KITOS VIEŠBUČIO PATALPOS:

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down

KITOS VIEŠBUČIO PATALPOS:

Rašyti by Clementine Le'Roy on Pen. 09 28, 2012 10:09 am

Kitos viešbučio patalpos.
avatar
Clementine Le'Roy

You brought this on yourself. I will not be destroyed with u.


Pranešimų skaičius : 1143
Įstojau : 2011-03-15
Miestas : Los Andželas
Meilė : Neįsipareigojusi
Rūšis : Banšė / mirtingoji (26)
Darbo paskirtis : Interjero dizainėrė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://bloodyrose.forumlt.com

Atgal į viršų Go down

Re: KITOS VIEŠBUČIO PATALPOS:

Rašyti by Sebastian Redford on Št. 11 26, 2016 1:58 pm

Disclaimer: pranešime aprašomas veiksmas eina jau po didžiojo Elissos ir Sebastiano susitikimo rabbit

Galėjo prisiekti, kad neužmigo, kad net nebuvo sumerkęs akių, tačiau ne kartą regėtas sapnas vėl raibuliavo akyse apimdamas Sebastianą visiškai visą. Buvo sunku susitelkti į detales, negalėjo pasakyti kur visas veiksmas vyko konkrečiai, bet ant žemės gulėjo ta pati savo kraujo klane paskendusi moteris. Kaip ir visus ankstesnius kartus neįžiūrėjo jos veido, tiesiog visa širdimi jautė, jog ją myli (tad šiuo atveju tai galėtų būti tik Salonina) ir skausmas regėti ją negyvą Redford'ą siaubingai gniuždė naikindamas žmogiškumą, naikindamas pagarbą visam jį supančiam pasauliui. Tas skausmas naikino jį patį.
"Ji buvo mano pasaulis. Ir tu atėmei ją iš manęs". Protu nesuvokiamos pagiežos persunktas vyro balsas buvo skirtas Dean'ui, kuris sukniubęs ant žemės šnopavo krauju pasruvusiame, sukniažintame veide. Vampyras mėgavosi, sušiktai kaifavo nuo to, kad regi draugą sužalotą, kenčiantį. Čiupęs Winchester'į už gerklės, lengvai iškelia jį į viršų, įremia į sieną, į jo sugriautų, liepsnų apimtų namų sieną. Nakties metas, krauju nusidažęs dangus. Oras šleikščiai dvokė krauju, degančiais kūnais. Kančios, mirties kvapas. Pro liguista šypsena persikreipusias, šviežiu krauju suteptas Sebastiano lūpas išsprūsta vienas žodelytis. "Inssentia" buvo ištartas su pasimėgavimu, kai medžiotoją praryja ūmus ugnies pliūpsnis. Jo kūnas lydėsi varvėdamas karšta kraujinga limfa, anglėtos odos atplaišos byrėjo vampyrui ant kaklo, veido, kuriame tamsos apimtos akys, apipintos juodų kraujagyslių tinklo nerodė nė menkiausio žmogiškumo požymio. Nemirėlis išlaukia kol tik apsvilę kremzliniai audiniai belaikė medžiotojo skeletą vientisą. Sebastianas paleidžia tai, kas liko iš draugo ir apsvilę kaulai nuo smūgio pažyra į dalis atsimušę žemėn.
Net šokšteli nuo išgąsčio, netikėtumo ir siaubo. Niekaip negalėjo priprasti prie šio jausmo, nors tas miražas, ta vizija Sebastianą ištiko jau ne kartą. Nesuvokė to prasmės, bet vidinė intuicija vertė sunerimti, galbūt net traktuoti tai kaip ženklą. Ženklą, kad nutiks kažkas... baisaus. Kad tai visiškai pakeis ne tik patį vyrą, bet ir visą pasaulį.
Pastarieji mėnesiai priminė tikrą įsisupusią įvykių ir stebuklų karuselę. Į Redford'o gyvenimą palengva sugrįžo jam visi artimiausi žmonės. Tas atrodė neįtikėtina, nuostabu, bet tuo pačiu ir baugino. Salonina, Elissa, Marcus... Negi visa tai tėra atsitiktinumas? Kuo vyro gyvenimas tapo pilnesnis, vis labiau įpareigotinas, kai į jį grįžo asmenys, už kuriuos galėtų devynis pragarus pereiti, tuo didesnį nerimą Sebastianas pradėjo jausti. Juolab buvo įtikėjęs, kad likimas geru ilgam pasidžiaugti jam neleidžia žaisdamas su vampyru kažkokį iškrypusį žaidimą, kuriuo pasimėgauti galėtų nebent tik panelė Pierce. Bijojo viso to per kažkokį siaubingą lemties akibrokštą netekti, bet tuo pačiu nežinojo kaip juos visus apsaugoti. Gerai nebent tik tas, kad ko gero niekas savimi geriau nepasirūpintų patys, nei Marcus ir Elissa.
Nepaisant to, kad vertybių sistema pas Sebastianą sureguliuota nekintamai, poreikiai, siekiai netgi kai kurios vyro būdo savybės tikrai mainėsi. Spiriamas vidinių priekaištų vampyras palengva daužė principingą nuostatą neapkęsti magijos ir netgi karts nuo karto leidosi į žinių po ja turus. Turint tokius savo srityje it žuvis vandenyje besijaučiančius gidus Redford'as bet kokiu atveju neprašovė nutaręs tapti kiek lankstesniu. Kūnas kiekvieną kartą pagaugais nueidavo prisiminus tą fatališką, neįtikėtinai tikrą sapną ir to pilnai užteko, kad vyras užsibrėžtų GALĖTI bet kokia kaina apsaugoti savo mylimą moterį. Net jeigu jiedu su Nina ir neturėjo progos stebėti savo sūnaus raidos nuo kūdikystės, vaikystės, paauglystės ir galiausiai suaugystės, džiaugsmas turėti Marcusą visiškai sveiką nustelbė visas iki tol neraminusias problemas ir sutuoktiniai jautėsi vėl išgyveną ekstazę. Dėl to, Sebastianas netrukus nusprendė palengva pildyti savo svajonę ir tuo pačiu tęsėt Saloninai duotą pažadą. Liana labai nesupyko, kai Redford'as pranešė apie savo ketinimus pradėti naują gyvenimą kitame pasaulio kampelyje, juk buvo užtektinai kvalifikuota, kad perimtų įmonės valdymą šimtu procentų ypač kai pastaruoju metu taip ar taip mažai beprisidėjo prie "PaxPharm" gerovės. Tiesiog nebeturėjo tam laiko, nes asmeninis gyvenimas jau seniai nebuvo toks nuotykingas bei spalvingas. Ir visai nesvarbu, kad kurį metą gaudavo nemažai žinučių bei sulaukdavo skambučių iš, kaip įtarė, Miesto Tarybos šiai siekiant kuo labiau įtraukti Sebastianą į savo veiklą, kuri po pasiteisinusio Boriso plano išgyveno piką. Kažkokiu būdu visiškai atskyrė save nuo viso to išorinio pasaulio, kuriame dėjosi paprastam mirtingajam, gyvenusiam nenutuokiant, jog būtybės iš pasakojimų ir legendų visgi egzistuoja, nesuvokiami dalykai. Kai laidos, žinių programos bei žiniasklaidos organai atvirai spekuliavo apie kažkokią naują gyvybės rūšį, apie žvėris žmogaus kūnu bei veidu, apie mistinius nakties vaikus, vampyrus, kurie egzistuoja iš tikro. Kai pradėjo sklisti informacija, neva nuo jų išpuolių apsisaugoti gali visai ne švęstu vandeniu ir česnakais, o kuolais bei verbenomis. Valdžios organai tylėjo ir tai palengva kėlė visuomenės susirūpinimą. Kėlė nerimą. Kažkas tiktai dėjosi, bet niekas negalėjo paaiškinti kas. Nebuvo jokios oficialios versijos. Redford'as jautėsi ir taip nemažai padaręs, kai nusipirkęs patalpas Kvinse per savaitę laiko pavertė jas nedidele (ir visiškai slapta) klonuoto kraujo ląstelių gamybos būstine, kai leido produkcija Miesto Tarybai disponuoti kaip tinkamai. Didelių pretenzijų neturėjo, juolab buvo spėjęs technologiją užpatentuoti (dėl ko į jo sąskaitą plaukė pinigėliai), o sąnaudoms apmokėti lėšos buvo imamos visai ne iš jo kišenės. Net nesidomėjo iš kokios. Tai nėra jo reikalas. Jeigu ilgus metus praleido siekdamas kažkaip pagerinti paprasto žmogaus būtį maskuodamas nepasitenkinimą savąja,  na bent jau išrasti vaistų, kurie numalšintų vieną, kitą baisią ligą, tai šiuo atveju užtikrintai stengėsi nuo viso to atsiriboti. Paprasčiausiai laiko, kad būtų geras vyras, geras tėvas ir tuo pačiu mokslo genijus neužteko net ir nemirtingai, fiziologiškai žmogiškiems poreikiams atspariai būtybei, tokiai kaip jis. Savo pamoką išmoko - juk senovės Graikijoje buvo linkęs mieliau vėjus gaudyt, nei leisti neįkainojamas akimirkas su šeima. Dabar viskas buvo visiškai kitaip ir profesinis užimtumas, kai galėjo pasigirti tokiais džiaugsmais kaip šeima jam atrodė nereikšmingai sunykęs prioritetų sąraše.
Pirmoji stotelė - Paryžius. Iki išsvajoto namuko Naujojoje Zelandijoje reikėjo dar ne vieną kampą, taip sakant, apšikti, tad su Marcus'u ir Salonina nusprendė pradžioje tiesiog pakeliauti. Parduoti nusprendė savo namą Niujorke, jame esančius baldus - paaukoti labdarai, visai kaip ir laboratorinę įrangą. Tik mažytis USB raktas saugojo visas mokslines Redford'o paslaptis, bet jautėsi saugiau laikydamas jas čia, o ne kompiuteryje. Kadangi turėjo sutvarkyti ne vieną formalumą, kad naują gyvenimą galėtų pasitikti išskėstomis rankomis bei ramia sąžine, į Meilės miestą žmoną su sūnumi išleido pirmiau, nei save. Nekantravo, bet laikėsi. Dvejojo tik dėl viena - dėl Elissos. Nenorėjo jos palikti šiame mieste vienos nors ji ir kategoriškai neatsisakė kurią dieną prisijungti prie sparnus išskleidusių artimųjų Europoje. Kaip suprato, tai sesuo tebeturėjo kažkokių abejonių ar neišpildytų siekių dėl Dean'o. Su juo, tarp kitko, vis dar nebuvo suėję oficialiam atsisveikinimui, bet jautė, kad bičiulis kažką rezga. Visiškai nenustebtų jei būtų ištemptas palėbauti į kokį "sultingų subinyčių" klubą, mat medžiotojas ne kartą buvo užsiminęs apie tokį variantą.
Tai buvo paskutinė naktis, kurią leido savo namuose Brukline. Ilgokai sėdėjo svetainėje, ant tos sofos, ant kurios pirmą kartą po daugiau nei dviejų tūkstantmečių Salonina pramerkė akis, bandydamas sustyguoti emocijas, kurias iššaukė ta persekioti nesiliaujanti vizija. Vienišumas niekada nebuvo problema Sebastianui, bet ne dabar, kai žinojo, kad jo artimieji randasi už 5843 kilometrų, kai kiekvienas kūno milimetras reikalauja būvimo su jais. Pasiėmė į ranką mobilųjį, surinko numerį. Palaukęs lieka robotinės operatorės nukreiptas į balso pranešimą. Gal taip ir geriau?.. Neįpareigojantis trumpas monologas vietoje išsamios, ilgos šnekos, kurios ne taip ir norėjo.
- Marcus'ai, sūnau...-stengėsi kalbėti kaip įmanoma užtikrinčiau, bet pats jautė kiek daug nerimo talpina jo balsas,-Aš vėl mačiau TĄ viziją. Man darosi tikrai neramu. Nieko nesakiau apie ją Elissai, nenoriu jos nervuoti. Nes anksčiau jau ir taip esu ją nervinęs, priešingai nei tave, supranti. Pasiilgau jūsų, pabučiuok savo mamą už mane. Žinoma kukliai, ne į lūpas, dėl dievo meilės,-sukikeno jausdamas, kad nepaisant to, jog iš esmės pasišnekėjo su "siena", jam atlėgo, pasidarė lengviau. Vienišumo pagrindinė problema yra ta, kad neturi su kuo pasidalinti savo problemomis, o šiuo atveju jo problemos buvo visos Varias šeimos problemos.
Neskubėjo organizuodamas savo daiktus. Beveik neturėjo tokių, kuriuos tikrai norėtų pasiimti su savimi į Europą. Jam pilnai užteko kelių dokumentų, banko kortelės, mobiliojo, jau minėto USB rakto, nešiojamojo kompiuterio ir ausinių. Knygas, tiksliau didžiulę jų kolekciją ketino padovanoti Elissai, o brangiausią jo turimą gitarą su originaliu Jimi Hendrix autografu - Dean'ui. Pastaruoju metu labai mažai muzikavo, nebejautė aistros šiam pomėgiui, tad likusių muzikos instrumentų likimas jam nerūpėjo. Iš ryto kaip planuota sulaukė nekilnojamojo turto brokerio vizito, kuris turėjo įkainoti namą. Kadangi jam nebuvo svarbu iš būsto pardavimo užsidirbti nurodė taikyti "sąžiningą" kainą nepaisant atkaklių įkalbinėjimų elgtis priešingai. Juk šis namas ne tik buvo nuostabios būklės, originalaus interjero, bet ir šiaip visapusiškai fantastiškas! Jau lydėjo agentą link durų, kai suvibruoja Sebastiano mobilusis. Gaila, kad užmiršo atsidaryti pranešimą būtent tada, kai jį gavo. Dabar laukė nedidelis vizitas į "Paxton Pharmacies" kur beliko sudėlioti kelis paskutinius štrichus su Liana. Aplamai norėjo paprasto pokalbio su ja, nes nuo to meto, kai Rivas perėmė kompanijos valdymo vadeles jiedu neblogai susibendravo. Jautė ją esant artima jam siela. Saulės šviesa Redford'ui problemų ilgokai nebekėlė, mat pirmoji magijos pamoka pravesta Elissos ir Marcuso buvo būtent papuošalo, apsaugančio nuo žalingo UV spindulių poveikio užkalbėjimas. Mažytį auksinį žiedelį nešiojo ant mažojo kairės rankos piršto. Tai buvo visiškai paprastas žiedas nesusijęs su kažkokiais sentimentais, įsigytas vienoje Niujorko juvelyrinių dirbinių parduotuvėje.
Už tikrai labai padorią kainą siūlytas namas šeimininkus randa greitai, tad paskutines dienas Niujorke Sebastianui teko leisti viešbutyje. Išpuolė tiek reikalų, kad neturėjo kada net susisiekti su artimaisiais. Viskas ėjosi it per sviestą, beliko vienas, ilgokai atidėliotas formalumas. Pritūpęs prie nedidelio šaldiklio susiieško visai ne "sintetinio" kraujo paketą, o vaistą, kuris kažkokio stebuklo dėka (tiksliau laiku parėjusio supratimo, kad buteliuką reikia laikyti vėsioje vietoje) biologiškai liko nepakitęs ar pakitęs, bet minimaliai. Redford'as jautėsi tam pasiruošęs. Vyrui nereikėjo jokių uždelstų, nostalgija persunktų ceremonijų atmenant kiekvieną įsimintinesnę jo kaip vampyro akimirką. Tokių buvo nedaug, tikrai mažai. Emocine prasme pradaryti buteliuką ir susipilti į save dozę Elenos kraujo jam pasirodė beveik tas pats, kas išgerti vaistų nuo galvos skausmo, sakykim. Tai buvo visiškai natūralu, pasirinktina, bet tuo pačiu ir būtina, jei norisi greito palengvėjimo. Tikėjo, jog paskutinį kartą jaučia sukilusį troškulį, kad liežuvis paskutinį kartą užkabina tas plėšrias iltis, kad viskas bus visiškai kitaip. Šaltas ir šleikštokas skystis nuteka stemple nesukeldamas jokios stebuklingos reakcijos. Net nesitikėjo "wow" efekto, ypatingo nušvitimo pojūčio, bet kažko vis tiek tikėjosi! Nebuvo visgi labai nusivylęs, kad jautėsi taip pat. Galbūt vaistui suveikti reikia šiek tiek laiko? Su ta mintimi nutaria pasielgti sau nebūdingai ir pasinaudoti lova visai ne tam, kad joje karštai pamylėtų savo žmoną, o pamiegotų. Skrandis nežymiai maudė, šiek tiek pykino. Bet tokį pojūtį galėjo iššaukti ir faktas, jog suvartojo "pastovėjusį" kraują. Stebėtina kaip greitai užmiega, tarsi kūnas tikrai būtų to norėjęs.
Rytinė potyrių sensacija trenkia it žaibas iš giedro dangaus. Pramerkė akis iš kart pasiklysdamas tarp daugybės kūniškų signalų. Norėjo gerti, valgyti, sisiot, persti, kasytis, žiovauti ir dar ta siautulinga erekcija! Tiesiog iššokęs iš patatalų vyras nuskuba į vonios kambarį. Trypčiojo prie tualeto niekaip nenutaikydamas "pistoleto" į taikinį. Ir koją kėlė, ir raivėsi visaip kol suspaudžia taip, kad kentėti nebeįstengė. Apsisioja sienas, grindis, kone viską aplinkui ir tik tada, kai pūslė daugmaž apsituština Sebastianas net žagteli nuo suvokimo - vaistas tikrai suveikė! Šokęs prie veidrodžio akylai save apčiupinėja, apžiūri. Kūnas tikrai jautėsi minkštesnis, šiltas, jis buvo visiškai, VISIŠKAI kitoks. Galėjo vietoje iš laimės apsišikt. Tiesą pasakius mielai užsiims ir tuo, bet pirma - pusryčiai! Dėl jų, ir tik dėl jų dabar it reaktyvinis susiruošia į bufetą švediško stalo smagybėms. Jam buvo visiškai nusišikti, kad elgėsi keistai, lyg nuo grandinės atitrūkęs, nes ŽIAURIAI norėjo net ne kažkaip delikačiai valgyti, o ĖSTI. Pateisindamas pasakymą, jog akys mato daugiau, nei nori skrandis, pasiduoda pirmam neracionaliam impulsui ir net ne vieną, o du padėklus nukrauna kepsniais, šviežiom bandelėm, desertais. Elgėsi taip, lyg kas šautuvą jam į pakaušį būtų įrėmęs ir nuolatos skubinęs. Velniop tuos aplinkinius ir jų kreivus žvilgsnius! Užėmęs laisvą staliuką puola kirsti. Tai mėsos atsikanda, tai duonos, tai sriubos pasrėbia, tai pyragaičio atsirėžia... Buvo išbadėjęs, tarsi badu savaitėm marintas. Kiekvienas maisto kąsnis atrodė kaip kažkoks orališkas orgazmas ir labai atvirai demonstravo pasimėgavimą amsėdamas, mykdamas ir visai panašiai ne tik vizualiai, bet ir garsiškai svaigdamas. Džiaugsmas buvo tiesiog neapsakomas, o suvokimas, jog ir vėl yra žmogus vis dar netilpo į galvą.
Po begėdiško apsirijimo (ne veltui krikščioniškame mokyme tai yra nuodėmė) sekė virškinimo problemos. Net ir jos mirtingumo išsiilgusiam Sebastianui atrodė mielos. Grįžęs į kambarį nusprendė šiek tiek paošti. Įsijungė kompiuterį, prisijungė prie viešbučio Wifi, pasileido muzikos. Foo Fighters there is. Netgi biškį pašoka, kas iš šono atrodė durnai, nes labiau primena grubų griozdą, nei plastišką balerūną. Pagaliau susirado ir mobilųjį, kuris visą laiką lindėjo skalbimui paruoštuose džinsuose. Tarp kelių pranešimų iš Dean'o apie rytoj bičiulio rengiamą vyrišką pasibūvimą, kelių praleistų skambučių nuo Lianos, ir kelių nepažįstamų numerių, pastebi ir žinutę nuo Saloninos. Šilta šypsena kaip mat nusėda vampyro lūpose. Vedamas malonaus jauduliuko vyras, atsidaro žmonos prieš keletą dienų paliktą žinutę, kurioje atsispindėjo sausas prašymas su ja susisiekti, nes būtina apie šį tą pasikalbėti. Euforija, kurią dabar išgyveno visiškai užtemdė nerimą, kurį kelti bandė labai oficialus gramatinis Saloninos "tonas". Sudribęs į lovą pilvu, atsidaro "Skype" programą kompiuteryje, nedideliame kontaktų sąraše susirasdamas Ninai priklausančią anketą. Video pokalbiai tikrai gelbėjo sutuoktiniams randantis skirtinguose žemynuose. Pagal smegenyse kažkur giliai glūdintį supratimą Paryžiuje dabar turėjo būti vakaras, gal net vėlyvas. Salonina pasirodo ne iš karto, tiesą pasakius jau buvo bepradedąs manyti, jog liks nieko nepešęs. Rimtas, bet dieviškai gražus žmonos veidas blyksteli vos akimirką, kai ponia Varias/Redford nusprendžia išjungti kamerą. Ir tada ji prabilo. Kalbėjo neilgai, bet užtikrintai. Kalbėjo apie laiką, kurio jai reikia sau. Kad turi pagalvoti, kokia linkme turėtų kreipti savo gyvenimą. Kad jai reikia... Pertraukos. Girdėdamas nesuvokiamus Ninos norus Redford'as jautėsi visiškai apšalęs. "Kas nutiko? Salonina, ką tu kalbi? Kokios dar pertraukos? Vieną dieną siunti man snapchatus koks gražus yra Paryžius ir kaip norėtum, kad būčiau jame su tavimi, o kitą prašai pertraukos?! Tu turbūt mane maustai!". Jo balsas buvo piktas, kupinas nusivylimo. Ji tik paprašė gerbti jos prašymą, o tuomet... dingo, palikdama nustėrusį Sebastianą tuščiai spoksoti į monitorių. Emocijos, kurias jautė buvo kitokios. Vampyro kūnas yra visapusiškai jautresnis impulsams, kiekvieną jausmą jauti su visais užslėptais jojo sluoksniais ir pasluoksniais. Žmogiškasis Redford'as jautėsi abejingesnis, nors vis vieną diegė žiauriai. Nežinojo ką daryti, ką begalvoti, tačiau negalėdamas visko palikti šitaip telefonu paskambina Marcus'ui. Kai sūnus atsiliepia tirada išsilieja it iš atsukto čiaupo:
- Marcus'ai, kas per velnias? Tai aš dabar turėčiau paimti savo lėktuvo bilietą ir susikišti jį giliai į šikną?! -net nejautė, kaip ir kiek labai piktai rėkė. Visgi sūnaus tonas buvo romesmis. Jis tik reikšmingai, netgi pabrėžtinai paprašė duoti Saloninai šiek tiek laiko. Esą ji žinanti ką daro,- Žinoma, kur jau pralindėjęs jos pilve pustrečio tūkstančio metų nebūsi pasidaręs mamyčiuku!-toliau liejo tulžį, tačiau sūnus elgėsi pagarbiai, brandžiai tikrai ne pagal savo vizualiai jauną amžių. Jis dar kartą paprašė Sebastiano pasitikėjimo, paprašė kantrybės. "Mama pati viską vėliau paaiškins." Redford'as jautėsi... išduotas. Jam nebuvo liūdna, kad dėl savo svajonės, kurią pradėjo ryžtingai pildyti pardavė namą, išdalino daiktus, netgi atsisakė nemirtingumo - šio bet kokiu atveju būtų nusikratęs anksčiau ar vėliau. Liūdna buvo dėl atviro ir tuo pačiu labai keisto artimųjų nepasitikėjimo. Tikrai buvo vertas išsamesnio paaiškinimo. Buvo vertas tiesos, kuri turėjo būti atskleista visai ne internetiniu pokalbiu. Pyko, ooooi kaip pyko, bet ką galėjo padaryti? Tik gyventi toliau. O tą sugebėjo net visai neprastai.
Ignoravo Elissos, Dean'o skambučius. Iš viso norėjo ištaškyt tą telefoną į asfaltą, bet nepasidavė šiai neprotingai idėjai, mat ir taip mobiliuosius keičia dažniau, nei nuomonę. Kai vieni nusivylę bičai geria, varo narkotikus ar dulkinasi su mergomis Sebastianas liūdesį skandino daug civilizuočiau. Ex originalusis vampyras, pirmasis jų rūšies atstovas... valgė. Ir valgė daug. Nepaisant to, kad vežėsi (dėkui dievui naujosios savo "Teslos" parduoti nespėjo) du didžiausius maišus, prikimštus sumuštinių, sausainių, pyragaičių ir panašaus mėšlo, apsipirkimą nusprendžia užbaigti vakariene viešbučio restorane. Užsisako vėl baisiausią kalną ėdesio, vėl kišo jį nerodydamas labai aukštos kultūros. Darbuotis kramtomaisiais nustoja tik tada, kai pastebi, jog visi restorano lankytojai tarsi susitarę pakyla iš vietos lėtai apleisdami patalpą. The fuuuuuuck? Pasimetęs Sebastianas pažvelgia į iš vietos nepajudėjusį barmeną. Šypsojosi dar anas kažkaip keistai tik dar labiau glumindamas nebevampyrą. Netrukus išgirsta lengvus žingsnius skelbiančius apie dar vieno asmens patalpoje pasirodymą. Barmenas linkteli tarsi norėdamas nukreipti Redford'o dėmesį atėjūno link, ką vyras instinktyviai ir padaro. Atėjūnas pasirodo esąs atėjūne. Kaip mat praranda susidomėjimą maistu.
- Gerai, gerai. Palaukit. Chebra. Ko aš dabar vėl nesuprantu?-meta reikšmingą žvilgsnį tiek į barmeną, tiek į pasirodžiusią moterį. Nesusipratimas, kurį atvirai išdavė išraiškingas Sebastiano veidas buvo neišmatuojamas.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

You're scared of me because you can't control me. You don't, and you never will. But, that doesn't mean I'm your enemy. ||  2016ųjų nominacijos
avatar
Sebastian Redford

Holy behavior won't make you a saviour.


Pranešimų skaičius : 1415
Įstojau : 2016-04-01
Miestas : Niujorkas
Draugai : Dean Winchester, Mason Lockwood, Rebekah Mikaelson
Rūšis : Mirtingas ir neįpatingas (32/2594)
Darbo paskirtis : JNK pirmininkas, mokslo guzas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KITOS VIEŠBUČIO PATALPOS:

Rašyti by Rebekah Mikaelson on Sk. 11 27, 2016 4:07 pm

Šis susitikimas nebuvo atsitiktinis, dviejų išvaizdžių žmonių susidūrimas. Negana to, tai buvo pakankamai kruopščiai suplanuotas veiksmų planas, leidęs vilkolakei pažinti vieną iš finansiškai sėkmingiausių nemirtingųjų. Nebuvo informuota apie tai, kad vyras kuris egzistavo kur kas ilgiau, nei šiam buvo nulemta, sugebėjo išvaduoti save nuo amžinybę trunkančio gyvenimo. Ir iš tikro, nebuvo ir labai suinteresuota tuo, kokia gyvenimo dramą šis išgyveno. Galu gale, vyras iš daugelių buvo atrinktas taip pat neatsitiktinai. Jo vardas nebuvo ištrauktas iš taip vadinamos kepurės. Tai kas jis buvo, kuo ketino tapti ir kaip elgėsi su mirtingais, leido šio vardą ir pavardę atskirti iš minios. Galu gale, niekas labai nenorėtu bendradarbiauti su taus pačiais Mikaelson‘ais, kurie greičiausiai nepriimdami spaudimo pasiustu Alexis velniop, galu gale pradėdami pasaulinį karą, kurį greičiausiai laimėtu, vien tik todėl kad apie šiuos individus, jų silpnas vietas nėra tiek daug žinoma. Išskyrus nedidelį faktą, kad šiuos neįmanoma sunaikinti tais būdais, kurie veikia kiek silpnesnę porūšį.
NYC nebuvo gimtasis tamsiaplaukės žaliaakės miestas, ji kilo iš Ukrainos, kartu su šeima išvykdama į plačiuosius vandenys jau tuomet, kai dar visai mažai mergaitei buvo būtina susipažinti su savo šaknimis. Ji greitai pramoko anglų kalbą, atsikratydama bet kokio ją išduodančio akcento. O tai kad atrodė pakankamai išvaizdžiai, leido šiai labai lengvai įsilieti į aplinką. Kažkuriuo metu, prieš baigdama vidurinę mokyklą, draugavo su tuo pačiu, daugeliui šiame mieste žinomu vilkolakiu, Mason Lockwood. Tiesa, po nelabai malonaus išsiskyrimo, išvyko į Meksiką, kur tuo metu buvo įsikūrusi viena iš „NSUPNK“ - nacionalinė, saugumo užtikrinimo prieš nemirtinguosius, korporacijos būstinė. Specialūs apmokymai ir fizinis, bei emocinis pasirengimas talkinti „aukštiems gūzams“ Alexis patiko. Galu gale, galima paminėti ir tai, kad niekada nebuvo labai klusni, ar gera mergaitė iš kurios vėliau būtu įmanoma sulipdyti tobulos žmonos įvaizdį. Palaipsniui pelnydama vyriausybės palankumą, ji kelis kartus pakilo karjeros laiptais, iš paprastos smogikės, kuri buvo siunčiama į didžiausio chaoso taškus, galiausiai užėmė šiltą kėdę prie stalo. Vyriausybės manymu, jos „dailus veidelis ir iki ausų ilgos kojos“ yra būtent tai, kas suteikia tinkamą įvaizdį bendraujant su „užsakovais“. Visada yra daug maloniau bendrauti su gražia moterimi, nei kad raumeningu ir per veidą plyta gavusiu vyruku. Nebent žinoma tai yra skaitoma iškreiptos traukos suvokimu. Visgi daugumai derybas vesti atrodė maloniau ir saugiau būtent su moterimi, apeliuojant į jos nuolankumą. Tiksliau apgaulingą profesinį veidą, kuris atitinkamai pagal esamą situaciją, atrodė pakankamai  įvairiapusis.
Iki pat paskutinės akimirkos, „NSUPNK“ stengėsi laikyti situaciją savuose rankose, kaip galima aktyviai blokuojant bet kokią informaciją, kuri atskleistu tiesą pasaulinei auditorijai. Niekam nebuvo naudinga, kad vampyrų, bei kitų mistinių padarų egzistencija liktu atskleista. Net jei ir keli jų stengėsi elgtis kaip galima žmogiškiau, negalima pamiršti tokių individų kaip: Klaus Mikaelson, Silas Ambrose, Katherine Pierce ir ta pati Lili Santanico Alvar. Nepriklausomai net nuo to, kad pastaroji priklausė visiškai kitai rūšiai, labiau artimai Alexis. Jei pagalvoji kad šie asmenys nustoja slapstytis, bei suburia didžiulę armiją juos sekančių nemirtingųjų, ima pirštis mintis kad žmonijai gali grėsti išnykimas. Borisas apgalvojo viską, kuomet pasistengė užteršti verbena absoliučiai viską, prie ko prisiliečia žmogaus ranka: maistą, vandenį. Tai sukėlė tam tikro pobūdžio imunitetą, kurio pralaužti nesugebėjo kraujų mintantys, nakties padarai. Tie kurie maitinosi žmonėmis, galiausiai buvo kone priversti kelti šurmulį, protestą, kuris pasibaigdavo didžiuliais išpuoliais, kurių nebuvo įmanoma pridengti paaiškinimais apie teroristinį aktą, gyvulių išpuolius ar nelaimingus atsitikimus. Korporacija buvo priversta imti visą situaciją į savo rankas, kitaip, pabaiga būtu atėjusi kur kas greičiau, nei kad to buvo galima tikėtis. Galu gale, šis amžius yra pakankamai socialus, o „keisti“ vaizdeliai neretai yra perduodami internetiniais portalais, taip pat transliuojami per žinias, bei „mistiką ir nepaaiškinamus reiškinius“ rodančias pramogines laidas.
Alexis buvo priversta grįžti į NYC, tik šį kartą tam, kad susirasti būtent šį vyrą. Užeidama į viešojo maitinimo patalpas, pakankamai aukšto ūgio moteris net nesusidūrė žvilgsniu su vyru, kuris stovėjo už baro, akivaizdu kad būdamas pasirengęs užtikrinti moters saugumą. Jei reikalų turi su priešiškai nusiteikusiu vampyru, viena paklaida gali privesti prie pražūtingų įvykių sekos, bei tavęs neišgelbės net puikus vilkolakiškų, ar žudikiškų instinktų paketas. Kaukšėdama aukštakulniais, ji buvo nuleidusi savo akis, kuomet pasiekė staliuką, prie kurio jau ankščiau įsitaisė Redford‘as, ketindamas į save sukišti visą tą krūvą maistinių produktų. Tai atrodė keista, nors ir visai neįdomu. Ji vilkėjo bordo spalvos dalykini kostiumėlį: kelius siekiantis siauras sijonas, priliemenuotas švarkas, bei iš po jo matoma prie kūno „prilipusi“ maikutė. Atsisėsdama prie stalo, priešais pirmuosius klausimus ėmusį uždavinėti vyrą, pirmiausia pasidabino lengva, niekuo neįpareigojančią išraiška.
- Labas vakaras, pone Redford'ai. - Dalykiškai pradėdama savo monologą, ji kaip mat šyptelėjo, ne kiek nesistengdama pademonstruoti savo baltus dantis. Dėmesys buvo nukreiptas į vyro, kurį ankščiau matė tik (ne visai, tai bus paaiškinta vėliau) nuotraukose, veidą.
- Manau kad mes dar nebuvome supažindinti. Alexis Farraday, nacionalinės, saugumo užtikrinimo prieš nemirtinguosius, korporacijos padalinio Niujorke, vadybininkė. Vargu ar būsite ką nors girdėję apie mus, nes mūsų veikla iki šios dienos vis dar yra valstybinė paslaptis, apie kurią informuotas yra tik dabartinis šalies prezidentas. - Tvarkinga kalba ir visiškai ramiu tonu išsakydama savo oficialų prisistatymą, ji vis dar nenuleido akių, tarytum specialiai stengtųsi priversti pašnekovą jaustis nejaukiai. Nebent žinoma žmogus nėra nervingas, ir toks kontaktas jo švelniai tariant nekaso.  - Manau mums yra apie ką pasikalbėti, pone Redford'ai. Gaila kad to padaryti ankščiau, nepavyko.
Ji vis dar nepaaiškino savo pasirodymo priežasties, tačiau vien įstaigos, kuriai dirba pavadinimas, skambėjo kažkaip keistai. Turint omeny, kad greičiausiai tokie susitikimai prasideda ir pasibaigia vienu kartu, kuomet talkinantis asmuo yra arba pasisavinamas valstybės naudai, arba yra sunaikinamas vietoje. Visas tas perdėtas oficialumas, bei akivaizdus moters pasitempimas, išdavė gana aiškų faktą, ji čia pasirodė ne juokauti. Aplamai, nelabai turėjo imunitetą tuščiažodžiavimui, kuris pabaigoje neprivestu prie visiškai nieko. Redford‘as nebuvo pasirinktas kaip valstybės nuosavybė, ir galima pasakyti kad šiam iš tikro pasisekė, vien dėl to kad jo kilmė ir visas tas gebėjimas „raganauti“ buvo viena tų paslapčių, kurias vyras sugebėjo išsaugoti, priešingai nei šio brolis. Ir net jei saugumą garantuojanti korporacija nebuvo sudominta juo, kaip bandymų ir tyrimų objektu, tuomet šio broliui pasisekė mažiau. Jis visiškai nesislėpė, ir tai galiausiai neliko nepastebėta vadovybės. Alexis nebuvo visiškai tikra tuo, kas yra daroma su „ištremtais“ nemirtingaisiais, tačiau turėjo įtarimų, kad didžiulė mokslininkų komanda, kiekvienoje šalyje, nėra sukurta vien tik tam, kad tirdami vampyrus, sugebės išgauti „jaunystės eliksyrą“ kuris puikiai sugebės atitolinti natūralaus susiraukšlėjimo būseną. Ten vyko kažkas rimto, prie ko moteris dar nebuvo gavusi leidimo prisiliesti. Tačiau, šiuo metu jos užduotis ir nebuvo tai. Stebėdama pašnekovo akis, ji šiek tiek palenkė galvą, tarytum būtu norėjusi įsitikinti ar jis bent suvokia kur papuolė. Korporacija, kuriai dirbo Farraday, neketino bandyti dangstyti nemirtingųjų išpuolius. Atvirkščiai, jų planai buvo visiškai priešingi. Ir būtent tam, šiuo metu buvo reikalingas Sebastian‘as Redford. Moteriai buvo paliepta bet kokia kaina priversti jį talkinti, ir jei šis nesutiks su jos balsu ištartais reikalavimais, imtis kraštutinių priemonių. Apie kurias šis (ne)mirtingas vyras žinoti tikriausiai nenorėtu. Arba liktu priblokštas tiesos, kad kartais žmonės yra kur kas didesni monstrai, nei tie patys nakties padarai, kurie ne visada naikina aplinka nes to nori, greičiau, bandydami išlikti gyvais. Visgi tai niekad ir niekam nebus aktualu, ypatingai tiems žmonėms, kuriuos baugina viskas, kas yra nenormalu.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
no there's no one else's eyes
That could see into me No one else's arms can lift Lift me up so high Your love lifts me out of time
avatar
Rebekah Mikaelson

Whatever our souls are made of, his and mine are the same.


Pranešimų skaičius : 732
Įstojau : 2012-09-28
Miestas : Los Andželas, Ca
Meilė : Nepriklausoma
Rūšis : Originali vampyrė (1000+)

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KITOS VIEŠBUČIO PATALPOS:

Rašyti by Sebastian Redford on Pir. 11 28, 2016 10:00 am

Gracingai įžingsniavusi persona atrodė efektingai. It nužengusi nuo "Vogue" žurnalo viršelio: elegantiška, savimi pasitikinti, patraukli ir stilinga. Kaip ir bet kuriam vyrui, Sebastianui patiko gražios moterys. Patiko jas pastebėti, įvertinti. Moteris žydi jausdamasi patrauklia ir kas jis toks, idant vaidintų storžieviškai apatišką tam, kas pačios gamtos dovanota? Visgi niekuomet nežiūrėjo į jas kaip paslaugas ar daiktus. Tikriausiai dėl to, kad užaugo laikmetyje su griežtomis visuomenės ir kultūros taisyklėmis, kurių natūraliai paisė. Ir tikrai ne tam, kad neva užsitrauks dievų (niekad taip ar taip nebuvo religingas) nemalonę. Galbūt savotiškas dorovingumas yra įgimtas? Užkoduotas kartu su tuo, kokios spalvos bus tavo akies rainelės ir panašiai? Vyrą dažnai supo patrauklios dailiosios lyties atstovės ir tikrai turėjo tuzinus progų pasinaudoti savo šarmu ir nekaltą, kone profesinį flirtą, nesunkiai sutapatinamą su paprastu draugiškumu perkelti į miegamąjį, tačiau šis variantas nepasitvirtindavo, mat šiaip nemėgo veltis į reikalus, iš kurių nauda laikina, o išliekamosios vertės jokios (jau vien neminint fakto, jog tikėjo laisvai galįs savo partnerę netyčia ir "suvalgyti"). O tai taip nebūdinga šio laikmečio vyrams... Gal viena kita "senamadiška" savybė jam ir trukdys irtis ateityje, savo naujoje, mirtingoje ateityje, bet vargu ar buvo bent akimirkai apie tai susimąstęs, kai per tokį trumpą laiką tarsi išbarstė viską, dėl ko buvo tikras: darbą, namus, netgi šeimą, dėl to jautėsi šiek tiek sutrikęs. Ir ne, šį kartą savęs aklai dėl visko nekaltino. Priešingu atveju kalbėdamas su žmona ir sūnumi tikrai būtų labiau... nusibaudęs. Ne. Dabar buvo piktas. Netgi savimeilė atrodė užgauta, kas automatiškai kėlė principingumo bei arogancijos karteles, nelyginant Saloninos ir Marcuso komandiškai įstatytus ragus pasikabins kaip trofėjų virš židinio ir tikrai nesileis jųjų užbadomas. Nepaisant nuosmukių, kuriuos yra patyręs, iš ties kaupė nemažai savigarbos. Be šios vargu ar būtų galiausiai pagarbiai nusiteikęs viso žmonėms priklausančio pasaulio, kurio negrįžtama dalimi vėl tapo, atžvilgiu. Dėl viena jautėsi patenkintas iki apsiverkimo - vėl buvo žmogus. Sunku būtų nusakyti kaip buvo pasiilgęs to jausmo, kurį netgi spėjo per šitiek laiko pamiršti. Dabar dar nenutuokė kiek problemų susigrąžintas mirtingumas sudarys jam ateityje.
Nepaisant burnoje volioto mėsos kąsnio, atseka Alexis "atplazdenimą" nė nekrustelėjęs. Sėdėjo nežymiai susiraukęs, tipo nepatenkintas. Tačiau visai ne dėl sutrukdytos vakarienės, o elementaraus nesuvokimo kas dedasi. Susiraukęs kur kas labiau, nei prieš tai dar kartą pažvelgia į barmeną, kuris geriau įsižiūrėjus tikrai atrodė per rimtas, kad būtų paprastu barmenu. Tvirtas stotas, pastebimai atletiškas sudėjimas ir gilios mimikos raukšlės veide, suformuotos visai ne kačiukų mylavimo. Farraday tiesioginį kreipinį "pašlovina" ironiška šypsenėle. Buvo užtektinai prastos nuotaikos, kad oficialiai mandagi jų dialogo įžanga inicijuota merginos Sebastianą sunervuotų. Sėdėdamas viešbutyje be visiškai nieko nesijautė toks jau ir ponas galų gale. Redford'as perdėm manieringai trūkteli už popierinės servetėlės pasivalydamas ko gero riebiais padažais ištepliotą burną. Labai senai kirto maistą su tokiu pasimėgavimu (vampyrams žmonių maistas tikrai nėra kenksmingas, tačiau be būtinybės jį vartoti pradingsta ir malonumas), tad nenuostabu, jog kiek primiršo kaip teisingai daryti ir tai. Net įsivaizduoti negalėjo kaip turėtų jaustis, pavyzdžiui, seksas. Greičiausiai apsispakainintų per kokią minutę be viso savo paranormalaus ištvėrmingumo!
- Jaučiuosi didžiai pamalonintas dėl viso šito vargo organizuojant mūsų pasimatymą, bet tikrai galėjot pranešti, kad būsiu kviečiamas į jį iš anksčiau. Būčiau bent jau padoriai apsitaisęs,-išsivėpia tiek pat idiotiškai, kiek ir pašaipiai. Priešais dalykiškai tiek pat vizualiai, kiek verbaliai nusiteikusią tamsiaplaukę Sebastianas su savo marškinėliais bei niekuo neypatingomis kelnėmis (plius - nemalonia nuotaika) atrodė it iš temos iškritęs. Tarsi kūno kalba parodo, kad būtų pamalonintas, jei galėtų pratęsti savo artimus santykius su jautienos steiku, tačiau Alexis pristačius dar vieną savo paruoštos kalbos dalį, Redford'as pastebimai persimaino. Įtarė, jog turės reikalų su tais, kuriuos taip atkakliai ignoravo, tačiau apie jokią nacionalinę saugumo užtikrinimo prieš nemirtinguosius korporaciją nėra anksčiau girdėjęs. Palengva pradėjo dėlioti faktus į lentynas. Jei dėl jo vieno restoranas liko užpildytas "užsakytais" žmonėmis, kurie išsiskirstė vos tik tas nedraugiškos išvaizdos barmenas parodė kažkokį ženklą (o kokį nepastebėjo tai tikrai), vadinasi reikalas rimtas. Vadinasi privalo elgtis apdairiai. Jei agentė ir turi kažkokios informacijos apie Sebastianą ji tikrai bus jau pasenusi. Prisidarytų bėdos leidęs jiem suprasti, jog iš Redford'o kaip vampyro ne kaži kas belikę. Tiksliau jau visiškai nieko. Dėl Elenos Gilbert buvo matoma pasistengta, idant antrininkės kraujotakos sistema tekanti maža paslaptėlė būtų apsaugota nuo žinomumo. Galėjo lažintis - atgal į žmogų atvirtusių nemirėlių Žemelė nešiojo vienetus,-Gaila negaliu dar tvirtai pasakyti malonu man ar ne susipažinti su JUMIS,-įtariai primerktos vyro akys smigo į ramų, netgi abejingą Alexis veidą. Buvo labai keista jį matyti... normaliai, be vampyriško "Imax 3D" efekto. Išklausęs pašnekovės iki galo pasistengia kuo nepatikliau dirstelėti į iš vietos nepajudėjusį "stulpą".
- O šitas Neįpareigojančios-Išvaizdos-Džonis būtinai turi čia stovėt? Dievaži, jaučiu jo šnopavimą sau į ausį,-keistai galėjo nuskambėti toks skundas, mat Sebastianą nuo vyriškio skyrė bent geri du metrai,-Nemėgėjas esu leksikos labirintų ir minties slėpinių. Tai kas jau nutiko? "Umbrella" korporacija paleido T-virusą?-kad ir kaip "stengėsi" neironizuoti situacijos, tas matomai nesisekė. Juk žinojo - kad ir ką, kad ir apie ką Farraday bus pasiruošusi pakalbėti, Sebastianui tai visiškai nepatiks. Galėjo spekuliuoti pačiomis įvairiausiomis temomis, bet minčių su konkretesne potekste lindo mažai. Vien skirtingi pokalbio dalyvių nusiteikimai išdavė, jog pašnekovai stovi skirtingose barikadų pusėse. Laisvai galėjo pasijusti tarsi bauginamas, nes įspūdis, kurį susidarė vertė manyti, idant kad ir kokie būtų agentės norai, į kompromisus leistis ji nebus linkusi. Išvaizdi moteris anei kiek nepriminė lengvabūdiškos pūpytės, kurios širdį suminkštintum parodęs kokį didelį bicepsą turi. Galbūt nejučiomis pasigailėjo, jog nebėra vampyras, juk tiek Alexis, tiek kito agento mintys jam būtų tapusios tarsi padėtos ant delno. Šiaip tikrai nebuvo linkęs piktnaudžiauti kai kuriais savo privilegijuotais gebėjimais, tačiau karts nuo karto jų prireikdavo. Juk galiausiai ta pati 2011aisiais Čikagoje nusitašiusi Katherine Pierce morališkai ligoto taksisto būtų buvusi padaryta per mažiausiai vieną galą kokiam užkampy, jei ne laiku priimtas sprendimas pašniukštinėti įtarimą sukėlusio individo galvoje. Oi ne, nereikia pradėti dar apie ją galvot. Nes išvadą, jog kažkodėl patapo "mėgiamas" pavojingų moterų pasidaryti bus nesunku.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

You're scared of me because you can't control me. You don't, and you never will. But, that doesn't mean I'm your enemy. ||  2016ųjų nominacijos
avatar
Sebastian Redford

Holy behavior won't make you a saviour.


Pranešimų skaičius : 1415
Įstojau : 2016-04-01
Miestas : Niujorkas
Draugai : Dean Winchester, Mason Lockwood, Rebekah Mikaelson
Rūšis : Mirtingas ir neįpatingas (32/2594)
Darbo paskirtis : JNK pirmininkas, mokslo guzas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KITOS VIEŠBUČIO PATALPOS:

Rašyti by Rebekah Mikaelson on Tr. 11 30, 2016 4:40 am

– Tikriausiai manaisi esantis labai šmaikštus? – Dalykinis tonas ir nusiteikimas kaip mat išgaravo, vos tik moteris labiau palinko stalo link, norėdama užmegzti gilesnį akių kontaktą su būtinu pašnekovu. Tai nebuvo pirmasis kartas, kuomet šatenė susidūrė akis į akį su vampyru, tačiau kažkodėl ir neturėjo ekstrasensorionio matymo, kad taip lengvai imti ir suprasti kad vyras visai neseniai su savimi padarė tai, kas vadinama „atvirtimu“. Gal kažkas ir geba labai lengvai atskirti mirtingą nuo nemirtingo, tačiau Alexis nepriklausė tų žmonių gretoms, arba Sebastian‘as pats buvo linkęs prie žmonių elgtis labai paprastai, nedemonstruojant arogantiško „aš už tave kietesnis, nes esu nemirtingas“ statuso, akių patamsėjimo ar nenatūralaus greičio. Nuleido akis, vien tik todėl, kad gerai apgalvoti tolimesnius savo žodžius, liečiančius privalomą bendradarbiavimą. Nenorėjo iš karto imti grąsinančios kalbos, atsižvelgiant į tai, kad malonumo iš panašių darbų tikrai kad nejuto. Galu gale, buvo moteris, o moterys pirmiauia stngiasi visk išspręsti taikiai, ir tik tuomet, jei nepavyksta imtis kiek kitokių veiksmų. Namuose, taip pat Alexis laukė paauglys vaikas, kuris taip pat buvo prioritetas, kurio saugumą ši troško užtikrinti. Bet ar Redford‘as ketino nusileisti lengvai, ar ne, čia jau buvo visai kitas reikalas. Ypatingai, kad Farraday buvo liepta nepaleisti šio vyro iš akių, kol nebus priimtas tik korporacijai naudingas sprendimas. O jau kokia forma, bendradarbiavimo ar privertimo, skirtumo nebuvo.
– Aš galiu patikinti, kad tau patiks ši pažintis lygiai tiek pat, kiek patiktų vidurių užkietėjimas. Aišku, jei vis dar atsimeni ką tai reiškia.
Vos pastebimai, neįpareigojančiai šyptelėdama ji pagaliau atsilošė atgalios. Stangėsi kalbėti neverbaliai, ir aplamai duoti priešais esančiam vyrui pakankamai erdvės, kad nesijaustu spaudžiamas į kampą, nenorėjo kad toks įspūdis susidarytu nuo pirmo pasisveikinimo. Nors dalykiškumas buvo atmestas. – Jei tai būtu pasimatymas, Redford‘ai, patikėk manimi, mes nesėdėtume dabar tuščiame restorane, ir tu nevalytum taukotų pirštų į servetėlę. Bet reikalas yra neatidėliotinas, todėl nori ar ne, tačiau turėsi susitaikyti.
Spėjo dirstelėti į taip pavadinto "Džonio" pusę, kuomet viso labo susitikusi su juo akis į akį, tikrai kad nedavė jokio signalo, kuris lieptu šiam išeiti iš šios didžiulės maitinimo patalpos. Negalima būti per daug atsargiai, kuomet kalba vyksta su nemirtingu vampyru, kurio temperamentas gali būti pakreiptas nelabai tinkama linkme, jei šis pasijaus per daug spaudžiamas į kampą. Net jei Alexis ir mano galinti apsiginti, savais triukais, vyrukas yra būtinas tam, kad jei viskas pasidarytu per daug keblu, galėtu prifarširuoti vampyrą pakankamu kiekiu verbenos. Tokiu būdu, neleidžiant panaudoti viso savo potencialo, prieš taip vadinamus "akimirkos priešus". Pokalbis turėjo būti labai svarbus, todėl moteris aiškiai leido suprasti kad nėra pasiruošusi deryboms, ir vyras, kuris nėra aktyvus pokalbio dalyvis, niekur nepajudės.
– Jei turėti omeny tai, kad šiame filme aiškiai parodomas kontrolės praradimas ir pasaulio pabaiga, tuomet galima sakyti, panašiai.
– Nesu tikra, kad globalinės pasaulio problemos tau yra aktualios, kai visas tas nemirtingas pasaulis, toks spalvingas ir įdomus. Tačiau visai neseniai įvyko tai, kas patraukė korporacijos, kuriai dirbu dėmesį. Egzistuoja radikalų pasipriešinimo grupė, kurios pagrindinė užduotis yra atmerkti akis mirtingiems, kad šie nėra aukščiausia mitybos grandinė ir vienintelė mąstanti rūšis. – Šiek tiek primerkusi akis, moteris toliau stengėsi aiškinti tai, kas jos manymu puikiai atitiko įžanginę kalbą, kuri padėtu vyriškos mąstysenos individui suvokti kur link viskas eina. Nenorėjo atskleisti per daug, ir tikrai neplanavo jo tiesiogiai supažindinti su vyresnybės planas, kurių buvo leista atskleisti gal 3 proc. Galvos mostu nurodydama kad už baro stovintis asmuo prieitu su vizualia medžiaga, aplanku kuriame buvo surašyti įvairiausi atlikti tyrimai, bandymai blokuoti masiškai plintančią informaciją apie vampyrų egzistavimą ir visą tai, kas šiuo metu vyksta, ir ko suvaldyti darosi visiškai neįmanoma. Padėtas gana plonas aplankas galiausiai liko pastumtas Redford‘o link. – Tu atrodai gana protingas asmuo, todėl visą tai tau neturėtu pasirodyti kaip platusis kosmosas. Radikalai, ne taip seniai pasirūpino tuo, kad visi mirtingieji būtu tam tikra prasme „užteršti“ verbena. Kiekvienas rezervuaras, pradedant gėlo vandens šaltinius, požemines vandens talpyklas ir net maistinių medžiagų auginimo plantacijas, viskas yra užteršta. Kiekvienas mirtingas asmuo savo kraujo sistemoje turi tos „žolelės“ nuoviro, kuris vampyrams sukelia ne pačius maloniausius jausmus. Kraujas užterštas, vadinasi nebėra tinkamas vartojimui. Manau man nereikia aiškinti to, kad vampyrai mintantys žmonių krauju, nėra labai maloningai nusiteikę racionaliam pokalbiui apie tai, kad permainos yra būtinos. – Krenkštelėdama moteris pirštu pabaksnojo per aplanką, kaip man sukonkretindama savo kalbą, kuri prieš tai atrodė pakankamai abstrakti, nelabai nukreipta į detales. Stebėdama pašnekovo reakciją, moteris ir toliau kalbėjo, tokiu perdėtai ramiu balso tonu.
– Los Andželas, per savaitę buvo užpulti daugiau nei trys šimtai žmonių. Ir net tuomet, kai puolimai dažniausiai palikdavo žmones gyvais, dabar viskas pasibaigė kur kas labiau brutaliai. Niujorkas, mažiau net šimtas užpultų ir laiku neišgelbėtų žmonių. Vampyrai priešinasi sistemai, ir jei visą tai tęsis toliau, žmonija pasieks išnykimo stadiją. Ir kas tavo manymu vyks toliau? Ilgai tavo rūšies atstovai nesugebės egzistuoti. Todėl jei tau nerūpi žmonių likimai, gal pabandyk pagalvoti asmeniškai apie save, ar tokius kaip tu. – Liežuviu perbraukusi per savo lūpas, moteris stengėsi pagaliau prieiti prie tos dalies, kuri turėjo būti asmeniškai skirta šiam asmeniui, kuris dar nebuvo atkišęs šiai vidurinio piršto, bei pabėgęs kaip galima toliau nuo bėdos. – Mes bandėm sustabdyti plintančios informacijos srautą, juk tau nereikia aiškinti kas yra facebook‘as ar youtube? Vampyrai neatrodo labai atsargūs, o žmonės palengva viską ima suvokti, ir tai plinta ne visai taip, kaip norėtu asmenys, kurie žino kur kas daugiau, nei tipiniai gyventojai. Bandėme maištininkus sugauti, tačiau kuomet ištremiam vienus, jų vietoje atsiranda nauji. Dabartis yra tas laikas, kuomet net mes nebe galime užtikrinti saugumo visoms rūšims, ypatingai žmonėms. Ir jei situacijos nepaimti į savo rankas dabar, vėliau gali būti per vėlu. Ir vargu ar kas nors nuoširdžiai nori kad „žemė“ galiausiai taptu negyvenama planeta. – Alexis nutilo, vien tik tam, kad suteikti Sebastian‘ui galimybę suprasti situacijos rimtumą. Žinoma kad jis nebuvo atsakingas už visus šiuos puolimus ar kritinę būseną pasiekusi diskontrolė. Tačiau panašu kad moteris čia pasirodė ne tam, kad tiesiog prie kavos pasikalbėti apie tai, kaip viskas blogai, o tuomet grįžti atgal į savo gyvenimą. Nebuvo iš tų, kurie tik kalba ir skundžiasi, bei tikėjosi kad jis taip pat, bus pakankamai kvailas, arba atvirkščiai protingas, kad ši problema taptu jo asmenine problema. Gana žiauru, kai pagalvoji kad visai niekuo dėtas asmuo, kone privalo ant savęs užsikrauti tai, prie ko net neprisidėjo. Juk patikimi šaltiniai teigia, kad jis ne karto nebuvo tuo dalyviu, apie kuriuos kalbėjo Farraday. Na bent jau ne tame laike, kuriame jie dabar egzistavo. Mat kad ir kokia sena buvo ši korporacija, tikrai neturėjo šaltinių, kurie paliestu ir tuos laikus, kuomet šis vampyras įgavo savo nemirtingumą. Ilgiausiai žinios lietė Mikaelson‘ų atsiradimą, bet ne toliau. Tuo labiau kone kiekvienas buvo informuotas kad nemirtingumas kaip tik ir prasidėjo nuo tos šeimos.
– Mes neturime kitos išeities, kaip atskleisti vampyrų egzistenciją, taip, kaip norime kad visą tai žinotu mirtingieji. Jie neturi manyti kad jie nėra saugūs gyventi šiame pasaulyje. Nes kaip supranti, jei ne mes, tuomet vampyrai tai padarys patys, ir tuomet lauks didžiulis karas, kuris geruoju nesibaigs ne vienam. Ir tam esi reikalingas TU. – Štai ir išlindo yla iš maišo, kodėl šis susitikimas turėtu jam priminti „vidurių užkietėjimą“. Vyras nebuvo tiesiog atsitiktinėmis ausimis, kurioms teko atklausyti Alexis kalbą. Jis buvo atrinktas dėl savo asmeninių savybių, kurios labai skyrėsi nuo daugumos grobuoniškai nusiteikusių nemirtingųjų. Jis buvo gana gerai integruotas į visuomenę, maitinosi sintetiniu krauju, dirbo kvalifikuotą, gerą darbą ir darėsi panašu kad stengėsi iš savęs išspausti ne vien tamsą, bet ir kažką, ką galima pavadinti šviesa. –  „NSUPNK“ reikalingas asmuo, kuris būtu pristatytas žmonėms, kaip tas, kuris reprezentuoja savo rūšį. Žmonės turi žinoti, kad nemirtingieji nėra absoliutus blogis, jie taip pat gyvena normalų gyvenimą, moka mokesčius ir už nusikaltimus yra teisiami. Kad jiems nėra viskas nuplaunama nuo rankų, vos tik užsimano. Tu, Sebastian‘ai esi puikus viso to pavyzdis. Žinoma, jei labai nori, gali manyti kad esi „atpirkimo ožys“, bet mano akimis žvelgiant... – Nebaigdama savo kalbos, ji pasilenkė link jo, kaip mat pratęsdama monologą. – Esi tas, kuris taps visuomenės veikėju, kuris bus atsakingas už permainas, kurių neįmanoma išvengti. Bendrausi su spauda, teisėsaugos atstovais, iš dalies padėsi nustatyti naujas teisingumo taisykles ir užtikrinsi, kad jei vampyrai yra priklausomi nuo kitokių mitybos įpročių, nebus laikomi išskirtiniais. Bet kokios rasinės konfrontacijos nebus nepastebimos, kaip vampyrai negalės kėsintis į žmones, taip žmonės į vampyrus. Tuo labiau, tai bus puiki reklama tavo sintetinio kraujo gamybai. – Vos vos kilstelėdama antakius, moteris dar iš pažiūros atrodė draugiška,  nors ir kategoriška. – Tik nepagalvok kad mums yra reikalingas tavo pritarimas, viskas nuspręsta ir netgi sutarta dėl pradinių susitikimų. Patikėk manimi Sebastian‘ai, tau pačiam labiau naudinga yra talkinti mums, o ne priešintis.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
no there's no one else's eyes
That could see into me No one else's arms can lift Lift me up so high Your love lifts me out of time
avatar
Rebekah Mikaelson

Whatever our souls are made of, his and mine are the same.


Pranešimų skaičius : 732
Įstojau : 2012-09-28
Miestas : Los Andželas, Ca
Meilė : Nepriklausoma
Rūšis : Originali vampyrė (1000+)

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KITOS VIEŠBUČIO PATALPOS:

Rašyti by Sebastian Redford on Tr. 11 30, 2016 8:57 am

"Kai esi miręs, tu nežinau, kad esi miręs, bet kitiems būna sunku. Lygiai tas pats, kai esi kvailas." - tokį pasakymą iš dalies nesunkiai pritaikytum ir senai naujam, bet mirtingam Sebastianui. Jis nejautė savo būdo pokyčių, tačiau jie buvo ir tam, kuris pažįsta ar žino vyrą ilgėliau šie pasirodytų netgi labai akivaizdūs. Galbūt tai net nebuvo pokyčiai, o tiesiog nemirtingumas tam tikrus bruožus nustelbdavo, o kitus priešingai - iškeldavo? Sevastianos visuomet buvo labai egocentriškas, netgi arogantiškas individas. Įžeidus, lengvai pasiduodantis karštakošiškumui, daugiau atletas, nei galvočius. Būdamas nemirtingu jis savo savybėmis laviravo lengviau, labiau pasiduodavo melancholijai bei baimėms. Ko gero Saloninai ŠITAIP paprašius kažkokios sukakotos pertraukos vampyras Redford'as būtų tą pačią akimirką išskubėjęs į Paryžių pas šeimą, kad įkrėsti abiem proto. Dabar jis neketino to daryti, nes pasipūtęs ir nosį užrietęs jautėsi įžeistas, šventai prisiekęs sau, kad nesikiš, nesižemins ir kai panorės anie patys pargrįš pas "tėtuką" kol šis mėgausis viskuo, kuo negalėjo ar draudė sau mėgautis prieš nepilnas 24 valandas: valgys, varys paplėšyt raumenų (visgi buvęs graikų karys pavydėtiną formą užsitarnavo ne ant adatų sėdėdamas ir leisdamas valandas modernioje sporto salėje su gera ventiliacija bei džiakuziais ir dabar jautė nenumaldomą impulsą pramankštinti senus kaulus) ir aplamai - varys į miestą pasižmonėt bei nuotykių paieškot. For shits and giggles. Kitaip tariant neketino leisti vėjais savo mirtingų minučių, juolab nebebuvo priklausomas nuo kraujo bei liguistos baimės kažkaip netyčia paversti pusę Niujorko "Mirties namais". Jautėsi velniškai pakylėtas! Tik vėliau vakare prisiminęs tokį dalyką kaip fizinį ir protinį nuovargį nuspręs mieliau nusimaudyti, kristi į lovą ir gal kokį filmą pažiūrėti. Be to, nuo besaikio rijimo ir pilvą pradės skaudėti (kažkada vis tiek turės suprasti, kad negali tiek valgyt antraip dar koks mėnuo ir pradės darytis panašus į debesėlį).
Tikrai manėsi esąs labai šmaikštus. Kreivai, bet matomai patenkintas šypteli, pasekdamas lėtą Alexis judesį, nežymiai sumažinusį atstumą tarp pašnekovų. Žvilgsnis tik trumpam, beveik neišdavikiškai nukrypsta į moters iškirptę. Kad ir kokia "santūri" šioji bebuvo, agentės kūno padėtis, kai ši pasirėmė į stalą suspaudusi pečius, jos krūtinę pavertė kur kas labiau matoma. Didysis ištikimybės puoselėtojas Sebastianas nepaisant savo pavydėtino dorovingumo vis vieną buvo vyras. O dabar šio vyro sėklidės vėl intensyviai gamino testosteroną, kuris reikalaudavo nuvesti žvilgsnį, kad įvertint moteriškas grožybes. Vedęs, bet nemiręs. Aplamai gyvą organizmą išblaškyti yra daug lengviau, nei vampyriškai mirusį. Kai buvo nemirtingas bėgančio laiko nejautė visai. Dabar buvo kitaip ir visas tas Farraday monologas, pradėtas akivaizdžiu "per aplinkui" modeliu Redford'ą palengva užknisinėjo. Rodėsi tikrai nepatenkintas, kad Alexis valia ta įžanga tapo tokia užtęsta. Iškėlęs antakius ir aplamai suformavęs tokią išraišką it klaustų "nu?", dar ima takšėti pirštais į stalo paviršių nelyginant nervingai lauktų kol užsikrėtusi Sebastiano šmaikštumu agentė atvers savo kortas.
Tiesą sakant ji buvo tikrai teisi. Globaliniai rūpesčiai vyro problemomis visuomet būdavo tiek, kiek pats leisdavo. Niekad niekas nevertė jo pradėti tyrinėti virusų, ligų bei susirgimų tam, kad rastų būdus juos įveikti, pažaboti. Ši kova tarsi prasidėjo visiškai natūraliai, kai aštunto šimtmečio pradžioje atsitiktinai susidomėjo mokslu. Tai prasidėjo nuo astronomijos, kai viename Italijos muziejų apžiūrėjo pirmąjį Galilėjaus sukurtą teleskopą. Aplamai mintis gebėti kažką nuostabaus išrasti Sebastianą kažkokiu pasąmonės lygmeniu tarsi apsėdo. Teko sukrimsti galybę literatūros, kad suprastų, jog visgi ne gilintis į milžiniškų visatos objektų stebėjimą norėtų, o visiškai priešingai - tirti pačias mažiausias dalelytes. Laikinai buvo net kvantinės mechanikos krypčiai pasidavęs, kol suvokė, kad teorinis mokslas vargu ar užpildys tą alkaną praktiško vyro žingeidumą. Fizika ir chemija tuo tarpu prilipo idealiai, nes pagaliau galėjo stebėti tai, ką žmogiškas protas tikrai supranta. Kad ir kokie "šūstri" galėtų jaustis vampyrai, jų protai vis vieną nėra tokie dideli, idant atsakytų į didžiausius žmonijos klausimus. Tiek Sebastiano išgyvenimai, skauduliai net ir išprovokuoti paranormalių aplinkybių buvo be galo žmogiški. Jis jautė širdgėlą dėl prarastos šeimos, ieškojo meilės, vietos po saule. Niekados nedalyvavo idiotiškuose vampyrų ir vilkolakių karuose, nežaidė ir pagal Mikaelson'ų taisykles. Buvo visokeriopai atsiskyręs nuo neramumų, kuriuos pasaulis išgyvendavo kiekvieną dieną likęs sotus savais. Trumpai tariant - tikrai buvo žmogiškiausia nemirtinga būtybė kokią galėtum besurasti. Iš ties ironiška, kad dabar, kai yra žmogus yra traukiamas į bėdas, iššauktas nemirėlių nesugebėjimo žaisti pagal mirtingųjų pasaulio tvarką.
- Borka su šutve?-mesteli trumpam pertraukdamas pašnekovę. Nenorėjo specialiai parodyti, kad žino galbūt daugiau, nei Alexis nutuokia, kad Sebastianas žino, reakcija buvo visiškai natūrali,-Žinau kas nutiko,-pripažįsta tarsi apgailestaudamas, pro atodūsį,-Tiesą sakant dalyvavau visame tame jovale. Kaip čia baisūs ponai iš "viršaus" tavęs dėl to neinformavo?-paklausia taip, tarsi nelabai trokštų išgirsti šia linkme atsakymą. Gal tiesiog norėjo pasipuikuoti savo žiniomis, juk Farraday sukant tokią delikačią įžangą galėjo pasijausti tarsi "adaptuotas",-Mieto Taryba jau ir taip mane smaugia dėl viso šito. Vis verčia padaryt tą, aną. Lyg būčiau kaltas, kad nesustabdžiau aš jo, nors patikėk, nelabai galėjau ką padaryti. Aplamai vos tąkart išnešiau sveiką kailį, per plauką galo negavau. Ką jūs abu tuo metu darėt, kai "Borisas Ir Grupė" kišo verbenas į tuos rezervuarus? Lažinotės kuris greičiau surinks ginklą?-vos susilaiko nesuprunkštęs, nors pašaipos vyro balse ir taip netruko,-Nežinojot, kad jis kelia grėsmę? Negalėjot su savo kariniais žvalgybiniais dronais nukept jo kurią dieną išeinančio iš "Morton Williams"?-giliai įsispokso į žalsvas jos akis tarsi tik dar labiau stengtųsi sužadinti emociją, bent panašią į kaltę. Niršiai iškvėpęs graikas atsilošia į kietą, medinę atramą. Leido jai kalbėti, išlaikė pakankamai protingą žvilgsnį,-Apie kokias permainas tu kalbi?..-nustemba, kaip netvirtai nuskambo jo paties balsas, tarsi būtų nutuokęs, kokia linkme galiausiai pasuks Farraday kalba. O tiesa ta, kad neturėjo žalio supratimo apie josios ketinimus. Tiesiog jautėsi sutrikęs, idant kažkodėl yra paišomas į visą tą chaotišką portretą. Alexis kalbėjo toliau, vis labiau ir labiau pasiverždama Redford'o, kurio didelės mėlynos akys, atrodytų, tik "pūtėsi", dėmesį. Niekada nebuvo nejautriai nusiteikęs dėl visų tų aukų, kurias kiekvieną dieną nusineša nesuvaldomi nemirėliai, tad klausytis informacijos iš pirmų lūpų jam buvo nemalonu.
Atskleisti vampyrų egzistenciją?!? Sebastianas atrodė, švelniai tariant, priblokštas. Žioptelėjęs net ne dėl to, kad norėtų kažką pasakyti užgaudo seilių ne į tą gerklę ir užsikosti netgi šiek tiek veido spalvą pakeisdamas. Nesuvaldydamas reakcijos netgi pašoka ant kojų (staigus judesys nuverčia kėdę, ant kurios sėdėjo, kuri skardžiai nukrenta ant žemės), piktai pamindžikuodamas toje pat vietoje. Jei Alexis būtų sutikusi Redford'ą prieš šiam atvirstant iš karto pastebėtų, idant su juo dabar kažkas ne taip. Juk demonstravo tikrai labai daug žmogiško kūno signalų, net tas pats odos atspalvis buvo "dailesnis" Visgi, pagalvojus, niekuo nesiskyrė nuo bet kurio organizmui užmigti neleidžiančio vampyro, kuris periodiškai gurkšnoja kavą, alkoholį ir neatsisako žmonių maisto, kas tikrai pastebimai ne tik sušildo kūną, bet ir paverčia jį "gyvesniu". Norėjo pasakyti be galo daug, tačiau kone priverstinai tylėjo stipriai suspaudęs lūpas į tiesų brūkšnį. Nemalonus šoko pobūdžio jaudulys vertė Sebastiano kvėpavimo sistemą reikalauti daugiau deguonies ir tai buvo vienas signalų, kuriuos privalėjo slopinti. Be to, stengdamasis sutolyginti kvėpavimą padėjo sau ir nusiraminti. Palinkęs prie stalo bei pasirėmęs į jį kumščiais pagaliau prasižioja:
- Ne. Nenoriu, neketinu, nepasirašau. Man viso šito jūsų mėšlo nereikia,-aistringai bei kategoriškai užprotestuoja Farraday mintį, kuri jam pasirodė visiškai beprotiška. Galiausiai net nebėra vampyras, tačiau negalėjo apie tai pasisakyti,-Ne tam kaip įmanydamas vengiau žmonių, suartėti netgi su tais pačiais savo laborantais, tarp kurių tikrai yra nuostabių piliečių, kad vieną dieną išlysčiau į viešumą kaip sušiktas vampyriškasis Gandhi's! Ne. NE. Ne. Paprasta,-užsivedęs Alexis idėjos neigimui net nepagalvoja apie tai, kad moteris galėjo būti pasiruošusi ir tokiam variantui. Nedirsteli netgi į josios padėtą aplanką su visa reikiama „NSUPNK“ didžiojo plano informacija. Net apsakyti negalėtų ANT KIEK neketina veltis į šitą grandiozinę beprasmybę,-Ir kaip jūs priversit mane visu tuo užsiimti, mh?-nervingai ironiška šypsenėlė pasirodo suirzusio Sebastiano veide,-Taip, spėju turit sukaupę apie mane diiiiiidelę bylą ir joje tikrai turėtų būti užsimenama, kad nesu šventasis. Esu žudęs kaip ir visi vampyrai, ir esu įsitikinęs, kad kam reikės, tas įrodymų suras bei juos išviešins. Tada žinai kas bus? O gi melagingas burbulas apie tai koks esu pareigingas, doras pilietis... pliukt... Ir susprogs!-rikteli (bet ne per garsiai), nes kitaip stiprių emocijų išreikšti nebūtų pavykę. Visgi akivaizdu kaip Sebastiano užtikrinta "no fucking way" šnekta virto į mažiau emocionalų ir labiau logika grįstą bandymą agrumentuoti, KODĖL nėra tinkamas tokiai rolei.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

You're scared of me because you can't control me. You don't, and you never will. But, that doesn't mean I'm your enemy. ||  2016ųjų nominacijos
avatar
Sebastian Redford

Holy behavior won't make you a saviour.


Pranešimų skaičius : 1415
Įstojau : 2016-04-01
Miestas : Niujorkas
Draugai : Dean Winchester, Mason Lockwood, Rebekah Mikaelson
Rūšis : Mirtingas ir neįpatingas (32/2594)
Darbo paskirtis : JNK pirmininkas, mokslo guzas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KITOS VIEŠBUČIO PATALPOS:

Rašyti by Rebekah Mikaelson on Sk. 12 04, 2016 3:01 pm

Kai esi savo darbo profesionalė, negali su visais ir visuomet išlikti nekintančia, vienpusiška asmenybe, iš kurios elgsenos ir moralės normų galima susidaryti išankstinę nuomonę apie tai, kokie žingsniai eis toliau. Alexis savo darbinę „kėdę“ gavo ne todėl, kad buvo pakankamai išvaizdi ir reikia pripažinti, turėjo kojas ilgumo iki ausų, gerai atrodė su klasikiniu, aptemptu kostiumu. Jos permainingumas visada buvo tuo būdo bruožu, kuris buvo vertinamas tų, kurie liosiai galėjo vadinti ją ne vien savo darbuotoja, bet ir daiktu, kuris jiems priklausė. Nieko asmeniško ar nešvaraus, bet tiesa yra tiesa: korporacija prisiliesdama prie pasirinktų žmonių, netiesiogiai paverčia juos savo vergais. Yra prarandamas laisvės pojūtis, visi tavo veiksmai yra aklinai sekami ir tu negali daryti tokių klaidų, kokios yra būdingos normaliems žmonėms. Dėl to įgauni kampuotumą, griežtumą ir net iš dalies prarandi tą naivų ir trapų moteriškumą, kurio taip laukia stipriosios lyties atstovai. Net ir šiuo metu, sugrįždama namo, ji neatrodė tokia stipri ir nepalaužiama moteris su „kiaušiniais“, juk namie buvo vieniša mama, kuri stengėsi savo paaugliui sūnui parūpinti pakankamai stabilų ir saugų gyvenimą. Tvarkingai rūpinosi jo kažkada būsima akademine ateitimi, dabartiniu asmeniniu gyvenimu, į kurį stengėsi žvelgti kaip galima labiau apdairiai, vien fokusuodama savo dėmesį į tai, kad jis nedarytu klaidų, kokias kadaise darė ji pati. Juk žvelgiant į šią tamsiaplaukę dabar, nepasakysi kad kadaise ji buvo „mokyklos populiariausia mergaitė“ kuriai baisiai rūpėjo puiki reputacija, susitikinėjimas su sportininku ir pramoginiai palaikomieji šokiai. Kažkur garaže net iki šiol dulkęs renka pigi karūna, kurią jai įteikė dar išleistuvo vakaro inauguracijoje. Namuose ji stengėsi būti kaip galima geresnė moteris, juk galu gale pati buvo kalta dėl to kad su vaiku liko visiškai viena. O ir senamadžiams tėvams tai labiau priminė „kekšavimą“, nei kad tai kad turės anūką. Kitą vertus, nereikėjo stipriai prisigerti ir susimesti su vyru, kurio net vardo tiksliai nepamena. Ir net dabar galėdama tai išsiaiškinti, kažkaip labai nesivargino. Nebuvo įdomu ir aplamai buvo pakankamai užsispyrusi, kad su viskuo susitvarkyti savarankiškai. Džiaugėsi tuo, kad gyvenime turi tą vyrą, kuriam prieš daug metų nebuvo gėda pabus pabučiuoti. Visgi, ši informacija nebuvo vieša, nebuvo pasiekiama. Toks saugumas buvo būtinas, mat dėl panašių bandymų priversti bendradarbiauti, Faarraday įgydavo 50/50 priešų ir draugų.
Kalbėdama su Sebastianu, Alexis stengėsi neperžengti profesionalumo ribos, išlikdama gana aiškiai dalykiška, nors ir pati nepastebėjo, kuomet „jūs“ tapo „tu“ ir ji pati lankstydamasi į jo pusę, leido pamatyti daugiau, nei reikėjo. Tačiau tai nebuvo pasimatymas, kuomet dėl į krūtinę nukreipto žvilgsnio pasijaustum arba pamaloninta arba įstumta į nelabai jaukią padėtį, priklausomai nuo to, ar asmuo tau patinka. Ir reikia pripažinti, jei tai būtu pasimatymas, greičiausiai Farraday pamatytu kad Redford‘as yra žavus. Tačiau dabar jis labiau jos akyse priminė šviestuvą, labai brangų ir jos darbdaviams reikalingą, šviestuvą. – Jei „šutve“ vadinii tuos, kurie sėkmingai pasistengė sušikti viską taip, kad dabar kone kiekvienas, daugiau ar mažiau mokantis naudotis youtube, gali pasižiūrėti kaip realistiškai propaguojamas dalinis kanibalizmas. Taip, Borka su šutve. – Neatrodė labai nustebusi, nors ir nebuvo informuota kokie būtent asmenys priklausė tiems, kurie galiausiai liko atsakingi už tą didžiulį pervirsmą, kurio sustabdyti tiesiog yra neįmanoma. Ir jei būtu kokie nors kitokie, labiau žmonėms naudingi būdai, korporacija būtu pasirūpinusi tuo, kad šis planas niekada nebūtu aktyvuotas. Arba būtu, nes niekada negali šimtu procentu pasakyti kad tavo viršininkai nėra visiškai nuo proto nučiuožę mokslininkai, kurie tik ir stengiasi pasirūpinti saugumu, kuriam visada grėsmę kelia tie, kurie gali pasipriešinti natūraliai mirčiai, sunkioms ligoms ar būtinybei maitintis. Spėlioti dabar nebuvo laiko, tuo labiau kad planas jau buvo paleistas, tik tiek kad pats Redford‘as apie tai nieko nenutuokė. Jis neturėjo pasirinkimo, kaip tik pasiduoti tariamai įtakingiems žmonėms, tapti objektu, per kurį bus skleidžiama tokia informacija, kuri turėtu nuraminti žmones, sumažinti nemirtingųjų išpuolius ir šiek tiek prislopinti chaosą. Prisipažinimas kad vyras viską matė savo akimis ir nieko nepadarė, tiksliau, Alexis žinoma viską priėmė pakankamai neigiamai, kad sustabdyti savotišką apokalipsę, ją papiktino. Ant kaktos išryškėjusios nerimo raukšles jos veidui suteikė piktumo braižą, nors tiek širdies plakimas, tiek ta pati kūno temperatūra nepakito. Ji tik nebyliai spoksojo į tai, kaip vyras reagavo į šiuo metu dar gana draugiškai išreikštą liepimą bendradarbiauti. – Išvalys. Išvalys ginklą. – Trumpai ir ne kiek ne realistiškai iškošdama savo atsakymą, sudarė vaizdą kad visiškai nėra pasiruošusi šmaikštavimui, kuris panašu Sebastian‘ui visai patiko. Tikrai darėsi panašu kad vyras save laikė neįtikėtinai charizmatišku, kas visai nepalengvino šio stovio.
– Miesto taryba yra menkiausia tavo problema, apie kurią turėtum galvoti. Negana to, jie taip pat priklauso mums, tik tiek kad yra žemiausia pakopa, su kuria tu buvai susidūręs. Mes savo ruožtu susitelkę į labiau globalines problemas, kurias pridengti auto avarija ar laukinių vilkų išpuolių, visiškai neįmanoma. Todėl jei manai kad tas tas sukelia nemalonų niežulį, net neįsivaizduoji į kieno akiratį papuolei dabar. – Šiek tiek primerkdama akis, sudarant labiau mąslų vaizdą, gana greitai, tik kiek tyliau, pridėjo. – Man net gaila tavęs. – Pakankamai ramiai išklausydama Sebastian‘o reiškiamą pasipiktinimą ir tariamai tas klaidas, kurios buvo pastebėtos jo akimis, net neatverčiant medžiagos, kuri buvo paruošta specialiai jam, vos pastebimai šypteli. Iš tikro, tai kėlė savotišką norą nusišypsoti vien dėl to, kad vyras elgėsi taip, tarytum manytu turįs pasirinkimą. Leisdama jam kalbėti iki pat tos akimirkos, kai jis pasikarščiuodamas atšoko nuo kėdės, įsiterpė tik kartą, tačiau pakankamai tyliai ir visai ne verbaliai. Lyg norėtu pabrėžti tai, kame yra visa esmė. – Mano darbas yra rūpintis ne tuo, ką veikia mirtingi žmonės savo laisvalaikiu, Redford‘ai. Mano darbas liečia nemirtinguosius, kurie stengiasi ištrūkti iš sistemos pasirūpinant tuo, kad galiausiai ne vienas mūsų neturėtu vietos egzistavimui. Manau man nereikia tau pasakoti, kaip vampyriškas organizmas reaguoja į metabolizmą, kuomet ilgus mėnesius yra marinamas alkio. – Vos pastebimai kilstelėdama antakį, atrėmė alkūnes į stalo paviršių, kaip tik tuo metu, kai nemirtingasis, bent jau jos žiniomis, nes nėra vaikštantis radaras, atšoko šalin. Stebėdama visą jo emocijų liejimo sceną, neigiamai papurtė galvą. Net ne todėl kad prieštaravo, greičiu negalėdama patikėti tuo, kad vampyras gali būti toks perdėtai jausmingas, negalintis save suimti į nagą ir tiesiog pasakyti ne. Arba apsvarstyti visą situaciją, suvokiant kad kito pasirinkimo neturi: jei bėgs, bus mažu mažiausia nušautas, gal sučiuptas ar net pasirūpins tokiu gyvenimo stiliumi, kokį ant savęs užsitraukė buvusi Lockwood‘o žmona, kuomet tiek ilgai buvo priversta bėgti ir slapstytis nuo originaliosios šeimos. Nepatiko tai, kad teko pakelti akis į priešais buvusį vyrą. Natūraliai erzino tai, kad jis savo kūno kalba demonstravo neva būtu viršesnis ir svarbesnis visuomenės veikėjas, individas, nei kad ji. Žinot kaip būna su žmonėmis, kurie mano kad yra beveik pasaulio bambos? Tai vat, juos nerviškai veikia kalbėti su stovinčiu asmeniu.
– Sėsk į vietą! – Greičiausiai neatlaikė jo kūno demonstruojamos kalbos, jei pakankamai garsiai užstaugė ant asmens, kurį gyvai mato aiškiai pirmą kartą. Sekančią savo kalbos dalį visgi stengėsi išreikšti kaip galima ramiau. – Visų pirmą, tavęs niekas neklausė to, ar tu nori dalyvauti ar ne. Ir kuo greičiau suvoksi kad jei su viskuo sutiksi geruoju, tuo mažiau problemų užsitrauksi ant tų, kuriuos myli. O, negi manei kad mes apie tave nežinom nieko, Sebastian‘ai? Ar turėčiau kreiptis į tave, kiek kitaip? – Tai tebuvo visiškas spėjimas, labai jau matėsi kad jis buvo per brandus, kad turėtu tik kokius porą šimtų metų egzistavimo stažą, tačiau ji ir pati nenutuokė, kaip taikliai šovė, kuomet nusprendė vėl vadovautis tuo šaltu ir labai kategorišku tonu. – Negana to, kad per akimirką galėčiau sukompromituoti tave prieš visą pasaulį, atskleisdama visus tuos eksperimentus, kuriuos su dideliu pasimėgavimu darei su savo krauju, kokios buvo to pasekmės žmonėms. Ir kad viskas, ką taip sunkiai stateisi savo rankomis, gali būti pasmerkta, atimta be galimybės tai susigrąžinti. Tai čia būtu tik viso ko pradžia. – Šlykštus ėjimas, bet išsitraukdama iš savo švarko kišenės, mobilu telefoną, į kurio ekraną šiuo metu buvo transliuojama gyvai. Vaidas paprastas: paprasta jo žmonos ir sūnaus diena, kurią jie leido Paryžiuje. Pakėlė savo žalias akis, specialiai jas kreipdama į vampyro. – Salonina? Marcus? Ar teisingai ištariu šiuos vardus? Būtent dabar netoli jų, randasi mano smogikai. Nori kad paaiškinčiau iš kokių veiksmų susideda jų darbas? Turiu įtarimą Sebastian‘ai, kad tu netrokšti rizikuoti savo šeima. Lygiai už penkių minučių, jei jie nesulauks mano skambučio, su užduoties atšaukimu, tu turėsi stebėti kaip tau brangiausi asmenys yra sušaudomi. Ir žinai kas smagiausia, tai tebus nurašyta atsitiktiniam teroristiniam išpuoliui, kurio kaltininkai nebus sugauti. – Atrodė taip, tarytum jai patiktu taip kalbėti, nors ir nepatiko. Nenorėjo imtis purvinų veiksmų, tačiau jis nepaliko kito pasirinkimo. Šyptelėjo, kuomet padėjo savo telefoną ant stalo taip, kad vyras nori ar ne, bet turėtu pamatyti kas yra filmuojama. – Žinau kad vampyrai geba judėti pakankamai greitai, tik netikiu kad pakankamai greitai, kad galėtum savo šeimą pasiekti prieš jiems pradedant dirbti savo darbą. Juk sakiau, tu neturi kito pasirinkimo. Bet tikiuosi, turi gerą kostiumą, pirmasis tavo pasirodymas įvyks gana greitai. Būk pasiruošęs, o tavo nuodėmės, tai mūsų problema.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
no there's no one else's eyes
That could see into me No one else's arms can lift Lift me up so high Your love lifts me out of time
avatar
Rebekah Mikaelson

Whatever our souls are made of, his and mine are the same.


Pranešimų skaičius : 732
Įstojau : 2012-09-28
Miestas : Los Andželas, Ca
Meilė : Nepriklausoma
Rūšis : Originali vampyrė (1000+)

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KITOS VIEŠBUČIO PATALPOS:

Rašyti by Sebastian Redford on Pir. 12 05, 2016 10:54 am

Sebastianas džiaugėsi, kad tas jo didelio jautienos kepsnio kirtimas agentams pasirodė mažiau keistas, nei galėjo. Juk didžioji dalis žmogiško maisto šiai dienai tikrai buvo užteršta ta vampyrams nuodinga žolele nebent žinoma lėkštėje pūpsantis maistas pasitaikė reta taisyklės išimtimi. Kitas variantas - Alexis kažkokiu būdu žinojo, idant Redford'o verbena niekuomet neveikė kaip Mikaelson'ų kastos naujaviršių. Dievaži, niekuomet neturėjo progos pasijausti sekamu ar panašus mėšlas, bet akivaizdžiai tokiu buvo ir net negalėtų pasakyti kada tiksliai papuolė į "NSUPNK“ radarus. Visgi nebuvo pakankamai atsargus, priešingu atveju nebūtų patekęs į tokią nedėkingą situaciją. Beveik jautėsi kaltas dėl to, jog stengėsi primesti sau doro vampyriškos rūšies piliečio gyvenimą, nes tas į naudą išėjo tik paties vyro moraliniu atžvilgiu (net tie patys brangūs serumai galintys išgydyti tikrai ne vieną sunkią ligą dėl biurokratinių priežasčių buvo eksperimentiniai, o ne atviri rinkai). Juk vis vieną papuolė į kruopščiai korporacijos regztą planą.
Ganėtinai akivaizdžiai nusistebi merginai tokiu ramiu, netgi abejingu veidu pripažinus, kad Boriso kėslai jai buvo žinomi. Beliko tik skėstelėti rankomis, nelyginant bandytų akcentuoti savo "aš čia ne prie ko, o jūs - prie visko poziciją", kurią pašnekovė tiesiog profesionaliai ignoravo. O kuomet tamsiaplaukė į jųdviejų dialogą įterpia tą loginę pataisą temoje, ką Alexis su "Neįpareigojančios-Išvaizdos-Džoniu" veikė, kuomet užvirė visa ta velniava slaptame ruskio bunkeryje su dar didesniu šaltumu balse Sebastianas pasijaučia (ir pasirodo) visiškai apstulbęs. Pasijautė kaip kokios... Katherine Pierce draugijoje, nes tiek nuo vienos, tiek nuo kitos moters sklido šiurpą keliantis šaltakraujiškumas. Skirtumas tik tas, kad pastarosios kūnas tikrai buvo šaltas. Jautėsi nemaloniai, nepatogiai. Kaip ir didžioji, jei ne absoliutinė mūsų planetos populiacijos dalis, taip ir Redford'as pirmenybę dialogo užmezgimui bei palaikymui teikė asmenims, su kuriais jam iš tiesų malonu bendrauti. Deja, bet bendrauti su Farraday malonu nebuvo. Juk iš pirmo žvilgsnio pažiūrėjus į jos dailų, smulkų veidą, tuos ilgus, žvilgius plaukus tikrai nepamanytum, jog ši moteris - tikra psichologinio teroro profesionalė. Išvaizda tikrai yra apgaulinga. Visgi negalėjo nejučiomis neužduoti sau klausimo kokia ši jauna moteris būtų, kaip kalbėtų, kokias emocijas bei išraiškas reikštų, jei būtų susipažinęs su ją kokioje mokslinėje konferencijoje ir po jos būtų nusivedęs į restoraną vakarienės? Sebastianas tikrai stokojo intereso aiškintis kiek reikšminga yra Miesto Taryba ir kiek galios ši turinti, bet buvo akivaizdu, jog "NSUPNK“ įtaka apima gerokai reikšmingesnius visuomenės, politikos, saugumo sluoksnius. Iš pažiūros jie priminė tą paslaptingą, konspiracijos teoretikų eskaluojamą organizaciją, slepiančią ateivių egzistavimą. Vos susilaiko nepaklausęs ar Maiklas Džeksonas tikrai išskrido į savo gimtąją planetą, kaip buvo minima viename "Vyrai Juodas Drabužiais" filmų, tačiau noras pokštauti stipriai blėso sulig kiekviena atšiauraus, bet dalykiško pokalbio trukmės sekunde. Kažkodėl sulig tuo verbaliu Alexis gailesčio Sebastianui išreiškimu graikas nepasijaučia "sumenkintas". Tai buvo pirmieji ir vieninteliai agentės žodžiai sužadinę menką apgailestavimo jausmą. Suvokė ir pajuto tik tiek, kad Farraday tikrai nutuokia iš kokio molio drėbta yra jos atstovaujama korporacija, kad ji yra susidūrusi su ne vienu sistemos ir rėžimo siaubu. Netikėtai nubudusi empatija vertė netgi akimirką pagailėti šios jaunos moters, kurios gyvenimas, ko gero net negrįžtamai yra susiurbtas tos į kompromisus nesileidžiančios bendruomenės. Matė kaip pašnekovė net ir didvyriškai atlaikydama ganėtinai aršų Sebastiano putojimąsi palengva praranda toleranciją. Ir vis vieną jos tonas išlieka ramus ir dalykiškas iki lemiamo momento, kuomet pirmą kartą išgirsta kaip skamba pakeltas Alexis balsas. Vyras atrodė tik dar labiau įsiutęs.
- Aš ne vienas tavo šunėkų, kurie bus gatavi nosis sau į subines sukišti tau įtaigiai to pareikalavus, Alexis,-iškošia per sukastus dantis, pastebimai suerzintas to pasibaisėtinai nuskambėjusio liepimo sėst į vietą. Like wtf. Piktai šnirpė neketindamas nutraukti žiauriai intensyvaus oponentų akių kontakto, tačiau buvo priverstas "pasiduoti", kuomet Farraday nesužavėta šiurkščių vyro išsireiškimų kalbėjo toliau. Negalėjo nuspėti kiek toli driekiasi moters turimų žinių apie Sebastianą spektras. Paprastai tikrai draugiškas ir malonus vyro veidas dabar atrodė kone neatpažįstamas dėl tos įtūžio bei sutrikimo pilnos fizionomijos. Ramindamas save vyras pasistengia įnešti (nevykusio) humoro į iš ties nejuokingą situaciją,-Kreiptis į mane kiek kitaip?-kai atkartojo merginai priklausantį sakinį, Redford'o išraiška atsidavė ironija,-Neturiu nieko prieš tokius žaidimus, ypatingai miegamajame. Deja iki to būtų sudėtinga prieiti, nes esi tikra kobra,-paaiškina tarsi apgailestaudamas. Kažkodėl žiauriai pasitikėjo savo kiek arogantiška charizma, kuri ilgai miegojo Sebastianui graužiant vampyro duoną. Iš paskutiniųjų stengėsi nesusiraukti it citriną kandęs, tačiau Farraday klausytis darėsi beprotiškai sunku. Ir tik dėl to, kad jos tariami žodžiai tiesiog netilpo į galvą. Per kažkokį stebuklą išsilaiko nepasiutęs, kai ši nutarė atversti savo tūzą, kuris jos suvokimu turėjo užtikrintai palaužti besispyriojantį Redford'ą. Galėjo prisiekti, jog visos kūniškos funkcijos kurį metą buvo sustojusios kai Alexis mobiliajame išvydo savo šeimą. Gal ir gerai, kad nebėra vampyras, nes tokio psichologinio spaudimo paprasčiausiai nebūtų atlaikęs. Galbūt net nebūtų susivaldęs ir pasistengęs, kad abu agentai su kaupu atsiimtų už savo niekšiškumą. Gniaužė kumščius, tarsi visa esybe trokštų išgražinti to vyriškos lyties agento ir taip nesimpatišką marmūzę, tačiau pastebėjęs kaip jis stipriau suspaudžia šaunamojo ginklo rankeną tarsi būtų pasiruošęs bet kurią sekundę sureaguoti, Sebastianas kiek atvėsta. Kad ir koks "pilnas" savęs galėjo pasirodyti tikrai nepamiršo, jog dabar yra žmogus ir taiklus agento šūvis į gyvybiškai svarbų organą baigtųsi 2594 metus trukusiu Sevastianos Varias epochos apogėjumi. Nusprendžia ir toliau važiuoti tuo išsirinktu "realios situacijos rimtumo nesuvokimo" keliu. Negalėjo leisti Alexis tokios pagarbos pajausti, idant ši ką tik visiškai palaužė vyro kietakaktiškumą apčiuopusi ir suspaudusi didžiausią jo silpnybę - jam brangius asmenis.
- O Šventoji Elena, kad man stigmos atsivertų! Tiek vargo dėl manęs vieno? Rimtai?-dėbteli tiek į merginos, tiek į vyriškio veidus nesuprasi šaipydamasis ar... sužavėtas,-Šitiek agentų dėl manęs vieno ant kojų pastatyta, kurie dabar galėtų surinkinėti ARBA VALYTIS ginklus, pavyzdžiui, o ne spręsti pasauliui opias problemas, vau,-kaip buvo galima suprasti Sebastianas nebuvo nutupdęs subinės ant kėdės ir jau vien tik dėl to, kad Alexis to šitaip gražiai paprašė. Tebestovėjo, įkyriai mindžikavo ir TIKRAI ne tam, kad šitaip išreikštų prieš moterį kažkokį viršumą. Tiesiog kaip gali ramiai sėdėt kai čia vyksta tokie dalykai???,-Gerai, tebūnie,-manieringai griebia už aplanko, kurį žavingai ignoravo ne tokį jau ir trumpą metą duodamas suprasti, kad pasirašo. Visgi neatrodė toks jau ir nusibaudęs,-Bet tikiuosi abu mirsit siaubinga, kankinančia mirtimi,-mesteli keletą mielų palinkėjimų agentam, kurių nekęsti pradėjo per rekordiškai trumpą laiką,-Pranešk tiems avigalviams iš aukščiau, kad sutinku,-nepakėlęs akių į pašnekovę kalbėjo ramiai, tačiau nepasitenkinimo gaidos nenumaldomai lindo. Pagaliau atsivertęs dokumentų turinį labai paviršutiniškai jį apžvelgia. Vyro veidas pasikeičia tik tada, kai akys užsikabina už jam neįtikusios artimiausių veiksmų plano dalies.
- Gerai. Kas. Per. Šūdas,-susiraukęs pakreipia aplanką į Alexis taip, kad ši matytų Sebastiano dėmesį patraukusį fragmentą, į kurį dar rodomai pabaksnoja pirštu,-Aš kuo puikiausiai suprantu, kad turėsiu kaip įmanoma įtikinamiau reprezentuoti moraliai ir visuomeniškai nekenksmingą vampyrą. Suprantu ir tai, kad ne kartą viešai užsiminęs, jog turiu žmoną ir vaiką pasmerkiau ir juos šitam viešam cirkui, bet Marcus su Salonina tame nedalyvaus ir gali būti rami kaip stalinė lempa dėl šito. Aplamai mūsų santykiai dabar nėra patys geriausi, taigi,-paaiškina taip ramiai, tarsi širdis anei kiek nekraujuotų dėl balsu minėtos Sebastiano nūdienos aktualijos,-Ir tc,-manieringai iškelia pirštą, it siekdamas užtildyti Alexis, kuri iš pažiūros dar net neketino prasižioti,-Nepradėk kišti man kažkokių savo draugyčių agenčių. Jei jos visos tokios harpijos kaip tu, aš mieliau atliksiu viešą egzekuciją atsiduodamas saulės šviesai, kad ji padarytų iš manęs graikišką suvlakį,-Redford'as nutilo vėl mąsliai sulysdamas į aplanką. Nusprendęs, idant informaciją turi pastudijuoti gerai ir vienumoje užverčia papkę pasikišdamas ją po pažasčia. Nenustodamas muistytis išsitraukia mobilųjį mikliai sulysdamas į jįjį, kuriame atsidaręs "Facebook" programėlę pabando surasti Alexis priklausančią anketą,-Kai apsispręsiu dėl pretendentės tave tiesiog asmeniškai informuosiu,-keista ir juokinga (?) kaip ūmiai Sebastianas persimainė, kaip greitai tas "oh hella no" virto gerokai sukalbamesnėmis natomis. Visgi nenustojo elgtis arogantiškai, tarsi turėtų teisę diktuoti savas sąlygas. Nelyginant visi tie muzikantai, kurie su savo įnoriais tampa galvos skausmu koncerto organizatoriams. Redford'o veidas nušvinta tarsi rytmetis kai galvoje gimsta tiesiog geniali idėja, kaip visą šitą kryžių nešti su didesniu malonumu ir netgi piktdžiuga. Visgi parodydamas, jog būtent dabar savo mintimis su Alexis pasidalinti neketina, sugrįžta prie stalo pasičiupdamas lėkštę su atvėsusiu, tačiau nežymiai pradėtu savo maistu,-Neradau tavęs "Feisbuke". Ot mulkis,-pokšteli delno apačia sau per kaktą,-Kurgi čia superslaptai, superpavojingai supermergaitei vyriausybė leis mėgautis net ir tokiais nekaltais malonumais, kaip socialiniai tinklai. Tai nežinau kaip tave rasti, bet spėju labai greitai rasi mane pati. Nes dar kurį metą tikrai negalėsi nustoti apie mane galvoti,-kreivai vyptelėjęs ir netgi akimi mirktelėjęs vyras pajuda iš vietos netrukus susidurdamas į kelią pastojusiu "Džoniu". Klausiamai iškėlęs antakius Sebastianas pasisuka į Alexis, kurios abejingame veide pasirodo signalas, leidęs agentui atsitraukti. Redford'as nežymiai papurtė galvą, tarsi jie abu jam atrodytų baisiai nesąmoningi ir dėl to juos smerktų, o tuomet neskubėdamas apleidžia patalpą neilgos kelionės iki savo apartamentų metu ne tik "damušdamas" kepsnį su garnyru, bet ir nuteikęs save rimtam, priverstiniam darbui šaliai (lol), kad jam brangiausi asmenys galėtų gyventi nesusidūrę su baubu, kurio vardas - nacionalinė, saugumo užtikrinimo prieš nemirtinguosius, korporacija.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

You're scared of me because you can't control me. You don't, and you never will. But, that doesn't mean I'm your enemy. ||  2016ųjų nominacijos
avatar
Sebastian Redford

Holy behavior won't make you a saviour.


Pranešimų skaičius : 1415
Įstojau : 2016-04-01
Miestas : Niujorkas
Draugai : Dean Winchester, Mason Lockwood, Rebekah Mikaelson
Rūšis : Mirtingas ir neįpatingas (32/2594)
Darbo paskirtis : JNK pirmininkas, mokslo guzas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KITOS VIEŠBUČIO PATALPOS:

Rašyti by Sponsored content


Sponsored content


Atgal į viršų Go down

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų

- Similar topics

 
Permissions in this forum:
Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume