Re: CARRINGTON BUTAS

by **Gabriel Gotham** Antr. 07 30, 2013 9:30 am

[Vien todėl, kad visą laiką buvo namie, girdėjo beveik visą šių dviejų asmenų pokalbį. Nenorėdama leisti suprasti kad randasi tarp šių keturių sienų, tyliai tūnojo virtuvėje. Tik tuo metu kai išgirdo jog Mikaelson'as pasišalino iš šių namų, palaukusi dar kelias minutes, pagaliau nueina į tą patalpą, kur šiuo metu randasi jos sesuo. Pradariusi duris, sustoja tarpe, iš karto prasitardama] - Faye, tu žinai kad aš esu priešiškai nusiteikusi prieš bet kokią padermę, išskyrus žmonių. Tačiau, nesunku įžvelgti kad jis paprasčiausiai bijo būti atstumtas tavęs dėl to kas jau įvyko ir nebe pataisoma. - [Suraukusi antakius, pratęsia] - Ir neskaitant to, kad dabar norėčiau jam išspardyti subinę. Manau kad taip gal bus net geriau... Supranti? Tas įvykis visuomet išplauktu į paviršių ir maišytu jums būti kartu.

by **Andrea Argent** Antr. 07 30, 2013 10:43 am

{Ko gero niekada nesitikėjusi, kad dabar gali jaustis tokia pažeidžiama, vis dar neleisdama emocijoms paimti viršų, pajausdama, kad kambaryje yra ne viena, tačiau dar neskubėdama veidu atsisukti į seserį, laiko akis įsmeigusi į už lango atsiveriantį vaizdą. Nežymiai pakreipdama galvą į šoną, ironiškai šypteli} - Bijo būti atstumtas? Aš pykstu ant jo dėl to ką jis padarė, kad žinodamas visą tiesą vis tiek leido man kaltinti save. Tačiau viskas buvo taip seniai, Aria. Kad ir kokia esu, kad ir ką tuo metu jam pasakyčiau, nebūčiau jo paspyrusi. - {Tik tuomet, kai atsisuka į savo seserį, veide išlaiko tokią veido išraišką, iš kurios nepasakytum kas dedasi jos viduje. Kadangi tai yra viso labo jos daug metų "ištobulinta" kaukė, taria} - Tačiau pasirinkti lengviausią būdą, pasakyti tą "aš tave visada mylėsiu" ir priversti mane jį užmiršti. Nežinau, Aria, man tai atrodo taip... - {Net nerasdama atitinkamo žodžio, prunkštelėjusi neigiamai supurto galvą} - Tuo labiau, kai jis žino, ką aš jam jaučiu.

by **Gabriel Gotham** Antr. 07 30, 2013 12:20 pm

[Pilnai praėjusi į kambarį, grakščiai atsisėda ant lovos krašto taip, kad galėtu kuo puikiausiai matyti savo sesers veidą. Klausydama jos kalbos, ir žinodama kad nelabai gali padėti be to, kad išsakyti savo nuomonę, pasisako]
- Paklausyk, aš taip pat kaip ir tu augau su tuo pačiu tėvu. Ir neskaitant to, kad jis kaltino tave, jis vienodai nekentė mūsų visų. Ir jei aš sugebėjau paprasčiausiai neimti praeities į galvą, gali ir tu. Bet neskaitant to, kad sakai kad būtum jam atleidusi... - [Neigiamai supurto galvą] - Dabar matosi kad būtu atvirkščiai. Ir jis sakė tiesą, jis nieko mūsų gyvenime negalėjo pakeisti. Manai mūsų gyvenimas būtu geresnis, jei prie tavęs, kai buvai vaikas būtu priėjęs jis, ir pasakęs kad ne tu o jis kaltas dėl mamos mirties? - [Susiaurinusi akių vokus, duoda laiko, kad sesuo atsakytu į jos užduotą klausimą] - Manau jis bijo, bent jau sprendžiant iš to, ką jis sakė manydamas kad nuėmė nuo tavęs visas apsaugas nuo apkerėjimo. Jis myli tave, faktas. Bet manau jam būtu lengviau būti toliau, nei matyti tavo akis, kurios išduotu tai kad iš dalies tu jo nekenti už sugriautą vaikystę. - [Pauzė atokvėpiui] - Bet kitą vertus, pasižiūrėk kuo mes užaugome. Mes stiprios. Ir aš nemanau kad jei mama būtu gyva, tėvas nesumautu gyvenimo tiek mums, tiek jai.

by **Andrea Argent** Antr. 07 30, 2013 1:41 pm

{Nerasdama sau vietos, apkabina save per liemenį, o pati nugara atsiremia į sieną. Beklausydama to, kas jai yra sakoma, šyptelėjusi, neigiamai supurto galvą taip paprieštaraudama sesers žodžiams} - Aš esu susigyvenusi su mūsų šeimos praeitimi, Aria. Tiesiog niekada jos daugiau neklibinu ir man gerai. O Kolui, kad ir kaip pykstu, aš būčiau atleidusi, nes, po velnių, myliu aš tą originalųjį vampyrą. Todėl ir pasakiau, kad jis man yra svarbiau už praeities padarytas klaidas. Tiesiog... nenorėjau, kad visa tai būtų nuo manęs slepiama. Visgi turėjau teisę žinoti. - {Galiausiai atsitraukusi nuo sienos, prieina prie lovos, ant kurios buvo pametusi savo tašę. Ištraukdama iš jos cigarečių pakelį bei žiebtuvėlį, vėl grįžta prie lango. Paskubomis jį atidarydama, pasiima vieną cigaretę, kurią iš karto prisidega. Manydama, kad šis rūkymo procesas padės jai nusiraminti, atsako} - Aš žinau jo jausmus, Aria, bent jau maniau, kad žinau. Tačiau tai, kad jis pasirinko lengviausią kelią viską užbaigti, nes tariamai išsigando... ir viską sumetė ant likimo... - {Užsikirtusi, nuleidžia akis į žiedą. Kuomet jausmai vėl užplūsta, užvertusi akis nusisuka į langą} - Kad ir kaip jis nori, kad būčiau laiminga, dabar jis pasistengė, kad būtų atvirkščiai. - {Toliau nepaleisdama cigaretes, išsiklausydama į sesers žodžius, norėdama jai pritarti, linkteli} - Būtent, mes stiprios ir todėl dabar aš turėčiau... - {Išpūsdama paskutinius dūmus iš plaučių, išraiškingai kilsteli antakius} - Susiimti. O ne daryti tai, ką darau dabar.

by **Gabriel Gotham** Tr. 07 31, 2013 5:48 am

- Akivaizdu kad jam atrodo kitaip, bent jau sprendžiant iš to ką man teko girdėti. Faye, kiekvienam susitaikyti su klaidomis, ypatingai kai jos kainavo mylimo žmogaus artimo gyvybę yra sudėtinga skirtingai. - [Kalbėdama, pakelia akis į seserį, bandydama rasti jai geriausią išeitį iš šios situacijos] - Tu nesielgi dabar silpnai, jei taip manai. Manau tavo vietoje dabar geriausia būtu arba susitaikyti su tuo kad jis pasitraukė ir gyventi toliau, savo malonumui. Arba, iki galo apsispręsti kad tema apie jo ir tavo praeitį nebus liečiama ir susiradus jį taip ir pasakyti. Supranti? - [Pagaliau atsikėlusi ant kojų pratęsia savo mintį] - tai tavo gyvenimas Faye, ir tau spręsti kaip nori jį nugyventi, o ne jam.

by **Andrea Argent** Tr. 07 31, 2013 6:07 am

{Tuo metu vis dar būdama atsisukusi į langą, be jokių ryškesnių emocijų stebėjo kažkokį reikšmės neturintį objektą. Ir nors susidaro vaizdas, kad ji nesiklauso kas jai yra dėstoma, visgi įsisavindama kiekvieną žodį, atsidūsta. Nebenorėdama dalintis savo mintimis, galiausiai atsisukusi į merginą, taria} - Tu teisi, Aria, tai mano gyvenimas ir mano sprendimai, tačiau dabar aš nenoriu apie tai kalbėti. Man reikia prasiblaškyti. - {Pajudėdama iš vietos, leidžia suprasti, kad išeina, tačiau dar sustojusi prie durų, trumpam dar kartą atsisuka į seserį} - Grįšiu vėlai, todėl jeigu ką, manęs nelauk. - {Tuo užbaigusi savo monologą, pasigauna automobilio raktelius, bei apleidžia buto patalpas}

by **Gabriel Gotham** Tr. 07 31, 2013 6:39 am

[Leisdama seseriai išsakyti savo nuomonę, suvokia kad žodžiai apie gyvenimą turėtu pasiekti ne vien Faye, bet ir ją pačią, akis nuleidžia į rankų darbo apyrankę, kuri šiuo metu puošia jos riešą. Kelias minutes nieko nesakiusi, pagaliau pasigauna savo mobilų telefoną, ir pajungusi skambutį, prikiša sau prie ausies] - Aš pasiruošusi. Kuo mažiau bus tų būtybių pasaulyje, tuo ramiau bus gyventi mums, žmonėms. - [Padėjusi ragelį, nueina į savo kambarį, kur iš po lovos ištraukia kelioninį krepšį, su kuriuo ir išeina iš namų]

by **Andrea Argent** Antr. 08 06, 2013 11:13 am

{Kuomet po jos užpuolimo praėjo kokios kelios savaitės, nuobodžiai leisdama vieną iš vakarų namie, pasinaudoja ta proga, kad ji yra visiškai viena, tad dėl fono, kaip jai ir patinka, garsiai pasileidusi muzika, užsuka į sesers kambarį. Kadangi yra suinteresuota medžiotojų veikla, savavališkai "pasirausdama" po Arios daiktus, nužiūri ginklus skirtus žudyti antgamtinėms būtybėms, įvairius brėžinius bei kitus jai kol kas nelabai suprantamus dalykus. Kol kas įsistebėdama į vieną iš labiausiai jos dėmesį patrauktų užrašų, nusprendžia jį giliau paanalizuoti}

by **Arabella Petrova** Tr. 08 14, 2013 2:35 pm

*Rasdama laisvą minutę, nusprendžia pasirodyti savo draugės namuose, mat ji turi ne vieną priežastį tam, kad pagaliau įsitikinti tuo, kieno pusę ji palaiko. Nes kad ir kaip be pasukus įvykius, karas bus. Pasirodydama prie jos namų durų, o kadangi čia yra pirmą kartą, paskambina į durų skambutį*

by **Andrea Argent** Kv. 08 15, 2013 1:32 pm

{Nesitikėjusi sulaukti svečių, tuo labiau žinodama, kad sesuo dar tikrai neturėjo grįžti, suraukusi antakius instinktyviai pasuka akis į tą pusę, iš kurios girdėjosi durų skambučio garsas. Užvertusi skaitalus bei greitai juos pamesdama ten, kur ir rado, išeina iš sesers kambario bei pasiekia laukines duris kurias ir atidaro. Pastebėjusi draugės vaizdą, nežymiai pakreipusi galvą į šoną, veidą papuošia jai jau būdinga dviprasmiškumu dvelkiančia šypsena} - Atsižvelgus į tai, kad pastaruoju metu su tavimi susisiekti buvo praktiškai neįmanoma, jau buvau pradėjusi galvoti, kad dingai iš miesto nieko nepranešusi. - {Galvos mostu nurodydama, kad ji nestovėtų laiptinėje, atsitraukia nuo durų, taip suteikdama merginai praėjimą} - Užeik. Kokia proga sulaukiau tavo vizito, Kat?

by **Arabella Petrova** Št. 08 17, 2013 12:49 pm

{Vien todėl kad čia yra atvykusi ne šiaip sau pasilabinti, šiek tiek iškelia savus antakius dėl to kad mergina neleidžia jai užeiti. Todėl išklausydama jos kalbos pirmiausia pasisako} - Neleisi man užeiti į vidų? - {Pabrėždama tai, kad jos rūšiai reikia kvietimo į namus, kurio iki šiol ne karto nebuvo gavusi, viso labo žengia kelis žingsnius arčiau prie durų, paremdama savo ranką į sieną, pratęsia savo mintį} - Mums su tavim labai reikia rimtai pasikalbėti, apie pastarųjų kelių dienų įvykius, vaistą nuo vampyrizmo kurį radau ir dar šį bei tą. - {Vėl nukreipia paskatinantį žvilgsnį į ją}

by **Andrea Argent** Št. 08 17, 2013 1:31 pm

{Nepraleisdama pro akis, kad mergina esanti priešais yra nusiteikusi labai rimtai, iš įpratimo sujudinusi antakius, iškvepia plaučiuose susikaupusi orą, bei dar kartą rankos gestu parodo, kad ji užeitų į vidų} - Juk sakiau, kad gali užeiti, tad nestovėk ten. - {Pirmoji patraukusi link svetainės, įsiklauso į Katerinos žodžius. Kažkodėl vedama ne pačios geriausios nuojautos apie būsimą pokalbį, nepastebimai nuleidusi akis į grindis sukanda lūpas, tačiau vis dar veidu neatsisuka į merginą} - Vadinasi vaistas tavo rankose. Planas vis dar nesikeičia? Žadi jį sušerti Klausui? - {Kuomet pilnai suteikia dėmesį į draugę, atsisuka į jos pusę, norėdama įsitikinti ar ji jau užėjo, tuomet galvos linktelėjimu parodo, kad ji pradėtų kalbėti} - Jeigu viskas taip rimta, aš tavęs klausau. Ką tokio norėjai man pasakyti?

by **Arabella Petrova** Št. 08 17, 2013 1:46 pm

*Nieko nedelsdama, praeina į vidų, ir vietoje to kad kaip jai įprasta pokalbį pagerintu kokia nors taure vyno, iš karto eina prie reikalo, dėl kurio čia ir pasirodė* - Manai turėdama jį, jau nebūčiau jo sušėrusi tam padarui? - *Neigiamai supurčiusi galvą, pagaliau suranda baldą, kuris skirtas sėdėjimui, panaudoja jį pagal paskirtį. Nukreipdama savo žvilgsnį į merginos pusę, įtariai susiaurina savo akių vokus, pratęsdama savo minčių srautą* - Jo blondinė suvartojo vaistą, atimdama galimybę iš mūsų o ir iš daugumos kitų, kurie troško to preparato. Ir spėk kas? Jis puikiai suveikė. - {Sukandusi dantis, pratęsia} - Sumauta nevykėlė, sugalvojusi sugriauti mano planus. - {Akivaizdžiai parodydama kad nemėgsta apkalbamos šviesiaplaukės, nusuka savo akis į priešingą nuo pašnekovės pusę} - Ar žinai kad vilko sukandimas, ypatingai hibrido, vampyrams yra mirtinas? Spėk kas per pastarąją parą buvo sukandžiotas dukart? - {Liežuviu perbraukusi per savo šiek tiek sudžiuvusias lupas, pratęsia} - Tu turi pasirinkimą Faye, nes aš nebežadu žaisti vaikų darželio toliau. Arba tu palaikai Mikaelson'us ir palaikai juos visus, o ne vieną. Arba tu esi mano pusėje.

by **Andrea Argent** Št. 08 17, 2013 2:21 pm

{Nesivargindama sėstis, nugara atsiremia į artimiausią sieną bei kol kas nieko nesakydama įsiklauso į tai, kas yra sakoma apie vaistą. Kadangi, jos žiniomis, tai buvo vienintelis dalykas galintis nemirtingą paversti vėl žmogumi, kaip jai yra būdinga neparodydama veide jokių ryškesnių emocijų, kurios išduotų jos dabartinę būseną, tiesiog sujudina pečius, žvilgsnį nukreipdama į savo pašnekovę} - Argi ne ironiška, kad vaistas atiteko tam, kas jo labiausiai nenorėjo, o ne tiems, kurie taip stengėsi jį gauti? - {Leidusi veide pasirodyti neryškiam šyptelėjimui pratęsia} - Vadinasi Scarlett žmogus, o tai reiškia, kad Klausas įgavo silpnąją vietą. Gali kaip nors tuo pasinaudoti. Nebent, žinoma, ta mergina dabar nebeturi jam tiek reikšmės kaip anksčiau.
{Kuomet yra užsimenama apie sukandimus pavojingus vampyrų gyvybėms, suraukusi savo išraiškingus antakius, perklausia} - Spėju kalbi apie save? Klausas tau įkando? - {Dar labiau suraukdama antakius, neigiamai supurto galvą} - Esu apie tai girdėjusi, ir jei tau įkando net du kartus, kaip tu esi vis dar gyva? Pati pasakei, tai mirtina, o tikiu, kad nuodų poveikio laukti ilgai nereikia. - {Akivaizdu, kad norėdama pasakyti dar kažką, tačiau pertraukta paskutinių Katerinos žodžių, instinktyviai iškelia vieną iš antakių. Nemėgdama būti spaudžiama į kampą, atsitraukusi nuo sienos į kurią buvo atsirėmusi neigiamai supurto galvą} - Man nepatinka, kai man duoda nurodymus tarp ko turėčiau rinktis, Katerina. Savo pozicijos, vien dėl to, kad tu taip sakai, aš nekeisiu, kitaip sakant, prieš Kolą aš neisiu.

by **Arabella Petrova** Št. 08 17, 2013 5:41 pm

*Kurį laiką paprasčiausiai leido stebėti sau savo nagus, kurie tuo metu buvo nudažyti skaisčiai raudona spalva, kas atitiko jos lūpų dažus, šiek tiek sujudina vieną iš savo antakių, tokiu būdu sureaguodama į merginos komentarą apie vaistą* - Ironiška ar ne, bet visa esmė tame, kad vaistas yra išnaudotas tuščiai. Ir patikėk manimi, aš net nemirktelėdama galėčiau išsiųsti blondinę anapylin, ypač dabar kai ji yra viso labo žmogus. Bet, nemanau kad yra kokios nors naudos iš to. Klausas supyktu, ir manau ištaškytu visus aplinkui. Tame tarpe ir mane. O aš nusiteikusi labiau prie to, kad geriau lai miršta jis, negu aš. - *Kalbai palietus vilkų įkandimus, pratęsia* - Buvo asmuo, kuris gavo priešnuodį, todėl aš vis dar gyva. Bet tai privertė mane apgalvoti tai, kas supa mane. Ir galutinai atsikratyti visų, kas yra prieš. Todėl, noriu kad pasirinktum pusę, nes toliau laviruoti tarp abiejų negali. - *Jai pradėjus prieštarauti ir išsakius savo pasirinkimą, pakyla nuo vietos, ant kurios buvo atsisėdusi* - Vadinasi tu pasirinkai? Esi Mikaelson'ų pusėje, vietoje to kad palaikytum mane. Teisingai supratau? - *Kuomet akimirkos dalelei jos dėmesys nukrypstą į specifinį kvapą, kuris yra permušamas net verbenos dvoko, kurios čia yra pilną, nukreipia akis į vieną iš sienų, už kurios randasi jos pažįstamo butas. Kuomet jos veidas pakankamai greitai įgauna susidomėjimo, bei tuo pačiu metu dėl susipynusių kvapų pasišlykštėjimo išraišką, neigiamai supurto galvą. Nusprendusi į tai nekreipti per daug dėmesio, vėl akis nukreipia į Faye, vis dar labai akivaizdžiai leisdama jai persigalvoti dėl to ką ji pasakė prieš tai*

by **Andrea Argent** Sk. 08 18, 2013 1:09 am

{Per daug nejudėdama, vis dar išbūna nugara pasirėmusi į sieną. Kuomet jos žvilgsnis atsitiktinai nukrypsta į grindis, neryškiai sujudinusi pečius išsako savo nuomonę, aišku, prieš tai pilnai išklausydama to, kas buvo pasakyta Katerinos lūpomis} - Nesakau, kad turėtum ją nudėti. Manau galima sugalvoti ir kitų būdų, kaip priversti Klausą bent kažkiek atsiimti už tai ką jis tau padarė. Scarlett paminėjau tik šiaip, kaip galima įrankį pasinaudojimui. Nes... - {Padariusi trumpą pauzę tarp žodžių, mat ką tik prisiminė, vieno iš savo senų draugų, kuris taip pat turi praeitį su apkalbama mergina, vizitą ir kas tuo metu buvo sakyta. Kuomet žvilgsnį vėl pasuka į merginą, taria} - Jis prieš ją yra ganėtinai susidirbęs. O tu nesunkiai galėtum ją priversti nuo jo nusisukti. Tai galėtų būti įžanga į kokius nors didesnius planus. - {Temai vis krypstant ta linkme, kuri jai visiškai nepatinka, įdėmiai sekdama Katerinos veiksmus, sukryžiuoja rankas sau po krūtine. Neskubėdama pasireikšti, palaukia kol atsiras tam proga} - Jau seniai turėjai suprasti, kad nugaros Kolui neatsuksiu, todėl mano sprendimas tau neturėtų būti naujiena, Katerina. Tačiau tai taip pat nereiškia, kad eisiu prieš tave. Kaip ir sakiau, savo pozicijos nekeičiu, o tu taip pat nesivargink pakeisti mano nuostatos.

by **Arabella Petrova** Sk. 08 18, 2013 4:31 am

*Įdėmiai stebėdama kiekvieną iš merginos sujudimų, neatsitiktinai nuleidžia savo žvilgsnį į jos rankas, o konkrečiai vienos jų papuošalą. Kuomet ji dar kartą pasisako kad karo metu palaikys abi puses, supratusi tai kaip visiškai absurdišką faktą, nuleidžia akis, veide išspausdama pašaipumu persmelktą šypseną* - Vadinasi nori pasakyti kad jei matytum mane susiremiant su Kolu, greičiausiai pribėgdama pasakytum "gyvenkime draugiškai?". - *Nebaigdama kalbos, tik palenkia savo galvą* - Tu nežadi atsitraukti nuo Mikaelson'ų, o tai reiškia kad palaikydama Kol'ą, tu negali eiti prieš Klausą. Nes, tokiu būdu jauniausias brolis nuo tavęs atsitrauks. Pripažink tai. - *Kuomet merginos komentaras ją nejuokais suerzina, niekaip neperspėdama, kaip galima greičiau nusigauna iki jos, nusukdama merginai sprandą* - Apmaudu, juk iki paskutinės akimirkos tikėjausi kad tu palaikysi tinkamą pusę. - *Neparodydama jokio gailesčio, neskaitant to kad laikė šią merginą savo drauge, pasisukdama ant kulniuko, iš kart patraukia link lango, vis nenorėdama taip greitai išeiti lauk, nors ir neparodo noro sulaukti merginos prabudimo, kuris ir taip aišku kad įvyks*

by **Andrea Argent** Sk. 08 18, 2013 5:12 pm

{Net neskaitant fakto, kad jos žodžiai buvo perfrazuoti savaip ir perteikti su jaučiama sarkazmo gaidele, nebūdama tuo patenkinta, tačiau ir neskubėdama dėl to "draskyti akių", vis dar stebėdama draugės pusę, nežymiai primerkia akis, lyg jau būtų pasiruošusi išdėstyti savo poziciją. Tačiau, būdama paprasčiausiu žmogumi, o tai reiškia, kad negalėdama spėti sureaguoti į greitus judesius, kuriais gali pasigirti vampyrė, kurią ji labai ilgą laiką net sugebėjo įvardinti savo drauge, nepasipriešina sprando nusukimui. Nespėjusi net sureaguoti į jaučiamą skausmą, tą pačią akimirką be jokių gyvybės ženklų sukrenta ant grindų. Kadangi "atgimimas" iš naujo užtrunka atitinkama laiko tarpą, "neatsibusdama" iš karto, tik neaišku po kiek praėjusio laiko, pramerkusi akis, ir neskaitant kad, jaučia nemenką diskomfortą kaklo srityje, stengdamasi nesukelti papildomo triukšmo, kuris galėtų atkreipti čia vis dar pasilikusios antgamtinės būtybės dėmesį, lėtais judesiais įsitraukia brolio padovanotą šaunamąjį ginklą skirtą naikinti krauju besimaitinančioms būtybėms. Jausdama didelę panieką ir pyktį, kad asmuo, kurį galėjo iš dalies net įvardinti sau artimu pastatė ją akistaton su mirtimi, net skubiai ir be jokių pašalinių minčių paleidžia į merginą kelias neįprastas kulkas, taip suteikdama jai fizinio skausmo, tačiau nepažeidžia jos širdies} - Rimtai? Jei tau nepatiks mano sprendimas pradėsi mane patraukinėti iš gyvenimo? - {Kadangi skausmas jaučiantis kaklo srityje jai sukelią be galo nemalonų jausmą, sukėlusi vieną ranką sau ant tos vietos, kita pasiremdama į grindis, pasistengia bent jau atsiremti į sieną} - Suprask vieną dalyką, Katerina, aš neleisiu, kad su manimi būtų taip "žaidžiama". Nori išsilieti, susirask tam kitą auką, o ne mane. Mes turėjome būti draugės, o ne elgtis taip, kaip dabar.

by **Arabella Petrova** Pir. 08 19, 2013 1:37 pm

*Atsižvelgiant į tai kad visą laiką kambario sienose tvyrojo mirtina tyla, išgirdusi tai kad merginos širdis vėl pradėjo plakti, su jaučiamu palengvėjimu atsikvepia. Ir kaip tik besisukdama š jos pusę, sugeba išvengti visų, apart vienos kulkos, kuri taikliai įstringa jos paties srityje. Akivaizdžiai nelikdama labai patenkinta, sukiša du iš savo pirštų į žaizdą, iš ten ištraukdama metalo gabalą, kurį numetą ant žemės, ir to pasekoje taria* - Rimtai? Tu negalėjai taikytis niekur kitur, kaip tik į šanelį? - *Užvertusi akis, pagaliau pereina prie temos* - Dabar pagalvok kuri iš mūsų aplamai pradėjo tai? Tu pasirinkai Mikaelson'ų pusę, kas reiškia kad visiškai pritari tam, kad bet kuris iš jų išrautu man širdį. Ko tu nesupranti? Čia pasirodžiau nes tik viena tavimi, be savęs pačios galiu pasitikėti. Ir bliamba taip, tikėjausi kad pasakysi kad palaikai mane. - {Neigiamai supurčiusi galvą, įsistebi į akivaizdžiai sugadintą, sukruvintą ir suplyšusį savo švarkelį, kuris pastaruoju metu jai buvo vienas mėgstamiausių. Kuomet vėl akis nukreipia į Carrington, pratęsia} - Kolas nori mano mirties nes atėmiau iš jį vaistą, Klausas nori mano mirties nes, kadaise padariau tai ko jis nenorėjo. Elaidžai ir Klerei aš šiaip nepatinku. O čia mano draugė, nusprendžia kad taip, nes jai patinka vartytis lovoje su originaliuoju, velniop, palaikysi jį. O kai ateis nužudyti Kateriną, ji nieko nedarys. Argi ne taip? Labai gražu.

by **Andrea Argent** Antr. 08 20, 2013 2:06 am

{Neatitraukdama rankos nuo savo kaklo, suraukusi antakius stebėjo kaip mergina be jokių emocijų ar keblumų ištraukia į petį įstrigusią kulką. Kažkodėl galvojusi, kad ginklas buvo užtaisytas ne įprastomis kulkomis, kreivai žvilgtelėdama į šalia savęs esantį šaltąjį ginklą lieka rami, kad nepadarė nieko blogo, kaip tik "subjaurojo" brangų rūbą. Galiausiai galvą atremia į sieną bei ironiškai šypteli dėl tam tikros ištartos frazės}
- Tai pagal tave "prisiprašiau", nes pasakiau tai, kas tau nepatinka? - {Dėl vis dar jaučiamo erzinančio skausmo kaklo srityje, sumerkia akis, tačiau vis dar nepajuda iš vietos} - Kalbi apie pasitikėjimą, tačiau tuo pačiu metu nedvejodama pareiški, kad man vienodai šviestų, jei bent vienas iš Mikaelsonų tave sunaikintų. Skamba kiek keistokai, tiesa? Esi mano draugė, po velnių, viena iš artimiausių. Faktas, kad nežiūrėčiau pro pirštus, jei tau grėstų pavojus. Tačiau, taip pat aš niekada nedarysiu nieko, kas pakenktų Kolui, nežadu eiti prieš jį. Nes, matai, Katerina, mano abejingumo skalė nėra tokia aukšta, kad eičiau prieš tą, kurį myliu, o ne tik vartausi su juo lovoje.
{Užvertusi akis, pagaliau kažkaip pakyla nuo grindų. Atsitiktinai žvilgtelėjusi į savo delną, suraukia antakius} - Apsieikime be sarkazmo. Elaidža ne tai, kad tavęs šiaip nemėgsta, jis saugo tavo sėdimąją, kad ir ką bedarytum, todėl abejoju, kad leistų savo šeimos atstovams išrauti tau širdį. Pati gerai žinai, kad turi užnugarį.

by **Arabella Petrova** Antr. 09 03, 2013 11:52 am

*Būdama pastebimai suerzinta to, kad mergina visiškai priešingai nukreipia jos žodžius, nei jie buvo pasakyti. Todėl atremdama abi savo rankas į kažkokio sėdėjimui skirto baldo atlošą, akis nukreipia į pašnekovės pusę, tuo pačiu metu pasisakydama* - Kas man nepatinka? Tu pati bent sekundei laikotarpiui įsiklausei į tai ką pasakei? Nepatinka? Rimtai?! - *neaišku ar būdama daugiau šokiruota, ar daugiau kališka, nusukusi akis, sukreivina lupas, išreikšdama gilų nepasitenkinimą, kuris šiuo metu aiškiai atsispindėjo jos veide* - Nepatikti gali kas nors kita, nei tavo geriausios draugės nuosprendis tam, kad būtu leista tavimi atsikratyti. Sugrįžkime į netolimą praeitį. Kolas vis dar dirba Klaui. Kodėl manai jis sulaukė akimirkos, kai aš rasiu tave ir apsvaigino mane verbena? Tikriausiai jau buvau sakiusi, bet buvau pristatyta tiesiai į Klauso nagus. Na, tiksliau jo pavaldinio. Kuriam pasirodo mano gyvybė yra ant tiek svarbi, kad savo paties kailiu rizikuodamas, jis leido man pabėgti. Nors... Viso to metu jis buvo paklusnus Klausui, dėl ryšio tarp šeimininko ir jo hibrido. - *Užvertusi akis, galiausiai paleidžia baldą, bei ištiesia savo nugarą, kaip tik tuo metu labai neigiamai priimdama jos žodžius apie pasirinkimą* - Žinoma, tu paskambintum Elaidžai ir pasakytum, "ei, mano draugas nori nužudyti mano geriausią draugę... jei nesunku, pamaišyk jam, leisk jai ir toliau bėgti. - *Neigiamai supurto galvą, pradėdama kalbėti, išraiškingai atlenkia paeiliui trys pirštus* - Kiek laiko tu pažįsti Elaidžą, vieną, dvi ar trys minutes? Ir spėk kiek pažįstu aš ir žinau kad jis toli gražu nėra toks geras, kokiu bando save parodyti. Ir tavo žiniai taip, Kolas nesunkiai išplėštu man iš krūtinės širdį, jei tik gautu tokią galimybę. Nespėtum net ragelio pakelti.

by **Andrea Argent** Sk. 09 08, 2013 10:52 am

{Nugara atsirėmusi į artimiausią sieną, nesistengia per daug judėti, todėl tik pasukusi savo žalios spalvos akis į Pierce, kol kas nepasako nieko, lyg norėtų įsisavinti viską, kas tuo metu yra jai dėstoma. Kol ties atitinkama proga, suteikia sau galimybę pasireikšti} - O tu primesk save mano vietoje. - {Nežymiai palenkusi galvą į šoną, susiaurina akių vokus, taip sudarydama gilesnį žvilgsnį. Tačiau neleisdama, kad ją pertrauktų tęsia toliau} - Būtent, sugrįžkime į praeitį. Į laikus, kuomet tavo gyvenimas, jausmai labai glaudžiai siejosi su piratu Killianu. Ir staiga tu atsidurei centre, tarp dviejų kariaujančių pusių. Artimiausios draugės ir vyro, kurį taip mylėjai. Esi priversta rinktis eiti prieš draugę, ar prieš savo antrąją pusę. Abu asmenys tau yra svarbūs. Ką darytum tada, Katerina? Nusisuktum, nuo vyro, kurį myli ar pasirinktum jį? Ir ar tuo pačiu sugebėtum eiti prieš draugę? - {Nežinodama ar mergina bent per plauką supranta į kokią poziciją yra įstumta ji, nuleidžia akis. Šiuo metu nebejausdama grėsmės, padeda ginklą ant artimiausio stalo. Vis dar nepakeldama akių, pratęsia} - Ir nesakyk, kad neatsimeni to periodo, ir kiek reikšmės tau turėjo piratas, nes pati žinai, kad tokiu atveju meluosi. - {Kuomet jai yra užmetama, kad ji nė velnio nepažįsta apkalbamo vieno iš Mikaelson šeimos brolių, palaipsniui pakelia akis į Katerina. Išraiškingai sujudindama antakius, tuo pačiu metu kilsteli į viršų ir abu pečius} - Tiesa, aš jo deramai nepažįstu, tačiau niekada ir nesistengiau jį priskirti kokiems nors geriečiams. O tuo pačiu nemanau, kad jis ir apsimetinėja. Paprasčiausiai jam tai daryti nėra pagrindo. Bet, kaip ir pati sakei, tu jį pažįsti kur kas geriau. O tai ką pasakiau prieš tai, yra tik mano sudaryta nuomonė iš to, ką spėjau pamatyti.

by **Arabella Petrova** Št. 09 28, 2013 6:25 am

*Vis dar stovėdama netoli palangės, prie kurios visą tą laiką buvo atrėmusi savo sėdimą kūno dalį, nesistengė pertraukti merginos minčių srauto. Vietoje to, viso labo tik nuleidusi akis, išleido labai gilų atodūsį, kuris leido suprasti tai, kad jai neteikia malonumo dabartinė susidariusi padėtis. Visgi, privertusi save peržengti per savo pačios principus, kuomet pakelia akis į merginą, nemandagiai pertraukia jos kalbą* - Nežinau. Rimtai, aš nežinau koks būtu teisingiausias tau pasirinkimas, bet jis privalo būti nori tu to ar ne. Nes toji šeima niekuomet nenulips man nuo uodegos, kad ir ką be daryčiau. - *Gūžtelėdama savais pečiais, atmeta rankas atgal, delnais atsiremdama į plastikinį palangės paviršių* - Konkrečiai Kolas prieš mane šiuo metu nieko neturi, kaip ir aš prieš jį. Bet kai reikalai paliečia jo šeimą, jis nežiūri į tai kad aš tavo draugė, ar į dar ką nors. Jis žiūri vien į tai, kad jam jo šeima yra aukščiau visko. Ir jei jiems reikia mano lavono, jis su malonumu jį parūpins. - *Užversdama akis dėl merginos kalbos, nusuka savo veidą* - Prie ko čia kablys? Jis tipinis vyras, kuris pasitraukia šalin vos tik iškyla kokia nors problema. Jis paniekino mane, kuomet tapau nemirtinga. Pasaka baigta. Visi vyrai yra geri tol, kol jiems tai naudinga. - *Kuomet staiga nutyla, nuleidžia savas akis* - Tu esi vienintelis asmuo visame pasaulyje, kuriuo galiu pasitikėti tiek, kiek pasitikiu savimi pačia. Ir mane skaudina. Taip, skaudina mintis, kad bet kada akimirką atsuksi man nugarą. Jei tik bus tam būtinybė.

by **Andrea Argent** Št. 09 28, 2013 6:56 am

{Kol kas būdama įsistebėjusi į merginos šautinę žaizdą petyje, kuri atrodo vis dar nesitraukia, primerkdama akis, tačiau nekeisdama žvilgsnio krypties, taria} - Kablį paminėjau dėl to, kad kadaise jis nebuvo tau tipinis vyras. Kalbėjau apie tą periodą, kuomet buvai žmogus. Tiesiog norėjau sužinoti koks būtų tavo sprendimas, jei būtum pastatyta į tokią vietą, į kurią pasistengėte sukišti mane. - {Palaipsniui akimis užkabindama konkrečiai Katerinos veidą, lyg norėdama pamatyti kaip ši reaguoja. Akylai stebėdama jos išraiška, kuomet ji taria paskutinius savo žodžius, iškvėpdama orą, truputi aukščiau kilsteli smakrą} - Jei manimi pasitiki, Katerina, neturėtum abejoti tuo, kad nežadu tau atsukti nugaros, jei tam pasitaikys proga. Nesu ideali, bet draugus vertinti dar moku, todėl vietoje to, kad nusukinėtum man sprandą ar pastatytum į tokią poziciją kuomet turiu rinktis vieną iš man svarbių žmonių, tiesiog neabejok manimi. - {Apkabindama save per liemenį, lyg toks veiksmas jai suteiktų daugiau pasitikėjimo, trumpam nusuka savo žvilgsnį į kažkurį šoną} - Kad ir kaip Kolas vertintų savo šeimą, jis turi atsižvelgti ir į mano pusę.

by **Arabella Petrova** Pir. 09 30, 2013 11:04 am

*Nespecialiai, o greičiausiai labai natūraliai nutaisiusi ne galo cinišką išraišką, tuo pačiu metu suraukia savo dailų veiduką, ko pasekoje iš jos pabyra komentaras* - Nu taip, imčiau ir pasirinkčiau vyrą... - *Neigiamai supurtydama savo galvą, paskuba paaiškinti kodėl jos komentaras buvo toks nepalankus merginai* - Tarp mūsų yra didžiulis skirtumas Faye, aš vyrų nelaikau aukščiau visko. Todėl nemanau kad buvo iš viso taktiška užduoti tokį klausimą man. Akivaizdu kad tais laikais kablio nebūčiau pasirinkusi, jei mane būtu ištikusi panaši situacija. Nes vyrai yra pakeičiami, o draugai seka tavo gyvenimą nuo pradžios iki galo. - *Merginai pabrėžus tai, kas skamba be galo apgailėtinai, nuleidžia akis* - Skamba taip, kad tu man duotum pasaugoti kovinį šunį, kuris niekad nebuvo dresiruojamas ir kiekvieną kartą puolė žmones, tvirtindama kad jis nekas, nes aš tau patinku. Tu jau pasirinkai, Faye, ir aš nebe matau reikalo daugiau čia būti. - *Sujudinusi savo ryškius antakius, pagaliau pajuda į priekį, kuomet prasilenkdama su mergina, pasišalina*

by Sponsored content