai nelabai buvo pravartu susidurti su tuo, kuris to nežinodamas sumokėjo kainą už jam svetimo asmens galimybę būti mirtingai. Akimirka sukaustė baimė, ir tai pastebimai sukaustė merginą, ji vis labiau prarasdama plastiškumą, pasistengė kaip galima greičiau praeiti pro minėtą baro stalą. Tik trumpam dirstelėdama sau per petį, ji sukando dantis. Viena ranka automatiškai siekė telefono, kuomet kita atsitiktinai užkabino besilinksminantį asmenį. Tas menkas susidurimas išblaškė merginą, ir ji iš karto susimaišė su minia. Nors, galima pastebėti kad tai nebuvo lengva. Telefonas liko prispaustas prie ausies. Kuomet iš karto po siglano, tamsiaplaukė prasitarė} - Caroline, tu man pažadėjai kad šiame mieste dabar yra saugu... Jis čia. Tyler'io giminaitis čia, ir neversk manęs priminti tau, kad jis ne vien mūsų buvusio draugo šeima. - {Jos antakiai pastebimai išlinko, kuomet mergina pagaliau susirado sau vietą atsisėsti, pokalbis telefonu buvo tęsiamas, kuomet ji prasitarė dar tyliau} - Dean'as namuose, net norėdamas neatsidurs čia taip greitai. Caroline, tu privalai mane iš čia ištraukti... Kol dar nieko neįvyko.

by **Arthur Bishop** Pir. 03 07, 2016 4:32 pm

Jau seniai matytų varžybų įrašas pasiekia finalinius akordus, kuomet mėgstama komanda lieka negailestingai sutriuškinta. Alus nustoja teikti malonaus ir išblaškančio pojūčio, ypatingai kad po ilgos kelionės pavargusios akys ima merktis. Vyras dirstelėja į seną ir pastebimai nutriušusį laikrodį, kuris vis dar veržia jo riešą. Tai sentimentali detalė kuri neturi piniginės vertės, tačiau vilkolakiui reiškia ganėtinai daug. Laikrodžio rodyklės parodo paryčius, ir atvykėlis neigiamai supurtės galvą ima siekti savosios piniginės. Pasidaro aišku, kad bandytas pasiekti asmuo paprasčiausiai nusprendžia nesureaguoti į kvietimą. Pirštai pasiekia piniginės kraštus, kuomet už nugaros pasigirsta pažįstamo asmens žingsnių atgarsiai. Tai savaime priverčia atsisukti, ir to pasėkoje iš savęs išspausti kreivoką šypsnį. Jis žinoma džiaugėsi matydamas asmenį, kurį nuo seno laikė broliu. Tačiau susitikimas nebuvo grindžiamas pozityviomis priežastimis. Juos abu į vieną vietą sustūmė netektis, kuri buvo per daug aiškiai kelianti kančią. Vyras įtraukė oro, pripildydamas juo plaučius, tuo pačiu metu atitraukdamas ranką nuo piniginės. Išeiti iš čia nebe liko prasmės. Todėl, jis verčiau pasirinko likti čia, ir bent akimirkai pasiduoti daug žadančiam pokalbiui.
- Aš stengiausi ją sugrąžinti atgal. - Nepaneigsi, Roman'as aiškiai jautė ir dalį savo kaltės tame, kad rūpimas asmuo gingo nuo šio pasaulio paviršiaus. Ką kalbėti apie tai, kad mirties aplinkybės buvo ypatingai keistos, o visi bandymai išsiaiškinti tiesą eidavo per niek. Pašnekovo pyktis buvo suprantamas, keista, tačiau suprantamas. Jis pritraukė nebaigto išgerti butelio kakliuką prie savo lūpų, kuomet palenkdamas stiklinį indą, leido skysčiui patekti į burną. Įkvėpdamas jis vėl dirstelėjo į pasirodžiusį asmenį. - Ji pasirinko būti čia, prie tavęs. Ir tu neturi sumautos teisės visą atsakomybę užkrauti ant manęs, nes geriau nei kas kitas žinai kad jos idėjos iš galvos jai išmušti buvo neįmanoma. Nors ir bandžiau ne kartą išsivežti ją atgal. - Sukandęs dantis, jis neigiamai supurtė galvą. Pastumdamas butelį, kurio dugne liko vien likučiai, svetimas šiam miestui vilkolakis pasisuko priekiu į savo pašnekovą, kaip tik tuo metu, kai pats to nesitikėdamas, tėškė ką mano:
- Abu susimovėm. Ir dabar kažką pakeisti yra akivaizdžiai per vėlu. Ir gali man sumalti snukį už tai ką pasakysiu, bet aš nežadu likti šiame mieste ir stebėti kaip šis bereikalingas karas, kuomet brolis negailestingai eina prieš brolį (taip apibūdindamas dabartinę situaciją tarp vilkolakių), toliau sėkmingai kurstomas. Dėl jos, dėl Jules. Leisk man nepadaryti tos pačios klaidos. Važiuojam iš čia, atgal. Ten kur randasi tavo tikroji šeima, kuriai esi reikalingas. Nes aš nežadu dalyvauti dar vienuose laidotuvėse. - Žvilgsnis trumpam nukrypo į kone prabėgti bandžiusią moterį. Bet kadangi jis tikrai nebuvo čia atvykęs tam, kad paganyti akis, jo dėmesys vėl buvo grąžintas į akivaizdžiai pykčiu perpildytą asmenį: - Ar girdi mane? Tavęs jau seniai čia niekas nebe laiko. - Jo balsas skambėjo labai tvirtai, ir neperkalbamai.

by Sponsored content

STALAS PRIE BARO:

STALAS PRIE BARO:

Re: STALAS PRIE BARO:

Re: STALAS PRIE BARO:

Re: STALAS PRIE BARO:

Re: STALAS PRIE BARO:

Re: STALAS PRIE BARO:

Re: STALAS PRIE BARO:

Re: STALAS PRIE BARO:

Re: STALAS PRIE BARO:

Re: STALAS PRIE BARO:

Re: STALAS PRIE BARO:

Re: STALAS PRIE BARO:

Re: STALAS PRIE BARO:

Re: STALAS PRIE BARO:

Re: STALAS PRIE BARO:

Re: STALAS PRIE BARO:

Re: STALAS PRIE BARO:

Re: STALAS PRIE BARO:

Re: STALAS PRIE BARO:

Re: STALAS PRIE BARO:

Re: STALAS PRIE BARO:

Re: STALAS PRIE BARO:

Re: STALAS PRIE BARO:

Re: STALAS PRIE BARO:

Re: STALAS PRIE BARO:

Re: STALAS PRIE BARO: