Re: CARRINGTON BUTAS

by **Andrea Argent** Pen. 11 15, 2013 2:14 am

{Iš patikimų šalintinių sužinojusi, kad po Andrėjos mirties jos sesuo atsisakė buto, pasinaudoja proga, kad šiuo metu čia nebus nė gyvos dvasios, todėl pasirodo prie buto, kuris atrodo dar visai neseniai buvo apsėstosios merginos namai, durų. Nesunkiai susitvarkydama su užraktu, pradaro duris bei drąsiai žengia per slenkstį. Patekusi į vidų, nužvelgia niūrią aplinką. Pamiršdama uždaryti laukines duris, galiausiai nužingsniuoja link vieno iš kambario. Visgi pasirodžiusi šioje vietoje su tikslu, pradeda šmirinėti po jaunosios vampyrės daiktus norėdama šį bei tą surasti, kol visgi jos dėmesį patraukia įrėminta nuotrauka, kurioje yra įamžintas tam tikras merginos gyvenime daug prasmės turintis asmuo. Atsitraukdama nuo dabartinės veiklos pasiekia minėtą daiktą bei paėmusi jį į rankas įsistebi į fotografiją, kuri konkrečiai jai sukelia šypseną, mat vien mintis, kad vampyrė to daugiau niekada neturės, jai kėlė pasitenkinimą}

by **Gabriel Gotham** Št. 03 22, 2014 2:03 pm

[Nepaisant to, kad po sesers "mirties", ji labai stengėsi vengti šios vietos, kuri tapo kone paminklu tam, kad kadaise viskas buvo daug geriau, nei yra dabar. Tačiau, pastaruoju metu ji jautėsi labai vieniša, pasekmės po paslaptingo ritualo, kurį teko atlikti su draugu grupe, ėmė viršų, ji pradėjo prarasti pasitikėjimą savo jėgomis, kas buvo labai nenaudinga tame, kad jai pastoviai tekdavo susidurti su vienokio ar kitokio plauko padarais. Kuomet ji nusprendė peržengti skersai savo baimes, pirmiausia teko žengti į tuos namus, kurie buvo pripildyti sesers daiktų. Todėl... Šiandiena ji pasirinko tai padaryti, net nenutuokdama apie tai kad jos sesuo ne vien kad gyva, bet ir nėra savimi. Kuomet turėtu raktu atrakina duris, labai ramiai praeina į vizualiai jaukaus buto vidų. Juk iš esmės tik jos kambarys labiau priminė karo įrankių arsenalą. Giliai įtraukdama oro į savo plaučius, iš karto ėmėsi reikalo, tiksliau to, ko čia ir atėjo. Žengdama į sesers kambarį, pagavo save kad peržengdama staktą ji buvo užmerkusi akis. Ir kuomet atsimerkė, pirmasis vaizdas, kurį pamatė, tai Andrea. Iš karto tapo sunku kvėpuoti, ji išsigando. Taip, ji paprasčiausiai išsigando, todėl vedama instinktų, net nesuvokė kaip greitai sau iš užnugario išsitraukė arbaletą, kurį nuteikė į merginos pusę, šiuo metu nesugebėdama pratarti net menkiausio garso, ką jau kalbėti apie kokią nors ryškesnę emociją]

by **Andrea Argent** Št. 03 22, 2014 2:18 pm

{Būnant vampyrės kailyje ji kaip niekada galėjo pasigirti įspūdinga klausa, todėl girdėdama kad bute yra ne viena, nejudėdama iš vietos sulaukia tos akimirkos, kuomet į Andrėjos kambarį ateis jos sesuo. Negalėdama praleisti progos pamatyti merginos veido išraiškos kuomet ji susidurs su faktu, kad jos sesuo gyva, tačiau tuo pačiu metu jos vis tiek nėra, reikiamą akimirką atsisuka veidu į atėjusią bei susiduria su į ą atkištu ginklu. Nužvelgdama jį, kritiškai kilsteli antakius} - Bandžiau spėti kaip reaguosi išvydusi savo jaunėlę, bet nesitikėjau, kad į ją atstatysi ginklą. Rimtai, Allison, tikrai manai, kad mane pribaigsi šituo žaislu? - {Leisdama veide pasirodyti Argent nebūdingai keistai maloniai šypsenai nežymiai pakreipia galvą į šoną, o lengvu rankos gestu nurodo arbaletą} - Tuo labiau, nejaugi nori išvysti sesers mirtį dar kartą, tik šį kartą nuo savo pačios rankos. Tai būtų labai dramatiška, nemanai?

by **Gabriel Gotham** Št. 03 22, 2014 2:41 pm

[Neskaitant to, kad ji buvo kone sustingusi, jos ranka buvo ištiesta tarytum styga, kuri ne akimirkai nesuvirpėjo, nepaisant to, kad laikomas ginklas buvo pakankamai sunkus. Sidabrinė strėlė, su mediniu pagrindu, laisvai galėjo sunaikinti tiek vilkolakį, tiek vampyrą. Tereikėjo užtaikyti palankią akimirką, ir nuspausti gaiduką. Merginos balsas pasklido tuščiame, mirtimi prakvipusiame buto plote. Širdis kalėsi taip stipriai, kad atrodė kad ritmą laisvai galėjo išgirsti net paprastas žmogus. Ir tuomet ji sumerkė akis... Andrea niekuomet nesielgtu ir nekalbėtu šitaip, kaip tai daro priešais esantis asmuo. O ir iš pačios Allison šiam asmeniui greičiau sklido šaltis, nei kad kažkas artimo, pasiilgto. Kuomet vėl atmerkė savo akis, nenuleisdama arbaleto, pratęsia savo kalbą] - Kas tu po velnių esi? Nes mano sesuo yra mirusi, ir niekas man neįaiškins kad tai yra kitaip. Aš pati buvau prie jos iki pat paskutinės akimirkos, kuomet uždarė karstą. Todėl nemalk š*do, o geriau iš kart atsakyk kas tu? - [Sukandusi dantis, įsistebi į laikomą nuotrauką]

by **Andrea Argent** Št. 03 22, 2014 2:56 pm

{Įdėmiai stebėdama vyresnės Argent sesers veido išraišką, jos kūno kalbą leido sau pagalvoti kas būtų, jei ji iš tiesų paleistų strėlę į ją. Tačiau nesureikšmindama tokių minčių, gražina į vietą įrėmintą vyro nuotrauką, kurią prieš tai laikė rankoje. Vis dar išsaugodama veide keistai malonią šypseną, veidu pasisuka į priešais esančią} - Nagi, daugiau pagarbos kuomet kalbi su manim, Allison. Ko gero tokia arogancija pasižymi tik Argent šeimos seserys. - {Užvertusi akis, trumpam nukreipia žvilgsnį į vis dar į ją nukreiptą ginklą} - Tikrai nežadi jo patraukti? - {Dar kartą nužvelgdama kambarį, kuriame randasi, įsiklauso į stiprų merginos širdies plakimą. Jausdama jos sutrikimą, nors išorė to ir nelabai išduoda, taria} - Kada paskutinį kartą buvai aplankyti sesers kapo? Tuo labiau, ar kada nors tau toptelėjo į galvą mintis, kad Andrea visada yra apsupta vampyrų, o tai reiškia, kad ji bet kada galėjo būti prigirdyta jų krauju? Mąstyk, medžiotoja... ar tik nebus taip, kad palaidojai savo jaunėlę virsmo stadijoje? - {Išplėšdama platesnę šypseną, rodomuoju pirštu gracingu judesiu nurodo smilkinį, o po šio veiksmo pratęsia pradėtą kalbą} - Tačiau esi teisi dėl vieno dalyko, aš nesu tavo sesuo. Todėl, praktiškai ir toliau ją gali laikyti mirusią.

by **Gabriel Gotham** Št. 03 22, 2014 3:06 pm

[Priešais stovinti asmenybė nesunkiai sugebėjo ją pagriebti už labiausiai jautrių psichologinių stygų. Aišku, Allison ne kartą buvo apsvarsčiusi galimybę kad sesuo prieš mirti galėjo turėti savo kraujotakos sistemoje vampyrizmo virusą. Taip, būtent virusą ir ne kitaip. vampyrais tapusių gyvų lavonų ji niekuomet nepriėmė teigiamai, nes tai buvo parazitai, kurie dėl savo išlikimo žudė kitus, paprastus ir niekuo neprasikaltusius žmones. Vien mintis apie tai, kad ji buvo kalta dėl to kad Andrea atsidūrė karste, kone smaugė ją] - Nutilk! - [Neigiamai supurčiusi galvą, ji trumpam nuleido savo laikytą ginklą, bet tai toli gražu nereiškė to, kad ji yra pasiruošusi pasiduoti, mat ji buvo per daug gera savo amato profesionalė] - Net jei sakai tiesą, kuo aš kategoriškai nenoriu tikėti. Tai neatsako į mano pagrindinį klausimą. Kas tu esi? O dar svarbiau, ką po velnių veiki mano namuose, mano žuvusios sesers kambaryje?

by **Andrea Argent** Št. 03 22, 2014 3:34 pm

{Merginai puikiai parodant, kad jai nepatinka girdima informacija, patenkinta tuo ką mato, akivaizdžiai veide suvaidina nuostaba, vos tik Allison kone išrėkia paskutinius savo žodžius. Kistelėdama antakius aukščiau nei jiems įprasta būti, perklausia} - Tiesa griežia per sąžinę, Allison? Juk gyliai viduje supranti, nors ir nenori to pripažinti, kad palaidojai savo mylimą sesutę gyvą... O dabar ji tapo tuo, ko tu nekenti labiausiai. Vienu iš tų padarų, kurie yra atsakingi už tavo motinos mirtį... Koks jos vardas buvo? Victoria, teisingai? - {Šyptelėjusi žengia žingsnį arčiau medžiotojos, tačiau nestovėdama priešais ją, apeina taip, kad būtų merginai už nugaros} - Tu nuo pat vaikystės prarandi artimus žmones. Tėvas paliko tave girtuokliui, mama mirė, sesuo mirė, na bent jau teoriškai... mažasis Derekas nespėjo net metukų sulaukti taip pat mirė. - {Gėdingai atsidususi, dramatiškai neigiamai supurto galvą} - Leisk man padėti priminti tau tavo... sūnų. - {Neskubėdama prisistatyti, greitu judesiu sukrauna abi savo rankas jai ant galvos šonų, tokiu kontaktu sugebėdama prasibrauti į medžiotojos pasąmonę ir sukurti atitinkamus vaizdus. Pirmas vaizdas, tai graži šeimos idilė. Allison, Džeikas ir merginos rankose esamas mažas, mielas besišypsantis berniukas panašus į savo tėtį. Užplūstantys šilti jausmai, laimė, šviesi atmosfera. Ir staiga viskas pasikeičia, vos tik jaunoji mama nuleidžia akis į savo naujagimį, glėbyje mato negyvą, vis dar šviežiu krauju išteptą kūdikio lavoną. Palaipsniui vaizdai keičiasi, ir ragana merginos pasąmonėje sukuria kitą vaizdą, tiksliau patį veiksmą, kuomet vaikutis buvo šaltakraujiškai nužudomas priešų, o tėvai buvo bejėgiai išgelbėti savo atžalą. Mėgaudamasi tuo, kad gali sukelti skausmą kitiems, vis dar neatitraukdama rankų, nusišypso} - Gali kreiptis į mane Tessa. Tikiu, kad šito vardo dar ilgai nepamirši. Praradai tiek daug ir kuomet likimas tau suteikė galimybę susigrąžinti bent jau vienintelę seserį, aš iš tavęs tą galimybę išroviau lauk.

by **Gabriel Gotham** Št. 03 22, 2014 3:52 pm

[Nuo tos akimirkos, kuomet mergaičių mama buvo nužudyta vieno iš originaliosios šeimos atstovų, augdama Allison turėjo užimti "suaugusio" vaiko vaidmenį. Jai teko rūpintis savo seserimi, ir ne kartą už ją priimti girto patėvio smūgius. Tačiau už vaikystės neturėjimą ji niekuomet nekaltino nei savo sesers, kuriai tuo metu dalinės linksmybės buvo svarbesnės, kaip pabėgimo teorija, nei tai kas dėjosi šeimoje. Ji net nekaltino dėl to patėvio, kurios manė kad elgėsi teisingai. Mat, tiek Allison, tiek Andrea jam primindavo jo žuvusią žmoną. Biologinis tėvas, buvo ne tai kad niekinamas už palikimą, o labiau laukiamas. Kaip filmo herojus, kuris turėjo pasirodyti sunkiausia akimirka, apginti mergaites ir pagaliau jas pasiimti. Ji laukė to, tačiau kad ir kaip apmaudu, niekad nesulaukė. Ji subrendo tiek fiziškai, tiek psichiškai per daug anksti. Per daug anksti pažino antgamtinių būtybių egzistenciją ir buvo įtraukta į medžiotojų klaną, kuriam priklausė abu biologiniai mergaičių tėvai. Tačiau būtent šia akimirka, visas stiprumas kažkur dingo, nes buvo spaudžiamos sunkiausios, vis dar negyjančios žaizdos] - Žodžiais apie mano šeimą tu negali manęs paveikti, nes tu tai tik sakai. O aš visą tai išgyvenau. Manai prisiminimais apie mamą, apie tėvą ir seserį tu gali mane paveikti? - [Neigiamai supurto galvą, ir kaip tik tuo metu kai yra paminimas jos sūnus, akyse iš karto ima blizgėti besikaupiančios ašaros. Tai vienintelė tema, kurios ji niekad nesugebėjo atlaikyti ir akivaizdu kad niekad nesugebės. Derekas buvo labai laukiamas, labai norėtas ir greitai prarastas. Kuomet ji nespėja susigaudyti ir yra pradėtas žaidimas su jos psichika, patiki tuo kad savo rankose laiko tą mažytį stebuklą. Ji netgi pajunta tą meilę kuri sklinda iš Džeiko pusės, kurią jaučią pati... Atrodo kad ji patiki tuo taip stipriai, kad realybėje, sumerkusi akis, dalinai nusišypso. Ir kuomet žaidimas su jos protu tampa agresyviai negailestingas, pramerkusi akis, ji ima šaukti] - Ne! Ne! Derekai, prašau kvėpuok, maldauju mažuti... Džeikai!! - [Kone staigiai išsprūsdama iš raganos įtakos, beveik visu kūnu trenkiasi iš inercijos į pirmą pasitaikiusią sieną, ir tuomet taip pat greitai apsisukdama nutaiso arbaletą į moters pusę, iššaudama dvi strėles į jos pusę. Pati tuo tarpu nučiuožia palei sieną, iš rankų paleisdama minėtą ginklą] - Aš negaliu. - [Omeny turėdama tai kad daugiau nebe gali apsimesti kad nieko nenutiko, palūžta. Palūžta taip stipriai, kaip niekad. Net tada kai žuvo jos pirmagimis, ji naudojosi apsaugine kauke, kuri neleido jos emocijoms paimti viršaus. Tą pačią dieną ji sunaikino viską, kas priminė jai apie Dereką. Ir dabar, ji pagaliau leido skausmui užvaldyti jos kūną ir sielą, kas atsispindi rauda]

by **Andrea Argent** Št. 03 22, 2014 4:28 pm

{Leisdama merginai dėstyti savo nuomonę, nesunkiai pastebėdama jos vidinę stiprybę, kuri tikrai yra pavydėtina, ja užvaldo dar didesnis noras sugniuždyti merginą dvasiškai. Juk tokie rezultatai visada būna patys įdomiausi. Todėl dabar ji būtent to ir siekė, pamatyti, kaip palūžta stipriausi} - Brangioji, neretai žodžiai smogia skaudžiai nei kumštis, bet... jei tau tai atrodo per silpna, pažiūrėkime kaip atsilaikysi prieš tai ką esu tau iš tiesų paruošusi. - {Būtent po šių žodžių imdamasi pagrindinio veiksmo, tai yra pasąmonėje sukuriamų vaizdų, ji su didžiausiu pasimėgavimu stebėjo kaip mergina lengvai paskęsta fantazijoje. Kaip ją užvaldo dvasinis skausmas "matant" negyvą savo kūdikėlį, pergyvenant jo mirtį dar kartą. Raganos veido išraiška kaip tik atspindėjo tą begalinį pasitenkinimo jausmą, kurį sukėlė dar vieno jos "žygdarbio" teigiami rezultatai. Tačiau merginai nelauktai ištrūkus iš jos pinklių ir net sugebėjus pasipriešinti, išblaškyta to, kiek pasimetusį žvilgsnį nuleidžia į į petį įsmigusią strėlę. Kadangi toks veiksmas privertė ją trumpam prarasti budrumą, visgi pačiai Andreai tai buvo net labai naudinga, nes ji sugebėjo pirmą kartą savo jėgom prasimušti pro raganos sukurtą sieną. Kuomet merginos akys trumpam pasidengia juoda plėvele, ji jas sumerkia bei jau atmerkdama įprastas, ryškiai žalias akis nukreipia jas į savo sesers vaizdą. Visiškai nereaguodama į sužeidimą peties srityje, ji spėjo pamatyti, kokį skausmą jos artimai suteikė ragana. Visgi ji buvo šalia, kuomet vaikutis mirė ir ji matė kaip stipriai dėl to išgyveno jos sesuo, o ir ją pačią ši tragedija buvo paveikusi. Jausdama nenumaldoma pykti, kad yra puolami jai svarbiausi asmenys, ji pasižadėjo pati sau, kad Bennett dar atsiims už viską ką yra padariusi. Norėdama kažką pasakyti, Andrea buvo pasiruošusi prieiti arčiau sesers, tačiau sustabdyta aštraus skausmo galvos srityje, ji stipriai sumerkia akis. Tai buvo viskas, ji vėl prarado valdžią prieš raganą. Tessai vėl sėkmingai sugrįžus į jaunesniosios Argent kūną, su jaučiamu nepasitenkinimu, greitu rankos judesiu ištraukia petyje įstrigusią strėlę. Nepaisant to, kad ji pasiekė užsibrėžto tikslo, tačiau jos gerą nuotaiką užtemdžius trumpam Andrėjos pasirodymui, ragana greitai dingsta iš kambario ir galiausiai iš pačio buto, palikdama Allison vienai susidoroti su dvasiniu skausmu}

by **Gabriel Gotham** Št. 03 22, 2014 4:46 pm

[Vaizdiniai, kurie buvo sukelti antgamtinės būtybės, sielos, kuri buvo užvaldžiusi Allison seserį, buvo per daug tikroviški, per daug traumuojantys, ir ji tarytum vaikas kuo puikiausiai paskendo paspęstuose pinklėse. Nesugebėdama net menkiausiai sureaguoti į tai, kad kažkuriuo metu jos sesuo visgi buvo paėmusi savo kūno valdžią, stipriai sumerkusi akis, abiem rankomis susiėmė sau už galvos. Dvasinis skausmas buvo stipresnis už visus šydus, už visas kaukes, kurias ji buvo susikūrusi tam, kad lengviau atlaikyti svarbiausią netektį jos gyvenime. Ji visuomet troško normalaus gyvenimo, kuomet jos kasdienybė būtu mažasis Derekas, lakstantis po namus ir mylimas vyras, kuris nepaisant visko priimtu ją svarbiau nei bet kokius mūšius dėl išlikimo Ragana suteikė jai progą tai pajusti ir viską atėmė per sekundės dalį, tuo pačiu metu leisdama jai pamatyti net tą procesą, kuomet jos vaikutis buvo nužudytas. Allison nesureagavo net į tai kad moteris užgrobusi sesers kūną psišalino iš šios vietos. Rauda, tiesioginė isterija kone paglemžė visą jos kūną. Kukčiodama, ji vos girdimai prasitarė] - Džeikai, prašau padaryk ką nors... Aš daugiau nebe galiu. Nebe galiu kovoti, visko man yra per daug. - [Neigiamai supurčiusi galvą, ji dar kurį laiką graudžiai praverkė, kuomet emocinis išsekimas taip stipriai ją pavaikė, kad ji visu kūnu atsidūrė ant grindų, kažkuriam laikui užmigdama]

by **Jake Armstrong** Sk. 03 23, 2014 3:43 am

Remiantis viena iš tų kelių savybių, kurios apie alfa vilkus buvo iki šiol neatskleistos, kai bent vienas iš būrio narių patenka į bėdą, ir tiesiogiai šaukiasi pagalbos, vadas tai išgirsta. Kuomet įvyko visas šis incidentas su Allison, vyriškis jau buvo bevažiuojantis link Los Andželo, kuomet buvo priverstas apsukti savo automobilį tam, kad kaip galima greičiau nusigauti link merginos, kuriai labiausiai buvo reikalingas jo buvimas. Kelionė link jis namų trūko mažiausiai porą valandų, greičiau paprasčiausiai nebuvo įmanoma padaryti. Palikdamas savo automobilį kieme, net nepasivargino užgesinti variklio, ar bent jau užtrenkti dureles. Jis pasileido tiesiai link tos vietos, kur įprastai buvo merginos buto durys. Kuomet jis patekęs į vidų, iš kart suvokė kad nutiko kažkas nemalonaus, mat jutimo sensoriai kone suvirpėjo, kuomet šis praėjo į buto vidų. Prieš akis pasirodė sukritusios ant grindų merginos vaizdas. Giliai įtraukdamas oro į savo plaučius, jis žengė arčiau prie jos, atsargiai užsikeldamas ją sau ant rankų, tačiau pats per daug toli neatsitraukdamas nuo grindinio. Keliais remdamasis į grindis, viena ranka atsargiai perbraukia merginai per skruostikaulį, taip nuvalydamas tebebūtą drėgnumą: - Allison, pabusk. Tu privalai man pasakyti kas čia nutiko? Ei, gražuole, man reikia kad atsibustum. - Kalbėdamas tyliai, tarytum nebūtu norėjęs jos per daug išgąsdinti, pasistengia vietoje atsikratyti savo jau prigimto, liepiamo tono.

by Sponsored content