Re: KITOS VIEŠBUČIO PATALPOS:

by **Cato Alexander** Tr. 04 10, 2013 10:40 am

Be menkiausio susidomėjimo stebėdamas visus jų pasikalbėjimus, tik tuo metu, kai gauna galimybę išveti merginą lauk iš šios vietos, vis dar nebūdamas tikras dėl to kad brolis su Claire sugebės susitvarkyti patys, tačiau po visų įkalbinėjimų, rankos mostu nurodo kad mergina kuri randasi tarp jo ir brolio, pagaliau pajudėtu, paskubina ja keliais žodžiais:
- Nesitikėk kad aš žadu su tavimi terliotis kaip Klausas. Eik. - Vis dar nebūdamas sužavėtas tuo, kad yra priverstas vaidinti kažkieno "auklę", viso labo ima žmogiškai greitu žingsniu "brautis" į priekį. Neslėpdamas kad jam viskas nepatinka, dar priduria:
- Klausui yra viso labo tik dėmesio trūkumas. Po paskutinės, kuri sugebėjo susukti jam smegenys, matyt jos neatsistatė į vietą, jei jis ieško kažko panašaus. Visai tokios kaip tu. Apgailėtina iki negalėjimo. - Neigiamai supurtęs galvą, toliau bamba sau po nosimi:
- Galu gale, jus visos išmirsit, nes esat viso labo žmonės. Nes ne viena nebus pasiruošusi gyventi amžinybės su tokiais kaip mes. Todėl verčiau savo ir kitų labui laikykis nuo mūsų šeimos kaip galima toliau. Nes kai tu mirsi tau bus vienodai. O jis kentės.

by **Caroline Mikaelson** Tr. 04 10, 2013 11:24 am

{Klausui tik dar labiau viską komplikuojant, visgi priima bučinį neatstumdama vaikino. Ir tik po atsitraukimo, trumpam sumerkia akis, ištardama paskutinius žodžius jam} - Tiesiog pasistenk likti gyvas, Klausai.. - {Kuomet atsisuka į Kolą ir yra pasitinkama jo komentarų, sujudinusi antakius, pajuda į priekį} - O tu nesitikėk, kad aš visą laiką būsiu pasiruošusi klausyti tavo bambėjimų. - {Nukreipdama žvilgsnį į vaizdą, kuris atsiveria priešais jos akis, suraukia antakius, kuomet jai tenka išklausyti Mikaelsono žodžių. Akivaizdu, kad nelabai nutuokdama apie ką jis kalba, perklausia taip norėdama įsitikinti ar suprato teisingai} - Palauk, tai tu nori pasakyti, kad tokią jo elgseną su manimi įtakoja tai, kad aš tariamai primenu jam jo paskutinę?
{Stengdamasi neatsilikti, visgi pasuka akis trumpam į vaikino pusę, kuomet jis prabyla apie tai, kad jų gyvenimas yra pažymėtas vienatve} - Skamba taip, lyg kalbėtum iš savo asmeninės patirties. Ar aš visgi klystu?
{Ties jo pačiais paskutiniais žodžiais, kaltai nusukusi nuo jo žvilgsnį vėl įsistebi į priekį, taip privengdama ką nors atsakyti}

by **Cato Alexander** Tr. 04 10, 2013 11:51 am

kadangi nėra nusiteikęs stovėti vietoje ir kalbėtis, kaip kad darė jo brolis, išgirdęs merginos komentarą apie jį, nesusilaikydamas užverčia savo akis, tačiau kurį laiką likęs nieko nepasakęs, viso labo suprunkščia. Kuomet pagaliau pasiekia laiptinę, palaipsniui ima kilti laiptais į viršų. Tačiau šį kartą jau nesugebėdamas nulaikyti liežuvio už dantų, prasitaria:
- Man ir nerūpi tai ar tu klausai ar ne, bet kokiu atveju man labai nepatinki. - Krenkštelėdamas, kiek atlošia galvą, norėdamas apžiūrėti aukštutinius pastato skyrius ir ar ten nėra ne vieno, kuris jiems trukdys pasiekti reikiamą aukštą. Kaip tik tuo metu išgirdęs merginos klausimą, neigiamai supurto galvą: - Ne, vizualiai tu nesi į ją panaši. Bet ji buvo gera kalė, gal net geriausia. Todėl mano brolis liko su sudaužyta širdimi, primeta kad dar vieno mūsų brolio neegzistuoja. Nes ji suko smegenys abiems. Bet bent man, primeni ją. Nes pripažinkime, Klausas tau rūpi tiek pat, kiek tu man. O tiksliau visai nieko. Vien atsižvelgus į tai, kad jei tau tektu rinktis ar tapti tokia kaip jis, ar toliau palaikyti ryšius su juo, pasirinktum draugus, kurie žinoma tau nepritartu. Ir žinoma, geriau mirtum, nei gyventum amžinybe. Nes tai yra kaip ir prakeiksmas kiekvienam.
Liežuviu perbraukęs sau per lupas, trumpam veidu atsisuka į merginos pusę, kuomet sulaukia konkretaus klausimo apie save:
- Iš ko sprendi? - Neigiamai papurtęs galvą, paneigia merginą: - Aš turiu antrą pusę, ir veikiausiai man pasisekė labiau nei bet kuriam kitam iš mano rūšies atstovų. Ji žino kas esu, ji priima tai. Ir kas svarbiausia, manau kad jei atsitiktu taip, kad jei tektu rinktis ar amžinybę praleisti su manimi, ar susenti ir mirti, Ji pasirinktu teisingai. Arba, pradėtu ieškoti mitinio vaisto nuo prakeiksmo.

by **Caroline Mikaelson** Tr. 04 10, 2013 1:03 pm

{Matyt, kad neturėdama kito pasirinkimo kaip tik sekioti jam iš paskos, išgirdusi vaikino antipatijas jai, ironiškai suvaidinusi, kad tai ją be galo įskaudina, prideda ranką sau prie širdies} - Tu rimtai? Nes pavyzdžiui tu man be galo patinki. - {Kuomet baigia dirbtinai vaidinti, kilstelėjusi ranką arčiau veido, patraukia užkritusią nepaklusnią plaukų sruogą. Netrukdydama jam žvalgytis, išlaiko kažkokį tai nuotolį, o tuo pačiu įsiklauso į tai, ką tenka girdėti. Kadangi ją netiesiogiai išvadino kale, užvertusi dėl to akis, jau norėjo jį pasiusti kur nors toliau, tačiau pertraukta kitos dalies apie dar vieną jų brolį, nesupratingai suraukia antakius} - Kiek jūs brolių apskritai turite? Klausas dar šiandien sakė, kad vienas, jauniausias, buvo nužudytas, todėl jam likai tik tu ir sesuo. Ir baikite jūs visi įsivaizduoti, kad mane taip gerai pažįstate, kad net žinote tai kas ir kiek man rūpi ir ką aš pasirinkčiau jei turėčiau tokią galimybę. Tu negali sulįsti į mano vidų ir sužinoti tai, ką jaučiu aš. Todėl pasilaikyk savo nuomone sau. - {Jau spėjusi susinervinti dėl visko, dar kartą užvertusi akis sučiaupia lūpas, kad paskui netyčia nepasakytų ką nors netinkamo, kas jai naudos tikrai neatneštų dabar. Galiausiai atsukusi akis į vaikiną, trumpai atsako į jo perklausymą} - Tiesiog spėju... - {Vaikinui pradėjus kalbėti apie savo merginą, nežymiai suraukusi antakius, sujudina pečius toliau tęsdama savo kalbos dalį} - Tu tik manai ar žinai, kad ji pasirinktų teisingą sprendimą? Esi kada nors jos klausęs to? Nes pats prieš kokią minutę pasakei, kad nei viena nėra pasiruošusi amžinai gyventi su tokiais kaip jūs. - {Galiausiai perklausia} - Nejaugi egzistuoja kažkoks vaistas nuo jūsų prakeiksmo?

by **Cato Alexander** Tr. 04 10, 2013 1:17 pm

Kuomet mergina suranda laiko pavaidinti prieš jį, trumpam žvilgtelėjęs sau per petį, nutaiso labai nesupratingą veido išraišką ir toliau tęsdamas savo sugebėjimus daug kalbėti, sunkiai nulaikydamas juoką, taria: - Akivaizdu kad vienas iš mūsų oskaro už vaidybą tikrai negaus. - Neigiamai supurtęs galvą, ir kurį laiką ramiai klausydamas merginos kalbos, eilinį kartą užverčia akis. Kuomet atsisuka į merginos pusę, nutaiso pakankamai grėsmingą veido išraišką, pradėdamas kelti balsą:
- Tuomet atsakyk man dabar pat, ar esi pasiruošusi gyventi amžinybę tam, kad būtum netolo jo? Kad atsakytum jam į visą tai, ką jis dėl tavęs visus jūsų pažinties metus darė?! Atsakyk, nes man nėra sunku sugirdyti tau savo kraujo, o paskui nusukti tau sprandą. Bum, tuomet po keliolikos minučių tu būsi tokia pat nemirtinga, kaip ir visi tie pradedantys vampyriukščiai.
Pakeldamas ranką, rodomuoju pirštu, nurodo savo smilkinį: - Bet pagalvok gerai, ar visą tai yra verta to, kaip tau teks gyventi?
Šiek tiek sujudinęs antakius, ir toliau rodydamas savo nepasitenkinimą, ima judėti laiptais toliau, vis atsakydamas į jos klausimus:
- Ne. Nes man nereikia kad ji savo gyvenimą paskirtu žudymui vardan išgyvenimo. Kaip ne keista, mane tenkina tai, kad ji yra mirtinga. Nes, ne taip kaip Klausas, neturiu priešų, kurie trokštu prajoti per ją, kad padarytu skriaudą man. Bet, jei atsitiktu taip, kad turėčiau dingti iš jos gyvenimo, nepudrinčiau jai smegenų užkalbėjimais, o tiesiogiai pasiūlyčiau galimybe būti nemirtinga. Ir dingti toliau nuo visos šios sugriuvusios aplinkos. Tuomet liktu tik linksmybės, geras, nepriklausomas gyvenimas ir visą kitą.

by **Raven** Tr. 04 10, 2013 1:51 pm

*Matomai nelabai žinodama kaip reikėtu elgtis su originaliaisiais, tačiau vis dar bandydama save įtikinti tuo, kad taip elgtis yra teisingiausia, ir neskaitant to kad nuo vaikystės laikų jau nebe praktikuoja savo sugebėjimų, kurie vertė ją jaustis friku, pagaliau pasirodo viename iš aukštų, kuriame kaip tik dabar pasirodo Mikaelsonas su Scarlett. Atkišdama vieną delną į jų pusę, kaip galima greičiau sukaupia visas savo mintis į vieną objektą, bei minčių, kerų gale skausmingai nusviedžia Kolą į artimiausią sieną. Nenutraukdama savo jėgos šaltinio nuo pasirinkto objekto, neatitraukdama žvilgsnio, pagaliau ima šaukti* - Stefanai greičiau!!

by **Nathaniel Lott** Tr. 04 10, 2013 2:01 pm

Abiems žmonėmis, kurie spėja pasitraukti iš šios vietos, nesugebėjęs nieko pasakyti, kurį laiką dar nepajudėjo iš vietos, bandydamas sugalvoti tai, kaip greičiau surasti reikiamą jam asmenį ir veikiausiai baigti vieno iš jų mirtimi. Aišku turėdamas kelis planus, kurių bent vienas tikrai turėtu suveikti, lemtinga akimirka, kuomet pasiekia kažkokią patalpą, savo klausos galia išgirsta, vienos iš viešbutyje esančių merginų, balsą. Kuomet sustoja, įvertinęs iš kurios pusės tai sklinda, kaip galėdamas greičiau pasileidžia į tą pusę. Jau matydamas kaip jo brolis nulekia į sieną, įsibėgėdamas dar labiau jau beveik pasiekia tamsiaplaukę, kuomet visiškai netikėtai atsitrenkia lyg į nematomą sieną, nuo kurios paskridęs kelis metrus atgal, sušnabžda: - Kas per?
Pasistengęs pasiekti minėtą nematomą objektą, kuris jam neleidžia eiti toliau, pasistengia bent jau užčiuopti tą materiją.

by **Regina Bishop** Tr. 04 10, 2013 2:09 pm

Prasidėjus visam šurmuliui, kaip ir buvo suplanuota iš anksto, pasirodo iš kart po to, Kai Shannon pradeda daryti savo abra kadabra. Rankose, kaip ne keista turėdamas ne vieną, o kelis kuolus, pasistengia apsisukti taip greitai, kad Kolas nebūtu spėjęs dar pilnai atsikelti ant kojų, staigiai nusviesdamas į jo pusę du kuolus, vienas po kito.
- Stenkis juos išlaikyti kaip galima ilgesniam laikui. - Kuomet atsisuka į Scarlett, sureaguodamas pašaukia ją: - Greičiau, bėk čia!

by **Cato Alexander** Tr. 04 10, 2013 2:14 pm

Aišku labai nesitikėdamas tokių posūkių, net neįsivaizdavo kad čia taip pat bus įtrauktos raganos, kurių manė kad jau seniai nebėra. Kuomet yra nubloškiamas atgal, atsitrenkęs į sieną, ir neskaitant to kad gana smarkiai susimušė, visgi atsikelia ant kojų, jau norėdamas eiti link neseniai pasirodžiusios merginos. Tačiau kuomet į jo pusę atskrenda dar pora medinių išpjovų, puikiai sureaguodamas, pagauna jas vieną po kitos. Kuomet smarkiai suraukia savo veidą, suriaumoja:
- Nepataikei, asile! - Negaišdamas laiko, numeta vieną iš tų išpjovų atgal į Salvatore, taikliai įsmeigdamas ją šiam į petį. Tuomet iš karto rankos mostu nurodo kad čia esanti šviesiaplaukė liptu toliau: - Lipk, lipk! - Tuomet nusviedžia ir antrą išpjovą, bet į Shay.

by **Caroline Mikaelson** Tr. 04 10, 2013 4:39 pm

{Akivaizdu, kad pati nesitikėjusi sulaukti tokių posūkių, sunkiai susigaudydama kas vyksta, greitai atsisuka į Kolą, kuomet šis nuskrenda iki sienos, tuomet į naujai pasirodžiusią merginą. Sutrikusi instinktyviai susigūžia, kuomet prie jos dar ir kuolais yra pradedama mėtytis. Išgirdusi Stefano balsą, iš karto akis pasuka į jo pusę. Matomai kankinama žiaurių dvejonių, nes yra įstumiama į be galo jai sunkią situaciją, kai jai tenka rinktis puses, labai ne laiku staigiai pajudėdama laiptais į viršų, nespecialiai atsiranda tame taške į kurį skriejo, Kolo męstas kuolas. Todėl patekusi po karšta ranka, akimirksniu sustingsta, nes pajunta aštrų skausmą nugaroje. Dar spėdama išsigandusi žvilgsnį pasukti į Klauso pusę, pajaučia kaip jėgos ją apleidžia, todėl nesugebėdama ilgiau išstovėti ant kojų, sukrenta ant laiptų palaipsniui sumerkdama akis}

by **Nathaniel Lott** Kv. 04 11, 2013 12:23 am

Kuomet atsitinka tai, ko ji mažiausiai tikėjosi, matydamas viską lyg pro sulėtintą, senovinį filmą, puikiai įžvelgia kaip į mergina įsismeigia medžio gabalas. Akimirkai, vizualiai atrodo kad tik akimirkai sustingęs, nors jam prabėga kone pusė amžiaus, galiausiai sugeba sureaguoti, pro sukastus dantis pradėjęs riaumoti: - Ne!! - Neskaitant to, kad nelabai gali pajudėti į tą pusę, pradėdamas smarkiai draskytis, daužytis į sieną, kuri neleidžia jam pasiekti nukritusios merginos, sukaupia visas savo jėgas tam, kad kaip nors išjudinti nematomą apsaugą. Visą laiką šaukdamas tiems, kas yra kalti dėl to kas atsitiko: - Tai buvo didžiausia tavo klaida Stfanai, prisiekiu, išnešiosiu tave gabalais. Tave ir visus tavo žmones. Tu dar niekad neturėjai priešo, kaip aš!
Kuomet nukreipia akis į merginą, kuri taip pat kalta dėl visko, kas atsitiko, rodomuoju pirštu nurodo jos pusę: - Večiau pasitrauk!
Kaip tik tardamas šiuos žodžius, nusviedžia rankose laikytą ginklą į merginos pusę, taip pasirūpindamas kad jeigu į ją pataikys, paprasčiausiai prajungs, bet dar neatims šios gyvybės. Tuo pačiu įgaudamas sau laisvę praeiti link sukritusios Scarlett.

by **Raven** Kv. 04 11, 2013 12:28 am

*Neskaitant to, kad veikiausiai nesunkiai būtu sulaikiusi į jos pusę skridusį kuolą, akivaizdžiai išsigąsta to fakto, kad jis pataikė ne į ją, o į kitą, čia buvusią merginą. Nepaleisdama Klauso, tačiau atsitiktinai nuimdama užkerėjimą nuo kito Mikaelson šeimos atstovo, savo žvilgsnį nukreipia į Stefaną, kuris ir pasirūpino kad ji būtu atsidūrusi šioje vietoje. Nepagalvodama apie tai kad vienas iš originaliųjų yra laisvais, žengia kelis žingsnius link merginos, aišku kad su ketinimu jai padėti, gauna smūgį tiesiai į galvą. Kuomet parkrenta ant kojų, pajunta kaip per galvos šoną, kaklą ima varvėti kraujas. Tačiau, spėdama ištiesti savo ranką į Klauso pusę, dar labiau sustiprina barjerą, neleisdama jam pasiekti čia esančių žmonių, ir padaryti ką nors nepataisomo*

by **Cato Alexander** Kv. 04 11, 2013 12:37 am

Vos tik jo nusviesta medžio išpjova susismeigia į merginos, į kurią nesitaikė kūną, pirmiausia pražiojęs burną, savo akis nukreipia į Klauso pusę, tikėdamasis kad jis supras jog tai buvo padaryta visiškai atsitiktinai. Ir neskaitant to, kad žino, kad jei panašiai būtu nutikę jam pačiam, jis būtu suplėšęs į gabalus net savo šeimos atstovą, palengva vėl nukreipia akis į visą esamą veiksmą. Vos tik pajunta kad dabar jis nebėra laikomas kažkokios mistinės jėgos, pirmiausia priklaupęs prie Scarlett, sušnabžda: - Atleisk, to neturėjo įvykti. - Vėl atsikeldamas ant kojų, daugiau nebe gaišdamas laiko, užsipuola kažkur esantį Stefaną Salvatore.

by **Regina Bishop** Kv. 04 11, 2013 12:43 am

Matyt kad dėl to, kad jam niekuomet nerūpėjo kiti žmonės, išskyrus jo šeimą ir Eleną, pastebėdamas kad šviesiaplaukė paklauso ne jo prašymo, o priešų, suraukia antakius. Ir kuomet kaip tik tuo metu į ją pataiko kuolas, kuris keliavo iš Mikaelsono pusės, priimdamas tai kaip bausmę jai už netinkamą pasirinkimą, sutelkia visą savo dėmesį į Kolo puolimą ir žinoma Klauso grasinimus. Kuomet pasigauna vaikinuką, kuris kaip tik tuo metu tikriausiai jam užvažiuoja kur nors, bandydamas atsimušti, stengiasi sunkiai pastebimai nukreipti jį į laiptinės pusę, tikėdamasis suteikti jam žalą, kurios nesugebės pataisyti niekas iš čia esančių žmonių.

by **Oliver Farley** Kv. 04 11, 2013 12:49 am

Priešistorė: Kuomet Stefanas keliavo susitikti su Shannopn, trumpam susidūrė su Jeremy, primindamas priežastį, dėl kurios jie čia susirinko (ne vien dėl to, kad Deimonas gautu progą pasikalbėti su Elena), perdavė kuolą į jo rankas, paaiškindamas ką reikės daryti, jei planas pradės slysti iš rankų. Iš anksto stebėdamas visą veiksmą šiame aukšte, žinojo kad ankščiau ar veliau jam teks prisidėti prie to, kad nenukentėtu ne vienas iš gėrio atstovų. Lemtinga akimirka, kuomet Salvatore nukreipia Mikalesoną į laiptinės pusę, pasirodęs jam už nugaros, taikliu smūgiu suvaro kuolą jam į nugarą, tuo pačiu pasiekdamas originaliojo širdį. Iš karto atsitraukęs per žingsnį, įsistebi į tai kas pagal viską, turėtu vykti toliau. Tačiau lieka taip nieko ir nepasakęs.

by **Regina Bishop** Kv. 04 11, 2013 7:19 am

Vos tik Jeremy's atlieka savo vaidmenį visame šiame susirinkime, atsitraukia per kelis žingsnius nuo originalioje, ir neturėdamas noro įsitikinti tuo, kad jis tikrai sudegs, labai greitai nusigauna prie sukritusios Shannon. Dar prieš pasiimdamas merginą, trumpam nukreipia savo žvilgsnį į gulinčią Scarlett. Neigiamai supurtęs galvą, nes mano kad ji yra išdavikė, net nepasivargina prie jos prieiti, todėl sukeldamas tamsiaplaukę sau ant rankų, bei stverdamas kažkur buvusį Elenos brolį, išskuodžia lauk iš šios čia.

by **Cato Alexander** Kv. 04 11, 2013 7:37 am

Akivaizdu, kad neturėdamas kokių nors ekstrasensorinių galių, kurios padėtu jam nuspėti net menkiausius įvykius ateity, nesugebėjo tinkamai sureaguoti į tai, kad jam už nugaros pasirodė vienas iš nelauktų asmenų. Kuomet, visiškai atsitiktinai pajuntą deginantį skausmą savo krūtinės ląstoje, pareinant iš nugaros, sustingsta, nes jau seniai buvo pamiršęs apie tokius pojūčius. Kuomet vietoje to, kad užsidegtu (kaip buvo nupasakota iš pat pradžios), ima staigiai džiūti. Atrodo kad iš jo tiesiog yra iščiulpiamas visa vandeninga organizmo dalis. Kritęs pirmiausia ant kelių, dar kelias akimirkas pasikankina, ir tik tuomet miršta. Kadangi ne taip kaip paprasti žmonių kūnai, jo pasiverčia į tokį, kuris primena sudžiuvusią slyvą, kuriai jau priedo daug metų.

by **Nathaniel Lott** Kv. 04 11, 2013 7:46 am

Salvatore dingus kartu su savo pakalikais, ir taip nutraukus kerus, kuriais buvo pasirūpinusi Shannon, visą laiką prieš tai turėjo stebėti kaip palaipsniui gęsta jo brolio gyvybė. Nepaisant to kad yra be galo stipri asmenybė, tik šiuo metu jo veide buvo galima pamatyti nuriedančias ašaras. Kuomet suvokia, kad šiandiena sugebėjo prarasti du iš sau rūpimų žmonių, stipriai sukanda dantis. Ir vos tik atgauna laisvę, pajuda į tą pusę, kuri jie abu yra sukritę. Žinodamas kad broliui jau nebe sugebės niekaip padėti, palinkdamas link merginos, atsargiai suima ją, palenkdamas ant šono, kad mediena kuri yra įstrigusi jai į nugarą, suteiktu jai kuo mažiau diskomforto. Nežinodamas ką reikėtu pasakyti, neigiamai supurto galvą.
- Aš tau pažadėjau, kad iš čia išeisi gyva. - Kuomet nusuka savo veidą, akivaizdu kad sunkiai tramdo emocijų puokštę, kuri jį šiuo metu kankina. Pakišdamas savo rankas po mergina, užkelia ją sau ant rankų, ir ima labai lėtai judėti į viršų, tuo pačiu atsakydamas:
- Sugalvosiu ką nors. Rasiu stipriausius pasaulio raganius. Jei reikia pats nukeliausiu į kitą pasaulį ir išplėšiu tave iš ten. Nes...
Kuomet jo balsas tampa vos girdimas, nes kalbėti yra per daug sunku, ima šnabždėti: - Negaliu taip imti ir netesėti tau pažado.

by **Caroline Mikaelson** Kv. 04 11, 2013 10:44 am

{Jausdama kaip gyvybė pamažu ją apleidžia, o visą veiksmą girdėdama labai silpnai, lyg viskas vyktų kaip pro tamsiausią miglą, susitaiko su tuo, kad jos pakankamai trumpas gyvenimas pasiekia pabaigą. Tik tada kai pajaučia silpnus prisilietimus bei yra pakeliama ant rankų, sunkiai atmerkia jau gyvybe nebespinduliuojančias akis, suvokdama kiek daug jai kainavo jos paskutiniai žingsniai, įsistebi jai jau blankų Klauso veidą ir labai prislopintų balsu taria}
- Nesakyk to, kas yra neįmanoma. Nes dabar tau telieka mane paleisti... visam. - {Kaip tik tą akimirką kuomet ištaria paskutinį žodį, jos akys susimerkia, o širdis pradeda plakti vis silpniau ir silpniau, lyg išmušdama paskutinius dūžius}

by **Nathaniel Lott** Sk. 04 14, 2013 3:26 am

Visą laiką būdamas sukandęs dantis, pagaliau pasiekia aukštutinį aukštą, tačiau nepakildamas ant stogo, pagaliau įsiklauso į tai, kad merginos širdis praktiškai liovėsi plakusi. Suvokdamas kad nepadarė to ką pažadėjo, ir priimdamas tai dar stipriau, nei manė kad galįs, vis dar nepaleisdamas merginos, atsiklaupia ant kelių, nugara atsiremdamas į artimiausią sieną. Tvarkingai ją laikydamas, įsmeigia savas akis į priekį. Ilgai sėdėdamas, nepajudindamas ne vieno raumens. Pagaliau pakelia akis, mat mintyse suvokia kad nenori gyventi kai yra praradęs beveik visus, kas jam rūpėjo. Kuomet nukelia merginą nuo savęs bei padeda ją ant grindų, žengia kelis žingsnius į priekį. Nepaisant to, kad žino kad jei mirs, nebeliks nieko, kas galės apginti Colaire, visgi taria:
- Žinau kad tu esi kažkur čia Stefanai, Turi lygiai dešimt minučių tam, kad nusiųsti mane į pragarą, nes nesipriešinsiu. Bet kai praeis tas laikas, nužudysiu Eleną, Deimoną, ir visus kitus, kurie tau rūpi. Juk tu to norėjai. Juk tu po velnių to norėjai tai darydamas! - Vėl pradėjęs virpėti iš pykčio, vėl žengia kelis žingsnius į priekį: - Siūlau tau paskubėti, jei nenori sulaukti pasekmių.

by **Caroline Mikaelson** Sk. 04 14, 2013 4:36 am

{Nebeturėdama praktiškai vilties išsikapstyti, užgęsta dar pačioje pradžioje būdama ant Mikaelsono rankų taip atsisveikindama su savo žmogišku gyvenimu. Tačiau. Kadangi prieš ne tokį ilgą laiką, kuomet Klausas pasistengė išgydyti jos abi peilio ašmenimis persmeigtas rankas, jo kraujas netgi tokiu būdu pateko į merginos kraujotaką taip suteikdamas jai galimybę atsibusti po mirties. Ne iš karto, o po kažkokio ne per daug ilgo laiko tarpo, netikėtai gyliai įkvėpia į save taip trūkstamo oro, tuo pačiu metu atmerkdama akis. Atsiplėšdama nuo žemės atremia į grindis rankas, o kadangi nesupranta kas dedasi ir kodėl ji yra gyva, labai pasimetusi žvilgsnį nukreipia į vaikiną} - Klausai... - {Nepakeisdama žvilgsnio krypties, daugiau nesugeba ištarti nieko prasmingo, o kadangi dabar jos galvoje sukasi visokios jai pačiai nesuprantamos mintys, laukia kokios nors reakcijos į savo pusę}

by **Nathaniel Lott** Sk. 04 14, 2013 5:18 am

Būdamas visiškai pasiruošęs gauti smūgį iš už nugaros, neleido sau sujudinti ne vieno raumens, tačiau tuo metu kai už nugaros pasigirsta balsas, kurio manė kad niekuomet nebe išgirs, sustingsta dar labiau, nors atrodo kad tai buvo nebe įmanoma. Kuomet pasisuka į merginos pusę, pasistengia įsiklausyti į garsus, kurie paprastai išduoda kad asmenybė yra žmogus. Suraukęs antakius, mat nelabai iš karto suvokia tai, kas atsitiko, galiausiai "atitirpęs", iš karto žengia tuos kelis trūkstamus žingsnius iki merginos, pasigaudamas ją, ir stipriai suspausdamas savo glėbyje. Kuomet neigiamai supurto galvą, prasitaria:
- Nemaniau kad kada nors dar išvysiu tave gyvą. - Nenorėdamas kad pakabukas kurį turi mergina nudegintu jai odą, atsargiai nusega jį, leisdamas šiam sukristi prie kojų. Kuomet atitraukia merginą šiek tiek nuo savęs, abejomis rankomis suima jos veidą:
- Žinau kad dabar tai skambės ganėtinai keistai. Bet kaip tu jautiesi? - Supurto savo galvą: - Turiu omeny. Tavęs jau nebe buvo.

by **Caroline Mikaelson** Sk. 04 14, 2013 6:21 am

{Vis dar būdama pakankamai pasimetusi, nes ne iš karto susigaudo esamoje situacijoje, suraukusi antakius, stipriai sumerkia akis, kuomet vaikinas ją apkabina. Kadangi tokią jos reakciją iššaukė išjudintas medžio gabalas, kurio tikriausiai niekas nepasivargino iš jos ištraukti. Vis dar neatmerkdama akių, pro sukąstus dantis, nes vis dar yra neatspari skausmui, išspaudžia kelis žodžius} - Kuolas. Klausai, atsargiau. Ištrauk tą medžio gabalą iš manęs. - {Nelabai dabar galėdama sureaguoti į nuo jos kaklo nukritusi pakabuką, pakiša vieną ranką sau už nugaros, lyg taip bandytų pati pasiekti įstrigusi svetimkūnį. Vienu ar kitu atveju girdėdama kas jai yra sakoma, neigiamai supurto galvą}
- Nežinau. Man visko per daug, viskas maišosi, tie garsai, kvapai ir... aš - {Kadangi pradeda jausti alkį, nustojusi kalbėti, nuleidžia akis į savo suknelę, kuri yra ištepta krauju. Jausdama kaip jos kvėpavimas vis dažnėja, o tai išduoda jos dabartinę streso būsena, bandydama atsitraukti toliau susiima sau už galvos šonų} - Kas su manimi darosi? Ką jūs man padarėte?
{Negalėdama niekaip nusiraminti, pradeda kartoti vis tą patį. Vis neišeidama iš šoko būsenos nelaibai leidžiasi būti liečiama}

by **Nathaniel Lott** Sk. 04 14, 2013 7:17 am

Matyt kad dėl didžiulės nuostabos, nespėjęs pagalvoti apie tai, kad mergina vis dar jaučia skausmą, palieptas paleidžia ją, tuo pačiu, staigiu judesiu ištraukdamas medžio gabalą jai iš nugaros. Jau akivaizdu kad ketinęs pradėti kažką sakyti, netikėtai pats sau yra pertraukiamas merginos kaltinamo klausimo. Suraukęs antakius, iš kart atsitraukia toliau nuo jos, prasitardamas:
- Tu tikriausiai šaipaisi iš manęs? Aš tau nepadariau nieko. - Susiraukęs, patikslina savo sausą komentarą:
- Tiksliau, taip, aš nespėjau padaryti nieko, ką buvau tau pažadėjęs. Toji ragana uždraudė man praeiti savosiomis galiomis. Ir Salvatore su mano broliu, - Staigiai nuleidęs akis, dabaigia: - kurio jau nebėra. Jie susimušė, ir tu patekai po smūgiu. Scarlett, tu mirei. - Kiek labiau susiaurinęs akių vokus, pasistengia rasti švelnesnį paaiškinimą: - O dabar atgimei, tačiau jau nebe žmogumi.

by **Caroline Mikaelson** Sk. 04 14, 2013 8:53 am

{Vos tik pajunta, kad iš jos yra ištraukiamas svetimkūnis, sureaguodama į tai stipriai įsitempia, nes tai nesuteikia jokio malonaus jausmo. Nesugebėdama iš karto ką nors pasakyti, pasistengia normalizuoti savo kvėpavimą. Įsiklausydama į kiekvieną žodį, kurį jai tenka girdėti, palaipsniui sumerkia akis, nes atrodo kad prisiminimai po truputi ima sugrįžti. Tik tada, kai pajaučia, kad gali judėti, pilnai atsitraukusi nuo grindų, atsistoja bei kaltai nuleidžia akis, kai Klausas užsimena apie Kolo mirtį. Nežinodama, ką reikėtų pasakyti, nes iš dalies jaučia dalinę kaltę, kiek tyliau taria} - Atsiprašau dėl tavo brolio, Klausai, žinau kad bet kas, ką dabar sakyčiau nebeturi reikšmės bet... apgailestauju dėl to, kas nutiko. Tikrai... - {Kuomet prisiverčia žvilgtelėti į vaikino pusę, apkabina save per liemenį, lyg taip bandytų nusiraminti, ir nustumti į šalį visus aštrėjančius pojūčius, troškimus, kurie dabar ją gąsdina. Tačiau kuomet Klauso žodžiuose nuskamba tai, kad ji mirė, labai nemaloniai tai priėmusi, dar stipriau suspaudžia savo apdaro medžiagą. Bandydama kaip įmanoma prideramiau priimti tai, žengusi žingsnį ar kelis atgal šonu atsiremia į šalia buvusią sieną. Stengdamasi suvaldyti visas ją kankinančias emocijas, neigiamai supurto galvą ir ne iš karto, tačiau prisiverčia atsakyti} - Man tai nauja, netikėta ir visiškai nesuprantama. Negalėjau net pagalvoti apie tai, kad gyvenime egzistuoja kas nors daugiau nei žmonės, o dabar. Dabar, per vieną dieną turėjau mirti ir tapti viena iš jūsų. Man kol kas sunku su viskuo susitaikyti. - {Kuomet pasuka veidą taip, kad galėtų matyti Mikaelsono išraišką, užbaigia} - Ir aš nenorėjau dėl to kaltės suversti tau, tiesiog.
{Užsikirtusi, nuleidžia galvą ir eilinį kartą neigiamai ją supurčiusi, užtyla, nes bet kokiu atveju dabar jai kalbėti nėra lengva}

by Sponsored content