PALATA NR. 003:

by **Clementine Le'Roy** Kv. 09 27, 2012 5:48 pm

Pacientė: Katherine Waren.
Paguldymo priežastis: Sunkios vidinės ir išorinės kūno traumos, gili komos stadija.
Ligos istorija: Pateko į lėktuvo katastrofą, buvo užspausta metalo gabalu, vos ne neteko rankos.

by **James Petrov** Št. 09 29, 2012 6:44 am

{Tuo metu, kuomet gelbėtojams pagaliau pavyksta puikiai atlikti savo darbą, atgabenant tuos kelis žmones, kurie buvo patekę į baisią lėktuvo katastrofą, į ligonine, praeina ne mažas laiko tarpas. Praėjusi kažkokias būtiniausias procedūras, kurios galiausiai padėjo jai pasilikti šiame pasaulyje, nepereinant į tą, kurį daug kas vadina "tikraisiais namais". Kelis kartus atmerkdama akis, ir matydama vien tik baltas sienas, leidžia sau mintyse prabėgti per įvykius, kuriuos sugeba atsiminti. Dėl to kad buvo stipriai sužeista galva, daug kas, kas vyko per pastaruosius kelis metus, nesugeba užsifiksuoti. Atsimindama kažkokias detales iš avarijos "minučių", kažkuriam laikui vėl užmerkia akis. Klausydama kaip aparatai, esantys palatoje leidžia kažkokius, erzinančius garsus, vėl atmerkia akis. Ir kaip tik tuo metu suvokusi kad nesugeba atsiminti kuo ji yra vardu, leidžia akims sudrėkti nuo ašarų}

by **Caroline Mikaelson** Št. 09 29, 2012 8:36 am

: Vos jai buvo pranešta ta kraupi žinia apie nelaimę, kuri atsitiko jos geriausiai draugei, metusi visus savo planus ar darbus, iš karto atvyksta į pagrindinę miesto ligoninę, kurioje ir turi būti paguldyta Katerina. Iš tam tikrų asmenų sužinojusi kurioje palatoje galima rasti minėtą merginą, galiausiai pasiekia reikiamas duris. Kilstelėjusi ranką prie rankenos, trumpam laiko tarpui sumerkia akis, tačiau negaišdama laiko, tvirčiau suima rankeną, bei ją palenkusi į apačią atidaro palatos duris. Žengusi tuos kelis žingsnius į vidų, iš karto po savęs uždaro duris. Kuomet akys užsikabina už draugės vaizdo, pajutusi kaip baimė prarasti dar vieną jai artimą žmogų ją užvaldo, nes Kateriną jai atitinka ne tik geriausios draugės įvardinimą, tačiau taip pat yra kaip ir sesuo. Galiausiai žengusi tuos kelis žingsnius arčiau paciento lovos, kurioje guli draugė, atsargiai paima ją už rankos bei spusteli : - Hey... net neįsivaizduoji kaip mane išgąsdinai... - : Nukreipusi akis, į Katerina, pasiteirauja : - Kaip tu jautiesi?

by **James Petrov** Št. 09 29, 2012 8:46 am

{Visą laiką, kuomet palatoje buvo viena, stengėsi priversti savo smegenys dirbti ta linkme, kad atsiminti tuos įvykius, kurie įkyriai paslėpti jos pasąmonėje. Neskaitant to kad kiekvienas, nugyvenęs jos gyvenimą tikriausiai džiaugtųsi gavęs tokią galimybę, ji tai priima labai negatyviai. Nesugebėdama atsiminti nei tikrosios priežasties kodėl ji čia, nei paprasčiausio vardo, kuriuo į ją jau dvidešimt su viršumi metų kreipiasi žmonės. Vos tik išgirsta kaip prasiveria palatos durys, iš karto nukreipia akis į merginą. Suvokdama tai, kad jos veidas jai yra žinoma, suvokdama net tai kad mergina jos gyvenime turėtu reikšti labai daug, nuleidžia šiuo metu savo suglumusį žvilgsnį į apačią. Kuomet praveria burną, iš karto neigiamais supurto galvą, bei prasitaria}
- Atleisk, tačiau... - {Vėl pakėlusi akis į ją, dar kartą, nestipriai supurto savo galvą} - Ar tu esi daktarė čia? Aš. Atrodo kad susitrenkiau taip smarkiai, kad negaliu atsiminti net kuo esu vardu. - {Sukandusi dantis, vėl prataria} - Kvaila. Gal tu žinai vardą?

by **Caroline Mikaelson** Št. 09 29, 2012 9:55 am

{Nesitikėjusi, iš draugės sulaukti būtent tokių pirmųjų žodžių, pasimeta bei iš karto suraukia antakius. Norėdama ką nors pasakyti, tačiau nežinodama ką, neigiamai supurto galvą. Patraukdama savo rankas nuo draugės, kad jei nebūtų nemalonu, prisiverčia ištarti kelis žodžius} - Katerina. Katerina Waren, toks tavo vardas. Tavo brolis Maksas, yra šios ligoninės pagrindinis gydytojas. Tu ir... - {Akivaizdu, kad nerimaudama dėl nelaimės pasekmių, kurias tenka kentėti jos draugei, žvilgsnį nukreipią į jos veidą, lyg bandytų jame ką nors įžiūrėti} - Kat, ar apskritai ką nors prisimeni? Kad ir kokį nors menkiausią dalyką? - {Merginai užklausus apie ją, trumpam sumerkusi akis neigiamai supurto galvą, kuomet gražina žvilgsnį į savo geriausią draugę, atsako} - Aš Scarlett, tavo draugė ir tikrai čia nedirbu... - {Vis dar būdama pasimetusi, dėl tokios Waren būsenos, pasiteirauja} - Ket, sakyk, kuo galiu tau padėti? Gal man pakviesti gydytoją?

by **James Petrov** Št. 09 29, 2012 1:06 pm

{Iš vienos dalies jausdamasi labai nejaukiai dėl to, kad merginai taip pat yra keista girdėti tai, kad ji nieko konkretaus nesugeba atsiminti, vėl nuleidusi akis, kelis kartus sujudina savo galvą, sudarydama neigimo gestą. Vos tik prisiverčia pakelti akis, įsistebi į merginos veidą, bandydama atrasti kažką labai pažįstamo. Tačiau to nesugebėdama, smarkiai prisimerkia}
- Atleisk, aš nepamenu... Net mano pačios vardas man dabar yra svetimas. Nesuprantu kas per velniava dabar dedasi.
{Pakėlusi savo ranką, pirštų galiukais paliečia savo skruostą, kuris yra pakankamai smarkiai subraižytas. To nesureikšmindama, vėl nuleidžia ranką, ir pasijaučia dar keisčiau kai nesugeba atsiminti net to, kaip ji atrodo}
- Atsimenu labai nedaug. Kritimą, tą klausą pjaunantį garsą... Atsimenu tarpais, kaip atvyko žmonės kurie stengėsi ištraukti gyvuosius. Ir atsimenu vyriškį, kuris lyg ir nebuvo skridęs kartu. Jis atrodė labai pažįstamas. Bet, labai svetimas.
{Kuomet trumpam nuleidžia akis, pagaliau sugeba atsiminti kone svarbiausią jos gyvenime asmenį, todėl iš karto perklausia}
- Ianas, jis. Tiksliau aš nežinau ar tu iš viso žinai ką nors apie jo egzistavimą. Bet mes skridome kartu. Ir, pamenu kad mes pykomės, bet tuo pačiu metu jutau kad jis man... - {Nutraukusi savo kalbą, perklausia svarbiausio} - Scarlett, juk jis išgyveno, taip?

by **Caroline Mikaelson** Sk. 09 30, 2012 3:40 am

{Vis dar bandydama "susidraugauti" su esama situacija, stengėsi įsiklausyti į merginos tariamus žodžius. Trumpam pasisukusi taip, kad galėtų įsitikinti, jog už jos nugaros visai šalia randasi koks nors nedidelis fotelis, atsisėda bei iš karto akimis vėl užkliudydama Katerina, užtaiko tinkamesnę progą ką nors atsakyti} - Viskas gerai... Tai gali būti tik trumpalaikis atminties praradimas, su laiku prisiminsi tai, ko negali dabar. Tuo labiau, yra žmonių, kurie tau padės. Svarbiausia, kad esi gyva... - {Trumpam nuleidusi akis į grindinį, neigiamai supurto galvą} - Patekai į lėktuvo katastrofą, ir tau buvo nustatytas stiprus galvos sutrenkimas. Ko gero tai ir įtakojo tavo atminties sutrikimus. - {Kuomet išgirsta konkretaus žmogaus vardą, kuris keliavo kartu su Katerina, nežymiai išlenkia antakius bei vėl pakelia akis į minėtos merginos veidą. Įvertindama bent tai, kad ji atsimena nors vieną žmogų, kuris yra jos gyvenimo dalis, prieš atsakydama linkteli galvą, taip iš anksto leisdama draugei suprasti koks bus jos atsakymas} - Jis išgyveno, taip pat yra šioje ligoninėje. Bet, deja, kol kas galiu pasakyti tik tiek, nes tai yra visa informacija kurią pavyko sužinoti. Vos tik man pranešė apie įvykusią nelaimę, iš karto atvažiavau čia, pas tave.

by **James Petrov** Sk. 09 30, 2012 4:13 am

{Numanydama kad ne vien jai dabar yra sunku matyti visą situaciją iš šalies, klausydama merginos vardo, pasistengia stimuliuojant savo smegenys atsiminti ką nors, kas būtu iš jos praeities ir turėtu kažkokios reikšmės dabartiniame laike. Tačiau vis dar sunkiai sugebėdama įvykdyti savus norus, išlaiko nuleidusi savo žvilgsnį. Vos pastebimai sujudinusi savo galvą, sudaro neigimo gestą. Visgi, per ilgai nesugebėdama nieko nepasakyti, staigiai pakelia akis į merginą}
- Dabar kamuoja žudantis jausmas, kad negaliu nieko atsiminti iš to, ką sakai. Ar patikėk, aš labai...
{Nesugebėdama iš karto baigti savo kalbos, staigiai nuleidžia akis, bei įsistebi į savo ranką, kurią dengia gipso sluoksnis}
- Kaip ir sakiau, labai norėčiau kad šis tarpsnis kuo greičiau pasibaigtu. Nes klaiku, kad nežinau net kaip atrodo brolis.
{Mestelėjusi žvilgsnį į durų pusę, lyg būtu pastebėjusi ten kažką, ko prieš tai nebuvo, pasistengia iš karto paaiškinti}
- Tikriausiai nesugebėčiau jo pažinti, jeigu jis dabar užeitu pro duris. Supranti kaip tai klaikiai skamba?
{Kuomet mergina pasako apie asmenį, kurį ji kažkaip magiškai atsimena, iš karto nukreipia akis į jos veidą užduodama klausimą}
- Atsimenu tik jį. Tikriausiai dėl to, kad tai buvo paskutinis asmuo, su kuriuo kontaktavau prieš nukrentant. Bet jaučiu kad jis man svarbus, žinai... Bet tuo pačiu metu, žinau kad jis nebėra mano gyvenimo dalis? - {Suprunkščia} - Ir tai kalbu aš, ar mano sudaužytos galvos iššauktos fantazijos? - {Supurtydama galvą, pasistengia nusišypsoti} - Džiaugiuosi kad jis liko gyvas.

by **Caroline Mikaelson** Sk. 09 30, 2012 5:25 am

{Padėjusi savo rankinę ant to paties fotelio, kuriame ką tik įsitaisė, stengėsi įsiklausyti į draugės kalbą. Jausdamasi keistai, kad savo geriausei draugei yra lyg svetimas asmuo, tačiau tuo pačiu bandydama įsivaizduoti pačios Katerinos dabartinę būseną, kaltai nuleidžia akis, tačiau netrukus vėl žvilgtelėjusi į draugę, taria} - Nusiramink, visko iš karto neatsiminsi, kaip ir sakiau, tam reikės laiko, kad atmintis sugrįžtų. - {Bandydama veide išlaužti bent kažkokį šyptelėjimą, sujudina pečius} - Tuo labiau, juk ką tik paminėjai vieną žmogų, kuris tau tikrai nėra nepažįstamas. Net atvirkščiai. O tai, akivaizdu, nėra blogas ženklas. - {Katerinai ir toliau kalbant apie Somerhalderį, pasukusi akis į jos pusę, nežymiai prisimerkia. Kadangi mergina maždaug apibūdina savo jaučiamus dalykus, neigiamai supurčiusi galvą, pabando paaiškinti} - Ką gi, galiu pasakyti tiek, kad tai kalba tikrai ne tavo fantazija. Tas žmogus, Ianas, jis tikrai tavo gyvenime užima labai svarbią vietą, jūs ilgą laiką buvote kartu, net po visko, tu taip ir nesugebėjai apie jį pasakyti nei vieno blogo žodžio. Galiausiai jūsų keliai išsiskyrė ir... - {Užsikirtusi, o tiksliau pati sustabdžiusi save nuo kalbėjimo, iškvepia plaučiuose susikaupusį orą} - Esmė tame, Katerina, kad jis tau tikrai nėra svetimas.

by **James Petrov** Antr. 10 02, 2012 4:43 am

{Akivaizdu kad mergina niekuomet nebuvo ligoninių gerbėja, todėl visą laiką, kuomet šviesiaplaukė kalba, stebėdama tam tikrus palatoje esančius baltus, staigiai nuleidžia žvilgsnį į ant rankos pritvirtintus kažkokius laidelius, kurie iš esmės primena lašinės sistemą. Sugipsuotos rankos pirštais pasiekusi pleistrą, kuris prilaiko kateterį, atsargiai jį nuplešia. Tuomet ištraukusi laidelį iš savo venos, ranką prispaudžia prie patalinės, kad lašantis kraujas neprilašėtu po visur. Tuomet pakelia akis}
- Vienaip ar kitaip, man yra labai nesmagu, kad šitaip atsitiko. Suprantu, stebėdama viską iš šalies, galiu įsivaizduoti kaip tau yra nejauku. Nes prisipažinus, aš patekusi į panašią situaciją, greičiau pradėčiau pykti, kodėl nesugebėjo įsiminti manęs.
{Iškvėpdama, tuo pačiu metu suprunkščia, nes jos pačios kalba jai pasirodo labai prastai sumegzta}
- Scarlett, aš noriu viską atsiminti. Tiksliau vėl pasijusti savimi, nes tai kas yra dabar, manęs netenkina. Ir...
{Nebaigdama savosios kalbos, nukreipia žvilgsnį į merginos pusę, ko pasekoje pasistengia paaiškinti ką turi omeny}
- Man reikia žmogaus, kuris man padėtu tai padaryti. Ir kadangi tu pasirodei čia pirma. Vadinasi galiu tavimi pasitikėti. Tad, prašau.
{Kalbai palietus pasakojimą apie Ianą, pasistengdama susidaryti kažkokią nuomonę iš pasakojimų, taria}
- Vien iš tavo kalbos tono, galima suprasti kad jis nėra pats geriausias asmuo šiame pasaulyje? Noriu žinoti daugiau.
{Liežuviu perbraukdama sau per lupas, sudrėkina jų odą, kuri nuo leistų medikamentu labai išsausėjo}
- Nenoriu apsigauti paskui. Nes tikiu kad ankščiau ar veliau man teks su juo susidurti. Nes, jaučiu kad pati to labai, tikrai noriu.

by **Caroline Mikaelson** Antr. 10 02, 2012 10:10 am

{Atkreipdama dėmesį į tai, kad mergina sugalvojo nudraskyti pritvirtintus laidelius nežymiai išlenkusi antakius,atsistoja bei žengusi žingsnį arčiau jos, atsargiai sustabdo Katerinos veiksmus, neleisdama nukabinti prieš tai minėtų laidelių bei neigiamai supurčiusi galvą, tokiu gestu parodo, kad paliktų ji tuos laidus vietoje} - Nedraskyk jų, iš to jokios naudos nebus. - {Kuomet vėl pakelia akis į geriausios draugės veidą bei išklauso jos norėtų pasakyti žodžių, viena ranka perbraukusi sau per plaukus, atsako} - Nežadu neigti, nesitikėjau to, kas yra dabar, bet, Katerina, pykti ant tavęs dėl to, kad negali prisiminti manęs, savo praeities būtų mažų mažiausiai absurdiška. Juk tu nesi kalta, kad papuolei į tą nelaimę. Todėl mažiau rūpinkis tuo, kaip turiu jaustis aš.
{Sulaukusi prašymo dėl pagalbos atsiminti, kiek susiaurinusi akių vokus, linkteli galva taip iš anksto leisdama suprasti, kad nežada atsisakyti} - Žinoma, to net prašyti nereikėjo. Kadangi esi mano draugė, vienu ar kitu atveju aš tau padėsiu prisiminti tai, ko negali dabar. Bent jau pasistengsiu. - {Temai pasikeitus apie konkretų asmenį, trumpam akimis užkliudydama palatos duris, pilnai išklauso draugės kalbos, kuomet vėl dėmesį paskiria Katerinai, veide leidžia pasirodyti kampinio pobūdžio šypsenai} - Jeigu pasakyčiau, kad už savo gerus darbus jis nusipelnė gauti kokį nors tai titulą, meluočiau. Bet... tu jį mylėjai. Ir žinoma, klausk kas būtent tave domina. Nors... - {Eilinį kartą save pertraukusi, lyg norėdama perfrazuoti savo prieš tai pasakytus žodžius, vėl akis nukreipia į Katerina} - Visgi manau, kad jums būtų geriausia apie tai pakalbėti patiems. Tiksliau, tai būtų teisingiausia.

by **James Petrov** Kv. 10 04, 2012 1:44 pm

{Kaip tik tuo metu, kuomet mergina priėjo pamaišyti jos veiklai, kadangi ta veikla vienaip ar kitaip jau buvo įvykusi, parodžiusi, kad nežada jai neleisti kažko padaryti, labiau prie savęs prispaudžia ranką, iš kurios nedidelės dūrio žaizdelės pasirodė truputis kraujo. Visiškai to nesureikšmindama, pakelia akis į merginą, ir nutaiso labai dviprasmišką veido išraišką}
- Pamiršai kad esu kilusi iš medikų šeimos? Vadinasi žinau kad šis preparatas viso labo "pravalo" k... - {Kaip tik dabar supratusi kad sugebėjo atsiminti dar vieną aspektą iš savo gyvenimo, stipriau susiaurina akių vokų plyšius, taip sudarydama savą miną}
- Atrodo kad pasveikimo procesas vyks kur kas greičiau, nei kaip maniau prieš kokias penkias minutes.
{Įdėmiai stengdamasi įsiklausyti į merginos žodžius, tik po laiko nusukusi veidą, pasistengia išspausti nuoširdžią šypseną}
- Tikriausiai dėl to tu ir esi man artima draugė, jei taip lengvai priimi visą dabartinę situaciją.
{Kalbai pasukus apie vaikiną, kuris kartu su ja skrido į Los Andželą, vėl nespecialiai nuleidusi akis, įsistebi į gipsą, kuris padengia jos ranką nuo alkūnės iki pat pirštakaulių. Ilgą laiką nieko nesakydama, nes akivaizdu kad pati nežino nuo kokio galo reikėtu pradėti. Tik po to, kai sulaukia merginos finalinio išsireiškimo, pražiojusi burną, leidžia pasklisti kelioms savo mintims}
- Jeigu jis nėra toks geras žmogus, kaip kad sakai. Kaip aš galėjau iš viso į tokį atsisukti? Turiu omeny, nežinau kaip elgdavausi ankščiau. Tačiau mąstant dabar, niekuomet savo gyvenimo nekomplikuočiau susidėdama su žmogumi, kuri nieko kito nedaro, kaip tik įsivelia į kokius nors nesusipratimus. Juk, aš galiu manyti kad esu verta daugiau, nei tai, ką teko turėti?
{Nežinodama ar šiuo metu kalba nuoširdžiai, nes kaip tik dabar yra labai sutrikusi, per daug susipainiojusi savo jausmuose}
- Aš noriu normalaus gyvenimo. Ir jeigu to neturėjau su tuo žmogumi... Gal man ir nereikia to pokalbio su juo? Gal tai kas nutiko dabar yra galimybė man viską pradėti iš naujo? - {Sujudinusi antakius, nusuka veidą} - Pati nebe suprantu ką dabar kalbu.

by **Caroline Mikaelson** Pen. 10 05, 2012 9:19 am

{Sulaukusi draudimo, iš karto atitraukia rankas bei neigiamai supurto galvą taip leisdama suprasti, kad nežada bandyti jai priekaištauti. Tačiau merginai akimirksniu atsiminus dar vieną detalią iš savo gyvenimo, negalėdama to paprasčiausiai nuignoruoti, sujudinusi antakius, žvilgsnį nukreipia tiesiai į jos veidą} - Šaunuolė, tai jau puikus startas. Su laiku sugebėsi prisiminti vis daugiau. - {Kuomet draugė kalba toliau, vėl atsisėdusi ant to paties fotelio, akis nuleidžia į savo ranką, o tiksliau riešą, kurį puošia tatuiruotė. Nepakeldama žvilgsnio, neigiamai supurto galvą} -Kat, dabartinė situacija man nėra lengva, nesuprask neteisingai. - {Kuomet gražina dėmesį į draugę, kilstelėjusi antakius toliau kalba} - Mes buvom geriausios draugės nuo pat vaikystės. Ir dabar, kuomet esu tau praktiškai svetimas asmuo, tai nėra lengva. Tačiau, jeigu aš dabar pradėsiu kelti isterijas dėl to, kad negali prisiminti manęs, ne tik, kad kvailai atrodysiu, bet tai, tuo pačiu, nepadės nei man, nei tau. Supranti ką noriu pasakyti? - {Toliau jau stebėdama jos veido išraiškos pasikeitimus, lyg bandydama pilnai suprasti ką ji galvoja, palaukia tinkamesnės progos, kuomet galės išsakyti savo nuomonę} - Neskaitant to fakto, kad tu visada turėjai talentą išsirinkti tuos, kurie nėra patys geriausi? - {Nevykusiai pajuokavusi, numoja ranka, taip parodydama, kad jos žodžiai nėra svarbūs, kalba toliau} - Tu jį mylėjai, Katerina. Ir jeigu atvirai, per visą savo gyvenimą dar niekada nebuvau sutikusi taip mylinčio žmogaus, kaip tu Ianą. Todėl ir sakau, kad teisingiausia būtų jums patiems apie tai pakalbėti. - {Nestipriai prikandusi apatinės lūpos odelę nuleidžia akis į grindis, bei taip leisdama sau padaryti trumpą nekalbėjimo pauzę, pasistengia surišti savo paskutinį atsakymą. Galiausiai kuomet pati susigaudo savo mintyse, atsako} - Tai turi būti tavo sprendimas, Katerina, nenoriu, kad mano nuomonė ką nors įtakotų. Jeigu apsispręsi, kad visgi pokalbis su tuo žmogumi tau yra reikalingas, pakalbėk su juo. Jeigu ne, tada neverta apie tai galvoti.

by **James Petrov** Sk. 10 07, 2012 10:32 am

{Iki pat šios akimirkos nesugebėdama iki galo susigaudyti savo pačios mintyse, didžiąją laiko dalį išlaiko nuleidusi savo akis, lyg vizualiai išreikštu savo nesmagumo jausmą, kuris yra užvaldęs dėl to, kad ši nesugeba iki galo atsiminti bent jau svarbiausių įvykių jos pačios gyvenime. Klausydama merginos kalbos, girdėdama kiekvieną jos žodį, bet viską, apmaudu, tačiau priimdama svetimai, tik akimirkai sujudina galvą, nusukdama žvilgsnį į šoną. Įsiklausydama į savo kvėpavimo ritmą, kuris akivaizdu yra kažkiek padažnėjęs nuo jaudulio, kuris šiuo metu yra stipriai ją apėmęs. Pagaliau atitraukusi ranką nuo patalinės, sušnabžda}
- Nežinau kiek keistai tau dabar tai gali nuskambėti, tačiau vos pramerkiau akis, kuomet buvau paguldyta čia... Neprisiminusi net menkiausio nutikimo savo gyvenime, te turėjau vieną mintį, "...gal tas kuris yra aukščiau visko, suteikė man galimybę pradėti viską iš naujo?". Nesvarbu kodėl, ar dėl to kad buvau per bloga, arba mano gyvenimas buvo per daug sudėtingas man. Bet...
{Nežinodama tiksliau kaip nupasakoti savo dabartinius jutimus, nedrąsų žvilgsnį nukreipia į merginos veidą, ir greitai susako}
- Dabar tu paminėjai man tai, kad žmogus, kuriam atidaviau savo jausmus, to nevertino. Nes kitaip, mes niekuomet nebūtume išsiskyrę. Ir dabar mano palatoje būtu ne mergina tvirtinanti kad yra mano geriausia draugė. O jis, tas kuris man buvo viskuo.
{Liežuviu perbraukusi sau per lupas, ir žvilgsniu pralėkusi per visą aplinką, palengva patogiau atsisėda ant lovos}
- Aš tiesiog sakau kad jei mano gyvenimas nebuvo geras, o tai reiškia aš neturiu prasmės siekti į jį sugrįžti... Kodėl negaliu imti ir viską pradėti iš naujo? Galu gale, aš manau kad esu verta to kas geriausia, o ne to, kad lieka. Supranti?
{Neigiamai supurtydama galvą, numeta nuo savęs apklotą, ir paskubomis nuleidžia kojas ant žemės. Tuomet prasitaria vėl}
- Padėk man iš čia išeiti. Esu tvirtai apsisprendusi. Nenoriu grįžti atgal... Nes neskaitant to, kad atsimenu tą žmogų, praėjusi gatve, tikiu kad jo nesugebėčiau vizualiai pažinti. Lai viskas taip ir pasilieka... - {Tikėdamasi merginos paramos, įkyriai į ją įsistebi}

by **Caroline Mikaelson** Št. 10 13, 2012 1:48 pm

{Nukreipusi savo žvilgsnį į kalbančiosios pusę, pasistengia išklausyti visko, kas tuo metu jai yra sakoma. Galiausiai kaltai nuleidusi akis lyg norėtų ką nors atsakyti, tačiau nežinodama kaip būtų teisingiausia pateikti informaciją, sukanda lūpas. Tik tada, kai atsiranda pauzė tarp draugės monologo, pasinaudodama ta proga, neskubėdama pakelia akis, taip vėl grįždama ties vaizdu į Kateriną} - Nenoriu tau meluoti sakydama, kad pastarasis laikas iki šiol tau nebuvo labai maloningas. Teko patirti ne vieną gyvenimo męstą išbandymą, kurie nebuvo patys lengviausi. Bet... nebūtum tu, jeigu nesugebėtum su tuo susitvarkyti. - {Sujudinusi antakius bei tuo pačiu ir pečius, kalba toliau} - O kiek aš tave atsimenu, visada būdavai stipri. - {Kalbai pasisukus apie vaikiną, kuri jos draugei kažkada atstojo patį svarbiausią dalyką, išlenkusi antakius neigiamai supurto galvą. Nenorėdama pertraukti merginos, kuri tuo metu išdėsto savo nuomonę, palaukia kada galės pasireikšti} - Palauk, Katerina. Nepamiršk, kad tas žmogus pateko į tą pačią lėktuvo katastrofą kaip ir tu. Aš net nežinau kaip jis. Gal jis kokioje komoje guli ar, nežinau, yra dar kas nors, kas ir įtakojo tai, kad jo šiuo metu nėra tavo palatoje. Nesudaryk skubotų išvadų. - {Merginai paminėjus, kad ji nori iš naujo pradėti savo gyvenimą, o į praeitį daugiau nebesigilinti, matomai norėdama jai paprieštarauti, tačiau neaišku kodėl pati save dėl to sulaikiusi, neužtikrintai linkteli galva} - Galiu tik pritarti dėl to, kad esi verta to, kas geriausia ir... jeigu nori savo praeitą gyvenimą palikti praeitį ir viską pradėti iš naujo, tada tegul taip ir būna. Nebandysiu tavęs perkalbėti, visgi sprendimas vienu ar kitu atveju priklauso tik tau. - {Kuomet sulaukia prašymo padėti pabėgti ne tik iš palatos, bet ir pačios ligoninės, nesupratingai išlenkusi antakius, pirmiausia žvilgsniu užkliudo duris, tada vėl atsisuka į savo geriausią draugę} - Tu juk ką tik po nelaimės, tikrai manai, kad pasišalinti iš čia, kur garantuotai gausi geriausią priežiūra, bus geras variantas?

by **James Petrov** Sk. 10 14, 2012 4:19 am

{Akivaizdu kad žodžiai, kurie yra sakomi apie asmenybę, kuria ji buvo ankščiau, jai skamba labai svetimai, nusukusi akis, neigiamai papurto galvą. Kadangi susidaro jausmas, kad yra kalbama apie kitą žmogų, net norėdama nesugeba to "prisisegti" sau. Kuomet vėl pakelia akis į merginos pusę, atkreipia dėmesį į tai, kad ant kėdės padėti kažkokia drabužiai, kuriuos tikriausiai jai paliko brolis, kuris pagal viską ir yra asmuo, kuris iš toliau prižiūri jos būseną esant šioje klinikoje. Atsikėlusi ant kojų, bei tuo pačiu metu nuo savęs nusikabinusi visus ant jos buvusius laidelius, paskubomis pradeda kalbėti}
- Atrodo kad man dabar jau per daug informacijos. Atrodo kad noriu viską atsiminti, bet kai tai yra tuščiai pilama istorija, kurios nejaučiu kad galiu priskirti sau, man yra kažkas, ko nesuprantu ir veikiausiai net nenoriu to suprasti.
{Kadangi tuo metu jau yra atsikėlusi ant kojų, atsargiai užsideda kojas aptempiančius džinsus, ir tamsiai raudonos spalvos maikutę. Palengva užsidėjusi savo batelius, kurie taip pat buvo atnešti į ligoninę. Po trumpos nekalbėjimo pauzės, atsisuka į ją}
- Tuomet pakeliui ir sužinosime kas jam nutiko. Jeigu viskas jam yra gerai... Ir jis iki šiol nepasirodė čia, vadinasi aš daugiau apie jį nenoriu žinoti nieko. Galu gale, nežinau kaip dariau ankščiau. tačiau dabar jaučiu kad nenoriu beprasmiškai muštis su siena už tai, kas neturi visiškai jokios ateities. - {Šiuo metu būdama labai užtikrinta savo žodžiais, nuleidusi akis, linkteli galva}
- Tu dar klausi? Jei ir bus man kažkur gerai, tai tikrai nebus ligoninės palata... Kur nieko kito nematai kaip baltas, šaltas sienas.

by **Caroline Mikaelson** Antr. 10 23, 2012 1:21 pm

{Negalėdama prieštarauti merginos norams, tiesiog teigiamai sulinksi galva, taip parodydama savo atsakymą. Tuomet atsistojusi nuo vietos, kurioje buvo įsitaisiusi, keliais žingsniais pasiekia langą bei atrėmusi rankas į palangės kraštus įsistebi į už lango vykstantį veiksmą. Kadangi pro ausis nepraleido nei vieno Katerinos ištarto žodžio, nežymiai suraukia antakius taip sudarydama mąstačio žmogaus vaizdą. Nežinodama kaip būtų teisingiausia pateikti savo nuomonę, tiesiog trukteli pečiais, tuomet trumpai atsako} - Aš nežinau ką galėčiau tau dar patarti, Katerina. Nenoriu, kad paskui mano pasakyti žodžiais turėtų kažkokios įtakos, kuri galėtų pasirodyti neigiama. - {Merginai patvirtinus, kad ligoninės palata jai nebus geriausias variantas pasilikti, daugiau neprieštaraudama atsitraukia nuo lango bei palaukia, kol ji pilnai susiruoš} - Jei norėsi, galėsi bent kuriam laikui apsistoti pas mane. Tiksliau viešbutyje, kuriame dabar man tenka gyventi. - {Daugiau negaišdama laiko kalboms, kartu su drauge išeina}

by **Katherine Pierce** Št. 01 09, 2016 6:59 am

TEMA UŽDAROMA.

• Priežastis: pokalbis pasibaigė.

by Sponsored content

PALATA NR. 003:

PALATA NR. 003:

Re: PALATA NR. 003:

Re: PALATA NR. 003:

Re: PALATA NR. 003:

Re: PALATA NR. 003:

Re: PALATA NR. 003:

Re: PALATA NR. 003:

Re: PALATA NR. 003:

Re: PALATA NR. 003:

Re: PALATA NR. 003:

Re: PALATA NR. 003:

Re: PALATA NR. 003:

Re: PALATA NR. 003:

Re: PALATA NR. 003:

Re: PALATA NR. 003:

Re: PALATA NR. 003:

Re: PALATA NR. 003:

Re: PALATA NR. 003:

Re: PALATA NR. 003: