Re: STALAS PRIE BARO:

by **Erik Hellner** Št. 02 01, 2014 5:32 pm

Po to kai jis neskubėdamas išėjo iš namelio, kuriame vaidino "kalinį", ilgai klaidžiojo miškingais keliais, bandydamas susidėti visas savo mintis į krūvą. Aišku, jis ne kiek nesigailėjo to, kad taip greitai atsikratė žmogaus, kuriam prieš tai sugebėjo pridirbti į "dušią", jis gailėjosi tik vieno, kad tapo visiškai netinkamų aplinkybių auka. Isobel, buvo jo praeities dalis, nes tapo viena iš tų asmenų, kurie gyvena jo vampyriško raudono, metalo skonio skysčio dėka. Ir išrėžti visą tiesą jos vyrui buvo neapsakomai malonu, tačiau tik kokią akimirka. Paskui viskas susiliejo į nemalonią sumaištį. Jis labiausiai šiuo metu nenorėjo galvoti apie Branson, kuri akivaizdžiai pasirinko mirtingą, vietoje jo. Buvo nemalonu. Šlykščiai kutenantis jausmas viduje, turėjo būti numalšintas. Ir vienintelis dalykas galėjęs tai padaryti buvo - burbonas, taip, taurus ir stiprus gėrimas, savo svaiginančiu veikimu verčiantis pamiršti viską aplink, bent kuriam laikui, kol per daug greita medžiagų apykaita jį pašalins. Kelionė iki artimiausio baro buvo ilga, todėl kad jis neturėjo net menkiausio supratimo tame, kur eiti toliau. Laimei pakeliui pasitaikė automobilis, už kurio vairo sėdėjo vaikinas, beveik jo sudėjimo, bei mergina. Graži mergina. Aišku Salvatore pasistengė kad transporto priemonė sustotu, ir tuomet prasidėjo visas "smagumas", pyktis ant jo sielos likučius krapščiusios merginos, atsiliepė ant visiškai nekaltų žmonių. Nieko nuostabaus, tai buvo Damon'o kasdienybė. Ant asfalto liko gulėti du kūnai, visiškai nekaltų žmonių kūnai, kurie Salvatore nereiškė nieko. Prieš patraukdamas toliau, jis nugvelbė iš mašinoje buvusio krepšio kelis jam tikusius drabužius, mat jo buvo stipriai apgadinti ugnies. Kuomet kelionė tęsėsi toliau, spėjo prašvisti. Atėjo nauja diena, tačiau troškimas išgerti tik labiau sustiprėjo. Pasiekęs tą patį barą, kuris iš dalies buvo jam pakankamai artimas, tik neaišku kodėl. Užėjęs į vidų, tvarkingai sudribo ant kėdės, įsmeigdamas savo akis į už baro buvusį žmogų: - Man buvo labai prasta diena, todėl būk maloninga, ir duokš man kokį geresnį butelį burbono ir normalią stiklinę. - Laukdamas kol mergina buvusi už baro susigriebs, pasilenkęs į priekį, kone užgula dalį stalo. Stebėdamas atsitiktinius žmones, jis negalvojo nieko. Ne viena, net menkiausi mintis šiuo metu nebe aplankė, ir tai buvo per daug keista.

by **Jules McManus** Pir. 02 10, 2014 2:41 am

*Saugumo sumetimais kuriam laikui ji buvo dingusi nuo paskutinio, vertingo darbo, kuris buvo prasuktas tam tikrų asmenų komandos. Amžinos kelionės, galiausiai privertė merginą pajusti vienišumą, todėl didžiulis noras sugrįžti atgal namo, sutikti žmones kuriuos vadina draugais, tapo neišvengiamo. Tad, kaip nutarė, taip ir padarė. Gana greitai atsidūrusi savo "namuose", pirmiausia prie baro įėjimo, kuris kaip ne keista buvo pakankamai suniokotas, paliko savo transporto priemonę, kurios bagažinė buvo prigrūsta asmeninių daiktų. Ir vos tik užeina į pastato vidų, akimirksniu pastebi puikiai pažįstamą, Salvatore siluetą. Veide pasirodžius šypsenai, pasiekia jį, bei dar nespėdama atsisėsti netoliese, taria* - Gėrimas vidury baltos dienos, matyt kad būsiu labai daug ką praleidusi. - *Šiek tiek kilstelėdama savo rankas, pratęsia savo mintį* - Na greičiau, apkabink mane ir baigiam su tais banaliais pasisveikinimais.

by **James Petrov** Kv. 08 14, 2014 10:11 am

OOCH: Nebaigėt savo pokalbio, patys kalti. Nes mums labai reikia šio baro, svarbiam reikalui. Ačiū. =P

{Kiekviena diena, vis labiau priartino keletą žmonių prie labai svarbaus jų gyvenime įvykio. Po visų nelaimių, kurios atrodė kad buvo nesibaigiančios, pagaliau atsirado šioks toks laikotarpis, kuomet pagyventi buvo galima tik savo pačių malonumui. Kuomet Elenai buvo pranešta žinia apie tai, kad jos geriausia draugė pagaliau išteka už savo svajonių vyro, trūko visai ne daug, kad Gilbert į savo rankas pasiimtu svarbią užduotį - mergvakarį! Neskaitant to, kad Caroline jau seniai buvo atsidavusi Mikaelson šeimai, kurioje kasdienybė dažniausiai yra niūri, paskendusi į eilinius planus kaip "užvaldyti pasaulį", šviesiaplaukė buvo nusipelniusi atsipūsti. Ir tai, geriau nei kas kitas žinojo jos draugės. Užsakyti visą barą visai parai buvo nesunku, vien todėl kad vampyrai turėjo neblogą savybę įtikinti žmones tuo, kas jiems atseit būtu naudingiausia. Baras buvo užsakytas, asmuo, kuris buvo atsakingas už muziką atvyko ankščiausiai, vėliau taip pat pasirodė ir dekoratoriai, kurie paruošė aplinką atitinkama vakarėliui. Alkoholis, užkandžiai, ir specialieji, nemirtingiesiems skirti priedai - viskas buvo suruošta be menkiausio priekaišto. Merginos (kurioms išsiunčiau asmeninius pranešimus) jau buvo susirinkusios, bei padėjusios sutvarkyti paskutinius aspektus, kuomet galiausiai čia pasirodė ir Elena, kartu su Caroline. Šviesiaplaukės akys buvo uždengtos skarele, kad ši ne nenumanytu kur buvo gabenama. Niekas ne žodžiu neprasitarė kad buvo planuojama staigmena, o Elena pasakė kad turi Caroline parodyti savo naujai įsigyto namo, kuris buvo skirtas tiems laikams, jei Caroline norėtu bent trumpam pabėgti nuo savo "tobulo" vyro pasibūti su draugėmis, ir kol kas kelias iki to namo buvo paslaptis. Atvedusi Caroline į pritamsintą aplinką, kurioje visi svečiai buvo nutilę, ji atsitraukė, dar neleisdama jai atsirišti skarelės nuo akių} - Gerai, palauk dar šiek tiek... Prisiekiu, tau tikrai patiks ši vieta. Vien aplinkos gamta yra pasakiško grožio... Ir adresas kartu su raktais, tik vestuvių dieną atsidurs tavo rankose. - {Numanydama kad merginos gali teirautis ką po paraliais ji čia mala, gūžtelėdama pečiais, nutaisė tokią miną, iš kurios buvo galima suprasti, kad nieko geriau nebuvo sugalvojusi. Tuomet pasigavusi specialiai, pagal užsakymą pagamintą nešvankiai atrodantį tortą, sušaukė} - Gerai, gali atsirišti akis... - {Tuomet pirmoji pradėjo šaukti} - Sveika atvykusi į savo paskutinį, išsidūkimo vakarą, Caroline!!

by **Katherine Pierce** Kv. 08 14, 2014 10:17 am

*Stovėdama nuošaliausiai nuo visų, vienoje rankoje laikė paruoštą šampano taurę, kitoje tiarą... Tačiau ne tokią, prie kurių yra pratusios visos moterys, ji buvo pagaminta pagal specialų užsakymą. Brangakmeniai žinoma buvo aktualūs, bet išraižymai aiškiai priminė vyriško pasididžiavimo formą. Pasiekusi šventės kaltininkę, pirmiausia įdavė jai šampano taurę, netrūkus po to, uždėdama jai ant galvos papuošalą. Rebekah veide spinduliavo šypseną, kuomet ji pasilenkė prie Caroline ir pakštelėjo šią į žandą* - Turi man atleisti, bet tai būtina... - *Jai atsitraukus, rankose liko Caroline mobilusis telefonas. Mat ji labiausiai nenorėjo kad mergina dar rūpintųsi tuo, kas liko namuose, kuomet šiąnakt jos laukė ne viena staigmena* - Nesibaimink, pasakiau broliui kad pasigrobėm tave visai nakčiai, ir jis privalės pralinksminti save pats. O tu, turi pažadėti kad šiandiena būtinai padarysi viską, ko dar nespėjai iki santuokos. - *Greitai išjungusi pasivogtą apartą, ji sumetė jį į savo rankinę, kurią galiausiai užkišo už baro stalo, kad ši nesimaišytu*

by **Caroline Mikaelson** Št. 08 16, 2014 9:56 am

{Kadangi jos galva buvo užkrauta įvairiausiais planavimais, įvairiausiomis įdėjomis, kurios vieną akimirką jai labai patiko, o sekančią ne, mat susigalvodavo dar kažką naujesnio, net neturėjo laiko pagalvoti apie tai, kad geriausia draugė, bei kitos merginos jai ruošia staigmeną. Visgi dabar atrodo, kad jos gyvenimas įgauna labai ryškias spalvas, tampa tobulas, todėl ji norėjo, kad ir jos vestuvių diena būtų tobula. Elenai šiaip ne taip pavykus ją atitraukti nuo planavimo, atvykdama kartu į nutartą vietą, laikė ištiesusi rankas į priekį, mat nors ir turi neapsakomai gerą nuovoką, šiuo metu nematė nieko} - Ele, man dar ilgai reikės laikyti tą skarelę ant akių? Prisiekiu, nematau nieko, o smalsumas mane baigia sugraužti. Tu mane kankini... - {Draugiškai suraukusi nosį, žingsnis po žingsio eina į priekį, kol išlenkusi antakius, atsisuka į draugę, neskaitant to, kad jos visiškai nemato} - Aš net neabejoju, kad man čia patiks, tačiau gamta? Tu tikra, kad esame reikiamoje vietoje? Arba mano jutimai susilpnėjo... - {Nejausdama gamtos kvapo, vėl pasisuka eiti tiesiai, ir vos tik gauna leidima nusirišti akis slepiančią skarelę, be mat taip ir padaro. Prieš akis atsivėręs vaizdas, privertė ją likti be žado, tačiau tuo pačiu veide pasirodyti plačiai šypsenai. Matėsi nesuvaidintas nustebimas, visgi ji ant tiek buvo įnykusi į savo darbus, kad apie šventę, kurią jai surengė merginos net nebuvo pagalvojusi. Priėjus Rebekai, paima į rankas gautą taurę, bei netradiciškai atrodančią tiarą, kurią kiek prilaiko laisva ranka. Kadangi vaizdas atsispindėjo priešais esančioje veidrodinėje sienoje, nesulaikydama veide šypsenos, sukikena} - Prisiekiu, šita tiara atrodo originaliausiai iš visų, kada nors matytų. - {Kuomet pilnai atsisuka į visas merginas, sudėdama abi rankas ties krutine neigiamai supurto galvą} - Merginos, jus nuostabios, aš net žalio supratimo neturėjau ką jūs be mano žinios rezgat. Bet galėjot bent užuomeną duoti, būčiau nors pasipuošusi atitinkamai, o ne taip kaip dabar... - {Plati šypsena nedingo nuo šviesiaplaukės veido, faktas, kad priekaištas buvo pasakytas juoko formoje, tuo labiau, kad Caroline buvo įpratusi visada atrodyti nepriekaištingai, gražiai apsirengusi. Juk dailūs, prabangūs rūbai, aukštą klasę demonstruojantys papuošalai buvo viena iš daugelio jos moteriškų silpnybių. Gracingai kilstelėjusi taurę į viršų, įtvirtą pažadą, kurio prašė jos mylimo vyro sesuo} - O taip, brangioji, mano pažadą turi. Visos jus jį turite. - {Su lyg tais žodžiais, pritraukdama taurę sau prie lūpų, leidžia pasimėgauti prabangiu gėrimu}

by **Andrea Argent** Tr. 08 27, 2014 4:24 pm

{Būdama prirašyta prie šviesiaplaukės pamergių, labai keistai sureagavo į tokį prašymą, juk ji niekada nebuvo Karolinos draugė, o jas rišo tik Mikaelsonai. Visgi pasilaužydama, galiausiai sutiko sudalyvauti šventėje, o tuo pačiu jai teko “garbė” padėti ruošti ir mergvakarį. Būdama čia su kitomis merginomis, iš kurių pripažįsta tik Rebekah, nelaukė pasirodančios būsimosios nuotakos, todėl jau anksčiau laiko pradėjo vaišintis prabangiu šampanu, vieną butelį pasistatydama šalia savęs. Visgi, Andrea nebūtų Andrea jai nepasielgtų taip, kaip jai būtų geriau. Norėdama būti labiau savoje kompanijoje nei, kad kitų, Karolinai su Elena dar nespėjus įeiti į vidų, pasigauna savo mobilųjį telefoną, bei atitinkamiems žmonėms iššsiunčia sms žinute su prašymu pasirodyti ir palaikyti jai kompaniją smaguriaujant nemokomais prabangiais gėrimais. (Pastebėjimas: kvietimas nėra konkretus. Jei yra tokių, kurie neturi ką veikti ir neatsisakytų turėti mano Rea kaip draugę ar pažįstamą, galite įsivaizduoti, kad išsiųsta žinutė yra skirta būtent jūsų personažams. ;]}. Merginoms kaip tik tuo metu žengus į baro vidų, pakeldama akis į pasirodžiusias, mandrai šypteli, kol galiausiai paslėpusi telefoną, nedidelėje, per petį permetamoje rankinėje, pakyla nuo savo vietos, bei pasiekusi šviesiaplauke, viena ranka ja apkabina, taip bandydama bent kažkiek draugiškai išreikšti pasveikinimą} – Ir būtent dėl to, kad prie viso šito siurprizo nagus prikišau ir aš, tu privalai atšvęsti taip, kad dar ilgai atsimintum šią dieną. Kitaip liksiu įsižeidusi ir patikėk, tau tai nepatiks. – {Šyptelėdama, jau buvo beatsitraukianti, kol kai ką atsiminusi, vėl pasireiškia} – A, na taip. Mūsų čia tiek ne daug, todėl pagalvojau, kad nesupyksi, jei pasikviečiau į šventę vieną kitą asmenį. Juk kuo daugiau, tuo linksmiau. – {Šyptelėjusi, sujudina pečius, lyg būtų visiškai tikra, kad mergina nebus prieš jos norą, bei kilstelėjusi taurę, parodo, kad dabar išgers būtent už jos sėkmę}

by **James Petrov** Pen. 08 29, 2014 9:28 am

{Neskaitant to, kad pastaruoju metu visų gyvenimas virė nemaloniais nutikimais, buvo taip gera padaryti ką nors totaliai žmogiško, kas galiausiai leistu pamiršti pastarųjų šešių mėnesių nutikimus. Ir nepaisant to kad Elenos mintys buvo visiškai kitur, ji stengėsi nuoširdžiai pasidžiaugti už geriausios draugės laimę. Rankose vis dar laikydama sveikinimo tortą, kuris buvo specialiai pagamintas pagal mergvakario tematiką, pastatydama šį ant stalo, veide ištempia pakankamai plačią šypseną} - Mergyt, jei bent viena iš mūsų būtu pasakiusi tau ką nors apie šiandienos šventę, tu pati kaip mat būtum pradėjusi ją planuoti. O tavo dienotvarkė ir taip yra apkrauta įvairiausias vestuviniais reikalais. Tad, verčiau džiaukis kad turi mus, kurios nepamiršta apie tai, kad tau reikia bent kartą atsipūsti. - {Veide tebe "švietė šypsena, kuomet Gilbert žengė kelis žingsnius, praleisdama Andrea. Ši mergina jai nepatiko, ir greičiausiai to pakeisti jau būtu neįmanoma. Prisiminimai, kurie sugrįžo kuomet ragana apleido vampyrės kūną, buvo mažu mažiausiai nepamirštami. O ir šiaip, tas veidmainiškumas kuriuo spindėjo Argent, tiesiog neigiamai veikė. Sukandusi dantis, ir galiausiai mostelėjusi ranka, nurodė kad specialiai pasamdytas vaikinukas prie pulto, paleistu atitinkamą nuotaikai muziką. Ir kuomet sulaukė Caroline komentaro, plačiai iššiepė dantis} - Na taip, tave net pažadinus vidury nakties būtu galima pamatyti išsipusčiusią. Atrodai nuostabiai, tad... - {Vien todėl kad neketino per daug laiko praleisti stovint ir kalbant, pasigavo Caroline už rankos, išsitempė link šokių salės} - ... pašokim! Nes iki didžiausios staigmenos, dar turime visą pusvalandį. - {Mostelėdama ranka, kad merginos taip pat nenuobodžiautu, nuo stalo nugvelbė butelį}

by **Mason Lockwood** Tr. 09 24, 2014 3:14 pm

Po dramatisko jo brolio sugrizimo buvo praejusios dvi dienos, taciau Masonas nieko apieRicharda negirdejo. Nebuvo aisku kur jo giminaitis buvo apsistojes ir is visu galimu jo buvimo vietu Masonas neaplanke tik vienos - Rene seimos dvaro mat ten jis nebuvo laukiamas svecias. Jis vis dar nebuvo rades progos apie vyriausiojo Lockwoodo prisikelima papasakoti savo zmonai. Kita vertus, jis ne pats nezinojo nuo ko reiketu pradeti ir kaip visa tai reiketu paaiskinti todel jis nutare pirmiausia susitikti su Jules. Tai buvo vienintelis zmogus, kuris ne tik gerai pazinojo Richarda, bet ir zinojo kokie sudetingi buvo jo ir brolio santykiai todel tik ji viena galejo jam patarti ka toliau reiketu daryti ir kaip elgtis kaip laviruoti tarp dvieju rodos visiskai nesuderinamu gyvenimu.
Iejes vidun jis atsisedo i viena nuosalesniu baro kedziu, toliau nuo cisu futbolo aistruoliu, kurie aistringai palaike viena ir ta pacia komanda. Akies krasteliu zvilgtelejes i ekrana transliavusi varzybas, netrukus jis buvo sutrikdytas pries akis isdygusios jaunutes merginos, kuri kaip veliau paaiskejo buvo barmene. Provokuojanti jos isvaizda akimirkai buvo ji suklaidinusi todel kai ji pasiteiravo ko sis pageidautu jis jau bebuvo besiziojantis kandziai replikai, taciau laiku pastebejes vardo kortele siek tiek kilstelejes antakius dar karta ja nuzvelge. -Atnek man buteli viskio… ir dvi stiklines,-lupu kamputyje isspaudes sypsni jis issitauke atitinkama kupiura, kuria iteike merginai. Jam nereikejo atsisukti, kad suprastu, jog katik pro paradines duris iejes asmuo buvo ne kas kitas, o Jules. Kazkas svilptelejo ir tai priverte Masona nusisypsoti. Jules visda patraukdavo aplinkiniu vyru demesi ir jis su susidomejimu sekdavo bevaisius ju meginimus atkreipti i save demesi. -Ar bent jau esi tai bandziusi?-Masonas pasitiko salia jo atsisedusia drauge sypsena veide ir pastumes jai taure sklidina ju abieju taip megiamo gerimo, uzsverte savaja iki dugno ja istustindamas. -Man tiesiog smalsu,-guztelejes peciais jis ir toliau islaike ta kampine sypsena. Buvo akivaizdu, kad jis nesiskubino eiti prie reikalo.

by **Marcel Gerard** Tr. 09 24, 2014 3:54 pm

[Tas dvi dienas, kurias buvo davusi draugui, "atsiputimui" ir atsigavimui, Jules praleido sulindusi į senovinius raštus, kuriuos klasta ištraukė iš kažkokios žynės. Bandydama nuvyti savo įtarimus, kurie lietė Richard'o sugrįžimą, šalin, viso labo skaitė. Raštuose nebuvo nieko apie tai kad vilkolakis ar bet kuris miręs antgamtinis padaras, turi galimybę prisikelti. Magija kurią buvo įvaldžiusi Mason'o paminėta moteris, buvo kažkas... kitokio. Nepažįstamo, atrodo labai daug žinančiai šviesiaplaukei. Kuomet ji pagaliau sulaukė skambučio iš Lockwood'o, džiugiai priėmė žinią apie tai, kad pagaliau gaus galimybę tiesiog maloniai praleisti laiką su draugu, kuris pastaruoju metu buvo apsuptas daugybės personų. Ypatingai dabar, kai buvo nutikę labai daug, o jie taip ir negalėdavo rasti progos - pasikalbėti. Užeidama į barą, moteris buvo atitinkamai gražiai apsirengusi. Moteriški "dalykėliai" jai nebuvo svetimi, mat savo išvaizda, kuomet nedirbo, ji stengėsi rūpintis labai stipriai. Švilpimas tiesiogine to žodžio prasme, liko nepastebėtas. Jos nedomino vyrai, todėl, ji paprasčiausiai praėjo pro kažkokių vyrukų kompaniją, bei užsiėmė vietą priešais Lockwood'ą. Šie tikriausiai sureagavo taip, kad jie yra kartu, ne draugų zonoje. Jos antakiai kaip mat pakilo, kuomet vietoje banalaus "labas" nuaidėjo klausimas] - Ką turi omeny? - [Žinoma, moteris suprato kas buvo pakomentuota, kuomet pritraukusi taurę, išgėrė joje buvusį skystį] - Taip, su tavo broliu. Ir nenoriu to pakartoti. - [Jos veide pasirodė blanki šypsena, kuomet ji palenkusi galvą, stengėsi sulaikyti didžiulį norą susijuokti, vien matant Mason'o išraišką į jos atsakymą. Žinoma, tai buvo ne tiesa, Jules buvo bandžiusi vyrišką kompaniją, ankščiau. Bet, tai buvo ne jai. Ji buvo nepataisoma homoseksualė, ir tai jai atitinkamai patiko. Taurė nusileido ant stalo paviršiaus, kuomet ji nukreipė savo šviesias akis į pašnekovo veidą] - Tai juk nėra tai, dėl ko man paskambinai... Tik aš nežinau, kas būtent dabar svarbiau: Richard'as ar Niklaus?

by **Mason Lockwood** Pen. 09 26, 2014 10:30 am

Jis gerai pazinojo savo drauge, bet kai si drebtelejo, kad neva yra permiegojusi su jo vyresniuoju broliu, Masonas nevalingai paspringo viskiu. Pakeles zvilgnsi i Jules jis tik kelis kartus neigiamai papurte galva. -Vien ta mintis…-placiai nusisypsojes pagaliau nuryja burnoje buvusi skysti. -Jei ne tavo orentacija, greiciausiai buciau pirmas eileje,-po savo zodziu gaves atitinkama niuksa i peti jis placiai nusisyposojo. Lockwoodui buvo nepaslaptis, kad mergina ne juokais erzindavo kai jis net ir juokais su ja flirtuodavo. Tarp judvieju buvusi draugyste niekada nebuvo grysta seksualine trauka ar simpatijomis. Ji buvo jam tarytum sesuo, net ir noredamas Masonas nebutu galejes joje izvelgti potencialios suguloves, bet tai kaip tai vesdavo ja is kantrybes visada priversdavo ji nusisypsoti. Pagaliau judvieju bendravimas pastaruoju metu buvo slegiamas visu negatyviu ivykiu jo gyvenime todel jam buvo nepaprastai gera nors trumpam praskaidrinti nuotaika ir pamatyti savo drauges sypsena. Netrukus po to kai mergina istaise salia jos skrodziantis zvilgsnis buvo iremintas jam i veida todel Masonas emesi pilstyti gerima i jiems priklausiusias taures vien tam, kad nereiktu susidurti su skvarbiu McManus zvilgsniu. -Klausyk, Jules… Norejau su tavimi susitikti, tai viskas… Apie Richarda as negirdejau nuo tos dienos kai jis sugryzo,-apzileizes lupas jis stebejo viski savo taureje tarsi butu to gerimo uzhipnotizuotas. -Jis aiskiai man leido suprasti, kad savo pozicijos mano atzvilgiu jis nepakeite, jis vis dar negali susitaikyti su tuo, kad as vedziau Katherine ir jei atvirai, tik islaikydamas savo pozicija ir leisdamas jam pirmam pas mane ateiti, as galiu si sumauta kara laimeti,-neigiamai papurtes galva jis negarsiai atsiduso. -Beto siuo metu turiu pernelyg daug problemu ir be jo,-uzsivertes taures turini vienu ypu ji nuryja. -Pazadejau Katherine, kad to vilkolakio neliesiu, ji pazysta ji ir panasu, kad tas Sebastianas yra jai svarbus todel jei tavo klausimas buvo ar sugalvojau kaip issisukti is visos tos Klauso situacijos, atsakymas yra ne,-guztelejes peciais jis giliai ikvepe ir uzlaike ta ikvepta ora savo plauciuose. -Ar tau pavyko ka nors issiaiskinti apie ta Sebastiana? Turiu omeny, kur jis gyvena ir kaip ji rasti?-delna uzdejes sau ant sprando jis surauke antakius. Pastaruoju metu jo treniruotes buvo suintensyvejusios, o susidoroti su naujavirciais nebuvo taip paprasta ypac kai jo mintys buvo okupuotos seimos problemomis.
-Ar girdejai ka nors is Richardo?-po trumputes pauzes jis kreipesi i drauge siek tiek prislopintu balsu. Kad ir kaip jis stengesi imituoti, jog jam jo giminaitis nerupi, taip nebuvo ir gerai pazinodama Masona, Jules nesunkiai turejo tai perprasti. -Tiesiog noriu zinoti, kad jam viskas gerai, Nieko negirdejau nei is jo, nei is Taylerio todel net nezinau ar jis apskritai zino, jog jo tevas gyvas,-isipyles dar siek tiek alkoholio eme sukioti taure savo rankoje. -Siaip ar taip, tai ne mano reikalas. Jis pats turi jam tai pranesti, bet panasu, kad jis kazkuo pernelyg uzsiemes...

by **Marcel Gerard** Pen. 09 26, 2014 12:17 pm

[Šviesiaplaukės veide atsirado blausi šypsena, kuomet geriausias draugas sureagavo būtent taip, kaip buvo tikėtasi. Ir neskaitant to, kad buvo iš karto suprasta, kai jos žodžiuose nebuvo ne dalies tiesos, jos akys nusileido apačion. Apie savo seksualinius nuotykius su vyrais, ji buvo linkusi nutylėti. Tai vyko taip seniai, kad nebuvo jokios prasmės to kelti į aukštumas. Ji buvo galutinai išsiaiškinusi kas būtent lytiškai ją traukė, todėl greičiausiai neatsirastu ne vieno vyro, kuris gebėtu pakeisti jos nuomonės. Nestiprus kumštelėjimas į draugo petį, galiausiai pramušė merginą ant kikenimo. Ir jie abu pasidavė tai lengvai emocijai, kuri bent akimirkai leido pamiršti apie tai, koks sunkus buvo jų gyvenimas, bent jau pastaruosius kelerius metus. Kuomet mergina nuleido savo šviesias akis, jos pečiai pakilo] - Aha, ir tuomet jau po savaitės mes su tavimi vienas kitam atsibostume, nes turėtume beveik vienodus pomėgius. - [Panašios kalbos ją šiek tiek erzino, nors viskas ir buvo išlaikoma tik draugiškumo lygmeny. Taurės vėl buvo pripildytos, ir ji kaip mat savąją prisitraukė arčiau. Sukdama "indą" pagal laikrodžio rodyklę, ji plačiau nusišypsojo, kuomet buvo pradėta kalba, kurie lietė draugo gyvenimą] - Žinai, aš dabar džiaugiuosi kad niekad nepasidaviau norui susilažinti, kad niekad nevesi. Nes prisiekiu, visuomet maniau kad būsi tas, kaip tai vadinama... Amm, geidžiamiausias viengungis. Vat, būtent taip ir mačiau tave. Todėl, mane labai nustebino tas faktas, su kuriuo mane supažindinai. Nors kitą vertus, žiūrint į tai, kiek dėl tos moters padarytum, ankščiau ar veliau tai būtu nutikę. - [Jules tikriausiai buvo vieninteliu asmeniu, iš vilkų tarpo, kuris vadovavosi tuo, kad pirmiausia reikia atsižvelgti į savo paties troškimus, o paskui jau klausyti kalbų, apie tai kas yra "draudžiama" ir "leidžiama". Todėl ji tik draugiškai patraukdavo draugą per dantį, bet realiai niekad neturėjo nieko prieš, prieš dabartinius ar bet kuriuos kitus jo santykius. Nepaisant visko, ji buvo šalia. Kalbos kito kone kas sekundę, nes jie abu turėjo labai daug klausimų, todėl ji pradėjo nuo svarbiausio...] - Jis gyvena tame pačiame name, kaip ir tavo sūnėnas, vienu aukštu žemiau. Galima sakyti, kad Sebastian'as visuomet tau buvo prieš nosį, ir tuo pačiu metu nepastebimas. Turi merginą, tiksliau moterį, kuri dažnai pasilieka pas jį. Bent taip tvirtina kaimynai, su kuriais teko pasikalbėti. Oficialaus darbo neturi, bet, dažnai tranzuoja iš vienos šalies į kitą. Negaliu pasakyti, kad jo gyvenimo būdas yra kažkuo ypatingas, jis tarytum sąmoningai stengiasi įsilieti į pilką masę, kad niekas jo nepažintu. - [McManus kalboje buvo galima įžvelgti šiokį tokį susižavėjimą, sprendžiant iš to, kad jos kalbos tempas tai pakildavo, tai nusileisdavo. Ji ir pati, visuomet troško būti nepastebima, tipine asmenybe iš tipinio pasaulio. Ji stipriai įtraukė oro, kuomet ėmė kalbėti toliau] - Bet palauk, nuo kada tavo žmonai yra svarbus kažkas, kad ji prašo tavęs to nepadaryti? - [Neigiamai supurčiusi galvą, ji sunkiai paslepia savo nuostaba, ją "užgerdama" gėrimu iš taurės, kuri buvo pastatyta ant stalo paviršiaus] - Tau liko labai mažai laiko, todėl... Aš manau kad svarbiausia dabar būtu Niklaus suteikti kažką, dėl ko šiam galva skaudėtu labiau, nei dėl užduoties kurią davei. Supranti? Jei jis bus užimtas, jis nebe bus toks reiklus tau. - [Kalba apie Richard'ą, privertė ją nusukti savo akis, ir kalbėti kiek tyliau, nei turėjo būti] - Ar tai dėl to, kad aš vis dar esu sukrėsta to fakto, kad žmones galima sugrąžinti iš mirusių ar dar kas... Bet, Mason'ai. Nemeluosiu tau, nepasitikiu tavo broliu. Taip, jis man svarbus asmuo, myliu jį kaip brolį. Bet, nežinau kaip tai paaiškinti. Toks jausmas kad vidinis balsas man šaukia, kad būtume atsargesni. Nebūna taip, kad bet kas grįžtu iš mirusių ir už tai neturėtu sumokėti kažkuo baisiu. - [Kuomet Jules vėl nukreipė savo akis į Lockwood'o pusę, jos pečiai nusileido. Vien jo mina, vertė ją jaustis kaltai dėl to, ką ji pasakė kelias sekundes prieš tai. Liežuviu perbraukusi per savo akimirksniu perdžiuvusias lupas, moteris pratęsė] - Arba kaip ir sakiau, mane tiesiog kankina paranoja. Kas dėl tavo sūnėno... Geriausia kad jis pats tai pasakytu, kitaip Tyler'is vėl būtu pastatytas prieš faktą, o tai galėtu vienaip ar kitaip pabloginti jo ir taip šiuo metu ne pačią geriausią būseną. Na žinai... - [Jos veidas vėl tapo ramus, nes moteris šventai tikėjo, tuo ką dabar sakė]

by **Mason Lockwood** Pen. 09 26, 2014 2:32 pm

-Apie tai kalbant… Kodel tau neisikrauscius i mano buta? Dabar kai vel gryzai i miesta…-kilstelejes antakius jis nusisypsojo. -As ten retai bunu, juolab dabar kai mes su Kat imsimes ieskotis nauju namu. Man labai praverstu tavo pagalba, beto turetum galimybe geriau pazinti Katherine,-isgeres dar viena taurele jis tebesisypsojo. Jules buvo vienintelis zmogus, kuriuo jis galejo visapusiskai pasitiketi ir tai buvo labai geras jausmas. -Zinau ka turi omenyje,-garsiai nusijuokes jis siek tiek susimuiste kedeje. -Su Katherine viskas kitaip. Neneigsiu, pradzioje tai buvo daugiau noras uzknisti Richarda. Geresnio varianto ir buti negalejo, kadangi Kat buvo viskas, ko jis nekente, bet ilgainiui tai peraugo i kur kas daugiau nei vien uzgaida. Geriau nei kas kitas zinai kaip norejau tapti tevu ir jos deka mano svajone isspilde,-neigiamai papurtes galva jis syptelejo prisimines akimirka kai jam buvo grazinta Victoria. -Prisiekiau sau, kad jei kada nors tapsiu tevu, ne uz ka nekartosiu klaidu, kurias padare tiek mano tevas, tiek brolis. Jie nsusiuko nuo seimos, supranti?-siek tiek apgirtes jis buvo kaip niekad atviras. Buvo akivaizdu, kad Masonas jaute nenusakoma pagarba ir dekinguma moteriai isnesiojusiai jo kudiki. -Atiduociau viska uz galimybe tapti tuo kuo buvau…-staiga jo balsas tapo kiek duslesnis. -Niekam to nesakiau, bet kalbant tarp musu, ne karta esu pagalvojes kas jei Katherine nuo pat pradziu butu buvusi viena is musu, jei as niekada nebuciau tapes nemirtingas…-karciai syptelejes jis nudelbe akis i rankose laikoma tuscia stiklini inda. -Viso to nebutu, supranti? Nesutarimu su Richardu, Klauso… greiciausiai ikalbeciau Katherine susilaukti dar vieno vaiko,-prunkstelejes jis vel prisipilde stikline viskio. -Pameni Rene?-staiga prisimines vieninteli zmogu, kuri is tiesu gailejosi iskaudines maisto pries broli procese jis negarsiai atsiduso. Pastebejes kaip jo pasnekove sukluso vos jam paminejus jo buvusia suzadetine jis nuryjo dar viena alkoholio doze pries tai kai pasiryzo pasakyti ka zadejes. -As… as vel buvau su ja susitikes,-sutikes smerkianti Jules zvilgsni jis perejo i ginimosi pozicija skesteledamas rankomis bei tuojau pat pridurdamas. -Zinau! Man nederejo, bet…-apsilaizes lupas jis garsiai ispute ora. -Ji kazkaip suzinojo apie tai kas nutiko Katherine, tada dar nebuvau rades Victorios, o ji nepaisydama visko ka jai padariau, pasisiule susitikti. Mes siaubingai prisigerem… Zinai, Jules, ta mergina visada buvo salia kai man jos reikejo, jos tevas tikriausiai butu jos issizadejes jei butu suzinojes, kad net ir po to kai as patepiau slides ir palikau ja del kitos, ji vis vien sutiko su manimi susitikti,-neigiamai papurtes galva jis uzsiverte viskio likucius sau i burna. -As jauciausi kaip paskutinis sunsnukis del to kaip su ja pasielgiau, ypac todel, kad ji sugebejo man uz tai atleisti… Jauciausi jai skolingas…-isgirdes drauges prunkstelejima jis ir pats nusijuoke. -Na gerai, gerai… man ir paciam reikejo nuleisti gara, o ji tuo metu buvo idealus variantas,-lupu kampu syptelejes jis mete reiksminga zvilgsni i drauge. Niekam buvo nepaslaptis, kad Masono silpnybe buvo grazios moterys, o Rene atitiko visus jo kriterijus. -Dieve, kaip man sito truko,-suemes merginos ranka jis pabuciavo jos kumsti. Jis pernelyg ilgai laike viska savyje ir per tuos kelerius metus susikaupusi moraline nasta buvo labai slegianti. Jie abu ganetinai apgirto ir zvelgiant is salies jie atrode be galo laimingi besimegaujantis vienas kito kompanija. Jie daug juokesi prisimindami galybe dalyku, kuriuos buvo drauge isgyvene dar pries jam tampant hibridu.
Kai kalba pasisuko apie Richarda, Masonas tik neigiamai papurte galva. -Jis pasitelke ragana, kuri uzsiemineja juodaja magija, tai viskas ka as zinau,-mostelejes baro pusen jis paprase dar vieno viskio butelio. -Ka tuo nori pasakyti?-siek tiek suraukes antakius jis idemiai isisteibelejo i pasnekoves veida. -Juk mudu kalbam apie Richarda, kad ir koks nepataisomas niurzga jis yra, jis yra mano brolis ir as ji myliu… ir esu tikras, kad viskas pamazu vel stos i savo vietas. Kaip manai, jei as nudeciau Klausa, o jus priverstumet ta raganiukste mane prikelti kaip ji tai padare su Richardu, galbut yra budas, kad as vel tapciau zmogumi? Ir manes niekas nebesietu su Mikealsonu?-syptelejes jis atkimso dar viena viskio buteli.

by **Marcel Gerard** Pen. 09 26, 2014 3:18 pm

- Žinai, aš ne vien priimsiu tavo pasiūlymą, bet ir pareikalausiu kad perduotum man savo buto raktus dabar pat. - [Bekikendama, ji kaip mat ištiesė savo ranką į draugo pusę, vizualiai priversdama jį paskubėti vizualiai patvirtinti žodžius, kuriuos šis buvo pasakęs prieš tai. Jos pilkšvai mėlynos akys kaip mat suspindi, kuomet plati, iš šalies seksualiai atrodanti šypsena, papuošia veidą] - Nežadu rizikuoti, kad prasiblaivęs pasakysi kad tokios kalbos nebuvo. - [Matomai juokaudama, ji staigiai nuleido akis, nuspręsdama kad dabar yra pats tinkamiausias laikas, pasakyti viską iki galo] - Ypatingai dabar, kai nelabai turiu galimybę pastoviai trintis po viešbučius. Mason'ai, aš ne vien pasilikau, trumpam. Grįžau į stotį. - [Galvos linktelėjimu patvirtindama savo sprendimą, ji te pratęsė] - Nesu tokia kaip tu, kad galėčiau gauti ko noriu tik pažvelgdama žmonėms į akis. Vėl užimsiu paramedikės pareigas, ir darydama tai ką dievinu, uždirbsiu pinigus. - [Kalba apie tai, kad dabar yra pats tinkamiausias laikas pažinti Katherine, priverčia ją linktelėti galva] - Na, tavo pasirinkta moteris, yra labai mano skonio... - [Stebėdama draugo reakciją, šviesiaplaukė tik plačiau nusišypso] - Man bus malonu ją pažinti, jei esi tikras kad ji tikrai yra tas asmuo, su kuriuo nori praleisti savo gyvenimą. Kitaip, aš tikrai neeikvočiau laiko. Jei ji tau svarbi, vadinasi automatiškai svarbi ir man. Plius, ji Victorios mama. O ta maža velniukštė, man tikrai patinka. - [Jules visuomet puikiai sutarė su vaikais, ir pati ne kartą buvo prisileidusi mintį, kad kada nors ateis laikas, kuomet ji pati norės turėti mažą gyvybę. Tačiau nepastovūs ir komplikuoti santykiai, į kuriuos ji turėdavo gabumą įsitraukti, neleisdavo jai į savuosius norus atsižvelgti rimtai. Po santykių nutraukimo su Clarice Carthage, su kuria ji gyveno beveik trejus metus, Jules liko viena, su akivaizdžiai sudaužyta širdimi. Todėl geriausio draugo dukra buvo artimiausias jos kontaktas su ateitimi, kurios sau norėtu. Jos žvilgsnis pakilo į pašnekovą, kaip tik tuo metu, kai jos, ant stalo padėtas telefonas ėmė skambėti. Ekrane pasirodė kaip tik tos pačios, Clarice Carthage, nuotrauka. Stengdamasi kad tai liktu nepastebėta, ji kaip mat apvertė telefoną ir jis liovėsi skambėjęs. McManus stengėsi susitelkti į pokalbį, kuris buvo malonus širdžiai] - Aš žinau... - [Ištiesdama ranką, ji švelniai perbraukė per draugo išorinę plaštakos pusę, tokiu būdu stengdamasi jį padrąsinti] - Tu būsi nuostabus tėvas, ir Victoria tavimi didžiuosis. Ne taip, kaip tai buvo tau ar Tyler'iui. Tu nekartosi tų pačių klaidų, nes neleisi savo mergaitei jaustis, kaip teko tau. Aš tai žinau. - [Ji pritariamai linkčioja galva, akivaizdžiai tikėdama tuo, kas buvo sakoma] - Tu pamilai tą moterį. - [Jules, visiškai atsitiktinai pertraukė draugo kalbą, kaip tik tuo metu, kai jis ėmė atvirauti apie savo jausmus Pierce] - Tau nereikia to sakyti ar bandyti tai įrodinėti aplinkiniams. Aš matau tavo akis, kuomet ji pasirodo horizonte, ir tai pasako kur kas daugiau. Ji tavo pusė, kad ir kokia dažnai bjauri bebūtu. - [Eilinį kartą sukikendama, pasiekė pirštais taurę, kuri buvo pripildyta. Akivaizdu, šiandiena vairuoti savo "mažylės" jau nebe galės, tačiau koks skirtumas? Net pėsčiomis pareiti namo bus vienas malonumas, jei tam bus palaikoma gera kompanija. Nuo jos veido šiandiena retai kada dingdavo šypsena, ir tai aiškiai priminė tuos laikus, kai jie abu buvo nutrūkę, gyveno savo malonumui ir mėgavosi tuo nedideliu laisvo laiko tarpu, nuo darbu, kuriam skyrė gyvenimą. Nepakeldama taurės, ji atsargiai delnais perbraukė per savo švelnių bruožų veidelį, tuo pačiu įsmeigdama atitinkamai smerkiantį žvilgsnį į Lockwood'o pusę] - Tu tikriausiai pamišęs... kai jautiesi kaltas, nusiunti tam asmeniui gėlių, gal kokio gero šokolado dėžę. Bet nesuguli į lovą. - [Nors žinoma, ji aiškiai suprato jo motyvus, bet šia akimirka ir pati buvo pajutusi gailestį jo buvusiai] - Mason'ai, Mason'ai... Su buvusiais geriausia nesusidėti. Juk buvo ankščiau jausmai ir visos kitos nesąmonės. Ji gali likti su tuščiomis viltimis, kad vėl būsit kartu. O tada, tu turėsi dar vieną galvos skausmą. - [Pasigaudama taurę, ji greitai kilstelėjo ją sau prie veido, bei vienu mauku ištuštino. Stiklas vėl atsidūrė ant stalo paviršiaus, kuomet ji juokaudama ėmė mosikuoti rodomuoju pirštu jam prieš veidą] - Nuo šiol turi man pažadėti, kad myliesiesi su žmona. O kai pritrūksi dėmesio, atvarysi pas manęs. Sekso nebus, bet, bent jau galėsi pasidžiaugti nepakeičiama kompanija. - [Kilstelėdama vieną antakį, ji ištiesė savo dešinės rankos delną, pasisakydama] - Nagi, vardan gražios ateities. Pakartok pažadą. - [Ji vėl nusišypsojo, tai buvo keista, juk pastaruoju metu buvo tiek problemų, kad atsikvėpti ar atsiminti apie paprastus dalykus, buvo neįmanoma. Kuomet po laiko, ji nusuko akis, tema pasikeitė] - Nežinau, aš negaliu to paaiškinti. Mason'ai, tavo brolis man taip pat yra artimas. Ir prisiekiu, jei tektu, pati dengčiau jį savimi. Bet, tas keistas jausmas, kuris kyla iš vidaus, man liepia kad nesikliaučiau kiekvienu jo žodžiu. Turi būti kažkas, kas ne taip. Tik iki pat dabar, negaliu išsiaiškinti kas tai. Aš nepasitikiu juo, taip kaip ankščiau. Ir ta ragana, apie kurią kalbi... Senasis niurzga Richard'as geriau mirtu, nei kliautųsi ta rūšimi. - [Ji nutyla, tarytum nebe turėdama ko daugiau pridurti. Akių vokai susiaurėja, ir ji išlaukia akimirkos, kuomet bus pastatytas antrasis butelis. Liežuviu perbraukusi per savo lupas, te pratęsia] - Nenusišnekėk. Neleisčiau tau pasiryžti tokiam žingsniui. Niklaus'o gali atsikratyti, laikydamasis nuo jo kaip galima toliau. Ne, ne, ne. Ar jau sakiau ne?! Jokių raganų, ir tuo labiau mirimų. Ne.

by **Mason Lockwood** Pen. 09 26, 2014 6:14 pm

Jules paminejus Victoria, Masono veidas akimirksniu nusvito. -Ji viskas ko kada nors galejau tiketis is gyvenimo,-isgeres dar viena pusiau sklidina taure viskio jis atrode siek tiek apdujes todel apstumes tuscia inda siek tiek atokiau nusprende padaryti trumpute pauze. -Ji tokia panasi i Katherine… vienintelis mane neraminantis dalykas tai, kad neturiu zalio supratimo kas ji, turiu galvoje, kad ji toli grazu nera mirtingas zmogaus vaikas. Katherine nestumas netruko devynis menesius, bet nuo jos gimimo, ji vystosi normaliems kudikiams iprastu ritmu… Ana diena ji sieke kraujo paketo, kuri tuo metu geriau… visa tai labai neiprasta. Kad ir kiek stengiausi, nesugebejau rasti nei vieno metrascio, kuriame butu kalbama apie hibrido ir vampyres vaika…-jis nutilo ir alkunemis pasireme i baro stala. Tai, kad Jules taipa tvirai demonstravo savo palaikyma verte ji nuosirdziai sypsotis. Masonas buvo prates nuolat irodineti savo jausmu tikruma broliui ir tai, kad mergina ji suprato ir nemegino perkaleti buvo neiprastas, bet labai geras jausmas. -Velniai rautu, McManus, man labai taves truko visa si laika,-ipyles draugei isgerti, striukes kiseneje susizvejojo pakeli cigareciu ir viena ju issitraukes uzsikiso uz desiniosios savo ausies. Kalbai pakrypus apie Renee, jis pakilo ant koju. -Galim iseiti i lauka, noriu parukyti…-buvo akivaizdu, kad tema, kuria jis pats pradejo nebuvo viena is lengvuju. Kai abu draugai isejo laukan, Lockwoodas uzsiruke ir nugara atsiremes i pastato siena ismeige savo zvilgsni i priesais save matoma jam priklausanti mustanga. -Visas tas reikalas su Renee… Viskas neturejo taip pasibaigti, supranti?-Jules geriau nei kas kitas zinojo, kad tai ka jis jaute savo buvusiai nebuvo viso labo susizavejimas, antraip jis nebutu jai pasipirses, taciau situacija i kuria du dar labai jaunus zmones istume ju giminaiciai privede viena ju prie atvirkstines reakcijos- Masonas tiesiog patepe slides. Tai nebuvo Rene kalte ir jei ne faktas, kad judviem issiskyrus jis pamilo kita, jis tikriausiai butu pasidaves visu spaudimui ir pas ja sugryzes. Rene buvo is tu, kurios zinojo kaip reikia pazaboti tokius vyrus kaip Masonas, galbut todel jis pasamoningai trosko jos paramos po Katherine zuties. Galbut todel tai privede prie vieninteles galimos to susitikimo baigties - permiegojimo. -Si karta viskas tikrai baigta,-neigiamai papurtes galva jis kaltai syptelejo. -Kita ryta issliukinau dar jai nepabudus, jauciausi kaip paskutinis sudo gabalas, net ir budamas tikras, kad Kat nebera gyvuju tarpe jauciausi ja siaubingai isdaves, negalejau to parodyti Rene, todel pasirinkau lengvesni buda ir tiesiog issinesdinau… Praejo jau beveik puse metu ir is jos negirdejau nei zodzio… gal taip ir geriau. Mums susitikus pastaraji karta buvo akivaizdu, kad ji man atleido, po visko ka per mane buvo priversta iskesti, ji vel su manimi permiegojo supranti? Dabar ji tikriausiai manes nekencia ir, velniai rautu, ji turi tam priezasti. Noreciau, kad viskas nebutu taip apsibaige, bet taip geriau. Jos pacios labui, supranti?…-baiges rukyti jis issitrauke dar viena cigarete ir netrukus ja prisidege. Itraukes pirmaji duma uzlaike ji plauciuose klausydamas Jules zodziu apie jo broli. -Man nepasirode, kad jis butu pasikeites. Jis toks pats kietakaktis, uzsispyres sunsnukis koks buvo ta diena kai mire uzuot sutikes pasinaudoti vampyru krauju ir isgyventi…-buvo akivaizdu, kad Masonas vis dar grieze danti ant brolio del jo pasirinkimo ta lemtinga diena. -Turesi suorganizuoti mudviem susitikima, nugirdysim ji ir isgausim ka tas niekselis nuo musu slepia,-jis nesuprato situacijos rimtumo ir tai buvo girdeti is jo sarkastisko juoko. Sia nakt Masonas buvo savimi, tokiu, koki ji McManus visuomet pazinojo - nerupestingas ir gyvenantis sia diena. Jiedu vel buvo drauge ir tai buvo svarbiausia. Jau seniai jis nebuvo toks atsipalaidaves ir visa tai buvo Jules nuopelnas.
-As juk juokauju... Bet..-iskeles rodomaji pirsta jis klastingai syptelejo. -Jei butu budas visa tai pakeisti ir as galeciau vel buti vilkolakis, nejau kaltintum mane, jog noreciau tai isbandyti? Tikrai smerktum mane uz tai, kad noriu antro sanso i normalu gyvenima?

by **Mason Lockwood** Pen. 09 26, 2014 6:17 pm

Tai, jog Jules taip teigiamai priime jo pasiulyma apsigyventi kartu, visai kaip tais laikais kai abu dirbo miestelio gaisrineje, ji itin pradziugino. Is odines striukes kisenes issitraukes keleta raktu, viena ju atsege ir padejo priesais Jules ant baro stalo. Is drauges kalbos suprates, kad dabartine financine jos situacija nebuvo stabili jis tiesiog supratingai linktelejo galva. Masonas gerai zinojo, kad McManus nepriims pinigines jo pagalbos, kad ir kaip primigtinai jis siulytu. -Tai puiki ideja!-jo veidas nusvito kai mergina prasitare, jog ketina gryzti i darba. Darbas gelbejimo komandoje visada buvo jo pasaukiams ir jis dievino savo profesija. -Noreciau gryzti…-jo sypsenoje atsispindejo nostalgija ir ilgesys. Buvo akivaizdu, kad nors to ir neistare balsu, Lockwoodas ilgejosi savo senojo gyvenimo. Neipareigojancio, kupino nuotykiu ir paselusio. -Kol vel atsistosi ant koju, gali buti tikra, kad mudu su Richardu esame pasirenge tau padeti,-uzdejes viena ranka merginai ant peties jis lupu kampu padrasinamai syptelejo.
Jules paminejus Victoria, Masono veidas akimirksniu nusvito. -Ji viskas ko kada nors galejau tiketis is gyvenimo,-isgeres dar viena pusiau sklidina taure viskio jis atrode siek tiek apdujes todel apstumes tuscia inda siek tiek atokiau nusprende padaryti trumpute pauze. -Ji tokia panasi i Katherine… vienintelis mane neraminantis dalykas tai, kad neturiu zalio supratimo kas ji, turiu galvoje, kad ji toli grazu nera mirtingas zmogaus vaikas. Katherine nestumas netruko devynis menesius, bet nuo jos gimimo, ji vystosi normaliems kudikiams iprastu ritmu… Ana diena ji sieke kraujo paketo, kuri tuo metu geriau… visa tai labai neiprasta. Kad ir kiek stengiausi, nesugebejau rasti nei vieno metrascio, kuriame butu kalbama apie hibrido ir vampyres vaika…-jis nutilo ir alkunemis pasireme i baro stala. Tai, kad Jules taipa tvirai demonstravo savo palaikyma verte ji nuosirdziai sypsotis. Masonas buvo prates nuolat irodineti savo jausmu tikruma broliui ir tai, kad mergina ji suprato ir nemegino perkaleti buvo neiprastas, bet labai geras jausmas. -Velniai rautu, McManus, man labai taves truko visa si laika,-ipyles draugei isgerti, striukes kiseneje susizvejojo pakeli cigareciu ir viena ju issitraukes uzsikiso uz desiniosios savo ausies. Kalbai pakrypus apie Renee, jis pakilo ant koju. -Galim iseiti i lauka, noriu parukyti…-buvo akivaizdu, kad tema, kuria jis pats pradejo nebuvo viena is lengvuju. Kai abu draugai isejo laukan, Lockwoodas uzsiruke ir nugara atsiremes i pastato siena ismeige savo zvilgsni i priesais save matoma jam priklausanti mustanga. -Visas tas reikalas su Renee… Viskas neturejo taip pasibaigti, supranti?-Jules geriau nei kas kitas zinojo, kad tai ka jis jaute savo buvusiai nebuvo viso labo susizavejimas, antraip jis nebutu jai pasipirses, taciau situacija i kuria du dar labai jaunus zmones istume ju giminaiciai privede viena ju prie atvirkstines reakcijos- Masonas tiesiog patepe slides. Tai nebuvo Rene kalte ir jei ne faktas, kad judviem issiskyrus jis pamilo kita, jis tikriausiai butu pasidaves visu spaudimui ir pas ja sugryzes. Rene buvo is tu, kurios zinojo kaip reikia pazaboti tokius vyrus kaip Masonas, galbut todel jis pasamoningai trosko jos paramos po Katherine zuties. Galbut todel tai privede prie vieninteles galimos to susitikimo baigties - permiegojimo. -Si karta viskas tikrai baigta,-neigiamai papurtes galva jis kaltai syptelejo. -Kita ryta issliukinau dar jai nepabudus, jauciausi kaip paskutinis sudo gabalas, net ir budamas tikras, kad Kat nebera gyvuju tarpe jauciausi ja siaubingai isdaves, negalejau to parodyti Rene, todel pasirinkau lengvesni buda ir tiesiog issinesdinau… Praejo jau beveik puse metu ir is jos negirdejau nei zodzio… gal taip ir geriau. Mums susitikus pastaraji karta buvo akivaizdu, kad ji man atleido, po visko ka per mane buvo priversta iskesti, ji vel su manimi permiegojo supranti? Dabar ji tikriausiai manes nekencia ir, velniai rautu, ji turi tam priezasti. Noreciau, kad viskas nebutu taip apsibaige, bet taip geriau. Jos pacios labui, supranti?…-baiges rukyti jis issitrauke dar viena cigarete ir netrukus ja prisidege. Itraukes pirmaji duma uzlaike ji plauciuose klausydamas Jules zodziu apie jo broli. -Man nepasirode, kad jis butu pasikeites. Jis toks pats kietakaktis, uzsispyres sunsnukis koks buvo ta diena kai mire uzuot sutikes pasinaudoti vampyru krauju ir isgyventi…-buvo akivaizdu, kad Masonas vis dar grieze danti ant brolio del jo pasirinkimo ta lemtinga diena. -Turesi suorganizuoti mudviem susitikima, nugirdysim ji ir isgausim ka tas niekselis nuo musu slepia,-jis nesuprato situacijos rimtumo ir tai buvo girdeti is jo sarkastisko juoko. Sia nakt Masonas buvo savimi, tokiu, koki ji McManus visuomet pazinojo - nerupestingas ir gyvenantis sia diena. Jiedu vel buvo drauge ir tai buvo svarbiausia. Jau seniai jis nebuvo toks atsipalaidaves ir visa tai buvo Jules nuopelnas.
-As juk juokauju... Bet..-iskeles rodomaji pirsta jis klastingai syptelejo. -Jei butu budas visa tai pakeisti ir as galeciau vel buti vilkolakis, nejau kaltintum mane, jog noreciau tai isbandyti? Tikrai smerktum mane uz tai, kad noriu antro sanso i normalu gyvenima?

by **Marcel Gerard** Št. 09 27, 2014 3:18 am

[Jie buvo lauke, kuomet nemalonus vėjo gūsis kaip tyčia nubloškė dalį šviesių, ilgų plaukų ant McManus veido. Daliai akimirkos moteris buvo apakinta. Jos rankos pakilo, kuomet ši savo ilgais, it pianistės pirštais, nubraukė juos šalin. Galva švelniai sukosi, ir tas jausmas buvo malonus. Kuomet moters, pilkšvų akių žvilgsnis nukrypo sau po kojomis, įsistebėjo į nelabai patogius savo batelius, kurie kaip tyčia buvo pasirinkti atitinkamai progai. Raišteliai, kurie prilaikė aukštakulnius, buvo netvarkingai susukti aplink. Kažkodėl, kaip tik šiuo metu jai trūko žodžių, atsakyti į tai kas buvo pranešta apie Victoria, pakeliui čia] - Jei ji būtu vampyrė, tikriausiai negalėtu nepasimaitinusi krauju išbūti šitaip pusę metų? - [Klausimas buvo protingas, bet tuo pačiu metu keistas. McManus žinojo labai daug, bet iš to daug, ji ne kartą nobuvo susidūrusi su panašiu padarėliu, kokiu buvo geriausio draugo dukra] - Tai ką dabar ruošiuosi tau pasakyti... Tikriausiai yra alkoholio veikimas, nes kitu laiku niekuomet nebūčiau to pasakiusi garsiai. Kaip dėl Niklaus sūnaus? Ar jis yra toks pat kaip tavo Victoria? Nepaisant to, žinoma, kad magiškai buvo subrandintas. - [Kalba apie Renée Royce ją nelabai džiugino, tiksliau detalus pasakojimas apie tai kas nutiko, kuomet šie du buvo susitikę paskutinį kartą. Pilkšvų akių žvilgsnis vėl atsidūrė ant geriausio draugo veido, kaip tik tuo metu, kai jis ėmė rūkyti jau antrą cigaretę] - Tavo buvusi, ji nepriminė man tos, su kuria yra linksminamasi. Ji kaip tik buvo iš tų tarpo moterų, kurias vedama, todėl nesistebėk, kai sakau kad tai mano nuomone turėtu, bent jos galvoje viską dar labiau sujaukti. Ji tave mylėjo, o tu abu kartus tiesiog pasinaudojai ja, saviems tikslams. Mano patarimas būtu, arba visam laikui ją pamiršti, arba, jei yra tikimybė, kad ji vis dar čia ir čia... - [Tardama "čia", šviesiaplaukė, atsargiai rodomuoju pirštu nurodė draugo krūtinę, ties ta vieta, kur turėtu būti širdis, ir vėliau smilkinį] - ...Kažką dėl to daryti. Kitą kartą prieš sliukindamas iš kieno nors lovos, pirmiausia pagalvok, kaip turėtu jaustis paliktas asmuo. Prisimink save, kuomet Katherine buvo sudaužiusi tau širdį savo pasitraukimu. Galu gale, atsibusti su patraukia moterimi nėra taip jau ir baisu... - [Specialiai erzindama, ji kišetelėja liežuvį, kaip mat imdama priminti visai ne subrendusią moterį, o greičiau vėjavaikę paauglę. Kuomet nuo dūmų kvapo jau nebe sugebėdama valdytis, nugvelbė iš draugo cigarečių pakelį, mat jos asmeninis buvo likęs BMW] - Jei būtu saugus ir šimtaprocentinis būdas, tuomet aš ne vien tavęs nekaltinčiau, bet ir visiškai paremčiau. Juk pats žinai... Bet, būčiau ir ta rakštimi užpakaly, kuri tau primintu, kad vilkolakiai amžinai negyvena. O vampyrai, konkrečiau tavo žmona, ir galimas daiktas kad dukra, gyvena. - [Kilstelėdama savus antakius, ji kaip mat veide ištempia sau būdingą, plačią, dantis šiepiančią, šypseną]

by **Jia Li Wang** Št. 09 27, 2014 3:51 am

Buvo vėlus metas, kuomet ji pasitraukusi nuo vyriausio iš Lockwood'ų šeimos, pareiškė kad nori prasivaikščioti pro naktinį miestą, viena. Rytdienos planai buvo labai rimti, ir psichologiškai varginantys. Specialiai pasamdytas vairuotojas palengva sekė paskui merginą, užtikrindamas jai saugumo jausmą, kad jei kas nutiktu, jis kaip mat bėgtu į pagalbą. Keliukai buvo perpildyti žmonių, atrodė kad miestas prarado "madą" miegoti. Dalis žmonių žinoma buvo nakties padarai, tačiau kažkodėl būtent šiandiena jos tai visiškai netrikdė. Keliaudama kažkur tiesiai, visiškai be jokio tikslo, ji mėgavosi aplinka. Būdama nėščia ji ne karto nebuvo patyrusi virsmo, bent tokio, kuris priverstu ją pakeisti pavidalą pilnai. Ji jautėsi paprastu žmogumi, galima sakyti, laimingu žmogumi. Kvėpavimas buvo tolygus, kuomet ji trumpam sustojo. Įsistebėdama kažkokios parduotuvės vitrinoje iškabintas senovines prekes. Ji dievino senus danktus sugrąžinti atgal į gyvenimą, ir tai ką matė priešais, tiesiog reikalavo jos imtis darbo. Parduotuvė žinoma nebe dirbo, todėl ji ėmė žingsniuoti toliau. Ir tikriausiai likimo pirštas, mat ši tikrai nesitikėjo kad šis susitikimas nutiks būtent šiandiena, privertė ją atsidurti tinkamu metu ir tinkamoje vietoje. Sustodama per kelis žingsnius nuo Mason Lockwood su drauge, ji giliai įtraukė oro į savuosius plaučius. Pradėti buvo sunku, todėl labai pasistengdama, ji viso labo pirmiausia išspaudė iš savęs, banalų pasisveikinimą: - Labas... - Jos atsegtas paltukas, aiškiai paryškino tai, kad moteris buvo nėščia. Tai tik labiau patvirtino, rankos, kurios kaip mat atsidūrė ant padidėjusios kūno dalies. Jos veidas atrodė labai ramus, nors viduje moteris drebėjo iš baimės, kad negali nuspėti kas bus toliau ar tuo labiau perskaityti jo mintis. Kokia dieviška dovana būtu, mokėti skaityti kitų mintis. Ji šyptelėjo, kuomet pratęsė savo kalbą:
- Norėjau tai pasakyti akis į akį. - Dar kartą perbraukdama delnu per savo suapvalėjusį pilvuką, ji linktelėjo galva, pasisveikindama ir su Jules.

by **Mason Lockwood** Št. 09 27, 2014 5:25 am

Pritariamai linkciodamas galva jis neisiterpdamas isklause drauges samprotavimu apie Victoria. -Tavo zodziuose yra tiesos.. o del Klauso saunaus.. kaip man tai apskritai nebuvo sove i galva? Privalau ta vaiki susirasti…-jo minciu srauta nutraukes Jules poelgis priverte ji siek tiek suraukti antakius. -Nuo kada tu rukai?!-pastveres pakeli atgal jis placiai issisiepe. -Tai bjaurus iprotis, zinai…-iskeles pakeli i virsu kaip tik tuo metu kai emrgina megino ji suciupti jis specialiai ja erzino. -Butent todel, kad vilkolakiai negyvena amzinai, tau nederetu savo kuno nuodyti tuo, kas man asmeniskai nedaro visiskai jokios zalos…-jie abu buvo apgirte ir pries tai rimtas pokalbis kuo toliau, tuo labiau primine tipinius besilinksminanciu zmoniu sapaliojimus. -Tai kaip ten del to striptizo klubo?-suciupes mergina apkabina ja viena ranka ketindamas isivesti ja atgal i bara, kuriama dar pries keleta minuciu abu svaiginosi. -Zinau ka sakysi, bet tai viso labo spoksojimas per rakto skylute, jai nereikia apie tai suzinoti,-nusijuokes jis guztelejo peciais. -Beto visada galiu pasakyti, kad tiesiog palaikiau tau kompanija, mes tos moterys siaip ar taip nedomina,-jo sypsena igavo keista forma kai nuaidejo labai gerai pazystamas balsas. Atsisukes i Rene puse jis vis dar sypsojosi, bet atrode, kad sypsena pamazu eme blesti. -Renee..?-nuryjes burnoje susikaupusius skyscius jis ne is karto demesi atkreipe i suapvalejusi jis pilvuka mat jo akis prikauste neiprastainsvytintis moters veidas. Ji atrode sutrikusi ir netrukus po to kai ji istare sekancius svao zodzius, viskas tapo aisku be jokiu detalesniu situacijos paaiskinimu. Sypsena galutinai apleido Masono veida, taciau nenoredamas tiesiog stoveti lyg ibestas jis sparciu zingsniu prie jos priejo. Atsargiai ja apkabines jis pakstelejo jai i kakta. Mintis pasiplauti ne karto neperskrode Lockwoodo galvos, mat nepaisant gan palaido savo budo jis gerbe Renee ir tie kartu praleisti ketveri metai nebuvo siaip sau. Ji visada jo sirdyje uzims atitinkama vieta ir nors judvieju romanas nutruko, ji vis dar jam rupejo.
-Mes juk…-susilaikes nuo zodzio ''saugojomes'' jis greitai mintyse perkrate tos nakties ivykius ir jei atvirai, negalejo to gerai prisiminti. Jis issiziojo kazka sakyti, bet tik itrauke siek tiek oro i burna, kuri uzlaikes abieju ranku delnais perbrauke sau per veida. Jis atrode priblokstas ir nezinojo kaip i visa tai reiketu reaguoti, bet pasamone kuzdejo, kad Royce si situacija turejo buti simteriopai sudetingesne. -Tai neitiketina…-atsargiai uzdejes ranka ant jos pupsincio pilvuko jis pasisuko i uz judvieju be zado stovejusia Jules.

by **Marcel Gerard** Št. 09 27, 2014 5:56 am

[Šypsena, kurią buvo papildęs švelnus kikenimas, kurio metu mergina bandė pasiekti cigarečių pakelį, vertė ją jaustis labai patogiai. Tai tiek pat juokingai atrodė iš šalies, kiek ir buvo iš tikro] - Prašau, duokš man tas cigaretes, ir liaukis vadovauti. Aš visuomet rūkau, kai padauginu. O tai būna ypatingai retai... - [Kuomet jos rankos pagaliau pasiekė pakelį, šypsena akimirksniu pradingo. Priešais stovėjo tamsiaplaukė moteris, ir pirmasis dalykas už kurio užsikabino McManus, buvo ne kas kitas, kaip akivaizdus nėštumas. Suspausdama rankose pakelį, ji ne nepastebėjo kad nekietas kartonas šiek tiek susiglamžė. Pirmą kartą, McManus buvo pastatyta būtent į tokią padėtį, kuomet visiškai neturėjo ką pasakyti. Ir draugo įprasta reakcija į tai kas buvo priešais, privertė jos antakiams dar labiau išsilenkti. Kuomet Jules sukando apatinę savo lūpą, jos mina tapo neįskaitoma. Ji nerodė džiugesio, mat kuo puikiausiai suvokė kaip stipriai susikomplikuos reikalai ateity. Jos lūpos prasiskleidė, kuomet ji nerišliai ėmė kurti planus, kuriuos neketino įgyvendinti] - Aš. Žinai, aš geriau eisiu ten, kur buvau sakiusi. Tai yra... - [Veide pasirodė akivaizdžiai suvaidinta šypsena, kuomet ji įbruko pakelį į draugo džinsų kišenę, pati tuo tarpu žengdama kelis žingsnius atgal. Trūko visai ne daug, kad ši susitrenktu su siena, kuomet rodomuoju pirštu nurodžiusi kažkurią pusę, ji pratęsė] - Manęs laukia draugai, visai buvau apie tai pamiršusi. Renée, buvo... Įdomu tave pamatyti. - [Kuomet ji savo akis nukreipė vien į Lockwood'o pusę, vien tas menkas neigiamas galvos supurtymas reiškė tai, kad ji toli gražu nesižavi tuo, ko liudininke buvo priversta tapti] - Iki pasimatymo, Mason'ai.

by **Jia Li Wang** Št. 09 27, 2014 6:04 am

Susitikimą, kuris nutiko visiškai atsitiktinai moteris buvo savo mintyse įsivaizdavusi labai skirtingai, vieni variantai pasibaigdavo laimės protrūkiais, kiti, ašaromis ir skandalais. Dabar ji buvo visiškai nepasiruošusi šiam susidūrimui, galbūt todėl, ji ir jautėsi kiek išsigandusi to, kas gali nutikti. Rankos buvo sukištos į palto kišenes, kuomet jos veidas, kad ir kaip tai keistai skambėtu, spinduliavo pasitikėjimu savimi. Pasirodė baltus dantis šiepianti šypsena, kuomet arti atsiradęs Lockwood'as apdovanojo moterį apkabinimu. Ji švystelėjo savo žvilgsnį aukštyn, bandydama įžvelgti iš jo akių tai, kas šiuo metu sukosi jo mintyse. Aišku, mina buvo neįskaitoma, kaip kad šviesiaplaukės, kuri aiškiai išdavė savo pasimėtimą. Ilgai nesugebėdama pratarti net menkiausio žodžio, ji galiausiai suspaudė kumščius, ir pagaliau ėmė kalbėti: - Tai paprasta matematika. Nenorėjau to pasakyti telefonu ar trumpąją žinute. Nors ir stengiausi suvaldyti save nuo važiavimo čia, kaip galima ilgiau. - Jos veide vėl pasirodė ilgai neužsibūnanti šypsena, McManus kaip tik laiku parodė savo norą pasitraukti, todėl iš tamsiaplaukės sulaukė pritariamo linktelėjimo. Ir nors buvo akivaizdu, kad šviesiaplaukė neliko patenkinta, į tai nebuvo sutelkta per daug dėmesio. Kuomet Royce pakėlė savo akis, ji nedrąsiai tarstelėjo: - Nebūsi prieš, jei pasiūlysiu tau šiek tiek prasieiti? Manau kad mums reikėtu pasikalbėti apie šį bei tą.

by **Mason Lockwood** Št. 09 27, 2014 6:39 am

Tai kaip i susiklosciusi situacija sureagavo Jules, Masonui akivaizdziai nepatiko. Jis buvo priblokstas ir jam dabar labiau nei kada nors reikejo drauges palaikymo, racionaliai situacija ivertinancio asmens, kuris sugebetu mastyti blaiviai mat paties Masono reakcija siuo metu buvo paremta vien emociniais isgyvenimais. Kudikis jam visada buvo sventas reikalas. Butent todel dar budamas vilkolakis Masonas itin atsargiai ziurejo i judvieju su Renee lovos reikalus. Ypac tada kai po ketveriu kartu praleistu metu abi seimos tikejosi, kad pora pagaliau visus pradiugins ziniomis apie mazaji,mazaja Royce-Lockwood, ir jiedu buvo ne karta giminaiciu skatinami bei traukiami per danti. Masonas puikiai suprato, kad tai jam, tada dar jaunam ir maistaujanciam vaikinui reikstu ''Game Over'', jis niekuomet nebutu isdryses paprasyti nestuma nutraukti ar tuo labiau, palikti savo tuometine suzadetine. Jo poziuris i seimos vertybes buvo suormuotas jo veliones motinos, kuri Masona praktiskai uzaugino viena, jo tevas niekuomet nebuvo salia ir kaip ne keista, Richardas buvo presciziska jo kopija savo paties sukurtoje seimoje. Pasirodydama cia su maziausiai penkiu menesiu pilvuku Rene veike strategiskai. Buvo per velu kazka keisti, jos isciose augantis vaisius buvo kone pilnai susiformavusi givybe ir Masonui teko susidurti su faktu, kurio pakeisti jau nebuvo imanoma. Dviprasmiski ji uzplude jausmai buvo labai stiprus. Galbut budamas blaivas jis butu sureagaves lygiai taip pat kaip Jules, suvokdamas, kaip to vienos nakties nuotykio pasekmes atsilieps jo paties seimai, taciau dabar, pirmine jo reakcija buvo sumaistis ir dziaugsmas. Jis, budamas tipinis vyras, ne is kart suprato, kad mergina cia pasirode ne tik pranesti apie nestuma, ji tikejosi kur kas daugiau. Daugiau nei neseniai vedes Masonas galejo jai pasiulyti.
-Jules…-istieses ranka emrginos link jis is kart susikrove abu delnus sau ant sprando stebedamas drauge pradingstant nakties tamsoje. Buvo aisku kaip diena, kad ji neapsidziauge Renee pasirodymu ir tai girta Lockwoodo pasamone verte sunerimti, bet raminantis Royce tonas ir ta pasitikinti sypsena, greitai priverte Masona pamirsti apie McManus reakcija. -Zinoma…-aukstesnis nei iprastai jo balso tebras isdave, kad vaikinas buvo padaugines. Placiai nusisypsojes jis dar karta dirstelejo i pakitusias merginos kuno formas. Kai jiedu eme palengva zingsniuoti vienu is blausiais zibintais apsviestu saligatviu, jis nesiliove sypsojesis, kas bylojo, jog alkoholio intoksikuotos jo smegenys siuo metu nesugebejo deramai ivertinti situacijos rimtumo. Susikises abi rankas i juodos odos striukes kisenes jis uzciuope ten buvusi cigareciu pakeli. -Tu nieko pries?-issitraukes viena ju ir gaves nebylu merginos sutikima, jis uzsiruke. -Renee, as nezinau ka pasakyti,-buvo akivaizdu, kad jo galvoje besisukancios mintys siuo metu buvo nerislios. -Kodel taip ilgai laukei, kad man pranestum? Ar apie tai zino tavo tevas?-buvo keista zinoti, kad apie viska zinodamas jo beveik buves uosvis nepasamde ko nors, kas butu susirades Masona ir sulauzes jo rankas bei kojas uz tai ka padare jo dukrai. Judvieju bendravimas buvo labai lengvas, Renee kompanijoje Masonas niekada nesivarze, galu gale, per ilga pazinties laika jie buvo speje vienas kita labai gerai pazinti ir buvo tape artimais draugais, kas nepakito ir po to kai judvieju keliai issiskyre. Jo galvoje eme suktis ikyrus klausimas, taciau jis nedryso jo istarti garsiai. Ar tas vaikas buvo tikrai jo? Nuvyjes minti salin jis pasuko galva i placiai besisypsancios merginos puse, kuri nesidrovedama isikibo jam i paranke. Jis norejo jai pasakyti, kad jo gyvenimas per tuos penkis menesius vel gryzo i vezias, kad jis vede, kad judvieju su Katherine dukra buvo jiems grazinta, bet visi tie zodziai utu tiesiog pastrige jo gerkleje. Pasoneje ejusi mergina atrode tokia laiminga ir jis jautesi neturys teises sios akimirkos is jos atimti, tik ne si vakara.

by **Jia Li Wang** Št. 09 27, 2014 7:19 am

Žingsnis po žingsnio, ir abu jaunuoliai atsitraukė nuo baro durų, kuriame prieš tai "smaginosi" seni draugai. Nepaisant realios įtampos, kuri palaipsniui turėjo užlieti abu asmenys, kurie atsitiktinai "sukūrė" naują, besivystančią gyvybę, kuomet abu pagalvotu apie tai kas bus toliau, kuomet "vizualios laimės" banga nuslūgs. Ateitis buvo labiau nei neaiški, bet vien atkreipiant dėmesį į tai, kad Renée Royce šeima buvo pakankamai konservatyvi, visiškai pasenusių pažiūrų, alimentai ir savaitgalinis susitikimas su berniuku, kuomet šis gims, nebuvo tinkama išeitimi. Pati tamsiaplaukė, niekuomet nenorėtu kad jos šeima susidarytu iš skirtingų šeimų. Vaikas, buvo tai dėl ko tektu aukotis, ir kitokio varianto ji nebūtu pripažinusi, o net esant svarstymams uždraustu matytis Mason'ui su sūnumi. Štai kodėl viskas buvo taip komplikuota, ši vilkolakė kompromisų nepripažindavo, nei ankščiau nei dabar. Visgi dabar, kuomet ji abejomis rankomis buvo įsikabinusi į Lockwood'o parankę, atrodė laiminga: - Nekreipk dėmesio, ji tik suteikė mums progą pasikalbėti dviese. Neabejoju kad jau už kokios valandos skambins tau, norėdama sužinoti visas smulkmenas. - Kuomet nuaidėjo netiesioginis klausimas apie tai, kieno tai yra vaikas, tamsiaplaukė nusuko akis, tarytum parodydama kad jai tai yra labai nemalonu aptarinėti: - Santūriai bandai išsiaiškinti ar jis tavo? Mano tėvas nežino kas yra vaiko tėvas, kad ir kaip stengėsi iš manęs tai ištraukti. Juk pats žinai, jei pasakyčiau jam tiesą, jei ne pats, tuomet savo draugus pasiustu tau sulaužyti visus kaulus. - Ji netiesiogiai atsakė į klausimą, kuris akivaizdžiai nedavė jam ramybės, ir kaip mat įsistebėdama į jo veidą, šyptelėjo: - Baimė, taip. Tai buvo pagrindinė priežastis, kodėl nusprendžiau palaukti... Mason'ai, kai mačiau tave paskutinį kartą buvai ne pačioje geriausioje būsenoje. Ir žinia apie tai kad pastojau, būtu tik dar labiau pastūmėjusi tave į "tamsą". Ir... Nuoširdžiai maniau, kad neatleisiu tau už tai kad palikai mane vieną, kai gavai ko norėjai. - Ji vėl nusuko akis, tik tvirčiau įsikabindama į jo parankę. - Viskas pasikeitė, kai suvokiau kad laukiuosi. Pyktis dingo, tarytum nieko ir nebūtu nutikę. Supranti? Esu be proto laiminga. Ir berniukas vystosi be kokių nors nesklandumų... - Tyla eilinį kartą persmelkė juos du, kuomet prireikė laiko kad vėl ryžtis kalbėti apie tai kas nutiko ir kas laukia toliau. Ji laikė nuleidusi akis, kaip tik tuo metu, kuomet pro šalį prabėgo kelis jaunuoliai, akivaizdžiai puikiai leidžiantys savo penktadienio vakarą. Ji pakėlė akis, ir kaip mat veide išspaudė tą kerinčią, šypseną. - Neturėjau teisės to slėpti amžinai, net jei ir būčiau to norėjusi. Tu esi tiek pat tėvas šiam berniukui, kaip aš mama. Ir jis negali būti baudžiamas už mūsų kadaise padarytas klaidas. Todėl, tu žinai... Dabar, žinai.

by **Mason Lockwood** Št. 09 27, 2014 7:54 am

Klausydamasis ramaus merginos tono jis ir pats netrukus atsipalaidavo. Laisva ranka suemes merginos plastaka, kuri buvo isikibusi jam i paranke, isitikino, kad merginos pirstai buvo it ledas todel nieko nelaukdamas issinere is devetos striukes ir ja apgaube nescia mergina. -Renee..-giliai ikvepes jis pagaliau ryzosi prabilti apie tai kas slege jo krutine jau ilga laika, o tai, kad mergina uzuot priekaistavusi ar apskritai palikusi ji nezinioje apie jo paties vaiko egzistavima, ryzosi jam atleisti, pastumejo ji akivaizdziai pastumejo. -Renee, as atsiprasau. Atsiprasau uz viska ka per mane tau teko iskesti. Ir uz ta paskutini karta. Pasielgiau kaip tikras sunsnukis, bet mes padareme didele klaida... Neturiu omeny, kad tai,-uzdedamas ranka ant jos pilvuko, jis neigiamai papurte galva. Jis niekuomet nebutu taip ivardyjes nekalto kudikio. -Tai nera klaida, as busiu salia, jei tik man leisi. Klaida buvo manyti, kad nesusipainiosiu savo paties jausmuose tau... Tu man vis dar rupi, Renee ir visada rupesi,-jiems vel emus zingsniuoti jo akys atspindejo naktiniu zibintu sviesa kaip tai dare suns vyzdziai. -Man to buvo per daug, tavo tevas ir mano brolis, jie...-pajutes mergina spaudziant jo rankos plastaka jis uzsiciaupe. Pazvelges jai i akis jis suprato, kad nebuvo prasmes savo poelgiu teisinti. Ji visa tai zinojo. Renee visuomet pasizymejo itin astriu protu ir tai, kad viska apsvarsciusi ir pasverusi visus uz ir pries dabar stovejo salimais buvo to irodymas. -Atleisk...-kaltai nusisypsojes jis neigiamai papurte galva. Buvo akivaizdu, kad mergina nebuvo nusiteikusi gilintis i praeities nuoskaudas, bent jau ne si vakar. -Nori ko nors uzkasti?-pastebejes visa para veikiancia uzkandine, kuri garsejo ipatingai gardziais pieno kokteiliais, jis timtelejo merginos ranka sau is paskos. -Berniukas?-jam pro ausis nebuvo prasprudusi vaikelio lytis ir tai priverte ji placiai nusisypsoti. "Victorios brolis". Si mintis smestelejo jo galvoje, bet greitai vel buvo nustumta velesniam laikui. Kaip jam reikes pasakyti Katherine, jog jo buvusioji laukiasi? Ir kaip Renee reaguos i tai, jog jis vede savo gyvenimo meile ir kartu augina judvieju dukteri?..

by **Jia Li Wang** Št. 09 27, 2014 8:47 am

Akivaizdu, kad labiausiai nenorėdama kabinti praeities akordų, Royce švelniai spustelėjo savo pašnekovo ranką, kaip tik tuo metu, kai jis ėmė barstyti atsiprašymus. Ji geriau nei kas kitas žinojo tai, kad kadaise jie abu buvo tapę aplinkybių, spaudimo ir visokių kitų suvedimų aukomis. Per daug jauni, per daug nepatyrę ir tikrai nepasiruošę kurti šeimą, paprasčiausiai baigė taip, kaip ir turėjo. Prisiminti praeitį buvo nemalonu, juk kadaise ji buvo ant tiek įsimylėjusi jauną, karštakošį vilkolakį, kad ne vien kelis kartus per savaitę matavosi įvairiausių dizainerių vestuvines sukneles, bet ir įsivaizdavo kaip atrodys jų šeima po penkių, dešimties metų. Ji buvo visiškai tikra tuo, kad nėra jėgos, kuri galėtu juos du išskirti. Ir dabar žvelgdama į viską daug labiau subrendusiu žvilgsniu, puikiai suvokė kad jų santykiai niekad neturėjo ateities. Jie abu buvo per daug skirtingi, kaip du magneto gabaliukai, kurie pasukti netinkamu kampu, stumdavosi vienas nuo kito. Liežuviu perbraukdama per savo lupas, kurios buvo akivaizdžiai sušalusios... Keista, tačiau šiandienos oras buvo ypatingai žvarbus, ir tai, kuo puikiausiai jautė vilkolakės kūnas:
- Nereikia, tai kas buvo ankščiau ir turėtu ten pasilikti, Mason'ai. Nemanau kad man ar tau būtu malonu apie tai kalbėti, todėl prašau, nereikia. - Šypsena visgi nebuvo dingusi nuo moters veido, net tuomet, kai atrodė kad tai turėtu ją kaip nors paveikti. Tai kad ji buvo nuoširdžiai laiminga tuo, kad laukėsi vaikelio ir negana to, buvo čia su vyru, kurį iki šiol galinti prisiekti, kad idealizuoja, buvo kaip tik tai, ko jai reikėjo. Visgi jos tamsių akių žvilgsnis nusileido, kaip tik tuo metu, kai vyro ranka prisilietė prie pupsinčio pilvuko. Kaip tik tuo metu, viduje pasisukdamas berniukas, kištelėjo savo pėdutę į pilvo sieną, netiesiogiai susiliesdamas su Lockwood'o delnu. Tai visuomet buvo laikoma kaip nuostabi, sunkiai apsakoma akimirka. Jos lūpos pasitempė viršun, leisdamos jai pasidabinti plačia šypsena: - Aš suprantu, bet tuo metu kai supratau kad laukiuosi, būtent ir baiminausi to, kad gali pasakyti kad tai yra klaida, ir aš negaliu jo pasilikti. Bet Mason'ai, pažvelgiant iš kitos pusės, tą naktį abu to norėjome, tik tiek kad nežinojome kad tai sukurs gyvybę. Ir aš nesigailiu ne vienos akimirkos, kuomet praleidau su tavimi naktį. - Tai kad jie abu buvo sustoję, leido jai ištiesti ranką, bei perbraukti delnu jam per galvos šoną. Kaip tik šia akimirka atrodė, bent jai, kad jų gyvenime niekuomet nebuvo Katherine Pierce, Mason'o brolio ir jos pačios tėvo. Kad jie neturėjo sunkaus praeities ir dabarties bagažo. Viskas kas egzistavo, tai ji, jis ir maža gyvybė, kuri slėpėsi jos viduje. Linktelėdama, ji vos girdimai sukrizeno, kuomet buvo paminėti pieno kokteiliai. Tai visuomet buvo mėgstamiausias jos, gaivinantis gėrimas. Ir tai sutapimas ar ne, bet būtent dabar jis tai ir pasiūlė. Akys vėl suspindėjo, kuomet ši eilinį kartą sukibdama į jo parankę, trumpam priglaudė savo galvą prie vyro peties. Tiesą pasakius dabar jai buvo taip gera, kad ji visiškai pamiršo apie tai, ką buvo pasakęs Richard'as. Kad jo brolio gyvenime dar egzistuoja visą griaunanti vampyrė: - Su didžiausiu malonumu, išgerčiau. Nors, įtariu kad tau verčiau nepalaikyti man kompanijos. Kitaip, sutriks skrandžio veikla. - Šyptelėdama ji nusuko veidą, pasiduodama nurodytam keliui, tuo pačiu metu tik svajingai pakartodama jo pastebėjimą: - Taip, berniukas...

by **Mason Lockwood** Št. 09 27, 2014 2:20 pm

Jis gerai zinojo, kad ju laukiantis pokalbis buvo neatideliotinas, taciau kai mergina paprase apie tai nebesneketi, jam neliko nieko kita kaip uzsiciaupti. Giliai pasamoneje suprasdamas, kad geriausia dabar butu gerai issimiegoti ir tik tuomet nuspresti ka toliau reikes daryti, jis tik blankiai nusisypsojo ir teigiamai linktelejo galva. -Tu teisi…-ji atrode tokia pasikeitusi, ne is tolo neprimine ispaikusios tevelio mergaites su kuria jis tuomet susitikinejo. Royce buvo spejusi tapti savimi pasitikincia, neapsakomo grozio moterimi ir bet kuris sveiko proto vyras butu laimingas budamas Lockwoodo vietoje. Jis tai suprato ta akimirka kai mergina tvirciau isikibo jam i paranke ir apdovanojo ji ta placia, holivudine sypsena, kuri ji taip vesdavo is proto. Ji elgesi taip, tarytum nieko nebutu nutike, tarytum jis nebutu jos iskeites i ki ta ir tai labai glumino gerokai padauginusi Lockwooda. Jis nezinojo ko ji is jo tikejosi, bet buvo akivaizdu, kad ir labai noredamas jis sios informacijos sianakt neisgaus. Maza to, jam visu pirma reikejo issiblaivyti. Si mintis perskrode jo pasamone ta akimirka kai pajutes kudikio judesi moters isciose jis surakino savo nuostabos kupina zvilgsni su Renee. Jis buvo taip stipriai ismustas is veziu, kad gerai nezinojo kaip i visa tai reiketu reaguoti, ji atrode tokia pazeidziama, o jis jautesi toks kaltas, kad tik per plauka tas menkas judvieju kontaktas neperaugo i bucini po to kai mergina emesi liesti jo veida. Atsitokejes jis skubiai pakeite pastebejes pieno kokteilius reklamuojancia iskaba. Ji elgesi visai kaip tuomet kai jiedu susitiko pries sesis menesius, visi tie nekalti prisilietimai, nuolatinis fizinis kontaktas, lengvas flirtas - visos sios moteriskos gudrybes ir dabar veike neblaivia Masono pasamone. -Man nebutina uzsisakyti, galu gale zinau, kad dievini tuos kokteilius,-atsakes i jos sypsena savaja jis galop pravere nedidelio restorano duris ir palikes Resee issirinkti staliuko, pats neskubedamas patrauke link baro. Palinkes prie baro stalo jis uzsake atitinkamo skonio pieno gerima ir pastebejes, kad jie serviruoja ir lengva alu, prie uzsakymo pridejo ir buteliuka skirta sau. Gryzes jis pastate abu gerimus ant stalo ir it bulviu maisas sukrito i kresla priesais Renee. Buvo akivaizdu, kad vaikinas buvo gerokai padaugines ir kai mergina pastverusi alaus buteli patrauke ji salin jis tik kaltai nusisypsojo. -Pazadu, kad si kart viskas bus kitaip…-jis turejo omenyje tai, kad dar tada kai jiedu susitikinejo, Royce ne karta buvo teke girta vaikino pasturgali paciai gabenti namo. Is esmes tai ir buvo didziausia judvieju silpnybe. Jis buvo tas issukis, kurio ji negalejo atsisakyti, o ji ta vienintele mergina sugebejusi taikstytis su jo vejavaikisku budu. Jis baiminosi, kad pats to nejausdamas perzengs ribas todel suemes abi Renee rankas jas pabuciavo ir pakeles akis gilaii ikvepe pries prabildamas. -Renee, Katherine yra gyva, todel…-jos israiska, kuri atrode nei kiek nenustebusi ji suglumino. -Tu… tu tai zinai..?

by Sponsored content