KITOS VIEŠBUČIO PATALPOS:

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down

KITOS VIEŠBUČIO PATALPOS:

Rašyti by Clementine Le'Roy on Pen. 09 28, 2012 10:09 am

Kitos viešbučio patalpos.
avatar
Clementine Le'Roy

You brought this on yourself. I will not be destroyed with u.


Pranešimų skaičius : 1143
Įstojau : 2011-03-15
Miestas : Los Andželas
Meilė : Neįsipareigojusi
Rūšis : Banšė / mirtingoji (26)
Darbo paskirtis : Interjero dizainėrė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://bloodyrose.forumlt.com

Atgal į viršų Go down

Re: KITOS VIEŠBUČIO PATALPOS:

Rašyti by Sebastian Redford on Št. 11 26, 2016 1:58 pm

Disclaimer: pranešime aprašomas veiksmas eina jau po didžiojo Elissos ir Sebastiano susitikimo rabbit

Galėjo prisiekti, kad neužmigo, kad net nebuvo sumerkęs akių, tačiau ne kartą regėtas sapnas vėl raibuliavo akyse apimdamas Sebastianą visiškai visą. Buvo sunku susitelkti į detales, negalėjo pasakyti kur visas veiksmas vyko konkrečiai, bet ant žemės gulėjo ta pati savo kraujo klane paskendusi moteris. Kaip ir visus ankstesnius kartus neįžiūrėjo jos veido, tiesiog visa širdimi jautė, jog ją myli (tad šiuo atveju tai galėtų būti tik Salonina) ir skausmas regėti ją negyvą Redford'ą siaubingai gniuždė naikindamas žmogiškumą, naikindamas pagarbą visam jį supančiam pasauliui. Tas skausmas naikino jį patį.
"Ji buvo mano pasaulis. Ir tu atėmei ją iš manęs". Protu nesuvokiamos pagiežos persunktas vyro balsas buvo skirtas Dean'ui, kuris sukniubęs ant žemės šnopavo krauju pasruvusiame, sukniažintame veide. Vampyras mėgavosi, sušiktai kaifavo nuo to, kad regi draugą sužalotą, kenčiantį. Čiupęs Winchester'į už gerklės, lengvai iškelia jį į viršų, įremia į sieną, į jo sugriautų, liepsnų apimtų namų sieną. Nakties metas, krauju nusidažęs dangus. Oras šleikščiai dvokė krauju, degančiais kūnais. Kančios, mirties kvapas. Pro liguista šypsena persikreipusias, šviežiu krauju suteptas Sebastiano lūpas išsprūsta vienas žodelytis. "Inssentia" buvo ištartas su pasimėgavimu, kai medžiotoją praryja ūmus ugnies pliūpsnis. Jo kūnas lydėsi varvėdamas karšta kraujinga limfa, anglėtos odos atplaišos byrėjo vampyrui ant kaklo, veido, kuriame tamsos apimtos akys, apipintos juodų kraujagyslių tinklo nerodė nė menkiausio žmogiškumo požymio. Nemirėlis išlaukia kol tik apsvilę kremzliniai audiniai belaikė medžiotojo skeletą vientisą. Sebastianas paleidžia tai, kas liko iš draugo ir apsvilę kaulai nuo smūgio pažyra į dalis atsimušę žemėn.
Net šokšteli nuo išgąsčio, netikėtumo ir siaubo. Niekaip negalėjo priprasti prie šio jausmo, nors tas miražas, ta vizija Sebastianą ištiko jau ne kartą. Nesuvokė to prasmės, bet vidinė intuicija vertė sunerimti, galbūt net traktuoti tai kaip ženklą. Ženklą, kad nutiks kažkas... baisaus. Kad tai visiškai pakeis ne tik patį vyrą, bet ir visą pasaulį.
Pastarieji mėnesiai priminė tikrą įsisupusią įvykių ir stebuklų karuselę. Į Redford'o gyvenimą palengva sugrįžo jam visi artimiausi žmonės. Tas atrodė neįtikėtina, nuostabu, bet tuo pačiu ir baugino. Salonina, Elissa, Marcus... Negi visa tai tėra atsitiktinumas? Kuo vyro gyvenimas tapo pilnesnis, vis labiau įpareigotinas, kai į jį grįžo asmenys, už kuriuos galėtų devynis pragarus pereiti, tuo didesnį nerimą Sebastianas pradėjo jausti. Juolab buvo įtikėjęs, kad likimas geru ilgam pasidžiaugti jam neleidžia žaisdamas su vampyru kažkokį iškrypusį žaidimą, kuriuo pasimėgauti galėtų nebent tik panelė Pierce. Bijojo viso to per kažkokį siaubingą lemties akibrokštą netekti, bet tuo pačiu nežinojo kaip juos visus apsaugoti. Gerai nebent tik tas, kad ko gero niekas savimi geriau nepasirūpintų patys, nei Marcus ir Elissa.
Nepaisant to, kad vertybių sistema pas Sebastianą sureguliuota nekintamai, poreikiai, siekiai netgi kai kurios vyro būdo savybės tikrai mainėsi. Spiriamas vidinių priekaištų vampyras palengva daužė principingą nuostatą neapkęsti magijos ir netgi karts nuo karto leidosi į žinių po ja turus. Turint tokius savo srityje it žuvis vandenyje besijaučiančius gidus Redford'as bet kokiu atveju neprašovė nutaręs tapti kiek lankstesniu. Kūnas kiekvieną kartą pagaugais nueidavo prisiminus tą fatališką, neįtikėtinai tikrą sapną ir to pilnai užteko, kad vyras užsibrėžtų GALĖTI bet kokia kaina apsaugoti savo mylimą moterį. Net jeigu jiedu su Nina ir neturėjo progos stebėti savo sūnaus raidos nuo kūdikystės, vaikystės, paauglystės ir galiausiai suaugystės, džiaugsmas turėti Marcusą visiškai sveiką nustelbė visas iki tol neraminusias problemas ir sutuoktiniai jautėsi vėl išgyveną ekstazę. Dėl to, Sebastianas netrukus nusprendė palengva pildyti savo svajonę ir tuo pačiu tęsėt Saloninai duotą pažadą. Liana labai nesupyko, kai Redford'as pranešė apie savo ketinimus pradėti naują gyvenimą kitame pasaulio kampelyje, juk buvo užtektinai kvalifikuota, kad perimtų įmonės valdymą šimtu procentų ypač kai pastaruoju metu taip ar taip mažai beprisidėjo prie "PaxPharm" gerovės. Tiesiog nebeturėjo tam laiko, nes asmeninis gyvenimas jau seniai nebuvo toks nuotykingas bei spalvingas. Ir visai nesvarbu, kad kurį metą gaudavo nemažai žinučių bei sulaukdavo skambučių iš, kaip įtarė, Miesto Tarybos šiai siekiant kuo labiau įtraukti Sebastianą į savo veiklą, kuri po pasiteisinusio Boriso plano išgyveno piką. Kažkokiu būdu visiškai atskyrė save nuo viso to išorinio pasaulio, kuriame dėjosi paprastam mirtingajam, gyvenusiam nenutuokiant, jog būtybės iš pasakojimų ir legendų visgi egzistuoja, nesuvokiami dalykai. Kai laidos, žinių programos bei žiniasklaidos organai atvirai spekuliavo apie kažkokią naują gyvybės rūšį, apie žvėris žmogaus kūnu bei veidu, apie mistinius nakties vaikus, vampyrus, kurie egzistuoja iš tikro. Kai pradėjo sklisti informacija, neva nuo jų išpuolių apsisaugoti gali visai ne švęstu vandeniu ir česnakais, o kuolais bei verbenomis. Valdžios organai tylėjo ir tai palengva kėlė visuomenės susirūpinimą. Kėlė nerimą. Kažkas tiktai dėjosi, bet niekas negalėjo paaiškinti kas. Nebuvo jokios oficialios versijos. Redford'as jautėsi ir taip nemažai padaręs, kai nusipirkęs patalpas Kvinse per savaitę laiko pavertė jas nedidele (ir visiškai slapta) klonuoto kraujo ląstelių gamybos būstine, kai leido produkcija Miesto Tarybai disponuoti kaip tinkamai. Didelių pretenzijų neturėjo, juolab buvo spėjęs technologiją užpatentuoti (dėl ko į jo sąskaitą plaukė pinigėliai), o sąnaudoms apmokėti lėšos buvo imamos visai ne iš jo kišenės. Net nesidomėjo iš kokios. Tai nėra jo reikalas. Jeigu ilgus metus praleido siekdamas kažkaip pagerinti paprasto žmogaus būtį maskuodamas nepasitenkinimą savąja,  na bent jau išrasti vaistų, kurie numalšintų vieną, kitą baisią ligą, tai šiuo atveju užtikrintai stengėsi nuo viso to atsiriboti. Paprasčiausiai laiko, kad būtų geras vyras, geras tėvas ir tuo pačiu mokslo genijus neužteko net ir nemirtingai, fiziologiškai žmogiškiems poreikiams atspariai būtybei, tokiai kaip jis. Savo pamoką išmoko - juk senovės Graikijoje buvo linkęs mieliau vėjus gaudyt, nei leisti neįkainojamas akimirkas su šeima. Dabar viskas buvo visiškai kitaip ir profesinis užimtumas, kai galėjo pasigirti tokiais džiaugsmais kaip šeima jam atrodė nereikšmingai sunykęs prioritetų sąraše.
Pirmoji stotelė - Paryžius. Iki išsvajoto namuko Naujojoje Zelandijoje reikėjo dar ne vieną kampą, taip sakant, apšikti, tad su Marcus'u ir Salonina nusprendė pradžioje tiesiog pakeliauti. Parduoti nusprendė savo namą Niujorke, jame esančius baldus - paaukoti labdarai, visai kaip ir laboratorinę įrangą. Tik mažytis USB raktas saugojo visas mokslines Redford'o paslaptis, bet jautėsi saugiau laikydamas jas čia, o ne kompiuteryje. Kadangi turėjo sutvarkyti ne vieną formalumą, kad naują gyvenimą galėtų pasitikti išskėstomis rankomis bei ramia sąžine, į Meilės miestą žmoną su sūnumi išleido pirmiau, nei save. Nekantravo, bet laikėsi. Dvejojo tik dėl viena - dėl Elissos. Nenorėjo jos palikti šiame mieste vienos nors ji ir kategoriškai neatsisakė kurią dieną prisijungti prie sparnus išskleidusių artimųjų Europoje. Kaip suprato, tai sesuo tebeturėjo kažkokių abejonių ar neišpildytų siekių dėl Dean'o. Su juo, tarp kitko, vis dar nebuvo suėję oficialiam atsisveikinimui, bet jautė, kad bičiulis kažką rezga. Visiškai nenustebtų jei būtų ištemptas palėbauti į kokį "sultingų subinyčių" klubą, mat medžiotojas ne kartą buvo užsiminęs apie tokį variantą.
Tai buvo paskutinė naktis, kurią leido savo namuose Brukline. Ilgokai sėdėjo svetainėje, ant tos sofos, ant kurios pirmą kartą po daugiau nei dviejų tūkstantmečių Salonina pramerkė akis, bandydamas sustyguoti emocijas, kurias iššaukė ta persekioti nesiliaujanti vizija. Vienišumas niekada nebuvo problema Sebastianui, bet ne dabar, kai žinojo, kad jo artimieji randasi už 5843 kilometrų, kai kiekvienas kūno milimetras reikalauja būvimo su jais. Pasiėmė į ranką mobilųjį, surinko numerį. Palaukęs lieka robotinės operatorės nukreiptas į balso pranešimą. Gal taip ir geriau?.. Neįpareigojantis trumpas monologas vietoje išsamios, ilgos šnekos, kurios ne taip ir norėjo.
- Marcus'ai, sūnau...-stengėsi kalbėti kaip įmanoma užtikrinčiau, bet pats jautė kiek daug nerimo talpina jo balsas,-Aš vėl mačiau TĄ viziją. Man darosi tikrai neramu. Nieko nesakiau apie ją Elissai, nenoriu jos nervuoti. Nes anksčiau jau ir taip esu ją nervinęs, priešingai nei tave, supranti. Pasiilgau jūsų, pabučiuok savo mamą už mane. Žinoma kukliai, ne į lūpas, dėl dievo meilės,-sukikeno jausdamas, kad nepaisant to, jog iš esmės pasišnekėjo su "siena", jam atlėgo, pasidarė lengviau. Vienišumo pagrindinė problema yra ta, kad neturi su kuo pasidalinti savo problemomis, o šiuo atveju jo problemos buvo visos Varias šeimos problemos.
Neskubėjo organizuodamas savo daiktus. Beveik neturėjo tokių, kuriuos tikrai norėtų pasiimti su savimi į Europą. Jam pilnai užteko kelių dokumentų, banko kortelės, mobiliojo, jau minėto USB rakto, nešiojamojo kompiuterio ir ausinių. Knygas, tiksliau didžiulę jų kolekciją ketino padovanoti Elissai, o brangiausią jo turimą gitarą su originaliu Jimi Hendrix autografu - Dean'ui. Pastaruoju metu labai mažai muzikavo, nebejautė aistros šiam pomėgiui, tad likusių muzikos instrumentų likimas jam nerūpėjo. Iš ryto kaip planuota sulaukė nekilnojamojo turto brokerio vizito, kuris turėjo įkainoti namą. Kadangi jam nebuvo svarbu iš būsto pardavimo užsidirbti nurodė taikyti "sąžiningą" kainą nepaisant atkaklių įkalbinėjimų elgtis priešingai. Juk šis namas ne tik buvo nuostabios būklės, originalaus interjero, bet ir šiaip visapusiškai fantastiškas! Jau lydėjo agentą link durų, kai suvibruoja Sebastiano mobilusis. Gaila, kad užmiršo atsidaryti pranešimą būtent tada, kai jį gavo. Dabar laukė nedidelis vizitas į "Paxton Pharmacies" kur beliko sudėlioti kelis paskutinius štrichus su Liana. Aplamai norėjo paprasto pokalbio su ja, nes nuo to meto, kai Rivas perėmė kompanijos valdymo vadeles jiedu neblogai susibendravo. Jautė ją esant artima jam siela. Saulės šviesa Redford'ui problemų ilgokai nebekėlė, mat pirmoji magijos pamoka pravesta Elissos ir Marcuso buvo būtent papuošalo, apsaugančio nuo žalingo UV spindulių poveikio užkalbėjimas. Mažytį auksinį žiedelį nešiojo ant mažojo kairės rankos piršto. Tai buvo visiškai paprastas žiedas nesusijęs su kažkokiais sentimentais, įsigytas vienoje Niujorko juvelyrinių dirbinių parduotuvėje.
Už tikrai labai padorią kainą siūlytas namas šeimininkus randa greitai, tad paskutines dienas Niujorke Sebastianui teko leisti viešbutyje. Išpuolė tiek reikalų, kad neturėjo kada net susisiekti su artimaisiais. Viskas ėjosi it per sviestą, beliko vienas, ilgokai atidėliotas formalumas. Pritūpęs prie nedidelio šaldiklio susiieško visai ne "sintetinio" kraujo paketą, o vaistą, kuris kažkokio stebuklo dėka (tiksliau laiku parėjusio supratimo, kad buteliuką reikia laikyti vėsioje vietoje) biologiškai liko nepakitęs ar pakitęs, bet minimaliai. Redford'as jautėsi tam pasiruošęs. Vyrui nereikėjo jokių uždelstų, nostalgija persunktų ceremonijų atmenant kiekvieną įsimintinesnę jo kaip vampyro akimirką. Tokių buvo nedaug, tikrai mažai. Emocine prasme pradaryti buteliuką ir susipilti į save dozę Elenos kraujo jam pasirodė beveik tas pats, kas išgerti vaistų nuo galvos skausmo, sakykim. Tai buvo visiškai natūralu, pasirinktina, bet tuo pačiu ir būtina, jei norisi greito palengvėjimo. Tikėjo, jog paskutinį kartą jaučia sukilusį troškulį, kad liežuvis paskutinį kartą užkabina tas plėšrias iltis, kad viskas bus visiškai kitaip. Šaltas ir šleikštokas skystis nuteka stemple nesukeldamas jokios stebuklingos reakcijos. Net nesitikėjo "wow" efekto, ypatingo nušvitimo pojūčio, bet kažko vis tiek tikėjosi! Nebuvo visgi labai nusivylęs, kad jautėsi taip pat. Galbūt vaistui suveikti reikia šiek tiek laiko? Su ta mintimi nutaria pasielgti sau nebūdingai ir pasinaudoti lova visai ne tam, kad joje karštai pamylėtų savo žmoną, o pamiegotų. Skrandis nežymiai maudė, šiek tiek pykino. Bet tokį pojūtį galėjo iššaukti ir faktas, jog suvartojo "pastovėjusį" kraują. Stebėtina kaip greitai užmiega, tarsi kūnas tikrai būtų to norėjęs.
Rytinė potyrių sensacija trenkia it žaibas iš giedro dangaus. Pramerkė akis iš kart pasiklysdamas tarp daugybės kūniškų signalų. Norėjo gerti, valgyti, sisiot, persti, kasytis, žiovauti ir dar ta siautulinga erekcija! Tiesiog iššokęs iš patatalų vyras nuskuba į vonios kambarį. Trypčiojo prie tualeto niekaip nenutaikydamas "pistoleto" į taikinį. Ir koją kėlė, ir raivėsi visaip kol suspaudžia taip, kad kentėti nebeįstengė. Apsisioja sienas, grindis, kone viską aplinkui ir tik tada, kai pūslė daugmaž apsituština Sebastianas net žagteli nuo suvokimo - vaistas tikrai suveikė! Šokęs prie veidrodžio akylai save apčiupinėja, apžiūri. Kūnas tikrai jautėsi minkštesnis, šiltas, jis buvo visiškai, VISIŠKAI kitoks. Galėjo vietoje iš laimės apsišikt. Tiesą pasakius mielai užsiims ir tuo, bet pirma - pusryčiai! Dėl jų, ir tik dėl jų dabar it reaktyvinis susiruošia į bufetą švediško stalo smagybėms. Jam buvo visiškai nusišikti, kad elgėsi keistai, lyg nuo grandinės atitrūkęs, nes ŽIAURIAI norėjo net ne kažkaip delikačiai valgyti, o ĖSTI. Pateisindamas pasakymą, jog akys mato daugiau, nei nori skrandis, pasiduoda pirmam neracionaliam impulsui ir net ne vieną, o du padėklus nukrauna kepsniais, šviežiom bandelėm, desertais. Elgėsi taip, lyg kas šautuvą jam į pakaušį būtų įrėmęs ir nuolatos skubinęs. Velniop tuos aplinkinius ir jų kreivus žvilgsnius! Užėmęs laisvą staliuką puola kirsti. Tai mėsos atsikanda, tai duonos, tai sriubos pasrėbia, tai pyragaičio atsirėžia... Buvo išbadėjęs, tarsi badu savaitėm marintas. Kiekvienas maisto kąsnis atrodė kaip kažkoks orališkas orgazmas ir labai atvirai demonstravo pasimėgavimą amsėdamas, mykdamas ir visai panašiai ne tik vizualiai, bet ir garsiškai svaigdamas. Džiaugsmas buvo tiesiog neapsakomas, o suvokimas, jog ir vėl yra žmogus vis dar netilpo į galvą.
Po begėdiško apsirijimo (ne veltui krikščioniškame mokyme tai yra nuodėmė) sekė virškinimo problemos. Net ir jos mirtingumo išsiilgusiam Sebastianui atrodė mielos. Grįžęs į kambarį nusprendė šiek tiek paošti. Įsijungė kompiuterį, prisijungė prie viešbučio Wifi, pasileido muzikos. Foo Fighters there is. Netgi biškį pašoka, kas iš šono atrodė durnai, nes labiau primena grubų griozdą, nei plastišką balerūną. Pagaliau susirado ir mobilųjį, kuris visą laiką lindėjo skalbimui paruoštuose džinsuose. Tarp kelių pranešimų iš Dean'o apie rytoj bičiulio rengiamą vyrišką pasibūvimą, kelių praleistų skambučių nuo Lianos, ir kelių nepažįstamų numerių, pastebi ir žinutę nuo Saloninos. Šilta šypsena kaip mat nusėda vampyro lūpose. Vedamas malonaus jauduliuko vyras, atsidaro žmonos prieš keletą dienų paliktą žinutę, kurioje atsispindėjo sausas prašymas su ja susisiekti, nes būtina apie šį tą pasikalbėti. Euforija, kurią dabar išgyveno visiškai užtemdė nerimą, kurį kelti bandė labai oficialus gramatinis Saloninos "tonas". Sudribęs į lovą pilvu, atsidaro "Skype" programą kompiuteryje, nedideliame kontaktų sąraše susirasdamas Ninai priklausančią anketą. Video pokalbiai tikrai gelbėjo sutuoktiniams randantis skirtinguose žemynuose. Pagal smegenyse kažkur giliai glūdintį supratimą Paryžiuje dabar turėjo būti vakaras, gal net vėlyvas. Salonina pasirodo ne iš karto, tiesą pasakius jau buvo bepradedąs manyti, jog liks nieko nepešęs. Rimtas, bet dieviškai gražus žmonos veidas blyksteli vos akimirką, kai ponia Varias/Redford nusprendžia išjungti kamerą. Ir tada ji prabilo. Kalbėjo neilgai, bet užtikrintai. Kalbėjo apie laiką, kurio jai reikia sau. Kad turi pagalvoti, kokia linkme turėtų kreipti savo gyvenimą. Kad jai reikia... Pertraukos. Girdėdamas nesuvokiamus Ninos norus Redford'as jautėsi visiškai apšalęs. "Kas nutiko? Salonina, ką tu kalbi? Kokios dar pertraukos? Vieną dieną siunti man snapchatus koks gražus yra Paryžius ir kaip norėtum, kad būčiau jame su tavimi, o kitą prašai pertraukos?! Tu turbūt mane maustai!". Jo balsas buvo piktas, kupinas nusivylimo. Ji tik paprašė gerbti jos prašymą, o tuomet... dingo, palikdama nustėrusį Sebastianą tuščiai spoksoti į monitorių. Emocijos, kurias jautė buvo kitokios. Vampyro kūnas yra visapusiškai jautresnis impulsams, kiekvieną jausmą jauti su visais užslėptais jojo sluoksniais ir pasluoksniais. Žmogiškasis Redford'as jautėsi abejingesnis, nors vis vieną diegė žiauriai. Nežinojo ką daryti, ką begalvoti, tačiau negalėdamas visko palikti šitaip telefonu paskambina Marcus'ui. Kai sūnus atsiliepia tirada išsilieja it iš atsukto čiaupo:
- Marcus'ai, kas per velnias? Tai aš dabar turėčiau paimti savo lėktuvo bilietą ir susikišti jį giliai į šikną?! -net nejautė, kaip ir kiek labai piktai rėkė. Visgi sūnaus tonas buvo romesmis. Jis tik reikšmingai, netgi pabrėžtinai paprašė duoti Saloninai šiek tiek laiko. Esą ji žinanti ką daro,- Žinoma, kur jau pralindėjęs jos pilve pustrečio tūkstančio metų nebūsi pasidaręs mamyčiuku!-toliau liejo tulžį, tačiau sūnus elgėsi pagarbiai, brandžiai tikrai ne pagal savo vizualiai jauną amžių. Jis dar kartą paprašė Sebastiano pasitikėjimo, paprašė kantrybės. "Mama pati viską vėliau paaiškins." Redford'as jautėsi... išduotas. Jam nebuvo liūdna, kad dėl savo svajonės, kurią pradėjo ryžtingai pildyti pardavė namą, išdalino daiktus, netgi atsisakė nemirtingumo - šio bet kokiu atveju būtų nusikratęs anksčiau ar vėliau. Liūdna buvo dėl atviro ir tuo pačiu labai keisto artimųjų nepasitikėjimo. Tikrai buvo vertas išsamesnio paaiškinimo. Buvo vertas tiesos, kuri turėjo būti atskleista visai ne internetiniu pokalbiu. Pyko, ooooi kaip pyko, bet ką galėjo padaryti? Tik gyventi toliau. O tą sugebėjo net visai neprastai.
Ignoravo Elissos, Dean'o skambučius. Iš viso norėjo ištaškyt tą telefoną į asfaltą, bet nepasidavė šiai neprotingai idėjai, mat ir taip mobiliuosius keičia dažniau, nei nuomonę. Kai vieni nusivylę bičai geria, varo narkotikus ar dulkinasi su mergomis Sebastianas liūdesį skandino daug civilizuočiau. Ex originalusis vampyras, pirmasis jų rūšies atstovas... valgė. Ir valgė daug. Nepaisant to, kad vežėsi (dėkui dievui naujosios savo "Teslos" parduoti nespėjo) du didžiausius maišus, prikimštus sumuštinių, sausainių, pyragaičių ir panašaus mėšlo, apsipirkimą nusprendžia užbaigti vakariene viešbučio restorane. Užsisako vėl baisiausią kalną ėdesio, vėl kišo jį nerodydamas labai aukštos kultūros. Darbuotis kramtomaisiais nustoja tik tada, kai pastebi, jog visi restorano lankytojai tarsi susitarę pakyla iš vietos lėtai apleisdami patalpą. The fuuuuuuck? Pasimetęs Sebastianas pažvelgia į iš vietos nepajudėjusį barmeną. Šypsojosi dar anas kažkaip keistai tik dar labiau glumindamas nebevampyrą. Netrukus išgirsta lengvus žingsnius skelbiančius apie dar vieno asmens patalpoje pasirodymą. Barmenas linkteli tarsi norėdamas nukreipti Redford'o dėmesį atėjūno link, ką vyras instinktyviai ir padaro. Atėjūnas pasirodo esąs atėjūne. Kaip mat praranda susidomėjimą maistu.
- Gerai, gerai. Palaukit. Chebra. Ko aš dabar vėl nesuprantu?-meta reikšmingą žvilgsnį tiek į barmeną, tiek į pasirodžiusią moterį. Nesusipratimas, kurį atvirai išdavė išraiškingas Sebastiano veidas buvo neišmatuojamas.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

“And here I am, trapped between two men: one loved me too much and other one - too little.”
avatar
Sebastian Redford

Holy behavior won't make you a saviour.


Pranešimų skaičius : 1516
Įstojau : 2016-04-01
Miestas : New York
Meilė : The myth, the legend, the baddest bitch of all.
Draugai : Dean, Mason, Rebekah
Rūšis : Vampyre/Seraphim
Darbo paskirtis : Public figure, businessman.

Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://bloodyrose.forumlt.com/t740-redsebastian1-instagram#33911

Atgal į viršų Go down

Re: KITOS VIEŠBUČIO PATALPOS:

Rašyti by Rebekah Mikaelson on Sk. 11 27, 2016 4:07 pm

Šis susitikimas nebuvo atsitiktinis, dviejų išvaizdžių žmonių susidūrimas. Negana to, tai buvo pakankamai kruopščiai suplanuotas veiksmų planas, leidęs vilkolakei pažinti vieną iš finansiškai sėkmingiausių nemirtingųjų. Nebuvo informuota apie tai, kad vyras kuris egzistavo kur kas ilgiau, nei šiam buvo nulemta, sugebėjo išvaduoti save nuo amžinybę trunkančio gyvenimo. Ir iš tikro, nebuvo ir labai suinteresuota tuo, kokia gyvenimo dramą šis išgyveno. Galu gale, vyras iš daugelių buvo atrinktas taip pat neatsitiktinai. Jo vardas nebuvo ištrauktas iš taip vadinamos kepurės. Tai kas jis buvo, kuo ketino tapti ir kaip elgėsi su mirtingais, leido šio vardą ir pavardę atskirti iš minios. Galu gale, niekas labai nenorėtu bendradarbiauti su taus pačiais Mikaelson‘ais, kurie greičiausiai nepriimdami spaudimo pasiustu Alexis velniop, galu gale pradėdami pasaulinį karą, kurį greičiausiai laimėtu, vien tik todėl kad apie šiuos individus, jų silpnas vietas nėra tiek daug žinoma. Išskyrus nedidelį faktą, kad šiuos neįmanoma sunaikinti tais būdais, kurie veikia kiek silpnesnę porūšį.
NYC nebuvo gimtasis tamsiaplaukės žaliaakės miestas, ji kilo iš Ukrainos, kartu su šeima išvykdama į plačiuosius vandenys jau tuomet, kai dar visai mažai mergaitei buvo būtina susipažinti su savo šaknimis. Ji greitai pramoko anglų kalbą, atsikratydama bet kokio ją išduodančio akcento. O tai kad atrodė pakankamai išvaizdžiai, leido šiai labai lengvai įsilieti į aplinką. Kažkuriuo metu, prieš baigdama vidurinę mokyklą, draugavo su tuo pačiu, daugeliui šiame mieste žinomu vilkolakiu, Mason Lockwood. Tiesa, po nelabai malonaus išsiskyrimo, išvyko į Meksiką, kur tuo metu buvo įsikūrusi viena iš „NSUPNK“ - nacionalinė, saugumo užtikrinimo prieš nemirtinguosius, korporacijos būstinė. Specialūs apmokymai ir fizinis, bei emocinis pasirengimas talkinti „aukštiems gūzams“ Alexis patiko. Galu gale, galima paminėti ir tai, kad niekada nebuvo labai klusni, ar gera mergaitė iš kurios vėliau būtu įmanoma sulipdyti tobulos žmonos įvaizdį. Palaipsniui pelnydama vyriausybės palankumą, ji kelis kartus pakilo karjeros laiptais, iš paprastos smogikės, kuri buvo siunčiama į didžiausio chaoso taškus, galiausiai užėmė šiltą kėdę prie stalo. Vyriausybės manymu, jos „dailus veidelis ir iki ausų ilgos kojos“ yra būtent tai, kas suteikia tinkamą įvaizdį bendraujant su „užsakovais“. Visada yra daug maloniau bendrauti su gražia moterimi, nei kad raumeningu ir per veidą plyta gavusiu vyruku. Nebent žinoma tai yra skaitoma iškreiptos traukos suvokimu. Visgi daugumai derybas vesti atrodė maloniau ir saugiau būtent su moterimi, apeliuojant į jos nuolankumą. Tiksliau apgaulingą profesinį veidą, kuris atitinkamai pagal esamą situaciją, atrodė pakankamai  įvairiapusis.
Iki pat paskutinės akimirkos, „NSUPNK“ stengėsi laikyti situaciją savuose rankose, kaip galima aktyviai blokuojant bet kokią informaciją, kuri atskleistu tiesą pasaulinei auditorijai. Niekam nebuvo naudinga, kad vampyrų, bei kitų mistinių padarų egzistencija liktu atskleista. Net jei ir keli jų stengėsi elgtis kaip galima žmogiškiau, negalima pamiršti tokių individų kaip: Klaus Mikaelson, Silas Ambrose, Katherine Pierce ir ta pati Lili Santanico Alvar. Nepriklausomai net nuo to, kad pastaroji priklausė visiškai kitai rūšiai, labiau artimai Alexis. Jei pagalvoji kad šie asmenys nustoja slapstytis, bei suburia didžiulę armiją juos sekančių nemirtingųjų, ima pirštis mintis kad žmonijai gali grėsti išnykimas. Borisas apgalvojo viską, kuomet pasistengė užteršti verbena absoliučiai viską, prie ko prisiliečia žmogaus ranka: maistą, vandenį. Tai sukėlė tam tikro pobūdžio imunitetą, kurio pralaužti nesugebėjo kraujų mintantys, nakties padarai. Tie kurie maitinosi žmonėmis, galiausiai buvo kone priversti kelti šurmulį, protestą, kuris pasibaigdavo didžiuliais išpuoliais, kurių nebuvo įmanoma pridengti paaiškinimais apie teroristinį aktą, gyvulių išpuolius ar nelaimingus atsitikimus. Korporacija buvo priversta imti visą situaciją į savo rankas, kitaip, pabaiga būtu atėjusi kur kas greičiau, nei kad to buvo galima tikėtis. Galu gale, šis amžius yra pakankamai socialus, o „keisti“ vaizdeliai neretai yra perduodami internetiniais portalais, taip pat transliuojami per žinias, bei „mistiką ir nepaaiškinamus reiškinius“ rodančias pramogines laidas.
Alexis buvo priversta grįžti į NYC, tik šį kartą tam, kad susirasti būtent šį vyrą. Užeidama į viešojo maitinimo patalpas, pakankamai aukšto ūgio moteris net nesusidūrė žvilgsniu su vyru, kuris stovėjo už baro, akivaizdu kad būdamas pasirengęs užtikrinti moters saugumą. Jei reikalų turi su priešiškai nusiteikusiu vampyru, viena paklaida gali privesti prie pražūtingų įvykių sekos, bei tavęs neišgelbės net puikus vilkolakiškų, ar žudikiškų instinktų paketas. Kaukšėdama aukštakulniais, ji buvo nuleidusi savo akis, kuomet pasiekė staliuką, prie kurio jau ankščiau įsitaisė Redford‘as, ketindamas į save sukišti visą tą krūvą maistinių produktų. Tai atrodė keista, nors ir visai neįdomu. Ji vilkėjo bordo spalvos dalykini kostiumėlį: kelius siekiantis siauras sijonas, priliemenuotas švarkas, bei iš po jo matoma prie kūno „prilipusi“ maikutė. Atsisėsdama prie stalo, priešais pirmuosius klausimus ėmusį uždavinėti vyrą, pirmiausia pasidabino lengva, niekuo neįpareigojančią išraiška.
- Labas vakaras, pone Redford'ai. - Dalykiškai pradėdama savo monologą, ji kaip mat šyptelėjo, ne kiek nesistengdama pademonstruoti savo baltus dantis. Dėmesys buvo nukreiptas į vyro, kurį ankščiau matė tik (ne visai, tai bus paaiškinta vėliau) nuotraukose, veidą.
- Manau kad mes dar nebuvome supažindinti. Alexis Farraday, nacionalinės, saugumo užtikrinimo prieš nemirtinguosius, korporacijos padalinio Niujorke, vadybininkė. Vargu ar būsite ką nors girdėję apie mus, nes mūsų veikla iki šios dienos vis dar yra valstybinė paslaptis, apie kurią informuotas yra tik dabartinis šalies prezidentas. - Tvarkinga kalba ir visiškai ramiu tonu išsakydama savo oficialų prisistatymą, ji vis dar nenuleido akių, tarytum specialiai stengtųsi priversti pašnekovą jaustis nejaukiai. Nebent žinoma žmogus nėra nervingas, ir toks kontaktas jo švelniai tariant nekaso.  - Manau mums yra apie ką pasikalbėti, pone Redford'ai. Gaila kad to padaryti ankščiau, nepavyko.
Ji vis dar nepaaiškino savo pasirodymo priežasties, tačiau vien įstaigos, kuriai dirba pavadinimas, skambėjo kažkaip keistai. Turint omeny, kad greičiausiai tokie susitikimai prasideda ir pasibaigia vienu kartu, kuomet talkinantis asmuo yra arba pasisavinamas valstybės naudai, arba yra sunaikinamas vietoje. Visas tas perdėtas oficialumas, bei akivaizdus moters pasitempimas, išdavė gana aiškų faktą, ji čia pasirodė ne juokauti. Aplamai, nelabai turėjo imunitetą tuščiažodžiavimui, kuris pabaigoje neprivestu prie visiškai nieko. Redford‘as nebuvo pasirinktas kaip valstybės nuosavybė, ir galima pasakyti kad šiam iš tikro pasisekė, vien dėl to kad jo kilmė ir visas tas gebėjimas „raganauti“ buvo viena tų paslapčių, kurias vyras sugebėjo išsaugoti, priešingai nei šio brolis. Ir net jei saugumą garantuojanti korporacija nebuvo sudominta juo, kaip bandymų ir tyrimų objektu, tuomet šio broliui pasisekė mažiau. Jis visiškai nesislėpė, ir tai galiausiai neliko nepastebėta vadovybės. Alexis nebuvo visiškai tikra tuo, kas yra daroma su „ištremtais“ nemirtingaisiais, tačiau turėjo įtarimų, kad didžiulė mokslininkų komanda, kiekvienoje šalyje, nėra sukurta vien tik tam, kad tirdami vampyrus, sugebės išgauti „jaunystės eliksyrą“ kuris puikiai sugebės atitolinti natūralaus susiraukšlėjimo būseną. Ten vyko kažkas rimto, prie ko moteris dar nebuvo gavusi leidimo prisiliesti. Tačiau, šiuo metu jos užduotis ir nebuvo tai. Stebėdama pašnekovo akis, ji šiek tiek palenkė galvą, tarytum būtu norėjusi įsitikinti ar jis bent suvokia kur papuolė. Korporacija, kuriai dirbo Farraday, neketino bandyti dangstyti nemirtingųjų išpuolius. Atvirkščiai, jų planai buvo visiškai priešingi. Ir būtent tam, šiuo metu buvo reikalingas Sebastian‘as Redford. Moteriai buvo paliepta bet kokia kaina priversti jį talkinti, ir jei šis nesutiks su jos balsu ištartais reikalavimais, imtis kraštutinių priemonių. Apie kurias šis (ne)mirtingas vyras žinoti tikriausiai nenorėtu. Arba liktu priblokštas tiesos, kad kartais žmonės yra kur kas didesni monstrai, nei tie patys nakties padarai, kurie ne visada naikina aplinka nes to nori, greičiau, bandydami išlikti gyvais. Visgi tai niekad ir niekam nebus aktualu, ypatingai tiems žmonėms, kuriuos baugina viskas, kas yra nenormalu.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
no there's no one else's eyes
That could see into me No one else's arms can lift Lift me up so high Your love lifts me out of time
avatar
Rebekah Mikaelson

Whatever our souls are made of, his and mine are the same.


Pranešimų skaičius : 732
Įstojau : 2012-09-28
Miestas : Los Andželas, Ca
Meilė : Nepriklausoma
Rūšis : Originali vampyrė (1000+)

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KITOS VIEŠBUČIO PATALPOS:

Rašyti by Sebastian Redford on Pir. 11 28, 2016 10:00 am

Gracingai įžingsniavusi persona atrodė efektingai. It nužengusi nuo "Vogue" žurnalo viršelio: elegantiška, savimi pasitikinti, patraukli ir stilinga. Kaip ir bet kuriam vyrui, Sebastianui patiko gražios moterys. Patiko jas pastebėti, įvertinti. Moteris žydi jausdamasi patrauklia ir kas jis toks, idant vaidintų storžieviškai apatišką tam, kas pačios gamtos dovanota? Visgi niekuomet nežiūrėjo į jas kaip paslaugas ar daiktus. Tikriausiai dėl to, kad užaugo laikmetyje su griežtomis visuomenės ir kultūros taisyklėmis, kurių natūraliai paisė. Ir tikrai ne tam, kad neva užsitrauks dievų (niekad taip ar taip nebuvo religingas) nemalonę. Galbūt savotiškas dorovingumas yra įgimtas? Užkoduotas kartu su tuo, kokios spalvos bus tavo akies rainelės ir panašiai? Vyrą dažnai supo patrauklios dailiosios lyties atstovės ir tikrai turėjo tuzinus progų pasinaudoti savo šarmu ir nekaltą, kone profesinį flirtą, nesunkiai sutapatinamą su paprastu draugiškumu perkelti į miegamąjį, tačiau šis variantas nepasitvirtindavo, mat šiaip nemėgo veltis į reikalus, iš kurių nauda laikina, o išliekamosios vertės jokios (jau vien neminint fakto, jog tikėjo laisvai galįs savo partnerę netyčia ir "suvalgyti"). O tai taip nebūdinga šio laikmečio vyrams... Gal viena kita "senamadiška" savybė jam ir trukdys irtis ateityje, savo naujoje, mirtingoje ateityje, bet vargu ar buvo bent akimirkai apie tai susimąstęs, kai per tokį trumpą laiką tarsi išbarstė viską, dėl ko buvo tikras: darbą, namus, netgi šeimą, dėl to jautėsi šiek tiek sutrikęs. Ir ne, šį kartą savęs aklai dėl visko nekaltino. Priešingu atveju kalbėdamas su žmona ir sūnumi tikrai būtų labiau... nusibaudęs. Ne. Dabar buvo piktas. Netgi savimeilė atrodė užgauta, kas automatiškai kėlė principingumo bei arogancijos karteles, nelyginant Saloninos ir Marcuso komandiškai įstatytus ragus pasikabins kaip trofėjų virš židinio ir tikrai nesileis jųjų užbadomas. Nepaisant nuosmukių, kuriuos yra patyręs, iš ties kaupė nemažai savigarbos. Be šios vargu ar būtų galiausiai pagarbiai nusiteikęs viso žmonėms priklausančio pasaulio, kurio negrįžtama dalimi vėl tapo, atžvilgiu. Dėl viena jautėsi patenkintas iki apsiverkimo - vėl buvo žmogus. Sunku būtų nusakyti kaip buvo pasiilgęs to jausmo, kurį netgi spėjo per šitiek laiko pamiršti. Dabar dar nenutuokė kiek problemų susigrąžintas mirtingumas sudarys jam ateityje.
Nepaisant burnoje volioto mėsos kąsnio, atseka Alexis "atplazdenimą" nė nekrustelėjęs. Sėdėjo nežymiai susiraukęs, tipo nepatenkintas. Tačiau visai ne dėl sutrukdytos vakarienės, o elementaraus nesuvokimo kas dedasi. Susiraukęs kur kas labiau, nei prieš tai dar kartą pažvelgia į barmeną, kuris geriau įsižiūrėjus tikrai atrodė per rimtas, kad būtų paprastu barmenu. Tvirtas stotas, pastebimai atletiškas sudėjimas ir gilios mimikos raukšlės veide, suformuotos visai ne kačiukų mylavimo. Farraday tiesioginį kreipinį "pašlovina" ironiška šypsenėle. Buvo užtektinai prastos nuotaikos, kad oficialiai mandagi jų dialogo įžanga inicijuota merginos Sebastianą sunervuotų. Sėdėdamas viešbutyje be visiškai nieko nesijautė toks jau ir ponas galų gale. Redford'as perdėm manieringai trūkteli už popierinės servetėlės pasivalydamas ko gero riebiais padažais ištepliotą burną. Labai senai kirto maistą su tokiu pasimėgavimu (vampyrams žmonių maistas tikrai nėra kenksmingas, tačiau be būtinybės jį vartoti pradingsta ir malonumas), tad nenuostabu, jog kiek primiršo kaip teisingai daryti ir tai. Net įsivaizduoti negalėjo kaip turėtų jaustis, pavyzdžiui, seksas. Greičiausiai apsispakainintų per kokią minutę be viso savo paranormalaus ištvėrmingumo!
- Jaučiuosi didžiai pamalonintas dėl viso šito vargo organizuojant mūsų pasimatymą, bet tikrai galėjot pranešti, kad būsiu kviečiamas į jį iš anksčiau. Būčiau bent jau padoriai apsitaisęs,-išsivėpia tiek pat idiotiškai, kiek ir pašaipiai. Priešais dalykiškai tiek pat vizualiai, kiek verbaliai nusiteikusią tamsiaplaukę Sebastianas su savo marškinėliais bei niekuo neypatingomis kelnėmis (plius - nemalonia nuotaika) atrodė it iš temos iškritęs. Tarsi kūno kalba parodo, kad būtų pamalonintas, jei galėtų pratęsti savo artimus santykius su jautienos steiku, tačiau Alexis pristačius dar vieną savo paruoštos kalbos dalį, Redford'as pastebimai persimaino. Įtarė, jog turės reikalų su tais, kuriuos taip atkakliai ignoravo, tačiau apie jokią nacionalinę saugumo užtikrinimo prieš nemirtinguosius korporaciją nėra anksčiau girdėjęs. Palengva pradėjo dėlioti faktus į lentynas. Jei dėl jo vieno restoranas liko užpildytas "užsakytais" žmonėmis, kurie išsiskirstė vos tik tas nedraugiškos išvaizdos barmenas parodė kažkokį ženklą (o kokį nepastebėjo tai tikrai), vadinasi reikalas rimtas. Vadinasi privalo elgtis apdairiai. Jei agentė ir turi kažkokios informacijos apie Sebastianą ji tikrai bus jau pasenusi. Prisidarytų bėdos leidęs jiem suprasti, jog iš Redford'o kaip vampyro ne kaži kas belikę. Tiksliau jau visiškai nieko. Dėl Elenos Gilbert buvo matoma pasistengta, idant antrininkės kraujotakos sistema tekanti maža paslaptėlė būtų apsaugota nuo žinomumo. Galėjo lažintis - atgal į žmogų atvirtusių nemirėlių Žemelė nešiojo vienetus,-Gaila negaliu dar tvirtai pasakyti malonu man ar ne susipažinti su JUMIS,-įtariai primerktos vyro akys smigo į ramų, netgi abejingą Alexis veidą. Buvo labai keista jį matyti... normaliai, be vampyriško "Imax 3D" efekto. Išklausęs pašnekovės iki galo pasistengia kuo nepatikliau dirstelėti į iš vietos nepajudėjusį "stulpą".
- O šitas Neįpareigojančios-Išvaizdos-Džonis būtinai turi čia stovėt? Dievaži, jaučiu jo šnopavimą sau į ausį,-keistai galėjo nuskambėti toks skundas, mat Sebastianą nuo vyriškio skyrė bent geri du metrai,-Nemėgėjas esu leksikos labirintų ir minties slėpinių. Tai kas jau nutiko? "Umbrella" korporacija paleido T-virusą?-kad ir kaip "stengėsi" neironizuoti situacijos, tas matomai nesisekė. Juk žinojo - kad ir ką, kad ir apie ką Farraday bus pasiruošusi pakalbėti, Sebastianui tai visiškai nepatiks. Galėjo spekuliuoti pačiomis įvairiausiomis temomis, bet minčių su konkretesne potekste lindo mažai. Vien skirtingi pokalbio dalyvių nusiteikimai išdavė, jog pašnekovai stovi skirtingose barikadų pusėse. Laisvai galėjo pasijusti tarsi bauginamas, nes įspūdis, kurį susidarė vertė manyti, idant kad ir kokie būtų agentės norai, į kompromisus leistis ji nebus linkusi. Išvaizdi moteris anei kiek nepriminė lengvabūdiškos pūpytės, kurios širdį suminkštintum parodęs kokį didelį bicepsą turi. Galbūt nejučiomis pasigailėjo, jog nebėra vampyras, juk tiek Alexis, tiek kito agento mintys jam būtų tapusios tarsi padėtos ant delno. Šiaip tikrai nebuvo linkęs piktnaudžiauti kai kuriais savo privilegijuotais gebėjimais, tačiau karts nuo karto jų prireikdavo. Juk galiausiai ta pati 2011aisiais Čikagoje nusitašiusi Katherine Pierce morališkai ligoto taksisto būtų buvusi padaryta per mažiausiai vieną galą kokiam užkampy, jei ne laiku priimtas sprendimas pašniukštinėti įtarimą sukėlusio individo galvoje. Oi ne, nereikia pradėti dar apie ją galvot. Nes išvadą, jog kažkodėl patapo "mėgiamas" pavojingų moterų pasidaryti bus nesunku.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

“And here I am, trapped between two men: one loved me too much and other one - too little.”
avatar
Sebastian Redford

Holy behavior won't make you a saviour.


Pranešimų skaičius : 1516
Įstojau : 2016-04-01
Miestas : New York
Meilė : The myth, the legend, the baddest bitch of all.
Draugai : Dean, Mason, Rebekah
Rūšis : Vampyre/Seraphim
Darbo paskirtis : Public figure, businessman.

Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://bloodyrose.forumlt.com/t740-redsebastian1-instagram#33911

Atgal į viršų Go down

Re: KITOS VIEŠBUČIO PATALPOS:

Rašyti by Rebekah Mikaelson on Tr. 11 30, 2016 4:40 am

– Tikriausiai manaisi esantis labai šmaikštus? – Dalykinis tonas ir nusiteikimas kaip mat išgaravo, vos tik moteris labiau palinko stalo link, norėdama užmegzti gilesnį akių kontaktą su būtinu pašnekovu. Tai nebuvo pirmasis kartas, kuomet šatenė susidūrė akis į akį su vampyru, tačiau kažkodėl ir neturėjo ekstrasensorionio matymo, kad taip lengvai imti ir suprasti kad vyras visai neseniai su savimi padarė tai, kas vadinama „atvirtimu“. Gal kažkas ir geba labai lengvai atskirti mirtingą nuo nemirtingo, tačiau Alexis nepriklausė tų žmonių gretoms, arba Sebastian‘as pats buvo linkęs prie žmonių elgtis labai paprastai, nedemonstruojant arogantiško „aš už tave kietesnis, nes esu nemirtingas“ statuso, akių patamsėjimo ar nenatūralaus greičio. Nuleido akis, vien tik todėl, kad gerai apgalvoti tolimesnius savo žodžius, liečiančius privalomą bendradarbiavimą. Nenorėjo iš karto imti grąsinančios kalbos, atsižvelgiant į tai, kad malonumo iš panašių darbų tikrai kad nejuto. Galu gale, buvo moteris, o moterys pirmiauia stngiasi visk išspręsti taikiai, ir tik tuomet, jei nepavyksta imtis kiek kitokių veiksmų. Namuose, taip pat Alexis laukė paauglys vaikas, kuris taip pat buvo prioritetas, kurio saugumą ši troško užtikrinti. Bet ar Redford‘as ketino nusileisti lengvai, ar ne, čia jau buvo visai kitas reikalas. Ypatingai, kad Farraday buvo liepta nepaleisti šio vyro iš akių, kol nebus priimtas tik korporacijai naudingas sprendimas. O jau kokia forma, bendradarbiavimo ar privertimo, skirtumo nebuvo.
– Aš galiu patikinti, kad tau patiks ši pažintis lygiai tiek pat, kiek patiktų vidurių užkietėjimas. Aišku, jei vis dar atsimeni ką tai reiškia.
Vos pastebimai, neįpareigojančiai šyptelėdama ji pagaliau atsilošė atgalios. Stangėsi kalbėti neverbaliai, ir aplamai duoti priešais esančiam vyrui pakankamai erdvės, kad nesijaustu spaudžiamas į kampą, nenorėjo kad toks įspūdis susidarytu nuo pirmo pasisveikinimo. Nors dalykiškumas buvo atmestas. – Jei tai būtu pasimatymas, Redford‘ai, patikėk manimi, mes nesėdėtume dabar tuščiame restorane, ir tu nevalytum taukotų pirštų į servetėlę. Bet reikalas yra neatidėliotinas, todėl nori ar ne, tačiau turėsi susitaikyti.
Spėjo dirstelėti į taip pavadinto "Džonio" pusę, kuomet viso labo susitikusi su juo akis į akį, tikrai kad nedavė jokio signalo, kuris lieptu šiam išeiti iš šios didžiulės maitinimo patalpos. Negalima būti per daug atsargiai, kuomet kalba vyksta su nemirtingu vampyru, kurio temperamentas gali būti pakreiptas nelabai tinkama linkme, jei šis pasijaus per daug spaudžiamas į kampą. Net jei Alexis ir mano galinti apsiginti, savais triukais, vyrukas yra būtinas tam, kad jei viskas pasidarytu per daug keblu, galėtu prifarširuoti vampyrą pakankamu kiekiu verbenos. Tokiu būdu, neleidžiant panaudoti viso savo potencialo, prieš taip vadinamus "akimirkos priešus". Pokalbis turėjo būti labai svarbus, todėl moteris aiškiai leido suprasti kad nėra pasiruošusi deryboms, ir vyras, kuris nėra aktyvus pokalbio dalyvis, niekur nepajudės.
– Jei turėti omeny tai, kad šiame filme aiškiai parodomas kontrolės praradimas ir pasaulio pabaiga, tuomet galima sakyti, panašiai.
– Nesu tikra, kad globalinės pasaulio problemos tau yra aktualios, kai visas tas nemirtingas pasaulis, toks spalvingas ir įdomus. Tačiau visai neseniai įvyko tai, kas patraukė korporacijos, kuriai dirbu dėmesį. Egzistuoja radikalų pasipriešinimo grupė, kurios pagrindinė užduotis yra atmerkti akis mirtingiems, kad šie nėra aukščiausia mitybos grandinė ir vienintelė mąstanti rūšis. – Šiek tiek primerkusi akis, moteris toliau stengėsi aiškinti tai, kas jos manymu puikiai atitiko įžanginę kalbą, kuri padėtu vyriškos mąstysenos individui suvokti kur link viskas eina. Nenorėjo atskleisti per daug, ir tikrai neplanavo jo tiesiogiai supažindinti su vyresnybės planas, kurių buvo leista atskleisti gal 3 proc. Galvos mostu nurodydama kad už baro stovintis asmuo prieitu su vizualia medžiaga, aplanku kuriame buvo surašyti įvairiausi atlikti tyrimai, bandymai blokuoti masiškai plintančią informaciją apie vampyrų egzistavimą ir visą tai, kas šiuo metu vyksta, ir ko suvaldyti darosi visiškai neįmanoma. Padėtas gana plonas aplankas galiausiai liko pastumtas Redford‘o link. – Tu atrodai gana protingas asmuo, todėl visą tai tau neturėtu pasirodyti kaip platusis kosmosas. Radikalai, ne taip seniai pasirūpino tuo, kad visi mirtingieji būtu tam tikra prasme „užteršti“ verbena. Kiekvienas rezervuaras, pradedant gėlo vandens šaltinius, požemines vandens talpyklas ir net maistinių medžiagų auginimo plantacijas, viskas yra užteršta. Kiekvienas mirtingas asmuo savo kraujo sistemoje turi tos „žolelės“ nuoviro, kuris vampyrams sukelia ne pačius maloniausius jausmus. Kraujas užterštas, vadinasi nebėra tinkamas vartojimui. Manau man nereikia aiškinti to, kad vampyrai mintantys žmonių krauju, nėra labai maloningai nusiteikę racionaliam pokalbiui apie tai, kad permainos yra būtinos. – Krenkštelėdama moteris pirštu pabaksnojo per aplanką, kaip man sukonkretindama savo kalbą, kuri prieš tai atrodė pakankamai abstrakti, nelabai nukreipta į detales. Stebėdama pašnekovo reakciją, moteris ir toliau kalbėjo, tokiu perdėtai ramiu balso tonu.
– Los Andželas, per savaitę buvo užpulti daugiau nei trys šimtai žmonių. Ir net tuomet, kai puolimai dažniausiai palikdavo žmones gyvais, dabar viskas pasibaigė kur kas labiau brutaliai. Niujorkas, mažiau net šimtas užpultų ir laiku neišgelbėtų žmonių. Vampyrai priešinasi sistemai, ir jei visą tai tęsis toliau, žmonija pasieks išnykimo stadiją. Ir kas tavo manymu vyks toliau? Ilgai tavo rūšies atstovai nesugebės egzistuoti. Todėl jei tau nerūpi žmonių likimai, gal pabandyk pagalvoti asmeniškai apie save, ar tokius kaip tu. – Liežuviu perbraukusi per savo lūpas, moteris stengėsi pagaliau prieiti prie tos dalies, kuri turėjo būti asmeniškai skirta šiam asmeniui, kuris dar nebuvo atkišęs šiai vidurinio piršto, bei pabėgęs kaip galima toliau nuo bėdos. – Mes bandėm sustabdyti plintančios informacijos srautą, juk tau nereikia aiškinti kas yra facebook‘as ar youtube? Vampyrai neatrodo labai atsargūs, o žmonės palengva viską ima suvokti, ir tai plinta ne visai taip, kaip norėtu asmenys, kurie žino kur kas daugiau, nei tipiniai gyventojai. Bandėme maištininkus sugauti, tačiau kuomet ištremiam vienus, jų vietoje atsiranda nauji. Dabartis yra tas laikas, kuomet net mes nebe galime užtikrinti saugumo visoms rūšims, ypatingai žmonėms. Ir jei situacijos nepaimti į savo rankas dabar, vėliau gali būti per vėlu. Ir vargu ar kas nors nuoširdžiai nori kad „žemė“ galiausiai taptu negyvenama planeta. – Alexis nutilo, vien tik tam, kad suteikti Sebastian‘ui galimybę suprasti situacijos rimtumą. Žinoma kad jis nebuvo atsakingas už visus šiuos puolimus ar kritinę būseną pasiekusi diskontrolė. Tačiau panašu kad moteris čia pasirodė ne tam, kad tiesiog prie kavos pasikalbėti apie tai, kaip viskas blogai, o tuomet grįžti atgal į savo gyvenimą. Nebuvo iš tų, kurie tik kalba ir skundžiasi, bei tikėjosi kad jis taip pat, bus pakankamai kvailas, arba atvirkščiai protingas, kad ši problema taptu jo asmenine problema. Gana žiauru, kai pagalvoji kad visai niekuo dėtas asmuo, kone privalo ant savęs užsikrauti tai, prie ko net neprisidėjo. Juk patikimi šaltiniai teigia, kad jis ne karto nebuvo tuo dalyviu, apie kuriuos kalbėjo Farraday. Na bent jau ne tame laike, kuriame jie dabar egzistavo. Mat kad ir kokia sena buvo ši korporacija, tikrai neturėjo šaltinių, kurie paliestu ir tuos laikus, kuomet šis vampyras įgavo savo nemirtingumą. Ilgiausiai žinios lietė Mikaelson‘ų atsiradimą, bet ne toliau. Tuo labiau kone kiekvienas buvo informuotas kad nemirtingumas kaip tik ir prasidėjo nuo tos šeimos.
– Mes neturime kitos išeities, kaip atskleisti vampyrų egzistenciją, taip, kaip norime kad visą tai žinotu mirtingieji. Jie neturi manyti kad jie nėra saugūs gyventi šiame pasaulyje. Nes kaip supranti, jei ne mes, tuomet vampyrai tai padarys patys, ir tuomet lauks didžiulis karas, kuris geruoju nesibaigs ne vienam. Ir tam esi reikalingas TU. – Štai ir išlindo yla iš maišo, kodėl šis susitikimas turėtu jam priminti „vidurių užkietėjimą“. Vyras nebuvo tiesiog atsitiktinėmis ausimis, kurioms teko atklausyti Alexis kalbą. Jis buvo atrinktas dėl savo asmeninių savybių, kurios labai skyrėsi nuo daugumos grobuoniškai nusiteikusių nemirtingųjų. Jis buvo gana gerai integruotas į visuomenę, maitinosi sintetiniu krauju, dirbo kvalifikuotą, gerą darbą ir darėsi panašu kad stengėsi iš savęs išspausti ne vien tamsą, bet ir kažką, ką galima pavadinti šviesa. –  „NSUPNK“ reikalingas asmuo, kuris būtu pristatytas žmonėms, kaip tas, kuris reprezentuoja savo rūšį. Žmonės turi žinoti, kad nemirtingieji nėra absoliutus blogis, jie taip pat gyvena normalų gyvenimą, moka mokesčius ir už nusikaltimus yra teisiami. Kad jiems nėra viskas nuplaunama nuo rankų, vos tik užsimano. Tu, Sebastian‘ai esi puikus viso to pavyzdis. Žinoma, jei labai nori, gali manyti kad esi „atpirkimo ožys“, bet mano akimis žvelgiant... – Nebaigdama savo kalbos, ji pasilenkė link jo, kaip mat pratęsdama monologą. – Esi tas, kuris taps visuomenės veikėju, kuris bus atsakingas už permainas, kurių neįmanoma išvengti. Bendrausi su spauda, teisėsaugos atstovais, iš dalies padėsi nustatyti naujas teisingumo taisykles ir užtikrinsi, kad jei vampyrai yra priklausomi nuo kitokių mitybos įpročių, nebus laikomi išskirtiniais. Bet kokios rasinės konfrontacijos nebus nepastebimos, kaip vampyrai negalės kėsintis į žmones, taip žmonės į vampyrus. Tuo labiau, tai bus puiki reklama tavo sintetinio kraujo gamybai. – Vos vos kilstelėdama antakius, moteris dar iš pažiūros atrodė draugiška,  nors ir kategoriška. – Tik nepagalvok kad mums yra reikalingas tavo pritarimas, viskas nuspręsta ir netgi sutarta dėl pradinių susitikimų. Patikėk manimi Sebastian‘ai, tau pačiam labiau naudinga yra talkinti mums, o ne priešintis.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
no there's no one else's eyes
That could see into me No one else's arms can lift Lift me up so high Your love lifts me out of time
avatar
Rebekah Mikaelson

Whatever our souls are made of, his and mine are the same.


Pranešimų skaičius : 732
Įstojau : 2012-09-28
Miestas : Los Andželas, Ca
Meilė : Nepriklausoma
Rūšis : Originali vampyrė (1000+)

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KITOS VIEŠBUČIO PATALPOS:

Rašyti by Sebastian Redford on Tr. 11 30, 2016 8:57 am

"Kai esi miręs, tu nežinau, kad esi miręs, bet kitiems būna sunku. Lygiai tas pats, kai esi kvailas." - tokį pasakymą iš dalies nesunkiai pritaikytum ir senai naujam, bet mirtingam Sebastianui. Jis nejautė savo būdo pokyčių, tačiau jie buvo ir tam, kuris pažįsta ar žino vyrą ilgėliau šie pasirodytų netgi labai akivaizdūs. Galbūt tai net nebuvo pokyčiai, o tiesiog nemirtingumas tam tikrus bruožus nustelbdavo, o kitus priešingai - iškeldavo? Sevastianos visuomet buvo labai egocentriškas, netgi arogantiškas individas. Įžeidus, lengvai pasiduodantis karštakošiškumui, daugiau atletas, nei galvočius. Būdamas nemirtingu jis savo savybėmis laviravo lengviau, labiau pasiduodavo melancholijai bei baimėms. Ko gero Saloninai ŠITAIP paprašius kažkokios sukakotos pertraukos vampyras Redford'as būtų tą pačią akimirką išskubėjęs į Paryžių pas šeimą, kad įkrėsti abiem proto. Dabar jis neketino to daryti, nes pasipūtęs ir nosį užrietęs jautėsi įžeistas, šventai prisiekęs sau, kad nesikiš, nesižemins ir kai panorės anie patys pargrįš pas "tėtuką" kol šis mėgausis viskuo, kuo negalėjo ar draudė sau mėgautis prieš nepilnas 24 valandas: valgys, varys paplėšyt raumenų (visgi buvęs graikų karys pavydėtiną formą užsitarnavo ne ant adatų sėdėdamas ir leisdamas valandas modernioje sporto salėje su gera ventiliacija bei džiakuziais ir dabar jautė nenumaldomą impulsą pramankštinti senus kaulus) ir aplamai - varys į miestą pasižmonėt bei nuotykių paieškot. For shits and giggles. Kitaip tariant neketino leisti vėjais savo mirtingų minučių, juolab nebebuvo priklausomas nuo kraujo bei liguistos baimės kažkaip netyčia paversti pusę Niujorko "Mirties namais". Jautėsi velniškai pakylėtas! Tik vėliau vakare prisiminęs tokį dalyką kaip fizinį ir protinį nuovargį nuspręs mieliau nusimaudyti, kristi į lovą ir gal kokį filmą pažiūrėti. Be to, nuo besaikio rijimo ir pilvą pradės skaudėti (kažkada vis tiek turės suprasti, kad negali tiek valgyt antraip dar koks mėnuo ir pradės darytis panašus į debesėlį).
Tikrai manėsi esąs labai šmaikštus. Kreivai, bet matomai patenkintas šypteli, pasekdamas lėtą Alexis judesį, nežymiai sumažinusį atstumą tarp pašnekovų. Žvilgsnis tik trumpam, beveik neišdavikiškai nukrypsta į moters iškirptę. Kad ir kokia "santūri" šioji bebuvo, agentės kūno padėtis, kai ši pasirėmė į stalą suspaudusi pečius, jos krūtinę pavertė kur kas labiau matoma. Didysis ištikimybės puoselėtojas Sebastianas nepaisant savo pavydėtino dorovingumo vis vieną buvo vyras. O dabar šio vyro sėklidės vėl intensyviai gamino testosteroną, kuris reikalaudavo nuvesti žvilgsnį, kad įvertint moteriškas grožybes. Vedęs, bet nemiręs. Aplamai gyvą organizmą išblaškyti yra daug lengviau, nei vampyriškai mirusį. Kai buvo nemirtingas bėgančio laiko nejautė visai. Dabar buvo kitaip ir visas tas Farraday monologas, pradėtas akivaizdžiu "per aplinkui" modeliu Redford'ą palengva užknisinėjo. Rodėsi tikrai nepatenkintas, kad Alexis valia ta įžanga tapo tokia užtęsta. Iškėlęs antakius ir aplamai suformavęs tokią išraišką it klaustų "nu?", dar ima takšėti pirštais į stalo paviršių nelyginant nervingai lauktų kol užsikrėtusi Sebastiano šmaikštumu agentė atvers savo kortas.
Tiesą sakant ji buvo tikrai teisi. Globaliniai rūpesčiai vyro problemomis visuomet būdavo tiek, kiek pats leisdavo. Niekad niekas nevertė jo pradėti tyrinėti virusų, ligų bei susirgimų tam, kad rastų būdus juos įveikti, pažaboti. Ši kova tarsi prasidėjo visiškai natūraliai, kai aštunto šimtmečio pradžioje atsitiktinai susidomėjo mokslu. Tai prasidėjo nuo astronomijos, kai viename Italijos muziejų apžiūrėjo pirmąjį Galilėjaus sukurtą teleskopą. Aplamai mintis gebėti kažką nuostabaus išrasti Sebastianą kažkokiu pasąmonės lygmeniu tarsi apsėdo. Teko sukrimsti galybę literatūros, kad suprastų, jog visgi ne gilintis į milžiniškų visatos objektų stebėjimą norėtų, o visiškai priešingai - tirti pačias mažiausias dalelytes. Laikinai buvo net kvantinės mechanikos krypčiai pasidavęs, kol suvokė, kad teorinis mokslas vargu ar užpildys tą alkaną praktiško vyro žingeidumą. Fizika ir chemija tuo tarpu prilipo idealiai, nes pagaliau galėjo stebėti tai, ką žmogiškas protas tikrai supranta. Kad ir kokie "šūstri" galėtų jaustis vampyrai, jų protai vis vieną nėra tokie dideli, idant atsakytų į didžiausius žmonijos klausimus. Tiek Sebastiano išgyvenimai, skauduliai net ir išprovokuoti paranormalių aplinkybių buvo be galo žmogiški. Jis jautė širdgėlą dėl prarastos šeimos, ieškojo meilės, vietos po saule. Niekados nedalyvavo idiotiškuose vampyrų ir vilkolakių karuose, nežaidė ir pagal Mikaelson'ų taisykles. Buvo visokeriopai atsiskyręs nuo neramumų, kuriuos pasaulis išgyvendavo kiekvieną dieną likęs sotus savais. Trumpai tariant - tikrai buvo žmogiškiausia nemirtinga būtybė kokią galėtum besurasti. Iš ties ironiška, kad dabar, kai yra žmogus yra traukiamas į bėdas, iššauktas nemirėlių nesugebėjimo žaisti pagal mirtingųjų pasaulio tvarką.
- Borka su šutve?-mesteli trumpam pertraukdamas pašnekovę. Nenorėjo specialiai parodyti, kad žino galbūt daugiau, nei Alexis nutuokia, kad Sebastianas žino, reakcija buvo visiškai natūrali,-Žinau kas nutiko,-pripažįsta tarsi apgailestaudamas, pro atodūsį,-Tiesą sakant dalyvavau visame tame jovale. Kaip čia baisūs ponai iš "viršaus" tavęs dėl to neinformavo?-paklausia taip, tarsi nelabai trokštų išgirsti šia linkme atsakymą. Gal tiesiog norėjo pasipuikuoti savo žiniomis, juk Farraday sukant tokią delikačią įžangą galėjo pasijausti tarsi "adaptuotas",-Mieto Taryba jau ir taip mane smaugia dėl viso šito. Vis verčia padaryt tą, aną. Lyg būčiau kaltas, kad nesustabdžiau aš jo, nors patikėk, nelabai galėjau ką padaryti. Aplamai vos tąkart išnešiau sveiką kailį, per plauką galo negavau. Ką jūs abu tuo metu darėt, kai "Borisas Ir Grupė" kišo verbenas į tuos rezervuarus? Lažinotės kuris greičiau surinks ginklą?-vos susilaiko nesuprunkštęs, nors pašaipos vyro balse ir taip netruko,-Nežinojot, kad jis kelia grėsmę? Negalėjot su savo kariniais žvalgybiniais dronais nukept jo kurią dieną išeinančio iš "Morton Williams"?-giliai įsispokso į žalsvas jos akis tarsi tik dar labiau stengtųsi sužadinti emociją, bent panašią į kaltę. Niršiai iškvėpęs graikas atsilošia į kietą, medinę atramą. Leido jai kalbėti, išlaikė pakankamai protingą žvilgsnį,-Apie kokias permainas tu kalbi?..-nustemba, kaip netvirtai nuskambo jo paties balsas, tarsi būtų nutuokęs, kokia linkme galiausiai pasuks Farraday kalba. O tiesa ta, kad neturėjo žalio supratimo apie josios ketinimus. Tiesiog jautėsi sutrikęs, idant kažkodėl yra paišomas į visą tą chaotišką portretą. Alexis kalbėjo toliau, vis labiau ir labiau pasiverždama Redford'o, kurio didelės mėlynos akys, atrodytų, tik "pūtėsi", dėmesį. Niekada nebuvo nejautriai nusiteikęs dėl visų tų aukų, kurias kiekvieną dieną nusineša nesuvaldomi nemirėliai, tad klausytis informacijos iš pirmų lūpų jam buvo nemalonu.
Atskleisti vampyrų egzistenciją?!? Sebastianas atrodė, švelniai tariant, priblokštas. Žioptelėjęs net ne dėl to, kad norėtų kažką pasakyti užgaudo seilių ne į tą gerklę ir užsikosti netgi šiek tiek veido spalvą pakeisdamas. Nesuvaldydamas reakcijos netgi pašoka ant kojų (staigus judesys nuverčia kėdę, ant kurios sėdėjo, kuri skardžiai nukrenta ant žemės), piktai pamindžikuodamas toje pat vietoje. Jei Alexis būtų sutikusi Redford'ą prieš šiam atvirstant iš karto pastebėtų, idant su juo dabar kažkas ne taip. Juk demonstravo tikrai labai daug žmogiško kūno signalų, net tas pats odos atspalvis buvo "dailesnis" Visgi, pagalvojus, niekuo nesiskyrė nuo bet kurio organizmui užmigti neleidžiančio vampyro, kuris periodiškai gurkšnoja kavą, alkoholį ir neatsisako žmonių maisto, kas tikrai pastebimai ne tik sušildo kūną, bet ir paverčia jį "gyvesniu". Norėjo pasakyti be galo daug, tačiau kone priverstinai tylėjo stipriai suspaudęs lūpas į tiesų brūkšnį. Nemalonus šoko pobūdžio jaudulys vertė Sebastiano kvėpavimo sistemą reikalauti daugiau deguonies ir tai buvo vienas signalų, kuriuos privalėjo slopinti. Be to, stengdamasis sutolyginti kvėpavimą padėjo sau ir nusiraminti. Palinkęs prie stalo bei pasirėmęs į jį kumščiais pagaliau prasižioja:
- Ne. Nenoriu, neketinu, nepasirašau. Man viso šito jūsų mėšlo nereikia,-aistringai bei kategoriškai užprotestuoja Farraday mintį, kuri jam pasirodė visiškai beprotiška. Galiausiai net nebėra vampyras, tačiau negalėjo apie tai pasisakyti,-Ne tam kaip įmanydamas vengiau žmonių, suartėti netgi su tais pačiais savo laborantais, tarp kurių tikrai yra nuostabių piliečių, kad vieną dieną išlysčiau į viešumą kaip sušiktas vampyriškasis Gandhi's! Ne. NE. Ne. Paprasta,-užsivedęs Alexis idėjos neigimui net nepagalvoja apie tai, kad moteris galėjo būti pasiruošusi ir tokiam variantui. Nedirsteli netgi į josios padėtą aplanką su visa reikiama „NSUPNK“ didžiojo plano informacija. Net apsakyti negalėtų ANT KIEK neketina veltis į šitą grandiozinę beprasmybę,-Ir kaip jūs priversit mane visu tuo užsiimti, mh?-nervingai ironiška šypsenėlė pasirodo suirzusio Sebastiano veide,-Taip, spėju turit sukaupę apie mane diiiiiidelę bylą ir joje tikrai turėtų būti užsimenama, kad nesu šventasis. Esu žudęs kaip ir visi vampyrai, ir esu įsitikinęs, kad kam reikės, tas įrodymų suras bei juos išviešins. Tada žinai kas bus? O gi melagingas burbulas apie tai koks esu pareigingas, doras pilietis... pliukt... Ir susprogs!-rikteli (bet ne per garsiai), nes kitaip stiprių emocijų išreikšti nebūtų pavykę. Visgi akivaizdu kaip Sebastiano užtikrinta "no fucking way" šnekta virto į mažiau emocionalų ir labiau logika grįstą bandymą agrumentuoti, KODĖL nėra tinkamas tokiai rolei.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

“And here I am, trapped between two men: one loved me too much and other one - too little.”
avatar
Sebastian Redford

Holy behavior won't make you a saviour.


Pranešimų skaičius : 1516
Įstojau : 2016-04-01
Miestas : New York
Meilė : The myth, the legend, the baddest bitch of all.
Draugai : Dean, Mason, Rebekah
Rūšis : Vampyre/Seraphim
Darbo paskirtis : Public figure, businessman.

Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://bloodyrose.forumlt.com/t740-redsebastian1-instagram#33911

Atgal į viršų Go down

Re: KITOS VIEŠBUČIO PATALPOS:

Rašyti by Rebekah Mikaelson on Sk. 12 04, 2016 3:01 pm

Kai esi savo darbo profesionalė, negali su visais ir visuomet išlikti nekintančia, vienpusiška asmenybe, iš kurios elgsenos ir moralės normų galima susidaryti išankstinę nuomonę apie tai, kokie žingsniai eis toliau. Alexis savo darbinę „kėdę“ gavo ne todėl, kad buvo pakankamai išvaizdi ir reikia pripažinti, turėjo kojas ilgumo iki ausų, gerai atrodė su klasikiniu, aptemptu kostiumu. Jos permainingumas visada buvo tuo būdo bruožu, kuris buvo vertinamas tų, kurie liosiai galėjo vadinti ją ne vien savo darbuotoja, bet ir daiktu, kuris jiems priklausė. Nieko asmeniško ar nešvaraus, bet tiesa yra tiesa: korporacija prisiliesdama prie pasirinktų žmonių, netiesiogiai paverčia juos savo vergais. Yra prarandamas laisvės pojūtis, visi tavo veiksmai yra aklinai sekami ir tu negali daryti tokių klaidų, kokios yra būdingos normaliems žmonėms. Dėl to įgauni kampuotumą, griežtumą ir net iš dalies prarandi tą naivų ir trapų moteriškumą, kurio taip laukia stipriosios lyties atstovai. Net ir šiuo metu, sugrįždama namo, ji neatrodė tokia stipri ir nepalaužiama moteris su „kiaušiniais“, juk namie buvo vieniša mama, kuri stengėsi savo paaugliui sūnui parūpinti pakankamai stabilų ir saugų gyvenimą. Tvarkingai rūpinosi jo kažkada būsima akademine ateitimi, dabartiniu asmeniniu gyvenimu, į kurį stengėsi žvelgti kaip galima labiau apdairiai, vien fokusuodama savo dėmesį į tai, kad jis nedarytu klaidų, kokias kadaise darė ji pati. Juk žvelgiant į šią tamsiaplaukę dabar, nepasakysi kad kadaise ji buvo „mokyklos populiariausia mergaitė“ kuriai baisiai rūpėjo puiki reputacija, susitikinėjimas su sportininku ir pramoginiai palaikomieji šokiai. Kažkur garaže net iki šiol dulkęs renka pigi karūna, kurią jai įteikė dar išleistuvo vakaro inauguracijoje. Namuose ji stengėsi būti kaip galima geresnė moteris, juk galu gale pati buvo kalta dėl to kad su vaiku liko visiškai viena. O ir senamadžiams tėvams tai labiau priminė „kekšavimą“, nei kad tai kad turės anūką. Kitą vertus, nereikėjo stipriai prisigerti ir susimesti su vyru, kurio net vardo tiksliai nepamena. Ir net dabar galėdama tai išsiaiškinti, kažkaip labai nesivargino. Nebuvo įdomu ir aplamai buvo pakankamai užsispyrusi, kad su viskuo susitvarkyti savarankiškai. Džiaugėsi tuo, kad gyvenime turi tą vyrą, kuriam prieš daug metų nebuvo gėda pabus pabučiuoti. Visgi, ši informacija nebuvo vieša, nebuvo pasiekiama. Toks saugumas buvo būtinas, mat dėl panašių bandymų priversti bendradarbiauti, Faarraday įgydavo 50/50 priešų ir draugų.
Kalbėdama su Sebastianu, Alexis stengėsi neperžengti profesionalumo ribos, išlikdama gana aiškiai dalykiška, nors ir pati nepastebėjo, kuomet „jūs“ tapo „tu“ ir ji pati lankstydamasi į jo pusę, leido pamatyti daugiau, nei reikėjo. Tačiau tai nebuvo pasimatymas, kuomet dėl į krūtinę nukreipto žvilgsnio pasijaustum arba pamaloninta arba įstumta į nelabai jaukią padėtį, priklausomai nuo to, ar asmuo tau patinka. Ir reikia pripažinti, jei tai būtu pasimatymas, greičiausiai Farraday pamatytu kad Redford‘as yra žavus. Tačiau dabar jis labiau jos akyse priminė šviestuvą, labai brangų ir jos darbdaviams reikalingą, šviestuvą. – Jei „šutve“ vadinii tuos, kurie sėkmingai pasistengė sušikti viską taip, kad dabar kone kiekvienas, daugiau ar mažiau mokantis naudotis youtube, gali pasižiūrėti kaip realistiškai propaguojamas dalinis kanibalizmas. Taip, Borka su šutve. – Neatrodė labai nustebusi, nors ir nebuvo informuota kokie būtent asmenys priklausė tiems, kurie galiausiai liko atsakingi už tą didžiulį pervirsmą, kurio sustabdyti tiesiog yra neįmanoma. Ir jei būtu kokie nors kitokie, labiau žmonėms naudingi būdai, korporacija būtu pasirūpinusi tuo, kad šis planas niekada nebūtu aktyvuotas. Arba būtu, nes niekada negali šimtu procentu pasakyti kad tavo viršininkai nėra visiškai nuo proto nučiuožę mokslininkai, kurie tik ir stengiasi pasirūpinti saugumu, kuriam visada grėsmę kelia tie, kurie gali pasipriešinti natūraliai mirčiai, sunkioms ligoms ar būtinybei maitintis. Spėlioti dabar nebuvo laiko, tuo labiau kad planas jau buvo paleistas, tik tiek kad pats Redford‘as apie tai nieko nenutuokė. Jis neturėjo pasirinkimo, kaip tik pasiduoti tariamai įtakingiems žmonėms, tapti objektu, per kurį bus skleidžiama tokia informacija, kuri turėtu nuraminti žmones, sumažinti nemirtingųjų išpuolius ir šiek tiek prislopinti chaosą. Prisipažinimas kad vyras viską matė savo akimis ir nieko nepadarė, tiksliau, Alexis žinoma viską priėmė pakankamai neigiamai, kad sustabdyti savotišką apokalipsę, ją papiktino. Ant kaktos išryškėjusios nerimo raukšles jos veidui suteikė piktumo braižą, nors tiek širdies plakimas, tiek ta pati kūno temperatūra nepakito. Ji tik nebyliai spoksojo į tai, kaip vyras reagavo į šiuo metu dar gana draugiškai išreikštą liepimą bendradarbiauti. – Išvalys. Išvalys ginklą. – Trumpai ir ne kiek ne realistiškai iškošdama savo atsakymą, sudarė vaizdą kad visiškai nėra pasiruošusi šmaikštavimui, kuris panašu Sebastian‘ui visai patiko. Tikrai darėsi panašu kad vyras save laikė neįtikėtinai charizmatišku, kas visai nepalengvino šio stovio.
– Miesto taryba yra menkiausia tavo problema, apie kurią turėtum galvoti. Negana to, jie taip pat priklauso mums, tik tiek kad yra žemiausia pakopa, su kuria tu buvai susidūręs. Mes savo ruožtu susitelkę į labiau globalines problemas, kurias pridengti auto avarija ar laukinių vilkų išpuolių, visiškai neįmanoma. Todėl jei manai kad tas tas sukelia nemalonų niežulį, net neįsivaizduoji į kieno akiratį papuolei dabar. – Šiek tiek primerkdama akis, sudarant labiau mąslų vaizdą, gana greitai, tik kiek tyliau, pridėjo. – Man net gaila tavęs. – Pakankamai ramiai išklausydama Sebastian‘o reiškiamą pasipiktinimą ir tariamai tas klaidas, kurios buvo pastebėtos jo akimis, net neatverčiant medžiagos, kuri buvo paruošta specialiai jam, vos pastebimai šypteli. Iš tikro, tai kėlė savotišką norą nusišypsoti vien dėl to, kad vyras elgėsi taip, tarytum manytu turįs pasirinkimą. Leisdama jam kalbėti iki pat tos akimirkos, kai jis pasikarščiuodamas atšoko nuo kėdės, įsiterpė tik kartą, tačiau pakankamai tyliai ir visai ne verbaliai. Lyg norėtu pabrėžti tai, kame yra visa esmė. – Mano darbas yra rūpintis ne tuo, ką veikia mirtingi žmonės savo laisvalaikiu, Redford‘ai. Mano darbas liečia nemirtinguosius, kurie stengiasi ištrūkti iš sistemos pasirūpinant tuo, kad galiausiai ne vienas mūsų neturėtu vietos egzistavimui. Manau man nereikia tau pasakoti, kaip vampyriškas organizmas reaguoja į metabolizmą, kuomet ilgus mėnesius yra marinamas alkio. – Vos pastebimai kilstelėdama antakį, atrėmė alkūnes į stalo paviršių, kaip tik tuo metu, kai nemirtingasis, bent jau jos žiniomis, nes nėra vaikštantis radaras, atšoko šalin. Stebėdama visą jo emocijų liejimo sceną, neigiamai papurtė galvą. Net ne todėl kad prieštaravo, greičiu negalėdama patikėti tuo, kad vampyras gali būti toks perdėtai jausmingas, negalintis save suimti į nagą ir tiesiog pasakyti ne. Arba apsvarstyti visą situaciją, suvokiant kad kito pasirinkimo neturi: jei bėgs, bus mažu mažiausia nušautas, gal sučiuptas ar net pasirūpins tokiu gyvenimo stiliumi, kokį ant savęs užsitraukė buvusi Lockwood‘o žmona, kuomet tiek ilgai buvo priversta bėgti ir slapstytis nuo originaliosios šeimos. Nepatiko tai, kad teko pakelti akis į priešais buvusį vyrą. Natūraliai erzino tai, kad jis savo kūno kalba demonstravo neva būtu viršesnis ir svarbesnis visuomenės veikėjas, individas, nei kad ji. Žinot kaip būna su žmonėmis, kurie mano kad yra beveik pasaulio bambos? Tai vat, juos nerviškai veikia kalbėti su stovinčiu asmeniu.
– Sėsk į vietą! – Greičiausiai neatlaikė jo kūno demonstruojamos kalbos, jei pakankamai garsiai užstaugė ant asmens, kurį gyvai mato aiškiai pirmą kartą. Sekančią savo kalbos dalį visgi stengėsi išreikšti kaip galima ramiau. – Visų pirmą, tavęs niekas neklausė to, ar tu nori dalyvauti ar ne. Ir kuo greičiau suvoksi kad jei su viskuo sutiksi geruoju, tuo mažiau problemų užsitrauksi ant tų, kuriuos myli. O, negi manei kad mes apie tave nežinom nieko, Sebastian‘ai? Ar turėčiau kreiptis į tave, kiek kitaip? – Tai tebuvo visiškas spėjimas, labai jau matėsi kad jis buvo per brandus, kad turėtu tik kokius porą šimtų metų egzistavimo stažą, tačiau ji ir pati nenutuokė, kaip taikliai šovė, kuomet nusprendė vėl vadovautis tuo šaltu ir labai kategorišku tonu. – Negana to, kad per akimirką galėčiau sukompromituoti tave prieš visą pasaulį, atskleisdama visus tuos eksperimentus, kuriuos su dideliu pasimėgavimu darei su savo krauju, kokios buvo to pasekmės žmonėms. Ir kad viskas, ką taip sunkiai stateisi savo rankomis, gali būti pasmerkta, atimta be galimybės tai susigrąžinti. Tai čia būtu tik viso ko pradžia. – Šlykštus ėjimas, bet išsitraukdama iš savo švarko kišenės, mobilu telefoną, į kurio ekraną šiuo metu buvo transliuojama gyvai. Vaidas paprastas: paprasta jo žmonos ir sūnaus diena, kurią jie leido Paryžiuje. Pakėlė savo žalias akis, specialiai jas kreipdama į vampyro. – Salonina? Marcus? Ar teisingai ištariu šiuos vardus? Būtent dabar netoli jų, randasi mano smogikai. Nori kad paaiškinčiau iš kokių veiksmų susideda jų darbas? Turiu įtarimą Sebastian‘ai, kad tu netrokšti rizikuoti savo šeima. Lygiai už penkių minučių, jei jie nesulauks mano skambučio, su užduoties atšaukimu, tu turėsi stebėti kaip tau brangiausi asmenys yra sušaudomi. Ir žinai kas smagiausia, tai tebus nurašyta atsitiktiniam teroristiniam išpuoliui, kurio kaltininkai nebus sugauti. – Atrodė taip, tarytum jai patiktu taip kalbėti, nors ir nepatiko. Nenorėjo imtis purvinų veiksmų, tačiau jis nepaliko kito pasirinkimo. Šyptelėjo, kuomet padėjo savo telefoną ant stalo taip, kad vyras nori ar ne, bet turėtu pamatyti kas yra filmuojama. – Žinau kad vampyrai geba judėti pakankamai greitai, tik netikiu kad pakankamai greitai, kad galėtum savo šeimą pasiekti prieš jiems pradedant dirbti savo darbą. Juk sakiau, tu neturi kito pasirinkimo. Bet tikiuosi, turi gerą kostiumą, pirmasis tavo pasirodymas įvyks gana greitai. Būk pasiruošęs, o tavo nuodėmės, tai mūsų problema.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
no there's no one else's eyes
That could see into me No one else's arms can lift Lift me up so high Your love lifts me out of time
avatar
Rebekah Mikaelson

Whatever our souls are made of, his and mine are the same.


Pranešimų skaičius : 732
Įstojau : 2012-09-28
Miestas : Los Andželas, Ca
Meilė : Nepriklausoma
Rūšis : Originali vampyrė (1000+)

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KITOS VIEŠBUČIO PATALPOS:

Rašyti by Sebastian Redford on Pir. 12 05, 2016 10:54 am

Sebastianas džiaugėsi, kad tas jo didelio jautienos kepsnio kirtimas agentams pasirodė mažiau keistas, nei galėjo. Juk didžioji dalis žmogiško maisto šiai dienai tikrai buvo užteršta ta vampyrams nuodinga žolele nebent žinoma lėkštėje pūpsantis maistas pasitaikė reta taisyklės išimtimi. Kitas variantas - Alexis kažkokiu būdu žinojo, idant Redford'o verbena niekuomet neveikė kaip Mikaelson'ų kastos naujaviršių. Dievaži, niekuomet neturėjo progos pasijausti sekamu ar panašus mėšlas, bet akivaizdžiai tokiu buvo ir net negalėtų pasakyti kada tiksliai papuolė į "NSUPNK“ radarus. Visgi nebuvo pakankamai atsargus, priešingu atveju nebūtų patekęs į tokią nedėkingą situaciją. Beveik jautėsi kaltas dėl to, jog stengėsi primesti sau doro vampyriškos rūšies piliečio gyvenimą, nes tas į naudą išėjo tik paties vyro moraliniu atžvilgiu (net tie patys brangūs serumai galintys išgydyti tikrai ne vieną sunkią ligą dėl biurokratinių priežasčių buvo eksperimentiniai, o ne atviri rinkai). Juk vis vieną papuolė į kruopščiai korporacijos regztą planą.
Ganėtinai akivaizdžiai nusistebi merginai tokiu ramiu, netgi abejingu veidu pripažinus, kad Boriso kėslai jai buvo žinomi. Beliko tik skėstelėti rankomis, nelyginant bandytų akcentuoti savo "aš čia ne prie ko, o jūs - prie visko poziciją", kurią pašnekovė tiesiog profesionaliai ignoravo. O kuomet tamsiaplaukė į jųdviejų dialogą įterpia tą loginę pataisą temoje, ką Alexis su "Neįpareigojančios-Išvaizdos-Džoniu" veikė, kuomet užvirė visa ta velniava slaptame ruskio bunkeryje su dar didesniu šaltumu balse Sebastianas pasijaučia (ir pasirodo) visiškai apstulbęs. Pasijautė kaip kokios... Katherine Pierce draugijoje, nes tiek nuo vienos, tiek nuo kitos moters sklido šiurpą keliantis šaltakraujiškumas. Skirtumas tik tas, kad pastarosios kūnas tikrai buvo šaltas. Jautėsi nemaloniai, nepatogiai. Kaip ir didžioji, jei ne absoliutinė mūsų planetos populiacijos dalis, taip ir Redford'as pirmenybę dialogo užmezgimui bei palaikymui teikė asmenims, su kuriais jam iš tiesų malonu bendrauti. Deja, bet bendrauti su Farraday malonu nebuvo. Juk iš pirmo žvilgsnio pažiūrėjus į jos dailų, smulkų veidą, tuos ilgus, žvilgius plaukus tikrai nepamanytum, jog ši moteris - tikra psichologinio teroro profesionalė. Išvaizda tikrai yra apgaulinga. Visgi negalėjo nejučiomis neužduoti sau klausimo kokia ši jauna moteris būtų, kaip kalbėtų, kokias emocijas bei išraiškas reikštų, jei būtų susipažinęs su ją kokioje mokslinėje konferencijoje ir po jos būtų nusivedęs į restoraną vakarienės? Sebastianas tikrai stokojo intereso aiškintis kiek reikšminga yra Miesto Taryba ir kiek galios ši turinti, bet buvo akivaizdu, jog "NSUPNK“ įtaka apima gerokai reikšmingesnius visuomenės, politikos, saugumo sluoksnius. Iš pažiūros jie priminė tą paslaptingą, konspiracijos teoretikų eskaluojamą organizaciją, slepiančią ateivių egzistavimą. Vos susilaiko nepaklausęs ar Maiklas Džeksonas tikrai išskrido į savo gimtąją planetą, kaip buvo minima viename "Vyrai Juodas Drabužiais" filmų, tačiau noras pokštauti stipriai blėso sulig kiekviena atšiauraus, bet dalykiško pokalbio trukmės sekunde. Kažkodėl sulig tuo verbaliu Alexis gailesčio Sebastianui išreiškimu graikas nepasijaučia "sumenkintas". Tai buvo pirmieji ir vieninteliai agentės žodžiai sužadinę menką apgailestavimo jausmą. Suvokė ir pajuto tik tiek, kad Farraday tikrai nutuokia iš kokio molio drėbta yra jos atstovaujama korporacija, kad ji yra susidūrusi su ne vienu sistemos ir rėžimo siaubu. Netikėtai nubudusi empatija vertė netgi akimirką pagailėti šios jaunos moters, kurios gyvenimas, ko gero net negrįžtamai yra susiurbtas tos į kompromisus nesileidžiančios bendruomenės. Matė kaip pašnekovė net ir didvyriškai atlaikydama ganėtinai aršų Sebastiano putojimąsi palengva praranda toleranciją. Ir vis vieną jos tonas išlieka ramus ir dalykiškas iki lemiamo momento, kuomet pirmą kartą išgirsta kaip skamba pakeltas Alexis balsas. Vyras atrodė tik dar labiau įsiutęs.
- Aš ne vienas tavo šunėkų, kurie bus gatavi nosis sau į subines sukišti tau įtaigiai to pareikalavus, Alexis,-iškošia per sukastus dantis, pastebimai suerzintas to pasibaisėtinai nuskambėjusio liepimo sėst į vietą. Like wtf. Piktai šnirpė neketindamas nutraukti žiauriai intensyvaus oponentų akių kontakto, tačiau buvo priverstas "pasiduoti", kuomet Farraday nesužavėta šiurkščių vyro išsireiškimų kalbėjo toliau. Negalėjo nuspėti kiek toli driekiasi moters turimų žinių apie Sebastianą spektras. Paprastai tikrai draugiškas ir malonus vyro veidas dabar atrodė kone neatpažįstamas dėl tos įtūžio bei sutrikimo pilnos fizionomijos. Ramindamas save vyras pasistengia įnešti (nevykusio) humoro į iš ties nejuokingą situaciją,-Kreiptis į mane kiek kitaip?-kai atkartojo merginai priklausantį sakinį, Redford'o išraiška atsidavė ironija,-Neturiu nieko prieš tokius žaidimus, ypatingai miegamajame. Deja iki to būtų sudėtinga prieiti, nes esi tikra kobra,-paaiškina tarsi apgailestaudamas. Kažkodėl žiauriai pasitikėjo savo kiek arogantiška charizma, kuri ilgai miegojo Sebastianui graužiant vampyro duoną. Iš paskutiniųjų stengėsi nesusiraukti it citriną kandęs, tačiau Farraday klausytis darėsi beprotiškai sunku. Ir tik dėl to, kad jos tariami žodžiai tiesiog netilpo į galvą. Per kažkokį stebuklą išsilaiko nepasiutęs, kai ši nutarė atversti savo tūzą, kuris jos suvokimu turėjo užtikrintai palaužti besispyriojantį Redford'ą. Galėjo prisiekti, jog visos kūniškos funkcijos kurį metą buvo sustojusios kai Alexis mobiliajame išvydo savo šeimą. Gal ir gerai, kad nebėra vampyras, nes tokio psichologinio spaudimo paprasčiausiai nebūtų atlaikęs. Galbūt net nebūtų susivaldęs ir pasistengęs, kad abu agentai su kaupu atsiimtų už savo niekšiškumą. Gniaužė kumščius, tarsi visa esybe trokštų išgražinti to vyriškos lyties agento ir taip nesimpatišką marmūzę, tačiau pastebėjęs kaip jis stipriau suspaudžia šaunamojo ginklo rankeną tarsi būtų pasiruošęs bet kurią sekundę sureaguoti, Sebastianas kiek atvėsta. Kad ir koks "pilnas" savęs galėjo pasirodyti tikrai nepamiršo, jog dabar yra žmogus ir taiklus agento šūvis į gyvybiškai svarbų organą baigtųsi 2594 metus trukusiu Sevastianos Varias epochos apogėjumi. Nusprendžia ir toliau važiuoti tuo išsirinktu "realios situacijos rimtumo nesuvokimo" keliu. Negalėjo leisti Alexis tokios pagarbos pajausti, idant ši ką tik visiškai palaužė vyro kietakaktiškumą apčiuopusi ir suspaudusi didžiausią jo silpnybę - jam brangius asmenis.
- O Šventoji Elena, kad man stigmos atsivertų! Tiek vargo dėl manęs vieno? Rimtai?-dėbteli tiek į merginos, tiek į vyriškio veidus nesuprasi šaipydamasis ar... sužavėtas,-Šitiek agentų dėl manęs vieno ant kojų pastatyta, kurie dabar galėtų surinkinėti ARBA VALYTIS ginklus, pavyzdžiui, o ne spręsti pasauliui opias problemas, vau,-kaip buvo galima suprasti Sebastianas nebuvo nutupdęs subinės ant kėdės ir jau vien tik dėl to, kad Alexis to šitaip gražiai paprašė. Tebestovėjo, įkyriai mindžikavo ir TIKRAI ne tam, kad šitaip išreikštų prieš moterį kažkokį viršumą. Tiesiog kaip gali ramiai sėdėt kai čia vyksta tokie dalykai???,-Gerai, tebūnie,-manieringai griebia už aplanko, kurį žavingai ignoravo ne tokį jau ir trumpą metą duodamas suprasti, kad pasirašo. Visgi neatrodė toks jau ir nusibaudęs,-Bet tikiuosi abu mirsit siaubinga, kankinančia mirtimi,-mesteli keletą mielų palinkėjimų agentam, kurių nekęsti pradėjo per rekordiškai trumpą laiką,-Pranešk tiems avigalviams iš aukščiau, kad sutinku,-nepakėlęs akių į pašnekovę kalbėjo ramiai, tačiau nepasitenkinimo gaidos nenumaldomai lindo. Pagaliau atsivertęs dokumentų turinį labai paviršutiniškai jį apžvelgia. Vyro veidas pasikeičia tik tada, kai akys užsikabina už jam neįtikusios artimiausių veiksmų plano dalies.
- Gerai. Kas. Per. Šūdas,-susiraukęs pakreipia aplanką į Alexis taip, kad ši matytų Sebastiano dėmesį patraukusį fragmentą, į kurį dar rodomai pabaksnoja pirštu,-Aš kuo puikiausiai suprantu, kad turėsiu kaip įmanoma įtikinamiau reprezentuoti moraliai ir visuomeniškai nekenksmingą vampyrą. Suprantu ir tai, kad ne kartą viešai užsiminęs, jog turiu žmoną ir vaiką pasmerkiau ir juos šitam viešam cirkui, bet Marcus su Salonina tame nedalyvaus ir gali būti rami kaip stalinė lempa dėl šito. Aplamai mūsų santykiai dabar nėra patys geriausi, taigi,-paaiškina taip ramiai, tarsi širdis anei kiek nekraujuotų dėl balsu minėtos Sebastiano nūdienos aktualijos,-Ir tc,-manieringai iškelia pirštą, it siekdamas užtildyti Alexis, kuri iš pažiūros dar net neketino prasižioti,-Nepradėk kišti man kažkokių savo draugyčių agenčių. Jei jos visos tokios harpijos kaip tu, aš mieliau atliksiu viešą egzekuciją atsiduodamas saulės šviesai, kad ji padarytų iš manęs graikišką suvlakį,-Redford'as nutilo vėl mąsliai sulysdamas į aplanką. Nusprendęs, idant informaciją turi pastudijuoti gerai ir vienumoje užverčia papkę pasikišdamas ją po pažasčia. Nenustodamas muistytis išsitraukia mobilųjį mikliai sulysdamas į jįjį, kuriame atsidaręs "Facebook" programėlę pabando surasti Alexis priklausančią anketą,-Kai apsispręsiu dėl pretendentės tave tiesiog asmeniškai informuosiu,-keista ir juokinga (?) kaip ūmiai Sebastianas persimainė, kaip greitai tas "oh hella no" virto gerokai sukalbamesnėmis natomis. Visgi nenustojo elgtis arogantiškai, tarsi turėtų teisę diktuoti savas sąlygas. Nelyginant visi tie muzikantai, kurie su savo įnoriais tampa galvos skausmu koncerto organizatoriams. Redford'o veidas nušvinta tarsi rytmetis kai galvoje gimsta tiesiog geniali idėja, kaip visą šitą kryžių nešti su didesniu malonumu ir netgi piktdžiuga. Visgi parodydamas, jog būtent dabar savo mintimis su Alexis pasidalinti neketina, sugrįžta prie stalo pasičiupdamas lėkštę su atvėsusiu, tačiau nežymiai pradėtu savo maistu,-Neradau tavęs "Feisbuke". Ot mulkis,-pokšteli delno apačia sau per kaktą,-Kurgi čia superslaptai, superpavojingai supermergaitei vyriausybė leis mėgautis net ir tokiais nekaltais malonumais, kaip socialiniai tinklai. Tai nežinau kaip tave rasti, bet spėju labai greitai rasi mane pati. Nes dar kurį metą tikrai negalėsi nustoti apie mane galvoti,-kreivai vyptelėjęs ir netgi akimi mirktelėjęs vyras pajuda iš vietos netrukus susidurdamas į kelią pastojusiu "Džoniu". Klausiamai iškėlęs antakius Sebastianas pasisuka į Alexis, kurios abejingame veide pasirodo signalas, leidęs agentui atsitraukti. Redford'as nežymiai papurtė galvą, tarsi jie abu jam atrodytų baisiai nesąmoningi ir dėl to juos smerktų, o tuomet neskubėdamas apleidžia patalpą neilgos kelionės iki savo apartamentų metu ne tik "damušdamas" kepsnį su garnyru, bet ir nuteikęs save rimtam, priverstiniam darbui šaliai (lol), kad jam brangiausi asmenys galėtų gyventi nesusidūrę su baubu, kurio vardas - nacionalinė, saugumo užtikrinimo prieš nemirtinguosius, korporacija.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

“And here I am, trapped between two men: one loved me too much and other one - too little.”
avatar
Sebastian Redford

Holy behavior won't make you a saviour.


Pranešimų skaičius : 1516
Įstojau : 2016-04-01
Miestas : New York
Meilė : The myth, the legend, the baddest bitch of all.
Draugai : Dean, Mason, Rebekah
Rūšis : Vampyre/Seraphim
Darbo paskirtis : Public figure, businessman.

Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://bloodyrose.forumlt.com/t740-redsebastian1-instagram#33911

Atgal į viršų Go down

Re: KITOS VIEŠBUČIO PATALPOS:

Rašyti by Sebastian Redford on Pir. 10 23, 2017 7:43 am

Elissos klasta užklupo tikrai labai netikėtai. Kaip tik tuomet, kai Sebastianas trumpam pamiršo ką reiškia būti kito piktavalystės auka. Net jeigu vyro veidas išliko šaltas, kone akmeninis, įtemptas, nervingas žvilgsnis išdavė apie viduje verdantį emocijų katilą. Vampyras būtų padaręs visiškai viską, kad Katherine Pierce turėtų svaraus pagrindo suprasti tikruosius ketinimus jos atžvilgiu, jis troško išpirkti kiekvieną padarytą klaidą, tačiau... Akimirką net bandymas kovoti pasirodė absoliučiai bergždžias, o supratimas, kad dabartiniame jo gyvenimo etape vietos asmeninės gerovės kūrimui nėra perskrodė skaudžiai tarsi kulka. Antrininkei numainavus savo garsiai kaukšiančiais aukštakulniais vyras desperatiškai spyrė save surasti bent keletą priežasčių kodėl turėtų palikti Elissą bent su abejomis poromis rankų. Tūžmingas vampyro žvilgsnis nukrypo į fėjos pusę šiai atvirai trykštant panieka bei piktdžiuga. Užteko pasiduoti, akimirką nesusivaldyti ir įsiutęs vampyras šmėkstelėjo priešais seserį. Stiprus jėgos gūsis siekė nublokšti atakai nepasiruošusią moterį, bet plėšriai išsivėpęs nemirėlis sugavo ją už rankos. Nežinia kaip, bet suleisti iltis į jos kaklą atsispyrė. Kraujyje ir tamsoje paskendęs žvilgsnis nepragiedrėjo net tuomet, kai atšokęs vyras paliko fėją su per alkūne sužeista ranka. Nuožmia išraiška įspėjo, kad viskas galėjo pasibaigti kur kas blogiau, o tada pradingo. Su neapsakomai dideliu malonumu būtų pradingęs visiškai. Bent jau ribotam, neilgam laiko tarpui tam, kad paprasčiausiai atsipūstų ir susitvarkytų atsijungusius kontaktus. Visgi pareigos šauksmas buvo stipresnis už poreikį pailsėti atitrūkstant nuo kiekvieno jį engiančio elemento, kurių galėjo priskaičiuoti visą galybę. Netrukus grįžo į dvarą elgdamasis taip, lyg nebūtų nieko nutikę. Stengėsi nejausti visiškai nieko. Nejausti pasigailėjimo ir visų svarbiausia gailesčio sau. Pasirūpino Elissa veidmainiškai įspyręs save į rūpestingo būsimo tėtuko rolę. Pajėgė atsiprašyti ir netgi pagirdyti giminaitę savo krauju siekiant užgydyti sužeidimą, nors iš tiesų vyro užmačia buvo orientuota į ryšio su ja užmezgimą, kuris padės Redford'ui geriau jausti neprognozuojamos fėjos ketinimus. Puikiai atlaikė jos draugiją, intuityviai atkartodamas giminaitės nuotaikas, derindamasis prie jos, bet tuo pačiu parodydamas savo charakterį ir galų galiausiai vyriškumą. Sebastianas paniro į pareigų bei darbo rutiną, privertęs save nesitikėti to, ko trokšta kiekvienas gyvas (ir ne visai) individas - laimės. Kai vyras į kokią nors veiklą sukišdavo 110% savęs sėkmės faktorius tapdavo neišvengiamas. Verslas, įvaizdis visuomenėje - Redford'as tviskėjo it naujas pinigėlis. Tiesa, labai vienišas, nelaimingas pinigėlis. Katerina Pierce - Redford nelydėjo savo fiktyvaus vyro į jokius viešus renginius, prezentacijas, televizijos bei pokalbių šou ir pikti liežuviai ėmė malti apie braškančią vampyrų santuoką. Šią temą vyras komentuoti atsisakydavo tik dar labiau aštrindamas gana teisingą daugumos nuomonę. O tai tik dar labiau didino susidomėjimą vampyru. Ypač kalbant apie jaunas, kvailas moteris, kurios nepajėgdavo užmigti nuo minčių kaip nerealu būtų pasidulkinti su išvaizdžiu ir įtakingu vampyru, tad privalėdavo patenkinti save ranka arba gumine pimpalo imitacija. Deja, bet pasyviai vegetuojantis Redford'as stokojo netgi to paties seksualinio potraukio ir ant kaklo aktyviai besikariančias mirtingasias išnaudojo maistine prasme. Ironiška, kuomet esi klonuotą kraują reprezentuojantis asmuo, bet savo gaminį praryti gali tik pasiruošęs nuoširdžiai apiblogti. Rutina nebuvo svetima Sebastianui, visai kaip ir savanoriškas atsiskyrimas, tačiau tikrai nesijautė ramus bei patenkintas. Net jeigu pajėgė užgniaužti stipresnius jausmus, mintys į galvą visokios lysdavo įžūliai, tarsi siekdamos kankinti. Jam tikrai nebuvo sveika atsiriboti nuo to, kas vertė jį jaustis gerai, jaustis galingu bei... trokštamu. Lyg ir žinojo ką turi daryti, PUIKIAI suvokė šalia ko mato save užpildytą visapusiškai, tačiau Katerina, jo garbanė jį atstūmė turėdama tam kiekvieną įmanoma priežastį. O ir painios magijos gijos užverptos Elissos neleido vyrui prie Pierce net prisiliesti. Sebastianas turėjo parodyti Kat, kad net jeigu dangus su žeme susimaišytų jo gyvenime, o ypač širdyje, mintyse bei sieloje vietos bulgarei atsirastų, bet vyras to nepadarė. Jis leido jai paleisti jį ir išeiti. Tiesiog tuo metu, toje situacijoje bei tomis aplinkybėmis tai atrodė logiška, net jeigu skaudėjo VELNIŠKAI. Bet ar vyras tikrai buvo pasiryžęs pasiduoti? Be jokios abejonės Sebastianas eilinį kartą kreipėsi į Marcusą tikėdamasis kažkokios pagalbos. Net jeigu jo sūnus ir atrodė akivaizdžiai prislėgtas savo paties problemų, vyrui rūpėjo tik tos, kurios priklausė asmeniškai jam. Romus, taikus vyrukas pirmą kartą parodė aršesnę savo asmenybės pusę. Liūdname veide žėrėjo piktas burtininko žvilgsnis.
- Tu gali išnykti, nesirodyti, net neskambinti man mėnesių mėnesius, tačiau jeigu tau kažko skubiai prireikia tu atsirandi prie mano namų slenksčio reikalaudamas pagalbos! Tėti...-galbūt pajutęs kiek nepagarbos, nervingumo bei pykčio sklido jo balse Marcus prikando liežuvį akimirką palaukęs kol emocijos bent šiek tiek nurims,-Tėve, prašau. Suprask. Galbūt taip geriau. Katerina Pierce nėra tau sveika, tu iškeitei mano mamą į piktavalę būtybę, tu leidai jai taip giliai į tave prasismelkti, kad aš jau net nebe atpažįstu savo paties tėvo. Ji...
- Nutilk, - tūžmingai sušnypštęs Sebastianas nepagrįsta agresija it nuplikė tokiai reakcijai nepasiruošusį Varias. Ant jojo kaklo atsidūrę Redford'o pirštai skaudžiai smigo į vyruko kaklą,-Kas po velnių tu esi toks, kad kritikuotum mano sprendimus, vaikeli?-paniekinamai įsispitrinęs į tamsias kaip jojo motinos Marcus'o akis, Sebastianas žodžius košė pro niršiai sukastus dantis. Nedrąsiai pakėlęs žvilgsnį varlokas atrodė sutrikęs, bet neišsigandęs. Jam trūko oro, gniaužimas vaikiną dusino, tačiau stengėsi to neparodyti. Visai kaip ir neparodyti to, kad turi užtektinai galios jei norėtų Sebastianą priversti pasigailėti dėl savo agresijos. Visgi žvelgdamas į tėvą matė liūdesį, frustraciją, netgi pasimetimą. Marcusas elgdamasis itin atsargiai, lėtai suėmė pirštais šaltą Redford'o riešą, priversdamas vampyrą pasilaikyti šiokio tokio atstumo. Urgztelėjęs vampyras atšoko tarsi nutrenktas elektros. Kažką labai panašaus ir pajuto, tačiau neparodė, kad kontaktą sugėrusią galūnę krečia nemalonus virpulys. Vampyras nurimo bukai apžvelgęs gyvenamą varloko erdvę. Buvo panašu, idant daug laiko namuose vaikinas nepraleidžia ir šis jųdviejų panašumas privertė lengvai šyptelėti. Akis į kompanioną grąžino tik tada kai Marcus prabilo.
- Negaliu tau padėti. Negaliu praktikuoti juodosios magijos, tu nesupranti,-norėjo pasiteisinti ar bent jau kažkaip tėvą nuraminti, tačiau pasirinko nutylėti tai, kad po praeito karto, kai padėjo Sebastianui su Katerina, žaidimas su tamsiomis jėgomis jo būties lengvesne nepadarė. Nebegalėjo išmiegoti pilnos nakties nenubudęs nuo kraują stingdančio šalčio, nepastebėjęs į jį nukreiptų dešimčių raudona liepsna degančių akių, kurios pranykdavo pastebėjusios, jog į jas yra žiūrima. Marcus visgi nebuvo atėjęs iš šio pasaulio, jo magiška esybė, netgi magiška egzistavimo struktūra pasirodė esanti trapesnė, nei tikėjosi. Fizinio pasaulio kontūrai kartais išblukdavo primindami vaikinui apie tai, kad jo vieta iš tikrųjų yra dvasių, ne žmonių pasaulyje. Sebastianas šyptelėjo, bet ši šypsena toli gražu neatrodė draugiška. Žvelgė į Marcus'ą taip, tarsi kažką žinotų, kažką svarbaus, šiurpoko, tačiau neketintų to pasakyti. Po akimirkos su palengvėjimu atsiduso gana submisyviai sureaguodamas į situaciją.
- Pagalvosiu apie tai ką man sakei,-išgirsti kažką tokio iš užsispyrusio, netgi kietakaktiško Redford'o buvo keista,-Žinau, ko nori, Marcus'ai. Tu tebesvajoji apie tai, kad tu, aš ir Salonina vieną dieną būsim didelė, supistai laiminga šeima, tačiau...,-sunki, masyvoka vyro ranka pasitiko vaikino petį. Apmaudas Sebastiano veide atrodė ironiškas, suvaidintas,-...to niekada nebus. Kodėl? Tu manai, kad supranti Kateriną, kad kiaurai ją permatai ir patikėk manimi, ta moteris tai supranta ir tuo naudojasi. Ji pati pasirinko būti tokia, kad kone niekas neįtartų kiek aistros, jausmų, net jautrumo verda tame mažyčiame velniškai patraukliame kūne. Aš visados savaip mylėsiu tavo motiną. Bet patikėk manimi toli gražu ne kiekviena moteris gali būti šalia manęs ir likti visiškai nesunaikinta. Tavimi dėtas taipogi pasirinkčiau tą, kurios draugijoje ne kiekviena diena rojų primintų, o drauge būtų nebaisu stoti prieš visą pragarą su jo legionais,-Sebastianas reikšmingai mesteli žvilgsnį į tarpduryje išdygusią Adeliną, kukliai, nedrąsiai žvelgiančią į visuomenėj neprastai atpažįstamą figūrą,-Jum leidus,-perdėm galantiško gesto eigoje Redford'as išmovė pro duris pažintį su Marcus'o išrinktąja pasilikęs sekančiam kartui. Dėl visa ko, ši dama toli gražu nebuvo ta, kuriai priklausė vaikino širdis.
Sebastianui nebuvo lengva susitaikyti su paprastų paprasčiausiu atstumimu. Katerinos "ne" atvėrė žaizdą, kuri netruko pavirsti į kompleksą, o šis - kraujo troškimą. Ir tai nebūtinai reiškia tai, kad panašiai kaip byloja alkoholikų praktika, vampyras liūdesį skandino stengdamasis suryti kaip įmanoma daugiau žmonių. Ne. Troškulį stengėsi kontroliuoti ir ilgainiui netgi pajėgė savo aukų ne tik nesudraskyti, bet ir palikti jas gyvas. Širdo ant Marcuso. Jis buvo vienintelis asmuo galėjęs kažkaip paveikti Elissos burtą ir atsisakęs padėti vyrukas neabejotinai pasmerkė save bausmei. Emociškai atbukęs Sebastianas jautė be galo mažai empatijos netgi tiems asmenimis, kurie šiaip jau buvo jam brangūs. Neketino sūnui atleisti už tai, kad šis drįso vampyrą mokyti akivaizdžiai sumenkinęs Pierce kaip nemirėliui tinkamą partnerę. Redford'as toli gražu nesijautė savas, netgi stabilus visomis įmanomomis prasmėmis. Susidėjo į viena begalė visko ir...
"Koks sumautas vakaras..." niūriai pagalvojo žvelgdamas pro langą į kiemą, kurį negailestingai skalavo šaltas rudens lietus. Netoliese trenkęs žaibas sugadino elektros tiekimą, tad dvaras skendėjo tamsoje. Vyro kambaryje plyksėjo uždegtos žvakės. Rankoje laikė storą burtų knygą, dvokiančią pačia mirtimi. Negalėjo pasakyti iš ko yra padaryti tie šlykštūs gelsvi lapai, bet simboliai juose tikrai buvo išraižyti iš kraujo. Tokia psichopatiška knygos savybė toli gražu vyro nestebino turint omeny, kad ją parašė vyriausiasis Ambrose. Užtruko ištisą savaitę nagrinėdamas magiją, mokydamasis manipuliuoti reikiamu burtu kaip tinkamas. Ir mes kalbame apie ištisą savaitę izoliacijos, kažkokio liguisto apsėdimo išnarplioti painias burtų gijas. Pasekmių manipuliuojant juodosios magijos jėgomos priešingai nei Marcus Sebastianas nebijojo. Nes, am, gali būti ir blogiau? Elissos burtas buvo neįveikiamas, bet... Apeinamas. Kruvinai, žiauriai apeinamas. Visgi mintis, kad gali pavykti vyrą motyvavo labiau, nei gąsdino visa ko pasekmės. O ir šiaip gavo puikią pamoką iš savo paties vaiko - jei nori kažką gerai padaryti, daryk pats.
Nė sakyt nereikia kokios ypatingos šiam pasauly yra antrininkės. Kiekvieną (ir kiekvienas) jų tapo unikalaus likimo liudininkais bei aukomis. Antrininkai ypatingi ne tik savo išvaizda, atsikartojančia giminės šakose, krauju, bet ir gyvybe. Sebastianas niekuomet nepuoselėjo vieną jų nuskriausti, tačiau nebūtinai tiesiogiai prisidėjo prie jų visų likimų. Kartą apsaugojęs Eleną nuo pavojaus, kurį jai galėjo sukelti atversta viešumo korta dabar vampyras buvo pasiruošęs ją pražudyti. Redford'as negalvojo apie tai, kiek daug jam rūpimų asmenų liks įskaudinti, nes Gilbert paprasčiausiai nebeliks. Jeigu tai yra neišvengiama būtinybė atverianti jam kelią į Kateriną Pierce, Redford'as buvo daugiau nei pasiryžęs rizikuoti.
Gausiai pliaupiantis lietus netruko kiaurai permerkti vampyro, kuris užėmęs atokesnę poziciją stebėjo stotelėje lūkuriuojančią Eleną. Nejuto užuojautos ar pasigailėjimo. Neleido sau suskysti, žiūrėti į ją ne į kaip neatsargų žvėrelį, kurį buvo pasiryžęs praryti plėšrus, tykojantis grobuonis. Žinoma jam galėjo nepavykti, visos jo pastangos galėjo nueiti šuniui ant uodegos, bet tikėjimas savimi Redford'ą gynė į priekį labiau, nei sąžinės priekaištai vertė jį apsisukti ir grįžti. Nebuvo paruošęs kažkokio išankstinio plano, bet sumoti veikimo principą sunku nepasirodė. Na, vyrui susišvietė, kad Gilbert bent mažų mažiausiai nusipelno nusibaigti greitai ir net ne brutaliai išdarkytai nemirtingos būtybės. Sukelti trikdį šviesoforų sistemoje pavyko šiurkščiai vožtelėjus kumščiu per valdymo sistemą, kuri sužaibavusi pūkštelėjo karčiu, juodu dūmeliu. Negalėjo numatyti sekančių pagadintos sistemos žingsnių, bet ši suveikia it būtų atspėjusi Sebastiano lūkesčius. Nedidelis autoincidentas galbūt ir nebūtų pasibaigęs Elenos nelaimei, tačiau pats vyras įkiša savo trigrašį. Vieną iš susidūrusių automobilių jis stumteli tiesiai merginos pusėn ir tolimesni įvykiai susiklosto savaime. Visgi geriau taip, nei trapią jos gyvybės giją atjungti lengvu spustelėjimu, trinktelėjimu ar pasukimu. Be to... Nebūtų idealiau užmaskavęs savo juodo darbelio. Juk tai iš tiesų priminė eilinę autoavariją, neturinčią nieko bendra su paranormalių jėgų įsikišimu. Be tamsiaplaukės medicinos studentės tą vakarą gyvybių neteko dar trys žmonės: jauna moteris ir jos trimetis sūnus žuvę įvykio vietoje nuo mirtinų sužeidimų. Kitame automobilyje sėdėjusio vyro gyvybę užgesino pats Redford'as, mat šis ne visai pritrenktas smūgio, atsipeikėjęs pažino greta praėjusį vampyrą - suėmęs kruviną mirtingojo pakaušį lengvai stuktelėjo jį į vairą. And out. Smūgio nublokšta Gilbert vargu ar įžiūrėjo Sebastiano veido kontūrus, tačiau regėjo nemirėlio figūrą, kuri palinkusi merginos akyse išbluko visai, kaip josios gyvybė. Elena laiku išgabenta į ligoninę tikrai būtų išgyvenusi, tačiau šios ypatingos moters gyvybės reikėjo pačiam vampyrui, kuris sugėręs gyvybinę tamsiaplaukės energiją perkėlė ją į ryškiai mėlyną lazuritą, kuris švytėti ėmė tarsi prisisotinęs skaisčiai melsvos šviesos. Burto modifikacijai reikėjo aukos ir nėra didesnės aukos už gyvybę. Antrininkės gyvybę. Grįžęs į dvarą vyras nesukūrė stebuklo išlaisvinusio jį nuo fėjos prakeiksmo, tačiau jis tapo nebemirtinas. Negalėjo pasakyti koks dabar bus burto veikimas, tad tam reikėjo išmėginti viską praktiškai.
Naivu tikėtis, kad nutraukusi ryšį su Sebastianu Katherine Pierce tapo vienuole ir nedarė to, ką moka geriausiai - pavergti. Bet vargu ar ji nesusimastė kodėl kone kiekvienas jai dėmesį parodęs vyriškis pranykdavo kažkokiomis mįslingomis aplinkybėmis? Na, Redford'ui reikėjo maitintis, be to, jis nerado savyje tiek jėgų, kad atsiribotų nuo Kat visiškai. Tiesą pasakius atsitiktinės aukos jo mitybos racione neegzistavo ir vyras rinkosi tuos, kurie jam pelnytai nepatikdavo. O kas gali nepatikti labiau už vyrus, zujančius apie moterį, kurią laikai sava? Žinoma garbanei nebūtų pritrūkę nuovokumo pastebėti, idant kažkas čia ne taip, tik neaišku kokias išvadas ji pasidarė. Apatiškas, atbukęs, emociškai užmigęs Sebastianas iš tikrųjų kažką pajausdavo tik išvydęs vampyrę, o per šį pusmetį matė ją tikrai ne kartą. Tikrų tikriausias magnetizmas traukė vyrą prie geidžiamos, mylimos moters, tačiau saugų atstumą išlaikydavo priminęs sau, kad artumui dar ne metas. Tačiau kai jis atėjo...
Tikrai ne sutapimas, idant Sebastianas pasirodė aukštuomenės sluoksniui būdingas vakarėlyje, į kurį Kateriną atlydėjo miesto mero sūnus. Išvaizdus jaunuolis su protinga galva ant pečių bei stora pinigine. Charizmatiškas, tačiau mergišius. Pajuto begalinę neapykantą jam iš karto, kai išvydo Pierce meiliai įsitvėrusią jam į parankę, kikenančią, atsipalaidavusią. Redford'as atvyko vienas. Draugija, ypač su dideliais papais bei meistriškai nutinkuotu veidu tikrai nebuvo priimtina jo dabartinei emocinei būklei. Sebastianas buvo nykus, šaltas, bejausmis ir ciniškas. Jis buvo visiškai paniręs į tamsą. Pokylio salė atrodė įstabiai. Ratu išdėlioti apvalūs stalai dengti storo audinio, bordo spalvos staltiesėmis. Ant jų - porceliano indai, krištolo taurės, sidarbuoti valgymo įrankiai bei prabangios vazos su baltų rožių kompozicijomis. Kairiame salės kampe smuikais bei violončele griežė muzikantai, skambėjo rami fortepijono melodija. Blausus, gintaro atspalvio apšvietimas kurstė romantišką atmosferą. Abstrakčiai suskaičiavo bent penkiasdešimt išsičiustyjusių Niujorko ponų, prasmirdusių cigarais, aitriais vyriškais kvepalais bei žinoma ponių, lydinčių savo sėkmingus partnerius. Arba atvirkščiai. Netrukus vedantysis paskelbė aukciono pradžią ir per daug iš minios neišsiskiriantis Sebastianas patraukė į patį tolimiausią salės kampą. Net ir iš čia akies kampu regėjo Kateriną ir jos laisvai nuo judesio besiplaikstančias tamsias garbanas. Dievai, kaip nuostabiai atrodė toji moteris. Didžioji dauguma aukcione pristatomo šlamšto vyro nedomino, tačiau kai eilė atėjo antikvariniam Karalienės Viktorijos laikų kaklo vėriniui su didžiuliu, retu raudonu rubinu Redford'as sukluso. Jis taip puikiai derėtų prie jos suknelės... Pradinė kaina - 20 000$. Ir kilo ji nežymiai, po vieną du, tris tūkstančius kol savo trigrašio neįkišo Sebastianas pasiūlęs 50. Net Pierce kompaniją palaikantis vyrukas nebekėlė daugiau rankos, bet jį nukonkuruoti vampyras būtent ir siekė. "Vėrinys parduotas ponui Redford'ui" - mostelėjo į jį ranka pliktelėjęs, storokas vedantysis ir nemirėlis atsakomai priverstinai šypteli. Regis tik dabar išgirdusi einamąją Sebastiano pavardę Katerina atkreipė į jį dėmesį. Jų žvilgsniai akimirką susitiko vienas kitą it nuplikydami. Aukciono pabaigoje dalyviams išsivaikščiojus, vampyras išnyko pompastiškai išsidabinusioje minioje. Norėjo tikėti, kad bent jau nesąmoningai Pierce tarp visų jų ieško jo veido.
"Sušiktas pagyrūnas" - sugriežė dantimis slapta klausydamasis to vyruko, kuris it apsėstas stengėsi padaryti Katerinai kuo didesnį įspūdį. Gyrėsi apie savo valdomus projektus, investicijas, kapitalą, nekilnojamą turtą ir visą panašų mėšlą, kuris priblokšti galėtų tik lėkštą idioteę arba eilinę barakudą. Artindamasis Sebastianas neskubėjo. Praeidamas pro padavėją net instinktyviai pagriebia už taurės su baltuoju vynu, tačiau prisiminęs, kad negali jo gerti čia pat, įžūliai išpila lauk ant parketo. Anoks atsitiktinumas, kad Pierce kompanionas koją pastato būtent į tą vietą ir šiek tiek paskatintas (švelniai pastūmėtas petimi) skambiai verčiasi ant žemės. Nepaprastai draugiškai nusiteikęs Redford'as ištiesia jam pagalbos ranką bei padeda atsistoti.
- Viskas gerai?-pasidomi puikiai įsiliejęs į savo bičiuliškumu trykstančią rolę, nors, tiesa, vampyro žvilgsnis gąsdino,-Ei, personalas, akyliau prižiūrėkit tvarką! Ne kiekvienas iš mūsų gali išsisukti koją, bet po akimirkos atsistoti ir lyg niekur nieko nueiti!-net ir pakeltas vyro balsas susiliejo su muzika ir pokylio dalyvių balsais. Užmetęs ranką vyrukui ant peties smarkiai į jį įsikimba. Įžūliai, įtemptai žvelgė į Pierce rudas it kakava akis, kol vaikinukas šnypštė ir muistėsi,-Išplėšiu tau smegenis jei neužtilsi,-iškošia net nesivarginęs pasukti akių į tą jauną vyrą, kuris kaip mat pratrūksta grasinimais, paremtais jo ryšiais bei padėtimi visuomenėje,-Nuo kada tavo skonis pasidarė toks prastas, Pierce?-žemas vampyro balsas vėl suvirpina orą, tačiau šį kartą kreipėsi į mylimąją,-Mažas skonio testas,-neleido bulgarei įsiterpti nemandagiai nutraukęs ją ties pirmu žodžio skiemeniu,-Jei manai, kad šis...-nieko nelaukęs atkiša zomšinę dėžutę su nauju pirkiniu viduje į nemirėlę, -...papuošalas netinka prie tavo suknelės, vadinasi šį vakarą turėsim ilgą diskusiją apie tai, kas prie ko dera, o kas nelabai,-Sebastianas vypteli paleisdamas iš nagų inkščiantį vyruką. Jų akių kontaktas užtruko keletą sekundžių, bet nurodymai užsifiksavo ir tapo aiškūs - persipjauk sviestiniu peiliu sau gerklę, pakišk po žaizda taurę, pripildyk ją ir grįšk pas mane atgalios. Izi. Krypuodamas it pingvinas vyrukas numainuoja atlikti paskutinės savo gyvenimo užduoties. Sprendžiant iš to kaip atrodė Sebastiano veidas - jis mėgavosi.
- Širdele, leisk man,-nesulaukęs iniciatyvos iš Kat, vyras pats pasistengia, kad vėrinys atsidurtų jo rankose pasiruošiant užkabinti jį ant vampyrės kaklo. Atsistojo garbanei iš už nugaros, pirštais atsargiai, neliesdamas moters odos užmetė plaukus ant vieno šono. Pajuto kaip Pierce mažumėlę krūptelėjo, kai šaltas, sunkus lydinys nuslūgo ant jos odos. Sebastianas neatsitraukė. Viena iš rankų apvijo jos liemenį ir staigiu judesiu pritraukė prie savęs. Priešingai nei to troško Elissa, vampyrų artumas netapo jiedviem mirtinas. Tačiau iš proto išvaryti galėjo didelis, kone siaubingai kūną veriantis skausmas. Redford'as buvo pasiryžęs iškęsti. Kita vyro ranka nuvingiuoja žemyn sugaudama tolimiausią moters suknelės kraštą. Mesdamas audinį į raukšlę užkelia jį aukštyn iki tol, kol pajėgia pirštais palytėti vidinę jos šlaunų pusę. Skausmas ilgainiui tapo saldus, piktdžiugiškas,-Kaip man pavyko?-sukužda į kairę Katherine ausį žemu, sodriu tonu,-Galim abu už tai padėkoti Elenai Gilbert ir jos savanoriškai aukai. Nekentei jos taip ilgai, tačiau kažkokiu būdu ji sulaukė savo dvidešimt kažkelinto gimtadienio. Pierce, tu minkštėji,-šaltos vyro lūpos trumpai, bet erzinamai priglunda prie mažyčio odos lopinėlio prie jos ausies. Kontaktas nusvilino, bet buvo saldesnis už medų,-Paleisčiau jiems visiems žarnas ir išdulkinčiau tave kraujo bei vidurių klane, Petrova,-na, žodžių į vatą vyras nevyniojo, o ir geismas Sebastiano balse buvo sumišęs su brutaliu prieskoniu. Neketino žaisti vaikiškų žaidimų. Tik ne dabar, kai beprotiškai geidžiama moteris atsidūrė jo rankose. Kai aplink šmirinėjantys, juodu nepagarbiais žvilgsniais varstantys žmonės tiesiog neegzistavo. Kai sušiktas skausmas lydė kiekvieną ląstelę, tačiau jis vis vieną buvo per menkas, idant atsitraukti, sustoti. Jeigu ne parsliuogęs, gana kreivai gerklę persipjovęs vyrukas, kosėjantis, gargaliuojantis, springstantis savo paties krauju ir šalia cypiai surikusi moteris, Redford'as būtų ilgiau demonstravęs savo savininkiškumą į Kateriną.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

“And here I am, trapped between two men: one loved me too much and other one - too little.”
avatar
Sebastian Redford

Holy behavior won't make you a saviour.


Pranešimų skaičius : 1516
Įstojau : 2016-04-01
Miestas : New York
Meilė : The myth, the legend, the baddest bitch of all.
Draugai : Dean, Mason, Rebekah
Rūšis : Vampyre/Seraphim
Darbo paskirtis : Public figure, businessman.

Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://bloodyrose.forumlt.com/t740-redsebastian1-instagram#33911

Atgal į viršų Go down

Re: KITOS VIEŠBUČIO PATALPOS:

Rašyti by Katherine Pierce on Antr. 10 24, 2017 9:45 am




Fire and gasoline (ice queen)




NUOTAIKA:  *click here*   APRANGA:  *click here*   DAINA: Sia  – Fire Meet Gasoline.




FLAME YOU CAME TO ME, FIRE MEET GASOLINE. ft. Some other people. (theme)
Šeši mėnesiai yra pakankamai ilgas laiko tarpas, ne vien mirtingiems žmonėms, bet ir nemirtingoms būtybėms, kurios beveik ar visiškai nemiega, panašiai kaip Katherine Pierce. Šeši mėnesiai yra pakankamas laikotarpis tam, kad susitvarkyti savo „galvos bagažą“ arba imti elgtis priešingai nei esi pratusi. Duodama neribotą laiką Sebastian‘ui, Katherine ir pati neketino užsidaryti namuose ir leisti laiką su pačia savimi, bent iki tos akimirkos, kuomet jis sugalvos ko ketina imtis toliau. Nors reikia pabrėžti, kurį laiką savo „namuose“, kurie labiau priminė darbo studiją, praleisti visgi teko. Tačiau ne todėl, kad garbanota bulgariškos kilmės nemirtingoji skandino save savigaila ir savigrauža. Ne. Tai padaryti buvo būtina dėl prarandamos savikontrolės, kuri pastaruoju metu atnešė kur kas daugiau žalos, nei kad naudos. Kaip tikra „sadomazohistė“, Katherine kankino save išbandymais, kuriais manėsi kad sugebės bent kiek labiau pramokti suvaldyti iš jos kūno sklindantį stingdantį šaltį. Žinoma, nelabai ką pavyko padaryti. Mat elementarūs bandymai paskleisti šerkšną, pasibaigdavo ledo gabalais, kurių atitirpimo tekdavo laukti labai ilgai. Nekentė savęs tokios, ypatingai dėl to kad per 500 su viršumi metų ji išmokė save tapti puikiu vampyrizmo pavyzdžiu, bei įgauti šiokį tokį imunitetą deginančiai verbenai, kuri nebe atrodė daugiau tokia baisi, o dabar nei tinkamai negebėjo valdyti tai, ką meistriškai darė prieš tai. Bandymus darė ir su žmonėmis, ir eilinį kartą žaidžiant „smegenų plovimo“ principu, palikdavo savo „auką“ su viena ar kita užšalusia galūne. Po ko, žinoma, išvengiant piktų liežuvių plakimo, tekdavo tą auką „paslėpti“ po žeme. Fuck. Kuo toliau, tuo labiau darėsi akivaizdu, kad savarankiškai to suvaldyti išmokti nepavyks, bet didžiulė savigarba ir principai neleido net pagalvoti apie pagalbos prašymą iš Sebastian‘o. Galu gale, ne kartą buvo pagavusi save ant minties, kuri jai asmeniškai atrodė vimdančiai šlykšti, esti Redford‘as dabar yra pasidavęs „future daddy“ vaidmeniui, bei pastoviai trinasi apie Elissą, glostinėdamas jos storą pilvą, prikabintą ant perkarusio, kaulėto kūno, kuri jį vadina labai jau moterišku. Fę. Bandė nuvyti panašias mintis kaip galima toliau nuo savęs. Aplamai, bandė priversti kaip galima mažiau apie jį galvoti, ką padaryti pasirodo buvo beveik neįmanoma. Na, kokia gi prasmė save smaugti, kai gali perprogramuoti savo kasdienybę kiek labiau paviršutiniška linkme? Lėbavimas, alkoholis, turtingų ponų (kartais ir ponių) kompanija, apžavėjimas ir kaltai nekaltas flirtas be laimingos pabaigos – gana nebloga kompanija, norint atitrūkti nuo savo asmeninių problemų, kurios kažkuriuo metu pasirodė per daug didelės, todėl kaip sakoma, garbanė paprasčiausiai „perdegė“. Nusibodo, šiek tiek pavargo, nebematė prasmės.
Katherine Pierce – Redford liovėsi rodytis viešosiose renginiuose, bei akivaizdžiai vengė bet kokio, net ir menko kontakto su spauda. Ir kai to išvengti nepavykdavo, į klausimus atsakydavo viso labo pašaipia šypsena, bei pasitraukimu. Kitą vertus, ji nesiliovė lankytis vakarėliuose, skirtuose aukštuomenei. Tačiau jų paskirtis tapo visiškai kitokia, nei tai buvo ankščiau. Beveik kiekvieną kartą, ji buvo pastebima palaikant kompaniją „dideliems ponams“. Tikriausiai šio dalyko iš nemirtingosios bulgarės negalima atimti, ji dievino prabangą, ir tiesą pasakius, buvo jos verta. Gal apart tik tą dalį, kad kiekvienas iš jos sutinkamų asmenų, šiai atrodė nuobodus, tuščias ir visiškai negebantis nuoširdžiai sudominti. Pirmiausia, kai moters palydovai ėmė dinginėti nuo žemės paviršiaus, tai žinoma atrodė kaip atsitiktinumas. Mieste, kuriame knibžde knibžda nemirtingų, skirtingo tipo ir luomo būtybių, nėra nieko nuostabaus kad vienas kitas žmogelis padaro „dingau“. O kadangi nelabai planavo tęsti bendravimą, tai nelabai save ir apkrovė mintimis apie tai, kas gi galėjo atsitikti. Su laiku, žinoma tai tapo kur kas labiau pastebima ir netgi iš dalies suerzino. Tik kad, labai vargu ar ji pagalvojo apie tai, kad už tokius dalykus yra atsakingas Sebastian‘as. Aplamai, fizinio kontakto su juo neturėjo, ir viskas ką gavo per tuos pusę metų, tai kelis kartus pasirodęs jo veidas per žydruosius televizorių ekranus. Vienu metu ėmė atrodyti, kad taip pat kaip ji vengia jo, jis vengia jos. Ir nieko nuostabaus tame nebuvo, Elissos triukas su savo gabumais, galutinai juos išskyrė į skirtingas puses.

THE FUNERAL I WOULD NEVER MISS AND FLY TO FROM ANYWHERE. ft. Elena Gilbert and etc. (theme)
Žinios apie Elenos Gilbert (Winchester, Lockwood, Fuckfree ar kaip ana tuo metu buvo pasivadinusi) labai greitai pasiekė ir Katherine. Iš kitos pusės, niekas ir nebandė nuslėpti „nelaimingo atsitikimo“ padarinius, apie kurios buvo rašoma tiek laikraščiuose, tiek minima per transliuojamus miesto žinių kanalus. Dievaži, netgi rytinė radijo stotis pranešė apie tai keliais žodžiais. Ne, tik nereikia galvoti apie tai, esti mirus Elenai, šios antrininkė patyrė didelį sukrėtimą, išspaudė ašarą ar pajuto kad iš jos pačios buvo atimta didelė dalis. Ne velnio, tą akimirką apėmė didžiulis saldumas, kilęs iš vidaus. Tiesa, antrininkės nemėgo viena kitos, ir ne kartą buvo pabandžiusios vieną kitą „neutralizuoti“, tik tam tikros aplinkinės jėgos to neleido padaryti sėkmingai. Gal tai buvo dar vienas prakeiksmas? Vargu, jei pagalvoji logiškai. Bet esmė nuo to nesikeičia: žinoti kad tavo nemėgstama asmenybė dabar jau sėdi su Šv. Petru, bei giedoja „kumbaja“, buvo vienas malonumas. Visgi, kliautis tik viešais pranešimais, garbanė neketino. Norėjo šaltą, bedvasį Gilbert kūną pamatyti savo pačios akimis. Išsičiutė kaip į kokteilių vakarėlį: iki kelių prigludusi, juoda suknelė; prabangūs YSL aukštakulniai; deimantų vėrynys ant kaklo, į kuodą surištos garbanos ir žinoma, akis dengiantys tamsintų stiklų akiniai. Pakeliui į Elenos vaikystės namus, kuriuose jos blondinė draugė surengė atsisveikinimą, užsuko į lokalią degalinę, kurioje nusipirko vieną, šiek tiek pavytusią raudoną rožę. Nekantravo pamatyti viską savo pačios akimis, todėl atskubėjusi iki minėto gyvenamo (arba reikėtu sakyti, jau nebe gyvenamo) pastato, paliko išsinuomotą automobilį prie kelkraščio (kaip pamenam garbanės mylima transporto priemonė sugedo, o ji ir nesi-skubino jos taisyti, paprasčiausiai sugadintam daiktui praradusi susidomėjimą). Į namus pateko labai lengvai, galu gale, tai nebuvo pirmasis kartas, ką kalbėti apie tai kad gyvo savininko šis pastatas jau nebe turėjo. Netekties prislėgti veidai, iššaukė vidinį krizenimą, nors originali vampyrė ir stengėsi atrodyti rimta. Ant tiek rimta, kad neišreikšti savo veide, bei veiksmuose visiškai jokios emocijos. Keli žmonės vis prieidavo prie atviro karsto, kuriame buvo paguldyta mirusioji. Eilė atėjo tai padaryti ir Pierce. Priėjusi prie tamsiai nulakuoto ąžuolinio karsto, Katherine pirmiausia jame susirado „miegančios“ savo antrininkės veidą. Nepriklausomai nuo to, kad fatališkoji garbanė visada laikė save vizualiai kitokia, nei buvo Gilbert, kažkaip visgi buvo keista matyti beveik savo atvaizdą bedvasį. Pametėjusi atsineštą rožę į vidų, dar kurį laiką nebyliai stebėjo kūną, kuris net jos jautriai uoslei, dvokė mirtimi. Natūralus procesas jau buvo prasidėjęs, ir to prislopinti nesugebėjo net į šalčio pusę nustatytas kondicionėrius, bei daug kur praverti langai. Katherine palinko prie mirusiosios, įdėmiai įsistebėdama į jos nejudrų veidą. Savo plaučius pripildė dabar jau saldžiai pasirodžiusiu mirties tvaiku.
– Ar tik ne mis tobulybė, pagaliau gavo savo „laimingą pabaigą“? Ak Elena, Elena. Būčiau su didžiausiu malonumu tai padariusi pati. Bet panašu, kad karma tikrai yra didelė kalė. Dabar jau žinosi, ką reiškia gyventi „pavogtą“ iš manęs gyvenimą. – Žinoma, vargu ar Elena buvo kada nors pavogusi iš savo antrininkės gyvenimą, kaip pastaroji išsireiškė. Tačiau dėl kažkokios priežasties, Katherine buvo kur kas lengviau visas savo asmenines nesėkmes permesti ant antrininkės, kuri atrodė kad gyvena pakankamai gerai, ir kaip ne keista, yra apsupta tų asmenų, kurie kadaise priklausė Pierce akiračiui. Ir aplamai tas perdėtas gerumas, snargliavimasis dėl visko, kas vyksta ne taip. Hrr, beprotiškai erzino. Nemėgo silpnavalių žmonių, kuriems pastoviai reikėjo tam tikros pagalbos išgyvenant, kokia jos akyse ir buvo Gilbert. Kitą vertus, silpni visada pralaimi, ir šią „amžiaus“ kovą pralaimėjo silpnoji ašis, ir keista, tačiau tam net nereikėjo papildomo postūmio. Arba, tuo buvo įtikinti Katherine, kaip ir visi kiti likę asmenys, neturintys priežasties ieškoti kažko „paslėpto“, tame kas ir taip akivaidu. Tai buvo tobulas nelaimingas nutikimas, kuris sunaikino ne vien antrininkę, bet ir kelis asmenys, kurie vairavo iš rikiuotės išėjusias transporto priemones. Prieš pasitraukdama, Pierce rodomuoju pirštu durstelėjo į Gilbert nosies galiuką.
– Pypt. Sudie amžiams, nevykėle. – Sulig šiais žodžiais Katherine pasitraukė nuo karsto, ketindama pasišalinti iš šių namų, pro virtuvės išėjimą. Tik tiek kad vargu ar tikėjosi ten sutikti vieną iš geriausių Gilbert draugių. Iš netikėtumo apstulbęs Bonnie veidas, atrodė taip, tarytum ji prieš savo akis būtu regėjusi vaiduoklį. Absurdiškiau pasidarė visai netrūkus, kuomet, nuo stalo pakildama tamsesnio gymio burtininkė uždavė tikriausiai lėkščiausią klausimą, kuris tik galėjo susiformuoti jos netekties paveiktuose mintyse. Juk kitokio paaiškinimo negali būti. Tikriausiai. – „Elena, ar tai tikrai tu..?“.
– Klaida. Dooh. Negi rimtai kuris nors iš jūsų manėt, kad aš praleisiu šį „vakarėlį“? – Katherine nusiimė nuo savo veido tamsintų stiklų akinius, dabar jau pilnai atidengdama savo smulkų, apskritą veidelį. Ir prieš tai, kai Bonnie suskubo apsiimti kokiomis nors apsauginėmis puolimo priemonėmis, su magiškais elementais, Katherine staigiu mostu atitrūko nuo grindų, bei stipriai suėmusi burtininkę už gerklės, atitinkamai stipriai trinktelėjo jos galvą į sieną. Užtektinai, kad moteris ne vien kuriam laikui „pamiegotu“, bet ir sunkiai atsimintu kas nutiko prieš tai, kai ji iškeliavo į neribotą sapnų karalystę. Lyg niekur nieko, Pierce pasitraukė iš Gilbert namų, tokiu būdu užversdama dar vieną savo „neapykantos kitiems“ knygos lapą.

I CAN BARELY BREATHE, WHEN YOU'RE HERE LOVING ME. ft. Sebastian Redford. (theme)
Pažintis su dabartinio miesto mero sūnumi, nebuvo visapusiškai atsitiktinė. Katherine tuo metu trūko svietiškos pramogos, o vaikinas pasirodė tipiniu moteriško grožio gerbėju. Trumpas susitikimas kavinėje, kuomet paleidęs savo apsauginius, jis prisiartino prie visuomeniškai žinomos garbanės, trūko vos dvidešimt minučių. Be jokios abejonės, kurį laiką Pierce netgi atrodė nesudominta, o ir jis iš pažiūros visiškai nesibaimino to, kad pagal viešuosius šaltinius ji vis dar buvo ištekėjusi, ir visgi po kelių tinkamai panaudotų vaikio žodžių, moteris  sutiko su juo nukeliauti į ganėtinai „oficialų“ pasimatymą, kuris vyko „Empire Hotel“. Nebuvo naivi, ir žinoma kad suvokė tai, esti jis tikisi vėliau laiką praleisti kiek labiau privačioje aplinkoje. Tik vat, ar taip lengva yra „paimti“ nemirtingą bulgarę, jau visai kitas klausimas. Ji ėmė žaisti su juo, vynioti aplink pirštą, ir savo natūraliu šarmu, netgi privertė jaudintis, ruoštis susitikimui, kuris netrūkus ir įvyko. Pierce kategoriškai atsisakė kad ją pasiimti atvyktu mero sūnaus vairuotojas (neketino atskleisti savo gyvenamosios vietos), todėl dieną prieš teko apsilankyti automobilių salone, renkantis ką nors tinkamo sau. Nuomotis transporto priemones nebe troško: žinoma smagu, kiekvieną kartą vis kažkas naujo. Bet, galiausiai ir tai tapo monotonija. Vaikštant po saloną, bei apžvelgiant įvairiausių markių, kurių tarpe buvo ir naujausi BMW modeliai, Pierce tamsiai rudos spalvos akį patraukė tai, kas atrodė visiškai nebūdinga jos asmenybei. Juodas, matinis gražuolis stovėjo viso salono epicentre, šiek tiek kilstelėtas ant pakylos. Transporto priemonė jau iš tokio nuotolio atrodė pakankamai „badass“, ir būtent tuo metu kažkodėl priminė Sebastian‘ą. 2017-tų metų, vienetinė, modifikuota S klasės Tesla, šiek tiek savo išore priminė batmobil‘į. Tamsi, galinga, ir atrodytu turinti šiek tiek paslapties. Prikandusi savo apatinės lūpos odelę, jau tą akimirką ji suvokė, kokį kelio draugą pasirinks. Renginiui, į kurį buvo pakviesta, pasiruošė be jokios abejonės labai atsakingai. Tobulas, padūmavusių akių makiažas, tvarkingai pasiskirsčiusios tankios garbanos, ir ganėtinai daug atskleidžianti, „karališkai mėlynos“ spalvos suknelė, prie kurios buvo priderinti mėgstamo dizainerio aukštakulniai, padailinti deimantų dulkėmis. Prieš išeidama iš savo namų, garbanė neliko nepastebėjusi tai, kad pro pašto „skylutę“ ant grindų buvo numesti dar keli kvietimai jai, kartu su Redford‘u, atvykti į vieną ar kitą viešą renginį. Suėmusi dailiai apipavidalintus kvietybinius vokus, numetė juos į kartoninę dėžę prie durų, kuri jau buvo perkrauta panašaus plauko pranešimų. Išėjusi iš savo namų pastato, moteris įsėdo į savo naują, vis dar oda kvepiantį automobilį, patraukdama į numatyto susitikimo vietą. Ką gi, renginiui buvo puikiai pasiruošta, pradedant nuo raudono kilimo prie įvažiavimo aikštelės, kuri nuo fotografų buvo atitverta specializuotomis priemonėmis. Išlipdama iš transporto priemonės, Katherine atkreipė dėmesį į tai, kad į jos pusę iš karto buvo atkišta vyriška ranka, kuri pasirodo ir priklausė jos palydovui. Suėmusi pirmiausia jo ranką, vėliau persitaisė, apvydama jį savo ranka, virš alkūnės. Praeinant pro spaudos atstovus, jie galiausiai atsidūrė pagrindiniame socijumo centre. Aplinka, išsičiūstę turčiai ir tikrai puikiai parinktos vaišės. Tobula iš esmės, gaila kad tik neatėmė amo.  Katherine nuoširdžiai stengėsi kaip galima geriau leisti savo laiką, arba paprasčiausiai žaidė sau priimtą žaidimą. Tačiau kuris iš šių variantų buvo tikras, matomai tai žinojo tik ji viena. Visapusiškas atsipalaidavimas, meilūs, ir tuo pačiu be proto dviprasmiški prisilietimai, kikenimas iš vyruko bandymų atrodyti šmaikščiam. Jis iš tiesų buvo labai charizmatiška asmenybė, tačiau kaip ir dauguma vyriškosios lyties atstovų, savo tikruosius ketinimus neaprėpė tik maloniai praleistu vakaru tarp turtuolių akiračio. Katherine net nenutuokė, kad visai netoliese, ir nebūtinai tik šį kartą, buvo ir Sebastian‘as. Juk jai tai žinant, viskas galėjo susiklostyti kitaip.
Visai netrūkus svečiams buvo pranešta apie aukciono pradžią, todėl visi susidomėję buvo palydėti į sekančią, nuo pagrindinės salę. Pusamžis vedantysis vieną po kitos pristatė įvairiausį antikvarinį šlamštą, kuris traukė dėmesį kone kiekvieno, apart du „originaliuosius“ vampyrus. Ši atrakcija labiau priminė tuščiai gaištomą laiką, iki pat tos akimirkos, kai ant pakylos buvo išneštas prabangus, unikalus vėrinys, kuris be jokios abejonės patraukė ir Pierce dėmesį. Instinktyviai ji vos pastebimai palinko į priekį, ir josios palydovas kaip mat „užfiksavo“ šį gestą, imdamas palengva kelti vėrinio kainą. Galu gale, jis tikrai manė kad tokia dovana gali palengvinti jo patekimą tarp nemirtingosios garbanės tarpukojo. Su jaunuoliu statymuose kovojo keli svečiai, tačiau kaina buvo keliama saugiai. Ak, koks gi nuobodus yra tas saugus žaidimas. Nors suprasti visus tikrai galima, niekas nenori permokėti už daiktą, kuris greičiausiai ilgiausią laiką bus saugiai laikomas dėžutėje. Mat bet kuris iš čia esančių vyrų, vargu ar leistu savo damoms tokį papuošalą „gadinti“ nešiojant dažnai. Po to, kai kaina staigiai ir daugumai netikėtai šoktelėjo iki 50 000 $, tas pats vampyrės palydovas liovėsi kelti kortelę. Pierce suspaudė lūpas, bandydama sulaikyti save nuo kokio nors netinkamo pasisakymo. Tačiau akimirka, kuomet vedantysis išsakęs savo įprastinę litaniją, stuktelėjo mediniu plaktuku, paskelbęs kad vėrinys atitenka ne kam kitam, kaip Redford‘ui, tuo pačiu metu nurodydamas jo buvimo vietos trajektoriją, Katherine net nesusimasčiusi ką daranti, atsisuko į tą pačią pusę. Po pusės metų, tai buvo pirmasis kartas, kuomet pamatė jį gyvai. Tą akimirką, visas kūnas aptirpo, ir tam tikra prasme, suspaudė krūtinę, it jai nereikalingas deguonis, būtu tapęs net per daug reikalingu. Žvilgsnis neatrodė geidulingas, greičiau kiaurai veriantis, nuplikantys it verdančiu vandeniu. Tai te trūko vos kelias akimirkas, kuomet Pierce vėl atsuko Sebastian‘ui nugarą. Greta esantis jaunas vyrukas, kaip mat perklausė. – Viskas gerai, Katherine? Tave trikdo kad jis čia? –
– Ne. Bet manęs nedžiugina mintis apie tai, kad vėrinys kurio norėjau sau, dabar yra ne pas tave. – Gana trumpas paaiškinimas privertė mero sūnų pasijausti nemaloniai. Žinoma kad jis galėjo pasistengti kur kas labiau, bet panašu kad bet koks vyro bandymas būtu nokautuotas Sebastian‘o, kuris kuo toliau, tuo labiau stengiasi pademonstruoti tai, kad neketina pasiduoti niekam, nepriklausomai nuo to ar tai būtu gyvybės klausimas, ar aukciono antikvarinių objektų iš-varžytinės. Pokylio svečiams imant keltis, bei eiti link pobūvio salės, Katherine pasistengė nepastebimai permesti žvilgsniu per visus čia susirinkusius. Ir kad ir kaip tai atrodė keista, visiškai netikėtai pasirodęs Sebastian‘as jau buvo meistriškai dingęs, tarytum jo čia net nebuvo. Jo veidą minioje bandė surasti ir vėliau, tačiau eilinį kartą visiškai nesėkmingai. Nenorėdama kad tai „sugadintu“ tolimesnį vakarą, ji pasidavė diskusijai su jaunuoliu, kuris kaip tyčia ėmė taukšti visiškus niekus, apie savo turtą, materialinį augimą ir kitus dalykus, kurie visapusiškai nedomino Pierce. Ji nebuvo iš kaimelio atvykusi „gražuola“, kuri bet kokia kaina troško praskleisti savo kojas prieš bet kurį, kurio piniginė buvo atitinkamai stora, ir po visko jis ją apdovanotu visokiais niekalais. Kaip save gerbianti, savarankiška moteris, kuri prie to viso be pertraukos egzistuoja daugiau nei penkis šimtus metų, savo turto turėjo pakankamai, kad tiek jos dukra, tiek dar kelios kartos jau tęsiamos Victorios nežinotu kas tas yra „nepriteklius“. Pinigais garbanės pavilioti neįmanoma, ar tuo labiau, kaip tai tipiška šiais laikais, nusipirkti. Jam kalbant, nemirtinga asmenybė kilstelėjo vieną iš savo rankų, dviem pirštais patrindama savo nosį, nuo kamieno iki galiuko. Kadangi tuo metu jos akys buvo sumerktos, susidarė įspūdis, kad pokalbis ją mažumėle erzina.
TEKŠT. Pirmiausia pasigirdo praslydusio kūno atgarsis, kuris ir privertė Katherine vėl pramerkti savas akis. Tačiau žvilgsnis pirmiausia susidūrė ne su palydovo veidu, kuris veikiausiai iš nepatogumo, o gal net skausmo nukritus, išraudo kaip pomidoras. Jos žvilgsnį prikaustė Redford‘as. Tvirtas stotas, kaip visuomet kokybiškas, prie puikaus kūno sudėjimo priderintas, kostiumas. Dievaži, jis netgi kvepėjo tūkstančius kartų geriau, nei visi kiti čia susirinkę aukštuomenės „ponai“.
– Taip. Jam viskas gerai. Tik nepradėk pūstis dėl to... – Suskubo atsakyti pirmiau, nei tai galėjo padaryti pats vaikis, kuris buvo pakeltas ant kojų, įtartinai persūdyto Sebastian‘o draugiškumo. Draugiškumo, kuris labai greitai pakeitė savo pradinį pavidalą, tapdamas labiau tamsus, savininkiškas. Nereikėjo per daug kreipti dėmesį į mero sūnaus pakitusią grimasą, bei bandymą ištraukti save iš mirtinų pirmojo vampyro gniaužtų. Net jei vaikis būtu pradėjęs mosikuotis, jis neturėjo ne menkiausio šanso iš šio kontakto ištrūkti apysveikis. Visai netrūkus pasigirdo iš ganėtinai rimtai nuskambėjęs Sebastian‘o grasinimas vyruko atžvilgiu, ir jo atsakas atrodė kaip vaikiškas burbuliavimas, palyginus su galybe, kuri šiuo metu varžė jo laisvę. Katherine neatrodė labai susirūpinusi, tiesą pasakius, jos žvilgsnis netgi išdavė šiokį tokį smalsumą, apibrėžianti tai, iki ko yra pasiruošęs nueiti Sebastian‘as. Visgi, būtu įdomu, kas nutiktu, jei pati Katherine pasistengtu bent jau paprieštarauti tokiam akiplėšiškam Redford‘o pasirodymui, bei „konkurento“ sumenkinimui. Tik vargu ar jis pats būtu įtikintas neva kažkieno mirtinga gyvybė Katherine iš tikro būtu parūpusi. O ir apie reputaciją ji negalvojo, nes ši ir taip buvo pakankamai nešvari, tad kas gi galėtu tapti blogiau, jei Redford‘as visgi sugalvotu pasiautėti? Tik trumpam ji dirstelėjo į sulaikyto asmens pusę, ir jau ketinusi imti kalbėti, kaip mat buvo pertraukta, kas akimirksniu privertė jos antakiams išsilenkti iš nepasitenkinimo. „Kas jis manosi esantis?“, mintis šmėkštelėjo jos galvoje, dar prieš tai, kai prieš jos akis buvo pademonstruotas papuošalas. Atitraukusi žvilgsnį nuo norimo papuošalo, ji pakėlė akis į oponentą.
– Dar pasakyk kad man tinkamas esi tik tu ir daugiau niekas, kaip tik tu, ir prisiekiu, pradėsiu vemti vaivorykštėmis, bei šūkauti visam šiam apgailėtinam pasauliui, kokia apgailėtinai esu laiminga, kad pats Sebastian‘as Redford‘as taip sugalvojo. Susimildamas, aš nenusiteikusi žaidimams. – Šaipėsi, tai buvo girdima ne vien iš konteksto, kurį pasirinko garbanė, bet ir iš to, kaip skambėjo jos kalbos tonas. Prieš tai šaltai ramus jos veidas įgavo daugiau kontrastingumo, o ant kaktos, kaip visuomet jai „nervinantis“ iššoko kiek labiau pastebima, ganėtinai stambi vena. Net jei fatališkoji tamsiaplaukė puikiai gebėjo maskuoti savo tikrąjį veidelį, ar kaip kai kurie pasakytu, savo sielos gelmes. Tuomet jos kūnas kartais pats prieštaravo žaidimo aplinkybėms, it didžiausias išdavikas, pasiduodantis tam, kas jam tuo metu atrodė tinkamiausia.
– Juk tu supranti kad jis grįš, visi čia esantys negalės išeiti nepaliesti? Tu žaidi labai pavojingą žaidimą, Redford‘ai. Ir aš nesu tikra kad tai nepasibaigs dar viena didžiule tragedija. Vėrinys žinoma labai gražus gestas, ir netgi tai kad privertei tą vaikį stipriai pasigailėti to, kad jis taip ir nespėjo pasinaudoti tuo magnetizuotu raktu nuo apartamentų, kurį ketino man įteikti, tikriausiai šiam vakarui įpusėjus. Tačiau tu vis dar nepasakei, ko tu sieki pasirodydamas būtent dabar? – Nebuvo tikra kodėl nemirtingas vyras pasirodė čia ir dabar, ar tuo labiau, ar buvo pasirodęs ankščiau. Pagal viską, Elissa dar neturėjo pagimdyti, o tai reiškia kad jos burtas turėjo galioti dar apie mėnesį ar porą. O ir po nemaloniai nutrūkusio susitikimo dvare, aplamai buvo sunku suvokti ar Sebastian‘as galiausiai nesumos apsiimti tinkama sau role, bei pasiliks ten, kur jo vaikų motina ir atžalos kurių taip troško. Katherine buvo daugiau nei tikra tuo, kad jie tikrai dar susitiks, bet ne ankščiau nei kad mirtingą Elissos kūną apleis gyvybė. Todėl ankstyvas Sebastian‘o pasirodymas dabar, mažu mažiausiai glumino. Savo ruožtu Redford‘as turėjo visiškai kitokį planą, turint omeny tai, kad jis nesuteikė laiko apsvarstymams, kuomet atsidūrė garbanei už nugaros. Jautė, kaip jis išvengdamas tiesioginio kontakto su jos oda, pastūmėjo plaukus taip, kad šie sukristu ant peties, iš priekio. Sunkus, šiek tiek vėsus metalas priglūdo prie tamsiaplaukės kūno, priversdamas jį šiek tiek suvirpėti. Papuošalas atrodė pasakiško grožio, unikalus, toks vienintelis. Jis grąžinai paryškino jos ganėtinai atviros krūtinės liniją, kaip tik pabrėždamas dėmesį tą linkme. Reikia pabrėžti, kad antrininkė tikrai baiminosi prisilietimo, juk tame ir buvo visa prakeiksmo esmė... Bet koks fizinis kontaktas – mirtinas. Šiek tiek kilstelėdama dešinę ranką, ji te spėjo paliesti pirštų pagalvėlėmis rubiną, esantį ant vėrinio. Pajuto kaip jo ranka atsidūrė ant jos liemens, sukeldama didžiulį vidinį skausmą. Garbanės trūktelėjimas į save, privertė ne priglausti jos jauną, riestą užpakalį su jo fasadine lytį pabrėžiančią kūno dalimi, bet ir pro jos šiek tiek praskleistas lūpas išsiveržti liguisto malonumo sukeltai dejonei. – Tu mane pražūdysi...
Tai nebuvo, ir netgi neskambėjo kaip konkretaus, neigiamo fakto konstatavimas. Jos balsas šiek tiek virpėjo nuo kiek per daug sutankėjusio kvėpavimo, buvo tylus ir netgi šiek tiek kimus. Kiekvienas prisilietimas, nors ir nebuvo mirtinas ar po savęs paliekantis akivaizdžias žymes, jis buvo skausmingas. Tačiau jei paklausti Katherine, šiuo metu ji tikrai mažiausiai troško kad jis sustotu ar atitrauktu rankas. Pro šiek tiek pakylėtą suknelės kraštą, jo pirštai atsidūrė ant josios vidinės šlaunies, sukeldami dar vieną seksualinio sujaudinimo bangą. Kvėpavimas, kuris nebuvo būtinas, tačiau gana įprastas tokiomis aplinkybėmis, dar labiau apsunko. Ir kad ir kaip Pierce stengėsi save sukontroliuoti, tai ką jis gebėjo padaryti savo kūnu josios, paprasčiausiai aptemdydavo visus sveiko proto griovelius. Ne vien lūpų prisilietimas prie ausies lopinėlio, bet ir erdvę suvirpinęs jo tylus balsas privertė garbanę užversti akis iš malonumo, šias galiausiai paslepiant po tankiomis blakstienomis, bei vokais. Nuaidėjo klausimas apie tai, kas dėl esamų aplinkybių, buvo kiek pastumtas į šalį. Katherine pasuko savo veidą taip, kad jis taptu labai artimas jojo. Pirmam, viešam vampyrui dėstant paaiškinimą, bei šio gale trumpą pašaipą, Pierce buvo nuolankiai įsistebėjusi į jo lūpas, kurios bangavo atitinkamai kiekvienam ištariamam garsui. Galima pasakyti, kad ji eilinį kartą buvo visiškai pamiršusi apie tai, kad jie radosi ne dviese, bei visą tai stebėjo kiti žmonės. Jos antakiai išlinko, beveik tuo pačiu metu kuomet jos ranka galiausiai surado jo ranką, po sunkia suknelės medžiaga. Buvo neįmanoma patikėti tuo, kad Sebastian‘as buvo kažkokiu būdu prisidėjęs prie Elenos mirties, ką jau kalbėti kad tai padarė tam, kad šis skausmingai malonių prisilietimų maratonas būtu įgyvendintas.
– Sebastian‘ai, tu mane stebini. Negi iš tikro pasipriešinai savo burbulei, kad dabar galėtum būti su manimi? Ir dar paaukojai tikriausiai labiausiai nekaltą sielą, šioje žemėje. Kalbant apie tai, sakykime kad praradau susidomėjimą, Elena jau seniai tapo ant tiek pilka ir nereikšminga, kad nebe atskyriau jos nuo... Mmmh... Nuo bet kurio iš čia esančių. – Kalba akivaizdžiai strigo tarp žodžių, trūko ir oro. Šis saldus skausmas kone vedė iš proto, ir kai Pierce viršutinė lūpa vos pastebimai pakilo, ji nebe sumojo ieškoti priežaščių, kodėl turėtu atsitraukti. Užteko tik labiau pasukti galvą kairėn, kad mylimojo veide surasti lūpas. Gal kiek per šiurkščiai, mat atrodė, kad dar šiek tiek, ir ji sužeis jo odą, sukando jo apatinę lūpą. Netrūko labai ilgai, kad savo liežuviu susidurtu su jo, ir tai tapo įžanga pirmam, po ilgo laiko jų bučiniui. Skonis buvo neapsakomas, ir netrūkus jos burna pilnai juo užsipildė, o liežuviai tarytum kovodami dėl savo egzistavimo, visaip raivėsi, pynėsi ir be paliovos lietėsi.  – Tu niekada neišmoksi tik vienos pamokos, Sebastian‘ai. Niekada nežadėk to, ko greičiausiai negalėsi tesėti. – Ji nutraukė bučinį pirma, kaip ir pirma jį pradėjo. Žinoma, atsispirti Redford‘o akibrokštui buvo gana sudėtinga. O kokiam tikram vampyrui galėtu nepatikti mintis apie brutalų seksą, tarp kraujo ir mirštančių agonijoje žmonių, į kuriuos kreipiamas dėmesys tik tuomet, kai prireikia unikalaus „lubrikanto“ arba nekreipiama visai. O ir kas paneigtu tai, kad viešas, kitų matomas seksas nėra labiausiai iššaukiantis adrenaliną? Vienaip ar kitaip, karštas, geismo ir savininkiškumo perpildytas kontaktas nutrūko su lyg akimirka, kuomet į pobūvio salę sugrįžo akivaizdžiai savo paskutines akimirkas išgyvenantis jaunuolis, bei pasigirdo cypiantis moters riksmas.
O dabar svarbiausia vakaro šou dalis: Negi po visko kas nutiko Redford‘ui priklausančiame dvare per šio gimtadienį, vėliau laboratorijose, dar vėliau dvaro požemiuose, dar kartą dvare ir galiausiai pusmečio pertrauką kurią Sebastian‘as greičiausiai praleido su Elissa, o tai reiškia kad tuo metu galėjo nutikti velniai žino kas, buvo galima manyti kad Katherine Pierce leis kad viskas bus paprasčiausiai atleista ir pamiršta? Nagi, nebūkime naivuoliais. Juk kalba eina apie Katherine Pierce, o ne kokią nors sumautą nuo plaukų šaknų iki pirštų galiukų įsimylėjusią ir kankinės vaidmenį ant savęs matuojančią mergeliukštę. Nereikia klysti, garbanės jausmai Sebastian‘ui buvo visapusiškai tikri, ji beprotiškai mylėjo šį vyrą. Tačiau atlaidumu nepasižymėjo, ir galu gale, kaip jis galės suprasti ką jai padarė, jei už tai negaus pelnytos bausmės? O tie vakarojimai požemiuose, toli gražu tebuvo menkas apšilimas. Net Sebastian‘as turėtu būti visiškai neivus, jei priimtu faktą, esti viską atitaisyti yra taip sumautai paprasta. Atitrūko nuo mylimo ir vis dar iki ląstelių lygio geidžiamo vyro taip staigiai, tarytum būtu nuplikyta, ji atsidūrė prie pat moters, kuri padarė didelę klaidą, kuomet ėmė šaukti dėl na, ne kiekvieno akiai malonaus mirties vaizdo, kurį pademonstravo su taurę ir perrėžta gerkle atkrypavęs jaunuolis. Staigus garbanės rankos mostas ne vien nutildė moterį, tačiau ir pakankamai taikliai atskyrė jos galvą nuo likusios kūno dalies. Gana stambi kraujo raukšlė čiurkštelėjo tiesiai į garbanės pusę, palikdama ją ne vaikiškai, vizualiai labai „drėgną“. Nepaisant to, kad aplink žmonės ėmė lakstyti it būtu paklaikę, Katherine labai ramiai pasisuko veidu į Redford‘ą, tuo pačiu metu išorine plaštakos dalimi, pasivalydama kraują sau nuo smakro. Vampyrės veidas įgavo brutalią išraišką.
– Tave jaudina mintis, kad viskas visada eina pagal tavo planą? Tik tu pamiršti vieną smulkmeną, aš visuomet esu keliais žingsniais prieky. Ir kol tu vaidinai „tobulos šeimos idilę“ su ta pigia šliundra, aš tavęs nelaukiau. Ar girdi, Sebastian‘ai? Aš. Tavęs. Nelaukiau. – Be jokios abejonės Katherine nieko nenutuokė apie mylimojo gyvenimą, ir kaip jam teko egzistuoti visus tuos šešis mėnesius, mat laikėsi kaip galima nuošaliau nuo jo, nenorėdama paslysti ir kažkokia prasme, tapti laikinu žaisliuku jo ir taip viskuo perpildytame gyvenime. Veidelis atrodė pagiežingas, o ir balsas skambėjo taip, lyg ji su kiekvienu tariamu žodžiu, bandytu į jo kūną suvaryti po nelabai aštrų, galimas daiktas kad net surudijusį peiliuką. Tai buvo jos ilgai laukto keršto akimirka, ji norėjo kad jis jaustųsi toks pats menkavertis, kaip teko pasijausti jai. Žinojo kad nuo to velniškai skaudės abiems, ir kad jai teks pasistengti į šį spektaklį įtraukti visus savo aktorinius sugebėjimus, nepriklausomai nuo to, kad viską ką sakys, kad ir kaip įtikinamai pateiks, tebus tik didelis muilo burbulas. Melas, kuris su tiesa neturi bendro.
– Tiesą pasakius, nelaukiau jau nuo tos akimirkos, kai apleidau tavo namus. Atsimeni, mano dukters ne laiku ir ne vietoje surengtas vakarėlis? Skamba varpeliai? Turi žinoti kaip aš praleidau tą vakarą, arba tiksliau būtu pasakyti, naktį. – Kalbėdama tai, Pierce specialiai vos pastebimai, po pusę žingsnio stengėsi prisiartinti prie Sebastian‘o, kažkodėl manydama kad kai jis ims suprasti kur link eina kalba, jo akyse pamatys tą patį skausmą, emocinės išdavystės pėdsakus. Stebėjo jo akis, įžuliai, kiaurai veriančiai. – Aš išlaisvinau Mason‘ą iš kalėjimo, ir iš pradžių viskas tikrai buvo labai nekalta. Bet žinai, visada sakiau kad jis yra niekam tikęs sutuoktinis, ko negalima pasakyti apie jį, kaip apie meilužį. Dievai mato, tai ką jis geba išdarinėti su mano kūnu, yra aukščiausios klasės pornografiją. – Jos veidą perskrodė kampinė, pašaipy šypsena, kuomet garbanė pratęsė kalbėti beveik tais pačiais žodžiais, kokius kadaise prieš ją naudojo jos širdį pavergęs pirmasis nemirtingasis. – Nebijok, gali pasikapstyti po mano mintis, gal tai ką pamatysi, tau visai patiks. Gal netgi turėsi ko pasimokyti... – Oh, kaip šlykščiai kalbėjo ir elgėsi Katherine, ir kad ir kaip jai buvo sunku ir skausminga meluoti, visą tai padaryti buvo 100 proc. verta. Suteikdama vampyrui šiek tiek laiko, kad viską susivirškinti, ji galiausiai pasirūpino tuo, kad atsidurti labai arti jo. Tiek arti, kad pakėlusi savo rankas, galėtu paliesti jo veidą. Elgėsi šiurkštokai, kuomet keliais pirštais suėmė jį už dailiai veide įrėminto smakro, bei atsuko į save. Jos žvilgsnis atrodė gilus, ir tik jis išdavė emocinę jos būseną.
– Ar tau skauda? Sebastian‘ai, ar tau skauda žinoti tai, kad būnant tikram dėl to kad myliu tave, dulkinausi su tavo bičiuliu, tau už nugaros? M? O kas svarbiausia, tu net minties neturėjai kad taip gali nutikti... Taigi, ar tau skauda? – Ji nelaukdama jo atsakymo, ir pati papurtė galvą, tokiu būdu apibrėždama atsakymą, kurį netrūkus ketino įvardinti ir pati.
– Gerai, nes dabar tu žinai kaip privertei mane pasijausti, tuomet. Dabar jau galėsi apsvarstyti viską dar kartą. – Šie žodžiai be jokios abejonės buvo per daug dviprasmiški. Iš vienos pusės buvo galima suvokti tai, kad ji tokį ėjimą padarė specialiai, ir visą tai tikrai įvyko. Iš kitos pusės, būtent šie žodžiai yra visapusiškas paneigimas istorijos kurią garbanė išdėstė prieš tai. O ir niekam nėra paslaptis tai, kad Kath mėgsta žaisti su kitais, su jų jausmais, tačiau į save įsileidžia ypač retai.




_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
I’m glad you’re not dead
Trust me, Sebastian. When I’m gonna be up to something, you’ll know it. C’mon. Kiss me … or kill me. Which will it be Sebastian? Right now, we both know that you’re only capable of one.

2016-tų metų geidžiamiausias personažas. Woooohoooo!
avatar
Katherine Pierce

I'm the only non bitter person at this bitter ball.


Pranešimų skaičius : 2791
Įstojau : 2013-04-10
Miestas : Čikaga / Manhetenas
Meilė : Mr. Not so PERFECT
Draugai : Andrea Argent
Rūšis : Originali vampyrė (19/538)

Peržiūrėti vartotojo aprašymą https://www.youtube.com/watch?v=4KJEZhUDSAY

Atgal į viršų Go down

Re: KITOS VIEŠBUČIO PATALPOS:

Rašyti by Sebastian Redford on Pen. 10 27, 2017 10:30 am

Vis tiek kažkada turėjo nutikti taip, kad perpildyta vyro kantrybės taurė sukurs naują Sebastianą: tamsesnį, laisvamaniškesnį bei žiauresnį. Tarsi kokia gija jo viduje būtų nutrūkusi. Gija, laikiusi sąžinę pririštą prie proto. Neliko vietos savigailai, bet tuo pačiu ir užuojautai. Vampyras buvo pasiryžęs kovoti už tai, kas jam svarbu ugnimi ir krauju. Tiesiog atrodytų nebeliko sienų ar ribų, kurios galėtų vyrą sustabdyti. Jautėsi galingas. Jautėsi... kitoks. Bet jam pačiam iš vidaus tai tikrai neatrodė kaip kažkoks neigiamas pokytis. Regis nutiko tai, kas seniai brendo, kas neišvengiamai turėjo įvykti. Žinoma iki pilnos laimės trūko dar be galo daug. Trūko mylimos, velnioniškai geidžiamos moters šalia ir Redford'o požiūriu negalėjo nutikti NIEKO, kas vyrą galėtų nuo jos atitolinti. Net jeigu ši taisyklė taikytūsi paminti pačios nemirėlės poreikius. Tiesa, neįsivaizdavo, kad Katherine pasaulis sugriūtų, jeigu jame Sebastian'o neliktų nė kvapo, tiesiog žinojo, kad sugriūtų tas, kuriame sukosi pats. Pasyviai pavydus vampyras dar niekados nebuvo toks liguistai savininkiškas. Greičiausiai suprato, idant nebegali sau leisti ilgiau malti šūdo. Nė akimirką nepaklausė savęs kaip naująjį jo amplua turėtų priimti iš koto verčianti garbanė. Juk pamilo ji Redford'ą visai kitokį: švelnų, dėmesingą ir kilnų. Visgi buvo įsitikinęs, jog iš proto ją varys kur kas labiau, kuomet anksčiau slėgusios problemos, rūpesčiai liko praeito gyvenimo etape kartu su silpna, per nelyg geranoriška savo paties versija. Sebastiano pasitikėjimas savimi pasiekė aukštumas. Visados slėpęs savy didelę jėgą, vyras pagaliau ją išlaisvino. Žinojo savo pranašumus visai kaip ir trūkumus, tačiau šių tikrai neketino daryti itin matomais. Atsisijojo. Silpnumą pavertė savotišku tabu. Pasirodo užtenka ir gerų dvylikos mėnesių sumautai sušiktų įvykių, kad net ir toks senas vampyras pasikeistų. Arba, kitaip tariant, taptų savimi. Iš ties malonu nesukti galvos apie nieką ir į gyvenimą žiūrėti kaip į orkestrą, kuriame ne pučiamaisiais puti, o diriguoji. Stop me if you dare. Pakito net ir tai, kaip vampyras atrodė. Ir mes nekalbam apie išvaizdą, kuri nekinta jau tiek amžių. Šiltos vyro akys tapo atšiaurios ir negeranoriškos. Tai toli gražu nepridėjo Sebastian'ui charizmos. Kažkas stūmė nuo jo tolyn, kažkokia šiurpiai nuteikianti energetika. Milžiniškas kraujo troškulys, tamsi esybė bei antžmogiškumas dar niekados taip neatsispindėjo jo veide bei elgesnoje.
Gana lėkštas, primityvus elgsenos modelis, kuomet atvirai žemini tavo moterį atvirai kabinantį oponentą Sebastiano nevertė jaustis didesniu vyru, bet visgi mėgavosi kiekviena konfrontacijos akimirka. Tai buvo tarsi žinutė, kad yra pasiruošęs skriausti kiekvieną, kuris į Pierce pareikš privilegijas. At this point, vampyrui tikrai nerūpėjo koks konkrečiai neišmanėlis pastatys save į tokią rizikingą, bene fatališką padėtį. Ruošėsi savo pasirodymui aukcione sąžiningai, tarsi siekdamas padaryti Katerinai kuo didesnį įspūdį. Buvo pasitempęs, tačiau abejingas bei šaltas. Puikaus kirpimo kostiumas idealiai išryškino vampyro plačią pečių liniją pridėdama stoto. Regis ant medžiagos nebuvo nė vienos dulkytės ar raukšlytės. Tarsi į kostiumą įšokęs vyras prie nieko nesilietė, nesiramstė, nesedėjo. Marcuso užkalbėtą laikrodį buvo tiesiog iš principo pakeitęs kitu. O ir brangesniu, su platinos korpusu garsios vokiečių laikrodžių firmos. Su kvepalais nepadaugino, tačiau nuo vyro sklido malonus, ne per aitrus kvapas. Daugiau atsidavė preciziška tvarka bei švara, nei mediena ar muskusu. Ne veltui sakoma, kad atrodai taip, kaip jautiesi. Sebastiano išvaizda iš ties dvelkė pasitikėjimu savimi. Neturėjo teisės pasirodyti prieš mylimą moterį kažkoks... pažeistas. Net jeigu ji ir stengsis vyrą pažeisti.
Katherine iš ties mėgo gražius, prabangius daiktus. Užtenka žvilgtelėti į šią moterį, kad suprastum jos išpuoselėtą skonį. Kaip ir visi nemirtingieji ji buvo šiek tiek snobė, bet tai išsivysto natūraliai, kuomet ilgai egzistuoji ir turi gyvą galą pinigo. Ji galėjo aukcione nusipirkti bet kurį daiktą už absoliučiai bet kokią sumą, tačiau aukštos klasės dama tikrai neleis sau įsigyti to pačiai. Redford'as toli gražu nesiekė jos palenkti į savo pusę tokiu banaliu būdu. Tai nebuvo pirmas kartas kai dovanojo jai kažką brangaus, įspūdingo. Gi jeigu vampyrė nenutrenks to vėrinio kažkur giliai į spintą, jis primins garbanei šį vakarą kiekvieną kartą, kai mes į jį savo rudų akių žvilgsnį. Tai būtent ir yra tas vyro išsikeltas siekinys. Gi negalėjo nuspėti Pierce ėjimų ir šio vakaro baigties. Vampyrų kūnų chemija buvo iš ties magiška. Traukos, kurią jautė šiai moteriai negalėtų sulyginti su niekuo, jokia patirtimi, išgyvenimu. Kiekvienas jos kūno lopinėlis buvo tobulas, kvapnus, geidžiamas, meldžiantis bučinio ar prisilietimo. Visgi Sebastiano arogancija bei brutalumas tą trauką maskavo. Tiesiog negalėjo jai parodyti koks iš tiesų jos visos yra ALKANAS.
- Ar Katherine Pierce ką tik pasakė, kad nėra nusiteikusi žaidimams?-ciniškame vyro veide žybtelėjo analogiško pobūdžio šypsenėlė. Atrodė nusiteikęs be galo nepatikliai dėl to, ką išgirdo,-Ar šita menkavertė kompanija tau atrodo priimtinesnė?-paklausia nesišaipydamas, o taip, tarsi jam tikrai nuoširdžiai rūpėtų pašnekovės nuomonė. Giliai, šaltai atsiduso prieš imdamas kalbėti vėl, - Nuo pastarojo mūsų susitikimo tapau šiek tiek originalesnis. Nejau pamiršai, kad neturėtum manęs nuvertinti?-nusišypso taip meiliai, tarsi trokštų vergte pavergti priešais esančią moterį. Pastaruoju metu gana dažnai demonstravo savo brangiai kainavusius dantis įvertinęs šypsenos jėgą. Sebastianas žinoma pastebėjo kokias emocijas skleidė tamsiaplaukės veidas. Ji nervinosi ir tai vyrą veikė kažkaip maloniai. Moteris niekuomet nesierzintų vyro akivaizdoje, kurio nemylėtų arba... nekęstų. Buvo tikras, kad Pierce jaučia jam ir viena, ir kita. O tai tik dar labiau varė ją iš proto. Sekantis Kat klausimas pasirodė esantis netgi labai į temą. Redford'as turėjo visas įmanomas galimybes susirasti garbanę anksčiau, tačiau to nedarė. Tai tiesiog būtų pasibaigę tragiškai, nes nė vienas jų nebūtų pajėgęs sumaišyti savo kūnų į viena. O dabar, kai tai nebuvo pražūtinga... Vyrui velniškai patiko, kad Katerina net ir numanydama jųdviejų sąlyčio pasekmes elgėsi drąsiai bei provokuojančiai. Vien iš principo ji nebūtų Elissos pergalės pripažinusi kaip absoliutinės. Nėščia fėja nė nenutuokė, kad jai už nugaros Sebastianas nudirbo tokį žygdarbį. Kad ir kokia apsukti bebuvo Elissa, vyras sugebėjo ja manipuliuoti šiai to net neįtariant. Juk tikrai skyrė jai labai daug dėmesio bei švelnumo, nepadarė nė vienos klaidos, kuri galėtų sumenkinti jos pasitikėjimą. Laikė giminaitę švelniai kuoktelėjusia ir tikrai nenorėjo, kad ji kažkaip pakenktų dvyniams, net jeigu šie it parazituojanti gyvybės forma fėją lėtai naikino. Redford'as susijaudino iš kart, kai pajuto vampyrės užpakaliuką žavingai įremtą į savo tarpukojį. Tirštas, sodrios spalvos kraujas plūstelėjo ten taip, tarsi seniai būtų laukęs panašaus momento. O visų labiausiai jaudino tai, kad Katerina nebijojo čia pat imti ir sudegti, nes kontaktas, prisilietimas pasirodė esantis brangesnis. Šalti, bet atidūs vyro pirštai pasiekė nėriniuotą vampyrės kelnaičių kraštelį. Palindo po juo atsargiai, tačiau tolyn ir gilyn neartėjo palikdamas šiek tiek paslapties, neskubotumo. Sekdamas Kat reakciją, išlaukęs jos troškimo kelis pirštus užkišo kiek giliau, bet tik tam kad įsitikinti kiek moteris yra sudrėkusi. Šyptelėjo, kuomet ant jautrių piršto pagalvėlių nugulo aiškus, didelis jų kiekis. Žinoma ji liko nustebinta tuo, kad būtent nuo Sebastiano rankos krito paranormalių būtybių pasaulyje pagarsėjusi nelaimėlė Elena Gilbert, nors to akivaizdžiai ir neparodė. Kiekviena Katherine reakcija vertė vyrą jaustis fantastiškai, itin patenkintu savimi.
- O tu tikrai įsivaizdavai mane pakištą po padu ir nuolankiai masažuojantį jai pėdas?-pavaizduoja įsižeidusį ir it nubausdamas Kath už neišmanymą, patraukia savo intymiausia veiklai užsiiminėjusią ranką. Specialiai perbraukia pirštais per jos šlaunis tam, kad sukeltų garbanei gūsį to saldaus, saldaus skausmo,-Gali ir nedėkoti,-atsainiai numoja ranka, neva atsikratyti Elena tapo neįtikėtinai lengva. Nors žinoma taip ir buvo,-Visiškai oficialiai esi vienintele moterimi nešiojančia šį dailų veidelį ir atrodai visiškai tuo nesužavėta, kai aš būčiau pasiryžęs su tavimi keliauti kad ir po visą pasaulį ieškant naujų antrininkų prakeiksmo įpėdinių tam, kad iškelti kruviną puotą ir juos su malonumu suėsti,-jautėsi įsitikinęs, idant po neilgų raginimų Pierce iš ties sutiktų imtis tokio plano. Ji niekados šiltai nepriėmė idėjos, kad yra iš akies traukta Amaros kopija. Bučinys Sebastianą užtildė velniškai efektyviai. Godžiai suėmė jos lūpas savosiomis. Tai nebuvo gražus, delikatus, švelnus bučinys, o visiška liežuvių pornografija, papildyta aršiomis, įžūliomis glamonėmis. Jųdviejų veidai pasidengė seilėmis ir krauju, kuris pažiro Katerinai plėšriai sužaidus dantukais. Aistringa, laukinė moteris netrukus nusprendė elgtis šaltai, atsitraukti. Jos veide kone neliko geismo, bet tai Sebastiano nesuglumino. Tiesiog turėjo nuojautą, kad moters pasiekti lengvai tikrai nepavyks. Tik vargu ar tikėjosi tokio, em, akibrokšto. Sudomintas sekė kiekvieną garbanės judesį, kol iš besigaluojančio mero sūnaus rankos perėmė kraujo sklidiną taurę. Suvilgė tik lūpas neplanuodamas sužadinti per nelyg didelio alkio. Kraujas plonu sluoksniu pasidengė ant apatinės vyro lūpos. Savikontrolė buvo privalomas veiksnys kontaktuojant su Pierce. Jos žodžiai paliko beprotiškai nemalonų jausmą. Moters kalba priminė it kokį palengva garsėjantį būgną, kuris turėjo privesti prie kulminacijos. Ir ši toli gražu neturėjo būti tokia maloni, kaip palaimingas išsiliejimas trokštamos vampyrės viduje. Visgi tobulai išlaiko tokią povyzą, lyg Kat negalėtų pasakyti ar padaryti nieko, kas vyrą paveiktų stipriai neigiamai. Klydo. Netrukus jaunuolis iškvėpęs paskutinį oro pūsnį paslikas krito kažkur netoli Redford'o kojų, pavymui Katherine atakos nukreiptos į pirmą pasitaikiusią auką. Pasigirdo riksmai, pagalbos šauksmai. Prasidėjo suirutė. Tačiau epicentre to šurmulio stovėjo išsitempęs, apmiręs Sebastianas. Žinoma Kat siekė vampyrui atkeršyti, paniekinti. Net negalima jos už tai kaltinti, mat graikas iš ties buvo prisidirbęs. Galbūt kažkas pasakytų - nedovanotinai. Ryškiausiu akcentu bejausmiame vyro veide buvo akys, kurios atrodė nelyginant sudužęs stiklas. Netrukus akių obuoliai patamsėjo, jie sklidinai prisipildė krauju, neapykanta. Didžiąją blyškia oda nukloto Sebastiano veido pasiglemžė juodos kraujagyslės. Veidas tarsi pajuodavo nuo jųjų gausos bei ryškumo. Katherine kalbėjo, vyras įdėmiai, per daug įdėmiai klausėsi, atrodytų, vis labiau niršdamas. Kone drebėjo kaip išsiveržti ketinantis ugnikalnis. Jausmas sužinojus, kad tavo moteris dulkinosi su geriausiu tavo draugu, kuris yra jos eks ir kuriuo atvirai šlykštėjosi, kai buvo apturėtas paskutinis "grupinis" kontaktas nepadaryti įspūdžio galėtų tik tokiam bejausmiam objektui kaip stalinė lempa. Turėjo vos keletą sekundžių tam, kad suturėtų savo įniršį ir visišką nesupratimą. Net tada kai emocijos toli gražu neatlyžo, Sebastianas perlipo per visą, VISĄ save, kad nečiuptų Kat už gerklės ir nesupleškintų čia viską aplinkui savo vidine stichija. Bet taip nenutinka, nes žaloti moteris (net netyčia ar nesusivaldžius) yra negražu, o kaitri, liepsnojanti energija iš Redford'o paskutinį kart išsiveržė gana seniai ir tada nurimo, tarsi pranyko. Vyras galėjo elgtis šiurkščiai, net nedovanotinai, bet būtų paminęs sau duotą pažadą su Katherine elgtis taip, kaip ji tikrai yra to verta. Ir ji tikrai nenusipelno išdavysčių, žeminimo bei šiurkštumo, kurio ji pati negeistų. Nusprendė elgtis išmintingai. Ir visai nesvarbu kaip labai tam prieštaravo Sebastiano emocijos bei kūnas.
- Tu ir neprivalėjai manęs laukti, Pierce,-šaltas vyro tonas skambėjo per nelyg oficialiai, tai pridėjo dirbtinumo. Redford'as toli gražu nesielgė natūraliai. Galiausiai ta pati grėsminga išraiška nekito. Žiūrėdama į vyrą Katherine matė - jam skauda, - Pasukom skirtingais keliais manydami, kad tai yra vienintelė mums likusi išeitis, bet visgi pagalvojęs nusprendžiau, kad taip tikrai nėra. Aš lengvai nepasiduodu, - išspaudžia ne visai nuoširdžią šypseną, tokią visai menkutę, bet pastebimą. Kalbėdamas su Kat regis žvelgė ne į ją, o pro ją. Tačiau netrukus atbukusios vampyro akys pakito, jos susirado taikinį ir smigo giliai, drąsiai, net pagiežingai, - Jeigu Mason'as ar bet koks kitas vyras pridės prie tavęs savo niekingas rankas, tai mažų mažiausiai jie pasiges savo rankų,-nesistengė moters įbauginti, tačiau tiek vampyro balsas, tiek jo veidas dvelkė šiurkštumu bei šiurpumu,-Ir nepradėk vapėti apie tai, kad turi pasirinkimą, nes patikinu, Pierce, neturi,-liguista šypsenėlė sutvisko Sebastiano lūpose. Tarsi mėgavosi galėdamas būti tokiu savininkišku, nepaisančiu pačios Katherine norų,-O su Mason'u šnektelėsime dviese vėliau. Vyriškai, - perdėm lengvabūdiškai atrodė toks Redford'o pasisakymas, kuris akivaizdžiai slėpė kitą, žiauresnę prasmę, - Ar jis toliau norės išdarinėti tuos pasakiškus dalykėlius su tavo kūnu, kai nebeturės pimpalo, liežuvio, rankų ar tų pačių akių, nuodėmingai slystančių tavo kūno vingiais?-vyras sumažino su Katerina atstumą. Neatrodė toks susijaudinęs, kokiu buvo prieš tai. Susigrąžino ramybę bei tvirtą stotą. Nebuvo taip paprastai palaužiamas, kaip to galbūt norėjo garbanė. Tik ne dabar. Jųdviejų ūgių skirtumas nebuvo toks jau ir didelis dėl specifinio vampyrės skonio avalynei, tad jų veidai pūpsojo veik tame pat lygmenyje. Lėtai, velniškai lėtai palinko arčiau jos veido, nosies galiuku paliesdamas moters skruostą. Įkvėpė to saldaus, seksualaus jos kūno kvapo, kuris užpildė plaučius tarsi tabako dūmas. Nebūtų adekvatu kalbėti garsiai, tad prabilo tyliai, kiek erotiškai, -Kaip jautiesi žinodama, kad nepaisant visiškai visko tu vis tiek manęs beprotiškai nori?-grubus Redford'o judesys pavymui atsineša švelnų prisilietimą per keletą jos plaukų sruogų. Išdavikišką Katherine kūną skaitė tarsi atverstą knygą,-Tikrai nori dulkintis su Mason'u ar kokiu kitu vyru?-mesteli it šaipydamasis. Vos juntamai palietė lūpomis nemirėlės išorinį akies kamputį. Kiekvienas, net menkiausias jųdviejų odų susidūrimas svilino lyg saulė. Net ir turėdami nepaprastus, antžmogiškus jutimus jie nejautė, nematė ir negirdėjo to, kas dėjosi aplinkui. Visų tų žmonių, kurie stengėsi pabėgti iš pokylio salės ar palengva artėjančių policijos sirenų. Niekas iš išsipusčiusiųjų nedrįso nė artintis prie vampyrų, atvirai liejusių kraują. Ar Redford'ui bent dingtelėjo, idant rizikuoja tokiu elgesiu negrįžtamai susidirbti savo įvaizdį? Tikrai ne. Visas jo dėmesys priklausė moteriai, kurią beprotiškai mylėjo. Net ir jai sumojus pasikrušti su visais JAV sausumos pajėgų kariais tai jausmų jos atžvilgiu nekeistų. Žinoma Katherine vyro akimis neturėjo teisės šitaip elgtis. Galimybių - taip pat. Vargu ar krušo sau smegenis narpliodamas sušiktos magijos mįsles, kad Pierce atstumtų ar leistų jai mušti jam ragus.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

“And here I am, trapped between two men: one loved me too much and other one - too little.”
avatar
Sebastian Redford

Holy behavior won't make you a saviour.


Pranešimų skaičius : 1516
Įstojau : 2016-04-01
Miestas : New York
Meilė : The myth, the legend, the baddest bitch of all.
Draugai : Dean, Mason, Rebekah
Rūšis : Vampyre/Seraphim
Darbo paskirtis : Public figure, businessman.

Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://bloodyrose.forumlt.com/t740-redsebastian1-instagram#33911

Atgal į viršų Go down

Re: KITOS VIEŠBUČIO PATALPOS:

Rašyti by Katherine Pierce on Sk. 10 29, 2017 12:26 pm




Fire and gasoline (ice queen)




NUOTAIKA: *click here* APRANGA: *click here* DAINA: Sia – Fire Meet Gasoline.




WHEN WORLD WILL BURN IN THE HELLFIRE, I WILL BE ON THE WINNING SIDE. ft. Desmond Abberline. (theme)
Tie, pakankamai reti kartai, kuomet Katherine Pierce - Redford pasistengia priminti aplinkiniams, kad kad ir kas nutiktu, ji visuomet yra keliais žingsniais priešaky, tai nėra tiesiog „įbauginimui“ skirti žodžiai. Bėda tik tame, kad taip vadinami „priešininkai“ tai suvokia viso labo tuomet, kai kelio į išsigelbėjimą paprasčiausiai nebe lieka. Ir net tuomet, kai žaidimo aikštelėje ima gęsti šviesos, pažyminčios apie vienos iš pusių pergalę, galima labai teisingai spėti kieno gi skardus juokas užpildo aplinką, net jei jis ima sklisti iš kritusio asmens, kuomet tarimą pergalę savo rankose laiko tas, kuris stovi ant dviejų ir manosi kad pagaliau įgyvendino savo beprotiškai didelį troškimą – privertė priešininką kristi. Galima teigti kad iš to yra kilusi legenda apie „mitą, legendą, blogiausią iš visų kalių“, arba tai tėra dar vienas veiksnys, sulipdantis vienos klastingiausių būtybių, kurios buvo vaikščiojusios aukščiausiojo sutvertos žemės paviršiumi. Pasitaiko atvejų, kuomet iš didžiulės neapykantos, galimo keršto troškimo, bendrų priešininkų arba tiesiog despotiškų – sociopatiškų asmenybių charakteristikos sutapimo, galima padaryti labai gerą aliansą, kuriuo būtu galima pasikliauti arba pasinaudoti tuomet, kai reikalai imtu slysti iš rankų (nebūtinai tiesiogiai, gali būti ir tiesiog vizualiai). Desmond‘as Abberline niekada nebuvo labai pavyzdingas vyriškosios lyties atstovas, kuris dirbtu sąžiningą darbą, būtu ištikimas savo žmonai, dorai augintu savo vaikus ir galiausiai laikytųsi pagrindinių pono aukščiausiojo įsakymų. Tiesa, savo vaikus ir žmoną aprūpino visiškai viskuo: dėmesiu, pinigais, socialine padėtimi ir netgi namų sienose labai tinkamu, pagarba vienas kitam, abipuse meile ir abipusiu pasitikėjimu remiama aplinka. Kitą vertus, jis buvo vienas tų, kurie gyveno kelis gyvenimus, tuo pačiu metu. Nebuvo ištikimas, ir neretai turėjo poreikių, kuriuos suprasti gebėtu ne kiekvienas sveiko proto individas. Netipinis sociopatas, despotas, pinigų ir valdžios ištroškusi „žiurkė“, žudikas. Ir kas baisiausia, jis nebuvo genamas vampyrams būdingo kraujo troškimo, jis tiesiog pats iš savęs buvo labai, labai blogas mirtingas žmogus. Keista, tiesa? Juk pasitaiko tokių asmenybių, kurios iš prigimties yra kur kas tamsesnės ir pavojingesnės, nei nakties padarai, kurie minta svetimu krauju, kad išgyventi.
NYC. Tos pačios dienos rytas, kuomet „Empire Hotel“ viešbutis ėmė skęsti nuo nekaltų asmenų liejamo kraujo. Desmond‘as prabudo pigiame motelyje, išpiltas šalto prakaito, kuris kone „ūpeliais“ bėgo per šio smilkinius, palei plaukų augimo liniją, bei ant krūtinės. Plyšo galva, tarytum prieš įmigdamas jis buvo ganėtinai stipriai gavęs per ją iš beisbolo lasdos. Atsisėsdamas, jis nuleido kojas, bei paskubomis nuo spintelės paėmė voką, ant kurio buvo gražiu raitytu raštu užrašytas jojo vardas. Tik tuomet pastebėjo, esti jo rankos yra suteptos jau sukrešėti spėjusiu krauju, krumpliai keliuose vietose gerokai apibraižyti. Neatrodė susireikšminęs, prieš atplėšdamas voką, prisdegė cigaretę, žiebtuvėlį numesdamas ant naktinio stalelio, ant kurio dar buvo matomos kokoino dulkės, švirkštas su raumenys paralyžiuojančiu skysčio likučiais, bei keli išpakuoti ir akivaizdžiai nakties metu panaudoti prezervatyvai (nesigirsim, bet ne standartinio dydžio xD). Rūstokame Desmond‘o veide subolavo vos pastebima kampinė šypsena, kuomet šis atplėšęs voką, suskaitė ten surašytus nurodymus. Laiško nepaliko šitaip, mat pasiėmęs žiebtuvėlį, sudegino vieną iš tų įkalčių, kurie galėtu sukompromituoti kelis įtakingus asmenys, kuriems to visiškai nereikia. Baigęs „nuodyti“ save tabako dūmais, vyras pakilo iš lovos, kaip tik tuo metu atkreipdamas dėmesį į tai, kad jojo nuogas kūnas taip pat buvo pasidengęs kraujo sluoksniu, kuris tam tikrais lopais buvo „sulipęs“ su šio oda. Negana to, minėtasis raudonas kūno skystis buvo susimaišęs su NaCl (natrio chloridas, kitaip dar žinoma kaip valgomoji druska). Veidrodžio atspindy taip pat buvo galima pastebėti krauju suteptą lovą, kurios pataluose gulėjo jau nebe gyva moteris, kurios kūnas buvo nusėtas giliomis pjautinėmis žaizdomis, susimaišiusiomis akivaizdu kad jai priklausančiu krauju ir gausiu druskos kiekiu. Ji atrodė taip, tarytum net neturėjo galimybės pasipriešinti tam, kas vyko naktį. Ir tai paaiškina švirkštas su medikamentiniais likučiais, atėmusiais iš jos galimybę išgyventi. Jis išsimaudė, apsirengė vakarykščius savo drabužius ir netrūkus išsinešdino iš „skylės“ kurioje praleido naktį. Jau valandos tarpe, minėto kambario patalpose pasirodė keli kostiumuoti vyrai, kurie galiausiai ir sutvarkė viską taip, tarytum čia nieko nebuvo nutikę. Sprendžiant iš to, kaip profesionaliai jie dirbo, tai nebuvo pirmasis toks užsiėmimas, mat nei šoko, nei pasibjaurėjimo, nei menkos nuostabos nebuvo matyti jų akmeniniuose veiduose. Net jei Abberline nebe užsiėmė eksperimentais su nemirtingomis būtybėmis, jis toli gražu neketino apsimesti šventu, ar keisti savo gyvenimo būdo, kuris greičiausiai buvo suprantamas ir artimas tik jam pačiam. Mat net Alexis nenutuokė ką šis daro, kuomet apleidžia nuosavų namų sienas.


IT'S DANGEROUS TO FALL IN LOVE, BUT I WANNA BURN WITH YOU TONIGHT. ft. Sebastian Redford. (theme)
„Nenusiteikusi žaidimams“, buvo neapgalvotai leptelėta frazė, kurios pasiimti atgal nebuvo galimybės. Nors, negalima visapusiškai teigti esti šiuose žodžiuose nebuvo ne lašelio tiesos. Bulgariškos kilmės nemirtingoji nebuvo nusiteikusi žaidimams, kurie būtu nukreipti į jos pačios asmeninius pasirinkimus ir jutiminę sferą. Bent jau pastaruoju metu, nuoširdžiai stengėsi surasti savo egzistavimui prasmės, kuri bent tam tikrai laiko atkarpai sugebėtu jai tapti „orientyru“, kuris padėtu laikytis vienokios, ar kitokios užduoties. Tačiau niekas nesakė, kad tai darant Katherine Pierce staiga pasikeistu, ir nustotu žaisti su kiekvienu, pakeliui pasitaikančiu (ne)žmogysta. Taip, gal tai ir yra šiek tiek paika sakyti, tačiau vargu ar kuris nors žaidėjas mėgsta būti apžaistas. Ir vien mintis apie tai, kažkokia prasme vertė Katherine jaustis išstumtai iš komforto zonos, kurią buvo sau susistačiusi, ir kuri, tiesą pasakius ją labai tenkino, ką kalbėti apie tai, kad priešingai nei kitų suvokimas, jos komforto zona nebuvo standartinis šio pasisakymo apibrėžimas. Kitą vertus, Sebastian‘o pastaba apie netinkamą išsireiškimą, kuris mažu mažiausiai kirtosi su Pierce savęs pateikimu, buvo ypatingai taikli. Tai iššaukė moters veide pasireikšti, nelabai viskuo patenkintai išraiškai, kurios epicentre išsidėstė suspaustų, tiesiai ištemptų, lūpų „šypsena“. Vidury kaktos, ryškiai išpampusi vena, atrodytu neketino niekur pradingti, bent iki tos akimirkos, kuomet „tiesa liausis deginusi akis“. Katherine puikiai suprato tai, kad net meluodama apie tai, neva jos šiandienos kompanija jai beprotiškai patiko, apgauti Redford‘ą paprasčiausiai nepavyktu. Jis ne kartą buvo matęs, kaip elgiasi, kaip kalba ir kaip juda Katherine, kuomet oponentas tikrai veikia net ne tiek jos liauną nemirtingą kūną, kiek sielą, užvaldo visas esamas mintis. Ir šiandiena, bent iki Sebastian‘ui pasirodant, nieko panašaus nevyko. Galima tik spėti, bet panašu kad šiandienos originaliosios vampyrės pasirodymas čia, buvo susietas daugu daugiausia su mitybos poreikio patenkinimu, o ne gerai praleidžiamu laiku, kaip ši bandė pavaizduoti. O tai reiškė tik vieną: apsimetinėti ar bent bandyti tai daryti, nebuvo jokios prasmės.
– Neneigsiu, tu visuomet man atrodai kur kas geresnis pasirinkimas, tačiau gali paklausti savęs paties: ar tai ką nors keičia? Ir jei tau sunku rasti atsakymą į šį ganėtinai lengvą klausimą. Leisk man paantrinti, tiksliau paaiškinti tau tai, kaip galima labiau suprantamai: nieko. Mes užstrigę užburtame rate, kuriame arba tu pasirenki mane, arba aš tave. Bet kaip matai, tai niekada tuo pačiu metu. – Tariant šiuos žodžius, vampyrės balsas tarytum styginis orkestras, pirmiausia pradėjo nuo aukštųjų natų, ir palaipsniui ėmė skambėti vis tyliau. Keista, kad kiekvienas kadaise buvęs asmuo, labai sunkiai perneša tiesos išsakymą, tas pats balsas visuomet skamba neįprastai tyliai. Tarytum nuo balso tempro, jo skambėjimo ir netgi intonacijos priklauso ar tai kas sakoma, gali tapti nepakeičiama realybe, arba kažkas, ką dar galima apeiti, sulaužyti ar visapusiškai sunaikinti. Vargu ar galima pasakyti kad per visus išbandymus, kuriuos teko eiti arba kartu arba atskyrai, Katherine bent kartą buvo susimasčiusi apie savo tolimesnį egzistavimą be jo. Turint omeny tai, kad jo nebūtu nei šalia, nei toli. Jo tiesiog nebūtu jos gyvenime. Atrodytu jis taptu visiškai tuščias: bereikalingi žaidimai, kurie niekur neveda, mityba, ir galiausiai amžina vienatvė, baiminantis kad tas pats įvykių scenarijus, kuris pastoviai persekioja heroję, dar kartą prasuks savo pražūtingą ratą, pastatydamas ją į tą pačią poziciją – kurioje akivaizdu kad trūksta jo. Sebastian‘o daug ką sakantis savęs apibūdinimas akimoju privertė antrininkės antakiams šoktelėti aukščiau, nei šie įprastai randasi. Elgdamasi taip, tarytum norėtu parodyti savo gebėjimą apsimesti kvailute, arba galima dar pasakyti, iš savęs išspausti pagrindinius Elenos Gilbert asmenybės požymius, paknapsėjo akių vokais, ir netgi pritariamai palenkė galvą. Tik tiek, kad prieš tardama savo tolimesnius žodžius, Pierce persimainė, it visiškai kitas asmuo, labai greitai įgaudama sau būdingą: stingdantį šaltumą, be galo didelį pasitikėjimą savimi, su kališkumo prieskoniu, ir trupučiu pasipūtėliškumo, perpildytą išraišką.
– Oou, visai pamiršau, ot kvailutė. Tu gi išmokai smogti, kai to mažiausiai tikimasi. Ir turiu pripažinti, tai efektyvu. Tik ir vėlgi, aš pasimokau iš savo klaidų. Vieną kartą pabuvusi ten, išbandžiusi tai, antram kartui nutikti neleisiu. Ak Sebastian‘ai, jei mes iškeltume debatus kuris iš mūsų labiau išmoko pasidaryti išvadas... Nemanau kad laimėtum.
Žymaus istoriškai veidelio savininkė elgėsi taip, tarytum Redford‘as turėtu pasigailėti tos akimirkos, kuomet nusprendė kad nori dar kartą pamatyti sau priklausančią moterį. Kalbėjo įžūliai, paniekinančiai ir labai dažnai kandžiai. Norėjo kad jis imtu manyti kad ją „susigrąžinti“ yra beprotiškai sunku, nors tiesą pasakius, tas pats Pierce kūnas, kuris nevaldomai reagavo į Redford‘ą, jo prisilietimus, traktavo priešingai, esti tai buvo net labai lengva. Tai buvo natūrali savisauga, per daug menkas, įlaužtas pasitikėjimo barjeras ir baimė kad pakeitus ką nors dabar, vėliau už tai susimokėti reikės dar didesne kaina. Ji net pagalvoti nenorėjo apie tai, kaip šiuos šešis mėnesius praleido Sebastian‘as, ar jis buvo su Elissa, ar su kokia nors kita moterimi, ar jautėsi lygiai taip pat, kaip su bet kuria, dailias formas turinčia asmenybe. Ar taro kitų kūnų jis ieškojo jos, bandydamas užpildyti atsiskyrimo paliktas žymias. O gal nedarė visiškai nieko, kas tik galėjo užgimti Katherine mintyse? Bet kokiu atveju, ji taipogi puikiai suvokė kad atsiskyrimas buvo neišvengiamas, mat galima nesunkiai numanyti, kad jie likdami kartu, ankščiau ar vėliau taptu desperatiškai nelaimingi. Nesutiktu dalintis vienas kitu, su kitais, ir tuo pačiu metu negalėtu vienas kito paliesti. Kad ir kokia nemėgstama ir nuvertinama Elissa buvo Katherine akimis, šis burtas, ši bausmė ar pavydo sukeltas prakeiksmas kone privertė juos abu pasakyti „sudie“ savo noru. Katherine visuomet buvo labai savininkiška, labai pavydi asmenybė. Kartais šie bruožai tapdavo netgi liguistais, ir net jei per „žaidimą be taisyklių“ ji nesužeidė ne vienos moters, kuri buvo pasirodžiusi šalia jos mylimojo, dabar puikiai žinotu, kad net nemirktelėjusi nužudytu bet kurią. Jokio perspėjimo, jokių išvedžiojimų ar grasinimų laikyti „akis nuleistas, o pimpalą kelnėse“. Nužudytu bet kurią mirtingą, nemirtingą, fėją, trolį, sniego žmogų ar kokį nors mistinį drakoną, jei bet kas imtu ir pažvairuotu į jo pusę su užuomina. Nesistengė suvaržyti Sebastian‘o laisvės, troško kad pasirinkimus jis darytu pats, bet, to paties neketino taikyti prie prielipų, kurios pastoviai „dulkino save rankomis, o jį žvilgsniais“. Net neabejojo esti Sebastian‘as žino ką ji jaučia, ir kodėl tai jaučia. Galu gale, netgi pripažinti savo jausmus jam garsiai buvo beprotiškai sunku (nors šiandiena dialoge, tai netyčia išsprūdo, hahaha xDDD), ką kalbėti apie paaiškinimus ar pasiaiškinimus liečiančius tai, ką ji laiko už tūkstančio užraktų.
– Nutilk. Nenoriu net girdėti, kad buvai prie jos bent prisilietęs. Nežadink man noro nutraukti jai galvą, o iš ten esančių smegenų žele iškepti „omletą“ valkataujantiems kiemų šunims. Nieko nedarau ne todėl, kad „bijočiau“ jos, o todėl kad savo burbule, ji nešioja dalį tavęs. Tad verčiau nereikia... – To pilnai užteko tam, kad apibrėžti Katherine neapykantą fėjai, kuri pastoviai pasimaišo ne laiku ir ne vietoje, ir dėl to kyla komplikacijos. Nepriklausomai nuo to, kad Katherine tikrai stengėsi kaip galima mažiau save varginti mintimis apie Elissą, jos vaikus ar pasėtą prakeiksmą, kol ji gyvens savo mirtingą gyvenimą ir nesipainios po kojomis, jai tikrai niekas negrės. O jei moteris sugalvos sukčiauti, tapti nemirtinga, Katherine tikrai pasirūpins kad josios amžinybė netrūktu ilgai. Nebent ji būtu pačiame pragare, karščiausiame smalos katile, kuriam periodiškai, su didžiausiu malonumu, karščio pridėtu ne kas kitas, kaip Pierce. Oi, tik nereikia pamiršti to, kad Pierce niekada neatleidžia savo skriaudikams. Ir Elissos vardas šiuo metu jau buvo įtrauktas į Pierce mirtinus sąrašus, iš kurių ne taip ir seniai buvo pašalintas Niklaus Mikaelson, ir dabar kaip žinia Elenos Gilbert, vardai. Ir vargu ar šie buvo paskutiniais... Jei antrininkė, kuri laimei savame tarpe, šiuo metu buvo likusi paskutine tokia (sort off, nekalbant apie kitas dimensijas), jos veidas būtu nusidažęs raudoniu, kurį iškeltu įsiutis, vien nuo minčių, nuo banalaus pavydo, nuo to, kad ji beprotiškai geidė jo, nekentė jo, ir dėl to neapsakomai niršo ant savęs. O blogiausia, niekaip to negebėjo, ir galima sakyti kad ne taip ir norėjo, suvaldyti. Žinoma, visada būtu galima sužaisti su savo žmogiškumu, tapti nejautria, abejinga aplinkai, tačiau tai nebūtu tas pasirinkimas, kuriam pasiryžtu Pierce. Kur kas geriau viską pernešti savo kailiu, taip kaip yra. Jei mylėti, tuomet visa savo siela, jei nekęsti, istorija tokia pati. Kalbant apie Eleną, bei suvokimą kad labiausiai niekam tikusi antrininkė pagaliau nuduso, Sebastian‘o dėka, be jokios abejonės Katherine vidumi merdėjo iš beprotiškai didelio džiaugsmo. Ir visgi, ji net nesistengė to parodyti išore. Galu gale, jei tos pačios aplinkybės būtu kitokios, vargu ar už tai ji dabar aušintu burną plepalais, greičiau jai surastu labiau intymią paskirtį. Kuri būtu žymiai malonesnė abiems, nei tai ką jie darė dabar.
Užpakaliuku, kuriuo taip noriai spaudėsi į Redford‘o dubens prieangį, jautė kaip greitai jo epicentre esantis falas prisipildė krauju, tapo kur kas labiau išraiškingas (netgi plika akimi), jis aiškiai ir stipriai rėmėsi į jo vilkimos aprangos, ir jos liaunos ir plonos suknelės, medžiagą. Katherine akių vokai nusileido, paslėpdami tamsiai karamelinės spalvos akis. Mintys, kurios natūraliai įsibrovė į vampyrės galvą, ėmė suktis apie juntamo organo kontūrus. Nuodėminga būtu nepasakyti tai, kad viskas apie ką ji šiuo metu galvojo, tai buvo veiksmas, kuomet jie abu nustotu žaisti vaikiškus žaidimus, ir jo stipriąją lytį atžymintis, apetetingas organas įsibrautu į garbanės vidų. Apie tai, kokį nenumaldomą malonumą tai sukeltu, nepriklausomai nuo to, kurį „tašką“ įsiskverbimui, jos kūne, pasirinktu pirmasis vampyras. Galvojo apie jo formą, kiekvieną odoje išryškėjančią kraujagyslę – ir tai beprotiškai, nesuvokiamai stipriai jaudino. Kone tuo pačiu metu, Sebastian‘o ranka kontrastingu principu (pirmiausia stipriai nudegindama, o vėliau atvėsindama paliestą odos plotą savo šaltumu), keliavo per Katherine vidinę šlaunies pusę, ryžtingai skindamasi prie neriniais padabintų kelnaičių su juostele. Visas nemirėlės kūnas kone maldavo sąlyčio su jautriausia prisilietimams savo kūno vieta, ir jis kuo puikiausiai matė, jautė kaip visas josios kūnas tapo visiškai pavaldžiu jam. Apsunkintas kvėpavimas susipynė su negarsiomis dejonėmis, kurios priminė murkimą. O taip, jis susilietė su jos lytinėmis lūpomis, dar labiau jas sutepdamas gausiomis, lytinį susijaudinimą atžyminčiomis, gleivėmis. Dešinė Katherine ranka pakilo, pirštais susiliesdama su lūpomis, kurios virpėjo nuo jaudulio. Apatinės lūpos oda buvo šiek tiek praskelta, arba tiksliau būtu pasakius, prakasta, nevaldomai, atsitiktinai. Ji dar stengėsi sulaikyti dejavimą, kuris susipynęs su žmogiškosios panikos atgarsiais, prilygo kažkam, neįtikėtinai sadistiškai magiškam. Nesitikėjo kad jis liausis, nesitikėjo kad paleis, kuomet ji sugalvos sugadinti viską taip stipriai, kad pati tam tikru metu imsis to gailėtis (iš dalies, mat keršto troškimas visgi bus paglostytas gerai). Norėjo atsisukti veidu į jį, nuplėšti nuo jo tobulai sulipdyto kūno visus tuos, puikiai jam tinkančius drabužius ir... Nepadarė to. Pasielgė priešingai, nei šiuo metu reikalavo kūnas ir siela.
Katherine buvo pasiruošusi atakai, jau tuomet, kai pradėjo šį spektaklį. Tam tikra prasme, ji netgi geidė pamatyti daugiau emocijų iš Sebastian‘o, geidė kad stiprūs jo rankos pirštų gniaužtai nusėstu ant jos kaklo, įspaustu jos laiko nepaliestą kūną į sieną, duris, nesvarbu kur nors. Kad laisva ranka jis išvanotu plotą apie jos veidą, ar kaip nors kitaip parodytu tai kad pyksta ir neketina to tramdyti savo viduje. Nelaukė kokio nors „romantizuoto burbulo iš nosies pūtimo“, laukė agresijos, pykčio, sprogimo kuris nusineštu viską ir visus, palikdamas juos du, žvelgti vienas į kito akis – suvokti, kiek gi klaidų padarė, kad atsidurti čia ir dabar, pasiekiant tą patį tikslą, kurį galėjo įgyvendinti būdami kartu jau pirmąjį kartą. Taip ji troško matyti jį pametant savikontrolę, dėl to kad skauda, dėl to kad ji priklauso jam, ir nori ji to ar ne (faktas kd nori, tai yra net per daug akivaizdu), ji neturi kito kelio, kaip tik eiti greta jo. Matė kaip skausmas, pyktis ir frustracija atsispindi Sebastian‘o veide, kuris keitėsi su lyg kiekviena akimirka, vis labiau primindamas paties pragaro alsavimą tiesiai į veidą. Žinojo kad turi tęsti toliau, nesuteikti jam progos atlyžti, susilaikyti. Pierce nesulaikė net mylimojo žvilgsnis, kuris pasakė kur kas daugiau, nei kad būtu pasakę tūkstančiai žodžių. Jam skaudėjo, jis buvo išduotas, pažemintas. Juk visą jų buvimo kartu, bet ne kartu laiką, ji mokė, vertė suprasti, kad niekada su niekuo nemiegotu, esti tai būtu tik seksualinio poreikio patenkinimas (ką galima lengvai realizuoti su pačia savimi, kad ir namų sąlygomis), nieko bendro neturintis su jos jausmais. Kad ir kaip tai keista, kad ir kokia daugumos nuomone, ji būtu keista. Tačiau šios savo susikurtos taisyklės nebuvo peržengusi, ir tai buvo tik dar vienas veiksnys, parodantis kad antrininkė yra ypatinga kažkuo. Skausmas, kuris atsispindėjo jo akyse, vertė ją jausti tai savo vidumi. Jai skaudėjo taip pat stipriai. Juk jei myli kažką, kartu daliniesi ne vien džiaugsmu, bet ir visomis negandomis. Ir ji mylėjo, karštai ir beprotiškai, mylėjo jį. O tai reiškia, kad persileido jo jausmus, pro save, netgi žinodama kad visą tai yra melas, kurio atskleisti neketinanti. „Tu ir neprivalėjai manęs laukti, Pierce“, – melas, sulaukė ir būtu laukusi. Galbūt Sebastian‘as ir manė taip, tačiau pati Katherine žinojo, kad esant reikalui, lauktu jo šimtmečius, kaip ir ieškotu jo, bei grįžtu pas jį, net jei ir mirtis pasiglemžtu vieną iš jų. Buvo labai sunku priversti save prasižioti, kaip ir toliau vaidinti tą sadistiškai kališką vaidmenį, kuris tarytum mėgaujasi kiekviena akimirka, kurią išgyvena ar tvardo savyje Redford‘as.
– Šis pasaulis tikrai, labai mėgsta pasikartoti. Ir kas gi galėjo pagalvoti apie tai, kad visai kaip senais laikais, aš būsiu dar kartą apsupta dviejų, savotiškai unikalių vyrų, beveik neišskiriamų draugų. Vienas kurių, visada mylėjo mane per daug, o kitas, nepakankamai. – Iš visų jėgų stengėsi elgtis kaip galima šlykščiau, neįpareigojančiai, tarytum tai kas vyktu dabar, jos visiškai neliestu. Rinkosi žodžius taip, kad jie būtu kaip galima labiau „traumuojantys“, bjaurūs. Sakė tai, ko negalvojo pati, bei tai, ko labiausiai Sebastian‘as nenorėtu girdėti. Ji netgi keliais pirštais suėmė be galo dailų ir labai norėtą vėrinį, nesusireikšminant nužvelgdama jo centre esantį senovinį rubiną. Tuomet paleido papuošalą, leisdama jam vėl tinkamai atgulti ant jos kaklo, raktikaulio centre. Kuomet pakėlė savo akis, Sebastian‘as jau buvo be baigiantis išsakyti tai, ką ketinąs padaryti Mason‘ui, kuris tiesą pasakius, su viskuo bendro turėjo mažiausiai. Atsitiktinai, jis tapo tik dar viena figūra, klastingame šios dienos Katherine žaidime. – Beveik skambi kaip didelis ir piktas vampyras (rude!). Tačiau ir vėlgi, tu klysti Sebastian‘ai. Vapėsiu ar ne, tačiau pasirinkimą aš turiu. Tik tu esi per daug žioplas, nes nematai toliau savo nosies, kad pastebėti kad šis pasirinkimas jau seniai įgyvendintas. – Ir kaip šitai suprasti? O siaubeli, kartais tai ką pasako garbanė, yra tipinė moteriška frazė, kurią kad tinkamai suprasti, reikia išnarstyti po vieną raidę, ir tai, dar lieka tikimybė prašauti. Tai nebuvo vaidybos dalys, ir tiesą pasakius frazė išsprūdo visiškai atsitiktinai, nors Pierce ir pasistengė neparodyti to, esti pati pasimetė dėl to ką pasakė. Galu gale, tai buvo visiška tiesa. Ji iš tiesu pasirinko, ir ne dabar, o daug seniau. Ir ne tai nebuvo buvęs jos sutuoktinis, tai buvo asmuo, kuris šiuo metu buvo priverstas ryti nuodus, bandant jais nepaspringti.
Nieko nuostabaus, kad Katherine nelabai ir sureagavo į tai, kas buvo kalbama apie Mason‘ą. Tai nelabai jaudino garbanės, turint omeny, kad buvo visiškai tikra tuo, esti Sebastian‘as nepadarys nieko beprotiško, kas galiausiai pribaigtu Katherine dukters tėvą, arba jo paties geriausią draugą. Ir šiaip, labai akivaizdu kad Pierce labiau rūpėjo tai ką jis kalba, o ne tai, apie ką jis kalba. Ir visgi, konkretaus puolimo ji nesulaukė. Atvirkščiai. WTF?¡ Sebastian‘as atsidūrė pavojingai arti Katherine, dar kartą paveikdamas jos kūną ir mąstyseną taip, kaip tik jis vienas te moka. Jis iš tikro, perkeltina prasme „žudė ją“ savo artumu, kurį parodydavo, tačiau nieko daugiau neduodavo. Tai vedė iš proto, vertė daryti kvailystes ir tik dar labiau skęsti jame. Jos kūnas, it ant menkiausio pajėgumo nustatytas „vibratorius“ ėmė skleisti virpesį, jau tuomet, kai Redford‘as atsidūrė visai šalia jos, lėtai ir gyliai savo plaučius pripildydamas jos kūno aromatu. Nemirtinga tamsiaplaukė stengėsi nepajudinti ne vieno raumens, neišsiduoti, net nenumanydama to, kad jis jau kuo puikiausiai perskaitė ją visą. Odos susilietimas sukėlė skausmą, tačiau šiomis aplinkybėmis jis buvo netgi per daug trokštamas. Kaip gi ji prieštaravo pačiai sau, kuomet per tokį glaudų atstumą, prarasdavo visas iš anksto sustatytas mintis. Klausimas, kuris pirmiausia išsiveržė pro Redford‘o lūpas, privertė ją natūraliai prisikasti apatinės lūpos odelę. O taip, savo žodžiu tikrumu nemirtingas vyras buvo ne vien kad tikras iš savęs, bet ir sulaukė gana akivaizdų garbanės sutikimą. Ji nepratarė šia tema ne vieno žodžio, tačiau tiesą pasakius, tai net nebuvo būtina. Suamsėjo, lyg dar būtu bandžiusi prabilti, ir nieko, neišsprūdo ne vienas žodis.
Negalėjo atlaikyti to, ką jis darė, ir nepaisydama ne vieno iš čia bandančių pasprukti žmonių, elgėsi taip, tarytum čia be jų dviejų paprasčiausiai nieko ir nebuvo. Stipriai, visiškai agresyviai suimdama Sebastian‘ą už marškinių, tamsiaplaukė vampyrė, pakankamai stipriai stumtelėjo jį nuo savęs, tiek, kad jis bent žingsniu ar pora būtu priverstas atsitraukti atatupstas. Pakeltas jos balso tonas, kone švokštė, o ir vampyrė nesibodėjo parodyti tiek viršutinę, tiek apatinę savo lygių dantų liniją. – Liaukis! Po velnių, liaukis būti toks sušiktai tobulas! – Vos gaudė kvapą, lyg kvėpavimas jai būtu būtinas.
– Aš daugiau nebe galiu šitaip… Aš noriu kad tu supyktum ant manęs, Sebastian’ai! Aš noriu kad tu pasiūstum, noriu kad tu baigtum save varžyti ir galiausiai nusispjautum į galimas pasekmes. – Beveik išrėkdama šiuos žodžius, garbanė kažkodėl nutilo, ir tai te trūko vos kelias akimirkas. Ir kuomet jos lūpos dar kartą subangavo tolimesnei kalbai, ji pagaliau ištarė tai balsu. Tai, ką ketino padaryti tūkstančius kartų, bet vis sau neleido. – Aš daugiau nebe galiu viso to daryti viena. Ar girdi? Aš noriu kad mes abu pamestume protą, nepaliktume čia ne vienos gyvos dvasios. Kartu, ne kaip oponentai, o kaip vienas kitam skirti idiotai. Aš noriu tavęs, su viskuo kas esi, noriu būti tik tavo, visada. Visas šis mėšlas man jau atsibodo, nebe galiu daugiau kentėti ar laukti… Čia ir dabar. Arba mes kartu, arba aš daugiau niekam tavęs neatiduosiu. – Turint omeny kad pasirinkimas vienokia ar kitokia prasme, kurį pateikė Katherine, vedė prie vieno. Ji atrodė kaip niekada rimtai nusiteikusi. Galu gale, ji iš tiesu pavargo žaisti vienas prieš kitą, kuomet galima tai daryti kartu prieš visus likusius. Šio vyro vampyrė troško labiau nei ko kito, savo ilgame gyvenime. Ir visos tos nesąmonės, kurios neleido jiems būti kartu, turėjo liautis egzistuoti. Kad ir kaip elgtis nuspręstu Sebastian’as, Katherine savo ruožtu sprendimą sau jau priėmė. Tai ko ji visuomet troško, beveik buvo pasiekiama ranka: nemirtingumas, susigrąžintos dukterys ir svarbiausia, jis, Sebastian’as.


NO NEED FOR THANKING, LET'S JUST SAY THAT WE ARE EVEN NOW. ft. Desmond Abberline. (theme)
Desmond‘o užduotis buvo aiški, iki pat tos akimirkos, kuomet pro viešbučio fasadinės duris į pastato vidų įžengė Sebastian‘as. Nuo tos akimirkos, planas su kurio vykdymu sutiko mirtingasis, pasikeitė visu 180 laipsniu. Dabar tai nebe buvo vien tik Katherine Pierce poreikių patenkinimo ir josios socialinio gyvenimo saugumo klausimas, dabar tai buvo kur kas sunkesnė, ir galima drąsiai teigti kad kur kas smagesnė užduotis. Po išpuolio laboratorijose, bei sutikimo būti priverstinais verslo partneriais, Abberline nei karto nebuvo nuvylęs asmens, su kuriuo darbavosi. Ir nereikia dabar varvinti seiles, esti jie tapo draugais, ir netikėtai ėmė mėgti vienas kitą. Matematika visiškai paprasta: be Redford‘o sumanumo, statomų užduočių, galima labai greitai prarasti ne vien pakankamai gerą pinigų šaltinį, žinomumą bet netgi tą pačią apsaugą, nukreiptą prieš buvusios darbovietės smogikų. Redford‘o įvaizdis, reputacija, turėjo likti nesutepta, bent ne dabar. Desmond‘o plano sukūrimas užtrūko nei daug, nei mažai, apytiksliai 20 minučių (lygiai tiek, kiek vyko aukciono išvaržytinės): mirtingasis vyras susisiekė su patikimiausiais savo „darbuotojais“, kurie visai netrūkus ėmė vykdyti nelaimingo atsitiktinumo iššauktą įvykių teoriją, kuri jau sekančią dieną bus pateikta visuomenei. Pats Desmond‘as žinoma neketino nesusitepti savo rankų, mat vargu ar būtu pajutęs didžiulį malonumą stebėdamas viską iš šalies, bei koordinuodamas įvykius kaip „telefoninis bičas“. Pirmiausia pasirūpino tuo, kad aplink pastatą neliktu pašalinių žmonių, kurie galėtu nufilmuoti, nufotografuoti ar neverbaline forma atpasakoti tai kas netrūkus įvyks. Tokiu paros metu, po visų manipuliacijų iš tinkamų asmenų, gatvė buvo apytuštė. Išlipdamas iš savo prabangaus automobilio, jis pasiruošė šaunamąjį ginklą su duslintuvu. Artindamasis prie pastato įėjimo, vyras buvo pasitiktas apsauginio, kuris tikriausiai šiandien dirbo jau antrą pamainą, tam kad galėtu susimokėti už savo vaikų mokslus ir žmonos negalavimus, mat buvo akivaizdžiai pervargęs. Jis dar pabandė prasižioti tam, kad galėtu paprašyti Abberline apleisti teritoriją, mat viešbutis buvo užsakytas tik specialiems svečiams, kurie prašė šių netrukdyti. Buvęs NSA laboratorijų vadovas net nesivargino per daug įsigilinti į tai kas čia buvo sakoma, kuomet atkišęs ginklą, nuspaudė gaiduką, taikliai „nusiųsdamas“ kulką į pusamžio vyro tarpuakį. Jo kūnas sugliabo, ir kai Abberline prie šio prisiartino, įtraukė vyrą į pastato vidų, palikdamas už sofos, paradiniame foje. Panašiai susidorojo ir su kelių ponų apsauginiais, kurie atvyko čia atlydėti savo saugomų asmenų. Neketino rizikuoti tuo, kad kuris nors iš specialiai parengtų asmenų, iškeltu diversiją, ar bent pabandytu susisiekti su pareigūnais, kurių automobilių sirenos pasigirdo taip pat gana greitai. Nesivaideno prieš Redford‘o, ar Katherine akis, nors ir puikiai suprato tai, esti šie du asmenys norės šį pastebėti, tai nesunkiai galės padaryti vadovaudamiesi savo jutiminiais organais. Įsilaužęs į apsaugos kabinetą, vyras pašalino ne vien ten dirbusius asmenys, tačiau ir vaizdo įrašus, prieš tai atjungdamas visame viešbutyje esančias plika akimi ne ypatingai matomus įrašymo prietaisus. Buvo pasirūpinta tuo, kad kad ir kas nutiks šį vakarą, niekada nepasieks viešumą. Nebent tik iškreipta, nelaimingo nutikimo forma, kuri nieko bendro su antgamtinėmis būtybėmis neturi. Prijungdamas savo mobilų telefoną prie apsaugos sistemos, bei nulauždamas ne tokius ir sudėtingus programinius kodus, Desmond‘as suskubo pasprukti iš šios vietos, kad lemtinga akimirka nepatekti po „karštąja ranka“. Iš viešbučio išėjo pro paradines duris. Vieno telefono mygtuko spūstelėjimo pilnai užteko tam, kad visi langai ir visos šio pastato durys liktu sandariai užblokuotos. Mirtingiems žmonėms, bei visoms antrarūšėms nemirtingoms būtybėms (jei tik tokių ten pasitaikė) pabėgimo galimybės neliko. Tai buvo per daug kruopščiai sukombinuoti spąstai. Ir turint omeny tai, kad pastatas, saugodamas savo svečių konfidencialumą buvo pastatytas pagal naujausias technologijas, bei integruotas taip, kad nepraleistu vidaus garso, nei į gretimus miegamuosius kambarius, nei į pokyliu sales, nei į aplink pastatą esantį lauką.
Desmond‘as lauke pasitiko atvykusius kelis policijos pareigūnus su įjungtomis sirenomis ir švyturėliais. Ryškios pastarųjų šviesos šiek tiek mirtingą vyrą apakino, ir jis pasistengė iškėlęs ranką, šiek tiek prisidengti savo akis. Vienas iš pareigūnų, kuris pasirodė drąsiausias, priėjo prie Abberline. Jie kalbėjo vos kelias minutes, kuomet Sebastian‘o verslo partneris pasistengė labai paprastai paaiškinti situaciją prie jo priėjusiam asmeniui. Paminėjo sutuoktinių porą, kuri iškėlė konfliktą viešbučio aukciono metu. Buitinis konfliktas labai greitai peraugo į labiau smurtinį, ir moteris šiek tiek sužeidė savo sutuoktinį. Kilo panika, kuri buvo nuraminta greitai, operatyviai suveikus apsaugos tarnybai. Kažkas iš svečių paskambino pareigūnams, tačiau netrūkus jiems turėjo būti pranešta apie tai, kad iškvietimas yra atšaukiamas. Jis netgi pasiūlė ponui pareigūnui paskambinti savo darbdaviams, bei pasiteirauti ar nebuvo iš ligoninės pranešta apie šį incidentą. Policininkas sukluso, pareikalaudamas šios informacijos per raciją. Desmond‘as kalbėjo toliau, pateikdamas išgalvotą informaciją kaip galima maloniau, paaiškino kodėl nenorėtu įsileisti pareigūnus į vidų: galu gale, ten buvo įtakingi šio miesto svečiai, kurie tik ką atsitokėjo nuo šio įvykio, ir būtu negerai juos traumuoti dar ir policijos pasirodymu. Šis vakaras ir taip vos buvo išgelbėtas, tačiau aišku, jei yra būtina, pareigūnai gali apžiūrėti ar viskas gerai. Abberline buvo tobulas melagis, ir panašias istorijas buvo „prasukęs“ ne vieną ir ne kelis kartus. Staiga racija vėl išleido traškantį garsą, ir vyriškas balsas visai netrūkus patikslino kad ši istorija yra autentiška. Šiek tiek dvejodamas, policininkas visgi pasisakė, – „10.26, viskas švaru“. Desmond‘as nuolankiai linktelėjo galva, tačiau palengvėjimo neperteikė savame veide, greičiau padėką, kuri pareigūnui pasirodė įtikinama. Tai buvo paprasčiau, nei iš apsisnargliavusiop vaiko atimti saldainį. Pareigūnas įsėdo į savo transporto priemonę, bei išvyko kartu su kitais jį lydinčiais asmenimis. Nenorėdamas kad pasikartotu kažkas panašaus, Desmond‘as telefonu pareikalavo kad jam dirbantys asmenys, daugiau neleistu kad iš šios vietos bent vienas skambutis neperfiltruotas patektu į specialiųjų pareigų radarą. Netrūkus po atlikto žygdarbio, Abberline sugrįžo namo, duodamas nurodymus, jei Pierce ir Redford‘as apleis viešbutį palikdami „jovalą“, jis būtu susprogdintas. Galu gale, atjautos mirtingasis vyras nejuto nei mirtingiems, nei nemirtingiems. Visi jam atrodė visapusiškai lygūs, silpni ir neretai matomi kaip tam tikrų įvykių objektai, o ne kažkas dvasingo, trapaus ir reikalaujančio išsaugojimo. Brutalu, bet niekas ir nesakė kad pasaulis teigiamas.




_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
I’m glad you’re not dead
Trust me, Sebastian. When I’m gonna be up to something, you’ll know it. C’mon. Kiss me … or kill me. Which will it be Sebastian? Right now, we both know that you’re only capable of one.

2016-tų metų geidžiamiausias personažas. Woooohoooo!
avatar
Katherine Pierce

I'm the only non bitter person at this bitter ball.


Pranešimų skaičius : 2791
Įstojau : 2013-04-10
Miestas : Čikaga / Manhetenas
Meilė : Mr. Not so PERFECT
Draugai : Andrea Argent
Rūšis : Originali vampyrė (19/538)

Peržiūrėti vartotojo aprašymą https://www.youtube.com/watch?v=4KJEZhUDSAY

Atgal į viršų Go down

Re: KITOS VIEŠBUČIO PATALPOS:

Rašyti by Sebastian Redford on Sk. 11 05, 2017 3:51 am





The One.




None of us really changes over time.
We only become more fully what we are.




Derindamas savo poelgius prie vidinės būsenos Sebastianas pastaruoju metu daug mieliau laiką leido draugijoje asmenų, kurie mūšio lauke nieku gyvu neužstotų vyro sava krūtine. Jis atsiribojo ne tik nuo mylimos moters, giminaičių, bet ir geriausių savo draugų. Redford'as nesugaišo nė dešimties pastangų minučių, idant pabandytų aptikti nežinios bei nebūties pasiglemžtą Dean'ą, ar galiausiai savanoriškai susieitų su Mason'u, nors vakarus leisti vyriškai krapštantis prie automobilių ar žiūrint sporto kanalą drauge jiems tapo įprasta. Šiuo metu jam atrodė, kad nei su vienu, nei su kitu iš bičiulių negalėtų surasti jokio dūšeles apjungiančio intereso, na, žinoma, apart to, kad šis įspūdingų vyriškų asmenybių trikampėlis vienokiu ar kitokiu savo gyvenimo metu turėjo santykių su panele Pierce, oficialiai, o dar ir visiškai legaliai - ponia Redford. Sebastianas nemėgo mesti pradėtų darbų, bet lyg tyčia išpuola gi visokių apsisprendimą lengvinančių ar neveiksnumą teisinančių aplinkybių ir tu atrandi save noriai degraduojantį visiškame tamsiausių savo asmenybės kerčių liūne. Visgi vylėsi, kad ramybėje paliktas Winchester'is nespėjo sukonstruoti kokio mega ultra super 3000 ginklo, kuris pirmąjį vampyrą nuo žemės paviršiaus nušluotų it menką dulkytę. Jei nestokotų sveikos nuovokos ar elementaraus savisaugos instinkto tikrai pasidomėtų kur tasai Dean'as užlindęs, tačiau jam tai neatrodė užtektinai aktualu, kad pasiryžtų bent rimtai tą apsvarstyti. Juolab pagarsėjęs medžiotojas net ir turėdamas mirtingą subinę sugebėdavo nemirtingų būtybių liaudį meistriškai praretinti. Tiesa, pavojaus iš Mason'o iki tam tikro momento, metaforiniu antausiu pasijautusio šį vakarą, jokios grėsmės nejautė. Bet jeigu jis vis dar kažkiek patinka Katerinai... Vargu ar iš tiesų būtų išdrįsęs prakirsti bičiuliui bent kaktą, tačiau vaizdinga tokio momento vizija kėlė malonų saldumą burnoje. Iš kitos pusės mylėjo Pierce užtektinai, kad gerbtų jos praeitį, įskaitant ir jos partnerius bei išlikusias sąsajas su jais. O ir pažinojo, jautė šią moterį užtektinai, kad tam tikra sąmonės dalimi traktuotų jos elgesį, žodžius it teatrą. Tą patį, legendinį, liguistą, sadistišką, brutalų, velnionišką teatrą. Ir iš viso, kiek tikslinga bei logiška yra žvalgytis į praeitį, kai būtent dabarties momentas atrodo toks magiškas? O Sebastian'ui rūpėjo tik tai, kad turi visas įmanomas galimybes, sąlygas, NORĄ palenkti garbanę į trokštamą pusę. Ir, po galais, niekas šioj žemėj vyro dabar nesustabdytų. Grįžtant prie kiek anksčiau iškeltos temos, Redford'as nė nesuvokė kaip dažnai pastaruoju metu į duetą susimesdavo su Desmond'u. Jokiu būdu nelaikė jo draugu, nes tai reikštų pasitikėjimo jausmo atsiradimą, tiesą pasakius nemėgo jo visai, kaip nemėgo visos sušiktos korporacijos, tačiau bendri siekiai šiuos vyrus iš ties vienijo. O pagrindinis jų - užtikrinti, kad į pogrindį pasinėrusi slapta bei amorali struktūra ten ir pasiliktų. Augant "BloodPharm" akcijoms tą padaryti sunku nebuvo. Ir visgi viskas pasikeitusio vadovo dėka. Vadovo, kuris pagaliau galėjo savo iškrypusį, bet veik genialų protą nukreipti jam pačiam įtinkančia linkme. Visgi kažkokia abipusė, keista simpatija mezgėsi tarp dviejų galingų vyrų. Galbūt to išvengti įmanoma ir nebuvo, mat periodiškai pasikartojantys susidūrimai išryškindavo netikėtus jųjų panašumus ar maloniai įtraukiantį "kuris apžais kurį" žaidimą. Sebastianas neketino prarasti budrumo, pasiduoti Desmond'o psichologinėms machinacijoms ar jo įspūdingesnio intelekto pranašumui, tad truputėlį pasistengė ir aprūpino savo krauju pačią ponią Abberline. Just in case, taip sakant. Spėjo suprasti, kad net ir ne sava valia priėmęs nemirtingumą Desmond'as tai kažkaip išgyventų, susitaikytų, tačiau to padaryti negalėtų, jeigu vampyre taptų Alexis. Priešbičiulis savo moterį dievino, net jeigu jo užklasinė veikla nesisiejo su santuokos įžadų puoselėjimu. Neturėjo nė vieno įrodymo, kad buvęs "NSPNUK" laboratorijų vadovas galėtų regzti prieš Sebastianą kažkokį baisų sąmokslą, tačiau nuoširdžiai to tikėjosi. Ir jau vien dėl to, kad vyro vietoje būtent taip ir elgtųsi. Vakaras, kai užsuko į Abberline'ų rezidenciją pakartotiniam, bet nedažnam vizitui priminė tą, kai prisidėjo prie neišvengiamos Elenos Gilbert mirties - pliaupė kaip iš kibiro. Suvokusi kokio lankytojo sulaukė moteris tikrai neapsidžiaugė ar nepasijautė nusiteikusi svetingai, tad Redford'ui teko jai priminti, kad labai, labai panorėjęs tikrai ras būdą patekti į vidų. "Kaip labai ar nelabai tave bausiu priklausys nuo į įsiveržimą sudėtų pastangų kiekio ar galiausiai to, kaip labai sugadinsiu savo kostiumą". Įtikinti ją nebuvo sunku. Čia kitaip, nei ją įbauginti. Prabangūs namai buvo tuštutėliai ir Sebastian'ui iš ties pasirodė keista kaip Alexis nebijanti leisti vakarą viena. Pasivargino pasidomėti į kokį būrelį moteris nuvežė savo dukteris šį kartą, nuo kokios veiklos namų šeimininkę atitraukė netikėtas, nelauktas svečias ar kokio ilgumo viršvalandžiams save šį vakarą pasmerkė šeimos galva, tiesiog pasiprašė sauso rankšluosčio ir puodelio kavos, iš principo vien tam, kad galėtų jos negerti. Vargu ar Alexis tryško didžiule simpatija Sebastianui, ypač kai jis ėmė demonstruoti tokią aroganciją, tačiau sukandusi dantis, per labai didelį nenoriu numainavo į virtuvę. Pasekęs ją akimis vampyras tik dabar pastebėjo, idant ponia Abberline turi iš ties neblogą sėdynę. Buvo numatęs nesicackinti ir šiurkščiai prispausti savo perkastą riešą prie moters lūpų, tačiau paėmė ir apsigalvojo. Norėjosi įplieksti šiek tiek klasės, suktumo. Kai Alexis grįžo išvydo Redford'ą lėtai nusiiminėjantį drabužius. "Juk tu nemanei, kad gadinsiu tavo akivaizdžiai labai brangią, pagal specialų užsakymą siūtą sofutę savo šlapia subine?". Rūškanas moters veidas vyrą linksmino. Pastebėjo tai, kad nors ir nenoriai, kaltai, tačiau Alexis yra nužiūrinėjamas. Negalėjo patikėti, jogei elgiasi panašiai, kaip tokioje situacijoje elgtųsi Pierce, kuri sugebėjo vilioti, suvilioti, o tada situaciją apversti visai kitu kampu ir priversti taikinį pajausti pažeminimą bei kartėlį.
"Ar tau dažnai tenka išgyventi tokius vienišus vakarus?" - Sebastiano klausimas kompanionės nesuglumino, greičiau suerzino. Kitaip tariant, absoliučiai viskas ką vyras darė kėlė jai susierzinimą. Ji šiurkščiai atkirto, jog tai tikrai nėra Redford'o reikalas priversdama vampyrą nusišypsoti. "Man patinka tai, kokia esi. Pati žinai, kad man užtektų minimaliai pasivarginti ir tu išlaižytum kiekvieną šiuose namuose esantį kampą, įskaitant mane patį, tačiau apgaubi save neegzistuojančios stiprybės aura ir tai ne tik koreguoja tavo elgesį, bet ir tave saugo" - išreikškęs savotišką pagirimą Sebastianas vis tiek atrodė besišaipantis. "Geriau persišaučiau sau galvą, nei tapčiau vampyro marion..." vampyras neleido jai užbaigti. Šmėkstelejo prieš pat tamsiaplaukę šaltą smilių prispausdamas prie jos putlių lūpų. Iš netikėtumo moteris krūptelėjo ir tai privertė vyrą nusistebėti. "Tu bijai?" - įžūliai įsikabino į jos akis. Alexis pabandė kažką gindamasi suvėblenti, tačiau Redford'as neleido šiurkščiai suimdamas pirštais jos smakrą, tvirtai suspausdamas jos lūpas. "Tu tikrai primeni vieną tų moterų, kurios nėra atvėrusios savo skylutės vampyrui. Bent įsivaizduoji kiek tu prarandi?" - vampyro balsas tapo švelnesnis, gundantis, erotiškas. Desmond'o ponia tikrai nebuvo sužavėta potekstės. Moters oda šiurpo nuo artimo jos ir ledinio Sebastian'o kūno kontakto. Patraukęs ranką nuo Alexis veido palietė ja nuogą jos petį, kyšantį pro apsmukusius, jai gerokai per didelius markškinėlius. Redford'as dar niekados taip aiškiai nesuvokė savo išvaizdumo visai kaip ir niekados nesistengdavo tuo specialiai naudotis. Visgi seksualinį Alexis potraukį jam kone užuodė ore feromonų bei hormonų pavidalu. Kartais užtenka tik žvilgsnio, mažų velnioniškų liepsnelių ir tai pakeičia viską. Pajauti bendrumą, vienodą troškimą, aiškumą. Kai jųdviejų lūpos susijungė geidulingam, šlapiam, giliam kontaktui jautė kaip virpa jaunos moters kūnas po jo rankomis, kaip kiekviena jame esanti ląstelė trokšta pajausti ką reiškia būti taršomai galingos, mirtį nešančios būtybės. Matyt nesuklydo spėjęs, kad Alexis nesileisdavo į nuotykius su nemirėliais. Tokiu nuodėmingu keliu nuklysti jai nebūtų leidęs tas pats stereotipinis korporacijos pakalikų rasizmas. Tiesą pasakius Sebastianas net ir šiuo momentu galėjo galvoti tik apie vieną moterį ir tai tikrai nebuvo Alexis Farraday. Boluojančių ilčių dėka Redford'as žaibiškai prakando savo apatinę lūpą kaip tik tuo momentu, kai moteris laikė ją apglėbusi savosiomis. Pajutusi tiršto, šalto kraujo skonį moteris myktelėjo tarsi būtų atgavusi nuovoką, tačiau vampyras jos nepaleido. Abberline burnai prisipildžius nemirėlio krauju Sebastianas atsitraukė vidine riešo dalimi pasivalydamas kruviną smakrą. "Atnešk man ką nors apsirengti" - per akimirksnį pranyko bet kokia užuomina į seksą ar galiausiai tai, kad Redford'as geistų Alexis kaip moters. Ši stovėjo sutrikusi, pažeminta. "Dėl mano kraujo sistemoje padidės tavo seksualinis potraukis. Nesigailėk dėl to, kad tavęs neišdulkinau, nes kurį metą tik tai ir galėsi sapnuoti" - kalbėjo gana šaltai, į pašnekovę net nežvelgė kryptingai siekdamas versti ją jaustis tiek sumautai, kiek įmanoma. Neatsakiusi tamsiaplaukė greitai užlėkė laiptais, tačiau sugrįžo visai ne su drabužiais, o ginklu, nukreiptu į Sebastianą. Ji nelaukė, tiesiog šovė, o vyras ir neišsisuko įtikėjęs savo nesunaikinamumu. Tirpios membranos kulka susmigo į jo nuogą krūtinę. Nepajuto nieko. Negyvi audiniai, organai, neplakanti širdis, kraujagyslėse, venose bei arterijose sustingęs kraujas - Redford'as buvo tikrų tikriausias gyvas lavonas, varomas kažkuo nežemišku, magišku, stebuklingu. Nustebo, kad jo kūnas iš mikliai besiverčiančios žaizdos neišstūmė jokios kulkos, jokių skeveldrų, nieko. Visgi Sebastianas neapgavo savęs nusprendęs, kad Abberline'ai turi kažką prieš jį paruošę. Grįžęs namo vyras pastebės šūvio vietoje ryškėjančią juodą dėmę, kuri iš lėto plėsis apimdama vis daugiau odos. Nenubaudė Alexis už išpuolį, tiesą pasakius panašiai pasielgti ji ir turėjo. Tą kartą pasigrobęs keletą Desmond'o rūbų paprasčiausiai išėjo net pagyręs moterį už jos drąsą. Keista, bet pažinojo nemažai mirtingųjų, iš kurių stiprybės bei sugebėjimo pakovoti galėtų pasimokyti ir tie, kurie turi teisę gyvybės bei pačio gyvenimo iš viso nevertinti.  
Vien į garbanę pažiūrėjęs suprato, kad iki to momento, kai į kovą dėl vėrinio neįsikišo Sebastianas Katerina Petrova aukcione laiką leido tikrai nevisavertiškai. Ar jai tikrai buvo labai įdomu? Na, leisti laiką kažkaip reikia, o tą daryti savo stichijoje yra kur kas maloniau. Garbanė būtų galėjusi paveržti bet kurį vyrą pasaulyje, tačiau bet kurio jai nereikėjo. Jai reikėjo jo, Sebastiano, o šiam reikėjo jos. Egzistavo tuzinai priežasčių kodėl šie du vampyrai negalėjo būti kartu, kodėl tai atrodė nenaudinga, nemalonu, bet vyras užsimerkė prieš jas visas. Nepamiršo savo kalčių ir visgi geriausia ką galėjo padaryti tai klaidų nekartoti. Bent jau ne tas pačias. Turėjo įrodyti save iš naujo, užsitarnauti pasitikėjimą ir tai tikrai buvo MAŽIAUSIA ką galėjo padaryti dėl dievinamos moters. Negalėjo tik viena - toliau be jos gyventi. Ypač kai pajuto ką iš tikrųjų reiškia gyventi.
- Mes abu pažadėjom vienas kitam, kad nesitrauksim, bet užteko nereikšmingo fėjos įsikišimo ir mes leidom jai laimėti, - Sebastianas atrodė išsitempęs, jis kietai suspaudė išraiškingą žandikaulį, tarsi valdytų kilti mėginantį pyktį. Keista, bet netrukus atsileido ir maža to žaismingai pirštu bakstelėjo per vampyrės nosies galiuką. Atrodė pakylėtas, - Vis dar nesupratai, kad dviese esam pranašesni, nei po vieną? - vargu ar teikėsi išgauti iš moters atsakymą, tiesiog siekė sužadinti jos galvoje tam tikras mintis, dar šviežius atsiminimus, kai dviese nugalėjo ne tik korporacijos vadovę, bet ir antgamtinių būtybių pasaulio megabaubą Niklaus,-Kuo mano miela sesutė yra kažkuo kitokia?-pridėjo kiek lengvabūdiškai, siekdamas suerzinti pajutęs, kad tuo pačiu momentu jie abu prisiminė įvykius Angelų mieste. Atrodė, lyg bandytų Kateriną spirti į kampą naudodamas "taiklių klausimų" taktiką. Dvelkė šiokia tokia ironija, vargu ar vyras buvo linkęs demonizuoti Elissą. Lygiai taip pat nesureikšmino to, kas tarp jųdviejų nutiko. Gi nieko dėl to nebegalėjo padaryti. "If I look back - I'm lost". Nebūtų leidęs sau patikėti, kad Katherine skepticizmas yra visiškai nuoširdus, kad stovėdama prieš Sebastianą ji regi tik priežastis, kodėl jie neturėtų būti kartu. Žinoma galbūt taip ir būtų lengviau. Juk vienokiu ar kitokiu būdu jie slopino stiprias emocijas bijodami išgyventi skausmą, išdavystę bei nusivylimą vėl, ir vėl, ir vėl. Bet filosofiškai pamačius - negi tai yra kažkas, ko sugebėtum išvengti? Vampyrai žinoma turėjo išeitį, jie galėjo visiškai išjungti emocijas bei virsti instinktų ir malonumų valdomais žvėrimis, tačiau iš kitos pusės tai atimtų visą egzistavimo prasmę. Sebastianas galiausiai išmoko vertinti gyvenimą tokį, koks jis yra, net jeigu paties vyro dalia niekados nebus patogi bei lengva.
Bet kuri gyva, emociškai funkcioniojanti būtybė šiuo atveju, šioje situacijoje, genama išgyventų būties etapų lietų ant nuvylusio asmens tulžį. Katherine turėjo visapusišką teisę į visą šią panieką, sarkazmą, o Redford'as - užtektinai kantrybės tai atlaikyti. Visados egzistuoja paprastas įsijautusios, įširdusios moters užčiaupimo būdas - jūsų didenybė bučinys, bet niekados nebūtų leidęs menkinti Pierce teisės lieti tulžį. Ypač, kai atvirai pripažino kiekvieną savo kaltę, nors ir apeliavo į vyrą nuvylusį jųdviejų tarpusavio stiprybės sumenkimą. Taip, sumenkimą, ne nebuvimą. Katherine netrukus išreikš be galo svarbų faktą - Elissos įsčiose augančias gyvybes. Sebastianas dėl savo vaikų nuomonės tikrai nepakeitė. Laukė jų, troško išgyventi tėvystės rūpesčius, sunkumus bei džiaugsmus neabejodamas, kad jo būklės vyrui analogiška patirtis nėra išgyvenama. Elissa nebuvo ta moteris, kuriai turėdamas galimybę rinktis patikėtų užduotį išnešioti jojo vaikus, bet toli gražu ne visada nutinka kaip norėtum. Neturėjo tiek amoralumo, idant pasiūlytų efektyvų problemos sprendimo būdą - vaisių sunaikinimą. Vargu ar pati Katherine pasiryžtų nuskalpuoti besilaukiančią moterį, kad ir kaip smarkiai jos neapkęstų. Abu vampyrai šventai gerbė motinystės - tėvystės subjektą. Galiausiai abu turi vaikų ir lygiai taip pat nėra pavyzdingas pastarų pareigų vykdymo egzempliorius. Sebastianui net žinant apie Marcus'o jausmus Elenai nesudrebėjo ranka atimant jai gyvybę, nes žinojo kodėl tą daro ir kokias problemas tai išspręs vampyro naudai. Redford'o gynybai - tik dabar jis turėjo užtektinai užsispyrimo gerinti savo gerovę nepaisant gerovės kitų. Kartais atrodo tavo asmeninis gerbūvis tiesiog nėra suderinamas su aplinkinių. Privalai rinktis. Pierce atvirai liejamas pagiežingas pavydas Sebastianui nepatikti negalėjo. Abu jie turėjo polinkį į jį gana didelį, netgi kiek liguistą. Tai yra problema kai tokiu bruožu tavo partneris nepasižymi, tačiau šiuo atveju jiedu puikiai palaikė vienas kito beprotybę, na, neskaitant kelių kitų ryškių pavyzdžių. Redford'as nebuvo pasiryžęs bet kokia kaina saugoti savo būsimų vaikų motiną. Žinoma sulaikytų Kateriną šiai nusprendus imtis beprotiškai radikalių priemonių. Vyro požiūriu pati fėja rinkosi būdus, kaip ji bus traktuojama, kaip su ja bus elgiamasi. Nujautė - tikrai išaiškės visos Sebastiano dviveidystės jos atžvilgiu. Mielu noru paleistų ją į tą susmirdusį fėjų pasaulį su savo nauju sparnuotu draugeliu su sąlyga, kad Elissa nieko nepadarys dvyniams. Jųjų gyvybės, gerovės garanto užtikrinimas tapo vienu svarbiausių vyro uždavinių. Kartais protas nuklysta į be galo keistus pasvarstymus ir tiesą pasakius nežinotų kaip turėtų elgtis, jei Katerina verstų Sebastianą pasirinkti ji ar jie. Gal ir gerai, kad šios dvejonės nemirtingoji įskaityti mėlynose vampyro akyse negalėjo.
Kai į viena susiplaka tiek stiprių potyrių, išlaikyti protą blaivų tampa itin sunku. Galiausiai nieko nėra seksualesnio už du vienas kito beprotiškai geidžiančius nemirėlius. Nėra ir už tą geismą stipresnio jausmo. Visas vampyro būties pagrindas sukasi apie geidulį, kurį privalai kontroliuoti arba jam visiškai pasiduoti. Net tas pats kraujas nebuvo vyrui toks trokštamas, kaip geidžiama vampyrė. Vyras nebejautė savo kūno kaip šaltos, apatiškos struktūros. Sužadinti geiduliai užgriuvo stipriai, užgriuvo visa spalvinga jųjų galybė. Troško išsilaisvinti, sulaužyti kiekvieną rėmą, į kurį esi priverstas save spausti dalyvaudamas socialioje visuomenėje ir sukurti visišką, amoralų vampyrišką pragarą. Čia pat, šioje žmonių pilnoje salėje. Dviprasmiški Katherine signalai tik dar labiau sotino visą tą alkaną beprotybę. Gal ir gerai, kad kone pajutusi situacijos nesuvaldomumą Pierce nugesino juos abu priversdama Sebastianą persilaužti ir visgi priimti patį geriausią sprendimą bei išreikšti adekvačiausią reakciją. Jei šitaip smarkiai šios moters nemylėtų vargu ar būtų pajėgęs paminti kiekvieną sukilusį, neapsakomai stiprų impulsą išreikšti pyktį, frustraciją pačiu iškreipčiausiu, šlykščiausiu būdu. Visgi būtent veiksmai pasako apie asmenį tai, ko jis yra vertas. Vargu ar tikėjosi, kryptingai siekė patraukti Kateriną į savo pusę. Ne, tai kažkaip dviveidiška, nenatūralu, tai žemina. Nesuvokė tik viena, kad visi tie grubūs, tiesmukiški vampyrės žodžiai tebuvo kruopščiai, meistriškai paruoštas farsas siekiant Sebastiano vidinį aš sumaišyti su žemėmis. Po galais, jai beveik pavyko. Tačiau nebuvo išprotėjęs ar bent atsijungęs nuo jį supančios realybės. Kad ir koks piktas, įširdęs bebūtum, ne visados (tiksliau labai retai) smurtinio elgesio apraiškos atneša teigiamų pasikeitimų. Galėjo tik nuspėti moters reakciją, bet nepajėgė to padaryti. Katerina pati tai realizavo kur kas geriau, nei pačios lakiausios vaizduotės išpieštas scenarijus. Turėjo sudėti begales pastangų, kad jo balsas sruventų ramiai it upelis. Ir visai nesvarbu, idant akyse kažkas neapčiuopiamo lūžo tarsi plonos, sausos šakelės.
-...ir abu visiškai vienodai nėra tavęs nusipelnę, tiesa?-mesteli gana šaltai pratęsiamas Petrovos mintį. Vyro balse nebuvo ironijos, autoironijos, kažkokio užslėpto pasišaipymo. Klausimas nuskambėjo veikiau kaip teiginys ar prisipažinimas, - Jie abu tave įskaudino. Visai kaip ir visi tie vyrai, kuriuos esi mylėjusi, - žvelgė į vampyrę skvarbiai, tarsi jos sielą skaitytų kaip atverstą knygą, - Ir vis tiek tai nesustabdys tavęs mylėti vėl. Klausimas tik kurį iš jų visų mylėsi paskutinį, - vyras šyptelėjo su akivaizdžia potekste į jųdviejų ryšį, kurį fenomenaliu pavadinti galėjo abu vampyrai. Ir tikrai keista kaip per tiek šitiek laiko trukusią egzistenciją vis dar nutinka kažkas keisto, nepatirto, su niekuo nesulyginamo. Sebastianas tikrai nelaikė savęs aklai įsimylėjusiu, nuo jausmų apkvaitusiu tipeliu ir žvelgdamas į Kateriną nematė tik moters, kurios visapusiškai norėjo. Jis matė sau lygiavertę, netgi jį pranokstančia partnere, su kuria tobulėjimo, pažinimo galimybės atrodė neišsemiamos. Beveik neįmanoma sutikti asmens, kuris atrodytų toks visokeriopai įdomus, daugiasluoksnis, visiškai ypatingas. Ir visgi blogiausia, kad savo pamoką išmoko pajutęs, ką reiškia šios moters netekti.
Katherine Pierce tikrai nebuvo silpna vampyrė ir Sebastianas jos stumtelėjimą pajuto visu savo sunkiu kūnu. Paėjėjo atatupstas, vis dar nesuprasdamas garbanės jausmų, jos reakcijos į dideliam, piktam vampyrui tikrai nebudingą elgseną. Didelis, piktas vampyras nestovėtų taip ramiai, veik submisyviai prieš mylimąją šiai pripažinus saldžią nuodėmę su savo eks. Stengėsi vizualiai išsilaikyti kaip įmanoma labiau neutralus. Jausmai stipriai gniaužė krūtinę, kone versdami negyvą širdį spurdėti, vartytis, visiškai pašėlti. Tikrai nesitikėjo, kad Pierce pratrūks ir padarys tai šitaip. Šitaip atvirai ir... sukrėčiančiai. Prieš audringą Petrovą Redford'as stovėjo ramus. Tik jausmingas jo žvilgsnis perteikė viduje tvoskiančią emocijų ugnį. Sunku būtų tikslingai parinkti reakciją į stulbinamą mylimos moters išpažintį ar žodžius, kurie geriausiai perteikia jųjų sukeltą jausmą. Ko gero nė vienas iš tų panikuojančių aukciono dalyvių nesuprato, kad visos suirutės epicentre rutuliojasi tokie nepaprastai, bet vampyriškai romantiški įvykiai. Sebastianas neketino nuo Katherine nieko slėpti. Jis vis dar neprataręs nė žodžio lėtai nusisegė varlytę, o tada keletą pirmų nuo kaklo sagų. Nepaleido iš akių sujaudinto Pierce veido net tada, kai atsidengusios krūtinės lopas patraukia vampyrės dėmesį tikrai ne tuo, kiek raumeningas ar plaukuotas jis yra. Blyški, mažumėlę melsva nemirėlio oda vietomis buvo juodai plėmuota, nelygi, tarsi sukepusi. Tai... Na, tai tikrai neatrodė žadančiai kažką gero. Vangiai šyptelėjo pagalvojęs, kad tikrai ne pirmą kartą stovi prieš Pierce sirgdamas ar šiaip kokio velnio apimtas.
- Jei sugebėsiu išspręsti dilemą dėl šitos šlykščios, sukepusios bjaurastues, mano pavardę nešioti pradėsi ne dėl to, kad tau ją prikabino keli gudrūs kompiuterijos burtininkai, o dėl to, kad gausi absoliučiai visas į ją įeinančias privilegijas, - gana dalykiškas išsireiškimas tikrai nebuvo vienpusis ir Katherine tai suprato. Nebūtų galima įsivaizduoti keistesnės užuominos į piršlybas, bet tai tikrai nėra keisčiausias dalykas jųdviejų gyvenimuose. Ar santykiuose. Neatrodė, kad dėl to išbėrimo vyras bent kiek nervuotųsi, bet tikrai ėmė manyti, jog į jį Alexis paleista kulka nebuvo tokia jau ir paprasta, - Nepalikčiau tavęs ramybėje net jeigu to maldautum, - žodžiai nuskambo griežtai, užtikrintai tarsi pažadas ir iš lėto besiartinantis Sebastianas buvo pasiryžęs mažų mažiausiai apdovanoti mylimąją tik jos vienos vertu bučiniu lūpomis, pasižadėjusiomis bučiuoti tik ją vieną. Bučiniu, kurio nutraukti negalėtų net sugriuvęs pastato stogas, atsivėrusi žemė ar prasidėjusi sušikta apokalipsė. Sebastianas nespėjo net prisiliesti prie Katerinos, kai aplinkybės pasikesina sulaužyti tą slapčia sau duotą pažadą. Ir iš ties keista, kaip vieną sekundę tu su visais savo dvasiniais bei fiziniais pavidalais randiesi vienoje erdvėje, tuomet kažkas lyg sumirguliuoja ir tu persikeli į kitą. Nereikėjo apturėti labai didelio intelektualinio išprusimo, jogei suprastumei atsiradęs iš pažiūros absoliučiai žiloje senovėje. Ne, kur kas žilesnėje už pačią žiliausią. Kažkokia menė, įresta masyviais blokais, šviesos ne tiek jau ir daug priduodantys, kaitriai rusenantys fakelai, akivaizdžiai egiptietiški motyvai. Sebastianas susižvalgė su tiek pat kiek ir jis priblokšta Katerina, o tuomet jųdviejų akys nukrypsta į vaizdą priešais. Ant trijų, didelių, pompastiskų sostų sėdėjo trys žmogiško pavidalo būtybės ryškiai mėlyna spalva spindinčiomis akimis. Nuo jų dvelkė nepaprasta, nežemiška energija, turinčia keistą pažįstamumo jausmą. Vampyras nepajėgė pajudinti nė raumenėlio. Ne iš baimės, o sukausčiusio netikėtumo. Neturėjo jokio pagrindo manyti, kad visa tai esti tikra, tačiau apgaubęs jausmas neleido tuo abejoti. Vietoje paaiškinimo ar pasisveikinimo, viena iš būtybių pakilo ir tarsi šmėkla greičiu, neprilygstančiu net šviesai smogėsi visu savo kūnu į garbanę, kuri parblokšta krito ant žemės. Spėjo užfiksuoti patį momentą, pastebėti kaip ryškios energijos kamuolys susigėrė į vampyrės kūną po savęs palikdamas tik juodų dulkių debesį. Būtybė pranyko ir Sebastianas akimirką galvojo apie jos veidą - žmogišką, bet tuo pačiu juodą, išraiškingą bei klaikų. Tikėdamasis pakartotinės atakos vampyras sudėjo visas įmanomas savo mistines pastangas, kad išsisuktų. Moteriškos lyties būtybė atakuodama pargriovė ir Redford'ą, tačiau šis vos pajėgdamas priešintis laikė liauną jos kaklą savo rankoje. It išprotėjusi, bet neišleisdama nė garselio ji muistėsi stengdamasi kaip įmanoma labiau priartėti prie vyro. Moters veidas buvo dailus, toks pats juodas kaip jų visų, su ryškiai tviskančiomis akimis. Sebastianas pasuko galvą į Kateriną įsitikindamas, idant ši sąmonės dar neatgavo. Vampyras toli gražu neprilygo jėga tai būtybei, kurios kūnas nuo sąlyčio su Redford'o buvo ėmęs irti. Jos energija jungėsi prie priklausančios graikui tuo pačiu atsakydama į kiekvieną gluminusį klausimą kas dabar vyksta ir kodėl TAI vyksta. Vyras spėjo sumerkti akis prieš pajausdamas, kad priešintis tiesiog neturėtų. Nežinojo kas nutiko su dar viena iš tųjų esybe, tačiau kai praplėšė akis, galėjo prisiekti gulintis toje pat sumautoje pokylio salėje. Nesidairė, vyro akys net neieškojusios smigo į netoliese gulinčią garbanę. Šliaužė iki jos klampiu kraujo kilimu dar nesuvokdamas, kad visi aukciono dalyviai blaškėsi aplinkui ištaškyti į smulkius gabalėlius. Jam nerūpėjo tai, kas po velniais čia ar ten nutiko. Vyro lūpos susitiko su priklausančiomis mylimajai ir padarė tą taip, tarsi būtų jų nenusakomai išsiilgusios. Kraujo prisisunkusiu delnu suėmė vampyrės veidą, kita ranka aršiai plėšdamas nuo Pierce jos dėvimą suknelę. Troško susijungti, pajausti Kateriną iš vidaus. Dar niekados nejautė su ja tokio begalinio bendrumo, ne interesų, psichologiniu, moraliniu, o kur kas gilesniu lygmeniu.
Sebastiano out'o metu išgyventas sprogęs informacijos branduolinis užtaisas turėjo vienintelę prasmę - padėti vyrui geriau suprasti save patį. Sužinoti tiesą, ar bent jau dalį jos. Sužinoti apie pirmas nemirtingas būtybes, pasaulių pradžią ir sutvėrimus, kur kas galingesnius už likimą, ar tokius pat galingus kaip mirtis. Tam tikras supratimo dalis suvokė kaip padriką informacijos kratinį ir negalėjo suformuoti aiškios išvados. Visgi viena tapo aišku - tiek Sebastianas, tiek Katerina apie save, tikruosius save nežinojo visiškai nieko. O ar norėjo sužinoti? Atrodo tu pradedi laikyti savo gyvenimą tvirtai rankose ir nutinka kažkas keisto, sukrėčiančio, verčiančio per nauja persvarstyti savo gyvenimą ir save patį. Sebastianas nežinojo ką su šia informacija daryti. Galbūt užrakinti savyje, tiesiog žengti toliau nusistatytu maršrutu, nesiblaškyti? Net jeigu jėgos, kurių nevaldai, kurioms esi pavaldus ves tave priešinga linkme?
Paralelininiame pasaulyje saugiai užsidariusios būtybės buvo sudarytos tik iš mažos dalies jiems originaliai nepriklausančios energijos. Nemirtingi, amžini sutvėrimai seniai laukė Katerinos bei Sebastiano, kad galėtų jiems grąžinti tai, kas jiems visados priklausė - jų pačių jėgą. Jėgą, neatkeliavusią iš šio, kito ar pasiekiamo, žinomo pasaulio, kuriame materija neegzistavo. Būtybės, atskilusios nuo Pradžių šviesos, nugalėjusios Pirmąją tamsą. Visgi šios nedidelė dalis išliko, joje atsivėrė tamsos bei kančios pasaulis nekantriai laukęs pirmosios savo aukos. Ir šiam ją parūpino patys pasaulių saugotojai. Tiksliau du iš jų, troškę paprastiems mirtingiesiems būdingo gyvenimo, troškę kūno bei laisvės. Deja, bet padaryti to paprastai nebuvo įmanoma. Buvo manyta, jog to iš viso neįmanoma padaryti. Andromeda ir Sagittarius tapo pirmaisiais Serafimais, pirmaisiais Saugotojais, išdrįsusiais pasisemti jėgų iš uždrausto, tamsiosios energijos šulinio. Jie pradėjo burtą, jie surišo save su žmonių pasauliu, jie netgi sukūrė būtybę, kuri turėjo suteikti jiems fizinę formą bei gyvybę. Nenumatė jie tik viena - kad sutvėrimas neveiks tarsi užprogramuotas robotukas. Lilith visai taip pat kaip ir jos kūrėjai troško laisvės. Ilgainiui ji rado būdą kaip jos viduje esančią šviesą skaidyti mažyčiais gabalėliais vietoje to, kad neišvengiamai išpildžiusi savo egzistencinę prasmę išnyktų tuojau pat, greitai, nepalikdama jokio įspaudo. Gimė tuzinai jos vaikų, viduje nešiojančių Serafimų šviesą, tačiau paskutiniai tos šviesos trupiniai vis vieną atiteko Katerinai bei Sebastianui, įkūnijusius Andromedos ir Sagittarius tikslą. Lilith nepajėgė pasipriešinti savo pačios likimui, tačiau iš peties pasistengė, kad Katerinai bei Sebastianui atitektų sumauti, pragariški likimai. Vampyrų rūšis - jos idealus tamsiosios energijos tvėrinys, užtraukiantis jos turėtojams kančią bei demoniškumą. Lilith jokiu būdu nebūtų leidusi savo kūrėjams, pasmerkusiems ją kažkokiam vienkartiniam panaudojimui apsivalyti, atgimti tyromis, žmogiškomis būtybėmis, pirmaisiais kūniškais Serafimais. Tamsos pasaulis bei Lilith pagieža surado idealų energetinį balansą ir taip gimė pirmoji demonė. Net ir šiai ilgainiui pasidarė kažkaip vieniša. Lilita uždraustos, juodosios magijos žinias perdavė žmonėms laukdama kol šios pasklis po pasaulį tarsi epidemija ir neišvengiamos mirties ištikti mirtingųjų kūnai paleidę juose esančias sielas papildys jomis jos vienišą Tamsos pasaulį, į kurį patekusios dūšelės niekados nebebus tokiomis, kokiomis buvo. Serafimai visai kaip ir priešingos jų energetikai būtybės - demonai, NEGALĖJO egzistuoti žmonių pasaulyje. Nebuvo tokio žmogiško pavidalo, į kurį galėtų įsikūnyti nepavertę jo išsprogusiu mėsgaliu, bet velionę demonę, užėmusią Alvar kūną tikrai būtų galima pagirti už apsukrumą. Ieškodama išeities ji rado rizikingą, bet pasiteisinusį būdą - kraujo magija leido jai išlikti. Gerdama Pierce kraują ji susiejo save su neeiline vampyrės savybe pilnavertiškai egzistuoti pasaulyje, kuris buvo jai visiškai svetimas. Iki šokiruojančio susitikimo su faraonais ji to nežinojo, to nežinojo ir Sebastianas. Ne, žinios akimoju nenutvieskė jų ribotos talpos smegenų, informacija tekėjo lėtai, skausmingai svilindama tokiai patirčiai nepasiruošusius vingius. Ir tai tik buvo pradžia. Sunkaus ilgo kelio pradžia akistatoje su galingiausia Tamsos pasaulio būtybe bei jos žabangomis.




_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

“And here I am, trapped between two men: one loved me too much and other one - too little.”
avatar
Sebastian Redford

Holy behavior won't make you a saviour.


Pranešimų skaičius : 1516
Įstojau : 2016-04-01
Miestas : New York
Meilė : The myth, the legend, the baddest bitch of all.
Draugai : Dean, Mason, Rebekah
Rūšis : Vampyre/Seraphim
Darbo paskirtis : Public figure, businessman.

Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://bloodyrose.forumlt.com/t740-redsebastian1-instagram#33911

Atgal į viršų Go down

Re: KITOS VIEŠBUČIO PATALPOS:

Rašyti by Katherine Pierce on Št. 11 11, 2017 7:06 am




Diamond heart (seraphims)




NUOTAIKA:  *click here*   APRANGA:  *click here*   DAINA: Sia ft. Alan Walker  – Diamond Heart.




HELLO SWEET GRIEF. I KNOW YOU'LL BE THE DEATH OF ME. ft. Sebastian Redford, Mason Lockwood. (theme)
Tik iš tiesų STIPRUS asmuo gali atlaikyti bet kokius, jam “likimo” siunčiamus išbandymus, nepriklausomai nuo to, kiek daug žalos tai padaro tiek fiziniam pavidalui, tiek dvasiniai ramybei. Ir tik stipriausias asmuo gali visa tai atlaikyti nesikliaudamas paramos rankos iš aplinkinių. Tokie žmonės neretai iš šalies ima atrodyti užsidarę, pikti ir netgi per daug „liguistai gerai apie save galvojantys”. Ir visgi, ne vienas mūsų nesistengia „įsibrauti” į tokių žmonių mintis ir sielos skaudulius, kad bent pabandyti suprasti kas vyksta, ir kodėl tai vyksta. Katherine Pierce visada buvo beprotiškai stipria moterimi, ką čia, ji buvo stipria asmenybe. Savo gyvenime, kuris įkalino jos pavidalą laike, leisdamas tobulėti tik mintimis ir įgaunama patirtimi, ji mate, išgyveno, krito ir vėl krito, ir visada kilo, nepriklausimai nuo to, ant kiek sunku buvo, ir kaip norėjosi pagaliau pasiduoti, nes visko tapdavo per daug. Jos stiprybė, labai aštriai kampuotas charakteris, negebėjimas pasitikėti kuo nors kitu, tik savimi, ir kas svarbiausia: visiškai sadistiškas, žiaurus, teatrališkas žaidimas su kitų gyvenimais – tai nėra tai, kuo ji gimė, tai yra tai, kuo ji tapo. Su laiku, su kiekviena išgyventa patirtimi, ir dabar vargu ar galima tikėtis iš šios, paskutinės šiame pasaulyje esančios antrininkių prakeiksmo „aukos”, moters, kokios nors kardinalios permainos, kuri ją padarytu labiau tinkama visuomenės supratimui, priėmimui, ar kaip sakoma, netikėtai ji ims – „švelnumu gydyti kitų sužeidimus”. Visai netrūkus Sebastian‘o lūpomis nuskambanti frazė dar kartą pabrėš tai, ant kiek stiprūs žmonės iš tiesų yra nelaimingi ir vieniši savo vidumi (vidiniu pasauliu). Iš dalies tai neaptariamai, tyliai atskleis ir tą priežastį, kodėl Katherine taip niekina kiekvieną iš savo antrininkių. Matematika labai paprasta, mat garbanės akimis, kiekviena iš jos pavidalą turinčių moterų geba kad ir trumpai, tačiau išgyventi laimingą gyvenimą, kuriame rūpesčių ir negandų yra kur kas mažiau, nei tame, kuris priklauso Katherine. Žinoma, vargu ar galima pasakyti kad žymiosios antrininkės gyvenimas yra piešiamas tik juodos spalvos atspalviais. Bet meluoti irgi nereikia, mat negalima pasakyti kad ji iš tiesų yra laiminga. Taip paprasčiausiai nėra, ir tos kelios akimirkos, kurios buvo, tebuvo migla, trumpalaikiai atokvėpiai, kurie netrūkus buvo pasiglemžiami visapusiškai klampios tamsos. Bėda, o gal ne tokia ir bėda, tik tame, kad Pierce išmoko tai priimti kaip savaime suprantamą dalyką: nesiskūsti, nesikauti, nesipriešinti, tiesiog gyventi aplinkoje, kuri it sergant „stokholmo“ sindromu, su laiku netgi tapo visai patinkanti. Taip pasvarsčius, psichologijos šaknis kandantiems mokslininkams, nemirtinga garbanė lengvai taptu nesveikai įdomiu tyrimų objektu. Nes vargu ar kas nors ją supranta visapusiškai, bei kiekvienam jos veiksmui, kiekvienam sadistiškai ir visą griaunančiam  teatrui, rastu tinkamą paaiškinimą. „...ir abu visiškai vienodai nėra tavęs nusipelnę, tiesa?“, – jo lūpomis ištarti žodžiai be jokios abejonės turėjo savo tiesos, tik vargu ar jie buvo ištarti būtent ta prasme, kuri buvo teisinga. Vargu ar pati Katherine galėjo tinkamai atsakyti į tai, koks asmuo galėtu būti vertas jos, arba gal visą tai kas vyko jos gyvenime, visada ir buvo verta jos. Nes reikia pripažinti, kad miss Pierce taip pat nėra labai gera asmenybė, o „blogiukams“ nėra skirta gyventi tobulo gyvenimo, apsupus save tokiais pat tobulais asmenimis ir tikėtis kad nieko blogo ar, teisingiau būtu pasakyti, nieko ko ji nenorėtu, nenutiks. Nutinka, panašūs dalykai nutinka net labiausiai doriems.
3 kartus Katherine Pierce buvo atidavusi savo širdį, kūną ir sielą skirtingiems asmenims, ir kiekvienas jų paliko ją su didžiuliais sužeidimais, kurie, reikia pripažinti tai, padarė ją tik dar stipresne, dar labiau atsparia aplinkai. Ir reikia pasakyti labai „žiauriai skambantį pareiškimą“, iš vienos dalies, ji netgi dėkinga kiekvienam, už patirtus išgyvenimus, kurie tuo metu, kai tai vyko, žinoma atrodė kaip pasaulio pabaiga, kol tapo beveik nereikšmingais, viso labo paliekančiais nemalonų skonį burnoje, tai atsimenant, ir nieko daugiau. Pirmasis buvo Elijah Mikaelson, vyras kuris tiesiogine to žodžio prasme, privertė dar mirtingą antrininkę užsidėti kilpą ant kaklo, ir be menkiausios dvejonės, pastumti kėdę sau po kojomis, kad šis „pragaras“ pasibaigtu. Garbanės širdį jis pavergė kone iš karto: jo stotas, kalbėsena ir kerintis šarmas. Jei Mikaelson‘ų šeima ir turi ką nors verto dėmesio, tai vienareikšmiškai yra tik šis vyras. Jauna, prievartą ir kūdikio atėmimą išgyvenusi tamsiaplaukė buvo per daug naivi, kad pamatyti kad ir šis, iš pažiūros tobulas jai asmuo, gali turėti tamsių užmojų. Gal, jei Mikaelson‘as nebūtu taip aklai vykdęs savo jaunėlio brolio įnorius, tiek jo, tiek Katherine gyvenimas būtu susiklostęs visiškai kitaip. Tačiau ir čia jauna mergaičiukė bėgdama nuo vilko, pateko tiesiai į meškos nasrus. Negalima sakyti kad Elijah tik naudojosi Katherine, jis tikrai jautė jai šį bei tą daugiau, kas paaiškėjo prabėgus ne vienam šimtmečiui. Jis nepamiršo jos, kaip ir ji nepamiršo jo, tiesiog tos pačios mintys jau buvo kardinaliai pasikeitusios. Ji atleido šią išdavystę, kuri pasisuko netikėta linkme, nemirtinga linkme, tik pasakyti kad moteris pamiršo tai, negalima. Ir visgi, turėdama galimybę sunaikinti tiek Niklaus, tiek Elijah, pastarajam nepadarė visiškai nieko. Netgi suvokdama tai, kad kai ateis diena, kuomet kadaise mylėtas vyras atbus, jis bandys ją susirasti, įgyvendinti kerštą, lygiai tokį, kokio iš Pierce pusės buvo vertas Niklaus Mikaelson. Galima vadinti tai sutapimu, galima vadinti ir sentimentais, tačiau faktas yra akivaizdus, net užpildžius save iš vidaus panieka, ji nesugebėjo atimti gyvybės tam, kuris kadaise jai buvo svarbus, mylimas. Antrasis buvo Mason Lockwood. Šie santykiai buvo pradėti netinkamai, apraizgyti šlykščiais melavimais ir apgavystėmis (ir kalba tikrai kad eina ne apie nemonogamiškumą iš abiejų asmenų pusės). Tačiau nepaisant netinkamos pradžios, jie iš tiesų pamilo vienas kitą, pamilo beprotiškai ir tai tapo dar vienu varpeliu, esti tai netrūks amžinai. Šiuos santykius dar galima pavadinti labiausiai atitinkančiais įvardinimą „normalu“. Santuoka, mirtingumas, kūdikis, kurio niekas nemanė kad pavyks susilaukti, bei netgi keršto ir paniekos troškimo atmetimą į nebūtį, ir galiausiai skyrybos. Tuomet, kai viskas atrodė kad yra nuostabu, ir čia viskas stipriai susimovė. Po vienos klaidos sekė kita, paskui dar dešimtys tokių, kol galiausiai jie subyrėjo lygiai taip pat, kaip į šipulius subyra krištolo vaza, kuri yra išmetama pro langą ant asfalto, mažiausiai iš 20-to aukšto. Po mažu mažiausiai labai jausmingo atsisveikinimo, garbanė tikrai pasistengė įtikinti tiek save pačią, tiek visus aplinkinius tuo, esti ji visa savo siela nekenčia Mason‘o, ant kiek jai yra šlykštu atsiminti bent vieną kartu praleistą akimirką. Ji netgi ne vieną kartą pasistengė prisidėti prie to, kad jo ir taip ne lengvas gyvenimas, taptu dar sunkesniu. Darė tai su dideliu malonumu, veik liguistu pasimėgavimu. Kol galiausiai suvokė kad tai yra beprasmiška, net ne todėl kad jokios ateities jiems dviems būnant kartu nėra, veikiau, todėl kad jos širdy neliko nei pykčio, nei meilės, nei nuoskaudos – nieko. Per trumpą laiką, jie sugebėjo sugyventi su mintimi kad „shit happens“, ir dabar jie yra du atsiskyrę asmenys, kurie vis dar vienas kitam rūpi, tačiau kitaip, ir jie turi nuostabią dukterį, kuri tiek vienam, tiek kitam reiškia visą pasaulį. Ir susitikimo, kuris įvyko netrūkus po to, kai Katherine su Sebastian‘u, tai akimirkai pasidavė, liovėsi kovoti vienas dėl kito, reikėjo beprotiškai. Tam, kad atsiminti kad ne viskas buvo blogai, ir kad jiems reikės išmokti gyventi netoli vienas kito. Katherine buvo priversta pripažinti ir tai, kad buvęs vyras vis dar myli ją. Ir kad ir kaip tai skauda, ji myli kitą. Ir žinant kokia yra Katherine, tai tereiškė vieną – kad ir kas nutiko, dėl ko ji jautėsi sužeista, tai praeis, tačiau jos jausmai ne vien kad nepradings niekur, bet ir augs nežmogišku greičiu. Jis paleido ją, leisdamas suprasti kad visuomet bus šalia, vos tik jai to reikės. Ir ji, niekada nepaliks jo bėdoje, kad ir kas nutiktu. Ir galima sakyti ką tik norima, tačiau tai buvo geriausia išeitis po to, kai jie padarė vienas kitą be galo nelaimingais, nors ir ketinimai nuo pradžios buvo priešingi. Ir galiausiai, trečiuoju tapo ne kas kitas, kaip Sebastian‘as Redford. Be skausmo ir padarytų klaidų nebuvo apsieita ir čia. Tačiau niekas negalėtu nuginčyti tai, kad šis vyras, TIK šis vyras vertė Katherine Pierce jaustis tokiai YPATINGAI. Šis jausmas buvo epiškas, elektriškas ir atimantis visus sveiko proto likučius, jei tik tokie buvo likę. Jis vienintelis jautė, lietė ją taip giliai, kad imdavo atrodyti kad žmogiškas pavidalas galu gale nereiškia visiškai nieko. Tai nebuvo paprastas jausmas, tai buvo kažkas daugiau, kažkas, ko suprasti matomai negalėtu ne vienas (ne)gyvas asmuo. Jis niekada nevertė jos būti kitokia, labiau suprantama ir priimtina. Ji vedė jį iš proto, nesibaimino jį skaudinti, kaip ir jis skaudino ją. Ir lemtinga akimirka, kai jie paskęsdavo vienas kito akyse, visas pasaulis kažkur pradingdavo. Jis neklausė, kodėl ji kartais, dažnai elgiasi beprotiškai, jis buvo šalia ir jai netgi nežinant stengėsi prisidėti prie to, kad kiekvienas Pierce skriaudikas galiausiai imtu svilti pragare. Jis buvo tuo asmeniu, kuris priėmė ją su visais pliusais ir minusais. Ir nepriklausomai nuo to, kad „prarado ją“, atrodytu visiems laikams, neatsitraukė. Nepasidavė, net tuomet, kai kitos išeities atrodė kad nebėra. Tik jis, tik Sebastian‘as buvo tuo asmeniu, kuris turėjo ją visą, net tuomet kai jos neturėjo. Ir galima sakyti kad tokie dalykai neegzistuoja, kad tai yra per daug romantiškos sapalionės. Galima sakyti daug ką. Tačiau tiesa nuo to, visiškai nepasikeičia, net jei ji taip ir lieka beveik nepaaiškinama. Kitą vertus, juk tik čia, tik šiuose santykiuose, niekada iš tiesų nebuvo padėtas taškas. Trys bandymai mylėti per 500 metų, yra nieko nereiškiantis, juokingas, skaičius. Gal jei bandymų būtu daugiau, gal ir šios patirtys neatrodytu tragiškos, ar reikšmingos... Galima bandyti kaltinti ir pačios Katherine dukterį, žinoma žinant tiesą apie šviesą ir tamsą, kad garbanės gyvenimas klostėsi taip, tarytum mėgtu atsikartoti dar ir dar kartą. Tačiau reikia nepamiršti to, kad kiekvieną pasirinkimą priėmė pati Amaros antrininkė, ir vargu ar Nadia (Lilith) buvo šalia ir šnabždėjo jai į ausį ką daryti ir kur eiti. Vadinasi, kad ir kaip daug kas mėgsta sakyti „kaltas yra likimas“, arba „dėl mūsų likimo yra kaltos žvaigždės“, kiekvienas mūsų pasirenka ką mylėti, kiek ilgai ir dėl kokių priežasčių. Mes taip pat esame tie asmenys, kurie nusprendžia ar atleisti, ar pamiršti, ar pagaliau imti ir liautis ieškoti priežasčių kodėl „ne“, ir galiausiai imti judėti toliau. Ne, ne po vieną, kartu, kaip stiprus, nieko neišskiriamas „power couple“ kumštis.  Yra ir kita šio žvilgančio medalio pusė: kiekvienas bandymas būti laimingai, Katherine atnešė daugiau skausmo ir rūpesčių, nei kad laimės, kas gali reikšti it tai yra savotiškas paties pono likimo perspėjimas. Neva, jei bandysi atrasti savo laimę, galiausiai atrasi agoniją, kuri tave ir pražudys. Visa laimė, kad Katherine ne vien kad to nesibaimino, ji drąsiai žvelgė mirčiai į akis ir kikeno. Taip, tarytum tai būtu nuoširdžiausias jo kūno atgarsis, koks tik gali egzistuoti pasaulyje, kur ji reikalinga.


I WOULD GIVE YOU ALL MY LOVE IF THAT WAS UNBREAKABLE. ft. Sebastian Redford. (theme)
Dviprasmybių žaidimas baigėsi dar ankščiau, nei abu įvykių epicentre esantys asmenys tai suvokė. Katherine įsitikino savo jausmais Sebastian‘ui dar tuomet, kai pralaimėjo kovą su mirtimi, kuri galiausiai negailestingai atėmė jį iš šio gyvenimo. Kuomet desperatiškai dar stengėsi prabudinti jo bedvasį kūną, kiekviena savo kūno ląstele, bei ląstelės sudedamosiomis dalimis, jautė tą didžiulę tuštumą, kurią jis paliko, atrodytu amžiams sumerkdamas akis. Ir tiesa, Pierce visuomet sugebėdavo įvertinti tai kas jai yra svarbiausia, tik tuomet, kai jo netekdavo. Ir jei pirmasis kartas, kuomet šis vyras dingo iš jos gyvenimo, ji žinojo kad jis yra gyvas, šis kartas buvo kitoks. Sebastian‘as savo ruožtu suprato viską tuomet, kai „šilta šalta“ žaidimas liovėsi būti svarbus, ir kad ir kokia didžiulę kainą jiems teko sumokėti, kad tiesa pagaliau būtu paskleista į aplinką, būtina pripažinti – buvo verta. Jie išmoko pažinti vienas kitą, atsistoti vienas prieš kitą „nuogai“. Įsileisti į savo vidų (perkeltina, na ir tiesiogine prasme. xDD), bei supažindinti su tuo, kas jie vienas kitam yra, bei kokia to kaina.
– Pažadėjom... – Kimus, atrodytu tabako ar lengvo peršalimo paveiktas moteriškas balsas, pritariamai užpildė aplinką dar tuomet, kai savo nuomonę ėmė dėstyti Redford‘as. Jos tamsių akių žvilgsnis nusileido į apačią, tarytum bandydamas pasislėpti nuo to, kad pažadai kartais nėra įgyvendinami, o kartais jie yra skirtingai suprantami. Ji ištarė šiuos žodžius, puikiai suprasdama tai kad neatsitraukimo kaina galiausiai reikš jos galutinai išpildytą mirtį. Neparodė kad tai kaip nors ją paveikė, dievaži, ji netgi aršiai paprieštaravo tam, esti „fėjos“ ir paties Sebastian‘o matytos vizijos, gali turėti bent ką nors bendro su tiesa. Tačiau galiausiai pasitraukti privertė ne tai, kad įsikišo fėja, ar tai kad Sebastian‘as nuleido „garą“ su ja, dar būdamas mirtingas. Priežasčių tam buvo labai daug, ir didžioji šių dalis sukosi apie vaikus, kurie tai akimirkai tapo prioritetu. Liežuviu perbraukdama per savo lūpas, moteris vėl pakėlė akis į pašnekovą, pasistengdama paaiškinti.
– Negi taip ir nesupratai kad praleimėjom ne mes, o aš? – Katherine veide pasirodė pakankamai blankus šypsnis, kuris tam tikra prasme išdavė liūdėsio kartėlį, su kuriuo ji beveik buvo susitaikiusi. Vargu ar galima traktuoti šį pasisakymą, kaip „moterišką“ pralaimėjimą. Galu gale, Pierce per daug pasitikėjo savimi, kad bent jau prisileisti prie savęs mintį esti kuri nors kita moteris galėtu būti bent kažkiek pranašesnė prieš ją. O ir tas faktas, kad Sebastian‘as dabar buvo ne namuose, apkabinęs savo fėją – seserį apie jos burulą žemiau krūtinės, o čia, priešais Katherine, nepaisant to kad ji gana skaudžiai „pastūmė“ jį nuo savęs ir emocine ir tiesiogine prasme. Tai nebuvo tas pralaimėjimas, kurį būtu galima apibrėžti dėl vienos nakties nuotykio. Ji pralaimėjo Elissai, ir galima sakyti kad būtent dėl to taip siautulingai niršo, nekentė tos moters. Galu gale, imant nagrinėti visą situaciją, susikeičiant vietomis, nenorėdama vaikų, Katherine vargu ar savo partneriui ateitu ir pasakytu tai, paprasčiausiai rastu būdą kaip nepageidaujamomis pasekmėmis atsikratyti, nevaidinant „aukos“ ar nestatant „šuniuko akyčių“ esti nežino ką daryti toliau. Elissa nuo pat pradžių puikiai suvokė ką daranti, ir vargu ar galima pakeisti šią garbanės nuomonę. Pralaimėjimu tapo kur kas svarbesnis dalykas, nei jie du tai ištarė balsu. Ji laukėsi jo vaikų, tai reiškė kad ji turėjo vieną didžiulį pranašumą, mat Katherine niekada to negalės padaryti. Būdama nemirtinga, ji niekada nepastos, ji niekada neišnešios ir niekada nepagimdys vaiko savo mylimam vyrui. Banalu, ji niekada negalvojo apie tai kaip apie „problemą“, nevargino savęs mintimis apie tai, kas niekada nepasikeis. Ir ji buvo beveik tikra tuo, kad Redford‘o laukia tokia pat, „sterili“ dalia. Ir galbūt dėl to, ir nebuvo sunku iš pradžių. Tačiau iš galvos nesugebant išmesti Nadios parodytą „alternatyvaus gyvenimo“ versiją, bei Elissos nėštumą, triuškinančią jos pergalę teko pripažinti. Žinodama kiek gi daug reiškia motinystės ir tėvystės reiškinys, ypatingai nemirtingoms būtybėms, kurioms tai tapo visišku tabu, suprato kiek daug tai reiškia Sebastian‘ui. Negalėjo jo kaltinti dėl noro pasilikti vaikus, matyti kaip jie gimsta, apsikrauti maloniais rūpėsčiais ir viskuo, kas prie to prisideda. Kartėlis tesi-kaupė dėl to, kad jei šis gyvenimas būtu teisingas, tų vaikų motina turėjo būti ji, o ne kažkokia švelniai kvaištelėjusi sparnuota ragana. – Žinau kad esi pakankamai protingas, kad suprastum kad šis pasaulis nėra vienintelis, ir gali būti kad jis net nėra pagrindinis. Neklausk iš kur tai žinau, ir kaip. Tačiau aš žinau ką tau reiškia būti tėvu, ir turiu omeny kai tai prasideda nuo laukimo ir lydi per visas tas magiškas akimirkas, kurių mes ankščiau iš tiesų neturėjom su jau esamais savo vaikais. Žinau kiek daug tau tai reiškia, ir tam tikra prasme, išgyvenau tai su tavimi.
Suprasdama kiek tai absurdiškai skamba, vos pastebimai supurto galvą, tarytum norėdama atmesti atsiminimus, kurie tik iš mažytės dalies, kurią jai atskleidė Nadia, priklausė jai, bei tuo pačiu metu buvo visiškai svetimi. Vaizdas prie jūros, matymas kaip tavo mylimas asmuo laksto palei krantą su jūsų sūnumi, jautimas kaip viduje nuo šilumos jutimo apsisuka dar negimęs mažylis. Ji jautė visiškai viską, Sebastian‘o sušalusias lūpas nuo vandenyno vandens, saulės spindulių, dengiančių jos odą, šilumą. Viską. – Mačiau. Išgyvenau akimirką to gyvenimo, kuris būtu, jei nuo pat pradžių būtume darę viską teisingai. Ten mes turėjome sūnų. Nuostabų: vizualiai be galo panašų į tave, tik tiek kad be proto užsispyrusi, ką gavo iš manęs. Seba‘ai, aš atsitraukiau ne todėl kad pabūgau ar mane paveikė jos įsikišimas. Kad ir kaip nemalonu tai pripažinti, šiuo klausimu aš pralaimėjau, ir žinojau kad tik pasitraukus suteiksiu tau progą išgyventi visą tai ką mačiau iš paralelinio pasaulio atskleistos man akimirkos, visu šimtu procentų. Net jei iš pradžių priėmiau tai kaip pašaipą parodymą ką galiu ir ko ne, galiausiai supratau kad tai te buvo ženklas, kad turėčiau pasielgti teisingai. Bent vieną kartą.
Vos pastebimai kilstelėjusi antakius, Katherine tikrai pasistengė kad per pasakojimą liūdnokai atrodžiusi išraišką, vėl įgautu kitokius, priešingus neigiamiems atspalvius. – Galu gale, kartais geriau pralaimėti vieną kovą, nei vėliau visą karą. – Žinoma, panašių žodžių buvo galima laukti, mat po kiekvieno bandymo parodyti savo švelnesnę, žmogiškesnę pusę, moteris apsukdavo nesamą „stalą“, parodydama kad tai tėra laikinas nuopuolis, po kurio turėtu laukti didelis sprogimas, kurį atlaikyti sugebėtu ne kiekvienas. Tikrai ateis diena, kuomet Pierce suves visas sąskaitas su Elissa, ir beliks tik vienas klausimas: kuri po šios akistatos, išliks gyva. Mat nebus to pasaulio, kuriame jos sugebės dalintis tuo pačiu oru, ar ta pačia žeme po kojomis. Na, niekas niekada ir nesakė to, kad garbanė ims ir pasidarys „soft“ šiuo klausimu. To tikrai nėra.
Blogiausia tikriausiai yra tai, kad  ne vienas iš čia esančių, net nenutuokė to, kad „nugalėjus“ korporaciją, prieš juos nėra rezgamas visapusiškai žeminantis, sudėtingas kerštas, kurį, ateis ta diena, bus per daug sunku atlaikyti. O šiai akimirkai, niekam net nešautu į galvą, kad gali būti tokių, nesveikai siaubingų žmonių. Tiesa, jei tas pats Desmond‘as žinotu kame „replės“, bei vargu ar tai pasakytu „draugapriešiui“, šokiruotas netgi imtu ploti savo eks bosei. O tai jau „kažką“ reiškia.
Žaismingas bakstelėjimas per nosies galiuką, bei netrūkus ryškus priminimas apie tai, kad „dirbant“ kartu, jie sugebėjo padaryti ne vieną didelį, gana sudėtingos situacijos, pakeitimą, privertė originalios vampyrės lūpoms subanguoti. Atsiminimai, kurie užpildė antrininkės mintis, iššaukė akių nusukimą, bei plačią šypseną. Iš slogios kalbos, kuria moteris apdovanojo beprotiškai trokštamą, bei mylimą vyrą, neliko ne pėdsako. Jis buvo teisus, dėl šito ir dėl daugelio kitų dalykų.
Netrūkus Sebastian‘as priminė tai, kiek kartų ir kaip stipriai tamsiaplaukė bulgarė buvo nudegusi, pripažindamas tai, ko ilgai pripažinti ji negebėjo net sau pačiai. Dievai mato, ji tikrai norėjo paniekinti Sebastian‘ą, nekęsti jį taip stipriai, kad to paties pragaro neužgesinama liepsna, būtu kaip malonus pakutenimas, lyginant su jos požiūriu į vyrą, kuris padarydamas veik tą patį, ką ir kiti jos partneriai, šią įskaudino kone labiausiai. Ir tai nebuvo jo kaltė, greičiau kaltė nugulė ant to, kokius pasirinkimus ir kiek stipriai atsiverti jam buvo pasiruošusi pati nemirėlė. Jo ramus balsas ir tu tuo nesutinkantis žvilgsnis kone sukaustė Pierce, iki pat tos akimirkos, kuomet buvo ištarti žodžiai apie „paskutinį pasirinkimą“. Nereikėjo daugiau papildomų žodžių, bandymų kažką įrodyti vienas kitam, ar pabandyti sukelti nemalonius pojūčius. Jie abu, puikiai suvokė tai, kad toks pasirinkimas jau buvo įgyvendintas, ir beliko tik nustoti tam priešintis. Tas jausmas, kuris kaustė abu nemirtinguosius vampyrus, vienas kito atžvilgiu buvo gilus, magiškas ir nepakartotinas. Toks, kokio aprašyti nesugebėtu net geriausi viso pasaulio novelistai. Toks, kokio pajausti nesugebėtu daugiau nei viena (ne)gyva visų pasaulių būtybė. – Tave...
Audringas pokalbis liko nugesintas, nepriklausomai nuo to, kad iš kantrybės einanti garbanė, iš pažiūros buvo pasiruošusi bet kokiems, net labiausiai nesuvokiamiems žingsniams vardan to, kad pagaliau pasipriešinti visoms toms aplinkybėms, kurios pastoviai užkirtinėjo jiems kelią, neleisdami nei pasakyti, nei padaryti tai, ko norėjosi, jau pakankamai ilgą laiko tarpą. Vieną akimirką norėjo supykdyti Sebastian‘ą, kitą pyko pati. Ir palaipsniui tapo aišku, kad kažkuriuo metu „sprogimas“ visgi taps neišvengiamu. Redford‘o reakciją siutino, tas perdėtas ramumas, lėti judesiai ir vau. Negi jis rimtai nusprendė parodyti savo nuogą kūną, dabar? Be jokios abejonės, negalima pasakyti kad garbanė niekada prieš tai nebuvo mačiusi Sebastian‘o vilkinčio mažiau aprangos detalių, nei tai yra įprastai. Tačiau, dėl tam tikros, savaime suprantamos priežasties, kiekvieną kartą tai vertė jausti malonią įtampą, palengva atplūstančią geidulio bangą, bei didžiulį, protu nesuvokiamą kūno apetitą. Palengva atrišta „varlytė“, prikaustė giliai rudas Katherine akis prie Redford‘o kaklo. Ji net pati nepajuto, kaip išdavikiškai prieš ją pačią nusiteikęs josios kūnas, privertė liežuvį nuslysti per švelnią, raudonos spalvos pigmenu nudažytas lūpas. Jis atsegė pirmąją marškinių sagą, kas iššaukė jos kūną, kiekvieną jo lopinėlį pajausti „pasišiaušimą“, perbėganti nuo pat galvos iki pirštų galiukų. Ir nepriklausomai nuo to, kad Redford‘as nedavė užuominų į tai, kas turėtu vykti toliau, Katherine pasinaudojo proga, pirmiausia atkreipti dėmesį į tai, kokia raumeninga ir plaukuota yra jo krūtinės ląsta. Sukando savo apatiniosios lūpos odelę, iš paskutinių bandydama sulaikyti save nuo to, kad nutraukti tą atstumą, ir galiausiai pulti į šio glėbį. Tuo pačiu metu, kuomet pirmasis vampyras stengėsi parodyti dar vieną problemą, su kuria jiems teks susidurti, bei kalbėjo apie dalykus, kurie bet kurią iki ausų įsimylėjusią moterį (o galima sakyti kad taip ir buvo, tačiau vargu ar žmogiška prasme, mat vampyrai kiekvieną suprantamą jausmą jaučia „šiek tiek“ kitaip), priverstu pasijausti laimingiausią ir tikriausiai tuo pačiu metu labiausiai nusigandusią. Garbanės akių vokai suapvalėjo, o dailiai atrodančios lūpos prasiskleidė, tik sunku pasakyti kas būtent iššaukė būtent tokią tamsiaplaukės reakciją. Pirmiausia, taip, tai nebuvo pirmasis kartas, kuomet Redford‘as stovėjo prieš savo išrinktąją sužeistas ar sergantis, ir net jei ji buvo tikra kad pavyks tai išspręsti, vien mintis apie tai, kad galėtu jį prarasti mirčiai, kaustė visą kūną. Kartą ji jau išgyveno jo mirtį, ir vargu ar tai sugebėtu padaryti dar kartą. Vien iš antrininkės minos matėsi tai, kad ji išsigando. Nesupanikavo, tačiau akys išdavė kur kas daugiau, nei pats kūnas, kuris palyginus laikėsi kiek kitokios elgsenos taktikos. Antras dalykas, buvo tiesiogiai netiesioginis užsiminimas apie piršlybas. Iki pat šios akimirkos bulgariško kraujo turinti persona net nebuvo susimasčiusi apie tai, kad legaliai yra skaitoma jo žmona, mat jei nebuvo jos asmeniško „taip“, tai paprasčiausiai nebuvo aktualu. Ir velniai nematė, ji būtu pasakiusi „taip“, nes tai reiškė ne pavardės pakeitimą, tai reiškė kad jis pagaliau būtu jos, kaip ir ji, bei visą kitą paprasčiausiai netektu bet kokios, net menkiausios prasmės. Pierce žvilgsnis pirmiausia užsikabino už pakitusios jo odos, vėliau susirado akis, ir vėl nukeliavo prie sužeidimų. – Turėčiau jau priprasti prie minties, kad tai yra įprasta mums. – Omeny turėdama Redford‘o sužeidimą, moteris specialiai išvengė kalbos apie tai, kad jis aiškiai išsakė savo ketinimus, daugiau šios nebe paleisti, nepriklausomai nuo to, ar tam bus pareikštas pritarimas ar pasipriešinimas. Toks dominavimas, toks Sebastian‘o savęs pateikimas, jaudino. Jis, jo energetika, jo stotas ir begalinis pasitikėjimas savimi, tiesiogine to žodžio prasme pavergė gražuolę. Jautė kaip virpa iš vidaus, nors veide ir pasirodė kiek klastinga, kampinio pobūdžio šypsena. – Aš nesuprantu tik vieno, kiek ilgai tu dar ketini kalbėti, kai savo liežuvio sugebėjimus galėtum panaudoti kur kas malonesniam užsiėmimui? Ateik čia, nes aš daugiau nebe galiu savęs stabdyti... Kai tu esi čia pat.


SAY GOODBYE, AS WE DANCE WITH THE DEVIL TONIGHT. ft. Sebastian Redford. (theme)
Jie nespėjo pakankamai prisiartinti vienas prie kito, nors būtu galima prisiekti kad trūko visai ne daug, kad panertu į vienas kito glėbį, pagaliau pasiduodami tam neapsakomam beprotybės jausmui. Aplinka stipriai sumirguliavo, ir akimirkai sumerkus akis, įvyko šis tas visiškai nepaaiškinamo. Tokio panašaus į kelionę, kurią Katerinai „parūpino“ josios pirmagimė, tačiau tuo pačiu metu ir visiškai kitokio. Tas pats oras pasirodė kitoks, apsunkintas, nepažįstamas. Pasikeitė erdvė, ir atrodytu netgi pats pasaulis, arba laikotarpis, kuriame jie atsidūrė. Pierce veidas veik lietėsi su Sebastian‘o, kuomet ji žengė žingsnį atgal. Bandydama nužvelgti aplinką, kuri buvo ir svetima ir pažįstama tuo pačiu metu, vampyrė atrodė sutrikusi, šiek tiek pasimetusi. Nesuprato nei kaip tai įvyko, nei kas svarbiausia: kodėl tai įvyko. Įsitikindama kad tai nėra kieno nors „manipuliacijos“ susikaupusi dar kartą stipriai sumerkė akis, ir atmerkusi jas, pagaliau nukreipė žvilgsnį į priešais esančias būtybes. Tai buvo dar vienas, prieš tai niekada neregėtas dalykas. Vien žmogiško pavidalo būtybės spinduliavo tokia stipria energetika, kad prie jų, vampyrai ėmė atrodyti kaip gana silpnos žmogystos. Tai baugino, šiek tiek kaustė. Ir visgi, prieš tai kai viena iš būtybių pakilo, Pierce akimoju užėmė puolimo poziciją: jos akys nusidažė kraujo raudonumo spalva, kuomet paakiai masyviai apraizgė juodais, kūne sustingusio kraujo, „voratinkliais“. Nuleido rankas, iš kurių pirštų ėmė sklisti kibirkštys. Šaltis, toks, kuris sugebėtu sunaikinti bet kurį, gyvą ar mendelejevo lentelėje esantį objektą. Pierce nesitikėjo tik vieno, esti šios būtybės bus tūkstančius kartų galingesnės nei ji pati. Tamsus šešėlis, be jokio perspėjimo bloškėsi į garbanę, iš karto nugriaudamas ją ant grindinio. Skausmas, kuris užpildė tamsiaplaukės kūną buvo neapsakomas. Gali būti, kad tai nutiko dėl to, kad priešingai nei Sebastian‘as, bulgarė akivaizdžiai rodė tiek fizinį, tiek emocinį pasipriešinimą, energetikos atmetimą. Garbanė piktai ir tuo pačiu metu skausmingai suaimanavo, kuomet būtybė su nežmogiška jėga susijungė su vampyrės kūnų, iš savęs palikdama tik tamsių pelenų sluoksnį. Per nano akimirką žymiosios antrininkės protinės galimybės buvo perpildytos didžiuliu informaciniu strautu, ir nors ji iš paskutinių pasistengė pasukti savo žvilgsnį į taip pat puolamą Redford‘ą, tai ką matė jos akys, nebuvo realaus laiko atvaizdas regos tinklainėję. Pirmasis vaizdinys, kuris užpildė atmintį iki menkiausios detalės, buvo vyriškasis pavidalas, ant kurio veido ji pati laikė sudėjusi delnus, iš po kurių sklido tokia pat ryški šviesa, kokios ir buvo būtybių akys. Po delnais, jautėsi elektrizuota šiluma, kuri dilgčiodama stengėsi sužadinti kiekvieną kūno neuroną, tarytum piešdama žmogišką, be galo patrauklų veidą, kuris galiausiai atvirto tokiu, kokį visą savo gyvenimą nešiojo Sebastian‘as. Ji atitraukė rankas, matydama tas neapsakomo gilumo mėlynas akis. Dar vienas prisilietimas, ir vienos rainelė sumirguliavo, palikdama unikalų piešinį, tokį, kokio gamta nesugebėtu pakartoti identiškai. Tokį, koks leistu pažintį ji iš minios. Ir juk ne veltui yra sakoma, esti – „mūsų akys yra mūsų sielos veidrodis, ir kiekviena siela yra tokia vienintelė“. Tarp viso šito, fatališkoji garbanė matė galybę nesuskaičiuojamų, vizualių nuotrupų, kurios susipynusios tarpusavi atsakė į tuos klausimus, kuriuos ji pati nebuvo pasiruošusi įgarsinti balsu. Paskutinis vaizdinys, kurį matė atrodė klaikus. Baltas, visiškai sausas sniegas, į kurį yra įsmeigtos kruvinos moteriškos rankos. Jautė kaip šaltis stingdo, svilina odą, kuri tartumei priklausė jai. Ant šio balto gamtos „pakloto“ kapsėjo stambūs tamsiai raudonos spalvos kraujo lašai. Šios energetikos, šios informacijos, bei skausmo buvo per daug, kad Katherine gebėtu išlikti sąmoninga. Jos galva palinko į šoną, paslėpdama, prieš tai skaisčiai mėlyna spalva ėmusias žibėti akis. Prarasto sąmoningumo būsena atrodytu užtrūko ne tiek ir ilgai, tačiau Katherine net nesuvokė kaip tai pasibaigė, ir kaip ji atsidūrė salėje, kur iš žmonių, beliko tik masinių skerdinių scena.
Vampyriškai natūraliai aštri klausa žaibišku greičiu ėmė filtruoti kiekvieną aplinkoje esantį garsą: atrodytu kad būtu galėjusi girdėti ne vien vietomis kapsintį kraują, tačiau ir menkus skutelius, bei dulkes krintančias ant lipšnaus, krauju ir kitų kūno skysčių, grindinio. Uoslė taip pat stengėsi „sugerti“ į save kiekvieną detalę, ką visai netrūkus išdavė nenatūraliai virpėti ėmęs kūnas, bei aiškiai patamsėję paakiai. Pramerkusi akis, Katherine kone iš karto atkreipė dėmesį į tai, kad link jos artinosi Sebastian‘as. Kad ir kas nutiko per paskutiniais keliolika minučių, jiems PAVYKO iš to išbristi gyviems. Matyti šio vyro veidą, jo užsispyrimą ir drąsą, kas liečia norimo siekio gavimą, vertė jos kūną tuo pačiu metu patirti didžiulę jausmų sumaištį. Ir tik pajutusi pirmiausia jo lūpas, prigludusias prie josios, bei veliau nuo kraujo temperatūros sušilusį jo delną ant savojo veido, prarado bet kokį susidomėjimą būtent šią akimirką bandyti suprasti kas nutiko ir kaip tai nutiko. Godžiai, tarytum būtu išbadėjusi tiek jo skonio, tiek kvapo, tiek jausmo kurį jis sukelia jai, ne tokia jau ir „paprasta antrininkė“, atsakomai sukibo į mylimojo lūpas. Kandžiodama žiedinio burnos raumens odą, tamsiaplaukė labai greitai liežuviu prasiskynė kelią į jo burną. Dar vienas susilietimas liežuviais, seilių apsikeitimas, stipriai pašiurpino jos kūno odą, tarytum panašus sąlytis keltu joje tūkstančius malonumą ir skausmą keliančias elektros sroves. Puškavo, bandydama gaudyti kvapą, nors ir akivaizdu kad paprasčiausiai negalėjo, o ir visapusiškai nenorėjo nuo jo atsitraukti. Aršiai, tarytum pavargusi tampyti laiką už ūsų, ledinio, kaip stingdanti žiemos naktis, vyro ranka labai greitai susirado silpniausias Katherine vilkėtos suknelės vietas, grubiai ir staigiai nutraukdama medžiagą nuo jos kūno. Išlaisvinta iš kūną varžiusio apdaro, Pierce tik trumpam nutraukė bučinį, nuo Redford‘o veido atsitraukdama daugiausia per porą centimetrų. Turėjo įsistebėti į jo akis, išskirtinį jų „piešinį“, vien tam, kad dar kartą įsitikinti kad tai tikrai yra jis. Ir Jis toks vienintelis. Garbanės veide šiek tiek subolavusios lūpos, kone akimirksniu iššaukė pasitikėjimu savimi dvelkiančią, dviprasmybės turinčią, į šoną pasvirusią šypseną. Tai trūko labai trumpai, mat visai netrūkus paskatino vyrą panerti į jos nuo sunkios suknelės medžiagos išlaisvintą krūtinę tam, kad pati ranka galėtu nukeliauti per jo krūtinę iki pat erogeninės zonos. Pro akivaizdžiai sumišusį ir ritmą praradusį, apsunkintą kvėpavimą, visiškai netikėtai išsiveržė garsi dejonė. Dejonė, kuri išdavė tiek begalinį seksualinį susijaudinimą, skausmą nuo kiekvieno svilinančio prisilietimo, kuris palyginus su tuo, kiek tai ilgai laukta ir norėta buvo, buvo viso labo niekinė kainą už gilesnį, nei žmogiškas ar vampyriškas lygmuo. Garbanės nugara stipriai išlinko, o ir kūnas atrodytu kad kažkuriai akimirkai liovėsi būti pavaldžiu jai. Ji nespėjo deramai prisiliesti prie jo net labai aiškiai meilės reikalaujančio falo, kuomet viena ranka stipriai įsikabino į Redford‘o galvos plaukus, kita taip pat stipriai įsirėmė į krauju nuklotą grindinį. Vos tik moters ranka susilietė su raudonu, klampiu skysčiu, maži jo pursleliai pabiro į visas įmanomas puses, tuo pačiu metu nepermatomu raudonu sluoksniu sukibdami su vampyrės oda. Viskas, ką šiuo metu galėjo norėti ir galvoti, tai buvo fiziškas, kūniškas, emocinis ir visų kitų pakopų susiliejimas su juo. Keista, tačiau didesnį skausmą kėlė net ne Elissos prakeisksmo slopinimas, bet būtent tas laukimas, kuomet visas kūnas, it būdamas perkrautas galybe nesuvokiamos energijos, reikalavo pagaliau pajausti jį iš vidaus, užsipildyti juo, susiliečiant su kiekviena odos kertele, su kiekvienu iškilumu, kiekvienu vingiu ir įdubimu, kad galiausiai būti išlaisvintai. Taip, būtent išlaisvintai, nuo visų savęs kankinimų, „ne“ ieškojimų ir pastovaus vienas kito seksualinio koneveikimo. Serafimės krauju sutepta ranka pakilo prie mylimojo veido, sutepdama jo smakrą, lūpas. Gana greitai nusileido prie jo kaklo, stipriai šį suimdama ir pastumdama visą jo kūną atgalios, kartu su savimi. Dar akimirką, ir ji jau privertė Redford‘ą atgulti ant nugaros, pati paskubomis apžergdama jo klubus. Neskubriai atitraukė pirštus nuo vyro kaklo, perkeldama juos ant apnuogintos krūtinės, tokiu būdu pastumdama prasegtus marškinius šalin. Palinko. Liežuviu „nuvalydama“ nuo jo veido kraujo žymes, kurias pati ir paliko. Nesiskubino, tarytum norėdama jį šiek tiek „maloniai pakankinti“. Užmojis buvo akivaizdus, ir tiesą pasakius šiuo metu net labai norimas. Šlapiais liežuvio ir seilėmis bei krauju sudrėkintomis lūpomis, garbanė lietė jo lūpas, smakrą, ryškų žandikaulį, kaklą, krūtinę. Žinojo savo kūną, naudojosi kiekvienu vizualiai gundančiu linkiu, pozicija, kuomet keliaudama per jo vyrišką krūtinę, galiausiai stabtelėjo prie mūvėtų kelnių, kurias prieš tai te spėjo vos vos paliesti. Drąsiai ir netgi šiek tiek įžūliai, ji tiesiogine to žodžio prasme, suplėšė geros kokybės medžiagą, kuri dengė jo pasididžiavimą. Krauju sutepta ranka, užtikrintai suspaudė varpą, sutepdama ją keleto žmonių pagrindiniu vidaus skysčiu. Nesuskubo apžioti stipriai išpampusį lyties organą, imdama erzinančiai liežuviu slysti per stambiausias ant jo iššokusias venas. Bučiavo, žaidė, specialiai keldama nepakantumo jausmą. Ir nepaisant to, kad pati jautė didžiulį spaudimą pilvo apačioje, bei gleivės kurios sutepė net viršutinę vidinę šlaunų pusę, pirmiausia norėjo suteikti malonumą jam. Jos veidas, iš apgaulingai „angeliško“ labai greitai įgavo tamsos atspalvį, paakiai apsitraukė juodais kraujagyslių voratinkliais, o burna prisipildė aštriais, grobuoniškais dantukais. Tik tuomet kai suprato, esti daugiau negali kankinti nei jo, nei savęs, liežuviu ėmė braukyti apie jo padargo galvutę. Apsukdama kelis ratus, moteris pagaliau įsileido jį į savo burnos ertmę, stipriai apspausdama organo sieneles savosiomis lūpomis. Leido įsiskverbti jam maksimaliai giliai, pajausti kiekvieną jos burnos vidaus detalę. Užtikrintai, tvirtai, intensyviai ir šiek tiek žaismingai, ji slydo jo falu. Jausmas buvo neapsakomai geras, burna ne vien prisipildė dar pakankamai šviežiu krauju, tačiau ir pasakišku jo paties skoniu. Laisva ranka ji permetė savo vešlias garbanas ant vieno šono, kuomet kita ranka ėmė atitinkamai spausti ir trinti jo „draugužį“, periodiškai tiek burna, tiek lūpomis, tiek pirštais, susiliesdama su sėklidėmis. Elgėsi taip, tarytum žinotu kiekvieną jo jautriausią taškelį, ir tiek mintys, tiek pats procesas, nepriminė jokios kitos, net su juo pačiu jau apturėtos patirties. Dėl tam tikros priežasties dabar jausmas buvo kitoks, pažįstamas, bet naujas, neapsakomas, bet magiškas.




_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
I’m glad you’re not dead
Trust me, Sebastian. When I’m gonna be up to something, you’ll know it. C’mon. Kiss me … or kill me. Which will it be Sebastian? Right now, we both know that you’re only capable of one.

2016-tų metų geidžiamiausias personažas. Woooohoooo!
avatar
Katherine Pierce

I'm the only non bitter person at this bitter ball.


Pranešimų skaičius : 2791
Įstojau : 2013-04-10
Miestas : Čikaga / Manhetenas
Meilė : Mr. Not so PERFECT
Draugai : Andrea Argent
Rūšis : Originali vampyrė (19/538)

Peržiūrėti vartotojo aprašymą https://www.youtube.com/watch?v=4KJEZhUDSAY

Atgal į viršų Go down

Re: KITOS VIEŠBUČIO PATALPOS:

Rašyti by Sponsored content


Sponsored content


Atgal į viršų Go down

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų

- Similar topics

 
Permissions in this forum:
Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume