PALATA NR. 008:

Pacientė: Allison Argent.
Paguldymo priežastis: Sunkūs kūno sužeidimai, galimai numatoma koma.

OOCH: Nepanašu, kad čia dar kažkas vyks, tai užimam, kad nereiktų temų kurti :D

Jautė tikrai didelį diskomfortą, bet stengėsi kuo įmanoma mažiau išsiduoti. Jam nepatiko, kad Salonina visiškai be reikalo dabar jaudinasi, ne kartą žodžiu (net ir visai griežtokai) dėl to buvo informuota. Perspaustas susirūpinimas visuomet jį erzino, pradedant tais momentais, kai jam dar mažam berniūkščiui Floriana norėdavusi pavalyti nykščiu lūpos kamputį, baigiant mylimąja, kurią sunkiai sekėsi įtikinti, jog jam tikrai nieko mirtino nenutiks. Jam labiau nepatiko suvokimas, idant ir aną kartą gavęs paragauti vilkolakių nuodų buvo romantinio savo intereso draugijoje ir tai baigėsi tikrai tragiškai. Šalta ir nemaloniai "pažliugusi" Sebastiano ranka spaudė mylimosios delną, užmestą ant jo paties šlaunies. Sėdėdamas tokioje visiškai ištižusioje povyzoje, vyras blausiai stebėjo aplinką, pro langus besimainančius vaizdus, jo akys atrodė paraudę, be to, atsivėrusios per mažyčius plyšelius. Odos atspalvis palengva įgaudavo vis bjauresnį pilkai melsvą atspalvį. Cha, pagalvojo, jei Saloniną už greičio viršijimą sustabdytų policijos pareigūnai, tai tikrai pamanytų, jog ji vežasi su savimi net ne visiškai šviežią lavoną. Kelios įkandimo žymės skirtingose vietose išsidėsčiusiose nemirėlio kūne buvo apsitraukusios šleikščia, tamsia mase ir netgi šiek tiek putojo, tarsi tik dar labiau akcentuodamos savo toksiškumą. Nepaisant to, kad anuomet greičiausiai gavo gerokai mažesnę "brudelio" dozę, šį kartą jautėsi ne taip su*istai. Galėtų laisvai patvarkyt dar vieną pulką vilkolakių, bent jau pats taip manė. Juk vis tiek net "išaugęs" iš daugybės savo senosios asmenybės niuansų vis vieną pasižymėjo šiokiu tokio "mačo kompleksu". Turėjo apsčiai laiko pagalvoti, kaip visgi viskas būtų susiklostę, jeigu nebūtų vampyras - vargu ar būtų sugebėjęs tokiu atveju apginti savo moterį bei dar negimusį jųdviejų sūnų. Retai, tačiau pasitaikydavę tokių momentų, kuomet savo mistiškumą palaikydavo dar ne visiškai sumautu reikalu. Sumauta buvo tik tai, kad paprastai instinktą jausti kiekvieną mirtingųjų kūnuose kraują pernešančią, net ir smulkiausią kraujagyslę sėkmingai laikydavosi užgniaužęs, tačiau dabar negeisti Saloninos kaip delikateso buvę gerokai sunkiau. Vyras užsimerkė. Net ir aklinoje tamsoje skendinčios akys vis vieną regėjo šiluminį mylimosios bei naujagimio siluetus, išsipaišiusius iš visų tų gijų, kuriomis kraujotakos sistema gyvybiškai svarbiu skysčiu prisotina jų kūnus. Neprašytas vaizdas atrodė tiek pat įspūdingai, kiek ir šiurpiai. Gal ir gerai, kad mylimoji kaip įkabindama stengėsi išlaikyti Redford'o dėmesį nukreiptą į ją. Juk buvo tiek šnekinamas, tiek kibinamas. Kūnas, netgi vampyro kūnas, tėra vergas sąmonės gniaužtuose. Kiekvieną kartą atėmęs gyvybę žmogui Sebastianas prieidavo momentą, kuomet vienokiu ar kitokiu būdu sulaužydavo pagrindinį savo principą - gerbti gyvybę. Jis žinojo, kad visi tie vampyriškos, nevaldomos agresijos atvejai buvo iššaukti to, idant paprasčiausiai stokoja valios. Visuomet buvo beprotiškai vylingas ir netgi nepastumdomas, tačiau po perkūnais, neužteko ir to. Pasipriešinti gebėjo visiškai viskam, tik ne sau pačiam. Gal ir tiesa, jog visgi esi savo paties didžiausias priešas? Žinojo, kad didžioji dalis problemų, su kuriomis jam tenka kovoti atsakymai slypi jo paties galvoje. Tiesiog nežinojo kaip kaip tas "čakras" atverti.
Sebastiano balsas skambėjo silpnai, tačiau užtikrintai, kuomet su malonumu, bet prideramai neapsimestiniu bejėgiškumu atsakė į visus Ninai rūpimus klausimus pradedant tuo, ką dabar patiria ir kada tai baigsis, baigiant tamsiaplaukės supažindinimu su visa, ką pats žinojo ir nutuokė apie vilkolakius. Daugžodžiauti tame neišėjo ne tik dėl sumautos savijautos, bet ir elementaraus paties vyro žynių pastara tema stygiaus. Vilkolakių pasaulis buvo tai, į ką tikrai stengėsi savęs nevelti, o tas ir išėję kažkaip natūraliai. Visa ta akistata miške buvo Redford'ui pirmoji. Juk nieko keista turint omeny, kaip sėkmingai yra ištraukęs save iš tų visų vampyrų bei vilkolakių nesąmonių, kurias būtų galima palaikyti tiek stereotipu, tiek taisykle. Fokusuoti vaizdą sunkiai bepajėgiančios Sebastiano akys pasislepia po vokais, kai vyras užtikrintai patikina mylimąją, jog namuose galimai turi kažką panašaus į priešnuodį (juk vis dar turi nespėto panaudoti Niklaus kraujo, su kuriuo pradėjęs keletą eksperimentų buvo priverstas juos gana greitai nutraukti dėl elementaraus laiko stygiaus), tačiau nebuvo įsitikinęs ar jis tikrai pašalins simptomus taip sėkmingai ir greitai, kaip to norėtų Salonina ( o ką kalbėti apie išdidumą - visai nenorėjo susipilti į save savo draugpriešio kraujotakos "ekstrakto"). Beliko dar kartą žmonos paprašyti taip smarkiai nesirūpinti ir verčiau susikoncentruoti į savo dar labai šviežiai įgytą įgūdį - vairavimą. Nenorėjo provokuoti likimo ir nusipelnyti kokio nors, pavyzdžiui, eismo įvykio. Tik ne tada, kai už vairo sėdi neįsivaizduojamai trapi (lyginant su nemirtingaisiais, vilkolakiais ar net tomis pačiomis vikanėmis - tikrai) mirtinga moteris savyje nešiojanti dar trapesnę gyvybę. Keleivio sėdynėje vyras kone gulėjo susmukęs, "susipakavęs" į iš pažiūros siaubingai nepatogią padėtį, kuri nerado jokios bendros kalbos su sąlyginai maža erdve ir tikrai ne menkais fiziniais nemirėlio gabaritais. Šiek tiek drebėjo, tarsi krečiamas šalčio. Marškiniai iš pažiūros buvę persunkti prakaito. Nepajuto kelionės link namų trukmės, apkiautęs išsikapanoja šiaip ne taip iš mašinos, suvokdamas, kad vos patįsia kojas, o ramstytis į besilaukiančią, liesutę jauną moterį atrodė nė kiek nedidvyriška. Tikrai, daug mieliau tiesiog dribtų ant žemės ketindamas iškentėti kol nuodai savaime pasišalins iš organizmo čia pat ant betoninių trinkelių. Vargu ar Salonina būtų tai leidusi. Svetainėje it sunkus, gremėzdiškas daiktas nuvirsta ant sofos. Baldas net agoniškai sukrebžda, tarsi nedraugiškai į jį sukritęs "objektas" būtų išbandęs gamintojo kokybės normatyvus. Jautė kaip mylimoji išeina, nespėjo jos sustabdyti. Tiesiog norėjo jos šalia, prie savęs. Labai. Į vieną chaotišką ratą susimetę nemirėlio jutimai neleido pajausti pakitusios nėščiosios būklės. Susisukęs kaip šaldyta krevetė tamsiaplaukei sugrįžus tikrai ne iš karto susigaudo ką omeny ji turėjo, kai prabilusi po neilgo tylos periodo praneša apie pradžią, apie jųdviejų sūnaus atėjimo į šį pasaulį pradžią. Kone žaibiškai įgauna kur kas daugiau gyvybės, plačiai atmerktos akys išdavė pasimetimą. Papilkėjusi vyro ranka švelniai nusėda ant mylimosios dilbio, tarytum bandytų patraukti dabar į save graikės dėmesį.
- Tau nubėgo vandenys??? O dievai, tau nubėgo vandenys... Kaip džiugu! Ir kaip... ne laiku. Po velniais!-keletą emocijų, tačiau visų ryškiausiai vyro neviltį puikiai išduodanti, lyg savaime išsprūdusi reakcija lieka it nubraukta pasiryžimo kupino graiko veido,-Nuvešiu tave į ligoninę, mmm!-pradėjęs girdėti galvoje mylimosios prieštaravimus, kurie vis dar nebuvo išsprūdę, ištiesia į ją piestu pastatytą smilių visai kaip ir išleidžia piktą myktelėjimą, tarsi sudrausmindamas. Pakėlęs siaubingai apsunkusį kūną nuo gulimos pozicijos vyras neišsiduoda, kad akyse kone dvejinasi, tačiau tas buvę akivaizdu, kuomet pabandęs pačiupti vieną iš ant stalo pametėtų sintetinio kraujo paketų paprasčiausiai paglosto orą. Iš antro karto tikslą pasiekia,-Salonina, tu išprotėjusi, tu negali vykti į ligoninę pati būdama tokios būklės!-piktai griežtas vyro tonas kaip įkabinamas bandė belstis į žmonos vidinį balsą, kuris pasiūlytų jai bent jau išsikviesti greitąją. Juk buvo supažindinta su visais tais "dalykais". Akivaizdžiai apimtas nevilties tegalėjo pykti ant savęs, kad norėdamas išvengti aukų leidosi sukandžiojamas tų nelabųjų,-Mūsų nauja santykių tradicija, ką? Akimirkomis, kai tau manęs reikia labiausiai aš išskrendu į mėnulį sūrio,-ironiškai, gal net kiek liguistai išsivėpęs, pirštais nubraukia plaukus įkyriai prilupusius prie prakaitu nulietos kaktos,-Žinau, kad susitvarkysi. Visada susitvarkai, bet Nina, būk atsargi, prašau,-persimainęs, bejėgis vampyro veidas regis atsisakė demonstruoti kažkokias ryškesnes emocijas. Paleidęs mylimosios pirštus, vis dar nepritariančiu žvilgsniu palydi ją išeinančią. Negalėjo dabar jai padėti ir dėl to jautėsi kaip mėšlu apvoliotas. Sunkios emocijos susikaupusios krūtinėje tarsi persisunkęs toksiškas auglys tam tikrą akimirką nelyginant pratrūksta. Piktai suurzgęs vėl pajaučia jausmą, kaip iš vidaus išsiveržusi kaitra nuvilnija kūnu materializavusi į atviros liepsnos bangą, kuri lėtai nusliuogia vampyro kūnu kol pasiekusi galūnių pabaigas išnyksta. Pašokęs iš netikėtumo nunarina galvą giliai iškvėpdamas, tarsi susitaikydamas. Reikės padėkoti Sailui kada prie progos, kad jo dėka gavo tą kietą, bet visiškai nereikalingą patobulinimą prie ir taip plataus, pompastiško žudiko savybių arsenalo. Aprimo šiek tiek tik atsiminęs skaudžią tiesą, jog iš esmės jų su Nina bendrystė kažkodėl visada buvo paremta principu, idant su visomis iškilusiomis problemomis ji susitvarkydavo pati. Visa buitis, dukrų auginimas bei auklėjimas, galima sakyti gulo ant ponios Varias pečių, kuomet josios vyras demonstravo kaip tobulai moka valdyti ietį, kardą, skydą ir galiausiai savo kūną. Tiesiog tuometinėje visuomenėje tai buvę visiška norma, dėl kurios galima teigti pelnytai save nuolatos graužė. Ji visuomet ištverdavo, maža to išliko ištikima, atsidavusi, švelni bei mylinti. Jautėsi velniškai už tai jai skolingas ir likimas, regis, neleisdavo tų skolų jam "išmokėti". Nematys kaip gimsta trečias jų vaikas - dar viena tradicija. Bet kokiu atveju dabar tai netgi būtų per pavojinga, turint omeny, jog gimdymo metu gimdyvės plūsta kraujais, o prieš šiuos atsilaikyti idealiai vis dar negebėjo. Praplėšęs kraujo paketą susiverčia daugiau iš būtinybės, nei noro. Šaltas skystis nukeliauja stemple nesukeldamas malonumo. Tos kelios valandos, kuomet nuodai išrausę visą Sebastiano kūną galiausiai pasišalino buvo tikrai neramios. Kažkuriuo metu tiesiog paėmė ir atsijungė atsiduodamas tam, į ko gniaužtus nuoširdžiai bijodavo papulti - savo pasąmonę.
"Ji buvo mano pasaulis. Ir tu atėmei ją iš manęs". Protu nesuvokiamos pagiežos persunktas vyro balsas buvo skirtas Dean'ui, kuris sukniubęs ant žemės šnopavo krauju pasruvusiame, sukniažintame veide. Vampyras mėgavosi, sušiktai kaifavo nuo to, kad regi draugą sužalotą, kenčiantį. Čiupęs Winchester'į už gerklės, lengvai iškelia jį į viršų, įremia į sieną, į jo sugriautų, liepsnų apimtų namų sieną. Nakties metas, krauju nusidažęs dangus. Oras šleikščiai dvokė krauju, degančiais kūnais. Kančios, mirties kvapas. Pro liguista šypsena persikreipusias, šviežiu krauju suteptas Sebastiano lūpas išsprūsta vienas žodelytis. "Inssentia" buvo ištartas su pasimėgavimu, kai medžiotoją praryja ūmus ugnies pliūpsnis. Jo kūnas lydėsi varvėdamas karšta kraujinga limfa, anglėtos odos atplaišos byrėjo vampyrui ant kaklo, veido, kuriame tamsos apimtos akys, apipintos juodų kraujagyslių tinklo nerodė nė menkiausio žmogiškumo požymio. Nemirėlis išlaukia kol tik apsvilę kremzliniai audiniai belaikė medžiotojo skeletą vientisą. Sebastianas paleidžia tai, kas liko iš draugo ir apsvilę kaulai nuo smūgio pažyra į dalis atsimušę žemėn.
Nubunda net pašiurpęs nuo siaubo. Negalėjo apsakyti koks tikroviškas buvo tas sapnas. Beveik kaltas jautėsi dėl to, kad nužudė draugą, ko žinoma nepadarė, kiek suvokė. Apsidairė. Ne, namai stovėjo nepaliesti, nesugriuvę. Blaškydamasis susiranda savo mobilųjį. 2:34. Net negalėjo suprasti kiek laiko išgulėjo atsijungęs, bet fiziniai negerumai buvo pranykę. Paskubomis nulėkęs į miegamąjį čiumpa pirmą pasitaikiusį švarų viršutinį rūbą, purvinus ir prakaituotus marškinius nusviesdamas bet kur. Tvarkos palaikymas jam dabar visai nerūpėjęs. Kaip mat atsidūręs garaže šoka į savo naują, juodą "Model S" Teslą ("Mclaren'ą" po remonto pardavė, nes nebematė savęs lakiojančio juo gatvėm, be to ir Dean'as prisidėjo užūžęs, kam jam reikia tokios mašinos, kai realaus laiko kelyje per savaitę praleidžia gal 5 valandas) ir išdumia į ligoninę.
Daugmaž nutuokė kokios yra lankymo valandos ir, na lankytojų nenaudai jos buvo seniausiai pasibaigusios. Didžiulį ligoninės pastatą apeina kelis kartus kol pajunta kur daugmaž yra įsikūrusi jo Nina. Trečias aukštas, kampinė palata. No big deal. Užsliuogia lygiu horizontaliu paviršiumi kaip alpinizmo siena. Įsitvėręs pirštų pagalvėlėmis į plastikinio lango rėmą susitelkia į vaizdą pro stiklą. Iš kart supranta, kad greičiausiai mylimoji gulės gretimoje palatoje. Atsispyręs nuo palangės atsiduria priešais reikiamą langą. Neturėjo žinoma jokio konkretaus plano KAIP gražiai įeiti į palatą turint omeny, idant permatoma stiklinė anga buvo visiškai uždaryta... ko nebūtų buvę galima pasakyti apie netoliese buvusį laiptinės langą, pro kurį ir įleidžia save į ligoninės pastato vidų. Ilgai neužtrunka, kol pailgas, ryškiai apšviestas koridorius nuveda Sebastianą prie Saloninos palatos. Turėdamas galvoje kampe pūpsančią vaizdo kamerą veiksmus atlieka taip greitai, kad įraše ko gero šmėstelės tamsus šešėlis ir įrašas bus patalpintas į "Jūtūbą" kaip kažkas iš vaiduoklių paranormalybių egzistavimo įrodymų serijos. Tipiška. Prigirdyta vaistų jojo suplūkusi ir matomai išvargusi ponia snaudė. Užkluptas jaudulio krūtinėje vyras pirštais švelniai paglosto mylimosios plaukus, kurie virš kaktos styrojo kiek pasišiaušę. Užuodė šviežias jos žaizdas, tai trikdė.
- Hey,-sušnarėjęs vyras prispaudžia šaltą delną prie kiek išbalusio, tačiau be galo šilto Saloninos veido,-Jei mane girdi, prasižiok šiek tiek, duosiu kai ko, tau pasidarys geriau,-kita ranka susiieškojęs iš kišenės nedidelę, stiklinę kolbą, atkimšęs jos guminį kamštelį dantimis sugirdo mylimajai šiek tiek savo kraujo. Sebastianas apsidairo. Greta lovos stovėjusi naujagimiams skirta lovelė buvo tuščia,-Kur mūsų sūnus?

Gimdymo metu patirti sužeidimai buvo stiprūs, nepriklausomai nuo to kad panašus procesas nebuvo pirmas šiai pakankamai smulkaus sudėjimo asmenybei. Tačiau moteris elgėsi taip, tarytum pati nesugebėtu susigaudyti kas vyksta, iš kur kyla visas šis nežmogiškas, bei gimdyvinius sąrėmius nelabai primenantis skausmas. Kūno temperatūra buvo tokia aukšta, kad atrodė bet kuriuo metu ji paprasčiausiai įsidegs. Vieni žmonės galėtu tame rasti paranormalias priežastys, daktarai savo ruožtu baimintųsi to, kad tokio „verdančio kūno“ simptomai gali atnešti nepataisomas pasekmes tiek gimdyvei, tiek naujagimiui. Kaip ir buvo galima tikėtis, Salonina buvo „pasmerkta“ medikamentiniai ramybei. Dar prieš daugiau nei dvi valandas į palatą, paskutinį kartą buvo užėjusi viena tų moterų baltu chalatu, bei suleido į kapsinčią lašinę kažkokius specifinius vaistus, kurie leistu fiziniam pacientės kūnui pailsėti nuo pasikartojančio skausmingo dilgčiojimo, tose vietose, kur buvo atliekamos intervencijos, kur plonas svetimkūnis (chirurginis siūlas) surišo įtrūkusius išorinius lytinius organus. Miegas atrodė ramus, nepriklausomai nuo to kad daug kraujo netekusi tamsiaplaukė atrodė labai išbalusi, ir tik lūpos buvo vizualiai įgavusios melsvą atspalvį.
Paskendusi gilaus miego stadijoje, visai neseniai į naują pasaulį „išleista“ graikė kvėpavo ritmingai, visas jos kūnas buvo veikiamas vaistų, kurie net prie didelio noro neleistu jai valdyti regimus vaizdinius, kuriuos kaip visuomet kūrė josios pasąmonė. Vieni mirtingieji sapnus traktuoja kaip pranašiškus perspėjimus, kiti, tai kad miegantieji mato tai, apie ką įnirtingai galvoja būdami budrumo stadijoje. Vienaip ar kitaip, ryškūs sapnai palieka savo žymią realiame gyvenime, mus arba sukrėsdami arba suteikdami vilties. Sapno pradžia atrodė įspūdinga: aplink neapsakomo grožio gamtovaizdis, tarytum būtu suruoštas piknikas aukščiausiame pasaulio krašte, po basomis kojomis jautėsi švelni pavasario žolė, o keli netoliese augantys medžiai kaip tik pasiekė tą nepaprasčiausią žydėjimo laikotarpį. Kažkur toliau ant minėtosios žolės buvo patiestas kvadratinio rašto audinys, ant jo tvarkingai į vienkartinius indus sudėtas maistas. Lakstė vaikai, visi trys josios vaikai. Jie nebuvo labai dideli, mat net paskutiniam berniukui buvo ne daugiau nei ketveri. Jie leido aitvarą ir taip skardžiai juokėsi, kad galima prisiekti kad palaipsniui tai ėmė panašėti į realius garsus, o ne tuos prislopintus, kokie dažniausiai aplanko sapnuose. Kažkuriuo metu čia pasirodė ir tamsiaplaukės mylimasis, labai greitai pasigaudamas berniuką, bei žaismingai mestelėdamas jį viršun. Tai kėlė ir lengvą nerimą ir leido pasimėgauti kiekviena matoma akimirka. Netrūkus prie didelės šeimynos pribėgo ir mergaitės, viena po kitos bandydamos užsikarti ant savo tėvo rankų. Tai buvo kažkas, ko Salonina niekuomet neturės. Bet būtent dabar, tai atrodė taip tikra, taip norima ir taip... turima. Ji bandė pasijudinti, tačiau kažkas jai paprasčiausiai neleido to padaryti, tarytum ji būtu ten kartu su jais, tačiau būtu priversta viską stebėti per stiklą, kurio pramušti visiškai neįmanoma. Bandė pajudinti rankas, bet jos kategoriškai atsisakė jai paklusti. Kažkuriuo metu prie šeimos prisiartino dar du asmenys, kurių vieną pažinojo kaip visiškai nekenčiamą vyriškosios lyties individą. Silas, bei šviesiaplaukė moteris kuri panašu kad nebuvo svetima. Mergaitės pasileido minėtų asmenų pusėn, lyg norėdamos apdovanoti atvykusius apkabinimais. Salonina kiek turėdama jėgų ėmė šaukti, tačiau nesugebėjo išleisti ne vieno garso. Ji atitrūko nuo savo vietos, bet panašu kad buvo „nebili“. Susidūrė su iš pradžių atrodė butaforiniu stiklu, kuris visapusiškai atskyrė ją nuo savosios šeimos. Kumščiais, iki pat kraujo pasirodymo ji daužėsi į nematomą sieną, tačiau viskas buvo veltui. Matomas reginys nepasikeitė, jie visi buvo laimingi, laisvi. Tačiau šiame tobulame „paveiksle“ jos nebuvo, ir ji pati nesugebėjo suprasti kodėl. Kas turėjo įvykti, kad visas gyvenimas apsiverstu aukštyn kojomis ir kas nutiko su ja pačia? Ar ji tas „vaiduoklis“, kuris yra priverstas stebėti jai brangius žmones iš šalies, negalint jų nei paliesti nei pajausti? Staiga apsiniaukė, nugulė rūkas, tačiau ne toks prie kokio yra pratusi žmogiška akis. Jis buvo buvo pakankamai tirštas, bet kas keisčiausia turėjo dusinantį kvapą ir raudoną atspalvį. Tamsiaplaukė nespėjo net apsižiūrėti, kuomet kažkieno tvirtos, panašu kad vyriškos rankos suėmė jos rankas ir patraukė į save. Jos matomas „tobulas pasaulis“ ėmė nežmogišku greičiu tolti, kone paskęsdamas rūke. Svetimi, šalti pirštai spaudė jos odą, atrodytu galėdami įplėšti odą, jei tik to užsimanytų. Salonina net norėdama negebėjo priešintis tai stipriai jėgai, kuomet sumerkė akis, taip stipriai, tarytum tai suteiktu jai galimybę sugrįžti į realybę. Ji ėmė šaukti sau pačiai, kad tai tėra sapnas, bei ji privalo prabusti! Tai neveikė, ir niekas jos negirdėjo. Juk realiame laike ji ramiai miegojo. – Kas tu? Ko tau reikia iš manęs?! – Išrėkdama šiuos žodžius, moteris jautė kaip ant josios kūno nutūpė dar kelios rankos, bandančios sutramdyti jos veiksmus, “prirakinant” prie tam tikro pobūdžio stulpo. Atgal išgirdo tik nusikvatojimą, ir kažkas viduje jai paprasčiausiai neleido pramerkti akių, lyg vokai būtu tokie sunkūs, kad jų pakelti nesugebėtu net stipriausias pasaulio galiūnas. Rankos apleido jos fiziologinę konstrukciją, kuomet viskas paskendo tamsoje, šaltoje ir jaučiamai šiek tiek drėgnoje tamsoje. Kažkuriuo metu atrodė kad ji liko viena, ir tuomet, tik tuomet Matidia Varias išdrįso pramerkti savo akis, susidurdama akis į akį su savo asmeniniu “didžiausiu priešu”. Ji dar bandė iš savęs išspausti neigimą, bandė šaukti, bet balsas  vėl buvo pradingęs skradžiai žemę. “Priešas” nusišypsojo, kuomet pasakydamas “jei nori pašalinti piktžolę, pirmiausia turi sunaikinti jos šaknį”, pasitraukė. Įsidegė šviesos, ir ji suvokė kad atsidūrė mažame keturkampio formos pastate, kurio priekis buvo iš stiklo. Už stiklo stovėjo jos mylimi žmonės: vyras, dvi dukterys ir sūnus. Mergaitės nuleido akis, o Sebastian’as uždengė akis jauniausiai atžalai. Su lyg šia akimirka, pasijuto didžiulė kaitra po kojomis, greitai peraugusi į liepsnas. Svilo jos vilkėti drabužiai, oda, netrūkus tie ilgi ir nelabai paklusnūs banguoti plaukai. Tas kvapas buvo toks siaubingas, kad to negalima net apibūdinti žodžiais ar sulyginti su kuo nors jau pažįstamu. Tai buvo egzekucija, kuri atrodo buvo būtina tam, kad įsivyrautu taika. Ji tik akimirkai žvilgsniu susidūrė su mylimo vyro akimis, kuriuose matėsi ne kančia, o palengvėjimas. Atlošė galvą, mintyse imdama melsti kad visa tai greičiau pasibaigtų, ir net pati nesuvokė kaip prieš kurtinantį riksmą išsiveržė viena, labai konkreti frazė, kurioje slypėjo kur kas daugiau, nei tai galima iššifruoti skeptikui.  – Maledicta creatura ambulavit in omni terra!
Liepsnos paglemžė jos kūną, kaip tik tuo pačiu metu, kaip realiame laike, ne sapnuose palatos viduje atsidūrė dar vienas asmuo. Paslapčia į ligoninės vidų patekęs Redford’as jai stovėjo pasilenkęs prie lovos, ant kurios vis dar taip pat labai ramiai snaudė jojo vaikų motina. Kraujas, kuris pateko į jos burną, kone akimirksniu “užgydė” suskilinėjusias lūpas, kurios palaipsniui įgavo labiau natūralų, šiek tiek rausvą atspalvį. Akių vokai pakilo, kuomet vis dar pavargęs žvilgsnis susidūrė su pirmo vampyro veidu, kuris buvo matomas net tame prastame apšvietime, kurį suteikė už neuždengto jokia medžiaga lango, esantis šviestuvas. Burnoje jautėsi labai nemalonus skonis, primenantis tą, kuris jaučiamas kuomet labai stipriai įsikandi vidinę skruosto pusę. Sunkiai nurydama  visą tai, kartu su savomis seilėmis, pastebimai susiraukė, tačiau dėl kažkokios priežasties visiškai nesutapatino jai pagirdyto skysčio su krauju. Niekada nematė tokio proceso, tuo labiau nebuvo patyrusi (neskaitant lytiškai išleisto “kokteilio”, kuris suveikė kone taip pat, kaip ir dabartinis “pamaitinimas”), todėl drąsu teigti kad apie tokį variantą nepagalvojo. Pakilusi ranka nutūpė ant vyro riešo, kuomet veide “pasivaideno” lengvas vypsnis. – Kaip tu? – Gali pasirodyti keistai, tačiau “didvyriškai” išleidusi naują gyvybę į pasaulį, moteris dar jaudinosi dėl to, kaip prieš išvykstant jautėsi mylimasis. Klausimas iš karto privertė tamsiaplaukės antakiams įgauti  netipinę formą, tarytum ji pati dar negalėtu galvoti blaiviai, arba paprasčiausiai nesuprasti apie ką jis.
– Ką tu kalbi? Marcus’as juk čia pat… – Tardama šiuos žodžius, tamsiaplaukė buvo priversta pasukti galvą į tą pusę, kur prieš tai paskutinį kartą buvo mačiusi neseniai gimusį berniuką. Tuščia lovytė (Salonina jau buvo neblogai integruota į visuomenę, tačiau negalima pamiršti to, kad su klinikomis ir jų taisyklėmis nebuvo tinkamai supažindinta, ir vienintelė mintis kuri jai galėjo kilti, pamačius kad berniuko nėra šalia, kas būtu visiškai normalu jos suvokimu, buvo ne pati geriausia), sugebėjo kone per akimirką visapusiškai pakeisti jos ramią būseną, kuri vyravo prieš tai. Tas nuovargis ir vis dar jaučiamas kūno diskomfortas nublėso prieš mintį, kad kažkas galėjo paimti berniuką. Blogiausia, kad šalia buvo ji, ir tai jos atsakomybė buvo jį saugoti. O dabar, jis buvo dingęs. Širdis daužėsi kaip pašėlusi, taip tarytum moteris būtu ką tik baigusi rytinį pabėgiojimą. Ėmusi pastebimai blaškytis, ji net nepagalvojo apie tai, kas gali atsitikti, kuomet staigiai, kone atšokdama nuo lovos, iš savo rankos išrovė prieš tai medicinos sesers pritvirtintą kateterį su lašinės sistema. Pliūptelėjo veninis kraujas, labai greitai įsigerdamas į tą beformę aprangą, kuri buvo jai skirta iš kart po operacijos. Mažytė žaizdelė užsitraukė, labai greitai, tačiau tas niekaip nesustabdė kraujo dėmės atsiradimo ant josios aprangos. Kvėpavo sunkiai, paviršutiniškai, lyg jai stipriai trūktu oro. Nesuvokė to, kad berniukas galėjo būti išneštas į kūdikių skyrių ar atlikti kokius nors papildomus tyrimus. Visos mintys buvo blogos, juk visai neseniai pati Nina  buvo pasakiusi savo vyrui tai, kad labai baiminasi Silas tylos, ir dabar kai berniukas pagaliau gimė, jis dingo. Ir patikėkite manimi, ji tikrai negalėjo to surišti su žmogiškais aspektais, kaip tik tamsuma, kurią atnešė minėtasis asmuo, kuomet “išsaugojo” jos pačios kūną vien tam, kad reikiamu metu galėtu pasinaudoti jos ir Sebastian’o sūnumi. Jos kūnas buvo krečiamas panikos, todėl kuomet ji pati įsikabino į nemirtingojo rankas, drebančiu balsu ėmė labai greitai kalbėti. – Aš prisiekiu, prieš sumerkiant akis, jis buvo čia, šalia manęs. Jį kažkas paėmė, Sebastian’ai, jį kažkas paėmė. Man. Man reikia surasti… Palauk. Kažkas čia turi žinoti kas dar galėjo užeiti į palatą. Čia pilna kamerų, niekas negali ateiti ar išeiti nepastebėtas. O dieve mano… – Rankomis suspausdama savo lūpas, kad nepradėti šaukti, pastebimai labai baisiai pervertino viską.

Saloninos nesavaudiškumas sukėlė dviprasmišką jausmą: tarsi žavėtųsi, bet tuo pačiu norėtų sprigtelėti mylimajai per kaktą, kad ši atsipeikėtų. Juk būtent ji, o ne vampyras per pastarą pusės paros laikotarpį iškentė vieną skausmingiausių, bet tuo pačiu ir nuostabiausių patirčių moters gyvenime. Nors graiko fizionomija ir neatrodė sužavėta Ninos susidomėjimu kokia savijauta pasigirti gali Sebastianas, vyro meilės kupinos akys liko užtikrintai įsmeigtos į savo graikinį riešutėlį. Redford'as tik mykteli parodydamas, kad ne tik jaučiasi mažų mažiausiai normaliai, bet ir neketina dabar iškelti savęs kaip temos, kurią reiktų pulti nagrinėti. Jį visuomet šiurpino matyti savo moterį nusilpusią. Negalėjo net pabandyti suprasti kokias kančias turi iškęsti gimdyti nusprendusi moteris. Vilkolakio įkandimas ir to padariniai šiuo atveju jam atrodė kaip visiškas menkniekis palyginus su išbalusiu Saloninos veidu, kuris pastebimai gyvėjo, tačiau žvilgsnis vis vieną gulo sunkus, išvargęs. Mestelėjęs labai nuspėjamą klausimą tikrai nesitikėjo sulaukti tokios karštos mylimosios reakcijos, juolab prabilęs iš karto liko nutviekstas supratimo, idant jų sūnų veikiausiai bus pasiėmę daktarai tam, kad atliktų visas tas tradicines, būtinas procedūras. Kiekvieną kartą kai yra davęs mirtingam žmogui savo kraujo, neilgą metą, kol šis pasišalindavo iš organizmo, savotiškai emociškai su juo susijungdavo. Tas pats nutiko ir su Cassidy, kuomet savo krauju užgydė tą žaizdą, kurią moteriai paliko užvaldytas Dean'as jau nekalbant apie tai, kaip buvo keista savo kūnu patirti bent dalelę tos romantinės simpatijos, kurią medžiotojui jautė Argent. Šiuo metu sunkiai sekėsi skeptiškai vertinti gal kiek perdėm paranojišką Saloninos reakciją jau vien tik dėl to, kad graikę krečiantis siaubas tiesiogiai persidavė Sevastianos. Vyras dar stengėsi sulaikyti moterį švelniai laikydamas ją už pečių, tačiau kuomet mylimosios judesiai tampa itin aršūs, paleidžia neketindamas naudoti jėgos.
- Mieloji, esu įsitikinęs, kad jį paėmė visai ne kažkas, o daktarai,-švelnus ir atsargus vampyro tonas akivaizdžiai teikė mažai paguodos Saloninai. Pakilo ant kojų ir pats, sustabdydamas besiblaškančią žmoną. Šaltos, bet ne ledinės Redford'o rankos suima smulkų graikės veidą. Jųdviejų žvilgsniams susijungus, Sebastianas praveria lūpas kalbai,-Aš nueisiu ir viską išsiaiškinsiu, gerai?-neketino demonstruoti netakto, nejautrumo mylimosios išgąsčiui, kuris buvęs tokiu nuoširdžiu, kad jam pačiam širdis į kulnus ritosi. Padrąsinančiai, kukliai nusišypsojęs vyras pradingsta. Tiesą pasakius jam visai nepatiko žaisti slėpynių su vaizdo kameromis, tad pasistengia jas labai gražiai numušti, kol pasiekia specialią patalą, kurioje buvo slaugomi naujagimiai. Turint omeny, jog visi leliukai daugmaž atrodo vienodai (nu kaip bulvės su veido bruožais), niekuomet nebūtų susigaudęs tame sandarių lovelių labirinte, jei ne prie jų prisegtos kortelės, tačiau neranda tokios, kurioje figūruotų jųdviejų naujos šeimos pavardė. Tą akimirką ir pats pasijaučia peršikęs kaip turi būti, tačiau stengdamasis kuo racionaliau interpretuoti situaciją nusprendžia pažadinti gretimame kambarėlyje miegojusią budinčią slaugę. Vidutinio amžiaus, stamboka, jos trumpi pilkšvi plaukai buvo susukti į stambias garbanas, mėsingą jos nosį balnojo stori akiniai apvaliais rėmeliais. Švelniai pakrutinta moteriškė cypteli, bet greitai lieka nuraminta vieno, kito specialaus vampyriško manevro. Kadangi visa susiklosčiusi situacija buvo glaudžiai susijusi su jo paties vaiku Sebastianui iš tiesų atrodė visai ne motais vampyriškai pudrinti šiai smegeninę klausimais. Redford pavarde "paženklintas" naujagimis tikrai radosi ligoninės patalpose, tačiau ne bendroje palatoje. Suranda Marcus'ą kuo ramiausiai miegantį specialioje palatoje, skirtoje stebėjimams bei tyrimams. Natūralus tėviškas susirūpinimas lieka šiam momentui nutildytas sielą užliejusios palaimos, kuomet pirmą kartą išvysta savo sūnų. Neapsakomas jaudulys pakylėja ligi pat dausų. Marcus nejudėjo, tiesiog kuo ramiausiai miegojo. Sunkiai iš viso bepriminė gyvą, tačiau net ir paskendusį ligoninės aparatų pypsėjime Sebastianas girdėjo ramų naujagimio širdies plakimą. Kai pagaliau sumirksėjo akyse sublizgusios jaudulio ašaros išbyra iš akiduobių ir vyras pastveria prie lovelės prisegtą aplanką pradėdamas studijuoti puslapius. Gydytojų šifrus žinojo ne taip gerai, kaip dabar norėtų. Suprato tik tiek, idant Marcus'ui įtaria motorikos sutrikimą. Ką tai reiškia žinojo neprastai. Jei jo būklė staigiai pablogėtų, jo sūnus galėtų nustoti kvėpuoti. Tiesiog atsisakė tikėti, jog taip yra iš tikrųjų. Velniškai diegė krūtinę, atrodė, kad emocijos veržiasi lauk. Visos jos buvo sunkios, slėgė. Privalėjo kažkaip nurimti, viską gerai apgalvoti. Juk nebuvo patikėjęs, neva Silas'as iš tiesų atsikabino nuo jo ir Ninos tarsi nepageidaujamas, kenkėjiškas organizmas. Juk žinojo didžiąją dalį kraujo giminaičio plano, jis išlaikė jo nėščią žmoną šitiek laiko vien tik tam, kad pasinaudotų vienintelio likusios Ambrose šeimos varloko galiomis. Buvo įsitikinęs, prie viso to nagus prikišęs bus būtent tas kretinas. Vadinasi teks tuos nagus nukapoti, ką? Jautėsi kaip idiotas, mat eilinį kartą neįstengė užkirsti kelio Silas'o niekšybėms. Sulig kiekviena sekunde niršo vis labiau. Susiras jį, dievai mato, pereis per visus devynis pragarus, kad kumščiu išdailintų tą barzdotą, piktavališką marmūzę. Jis "sutaisys" Marcusą ir Sebastianui buvo nusišikt kiek pastangų turės anas įdėti, kad taip būtų. Užtrunka kol įstengia su savimi atrasti kažkokį emocinį kompromisą. Pasitelkęs visus savo nevykusius aktoriaus "gabumus", Redford'as neskubėdamas sugrįžta į Saloninos palatą. Vyro fizionomija atrodė neįskaitoma, įtempta. Paaiškinimo desperatiškai laukiantis, viltingas mylimosios veidas išmuša Sebastianą iš vėžių, tačiau vizualiai tą parodo tik keistoku "susimėtymu" akimis.
- Viskas yra gerai,-pasistengia išspausti kuo nuoširdesnę šypseną. Ar pavyksta? Vargiai,-Jis kartu su kitais naujagimiais palatoje. Slaugė sakė, kad keletą dienų Marcus bus stebimas, jam bus atlikti keli turimai, o tuomet galėsime jį pasiimti namo,-melavo išsijuosęs, tačiau ką, po šimts, galėjo daugiau padaryti? Pasidalinti su Salonina savais nuogąstavimais, kad jo tikra, vienintelė meilė pražiltų ir nuprotėtų iš nervų?-Atleisk,-nervingai šypteli vien iš graikės žvilgsnio supratęs, jog ši pastebėjusi, kad Sebastianas it nesavas,-Jaučiuosi vis dar labai keistai dėl to įkandimo,-sukurdamas kuo įtikinamesnę iliuziją netgi neva instinktyviai patrina vieną tų kūno vietų, kur vilkolakis buvo suleidęs savo plėšrius dantis. Paėmęs už rankos mylimąją pasiveda ją iki lovos. Abu prisėda. Nepaleido jos rankos, švelniai lytėjo ją pirštais pats stebėdamas šį savo veiksmą. Jautėsi siaubingai kaltai žiūrėdamas jai į akis.
- Nori jį pamatyti, tiesa? Kvailas klausimas, žinoma, kad nori,-vypteli ir palinkęs arčiau žmonos, pabučiuoja ją į kaktą,-Kadangi sugadinau kelias kameras galime saugiai tą padaryti. Tačiau po to privalėsime keliauti namo. Tavo sistemoje yra mano kraujo, fiziškai po patirtų sužalojimų gimdymo metu išgijai stebuklingai per vieną naktį. Apžiūrėti tave atėjusios slaugės pajuoduos iš siaubo, nes paprastai tokių dalykų nebūna,-logiškas vyro paaiškinimas kažkokiu būdu jam pačiam geriau padėjo įsijausti į "viskas yra gerai" melo scenarijų.
Neįtikima, kaip smarkiai vyras buvo pasiryžęs slėpti skaudžią tiesą nuo mylimosios. Vienas melas sekė paskui kitą ir Sebastianas dėl to, nuo to jautėsi vis šūdiniau. Žinojo, kad privalo, bet kokia kaina apsaugoti mylimąją nuo minčių, kurios net ne gali, o tikrai ją įskaudins. Kaip jam nusibodo tai, jog iš esmės visos Saloniną užgriuvusios negandos yra susijusios su Ambrose šeimyna. Redford'as jautėsi pasimetęs. Kaip rasti asmenį, kurio NEĮMANOMA surasti? Nenutuokė net nuo ko turėtų pradėti. Galiausiai jei pasiryžtų vėl kreiptis į Freya, kad ši pasitelkusi magiją dar kartą šio to paieškotų atsimuštų į didelį, baisų fiasko vien tik dėl to, kad neturėjo jokio asmeninio Silas'o daikto. Gal kažkaip išeitų burtą modifikuoti ir Sebastianas galėtų rasti savo kraujo giminaitį pasinaudojus kokia nors kraujo magija ar panašus mėšlas? Nenumaldomai senkantis laikas stūmė vyrą į nepavydėtiną padėtį. Rytoj jiedu su Nina turėtų važiuoti į ligoninę pasiimti savo sūnaus, bet kaip galima atsiimti pacientą, kurį taip intensyviai tiria gydytojų komanda? Buvo atvykęs pas juos dialogo. Nė vienas daktarų negalėjo dorai paaiškinti KAS yra Marcus'ui. Absoliučiai fiziškai sveikas naujagimis miegojo tarsi užkerėtas. Tokį palyginimą būtent ir pasitelkė mokslų daktaro laipsnį turintis asmuo, sukeldamas Sebastianui dar vieną abejonę ar Silas'as iš viso atliko burtą teisingai. Galbūt pažadinti pavyko tik Saloniną, o va Marcusui turėtų būti taikomas atskiras magiškas metodas? Nežinomybė smaugė, tačiau kur kas labiau iš pusiausvyros vedė smarkiai apkartęs melas. Matyti tą nesuvaidintą, nuoširdų džiugesį ponios Redford veide šiai kalbant apie jųjų sūnų, kaip juo rūpinsis ir tiesiog bus nuostabi motina, kokia visuomet buvo vertė nemirėlį pasielgti gal kiek per drastiškai - jis nusprendžia išsigabenti iš ligoninės savo vaiką, prieš tai gerai "praėjęs" pro gydytojų protus. Gerai, o kas toliau? Salonina laukė savo vyro namuose. Jis neminėjo jai, jog išvažiuoja pasiimti Marcus'o, juk pagal planą turėtų važiuoti jo rytoj. Mylimoji palengva ruošė iškilią vakarienę, į kurią ketino pakviesti ne tik Dean'ą, bet ir naująją "PaxPharm" direktorę Lianą. Sebastianas "pasiskolintu" greitosios automobiliu įvažiuoja į savo namų kiemą, tačiau lipti iš automobilio vyras neskubėjo. Privalėjo tučtuojau kažkam išsipasakoti, nes nuo įtampos tiesiog baigė išsekti, o geresnio nuodėmklausio už Dean'ą nemirėlis kaip ir neturėjo. Redford'as paima į delną savo mobilųjį surinkdamas mintinai žinomą numerį. Per petį stebėjo į specifikuotą lovelę saugiai paguldytą, prie medicininių aparatų prijungtą savo sūnų, kuris atrodė toks trapus, toks mažytis... Medžiotojas ragelio nekėlė. Pagalvojo, gal taip ir geriau? Išklausęs operatorės pasiūlymo palikti balso pranešimą tą ir padaro:
- Oi brolyti, tu neįsivaizduoji kaip aš susidirbau. Aš juk tau neminėjau, kad visą tą situaciją su Marcus'u nuslėpiau nuo Saloninos, ką? Nežinau ką daryt. Nuoširdžiai. Ji išprotės jei atskleisiu savo įtarimus, kad prie viso to rankas tikrai yra prikišęs Silas'as. Marcus, tiesa, vis dar nenubudęs. Jei kažkokiu būdu tau visgi pavyks rasti bent menkiausią požymį apie Silas'o būvimo vietą, nedelsdamas pranešk man. Na, supranti, keturi kumščiai padarys kur kas daugiau žalos to avigalvio rožai. Pasuk man vėliau. Kaip tik ketinu įžengti į namus. Nenutuokiu kas manęs laukia,-giliai atsidusęs Sebastianas padeda ragelį. Po savo monologo nepasijaučia nei kiek geriau. Bet to ir buvo galima tikėtis, mat tik kažkokie realūs teigiami pokyčiai situacijoje pagerintų tą psichologinę naštą, kurią nešiojosi visiškai bereikalingai. Juk tikrai galėjo pasakyti Saloninai tiesą, o visgi nusprendė elgtis kitaip. Ir dabar patekęs į aklagatvį buvo įsitikinęs, jog mylimosios reakcija bus netgi blogesnė nei galėjo būti tada.
Ganėtinai ekstremalų savo planą stengėsi kaip įmanoma geriau apgalvoti. Jam buvo nusišikti į tai, kad manipuliavo labai nemažu skaičiumi žmonių, nes reikalas susijęs su JO vaiku. Laikyti jo ligoninėje negalėjo. Žinoma tai yra pats saugiausias variantas tokios būklės žmogučiui, tačiau gi buvo daugiau nei įsitikinęs, idant Marcus'o negalavimo priežastis tikrai nėra fizinė. Daktarai nebūtų galėję nieko padaryti. Iš jų reikėjo tik atitinkamos priežiūros bei apžiūrų, dėl to "užvaražino" vieną slaugių reikiamu metu atvykti į Redford'ų būstinę bei skirti deramą dėmesį jo ir Ninos vaikui. Neskubėdamas, tarsi siektų atidėlioti neišvengiamą akistatą su žmona, Sebastianas išlipa iš mašinos, nukulniuodamas tiesiai į svetainę. Kaip ir tikėjosi suranda gražuolę graikę besisukančią virtuvėje. Visas didžiulis kambarys buvo perpildytas gardžių valgių kvapų. Vien pažvelgus į vyro veidą buvo aišku, kad kažkas negerai.
- Nina, būk gera, išeik iš virtuvės, nes bijau, kad jei po tavo ranka pasimaišys keptuvė ar kočelas skaudžiai užvažiuosi man per fizionomiją. Iškrėčiau kvailystę. Būtiną kvailystę. Ir šiek tiek tau melavau,-buvo panašu, nelyginant stengiasi save pateisinti. Bet kokiu atveju ne visada sumaldavo šūdą neturėdamas motyvo. Pora įsikuria svetainėje, prisėda vienas šalia kito. Vyras tylėjo, tačiau atrodė ryžtingai nusiteikęs atskleisti visas savo užmačių kortas,-Brangioji...-pradeda perdėm rimtai, pakeldamas akis į mylimosios,-Marcus'ui nėra viskas gerai kaip esu teigęs. Tiksliau fiziologiškai bei fiziškai jis niekuo nesiskiria nuo bet kurio kito naujagimio, tačiau jis nenubunda. Daktarai nežino kodėl, aš nežinau kodėl, niekas nežino. Tačiau turiu įtarimų ir negerą nuojautą, kad tai susiję su tuo, kad Silas'ui reikia mūsų vaiko, jo galių. Nenutuokiu kada jų "išsiurbimas" galėjo įvykti, galbūt čia pat svetainėje tą nelaimingą kartą, galbūt Silas'as iš viso dorai neatliko burto, kurio pagalba iš tūkstančius metų trukusio miego prikėlė tave. Dėl kita ko aš netikiu, kad tavo baimės buvo nepagrįstos. Man tikrai reikėjo tave išvežti iš čia kuo skubiau ir kuo įmanoma toliau,-balsas skambėjo liūdnai, vampyro veidas atrodė prislėgtas, kai iš taip arti regėjo persimainiusią Saloninos miną,-Aš rasiu Silas'ą. Bet kokia kaina, prisiekiu. Iki tol turime užtikrinti optimaliausias sąlygas mūsų sūnui,-Sebastianas iškvepia (nors tas jam kaip vaikščiojančiam lavonui buvo visai nebūtina). Tai tik tam, kad nuramintų nervus. Bent jau šiek tiek. Šaltas atodūsis nugula ant rusvos gražuolės graikės odos,-Dabar apie kvailystę, kurią iškrėčiau. Aš jį tiesiogine ta žodžio prasme, pagrobiau iš ligoninės su visais medicininiais aparatais. Jis furgone. Norėjau pranešti prieš perkeldamas visą aparatūrą į namus. Atleisk, kad nuslėpiau nuo tavęs tiesą. Paprasčiausiai maniau, jog bus įmanoma viską kažkaip sutvarkyti,-apmaudo kupinas vyro veidas atspindėjo gausybę emocijų, sietinų išskirtinai su jausmais, kuomet dėl kažko baisiai sopa širdį. Niekuomet net tamsiausiose sąmonės kertėse nebūtų pagalvojęs, kad sūnaus laukimas užsibaigs taip sumautai. Salonina nebuvo verta tokių išbandymų, po velniais kaip šūdinai jautėsi eilinį kartą statydamas ją į emocines kataklizmas.

Toliau: https://bloodyrose.forumlt.com/t689p125-gyvenamasis-namas