UŽMIESČIO ŽIRGYNAS:

by **Gabriel Gotham** Pen. 09 28, 2012 11:43 am

Čia bus žirgynas.

by **Chariton Geminus** Št. 11 09, 2013 3:27 am

*Kaip ir kiekvieną sekmadieninio vakarą, leisdama savo laisvą laiką vietoje, kur galėtu pabūti su pačia savimi, pagalvoti apie tai kas nutiko per pastarąją savaitę, o ir paprasčiausiai atsipūsti nuo amžino gyvenimo, kuris kartais neatrodo toks tobulas, kaip kad norėtųsi. Pasirinkusi anglies juodumo žirgą, pasiveda jį prie startinės linijos. Eilinį kartą prisijaukindama gyvulį, o tiksliau pripratindama jį prie to, kad nėra visiškai tipinis žmogus, pagaliau užsilipa ant jo. Tvirtai laikydamasi balno, pagaliau duoda ženklą gražuolius pajudėtį į priekį, tačiau taip greitai, kaip tik jis sugeba*

by **Elijah Mikaelson** Sk. 11 10, 2013 3:38 am

Eilinį kartą kankinamas dėmesio trūkumu, o ir veiklos neturėjimu, nusprendžia pasismaginti susirandant sau labiausiai tinkamą "auką", gražią moterį, kuri iš esmės primintu gležną objektą, kurį nerangiai paėmus į rankas, sutrupėtu. Tačiau tuo pačiu metu, ji turėtu būti stipri, galinti bent bandyti priešintis tam, kas jos laukia. Stumdamas laiką paieškoms, visiškai atsitiktinai savo transporto priemonės dėka pravažiuoja pro šią vietą. Vien iš malonaus kvepalų dvelksmo supratęs kad surado tai, ko ieškojo, palieka savo mašiną prie kelkraščio. Pats išlipdamas iš minėto važiuojančio objekto, įsitikina kad šiuo metu čia nėra žmonių, kurie galėtu atkreipti dėmesį į jį. Pasiversdamas "pabaisa" (tam kad būtu lengviau įsivaizduoti, prašau atkreipti dėmesį į mano parašo pirmą animaciją), mikliai nuskuba į miško tankmę. Kurį laiką stebėdamas merginos savęs bandymus, pačiu tinkamiausiu metu, kai žirgas pralekia pro jį, užstaugia. Tokiu būdu išgąsdindamas gyvulį, priverčia jį nuo savęs numesti dailę būtybę. Stebėdamas visą tą procesą, palaipsniui susigrąžina savo buvusią formą, veide ištempdamas savimi patenkintą šypseną. Tačiau iš kart nepaskuba pasirodyti prie pat merginos, kuri pagal viską turėtu būti nukritusi.

by **Chariton Geminus** Sk. 11 10, 2013 4:15 am

*Iš naujo savo geriausio draugo bandydama išgauti visas galias, kaip tik tuo metu buvo pasiruošusi aukštam šuoliui per kliūtį, kuomet atrodo puikiai išdresiruotas žirgas, staiga pakirstas baimės, netinkamai sujudėjo, bei mergina nutrūkusi nuo balno, kulversčiu paskrido kelis metrus į priekį, neapsakomai skaudžiai susitrenkdama su, nuo prieš tai menkai lijusio lietaus, šlapia žeme. Kuomet susidūrimo su purvu, pajuto kaip nelauktai lūžo jos blauzda, o vienas iš kaulų, prakirsdamas odą, džinsus, kuriuos tuo metu vilkėjo, išlindo į paviršių. Stipriai sukandusi dantis, ima skausmingai inkšti. Ir nepaisant to, kad jau seniai nėra mirtinga asmenybė, ji kaip ir visi jaučia skausmą, kurio toleruoti paprasčiausiai nesugeba. Vienos rankos pirštais bandydama pasiekti išlindusį kaulą, te pajunta, kaip skausmo sukeltos ašaros nurieda jos skruostais. Bandydama būti ypatingai stipri, trumpam žvilgsnį "numeta" į žirgo pusę, kuris tuo metu atsikėlė bei šlubčiodamas ėmė trauktis į jam atrodo saugią vietą. Būdama išsitepusi purvu, susimaišiusiu su jos pačios krauju, tik dabar suvokia tai, kad atrodo prieš kelias akimirkas girdėjo vilko kauksmą. Bijodama net pagalvoti apie tai kad tai gali būti vilkolakis, ar net paprastas vilkas - juk kraujas kaip tik pritrauks minėtą padarą prie jos. Bandydama kaip galima mažiau kelti triukšmo, slinkti link kažkur palikto savo automobilio*

by **Elijah Mikaelson** Sk. 11 10, 2013 7:32 am

Besimėgaudamas kiekviena, merginos kritimo akimirka, jos lūžtančių kaulų garsais, jaučiama panika ir viskuo, kas jį taip emocionaliai pakrauną. Dar kelias sekundes išbūdamas pasislėpęs nuo merginos akiračio, galiausiai, nusprendžia pasimėgauti savo "kūriniu" iš arčiau. Todėl pasirodydamas iš už medžių, pagaliau atsistoja taip, kad būtu praktiškai už kelių žingsnių nuo parkritusios moters. Stebėdamas jos besiblaškančias akis, pagaliau prasitaria: - Tai ne tavo spalva. - Galvos mostu nurodydamas merginos dabartinę aprangą. Tačiau čia pat nebaigdamas kalbėti, viso labo ima pamažu eiti į priekį, bandydamas emocionaliai įbauginti jauną būtybę. Trumpam nukreipdamas akis į priešingą merginai pusę, prasitaria toliau: - Man visuomet kėlė įspūdį tai, kad vampyrai platindami savo gretas pasirenka arba tobulai išvaizdžius žmones, arba tuos, kurie gimė būti lyderiais, nes savyje turi kažką ypatingo. Kuriai grupei priklausai tu, mergaite? - Staigiai pasukdamas savo galvą, leidžia jo veidui įgauti hibrido, tačiau kur kas baisiau atrodančio nei kas nors gali įsivaizduoti, pavidalą.
- Gražuolių grupei, ar... - Krestelėdamas savo rankomis, ir leisdamas pasireikšti nagams, o tai reikštu tik vieną, mergina gyva iš čia jau nebe sugebės išeiti, per urzgimą pabaigia: - Ypatingiems, kaip aš?

by **Chariton Geminus** Sk. 11 10, 2013 9:32 am

*Sugebėdama įvertinti tai, kad net labai norėdama tikrai nesugebėtu pabėgti iš šios vietos, mat išlindęs iš blauzdos kaulas, neleido jai net atsikelti. Kone šliauždama link automobilio, kuris atrodo buvo paliktas kur kas toliau, nei ši šiuo metu tikėjosi. Savo pačios nelaimei atsisuka kaip tik tuo metu, kai priešais pasirodo asmuo, kaltas kad žirgas ją numetė nuo savęs. Girdėdama kiekvieną jo tariamą žodį, ir dėl to tik dar labiau bandydama pasitraukti. Šiam pradėjus kalbėti, te išlemena*
- Prašau, nereikia nieko man daryti. Aš niekam nepasakysiu apie tai kas nutiko, kol dar ne vėlu... Prašau jūsų.
*Kuomet vyras pakeitė savo pavidalą į tokį, kurio ji niekuomet nebuvo mačiusi, net per visus tuos metus, kuomet egzistavo, pirštais grėbdamasi purvo, ir taip stipriau atsispirdama, galiausiai pasiverčia ant pilvo. Kuomet purvas patenka į jos žaizdą, bei sukelia dar didesnį skausmą, kone cypaudama nuo nemalonių pojūčių, pasinaudoja savo jėgomis ir atrodo kokį metrą pašoka į priekį. Tačiau dėl to kaului tik dar labiau išlindus į paviršių, atkritusi atgal ant nugaros, te spėja iškelti ranką, kad ją puolantis asmuo iš karto nepervarytu savo nagus šiai per kaklą* - Neee!!

by **Gabriel Gotham** Sk. 11 10, 2013 2:02 pm

[Po sesers mirties, Allison teko dar kartą apsvarstyti savo gyvenimą, ir pagaliau suvokti tai, kad jos lemtis buvo parašyta net tuomet, kai ši nebuvo gimusi. Vien faktas, kad visa jos kraujo linija, be menkiausios išimties buvo paskirti medžiotojams, kurie paskirdavo savo gyvenimus tam, kad žmonės sugebėtu gyventi saugiai, o antgamtinių būtybių kuo mažiau. Ji suvokė kad nebe gali gyventi toliau taip, kad apsimesti jog to mistinio pasaulio paprasčiausiai nėra. Ieškodama menkiausios progos pasireikšti savimi, bei taip kiekvieną kartą mintyse žudyti asmenį, kuris kaltas dėl to kad jos sesers nebėra (Ji vis dar nežino to fakto, kad Faye ne visai pasitraukė iš šio pasaulio). Todėl, žinodama kad būtent šiuo metu yra pats geriausias laikas vilkams, norintiems pasičiupti savo auką, sekė kauksmo garsus. Iš šono matydama kaip paslaptingas asmuo (Ji nematė jo veido, todėl nesugebėjo pažinti jame Džeiko dėdę), pasivertęs neaiškiu padaru, kurio ji niekuomet nebuvo regėjusi, nuskuodė link žirgyno. Pasiruošdama savo amuniciją, o tiksliau strėles, sumirkytas tam tikru tirpalu, šviesos granatas ir panašius veikalus, pasekė paskui. Spėjusi atrasti "pabaisą" tik tuomet kai jis įgavo nebe žmogaus pavidalą, nieko nelaukdama įtempia lanką] - Ei išsigimėlį!! - [Sušukusi atrodo siaubo filmų vilkolakį primenančiam padarui, nieko nelaukdama paleidžia į jo pusę strėlę, o tam kad būtu tikra kad pataikys, į jo pusę nusviedžia minėtą granatą, bei paleidžia dar vieną, nuodingą strėlę] - Galiu pažadėti kad šiandiena tau nebus labiausiai vykusi diena... - [Tai sakydama pati sau, sparčiai pajuda į tą pusę, kur randasi tie du asmenys]

by **Elijah Mikaelson** Tr. 11 13, 2013 6:49 am

Būtent dėl to kad buvo visapusiškai pasiruošęs sudraskyti "nemirtingą" asmenį gabalais, ne neketino sustoto, todėl griausmingai žengė į priekį, pasiekdamas galutinė savo transformacijos laipsnį. Visgi, nenorėdamas būti demaskuotas ankščiau laiko, kuomet į jo nugarą pataiko strėlė išsirėsdamas, bei išskėsdamas abi savo rankas į šalis, garsiai suriaumoja. Norėdamas pulti merginą, kurią akivaizdžiai pažinojo, tačiau sustabdytas ryškios šviesos, kuri kuriam laikui jį apakino, nenorėdamas būti "pričiuptu", atsisako savo pradinio plano, nušuoliuodamas kažkur į tolį, tačiau taip greitai, kad jo paprasčiausiai neįmanoma buvo pagauti.

by **Chariton Geminus** Pen. 11 15, 2013 3:11 am

*Tikriausiai pirmą kartą po tiek daug laiko, pajutusi realią grėsmę savo egzistencijai, buvo pasiruošusi gintis iki paskutinio atodūsio, kuomet tiesiogine to žodžio prasme, monstras, puolė jos mažą liauną kūnelį. Kuomet tą pačią akimirka jos veidas šiek tiek pakito, po akimis pasirodžius iššokusioms kraujagyslėms, o akių spalvai pakitus, ji patraukė ranką sau nuo veido. Visgi, jos pačios netikėtumui, aplinkui staigiai prašvitus, akinančia šviesa, patraukė veidą į šoną, kad to nematyti. Tik po kelių sekundžių, kuomet ji atsisuko, priešais matė jau nebe baisų padarą, o merginą, su lanku rankose. Kuomet jos mintys susimaišė, viso labo sugebėjo pražioti burną. Jausdama kad net neįsivaizduoja kaip geriausia būtu reaguoti į šį incidentą, iškvėpdama orą, atrodo bandė kažką pasakyti, tačiau nesugebėjusi iš savęs išspausti jokio garso, nebyliai sužiobčiojo. Nežinodama ar medžiotoja suvokė kas ji yra, pasistengė bent pradžiai primesti tai, kad ji gali būti tiesiog į nelaimę patekusi asmenybė*
- Aš nežinau kaip galėčiau tau atsidėkoti už tai... - *Bandydama kartu su savo kalba įtraukti šiek tiek teatrališkumo, išspaudžia kelias ašaras, kurios nuvarva jos rausvais skruostais. Nuleidusi akis, bei vienu delnu suspaudusi savo sužeistą koją, pratęsia savo mintį* - Tas padaras, jis. Niekuomet nemačiau tokio nesuvokiamo dalyko, kaip jis. Aš. - *Neigiamai supurčiusi galvą, pratęsia savo mintį* - Man reikia į ligoninę. Mano koja. Aš. Nukritau. Gal... Aš susimušiau galvą, ir viską ką maniau kad mačiau, buvo tik vaizduotės padarinys. - *Mintyse negalėdama suprasti ko galima tikėtis toliau, iš visiškai nepažįstamos asmenybės, kuri pastebimai yra pasiruošusi amuniciją skirtą ne vien vilkams pagąsdinti, bet ir sunaikinti tokius kaip ji, kurie labai daug metų apgaudinėja mirtį, naudojantis žmonių krauju*

by **Gabriel Gotham** Sk. 11 17, 2013 3:46 am

[Negalima slėpti to, kad liko pastebimai nustebinta to, kad atrodo siaubūnas - vilkolakis, taip greitai nusprendė bėgti šalin, kai turėjo ne vieną puikią progą nusviesti ją į šoną ir taip baigti savo pradėtą darbą. Suraukusi antakius, bei nuo šviesos šiek tiek primerkusi akis, kurį laiką stebėjo tą pusę, link kurios nubėgo minėtas padaras. Kuomet prisiminė apie tai kad čia liko dar jo sužalota mergina, nukreipia savo akis į jos pusę, ir visiškai bejausmiškai taria]
- Oh, liaukis su savo prasta vaidyba. Ne vakar gimusi esu, kad nesuprasčiau kad nesi žmogus. Tačiau tavo laimei, šiandiena aš nesu nusiteikusi kovoti su tavo paderme. - [Tai sakydama, žengia kelis žingsnius prie merginos, bei į jos pusę ištiesia savo ranką, pratęsdama mintį, kuri jau kurį laiką nedavė jai ramybės] - Mane labiau domina padaras, kurį ką tik matėm abi. Ir žinoma... - [Veide ištempusi pastebimą šypseną, nukreipia savo žvilgsnį į jos veidą, pasisakydama] - Man reikia vampyro pagalbos. Kad ir kaip tai apgailėtinai be skambėtu. Tačiau, tu vampyrė. Tad gali man padėti.

by **Chariton Geminus** Pir. 12 09, 2013 12:15 pm

*Kaip tik tuo metu, kai jos protas pagaliau priima tai, kad apgauti medžiotojos šį kartą nepavyko, pradangindama prieš tai buvusios kankinės išraišką, nuleidžia žvilgsnį į savo koją, iš kurios pro suplyšusią džinsų medžiagą yra išlindęs ne menkas kaulo "gabalas". Neskubėdama pradėti ką nors dėstyti atgal, akivaizdžiai išlaikydama labai nepatenkintą išraišką, abejomis rankomis suima savo sužeistą vietą. Kuomet per aplinką nuaidi skardus kaulo traškėjimo garsas, jos iš vietos išėjęs kaulas sugrįžta atgal. Kuomet oda pastebimai ima trauktis, pašalinant bet kokią prieš tai atrodo siaubingai atrodžiusios žaizdos žymią, pakelia savas akis į merginos veidą*
- Tebūnie, tu taip pat nesi tokia buka, kokia pasirodei iš pirmo žvilgsnio. - *Nužvelgdama moters ranką, neparodo jokio susidomėjimo tuo, kad jos laikantis pakilti nuo žemės. Todėl savarankiškai atsistodama ant kojų, delnais perbraukia per savo kelius, taip tarytum "nuvalydama" menką dalį purvo, kuriame prieš tai buvo atsidūrusi. Nukreipusi akis į tamsiaplaukę, vien tik smalsumo vedama pasiteirauja*
- Neskaitant to, kad aš esu visiškai nesuinteresuota vaidinti heroję, negaliu susilaikyti nepaklausiusi. Tu akivaizdu nesi maloniai nusiteikusi bet kuriai iš antgamtinių būtybių. Tačiau kas tave verčia nusileisti ant žemės, ir prašyti pagalbos?

by **Gabriel Gotham** Št. 12 14, 2013 2:54 am

[Nutaisydama be galo sarkastišką veido išraišką, teatrališkai pavaidina kad tai ką mergina pasakė apie ją, jai pasirodė labai juokinga. Vos po akimirkos netikro juoko, vėl įgaudama begalinio rimtumo, paskuba pasisakyti savo nuomonę]
- Labai šmaikštu. - [Kuomet iš savo užančio ištraukia jau užtaisytą ginklą, neatkišdama jo, visgi imasi aiškinimo]
- Pradėkim nuo to, kad jei tu nesutiksi, aš šiandiena varnelę padėsiu prie dar vieno sunaikinto vampyro vardo. Arba, tu padarysi man paslaugą ir mes pamiršim kad šis susitikimas iš viso kada nors įvyko. O tu kaip matau jau esi pasiruošusi išklausyti... - [Ramiai stebėjusi kaip mergina atsikelia ant kojų, iš savo džinsų kišenės ištraukia jauno vaikinuko nuotrauką, kurią pakiša į tą pusę, kur randasi mergina. Po ko pasistengia paaiškinti] - Noriu kad jis taptu vienu iš taviškių, o tuomet aš nepažeisdama kodekso jį sunaikinsiu. Matai, mes žmonių neliečiam. O jis nieko kito nėra vertas kaip tik mirties, po to ką padarė su mano seserimi. Suinteresuota? Ar baigiam mūsų pokalbį dabar pat?

by Sponsored content

UŽMIESČIO ŽIRGYNAS:

UŽMIESČIO ŽIRGYNAS:

Re: UŽMIESČIO ŽIRGYNAS:

Re: UŽMIESČIO ŽIRGYNAS:

Re: UŽMIESČIO ŽIRGYNAS:

Re: UŽMIESČIO ŽIRGYNAS:

Re: UŽMIESČIO ŽIRGYNAS:

Re: UŽMIESČIO ŽIRGYNAS:

Re: UŽMIESČIO ŽIRGYNAS:

Re: UŽMIESČIO ŽIRGYNAS:

Re: UŽMIESČIO ŽIRGYNAS:

Re: UŽMIESČIO ŽIRGYNAS:

Re: UŽMIESČIO ŽIRGYNAS:

Re: UŽMIESČIO ŽIRGYNAS: