UŽMIESČIO MIŠKAS:

Issikabarojes is bunkerio, kuriame tebebuvo Tyleris, giliai patraukia gryno misko oro i savo plaucius ir ji uzlaiko tuo akiaizdziai megaudamasis. Kadangi tai buvo viena is sunkesniu naktu jo gyvenime, garsiai ispusdamas ora susmunka ties pirmu pasitaikiusiu medziu, atsiremdamas i ji nugara. Perbraukes delno plastaka isilgai savo veidu, uzsimerkia isiklausydamas i aplink tvyrancia, niekieno nedrumsciama tyla, kuri ji ir ramino ir gasdino. Zinodamas, kad aplink tuno begales butybiu gebanciu judeti ir be garso, bando islikti kuo budresnis.

Po neseniai vykusio incidento Los Andžele, gavęs progą viską gerai apgalvoti dėl tos priežasties kad dėl netinkamai išreikštų emocijų didžioji dalis ten buvusių asmenų parodė savo norą užimti priešišką jam poziciją, nusprendė imtis atsargumo priemonių. Vien todėl, kad yra vienas iš tų, kurie apgalvoja įvykusiu mažiausiai dešimčia žingsnių į priekį, buvo pasirūpinęs tuo, kad žmogiškosios Gilbert kraujas būtu nuleistas ir užšaldytas specialiuose konteineriuose. Šį vakarą ieškodamas savo bandomojo "triušio", nutaiko tinkamą paros laiką, kuomet čia yra galimybė rasti bent vieną vilkolakį. Visiškai ramiai žingsniuodamas miško taku, galiausiai sustoja taip, kad būtu nesunku įžvelgti Lockwood'ą. Veide ištempęs savitą šypseną, pirmiausia sugalvoja "pažaisti" su savo būsima auka, prasitardamas: - Tavo nelaimei, tu pasirinkai labai netinkamą laiką pasivaikščiojimui, vilke. Tačiau žvelgiant iš mano pusės. Fantastiška, nes esi būtent tai, ko aš ieškojau.

Tuo momentu kai leidzia sau akimirkai uzmerkti akis, tyla perskrodzia Klauso balsas. Uzkluptas netiketai ir negaledamas suvokti kodel jo neuzuode, pasoka taip staiga, jog kojoms neislaikius jo pacio kuno svorio, parkrenta atatupstas. Jo akims uzsiliepsnojus skaisciai geltona spalva, tuoj pat pasoka ant koju ir pykcio perkeipta grimasa isisteibeleja i Klausa. Jausdamas kaip greitai ima plakti jo sirdis ir suvokdamas, kad Klausas tai girdi, bando kiek imanydamas nusiraminti, bet tai sekasi ne kaip.
-Kaip tu mane radai?-nusilpes nuo per visa pilnati bandyto uzgniausti savo vilkolakiskos prigimties protrukio, neistengia suregzti jokio plano ka daryti toliau.
-Ko tau is manes reikia?!

Būdamas patenkintas tuo, kad net ore galima "užuosti" tvyrantį priešiškumą iš žmogaus, kuris randasi priešais. Veide išspaudęs vis dar jo "firminę" kampinę šypseną, pirmiausia žengia kelis žingsnius link savo pašnekovo, iš kart prasitaria: - Galiu net lažintis, kad buvai tikras kad pasirodysiu tavo giminaičio akiratyje, Meisonai. Negi klystu? - Plačiau nusišypsojęs, pakelia ranką, bei delnu perbraukia sau per smakrą, tuo pačiu metu pratęsdamas savo mintį: - Mūsų susitikimas viso labo eksperimentas, nieko asmeniško. - Lyg šiais žodžiais norėdamas baigti savo mintį, staigiai pajudą prie priešiškai nusiteikusio asmens, pasistengdamas kaip galima greičiau suimti jį iš už nugaros, kad šis negalėtu per daug priešintis.

Nebudamas tikras ar Klausas zino apie tiesiai po jais esanti bunkeri, kuriame vis dar gaivaliojosi Tayleris, stengiasi jokiais zenklais neissiduoti, kad jis cia nera vienas.
-Nezinau ka cia sapalioji, bet man tai nei kiek neidomu,-nukerta griezta tonacija. -Maniau susitareme, kad jei nestosiu tau skersai kelio paliksi mane ir mano artimus ramybeje,-iskosia pro sukastus dantis. Sekdamas kiekviena, net menkiausia jo judesi, deganciomis is pykcio akimis, nespeja pasitraukti ir to pasekoje atsiduria Klauso gniauztuose. Pabandes istrukti pajaucia kai susidurus dviem stiprioms jegoms, neatlaiko jo rieso kaulas ir garsiai trakstelejes, isnyra. Sumerkes akis del jo ranka perverusio astraus skausmo, pastebi, kad Klaso jo bandymas issivaduoti regis net nepajudino is vietos.
-Nuzudydamas mane tiesiog isigysi daugiau priesu, Klausai! Dabar pilnatis, o apie mano buvima siame mieste zino nemazai vilkolakiu!

Akivaizdu kad net neturėdamas minties apie tai, kad čia gali būti dar kas nors iš vilkų, visą savo dėmesį sutelkia į tą, kuris šiuo metu yra "surakintas" jo jėga. Praktiškai nejudėdamas iš vietos, neskaitant to, kad asmuo kurį jis laiko nuolatos spurda. Kadangi jo grasinimai jam pasirodo per daug juokingi, prunkštelėdamas pasisako: - Matai, kartais taip nutinka, kai tiesiog pakeiti savo nuomonę. O kadangi manęs ne kiek nebaugina kad ir visa gauja vilkų, tavo grasinimai taip pat čia šiek tiek ne vietoje, Meisonai. - Po to kai atsitiktinai išnyra laikomo asmens ranka, nusprendžia daugiau nebe gaišti savo laiko. - Pamatysi, jei išgyvensi, liksi man dar skolingas. - Tardamas šiuos žodžius, sukanda savo riešą, leisdamas kraujui pradėti varvėti per jo dilbį. Tuomet viena ranka vis dar laikydamas priešą, prikiša savo srūvantį riešą jam prie burnos, priversdamas jį nuryti bent vieną gurkšnį. Tuomet, neeikvodamas savo laiko pokalbiams, akimirksniu nusuka laikytam asmeniui sprandą. Kuomet lieka ant tiek patenkintas savo žygdarbiu, paleidęs jo kūną sukristi ant žolės, plačiai nusišypso. Peržengęs per lavoną, iš savo kišenės ištraukia buteliuką su raudonu skysčių, pats sau pasisakydamas: - Tikiuosi tavo atsibudimas netrūks ilgai, nes, aš kaip ir užimtas asmuo. - Šyptelėjęs, patogiau įsitaiso, laukdamas kol vilkas pramerks akis.

Suvokdamas, kad jo zodziai kelia pasnekovui juoka uzuot priverte permastyti savo turimus ketinimus jo atzvilgiu, pakeicia savo strategija. Staigiu judesiu patraukia savo jau ir taip suzalota ranka is Klauso gniauztu, bet to pasekoje tik dar labiau susizeidzia. Kadangi tolimesni veiksmai ima klostytis itin greitai, speja pamatyti tik sruvanti krauja is oponento rieso sau tiesiai priesais veida. Pasislykstejes atsiverusiu reginiu, susiraukia dar ne visai suprasdamas kodel tai vyksta. Pajutes krauja ant savo lupu, zinoma bando nustumti kraujuojancia ranka, ta viena ranka kuri jam dar buvo likusi, bet viskas katespeja padaryti, tai su siaubu suvokti, kad tai ka jaucia sia sekunde yra kraujo skonis jo burnoje, kuris neisvengiamai pateko i jo organisma. Kita sekunde, taip ir nespejes nieko pasakyti, Meisonas suklumpa ten kur stovejes. Su nieko nebesakancia veido israiska pajunta visu kunu perbegusia siluma ir staiga viskas uztemsta.
Nezinia po kiek laiko, pirmas garsas, kuri isleidzia yra siaubingas ir saizus oro truksmas. Sutrukciojusi krutines lasta pasikelia i ora ir tuoj pat krenta atgal ant zoles.

Tuo metu, kai ką tik "nužudytas" vilkas gulėjo ant žolės ir nedavė apie savo gyvybę žinoti net menkiausio krustelėjimo pagalba, būdamas suklupęs priešais, ilgai galvojo apie tai, kas bus toliau, jei net šis bandymas pasibaigs nesėkmingai. Gal asmuo, kuris jam "iššifravo", kad viso labo reikalingas konkrečios Gilbert kraujas, pamelavo, o tai reiškia kad jis eilinį kartą atsitrenks į sieną. Tą akimirka, kuomet Meisonas sujuda, iš kart pakelia akis į jo pusę. Pasilenkdamas arčiau jo, norėdamas išvengti jo konvulsijų, suima viena ranka jį už žandikaulio, priversdamas žiūrėti į save: - Dabar klausyk, šiuo metu tavęs laukia transformacija. Kol kas visi mano bandymai buvo pasiekę letalinę pabaigą. Šį kartą tau teks suvartoti šio kraujo. - Vienu pirštu atsukęs kamštelį, buteliuką prikiša jam prie veido, leisdamas pasirinkti ar šis nori mirti, arba išbandyti galimybę, ir gal išgyventi: - Vienaip ar kitaip tu turi mažai šansų Meisonai. Negerdamas kraujo, tu mirsi, poros minučių bėgyje, agoniška mirtimi. Arba atsigersi, o tada pasižiūrėsim. - Nutaisęs savimi patenkintą miną, laukia jo pasirinkimo.

Greitai perkrates galvoje likusius atsiminimus, supranta, kad jo padetis nepavydetina. Kuna draskantys skausmai tik apsunkina jo blaivu mastyma todel bergzdziai pabando pasiekti Klausa. Isitveres i viena jo rankoviu, siek tiek atkelia galva nuo zemes ir su istuzio bei panikos kupinu zvilgsniu pasiziuri i prieso akis:
-Kas man vyksta? Kodel..-nesugebejes daugiau nieko pasakyti ima koseti krauju, bet del gulscios pozicijos dalis jo vel patenka atgal i jo burna. Akivaizdziai kesdamas intensyvesnius nei iprastines jo transformacijos skausmus, paklaikusiomis akimis stebi kaip Klausas prikisa megintuveli sklidina tamsiai raudono skyscio, jam prie veido. Suprasdamas, jog jo mirtis reiskia Taylerio pavoju, o svarbiausiai jo paties neisteseta pazada, stveriasi siaudo ir paima buteliuka su Elenos krauju. Kadangi skausmas jam temde blaivu prota, manydamas, kad Klausas bando ji ibauginti ir tikisi, kad uz isgelbeta gyvybe jis nores kazko mainais, isgeria krauja ir nusviedzia tuscia inda salin. Paleides vaikino rankove vel atsigula ant zoles ir uzmerkia akis:
-Ka visa tai reiskia..-susnabzda netekes paskutiniu jegu. -Kodel mane dabar gelbsti? Juk zinai, kad ne uz ka nestosiu i tavo puse..-jausdamas kaip jo skruostu sruva kraujas ir prakaitas, atbula ranka ji nuvalo.

Kuomet iš jo rankų paimamas stiklinis indas, atsitraukia šiek tiek. Su dideliu smalsumu akyse stebėdamas vyriškio pasikeitimus, akivaizdu kad ir pats nebuvo tikras tuo, kad šis metodas suveiks. Tačiau ta akimirka, kuomet viskas ima klostytis kitaip, nei visi praeiti kartai, su palengvėjimu atsikvėpdamas pagaliau išsitiesia visu ūgiu, atsistodamas ant kojų. Kuomet sugrąžina savo dėmesį atgal į Lockwood'o išraišką, paaiškina:
- Nuostabu. - Šiek tiek susiardinęs akių vokus, tuo pačiu metu veide leidžia pasirodyti kampiniam šypsniui.
- Turiu pripažinti, esu sužavėtas viso šito paprastumu. - Krenkštelėjęs, pratęsia. - O štai čia tu klysti Lockwwod'ai, tu ne vien kad dabar darysi viską ką liepsiu, tu tai darysi savo noru. Galu gale, juk dabar tu esi lygiai toks pat, kaip aš. Hibridas. Pusiau vilkas, pusiau vampyras. - Iškvėpdamas orą iš savo plaučių, nuleidžia akis, ir tuo pačiu metu iš savo kišenės ištraukia mobilų telefoną, rinkdamas kažkokį numerį, dar paaiškina: - Kalbant apie paslaugas, manau iš karto turėsiu tau darbelį. - Iš kart po to prideda ragelį sau prie ausies.

Pastebejes, kad Klausas yra patenkintas jo pasirinkimu, sunerimsta, zinadamas, kad tai nieko gera nezada. Vos tai minciai sukirbejus jo galvoje, staiga ten tampa visiskai tuscia. Vis dar ziuredamas i vaikina, mato tik jo judancias lupas, o ilgainiui ir tas vaizdas isblunka iki besikeicianciu veido konturu. Kazka sumurmerjes vel trumpam atsijungia. Per ta laika jo kune ivyksta didziules permainos-hibrido kraujui persimaisius su Elenos ir galiausiai pasklidus po visa Meisono kuna, jis ji pakeicia ir suteikdamas fizines galios atima laisva valia.
Pramerkes akis kelis kartus sumirksi nuo jo akis emusios dirginti brekstancio ryto saules.
-Klausai?-suraukia antakius, bandydamas prisijaukinti pakitusius uosles, klausos ir regos jutimus. Atsistojes pasiremia i medi kuris buvo visai salia vis dar jausdamasis silpnas. Nusteres pasiziuri i savo begyjancia plastaka ir jusdamas venomis sruvanti jegos antpludi, nejusia lupu kampu nusisypso.
-Dar niekada nesijauciau toks gyvas..-sumurma sau po nosim.

Vis dar taip pat ramiai stebėdamas galutinęs permainas naujai atgimusio "monstro" kūne, pritraukia telefoną sau prie ausies, ir tarytum nematydamas kas dedasi aplinkui, ištaria tuos kelis lemtingus žodžius: - Tu ją radai? - Kuomet nuo atsakymo jo veide pasirodo situacija patenkinta šypsena, pratęsia: - Atvesk ją į Mandylorų dvarą. Jis jau seniai apleistas. Tai bus pati tinkamiausia vieta tardymams. Kolai? Atimk iš jos žiedą. Nenoriu kad ji turėtu bent menkiausią galimybę pasprukti. - Tuomet išjungęs skambutį, susikiša telefoną atgal į savo kišenę, bei paskuba pasisakyti transformaciją baigusiam asmeniui savo nuomonę: - Juk sakiau, kad būti kažkuo netipiniu yra kur kas geriau, nei kankintis vilko kailyje. - Įkvėpęs, trumpam atsuka jam nugarą nužvelgdamas kaip greitai pradėjo švisti. Todėl pasisako: - Beveik visą laiką gali daryti ką nori, bet man prireikus tavo paslaugos norėsiu kad nevėluotum. Kol kas, noriu kad "pasaugotum" vieną asmenį, kuris sukūrstė planus prieš mane. Tai moteris, sukta. Bet visgi moteris. Ji neturi pasprukti iš vietos, kur bus palikta. Žinoma, noriu kad rastum pas ją viską, kas susieta su vaistu nuo vampyrizmo. kankinti gali, bet jei sukąsi. Privalau perspėti, ji mirs. - Iš vidinės švarko kišenės ištraukęs užmiesčio žemėlapį, įduoda jį jam: - Dvaras nuo čia visai netoli. Lauks mūsų viešnios ten.

Susidomejusia israiska iskaluso Klauso telefoninio pokalbio, kuri sugebejo girdeti kaip niekada aiskiai net ir stovdamas gerokai atokiau. Jam galiausiai atitraukus mobiluji nuo ausies, prabyla ir pats:
-Man nepatinka tavo tonas, Klausai,-prieina labai arti savo pasnekovo ir susirakinus ju zvilgsniams, tesia: -Jei dirbsiu tau, tikiuosi kad man is to bus siokios tokios naudos,-nusišypso sau nebudinga klastinga sypsena. -Negali nusukti man sprando ir paversti manes savo vergu,-suraukia savo antakius. Isgirdes savo zodzius, pajunta niekada lig siol nejaustus priestaringus jausmus. Kazkas ji verte troksti Klausui itikti, kazkas kas tai dare is vidaus. Pirma kart pajutes kraujo troskuli siek tiek sutrinka ir zengia atatupstas. Jo sirdziai emus plakti kelis kart sparciau vien pagalvojus apie silta krauja, nuryja burnoje susikaupusias seiles. Negana to, nejusdamas visiskai jokio priesiskumo ar pasibjaurejimo, kad tapo tuo, ko nekente labiau uz viska pasaulyje.
-As ja surasiu ir pasirupinsiu, kad ji liktu tam dvare,-labai rimta israiska pasiziuri i Klausa ir paima zemelapi is jo ranku.
-Esu girdejes apie ta eleksyra,-staiga prisimena savo pokalbi su Jake. Kai jau ziojasi suteikti jam daugiau informacijos apie pries ji planuojama samoksla, susitvardo.

Mintyse svarstydamas apie tai, kas pirmesnis spės pasirodyti dvare, ar jo brolis kuris šiuo metu turi gabenti ten Kateriną, ar asmuo stovintis priešais. Neskaitant to, kad įtemptai svarsto apie tai, kaip geriausia būtu išpešti reikiamą informaciją iš merginos, kurią taip nesunkiai pavyko "pričiupti", nusišypso dėl to kad meisonas dar stengiasi jam kelti savus reikalavimus: - Galiu, priversti tave būti vergu. Tačiau to nenoriu, bent jau šiuo metu. Kol kas man reikalinga viso labo paslauga, kaip ir sakiau prieš tai. Pasirūpinčiau tuo pats, tačiau šiuo metu mane kamuoja kur kas rimtesnis dalykas. - Iškvėpdamas plaučiuose sukauptą orą, pasisako toliau: - Mergina jau rasta, ją atgabens būtent į tą dvarą, kuris nurodytas žemėlapyje. Savo pareigas jau žinai. Kai aš grįšiu atgal į Niujorką, būsi laisvas. - Prunkštelėja. - O kas liečia naudą tau. Manau jau dabar turėtum ją jausti. Per pilnatį, paaiškės viskas iki galo. O kol kas, verčiau rask sau kraujo šaltinį, nenoriu kad perdžiūtum iš troškulio ir nepadarytum to darbo, apie kurį kalbėjau.
Vos tik yra užsimenama apie vaistą, teigiamai linkteli galva.
- Vaistas yra mitas. Kurį saugo neįtikėtina galia. Todėl verčiau jam yra likti ten, kur jo vieta, nežadinant demonų.

Nors, zinoma, nera patenkintas tuo, kaip su juo yra kalbama, kazkodel, kas siaip jau yra nebudinga jo charakteriui, nutaria neatsikirsti. Isgirdes ji paminint pilnati, jau ziojasi klausti ka jis turi omenyje, bet kadangi Klausas nepadare ties ta vieta pauzes, neturejes progos isiterpti, tai pamirsta.
-Jauciuosi be proto istroskes,-pirstu galais perbraukia per suskeldejusias savo lupas. -Bet nesiruosiu gerti zmoniu kraujo,-papurto galva, naiviai manydamas, kad yra stipresnis ir gali atsispirti siam naujai atsiradusiam savo kuno potraukiui. Kadangi buvo gaves nurodymus ir kazkas ji trauke pamatyti su kuo tures reikala susitikti ir priziureti, tiesiog pritariamai linkteli Klausui:
-Susitiksime ten,-tai tares pasisalina is sios vietos, i galva nei nedingtelejus, kad ten pozemyje vis dar yra Tayleris, mat jo zmogiski jausmai buvo nugrimzde kazkur labai giliai, o ir pats Meisonas, ne samoningai, bet stengesi ju neprisileisti. Katik igauta jega ir pasitikejimas savimi, pagaliau suteike jam asmenybes laisve, kuri is jo buvo atimta ta akimirka kai jis prisieme savo gyvenima pasvesti vardan to, kad apgintu likusius savo seimos narius.

Tuomet kai jų pokalbis pasiekia finalinį žodį, linktelėdamas galva, leidžia šiam asmeniui pasišalinti. O pats pasinaudodamas proga, kad jo vardu bus atliekami šiokie tokie veiksmai, išvyksta atgal į Los Andželą, kaip ir buvo minėta, baigti savus darbus kuriuos buvo palikęs dėl šio eksperimento.

Jau iš toliau matydamas šviesiaplaukę, ir tuo pačiu metu žinodamas kad neturi tiek daug laiko gaišti bereikalingiems pokalbiams kaip, "labas, kaip laikaisi", todėl beeidamas iš karto pradeda dėstyti tai, ko jam reikia: - Ar yra galimybė nutraukti priklausomybę nuo asmens, kuris besąlygiškai klauso savo kūrėjo?

Klausydamas merginos kalbos, užkeli abi savo rankas ant galvos, pirštais perbraukdamas sau per plaukus, tarytum būtu norėjęs juos sušukuoti į priekį. Akivaizdu kad būdamas nelabai sužavėtas tuo, kas jam buvo sakoma nusukęs akis, tuo pat metu neigiamai supurto galvą. Ir kai mergina pagaliau baigia išdėstyti savo poziciją, taria: - Vadinasi nėra galimybės to pakeisti mūsų rankomis? Nes net neabejoju kad po to kai jam buvo liepta pamiršti savo bet kokius žmogiškus jausmus, tai neprives prie jo blaivaus mąstymo. - Stipriai įtraukęs oro į savo plaučius, pratęsia: - Ačiū už nieką. Pabandysiu ir pats ką nors padaryti. - Tai susakęs, akimirksniu išeina lauk, tačiau paieškos jam sekasi kiek prasčiau, nei garbanei.

Vis dar sekdamas paskui Stamberg'ą, pagaliau iš savo džemperio kišenės ištraukia vaistus nuo astmos, kurių tinkamą antgalį sukišdamas į burną, nuspaudžia purškimo mygtuką. Stipriai įtraukdamas orą kartu su išpurkštais vaistais, akis nukreipia į kartu einantį: - Taip ir nepaminėjai, kurios dalies policija taip ir nesugebėjo rasti? - Kuomet sukiša vaistus atgal į kišenę, nesulėtindamas žingsnio, tačiau specialiai patylindamas savo kalbos temprą: - Ir ar tu nepagalvojai, kad asmuo nužudęs tą žmogų, kurio dalį atrado, vis dar gali būti čia? O mes kaip tik einam tuo keliu, kur jis siautėja? - Neigiamai supurto galvą: - Atvirai kalbant, manau kad kuo toliau, tuo labiau man tavo mintis nepatinka. - Pritardamas savo paties išsakytai nuomonei, išraiškingai linkteli galva.

Vien todėl kad kartu jie spėjo numinti ne menką kelio atkarpą, trumpam sustodamas, abu savo delnus paremia sau į kelius ir tokiu būdu leidžia jam ramiai susipurkšti vaistus iš flakonėlio. Iškvėpdamas, taria:
- Na, aš ir pats nežinau kurios dalies jie nerado. Bet klausyk, taip juk tik dar įdomiau. Ir ne, aš tikrai nemanau kad žudikas kur nors čia slampinėja, kai miškas tebėra apsuptas policijos pareigūnų. Ir tuo labiau, nematei iškabinimo "privati valda"? - Linktelėdamas galva, nurodo kad čia greičiausiai yra saugiau, nei kur nors kitur. Kuomet pagaliau sugeba šiek tiek pailsėti, vėl ima kelti savo kojas, viena po kitos.
- Ši mintis geniali, ir kuo ankščiau tu tai suprasi, tuo geriau. Tuo labiau, brolio pranešime buvo man kablys.
Pavartydamas akis, pasitaiso: - Mums kablys, tapti šio miesto herojais. Pamatysi, viskas bus geriau nei manai.

Kaip tik tuo metu, kai čia pasirodo abu vaikigaliai, kartu su savo komanda kruopščiai nagrinėjo vietoves, bandydami atrasti nužudytosios viršutinę kūno dalį. Mat prieš tai atsitiktiniai praeiviai buvo pranešę apie tai kad miške buvo surastos moters kojos, stipriai sukandžiotos laukinio žvėries. Neskaitant to, kad čia mažiausiai šimtmeti nebuvo aptikta ne vieno vilko. Kadangi po O'Connerio dingimo jis buvo perkeltas į jo vietą, vadovavo būriu, kuris šiuo metu naršė visą aplinką. Atsitiktinai pastebėjęs kol kas tik brolį, nukreipia savo žibintuvėlio šviesą į jo veidą: - Staelsai? - Pasisukdamas į kelis vyrus jam už nugaros, pasisako: - Šis ramybės drumstėjęs maniškis, ieškokit toliau. - Atsisukdamas atgal į "pagautąjį", perklausia: - Nepatikėsiu kad tu čia esi vienas. Taigi sakyk iš karto kur tavo ištikimas bendražygis? - Pašviesdamas aplinkui, pašaukia: - Scott'ai?

Nespėdamas nieko atsakyti draugui, vos tik pastebi policijos žibintuvėlių šviesas, akivaizdžiai kad labiausiai nenorėdamas įkliūti, labai laiku spėja pasislėpti iš storo medžio kamieno. Sukandęs dantis, ir užlaikęs orą, kad nesukelti jokio garso, kuris galėtu atskleisti jo buvimo vietą, tyliai prakeikia Staelsą už tai kad jis atvilko jį čia.