LIANOS RIVAS NAMAS.

Tonis syptelejo vos regimai papurtydamas galva. Nieko neatsake kai mergina patrauke ji per danti del to, kad sis buvo pavadines ja ''savo klaida''. Neatsake dar ir todel, kad nebuvo pilnai apsisprendes kaip del to jauciasi. Valencijos atzvilgiu hibridas jaute itin priestaringus jausmus. Nepasitikejo ja, bet tuo paciu buvo suintriuotas neeilinio merginos charakterio. Maza to, nebuvo aklas, todel savaime suprantama, jog jos isvaizda taipogi kurste vaizduote. Tai, kas nutiko praeita nakti tebekele sypsena, nors abu it susitare nusprende apie tai nekalbeti. Sekantys jos zodziai ji kiek nustebino, taciau netrukus vyro veide smeksteleti kiek ironiskas sypsnis. Jo atmintyje atgime vienas paskutiniu dialogu su Maggie. Ji norejo su juo susilaukti vaiku, taciau jis nebuvo tam pasirenges. Galbut, jei taip butu sugebejes ja sulaikyti, priversti pasilikti... Si mintis buvo ikyriai nusedusi jo pasamones uzkaboriuose, kuriu vanenis dabar ne pati to nezinodama sudrumste greta sedejusi hibride. -Ne,-neigiamai papurtes galva jis buvo gana kategoriskas, taciau jo veide tebebolavo kampine sypsena. Leistis i gilesnes diskusijas neketino. Blaivas Tony buvo gerokai uzdaresnis, subtilesnis. Jo antakiai pastebimai islinko kai hibride stryktelejusi eme issirengineti. Kazkas jos sypsenoje verte sunkiai tramdyti savaja. Ji atrode laisva. Ne. Issilaisvinusi. Gyva. Nerupestinga. Jos kvietimo palaikyti jai kompanija atsisake nebyliai papurtydamas galva. Nuseke ja akimis ir tik kai si pagaliau paniro po vaneniu, letai kilstelejo juodus savo marskinelius, atidengdamas gilias ir gan smarkiai kraujuojancias zaizdas. Jo veide vos akimirkai smestelejo skausminga israiska. Jis pakilo. Sunkiai. Hibrides padaryti idreskimai negijo taip staigiai kaip kitos zaizdos. Ji buvo stipri. Labai stipri. Stipresne nei pati suprato. Butent sia akimirka Tonis suprato is tiesu padares didziule klaida. Jis sukure sau paciam mirtina ginkla bei idave ji Lianai i rankas ant sidabrines lekstutes. Jis privalejo Valencija islaikyti savo puseje.
Grizes prie automobilio jis is slapto skyrelio, imontuoto atokiausiame bagazines kampe issitrauke dar viena, ekstra atvejams skirta kraujo paketa. Ne BloodPharmos slamsta, tikra, donoro krauja, kuri istustino greitai ir su didziuliu pasitenkinimu. Uztrenkes bagazines duris i jas pasireme. Islinde iltys ir pakites veidas simbolizavo apie hibrido viduje verdancia kova idant plesrus, mirti sejantis demonas nepaimtu virsaus uzvaldydamas ne tik jojo mintis, bet ir kuna. Kuris beje akimirksniu eme gyti, regeneruotis. Uz nugaros pasigirdo zingsniai ir tai priverte ji atsitoketi. -Luktelk,-verbaliai sustabdydamas i automobili lipti ketinusia mergina, jis isiklause. Ir is ties, tolumoje pasigirdo sportinio automobilio garsas. Dar kelios akimirkos ir priesakyje isdygo Valencijai gerai pazistamas vysnines spalvos Maserati. Sutrikusi mergina zvilgtelejo i Tony, taciau jis nieko nepaaiskines tiesiog isedo i masina ir isvaziavo.
-Tau viskas gerai?-stryktelejes lauk is automobilio Rikas paskubomis prisiartino prie Valencijos, taciau likus vos keliems zingsniams sustojo it ibestas. -Jis tave pakeite? Tas supistas mockrusys tave nuzude?!-neigiamai papurtes galva vyras eme mindzikuoti vietoje tarytum bandytu nepratrukti dar labiau. ''Jei Lianai taip reikia mano recepto, ji gali tiesiog paprasyti. Savo drauge gali pasiimti rytoj, 14:00PM, Santa Monikos papludimyje.'' Paryciais gauta zinute neleido Webbe uzmigi visa nakti. Jis nezinojo ka ras atvykes i sutarta taska. Papludimyje uzkasta merginos lavona? Pasala? Aisku buvo viena, Tonis ja demaskavo ir ji buvo patekusi i beda.
Jis parsiveze ja namo. Nepaisydamas to, kad naujai iskepta hibride galejo ji suzeisti ar net nuzudyti. -Andreja visa tai isgyveno. Isgyvensi ir tu. Ji tau pades...-isejes is nedideles ''walk in'' tipo drabuzines, jis istiese jai savo baltos spalvos maikute, kuri jai buvo zenkliai per didele. Jo elgesys jos atzvilgiu buvo globejiskas, taciau ganetinai dalykiskas, saltas. Ta vakara jis paruose primityvia, protein based vakariene, tokia kokia valgo smarkiai sportuojantys sveikuoliai, taciau stebedamas sakute po lekste maista stumdancia Valencija jis gerai suprato, kad beda cia ne jo kulinariniai sugebejimai, o pakites grazuoles maisto racionas. Vis del to, nusprende nieko nesakyti. Venge ne tik liesti ta tema, bet ir apskritai ziureti merginai i akis, kurios regis kaip niekad stipriai ieskojo bet kokio emocinio kontakto su vyru, kuris lig siol buvo jos pasaulis. Baiges valgyti jis pakilo, nutrenke savaja lekste i kriaukle ir isejo is kambario. Elgesi su ja taip, tarsi nebyliai ant jos nirstu. Uz tai kad nutylejo apie is anskto pasmerkta savo misija. Uz tai, kad jo nepaklause ir neisvaziavo. Uz tai, kad galiausiai tapo tokia, kokios jis jos myleti nebegalejo. Savanaudiska ar ne, Rikas vylesi viena diena sutikti moteri su kuria galetu ne tik sutikti zila senatve, bet ir susilaukti palikuonio. Ne tokia, kuri nesusivaldziusi galetu imti ir tave nudeti, nes eme is istrosko. -As miegosiu svetaineje... miegamasis tavo,-pareiske pasiklojes kusete ant kurios ir ketino praleisti nakti.

***
IF I HAD A HEART theme:  https://www.youtube.com/watch?v=EBAzlNJonO8  

Anthony Mikealsonui ir Lianai Rivas priklausantys buriai kadaise buvo vienas, disfunkcinis, taciau klestintis burys, kurio alfa tuomet buvo infamous Lili Alvar. Tonio gretose pasiliko vadinamoji "blogiuku" grietinele ir nors Gomezas, ne kas kitas buvo atsakingas uz ju "motules" mirti, jie pasirinko butent ji nepaisant to, kad tikrasis sosto ipedinis turejo buti ne kas kitas, o Geminus. Taciau Alvar niekuomet sunaus nepripazino, tad kodel tai padaryti turejo vilkolakiai? Anthony buvo suinteresuotas ir toliau "kalti pinigus", kai tuo tarpu Thorui terupejo parduoti Lili "stash" likucius, issidalinti pinigus ir move the fuck on. Jis nerodo ne menkiausio susidomejimo jiems lyderiauti. Taciau dalis, mazdaug trecdalis Alvar vilku, kurie is esmes nebuvo tokie beviltiski atmatos, pasirinko stoti i vilkato gretas. Vis del to, laikui begant ne vienas eme dvejoti savo apsisprendimo teisingumu. Thoras dingo. Palikdamas juos visus likimo valiai, kas daugeli papiktino, taciau cia pat jo vietoje pasirode ji, Liviana. Ji zinoma galejo nusispjauti i juos ir leisti jiems visiems grizti pas Gomeza, taciau to nepadare. Burtininke niekuomet neprarado vilties esti vilkatas gris i ju gyvenimus ir puikiai zinojo, kad suteikdama uzuoveja ir prieglobsti jo vieninteliai, kad ir ne biologiniai seimai, ji elgiasi teisingai.
-Hey! You bitches missed me?!me?![/b]-i persirengimo kambari iejusi mergina buvo pasitikta skardziais kitu sokeju sukavimais. Buvo akivaizdu-Emily cia buvo laukiama ir mylima. Mergina klestelejo ant kedes priesais grimo veidrodi garsiai ciaumodama kramtomaja guma. Atrode pakiliai nusiteikusi, gal net kazko suvartojusi mat merginos zandikaulis nenaturaliai virpejo. -Girdejau kazka apie naujus narkotikus! Jus, mergos, bandet?-uzsimesdama koja ant kojos ji nesiliove ciauskejusi su merginomis it sios butu geriausios jos drauges. -Ne. Niekas negavo pabandyti. Tik musu naujoke,-nepatenkinta veido israiska perkreipe kitos sokejos veida. -Maza to, jis ta merga paverte! Ar gali patiketi?-tai isgirdus, Emily veidas apniuko. -As tam asilui net bybio pastatyt nesugebejau, o ka jau ka, bet ciulpti as moku, panos... honestly, buvau beveik isitikinus, kad pirmas hibridas bus vyriakos gimines,-apeliuodama i neva netradicine boso orientacija, vilkolake pasaipiai nusijuoke. Atrode isiutinta minties, kad kazkam pavyko uzimti vieta i kuria jau kuris laikas pretendavo ji pati. -Jis ja dulkina?-besidazydama blakstienas ji neatrode heart broken mat jokiu romantisku jausmu vaikinui niekuomet nepuoselejo. Tai daugiau buvo ego reikalas. -As abejoju. Greiciausiai vis dar tikisi, kad pas ji sugris "sventoji Maggie",-uzvertusi akis vilkolake pasiepiamai nusimaive. Emily, ilgais, tamsiai lakuotais nagais sueme sena, kiek aplamdyta nuotrauka, priklijuota prie veidrodzio. Joje buvo iamzintas klubo sokeju kolektyvas pirmaisiais jo veikimo metais. Plati, tyra Maggie sypsena uzgoze kitu, forografijoje uzfiksuotu merginu veidus. -Nepaneigsi. Bitch is pretty. But look at these titties?! Who wouldn't want that?!-garsiai nusijuokusi ji suzaide savo apvalumais.
-O stai ir musu alfos numyletine!-tarpduryje pasirodzius Valencijai, viena merginu bakstelejo Emily i peti. Nezinia kiek merginu pokalbio naujoji hibride buvo nugirdusi, taciau josios zvigsnis is karto nukrypo i Emily. Nereikia ne sakyti esti abi buvo sokiruotos viena kita sutikusios prieso teritorijoje. -Tu sukta, slidi kale!-Emily pasoko nuo kedes neslepdama to, kad mergina pazista. -Never in a million years nebuciau pagalvojus, kad tau uztektu drasos zaisti dviguba zaidima! Turiu pripazinti, prasisukai zymiai greiciau nei tai padaryti pavyko man,-sugrizusi prie nebaigto daryti makiazo, ji tese:-Prasvaisciau nemazai laiko krusdamasi su Riku, maniau, kad anksciau ar veliau jis ateis i prota ir pagaliau perims buri is tos kales Lianos,-neslepdama antipatijos savo alfai ji giliai suprunkste. -Bet kur tau. Tas bukaprotis turbut jaucia fetisa dulkindamas putes, kurias pries tai isbarskino Thoras,-turedama omenyje casual sex tarp saves ir Geminus, ji atsiduso. -Suka ratus aplink Liana tikedamasis sia pasiguldyti jau septyni metai. I mean, jei nepavyko sitiek laiko, it's not gonna happen dude. Move on, argi ne taip?!-pasiepdama vyra, kuriam vis gi prijaute, mergina kaip visada savisaugai naudojo humora. Emily buvo lost soul. Nepaisant pritrenkiancios jos isvaizdos, palaidas moters charakteris greit priversdavo vyrus prarasti ja susidomejima. Pastebejusi smerkianti Valencijos zvilgsni, Emily garsiai suprunkste. -Padarei teisinga sprendima. Galu gale, jei ne tokie parsidaveliai kaip mes,Liana neturetu savo klube stumdomu narkotiku, kurie, pripazinkim, sudaro didziaja dali musu atlyginimu. O dabar... dabar kai Tonis ketina i rinka paleisti naujas piliules, si vieta klestes kaip niekad!-ji klastingai issisiepe. -Sklinda kalbos, kad patikai Toniui tiek, kad jis ne tik leido tau ju isbandyti, bet ir tave paverte... koks tai jausmas??-staiga didzioji kambaryje buvusiu merginu suziuro i judvieju puse. Neslepdamos susidomejimo vilkolakes akivaizdiai lauke "juicy gossip". -Nes jei as pirma buciau pasiguldziusi Anthony, tikrai pasidalinciau... narkotikais, mielosios, nartkotikais, -sukikeno. -Tu sekanti,-tarpduryje isdyges apsauginis kreipesi i Emily. -Eime,-pasicipusi Valencija uz rankos, ji issitempe ja su savimi i scena.(reikia tiketis, kad jai pasiseke pasinaudojus netiketumo faktoriumi, nes jega hibrides ji tikrai butu nepaemusi) -Liana yra nepaprastai protinga moteris, bet ji gyvena daugiau nei du tukstancius metu. Mes ir musu burys jai tera tarpine stotele kol ji galop pamirs Thora. Ji gyvens ir po visu musu mirties, pati tai supranti. Beto ji nera vilkolake. Ji nesupranta, kad siame mieste negali ko-egzistuoti du konfliktuojantys buriai. Tu pernelyg nepatyrusi, kad suprastum, jog mes visi esame seima. Seima, kuria suskalde ne kas kitas kaip Thor'as ir Anthony,-ju abieju pasirodyma scenoje vainikavo didziuliai audirorijos plojimai. -Tonis ne Liana. Jis jaunas, nepatyres,-emusi sukti ratus aplink hibride scenoje, ji gundanciai kraipe uzpakaliuka. Atrode savimi pasitikinti ir viliojanti. -Mes galime abu burius suvienyti. When time comes, mes VISI palaikysime Tony. Ir jei busi protinga, tu tapsi jo alfa Queen,-audotorijos susizavejimui, ji isisiurbe merginai i lupas.

***

Netrukus klube pasirode Tonis. Sipriai sukasti dantys ir ryzki zandikaulio linija bei skubri eisena isdave vyra esant susinervinusi. Jis atsistojo salia scenos laukdamas kol moterys nuo jos nulips, taciau Emily neketino taip lengvai paleisti Valencijos. Gomezas piktai debtelejo i ''liuta uz uzu tampancia'' sokeja. Emily eme nusirengineti. Publikai tai siaubingai patiko. Apejusi hibride is nugaros, ji letai, erzindama nutrauke vyriska, Rikui priklausancia striuke, po kuria mergina tedevejo suknele atstojusia baltos spalvos oversized t shirt. Tonis delse. Zinoma, labai panorejes galejo imti ir sustabdyti sou. Nutraukti abi sokejas nuo scenos, taciau to nepadare. Jo veidas vis dar atrode rustus, taciau rudos akys seke kiekviena merginu, o tiksliau hibrides judesi. -Uzteks!-didziuliam publikos nepasitenkinimui, Tonis isikiso butent tuomet, kai Emily buvo besikesinanti apnuoginti Fibonacci kuna. Jis parode merginai nulitpti nuo scenos ir nepaisydamas ''boooo'' saukiancios audotorijos, laikydamas ja uz rankos, prasiskyne kelia minioje link savo ofiso. -Ka cia veiki?-susvokste stipriai suspausdamas lupas. -Ar bent suvoki kokia pilna ''trigeriu'' si vieta tau yra?!-ir is tiesu, kraujo paketai cia liejosi laisvai, o ir originaliuju piliuliu galejai isigyti tiesiog uz baro. Ji ituzo. Puole ji stipriai kumsciais trenkdama i krutine. Jis zenge atatupstas, taciau smugiu isvengti nepavyko. Ji koneveike ji esa jis paliko ja tiems, kurie negali jai padeti-vilkolakiams. Identity crisis isgyvenanti mergina atrode issibalansavusi, emociskai pazeidziama. Toniui sie jausmai buvo gerai pazistami, taciau jo veide neatsisindejo uzuojauta. Jis atrode susikaupes, rimtas. -As negaliu tau daugiau niekuo padeti,-neigiamai krestelejes galva, po trumpos pauzes jis pasuko savo rasomojo stalo link puikiai jausdamas i save nukreipta hibrides zvilgsni. Pasiciupes viskio taure, jis gurkstelejo svaiginancio skyscio. Susirauke. -Laikai mane visisku mulkiu? Manai isskestomis rankomis priiminesiu Lianos siunciamus vilkolakius, upgrade'insiu juos ir issiusiu juos atgal? Huh?-jo sypsena atrode gresminga. Vampyrisku greiciu staiga atsidures prie jos, jis viena ranka grubiai sueme merginos veida. -Daugiau cia nesilankyk,-ju tamsiu akiu zvilgsniai susitiko. -Neversk manes pasigaileti, kad suteikiau tau laisve,-Anthony buvo puikus manipuliatorius. Jis gerai zinojo, kad kuo labiau ja nuo saves stums, tuo labiau ji tam priesinsis. Jis norejo, kad ji ateitu pas ji savo noru. Butu jam istikima ne todel, kad neturi kito pasirinkimo. Jis suteike jai iliuzija, jog si turinti pasirinkimo laisve, nors is tiesu taip nebuvo. Nematomu pavadziu jis vis labiau trauke ja savo barikadu pusen ir dare tai savotiskai megaudamasis procesu, kuris mergina tiesiog zude. Jis atsitrauke staiga, ko pasekoje mergina vos neprardo ligsvaros. Is ofise stovejusio nedidelio, gerimams skirto saldytuviuko istraukes kraujo paketa, numete ji merginai. Tobulu instinktu deka, si zaibiskai ji suciupo. -Gerk,-pastebejes nerimastinga jos zvilgsni, jis paragino ja linkteledamas galva. -Tau netinka perbalusi oda,-jo veide netiketai smekstelejo kampine sypsena. Jis persimaine. Stebedamas kaip godziai si eme gerti paketo turini tiesiai is pakuotes, jis isplese ji jai is ranku, tokiu budu pertraukdamas. -Turi ismokti daryti tai letai...-supildamas kraujo likucius i netoliese pasitaikiusia stikline, jis letai, pernelyg letai iteike ja hibridei atgal. Erzino. -Buena niña (angl. good girl),-pasaluniskai syptelejo.
Pasigirdo skubotas beldimas i duris. -Uzeik,-atitraukes savo demesi nuo Valencijos, jis savo demesi nukreipe i juos sutrukdziusi klubo apsaugini. Uzteko vos keliu sekundziu, kad kraujo skoni pajutusi mergina prarastu savikontrole. Zaibiskai sureagaves Gomezas suciupo atejuno link pasileidusia grazuole, apglebdamas ir tokiu budu suimdamas ja i glebi is uz nugaros. -Slow down, pretty face,-nusijuoke, nors akivaizdu kad apsaugini naujoji hibride ne juokais isgasdino. -Emily...-prasiziojo vyras, taciau savo akis tebelaike nukreiptas i ryzkiai oranzines naujavirtes akis, kurios regis taip ir trosko sudraskyti ji gyva. -Kas del jos?-Valencija pasimuiste megindama istrukti is Mikealsono gniauztu ir is ties, vyrui prireike gerokai papluseti idant ja pazabotu. Nepaisant to, jo veide bolavo plati, dantis siepianti sypsena. Neskirdamas savo pasnekovui uztektinai demesio, jis pamazu eme megautis jos kuno artumu, kuris kuo toliau, tuo maziau primine nora istrukti. Fizine trauka, kuria jaute abu, nebuvo vien narkotiku padarinys. Ji ir vel pasimuiste, taciau jis tik dar labiau suvarze jos judejimo laisve prispausdamas ja prie savo fasado. -Ji nori su tavimi pasikalbeti,-apsauginis krenkstelejo. -Nutuoki apie ka?-turint omenyje, kad hibride ir Emily dar neseniai kartu staipesi scenoje, Tonis pirmiausia kreipesi i savo nelaisveje tebeesancia ilgaplauke. Jo, jai kone i ausi uzduotas klausimas, nuskambejo pasaluniskai. -Ji nori naujuju narkotiku, Tony. Ta merga turi sumautai ilga liezuvi. Beto dabar ji zino, kad Valencija pavertei butent tu. Nenustebciau jei pernestu paskalas atgal Rivas,-vyro zodziai priverte hibrida surimteti. Emily neabejotinai kele gresme Tonio planams. Jis nenorejo, kad Liana suzinotu, kad Valencija cia buvo. O tuo labiau, kad jo naujosios hibrides atzvilgiu butu ivykdytas linco teismas uz dviguba zaidima, kuri buvo priversta zaisti Fibonacci. -Atsikratyk ka,-tarstelejo lengva ranka, tarsi butu Starbukse uzsisakes kavos. Valencija staiga istruko jam is glebio, pilnai i ji atsisukdama. -Ka?! Ne, Tony..-megino uzgincyti toki Mikealsono sprendima, taciau jis atrode nuozmus. -Kill or be killed, Valencija,-zenges link rasomojo stalo, jis nuo jo pasistvere savo cigareciu dekla. Burnon isimetes viena tablete, ja nurjo. -Nesiruosiu buti tos kales santazuojamas,-gaves nurodymus apsauginis pasisalino ir padare tai paskubomis mat buti vienoje patalpoje su sunkiai nuspejama hibride visai netrosko. -God knows, i gave her many chances...,-atsukes pasnekovei nugara jis isipyle daugiau viskio, kuri nurjo staigiu gukrsniu. Tarsi noretu, kad alkoholis suveiktu kaip imanoma greiciau. Tonis sunkiai sugebedavo perlepti per save duodamas nurodymus zudyti. Vaikinas turejo pernelyg dideli sazines jausma, kuri atbukinti galedavo tik svaigalai. Didelis svaigalu kiekis. -Kaip manai is kur Lianos klube atsiranda mano ''produktas''? Ji jau ilga laika is manes vagia ir perpardavineja piliules. Nemanau, kad Liana yra kvaila ir to nepastebi,-pripildes dar viena stikline tauriojo gerimo, jis ketino isgerti ir ja, taciau tam sutrukde Valencija. -Juk sakiau, siame klube negali pastitiketi niekuo. Net ir druska is paziuros atrodo kaip cukrus...-syptelejes jis pastebejo nuostaba merginos veide, suvokus, kad kraujyje, kuri ji neseniai suvartojo, buvo imaisytu narkotiku. -Buenas noches hermosa(angl. good night beautiful),-jis neketino jos ''beibisitinti'' visa nakti, o ir darbo turejo pernelyg daug, kad turetu laiko nuvezti ja i Mikealsonu dvara ir vel cia grizti.


Vilkatas puikiai zinojo esti berniukas yra jo biologinis sunus, tereikejo vien i ta vaiki paziureti. Maza to, Geminus Liana pasitikejo. Jis mylejo ta moteri visa esybe. Taip kaip dar nebuvo mylejes nieko kito. Ju rysis nebuvo pagristas vien tik fizine trauka. Ji, RIvas, Thoro(ir ne tik) akyse ikunijo viska, ko jis ieskojo. Intelektuali, zinanti ko nori, patyrusi ji spinduliavo geriu, kuris anaiptol nebuvo silpnumo zenklas. Ji buvo stipri. Stipresne uz visus ka Thoras lig siol pazinojo. Stipresne uz ji. -Vadinasi ji zino, kad mane is ten istraukei!-vilkatas atrode isiutes. Jo tuzmingas zvilgsni buvo nukreiptas i Silvanus. -Ir tu, hero mode, katik velnias zino kur issiuntei vieninteli tipa, kuris zinojo ko tai kalei is musu reikia?-beviltiskumas ir baime, kurios jaute del savo sunaus, issiverze pykciu ant asmens, kuris buvo to nenusipelnes. Liana sueme jo ranka, jos zvilgsnis atrode ryztingas kai ji neistarusi ne zodzio, nebylomis pastate Thora i vieta. Jie neturejo teises uzsipulti serafimo, kuris rizikavo viskuo idant grazintu berniuka tevams. Thoras pakluso. Raudoni, dvieju asmenu kraujo upeliai persipyne tarpusavyje duodami pradzia sudetingam ritualui, kuris is ji atlikusio akivaizdziai pareikalavo daugybes jegu. Berniukui galop pramerkus akis, pirmas is Thoro burnos issiverzes garsas buvo palengvejimo atodusis. Jis atslijo nuo savo seimos, leisdamas motinai apkabinti savo sunu. -Son of a bitch, you did it!-zvilgtelejes i Silas, jis nezymiai syptelejo. Dabar, itampai atslugus, jis i situacija eme zvelgti kiek kitokiu kampu ir tai atsispindejo pakitusioje jo veido israiskoje. -Dziuagiuosi, kad cia pasirodei, tu senas sunsnuki,-nusijuoke ir pakiles stipriai vyra apkabino. Tarp dvieju vyru uzsimezgusi draugyste buvo suprantama toli ne visiems. Jie ne visada mate akis i aki, bendraudami retai kada vyniodavo i vata, idant neuzgatu kits kito jausmu, priesingai, nevengdavo, netgi megaudavosi traukdami kits kita per danti, erzindami. Is paziuros kartais tikrai galedavo susidaryti ispudis, jog du, atskalunisko budo kietakakciai vargu ar turi ka bendra, taciau kazkas, gal net pats likimas, suvede judvieju kelius ir butent sia akimirka, Geminus buvo velniskai dekinas, kad taip nutiko. -In my defence, as neketinau jos cia su savimi atsivezti...-omenyje turedamas Ambrose dukra, Thoras syptelejo. Kompanijoje tvyrojusi pakili, draugiska atmosfera siek tiek pakito nuskambejus finaliniams Lianos zodziams, kurie nors ir nebuvo skirti Thorui, neabejotinai patrauke jo demesi. Atsisukes i ant grindu tebeklupancia mylimaja ir judvieju sunu, jis isitempe. Nebuvo tam pasiruoses, velniai griebtu! Taip, jis dar neseniai ja stume i kampa idant si turinti pasakyti Dorianui tiesa, taciau kai tai pagaliau nutiko, butu mielai susikises savo ''reikalavimus'' subinen. -Sveikas, Dorianai,-skaisciai melynos, visai tokios kaip vilakto, berniuko akys atrode nusilpe. Septynmetis nusisypsojo, taciau atrode leisgyvis. -Eiks,-pritupes jis sueme liesa jo kuneli i glebi. -Tau pirma reikia gerai issimiegoti,-vyptelejo pajutes kaip berniukas isispraude i jo krutine. Dorianas pravirko. Ne todel, kad Thoro bijojo, ne.Veikiau priesingai. Jis pagaliau jautesi saugus. 
Kai Liana iejo i miegamaji, pagaliau uzmgdziusi Doriana, ant fotelio, netoli lango isitaises Thor'as ruke. Sutikes priestaraujanti jos zvilgsni jis demonstratyviai prunkstelejo, pries galop uzgesindamas cigarete jos dar net neipusejes. Ji priejo arciau. Istieses ranka moters pusen, jis lengvai truktelejo ja i savo puse, priversdamas atsisesti sau ant keliu. Nereikia ne sakyti, kad po visko, kas nutko, jie abu buvo siaubingai pavarge. Ir vis delto, jos artumas svaigino, neleido veltui issvaistyti ne vienos akimirkos. -Jis ko nors apie mane klause?-letai uzkisdamas nepaklusnia plauku sruoga jai uz ausies, jis atrode ramus, atsipalaidaves. -Nemanau, kad tureciau cia pasilikti,-istare su aiskiai jauciama apmaudo gaidele. Jie abu puikiai suprato turintys ''take things slow''. Del Doriano. Jo zvilgsnis nukrypo ties svelniomis, putliomis ir siaubingai ''kissable'' tamsiaplaukes lupomis.Vilkatas nesusivalde nelyztelejes savuju. Judvieju trauka buvo nenugimcyjama. Vyro rankos netruko atsidurti ties jos kaklu, prisitraukdamos buciniui. Dar keletas akimirku ir ilgos, it modelio Lianos kojos apsizerge vilkata per liemeni ir nors jis tebesedejo ant minetojo fotelio, ju glamones palaipsniui igavo pagreiti. Persikele ant minkstos, didziules jos miegamojo lovos jie ir toliau kurste vienas kito aistras buciniais, lyg susitare vilkindami laika, vienas kita erzino. -Mama?-is kambario kitame kolidoriaus gale pasigirdo silpnas, apsimiegojes berniuko balsas. -You gotta be kidding me,-su neslepiamu nepasitenkinimu atsiduso vilkatas kai Rivas stryktelejo nuo lovos palikdama ji visapusiskai susijaudinusi. -Don't be long,-syptelejo stebedamas kaip paskubomis susisagsciusi prasagstytus savo marskinelius, ilakoje burtininke isskubejo atgal i berniuko kambari. Kuri laika gulejo ant nugaros, i lova pasiremes alkunemis. Jo veide nebleso sypsena. Kas galejo tiketis, kad viskas susiklostys butent sitaip. Per visus, tuos tremtyje praleistus metus, jis savo galvoje buvo spejes susidelioti daugybe scenariju, taciau nei vienas neprilygo dabartinei jo realybei. -Velniai nemate,-Lianai uztrukus jis nuo naktinio staliuko pasiciupo ten pries tai numesta cigareciu pakeli ir kaip domesticated, good boy, patrauke nikotino dumais savo plaucius uztersti laukan. Ji turejo visapusiska, taciau visuomet teigiama itaka jo atzvigliu. Tai, kaip meistriskai moteris sugebedavo paveikti is prigimties kietakakti Geminus, stebino net ji pati.-Jis uzmigo?-grizes i miegamaji, jis ne is karto pamate Liana, taciau puikiai girdejo cia pat buvusiame vonios kambaryje beganti vandeni. -Mhm...-viliojanciai sumurke tamsiaplauke kas savaime suprantama, paskatino ji zengti ten, is kur sklido josios balsas. Ji paragino ji nusirengti, kam aukstaugis visai nepriestaravo. Ilipes i garuojancia, putu vonia jis trumpam uzsimerke. Kambarys bei visi namai skendejo keistoje tyloje. -Kas jeigu jis ir vel pabus?-syptelejo isvydes kaip apdarus tiesiog ant zemes numetusi mergina zenge vonios link. Jos eisena buvo viliojanti, koketiska, itin savimi pasitikinti. -Nesijaudink,-syptelejo Rivas. Jis sueme jos ranka, tokiu budu svelniai paskatindamas prisijungti prie maudyniu. Vonia nebuvo anksta, taciau jai ilipus, vandens perteklius issiliejo ant zemes. Jo veide atsispindejo geismas kuomet ji letai, bet uztikrintai apzerge jo pusiauja. -Tu vedi mane is proto,-jis sueme jos kakla, prisitraukdamas mergina slapiam, netvarkingam buciniui. Jo sustangrejes vyriskumas lietesi su jautriausia jos kuno vietele, taciau patogiai, kokybiskai pasimyleti tokioje pozicijoje, ypac sioje vonioje vargu ar butu pavyke. Nebent mergina butu atlikusi visa darba, mat jo paties judesiai buvo itin apriboti turint omenyje, kad minetas ''baldas'' anaiptol nebuvo pritaikytas tokiems aukstaugiams kaip jis. 

Kiek iš tiesų yra svarbi akimirka, kuomet visą gyvenimą tave kausčiusios nematomos grandinės nutrūksta, skardžiai nukrisdamos ant žemės, ir viskas ką jauti, yra – išsilaisvinimas. Nuo pat pradžios Fibonacci gyvenimas buvo suplanuotas iki menkiausios smulkmenos. Ji buvo ilgai lauktas, bei ilgai planuotas vaikas, į kurį tėvai sudėjo visas savo pastangas ir darbą, kad tik šių atžala buvo kaip galima labiau prigretinta prie “tobulumo”. Skirtingi būreliai, lavinantys tiek jos fizinį pasiruošimą, tiek intelektualų. Geriausios mokyklos, papildomi užsiėmimai po. Aukštasis išsilavinimas, kurio sfera vilkei buvo įskiepyta jos pačios tėvų. Baigimas aukščiausiais balais, savanorės darbai ir galiausiai ilgai norėtas ir pagaliau gautas profesinis darbo pasiūlymas. Kontrolė nepasibaigė net tuomet, kai tamsiaplaukė ėmė gyventi savarankiškai, mat pažadintas “mėnulio prakeiksmas” galiausiai atvedė ją į USA, kur ji pateko į jos tėvo manymu geriausias rankas. Mentorius, vėl alinančios treniruotės, virsmo iššaukimas, visiška kontrolė. Bet koks nukrypimas nuo numatytos normos buvo uždraustas, o ir tiesą pasakius, niekas nerodė susidomėjimo tuo, kokia ji buvo iš tiesų. Niekam nerūpėjo tai, kad tamsiaplaukės pastoviai slopinamas charakteris turėjo pakankamai aiškius, aštrius kampus. Netgi asmeninis josios gyvenimas buvo nuolankiai kontroliuojamas. Prasitarti apie jausmus pasirinktam vilkolakiui, nepriklausomai nuo to, kiek tikri ir reikšmingi šie buvo, buvo uždrausta. Ilgainiui ji netgi priprato prie šios minties, ji tapo normalia. Net dabar, pademonstravus viešumoje artumą jai, moteris pasijaustu nejaukiai, nes tai būtu kažkas, ko ji nėra patyrusi. Minimalus, ir iš pažiūros visomis prasmėmis nekaltas prisilietimas, apkabinimas, bučinys, sukeltu jai pasimetimą. Tačiau klaidinga manyti esti ji auka. Ji tiesiog nežino kad galima kitaip. Arba teisingiau būtu išsireikšti, ji nežino kad yra verta kad su ja elgtųsi kitaip.
Būtent čia ir dabar ji jautėsi taip, tarytum prieš tai ką kaustę pančiai pagaliau nutrūko. Ji įgavo teisę būti savimi, daryti klaidas, rodyti dantis ar į kūną suleisti nagus. Ji jautėsi gyva. Šaltas ir pakankamai sūrus vandenyno vanduo, maloniai vėsino visą kūną, leido mintims nugrimzti į dugną, kartu su visu josios kūnu. Sulaikyti kvėpavimą po vandeniu pasirodė lengviau, nei ankščiau. Net prabuvus ten, praplaukus kuris laikas panirus, ji nejautė kad degintu krūtinę ar atsirastu paniškas noras išnirti ir desperatiškai pripildyti plaučius oru. Tai buvo pasakiškas jausmas, ramybė, ypatingai po visko, ką teko išgyventi per pastarąsias keliolika valandų. Ji neskubėjo išnirti, tačiau kuomet pagaliau tam pasiryžo, sausumoje Mikaelson’o nesimatė. Hibridą surasti pavyko tik iš to, kad po savęs jis atsitiktinai ant smėlio paliko kraujo pėdsakus. Nedidelius, kad tai kristu į akis žmogui, tačiau pakankamai aiškius, kad šitai pastebėti sugebėtu Fibonacci. – Daug praradai atsisakęs, vanduo tobulas. O ir mano kompanija būtu buvusi ne prastesnė… Bet dabar gausi pasilikti tik su tuo, ką gali sukurti tavo vaizduotė. – Sustodama prie “BMW M2 Competition” transporto priemonės, priklaususios hibridui, tamsiaplaukė atsisuko į Mikaelson’ą taip, kad visas josios kūnas atsidurtu jojo regos centre. Apatiniai su juostele, bei trumpa, pilvuko nedengianti maikutė buvo kiaurai šlapi, todėl per daug seksualizuotai prilipo prie josios kūno. Krūtinė kone persišvietė per ploną, baltos spalvos medžiagą, dėl ko visiškai nepaliko vietos vaizduotei. Ir panašu kad iki tos akimirkos, kol savęs nepamatė šoninio transporto priemonės stiklo atvaizde, ji nesuvokė ant kiek “nuoga” stovi. Staiga susikryžiavusi rankas ant krūtinės, hibridė sukluso tik tuomet, kai prieš jai atveriant automobilio dureles, tamsiaplaukis paliepė palaukti. Sumišęs josios tamsių akių žvilgsnis nusekė ten, kur link nukrypo Anthony’o žvilgsnis. Iš tolo buvo ypatingai lengva nugirsti tai, kad paplūdimio link artinasi sportinis automobilis. Dar kelios akimirkos ir prieš Fibonacci akis pasirodė jai puikiai pažįstamas, vyšninės spalvos sportinis automobilis. Pastebimai sutrikusi, ji staiga atsisuko į tamsiaplaukį, tikėdamasi iš jo sulaukti bent kažkokio paaiškinimo. Nemirtingasis nepratarė ne žodžio, tačiau vien tik iš jo išraiškos buvo aišku, kad transporto priemonės savininkas čia atsidūrė ne atsitiktinai. Sukando dantis, iš tiesų tą akimirką net pati nesuprato kaip turėtu reaguoti. Savo ruožtu, Gomez'as atsisėdo už vairo, bei palikęs ją ten, vieną (trumpam), išvažiavo. Valencia vis dar žvelgė į aiškiai tolstantį BMW markės transporto priemonę, kuomet čia pat pasigirdo iš savojo automobilio iššokusio vilkolakio balsas. Jis atrodė neramus, išsigandęs.


Vis dar nenutraukdama savo tamsių akių žvilgsnio nuo nutolusio automobilio, tamsiaplaukė svarstė, kokie gi buvo Mikaelson’o motyvai, kuomet jis nusprendė ją “sugrąžinti” Webbe. Ar susitelkdamas jo laukiančiam keliui, jis bent kartą dirstelėjo į vieną iš, vairuojamo automobilio, veidrodėlių. Giliai įkvėpusi oro, ji net nepastebėjo to, kad praleido pirmąjį klausimą, kuris išsiveržė iš vilkolakio lūpų, susikoncentruodama tik į likusius du. Jos antakiai nenatūraliai išlinko, leisdami susiformuoti kelioms vertikalioms raukšlelėms tarp jų. Dar kuriam laikui užlaikydama žvilgsnį, ji tyliai, nors ir užtikrintai prabilo.
– Ne, jis… Tiesą pasakius, jis neleido man numirti, dukart. – Nepriklausomai nuo to, kad Rick’as prisiartino prie hibridės pakankamai greitai, pritrūkęs kelių žingsnių jis sustojo it įbestas. Sunku pasakyti, kiek iš tiesų yra skaudu, nemalonu, matyti kaip asmuo reiškiantis tau visą pasaulį, po tam tikrų įvykių, nenori prie tavęs ne tik kad prisiliesti, bet ir specialiai stengiasi išvengti konkretaus akių kontakto. Valencia atsisuko, ir netgi visu kūnu prisiartino prie vilkolakio per žingsnį. Intuityviai ar ne, bet jis žengė vieną atgal. Vilkolakiai su vampyrais (tame tarpe ir hibridais, kurie pusiau yra vampyrai, pusiau vilkolakiai) nesutaria ne be priežasties. Suprasti Webbe pasimetimą ar norą išvengti konkretaus kontakto, žinoma galima. Bet tai toli gražu nereiškia, kad tai turi nesukelti ne vienos neigiamos emocijos. Taip Jie prastovėjo dar kuris laikas, kol verbaliai moteris nebuvo paskatinta sulipti į sportine transporto priemonę. Kelionė iki Rick’o namų buvo nebyli. Ne vienas iš jų nesistengė užmegzti net minimalaus pokalbio apie nieką. Jautė, kaip kartas nuo karto jis atitraukia žvilgsnį nuo kelio, vis mestelėdamas jį į josios pusę. Ji savo ruožtu kakta įsirėmė į šoninį stiklą, bei atbukusiu, atitolusiu žvilgsniu stebėjo kelią. Jau būnant vilkolakio namuose, tamsiaplaukė atsiklausė leidimo apsilankyti dušę, kuomet vyras savo ruožtu nusprendė paruošti vakarienę. Surus vandenyno vanduo jau buvo pradėjęs kelti niežulį, todėl buvo svarbu nusiplauti tai, bei likusius dienos rūpesčius. Jie susitiko prie valgomojo stalo. Ir vėl žudanti tyla.
– Tai ne tas pats, Rick’ai. Andrea yra mano draugė, ir velniai griebtu, aš žinau josios istoriją. Prieš tapdama hibride, ji ilgus metus buvo vampyrė. Gebėjimas pasiversti vilku, jai buvo lengvas, sušiktai tiek lengvas, kad tai paliko tiesiog bonusu prie sugebėjimų paketo. Ir vyšnaitė ant pyragaičio yra tai, kad Klaus’as ją pavertė jos pačios noru. – Kuris laikas šakute ji stumdė maistą po lėkšte, taip ir nepriversdama savęs paragauti bent vieną gabaliuką. Ir tai nebuvo todėl, kad ji manė esti tai yra neskanu, tokio pobūdžio maistas tiesiog tapo nereikalingas. Visą šį laiką ji stengėsi pagauti Rick’o akis, kurias jis sėkmingai nuo jos slėpė. Jai reikėjo jo artumo, beprotiškai, besąlygiškai. Jis vis dar buvo tuo vyru, kuriam priklausė josios širdis. Fibonacci žinoma matė tai, kad jis elgėsi su ja globėjiškai, tačiau tuo pačiu jis buvo beprotiškai atšalęs, atitolęs jos atžvilgiu. Susimerkė, kaip tik tuo metu, kuomet vilkolakis pakilo nuo stalo, savo lėkštę nudrėbdamas į kriauklę. Pasisuko visai netoli stovėjusios sofos link. Jis elgėsi taip, tarytum ir pats neleistu sau pripažinti to, esti jie nebuvo svetimi vienas kitam. Kad Jie buvo kažkuo daugiau, nei kad tame pačiame name, tačiau skirtinguose aukštuose ir butuose, gyvenantys asmenis. Asmenys, kurių keliai susikerta ypatingai retai, kurie te sugeba ištarti vienas kitam pasisveikinimo žodžius, ir tai vadovaudamiesi banaliu mandagumo kodeksu. Kurie daugiau nebeturi bendro.
– Liaukis! Rick’ai liaukis niršti ant manęs, nes dabar atrodo kad tau būtu daug lengviau, jei Santa Monikoje būtum radęs ne mane, o mano lavoną. – Neigiamai supurčiusi galvą, ji ir pati pagaliau žengė iš už stalo, užtikrintai, nors ir ne per staigiai priartėdama prie vilkolakio. Nepriklausomai nuo to, kad jis galėjo tam prieštarauti, ji suėmė jo ranką, ramiai uždėdama sau ant krūtinės, ten, kur būtu galima pajausti širdies plakimą. Stengėsi žvelgti į šviesias Webbe akis. – Pažvelk į mane Rick’ai, pajausk kaip plaka mano širdis. Aš išgyvenau. Tai kas su manimi atsitiko, yra siaubinga. Tačiau argi nėra svarbiausia tai, kad dabar esu gyva ir sveika, stoviu priešais tave? Rick’ai, aš vis dar esu tas pats asmuo… Prašau, nestumk manęs šalin. <…>




Kelias dienas Fibonacci praleido vilkolakio namuose, stengdamasi susilaikyti nuo pagundos pasirodyti pasauliui. Kartais tai priminė nebylų vegetavimą, kuomet tamsiaplaukė pasiduodavo giliems apmąstymams, kurių metu iš jos išlaukti nepavykdavo ne vieno žodžio. Kitais atvejais, ji prarasdavo savitvardą, kuomet į “trasą” ėjo ir sunkiai suvaldomo įniršio priepuoliai ir banaliausias “smegenų išnešimas” greta buvusiam. Ji buvo visiškai nestabili, ir turint omeny tai kad apie hibridus yra pakankamai mažai pasiekiamos informacijos, padėti jai buvo sunku, beveik neįmanoma. Tuo labiau tiems, kurie net nesistengus nuslėpti savo neigiamų emocijų, leisdavo šiai suprasti kad jos baiminasi, ar jaučia pasišlykštėjimą hibridės esybe. Pasirodyti prieš Liviana ji nesiryžo, nebuvo tikra ar burtininkė sugebės tinkamai priimti faktą, kas su ja atsitiko. Tikimybė kad Mikaelson’o žodžiai esti antro pagal didumą vilkolakių būrio NYC alfa priims ją išskėstomis rankomis, dengs jos nevaldomus protrūkius ar galu gale nelikviduos priimdama sprendimą kad ji yra per daug nestabili, bei kelią grėsmę aplinkiniams, iš tiesų buvo labai menka. Specialiai ar iš paprasčiausio žmogiško įpročio, išeidamas iš namų Rick’as užrakindavo duris, kas tik dar labiau vedė tamsiaplaukę iš proto. Iš pažiūros ėmė atrodyti esti vilkolakis visus tuos metus ne vien slėpė jų susitikinėjimus, dėl jam suprantamų priežaščių, bet dabar dar ir negalėjo susitaikyti su mintimi kad kas nors pamatys tai kuo ji tapo. Arba, jis paprasčiausiai stengėsi apsaugoti ją nuo pasekmių, kurias užtikrintai pridarytu josios vampyriškoji natūra. Vieną iš tų dienų, moteris paprasčiausiai nebe atlaikė, užsimetusi ant savęs (savo drabužių jo namuose neturėjo) vyrišką baltą maikutę, kuri puikiai atstojo jai suknelę, ant viršaus dar užsimetė ir Rick’ui priklausančią striukę, išlaužė jo namų durų spyną ir paprasčiausiai išėjo. Jokio pranešimo, jokio raštelio – ji elgėsi visiškai nebūdingai senajai sau, kuomet pasiryžo tiesiog kuriam laikui “pradingti”. Galutinis kelionės taškas buvo aiškus (priešų teritorijai priklausantis naktinis klubas, vampyrų lankytina vieta), dar prieš paliekant Webbe namus. Jai buvo būtina pamatyti Anthony.
Praeiti pro Mikaelson’o klubo apsaugą buvo nepaprastai lengva, mat tamsiaplaukė vis dar buvo skaitoma čia kaip darbuotoja. Įvykis su josios “nužudymu” buvo sklandžiai nuslėptas, ir vienas prie įėjimo buvusių augalotų vilkolakių viso labo nepatenkintai mestelėjo, kad hibridė vaikšto “peilio ašmenimis”, jei manosi galinti sau leisti pasirodyti čia tik tuomet, kai to nori. Nokautuotas vyras liko josios puikiai suvaidintos, plačios šypsenos su neryškia “oops” potekste. Nereikia nei sakyti kad Fibonacci buvo patraukusi ne vieno iš čia dirbančių ar besilankančių vyriškosios lyties atstovų (dalinai ir moteriškosios, tačiau šito visiškai nepastebėjo). Ji buvo apdovanota neregėtu grožiu, gebėjimu lengvai palaikyti pokalbį ir kvapą gniaužiančia plastika, kurią kartu su savo tobulai atrodančiu kūnu buvo spėjusi pademonstruoti ant scenos. Pasiekdama merginų persirengimo kambarį, ji neužėjo iš karto, sustojo, kone visa galine savo kūno dalimi “prilipdama” prie sienos. Iš už šiek tiek pravertų durų buvo galima išgirsti moteriškus balsus, vienas kurių skambėjo ypatingai pažįstamai. Tačiau iki akimirkos, kuomet ji sutiks balso savininke, sutapatinti su žmogumi, nepavyko. Ji nenorėjo elgtis paikai ir klausytis svetimo pokalbio, tačiau dabar pat atsitraukti taipogi pasidarė sunku.


Šokėjų čiauškėjimas, sklindantis iš už durų net be ypatingos antgamtinės klausos buvo pakankamai aiškus. Jei ne ta dalis, kur buvo paminėta pati tamsiaplaukė, greičiausiai ji būtu pilnai padariusi duris ir priėjusi prie savo spintelės. Ten, kur iki pat šios dienos vis dar buvo sudėti josios asmeniniai daiktai: pakaitiniai drabužiai, sceniniai kostiumai ir žinoma mobilusis telefonas, bei namų raktai. Apsieiti be šių dalykų be jokios abejonės buvo galima, tačiau kokia prasmė, kai tu gali juos paprasčiausiai pasiimti? Neatpažintas moters balsas netrūko pasukti pokalbį perdėm seksualizuota linkme. Ir reikia pripažinti kad Fibonacci tai nepatiko. Tiesa, jos ir Mikaelson’o niekas nesiejo, jie nebuvo kartu, tačiau girdėti kaip darbuotojos aptarinėja jo “nepasisekimus” oralinio sekso metu, ar tai kad jis galimai yra netradicinės orientacijos pasirodė nemalonu, paliko aiškų, šlykštoką skonį burnoje. Nereikia net sakyti kad Valencia ir pati savo kailiu buvo gavusi lengvą demonstraciją to, kad jojo vyriškumas problemų neturi. Negana to, Anthony neprireikė net padargo iš kelnių išsitraukti, kad priverstu ją patirti aukščiausią seksualinės iškrovos tašką. Kas veda prie išvados, kad problema yra ne pas hibridą, kuris akivaizdžiai tiesiog puikiai valdo savo kūną, aiškiai leisdamas suprasti ko jis nori ir ko ne. Neigiamai supurčiusi galvą, ji jau buvo besiruošianti užeiti į persirengimo kambarį, kuomet buvo paminėtas Maggie vardas. Menamos moters hibridė nebuvo mačiusi akyse, nežinojo jos istorijos, tačiau sprendžiant iš liežuvauti susirinkusių moterų, pasidaryti išvadą esti ji yra labai svarbi Mikaelson’ui tapo ypatingai lengva. Sunku paaiškinti, tačiau tą akimirką ispanės veidė subolavo lengvas, šiek tiek liūdnas ir tuo pačiu kažkur nutolęs vypsnis. Kad ir kas buvo minėtoji Maggie, nepaisant gyvačių liežuvių plakimo, ji buvo velniškai laiminga asmenybė, turint omeny tai, kad iki pat dabar buvo laukiama. Nurydama burnoje susikaupusius skysčius, ji pagaliau ištiesė ranką, tuo pačiu pirštais palytėdama durų rankeną. Jos atsilapojo ir tamsiaplaukės žvilgsnis iš karto krito ant prie veidrodžio įsitaisiusios Emily. Tik dabar tapo aišku, kodėl josios balsas, kalbėjimo maniera skambėjo taip pažįstamai. Wøult akimirksniu sukluso, kuomet pasisukdama į pasirodžiusią, kaip mat pakilo nuo kėdės.
– Tikriausiai ne veltui yra sakoma, kad klaidinga yra vertinti knygą, pagal jos viršelį… – Fibonacci atsakas nuskambėjo pakankamai šaltai, kuomet ji pagaliau praeidama pro persirengimo kambarį, jautė kaip visų ten buvusių šokėjų žvilgsniai nusekė paskui. Panašu kad tai, kad abi iš čia buvusių moterų buvo pažįstamos, joms pasirodė kaip niekad įdomu. Pasiekdama savo spintelę, Valencia ėmė krauti daiktus į ten pat buvusią kuprinę. – Emily? Toks tavo vardas, tiesa? Aš pas Livianą dirbau penkis metus, ir per visus tuos penkis metus, mes su tavimi nepasikeitėm nei puse žodžio. Ir dabar, kai aš atsidūriau čia, staiga pasidariau tau įdomi? Susimildama, susirask gyvenimą, nes kad ir ką siūlai, manęs nedomina. –  Tačiau šitai visiškai nesustabdė vilkolakės nuo tolimesnės kalbos. Kalbos, kuri galiausiai Fibonacci viduje sukėlė mažu mažiausiai audringą žemės drebėjimą.
Žodžiai kuriuos netrūkus su pasimėgavimu ar tai daliniu pasigailėjimu (dėl sugaišto laiko) drėbė Emily, privertė tamsiaplaukę sustingti. Visa laimė kad ji buvo nusisukusi nuo šokėjų, tebekrovė savo daiktus į kuprinę. Suvokimas pribloškė iš karto, mat net pati to nesuprasdama vilkolakė išsidavė esi jau kuris laikas aktyviai dulkinasi su vyru, su kuriuo susitikinėja Fibonacci. Negana to, ji taip pat atskleidė tai, kas galiausiai paaiškino, kodėl hibridė tiek daug metų buvo jo “paslaptimi”. Žvilgsnis sustingo, įsitempė ne vien žandikaulis, tačiau ir viskas kūnas. Ir nors iš šalies tamsiaplaukė pasistengė neišsiduoti, neparodyti kokių nors ryškių emocijų, skaudėjo. Skaudėjo nežmogiškai. Valencia iš tiesų buvo atidavusį savo širdį, kūną ir sielą minėtam vilkolakiui. Negana to, pradėdama su juo “susitikinėti”, ji buvo jam ištikima (neskaitant neseniai vykusio nuotykio su Mikaelson’u), ji taip pat įsivaizdavo su juo savo ateitį. Nuoširdžiai manė kad jos meilės užteks abiems, ir galbūt ateis diena, kuomet jis sugebės tai pamatyti, įvertinti, ko pasekoje jie bus kartu, sukurs šeimą ir nepaisant visko, nugyvens kilnų ir laimingą gyvenimą. Tiesa visgi buvo kitokia: belaukdamas akimirkos, kuomet Liviana galiausiai sugebės pamiršti Thor’ą, bei išskies jam kojas, “dėl sveikatos” dulkino tiek Emily, tiek Valencią (galbūt dar kažką). Apie pastarosios jausmus vyras žinoma žinojo, tačiau tuo pačiu metu stengėsi jos neprisirišti, nors ir laikyti šalia. Galu gale, tai buvo patogu, Fibonacci jauna, be proto graži ir būtent tokio amžiaus, kuomet yra pasiruošusi seksualiniams žaidimams bet kuriuo metu. Idiotė! Sumerkusi akis, tamsiaplaukė neigiamai supurtė galvą, kuomet pasinaudodama savo veidmainiškumo gabumais, pasisuko į už nugaros likusią vilkę. Nutaisė kiek galima apgailestaujančią miną.
– Atleisk, tu visiškai teisi. Mes mergaitės turėtume laikytis iš vien, bei remti tą pusę, kuriai nulemta pergalė. Pratrūkau ne dėl tavęs, tiesiog diena prasidėjo siaubingai… – Iš tiesų, Diena prasidėjo siaubingai, turint omeny, kad tiesos žinojimas dabar ypatingai badė akis. Kilstelėdama ranką, ji imitavo trim pirštais “ginklą”, kurį prisidėjusi prie smilkinio, suvaidino šūvį, po ko iš karto pasiaiškino. – Dar visas šitas nesibaigiantis virsmas susuka man smegenys: tikrai nenorėjau tavęs kaip nors užgauti.
Sprendžiant iš to, kiek daug Emily pasakė dabar, kalbėtis su šia moterimi derėjo atsargiai, tam, kad nesuteikti jai per daug svarbios informacijos, kurią šį galėtu išnešioti visur kur būtu prašoma ir ne. Tačiau reikėjo pasakyti užtektinai, kad išlaikyti šios susidomėjimą. Juk žodžiai, kad draugus reikia laikyti arti, o priešus dar arčiau, nėra iš piršto laužti. Visiškai neplanuotai Fibonacci žvilgsnis įgavo smerkimo prieskonį, kuomet iš niekur jos asmeninis gyvenimas, tapo labai stipriai aptarinėjamas. Sekdama vilkolakę, ji tik dabar pastebėjo, kad moteris buvo kažko “užsimetusi” mat jos žandikaulis nenatūraliai virpėjo.
– Galiu nuraminti tavo smalsumą, tarp manęs ir Anthony'o, tarp kitą ko: mūsų boso, nieko nėra. Tad gandai, kad neva kritau jam į akį, yra visiškai klaidingi. BET, kas liečia mano virsmą. Tai sunku paaiškinti, gali tik įsivaizduoti kaip sunku atstovauti dviems rūšims, kurios tuo pačiu yra viena kitos priešas. – Tuo ir ketindama baigti pokalbį, ji vėl pasisuko link spintelės, kaip tik tuo metu, kuomet čia pasirodęs apsauginis nurodė kad sekanti į sceną lips būtent Emily.
Fobonacci šiandiena neketino pasirodyti ant scenos, apie tai aiškiai skandavo jos apranga (ir visa laimė kad Emily nepažino Rick’ui priklausančius drabužius, ar į šiuos įsigėrusį jo kvapą, kas netūraliai sukeltu klausimą ar vilkolakis iš tiesų tėra tik jos mentorius), ir nusiteikimas. Tiesa tame kad naujavirtė hibridė klube atsidūrė tik tam, kad galėtu susitikti su Mikaelson’u. Todėl, pagauta netikėtumo akimirkos, ji buvo ištempta į sceną nepasiruošusi. Visas šis klubas, aiškiai tą akimirką tapo vienu didžiuliu “trigeriu”, aplink liejosi kraujo paketai, lenvai prieinamos aukos. Jos jutiminis centras perspektyviai ėmė prarasti savikontrolę. Natūraliai rudos akys palengva ėmė įgauti oranžinį atspalvį, iš pradžių lengvą, vėliau aiškiai intensyvų. Gundančiai judanti Emily ir toliau dėstė savo nuomonę apie tai, kaip turėtu susiklostyti ateitis. Ir kaip be pasukus, josios žodžiuose buvo lengva rasti daug tiesos. Liviana, kad ir Kokia gera verslininkė buvo, ji nebuvo viena iš jų, ji nebuvo vilkolakė, todėl natūraliai nesuprato jų padermės esmės, taisyklių, kodų. Tačiau priešingai nei Emily, kuri aiškiai parodė savo, kaip “parsidavėlės” poziciją, Valencia neturėjo teisės neigiamai prabilti apie savo alfą. Vilkolakė buvo tikra, kad nesunkiai sugebės iš vienos genties peršokti į kitą, kuomet iš tiesų viskas buvo kur kas labiau komplikuota. Kai pabėgi nuo savo alfos, tu tampi omega, o omegoms atjautos nėra. Jų niekas nenori, nes politika paprasta, jei tu kartą sulaužei ištikimumo kodeksą, tu sulaužysi jį dar kartą. Tave pasmerkia tavo paties gentis, kas yra siaubinga. Štai kodėl niekas niekada neeina prieš savo vadą, nei jei jo (arba jos) sprendimai yra neteisingi. Tik alfa gali paleisti betą, leidžiant Šiam išlaikyti savo statusą nesusitepusį. Ir toliau nuolankiai stebėdama Emily, Fibonacci stengėsi nekreipti visiškai Jokio dėmesio į publiką, ji net neatsisuko į Gomez’ą, nors tiesą pasakius, pajausti jo buvimą netoliese, jo autoritetą, bei skleidžiamą galią buvo taip paprasta. Pirmiausia ant grindų nukrito Rick’ui priklausanti striukė, ir kai Emily nusprendė palikti savo oponentę tik su apatiniais, visą tai vainikuodama šlapiu bučiniu, Valencios ranka staigiai pakilo. Sučiupdama vilkolakę už gerklės, ji aiškiai atitraukė ją nuo savęs, bent per kelis centimetrus. Jos pakitusi akių spalva aiškiai išdavė apie Fibonacci jaučiamą įtūžį. Tikriausiai būtent tą akimirką visi šios dienos įvykiai smogė su didžiausia jėga, o taurę perpildė nenorėtas prisilietimas. Hibridė nebuvo pratusi prie to, kad prie jos buvo liečiamasi viešumoje, prieš kitų akis. Ji suspaudė pirštus ant Emily kaklo, kuomet stebėdama tiesiai į josios akis, pašnibždomis prasitarė. – Paliesk mane dar kartą, ir aš prisiekiu, nukramtysiu tau kojas. Tuomet mieloji, pimpalo pastatyti nesugebėsi ne tik Toniui, bet ir bet kuriai šuvai. – Iš kart po to pasigirdo paliepiamas “Užteks!”, po kurio hibridės pirštai atitrūko nuo vilkolakės kaklo. Ji persiorientavo į Mikaelson’ą, kuris akivaizdžiai nepatenkintas tuo, kas vyko jo klube, iš kart ištiesė ranką į savo pirmosios hibridės pusę, paskatindamas šią apleisti sceną. Sukluso, kuomet suimdama jo ranką, nulipo žemyn.




Publika pakankamai greitai išreiškė savo pasipiktinimą Mikaelson’o sprendimu nutraukti šou, šiam vos tik spėjus įgauti pagreitį. Nušvilpdami klubo savininko veiksmus, susirinkusieji aiškiai liko nepatenkinti. Todėl sekančiai merginai, kuri turėjo pasirodyti ant scenos teko nemenkai paplušėti kad atgauti minios susidomėjimą, atitraukiantį nuo prieš tai buvusių įvykių. Fibonacci nesipriešino, kuomet tvirtai suimta už rankos, buvo priversta sekti paskui tamsiaplaukį. Jis nesunkiai prasiskynė kelią pro susirinkusius, kurie akivaizdžiai vyrą gerbė. Galu gale, šie lankėsi jam priklausančiuose valdose, svaiginosi jo išrastais preparatais ir turėjo vietą, kur galėjo elgtis taip, kaip tik šiems šaudavo į galvą. Ką jau kalbėti apie aplinkui besisukiojančias stulbinančio grožio šokėjas, bei kitą aptarnaujantį personalą. Pasiekdama jau prieš tai matytą jo kabinetą, Valencia stipriai sukando dantis. Josios vyzdžiai vis dar buvo nusidažę ryškiai oranžine spalva. Hibridas akimoju nenutraukdamas savo akių kontakto su josios ėmė šią koneveikti, išrėždamas savo nuomonę apie josios pasirodymą klube. Šios dienos įvykiai ne juokais buvo išderinę Fibonacci, ir kaip ne keista, ji jautėsi pakankamai laisva, reikšti savo jausmus, kad ir kokie kontrastiškai skirtingi šie būtu, stovėdama priešais tamsiaplaukį.
– Tu tikriausiai šaipaisi iš manęs?! Čia trigerių daug? Apsižvalgyk Anthony, trigerių pilna visur! Kiekvienas pro šalį praeinantis žmogus man atrodo kaip suknistas gyvas ir vaikštantis kraujo paketas, su ant kaktos užlipinta etikete “įkask”. – Visas josios kūnas virpėjo, akivaizdžiai sunkiai susidorodamas su įtampa, už kurią tik iš mažos dalies buvo atsakingas Mikaelson’as. Tiesiog vienu metu merginą ištiko Labai daug niuansų, kurių suvaldyti nepavyko, mat ji pati dabar buvo sutapatinama su atviru nervu, kurį dirgina absoliučiai viskas, kas tik gali ir negali. Stipriai kumščiais stumtelėdama hibridą, ji te privertė jį lengvai žengti atatupsta. Ji nenustojo jo koneveikti, vis stengdamasi kuo daugiau suduoti per krūtinę, pastumti, išjudinti.
– Kodėl palikai mane vieną, Tonį?! Manei kad krūvelė vilkolakių sugebės man paaiškinti kas su manimi vyksta?! Jie sušiktai bijo manęs! Jiems nesvarbu kad aš gyva, jei tai reiškia kad esu kitokia. – Įsistebėdama į tamsiaplaukio akis, ji trumpam nutilo, tarytum būtu bandžiusi juose rasti atsakymus, kurių nemirtingasis nesiteikė jai suteikti. Tam tikra prasme, moteris tikėjosi sulaukti iš jo supratimo, galbūt net pasakymo kad “viskas bus gerai, tereikia laiko”. Lygiai taip pat, kaip ir kiekvienam iš mūsų, jai buvo kone būtina išgirsti kad kažkam ji yra nuostabi būtent tokia, kokia ji yra, su visais aštriai badančiais charakterio kampais, kurių nereikia nušlifuoti. Kad jai nereikia apsimesti, bandyti pritapti, nes pilnai užtenka to, kad ji yra. Sumerkusi akis, tamsiaplaukė neigiamai supurtė galvą, kuomet pagaliau nebe taip audringai, tačiau užtikrintai pratęsė.
– Andrea, vienintelė be tavęs man žinoma hibridė, ilgus metus prieš tapdama tuo kas yra dabar, buvo vampyrė, su nepažadintu vilkolakio genu. Ir ji turėjo KLAUS’Ą! Kad ir koks peace of shit buvo tavo biologinis tėvas, jis jos nepaliko likimo valiai! Aš turiu tik tave, Anthony. – Išgyvenanti aiškią asmenybės pasikeitimo krizę, moteris atrodė išsibalansavusi, emociškai pažeidžiama. Tačiau hibridas neparodė jai atjautos, priešingai aiškiai pademonstravo šaltumą, atrodė rimtas. Nusisukdamas nuo naujavirtės, jis ramiai pasiekė savo kabinete esantį stalą, burną sudrėkindamas tauriuoju gėrimu, kuriuo iš anksto buvo pripildyta krištolo taurė. “Aš negaliu tau daugiau niekuo padėti” žodžiai skaudino kur kas labiau, nei kad prieš tai sužinota tiesa apie “tiesiog supistai nuostabų” josios asmeninį gyvenimą. Jautėsi išduota visų ir visko. Jau ketino pasiduoti, kuomet staiga Mikaelson’as atsisuko, atsakomai išliedamas pyktį ant jos. – Tikiuosi nelaikai manęs supista mulke, kuri patikės kad “neprikabinai man uodegos”? Tarytum pats nežinai kad iki šiol nesusisiekiau su Liana… Ir apie ką tu velniai griebtu tauški? Pats pasakei kad mano virsmas yra tavo klaida, ne tai buvo Rivas planas! Tai tavo žodžiai Anthony, ne mano.  


Prieš pasikeičiant atmosferai, Mikaelson’o veide subolavo grėsminga šypsena, po kurios nemirtingasis atitrūko nuo savo vietos, vampyrišku greičiu atsidurdamas taip arti Fibonacci, kad tarp jų likęs minimalus atstumas tą pačią akimirką stipriai elektrizavosi. Grubiai suimdamas moters veidą už žandikaulio, tyčia privertė ją žvelgti į jo tamsias, jam priklausančias akis. Akis, kurios veikė hipnotizuojančiai, į kurias noriai būtu galima žvelgti neaprėpiamą laiko tarpą. Jo sekantys žodžiai, kuriuos vyras tūžmingai iškošė pro dantis, privertė Val atsipeikėti, ji sumirksėjo, tarytum būtu buvusi paveikta hipnozės, nors taip ir nebuvo. Grubiai atitraukdamas nuo jos rankas, jis privertė ją prarasti pusiausvyrą, ko pasėkoje, hibridė vos neparvirto. Išsilaikyti ant kojų pavyko. Jos antakiai nenatūraliai išlinko, aiškiai išreikšdami pykčio grimasą. Nusekdama tamsiaplaukį žvilgsniu, ji kaip mat užtikrintai pasisakė.
– Ne. Tu teisingai mane išgirdai, ne. Nesvarbu pasigailėsi šito ar ne, tačiau aš niekur neketinu iš čia eiti. Velniai nematė.
Nebaigdama savo kalbos, moteris atsisėdo ant artimiausios kėdės. – Neketinu iš čia išeiti iki tol, kol nepakeisi savo nuomonės. – Tikriausiai dar niekada nebuvo taip stipriai užtikrinta savo sprendimu, savo žodžių svarba. Ji žinoma neįsivaizdavo to, esti Mikaelson’as buvo manipuliacijos meno specialistu, ji neįsivaizdavo net to, kaip lengvai papuolė į jo paspęstą melo voratinklį. Suklysti buvo taip lengva, juk mergina niekada iš tiesų nebuvo laisva, todėl iš esmės niekas ir nepasikeitė. Tačiau kitą vertus, jei jai iš tiesų būtu suteiktas pasirinkimas, vargu ar ji sugebėtu priversti save atsisakyti. Būti čia atrodė kaip niekad teisinga, kaip ir natūraliai užsimezgęs jų “šiltą / šalta” bendravimas palaipsniui tapo vieninteliu tikru dalyku josios gyvenime. Visai netrūkus į josios pusę atskrido sintetinio kraujo paketas, kuris tobulai išlavintų instinktų dėka kaip mat atsirado tamsiaplaukės rankose. Neturėdama šalutinių minčių, net nesulaukusi paliepimo, ji kaip mat nutraukė apsauginę kaniūlę, kuomet godžiai įsisiurbė į paketą, leisdama atšaldytam skysčiui pirmiausia patekti į josios burnos ertmę. Susivaldyti net nesistengė, tiesą pasakius, jau kuris laikas buvo verčiama sėdėti ant “bado dietos”. Tai žinoma atsispindėjo ir ant josios išvaizdos, kuomet natūraliai įdegusi oda palaipsniui ėmė įgauti pilkšvoką atspalvį. Po akimis išsidriekė tamsūs vampyriški raizginiai, o akys eilinį kartą įgavo oranžinį atspalvį. Ir toliau žaisdamas su ja, Mikaelson’as be jokio perspėjimo atėmė iš hibridės paketą, kas privertė ją susitelkti labai stipriai, kad nekibti vyrui į atlapus vien už tai kad kraujo troškimas buvo aukščiau. Stebėdama kaip jis perpila likučius į taurę bei prisiartina, ji kelis kart nesėkmingai dar bandė ją iš jo atimti, tačiau gavo tik tuomet, kai jis pats taip nusprendė. Susierzinimas žinoma atsispindėjo josios veide, kartu su begalinėmis pastangomis susiturėti. – Maniau kad nebegali man niekuo padėti... – Erzindama hibridą, ji atsakomai nusišypsojo, kuomet pritraukė taurę prie savo lūpų, bet vis dar kad ir kaip stengdamasi tai daryti lėtai, nesusilaikė. Niekas jai nespėjo paaiškinti tai, kad kraują į savo sistemą turėtu “leistis” palaipsniui, pastoviai. Ir ilgos nesimaitinimo pertraukos tik dar labiau sublogina savikontrolę, mat tokiomis akimirkomis ji yra stipriai išbadėjusi. Pasigirdo skubotas beldimas į duris, kas iš karto atitraukė tamsiaplaukės dėmesį nuo paskutinių kraujo lašų. Užteko tik akimirkos, kad kraujo skonį pajutusi hibridė prarastu savikontrolę. Ji žaibiškai pasileido į kabinetą užėjusio apsauginio pusę, ketindama iš jo organizmo atimti visą ten buvusį kraują. Jai nebuvo svarbu kas tai per asmuo, ar jis turi šeimą, ar jis galbūt yra iš tiesų geras žmogus. Viskas kas tuo metu sukosi josios mintyse, tai jo kūnų tekantis kraujas, kaip greitai pulsuoja jo širdis, varinėdama jį per visą organizmą. Gomez’as pasirodė ėsąs greitesnis, kuomet laiku sugriebdamas tamsiaplaukę, suspaudė ją savo glėbyje, josios nugarinę kūno dalį stipriai prispausdamas prie savo fasadinės. – Rawr… – Suriaumojo, aiškiai ketindama išsilaisvinti iš jo gniaužtų, dėl ko nemirtingasis tik dar labiau ją suspaudė.
Nepriklausomai nuo to, kad dar kuris laikas hibridė “mėtė” nemalonius, žvilgsnius į apsauginio pusę, tarytum nebyliai išreikšdama norą jį sudrąskyti gyvą, ji taip pat kuris laikas muistėsi, vis bandydama ištrūkti iš Mikaelson’o rankų, kas pastarąjį akivaizdžiai masino. Vyras šypsojosi, akivaizdžiai pilnai nesusitelkdamas į apsauginio kalbą ar jo saugumo garantą, kas vilkolakiui tikriausiai buvo pakankamai svarbu, turint omeny tai, kad jo kolegai pasisekė ne taip. Kuo toliau, tuo labiau noras priešintis slopo, hibrido artumas veikė svaiginančiai. Fizinė trauka tarp jų, kurią abu neigė ar pasąmoningai bandė nurašyti ant narkotikų veikimo, buvo nenuginčijama, stipri, atimanti sveiką nuovoką. Persiorientuoti nuo potencialios aukos ant hibrido, pasirodo buvo nepaprastai paprasta. Karštas jo kvėpavimas, atsimušantis į josios pakankamai atvirą kaklo odą, bei tvirtas vyriškas kūnas, pilnai glaudžiantis prie priklausančio josios, beprotiškai jaudino. Kvėpavimas apsunko, ji lėtai susimerkė, leisdama tankioms blakstienoms paslėpti nenatūraliai atrodžiusias akis. Akivaizdu, visiškai kitokiomis intencijomis inicijuotas kontaktas, netrūko įgauti visiškai kitokias spalvas. Ji ėmė akivaizdžiai mėgautis jo skleidžiamu fiziniu artumu. Visas kūnas pasidavė maloniai vibracijai, per odą perbėgantiems šiurpuliukams, kurie tuo pačiu metu, teikdami didžiulį fizinį ir emocinį malonumą, užblokavo neigiamas mintis. Leido susitelkti tik į jį, į svaiginantį jo kūno skleidžiamą kvapą, į karštį, kuris atrodytu buvo pasiruošęs nepaleidus sudeginti Fibonacci iš vidaus. Iš jai būdingo įpročio, nejučia ji prisikando apatinę lūpą. Nenorėjo būti paleista, ne dabar, ne tuomet, kai sveika nuovoka leido sau pasiduoti jam. Jo lūpos prisilietė prie josios ausies, kone pašnibždomis užduodamos klausimą, į kurį susitelkti paprasčiausiai nepavyko. Juk visą jo dėmesį atėmė būtent prisilieto paliktas jausmas. Vos pastebimai ji neigiamai krestelėjo galvą, tokiu būdu leisdama suprasti kad nežino apie ką vyko kalba. Ir netgi jeigu būtu žinojusi, vargu ar šiuo metu sugebėtu priversti savo protą veikti tikslingai. Apsauginis krenkštelėjo, sunku pasakyti ar dėl to kad pokalbis sukosi nemalonia linkme ar dėl to, kad savo akimis matė tai, kaip stipriai Mikaelson’as veikia hibridę. Tai ką netrūkus pasisakė vilkolakis, aiškiai atsispindėjo hibrido tiek emociniame fone, tiek fiziniame. Jis aiškiai surimtėjo, tai šiek tiek “atleido” veikimą, kuris jis natūraliai kėlė Fibonacci. Ji nežinojo, nesuprato kodėl jis ištarė sekančius savo žodžius, bet vienareikšmiškai jis padarė tai taip lengvai, tarytum tai neturėtu visiškai jokios reikšmės. Valencia buvo supažindinta su Gomez’o profiliu, turėjo suvokimą koks jis yra asmuo, tačiau pažintis su juo, privertė tamsiaplaukę susidaryti priešingą profiliui nuomonę. Jis buvo įvardintas monstru, ir dabar kai būtent taip jis ir pasielgė, liepdamas atsikratyti Emily, ji negalėjo imti ir patrakti. Juk, kaip be pasukus, ji žinojo su kuo buvo. Visgi, tai sugriovė atmosferą, ištrūkusi iš hibrido rankų, Valencia kaip mat pasisuko veidu į jį. Nepripratusi prie to, kad šitokie dalykai vyktu josios gyvenime, ji išsigando. Netgi bandant tai nuslėpti, nelabai būtu pavykę. Juk akys savaime išduoda tiesą… Neužtikrinta, ir netgi pakankamai tyliai, šiek tiek pakimusiu balsu tarė. – Ką? Ne, Anthony. – Mėgino užginčyti sprendimą, tačiau jis savo ruožtu atrodė nuožmus, neperkalbamas.
– Aš negaliu įtakoti tavo sprendimų, bet turi paklausyti manęs. Kad ir kokia niekam tikusi ta merga bebūtu, ji nekelia pavojaus. Ji palaiko tavo pusę, ji nepritaria suskilusiam būriui, ji trokšta kad viskam vadovautum Tu, ji nėra Livianos šnipė. Ja buvau aš, ir tu leidai man gyventi.– “Kill or be killed, Valencija” žodžiai kaip mat privertė tamsiaplaukę nutilti, suvokti tai kad jis neketina pakeisti savo sprendimu, buvo daugiau nei akivaizdu. Trumpam ji susimerkė, negalėjo surasti ne vienos priežasties, kas būtent įtakojo tokį jo sprendimą. Tuo labiau negalėjo to sugretinti su tiesa, kurios epicentre stovėjo pati. Jis rūpinosi josios saugumu, net tuomet kai ji to paprasčiausiai nematė. Nepuoselėdamas jai jokių konkrečių jausmų, neturėdamas su ja ateities, jis stengėsi kad Fibonacci būtu neliečiama. Tai kad ji buvo pirmoji Anthony’o hibridė, pasirodo reiškė kur kas daugiau nei žodžiai.

Mikaelson’as iš karto griebėsi svaigalų, pirmiausia į burną įsimesdamas tą pačią, violetinę piliulę, po ko užsigerdamas ją spirituotu gėrimu. Ketino įsipilti ir antrą tarurę, tačiau čia pat prie jo atsidūrusi Fibonacci suėmė jo ranką, taip ir neleisdama taurei prisiliesti prie jo lūpų. Jo žvilgsniai susitiko. Sudėti du plius du buvo paprasta: priimti sprendimą atsikratyti viena iš šokėjų, kuri panašu kad jau kuris laikas buvo patogiai įsisukusi per abi barikadų puses, bei turėjo šiokią tokią istoriją su Mikaelson’u, nebuvo taip lengvai priimtas, kaip pasirodė iš pirmo žvilgsnio. Tačiau priešingai nei dauguma, Fibonacci nesiruošė jo pasmerkti ar kaip nors pabrėžti savo pastabumą. Nenorėjo spausti jo emocinio fondo, tačiau ir nepaleido jo rankos. Kraujas, kurį suvartojo tamsiaplaukė visai neseniai, nebuvo visiškai nepaliestas kitų medžiagų, josios kūnas paliko kur kas labiau atsipalaidavęs, mažiau kankinamas bereikalingų foninių problemų. Ji tebe stebėjo tamsias jo akis, kartais leisdama žvilgsniui nusileisti tiek hibrido lūpomis. Tuo, kaip šios judėjo kuomet jis tarė savo sekančius žodžius. “Net ir druska iš pažiūros atrodo kaip cukrus”, – iššaukė nuostabos emociją tamsiaplaukės veide, vos tik suvokimas galiausiai pasiekė josios mintis. Jis ne kartą buvo perspėjęs ją, esti šiame klube pasitikėti negalima niekuo, pasirodo jis buvo vienu iš tų, apie kuriuos pats ir prabilo. Fibonacci vyzdžiai nenatūraliai išsiplėtė, šiek tiek primindamos būtent tą efektą, kurį turi katės, kuomet pasiruošia puolimui arba yra stipriai išgąsdinamos. Akimirksniu apsisuko galva, o ir pats kūnas tarytum atsisakė veikti pagal proto nurodymus. Trumpam nuleidusi akis, ji vėl jas sugrąžino įsistebėdama į priklausančias jam. Jis čia pat palinkėjo jai labos nakties, akivaizdu tikėdamasis kad dozė narkotiko, kuri buvo įmaišyta į sintetinį kraują bus užtektina, kad bent kuriam laikui ją “išjungti”, kas leis jam nevaržomam sugrįžti prie savo reikalų. Tačiau Mikaelson’as praleido vieną, ypatingai svarbų aspektą, ji nebe buvo vilkolakiu. Kas reiškė, kad jo naujasis receptas visiškai kitaip veikė josios organizmą, atverdamas galimybėms visus kelius. – Tu davei man narkotikais užterštą kraują… Tu nesveikas Anthony.
Nepriklausomai nuo to, kad tamsiaplaukės žodžiai nuskambėjo pastebimai priešiškai, ji nesiskubino nuo jo atsitraukti, ir tiesą pasakius, iki pat šios akimirkos, tebelaikė jo ranką. Susimerkė, leisdama natūraliai tankioms, be jokių pagalbinių makiažo priemonių, bakstienoms paslėpti josios tamsias akis. Kūnas vis dar akivaizdžiai vibravo iš vidaus kylančia, hiperseksualizuota energetika. Iš pažiūros neužtikrintai, tačiau reikia pabrėžti kad su didžiausiu noru, ji šiek tiek pasistiebė, kad galėtu prisigretinti prie jo veido. Ranka, kuri prieš tai buvo nugulusi ant jo riešo, kildama viršun nesunkiai susirado jo raumeningą krutinę, kurią dengė oficialios aprangos drabužiai. Kildama dar aukščiau, ji pirštų galiukais prisilietė prie jo ryžkaus raktikaulio, kaklo, palytėjo lūpas. Tarytum tokiu būdu nurodydama sau tolimesnį veiksmų planą, ji stipriai suėmė jo marškinių medžiagą į kumštį, bei jį visą stipriai trūktelėjo į savo pusę. Jis palinko, lūpos atsidūrė taip arti vieni kitų, kad net nesiliečiant atrodė kad tapo įmanoma pajausti jų skonį. Vis dar neatsimerkdama, ji galiausiai godžiai įsisiurbė į jam priklausančias lūpas. Lūpų glamonės tapo intensyvios kone iš karto, kuomet liežuviai prasiskynė kelią vienas prie kito, imdami geidulingai kovoti vienas su kitu. Šlapias bučinys tapo perpildytas aistros, nežmogiškos, neaprėpiamos. Malonumas ir gilus fizinis susijaudinimas užpildė visą tamsiaplaukės kūną, saldus ir nuodėmingas tarytum tąsus medus, ėmęs tekėti venomis, uždegdamas kiekvieną nervinę ląstelę, bei priblokšdamas visą kūną intensyviam geismui, apie kurio egzistavimą ji nebuvo numaniusi. Su kiekviena akimirka intensyvumas virto vis stipresniu, sukurdamas iliuziją esti venomis tekantis kraujas tapo kažkuo panašiu į viską niokojančią lavą. Toks, kuris privertė kvėpavimą apsunkti iki tokio lygio, kai jis tapo beveik neįmanomas. Viena iš tamsiaplaukės rankų sukibo į šiek tiek pailgus Gomez’o plaukus, kuomet jaučiamas susijaudinimas, persipinantis su laukine aistra tapo nepakeliamu, verčiančiu trokšti daugiau. Desperatiškai trokšti Anthony’o, jo visapusiško fizinio artumo, bei viso to ką jis buvo pasiruošęs jai suteikti, ar iš jos pasiimti. <…>




Silvanus Ambrose buvo perdėm atsidavęs ritualui, kuris kėsinosi iš jo atimti didžiules jėgas, kad galėtu be didelio reikalo orientuotis į kitus, mažiau tą akimirką svarbius aspektus. Savo rankose turėdamas nežemiškas, aukštąsias šviesos jėgas, jis žinojo kad tai yra “laikinas malonumas”, kad ateis diena, kuomet šitai bus atimta iš originalaus vampyro, lygiai taip pat netikėtai, kaip ir buvo padovanota, todėl savo ruožtu jis stengėsi naujus sugebėjimus išnaudoti taip, kad jie nenueitu veltui. Ir per laiką, kuomet nemirtingas vyras gebėjo naudotis serafimiškais sugebėjimais, jis ne akimirkos neleido sau sudvejoti, imti naudotis jomis kaip savaime suprantamu dalyku, galinčiu jam suteikti visas galimybęs “apsvaigti nuo savęs”. Turbūt tam įtakos taip pat turėjo ir faktas, esti šviesiaplaukio gyvenimas buvo vienas didžiulis asmenybės išbandymų kratinys. Toks, kuris išmoko vertinti kiekvieną akimirką, net tuomet, kai tavo gyvenimas yra nesibaigiantis kelias, kuriame dar teks sutikti ne vieną, charakterį keičiantį sukrėtimą. “Ir tu, hero mode, katik velnias zino kur issiuntei vienintelį tipą, kuris žinojo ko tai kalei is musu reikia?”, – draugo žodžiai išprovokavo kiek pakitusią Ambrose išraišką. Jo veidas netrūko įgauti piktumo grimasos, primenančios vampyriškai neapsipatenkinusį snukį. Natūraliai melsvos, šiek tiek į pilkumą einančios, jo akys kaip mat susirado bičiulį, kuomet akivaizdžiai nesulaikydamas akivaizdaus susierzinimo, kuris nebuvo išreikštas kaip pagieža, greičiau kaip tipinis “užsišikimas” dėl išreikšto nedėkingumo, jis prabilo. – Užčiaupk nasrus, Thor’ai! Kad ir kiek pasaulių man teko praeiti, visur ta pati istorija. Ta kalė yra toksiška, viską griaunanti subingalvė! Ko jai reikia, klausi? Sušiktos pasaulio pabaigos, chaoso, destrukcijos, kačiukus skriausti… Koks supistai skirtumas? – Prukštelėdamas, nemirtingasis netrūko pratęsti savo paaiškinimą, nesusilaikydamas nuo auk6tesnio tono.
– Tai kad čia vaikščios viena dvokiančia pragaro atmata mažiau, yra sušiktai geriausias dienos įvykis!
Magiškam ir be proto daug jėgų iš serafimo atėmusiam ritualui pasiekus norėtą rezultatą, nemirtingasis pasivalė apsikruvinusią nosį į savo vilkėtų marškinių rankovę. Netgi būdamas priverstas maitintis krauju, jis greičiau rinkosi savanorių kraujo perpilimą į žmonių mitybai pritaikytus indus, nei kad visą tą bereikalingą žvėriškumo demonstravimą, kuomet per barzdos plaukus varva kraujas ar prikimba perkastos odos atplaišos. Nurodydamas dukrai kad ši persikeltu į jam priklausančio automobilio vidų, pats savo ruožtu suteikė šiek tiek laiko šeimynai, kaip įmanoma geriau susibalansuoti, atsižvelgiant į situaciją, į kurią jie visi pateko. Masli Ambrose išraiška išdavė tai, kad nepriklausomai nuo akivaizdžios pergalės, jis jautėsi taip, tarytum būtu kažką praleidęs. Tarytum visas šis paradas su priešo atsikratymu, iš tikro vedė prie kito, kur kas sunkesnio išbandymų etapo. Aukštaūgis sukluso ir atitrūko nuo savo paties minčių tik tuomet, kai prie jo prisiartino Geminus. Atsakydamas į tvirtą, vyriškai brolišką apkabinimą, atsakomai paplekšnojo vilkatui per nugarą. Veidą perskrodė šiek tiek į kampą pasvirusi šypsena, kuomet atsitraukdamas, nemirtingasis paliko delną ant oponento peties. Šiek tiek spūstelėjo, tarytum veiksmais būtu planavęs užtvirtinti žodžius, kuriuos planavo pasakyti toliau. – Tas vaikis turi ir mano kraujo, net prašytas nesikišti, nesėdėčiau dabar priešais televizoriaus ekraną ir nežiaumočiau beskonius spragėsius. – Iš tiesų, Silvanus labai rimtai priėmė savosios šeimos narius. Tiesa slypėjo tame, kad nuo pat pradžios, dar ir pats būdamas visišku vaiku, jis nebuvo pripažintas aplinkos, buvo kitoks, o dėl to netinkamas. “Spermos išeikvojimas”, tokiais ir panašiais epitetais apie serafimą galėtu atsiliepti jojo tėvas. Pirmiausia Leya, o kartu ir Liana, Dorian’as ir Thor’as buvo jo šeima, dėl kurios galėtu skersai ir išilgai sugriauti pasaulius. Todėl, nekilo ne menkiausio klausimo, kaip turėtu elgtis, kuomet sulaukė iš dukterėčios skambučio. Nepriklausomai nuo akivaizdžiai draugiškos išraiškos, šviesiaplaukis dar labiau spūstelėjo vilkato petį, tokiu būdu leisdamas šiam suprasti, kad “kiekvienas pajuokavimas, su savimi neša dalį tiesos”. – Bet tas faktas, kad čia atsitempei mano dukrą. Įsidėmėk, kai sutvarkysi reikalus, aš tau subinę iškaršiu dar kartą. – Nors ir leido suprasti kad jam labai nepatiko tai, kad visiškai nestabili jojo dukters siela, buvo įvelta į įvykius, kurie teoriškai galėtu pažeisti Conor’o apsaugą, vyras galiausiai susijuokė. Thor’o žodžiuose buvo tiesos, tam nereikėjo net pačiam visą tai matyti. Cataleya buvo nerami siela, nebuvo atradusi savo paskirties čia, todėl nieko nuostabaus kad paviliota Geminus planų, vargiai susilaikytu nuo dalyvavimo.
Leisdamas Geminus kartu su savo šeima išeiti iš namo pirmiems, Ambrose savo ruožtu dar kartą atsisuko į pakankamai apleistas gyvenamas patalpas, kurios buvo aiškiai persunktos tamsios magijos. Šlykšti vieta. Pastebimai susiraukęs, vyras atsisuko tik tuomet, kai į automobilį, ant galinės sėdynės buvo paguldytas berniukas, o šio tėvai jau ketino sėsti į priekį. Nepakankamai garsiai, tačiau užtektinai kad suaugę išgirstu, jis suskubo mestelėti paskutinius savo žodžius, prieš išsiskiriant su jais skirtingais keliais.
– Ei kietašikniai! Sekantį kartą tikiuosi kad sulauksiu skambučio ne dėl probremos sprendimo, o su pakvietimu paėsti naminių BBQ steikų. – Pastebėdamas norėtą nuostabą jų veiduose, originalusis vampyras nutaisė pervaidintą “whaaaat?” išraišką, po kurios susijuokęs dadurė. – Kas? Aš ir pats žinau kad esu vampyras, bet tai toli gražu nereiškia kad esu koks urvinis. Be to, man patinka žmonių maisto skonis. – Pakankamai lengva nata pasibaigęs susitikimas, galiausiai nuvedė vienos didelės šeimos narius skirtingais keliais, bent iki tos akimirkos, kuomet jiems ir vėl teks sujungti jėgas tam, kad galėtu veikti kartu. Nes tik veikdami kartu jie gebėjo taip meistriškai ir galutiniai susitvarkyti su akmenukais jų gyvenimo kėlyje. <…>

Dorian’as buvo užtektinai pavargęs, kaip ir nusilpęs. Po poros sumuštinių su riešutų sviestu, bei šilto pieno stiklinės, berniukas trumpai dar pasikalbėjo su savo mama, negalėdamas išlaukti rytdienos kad užduoti kelis jam rūpimus klausimus, kuomet galiausiai pasidavė nuovargiui, saldžiai ir greitai įmigdamas. Pabučiuodama ir apkamšydama sūnų, tamsiaplaukė galiausiai apleido jo kambarį, palikdama šiokį tokį durų tarpą, kad jei kas, ji galėtu išgirsti jį atsibudus. Į sau priklausantį miegamąjį sugrįžo visai netrūkus, kuomet pirmiausia josios žvilgsnis atgulė į tarp Thor’o pirštų spaudžiamą cigaretę. Tai nebuvo pirmasis kartas, kuomet matė mylimąjį rūkant, bet vien iš josios išraiškos buvo galima susidaryti prielaidą, kad rūkymui namuose ji nepritarė. Geminus sukluso, užgęsindamas dar neišbaigtą suktinę, kuomet savo ruožtu Rivas sumažino tarp jų buvsį atstumą. Jo ištiesta ranka paskatino ją atsidurti ant jam priklausančių kelių. Atstumas tarp dviejų kūnų kaip mat tapo niekinis, ji prisiglaudė, pirmiausia lūpas rūpestingai prispausdama prie vilkato smilkinio, susimerkė. Tamsios josios akys atrodė pavargusios, tačiau tuo pačiu metu atspindėjo ir begalinį saugumą, kurį jautė būdama su juo. Neskubėjo prabilti, atrodytu paprasčiausiai trokšdama pasimėgauti tuo, kad jis buvo šalia, ji galėjo jį liesti, jausti, bučiuoti. Artumas, kuris sklido iš aukštaūgio buvo neapsakomai magnetiškas, verčiantis pamiršti visą aplink supantį pasaulį, tarytum viskas kas buvo svarbu ir reikšminga, buvo dabar. Liežuviu švelniai perbraukusi per savo šiek tiek paryškintas lūpas, ji kaip mat atsimerkė. Tamsiai rudos spalvos akys kaip mat susirado tolimiausią tašką horizonte.
– Jam buvo įdomu ar atsibudęs ryte, jis galės tave pamatyti. Jis turi tūkstančius klausimų, nori tave pažinti, įsileisti į savo pasaulį. Tačiau tuo pačiu metu bijo, kad visą tai gali būti laikina. Turėsi būti su juo kantrus, Thor’ai. Prisiekiu, jis dar didesnis kietakaktis, nei tu. – Tardama paskutinius žodžius, tamsiaplaukė tyliai sukikeno, panašu kad ir pati vis dar sunkiai galėdama patikėti kaip viskas susiklostė. Ši diena buvo sunki, atnešė labai daug skirtingų emocijų, kurių ne visos buvo teigiamos ar maloniai išgyvenamos. Tačiau dabar, kai viskas jau liko praeity, visą kūną buvo apėmęs gilus palengvėjimas. Jų kontrastiškai skirtingų spalvų žvilgsniai susitiko, kuomet Geminus nusprendė kontatuoti faktą, kuris abiems buvo puikiai suprantamas, balsu. Jam iš tiesų nebuvo naudinga čia pasilikti, įsiveržti į Dorian’o gyvenimą taip staigiai. Ir nepaisant viso to suvokimo, Livianos akyse buvo galima pastebėti apmaudą. Ir iš tiesų, sažiningai laukdama jo visus tuos metus, ji negalėjo priprasti prie minties kad dar kuris laikas privalės išlaikyti šiokį tokį atstumą. Kaip ir ankščiau, atrodytu būti kartu, tačiau dėl tam tikrų aplinkybių, tuo pačiu metu, visgi būti atskirai. Šiltos jo rankos palengva nugulė ant tamsiaplaukės kaklo, kone paskatindamos palinkti.  
– Negaliu tavęs paleisti, nenoriu... – Natūraliai kimus, šiek tiek erotiškai skambantis jos balsas lengvai atsimušė į vieną iš jam priklausančių ausų kaušelių, kuomet tamsiaplaukė pasistengė tai palydėti švelniu bučiniu. Jos kvėpavimas palaipsniui ėmė kisti, išduodamas jaučiamą emocinį, seksualinį susijaudinimą. Lūpomis palengva, erzinančiai, tarytum jiems priklausytu visas pasaulio laikas, ji nukeliavo per žandikaulio liniją, palaipsniui pasiekdama jam priklausančias lūpas. Ir būten čia, jų žvilgsniams susitikus tik akimirkai, ji godžiai įsikibo į jo lūpas, šlapiam, nevisai tvarkingam bučiniui. Liežuviai prasiskverbdami tai pro vienas lūpas, tai pro kitas, tartym susitarę iš anksto, ėmė vienas kitą glamonėti. Tai priminė aistros kupiną šokį, kurio pabaiga turėjo tapti kažkuo magiškai sukrečiančiu. Šiek tiek kilstelėdama save, Liviana netrūko savo ilgomis, grakščiomis kojomis apsivyti jo pusiaują. Jo rankos atgulė ant jos aiškiai išrėsto užpakaliuko, tvirtai, savininkiškai, tartym nebyliai apeliuodamos į tai, kad ji vis dar, lygiai taip pat kaip ir ankščiau priklausė tik jam. Vilkatas staigiai patraukė burtininkę į save, ko pasekoje net pro abiejų vilkėtus drabužius tapo nepaprastai lengva suprasti esti jie abu jautėsi vienas kito išsiilgę visomis įmanomomis prasmėmis. Nuo staigaus sujudimo, nevalyvai pro tamsiaplaukės lūpas išsiveržė, malonumo, persipinusio su netikėtumu, aimana. Ant fotelio, šalia panoramimio lango prasidėjusios glamonės galiausiai persikėlė ant visai netoliese buvusios lovos. Paguldyta ant nugaros, moteris jautė kaip visas jo tvirtas, beprotiškai tobulas kūnas prikludo prie josios. Palinko į priekį, užtektinai kad galėtu padėti jam nusimesti marškinėlius. Ilgi ir liesi josios pirštai lėtai, vis dar niekur neskubant praslinko pro jo krūtinės, polvo raumenų liniją, ušsikabindami už diržo sagties. Vieną savo rankų perkėlė ant Geminus sprando, tokiu būdu paskatindama jį susijungti dar vienam bučiniui, kuomet kita nesunkiai atsegė sagtį, bei ištraukusi visą diržą nusviedė velniop. Nenutraukdama bučinio, ji sėkmingai atitraukė jo kelnių užtrauktuką, šiek tiek pasmaukdama drabužį žemyn. Stambus, pilną erekciją pasiekęs organas “išdribo” iš jį spaudusių trumpikių. Tvirtai suėmė jį, palaipsniui imdama stimuliuojančiai “masažuoti”, kartas nuo karto vis palytėdama ne ką mažiau sujautrėjusias sėklides. Jo vyriškumą apjungiantis falas nežmogiškai didelis, apraizgytas stambiomis gyslomis. Dievaži, vien nuo galimybės jį liesti, ji nesunkiai būtu galėjusi patirti orgazmą, jam nespėjus susiliesti su jautriausiu josio kūno lopinėliu. Liviana virpėjo, tarytum vėjo blaškoma pievų gėlė. Kūno temperatūra pakilo, oda atrodė kad tiesiog dega nuo kiekvieno jo prisilietimo, spaudė pilvo apačią, kuri tarp kitą ko buvo permirkusi nuo natūralaus moters kūno “gaminamo” lubrikanto. Kiekvienas veiksmas: trinimas, spaudimas, bučiniai, sukandimai įgavo pagreitį, tapo kur kas labiau perpildyti žvėriškos aistros ir kai ėmė atrodyti kad toliau telaukia taip trokštama sueitis, fone pasigirdo apsimiegojusio betniuko balsas. Teko atitraukti rankas, nutraukti bučinį. Tamsiaplaukė apgailėstaujančiai atsiduso, lyg iki paskutinio būtu tikėjusis kad tik pasigirdo. Staigiai apsisukdama taip, kad būtu ant Geminus viršaus, ji dar kartą atėmė iš jo bučinį, po kurio labai neskubėdama atsitraukti, sušnabždėjo šiam į ausį.
– Atleisk, aš greitai. Bet ei, tik neprarask nusiteikimo, neleisiu tau išeiti neišdulkinus manęs taip, kad ryt būtu vaikščioti sudėtinga. – Pamerkusi akį, ji jau beeidama link sūnaus kambario pasistengė kuo greičiau susisegioti savo palaidinės sagas. <...>

NETILPO, TAIP KAD PART II:

Liviana Varias-Geminus (arba geriau žinoma kaip Liana Rivas) savo namuose buvo sukūrusi neapsakomą jaukumą, kur visuomet buvo malonu sugrįžti. Auklė, bei kas tris dienas namuose pasirodanti “šeimyninkėlė” pasorūpindavo tuo, kad kol tamsiaplaukė laiką leisdavo tai viename, tai kitame darbuose, namai spindėtu tvarka ir jaukumu. Netgi aromatas, kuris buvo pasklidęs po namus, buvo neapsakomai malonus, raminantis. Tai buvo “saugus kampelis”, kur po sunkios dienos buvo miela leisti laiką kartu su sūnumi. Kaip ir buvo minėta prieš tai, Livianos asmeninis gyvenimas buvo sustojęs septyniems metams, ko pasekoje, šiuose namuose nebuvo vyriškosios giminės lankytojų, kurie potencialiai galėtu būti interpretuojami kažkuo daugiau, nei tiesiog draugu (verslo partneriu ar giminės atstovu). Geminus sugrįžus atgal į jam priklausančios moters namus, šie atrodė nežymiai pakitę: neliko malonaus kvapo, jokių pašalinių garsų ir netgi apšvietimas neatitiko to paties, kuris buvo prieš jam išeinant parūkyti. Ir visgi, tai tebuvo smulkmenos, į kurias vargu ar buvo verta atkreipti labai daug dėmesio. Ką gali žinoti, kvapas galėjo išsivadėti, o apšvietimas pritempti dėl elektros instaliacijos klaidų. Pakildamas į antrą pastato aukštą, kur ir buvo keli miegamieji, iš vieno aiškiai sklido tekančio vandens atgarsis. Jis prabilo pirmasis, įtakodamas tai, kad iš čia pat buvusio vonios kambario pasigirdo perdėm murkiantis, erotiškas: – Mhm… – Tamsiaplaukė laukė, kuomet vilkatas tarytum “paklusnus šuniukas” atsilieps į kvietimą. Netrūkus jis pasirodė prie vonios durų, akivaizdžiai leisdamas sau akimirka pasigrožėti prieš akis matomu vaizdu. Tamsiaplaukė stovėjo pasirėmusi kriauklės, jos kūną dengė TIK juodos spalvos šilkinis chalatukas, puikiai leidęs matyti tai, kad josios krūtinė, o ir apatinė kūno dalis nebuvo dengiama apatinių. Atsitiktinumas ar ne, tačiau tai nebuvo pirmasis kartas, kuomet tamsiaplaukė atsisakydavo vilkėti apatinį trikotažą, ypatingai tuomet, kai jai buvo numatomas susitikimas su Geminus. Pasitikėjimas savimi, bei akivaizdus savimyliškumas atsispindėjo tiek josios veide, tiek tame, kokią pozą buvo užėmusi moteris.
– Nusirenk, noriu matyti tave nuogą. – Galvos mostu, ji lengvai ir šiek tiek viliojančiai nurodė garuojančią putų vonią, kuri buvo paruošta akivaizdžiai pakitusiai veiksmu scenai. Tamsiaplaukės veide subolavo išskirtinė, kampinio pobūdžio šypsena, kuomet ji vos pastebimai primerkusi akis, žinoma kad leido sau pasimėgauti visu tuo raumeningu kūnu, bei didžiuliu jo padargu, kuomet vilkato kūną dengę drabužiai pagaliau atsidūrė ant grindų. Jam nematant, belipant į vonią, ji taip pat aiškiai kilstelėjo antakį, stebėdama tai, kaip jis atrodo iš nugaros. Stebėtina, kaip vilkolakiai nepriekaištingai atrodo be drabužių: raumeningi, tobulais linkiais ir žinoma aiškiai svaiginančia, dominavimo energetika. Sulaukdama akimirkos, kuomet vyras pusiau atguls į vandenį, ji neskubėdama, tarytum norėtu tik dar labiau sužadinti jo susidomėjimą, leido vilkėto chalatuko raišteliui atsirišti, o medžiagai pirmiausia nukristi iki alkūnių. Vietos vaizduotei vis dar buvo, tačiau visai netrūkus minėtasis drabužis taip pat atsidūrė ant žemės. Linguodama klubais, ji pagaliau lėtai, tačiau labai užtikrintai žengė vonios link. Įlipo, tuo pačiu leisdama vandeniui išsilieti, per akivaizdžiai vienam asmeniui pritaikytos, vonios kraštus. Ilgai netrūko, kuomet pasinaudodama savo ilgomis ir be proto grakščiomis kojomis, ji apsivijo jo pusiaują, leisdama jo sustangrėjusiam falui susiliesti su jautriausia jos kūno vietele. Subangavo visas jos kūnas, išvengiant įsiskverbimo, suteikdamas jo didingai atrodančiam pimpalai tvarkingai prispausti tarp josios didžiųjų lytinių lūpų. Vilkatui prabilus, tamsiaplaukė iš karto prispaudė rodomąjį pirštą prie jo lūpų, sušnabždėdama.
– Shh, nepabus. Nesijaudink dėl to. – Ji klastingai šyptelėjo, kuomet sutikdama su vilkato inicijuotu bučiniu, įsikabino į jo lūpas godžiai, lyg būtu išalkusi būtent tokio kontakto. Šlapias, visiškai netvarkingas, lydimas pakankamai stipriais sukandimais, bei lyžtelėjimais, bučinys buvo kitoks, anaiptol neprimenantis to, Kokie šie buvo ankščiau. Viską žinoma buvo galima lengvai nurašyti seksualiniai frustracijai dėl to, kad prieš tai buvusios glamonės buvo nutrauktos tipinio tėvams “cock block’o”.
Staiga suimdama vilkato žandikaulį, ji ėmė visapusiškai valdyti esamą situaciją, kuomet pasukdama jo veidą į save, dar kartą krimstelėjo vieną iš jam priklausančių lūpų, tarytum norėdama suerzinti jį, privesti prie akimirkos, kuomet jis nebe galės tverti savo kailyje, norėdamas visapusiškai užpildyti ją iš vidaus. Stipriau suspaudė savo šlaunis, kad jis dar labiau jaustu neišvengiamą josios kūno artumą. Staigiu mostu ji pasuko jo veidą nuo savojo, kuomet prikišdama lūpas prie jo kaklo, liežuviu ir lūpomis ėmė slysti per jo kaklą. – Pasakyk kaip stipriai nori mane išdulkinti, Thor’ai… Pasakyk kad ši mintis neduoda tau ramybės nuo akimirkos kai mane pamatei. Pasakyk kad priklausai man. – Laisva ranka suėmusi ant grindų numestą chalato raištelį, ji meistriškai, kone nepastebimai juo apvijo jo rankas, per riešus. Planuodama visai netrūkus pririšti jo rankas prie maišytuvo, tokiu būdu dalinai atimant jo judėjimo laisvą. Ir nepriklausomai nuo to, kad vilkatas galėjo laisvai suplėšyti jį pančiojusią medžiagą, tai greičiau buvo psichologinis jo sukaustymas, nei kad fizinis. Bandant pririšti minėtas galūnės prie maišytuvo, tamsiaplaukė turėjo šiek tiek pasikelti, dėl ko josios nuoga krūtinė kaip mat susidūrė su aukštaūgio veidu. Taip pat banguojančiai ir erzinančiai jį vėl įsikabino į jo lūpas, atimdama dar vieną, ne visai tvarkingą bučinį. Kuomet viena iš jos rankų užtikrintai nuslydo per vilkato krūtinę, ji pakankamai stipriai suėmė jo sėklides, tam tikra prasme sukeldama ne per daug malonumo. “Tu vedi mane is proto” žodžiai galiausiai iššaukė josios kikenimą, kuris su kiekviena akimirka vis labiau nebe priminė Livianos balso. Ir akimirką, kuomet jų žvilgsniai pagaliau susitiko, ten pat, vonioje, kuri jau nebe priklausė Livianos namams, ir šie namai toli gražu nebuvo josios, Thor’ą apžergusi buvo pati pragaro karalienė. – Džiaugiuosi girdėdama kad pagaliau tai pripažįsti. Be to, sujaukti tavo mintis paliko taip paprasta. – Aiškiai perspausdama vaidybą, ji specialiai palinko prie Geminus, pasikęsindama vėl krimstelėti jo lūpą, kuomet stengdamasi sulaikyti pašaipų kikenimą, kone pašnibždomis pratęsė. – Kas yra branguti, katė nukando tau liežuvį? Nesijaudink stipriai, kiekvienas žino kad jei būtu galimybė rinktis tarp manęs ir tos vištos Livianos, pasirinkimas žinoma kristu ant manęs. Tu nesi išimtis Thor’ai. – Liežuviu perbraukdama per savo lūpas, ji pagaliau atitraukė ranką nuo jo pasididžiavimo.
– Negi tikrai manai kad nesužinosiu apie tai kad ištrūkai iš karcerio? Nagi branguti, mums su tavimi jau buvo pradėję darytis linksma, kam reikėjo viską sugadinti? Nors kitą vertus, tu vis dar turi pasirinkimą būti mano "dievišku" žaisliuku.


<...> Pasiekusi berniuko kambario duris, Liviana pastebimai suraukė antakius. Ją pasitiko visiška tyla, apėmė įtartinai negera nuojauta. Numatyti tai kad neva berniukas staiga užmigo, buvo neįmanoma. Po visko, kas pastaruoju metu nutiko Dorian’ui, pirmiausia į galvą ėmė lysti blogiausi įvykių scenarijai. Letai ir pastebimai labai atsargiai ji uždėjo pirštus ant pravirų durų rankenos, kuomet atlapodama jas iš karto įsmeigė akis į mieganti sūnų. Jei ne tas faktas kad dar prieš minutę puikiai girdėjo jo balsą ir tai kad betrniukas vis dar tebe gulėjo ne per colį nepakeitęs pozicijos baugino. Apsižiūrėdama aplinkui, burtininkė priėjo prie berniuko lovos, intuityviai uždėdama šiam delną ant kaktos. Jis buvo nenatūraliai šaltas, kvėpavimas buvo silpnas. Širdį sukaustė baimė, kuomet Liviana pasistengė pažadinti berniuką. Niekas nepasikeitė, jis tarytum buvo nugrimzdęs į gilų sapntą, astralą, komą... Bet kuris mokslinis ar fantastinis pavadinimas niekaip nebūtu pakeitęs tragiškas natas įgavusios situacijos. Nesugebėdama išlaikyti šalto proto, ji kaip mat atsitraukė nuo berniuko, kuomet pribėgdama prie durų, akimoju sušaukė:
– Thor’ai!!! – Tyla. Netgi būdamas lauke, vilkatas būtu nesunkiai išgirdęs panikos kupiną tamsiaplaukės pagalbos šauksmą. Kaip galima greičiau sugrįždama prie berniuko, Varias atsargiai paėmė jį į savo rankas, kuomet paskubomis išėjo iš jam priklausančio kambario. Tik tuomet kai atsidūrė svetainėję, bei paguldė berniuką ant sofos, ji dar kartą desperatiškai ėmė šauktis pagalbos.
– Thor’ai! Velniai griebtu... Thor’ai, Dorian’ui blogai! – Vėl tyla. Vyras tarytum buvo pradingęs nuo žemės paviršiaus arba paprasčiausiai nusprendęs kad šiandienos įvykių jam buvo per daug. Jaumų kratinį: pyktį, neviltį ir begalinę baimę teko nuvyti šalin, kuomet griebdama savo mobilų telefoną, ji surinko vienintėlio asmens, kuriuo galėjo besąlygiškai pasitikėti visomis prasmėmis, numerį. Silvanus neatsiliepė, tačiau skambutis iš karto buvo nukreiptas į balso paštą.
– Ritualas nepavyko, Dorian’as neprabunda... Silvanus, atvažiuok vos tik gausi šią žinutę. Aš negaliu susisiekti su Thor’u, ir esu daugiau nei tikra kad medikai mums niekuo nepadės. Prašau, paskubėk. – Paspausdama sutikimą išsiūsti balso pranešimą adresatui, ji vėl sugrįžo prie savojo berniuko. Nevalingos mintys apie tai, kad visi šie įvykiai turi neatsiejamą ryšį ne tik su pragaro valdove, bet ir su Geminus, išdavikiškai perskrodė josios mintis. Sukandusi dantis, Rivas vėl sumaigė kažkieno numerį savo telefone, kuomet prispaudusi ragelį prie savo ausies, prabilo vos tik išgirdo kitame ragelio gale pasigirdusį, apsimiegojusį vyrišką balsą. – Rick’ai, man reikia kad atvažiuotum į mano namus. Dabar. – Nepriklausomai nuo to, kad josios žodžiai skambėjo įsakmiai, buvo nesunku susidaryti nuomonę, kad josios balsas išdavė beviltiškumą, kuris panašu nebuvo iš piršto laužtas. <...>

Tonis nepatyre to, ka siuo metu isgyveno Valencija, taciau jis puikiai prisimine diena kai siame klube pats atsidure pirmaji karta. Naivus, nepatyres ir ieskantis atsakymu jis buvo lengva ''auka'' tuometinei sio klubo savininkei, kuri neabejotinai tuo pasinaudojo. Jausmai, kuriuos jis jaute... manesi jautes Lili Alvar buvo nuostabus susizavejimo, priklausomybes, pagarbos ir baimes kratinys, kuri eile metu vaikinas tapatino su meile. -Valencija,-atpleses hibride nuo saves, Tonis atrode siek tiek issibalansaves. Ne todel, kad josios artumas butu ji paveikes kaip nors nemaloniai. Ne. Juk jis pats tam tikra prasme suko aplink ja sparna jau nuo pirmosios judvieju pazinties akimirkos. Greiciau todel, kad priesingai nei naujavirte, jis puikiai gebejo kontroliuoti vampyriskajai savo pusei budinga impulsyvuma. Tarp jo antakiu isimete kelios rauksles. Lyztelejes nuo bucinio siek tiek paraudusias savo lupas jis bande suimti save i rankas, nes pripazinkim, Valencija nebuvo ta, kuria atstumti galetu kiekvienas. -As taves neisgelbejau. Tai nutiko netycia. Piliules deka. Ir tu tai zinai,-jis atsitrauke, o jo zodziai buvo it netiketas saltas dusas nepaisant to, kad jo intonacija tikrai nebuvo bejausme. -Tai ka dabar jauti... manaisi jaucianti,-pasitaise kreivai sypteledamas. -Tai vadinama sire bond,-stovedamas uz savo rasomojo stalo jis uzrakino jo stalciu, o rakta isikiso i galine dzinsu kisene. -Nepaaiskinamas noras man paklusti, itikti? Rings a bell?-tam tikra prasme, jis atrode siek tiek suirzes. Galbut todel, kad mergina ji neabejotinai trauke. Taciau jis nebuvo is tu, kurie imtu ir pasinaudotu savo pozicija idant patenkintu savo primityvius instinktus. Tonis zinojo, kad merginos gyvenime egzistavo kitas vyras, greiciausiai mylimasis antraip ji nevilketu jo drabuziu ir neatsiduotu jo kvepalais, kuriu vilkolakiska jo uosle tiesiog negalejo neuzuosti. -Tu priklausai Lianos buriui. Tau cia ne vieta,-isreze pagaliau teikesis sutikti jos pasimetusi rudu akiu zvilgsni. Jo komentarus buvo galima interpretuoti dvejopai ir jis to nenorejo. -Tu gali cia ateiti ir iseiti kada panorejusi,-tam tikra prasme jis priestaravo pats sau. Toks jo elgesys kirtosi su saltakraujiskai apgalvotu planu persivilioti ja i savo puse, ketinimais ja manipuliuoti, taciau zmogiskoji jo dalis nebuvo bejausme. -Cia gausi kraujo jei jo suteikti tau atsisakys Rivas.-atsikrenkstes jis ir vel dirstelejo i mergina. Delse. -Mikealsonu rezidencija taip pat tavo,-is kisenes issitraukes senovini rakta, kurio kopiju daugiau neturejo, jis padejo ji ant stalo, priesais mergina. -Ta vieta nuosali, puikiai tinka saviizoliacijai,-jo aki patrauke kazkas, ka monitoriuje fiksavo stebejimo kameros. Jis spustelejo lavisa idant priartintu viena, ji sudominusi kadra. Scenoje ir vel sukiojosi Emily. Kazkas... kazkas nedave jam ramybes. Nepaisant to, kad dave isakyma ja atsikratyti, Gomez'as jaute privalantis pries tai savomis akimis isitikinti, kad minetoji sokaja is tiesu is jo vagia. Hibridas zinojo dar turintis laiko, bent iki tol kol baigsis Emily pamaina klube. Tonis giliai atsiduso. -Mano patarimas-lik cia. Issimiegok. Webbe cia geriau nesirodyti, nei jis, nei kiti Lianos vilkai cia nera laukiami. Uztektinai susuikompromtavau leisdamas tau cia pasirodyti po to kai paaiskejo, jog esi Rivas snipe, kad leisciau cia sniukstineti visiems, kas to uzsimano,-dirstelejes i veidrodi, jis uz ausies uzkiso nepaklusnia plauku sruoga bei pasitaise siek tiek sutarsyta apranga. -Jei nuspresi cia pasilikti, tavo vietoje uzsirakinciau duris,-dar karta dirstelejes i naujai iskepta hibride, jis lupu kamputyje leido smeksteleti sypsenai. -Ne as vienas manau, kad esi verta nuodemes.

Pasirodes klube, jis ilgai negaisdamas patrauke prie staliuko priesais scena. Emily ir toliau audrino publika, taciau Tonio tai regis visai nedomino. Pirstu pagalba jis prieiti paraino viena is kokteiliu padaveja dirbusiu merginu. -Tu ir Emily vis dar palaikot rysi, tiesa?kreipdamasis i darbutooja, kuri palinko link jo tikedamasi priimti gerimo uzsakyma, jis nesibodedamas ranka uzdejo siai ant liemens. Zvelgiant is salies, galejo susidaryti dviprasmiskas vaizdas, taciau butent to Tonis ir sieke. Ne neabejojo, kad juos siuo metu stebi sokeja, ka jau kalbeti apie juos fiksuojancias stebejimo kameras. -Taip...-koketuojanciai syptelejusi padaveja atsakomai delnu palytejo boso kirksni. Tapo akivaizdu, jog kalbeti ji neketina nebent butu atitinkamai ''paskatinta''. Mikealsonas is kisenes issitrauke simto doleriu kupiura, kuria uzkiso uz moters tinkliniu pedkelniu. -Kur ji gyvena? Man reikia jos adreso?-narkotiku veikimas paastrino absoliuciai visus hibrido jutimus. Buti taip arti jos kaklo svaigino. Ir nors is salies galejo pasirodyti, kad nepadorus ju artumas, apsikeitimas pinigais vede link ''paslaugos pirkimo'', Mikealsonas viso labo bande suimti save i naga. Sekesi sunkiai. Grubiai, savininkiskai jis truktelejo ja i savo puse. Aiktelejusi mergina issisiepe, neitardama nieko blogo klestelejo jam ant keliu. -Jei nori... As galiu tave ten nuvezti. Nepanasu, kad tokioje bukleje pats turetum vairuoti, Toni,-syptelejusi ji atmete pusilgius savo plaukus atgalios. Sumerkes akis idant ryzkiai oranzinaii ju vyzdziai neisgasdintu merginos, jis viena ranka sueme jos galva, prisitraukdamas ja arciau, taip kad apnuogntas josios kaklas atsidurtu jo lupu lygyje. Jis lyztelejo savas lupas. Klube grojusi muzika susiliejo su moters pulsu, kuris persimaises su melodija susijunge i viena, masinancia visuma. Jos ranka nugule jam ties tarpukoju ir tai, nezinia kodel, pazadino Anthony is transo busenos, i kuria jis dar neseniai buvo nugrimzdes. -Eime.-teigiamai linktelejes jis ir minetoji padaveja netrukus pasisalino is klubo teritorijos.

Izenges i buta, kurio raktus jam iteike uzkalbeta, automobilyje likusi mergina, jis ijunge visus, jam po ranka pasitaikiusius sviesos jungiklius. Jis eme ieskoti irodymu galejusiu patvirtinti informacija, kad butent Emily vagia piliules, kurias paskui perpardavineja Lianos klube. Jos turejo buti gerai pasleptos, nes net jos kambarioke dievagojosi nieko apie tai nezinanti. Net uzkalbeta mergina nesuteike jokios, bent kiek jo uzduoti palengvinti galejusios informacijos ir tai hibrida isiutino. Viduje kirbanti baime, kad galbut jis is tiesu padare klaida liepdamas ja nuzudyti. Galbut kalbos apie Emily buvo is pirsto lauztos, apkalbos, smeistas tu, kurie nepritare jos elgesiui atstovaujant abi susipriesinusiu barikadu puses. Jis izenge i jos miegamaji. Vis dar nieko. -Po velniu!-prarades savitvarda jis paciupo ant lovos gulejusia pagalve ir nusviede ja per kambari. DUNK. Pukine, is paziuros lengvute pagalvele susidure su grindimis sukeldama nemenka garsa. -Vuolia...-jo balse buvo girdeti apmaudas. Pritupes jis isitikino-pagalve buvo prikimsta piliulemis. Simtais piliuliu, kuriu bendra verte turejo siekti maziausiai desimt tukstanciu doleriu. -Son of a...susikeikes jis piktai susirauke. Ir staiga, jo demesi patrauke is spintos pasigirdes snaresys. Suraukes antakius Tonis issitiese. Letai, neskubedamas jis patrauke mineto baldo link. Jo sirdis eme dauzytis it patrakusi. -Ei... as taves neskriausiu...-pro nedideli tarpa tarp spintos duru i ji zvelge pora siaubingai ibaugintu sviesiu akiu.
-Ar mano mama viskas gerai?-berniukas negalejo buti vyresnis nei 8-9 metu. Virpantis jo balsas isdave, kad vaikas tuoj tuoj pravirks. Tonis sunkiai nuryjo burnoje susikaupusius skyscius. Emily buvo neabejotinai nusilepniusi ''what was comming for her'', bet Mikealsonas nebuvo tas, kuris butu saltakraujiskai nudejes mazamecio motina. Jis sunere pirstus sau i plaukus giliai atsidusdamas. Dilema, kuri nugule jam ant peciu buvo netiketa, taciau laiko apmastymams jis neturejo. Paskubomis issitraukes mobiluju, jis surinko apsauginio numeri. -Change of plans...-istare tebeziuredamas i it lapas virpanti berniuka priesais save. -Per velu, Tony,-sumelavo vyras. Klubo darbo valandos jau buvo pasibaige. Dauguma darbuotojo skirstesi, taciau jis, Emily ir dar kelios sokejos tebesedejo prie baro. Apsauginis si vakara buvo ipatingai dosnus. Ne tik vaisino gerimais, bet ir pazadejo Woult parupinti naujuju narkotiku idant vilkolake pati galetu isitikinti ant kiek nuostabus yra ju poveikis. Itikino ja, jog pirma jiedu turi likti klube vieni. Narkotikai, kuriuos Tonis laike savo kabinete, rasomojo stalo stalciuje buvo grieztai ''off limits'', bet kaip aiskino apsauginis ''Jis tikrai nepastebes jei dings viena dvi tabletes''. Emily prarijo kabliuka ir viskas ejosi kaip per sviesta iki pat Gomezo ''change of hearts''. -Elvis has left the building, Boss,-vyras nusijuoke i telefono rageli. Beda ta, kad pastarasis neturejo zalio supratimo apie hibrido kabinete pasilikusia viesnia.

Geminus nebuvo is tu, kurie yra linke paklusti. Praeities ivikiai paliko negijancius randus vilkato asmenybeje, kurie tiesiogiai nuleme jo troskima dominuoti, visuomet buti ''in control'' ir ''in charge''. Nesvarbu ar kalba sukosi apie profesini, ar asmenini gyvenima, Thoras nemego kai jam buvo isakinejama. Siek tiek primerktos jo akys isdave, jog Lianos paliepimas atsikratyti jo kuna dengusiais drabuziais ji siek tiek nustebino, taciau jis nepriestaravo. Ne paslaptis, jog savame kailyje sis vyras jautesi itin uztikrintai. Sulipes i vonia jis ne akimirkai nenuleido akiu nuo grazuoles, kuri si vakara atrode itin savimi pasitikinti, ryztinga. Vis del to, niekas lig siol nesukele perdeto itarumo idant kazkas cia na taip. Atsakydamas i kaip niekad aistringa jos bucini, Geminus tvirtai sueme jos liemeni prisitraukdamas liauna jos kuna dar arciau, taciau priesingai nei su lig kiekviena akimirka vis labiau uzsivedanti Liana, Thoro uzsidegimas bleso su kiekvienu jos meginimu parodyti ''kas cia bosas''.Kai ji gana siurksliai sueme jo zandikauli pirstais, jo veide smestelejo nepritarimas tokiems jos veiksmas. Vis del to, jis nieko neistare kol galiausiai ir vel isisiurbusi jam i lupas, tamsiaplauke skaudziai i sias krimstelejo. -The fuck, Liv?-atitrauke jos veida nuo saves abiejomis rankomis. Jo kaktoje isimete aiskios grimasos rauksles. Jo nepritarimas moters nei kiek neismuse is veziu. Ji ir vel prabilo. '' Pasakyk kaip stipriai nori mane išdulkinti, Thor’ai… Pasakyk kad ši mintis neduoda tau ramybės nuo akimirkos kai mane pamatei. Pasakyk kad priklausai man. ''  Jos balsas skambejo erotiskai, taciau butent sia akimirka jo minoje buvo galima iskaityti sioki toki nepasitikejima, tarsi kazkas jam nedave ramybes. Ji pastvere silkini chalato dirza bei eme juo pancioti jo riesus. Vilkato veide smestelejo kiek pasaipi, skeptiska sypsena, taciau tiesiai sviesiai drebti i akis, jog jos ''dirty talk'' ji glumina, nenorejo. Ypac todel, kad Rivas atrode kaip niekad uzsivedusi. Jos krutys netruko atsidurti jam tiesiai pries nosi kas is esmes ir priverte vyra trumpam prarsti budruma. -Tu vedi mane is proto...-is malonumo susimerkes jis jaute jos rankas slystant jo pilvo apacia, sukietejusiu falu. Netvarkingas, aistringas bucinys uzsitese iki pat tos akimirkos kai jos pirstai atsidure ties jo ''balls'', nemaloniai, savininkiskai juos suimdama moteris sukikeno. -M...--ji tebebuvo isisiurbusi jam i lupas kai jis nepatenkintas pasimuiste megindamas bucini nustraukti. Jis timtelejo chalao dirza idant issilasivintu bei atstumtu perdem isismarkavusia moteri, taciau to padaryti nepavyko. Jo riesus prie vandens maisytuvo laike ne silkinis medziagos dirzas, o tikru tikriausios plienines grandines. Nereikia ne sakyti, kad atmosfera kambaryje akimirksniu pakito. Maza to, ji apsizergusi vonioje dabar sedejo visai ne Liviana, o Pierce! Jis skausmingai susirauke. Staiga nemaloniai diegti, persteti eme visa kuna. Vonia buvo pripildyta visai ne putu, o kurpeles (wolfs spain flower) ziedu bei lapu. Tai pamates, Geminus eme ne juokais supanikavo. Gerai zinojo, kad sis augalas jam nors ir neprazutingas, gali pridaryti labai daug zalos bei ji susilpninti. Katherine akivaizdziai megavosi dominavimu bei tai, kaip nepriekaistingai sugebejo priversti vyra kliedeti-matyti tai, ko is tiesu nebuvo. Pirma Thoro pasamone perskodusi mintis buvo, jog jis tebera tame supistame paraleliniame pasaulyje. Jog visa tai buvo tik suknista tos pragaro kekses haliucinacija. Jos iskreiptas zaidimas. ''Negi tikrai manai kad nesužinosiu apie tai kad ištrūkai iš karcerio?'' Jos zodziai priverte ji pagaliau teiktis i ja paziureti. Jo veide atsispindejo panieka, pyktis, agresija... Nirso ir todel, kad negalejo imti ir priversti savo sukietejusio falo subliuksti. Minetasis organas vis dar nepadoriai lietesi su nuogu svetimos moters tarpukoju ir turint omenyje ji panciojusias grandines, ji nejuokais erzino. -You really don't take no for an answer, hm?-primerkes akis jis stipriai suspaude lupas bei kaip reikiant truktelejo grandines, kurios nors ir nenutruko, velniop isrove visa vandens maisytuva. Permetes grandines jai per kakla, jis apsuka ja taip, kad si nori to ar ne, nugara remtusi i jo krutine. -No matter how badass you think you are, there is always a badass bigger than you-staigiai pasisukes sonu jis panardino ja veidu i vandeni, alkune paremdamas jos spranda idant si negaletu isnirti. Moteris muistesi, taciau tiketis, kad garbane galima taip lengvai imti ir paskandinti, buvo naivu. Ir jis tai zinojo. Suciupes jos tankius plaukus, jis istrauke ja is vandens. Ji nusikvatojo. Stverusi uz laisvo, gana ilgos grandines galo, ji priverte vilkata pargriuti ant slidziu, slapiu vonios grindu. Skaudziai trenkesis i vonios krasta, jis pro sukastus dantis suriaumojo is skausmo. Smilkiniu, is prakirstos vietos, eme teketi kraujas. '' Nagi branguti, mums su tavimi jau buvo pradėję darytis linksma, kam reikėjo viską sugadinti? Nors kitą vertus, tu vis dar turi pasirinkimą būti mano "dievišku" žaisliuku.'' Jos arogantiski zodziai tik dar labiau ji isiutino. -Piss off!-pakiles ant koju, uzuot ir vel ja puoles, jis piktai pastvere netoliese buvusi balta ranksluoti kuri, nenuleisdamas pikto zvilgsnio nuo moters, persimetes sau aplink pusiauja. -Jei dar kada prikisi nagus prie mano seimos, prisiekiu, nudesiu tave, net jei po to man tektu uzimti tavo vieta sumautame pragare tam, kad islaikyciau ten tunancias isgamas ten, kur joms ir vieta,-Thor'as giliai kvepavo. Katherine asasinacija buvo pirma tema, kuria vilkatas aptare su Silas vos tik sis ji istrauke is karcerio, taciau draugas greit siuos planus ismuse is sviesiaplaukes jo galvos paaiskindamas, kad visur... VISUR, net ir pragare, reikalinga struktura, kuria jis neabejotinai sugriautu sunaikindamas infamous Qeen of Hell. Dar blogiau tai, kad vienintelis budas uzkirsti kelia absoliuciam chaosui ir sustabdyti is pragaro istrukti norincius demonus, butu paciam uzimti pragaro karalienes sosta. ''Ha ha hahah'' patalpoje ir vel nuaidejo pasiepiantis josios juokas.

-Kur mano mama?-neatlyzo berniukas kuomet trumpa pokalbi telefonu baiges Tonis ir vel savo zvilgsni grazino ties sunerimusiu vaiko veidu. -Ji uztruko darbe,- krenkstelejes jis apsidaire. Dar niekada nesijaute toks ismustas is veziu. -Renkis... vaziuosi su manimi,-istare tyliai, taciau pakankamai uztikrintai, jog berniukas paklustu. Tonis neturejo plano, taciau zinojo negalintis vaiko cia palikti. Zmogiskoji Gomezo puse, jo sazine, ikyriai snabzdejo idant jis ir tik jis yra kaltas del nieko neitariancio mazamecio motinos mirties. Sirdis dauzesi it paselusi. Dviprasmiski, sumise jausmai perpilde jo mintis, priversdami ji elgtis dar labiau neapgalvotai. -Mano mama tave atsiunte? Ji niekada nepalieka manes nakciai vieno...-berniuko zodzius pertrauke i buta iejusi klubo barmene. -Toni?-izengusi i miegamaji ji perbalo it popieriaus lapas. -Prisiekiu, as su tuo neturiu nieko bendra!-pastebejusi narkotikus ji eme neigiamai purtyti galva. -Maldauju, nieko jam nedaryk!-puolusi i visiska nevilti moteris pravirko. -Kuo tu vardu?-Milealsonas is paziuros ramiu balsu kreipesi i pizama vilkinti berniuka ir perdem daznai beskilnojanti jo krutine isdave apie vyro nerima. -Tommy,-nuryjes burnoje susikaupusius skyscius, vaikis nerode didelio pasitikejimo nei vienu cia susirinkusiu asmeniu. -Noriu, kad visos. Absoliuciai visos,-ranka mostelejes i visur pabirusias piliules, jis grieztai kreipesi i netoliese buvusia moteri. -...piliules rytoj butu mano kabinete,-jis neketino pats ju, cia ir dabar rankioti. Tiesa pasakius, Anthony nerupejo nei ju kiekis, nei tai, kiek is tiesu jos buvo vertos. Tai buvo orumo ir pagarbos reikalas. Jis ne veltui taip ilgai is sipuliu lipde savo ivaizdi, kad leistusi apmulkinamas keliu sokeju. Nereikia ne sakyti, kad po Lili mirties i ji niekas rimtai neziurejo. Boy toy. Sia etikete atsikratyti prireike laiko. Per visa si laika jam teko priimti daug, jo asmenybe skaldziusiu bei prioritetus niokojanciu sprendimu. Tam kad isliktu. Tam, kad isgyventu.
Berniukas dejo i kojas. Tonis nepuole jo vytis. Elgesi letargiskai. Tarsi pries imdamasis veiksmu, galvoje bandytu perkratyti visas galimu scenariju baigtis. Strigalviais pasileides lauko duru link, Tommy stabtelejo vonios kambaryje. Drebanciomis rankomis is tuoleto vandens bakelio issitraukes sautuva, ji be didelio vargo uzsitaise. Vaikigalis tikrai ne pirma karta tai dare. Taciau pasprukti is sio buto, jis neturejo ne menkiausio sanso. Vos akimirksniu prie laukuju duru atsidures Anthony, jas uztvere savo kunu. -Tommy... as bandau tau padeti,-kreipesi i berniuka raminanciu, racionaliu balsu. -Viskas gerai, Tommy. Eik su juo,-apsiasarojusi sokeja sunkiai tvardesi nepravirkusi. Ji neturejo zalio supratimo kokiais motyvais Gomezas ketina is cia issivesti Emily sunu. Letai nuleides pries tai i hibrida nutaikyta ginkla, berniukas suprato neturintis pasirinkimo. -Eime...-Tonis neprase idant rudaplaukis vilkolakes sunus atiduotu jam ginkla. Jis puikiai suprato, kad siaubingai ibaugintam, atsiauriomis salygomis uzaugintam ir kogero ne pagal amziu subrendusiam berniukui jis teike kur kas daugiau paguodos ir nusiraminimo nei megstamiausias meskutis ar megtsmiausia anklode. -Viskas bus gerai...-susnabzdejo uzdedamas ranka jam ant peties. -Viskas bus gerai...
-Kokias asociacijas tau kelia vardas Emily?-vos tik kitame laido gale pasigirdo sujungimo garsas, Tonis prabilo nesuteikdamas pasnekovui galimybes prabilti pirmam. Jiedu su Jacksonu rysiu nepalaike. taciau nepaisant to, jo mobiliojo numeri hibridas buvo issisaugojes savo telefone. Auso rytas. Zvilgtelejes i prietaisu skydeli jis isitikino. 06:04am. Ant galines sedynes isitaises ir rankose vis dar ginkla bespaudziantis berniukas inirtingai kovojo su miego stoka, kuri panasu, pamazu eme virsu.
– Kas per velnias, Tony?! Tu nachuj matei kiek valandų?! – Vien iš balso galima suprasti kad jis apsimiegojęs, suurzgia, tokiu būdu išreikšdamas nepasitenkinimą.
– Tu apie tą su gerais buferiais, kur tai kalei Lili su tavim dirbo? Eee... O kame reikalas?  
Tonio veide smestelejo nezymus sypsnis. -Pastaruoju metu man nesimiega,-jo balsas nuskambejo keistai. Ir is tiesu. Tonis nebutu galejes pasakyti kada paskutini karta miegojo. Vos uzmerkes akis jis imdavo sapnuoti kosmarus. Apie tai kas nutiko Alvar. Jis nuryjo burnoje susikaupusius skyscius. Dirstelejes i galini veidrodeli isvydo kaip pagaliau pralaimejes kova su nuovargiu, berniukas uzmigo. Ginklas tyliai dunktelejo jam po kojomis. -Funny thing... pasirodo ji turi sunu. Astuoniu, gal devyniu metu...-uzsiciaupe laukdamas brolio reakcijos i ka tik suteikta informacija.
– Aha, ir dėl to sugalvojai genialią idėją prikelti ir mane? Prisiekiu, nebūtum mano broliu...-Įsivyrauja ilga tyla, apie tai kad pašnekovas vis dar neatsijungė išduoda tik jo kvėpavimas. Tuomet sučirška lova, nuo kurios pakilęs, jis kaip mat prisidega cigaretę. – Čia kažkoks iškrypęs bandymas mane sugražinti atgal į Niujorką? Tony, mes jau aptarėm tai, nežadu sugrįžti į tą velnio šiknaskylę. -Atsuduso. Lyg suteikdamas sau laiko pagalvoti. – Aštuonių ar devynių? Fuck. Ji ką nors tau pasakė? Fuuuuuck. Mother fuckin fuck! Palauk. Tu bent matei tą vaiką?!  
-Jis miega ant galines mano automobilio sedynes,-sausai, be aiskesniu emociju iskose Tonis. Ir vel isivyravo tyla. -Gal numanai kas jo tevas?
– Are you fuckin kidding me?! Apsimesi kad nežinai kodėl išvažiavau, ar nori kad tai balsu pripažinčiau? – Po neilgos pauzės, jis vėl pratęsia. – Ji bando tave šantažuoti? Ir kodėl tas vaikas pas tave? Tony... Kas po velnių ten vyksta?
-Calm the fuck down, Jacksonai!-susituri tik tam, kad nepazadintu miegancio berniuko. -Gal bent akimirkai liaukis buti supistu Mr Diva, tu islepintas, supistas savanaudi!-vel zvilgteledamas i berniuka, Tonis ne pats nepajuto kaip viduje ilga laika slopinti jausmai eme kilti pavirsiun. Emily tikrai nebuvo medalio verta motina, taciau kad ir kas buvo sio berniuko tevas, atsakomybes aiskiai isvenge visus siuos metus. Visai kaip ir Niklausas. -Skambinu tau todel, kad sitas vaikas kaip du vandens lasai panasus i tave, tu mulki. Ar yra nors menkiausias sansas, kad... kad gali buti jo tevas?-sustabdes automobili prie savo buto, Tonis letai islipo is automobilio mat sekancius zodzius privalejo istarti budamas kuo atokiau nuo berniuko. -Emily is manes voge. Privalejau ja atsikratyti...-bande nutaisyti uztikrinta, saltakraujiska tona, nors pro automobilio langa zvelgdamas i nieko neitarianti, nekalta miegancio vaiko veida, jautesi tikru tikriausiu mosntru. -Nezinojau, kad ji turi sumauta vaika, Jacksonai! Antraip nebuciau daves nurodymu!-pagaliau pratrukes jis nevalingai leido savo veide smesteleti iltims.
– Tik nepradėk man aiškinti kas gerai ir kas blogai! Rimtai manai kad buvau pasiruošęs tam?! Aš jai sakiau kad man visos šios pisliavos nereikia... – Čia pat susiturėjo, suvokęs kodėl brolis šitaip asmeniškai reaguoja į visą ko padėtį. Galu gale, iš tikro kaip Mikaelson’ą jį pripažino tik Jackson’as, kiti arba neturėjo tam galimybių arba buvo jau per vėlu. – Taip. Ji galėjo nuo manęs pastoti. Mažą to, greičiausiai jis ir yra mano... – Įsiklausydamas į pašalinius garsus, tam tikru metu Jackson’as sustingo. Net per ragelį iš kitos šalies buvo galima pajausti kaip stipriai įtakojo jį sekantys žodžiai. – Tu bled ką padarei?! Atšauk supistą nurodymą! Tony! Fuuuck... Pasirūpink berniuku, aš. Aš atskrisiu pirmuoju reisiu.  
-Fuck... Fuuuuuck!-nuleides telefono rageli zemyn, Tonis nebegalejo apsimetineti. -As bandziau. Bet buvo per velu, Jacksonai,-grazines mobiluji sau prie ausies, jis susimerke. -Atleisk. As susimoviau.--skausminga grimasa atsispindejo niuriame Gomezo veide kai jis ne neatsisveikines nuspaude raudona, atjungimo mygtuka.

****
Grizusi i kluba, hibrida pasitiko dar viena nemaloni staigmena. Prie iejimo priparkuotas stovejo greitosios automobilis. Paskubomis pasileides vidun, jis prasilenke su ant nestuvu isnesamu Emily kunu. Medikai veike skubotai. Maza to, jos kunas nebuvo ''body bag'e'', o tai reiske, kad ji nebuvo mirusi. Skubriu zingsniu jis pasieke savo kabineta. Pravere duris su tokia didele jega ir taip staiga, kad jei kas butu buves i jas pasiremes, veikiausiai butu mazu maziausiai sunkiai suzeistas. -Kas cia po velniu ivyko?!jo skaisciai oranzines akys buvo nukreiptos i apsaugini nepaisant to, kad patalpoje be jo buvo dar ir Valencija. -Juk sakei, kad planai pasikeite,-rustus vyro veidas buvo nukreiptas i bosa, taciau akys seke naujaja hibride. -Truko visai nedaug, kad Emily pakratytu kojas. Bet tavo ''augintine'' iskviete greitaja. Emily leisgyve, bet paramedikai sake, kad po gero skrandzio plovimo ir keliu dienu intensyvios terapijos skyriuje ji bus kaip nauja,-syptelejo pagiezingai. Tonio veide smestelejo didziulis palengvejimas. -Gracias a Dios...-istare tylomis, abiejomis rankomis pasiremdamas i ivairiais dokumentais apkrauta stalvirsi. Jo inirtingas kvepavimas eme rimti. Syptelejes pats sau, jis paissuko i apsaugini. -Vaziuok su ja... nenuleisk nuo jos akiu. Ir pranesk man jei kas pasikeis, girdi?-nezinia is kur atsiradusi padidinta susidomejima Emily gerove apsauginis palydejo itariu zvilgsniu, taciau nedriso boso paliepimo nevykdyti. -Gerai... bet tikriausiai pats supranti, kad si vieta netrukus bus pilna faru. Narkotiku perdozavimas sukels visus sumatus DEA agents ant koju...-nespejes uzbaigti minties, vyras buvo pertrauktas. -As susitvarkysiu. Eik,-puikiai suvokdamas, kad privalo islikti blaivus, jis skaudziai susirauke. Trosko griebtis svaigalu, taciau negalejo. Po sios dienos ivikiu visas jo kunas buvo isitempes tarsi pernelyg suverzta styga. -Tu vis dar cia...-likes vienu du su Valencija, jis pagaliau teikesi kreiptis i lig siol tylomis vyru dialoga stebejusia moteri. Jo akys atrode pakite. Pavarge. Jos buvo kaip niekad zmogiskos.

Vieninteliai klube laikomi ir ji sukompromituoti galeje narkotikai buvo naujos kartos piliules esančios čia pat, rašomojo stalo stalčiuje. -Sunki diena?-neaisku sarkastiškai ar veikiau uzjauciamai šyptelėjo Valencija. Tonis vis dar bande sia moterį perprasti. Is paziuros jauna ir nepatyrusi, is tiesu jos persona buvo kur kas kompleksiskesne, daugiasluoksne nei būtum galėjęs pamanyti is pirmo žvilgsnio. -One of those...-sumurmejo Tonis, taciau jo veida netikėtai perskrodė šypsena. Valencijos kompanija prie vienatves pratusi hibridą maloniai blaškė. Priejes prie rasomojo stalo jis atrakino pries tai minėta stalčių ir is jo išėmė į plastikinį, sandaru maišelį supakuota tuziną tablečių. Neskubriu žingsniu patraukes link tuscios dzekuzi, jis dirstelejo i jo veiksmus atidžiai stebejusia hibride. -Nusikalstamos veiklos dangstymas yra traktuojamas kaip bendradarbiavimas, juk žinai?-pirstais uzciuopes slapta, dzekuzio sienoje imontuota seifa, jis ji atrakino bei paslėpė ten piliules. -Is ko sprendi, kad tave dangstysiu? Kad nepasakysiu pareigunams kas cia ivyko?-merginos akys siek tiek susiaurejo. -Nes as tau patinku, -savimi pasitikinti šypsena smestelejo vaikino veide kai jis itin kasdieniskai, nesureiksmindamas konstatavo tai kaip fakta. Susijuoke. Erzino ja ir tuo akivaizdžiai mėgavosi. -Patalpindama mane už grotu nieko neišlostum ir tu tai zinai, -pagaliau surimtejes jis grizo atgal prie kompiuterio kur vienu klavišo spustelejimu istryne visus paskutinių 24 valandu stebėjimo kameru irasus. -Tu protinga. Aukstas IQ ir pritrenkianti isvaizda yra retai pasitaikanti kombinacija. Net ir tarp latinu, -vel syptelejes jis eme letai atsisagstyti svarka bei baltus, neabejotonai vardinius savo marškinius. Zvilgteles i monitoriu jis pastebėjo virsuje jau vaistinejancius dae agentus. -Fuck...-sumurmejo akivaizdziai manes turintis kur kas daugiau laiko. -Ijunk vandeni, -paliepe merginai, kurios tobulai jautri hibridiska klausa neabejotonai buvo spėjusi uzfiksuoti tai ka monitoriuje isvydo jo akys.

-Rikai, mums truksta zmoniu uz baro. Vel,-vos izengusi i Lianai Rivas priklausancio klubo patalpas, ji pasitiko priekaistaujantis barmenes balsas. -Zinau....-sumurmejo nepatenkintas vilkolakis, nusimesdamas deveta striuke bei permesdamas ja per baro stala. -Kur Liana, man reikia su ja pasikalbeti...-neatlyzo atidarymui besirengianti mergina. -Lianai yra uzsiemusi. Kuri laika ja pavaduosiu as,-Rikui nebuvo duoti isakymai dirbti virsvalandzius ar juolabiau pilstyti gerimus uz baro, taciau sis klubas jam buvo tapes antraisias namais ir net nebudamas jo bendrasavininku, jis jautesi uz ji atsakingas. -Emily taip pat nepasirode... gal zinai kur ta prapuole?-pjaustydama laimo citrina griezineliais, mergina dviprasmiskai vyptelejo. Regis visi, apart Valencija, siame klube zinojo apie tai, kad Rikas dulkina tamsiaplauke sokeja. Emily turejo sumautai ilga liezuvi ir Rikui tai anaiptol nepatiko. -Mind your own bussines, gerai?-sumurmejo skaiciuodamas pinigus, kuriuos nuosekliai patalpino baro kasose. -... si ryta i viena populiariausiu naktiniu Nju Jorko klubu ''Vendetta'' buvo iskviesti paramedikai... klube dirbusi sokeja buvo rasta sunkiai apsinuodijusi, kaip itariama, narkotinemis medziagomis... moteris paguldyta i ligonine. Jos bukle tebera kritiska... Medikai teigia, kad lig siol nera susidure su nukentejusiosios kune rastomis cheminemis medizgomis...''-Riko demesi prikause nedideliame televizoriaus monitoriuje transliuojamos zinios. -Fuck...-tyliai nusikeike. Visa jo kuna sukausta baime. Krutine eme sunkiai kilnotis. -Tonio klubas?-kiek atmestinai tarstelejo barmene. -Mhm... Klausyk, as turiu eiti...-zvilgtelejes i mobiluji, rado kelis praleistus Lianos skambucius. Ne neabejojo, kad Rivas bande su juo susisiekti del i beda patekusios Valencijos. -Rikai, as viena nesusitvarkysiu! Jei Gomezo klubas sianakt uzdarytas, mums teks dviguba apkrova. Kas nera blogas dalykas, bet...-eme tausketi blondine, taciau neleides jai pabaigti, vilkolakis pasiciupo striuke. -Figure it out... As turiu eiti,-jo isitempusi fizionomija aiskiai bylojo apie jauciama nerima.
Visa kelia iki Lianos namu, jos desiniaja ranka dirbes vyras neprisiverte atsakyti i jos skambuti. -Fuck you... this is all your fault!-puikiai zinojo nepajegsiantis sito isrekti jai i akis todel pludosi ziuredamas i ant keleiviui skirtos sedynes numesta telefona. Valencijos telefonas buvo isjungtas. Jam ne i galva nesove, kad butent Emily, o ne hibride siuo metu kovoja del islikimo. Kai pagaliau pasieke Rivas rezidencija, sukluso. Salimais buvo priparkuoti net keli Silas Ambrose priklause automobiliai. Kazkas cia buvo ne taip. Iejes pro neuzrakintas duris, skubriu zingsniu patrauke ten is kur sklido verksingas Lianos balsas. -Liana?-kaktoje isimete kelios vertikalios rauksles kai jis suprato, kad boses skambutis neturejo nieko bendra su tuo kas si ryta ivyko Anthonio klube. Kambaryje be jo dar buvo Silas bei Dorianas. Netrukus laiptais, is virsutinio namo auksto, paskubomis ir deretu prideti- visu nuostabai nusileido Thoras. Vilkatas devejo marskinelius ir kelnes, taciau buvo basas. Maza to, slapi jo plaukai bei kraujuojantis smilkinys taipogi trikde. -Kas cia vyksta?-pasimetimas atsispindejo Riko veide kai jis kreipesi i ilgameti drauga, kuris savo ruoztu atrode it ir pats butu ''iskrites is medzio''. Thoras, uzuot puoles prie aiskiai sunegalavusio Doriano, Lianos nuostabai, patrauke tiesiai prie Silas. -We gotta problem...-sumurmejo ir to uzteko, kad burtininkas suprastu apie ka sis kalba dar pries tai kai visus patalpoje susirinkusius asmenis savo pasirodymu ''nudziugino'' the Queen of Hell.

“Yra tūkstančiai kelių tam, kad atsidurtum kažkur, tačiau ne visi jie yra teisingi”, – būtent tokiais žodžiais būtu nesudėtinga apibūdinti tai, kas šiuo metu vyko Fibonacci gyvenime. Iš tiesų, ji turėjo tūkstančius, skirtingų kelių, kuriuos pasirinkusi ji būtu įgavusi galimybę gyventi kitaip. Tačiau tas, kurį ji pasirinko savo noru ar paskatinta, dar nebuvo su akivaizdžia finaline pabaiga. Geismas, kuris visapusiškai buvo užpildęs visą jos beprotiškai patrauklų kūną, tiesiog elektrizavo visą tai, kas buvo aplinkui. Jaudino ne vien kūniškas artumas su hibridu, tačiau ir tai, kaip jis kvepėjo, kokia jutimiškai buvo jo oda, plaukai į kuriuos ji intuityviai įsikibo. Jo skonis vertė trokšti daugiau, visapusiškai aptemdydamas protą ir tarytum “vaistas nuo visko” galėjo atimti iš jos visus tuos nemalonumus, kuriuos šiandiena teko patirti. Jis nutraukė pagreitį įgavusį bučinį, kone pašnabždomis ištardamas jos vardą. Sunku pasakyti kodėl, tačiau šis atsitraukimas sukėlė nemalonų skausmą krūtinėje, privertė stipriai suspausti lūpas. Akivaizdu kad negebėdama pažvelgti Mikaelson’ui į akis, tamsiaplaukė akimoju nusuko savo žvilgsnį, pirmiausia pažvelgdama į apačią, vėliau nusukdama akis šonan. Kvėpavimo tempas išdavikiškai nerimo, kad vis dar išdavė akivaizdų josios susijaudinimą. Gėda. Taip, būtent tokiu žodžiu būtu galima apibūdinti didžiąją josios organizme sukunkuliavusių potyrių jauseną. Tačiau visai netrūkus ištarti jo žodžiai prilygo šaltam, ne, absoliučiai lediniam dušui. Josios tamsiai rudos spalvos akys vėl susirado Anthony’o veidą, lūpos šiek tiek prasiskleidė, tačiau panašu kad tą akimirką ji nerado savy jėgų paprieštarauti. Nepriklausomai nuo to, ar žmogus tau patinka ar negali šio pakęsti, išgirsti kad tavo “išgelbėjimas” buvo atsitiktinis, nemalonu. Net pamiršus tą faktą, kad toks procesas įvyko ne vieną kartą. Nurydama nemalonią jauseną, ji pagaliau privertė save atpalaiduoti pirštus, kurie vis dar buvo suspaudę dalį jo viršutinių drabužių. Ranka nusileido lėtai, tačiau josios stovėsena nepakito, vis dar išliko ori, pasitikinti savimi.
– Tu tikriausiai visai pametei sveiką nuovoką, jei manai kad bandau tau įtikti arba tuo labiau, tau paklusti, Anthony. Turi susitvarkyti su “didybės manija”, nes prisiekiu, kalbi nesąmones. – Akivaizdžiai pasipiktinusi dėl to, kad josios parodytas noras jį pabučiuoti buvo palaikytas kažkokia antgamtinia velniava, net nesistengė to nuslėpti nei savo žodine, nei kūno kalba.
– Jei gerai pamenu, tu neliepei man tave pabučiuoti ir… Hrr. Nesvarbu! Įsivaizduok kad šito nebuvo, o aš savo ruožtu pasižadėsiu kad to daugiau nepasikartos. – Vargu ar ji pati patikėjo tuo, kokiems žodžiams leido išsprūsti pro savo lūpas. Tačiau vienareikšmiškai reikia pastebėti tai, kad šiuo metu ji jautėsi labai sutrikusi, visomis prasmėmis išsiderinusi ir atstumta. Priešingai nei Mikaelson’ui, tamsiaplaukei net netoptelėjo pagalvoti apie tai, kad jį atitraukti galėjo ir elementarus nenoras lysti ten, kur jau yra santykiai. O josios apranga, bei surinkta informacija apie ją, būtent apie tai ir skandavo. Rick’as vis dar buvo svarbi josios gyvenimo dalis, tačiau vilkolakis ir pats nežinojo, kad jo “vaidmuo” po šiandienos įvykių su šokėjomis, pakito. Liežuviu perbraukusi per savo lūpas, ji buvo besiruošianti atsisėsti, juk užsispyrusi ožkytė neketino pažeisti savo prieš tai duoto pažado, likti čia, kol jis nepersigalvos. Čia pat hibridas vėl prabilo, kas paskatino naujavirtę nukreipti savo žvilgsnį į jo pusę.
– Tuomet baik jaukti mano mintis ir pasakyk man tiesiai į akis, kad nenori daugiau manęs čia matyti! – Akimirka, kuomet tamsiaplaukis paprieštaravo pats sau, iššaukė josios prunkštimą. – Sintetinis kraujas yra išleistas į rinką Anthony. Nesu tikra, bet nenustebčiau jei paketai sudėti prekybos centruose, kur nors šalia pieno produktų ar gaiviųjų gėrimų žmonėms. Turi sugalvoti geresnę priežastį… – Kažkuriuo metu, kuomet ne vienas jų to neplanavo, pokalbis savaime pasuko kitokia linkme. Net pati to nesuprasdama, Valencia atsidūrė vos per plauką nuo to, kad sugebėtu sudėti visus taškus ant “i” ir galiausiai išsiaiškinti tikruosius arba apytikslius Mikaelson’o ketinimus josios atžvilgiu. Ir tai toli gražu neturėjo nieko bendro su josios pakitusios mitybos palaikymu, ko akivaizdu kad ji savavališkai vengė, vos tik atsidurdavo tarp vilkolakių. Jau buvo gana to, kad kiekvieno žingsnio metu sulaukdavo smerkiančius žvilgsnius dėl to, kad yra kitokia, kad nebe pritampa. Ji atsisėdo beveik tuo pačiu metu, kuomet ant stalo dzingtelėjo senovinis raktas, kuris netrūkus paaiškėjo kad buvo nuo jo šeimai priklausančio dvaro. Nepatikliai dirstelėjusi į paminėtą objektą, tamsiaplaukė net nepasivargino pakelti akių į Mikaelson’ą. Jos žandikaulis pastebimai įsitempė, pirštai sukibo į baltų, vyriškų marškinėlių, kurie dengė josios kūną, apačią. Neketino būti jo asmeniniu “augintiniu”, kurį galės uždaryti milžiniškuose namuose, bei kartas nuo karto atvažiuoti pašerti. Vėl suspaudė natūraliai putlias savo lūpas, kuomet atsisakymą išreiškė neužtikrintu galvos supurtymu. Savi-izoliacija skambėjo siaubingai, dar turint omeny kad visą tą laiką tektu praleisti vienai. Žinoma, šniukštinėti po garsiuosius namus būtu įdomus dalykas, tačiau kiek ilgai tai trūktu?
Tamsiaplaukiui užteko paminėti tik vieną konkrečią pavardę, kad visa Fibonacci veido išraiška pakistu, jos kūnas staiga atitrūktu nuo kabinete esančios, lankytojams skirtos, kėdės. Nenorėjo kad hibridas matytu tai, kas tuo metu atsispindėjo josios akyse: pyktis, nusivilimas, skausmas ir milžiniška, žodžiais neapibūdinama panieka. Kuris laikas ji nesiskubino pratarti ne vieno žodžio, kuomet privertusi save išlaužti kiek kampinę šypseną, galiausiai vos girdimai tarė. – Gali būti ramus, jis net prašomas čia nepasirodytu, “brokuotas produktas” jo nedomina. Be to, pats buvai sakęs kad Liana nėra kvaila, ji tikrai nekompromituotu savęs dar labiau, siųsdama čia šniukštinėti dar bent vieną asmenį, tuo labiau kai nenutuokia kas nutiko su pirmąją. – Epitetas, kuriuo save apibūdino, žinoma nebuvo stipriai suasmenintas, greičiau iššauktas nuomonės, kurią tamsiaplaukė susidarė iš pastarųjų kelių dienų bendravimo su Rick’u. Minėtasis vilkolakis žvelgdamas į Valencią nematė tos pačios vilkės, kokia ji buvo ankščiau. Ir blogiausia (tikriausiai) kad naujosios jos neketino priimti. Liežuviu perbraukusi per savo lūpas, ji neįsileido Mikaelson’o į savo asmeninio gyvenimo peripetijas. Nesijautė užtektinai saugi, kad galėtu apie tai prabilti, o ir nemanė kad jam tai būtu įdomu. Ir visgi, josios žvilgsnis galiausiai susidūrė su miegojimui skirtu baldu, ant kurio jai ir buvo pasiūlyta išmiegoti. Neatsakė, greičiausiai todėl kad ir pati iki galo nebuvo tikra tuo, kad turėtu čia pasilikti nakčiai. Nors kitą vertus, nei namo, nei tuo labiau pas Rick’ą važiuoti neketino. Prisikandusi apatinės savo lūpos odelę, Fibonacci nusekė tamsiaplaukį, kuomet jis pasiekdamas duris, dar kartą atsisuko į savo pašnekovę. Jo pasirodęs šypsnis buvo užkrečiamas, mat analogiška lengva šypsena subolavo ir josios veide.
– Nieko sau. Dar niekas nebuvo manęs atstūmęs ir pasakęs komplimentą, tuo pačiu metu. – Jos šypsena nepradingo net tuomet, kai minėtasis vyras galiausiai apleido savo kabineto patalpas, bent kuriam laikui palikdamas viešnią vieną. <…>

Netapo netikėtumu tai, kad Valencia galiausiai nusprendė pasilikti šios įstaigos boso kabinete, kuomet kamuojama nemigos, ganėtinai drąsiai įsitaisė ant Anthony’o kėdės, priešais stalą, ant kurio buvo pastatytas kompiuterio ekranas, gyvai transliuojantis tai, kas vyksta klube. Nieko nuostabaus, kad praktiškai kiekvienas įstaigos kampas buvo filmuojamas. Verslas, į kurį buvo įsisukęs hibridas nebuvo “švarus”, todėl priešai galėjo tykoti absoliučiai visur. Vienas konkretus “kvadratas” ekrane, transliuojantis pagrindinį baro stalą, kaip mat patraukė Fibonacci dėmesį. Juodai balta medžiaga transliavo tai, kaip klube pasirodęs hibridas labai dviprasmiškai laiką leidžia su viena iš barmenių / padavėjų. Hibridės veide pasirodė kreivoka šypsenėlė, tarytum nebyliai išreiškianti ar tai nesupratimą ar tai neigiamą jojo skonio įvertinimą. Ir kai vaizdas patapo per daug “karštas”, ji nieko nedelsusi išjungė ekraną, nuspausdama “užmigimo” mygtuką. Veidą parėmusi į savo delnus, ji kuris laikas dar taip pasėdėjo, kol galiausiai nugalėta nuovargio ir nuobodulio, persikėlė ant bosui priklausančios lovos. Nusispyrė aukštakulnius, kuriuos vis dar buvo “pasiskolinusi” iš Mikaelson’ams priklausančio dvaro. Sunku pasakyti kiek tiksliai praėjo laiko, ir ar jai buvo pavykę bent kuriam laikui užmigti, tačiau didžiuliame kabinete pasigirdo balsai, kurių ne vienas nepriklausė Gomez’ui. Pramerkusi akis, ji pasistengė nesukelti bereikalingo triukšmo, kuomet įsiklausė į tai, apie ką kalbėjo vyras su moterimi, kurios balsą šį kartą sutapatino su konkrečiu veidu labai lengvai. Emily, kartu su apsauginiu rado kelią į hibrido asmenines valdas, akivaizdu kad be šio žinios. Neišsiduodama, ji nesunkiai “gavo” neprašytą informaciją apie tai, kad Mikaelson’o patikėtinis dirba išvien su šokėja, vagiant iš hibrido narkotikus, šiuos parduodant, o vėliau pasidalinant pelną per pusę. Subingalviai. Tarytum motyvuojančios algos, kuri taip pat buvo pasiūlyta ir Fibonacci, būtu per mažai. Sukandusi dantis, ji pasirodė tik tuomet, kai apsauginis imituodamas narkotinės medžiagos pasisavinimą, aiškiai įsitempė, suvokęs esti čia randasi dar kažkas. Pasinaudodama savo galbūt ir netobulu, tačiau vienareikšmiškai veiksmingu moterišku žavėsiu, ji pasirėmė sienos, kuomet veide leido pasirodyti lengvam šypsniui. Turint omeny tai, kad dar prieš tai ji ne juokais buvo įbauginusi apsauginį, dabar jautėsi ypatingai drąsiai, galbūt net saugiai, it būtu neliečiama.


– Man nuobodu, Anthony’s neleidžia man linksmintis kartu su kitais, lyg būčiau jo asmeninis žaisliukas… Jei šiam vakarėliui nepamaišys trečias asmuo, – Specialiai pakeldama ranką, ji rodomuoju pirštu, žaismingai palytėjo putlias savo lūpas.
– Aš nieko nesakysiu, jei nieko nesakysit jūs. Naaaagi… Emily, juk mes dabar draugės. O tu sakei kad pasidalintum. Prisimeni, mergaitės turi laikytis drauge? – Kiek galėdama privertė save išspausti labiausiai įtikiniamą “tuštutės” amplua. Panašu kad pavyko, nes šiek tiek abejodamas apsauginis taip pat sutiko. Fibonacci žinojo esti šis vakaras vilkolakei turėjo būti paskutinis, ir kaip žmogiškumo nepraradusi asmenybė, ji negalėjo leisti tam nutikti, nepriklausomai nuo to kad tokį paliepimą tarė Mikaelson’as. Ha, fuck you sirebond! (lol xD) Visai netrūkus jie persikėlė į ištuštėjusio baro patalpas. Darbo laikas jau buvo pasibaigęs, bei čia pat dirbantis personalas išlydėjo lankytojus lauk, po ko, susipakavę savo daiktus, bei sutvarkę patalpas, pasišalino patys. Visame klube jie liko trise. Tarytum ši vieta priklausytu jiems, tiek Emily, tiek Mikaelson’o patikėtinis pilstė gėrimus, ant stalo klojo takelius su baltais milteliais, bei kas kažkiek laiko vis į burną įsimesdavo svaiginančias piliules. Pasinaudodama savo naujais antgamtiniais ypatumais, Fibonacci judėjo greitai, kuomet pasigriebdama lamsaus stiklo butelį alaus, nupylė daugiau nei pusę ten buvusio skysčio. Kiekvieną kartą, kuomet buvo pakeliama taurelė su stipriai spirituotu gėrimu, ar pasidalinama piliulėmis, ji nepastebimai tai nuspjaudavo į buteliuką, iš kuriuo neva užsigerdavo. Vaidybą buvo nesunkiai galima įvertinti aukščiausiais balais. Ir tuomet, kai apsauginis pagaliau ištraukė išgirtas naujas piliules, naują narkotiką, kurio Mikaelson’as dar nespėjo išleisti į rinką, tačiau išbandė ant Val, pasidarė neramu. Turint omeny tai, kad Fibonacci vis dar buvo įvardinama kaip “klaida”, sunku pasakyti kaip viskas susiklostytu, jei tokių klaidų atsirastu daugiau. Argi neatsirastu natūralus noras tai ištaisyti, ištrinti nuo žemės paviršiaus? Nemaloniai nurydama burnoje susikaupusius skysčius, ji jau buvo pasiruošusi įsikišti, kuomet pagaliau pastebėjo tai, kad piliulės NE TOS. Hibrido kraujo miltelių turintys svaigalai buvo patalpinti į violetinės spalvos apvalkalą, šios gi savo ruožtu buvo rožinės. Klaidos neturėjo būti, tai buvo kažkas kito, kažkas kas buvo paruošta būtent Emily. Juk apsauginis klastingai išsisuko esti Valencia tai jau ragavo, o štai Emily yra nusipelniusi išbandyti. Hibridei būtu vieni juokai susitvarkyti su apsauginiu, tačiau jie abu puikiai žinojo, atsiminė tai, kokį paliepimą davė Anthony’s. Emily reikia atsikratyti. Po stalu suspaudė kumščius taip stipriai, kad nagai atsitiktinai prakišto delno odą, leisdami keliems kraujo lašams nukristi ant žemės. Emily it paklusni, gera mergaitė nurijo tabletę.
– Palydėsi mane aplankyti nykštukus? – Perdėm seksualizuotai palinkdama link tamsiaplaukės vilkolakės, Fibonacci keliais pirštais palytėjo josios smakrą, po jo, nykščiu lėtai perbraukė per jai priklausančias lūpas. Apsilaižė savąsias, matomai apeliuodama į tai, kad Emily šiandien jau buvo “pavogusi” iš jos bučinį, ir galbūt apsvaigusi nuo narkotikų ir alkoholio, panorės bent minimalaus fizinio pamaloninimo. Galu gale, gandai apie tai neva Fibonacci yra netradicinės orientacijos, buvo pasiekę hibridės ausis. Tai buvo vaidiba, skirta čia pat buvusiam apsauginiui, kuomet iš tiesų, naujavirtė įvertino Emily akis, įsiklausė į josios širdies plakimą ir netgi tai, kokiu greičiu jos kūnas varo kraują. Sunku pasakyti dėl kokios priežasties mergina visgi sutiko, kuomey pasiremdama hibridės peties, ji galiausiai nusekė į prieš tai minėtą moterų tualetą. Vos užėjus į plytelėmis iki lubū išklotą patalpą, Fibonacci iš karto užblokavo duris, tokiu būdu bandydama sau pačiai išpešti kiek galima daugiau laiko. Nežaisdama, ji iš karto suėmė Emily už galvos, bei palenkė link kriauklės. – Turi išsivemti, tai ką tau davė nėra Anthony’o narkotikas. Emili, ar girdi mane? Tau reikia išvemti, tai gali būti nuodai… – Matydama kad vilkolakė labai sunkiai gaudosi, ji ryžtingai sukišo kelis pirštus jai į burną, tokiu būdu bandydama iššaukti žaugčiojimą, o juk apnuodytos merginos net akys jau buvo nutolusios į “kitą pasaulį”. Viskas veltui, kartą sukosėjusi, tamsiaplaukė visu kūnu nukrito ant plytelių. Iš josios burnos išsiveržė putos, o visas kūnas pasidavė nevalingoms konvulsijoms. Nepasimetusi, tačiau beprotiškai išsigandusi, Valencia iš karto pavertė vilkolakę ant šono, kad ji pirmiausia nepaspringtu savo pačios vėmalais ar putomis ar velniai žino kuo, kas susimaišant su krauju plūdo iš josios burnos. – Adrenalinas… – Pati sau pasisakiusi, ji iš kart suvokė, kad vienintelis būdas laimėti bent šiek tiek laiko, ji tebelaikydama Emily, iš kojos smogė į po kriaukle esantį vamzdį, pasipylė ledinis vanduo, apgaubdamas jas abi. Stengdamasi kaip galima ilgiau išlaikyti vilkę gyvą, ji pasirausė per jos kišenes, surasdama mobilų telefoną. Žinoma kad ji suprato kad tokiu savo poėlgiu sukels beprotiškai daug problemų Mikaelson’ui. Tačiau, negalėjo leisti mirti moteriai, kuri iš esmės už savo kvailumą mirties nebuvo verta. Surinkusi greitosios numerį, ji nurodė įvykio vietą, tuo pačiu metu gaudama nurodymus ką reikėtu daryti iki kol atvažiuos pagalba. <…>




GMP (greitoji medicinos pagalba) atvyko ne vėliau nei po penkiolikos minučių, kurios tuo metu atrodė kaip nesibaigiančios valandos. Valencia ne akimirkai nepaliko nukentėjusios tamsiaplaukės vienos. Sekė visas, gyvybingumą išreiškiančias josios organizmo funkcijas. Kai pasigirdo beldimas į duris, tik tuomet ji atšoko nuo vilkės, kaip mat nuimdama visas barikadas. Į švarinimosi patalpas užėjo keli paramedikų aprangą vilkintys asmenys (du vyrai, panašu kad sanitarai, ir viena moteris, iš pažiūros ir ant kaklo pakabinto stetoskopo – gydytoja). Jie kažką suleido tamsiaplaukei, po ko mirtinga moteris liepė kad vyrai paguldytų Emily ant neštuvų. Žinoma kad Fibonacci neuždangstė visų “galų”. Tiesą pasakius, net bandydama “užkalbėti” mirtinguosius, greičiau primintu pamišėlę, mat viso savo potencialo išnaudoti nemokėjo. Moteris nusėkė paskui sanitarus, kuomet už žasto sugavęs Fibonacci apsauginis pagreitomis išsitempė šią į Mikaelson’ui priklausantį kabinetą. Švistelėjo ją ant lovos, pirštu nurodydamas kad ši nespurdėtu, kuomet pats atsitraukė nuošaliau, tarytum lauktu netrūkus pasirodančio boso. Apsauginis akivaizdu kad nebuvo pasiruošęs diskutuoti to, kas nutiko su Fibonacci. Sunku pasakyti ar nuoširdžiai jos nemėgo, ar paprasčiausiai nematė reikalo skaitytis su laikino alfos susidomėjo šaltiniu arba dėl kokios kitos priežasties, kuri nebuvo tiek akivaizdi. Staigus, nežmogiškos jėgos smūgis į duris privertė vilkolakį suklusti, o Fibonacci krūptelėti iš išgąsčio. Tačiau tai kad čia pasirodė Anthony, savaime privertė ją nuleisti akis. Iš dalies, jai nebuvo smagu dėl to, kad sutrukdė jo paliepimui atsikratyti bereikalinga “parsidavėlę”, kuri pasirodo nebuvo vienintele, kuri vogė iš Mikaelson’o narkotikus, ketindama iš jų pardavimo pasipelnyti. Jautė kaip ausauginio žvilgsnis kone veria ją kiaurai, bet velniai griebtu, savo sprendimo įsikišti į Emily likimą ji nesigailėjo. Kiekvienas turi savo morales normas, o Valencia hibride buvo palyginus trumpą laiką, kad imti ir pamiršti apie tokį paprastą faktorių, kaip žmogiškumas. Ką jau kalbėti kad jai nebuvo vieta tarp tokio verslo atstovų, nuo pat pradžių ji ketino užimti visiškai priešingą, teisėsaugos, barikadų pusę. Ji žinojo kaip veikė abiejų pusių sistemos, ir iš tiesų dabar negebėjo pasakyti nuoširdžiai, kuriai iš jų priklausė.
– Išgraužk Bobikai! – Tiesą pasakius Fibonacci net nenutuokė kuo vardu buvo apsauginiu dirbantis vilkolakis. Ir ji nesikišo į jų pokalbį iki pat tos akimirkos, kuomet buvo pavadinta “augintine”. Tai užgavo josios savigarbą, kaip be pasukus ji buvo save gerbianti moteris, todėl neketino leisti ne vienam vyrui (ar moteriai, esmės tai nepakeistu) leisti savo adresu šlaistytis tokiais epitetais. Veide subolavo aiškiai nepasitenkinimą išreiškianti miną, tačiau jos pačios nuostabai tai neiššaukė jau tipiniu tapusio josios savikontrolės praradimo. Nepakito net akių spalva, o gal paprasčiausiai tebeveikė narkotikai, kuriuos ji buvo sunaudojusi prieš savo norą. Toliau į vyrų kalbas ji nesikišo, viso labo pakilusi nuo lovos, priėjo prie darbinio Mikaelson’o stalo, ant kurio ir pasisodino savo treniruotą užpakaliuką. Gavęs paliepimą, kuris akivaizdžiai apsauginiui nepatiko, bei kėlė įtarimus, jis pagaliau išsinešdino iš kabineto, palikdamas juos dviese. Tai kad visai netrūkus čia užvirs “pragaras” buvo aišku jau tuomet, kai Fibonacci surinko 911. Tačiau praleisti pro akis Anthony’o išsitempimą, persipinusį su akivaizdžiu nuovargiu, buvo neįmanoma. Dabar jis kaip niekada atrodė žmogiškas, paprastas, užsiknisęs. Jų žvilgsniams susitikus, ji pastebimai pasimetė, privertė save nulipti nuo jo stalo, kaip mat susikryžiavus rankas po krūtine. Ir nepriklausomai nuo to, kokius žodžius ji pasirinko tarimui, jos balsas skambėjo ramiai, galima teigti kad netgi su daliniu apgailestavimu. – Sunki diena? Jei nori, galiu palikti tave vieną… – Nebuvo tikra ar josios kompanija šiuo metu yra buvo jam reikalinga. Iš tiesų Mikaelson’as jai vis dar buvo visiška paslaptimi, ir nors iš pažiūros atitiko kai kuriuos “mokomuosius portretus”, čia pat nuneigdavo jų tikslumą. Liežuviu perbraukusi per savo natūraliai putlias lūpas, ji neužtikrintai dirstelėjo į duris, kurios buvo pridarytos, tačiau neužrakintos. Jo šypsena, kurios ji nelaukė išblaškė, privertė nuleisti akis, sudėti visas įmanomas pastangas į tai, kad sulaikyti savąją. Nepavyko, išdavikiškas šypsnis čia pat subolavo josios veide. Stebėdama kaip hibridas apeina savo stalą, ir iš prieš tai užrakinto stalčiaus ištraukia tas pačias, jos gyvenimą pakeitusias, piliules, patraukia prie be galo erdviame, lofto tipą primenančiame, kabinete integruotą sukūrinę vonią. Sukandusi dantis, moteris nuolankiai, su pastebimu smalsumu stebėjo kiekvieną jo veiksmą, kuomet vyras atskleidė tai, kur turi dar vieną savo slėptuvę.

– Iš kur ištraukei kad tave dangstysiu? Kad nepasakysiu ponams pareigūnams kad čia įvyko, iš tikro? – Specialiai pabrėždama paskutinį savo ištartą žodį, tamsiaplaukė erzindama kilstelėjo vieną iš savo antakių, tuo pačiu metu leisdama vienam iš antakių pastebimai išsilenkti. Jos akių plyšiai pastebimai susiaurėjo, tarytum ji būtu laukusi iš jo racionalaus atsakymo, kuris galbūt priverstu ją pagalvoti apie tai, kad galbūt padėti pridengti jam užpakalį yra gera mintis. Tačiau tai, kas išsprūdo iš Anthony’o lūpų, bei kaip tai išsprūdo, ne juokais išmušė ją iš vėžių. Skruostus išmušė pastebimas raudonis, kuomet akimirkai ji ėmė elgtis paikai. Prunkštelėjo, apsimestinai neigiamai supurtydama galvą. Bandė kažką atsakyti, tačiau viso labo sujudino lūpas. Pasimetė, nežmogiškai pasimetė. – Ne velnio tu man nepatinki, nesvaik gerai? – Vis dar sunkiai sekėsi nuslėpti savo pasimetimą, o ir neužduoti sau mintyse klausimo ar tikrai patinka? Na, jei smegenys skandavo vieną, visas jos kūnas vibravo visiškai kitą.
Sunku pasakyti kas būtent badė akis labiau, tiesa ar tai kad Mikaelson’as akivaizdžiai mėgavosi tuo, kad nesunkiai gebėjo ją išderinti, supainioti ar netgi supykdyti. Jo veikimas jos atžvilgiu buvo akivaizdus, ir prie to pačio visiškai natūralus, nesuvaidintas.
– Bandai mane papirkti saldžialiežuvavimu? Pripažink, dabar aš tau reikalinga… Nepanašu kad būtum susidūręs su teisėsaugos pareigūnais, nežinai į ką jie pirmiausia atkreipia dėmesį. – Apeliuodama į tai, kad vyras padarė pakankamai didelę klaidą, taip paprastai pašalindamas visos paros filmuotą medžiagą. Liežuviu perbraukusi per savo lūpas, ji įsiklausė, tuo pačiu metu bandydama nužvelgti visą aplinkui esančią aplinką. – Tai kad ištrynei failus, prie kurių prieigą greičiausiai turi tik tu vienas, tave automatiškai įstumia į pagrindinio įtariamojo gretas. Nebent, jie pradingo dėl kitos priežasties, netyčinio lūžio...
Taupydama laiką, tamsiaplaukė žengė tuos kelis trūkstamus žingsnius iki sukurinės vonios, kur sumaigiusi kelis mygtukus, paleido vandenį. Erdvi kabineto patalpa netrūko užsipildyti lengvais garais, kuomet ji sustojo kone kaktomuša atsitrenkdama į Mikaelson’ą, kuris kaip tyčia ėmė nuo savęs neskubriai vilktis drabužius. Prisikando apatinę lūpą, mintyse turėjo gerai save supurtyti, kad neprarasti budrumo. Pasistengė pakelti akis, šias sujungiant su priklausančiomis jam. – Tau tai nepatiks. Bet panašu kad visą naktį praleidai su manimi… Niekas nepatikės kad būdamas čia vienas nepastebėjai nei greitosios sirenų, nei tai kad čia suvažiavo visas narkotikų skyrius. – Lėtai kilstelėdama ranką, ji pirštų galiukais palietė nuogą jo krūtinės odos lopinėlį, kuris pasirodė pro šiek tiek prisagstytus marškinius, kuomet sunkiai nurydama burnoje susikaupusius skysčius, kaip galima greičiau atsitraukė. Mikaelson’ui dar nespėjus pilnai nusirengti, iš mini baro ji pirmiausia paėmė kelis šampano butelius, kuriuos atkimšusį visus iki paskutinio išpylė į tą pačią sukurinę vonią. Numetė tuščius ir vieną puspilnį butelį prie pat statybinio vandens telkinio. Ten pat pastatė ir dvi taures, kurias skirtingais lygiais pripildė gėrimu. Paskubomis prieidama prie lovos, ganėtinai greitai sujaukė patalus, sudarydama vaizdą, neva ten buvo mylėtasi, arba bent jau glamžomasi. Vieną iš savo batelių numetė į patalus, tarytum jis būtu nuslydęs nuo kojos veiksmo metu, kitą gi pametė prie lovos. Priklaupė prie staliuko prie lovos, kurį atitraukusi, aiškiai iškėlė savus antakius. Ten tebesivoliojo daugybė sekso žaislų, o tarp šių pluoštas apsaugos priemonių. Klausiamas jos žvilgsnis kaip mat pasigavo kiek toliau buvusį hibridą. Nuo jo veido, jos žvilgsnis pastebimai nusileido iki jo erogeninės zonos. Jos rankose sublizgėjo keli prezervatyvų pakeliai su aiškiu “XXL” užrašu. Jos natūraliai putlios lūpos pastebimai prasiskleidė, o smalsumas užvaldė.
– Rimtai..? – Net aklas būtu pastebėjęs tai, kaip visu josios kūnu perbėgo žiurpuliukai, o ant sprando esantys plaukeliai, šiek tiek pasišiaušė iš vaizduotės sukelto malonaus vaizdinio. Žingsniai vis artinosi, kas reiškė kad liko ne daugiau nei dešimt minučių, kai Jie pagaliau suras Anthony’o kabinetą. Kadangi pareigūnai elgėsi taip laisvai, akivaizdu orderį jie gavo paskubomis. Galu gale, naivu manyti kad jie kuris laikas nestebėjo Mikaelson’o veiklos, kas te parodė kad “nupirkti” galima ne visus. Pritraukusi prezervatyvo pakuotę sau prie lūpų, ji nespecialiai, tačiau perdėm seksualiai dantimis suėmė jos galiuką, bei nuplėšusi numetė kažkur šalin. Gumelę pasiemusi su savimi, pačią pakuotę taip pat numetė taip, tarytum ja buvo atsikratyta paskubomis. Pasiekusi Mikaelson’o kompiuterį, ji nesunkiai įsilaužė į jo apsaugos sistemą, kurios vyras neiųjungė, kuomet paskubomis atsitraukė nuo stalo. Suvedė konkretų kodą, kuris atjungė visas kameras, atgaliniu laiku, tuomet delnu kelis kartus perbraukė per klaviatūrą, sukurdama vaizdą, kad tariamai šitas “gliukas” nutiko tik todėl, kad kažkas visiškai nespecialiai atsisėdo ant klaviatūros, arba šią užgulė. Dabar jau nebe skubėdama, mat turėjo užtektinai laiko atlikti sekantiems savo veiksmams, ji sumojo kiek paerzinti hibridą.
Apeidama stalą, šiek tiek palinko, tokiu būdu suteikdama savo nugarai galimybę nepadoriai seksualiai išlinkti. Vilkėti vyriški marškinėliai pastebimai pakilo aukštyn, atskleidami dalį jos užpakaliuko. Palinko dar žemiau, tuo pačiu metu rankomis įsikabindama į ant stalo sudėtus daiktus: popierius, elektroniką ir kitas smulkmenas. Keli lapai susiglamžė po josios gniaužtais. Sumerkė akis, leisdama sau įsivaizduoti kad Mikaelson’as čia pat atsidūrė šalia, kaip jo rankos ima slysti per dailias josios kojas, desperatiškai ir savininkiškai trokšdamos atgulti ant sėdmenų. Išlinko dar stipriau, išgaudama beprotiškai viliojančią pozą, ir kai vaizduotė inicijavo nebūtą jos sėdmenų suėmimą, priekine šlaunų dalimi trenkėsi į stalą, kas įmitavo natūralų jo postūmį, esant lytiniam aktui šalia. Rankos pagaliau sujudėjo, dabar jau velniop nuo stalo numesdamos didžiąją dalį tų daiktų, kurie ant šio buvo sudėti. Prisikando apatinę lūpą, stipriai, reikliai, jautė kaip nuo pakurstytos vaizduotės ji ir pati susijaudino. Jos pačios rankos lėtai, tačiau užtikrintai atsidūrė ant jos šlaunų, kuomet kildamos vis aukščiau, susirado vilkėtų apatinių su juostele gumelę. Žinojo kad jis ją stebi, todėl letai patraukė apatinį trikotažą žemyn, suglaudė kojas, leisdama drabužiui laisvai nukristi ant grindų. Čia pat išvyniojo dar vieną prezervatyvą, pakuotę numesdama kažkur prie šiek tiek sudrėkusių nuo seksualinės frustracijos apatinių, pačią gumelę suspausdama į delną. Kai atsitraukė nuo stalo, tamsiaplaukė paskubomis nusitempė nuo savęs marškinėlius, kuriuos numetė kažkur prie durų, tarytum tai buvo absoliučiai nereikalingas apdaras. Josios kūnas buvo faktiškai nuogas, neskaitant beveik permatomos, vos vos neriniais dengiančios krūtinę liemenėlės. Prezervatyvais atsikratė pakeliui, kuomet pagaliau pasiekė jau sukūrinėje vonioje esantį Mikaelson’ą. Vis dar neskubėdama, tarytum su mielu noru būtu žaidusi su ugnimi, kuria šiuo metu nebūtinai buvo bet kuria akimirką galintys įsiveržti pareigūnai, ji įlipo į vandenį. Tarytum laukinė katė, ji prislkiukino prie hibrido, tik akimirkai užsimesdama rankas sau už nugaros, tam kad atsikratyti liemenėlė sagtimi, kuomet to nepadariusi atsidūrė taip arti jo, kad nesunkiai jautė kaip josios kūno oda vietomis liečiasi su priklausančia jam. Nepaleido jo akių net tuomet, kai priversdama save šiek tiek kilstelėti, ji nesunkiai apžergė jo pusiaują, nuo vandens šlapia ranka palytėdama jo žandikaulį, lūpas.
– Tai nereiškia nieko daugiau, nei mano skolos grąžinimą už tai kad neleidai tam padugnei mane paliesti… – Jos balsas skambėjo siaubingai neužtikrintai, ir greičiausiai žodžiai kuriuos ištarė buvo skirti tam, kad įtikinti tuo save pačią, o ne hibridą. Ji prigludo arčiau, savo rankas reikliai, tačiau pakankamai švelniai perkeldama ant jo pečių. Nuo noro pasiduoti silpnumo akimirkai, kuris buvo vainikuotas nežmogišku adrenalino kiekiu, buvo neprotiškai sunku. Visas kūnas kone degė nuo prisilietimų, kurie tapo neišvengiami, dėl absoliučiai niekinio atstumo. Pareigūnų žingsniai vis artėjo, jie leidosi laiptais, kuomet visas Valencios kūnas ėmė banguoti, neišvengiamai tridamasi į jo beprotiškai svaiginančiai atrodantį, vyriškumą atžymintį organą. Virpėjo, kvėpavimas taip pat skambėjo apsunkintai. Riba, kuri skyrė profesionaliai suorganizuotą aferą nuo pažadintų troškimų, visą kūną užvaldžiusios aistros, atrodė permatoma, visiškai nebe svarbi. – Shh… – Prieš išleisdama tylų, prašymą nekalbėti, ji įsisiurbė į jo lūpas, nepriklausomai nuo to, kad dar prieš tai buvo pasižadėjusi kad nieko panašaus nepasikartos. Atmosfera tapo nežmogiškai įsielektrinusi, mat ji pati akimirkai pasimiršo apie tai, kad visą tai melas. Tik tai, kad pasigirdo atidaromų durų atgarsis, ji imitavo palaimingą aimanavimą, tuo pačiu be įsiskverbimo imdama įnirtingiau trintis į jį, kas dėl juos supančio vandens tikrai kad nesukėlė abejonės neva jie užsiėmė seksu. Viskas, absoliučiai viskas priminė tai, kad jie buvo kartu šią naktį, todėl nežinojo apie Emily įvykį.
Į kabinetą įsibrovė keli policininkai, apsirengę specialiomis “narkotikų skyriaus” emblemomis išmargintomis uniformomis. Tikriausiai dėl to, kad akimirką nesuvokė esti moteriškas balsas, sklindantis iš toliau buvo seksui būdingos aimanos, palaikė tai pasipriešinimo atgarsiais. Įsibrovė, ir akimirksniu sustingo. Vienas iš ten buvusių pareigūnų paskatino likusius nusisukti.
– Šūdas. Iš karto norime išreikšti atsiprašymą, bet jums, ponas Mikaelson’ai būtina važiuoti su mumis į nuovadą. Prašome apsirengti tučtuojau. – Valencios teorija apie tai, kad seksualizuotas kontaktas ne juokais išmuša iš vėžių aplinkinius, pasitvirtino. Pareigūnai atrodė pasimetę, kuomet šiek tiek atsitraukė, norėdami suteikti šiems erdvės nieko nebaigus apsirengti. Tik apsižiūrėjo, įvertindami tai, kad net nuo durų puikiai matėsi tai, kad čia nebuvo vykdoma nieko nelegalaus. Ir tik vienas iš uniformuotų, trumpam dirstelėjo atgal, ar tai iš smalsumo pamatyti nuogą moterį, arba tiesiog tam, kad įsitikinti kad jie jau išlipo iš vandens. Brian’o (pareigūno vardas) kaktoje įsimušė pastebimos nepasitenkinimo raukšlės, kuomet jis neužtikrintai užklausė. – Val? <…>




Brian’as Cadogan buvo neseniai į NYC iš Miamio perkeltas DEA (Drug Enforcement Agency) agentas, nesunkiai gavęs paaukštinimą iki vyriausiojo pareigūno statuso. Ant laurų nesnaudė, kuomet akimoju ėmėsi lyderio pozicijos. Nekorumpuotas, atkaklus ir visapusiškai savo darbui atsidavęs mirtingasis netrūko išsiaiškinti dėl narkotikų ir kitos nelegalios veiklos pogrindžio veiklos mieste. Kolegos žinoma pasistengė paaiškinti šiam kad lysti į daug gur vinguriuojančio Mikaelson’o pavardės atstovo reikalus neverta, jo rankose yra per daug, kad ką nors pešti. Tačiau priešingai nei buvo tikėtasi, Brian’ui tai prilygo raudona skarele, mojuojama prieš nosį. Hibrido jis nepažinojo ir pažinti neketino, jis ketino patupdyti jo subinę už grotų iki nemirtingo gyvenimo galo. Iš paskos sekti pasiryžę pareigūnai jau kuris laikas stebėjo Anthony’ui priklausantį klubą, tačiau surinkti užtektinai informacijos taip ir nepavyko. Kad ir kaip veikė minėtasis tamsiaplaukis, savo pėdsakus sumėtydavo kruopščiai. Ir kas galėjo pagalvoti kad jo klube rastos “perdozavusios” šokėjos atvėjis galiausiai atves jį iki reikiamo asmens. Brian’as jau daugiau nei dešimtmetį pažinojo Fibonacci šeimos atstovę. Josios tėvai netgi vylėsi kad dukra sugebės atkreipti dėmesį į teisėsaugos atstovą, bei sukurs su juo šeimą. Tačiau priešingai nei svetimi norai, Brian’as ir Valencia viso labo buvo labai gerais draugais. Jie pasirinko panašią profesinę sferą, o tam tikru metu Cadogan’as netgi pasirūpino tuo, kad hibridė gautu taip norėtą darbą. Jo reputacija buvo nepriekaištinga, todėl rekomenduodamas Fibonacci jis iš kart buvo išklausytas. Ir nors viskas vedė prie teigiamos visą ko įvykių sekos, tamsiaplaukė staiga pradingo iš akiračio. Jis žinojo apie jos unikalumą, tačiau nesuprato ir nepritarė jos tėvo sprendimui išsiųsti dukterį į NYC. Sulaukdamas kol tamsiaplaukė apsirengs, Brian’as galiausiai atsisuko į prieš tai sūkurinėje vonioje buvusius asmenys. Jo įtarus, ir tarytum iššūkį metantis žvilgsnis netrūko susidurti su Mikaelson’o. Žinodamas kad pastarasis net nenorėdamas išgirs jo netrūkus ištartus žodžius, net nesistengė kalbėti tyliau. Kilstelėdamas ranką, jis pažvelgė į savo ganėtinai pigų, tačiau puikiai savo funkcijas atliekantį laikrodį. Nutaisydamas pakankamai draugišką toną, vyras pagaliau prabilo.
– Išgerk su manim kavos, turiu valandos pertrauką, o ir manau kad tau nepamaišys atsigauti. Kol sutvarkys tavo “draugelio” formalumus, ir aš galėsiu pradėti tardymą, man nebūtina vaidentis nuovadoje. Val, vardan senų laikų. Tai tik kava. – Ji linktelėjo, prieš tai trumpam žvilgsniu palydėdama hibridą, kuris buvo kaip tik tuo metu išlydimas Brian’o kolegų.
– Tikrai neradai nieko geriau, kad dulkintis pradėjai su sumautu narkotikų lordu? – Vietinėję kavinėje draugiškai pradėtas pokalbis galiausiai akivaizdžiai įsismarkavo. Brian’as tamsiaplaukę laikė tarytum savo seserimi, ir tikrai kad neketino sėdėti rankų sudėjęs, kuomet ji pati savo noru brindo į klampynę, iš kurios kelio atgal nebuvo. Negana to, ji buvo jam paties likimo dovana, tobula liudininkė, trūkstama grandis kad galutinai pasodinti Mikaelson’ą į belangę. – Tai sušiktai nėra Tavo reikalas!
Kiek pakeltas tonas, įtakojo tai, kad tamsiaplaukė pašokusi nuo kėdės, ketino iš čia išeiti. Su niekuo neturėdama mados aptarinėti savo asmeninį gyvenimą, neketino to daryti ir dabar. Ir nepriklausomai nuo to, kad tarp jos ir hibrido iš esmės nieko nebuvo, teisintis taip pat nebuvo josios pareiguose. Mirtingasis grubiai suėmė ją už riešo, akivaizdžiai bandydamas sustabdyti. – Tik pasižiūrėk į ką tu pavirtai Valencia. Pagalvok kaip į tai reaguos tavo šeima, kai galiausiai juos tai pasieks. Ir patikėk manimi, pasieks. Žiniasklaidoje netrūks pasirodyti didžiulės antraštės apie tai, kad Mikaelson’as yra nusikaltėlis. Ar tu bent pati suvoki kas ten per landynė? – Krenkštelėdamas, jis nesiliovė jos spausti į kampą. – Ten nelegalu absoliučiai viskas, kraujo gėrimas tiesiai iš greičiausiai užzombuotų žmonių, prostitucija, narkomanija. Ir visam tam paradui vadovauja tas nuopisa Anthony’s. Tikrai manai kad Tavo tėvas palankiai priims tą faktą, kad jo vienturtė dukra patapo apsinarkašinusia šliundra, kuria per visus galus dulkina supistas narkomanas?! – Taukšt, neišlaikiusi įtampos, Valencia smogė pareigūnui antausį, ir jei būtu panaudojusi dar bent kiek jėgos, greičiausiai būtu mažu mažiausiai įtaisiusi jam prie aprangos tinkančią mėlynę. Dabar jau pasinaudodama netikėtumo faktoriumi, ji išplėšė savo ranką iš jo gniaužtų, bei paskubomis ėmė eiti link durų, kuomet pakildamas nuo kėdės jis piktai mestelėjo jai įkandin. Ir tai nebuvo grasinimas, tai buvo faktais paremtas perspėjimas. – Tu liudysį prieš jį, nori to ar ne. Neversk manęs imtis kraštutinumų, Val. Neprovokuok. Nes prisiekiu, atsisakiusi tarpininkauti, sėsi už bendradarbiavimą. – Atsisukdama į jai puikiai pažįstamą Brian’o veidą, moteris matė kiek stipriai šis yra užvaldytos liguistos minties pasodinti hibridą už grotų. Natūralių instinktų dėka, o ir dėl to kad buvo kone tikra kad kad jis jos nepasodins už tokį niekalą, prieš išbėgdama lauk iš kavinės, atkišo į jo pusę vidurinį pirštą, kaip aiškų pasiuntimo gestą. – Atsiknisk Brian’ai. <…>


Prieš apleisdama Mikaelson’ui priklausantį klubą, Valencia pasigavo jo ant žemės numestus hibridui priklausančius vardinius, nepriekaištingai išlygintus marškinius, kuriuos jis pats nusivilkęs, buvo numetęs ant žemės. Ten pat susirado ir švarką, bei kaklaraištį, pastaruoju apjuosdama savo liemenį. Neatsiklausė leidimo, tačiau ir neketino vilktis prieš tai turėtą maikutę. Tiesą pasakius, turėdama progą, būtent šiuo metu verčiau būtu šią sudeginusi. Tam tikra prasme, tai atitiko vis dar atliekamą vaidmenį, neva jie kartu, bet iš kitos pusės, mintis apie tai esti tamsiaplaukio kvapas svaigins ją visos dienos metu, veikė ypač maloniai. Ji neketino po susitikimo su Brian’u sugrįžti namo, ir tuo labiau neketino dabar akis į akį susitikti su Rick’u. Laimei, kad išbėgusi iš kavinės, išorinėję švarko kišenėję ji rado raktus, kurie priklausė Anthony’ui. Apie tai, kur radosi jo butas, ji žinojo iš Livianos, kuomet studijavo jo bylą. Kito pasirinkimo nesvarstė, jau tą pačią akimirką suprato kad turi važiuoti ten, bent iki tos akimirkos, kuomet viskas daugiau ar mažiau aprims. Pinigų su savimi neturėjo, todėl teko keliauti pėsčiomis, mat jos vampyriška pusė toli gražu dar nebuvo tiek gerai išlavinta, kad pavyktu užkalbėti taksistą nuvežti ją nemokamai. Fibonacci automobilis vis dar stovėjo prie josios daugiabučio. Neblogai susigaudydama aplinkoje, ji galiausiai surado vietą, kur iš esmės gyveno Gomez’as, nepriklausomai nuo to, kad dažniausiai pasirinkdavo miegoti darbo vietoje. Reikia tik įsivaizduoti kaip stipriai moteris nustebo, kuomet Tony’ui priklausančiame bute rado miegantį berniuką. Suvokimas esti tai jo sūnus buvo natūralus, nesunkiai susiformuojantis. Galu gale, Mikaelson’as Toli gražu nepriminė kažkokio iškrypėlio, kuris išnaudotu mažus berniukus savo malonumų patenkinimui. Nuo šiol pasistengė judėti kaip galima tyliau, nenorėdama pažadinti, panašu kad į gilų miegą nugrimzdusį berniuką. Viskas ką ji padarė jo akivaizdoje, tai apklojo jį, matomai per miegą nuspardytu pledu. Butas, kuris priklausė tamsiaplaukiui nebuvo ypatingai tvarkingas ir iš tiesų labai priminė viengungio “namus”. Keista buvo tik tai, kad į akis nekrito ne vienas berniuko amžiui pritaikytas žaislas. Nebuvo nieko, kas leistu susidaryti nuomonę, kad jis visą laiką čia gyvena. Pasiduodama smalsumui, ji palengva ėmė šniukštinėti po svetimus namus. Ne tam kad surinktu informaciją Rivas, paprasčiausiai panoro pažinti hibridą iš kitokio kampo, be “didelio boso” etiketės. Jau buvo atidaranti vieną iš komodos stalčių, kuomet tvirtas vyriškas kūnas, apsukdamas ją, kone įrėmino į tą pačią komodą, prieš tai atsukdamas tamsiaplaukę veidu į save. Susimerkė, padažnėjęs kvėpavimas aiškiai išdavė baimę. – Kokį velnią darai mano brolio namuose? – Kimus ir pakankamai žemas balsas užpildė aplinką, kuomet Valencia pagaliau pasiryžo atmerkti akis, pakeliant jas į ją “į kampą” įvariusio nemirtingojo veidą. Telefoninio pokalbio metu, Jackson’as prasitarė esti atskris į NYC pirmu reisu, tačiau tai toli gražu nereiškė kad jis naudosis vietinės kompanijos lėktuvais. Tokioms kelionėms jis turėjo nuosavą, todėl užtrūko tik tiek, kiek prireikė oro transporto priemonę paruošti skrydžiui. Nesuteikdamas jai daug progų pasiaiškinti, jaunasis hibridas liežuviu perbraukė per savo lūpas, kuomet būdamas absoliučiai tipiniu sau, neskubriai, kad nepabaidyti, tačiau labai užtikrintai viena ranka suėmė ją už liemens, kitą gi atrėmė į sieną. Palenkė galvą, visiškai likviduodamas jai galimybęs lengvai ištrūkti. Vertinančiai nužvelgė tamsiaplaukę, kuomet šiek tiek primerkdamas akis, įvertino ir tai, kad ji buvo įsisukusi į vyriškus drabužius. Tokius, kurie jai aiškiai buvo per dideli, tačiau tuo pačiu metu labai aiškiai atidengė lieknas, įdegusias kojas. Matė tai, kad ji jo šiek tiek prisibijo, o ir nieko nuostabaus, mat nuo Jackson’o nešė “dominatoriaus” ir aiškaus “predator’iaus” aura. Jo lūpos subolavo, netrūkus užduodamos konkretų klausimą, kurį ji suprato.
– Dulkinies su juo? – Jokių banalumų grindžiamų į susipažinimą ar elementarų bendravimo užsimezgimą. Jis nebuvo tuo, kuris vyniotu į vatą, tačiau ir nebuvo tuo, kuris bandytu kabintis prie moters, kuri priklausytu jo broliui. Ir ne, Valencia nebuvo jojo skonio, nors ir reikia pripažinti kad atrodė pritrenkiančiai. Tiesiog taip gavosi, kad absoliučiai priklausomas nuo sekso, pastarosiomis dienomis to neturėjo. Todėl pamatęs pusiau nuogą (ką tas švarkas ir marškiniai reiškia, lol xD) moterį, kaip mat sužadino savo “nepamaitintą” apetitą. Įsistebėjo į tamsias josios akis, laukdamas atsakymo.
– Ne… – Vos girdimas atsakas išsiveržė pro natūraliai putlias tamsiaplaukės lūpas, kuomet ji aiškiai virpėdama, tačiau ne iš susijaudinimo, o išgasčio, nusuko veidą. Nenorėjo kad jam šautu mintis ją kaip nors paliesti. Galu gale, niekada nesileistu būti liečiama prieš savo pačios norą. Ir noro čia nebuvo, nepriklausomai nuo to, kad Mikaelson’as iš tiesų buvo gražus ir galingas.
– Gerai… – Hibrido veide šmėkštelėjo žaismingas kampinis šypsnis, kuomet jis palinko arčiau jos, kaip tik tuo metu, kuomet tamsiaplaukė nusuko veidą. Aiškiai matė kad ji jo prisibijo, ir sunku pasakyti kokių veiksmų būtu ėmesys toliau, jei ne į kambarį užėjęs Tommy’s. Tarytum nuplykitas verdančiu vandeniu, hibridas atsitraukė nuo Fibonacci, iš karto perorientuodamas savo dėmesį į berniuką. Ne vienas jų nepratarė ne vieno žodžio, kuomet tiek berniukas, tiek Jackson’as tiesiog žiūrėjo vienas į kitą. Tam tikra prasme, tai priminė žvelgimą į veidruodį. Kaip ir buvo pastebėjęs brolis, Tommy’s buvo akivaizdžiai panašus į Jackson’ą.
– Kur mano brolis, garbane? – Iš tiesų, nuo pasipliuškenimo su hibridu sūkurinėje vonioje, josios plaukai natūraliai susibangavo. Bet velniai nematė, tai absoliučiai nebuvo svarbu, tačiau dėl kažkokios priežasties visgi Mikaelson’ui užkliuvo. Vis dar neatitraukdamas žvilgsnio nuo berniuko, savo žodžius aiškiai paskyrė hibridei, kuri tarytum bijotu pasijudinti liko kur buvo.
– DEA išsivežė, jo klube perdozavo viena iš šokėjų, ir panašu kad to užteko kad jie atvažiuotu su kratos orderiu. Aš bandžiau nukreipti jų dėmesį, sukūriau įtikinamą alibį. Bet… Panašu kad jie kažką prieš jį turi. Vyriausias pareigūnas. Jis. Nori kad Anthony’s nebe išeitu į laisvę. – Pagaliau atgaudama judėjimo laisvę, tamsiaplaukė atsipalaidavo, o ir pulsuojanti Jackson’o aura nebe atrodė tokia kaustanti iš baimės. Savo ruožtu nuo gautos informacijos, jo raumeningas kūnas pastebimai įsitempė. Planas tapo aiškus, kad ir kur dabar buvo laikomas jo brolis, jis neketino leisti jam ten likti daugiau nei vienos bereikalingos minutės. Mikaelson’ų genai, jie gali netgi nekęsti vienas kito, bet bėdoje NIEKADA nepalieka. <…>

Skardus moteriškas kikenimas užpildė vonios patalpas iš kart po to, kai įkaitusi atmosferą staiga kardinaliai pakeitė įsistovėjusią temperatūrą. Sunku pasakyti kas būtent garbanei atrodė taip šmaikštu: vilkato bandymas ją paskandinti ar tai kad vyras akivaizdžiai demonstravo savo nepasitenkinimą apgaulės pinklėmis, kurios dalinai šiam patiko. Arba apie tai tiesiog visiškai nedelikačiai skandavo jojo vyriškumą išreiškiantis lytinis organas. Kampinė šypsena subolavo vos tik nutilo juokas, Katherine ir toliau elgėsi taip, tarytum visi pasauliai priklausytu tik jai. Didybės manija? Galima ir taip išsireikšti, kitą vertus ji buvo vienos iš didžiausių struktūrų, tamsos pasaulio, karalienė. Nuo jos valios ir ryžto priklausė “rytojus”, o ir palyginus, šia žeme vaikščiojo tik vienas asmuo, turintis užtektinai galios, kas ją sustabdyti. Žvelgdama į Geminus, arba šio pastangas kuo greičiau pridengti save nuo svetimos moters akių, tamsiaplaukė aiškiai prisimerkė. Atsilošė į vonios atramą, bei sukišusi ilgus, plonis pirštus susimerkė. Josios krūtinė vos vos buvo dengiama vandens, ant odos vietomis buvo prilipę vilkolakiams nuodingos gėlės žiedlapiai. 
– Netuščiažodžiauk, mes abu puikiai suprantame kad tavo savimeilė buvo užgauta dėl šio mažyčio spektaklio, bet tai ne akimirkai nenumažina to fakto, kad dar prieš kelias akimirkas visas tavo kūnas degė noru mane turėti. Tai tik laiko klausimas Thor’ai, kada tu ant kelių atšliauši pas mane, maldaudamas malonės. – “Pragaro valdovė” trumpam nutilo, tarytum suteikdama sau galimybę pasverti netrūkus pro jos pro jos lūpas ketinusius išsiveržti žodžius. – Tai primena man praeitį. Prieš 24 metus man buvo reikalingas vilkolakis ir mėnulio akmuo. Supranti, tuomet mano galimybės buvo stipriai ribotos, mano mirties troško visas Mikaelson’ų klanas. Kiek ilgai manai trūkau, kad gauti tai, ko man reikia? Thor’ai, tu būtum ne pirmas, atitrūkęs nuo savo įsivaizduojamo pasaulėlio idilės ir taptum “daiktu” priklausančiu man... – Nebaigusi savosios kalbos, nemirtinga garbanė demonstratyviai veiksmais nurodė esi ketina jį sukti palei savo mažąjį pirštelį taip, kaip tik to norės. Mestelėdamas perspėjimą, vilkatas paliko šėtoną vieną. Ji neskubriai išlipo iš vandens, kuomet viso labo spragtelėdama pirštais suformavo apie savo kūną, jį apgaubiančius drabužius. Visgi, su plaukais ji nepadarė nieko, leisdama nuo natūraliai besiranguojančių garbanų varvėti vandeniui. Pasiekusi didžiulį veidrodį, ji keliais pirštais perbraukė sau po akimis, pavalydama šiek tiek “nubėgusį” blakstienų tušą, kuomet vos girdimai, pati sau ištarė. – Per vėlu Thor’ai, tavo šeima jau mano rankose... <...> 

Akimirka, kuomet išmanusis telefonas priklausantis Silvanus Ambrose užsidegė pranešimu apie tik ką gautą balso žinute, nemirtingas vyras buvo įsitaisęs ant vieno iš tolimesnių motelio kambario kampų, ant šiek tiek praplyšusio fotelio. Apsuptas senovinių, jau nuo neatmenamų laikų mirusia kalba parašytų metraščių, atrodė akivaizdžiai susirūpinęs. Raštuose, kurie atsidūrė nemirtingo raganiaus, turinčio šimtų serafimų galia, buvo aprašomą pirmosios šviesos ir tamsos istorija. Visada turėjo nuomonę, kad tam kad pažinti savo priešą, privalu buvo pažinti jo istorijos pradžią. Šiek tiek susiaurėję akių vokai, simbolizavo tai, kad jis aiškiai buvo nugrimzdęs į gilius apmąstymus. Livianos pagalbos šauksmą originalusis “išgirdo” ne iš karto. Suvokti asmeninį reikšmingumą globaliniuose įvykiuose atrodė neįmanoma. Ir iš tiesų, galios, kurias šiam perleido Conor’as vargu ar buvo skirtos tik tam, kad pristabdyti Sebastian’ą arba atimti iš jo tai, kuo jis aiškiai apnuodijo tiek savo kūną, tiek mintis. Kas jeigu “šviesą” jis sulaiko tik laikinai, iki konkretaus įvykio, kuris galiausiai pakeis visą pasaulio suvokimą nuo pagrindų? Tačiau kas tai per įvykis ir kodėl tam būtent buvo pasirinktas Ambrose šeimos atstovas, taip ir liko neatsakyta. Atvykėlis iš kitos dimensijos aiškiai turėjo per daug paslapčių, kurioms atskleisti nebuvo lemta. Nebent žinoma viskas jau buvo atskleista, bet dalyviai paprasčiausiai to nematė. “Karas baigėsi Silvanus, tu gali grįžti namo”, – mirusios žmonos balsas nuaidėjo taip, tarytum ji dabar būtu stovėjusi jam už nugaros. Jis sumerkė akis, kuomet palinkdamas į priekį, sudėjo plaštakas į trikampio formos figūrą, į kurią ir “sukišo” dalį savo veido. Jei karas baigėsi, tuomet kodėl viso jo kūno, iki pat mažiausios sudedamosios dalies, receptoriai skandavo ką kitą?
Pasąmonė netrūko suformuoti konkrečius, tačiau šia akimirka nieko nereiškiančius vaizdus: staigų ir beprotiškai galingą juodų, spygliuotų sparnų suplazdėjimą, tokį, kuris vien nuo šio veiksmo galėtu nunešti lauk visą pasaulį ir kruvinas rankas, tarytum šios priklausytu jam pačiam. Atmerkęs akis jis staiga pašoko nuo sėdimo baldo, kuomet pasigavęs telefoną, iš karto įjungė gautą balso žinutę. Joje buvo girdimas Livianos balsas, kuris galiausiai ir paskatino vyrą pasigriebti savo puspaltį, automobilio raktelius ir išlėkti iš pigaus motelio kambario. Prieš tai žinoma nieko apie tai nepaaiškinus, jau kuris laikas už sienos miegojusiai dukteriai.
Sutapimas ar ne, tačiau Silvanus dukterėčios namuose pasirodė pirmasis. Nekviestas pakartotinai, jis kaip mat pateko į svetimus, sustodamas taip, kad galiausiai atsidurtu visų įvykių epicentre. Jo šviesių akių žvilgsnis netrūko susidurti su “miegančiu” berniuku, kurį Liviana buvo išsinešusi į svetainę, bei akivaizdu kad nesėkmingai bandžiusi pažadinti. Tai kad berniuko siela buvo “užšaldyta” nenustebino daugiau nei porą tūkstantmečių egzistuojančio nemirtingojo, ypatingai todėl, kad kadaise panašius burtus buvo metęs ant brolio pirmosios žmonos. Liežuviu perbraukęs per savo, šiek tiek padžiuvusias, nuo netinkamos mitybos, lūpas.
– Man nereikia aiškinti tau to, kad jo sielą sugrąžinti gali tik tas, kas pasisavino… – Šaltas, šiek tiek kimus vyro balsas užpildė aplinką, visiškai ir galutinai iš berniuko motinos atimdamas viltį į lengvą problemos sprendimą. Kad ir kiek galių savame kūne laikė Ambrose, jis toli Gražu nebuvo visagalis, kuris spragtelėdamas pirštais sugebėtu imti ir viską išspręsti. Sukandęs dantis, jis mestelėjo žvilgsnį į Liviana, turbūt tik dabar suvokdamas tai, kad ji čia buvo viena. Ir kad balso pranešime buvo aiškiai išdėstyta esti Geminus pradingo į regos lauko. Tai žinoma pateikė savo atsakymus, juk tokia įvykių seka vargu ar būtu apsiėjusi be Katherine.
Sutapimas ar ne, tačiau Silvanus dukterėčios namuose pasirodė pirmasis. Nekviestas pakartotinai, jis kaip mat pateko į svetimus, sustodamas taip, kad galiausiai atsidurtu visų įvykių epicentre. Jo šviesių akių žvilgsnis netrūko susidurti su “miegančiu” berniuku, kurį Liviana buvo išsinešusi į svetainę, bei akivaizdu kad nesėkmingai bandžiusi pažadinti. Tai kad berniuko siela buvo “užšaldyta” nenustebino daugiau nei porą tūkstantmečių egzistuojančio nemirtingojo, ypatingai todėl, kad kadaise panašius burtus buvo metęs ant brolio pirmosios žmonos. Liežuviu perbraukęs per savo, šiek tiek padžiuvusias, nuo netinkamos mitybos, lūpas.
– Kalė vis dar nerimsta. – Tardamas šiuos žodžius, jis pajuto ganėtinai silpną, palyginus su priklausančia jam, energetiką sau už nugaros, kuomet į šiuos namus taip pat įžengė Webbe. Suprasti kodėl vilkolakis vis dar nuolankiai kišasi į Livianos gyvenimą, nebuvo sudėtinga. Tačiau būtu labai kvaila teigti, kad čia šiam buvo vieta. Nepasivargindamas netgi atsisukti į minėtą atvykėlį, nemirtingasis aiškiai, griežtai ir be jokių užuolankų išdėstė savo nuomonę. – Išgabenk iš čia Dorian’ą, aš susirasiu tave kai viskas bus baigta. Patikėk berniuk, tai kas čia netrūkus prasidės, ne tavo nosiai. Nebent nori akis į akį susidurti su pragaru.
Turint omeny tai, kad Silvanus neturėjo gero asmens reputaciją, tačiau turėjo be galo apgaulingą gero žmogaus išvaizdą, jo žodžius buvo galima suprasti net labai dviprasmiškai. Ar “pragaru” jis pavadino iš tiesų “pragarą” ar tiesiog kokias nors gaujų nesantaikos peripetijas, sunku atskirti. Bet akivaizdu buvo tai, kad vaikui, ypatingai tokios būklės, kurioje buvo Dorian’as, čia akivaizdžiai nebuvo vieta. Visi, tame tarpe ir Silvanus iš kart pakėlė akis į paskubomis nuo antro aukšto, laiptais besileidusį Geminus. Tai kad vyras buvo sugalvojęs “pasipliuškenti” vonioje ir dėl to nieko negirdėjo, aiškiai nebuvo pirmuoju scenarijumi, kuris pakurstė susirinkusių vaizduotę. Tačiau tai, kad vilkatas atrodė piktas ir dar su aiškiai pulsuojančia žaizda netoli smilkinio, privertė nesigriebti bereikalingų konspiracijos teorijų. Silvanus vos pastebimai pakreipė galvą, iškošdamas pro sukastus dantis.
– No shit… – Geminus pasisakymas ne buvo kažkuo netikėtu, tai tik dar labiau patvirtino prieš tai buvusius Silvanus spėjimus dėl “maskarado” valdovės. Vis dar per daug neatiduodamas dėmesio Rick’ui, nemirtingasis staiga pakeitė prieš tai buvusią savo nuomonę. Numatyti kad netrūkus čia pasirodys Pierce, nebuvo sunku. Ir jei Geminus ar Ambrose gebėjo pasipriešintai minėtai kalei, to padaryti negalėjo ne vienas iš likusių čia. Liviana nebuvo informuota apie tai, kad ji nėra “dievų ginklas”, ko pasekoje, galėjo padaryti kvailystę, kurios kaina būtu josios gyvybė. – Išsivežk ir Liviana, netempk gumos Rick’ai. Ar girdi velniai griebtu?! – Suriaumodamas, jis kone iš karto pasuko akis į iš namo gilumos pasigirdusius aukštakulnių atgarsius, kurie aiškiai priklausė jau ne kartą čia paminėtai Pierce. Įdomu tai, kad nepriklausomai Rivas priedangos, josios giminaitis visuomet į tamsiaplaukę kreipėsi tikruoju jos vardu. O ir pats, kiek save atsimena niekada nesinaudojo nepriklausančiu sau.


– Šmaikštu tai, kad jūs iš tikro turite vilties mane sustabdyti. – Katherine pasirodymas buvo palydėtas kiekvieno, iš čia buvusių žvilgsniu. Nepriklausomai nuo to, kad josios kūną dengė drabužiai, vien iš aiškiai šlapių plaukų, nuo kurių galiukų ant vilkimos medžiagos krito stambūs vandens lašai, buvo galima suprasti kad visai neseniai ji laiką leido ne su kuo kitu, kaip su Geminus. Galbūt tai ir buvo žemas poelgis, tačiau ar tai rūpėjo garbanei? Ne. Livianos kūnas pastebimai įsitempė, nors ji ne minties neturėjo išeiti, it būtu kokia bailė, bandanti pirmiausia apsaugoti savo pačios užpakalį. Josios tamsių akių žvilgsnis palengva “palytėjo” Katherine, vėliau Thor’ą, ir vėl sugrįžo prie Katherine. Vien mintis apie tai, kad garbanė ir toliau sėkmingai kopia per svetimas galvas ir dabar kėsinasi sugriauti josios gyvenimą, aiškiai leido prarasti savitvardą. Jau kuris laikas Varias stengėsi suturėti savo ugningą charakterį, nepersistengti su jai gamtos suteiktomis galiomis, su tuo “bagažu”, kurį įgavo per du tūkstantmečius.
– Tu klysti, viltis čia niekuo dėta. Mes turime visas galimybes sukišti tavo pašvinkusį pasturgalį atgal į pragaro skylę, iš kurios išlindai Katherine. Tik šį kartą užveriant vartus amžiams. – Livianos žandikaulis pastebimai įsitempė, mat matyti tai kaip Pierce mėgaujasi į ją nukreipiama pagieža, tik dar labiau kurstė pyktį. – Tau vis dar negana? Manai kad tik dėl to kad tapai pragaro šliundra, visi tavo niekingi darbeliai liko pamiršti? Ar pamirštos liko visos tos sielos, kurias su sugriovei? Desmond’as, Mason’as, Nadia, Chariton’as, Mikaelson’ai, Elena ir galu gale mano tėvas. – Nepriklausomai nuo Livianos kalbos, Katherine veide aiškiai subolavo pašaipi, aiškiai pasidižiavimą savimi išduodanti šypsena. Tuo pačiu metu Silvanus dirstelėjo į vilkatą, leisdamas suprasti kad jei ši situacija išeis iš už normalumo ribų, jis ant savęs ims “pragaro karalienę”. Vos pastebimai linktelėjo, ir toliau per daug nesikišdamas, bei smulkmeniškai sekdamas kiekvieną iš moterų sujudimų.
– Ir dabar, dėl to kad tau pasidarė nuobodu, tu kėsiniesi į mano sūnų, Thor’ą. – Čia pat Katherine pertraukė tamsiaplaukę, skardžiai sukikendama. – Oi brangute, dėl to kad man buvo nuobodu, aš nužudžiau Tavo motiną. Ir tu negali manęs sustabdyti, kaip ir negali to padaryti ne vienas iš čia susirinkusių… O tu kas per vienas? – Katherine aiškiai persimainė iš nepasitenkinimo, kuomet josios žvilgsnis trumpam sustojo prie Webbe. Neigiamai supurčiusi galvą, tarytum tai nieko nereikštu, velnio žvilgsnis vėl atgulė ant Livianos. Katherine lūpos vėl prasiskleidė, galutinai atimdamos iš tamsiaplaukės savitvardą.
– Tavo pastangos juokingos, Liviana. Ypatingai todėl, kad netrūkus Thor’as priklausys man. Tai neišvengiama, brangute. Jis pasiduos, taps mano maža klusnia kalyte… O tai reiškia, kad tuomet aš būsiu visiškai nesustabdoma, nesunaikinama. Jis niekuo išskirtinis, visi ankščiau ar vėliau man pasiduoda. O tavo nedidelis sąrašiukas, tai tik patvirtina. – Suspausti Livianos kumščiai ėmė leisti žiežirbas, kurios iš dalies priminė “apnuogintą” elektros laidą, besiliečianti su šlapiu paviršiumi. Katherine puikiai nutuokė kur smogti skaudžiausia. Ji numatė tai, kad kaip be pasukus 7 metai, kuriuos atėmė iš Geminus ir Livianos, vis dar nebuvo atskleisti. Tamsiaplaukė nežinojo kur ir kokiomis aplinkybėmis buvo dingęs vilkatas. Jokia moteris nenorėtu girdėti grasinimus kad į josios mylimą asmenį ketinama šitaip pasikėsinti. Negana to, Liviana, kad ir kokia išdidi ir protinga moteris nebuvo, ji vilkato pavydėjo beprotiškai, lygiai taip pat, kaip ir jis savininkiškai neketino taikstytis su galimybe, esti jo moteris gali būti paliesta kito. Savigarba ir noras apsaugoti savo pačios šeimą, galiausiai paskatino tamsiaplaukę elgtis neapgalvotai, pasikarščiuoti. – Aš dabar pat tave sukišiu atgal į pragarą, tu suksta tamsos šliundra! – Atitrūkdama nuo žamės paviršiaus, ant kurio prieš tai staovėjo, Liviana kaip mat pasileido į nemirtingosios garbanės pusę, tuo pačiu metu leisdama rankose magiškai susiformuoti tam pačiam “šviesos” durklui, kuriuo galiausiai ir buvo pirmąjį kartą neutralizuotas Chariton’as. Tačiau Livianai nespėjus pasiekti Katherine, jos kūną, per liemenį sugavo tvirtos, vyriškos rankos, aiškiai ir stipriai prisitraukusios, prispaudusios ją prie savo fasadinės dalies. Tuo pačiu metu, viskas vyko labai staigiai, mat Silvanus pasinaudodamas dėmėsio nukreipimo efektu, kaip mat atsidūrė prie Katherine, stipriai sučiupdamas ją už gerklės ir stipriai trenkdamas į sieną, kuri buvo šiai už nugaros. Minėtasis obejektas kaip mat sutrupėjo, nuo nežmogiškos jėgos, kuri buvo panaudota abiejų antgamtinių kūnų. Būdamas perdėm arti Katherine, jis kone šnopavo jai į veidą, ne akimirkai nepaleisdamas demoniškų josios akių.
– Ugh, Silvanus, mano mėgstamiausia rakštis užpakaly. Jei taip desperatiškai troškai mane paliesti, būtu užtekę tik paprašyti… – Pašaipiai susijuokdama, garbanė leido pro savo lūpas prasiskverbti nežmogiškai atrodančiam, ilgam liežuviui, kuriuo ir perbraukė per burtininko lūpas, bei dalį skruostikaulio. Tai ne juokais sunervino aukštaūgį, todėl paleisdamas jos kaklą, kaip mat ranka pasivalė veidą. – Supista padla, įsikalk sau į tą tuščią galvą, ne visi nuo tavęs karštai šlapinasi!
Ne kiek nesumažindama atstumo nuo savęs ir Silvanus, garbanė viso labo prunkštelėjo, kuomet pasuko galvą taip, kad prieš savo akis galėtu pirmiausia matyti vilkatą. Provokuojančiai pašaipus kampinis šypsnis perskrodė josios apgaulingai nekaltą veidelį.
– Kvailiukai. Negi man reikės priminti tai, kad nuo mano malonės priklauso ar tas vaikigalis atsibus? Naaaagi, visai nemokate linksmintis. Tiesa, apmaudu pripažinti kad šis nuotykis nebus mūsų, Thor’ai. – Specialiai erzindama, mirktelėjo jam akim, kuomet sugrąžino savo dėmesį į Silvanus. – Man reikalingas serafimas, o tiksliau tai ką gali padaryti tik serafimas. Kadangi jūs debiliukai atėmėt šitai iš Sebastian’o, Silas atėjo tavo eilė pavaidinti herojų. – Vėl sukikeno, tuo pačiu liežuviu perbraukdama per savo lūpas. – Aš sugrąžinsiu berniuko sielą, tik tuomet kai tu, Silvanus, nukeliausi į praeitį, ten kur mano tobula esybė vis dar mirtinga, ir iš ten sveiką ir niekaip nesugadintą man atgabensi moterį, Алиша Петрова.
Staiga stabtelėdama, ji plačiai nusišypsojo. – Nagi Silvanus, pabūk mano maža klusnia kalyte… Tick Tock berniukai, aš suprasiu kada siuntinys bus pristatytas. – Tai buvo paskutiniai žodžiai, kuriuos ištarusi tamsiaplaukė, kaip mat pavirto juodais dūmais, bei pradingo, palikdama visus su beprotiškai nemaloniu pasirinkimu. Neišlaikydamas įtampos ir to, kad nesugebėjo užlaikyti garbanės, Silvanus kiek turėdamas jėgų plojo kumščiu į sienos likučius, galutinai ją išversdamas velniop. – Sterva!




Tas pats laikas, tik kita vieta: Desmond’as jau kuris laikas dirbo savo namuose vietoj standartinės rūsio erdės, įrengtoje laboratorijoje. Fone buvo įjungtas plačiaekranis televizorius, tik tam kad vyras nesijaustu esąs vienas. Kompiuteriu rinkdamas tam tikras formuluotes, aukštaūgis atrodė perdėm susirūpinęs savais reikalais. Pasiruošti netrūkus numatytai spaudos konferencijai, kurioje turėjo atstovauti Sebastian’o jau kuris laikas apleistą įmonę, vampyras ketino į rinką išleisti patobulintą sintetinį kraują, kuris pagal “etiketę” turėjo sukelti ilgesnį galiojimo laikotarpį, būtu kiek galima sugretintas su tikru krauju, kuomet iš tikro keltu tik dar didesnę priklausomybę nuo produkto. Sintetinio kraujo pardavimo kaštai buvo aukšti, kaip ir priešnuodžio prieš vampyrišką pandemiją, kuri kaip ir buvo kuriam laikui sustabdytą, o vėliau smogė nauja banga. Žinoma nenatūraliai. Labai lengva suktis versle, kur gali laisvai užnuodyti rinką, o vėliau šią ilgai ir pelningai gydyti. Kriminalinės dalies žinių pranešimas, privertė tamsiaplaukį pakelti akis, įsistebint į televizoriaus ekraną. “…Šiandien, paryčiais į vieną iš populiariausių naktinių klubų, “Vendetta”, buvo iškviesti paramedikai. Klube buvo rasta viena iš ten dirbusių erotinių šokių atlikėja, kaip įtariama sunkiai apsinuodijusi narkotinėmis medžiagomis. Šiuo metu, moteris paguldyta į ligoninę, jos būklė kritinė. Medžiagos, kurios buvo rastos atlikus kraujo tyrimus, nežinomos. Detalesnė informacija nėra teikiama, kol vykdomas tyrimas.” Liežuviu perbraukęs per savo lūpas, Abberline nuleido kompiuterio ekraną, palengva pakildamas nuo prieš tai užimto darbo stalo. Jau ne pirmus metus jis domėjosi Emily (savo buvusios) gyvenimu, todėl puikiai žinojo kad moteris dirba minėtame klube, negana to, buvo beveik tikras kad nukentėjusi, kurios vardas nebuvo paminėtas, buvo būtent ji. Kodėl? Atsakymas paprastas, ji buvo priklausoma nuo narkotikų, todėl tebuvo laiko klausimas kai pasieks stadiją, kuomet teks kovoti už savo varganą gyvenimą. Pasigavęs raktelius nuo savo vienetinio, sportinio automobilio, vampyras išlėkė iš savo namų. Kelionė iki ligoninės nebuvo ilga, jis savo malonumui spaudė iš mašinos viską.
Atsidūręs sveikatingumo įstaigoje, vyras nesunkiai gavo leidimą praeiti iki reikiamos palatos: neprireikė net bandyti “užkalbėti” darbuotojus, pilnai užteko pasiremti elementarų flirtą. Emily buvo paguldyta į intensyvios priežiūros palatą viena, todėl Jiems niekas netrukdė. Aplink pastoviai dirbo gyvybę palaikantys aparatai, kurie vietomis buvo prijungti prie moters. Rankose turėdamas didelę raudonų rožių puokštę (kartu su vaza), Desmond’as pirmiausia šią pastatė ant vieno iš nedidelių staliukų prie lovos, nepriklausomai nuo to, kad viena iš kalbintų slaugių primygtinai prašė to nedaryti, mat patalpa sterili, o gėlės nelabai. Tačiau Abberline panašu tai buvo ne motais, vien todėl kad čia atvyko ne tik tam, kad į ją pažiūrėti. Prisėsdamas ant kėdės prie lovos, vyras nebyliai iš savo vidinės švarko kišenės išsitraukė iš anksto paruoštą vienkartinį švirkštą su savo krauju. Laisva ranka pasigavęs šlangelę nuo lašinės, jis be jokių peripetijų paprasčiausiai ten suleido savo kraują, kuris neskubriai ėmė lašėti vilkolakės venomis. Vampyriškas kraujas turi gydomąsias savybes, net sunkiausi sužeidimai gali būti “sutaisyti”, nors patys vampyrai ir pasistengė kad tai išliktu didele paslaptimi kas liečia visuomene. Plius, tai būtu visiškai nenaudinga farmacijos kompanijoms, kurios netikėtai gautu vaistą nuo visko. Išmesdamas švirkštą į specialiai tam paliktą konteineriuką, kuriuo naudojosi slaugės, jis pagaliau pakreipė akis į miegančią tamsiaplaukę. Ilgai neprisivertė nieko pasakyti, kol galiausiai praskleidęs lūpas, prabilo, nors ir be atsako.
– Kodėl turi būti Tokia užsispyrusi, Emily? Aš tau suteikiau visas galimybes baigti su tuo sušiktu darbu, pradėti viską nuo nulio bet su daug nulių, o tu pasirinkai iki komos prilupti narkotikų? Nesuprantu ar esi visiškai kvaila ar tiek stipriai įsižeidusi? – Neigiamai supurtęs galvą, vyras pagaliau suėmė josios plaštaką į savo didelį, vyrišką delną, suspaudė nestipriai.
– Negaliu čia pasilikti ilgai, bet noriu tai pasakyti balsu, nors ir nesužinosi, kad būsiu šalia iki tol, kol atsigausi. Tu dar nenumanai, kiek iš tiesų esi man reikalinga, kiek reikšminga yra tai, kad liktum gyva. – Paleisdamas tamsiaplaukės ranką, vyras pagaliau pakilo nuo prieš tai užimtos kėdės, kuomet išeidamas iš palatos susidūrė su prieš tai minėta slauge, kuri netrūkus vyrą nusivedė prie profesinio posto, pasikalbėti. Kad ir kaip Emily stengėsi nuslėpti savo sūnų nuo aplinkinio pasaulio, jo egzistavimas nebuvo paslaptimi visiems: vaikai suserga, galiausiai skiepai ir kitos peripetijos, jo vardas buvo menamas josios ligos istorijoje. O pasirodo jauna, “garsiu žmogumi” susižavėjusi slaugė prie viso to, dar buvo ir labai plepi. Nusprendė painkšti dėl to, kad tamsiaplaukė vargu ar išgyvens ir vargšas jos vaikas paliks našlaičiu ir mes visi žinom kokia sistema yra niekam tikusi vaikams.

Nors galejo pasirodyti priesingai, vienas siuo metu Tonis nenorejo buti paliktas. Si diena hibrida is esmes moraliskai supurte. Jau ilga laika savo gyvenime jis neturjeo jokiu trukdziu, kurie butu jam kaip nors maise karjerai, kuri, reikia pripazinti, lig siol klostesi it per sviesta. Gomezo gyvenime, po to kai ji paliko Maggie, o Jacksonas nusprende laimes ieskoti svetur, neliko nei vieno jam nuosirdziai rupincio asmens ir tai leido jaunam vyrui visapusiskai pasinerti i verslo machinacijas. Jis buvo beatodairiskai susikaupes. Valandu valandas praleido laboratorijoje, kuria isikure netoli Meksikos pasienio. Jis buvo atsargus. Labai atsargus. Taciau nuo tos dienos kai jo gyvenime pasirode ji, Valencija, visas jo tavrkingai, i stalcius sudeliotas gyvenimas, eme tapti visapusisku chaosu. Liepdamas atsikratyti Emily jis pasielge impulsyviai, vedamas tuo metu ji uzvaldziusiu emociju ir is dalies tam, kad nuo bet kokios, tiesiogines ar galimos, gresmes apsaugotu naujaja hibride. Karstis, kuris sklido nuo josios kuno temde jo prota, svaigino. Valencija ji masino labiau nei kas kitas. Nuolatos klube apsuptas graziu, pusnuogiu moteru, kurias, pripazinkim, galejo pasiguldyti jei tik butu to panorejes, jis jau buvo emes manyti, kad toji ispaniska, aistringa jo puse mire kartu su nenusisekusiais jo santykiais, taciau jis klydo. ''Ne velnio tu man nepatinki, nesvaik gerai?'' Jos zodziai priverte ji garsiai prunksteleti. Jis ja netikejo ir to nebande nusletpi. -If you say so...-jo vaizduote nevalingai nusigavo i ta nakti, praleista Mikealsonu dvare. Tai kas tenai tarp ju ivyko neabejotinai paliko teigiamus atsiminimus bent jau jo vaizduoteje, kuria mergina ir toliau kurste. Jis siek tiek primerke akis stebedamas kaip uztikrintai ji ne tik deste savo mintis, bet ir atidziai kure farus itikinanti turejusi scenariju. He was impressed. Detales bei smulkmenos, kurias apgalvojo Valencija jam ne nebutu sovusios i galva. -You're goot at this. Like... you were always meant for this,-patrauke grazuole per danti apeliuodamas i tai, kad sioji buvo pasirinkusi teisesaugininku puse, taciau siuo metu, talkindama jam, buvo atsidurusi priesingose barikadu pusese.
''Rimtai..?'' Pasukes galva moters link jis paslaptingai syptelejo. -Jie ne mano,-tam tikra prasme, jis nemelavo. Prezervatyvai priklause Lili. Tu stalciu jis nebuvo praveres nuo pat paskutinio karto kai siame kabinete lankesi kaip minetos moters ''zaisliukas''. Taciau dviprasmiska jo sypsena paliko vietos abejonei, kuria vyras tik dar labiau sustiprino sulipdamas i puspilne jakuzi su laisvai krentanciais, juodos spalvos boxer shorts. Visai netrukus, hibride paseke jo pavyzdziu. Alkunemis pasiremes i sukurines vonios krastus, Tonis kuri laika begediskai ja stebejo, taciau akimirka, kai ilgakoje sumane velniop nusimesti liemenele, susijuokes, it susigedes, jis trumpam nusuko akis. Mintyse kartojo sau, kad privalo islikti ''ramus''. Net bande nukreipti mintis ties jo laukianciu susitikimu su policija, taciau visa tai nublanko kai jam pries akis subolavo jos tobulos, stacios ir nepaprastai gundancios krutys. Puikiai suprasdamas, kad visa tai tera farsas, skirtas DEA agentams apmulkinti, jis norejo islikti kiek imanoma labiau ''profesionalus aktorius'', taciau tai padaryti daresi vis sunkiau. Ji apzerge ji atsidurdama nepaprastai arti. Lyztelejes velnias zino kodel issausejusias savo lupas jis giliai ikvepe. Jo falas isdavikiskai sustangrejo su lig jos inicijuotu buciniu ir jis negalejo nieko su savimi padaryti. Viena ranka atsidure ties jos sprandu kai jis grubokai prisitrauke ja dar vienam buciniui su lig akimirka kai ji ketino nutraukti pirmaji. Slapias, neabejotinai aistringas, sis jo inicijuotas bucinys neabejtoinai nebuvo suvaidintas. Nuo sekso juos teskyre jo tevimos trumpikes ir tai kele didziule frustracija mat ji ir toliau erzinanciai bangavo klubais vis labiau ir labiau ji audrindama.
Staiga, jo paties netiketumui, i patalpa isiverze DEA. Hibridiska jo klausa butu neabejotinai sugebejusi uzfiksuoti artejancius pareigunu zingsnius jei jis nebutu taip isitraukes i Valencijos sukurta ''cover''. Letai atitraukes zvilgsni nuo moters, jis savi rudas akis nukreipe i atvykelius. -Tikiuosi turite tam orderi,-jo grimasa atrode veidmainiska. Jis letai nuo saves ''nusisodino'' moteri bei islipes is vonios, patrauke savo rasomojo stalo link. Pastveres ant kedes pakabinta savo svarka, grizo prie sukurines vonios bei istieses jai ranka, padejo Valencijai is ten islipti bei apgaube jos nuoga kuna minetu apdaru. Tarsi saugotu tai nuo pasaliniu akiu. Tik tuomet, teikesi apsimauti kostiumines kelnes, kurias uzsisegti, su pilna erekcija pasiekusiu peniu, tikriausiai ne nereikia sakyti, nera taip paprasta. Vis del to, nejaute ne laselio gedos idant sis reginys galejo prversti susirinkusiuosius pasijausti nejaukiai. Neabejotinai leido visiems suprasti idant bosas cia yra jis. -Kuo butent esu kaltinamas?-jis dirstelejo i Valencija, kuri nebyliai, taciau akivaizdziai priestaravo jo nenorui paklusti narkotiku skyriaus agentams. Piktai isputes plauciuose uzlaikyta ora jis pastvere ant stalo gulejusi savo mobiluji. -Jusu paslaugoms, dzentelmenai...-patrauke isejimo link, o ginkluoti pareigunai kaip mat paseke jam ikandin. Visi apart ju lideri, kuris atpazines Tonio kompanjone, manesi isloses aukso puoda, taciau kaip sakoma-Nepersokes griovio NIEKADA nesakyk ''op''.

-Anthony Mikealson... kodel tau nepradejus, a?-policijos pareigunas isitaise kedeje pries hibrida, kuris tebevilkejo viso labo kostiumines kelnes bei ciapat, nuovadoje jam parupinta juodos spalvos, vienas dievas tezino kam pries tai priklausiusi, virsutini ruba. Tonis syptelejo. -Nesuprantu apie ka jus?-klausiama veido israiska perskrode vaikino veida, kuris atrodo veikiau susidomejes, smalsus, o ne ibaugintas. -Leisk pagalvoti... visu pirma, kodel ant visu siu dokukentu puikuojasi tavo pavarde, jei tu neesi to klubo savininkas?-pazeres susni dokumentu Anthiniui priesais nosi, pareigunas pakilo nuo kedes ant kurios pries tai sedejo sukeldamas ausi rezianti, metalini garsa. -Klube as uzimu generalinio menedzerio pareigas. Mano darbas yra pasirupinti, kad laiku butu ismoketos algos, pasirupinta inventorizacija ir taip toliau,-siek tiek surimtejes hibridas atsilose i kede sunerdamas rankas sau ties krutine. -Kada paskutini karta matei savo bose?-neatlyzo pareigunas. -Lili? Nezinau, pries gera pusmeti,-sumelavo Gomezas. -Lili?-perklause uniformuotasis. -Ne. Klubo savininke. Maggie Blackwood. Tonio israiska pakito. Informacija ji regimai ismuse is veziu, taciau tik trumpam. Jis nepasimete. -Nebuvau informuotas apie tai, kad pasikeite klubo savininkas. Ar del to esu cia laikomas?-jis atrode kiek suirzes. -Ne. Ir tu gerai tai zinai,-i kabineta izenge Brianas. -Do I?-nusivaipe hibridas. Dar pries apleidziant ''Vendetta'' patalpas, hibridiska jo klausa buvo spejusi uzfiksuoti pries akis dabar stovincio pareiguno pokalbi su Valencija. Isankstinis nusistatymas tapo akivaizdus kai Tonis teikesi pakelti savo rudu akiu zvilgsni i minetaji vyra. -Manai, kad esi labai protingas, Toni?-piktai besisypsantis Brianas prisedo priesais tardomaji. -Tina Ford, Will Collins, Miranda Johnson...,-viena po kitos eme is aplanko traukti dingusiu asmenu nuotraukas. -Visi sie asmenys, 57 to be exact, dingo it butu pagrobti ateiviu. Puff. Isgaravo. Ir zinai ka visi jie turi bendro? Ju visu banko kortelemis paskutini karta buvo naudotasi atsiskaitinejant tavo klube. Sutapimas?-agentas atrode isitikines savo argumentu svarumu, taciau Gomezo tas nei kiek neveike. -As esu atsakingas uz savo klientu sauguma klubo teritorijoje. Ne uz jo ribu,-hibridas atsiduso, tarytum situacija ji moraliskai vargintu. Jo tonas buvo be intonacijos. -Ir kaip gi tu... kokiomis priemonemis tu uztikrini sauguma klube kur paraleliai linksminasi zmones bei kraugeriai?-Brianas siek tiek primerke akis. -Brianai, sis terminas nera vartotinas...-bande isiterpti jo kolega, taciau sulauke nepalankaus vyro debtelejimo savo adresu. -Klube yra irengtos dvidesimt astuonios stebejimo kameros, kurios...-pradejo porinti Gomezas, taciau buvo gireztai, grubiai pertrauktas. -Kuriu siandienos irasai yra nepasiekiami, nes tu, darbo metu, savo ofise krusai viena savo darbuotoju!-neivardijes Valencijos, Brianas akivaizdziai nirso, kad mineta mergina buvo butent ji. Tonis nusijuoke. -Visu pirma tai...-bande uzgincyti, taciau ir vel buvo pertrauktas. -Tau pasiseke. Turi sumautai gera alibi. Ir daug tavo pedas dangtanciu pakaliku, Anthony. Bet netrukus jie ims kalbeti,-Brianas pikdziugiskai nusisypsojo. -Cia,-parode savo rankose laikoma dokumenta. -Orderis. Orderis leidziantis man elgtis su klubu kaip su galimo nusikaltimo vieta. Kol Emily bukle kritine, klubas isliks uzdarytas. Kaip ilgai manai man teks laukti, kol vienas is tavo sebru, kuriuos, esu tikras, visa si laika ''uzciaupei'' nesvariais slamanciais, ims kalbeti?-DEA agento krutine sparciai kilnojosi. Jo monologas sugebejo isjudinti akmenini Tonio veida, kuriame atsispindejo ituzis. -You got nothing on me,-veidmainiskai vyptelejes hibridas giliai ikvepe. -Cut the bullshit, Mikealsonai! Manai galintis visus itikinti, kad ta smauta sliundru irstva kas menesi generuoja beveik dvieju milijonu pelna! Bullshit!-tamsiaplaukis teisesaugininkas pagaliau prarado savitvarda. -Kuo tiksliai as esu kaltinamas?-Tonis staiga, isgasdindamas pareigunus pakilo nuo kedes ant kurios pries tai sedejo. Briano partneris akimirksniu issitrauke saunamaji ginkla nusitaikydamas i hibrida, kuri visi laike vampyru. -Kiek zinau, turiu teise i supista advokata, tiesa? Koks mano uzstatas?-susiturejes Gomezas ir vel, letai atsisedo, nenuleisdamas zvilgsnio nuo i ji nukreipto sautuvo. -Ta nuoga mergina tavo dziakuzije, Valencija. Jos parodymai bus paskutinis vinis i karsta, kuri tau ruosiu, Anthony. Ir patikek manim kai sakau, kad manes tu nenutildysi taip kaip nutildei mano kolegas.

-Jack...-vos kitame laido gale pasigirdo sujungimo garsas, Tonis eme kalbeti, tacia ji netuko pertraukti pre-recorded ''palik pranesima po signalo'' zinute. -..Motherfuckin...-Gomezas ''lost his shit''. Stipriai suspaudes kumsti siaubingai trosko juo smogti i siena priesakyje, taciau tai, kad jam uz nugaros stovejo kalejimo priziuretojas ir tai, kad jis nieku gyvu nenorejo prarasti vienintelio jam suteikto sanso i skambuti telefonu, verte susilaikyti. -Kai nusileisi Nju Jorke... ir patikek kai sakau, kad tikiuosi, jog tu nepersigalvojai... man reikalingas 2 000.000 doleriu uzstatas.
-Ei! Mikealsonai... tavo uzstatas sumoketas. Gali eiti...-policijos pareigunas atrakino specialiai supernaturaliems itariamiesiems sukurtus nepersaunamo, nors is paziuros stiklinio laukimo kambario duris. Toniui buvo atiduoti keli su savimi tureti asmeniniai daiktai tarp kuriu buvo ir senovinis, kadaise Klausui Mikealsonui priklauses ziedas. Pries ji uzsidedamas atgal ant pirsto hibridas stabtelejo. Rustus vyro veidas buvo sunkiai iskaitomas. Nepaisant to, kad Mikealson pavarde jis prieme tik todel, kad Jacksonas galetu perrasyti jam tevo namus, kuriu pats jaunelis kategoriskai atsisake, Tonis tam tikra prasme savo kilme didziavosi. Visi... absoliuciai visi nemirtingieji zinojo Niklaso Mikealsono varda. Ir jis ketino neleisti siai ''legacy'' mirti.
-About fucking time...-isedes i priekine, Jacksono vairuojamo automobilio sedyne jis tik dabar pastebejo gale isitaisiusius bendrakeleivius. -So you have met.-pastveres netoliese besimeciusi cigareciu pakeli jis ketino viena ju prisidegti, taciau cia pat prisimines, kad prie vaiko to daryti nederetu, jis persigalvojo. Plika akimi buvo galima pastebeti jo susierzinima, taciau uzuot kalbejes, jis ilindo i savo mobiluji, nuo kurio buvo atskirtas maziausiai astuonias valandas. Netrukus automobilis sustojo. Jiedu su Jacksonu islipo laukan bei patrauke kiek atokiau nuo transporto priemones idant persimestu keliais zodziais. Tommy ju girdeti negalejo, taciau su vaiku likusi hibride be didesnio vargo galejo nugirsti absoliuciai visa broliu dialoga. -Emily vis dar inensyvios terapijos skyriuje,-paskubomis sugraibes cigarete, is esmes nerukantis, Tonis ja prisidege. -Nezinau is kokios siknos cia atklydo tas sumautas DEA agentas, bet jis nusiteikes mane patupdyti uz grotu. Tas mockrusys gavo orderi uzdaryti kluba bent iki tol kol Em bus pajegi duoti parodymus,-[/b]giliai itraukes cigaretes duma, jis nervingai midzikavo po dygyne, kurioje jie siuo metu radosi. -Tas vaikas dabar tavo atsakomybe. As turiu uztektinai problemu, kad zaisciau sumauta auke, Jacksonai,-lyztelejes issausejusias savo lupas, jis dirstelejo i pro automobilio langa i ji zvelgiancia Valencija. -Ka ji cia veikia?




Riko zandikaulis igavo itin ryzkia linija kai jo ir vilkato zvilgsniai pagaliau susitiko. Thoro pasirirodymas, jo isvaizda, o galiausiai cia pat isdygusi garbane skandavo tai, kad jiedu dar neseniai buvo kartu. -Tu tikriausiai juokauji…-sumurmejo ironiskai sypteledamas, taciau kad ir kokia is paziuros nereiksinga buvo toji fraze, tie zodziai trigerino salimais stovejusi Geminus. -You got a problem with something, Rikai?-vilkatas zenge draugo pusen. -Taip, god damn it!-vilkolakis regis nebuvo pescias ir it zalios sviesaforo sviesos laukes automobilis, pasidave i prieki vos tik gavo tam sansa. -Tu turejai septynis sumautus metus ja nudeti, bet to nepadarei, o dabar ji kesinasi i tavo sunu!-vilkolakis pagaliau kliude garbanes aki, taciau vyras ne kiek nesibaimindamas siai atreze: -As supistas niekas, tu rujojanti kale!-tokio prardusio savitvarda Riko niekas nebuvo mates jau seniai. Ilgametis Thoro draugas ne kiek nebande slepti idant apie vilkato dingimo aplinkybes zino kur kas daugiau nei apie tai lig siol buvo informuota Liana. Maza to, klaidingai interpretaves slapius Thoro ir Katherine plaukus, jis nebemate priezasciu kodel turetu Geminus dangstyti. -Fuck her already, then maybe she will finally piss off!-vel pasisukes i Thora draugas neatrode ibaugintas ruscios vilkato minos. -Uzsiciaupk, Rikai,-sviesios jo akys dege pykciu, kuri kaip taisykle, horizonte pasirodziusi Pierce pasedavo akimikrsniu. Katherine kvepavo, spinduliavo neigiama aura, kuri aplinkinius neabejotinai veike neigiamai. Kurste pykti, smurta, issaukdavo visas neigiamiausias savybes net ir is tyriausios sielos individu pasimaisiusiu fataliskosios tamsiaplaukes kelyje. Dar kelios akimirkos ir vyru pokalbis tikrai butu perauges i mazu maziausiai apsistumdyma jei ne Thoro akies kamputyje uzfiksuota savitvarda galop visakeriopai praradusi Liana. Pasidaves moters pusen jis suciupo ilgakoje grazuole dar pries tai kai ji butu spejusi pasiekti Pierce. -Not now, baby. Not yet,-sukuzdejes jai i ausi jis nesiskubino jos paleisti is tvirto savo glebio. Lianos artumas ramino, gyde. Dar neseniai jaustas ituzis kazkur staiga pradingo. -Trust me on this, ok?-ju zvilgsniams susidurus, jo akys atrode maldaujancios jos supratimo. -She won’t get into my head. Ever,-Ambrose nesedejo sudejes ranku ir tai priverte vilkata atitraukti savo demesi nuo Rivas. -Silas, liaukis!-jis uzriaumojo pasiduodamas draugo link, taciau dar pries jam praveriant burna, Katherine teikesi pati pagaliau visus supazindinti su savuoju planu, o tiksliau sekanciu ivikiu seka, kuria jau buvo pries tai isdesciusi Thorui. Jo krutine stipriai kilnojosi kai aplink isivyravo tyla. Visu akys dabar buvo nukreiptos i Silas. Tik jis vienas galejo sugrazinti Doriana, taciau tai galejo tureti prazutinga kaina paties burtininko labui. -Silas…-Mrs Devil pranykus, vilkatas zenge link vyro, kuris aiskiai buvo siaubingai inirses. -As vyksiu su tavim. Mes surasim ta moteri ir…-nespejes uzbaigti minties jis buvo pertrauktas Riko. -Ir manai, kad vikas tuo baigsis? Tu busi jos supista kale iki savo gyvenimo galo, Thorai, nejau nematai?! Thoras kaip mat atisuko i vilkolaki, kurio marmuze siuo metu vis dar trosko suknezinti. -Turi geresni pasiulyma? Nes as pasiruoses ji isgirsti, profesoriau?! Zinai kodel niekas i ja nesikesina?! Nes ja nudejes tures uzimti jos vieta pragare, isminciau! Jei nebus kitos iseities taip ir padarysiu, bet dabar, siuo metu jos mirtis neatnes mums pergales jei tai nesugrazins Doriano!


****


Bulgarija. Mazdaug penkiolika metu pries James Petrov mirti.

Senoviskas namas, kuri Alicios tevas kaip vestuviu dovana iteike jaunavedziams, stovejo pamiskeje, netoli ezero, kurio uzsalusiu pavirsiumi ziema taip megdavo ciuozineti kaimo vaikai. Jos vyras sunkiai sirgo. Kelis pastaruosius menesius stambus ukininkas praleido lovoje mat nebeistenge savyje surasti uztektinai jegu idant pakiltu is patalo. Apleisti, jau kelis metus nedirbami laukai jau kuris laikas nebenese pelno, kuriuo Vlad puikavosi mergindamas tuomet vidutiniam luomui priklausiusia grazuole, vos septyniolikos sulaukusia tamsiaplauke. Alicia buvo vienturtis, kaimo pastininko ir namu seimininkes vaikas, todel nieko keista, jog tevai su dziaugsmu isleido mergaite uz jos rankos paprasiusio, bene labiausiai pasiturincio vietos ukininko tikedamiesi savo atzalai suteikti gyvenima apie kuri patys net nesvajojo. Alicios santuoka nebuvo is lengvuju. Dar nesulaukusi pilnametystes, ji jau buvo patyrusi du persileidimus mat gerokai uz ja vyresnis sutuoktinis primygtinai reikalavo idant si isnesiotu jam taip trokstama sunu, taciau jos jaunas, liesas kunelis tiesiog kategoriskai atisake savo isciose auginti ne is meiles uzsimezgusius vaisius.
-Alicia!-is namu vidaus pasigirdo uzkimes vyriskas kriokimas. Plona suknele tevilkitni mergina, nepaisydama oda znaibancio saltuko lauke dziauste skalbinius. Jos kunas suvirpejo. Ne is salcio. Is baimes, kuri sukauste dvidesimt penkeriu metu mergina nuo minties, kad ji privalo grizti vidun ir pazvelgti jau kuris laikas letai mirstanciam vyrui i akis.
Ji izenge vidun nesina tusciu skalbiniu krepsiu, kuri tyliai padejo ant stalo. Neprasyta, pakurste zidini bei ipyle jam isgerti. Jis baltais it popierius pirstais palytejo jos siek tiek atsikisusi pilvuka. Jos akyse sutvisko asaros. Ji nemylejo Vlado, bet ir nelinkejo jam mirties. Jam uzmigus ji dar kuris laikas pasedejo salia. Saizus jo kvepavimas draske ausi, taciau tiek jis, tiek ji jaute, jog jo kancios ilgai nesites. Pakilusi nuo kedes ant kurios sedejo ji pastebejo kraujo bala, kuri neabejotinai reiske tik viena... Nepaisant daznu bei smausmingu saremiu ji isvale krauja, tuomet uzsidejo senus kailinius bei isejo i lauka. Eidama snieguotu keliu, vedusiu i gyvuliu tvarta, po saves ji paliko aiskius, raudonus pedsakus. Jos skruostais riedejo dideles, karstos asaros, taciau ji neisleido nei garso. Net ir tada kai isikandusi i pagali ji istvere pirmaji savo gyvenime gimdyma. Viena. Susalusi. Drebanciomis rankomis ji sueme tai, kas is esmes dar sunkiai teprimine zmogu-vos keturiu menesiu. Suvysciusi negyva,uz zaisline lele mazesni kuneli, ji palaidojo ji sniege, mat iskasti deramo kapelio siuo metu net ir labai stengdamasi nebutu pajegusi. Griztant namo, jai kelia pastojo nepazistamasis. Kitoniska jo isvaizda, laikmaciui nebudingi rubai gal ir nebutu taip isgadine merginos jei ne ne laiku ir ne vietoje smestelejusios vampyriskos jo iltys. -Maldauju, o sventieji, prasau nieko man nedaryk!,-eme isteriskai purtyti galva. -Turi eiti su manimi, Alicia,-istare Silas. -Ne... Neee!-saukdama ji eme begti, taciau vyras netruko ja pasivyti. Ji sauke, klyke ir kaip imanydama jam priesinosi. -Prasau! Prasaaaaau! Prasau, nereikia!-ji parktito. Atbula eme desperatiskai sliauzti nuo vyro, kurio ketinimai anaiptol neturejo nieko bendra su jos nuzudymu.

– Kaltinimai, kuriuos jam pateikėt iš piršto laužti! Aš reikalauju kad tyrimui vadovautu kitas asmuo, kuris nėra taip akivaizdžiai nusiteikęs prieš nemirtinguosius. – Jackson’as buvo akivaizdžiai praradęs kantrybę, kuomet būdamas nuovadoje, kalbėjo su vyriausiu pareigūnu, su kuriuo ir turėjo suderinti užstato formalumus. Jis nebuvo akis į akį susitikęs su DEA agentu, kuris atliko jo brolio tardymą, tačiau jau dabar sunkiai tvardė pyktį, vien nuo minties kad kažkoks gaidelis lenda ne į savo reikalus.
– Jei nenuleisit tono, ponas Mikaelson’ai, išėjimą į laisvę už užstatą jūsų brolis matys kaip savo atvaizdą veidrodyje. – Vyriausias pareigūnas taip pat nebuvo nešališkas, kuomet ne laiku ir ne vietoje nusprendė “numesti” juodą juokelį į visiškai emociškai nestabilaus hibrido pusę. Mikaelson’o veide subolavo pagiežinga grimasa, ir tiesą pasakius, jam prireikė nemažai pastangų kad priversti save susilaikyti dabar pat nenusukus sprando aiškiai išpuikusiam žmogystai. Permainos, kurios buvo priimtos vos tik liko paviešinti vampyrai, nepatiko jauniausiai Klaus’o atžalai. Turėdamas tokią galimybę, jis pasėtu kokius nors “užkalbėjimo burtus” kad visas pasaulis pamirštu apie tai, kad vampyrai tapo ne tik paauglių romanų kūriniu. Kaip ir didžioji dauguma minėtosios šeimos atstovų, jie buvo pratę ir manė kad taip yra geriausia, kad vampyrai ir kitos padermės liktu “nakties šešėliu”, apie kurio egzistavimą žinotu tik atrinkti asmenys, galintis išlaikyti šią paslaptį. Nemirtingo tamsiaplaukio kūnas pastebimai įsitempė, kuomet jis atsilošdamas į nepatogią, metalinę kėdę, įsistebėjo į pareigūno veidą. Minėtasis mirtingasis aiškiai jau kelis dešimtmečius buvo “popieriniu berniuku”, kas reiškia kad tos pačios sporto salės nematė tiek pat laiko. Greiti užkandžiai ir kitos nesąmonės nutukino vyrą, net dabar nieko nedarant jis kartas nuo karto nusivalydavo prakaitą nuo kaktos, kaklo. Kvapas nebuvo malonus, ypatingai tam, kurio uoslė yra nežmogiška. Sukandęs dantis, Jackson’as rankomis atsirėmė į savo kelius, po ko pagaliau prabilo, lengvabūdiškai, tarytum į kvailą pastabą atsakydamas tokia pat kvaila. – O patikėkit, jis savo atvaizdą mato taip pat puikiai, kaip ir jūs nusimyžat atsisėdę ant klozeto. Ponas… – Nebaigdamas kalbos, hibridas pagaliau atkreipė dėmesį į pareigūno ženklelį, ant kurio buvo užrašyta šio asmens pavardė. – Watkins’ai. Be to, mano tonas buvo ramus. Taigi dabar apie reikalus, užstatas 2 000 000 JAV dolerių? Tikriausiai neverta net klausti ar paprastas mirtingasis būtu “įkainotas” taip pat kaip ir Mikaelson’as? – Liežuviu perbraukęs per savo lūpas, nemirtingasis pakilo nuo kėdės, bei ištraukęs savo mobilų telefoną, kaip mat susisiekė su savo asmeniniu bankeninku, su kuriuo ir suderino tokios stambios sumos pervedimą. Negana to, netrūkus vyras taip pat pasirašęs visus reikiamus popierius ir palinkėjęs pareigūnui daugiau nebe susitikti, galiausiai apleido nuovadą.


Hibridas neketino laukti savo brolio pasirodymo pareigūnams priklausančiame pastate, ten ir kvapas buvo nemalonus, mat grindys ir vietomis buvo įsigėrusios: pigios kavos, šlapimo, prakaito ir nuskalbtų uniformų kvapų miksu. Tai vertė skrandį pradėti vartytis imituojant “aistringą tango”. Sugrįždamas prie savo transporto priemonės, nemirtingasis greitai įsitaisė prie vairo, tiesą pasakius nelabai akcentuodamas dėmesį į tai, kad ant galinės sėdynės įsitaisiusi garbanė ir vaikas, kuris greičiausiai yra jo biologinis sūnus. Liežuviu perbraukęs per savo lūpas, tamsiaplaukis pranyko į savo telefoną, greičiausiai tik tam, kad patikrinti kaip iš jo sąskaitos išplaukia apvali pinigų suma. Nors ir nereikia manyti kad jis dėl to kaip nors susireikšmino, buvo daugiau nei tikras, kad pinigus iš savo veiklos atgaus greičiau nei per dvi dienas. Jam nereikėjo netgi pakelti akių, kad suprastu kad Anthony’s jau buvo pakeliui link automobilio. Šoninės priekio durelės prasivėrė ir akivaizdžiai nepatenkintas hibridas atsisėdo ant kėdės. Jackson’as neskubėdamas prabilti nuspaudė “START/STOP”, užvesdamas transporto priemonę, kurią netrūko išsukti iš nuovadai priklausančios aikštelės.
– Turiu pasakyti, nėra taip jau sunku susipažinti kai tavo namuose randu ne tik berniuką, bet ir pusnuogę merginą, kaip tik tuo metu atsisukusią į mane iš galo. Argi ne taip persikėli? – Ir toliau laidydamas dviprasmiškus epitetus, Jackson’as mestelėjo žvilgsnį į galinio matymo veidrodėlį, kuriame atsispindėjo nelabai sužavėtos panaudotu epitetu Fibonacci. Tikriausiai apart berniuką, leisdamas visiems suprasti tai, kad nepriklausomai nuo to, kad absoliučiai nieko neprideramo nenutiko, jis sau leido nužvelgti ne vien įdegusias ir apnuogintas josios kojas, bei tai ką vos vos dengė Anthony’o marškiniai ir švarkas.
Daugiau nesileisdamas į komentarus, ganėtinai staigiai išsuko į greitkelį, nebyliai taip pravažiuodamas kelis kilometrus. Kelio ženklai nurodė kad visai netoliese bus pakelės kavinė, kurioje ir planavo sustoti. Nebuvo garantuotas kad ten bus jo mitybos racionui būtino “maisto”, tačiau ten vienareikšmiškai bus galima pasiimti garuojančios kavos, kurios tikriausiai reikėjo daugumai. O jei ir ne, būtu pasiėmęs dėl savęs. Vos tik pristabdė transporto priemonę, išlipo iš kart po to, kai tokių pat veiksmų ėmėsi brolis. Paeidamas kelis žingsnius toliau nuo automobilio, jis pagaliau susitelkė į Anthony. – Įdomus susitikimas gavosi, ką? Atskridau dėl to kad radai Emily vaiką, o ši tavo dėka buvo išsiųsta neapmokamų, neribotų atostogų į pragarą. Ir nepaisant viso šito radau tave už grotų. Ką Dievulis pasakys, kai sužinos kad nuodemėms priduoti sumaišei pastatą, m? – Patraukdamas brolį per dantį, jis kaip mat sustingo, užsičiaupė, ko priežastimi aiškiai tapo metais vyresnio hibrido pareiškimas. Emily vis dar buvo gyva. Nors Jackson’as to ir neparodė, absoliučiai niekaip, tačiau visą jo kūną apėmė palengvėjimo jausmas. Nebuvo tikras kaip elgtųsi susitikęs su tamsiaplauke akis į akį, tačiau tai kad ji sugebėjo išgyventi atrodytu nepalaužiamus Anthony’o nurodymus, jau buvo nemažas reikalas. – Paklausyk, dėl Emily daugiau nesuk galvos. Nuvažiuosiu į ligoninę, vos tik paleisiu tave prie namų, pastatysiu ją ant kojų ir “užtikrinsiu” kad jai pačiai nėra naudinga prasižioti apie tave. Bet su tuo sušiktu agentu mes problemų turėsim. Nebent žinoma leisi man su tuo susitvarkyti mano būdu, pats žinai nėra žmogaus, nėra problemos. –

Brian’as Cadogan rašo:
ŽINUTĖS VALENCIOS FIBONACCI TELEFONE:

"Ku tu esi? Aš prie tavo daugiabučio"
"Valencia, mums reikia pasikalbėti. Aš pasikarščiavau, bet privalai suprasti ir mane"
"Tas šmikis paleistas už užstatą, man reikia tave pamatyti. Tau teks pateikti parodymus, orderis jau išrašytas"
"Tau dar nėra vėlu ištrūkti iš šio mėšlo sausai. Val, tu man labai svarbi aš nenoriu kad jis tave sumautu ar pradangintu kaip kitus. Aš pasirūpinau kad tu būtum įtraukta į liudininkų sąrašus, žinau kad pasakysi tiesą. Pažįstu tave labai gerai"

Pokalbiui netrūkus palietus Tommy, ko akivaizdžiai nelaukė jauniausias hibridas, Jackson’as aiškiai sukando dantis, kuomet jo žandikaulio raumenys stipriai įsitempė. Neatsukdamas akių į transporto priemonės pusę, jis viso labo nukreipė akis į jau iš čia puikiai matomą užkandinę. – Berniuko motina juo pasirūpins, man tik reikia pagreitinti jos sveikimo procesą. Ir nesišaipyk iš manęs Anthony, aš apie vaikus NIEKO neišmanau. Nežinau kaip ir ką jis valgo, ar daro tai pats ar jam reikia po nosim pakišti. Nežinau net to, kas kiek laiko jį reikia išvesti į kiemą nusišikti. – Nepriklausomai nuo to, kad nemirtingasis aiškiai persistengė apibūdindamas savo žinių stoką, tačiau iš kitos pusės, jis tikrai neišmanė nieko apie tai, ko reikia vaikui, ar tuo labiau kaip su juo reikėtu elgtis. Awkward jo elgesys berniuko atžvilgiu jau buvo įsivažiavęs, nuo pirmos akimirkos, kuomet jie susitiko. Ir nors Jackson’as puikiai suprato esti tai jo “pimpalo” darbas, mat berniukas atrodė kone iš akies luptas jis pats, nesistengė to patvirtinti ar paneigti žodžiu. Nematė prasmės, ir taip suprato kad “prisidirbo”, bet ką su tuo daryti toliau, dar nebuvo visapusiškai apsisprendęs. Tam reikėjo akis į akį susitikti su Emily. Netrūkus nuaidėjęs brolio klausimas privertė atsitokėti, netgi veide suboluoti kampiniam šypsniui. – Norėjai kad palikčiau ją tavo namuose, pašniukštinėti? Be to, mergina graži, o man patinka gražius daiktus vežiotis su savimi. Jau nieko nesakau apie tai, kad per tavo norą atsitempti mane čia, jau keliolika valandų esu pist negavęs. – Lengvabūdiškai ir atmestinai mestelėjęs savo komentarą, atsisuko į transporto priemonę tik tuomet, kai iš šios teikėsi išlipti Fibonacci. Įtarus hibrido žvilgsnis pasitiko gražuolę dar prieš tai, kai ji nusprendė išsakyti savo nuomonę.
– Visų pirmą, “Ji” turi vardą. Visų antrą, gal pasiaiškinkit santykius šiek tiek vėliau, nes jūsų žiniai berniukas, kuris yra tavo, tačiau gyvena tavo namuose – Palaipsniui pervesdama žvilgsnį nuo vieno hibrido prie kito, Valencia pratęsė: – Yra likęs be pusryčių, o jau netrūkus pietų laikas. Ir užbėgant už akių klausimui, kurį norėsi man užduoti Anthony. Tavo namų raktai buvo švarke, ir aš negalėjau tokia pasirodyti nei savo namuose, apie kuriuos žino Brian’as, nei pas Rick’ą. – Nurodydama savo nelabai prideramą aprangą, ji pagaliau galvos mostu nurodė užkandinę, apie kurią prieš tai buvo užsiminęs Jack’as.
Užsakytas maistas, bei karšta kava liko beveik nepaliesti ne vieno iš susirinkusių (apart berniuką, kuris akivaizdžiai buvo išalkęs), kuomet Valencia palaipsniui papasakojo kas iš tiesų yra minėtasis DEA pareigūnas, iš kur jis pažįsta Valencia ir kaip praėjo josios pokalbis su juo. Ji nuoširdžiai nenorėjo kad Mikaelson’as atsidurtu už grotų, tačiau tuo pačiu suvokė kad nesugebės maluoti, ypatingai dėl to kad tai darydama išsiduos kaip nėra kas veikti. Brian’as per daug gerai buvo įsisukęs į Fibonacci akiratį, kad nesukompromituotu josios parodymų, jei šie būtu melagingi. Negana to, jai taip pat grėsė laikas už grotų, kaip bendrininkei. Ji baigė savo kalbą, kuriam laikui įsivyravo tyla, kuri panašu buvo susijusi su tuo, kad abu Mikaelson šeimos atstovai svarstė turimas galimybes. Staiga tylą nutraukė ne kas kitas, kaip Jackson’as. – BPK 82 str. 2 punktas. “Įtariamojo ir kaltinamojo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai gali neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus.” – Nežvelgdamas nei į vieną iš savo pašnekovų, Mikaelson’as buvo nukreipęs savo rudas akis į vis dar valgantį berniuką. Tačiau akivaizdu, kad savo nuomonę dėstė suaugusiems. – Kas reiškia, jeigu panelė “persikėlis” sutiktu laikinai tapti Tavo žmona, ji įgautu neliečiamybę teisme, galėtu savo noru atsisakyti pateikti parodymus ar atsakyti į bet kokius jiems aktualius klausimus, ličiančius tavo bylą. Be jos parodymų, Jie neturi absoliučiai nieko prieš tave. Tos išpampusios mirtingo kiaulės viso labo bando parodyti kad kažką gali, kai negali nieko. – Liežuviu perbraukęs per savo lūpas, jis neįpareigojančiai pažvelgė į abu čia buvusius hibridus.
Tragiškai pradėtas šios dienos rytas vargu ar iš anksto pranašavo tai, kas visai netrūkus pokalbis pakryps panašia linkme. Priešingai nei visiškai nesuinteresuotai atrodantis Jackson’as,  Valencia vargu ar sugebėjo išlaikyti savo išraišką šaltakraujiškai. Emocijus, arba tiksliau pasakius visiškai chaotiškas jų kratinys atsispindėjo pasimetusiame josios veide. Tamsios, natūraliai tankiomis ir ilgomis blakstienomis įrėmintos, josios akys kaip mat susirado priklausančias Anthony’ui. Nesunkiai matėsi kad ji skausmingai nurijo burnoje susikaupusius skysčius, arba teisingiau būtu pasakyti, burnoje užlaikytą orą. Kaip ir kiekviena, normali ir kažkada šeimos ir santuokos struktūrą planuojanti, moteris ji norėjo tokių įvykių sekos, tačiau tikrai ne tam kad išvengti kardomosios prievolės. Vos pastebimai, ji pirmiausia supurtė galvą, lyg būtu bandžiusi atmesti šį planą, dar šio niekaip neaptarus. Jau nieko neverta sakyti apie tai, kad tam tikra prasme ji vis dar buvo su Rick’u, ir nors siaubingai pyko ant minėto vilkolakio, negalėjo tiesiog imti ir visapusiškai išplėšti jį iš savo širdies. Nepriklausomai nuo to, kad paprastas išdidumas ir savigarba jai neleistu tęsti su juo santykius. Akimis ėmusi “bėgioti” tarp vieno ir kito hibridų, ji pagaliau sucypė (balsas nuskambo pernelyg plonai, kas išdavė jos aiškų nervingumą). – Are you crazy? There has to be another way. We can’t, I can’t marry someone I don’t even know! –
– Nusiramink, niekas nekalba apie tikrą santuoką. Tai būtu tiesiog laikinas šou, kurį nutrauksit vos tik pasibaigs visi teismai ir tas Brian’as atšoks nuo mano brolio subinės. Be to, jei pateiksi parodymus persikėli, tave taip pat prikabins prie jo nusikaltimų. Tylėjimas apie nusikalstomą veiklą, taip pat traktuojamas kaip nusikalstama veikla. – Sunku pasakyti kas būtent taip masino Mikaelson’ą, tačiau panašu kad šis pokalbis jam suteikė ne vieną progą pasilinksminti, patraukti per dantį tai vieną, tai kitą savo pašnekovą. Nuolankiai, nesikišdamas jis išklausė Fibonacci išdėstytą nuomonę, po ko galiausiai nusprendė pateikti ir kitokį variantą. – Yra šitas variantas, arba mes paprasčiausiai galime ja atsikratyti. Pagalvok Anthony, taip gali būti daug paprasčiau, pats supranti: nėra liudininkės, nėra problemos. – Jackson’o balsas nuskmabėjo rimtai, tarytum jo planas buvo pateikti tokią versiją kaip alternatyvią pirmai, o kitoks variantas tiesiog būtu nesvarstytinas. Būtent tai ir faktas, kaip Mikaelson’as tai pateikė, privertė Fibonacci staigiai nutraukti jo kalbą. – Okay, Okay! OMFG, I will do this. Jesus Christ, this is so insane! Tačiau jūs abu turite suprasti kad jei aš sutiksiu su šia beprotybe, tai turi būti padaryta pagal visas taisykles: bažnyčia, fotografai ir suknistas vestuvinis tortas... – Nepriklausomai nuo to, kad Valencia nepaaiškino kodėl josios nuosprendis yra būtent toks, o ne lengviausias būdas susirašyti metrikacijos centre, Jackson’ui pilnai užteko dirstelėti į brolį, kad galiausiai užsikabintu už jo abejonės kad tai aplamai kažko vertas planas. Pašaipi šypsena išsiplietė jaunėlio veide, kuomet jis paskyrė savo sekančius žodžius broliui: – Kas yra davatka, amžinybė už grotų tavęs negąsdina taip, kaip pastatas su kryžiais ir šventeivų portretais? – Hibridas ne velnio nesigilino į tai, ar aplamai jo broliui Valencia yra bent simpatiška, ji jam buvo reikalinga gyva, kad išvengti kardomosios bausmės. Ir kas gali geriau suveikti kaip paskata, jei ne pademonstruotas smurtas. Ir reikia pripažinti būtent tokios veiksmų sekos iš Mikaelson’o buvo Galima tikėtis. Pakankamai greitai, jis suėmė kėdę, ant kurios buvo Fibonacci, bei staigiai prie savęs pritraukęs, pats savo ruožtu pakilo nuo savosios. Pasistengė kad jo paties veidas pakibtu virš tamsiaplaukės, kuomet su aiškiai sadistiškai sociopatišku tonu prabilo.  – Fine. If both of you don’t want to play pretend, I will finish her right here, right now. Right dollface? – Nepriklausomai nuo to, kad Valencia akivaizdžiai baiminosi Anthony’o brolio, tačiau absoliučiai neketino būti įbauginta tiek, kad galiausiai pradingtu fone. Akimirka, kuomet ji su visa kėdę atsidūrė per daug arti hibrido, nusuko savo veidą, įsižiūrėdama visiškai atsitiktinai į vyresnio Mikaelson’o marškinių sagą, be konkrečios esmės, tiesiog pasirinkdama vieną tašką. Žvilgsnis atrodė stiklinis, tačiau jos balsas, kuris nuskambėjo visai netrūkus, neišdavė baimės ir tiesą pasakius skambėjo kaip niekad ryžtingai. – You won’t. Wanna know why? Last night I spend with Anthony and I’m the witness DEA wants. Don’t forget about the cameras in his apartment block, and police station and here. Everywhere I was seen with you “darling”. So please, never be fooled by the looks of pretty girl. – Ramiai pasukdama galvą, ji pagaliau įsistebėjo į Jackson’o akis, savo ruožtu primerkdama savasias. – And by the way, you are not that charming or scary, as you think you are. – Pagaliau visiškai ramiai atsilošdama į savo užsiimtos kėdės atlošą, ji iki paskutinės akimirkos nepaleido Jackson’o akių, kol šis neturėdamas kitokios galimybės, leido veide pasirodyti šypsenai. – I like this one. She is worth keeping for a while. <…>

– Kaip jis buvo paleistas už užstatą? – Brian’o veide buvo nesunku įžiūrėti aiškiai atsispindintį susierzinimą, vien todėl kad jo planuose buvo numatyta tai, kad iki pat teismo Mikaelson’as praleistu už grotų, jo lankymas būtu visapusiškai apribotas tik teismo atstovų vizitais ir nieko daugiau. Visiškai izoliuotas jis nepasiektu nei vieno iš savo gaujos narių, kurie pasirūpintu tuo, kad liudininkai nutiltu amžiams, o nusikaltimas būtu nukreiptas į kokį benamį, kuris tariamai užpuolė arba Valencia, arba Emily tiesiog todėl, kad trūko kelių dolerių ant butelio. Tai būtu labai akivaizdus, tačiau niekaip neįrodomas ėjimas. Lavonas, užkalbėtas nusikaltimą įvykdęs asmuo ir jokių parodymų teisme. Mindžikuodamas prokuratūros vyriausio detektyvo kabinete, mirtingasis akivaizdžiai nerado sau vietos. Jis nenustygo net tuomet, kai trumpam prisėdo ant kėdės, į rankas pasiimdamas popierius, kuriuos prieš mažiau nei valandą pasirašė Jackson’as Mikaelson. Tvarkingai suraizgytas parašas, kartu su pateikėjo vardu ir pavarde tik dar labiau įsiūtino pareigūną. – Aš gi prašiau paskirti neišmokestinamą sumą už laikiną paleidimą, negi buvo taip sunku įsiklausyti? Tas pasipūtęs kraugerys dabar turi visas galimybes sunaikinti ne tik įkalčius, bet ir liudininkus. Ar man reikia priminti kad viena iš jų dabar intensyvioj priežiūroj ir vargu ar be išsikapstys? – Neigiamai papurtęs galvą, mirtingasis suėmė aiškiai pigios ir kartas nuo karto “grindų šluostės” skonį primenančios kavos puodelį. Tikriausiai ne vienam čia dirbančiam ne kartą buvo kilusi mintis esti gerti tokį marmalą galima tik tuomet, jei dideliu santykio skirtumu praskiedi su spirituotu gėrimu. Čia pat prabilo ir vyriausias pareigūnas. – 2000000$ tau atrodo kaip išmokestinama suma? Brian’ai, mes nevedam Mikaelson’ų sąskaitų analizavimo, bet kuriam kitam vien šie skaičiai ką nors daryti būtu norą atmušę. – Stebėdamas pavaldinį ir tai, kaip stipriai šis yra atsidavęs gautai užduočiai, aiškiai apkūnus, vidutinio amžiaus vyras atsiduso. – Ir dar, lai tai būna paskutinis kartas kai savo nuovadoje išgirstu žodį “kraugeriai”, šis terminas nenaudotinas. Brian’as, tie šmikiai ir man nepatinka, bet turime išlikti kaip galima labiau taktiški. Nemanau kad nori prarasti licencija dėl tokios niekingos klaidos. – 


Akivaizdžiai nepatenkintas viršininko nuomonę, mestelėjo ant stalo turėtus dokumentus, ir rodomuoju pirštu nurodė ant jų paliktą Jackson’o Mikaelson parašą. Vien iš teisėsaugininko veido išraiškos buvo galima suprasti kur kas daugiau, nei būtu pasakę tūkstantis žodžių. Laikinas Tony’o išlaisvinimas buvo apmokėtas, atsakomybę už jį prisiėmė brolis, bankas patvirtinimo pavedimą.
– Nesvarbu kaip atrodo man, svarbu kad šitam tai pasirodė visai normalu. Esu daugiau nei tikras kad ir Anthony’o brolis yra įsimaišęs į panašią arba net tą pačią veiklą. Niekas manęs neįtikins kad du milijonus dolerių galima taip lengvai gauti ir atiduoti. – Užbėgdamas už akių, ir nenorėdamas išklausyti viršininko nuomonę apie tai, kad jis bando kąsti daugiau, nei gali apžioti, mirtingasis triukšmingai apleido kabinetą, netrūkus pasiekdamas savo. Pakeliui jis pasigavo vieną iš ten buvusių jaunų pareigūnų, kuriems vadovavo. – Robbie, man reikia kad visas sušiktas padalinys dabar būtu prie ligoninės, prie jos palatos, prie jos sušiktos subinės prilipę. Emily turi išgyventi bet kokią kainą. Ir aš noriu žinoti apie kiekvieną, kuris tik pabandys su ja susitikti. Man nesvarbu ar tai bus tiesiogiai, telefonu ar nelemta tekstine žinute. Ar supratai? – Jaunas vaikinukas neužtikrintai linktelėjo, permainos, kurias čia įsteigė Brian’as galbūt ir buvo geros, tačiau tai vienareikšmiškai reiškė kad kai kurių, o tiksliau daugumos užpakaliai nebe bus patepami nešvariais pinigais. – Fibonacci neliečiamumu pasirūpinsiu asmeniškai. Ar kvietimas į teismą jos vardu jau yra paruoštas? – Vaikinukas vėl linktelėjo, į savo boso pusę įduodamas voką, kuriame buvo kvietimas į teismą, kurį įteikiant gavėjas privalo palikti savo parašą, kad paskui negalėtu teigti kad negavo rašto, todėl negalėjo ir dalyvauti. Liežuviu perbraukęs sau per išsausėjusias lūpas, mirtingasis perėmė voką iš jauno pareigūno, tardamas.
– Valencia gudri, mano mokykla. Ji niekada nepasirašys savo noru, jei žinos kas tai. Vadinasi reikės apgudrauti ir ją, o tam visuomet padeda elementarus dėmesys, kurio manau jai stinga. – Vaikinukui apleidus kabinetą, Brian’as kaip mat surinko kažkieno numerį, kuomet kitame ragelio gale pasigirdus moteriškam balsui pagaliau ėmė kalbėti. – Laba diena, noriu užsakyti šimtą raudonų rožių, bei didelę dėžę saldainių su atitinkamos spalvos kaspinu kaspinu. Ant kortelės užrašykite “Amžinai dėkingas, Anthony”. Ne, pasiimti atvažiuosiu pats. Ačiū. – Ketindamas pasiimti “dovaną”, jis į dėžę planavo įdėti šaukimą į teismą, o kurjeriui pateikti būtent tuos popierius, ant kurių Valencios parašas buvo reikalingas jam. Gėlės ir šokoladas, ypatingai jei tai estetiškai pateikiama išblaško moterį, suveikia laimės hormonas ir jos praranda budrumą. Tuomet pasinaudojus tinkama akimirka, galima gauti viską. Pasirašant už siuntos pristatymą, moteriai net į galvą netoptelės kad čia kažkas negerai. <…>




Tikriausiai nėra labiau kilnesnės, bei tuo pačiu metu beprotiškai pavojingos profesijos, kaip kad: teisėsauga, medicina ir gaisrininkai. Tau kone kiekvieną akimirką, kiekvieną dieną tenka rizikuoti savo sveikata ir gerove vardan kito asmens. Gabriella (Diaz) Fibonacci tokiam darbui buvo atidavusi beveik dvidešimt savo mirtingo gyvenimo metų. Ir nors panaši veikla iš josios reikalavo didelio atsidavimo, kas išsunkdavo tiek fiziškai, tiek emociškai, dienos pabaigoje ji visuomet jautėsi padariusi šiam pasauliui kažką reikšmingo. Nuo mažumės svajodama apie tapimą chirurge, Gabiella kuris laikas siekė užsibriežto tikslo, ko galiausiai teko atsisakyti dėl neplanuoto nėštumo. Akimirką, kuomet tamsiaplaukė ispanė suvokė esti po josios širdimi formuojasi nauja gyvybė, ji dvylika metų trunkančių mokslų atsisakė, tačiau pilnai iš medicinos pasitraukti nesiryžo. Josios vyras (David Fibonacci) savo ruožtu stengėsi statytis karjerą, kuomet tamsiaplaukė tuo pačiu metu užsiėmė buities klausimais, augino tik ką gimusią Valencią, bei stengėsi išbaigti slaugos mokslus. Dėl savo besaikių pastangų “prasimušti”, šilto būdo ir visuomet užkrečiančios geros nuotaikos, ji netrūko būti pastebėta pagrindinės Italijos ligoninės vadovybės, kur ir atliko praktiką. Jai buvo pasiūlytas pastovus darbas priimamajame. Bėgo metai, Valencia augo, David’as po vieno išsilavinimo laipsnio įgaudavo kitą, kol galiausiai užėmė universiteto dekano poziciją. Atrodytu kad viskas susiklostė, šeima atrodė tvirta, nepriklausomai nuo to, kad kaip ir visi kiti, turėjo savo vidinių problemų. Nepriklausomai nuo visko, Gabriella niekada nepasigailėjo savo sprendimų, niekada net mintimis nesugrįžo atgal į praeitį, kuomet tam tikri gyvenimo įvykiai pakreipė ją visiškai kitokiu keliu. Savosios vienturtės dukters tamsiaplaukė susilaukė baigdama septynioliktus savo metus. Buvo jauna, nepatyrusi ir tiesą pasakius daug gyvenime nespėjusi pamatyti. Kad mergaitė negimtu ne santuokoje, ji dar būdama nėščia ištekėjo už David’o, kuris reikia pripažinti, buvo beprotiškai laimigas ne tik dėl to, kad pagaliau sulaukė “taip” iš Gabriellos, tačiau ir kad pakankamai greitai tapo tėvu. Jis dievino Valencią, nepriklausomai nuo to, kad jojo auklėjimo modelis skyrėsi nuo Diaz. Neretai buvo jai per daug griežtas, it bandytu ją valdyti.
Jau kuris laikas Gabriella nekalbėjo su savo dukra, nematė jos nuo paskutinio karto, kuomet Valencia buvo atskirdusi iš NYC aplankyti savo šeimos. Ir nors įprastai jos kartą per savaitę susiskambindavo, dabar Valencia buvo dingusi porą savaičių. Nenorėdama prisigalvoti kokių nors nemalonių siužetinių linijų, Gabriella kantriai laukė, kuomet dukra susisieks su ja pati. Nors reikia pripažinti, širdis buvo ne vietoje. Ypatingai po šios dienos įvykių. Medicina yra Labai rizikingas darbas, niekada negali žinoti kas pas tave ateis prašyti pagalbos, ar jis bus nusiteikęs ramiai, ar baiminsis arba elementariai demonstruos agresiją, iššauktą baimės ar skausmo. Besibaigiant Gabriellos pamainai, į priimamajį įsiveržė tikriausiai nei dvidešimties metų neturintis vaikinukas, kuris ant vieno peties buvo pasikabinęs savo sužeistą ir veik sąmonę praradusį draugą (drabužiai gausiai buvo sutepti krauju, kas aiškiai leido suprasti kad jei kabantis vaikinukas dar gyvas, tai jo gyvybės klausimas yra laiko klausimas). Kitoje rankoje minėtasis laikė ginklą, kuriuo ir ėmė mosikuotis vos tik užėjo pro duris. Jis buvo aiškiai išsigandęs, ir Gabriellai teko kaip galima jį apraminti.


– Mano draugas miršta! Tie močkūšiai mus puolė, aš bandžiau gintis, bet… Šūdas! – Vaikinukas rėkė, kiekvieną kartą nusitaikydamas į arčiau jo prieiti bandantį personalą. Nepriklausomai nuo aiškiai siaubingai įtemptos situacijos, Gabriella pasirodė esanti drąsiausia, kuomet pasistengė suakcentuoti visą vaikiščio dėmesį į save. – Ramiai, tu padarei viską teisingai, čia mes padėsim tavo draugui. Aš suprantu kad tau baisu, bet privalėsi nuleisti ginklą. Man reikia kad būtum ramus, bei leistum pasirūpinti savo draugu. Matai, tau iš kairės yra išlankstyti neštuvai, jei jį ten padėsi... Aš pradėsiu apžiūrą, kiek tai rimta.
Nepaleisdama paauglio iš akių, tamsiaplaukė laiką pakeltas savo rankas, kad jis puikiai matytu, esti ji neketina nieko imtis iki tos akimirkos, kuomet jis galiausiai leis padėti sužeistam draugui. Jų žvilgsniai kuris laikas buvo susikontaktavę, ir panašų kad vaikinuko kūno raumenynas jau ėmė atsipalaiduoti, kuomet čia pat viską sugadino iš niekur “herojų” pavaidinti nusprendęs sanitaras. Per staigiai ir per daug neapgalvotai nusprendęs prisiartinti prie paauglio iššaukė jo atsaką. Jis nešovė, tačiau gerokai užsimojės ginklų, jo rankena stipriai plojo arčiausiai buvusiai Gabriellai per galvą. Ant medikės kaktos šono kaip mat atsivėrė pusės mažojo pirštelio ilgio žaizdą. – Nesiartink! O Dieve, aš nenorėjau, aš labai atsiprašau… – Tik dar labiau įbaugintas, vaikinukas nudrėbė savo draugą ir kiek galėdamas dėjo į kojas. Nepriklausomai nuo to kad Gabriella buvo sužeista ir nuo smūgio parvirto ant kelių, ji viso labo pasivalė kraują, kad šis nepatektu į akį, bei iš karto atsidūrė prie ant grindų nukritusio sužeistojo. Toliau viskas vyko staiga, berniukas buvo intubuotas, mat savarankiškai jau nebe kvėpavo. Paskubomis jis buvo išgabentas į operacinę, kur sunkaus, kelias valandas trūkusio medikų darbo, buvo išgelbėtas. Išgalbėtos gyvybės kaina tamsiaplaukei tapo aštuonios siūlės ant kaktos. Sėdėdama persirengimo kambary, tamsiaplaukė jau ketino parašyti tekstinę žinutę savo dukrai, kuomet josios telefono ekranas ėmė vibruoti, pranešdamas apie skambutį iš David’o. Šiandien buvo jų santuokos metinės, todėl iš anksto buvo užsakytas staliukas prabangiame restorane. Vakaras turėjo atnešti ne tik malonų bendravimą, romantinę aplinką ir skanų maistą, bet ir leisti jiems abiems atsipūsti nuo kasdienės rutinos. Nespėdama atsiliepti, tamsiaplaukė dirstelėjo į pravirą savo daiktų spintelę, kur matėsi pakabinta, seksuali, raudonos spalvos šilkinė suknelė. Nuspaudusi žalią mygtuką, ji prisitraukė telefoną prie ausies.
– Atleisk, darbe sumaištis, aš šiek tiek vėluosiu… – Tamsiaplaukė nespėjo užbaigti savo minties, kuomet josios vyras prabilo ant viršaus. Jo balsas išdavė šiek tiek apsunkusį kvėpavimą, tačiau to pavadinti nuovargio reiškiniu anaiptol nebuvo galima. Šiandien buvo jų santuokos metinės, todėl iš anksto buvo užsakytas staliukas prabangiame restorane. Vakaras turėjo atnešti ne tik malonų bendravimą, romantinę aplinką ir skanų maistą, bet ir leisti jiems abiems atsipūsti nuo kasdienės rutinos. Nespėdama atsiliepti, tamsiaplaukė dirstelėjo į pravirą savo daiktų spintelę, kur matėsi pakabinta, seksuali, raudonos spalvos šilkinė suknelė.
– Mieloji, kad ir kaip gaila, bet reikia atšaukti vakarienę. Manęs laukia neplanuotas posėdis dekanate, dėl universiteto infrastruktūros pokyčių. Aš grįšiu labai vėlai, todėl nelauk manęs. Pažadu, aš atsilyginsiu tau už tai. – Žinoma kad vyro laukė “posėdis” tačiau visiškai ne toks, apie kokį jis buvo užsiminęs savo sutuoktinei. Įsivyravo tyla, kurią netrūkus nutraukė Gabriella.
– Nesvarbu, tai tik sušiktos metinės… Klausyk, aš tikriausiai pasiliksiu papildomai pamainai, kaip ir sakiau, pas mane darbe taip pat sumaištis. A, Valencia tau neskambino? – Vyras akivaizdžiai skubėjo, todėl visiškai neįsiklausė į žmonos žodžius. – Ne neskambino, mieloji, aš Turiu baigti skambutį. – Net nespėdamas atsisveikinti, jis paprasčiausiai padėjo ragelį, dėl ko Gabriella viso labo garsiai atsiduso. Dar kartą pažvelgusi į vakarui paruoštą suknelę, ji uždarė spintelės duris, ir čia pat buvo pertraukta savo kolegės, Marios. – Važiuok namo Gabriella, nepamiršk kad ir tau reikia poilsio, ypatingai po to kas nutiko. – Gabriellos veide subolavo draugiška šypsena, kuomet delnais įsiremdama į savo kelius, ji mikliai pakilo nuo solo.
– Viskas gerai, mano vakaro planai atšaukti, o namuose viena likti aš nenoriu. Be to, jau mačiau kaip susitvarkot... <…>




Liviana Varianas-Geminus (geriau šiais laikais žinoma kaip Liana Rivas) ilgus metus stengėsi išlikti kiek galima neutrali “pragaro valdovės” atžvilgiu, greičiausiai vien iš pagarbos savo tėvui. Nebuvo išlepusi tuščiagalvė, kad imti ir nurodynėti kas ir su kuo turėtu miegoti, tačiau vienareikšmiškai savo nuomonę turėjo. Katherine nuo pat savo nemirtingumo pradžios buvo žinoma kaip fatališka, toksiška asmenybė, kuriai nesvarbu per kiek galvų reikės perlipti, ar kiek lavonų po savęs palikti. Ji sugriovė ne vieno vyriškosios lyties atstovo gyvenimą, kuris vienaip ar kitaip, tam tikru metu buvo atsidūręs Livianos regos spektre. Tikriausiai ryškiausiais pavyzdžiais galima pavadinti būtent Mason Lockwood ir Sebastian Redford. Ir vien mintis apie tai, kad moteris dabar užsimanė savo pragariškus nagus prikišti prie josios mylimojo ir sūnaus, tiesiog neleido į viską reaguoti šaltu protu. Liavian troško nuplėšti tą pasipūtelišką miną nuo Pierce veido, arba mirti bandant. Tą akimirką, jai viskas tapo nesvarbu, kaip tik konkretus taikinys. Niekada nereikia pamiršti to, kad nepriklausomai nuo to, kad tamsiaplaukė yra susikūrusi nepalaužiamą, veik tobulai atrodantį savo įvaizdį, visų pirmą didžiausią savo gyvenimo dalį ji praleido karo laukuose. Ji ne vien lavino savo raganiškus gabumus, periodiškai apsistodama tai su viena raganų gentimi, tai su kita, ji taip pat ilgus šimtmečius gyveno su amazonėmis, o vėliau ir su fėjomis, kurios kaip tik tuo metu ruošėsi karui su vampyrais. Ji žinojo savo galimybes, nors ir nebuvo informuota kad nėra nesunaikinama, todėl neketino laikytis šešėlyje, kuomet reikalus sprendžia vyrai. Ir visgi, egzistavo tik vienas “šaltinis”, kuris gebėjo josios užsiliepsnojusią ugnį prislopinti. Beveik pasiekusi Katherine, Liviana buvo sučiupta tvirtų, vyriškų rankų.
– Paleisk, aš nežadu tai šliundrai talkinti daugiau ne minutės! Lai paspringsta savo grasinimais, nieko ji nepadarys! – Kuris laikas besimuistydama, ji galiausiai pasidavė. Thor’o skleidžiama dominuojanti kūno vibracija galiausiai suveikė prieš josios. Iš tiesų, šiuo vyru ji visiškai pasitikėjo, ir kaip be pasukus prieš ją jis turėjo beprotiškai milžinišką poveikį. Jos stipriai įsitempęs kūno raumenynas pagaliau atsipalaidavo, o iš rankų, prieš tai tvirtai laikytas ginklas garsiai nukrito ant plytelėmis nuklotų gindų, kaip mat vieną jų perskeldamas. Vien iš tamsiaplaukės akių, kurių žvilgsnį netrūko pasigauti Gaminus, buvo galima suprasti kad ji vis dar nėra nurimusi, tačiau stengiasi iš paskutinių pasitikėti jo sprendimu. Neužtikrintai, tačiau aiškiai ji papurtė galvą, parodydama savo sutikimą, nepriklausomai nuo to kad tuo pačiu metu buvo stipriai sučiaupusi lūpas, tarytum būtu labai daug pastangų sudėjusi į tai, kad neprabilti. Tam tikru metu vilkato rankos atitrūko nuo burtininkės, kaip tik tuomet, kai ji teikėsi pažvelgti į Webbe. Prieš tai galėdama drąsiai pasakyti kad šiuo mirtingu vyru pasitiki kone labiausiai, dabar jautėsi išduota, mat specialiai ar ne, vyras aiškiai leido suprasti kad didžiulį gabalą informacijos apie vilkato dingimą jis pasiliko sau. Ilgai neužlaikė akių, nusisukdama nuo vilko.
Katherine pradingus, arba tiksliau pasakius išgaravus juoduose dūmuose, įtarus nemirtingojo žvilgsnis vis dar buvo nukreiptas į tai, kas kadaise buvo ne nešančia namo sieną, kurią jis taip lengvai ir paprastai išgriovė vieno smūgio dėka. Fone buvo girdimi balsai, kuomet savo ruožtu aukštaūgis vyras atrodė aiškiai atsiribojęs. Visgi nepriklausomai nuo to, kad vikanas nepalaikė jokio žodinio kontakto su susirinkusiais, jis vis dar spinduliavo įtūžiu, kuris priminė tiksiančią bombą, kuri pagaliau pasiekusi tinkamą taimerio laiką, išneštu visą pasaulį į nežinomybę. Tai, kokią “užduotį” jam paskyrė Katherine, nebuvo svarstytinas dalykas. Priešingai nei kiti serafimai, kuriems buvo visiškai nusišikti ant galimų realių pasekmių panašaus keliavimo laiku, savo ruožtu Silvanus nebuvo nusiteikęs taip pat. Jo vis dar atitolęs, šviesių akių žvilgsnis susidūrė su vilkato, kuris pasiryžo kaip galima sumažinti distanciją.
– Šūda tu su manim kur keliausi. – Vis dar akivaizdžiai demonstruodamas savo nepasitenkinimą, jis kaip ir Geminus buvo pertrauktas į pokalbį įsilieti nusprendusį vilkolakio. – Tu bent suvoki kad tai nėra tas pats, kas savaitgalis kitame mieste? Ne vienas iš mūsų nėra sušiktas Dievas, kad keisti praeities įvykius, kurie turės įtakos dabarčiai. Negi aš vienas tai suprantu?
– Silvanus, be tavęs serafimų nebėra… – Turint omeny, kad Elissa išgabeno dar vieną egzistuojantį serafimą į kitą pasaulį, jo energija nebuvo “užčiuopiama”, kas savaime leido susidaryti išvadą neba Ambrose yra vienintėlis asmuo, kuris šiuo metu buvo reikalingas Katherine dėl užduoties, apie kurią ne vienas jų ne velnio nenutuokė. Livianos balsas nuskambėjo maldaujančiai, ir nereikia galvoti kad vikanui nebuvo skaudu kad jam teko rinktis berniuką arba visą pasaulį, jis privalėjo pasielgti teisingai. Tamsos ir Šviesos suvokimas visuomet turėjo savo balansą, tai nebuvo tiesiog visapusiška kova dėl dominavimo. Kaip ir kiekvienas asmuo, yra pusiau geras, pusiau blogas, ir tik nuo konkrečių įvykių priklauso kuri pusė paims viršų. Serafimai niekada nesielgė priešingai savo nuostatoms (išimtimis tapo tik Saggitarius ir Andromeda), tačiau savo ruožtu Lilith ir Katherine bandė tamsą iškelti aukščiau, nei kad šiai buvo vieta. Elgėsi paikai, piktnaudžiavo galiomis, kas iš esmės yra demonų “arkliukas”. – Rick’as teisus.
Visų susirinkusių žvilgsniai netrūko nukrypti į Ambrose, panašu ir vilkolakis liko ne ką mažiau nustebintas tuo, kad visiškai netikėtai sulaukė pritarimo iš daugiau nei du tūkstantmečius gyvenančio nemirtingojo. Tačiau visų netikėtumui, Silvanus nesiteikė iš karto paaiškinti savo nuomonės, tarytum suteikdamas pašnekovams galimybę susimąstyti akimirkai, kiek iš tiesų kelionės laiku yra pavojingos dabarčiai ir tai, kad ši užduotis nebus paskutinė, kurios pareikalaus Katherine. Ramiai iškvėpdamas jis prabilo.
– Prieš mane, tik vienas asmuo buvo keliavęs į praeitį. Sebastian’as iškėliavo į praeitį, iš kart po to, kai mūsų laike Katherine žuvo, Lilith sėkmingai įgyvendinus pasaulio pabaigą. Ne vienas jūsų to neatsimena, bet kiekvienas buvo patekęs į savo asmeninį pragarą. Išskyrus mane. Jis susirado ją praeityje, pakeitė jos gyvenimui reikšmingus įvykius… – Išlaikydamas dramatišką tylą, jis neatsitiktinai susirado pirmiausia vilkolakio, vėliau ir vilkato akis. Norėdamas abiems suteikti galimybę suvokti, kad pasėkmės bus neišvengiamos, net jei jis sutiks kelionei. – Savo paties rankomis, mano brolis sukūrė nuo tamsos apsvaigusį monstrą. Tai kainavo Livinos gyvybę, Katherine išlaivino Chariton’ą dar tuomet, kai ji buvo nepasiruošusi stoti į kovą. Thor’as niekada negimė, kas reiškia kad Dorian’as niekada neegzistavo. – Liežuviu perbraukęs per savo lūpas, vyras neatsitiktinai sustabdė žvilgsnį ties vilkolakiu, tolimesnius žodžius paskirdamas būtent jam. – Tu, tave aš atsimenu puikiai. Dabartis kuri tapo tikra, bei visiškai svetima šiai buvo nuolatinis karas su pragaro išpėromis, laukiant akimirkos kuomet tamsa pasiglemš viską. Buvai vienas iš mano karių, pelnęs ne vien mano pagarbą, bet ir pasitikėjimą. Tapai labai reikšminga figūra mano dukters gyvenime, kol vieno iš paskutinių mūšių metu žuvai gindamas ją. – Burtininko žvilgsnis pagaliau paleido vilkolakį, kuomet akivaizdžiai nutolo, dėl to kad nemalonūs atsiminimai galiausiai paėmė viršų, su didžiule jėga primindami tai, kaip jis aptiko nužudytą savo žmoną. Kaip iš vidaus visas jo kūnas užsiliepsnojo, kaip sudegino viską aplinkui kelių kilometrų atstumu, tokiu būdu paversdamas kadaise iki nuprotėjimo mylėtos moters kūną į pelenus, kuriuos ugniai užgęsus išnešiojo vėjas. Prunkštelėdamas, jis pagaliau pratęsė. – Tuomet ir buvo mano pirmoji kelionė į praeitį, tam kad ištaisyti Sebastian’o klaidas, ir neleisti jam įsikišti į atrodytu visiškai nieko nereiškiančius įvykius, kurie visgi privedė pasaulį prie pabaigos. Aš nežinau kaip, ir ar tai turi racionalų paaiškinimą, tačiau jus visi keturi Dabar esat gyvi tik dėl to, kad kelionės laiku klaidos buvo ištaisytos ir pasaulis vėl ėmė tiksėti sava vaga. Noriu kad prieš imantis bet kokių priemonių, kiekvienas iš jūsų pagalvotumet, kokia iš tiesų yra rizika to, kad iš praeities ištrauksiu asmenį, kuris čia neturėtu egzistuoti?


Visiškai nesuakcentuodama dėmesį į tai, kaip alternatyvios istorijos įvykiuose buvo užakcentuotas Rick’as, Liviana panašu išgirdo tik tai, kad tėvo kelionė, su kuria jam padėjo pati, galiausiai kainavo ne vien jos pačios, tačiau ir Geminus gyvybę. Nepriklausomai nuo to, kad Silvanus viską ištaisė, suvokimas tiesiog spaudė galvą. Jis nepasakė kaip Redford’as “pramoko” tokio triuko, tačiau ji ir be šito jautėsi beprotiškai kalta. Tamsiaplaukės žvilgsnis susirado miegantį Dorian’ą, kuomet ji neskubriai pasiekusi berniuką, suėmė jo šiek tiek vėsias rankas į savo plaštaką. Buvo akivaizdu, kad šis pasirinkimas buvo beprotiškai sunkus.
– Thor’ai… – Vandeningos Livianos akys išdavė, kad ji nesurastu jėgų net apsvarstyti galimybę atsisakyti savo sūnaus, leidžiant jam pražiūti nuo Katherine rankos. Numatomas gumulas tiesiog strigo gerklose, kuomet neigiamai supurčiusi galvą, ji susimerkė.
– Aš suprantu kad rizika milžiniška, ir ne vienas iš mūsų neturi teisės prašyti tavęs tai padaryti. Bet Silas, aš negaliu jai atiduoti savo sūnaus… Kartu mes rasim būdą kaip ją pažaboti, bet prašau… Prašau, neleisk jai sunaikinti Dorian’ą. – Stipriai sukandusi apatinę lūpą, tamsiaplaukė pagaliau paleido savo sūnaus rankas, kuomet pasiekusi Geminus, visgi veidu atsisuko į giminaitį. – Surask tą moterį, atvesk ją čia iš praeities. Aš tuo tarpu pasirūpinsiu kad Dorian’as niekada nepatektu į panašią situaciją. – Akmeniniu virtęs Livianos veidas, neišdavė absoliučiai nieko gero, ji ir vėl planavo imtis juodosios magijos, ir jai buvo visiškai nusispjauti ant galimų pasėkmių, jei ant svarstyklių buvo padėta berniuko gyvybė. – So it be. – Trumpas atsakas išsprūdo pro Ambrose lūpas, kuomet jis mostelėjęs ranka suformavo žiedinį portalą. Kiekvieną kartą naudotis serafimo galiomis darėsi vis lengviau, ir jei pirmą kelionė į praeitį buvo iššaukda begalinio adrenalino, pykčio ir ryžto, dabar tai buvo pasidavimo ženklas. Tam tikra prasme, jis pasiryžo tam, kam absoliučiai nepritarė. Nugriaudėjo, net būnant aukštos klasės statybos namuose, buvo galima aiškiai girdėti kad dangus ėmė maišytis su žeme, kuomet be jokių sentimentalumų, burtininkas įžengė į portalą, kuris akimirksniu užsiraukė. Jokių specialiųjų efektų, nieko. Viskas buvo taip paprasta, ir iš tiesų tai siaubingai baugino, mat jojo galios augo, ir nebuvo aišku kiek dar jis sugebės išlikti savimi, nepasekdamas visų kitų pėdomis, kurie nuo panašaus galių kiekio “nuprotėjo”.  Pirmasis dalykas, kuris pasitiko Silvanus, buvo nežmogiškas šaltis, juntamas netgi originaliam vampyrui, kuris atrodytu turėtu jau būti pripratęs prie panašių temperatūros pokyčių. Sniegas, aplinkui viskas buvo užpustyta, nors iš kvapų mišinio ir to, kaip atrodė aplinka, jis radosi miške, ir tai nebuvo laikas. Stovėdamas taip dar kelias minutes, vyras prisimerkė, aiškiai susiaurindamas akių vokus. Jis neturėjo žalio supratimo kaip turi atrodyti minėtą moteris, kurios prireikė Katherine. Tačiau žinojo josios vardą, žinojo kad ji turi turėti kažką bendro su Katherine. Daugiau ar mažiau numanė kur derėtu ieškoti pirmiausia. <…>

DEGALINE/KAVINE
– Norėjai kad palikčiau ją tavo namuose, pašniukštinėti? Be to, mergina graži, o man patinka gražius daiktus vežiotis su savimi. Jau nieko nesakau apie tai, kad per tavo norą atsitempti mane čia, jau keliolika valandų esu pist negavęs. I siuos Jacksono zodzius Tonis sureagavo piktai suraukdamas kakta. -Ji hibride, asile. Ji puikiai tave girdi,-jo zodzius netrukus patvirtino ir pati, is automobilio islipusi Valencija. Jis dar syk piktai debtelejo i broli. -Valencija-Jacksonas, Jacksonai-Valencija,-skestelejes rankomis jis prostate jiems vienas kita, taciau aiskiai nejaute tam ne laselio entuziazmo. -Stay away from her,--tarstelejo ir nepaisydamas tolimesniu merginos zodziu, kurie neabejotinai buvo adresuoti jam, eme eiti kavines link. Priesingai nei Valencija mane, jam visiskai nerupejo tai, kad ji apsilanke jo bute. Ta vieta nesiasociavo su namais. Vaikinas praleisdavo ten itin mazai laiko ir be drabuziu, batu ir vieno kito aksesuaro, is esmes ten nelaike nieko kas galetu ji vienaip ar kitaip kompromituoti. Jokiu seimos nuotrauku albumu ar panasios sentimentalios atributikos. Nieko, kas butu galeje ji priversti zvalgytis atgal. Tonis buvo is tu, kurie nebuvo linke ‘’to cry over spilled milk’’. Yra kaip yra, toks pastaruoju metu buvo jo moto ir tik tai padejo jam atsitiesti po ivikiu, kurie butu sutraiske bet kuri, bent kiek moraliskai silpnesni individa nei jis.
Atmosfera prie staliuko, kuri pasirinko kompenija, buvo slogi. Nuotaika praskaidrindavo tik viena kita smaiksti Mikealsonu jaunelio fraze, mat nekoketuoti su juos aptarnaujanciomis padavejomis Jacksonas tiesios negalejo. Sarmingas bei isvaizdus vaikinas susilauke ne tik merginu demesio, bet ir nemokamo deserto, kuri, savaime suprantama, jiedu atidave ju tarpe esanciam isbadejusiam mazameciui. ‘’BPK 82 str. 2 punktas. “Įtariamojo ir kaltinamojo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai gali neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus.” Sie Jacksono zodziai priverte jau kuris laikas savo telefone paskendusi Toni kilsteleti akis nuo susisiekimo priemones ekrano. Jis atrode kiek issiblaskes ir ne is karto suprato ka pasnekovas turintis omeyje, taciau cia pat seke issamus ir is paziuros logiskas paaiskinimas. Vis dar nebylus, jis giliai atsiduso. Nepratare nei zodzio, leisdamas savo pozicijas issakyti tiek Valencijai, tiek broliui ir tik kai pastarasis dar syki perzenge riba kad ir smaiksciai, taciau patraukdamas ji per danti del Gomezo tikejimo, hibridas garsiai atsikrenkste bei nepatenkintas pasimuiste kedeje is ko buvo galima suprasti esti tokie juokeliai ji nemenkai suerzino. -There has to be another way,-pagaliau teikesi prabilti, taciau uzuot argumentuodamas savo zodzius, tiesiog pakilo nuo stalo kas tik patvirtino Jacksono speliojimus esti Tonio tikejimas nebutu jam leides tokios ‘’afioros’’ Dievo akivaizdoje. -Man reikia nusipirkti tabako… tau-kuo nors prisidengti nuoga sedimaja. Einam su manimi,-paragino mergina eiti kartu is kart kai si neieskodama zodzio kiseneje pastate jo broli i vieta. -Get to know each other,--debtelejo i Jacksona akivaizdziai leisdamas jam suprasti idant juokeliai apie atsikratyma liudininke jam taipogi nepatiko. -Don’t be a dick,--neigiamai krestelejes galva pagaliau paliko juodu pietauti vienus.
Izengus i degaline, nuaidejo ausi reziantis ‘’pypt’’, kuris i juodu atkreipe uz prekystalio sedejusios ir i telefona ilndusios darbuotojos demesi, taciau tik kelioms akimirkoms mat netrukus ji ir vel paniro i socialiniu mediju narsyma. Eidamas pirma jos, jis nuo pakabos nukabino pirmus po ranka pasitaikiusius marskinelius bei sortus su ‘’I <3 NY’’ logotipu bei ispraude drabuzius jai i glebi. Atrode paskendes savo paties mintyse, nutoles. Kad ir kaip bebutu keista, baznytine santuoka jam visuomet buvo ‘’big deal’’ ir nepaisant to, kad tai tebuvo budas is dabartines padeties issukti sedimaja, jis dvejojo. Priejes prie pardavejos jis pagaliau leido savo veide pasirodyti baltus, tiesius dantis demonstruojanciai sypsenai i kuria mergina netruko atsakyti savaja. -Sveika… pakeli Malboro, kramtomosios gumos ir…tamsios jo akys susidure su josios ir tai tetruko vos akimirksni, taciau to pilnai uzteko, kad kasininke taptu visiskai jam pavaldi. …Penkis simtus doleriu is kasos. Aciu,-ji tebesisypsojo kai iteike Gomezui viska ko sis paparase. -Aciu,-syptelejo jis i kelniu kisene susidedamas ‘’pirkinius’’. -Geros dienos.-palinkejo mergina. -Ir tau…-neitiketina kaip dar visai neseniai paniures, Tonis sugebejo tapti toks itikinamai charizmatiskas bei ‘’kerintis’’. Veidmainiavimas is tiesu buvo stiprioji sio hibrido puse mat vos jiedu apleido degaline, jis ir vel grizo i savo ruskana mina. -Kiek laiko tau prireiks pasiruosti?-prisidege cigarete vis dar vengdamas jos zvilgsnio, kuris jau kuris laikas ji tiriamai varste ir jis tai kuo puikiausiai jaute. -Jokiu artimuju. Priesvedybine sutartis. Ir pazadas, kad nepakeisi savo nuomones iki kol nesibaigs si byla. Tai mano salygos. Jei sutinki, as pasirupinsiu visu kitu.
MIKEALSONU DVARAS
Vos tik trijule grizo i daugybe simtmeciu Mikealsonams priklausanti dvara, Tonis su palengvejimu savo mintis nukreipe darbo linkme uzuot dar labiau gilinesis i su vestuvemis susijusius reikalus. -Rebekos kambaryje rasi ka apsirengti…laikydamas paprasta, ne ismanuji ‘’burner phone’’ prie ausies bei laukdamas kada kitame laido gale pasigirs pasnekovo balsas, jis trumpam atisuko i Valencija. -Saldiklyje rasi ‘’maisto’’. Nesimaitink vaikigalio akivaizdoje,-tarstelejo pastaruosius zodzius skirdamas ne tik hibridei, bet ir broliui. -Sup, man?-susisiekes su klubo apsauginiu, jis is kart patrauke darbo kambario link siekdamas privatumo. Visi klube dirbantys betos akimirksniu liko be darbo, be pajamu saltinio, taciau tai Gomezo negasdino. Jis turejo plana B. Visuomet buvo zingsniu priekyje kai kalba liesdavo teisesaugininkus. -Susisiek su Puerto Rikieciais. Pranesk, kad atsirado siokiu tokiu nenumatytu reikalu. Bet poryt… ne, pirmadieni, we are ‘’bussines as susual’’. Uz ju supratinguma skolingas neliksiu, gali taip ir pasakyti,-kuriam laikui nutiles, jis klausesi ka kitame laido gale jam pasakojo Zac’as tuo pat metu laisva ranka kazka rasydamas ant popieriaus lapo. -Viskas gris i vezias greiciau nei…-jo demesi patrauke tarpduryje isdyges moteriskas siluetas. -… turiu eiti..-gal ir ne visai mandagiai uzbaiges pokalbi telefonu jis taip ir nenuleisdamas akiu nuo Valencijos, susikiso anaiptol ne modernu ‘’Sony’’ i galine dzinsu kisene, mat kaip ir hibride, buvo spejes pakeisti apranga. Tyledamas, it i burna butu prisisemes vandens, jis seke ja akimis kai si nusprende jam priesais nosi, ant stalo, padeti mobiluji su jame svieciancia zinute nuo Briano. Jo kaktoje, tarp antakiu, isimete keletas vertikaliu rauksliu. Mikealsonas netruko perskaityti teksto, kuris kaip bebutu keista priverte ji pasaipiai sypteleti. -Jo pasiulymas kur kas geresnis…
– Tai gal man vertėtu jį priimti? – Valencios veidas subolavo atitinkamai prieštaringa, šiek tiek žaismingumo turinčią grimasa. Demonstratyviai kilstelėjusi vieną iš savo antakių, ji ir toliau veidmainiavo. – Galėčiau priduoti tave, paskui pasinaudoti liudininkų apsaugos programa ir... – Staiga josios balsas įgavo rimties, nepriklausomai nuo to, kad prieš tai kalbėjo kiek suplonintai, aiškiai nerimtai. – Atsidurti tokiame pačiame taške, kaip siūlai man tu. Na žinai, be didelio pasirinkimo, be šeimos ir su svetima pavarde. Nors ne, kalbant apie tai, savąją aš pasiliksiu.
Pries tai apniukusiame vaikino veide susmezavo sypsnis. -Jei vis dar svarstytum galimybe priimti Briano pasiulyma, dabar nestovetum cia, o sia zinute butum nuslepus,-jis syptelejo gana seduktyviai, tada letai suemes jos telefona i desniaja savo ranka, savavaliskai surinko atsakomaji teksta ir tik nuspaudes ‘’siusti’’, grazino ji savininkei. ‘’Susitikime pusryciu. Mums reikia pasikalbeti’’. Valencijos veide smestelejo sutrikimas. -Jei judu tokie geri pazistami kaip, kad sako jis, jis nepatikes, jog sios vestuves nera surezisuotos, ypac jei kategoriskai atisakysi jo siulomos pagalbos. Vadinasi…-budamas vors per sulenktos rankos atstuma nuo pasnekoves, jis nevalingai, paslapcia nuzvelge jos naujus apdarus ir tai, kaip provokuojantys Rebekos rubai pabreze visus lotyniskus Fibonacci apvalumus. -…susitikusi su juo, tu atsakysi i visus jam rupimus klausimus-kaip ir kur mes susipazinom ir panasiai…-vienas jo lupu kamputis buvo vis dar siek tiek pakiles. -Meluoti tu sugebi. Kitaip nebutum patekus i mano kluba, Margo,-specialiai uzakcentaves netikra varda, kuriuo mergina prisistate pirma ju pazinties diena, jis siek tiek atsitrauke, atsisesdamas ant azuolinio, senovinio stalvirsio. -Beto del pavardes… tavo teise rinktis. Gali ir toliau vaidinti ‘’strong and independent woman’’, arba gali zaisti pagal mano taisykles ir ‘’enjoy lifestyle of a Mikealson until it lasts’’-tarp rodomojo ir viduriniojo pirsto laikydamas savo kreditine jis aiskiai dave suprasti, ko is jos tikisi. Nepaisant to, kokios skubotos ir visu svarbiausia-netikros, turejo buti sios vedybos, jis buvo uzkietejes tradicionalistas.
– Manai kad puikiai mane pažįsti, Mikaelson’ai? Iki incidento klube, aš Brian’o nemačiau nuo pat savo atvykimo į NYC. – Šiek tiek primerkdama akis, ji aiškiai labai demonstratyviai susikišo telefoną į aptemptų džinsų galinę kišenę. Ir nors josios tamsių akių žvilgsnis nutolo, veide šmėstelėjo provokuojanti šypsenėlė.
– Brian’as turi utopinę idėją mane “išgelbėti” nuo bet ko, tad nepriimk labai asmeniškai, su tavim tai vargu ar turi ką nors bendro. Galu gale, viskas ko jis pasiekė, tai įsitrynė į mano šeimą. – Panašu kad Valenciai tai nelabai patiko, kaip ir nepatiko mintis kad teks ir vėl susidurti su Brian’u. Nemalonus prieskonis burnoje, po paskutinio jų pokalbio, vis dar buvo likęs. Nepriklusomai nuo to, kad Val nebuvo galima pavadinti “šventa”, tačiau “apsinarkašinusia šliundra” irgi neatitiko. Jos žvilgsnis sugrįžo prie pašnekovo, kaip tik tuomet, kai priklausantis jam sustijo ties gilia iškirpte, pro kuria matėsi dalis jos krūtinės.
– Nužiūrinėji? – Staiga pakeitusi pokalbio temą, ji žaismingai šyptelėjo, kuomet taip pat staiga pakeitusi kalbos kryptį, sugrįžo prie senosios. -Ne. Nuziurineti galima svetimas… kai kalba eina apie mano busima zmona, teisingas terminas butu -groziuosi,-ne kiek nesibodedamas jis isiteibelejo jai i akis. Ji koketavo. Galbut todel, kad jis jai is ties aptiko, o gal tiesiog toks buvo jos budas. Kad ir kaip bepaemus, Valencija ji visakeriopai intrigavo ir masino. Valencios skruostus išmušė pastebimas raudonis, šiek tiek išsiderino kvėpavimas, to nuslėpti nepavyko net tuomet, kai sučiaupusi savo natūraliai putalias lūpas ji ryžtingai susitiko su jo žvilgsniu. – Netikrą, laikiną žmoną. Pamiršai šitai paminėti? Tonis nusijuoke. -Obviously,-is jo israiskos buo sunku suprasti ka jis tuo norejo pasakyti, taciau tai nesutrukde Valencijai netrukus grizti i vezias. – Tebūnie, tačiau suteikdamas man visišką laisvę melui, paskui nenustebk jei per sekančią apklausą jis užmes klausimą ar tikrai išverki akis žiūrėdamas “Titaniką”, arba... – Specialiai nutylėdama antrą variantą, savo veide leido suboloti plačiai šypsenai. -As su nekantrumu lauksiu isgirsti istorija, kuria isgalvosi,-giliai atsiduses jis isspaude gan dirbtina sypsni. Netrukus teigiama merginos nuotaika siek tiek subliusko. Vos tik Anthony’s paminėjo savo piniginį statusą. Valencia žinoma nepriklausė taip vadinamai “grietinėlėi”, tačiau sunkiai ir daug dirbo, kad turėtu viską, ko jai reikia. Tai hibridei buvo įskiepyta nuo mažumės, esti pasitikėti gali tik savimi, tas liečia ir tavo gerovę. Stebėdama kaip Mikaelson’as atsisėda ant prabangaus stalviršio, specialiai erzindama, ji labai greitai prisiartino. Įsispaudė tarp jo kojų, kuomet rankas atrėmė į stalviršį, šiek tiek pakreipta galva atsidūre visai šalia oponento, kuomet šiek tiek palinkdama šonan, ji lengvai prisikando apatinę lūpą. – Jei vis dar manai kad man reikalingi tavo pinigai, stipriai nutolsti nuo savo susikurtos reputacijos. Tu negali manęs nusipirkti Anthony, viską darau savo noru, atsižvelgiant į aplinkybes. Hibridas siek tiek kilstelejo savus antakius, akivaizdziai nestikejes tokios astrios jos reakcijos. -Niekada nesakiau, kad esi parsidavele. Taciau tu pamirsti, kad apie tave zinau kur kas daugiau nei tu apie mane, Val,-sutrumpines jos varda jis kreivai vyptelejo pries tai kai pridure: -Zinau kiek tu uzdirbti, tiek Lianos, tiek mano klube. Zinau kur gyveni ir tai, kad ta dektuku dezute, kuria vadini namais ne is tolo neprilygsta siam dvarui ir nors ‘’namais namuciais’’ sia vieta pavadinti galetu tik sociopatai, cia taves nevargins tarakonai arba uz sienos besidulkinanciu asocialiu kaimynu atgarsiai,-siek tiek stabtelejes jis giliau ikvepe. -Tai ka siulau mainais i tavo bendradarbiavima nera kysis. Gali priimti tai kaip atlyginima, nes spektaklis, kuri ketiname iskelti Brianui ir jo sutvei, tikrai pareikalaus darbo.-jos artumas maloniai degino. Tonio zvilgsnis nukrypo i vos per kelis sprindzius nuo jo esancios jos lupas, taciau neleisdamas sau pasiduoti jos provokacijai, jis isliko profesionalus. -Del manes, tose vestuviu nuotraukose gali puikuotis tais degalineje pirktais sortais, I really don’t mind…-nespejes uzbaigti minties jis pajuto kaip ji i save truktelejo vis dar sau tarp pirstu laikyta kretitine ir tai priverte ji placiai issisiepti.

***

CENTRINE LIGONINE/EMILY PALATA
Palatos durys letai prasivere. Pro jas i menkai apsviesta patalpa, kurioje miegojo Emily, iejo ne kas kitas, o Tommy. Nezinia kaip cia patekes vaikis, atrode issigandes. Prie mamos prijungta daugybe ivairaus plauko aparatu fiksavo kiekviena moters givybine funkcija, kuri, daktaru nuostabai, is kritines tapo net labia stabili vos per viena intensyvioje terapijoje praleista para. Berniukas nespejo net deramai pasisveikinti su miegancia vilkolake kai kitapus duru pasigirdo zingsniai. Bijodamas buti priciuptas, mat atvyko cia vienas pats ir be niekieno leidimo, jis smurkstelejo po ligones lova. Aukstas vyriskas siluetas letai uzvere uz saves duris. Tarsi ne tik butu megines nepazadinti Woult, bet ir likti nepastebetas naktinio ligonines personalo. Zac’as zenge link lovos. Is kisenes issitraukes neaiskiu skysciu pripildyta svirksta, jis neabejotinai ketino uzbaigti darba, kuri jam buvo paskyres bosas, taciau ne todel, kad to reikalavo Tonis. Tai buvo asmeniska. Emily turejo ‘’didele burna’’. Ji ne tik galejo Gomezui ispasakoti, kad butent jis, apsauginis, bendradarbiavo vogiant is hibrido narkotikus, bet ir iskloti ligonineje ja lankantiems DEA, jog butent jis kesinosi ja nuzudyti ‘’Vendetoje’’.
Tommy kunas virpejo is jauciamos itampos. Berniuko skruostais eme riedeti asaros. Jis netrukus taps zmogzudystes liudininku. Jo mamos givybe kabejo ant plauko ir jis negalejo to leisti. Neistares ne zodzio, tyliai, vaikas islindo is po lovos ir pasinaudodamas netiketumo elementu, pastvere svirksta Zacui is ranku. Spustelejes, ispyle greiciausiai nuodinga skysti cia pat, ant grindu. Tada itraukes I tuscia svirksta oro, suvare adata tiesiai vyrui i didziule vena, pupsancia ant treniruotos jo rankos. -Tommy!-pabudusi, uzkimusiu balsu, suriko Emily bei pastverusi savo sunu i glebi, ketino pasileisti pro duris, taciau cia pat, is niekur, kelia jai pastojo Anthony. -For fucks sake…-susnabzdejo isvydes ant grindu sukritusi Zaca. Paskubomis, prakandes savaji riesa, pripuole prie vyro, ji isgelbedamas. -Reikejo leisti tam mulkiui mirti!-alfa uzsipuolusi moteris tvirtai prie saves tebespaude tamsiaplauki berniuka. -Ir leisti jam trigerinti vilkolakio gena? I don’t fuckin think so.-grieztai atrezes, jis piktai debtelejo i Tommy, kuris vienas dievas tezino kokiu budu paspruko is Mikealsonu rezidencijos vidury nakties. -Viskas gerai, mazuti… viskas gerai,-glostydama jo siek tiek susivelusius plaukus, Emily pravirko. Rysys siejes ja ir jos sunu buvo sunkiai suprantamas pasaliniams. Is paziuros, niekam tikusi motina, pasileidele Woult, sunaus akivaizdoje tapdavo visiskai kitu, neatpazistamu, visakeriopai geresniu zmogumi. Kolidoriuje pasigirdo surmulys ir visai netrukus pro duris ivirto budincio policijos pareiguno lydima sesele. Visu nuostabai, sujauktoje palatoje jie rado tik viduri kambario stovincia Emily. -Miss Woult, jus turite grizti i lova…sesele sueme ja uz rankos. -Let go of me, bitch! I am fine. I feel fine and I wanna go home!-istraukusi ranka ji pasidave i sali, taciau cia pat pro duris iguzejes, sedatyviu vaistu kupina adata nesinas daktaras, pasirupino, kad mergina ne tik griztu i lova, bet ir nugrimztu i ilga, besapni miega.
-Kas tu per vienas?-apsimiegojusios jos akys ne is kart atpazino kojugalyje stovinti vyra. Paputusi putlias savo lupas, Emily tebeatrode apdujusi nuo arkliskos vaistu dozes gautos nakti. Jos riesai buvo ‘’papuosti’’ ne tik melynemis, bet ir nedidelemis zaizdelemis, kurias paliko su didele jega nakti isplesti kateteriai. Ji ir vel uzsimerke bei giliai atsiduso. -As siaubingai noriu gerti…-suaimanavo. Prasimerke tik pajutusi, tiksliau uzuodusi pazistama vyriska aromata visai salia. Jo rankoje buvo stikline su vandeniu, o veide sunkiai iskaitoma grimasa. Emily is kart atpazino Jacksona, taciau neketino suteikti jam malonumo tai parodydama. Peremusi is jo stikline, gurkstelejo vandens nenuleisdama savo rudu, primerktu akiu zvilgsnio nuo lankytojo. Tuo pat metu, i palata iejo raudonu roziu puokste nesina sesele. Abieju ju zvilgsniai kaip mat nukrypo i ne pigiai atrodancias geles bei prie ju pritvirtinta kortele. Greiciau nei slauge butu spejusi pastayti vaza ant spinteles pavirsiaus, kortele atsidure Jacksonui tarp pirstu. -Give it back!-uzprotestavo Emily, taciau puikiai zinojo, kad vyras jos prasymui nepaklus. -Sesele, as nepazistu sio vyro. Noriu, kad ji is cia isprasytumete,-

TO BE CONTINUED

Jackson’as Mikaelson visuomet buvo labai mėgstamas moteriškų lyties atstovių: turtingas, išvaizdus, charizmatiškas ir aiškiai turintis “blogo berniuko” įvaizdį, jis nesunkiai rasdavo kelią, kaip įtikinti bet kurią savo noru nusimesti, nuo seksualinės įtampos sudrėkusias, kelnaites. Būdamas toks jaunas, o jau turėdamas beprotiškai milžinišką patirtį, hibridas niekada nemokėjo už panašias paslaugas, viskas ko užtekdavo, tai prasižioti prieš pasirinktą moterį, priversti ją įsivaizduoti kad ji yra “pasaulio centras”, tobuliausias pavyzdys to, ką yra mačiusios jo nemirtingos akys. Nieko nuostabaus kad atitinkamai jo demonstruojamas flirtas ne vien paskatino mirtingą padavėją atnešti jam neužsakytą desertą, kuris galiausiai atsidūrė Tommy’o rankose, tačiau ir ant servetėlės paliktą savo telefono numerį tam atvejui, jei jis kartais norėtu kitokio “deserto”. Kuris laikas stebėdamas brolio ir išvaizdžios garbanės, kurios vardo taip ir neįsiminė, nepasitenkinimą jojo išsakytais galimais situacijos sprendimo variantais, aiškiai sunkiai tramdė šypseną. Tiesą pasakius Mikaelson’ui nebūtu sudarę problemos, nei vienas nei kitas variantas, galu gale Fibonacci vardui atsidūrus “būtinų aukų sąraše” nenustebintu net to paties DEA agento, kuris taip stipriai priskreto prie Anthony’o užpakalio. Galu gale, verslas, į kurį buvo įsitraukęs vyriausias Niklaus Mikaelson sūnus, nebuvo susietas su “taikos visame pasaulyje” organizacija. Dar prieš tai kad du iš susirinkusių pakilo nuo stalo, Jackson’o žvilgsnis susidūrė su berniuku, kuris kaip tik tuo metu užėmė vietą priešais jį. Užmegzti bet kokį, kad ir minimaliausią kontaktą atrodė neįmanoma, jis nežinojo kaip bendrauti su vaikais, ir tiesą pasakius Tommy’s buvo pirmasis nesuaugęs asmuo, su kuriuo teko susidurti hibridui. Jau ketinęs atsilošti į savo užimtos vietos atramą, vyras sulaukė iš brolio jam skirto komentaro, – “Don’t be a dick”. Antakiai nenatūraliai pakilo, kuomet neieškodamas žodžio kišenėje, Jackson’as kaip mat “nuvėmė” atsaką. – But I am, you know, a dick. – Pasidabindamas plačia šypsena, tarytum būtu nuoširdžiai pasididžiavęs tokiu epitetu, jis visiškai natūraliai pasuko akis į Valencią, kuomet ši pakildama nuo kėdės, dar kartą pademonstravo savo ganėtinai tobulai sudėtą figūrą, kuri buvo nepakankamai pridengta, kad išvengti panašių žvilgsnių.
Paliktas vienu du su berniuku, Jackson’as nuo savo prieš tai taip ir nepaliestos lėkštės, ant kurios buvo patiekti ganėtinai neblogai atrodantys “amerikietiški pusryčiai”, jis pasigavo vieną iš gruzdintų bulvių šiaudelių, šį gausiai įmirkydamas į pomidorų padažą.
– Turi dar kokių nors interesų, bet to kad sušlamšti viską, kas tau padedama po nosim? – Ne Kokia pradžia, ir tas matėsi iš berniuko veido. Nepanašu kad jis pasitikėtu bent vienu iš čia buvusių, tačiau Jackson’as pasitikėjimo suteikė mažiausiai. Ir iš dalies, su tokiu bendravimu su vaiku, toli tikrai nenueisi. Ir visgi, Tommy’io veide šmėkštelėjo vypsnis. Galbūt vaikis ir pats suprato esti Mikaelson’as yra vienas didelis nevykėlis, kas liečia bendravimą su vaikais. Savo ruožtu, hibridas susikišo šiaudelį sau į burną, vangiai šį susimaldamas tarp dantų. Retai kada valgydavo žmonių maistą, bet tik todėl kad norėjo atrodyti kiek galima normalesniu, kartais sau leisdavo bent pabandyti susikurti įvaizdį, kad vartoja paprastą maistą. Nepatiko, todėl pakankamai greitai stūmtelėjo lėkštę toliau nuo savęs, įsistebėdamas į berniuko veidą. Kuo toliau, tuo labiau vaikis jam priminė jį patį. Kitaip, tačiau Jackson’as taip pat buvo priverstas labai greitai užaugti, prisiimti atsakomybe už aplinkinius, ko žinoma kad nenorėjo, ir tiesą pasakius nebuvo tam pasiruošęs. – Paklausyk, aš puikiai suprantu kad tau baisu ir nei vienas iš mūsų tau nepatinka. Tačiau kito pasirinkimo tu neturi vaiki. – Nuskambėjo kažkaip grąsinančiai, todėl neigiamai papurtęs galvą, pasistengė pradėti iš naujo, kiek galima švelniau. – Ne taip. Tavo mama susirgo, ir šiuo metu negali būti su tavimi, todėl paprašė kad mes tavimi pasirūpintume, kol ji pasveiks. Tai gali trūkti kelias dienas, bet aš pasistengsiu kad ji pasiimtu tave kaip galima greičiau. Ką vaiki, ar sutarėm?
Berniuko šviesių akių žvilgsnis kiaurai vėrė Mikaelson’ą, dėl ko suaugusiam žmogui pasidarė labai nejauku. Kilstelėdamas ranką, jis pirštais perbraukė per savo plaukus, kuomet laisva ranka pasigavęs servetėlę su numeriu, suglamžė ją tarp pirštų, ir numetė ant savo lėkštės, prie pat beveik nepaliesto maisto. Nervingai dirstelėjęs į degalinės pusę, kur patraukė brolis, jis ir vėl nukreipė akis į savo nevisai suaugusį pašnekovą. – Kas? Aš nemoku su tavim bendrauti, ką tu nori kad tau pasakyčiau? Esi suknistai pirmas vaikas, kurį matau iš tiek arti. Su tavim neapsitarsi net kaip sutvarkyti mašinos variklį. Tu juk ir vairuoti dar nemoki?


Fibonacci, nepriklausomai nuo to kad davė beveik tobulą atkirtį jauniausiam iš Mikaelson’ų, pasilikti su juo akis į akį nedegė noru. Per tas kelias dienas, kurias išdirbo Anthony’o klube, atlikdama erotinius šokius, ji jau buvo apsipratusi su nepadoriu dėmesiu savo atžvilgiu, todėl labai stipriai jauniausio hibrido nesureikšmino. Ir visgi, kuomet pakilo nuo kėdės, užmesdama vieną ranką sau už nugaros, timptelėjo švarką apačion, tokiu būdu kaip galima labiau pridengdama savo sėdimąją. Sekdama paskui, panašu kad jau būsimą savo sutuoktinį, tamsiaplaukė nesistengė užmegzti pokalbio, mat buvo akivaizdu kad ir hibridas nebuvo nusiteikęs “small talk” principui. Nors ir neskubriai, tačiau pakankamai greitai jie pasiekė degalinę. Praeinant pro duris, fone nuaidėjo skardus varpelio dzingtelėjimas. Valencia vis dar žingsniavo iš paskos, akivaizdžiai nebūdama sudominta degalinės siūlomo asortimentu. Josios tamsių akių žvilgsnis tiriamai varstė jo nugarą, nežymų dubens bangavimą, ėjimo metu. Liežuviu perbraukusi per savo lūpas, ji akivaizdžiai pasimetė, kuomet pakankamai greitai, bet trumpam jis pasisuko, įbrukdamas jai į rankas turistams skirtus šortus ir maikute, su labai stambiai išspausdinta “I<3NY” skanduote. Fibonacci antakiai nenatūraliai išlinko, tačiau ji nepratarė ne žodžio, iki pat tos akimirkos, kuomet jie pasiekė kasą, prieš tai nervingai ir gana aiškiai imdama kramtyti savo apatinės lūpos odelę.
– Tai kad ant popieriaus formaliai tapsiu tavo žmona, dar nereiškia kad tavo gyvenimas bent kažkuo pasikeis, tuo labiau kad galėsim iš karto išsiskirti, vos tik pasibaigs visa ši velniava… It’s not a big deal. – Pirmiausia sulaukusi klausiamo žvilgsnio iš pardavėjos, o ne Mikaelson’o, privertė tamsiaplaukę susičiaupti, mat kad ir ką ketino pasakyti toliau, to svetimos ausys neturėjo girdėti. Išspaudusi iš savęs atitinkamai veidmainišką vypsnį, tamsiaplaukė nusuko akis, žvilgsnį nukreipdama į Anthony, kuris tuo metu nusprendė pažaisti savo vampyriškumu. Nebuvo tuo sužavėta, galbūt todėl, kad puikiai suvokė tai, kad vargšė mirtingoji vėliau turės jo užsiprašytus pinigus atiduoti iš savo algos, kuri greičiausiai nėra aukštesnė, nei kad 500 dolerių. Neigiamai supurčiusi galvą, ji nelaukdama hibrido “paliepimo”, apleido degalinės patalpas, nelabai pastebimai nužvelgdama tai, kurias vietas fiksuoja stebėjimo kameros. Nieko nuostabaus kad atsistojo taip, kad tolimesni josios veiksmai nebūtu nufilmuoti.
– Tau tiesiog būtina buvo tai padaryti? – Užvertusi akis, tamsiaplaukė nusprendė nesiakcentuoti į tai per daug, kuomet palietė akivaizdu kad kur kas labiau aktualią kalbos dalį. – Aš taip pat nenoriu to daryti, Anthony. Aš vis dar esu Lianos būrio dalis, ir ne man aiškinti tau kad tai yra tavo konkurentai, o konkurentai nesusimeta tarpusavy. Ką jau kalbėti apie tuoktuves, jie dar net nežino to, kad esu hibridė. – Liežuviu perbraukė per savo lūpas, kuomet netrūko pratęsti. – Metrikacinę santuoką anuliuoti yra labai paprasta, Jackson’as dėl to yra teisus, ypatingai dėl to kad tu esi įtariamasis, o aš liudininkė prieš tave. Jam užtektu tiesiog gauti leidimą iš teisėjo. Negana to, Brian’as puikiai žino kad aš niekada nesielgčiau taip paikai, nesituokčiau Las Vegas’o stiliumi. – Kuriam laikui nutildama, tamsiaplaukė pagaliau atsiminė apie drabužius, kuriuos tebelaikė savo rankose. Marškinėlius persimesdama sau per petį, ji pirmiausia nuo šortų nusiplėšė etiketes, kuomet šiek tiek palinkdama, nesunkiai į šiuos įsispraudė, o kadangi jos kūną vis dar dengė jo švarkas, josios užpakaliukas švistelėjo tik akimirkai.
– Teismas greičiausiai pareikalaus įrodymų, tam yra reikalingas spektaklis su kaip galima labiau su tikrumu sugretinta santuoka. Altorius, poros aukštų vestuvinis tortas, suknelė, galbūt net nuotraukose užfiksuotas suvaidintas pirmasis šokis, turi įtikinti juos. Tony? – Nemirtingasis vis dar buvo nutolęs, o tai kaip aiškiai pasikeitė jo nusiteikimas nuo vienos pašnekovės, perėjus prie kitos, vertė širdžiai krūtinėj susispausti. Neskubėdama ji nusivilko nuo savęs jam priklausantį švarką ir ištiesė į hibrido pusę, taip, kad perimdamas drabužį, jis juo galėtu pridengti ją, bandant trumpam apsinuoginti, kad galiausiai užsidėti marškinėlius.
– Pridenk mane… – Užtikrintas, tačiau kontrastiškai tylus jos prašimas nuaidėjo kaip tik tuo metu, kuomet jo pirštai atsidūrė ant įvarko pečių dalies. Per ištiestas rankas laikydamas savo paties drabužį, nemirtingasis neatsitraukė net tuomet, kai Valencia palindo tarp jo rankų, tokiu būdu pasistengdama kad josios nugara ir šonai linktu dengiama švarko medžiagos, o jos priekis jojo kūnu. Stengdamasi išvengti akivaizdaus akių kontakto, ji palaipsniui prasisagstė visas vilkėtų jo marškinių sagas, leisdama per dideliam drabužiui atskleisti josios nuogumą. Lengva, jutimiškai švelni ir greičiausiai pakankamai prabangi marškinių medžiaga greitai nuslydo per josios pečius, o nuleidus rankas, nukrito po kojomis. Prisikandusi apatinę lūpą, hibridė pastebimai virpėjo, šiek tiek pasišiaušė josios oda, o širdies dūžiai tapo nepaptastai greiti. Sunku pasakyti, ar tai nuo juntamo žvarbumo, kuris apgaubė apnuogintą josios kūną, ar tai nuo neišvengiamai deginančio Mikaelson’o artumo, jos speneliai aiškiai sutvirtėjo, kuomet juos tik kartais ir tik iš mažos dalies pridengė josios krintantys ilgi, bei banguotis linkę plaukai. Nepratarė ne vieno žodžio, kuomet pamiršdama apie maikutės etiketes, ji paskubomis užsivilko ją. Pastebimo susijaudinimo nesugebėjo nuslėpti netgi pigi degalinės parduodamų drabužių medžiaga. Ji pagaliau pakelė akis, susidurdama su priklausančiomis jam. Šiek tiek praskleidė lūpas, tarytum būtu ketinusi kažką pasakyti, tačiau lemtinga akimirka susilaikiusi. Konkretus klausimas apie jos pasiruošimo trukmę, kaip mat privertė tamsiaplaukę atsitraukti, nors tam tikru metu ji viso labo nugara atsirėmė į jo tebelaikytą švarką. – Nežinau, tikriausiai ne ilgiau nei pusdienį… – Jo pakankamai aiškiai nukreiptas pokalbis į dalykišką pusę, privertė gėdingai nusukti akis, dėl ko ji kuriam laikui nutilo. “Jokių artimųjų…” žodžiai ištraukti iš konteksto, dar kartą priminė ant kiek visą tai yra netikra ir beprotiška. Juk priešingai visa ši ceremonija nebūtu tokia skubota, ir šalia ji turėtu tuos žmones, kurie galėtu paremti josios sprendimą, arba galu gale būti šalia einant tuo ilgu kilimu iki savo būsimo vyro. Neužtikrintai linktelėdama galva, Fibonacci netrūko prasitarti.
– Žinoma. Vos tik pasibaigs šios bylos nagrinėjimas ir baigsis teismai, mes patrauksim skirtingais keliais, lyg nieko nebuvo.




Nuo tos akimirkos, kuomet Valencia buvo išaiškinta kaip “dviguba agentė”, po priedanga dirbanti Mikaelson’o valdose, Livianos paliepimu, buvo nepaprastai lengva nuspėti esti hibridas gaus ne vien žodinį patvirtinimą kad ji yra priešas, tačiau ir gaus ne mažą “gyvenimo aprašymą” rodanti kas iš tiesų yra akivaizdžiai iš minios vien savo išvaizda išsiskirianti gražuolė. Tačiau iki pat konkrečių Anthony’o lūpomis išsprūdusių žodžių, ji net nenutuokė kad jis paskyrė pakankamai laiko, kad pažinti ją iš “popierių”. Iš tiesų, tamsiaplaukė nebuvo “elitinės grietinėlės” dalimi, tačiau pavadinti ją visiška praščioke, liežuvis neapsisuktu. Venecijoje, kur ir buvo tamsiaplaukės namai, ji turėjo pakankamai modernų butą: panoraminiai langai, skandinaviškas minimalizmas ir netgi ant sienos kabantys keli žinomų autorių paveikslai. Gerai apmokamas darbas ir papildomos profesinės veiklos, kuriomis užsiėmė tamsiaplaukė, nešė pelną. Visgi, atsikrausčius į NYC iš Europos, visas pasaulis apsivertė aukštyn kojomis. Pirmiausia todėl, kad kainos čia palyginus su gimtine, yra ženkliai aukštesnės. O ir būnant vilke, kuriai būtinos pastovios fizinės treniruotės, nelabai gali ir toliau lavinti savo karjerą, todėl pasirenki pati patogiausią variantą, o iš to jau įsigyji nekilnojamą turtą. Ganėtinai prastas rajonas, senas daugiabutis ir labai mažas, standartinės virtuvės dydžio butelis, lieka vienintele išeitimi. Fibonacci, nepriklausomai nuo to, kad josios tėvai buvo vidutinės klasės šeima, nebuvo lepinama. Tėvas dukterį išsiuntė į kišenę pradžiai įkišdamas šimto dolerių kupiūrą, bei palinkėjo išsiaiškinti kaip suktis toliau. Darbas Livianos klube, nebuvo sunkus, dirbo prie baro, pilstydama gėrimus, pamainomis su Andrea. O butelis kurį buvo įsigijusi, realiai tarnavo tam, kad: išsimaudyti, persirengti, išsiskalbti ir išmiegoti. Josios finansinės pusės nereikėtu net lyginti su Mikaelson’o, tačiau kaip be pasukus ji didžiavosi savimi, kad per tiek laiko sugebėjo ne vien gyventi (maitintis, pramogauti ir rengtis gražiais drabužiais), bet ir atsidėti kokiam ne kokiam, bet stogui virš galvos.
– Nemanai kad tai šiek tiek nesąžininga? – Ir toliau flirtuodama, ji pastebimai primerkė akis, kuomet per kampą žvelgdama į Mikaelson’o lūpas, leido savo veide suboloti lengvam, provokuojančiam šypsniui, tarytum nebyliai siūlydama jam baigti žaisti ir galutinai nutraukti tą niekinį atstumą, kuris vis dar buvo išlaikomas tarp jų kūnų. – Gali liautis skaityti referatą apie mano gyvenimą, apie tai kiek uždirbu ir kur miegu, ką girdžių už sienų, bei pagaliau pasiduoti pagundai mane pažinti tiesiogiai…
Vis dar būdama įsispaudusi tarp jo šlaunų, ryžtingai, nors ir neskubiai palinko dar arčiau, tokiu būdu visiškai velniop “išmesdama” bet kokį, prieš tai buvusį atstumą nuo jųdviejų įsielektrinusių kūnų. Ir nepaisant to, kad Mikaelson’as stengėsi laikytis profesionaliai, tai tik dar labiau kurstė Fibonacci norą jį kaip galima labiau išvesti iš “susilaikymo” pusiausvyros. Ir kas svarbiausia, dabar tai nebuvo vaidyba, nebuvo žiūrovų kuriems būtu skirtas šis pasirodymas. Kuris laikas josios rankos vis dar buvo atremtos pirštų galiukais į stalviršį, į kurį tuo metu rėmėsi ir hibridas. Iš jai būdingo ir tikriausiai pro akis nepraslydusio įpročio, ji ir vėl seduktyviai prisikando apatinės lūpos odelę, kuomet taip ir nepaleisdama tamsiaplaukio žvilgsnio, pagaliau pratęsė. Balsas skambėjo tyliai, šiek tiek kimiai ir vienareikšmiškai erotiškai. – Galime tai pavadinti sportiniu interesu, arba aktualiau išsireiškus pasiruošimui mūsų laukiančiam spektakliui. Nes patikėk manimi, vos tik visą tai įgaus pagreitį, jie mus tikrins ant kiekvieno žingsnio, užduos kiek galima labiau kompromituojančius klausimus… – Nebaigdama kalbos, tamsiaplaukė staigiai nutraukė akių kontaktą, žaisdama, tarytum akimirkai būtu praradusi susidomėjimą, nukreipė savo tamsiai rudų akių žvilgsnį į visiškai atsitiktinį tašką jam už nugaros. Ryškių, tačiau beprotiškai patrauklių veido bruožų epicentre vėl subolavo šypsena.
– …ar eidama miegoti esu nuoga, pavyzdžiui. Sausi faktai ir skaičiai nieko nedomina, tau teks pasitempti Anthony. –
Provokuojantis klausimas nuskambo neatsitiktinai, ji meistriškai pasistengė įskiepyti jam įkyriai minčių neapleidžiantį klausimą apie josios kūną, kuris neduos ramybės net tuomet, kai bus pasistengta tai nuvyti šalin. Josios žvilgsnis vėl sugrįžo prie priklausančio Mikaelson’ui, kaip tik tuo metu, kuomet vyras teikėsi išreikšti savo nuomonę apie josios aprangą netikrų vestuvių dieną. Abi rankos palengva atitrūko nuo stalviršio, kuomet viena jų mikliai susiradusi kortelę, vis dar spaudžiamą tarp jam priklausančių pirštų, šią staigiu mostu ištraukė. Ir visgi, ji neatsitraukė, neatitraukė net iš pažiūros iš pradžių visiškai nekalto rankų odos susilietimo. Palinko arčiau, kalbant beveik liesdama jo lūpas savosiomis. – I better blow yoor mind with sexy white dress.
Vienos iš jos rankų, pirštų pagalvėlės vis dar glaudėsi ant jo plaštakos, kuomet ir toliau nenutraukdama provokavimo, Fibonacci lėtai ir gundančiai ėmė slysti ta pačia ranka, nuo jojo plaštakos persikeldama ant žemutinės preso dalies, tarytum specialiai praleisdama labiausiai jautrią vyriško kūno dalį. Pirštai tiriančiai, smalsiai, tačiau su akivaizdžiu pasitikėjimu savo veiksmais praslydo pro aiškiai pro drabužius juntamą jojo pilvo presą, krūtinės ląstą, sustodamos kažkur ant peties, prie pat pakankamai jautrios kaklo odos. Jis prabilo, ir nepriklausomai nuo to, kokie žodžiai buvo išleisti į viešumą, hibridės tai nesutrikdė.
– After what I saw in that bathtub, back in the club, nothing you will ever wear blow my mind more. – Absoliučiai visas tamsiaplaukės kūnas seksualine energija, ką išdavė pastebimai lietesniu ir gilesniu tapęs josios kvėpavimas, į krūtinės ląstą stirpriai besimušanti širdis ir kas svarbiausia visu kūnu bėgantis šiurpuliukai. Žinoma, tai kas vyko sukurinėję vonioje buvo specialiai surengtas spektaklis DEA agentams, bet niekas nebuvo pasakęs kad jie tuo aiškiai nepasimėgavo. Fibonacci trumpam sumerkė savo tamsias akis, leisdama tankioms blakstienoms visiškai paslėpti akių plyšį, kuomet atsiminimai apie jo, prieš pat pabaigą,  inicijuotą bučinį, kūno temperatūrą pakėlė bent keliais laipsniais. Jautė kaip po bučinio likęs malonus, svaiginantis ir visapusiškai sveiką protą išnešantis prieskonis, tebe buvo likęs, vis dar maloniai dirgino ploną ir beprotiškai jautrią lūpų odą. Desperatiškas, liguistos aistros iššauktas noras priklausyti jam, apsuko hibridei protą, kuomet pramerkusi akis, ji vos girdimai sušnabždėjo. – Try me… – Jos ranka, kuri prieš tai buvo sustojusi prie tamsiaplaukio kaklo, ganėtinai greitai susirado jo žandikaulio liniją, kuomet ryžtingai pastūmėjo jį dar labiau pasisukti į ją. Lūpos staiga, susijungė aistringam, visapusiškai užvaldančiam bučiniui. Seksualinė įtampa tapo absoliučiai nepakeliama, mat tamsiaplaukės kūnas ne vien maloniai suvibravo, tačiau ir visiškai nesuvaldomai leido pro bučinį prasiveržti malonumo sukeltai aimanai. Suspaudė pilvo apačią, reikliai maldaujant “pasigailėjimo”, kurį jai galėjo suteikti hibridas.


Jeigu ne visapusiškas susitelkimas į žodžiais neapibūdinamus pojūčius, kuriuos tamsiaplaukei kėlė hibrido artumas, ji tikrai laiku būtu išgirdusi artėjančius prie jo kabineto žingsnius. Jackson’as nebuvo supista balerina, kad vaikščioti tyliai. Jo žingsnis buvo stabilus, sunkus, kuomet pasiekdamas broliui, o kadaise tėvui priklausiusio kabineto duris, jis palenkė rankeną. Metalinis, senovinis ir seniai jau nesuteptas objektas sucypė, kas privertė Fibonacci staigiai atsitraukti. Tarytum gavusi ledinio dušo, ji atšoko nuo Mikaelson’o. Kaip be pasukus, hibridė apytiksliai penkis metus buvo “slapta mergina”, kuri buvo išmokyta apie savo jausmus ir santykius neprasižioti niekam, niekam neleisti suprasti kad kažkas vyksta. Tai turėjo savo pasekmių, nepriklausomai nuo to, kad jos pačios būdas buvo atitinkamai kilmei, ugningas. Jackson’as pilnai pravėrė duris, ne vien kištelėdamas galvą pro plyšį, o pilnai užeidamas į vidų. – Kadangi tu saugiai pristatytas į namus, važiuoju į miestą. Reikia aplankyti kelias vietas, darbo reikalais ir paimti vaikiui kokį “playstation”, kad turėtu kuo užsiimti. – Iškeldamas ranką į per sulenktą alkūne, demonstratyviai pamojavo rodomuoju pirštu ore. – Nesu specialistas, tačiau turiu įtarimą kad nužiūrinėti protėvių portretus ar žaisti su durklais, kuriais mūsų tėvas kartas nuo karto pasmeigdavo savo brolius, ne koks užsiėmimas. – Tik dabar tikriausiai sugebėdamas pastebėti kad kažkas ne taip, jis leido saviems antakiams nenatūraliai išlikti, o akių vokams pastebimai susiaurėti.
– Aš kažkam sutrukdžiau, jūs “balandėliai” gal pasidulkinti bandėt? – Kaip visuomet toks dalykas kaip “taktiškumas” pas Jackson’ą neegzistavo, tuo labiau kad tai buvo dar viena proga pasišaipyti iš brolio. – Ar man reikia priminti kad Dievas neleidžia… – Nebaigęs savo kalbos, apie tai kad iki vestuvių negalima santykiauti, Mikaelson’as buvo pertrauktas tamsiaplaukės.
– Ne. Aš kaip tik buvau besiruošianti eiti miegoti, ryt laukia susitikimas su Brian’u, tad, atsiprašysiu… – Tik trumpam dirstelėdama į Anthony’o pusę, ji turėjo prisikasti apatinę lūpą pilnai, kad neleisti savo veide pasirodyti šypsenai, bei galiausiai prasibraudama pro Jackson’ą, paskubomis pakilo į viršų, į kadaise Rebekah Mikaelson priklausiusį kambarį. Nusekdamas Valencią žvilgsniu, Jackson’as (vis dar nenuleidęs, tad akivaizdu labai sudomintas), įvertino tai, kaip iš po degalinės “keistenybės” su meilės NY demonstravimu, tamsiaplaukė buvo dailiai apipavidalinusi save jai tikusiais drabužiais. Jo žvilgsnis ir vėl susirado brolį, kuomet paskubomis išsakęs savo tolimesnius žodžius, kaip mat spruko lauk iš dvaro, kad šio nepasivytu ir nepriverstu elgtis bent šiek tiek atsakingiau. – Prižvelk vaikį, man tikrai reikia lėkti.  Tiek ir te norėjau, bet jūs galit tęsti, nežinau kada grįšiu. <…>




Jackson’o Mikaelson ir Emily Woult romanas nebuvo ilgas, tiesą pasakius jis trūko lygiai tiek, kiek dienų turi trys savaitės. Romanas buvo karštas ir tam kartui hibridas atidavė savęs labai daug, turint omeny: dėmesį, įspūdingiausių pasaulio vietų lankymą, vakarieniavimą prabangiose restoranuose ir žinoma seksas, LABAI daug sekso. Ir visgi, praėjus trims savaitėms, jis dingo tarytum į vandenį. Jokio atsisveikinimo, perspėjimo ar banalaus pokalbio apie tai kad "sorry, mes netinkame vienas kitam" arba "ne tu kalta, čia aš kaltas". Reikia pabrėžti tai, kad nuo hibrido išlaisvinimo buvo praėję palyginus labai mažas laiko tarpas, kad jis galėtu visapusiškai sugrįžti į savo formas. Nežmogiškai nukankintas tamsiaplaukis bandė sugrįžti į savo įprastas vėžes, ko pasekoje tuo metu dar jam priklausiusiame dvare buvo suruoštas kasmetinis karnavalas: aukštuomenės atstovai, atitinkantys aprangos kodą (vyrams kostiumai, moterims suknelės ir abiems dalį veido dengiančios kaukės, prabangus šampanas ir tie keisto skonio vieno kąsnio užkandžiai. Antgamtinių būtybių viešumas tuo metu dar tik startavo, todėl toli gražu ne kiekvienas buvo įtrauktas į registro apskaitas. Mikaelson’ų šeima, pradedant nuo originalaus sudėjimo, visuomet stengėsi išsaugoti savo neliečiamumą. Ir galbūt, jeigu iki to laiko jie nebūtu išnaikinti kaip kenkėjai, šios dienos aktualijos būtu kitokios. Jie buvo žinomi, ir net po Redford’o atsiradimo, tebeliko žinomi kaip vampyrizmo protėviai, kurie ir leido po visą pasaulį pasklisti nemirtingumo “užkratui”. Tarp vampyrų, nepriklausomai nuo to ar šie garbino šią kraujo liniją ar nuoširdžiai jų baiminosi, buvo jaučiama aiški pagarba. Jie žinojo kaip stipriai jų gyvybės priklauso nuo to, kad Mikaelson’ai taip ir liktu neliečiamais. Jei ne Katherine ir Sebastian’as, kurie nutraukė visus “sirebond” su originaliaisiais, su kiekvienu iš Mikaelson’ų sunaikinimu, išnyktu ir nuo jų kraujo pradėtas nemirtingumo kelias. Pasaulis ištuštėtu kontrastiškai, įvyktu globalus išsivalymas. Desmond’as Abberline, tuo metu buvo aiškiai užvaldytas didingumo manijos, mat savo laboratorijos sienose nelegaliai kalino skirtingų rūšių atstovus, ketindamas išrasti universalų nuodą, mirtiną ligą, kuri galiausiai taptu pagrindiniu šaltiniu bandant gintis prieš nemirtinguosius. Galbūt tai buvo ir nebloga mintis, mat verbenos plantacijos buvo naudotinos tam, kad josios specialiomis savybėmis “užteršti” vandentekį, vėliau šios minties buvo atsisakyta, kad nepažeisti vampyrų teisių (mat šie be kraujo taip pat geria kitus gėrimus, prausiasi, maudosi ir panašiai). Mintis gera, bet jos išgvildenimas siaubingas. Kiekvieną iš savo kalinamų “eksperimentų” Abberline kankino visokiausiais, nežmogiškais bandymais: pjaustė, badė, talžė ir laužė, tuo pačiu metu kelis kart iš eilės žudė, marino bandymu ir šėrė sedatyviomis priemonėmis, kad kalinamas asmuo negalėtu priešintis. Tarp minėtų aukų buvo patekęs ir Mason’as Lockwood, kuris buvo ištrauktas iš tos velnio skylės dar palyginus laiku, mat Jackson’ui pasisekė mažiau. Jo kūną ir dabar dengia gilus randai, netgi nemirtingumo dėka negalintys pradingti, kaip tai nutinka VISIEMS. Randus jaunas hibridas yra paslėpęs tatuiruotėmis, kurios pilnai dengia jo nugarą, dalį kaklo ir didelę dalį vienos pusės šonkaulių. Būnant kaliniu, Jackson’ui buvo traukiami lauk šonkauliai, laužomas stuburas, šalinami vidaus organai, stebint kaip viskas regeneruoja, ar atauga, ar tenka pritvirtinti atgal. Prieš pat akimirką, kuomet Anthony’s ištraukė brolį iš sadisto rankų, Jackson’ui buvo replėmis ištraukti iltiniai dantys, formuojantys daugiausia vilko nuodų, tuo metu, kai vyras buvo pakeitęs pavidalą. Jį sulaužė, tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Ir po to karto, Mikaelson’as niekada nebuvo atvirtęs į vilką, dalinio virsmo metu jojo akys užsiliepsnoja plieno šaltumo, mėlyna spalva, ne taip kaip turi būti pas hibridus, oranžine. 
Apleidęs Mikaelson’ų dvarą, kaip ir buvo galima tikėtis, tą naktį jis jau nebe sugrįžo. Pirmiausia reikėjo aplankyti savo su niekuo neaptariamo verslo lokacijas, peržvelgti kaip buvo tvarkomasi be jo tiesioginio įsikišimo. Tiek dokumentai, tiek pati tvarka nebuvo pakitusi, kas reiškia kad hibridas į savo atstovų rolę buvo pasirinkęs atitinkamai patikumus žmones. Vietoje sudėjęs ant visų dokumentų, kurie buvo paruošti išsiuntimui (jam, kad ir kur jis praleido visus tuos metus), jis pareiškė kad kuriam laikui ketina užsilikti mieste, todėl, nuo šios dienos viskam vadovaus pats. Po šito, nemirtingas tamsiaplaukis iškėliavo į NYC centrą, kur ir buvo “moterims” skirtas parduotuvių kvartalas: Chanel, Dior, Hermès, Louis Vuitton, Fendi ir kitos. Jis neketino leisti Emily sugrįžti į jai priklausančius namus, kaip ir neketino jos palikti ligoninėję. Kas automatiškai ją vertė patapti slaptų vestuvių viešnia, todėl asmeninių josios daiktų kreipšį teko surinkti savarankiškai. Gerai tai, kad Jackson’as buvo priklausomas nuo moteriško kūno, todėl jojo skonis atitinkamai buvo išlavintas. Mados namų konsultantės maloniai bendravo su hibridu, kelios netgi stengėsi jį perkreipti į save, nepriklausomai nuo to, kad jis švaistėsi pinigais aiškiai svarbiai moteriai. Jeigu, o Jackson’as buvo tikras kad taip ir buvo, moteris pasauliui padovanojo dar vieną Mikaelson’ą, ji turėjo atrodyti atitinkamai tokiam statusui, ne tik per laukiančią šventę. Prisikrovė savo automobilio galinę sėdynę ir bagažinę iki palubių, paimdamas visko ko jai galėtu prireikti, nuo A iki Z. Ir tik kitos dienos rytą, pagaliau pasirodė ligoninėje. Vampyriškai pamirksėjo akimis ne vien prieš personalą, bet ir prieš pareigūnus.


Susilaikydamas į klausimą, kurį tamsiaplaukė moteris uždavė pirmiausia, Jackson’as pastebimai primerkė akis, išlaikydamas savo veidą absoliučiai be konkrečias emocijas išduodančios išraiškos. Vis dar iki galo nebuvo apsisprendęs kaip jaučiasi josios atžvilgiu, ir kaip pasielgti būtu teisingiausia, jo paties suvokimo ribose. Apie tai, kad ji buvo perkimšta visokiausiais medicininiais preparatais, o prieš tai ir velniai žino kuo išdavė absoliučiai viskas: bendras silpnumas, patamsėję paakiai ir pilkšvą atspalvį įgavusi oda. Aiškiai nebūdamas sužavėtas matomo vaizdo, vyras sukluso tik tuomet, kai pastebimai pakimusiu balsu ji pasiprašė vandens. Pasitraukė nuo lovos kojūgalio, kuomet pasiekęs spintelę šalia josios lovos, iš ąsočio į stiklinę perpildė šiek tiek vandens. Tuomet įduodamas jai į rankas, ganėtinai greitai vieną iš tų rankų sučiupo į savąją. Pasuko, norėdamas nužvelgti akivaizdžias tramdymo ir badymo žymes, susiraukė. Nykščiu perbraukęs per vieną iš labiau matomų mėlynių, iš kart po to paleisdamas jos ranką.
– Žinosi kaip “apsidolbinti” supistam klubo tulike… …gerti ji siaubingai nori. – Nepasitenkinimą buvo galima nesunkiai perprasti vien iš esamos hibrido intonacijos, kuri buvo vainikuota pastebimai žemu, šiek tiek prikimusiu jojo balsu. To trumpo susilietimo metu, kai jos riešas buvo atsidūręs jo rankose, pasinaudodama proga, jog jo žvilgsnį prikaustė jos, ligoninėję įgyti sumušimai, ji paslapčia nužvelgė iš pažiūros nei kiek nepakitusį vyro veidą. Jackson'as kaip visada kvepėjo iš koto verčiančiais prabangiais vyriškais kvepalais, jo tvirtą sudėjimą paryškino stilinga apranga. Net toks, regis nereikšmingas dalykas, kaip šukuosena neliko vilkolakės neįvertinta, dabartinis plaukų kirpimo stilius jam tobulai tiko. Jei ne tobulai įvaldytas "resting bitch face", būtu buvę nesunku pastebėti idant mergina dėl jo lydėsi. – Tavo nuomonės niekas neklausė, kad ir kas manaisi esąs. Įsižeidusi dėl gan grubios vyro pastabos apie jos perdozavimo aplinkybes, ji "pasišiaušė". – Mikaelson’as ketino pratęsti savo žodinę tiradą, tačiau čia pat į palatą užėjo slaugė, kuri ir privertė vyrą nusukti tamsiai rudas akis nuo Emily, perkreipiant žvilgsnį į pasirodžiusią, o tiksliau į jos rankose esančią prabangiai atrodančią rožių puokštę. Tarp Jackson’o antakių kaip mat susiformavo nežymios, pykčio raukšlelės, kuomet jis staigiu mostu, slaugei nespėjus pamerkti gėlių, ištraukė iš jų kortelę. Tik trumpam mestelėjęs į vilkę nepritariamą žvilgsnį, jis nukreipė akis į tekstą, buvusį kostelėję. “Tikiuosi kad šiandiena jautiesi geriau, pažadu kad artimiausiu metu atvyksiu tavęs aplankyti. Mums būtina pasikalbėti apie tavo sūnų. Desmond’as”.
– Mhm. Panorėsi ir praeis. – Subumbėdamas sau po nosimi, vyras ir toliau sėkmingai ignoruodamas Emily reikalavimus kad jis pirmiausia atiduotu kortelę, o vėliau ir išsinešdintu pats, nusprendė kreiptis į slaugę, kuri tuo metu jau merkė gėles, bandydama jas dailiai išskaidyti. Prieš tai spėdamas suglamžyti kortelę, bei tvarkingai šia atsikratyti, išmetant į artimiausią šiukšlių surinkimo dėžę.
– Išneškit tą šluotą lauk iš palatos, mano merginai nereikia kažkokio nuo savęs apsvaigusio, didybės manija sergančio šūdpalaikio kyšiai. – Išlaikydamas nekintančią veido išraišką, vyras netrūko sulaukti sutrikusios slaugės žvilgsnio. Tai kaip jis prisistatė slaugei, privertė Emily antakius nenatūraliai išlinkti iš nuostabos. – Tavo merginai? Būkit maloni, patikrinkit šio vyro galvą, nes panašu kad šis "prince charming" smarkiai susitrenkė galvą nukritęs nuo savo balto žirgo. – Pastebėjusi, jog slaugė ne tik aiškiai palaiko Mikaelson'o pusę, bet ir greičiausiai yra užkalbėta, piktai sunėrė rankas sau ties krūtine. Ligoninės pižama, kurią Emile devėjo, buvo labiausiai uždaras drabužis, kurį mergina devėjo nuo, greičiausiai, mokyklos laikų. – Bet ponas Abberline primigtinai prašė kad panelei Woult būtu kasdien keičiama puokštė… – Ji nebaigė savo kalbos, kuomet sulaukusi nepalankios hibrido grimasos, neužtikrintai dirstelėjo į Emily, po ko iš vazos ištraukusi puokštę rožių, stipriai prispaudė ją prie viršutinės kūno dalies, kurią dengė profesinė pižama. – Atleiskite, aš nežinojau. Tas vyras iš televizoriaus atrodė labai susirūpinęs panelės Emily sveikata. Dar kartą atsiprašau… – Ji jau buvo besitraukianti iš palatos, kuomet sulaukė vilkės reikalavimo išprašyti hibridą lauk. Ir čia pat tapo aišku, kad slaugė buvo užkalbėta, mat ji ne tik kad nesutiko įvykdyti pacientės prašymą, ką sveikame prote turėjo padaryti, tačiau ir nusprendė užginti čia buvusį vyriškosios lyties atstovą.
– Suteikite šiam jaunuoliui galimybę panelė Woult, visas mūsų mergaičių kolektyvas mano kad jis kur kas gražesnis ir charizmatiškesnis, nei ponas Abberline. Ir aš dar kartą atsiprašau už nesusipratimą. – Vidutinio amžiaus moteris pagaliau apleido palatą, kartu su savimi išsinešdama iš gėlęs, kurias prieš tai bandė pamerkti. Jackson’o veide tik akimirkai švistelėjo menkas vypsnis, po ko aiškiai atgaudamas rimtumą, jis vėl atsidūrė lovos kojūgalyje, žvilgsnį nukreipdamas į tamsiaplaukę.
– Tai nepažįsti manęs. Gal dar nori papasakoti kaip nepažinodama manęs, vaiką nuo manęs pirštu pasidarei? Arba ne, dar geriau. Kaip tavo bosas pagalvotu, tave aplankė šventoji dvasia ir padarė stebuklą. Bet šitos istorijos nublanksta prieš tą, kur tas vištpisis vis dar dalyvauja tavo gyvenime, ar nori pasikalbėti su tavimi apie mano vaiką. Nieko nenori pasakyti?
– Nežinau apie ką tu kalbi, – Papūtusi lūpas ji ir toliau laikėsi savo, nors žinia, kad Jackson'as žino apie Tommy ją neabejotinai sutrikdė. – Mano vaikas su tavimi neturi nieko bendra ir tu tikrai nesi jo tėvas, branguti, – Pašaipiai suprunkštė.
– Nežinau iš kur visą tai ištraukei, Aš tavęs nepažįstu. – Jos išraiška atrodė tuščia, tačiau kažkas joje visgi išdavė idant moteris ant jo griežė dantį. – Your face just doesn't ring a bell. You see, I am a whore. I sleep around. – Ir toliau erzindama ji piktavališkai šyptelėjo. Net ir ligoninės palatoje ji sugebėjo spinduliuoti seksualumu. Per kelį sulenkusi vieną koją, ji nuo kateterių laisvą ranką pasikišo sau po galva. – I probably would recognise you by the penis rather than your doll face.
Palatos durys už nugaros užsivėrė, kuomet čia buvusi slaugė klusniai, tarytum būtu “užkalbėta” negirdėti Emily prašymo ar aplamai jos besimezgančio pokalbio su hibridu, paliko juos du vienus. Į lovos kojūgalio rėmą rankomis atsirėmęs Jackson’as staiga atitrūko nuo vietos, prieidamas prie palatos durų, bei ten stabtelėdamas, jau nebe skubiai užsuko užraktą iš vidaus, kad niekas be rakto negalėtu patekti į vidų. Jis leido Woult išsakyti savo “skaudulius”, kuomet ji galbūt ir meistriškai išlaikė savo išraišką, tačiau vienareikšmiškai išsidavė širdimi. Hibrido “receptoriai” prilygo melo detektoriui, mat nesunkiai fiksavo širdies plakimo pakitimus, temperatūros permainas ir netgi tai, kaip tuolygiai vyko kvėpavimo procesas. Akimirka, kuomet nemirtingasis tamsiaplaukis atsisuko, vien iš jo išraiškos buvo matyti kad jis suerzintas. Girdėti kad moteris, su kuria kažkada leidai laiką, tačiau nebuvai pasiruošęs anei jokiems santykiams, galiausiai ne vien kad atsidūrė čia perdozavusi narkotikų, bet neaišku ar Anthony’o paliepumu, ar savo pačios kvailumo dėka, tai dar ir aiškina kad vaikas, kuris yra panašus į jį kaip du vandens lašai, yra nuo bala žino ko, nes ji giriasi esanti tipine kekše. Priartėdamas prie tamsiaplaukės, jis ganėtinai ramiai uždėjo jai ranką ant sulenktos kojos, vidinės kelio dalies. Staigiai patraukė į save, tokiu būdu priversdamas ją nučiuožti per pusę lovos, kad galiausiai kojos atsidurtu ant grindų, kuomet visa jos likusi kūno dalis horizontaliai lovos. Jai nespėjus tinkamai sureaguoti, hibridas ganėtinai šiurkščiai suėmė ją už kaklo, kuomet įsibraudamas jai tarp kojų, palinko arti, labai arti, palikdamas tarp jų veidų ne daugiau nei kelių centimetrų atstumą.
– Tikriausiai springdama savo skrandžio tūriniu, gerai kakta trenkeisi į klozeto kraštą, jei jau nebesugebi atsiminti kaip atrodo tavo sūnus. Aš nesu idijotas, kad patikėčiau bent vienu žodžių iš viso to pezalų kratynio, kurį šią susakei. – Jo veide pasirodė kampinė šypsena, kuomet moteris aiškiai išdėstė savo nuomonę, esti jojo pimpalas gali pasirodyti jai kur kas labiau pažįstamas, nei kad veidas. Tai žinoma suerzino jį labiau, tačiau ne tokia linkme, kokią ji tikėjosi. Jei ji jau taip troško būti laikoma kekše, jis ketino būtent tai jai ir suteikti. Josios pačios išprovokuotu stiliumi, priminti apie save. – Kaip pasakysi brangute...
Visiškai nepaisydamas josios nepritarimo, ar bandymo pasipriešinti, jis paprasčiausiai “išjungė” visus pašalinius garsus savo galvoje, bei vis dar nepaleisdamas josios kaklo, kurį laikė palyginus stipriai, tačiau taip kad nesukeltu jai žalos, bet ir neleistu ištrūkti. Laisva ranka paprsčiausiai nuplėšė nuo jos tą, prastos kokybės, aiškiai nuskalbtą, ligoninės išduodamą, pižamą, nereikalingą materiją nusviesdamas kažkur į šoną. Nuogas ir aiškiai TOBULAS josios kūnas netrūko maloniai sudirginti jo kūno. Paleidęs tamsiaplaukės kaklą, jis vis dar viena ranka suėmė josios plonas rankelias, šias suspausdamas į vieną tvirtą gniaužtą, bei priverstinai paguldydamas ant jos pilvo. Šiek tiek atsitraukė visu kūnu, kuomet priklaupdamas, laisva ranka maloniai pirštais perbraukė per josios čiurną, blauzdą ir galiausiai vidinę šlaunies dalį. Jackson’o veidas pavojingai greitai prisiartino prie jautriausios josios kertelės, kurią šiuo metu dengė viso labo mažyčiai apatinukai su juostelė. Užkišdamas du pirštus už plonos materijos, jis leido savo krumpliams švelniai susiliesti su josios didžiosiomis lytinėmis lūpomis. Tamsiaplaukės kūnas aiškiai krūptelėjo, dėl ko vyras tik dar stipriau suspaudė josios rankas. Jo išraiškingų bruožų veide subolavo kampinė šypsena, nes atrodo kad ir toks, beveik nieko nereiškiantis gestas privertė ją puikiai jį atsiminti, nepriklausomai nuo to, kad teigė priešingai. Vien tik iš inercijos ar dėl noro pamatyti kas vyks toliau, moteris vos pastebimai kilstelėjo savo užpakaliuką, kas palengvino hibridui josios kelnaičių nutempimą. Palaipsniui sulenkdamas abi jos kojas per kelius, jis “paniro” giliau pirmiausia lūpomis susiliesdamas su jautriausiu jos kūno tašku, netrūkus iniciatyvą perleisdamas liežuviui, kuris ėmė ryžtingai sukti ratus apie šiek tiek atsikišusią nervinę galūnėlę, dar kitaip vadinama “G” tašku. Elgėsi labai dėmesingai, sekdamas visus josios kūno pokyčius, tai kaip ji reaguoja į kiekvieną jojo liežuvio sujudimą. Norėjo privesti ją prie orgazmo taip arti, kad galiausiai atsitraukus sukeltu jai nemalonų tempimą dėl neišbaigtumo. Jo ranka, kuri prieš tai tvirtai laikė josios, galiausiai atsileido, persikelė lygiagrečiai su kita, apdovanodama moters krūtis, bei liauną juosmenį, užpakaliuką atitinkamu dėmesiu. Kai vilkė nestipriai krūptelėjo, Jackson’as dar kartą pabučiavo josios lytines lūpas, kuomet pagaliau ėmė “kopti” aukščiau. Bučiniais ir liežuvio prisilietimais susiliesdamas su pirmiausia jos pilvu, saulės rezginiu. Liežuviu godžiai perbraukė per vieną iš jos spenelių, kuomet tuo pačiu metu abi krūtis tvirtai, tačiau nesukeliant diskomformo jausmo, suėmė į delnus. Kilo aukščiau, susiliesdamas su raktikauliu, bei galiausiai kaklu. Ir atrodytu kai beveik pasiekė lūpas, vyras stipriai suėmė josios liemenį, bei apsuko taip, kad moteris atsidurtu pilnu ant nelabai patogaus ligoninės lovos čiužinio. Pamainomis, tai pabučiuodamas, tai užtektinai stipriai įkasdamas, jis palytėjo mentį, šonkaulius, užpakaliuką.
Mikaelson’as atsitraukė nuo merginos, ant josios dubens palikdamas vos vieną ranką, kurios pirštai vėl erzinančiai susispaudė. Iki to laiko, jojo paties kūnas buvo visapusiškai pasiruošęs, jau kelias dienas dėmesio stokojęs kotas įgavo pilną erekciją, todėl atsisegus diržą ir prasegus vilkėtų kelnių užtrauktuką jis masyviai išdribo laukan, dėl buvusio artumo iš karto susidurdamas su josios tvirta užpakaliuko oda. Ir vėl abi Jackson’o rankos atsidūrė ant josios liemens, kuomet be bereikalingos galūnių pagalbos, hibridas nesunkiai įsiskverbė į josios vidų. Nepriklausomai nepalankios situacijos, tamsiaplaukė buvo visiškai šlapia dėl jo, kas padarė įsiskverbimą lengvu, reikliai staigiu. Pirmieji įstūmiai nebuvo greiti, veikiau sutelkti į tai, kad Jie abu galėtu prajausti visą užpildymo procesą, kuris savaime dirgino kiekvieną lytiškai jautrią dalelytę. Ganėtinai greitai trintis tapo intensyvesnė, labiau chaotiška, savininkiška. Jo kvėpavimas taip pat tapo aiškiai girdimas, o fone skambantis dviejų, vienas į kitą atsirenkiančių kūnų, atgarsis, tiesiog vertė kraustytis iš proto. Jis žaidė, vis keisdamas trinties intensyvumą, tarytum neleisdamas savo partnerei “baigti” per greitai. Jis norėjo kad ji pradėtu maldauti, bei norėjo tuo pačiu išdulkinti visas nesąmones iš josios galvos. Prieš pat finalą seksas vėl tapo perdėm tūžmingu, ir tik kai pasigirdo skardžios ir nesuvaldytos josios aimanos, jautė kaip vis dar “pasmeigtas” tamsiaplaukės kūnas pasidavė konvulsijoms, pasielgė ne vien kad nebrandžiai, tačiau ir visiškai specialiai, nuleisdamas jos viduje. Tik tuomet, dar nenutraukdamas sueities, vyras abejomis rankomis įsirėmė į čiužinį, ganėtinai greitai palinkdamas prie partnerės galvos, prikišdamas lūpas prie josios ausies. – Do you hear that? I guess bells are ringing. – Ganėtinai greitai atsitraukdamas nuo moters, jis atrodytu tik dabar išgirdo kad jau kuris laikas į palatos duris beldėsi daktaras, kelios slaugės ir policininkas. Panašu kad neteisingai interpretavę atgarsius iš palatos, personalas nusprendė “išgelbėti” savo pacientę. Besitvarkydamas savo drabužius, o tiksliau atrakindamas duris tuo pačiu metu, kuomet ir užsisegė klyno užtrauktuką, vyras susitiko su aiškiai nepritariančiomis mirtingųjų akimis. – Paruoškit išrašymo dokumentus, mes daugiau nebe praleisim ne akimirkos šioje ligoninėję. – Nesuteikdamas personalui pasireikšti, Jackson’as užtrenkė jiems po nosimi duris, kuomet pasitraukė prie vienos iš kėdžių, ant kurios prieš tai buvo padėjęs maišelį su palyginus dar paprastais drabužiais, sportiniu kostiumu ir atitinkamais jam bateliais. Viską suimdamas, jis pametėjo pirkinius ant lovos, kuomet tarytum nieko nebuvo, paaiškino. – Apsirenk, važiuosim į vietą kur susipažinom. Ten laikinai gyvena Tommy’s, ir mes su tavim vėluojam į vestuves. Ir nesugalvok susireikšminti, viskas ko tau gali reikėti, nupirkau. Ir į tą velnio šiknaskylę, kurią vadinai savo namais, kuriuos dalinaisi su šlykščiai atrodančia boba, tu daugiau nebe grįši. – Kategoriškas jo sprendimas atrodė nepalaužiamas. Tuo labiau kad hibridas neketino suteikti Abberline progos pasiekti Emily ar Tommy tuose vietose, kurias nesunkiai buvo galima išrišti per vieną ar kitą Woult bendradarbę. Pats visgi neketindamas niekur trauktis, ar tuo labiau vaidinti labai jau pagarbų, jis ir toliau nenuleido nuo tamsiaplaukės akių, kuomet atsitraukdamas, nugara atsirėmė į palatos duris, tokiu būdu užgarantuodamas kad niekas iš čia neišeis ir niekas nepateks į vidų.

UZKANDINE

Visa si laika Tommy praleido it butu I burna vandens prisisemes. Berniukas godziai kimso viska kas buvo patikta jo adresu, nes buvo siaubingai isalkes, beto puikiai zinojo idat nevalia isiterpti i suaugusiuju pokalbius. Karts nuo karto is padilbiu zvilgteledavo cia i Tony, cia i Jacksona, kuris, beje, jam pasitikejimo visiskai nekele. Valencijai ir Toniui pakilus nuo stalo, mazametis sukluso. Jo veide atsispindejo nerimas, taciau Gomezo veide iskaites pritarima, jis ir vel atsilose i kede, kurioje sedejo. Jacksono meginimas uzmegsti bent jau pavirsutiniska dialoga jo akivaizdziai nesuzavejo mat uzuot kazka atsakes, jis demonstratyviai nusuko akis i nedideli televizoriaus ekrana transliavusi ryto zinias. -Man nebaisu,-neigiamai papurtes galva jis grazino savo rudu akiu zvilgsni i pasnekova. -As tavimi tiesiog nepasitikiu. Mano mama niekada nebutu paprasiusi jusu manes priziureti,-skeptiskai ivertines priesais sedejusio vyro pastangas umegsti su juo sioki toki rysi, jis neatrode ‘’impressed’’. -Jei mano mamai kas nors nutiktu,-sekantys berniuko zodziai buvo jam paciam pasakyti mamos, mat kasnakt pavojingomis aferomis uzsiimanti mergina zinojo i koki pavoju stato savo givybe. -… socialines tarnybos is kart susisiektu su mano biologiniu teciu. Ir jis yra nepaprastai stiprus. Stpresnis uz visus,-vaiko samoneje Woult buvo sugebejusi jo teva nupaisyti kaip tvirta, globejiska ir mylinti personaza. Butent toki, kokio reikejo chaotiska gyvenima gyvenanciam berniukui, auganciam be vyrisko ‘’role model’’. -… Ir jis pasiims mane su savimi. Ir iskars subines visiems kas nuskriaude mamyte,-Tommy akyse sutvisko asaros ir nors berniukas is paskutiniuju stengesi nepratrukti, netrukus pasokes, jis pasileido lakan. Jacksonas jib utu be vargo pagaves jei siam kelio pastojusi nebutu padaveja. -Atsiprasau, bet jus pirma turite susimoketi!-it was obvious, it wasn’t her ‘’first rodeo’’ kas liecia cekiu isnesinetojus.-Paleisk mane!-sureke berniukas kuomet tvirta Mikealsono ranka suciupo ji uz alkunes. Jo skruostais riedejo asaros, kurias jis skubriai nubrauke atbula ranka idant nepasirodytu silpnas. -As noriu sestis i masina! Palik mane ramybeje!-pro sali einanti moteriske apmaudziai syptelejo mat zvelgiant is salies, Tommy atrode kaip tipinis besioziuojantis ir tevui paklusti nesutinkantis vaikas. 

DEGALINE

-Tu teisi,-stovedamas lauke ir leisdamas cigaretes dumams uzpildyti savo plaucius jis padare dramatiska pauze, kurios metu neabejotinai pasvere sekancius savo zodzius pries juos istardamas. -Tas mulkis… Brianas… ne is tu, kuriuos butu galima uzkisti kupiuromis. He is thirty for blood. My blood. Ir nemanau, kad jis nurims kol is tiesu pasieks savo,-pagaliau teikesis pazvelgti i ja, jis atrode kiek ramesnis, atgaves pusiausvyra, kuria dar neseniai buvo isderinusi vien mintis apie baznytine santuoka. -Lianos burio…-pasaipiai syptelejes jis teikesi pridurti. -Tam buriui priklausantys vilkai neturi stuburo. Neisizeisk. Bet Alvar burys skilo ne is reikalo, o veikiau is principo. As tapau alfa puikiai suprasdamas, kad tai ne tik privilegija, bet ir didziule nasta. Taciau daugelis tam nepritare. Jie mane, kad viska pasiekiau pernelyg lengvai,-[b]karciai syptelejes jis itrauke dar viena duma, o jo rudu akiu zvilgsnis nutolo kazkur i horizonta. [b]-Tavo burys yra kruva tinginiu, norinciu, kad ju issirinktas alfa tiesiog patiektu jiems viska po nosimi. Jie nenori dirbti. Jie manosi esa pernelyg geri uzsiimineti veikla, kuria uzsiimu as,-prunkstelejes jis neigiamai krestelejo galva. -Pirma jie lyderiu issirinko Geminus, kuris niekada nenorejo buti ju alfa! As dirbau su Thoru eile metu ir patikek, jei Lili butu maciusi jame bent kruopelyte potencialo, ji butu suteiksi jam sansa ji isnaudoti. As visada sakiau, kad jam ant ju nusispjaut… ir pasirodo buvau teisus, nes pardaves visus Lili narkotikus jis pasiplove palikdamas ne tik savo betas, bet ir nescia savo moteri,-Tonio veide atsispindejo panieka. -Liana neturejo kito sanso kaip tik dangtyti savo mylimojo sedimaja ir apsiimti pareigas, kurios jai net nepriklauso! Tikriausiai nereikia ne sakyti, kad per visa sumauta vilkolakiu istorija, nei vienam buriui dar nevadovavo vilkolakio geno neturintis alfa. Bet as gerbiu ja del to, kad ji sitiek laiko sugebejo ismaitinti grupe amzinai alkanu deliu, kurie panasu, kad nori dar ir dar. Nori to kas jiems nepriklauso. Liana griebesi desperatisku, vilku kodeksui priestaraujanciu veiksmu atsiusdama tave cia,-jo akys siek tiek prisimerke kai jis pagaliau teikesi paziureti i moters veida. -Is pradziu maniau, kad ji tave pasirinko todel, nes esi sviezias veidelis, nepatyrusi, naivi… Bet as klydau. Liana siam darbui pasirinko tave, nes tu esi protinga. Sugebi saltai, blaiviai mastyti ir suknistai itemtose situacijose ir as tikiu, kad mano gyvenime tu atsidurei ne be reikalo. Zinau, kad su tavo pagalba as nusikratysiu to agento, nes ant plauko kabo ir tavo pacios laisve kas reiskia, jog net ir nebudama suinteresuota mano likimu, tu nesabotazinsi sio plano del saves pacios,-numetes pusiau surukyta igarete ant zemes, jis prispaude ja koja. -Lianai reikia mano narkotiku ir tu jai juos gausi,-merginos nuostabai jis staiga pareiske gan netiketa savo nuosprendi. Klastingai syptelejes leido jai jo zodzius isisavinti, tuomet pridure. -Pati pagalvok. Tu tapsi ‘’maitintoja’’. Tapsi neikainojama Lianai ir tuo paciu – nelieciama savo buryje. Sis dandoris galios tol, kol tesis musu santuoka,-jo veidan vel grizo rimtis. -Kol mus sies santuokos sakramentas, as asmeniskai pasirupinsiu, kad tau negrestu joks pavojus. Ta galiu tau prizadeti.[b]‘’Pridenk mane’’. Gan netiketas prasymas akimirkai vyra sutrikde. [b]-Hm?klausiamai suraukes antakius jis netrukus buvo ‘’idarbintas’’ josios uzuoveja nuo pasaliniu akiu, taciau atsitiktinai ar ne, priesais jo veida atsivere neabejotinai gundantis reginys. Nuryjes burnoje susikaupusius skyscius jis is mandagumo nusuko akis sonan, taciau fizinio artumo, susilietimu bei svaiginancio plauku aromato isvengti nepavyko. Islaukes kol ji persirengs, jis letai uzkabino sau priklausanti svarka ant gleznu jos peciu. Jo lupu kamputyje smestelejo dviprasmiska sypsena, kuri netrukus pranyko vos tik jo akys kazka uzfiksavo moteriai uz nugaros. Staiga, jo rankos, uzuot atsitrauke, nugule jai ant liauno liemens, kuri plona, prie kuno itin prigludusi maikute seduktyviai paryskino. Zenges trukstama zingsni link jos, hibridas sumazino atstuma iki neegzistuojancio, o jo rankos persikele ant ant kaklo. -Spek kas katik sustojo degalineje…-sukuzdejo jai i ausi, taciau akimis vis dar seke is automobilio katik islipusi Briana. -Neatsisuk,-syptelejo ir zvelgiant is salies galejo susidaryti vaizdas, jog jis viso labo tiesiog labai ‘’efectionate’’ elgiasi su savo isrinktaja. -Jis cia tikrai atvyko ne atsitiktinai,-Tonio snerves piktai issipute, nors is veido taip ir nedingo ta mielo berniuko next door sypsena. Brianas akivaizdziai ji seke. -Show me your phoene,-paliepe ir vos tik mergina jo link atkiso savo telefona, Tonis is kart pastebejo nedideli, i ausiniu portala ikista prietaisa. -Son of a bitch…-lyztelejes savas lupas jis bande neprarasti savitvardos. Dege neapsakomu noru cia pat mineta agenta pribaigti, taciau to padaryti negalejo. Pildamasis degalu, Brianas ir toliau izuliai juodu stebejo kas ir pastumejo Mikealsona tolimesniems veiksmams. Suemes moters kakla, jis prisitrauke ja is ties aistringam, slapiam buciniui. Jos kunas atsakomai visu fasadu prigludo prie jojo ko pasekoje, nuo peciu nuslydo gerokai per didelis, juodas svarkas. Tai kas is esmes buvo vaidyba, persimaise su jo paties troskimu dar karta pajusti jos skoni, artuma. Nepaleisdamas jos kaklo, jis laisva ranka sueme jos liemeni, savininkiskai prisitraukdamas ja artyn. Pasiusti zinute Brianui zinoma butu uzteke ir mazyso ‘’pakst’’, taciau panasu, kad tiek Tonis, tiek Valencija buvo isties neprofesionalus aktoriai. 

LIGONINE/EMILY PALATA

Nuo pat ju trumpalaikio romano pradzios, jiedu vienas kitam pademonstravo toli grazu ne labiausiai nupoliruotas savo puses. Nepaisant to kokia Emily buvo is tiesu, hibrido akivaizdoje ji buvo nepakenciamai ‘bitchy’. Ji erzino, izeidinejo vaikina, taciau jam tai rodos buvo ne motais. Veikiau kele susidomejima neprijaukinta laukine kate, kokia pries ji save vaizdavo Woult. Staigus, grubokas truktelejimas ir ji atsidure pernelyg arti jo. Jacksono ranka sueme jos kakla ir tai priverte ja susiraukti. -Isgrausk, Mikealsonai,-neapgalvotai issidavusi idant vis del to atpazista savo ‘lankytoja’, ji nusuko veida i sali nenoredama susidurti su juo akis i aki. Jis nesiliove. Nupleses jos deveta apdara susilauke antausio. Ir nors jos veidas atrode ituzes, ji nemegino issisukineti. Net tuomet kai gan grubiai apvertes ja ant pilvo, jis i nelaisve sueme jos rankas. Sutriko ne tik jos kvepavimas, bet ir sirdies ritmas. Ant vidines jos slaunies atsidurusi jo ranka priverte ja krupteleti. Ateme zada. Jos akys letai susimerke kuomet jis tarsi netyciomis palytejo jos isdavikiskai sudrekusi tarpukoji. Nepaisant to, kad ilga laika puoselejo siam vyrui neapykanta, apsimetineti tapo nebeimanoma. Isrietusi uzpakaliuka ji vos girdimai aiktelejo kai jis sulenkes jos kojas prasiskyne kelia link jos. -Tu nesveikas…liaukis…-sukuzejo, taciau vos jo liezuvis palytejo josios klitori, ji galutinai atsidave akimirkos pagundai. Judvieju seksas niekuomet nebuvo kuklus. Nepaisydama to kur jiedu radosi, ji eme garsiai aimanuoti. -I fucking hate you…-sunerusi pirstus i jo plaukus ji nevalingai juos truktelejo kai visas jos kunas kruptelejo patyres pirmaji orgazma. Jis neketino liautis. Uzmerkusi akis ji atsidave jo glamonems, kurios baigesi staigiu ir savininkisku isiskverbimu. Ji atsidave jam. Visapusiskai. Visomis prasmemis. Nors orkestrui akivaizdziai dirigavo jis, liaunas, taciau nepaprastai moteriskas jos kunas judejo ritmiskai atkartodamas kiekviena jo isiskverbima. Galbut todel, jog ilga laika nebuvo su niekuo permiegojusi, o galbut todel, kad tai jai suteikti galejo tik jis, ji ir vel, visai kaip pries devynerius metus, patyre daugkartinius, viena uz kita stipresnius orgazmus, kuriu metu leido sau garsiai aimanuoti idant ju nesuptu ligonines aplinka, tarsi jai nemotais butu ikyrus beldimas i palatos duris prasant ileisti.Vos spejusi prisidengti baltos spalvos anklode, ji debtelejo i Mikealsona kuomet jis ne tik vidun ileido medikus, bet ir isdeste, jog ketina ja is ligonines issivezti cia ir dabar. -Jis nesveikas… jus nenorit su juo gincytis..-tarstelejo sutrikusiai seseliai, taciau uzuot tesusi pokalbi, savo demesi sukoncentravo i jos link numestus drabuzius. -Tu su galva susipykai jei manai, kad taip apsirengusi kur nors eisiu…-is maiso istraukusi sportini kostiumeli su Victoria Secret etikete, ji kreivai vyptelejo. -Bent tiek…-ne nelaukusi kol is palatos pasisalins pasaliniai, eme persirengineti tiesiog ju akivaizdoje. Puikiai juto i save nukreiptas vyriskojo personalo akis, taciau uzuot i juos atisisukusi, savo rudu akiu zvilgsni nukreipe i Jacksona. -Tu nuvesi mane pas Tommy ir tada nuo manes ‘atsipisi’, supratai?-subangavusi antakiais, ji pirma jo patrauke lauk is palatos palikdama visus formalumus sutvarkyti butent hibridui.Kai Jacksonas isejo i lauka, rado ja stovincia prie jo automobilio, besisnekuciuojancia su nepazistamuoju, kuris kaip tik prideginejo jai ‘’paskolinta’’ cigarete. -Oh, there comes my boyfriend…-imetusi ‘’tustutes’’ intonacija, placiai nusisypsojo Emily aiskiai nuvildama su ja flirtavusi bica. -Nuo kada tu dalyvauji vestuvese?atsidurusi keleivio sedyneje, vilkolake elgesi gana iprastai sau paciai. Ji trysko pasitikejimu savimi, beto nei kiek nesibodejo elgtis taip, tarsi transport priemone priklausytu jai paciai. Sukryziavusi kojas ji palinko prie radijo imtuvo ir nenoredama tarp lupu laikyti tebesmilkstancios cigaretes, ja perdave Jacksonui. Netrukus radusi padoria radijo stoti, ji atsilose i sedyne bei zvilgtelejusi i veidrodeli, pirstais pasisukavo nuo sekso susidarkiusius plaukus. Vilkolake jaute jo zvilgsni nepaisant to, kad vyras issukinejo is stovejimo aikstelejes. Karts nuo karto dirsteledamas i ja, jis stenge susikaupti, taciau ji specialiai, letai siek tiek prasisege sportinio dzemperio uztrauktuka. Ji puikiai zinojo apie Mikealsono priklausomybe nuo sekso. Jos elgesys buvo tipinis ‘’passive aggressive’’ egzempliorius. Ji ketino ‘’make him pay’’ uz jo praeities klaidas ir puikiai zinojo kaip tai pasiekti.Po kuri laika trukusios tylos, ji prabilo zvelgdama pro keleivio langa. -Sustok artimiausioje vaistineje,-istare siuos zodzius gana rimtai, nepanasu, kad ‘’issidirbinedama’’. Nutuokdama, kad hibridas greiciausiai nores suzinoti ko jai ten reikia, garsiai atsiduso.-Morning after pill, romeo,-letai, eye rollindama debtelejo i pasnekova. Tarsi tycia, pagarsinusi muzika ir vel nusisuko i langa aiskiai leisdama suprasti, jog neketina sia tema pasiaiskinti.

MIKEALSONU DVARAS

Atsispirti Valencijos flirtui, jos sypsenai buvo tiesiog neimanoma. Nepaisant to, kad i jos inicijuota fizini kontakta jis neatsake, islikdamas pagarbus, vien is akinanciai baltos, nesuvaidintos jo sypsenos buvo galima aiskiai suprasti idant vaikinui jos kompanija neabejotinai patinka. ‘’ar eidama miegoti esu nuoga’’sie jos zodziai proverte ji neigiamai kresteleti galva. -Turint omenyje, kad pazistu tave mazdaug 72 valandas ir per jas du… ne, tris kartus, maciau tave vilkincia viso labo ‘’ievos kostiuma’’, drisiu speti, kad anaiptol nesidrovi savo nuogo kuno,-tardamas siuos zodzius vaikinas nesusilaike nezvilgtelejes i cia pat bolavusia jos iskirpte. Jos pirstai eme svelniai slysti jo pilvo preso pavirsiumi ir nepaisant devimu drabuziu,  jos pirstu pagalveliu spaudimas buvo uztektinai ryztingas idant priverstu vyra uzlaikyti kvepavima kuomet ji tik per plauka nepalytejo jo isdavikiskai, vos vos sukietejusio vyriskuma atzymincio organo. Ji puikiai zinojo ka daro. Puikiai suprato, jog jos artumas, prisilietimai hibrida itin masina, taciau Mikealsonui blaiva prota islaikyti padejo mintis idant pazadintas naujavirtes hiperseksualumas tera vienas is hibridiskumo savybiu. Suciupes jos, ant jo zandikaulio staiga atsidurusia ranka, jis netruko situacijos perimti i savas rankas. Atsakydamas i josiso bucini, jis pasisuko, priversdamas ja nugara atsiremti i rasomaji stala, kuri dar neseniai ramset jis pats. Tonio rankos geidulingai paniro i hibrides plaukus. Jo ispaniskas temperamentas paeme virsu. Jos kvapas, padaznejes kvepavimas masino labiau nei sviezias, arterinis kraujas. Viena Gomezo ranku netruko atsidurti ant vidines jos slaunies puses. Nesibodedamas pirstais uzciuope jos tarpukoji ir nors jos devimi dzinsai neleido jam palyteti bene jatriausios jos kuno vieteles, ne itin stora medziaga nesutrukde kad ir netiesioginei klitorio stimuliacijai. Trumpam nutrukus buciniui jo akys susirado siek tiek primerktas josios. Jis siaubingai trosko pagaliau panirti i jos apatinius bei nutraukiant agonija, kuria kele orgazmo troskimas. Kitavertus, jei ne nelaiku ir nevietoje pasirodes Jacksonas, Tonis veikiausiai butu sugebejes privesti ja prie klimax ir taip. -Tave belstis kasnors moke?-tebestovedamas tarp ji dar neseniai apsivijusiu merginos koju, jis neskubejo atsisukti i nelauktai pasirodziusi broli. Zvilgtelejes i Valencija, jis lyzelejo apatine savo lupa bei nezymiai syptelejo. Letai pasisukes, jis prisedo ant stalo, salia jos bei neva atsainiai sau ties tarpukoju suneres rankas, siek tiek palinko i Jacksona. Buvo beprasiziojantis kazka sakyti, taciau cia pat buvo pertrauktas Valencijos, kuri parode aisku nora is cia pasisalinti ir tai patrauke abieju vyru demesi. Jacksonas nebuvo vienintelis, kuris palydejo iseinancia mergina akimis. -As neketinu dirbti to vaikio aukle. Beto, nemanai, kad pirmiausia turetum apie ji pasisneketi su Emily? Nepaisant fizinio panasumo….-nepanasu, kad brolis buvo linkes jo isklausyti, kadangi dar nespejes uzbaigti sakinio, Tonis tik neigiamai krestelejo galva. -Never mind. It’s not like you gonna take any of my advices anyways…-apsimestinai syptelejo. -Get the fuck out of here. I got a wedding to plan, remember?-pastveres ant stalo gulejusi savo telefona, jis leido suprasti, kad sutinka si vakara priziureti itariamaji ‘’Mikealsonu palikuoni’’.  


MIKEALSONU DVARAS

THEME-MICHELE MORRONE-DARK ROOM

Likes darbo kambaryje vienas Tonis dar kuri laika pasiliko sėdėti ant tamsios spalvos, antikvarinio stalo. Jo veido kamputyje tebesmezavo kampine sypsena. Ne pats negalejo patiketi, jog Rivas pasiusta snipe taip greit, taip savanoriskai pereis i jo gretas. As far as he was concerned, ji buvo i jo voratinkli papuolusi musyte, kuria jis islaikys gyva ir sveika tol, kol si jam bus naudinga. Toks jau buvo tas Gomezas. Vienareiksmiskai visada pirmu numeriu state savo paties gerove. Tiesiog nebuvo is tu, pasiaukojanciu geradariu. I afrika ebolos gydyti tikrai nebutu vaziaves. Kad ir kokia intelektualiai pasikausciusi buvo Valencija, jos emocinis nebrandumas, nenusiseke, beto paslapcia daugybe metu laikyti santykiai su Riku, buvo jo naudai. Yra dalyku, kuriu suvaidinti yra tiesiog neimanoma. Vienas ju, buvo jos kuno vibracijos, atsakas i jo prisiliepimus ir Toniui tai buvo ne paslaptis. Hibride greiciausiai ne pati to nesuprasdama klimpo vis giliau, taciau, kaip paaiskes veliau, jis ir pats ''sausas is balos'' si karta neislips. Šie, pries daugybę metų pastatyti namai buvo tikru tikriausias muziejus. Originalus paveikslai puose is paziuros laiko nepaliestas sienas, kurios per savo egzistenciją buvo tapusios daugybes egzekuciju, aitros proverziu ir net mirties liudininkemis. Šie namai, visai kaip ir juose gyvenę asmenys, buvo nepavaldus laikui. Galimas daiktas, Mikealonu dvaras po savo stogu apgyvendins dar ne vieną jų karta. Tonis žvilgtelėjo į laikrodį, kuris muse desimta valanda vakaro. -Metas miegoti,-tarstelejo nusileides apacion, kur vienas paliktas slampinejo berniukas. -As nenoriu cia pasilikti. As noriu namo,-uzprotestavo mazametis, taciau Tonis nepasidave. -Suprantu, kad si vieta ir nepazistami veidai tau kelia nepasitikejima, bet patikek manimi kai sakau, kad nei vienas musu tavo atzvilgiu neturime piktavaliskiu intenciju. Rytoj is ryto nuvesiu tave aplankyti mamos. Sutarta?-nepatikliame vaiko veide smestelejo viltis. Vos regimai linktelejes galva, Tommy nuseke i kambari, kuri jam nurode namu savininkas. -Ar gali palaukti cia? Kol as uzmigsiu?nedrasiai kreipesis i jau tarpduryje stovejusi hibrida, jis timtelejo lupa. Tonis delse. -Sure...-galop kaltes jausmas, kuri jaute del to, kad tik per plauka jo nurodymai nepaliko berniuko naslaiciu, jis sutiko. -Mama man pries miega visada leidzia paziureti koki nors animacini filmuka...-baiges kloti jam lova, Tonis nepatikliai i ji dirstelejo. -Tikrai?...nepatikliai suraukes antakius jis syptelejo. Issitraukes is galines dzinsu kisenes savo ismaniaja susisiekimo priemone, kuri nebuvo naudojama jokiems su verslu susijusiems reikalams, todel galejo buti patiketa vaikui, idave Samsung firmos prietaisa Emily sunui. Berniukas atsidekodamas syptelejo. -Nepanasu, kad tu ketini miegoti...-hibrido kaktoje isimete skeptiska rauksle. -Klausyk. as turiu kai ka sutvarkyti...-pradejes issisukineti staiga pastebejo, kad berniukas visapusiskai susitelkes i telefono ekrana ir vargu ar reikalauja jo prieziuros, todel palinkejes labos nakties, pasisalino. ''Parenting is easier than i thought'' pagalvojo grizes i savo darbo kambari. Tai, zinoma, buvo klaidinga prielaida. Absoliuciai jokios patirties su mazameciais neturintis Mikealsonas neivertino savo ''oponento'' kaip paaiskes kiek veliau.Atlikes dar kelis profesinius skambucius, jis giliai atsiduso. Susitelkti sekesi sunkiai kai jo mintys vel ir vel grizdavo prie Valencijos.Susilaikymas nuo kunisku malonumu niekuomet, nuolatos siaubingai uzimtam ir susitelkusiam Toniui, nebuvo didele problema. Tam tikra prasme jis net mate savo asmeninio gyvenimo neegzistavima kaip pranasuma pries savo konkurentus, kuriu profesine veikla daugiau ar maziau itakojo santykiai bei su jais susijes uzimtumas. Miesta palikus Jacksonui ir Maggie, vyriausias Niklauso sunus neturejo ne tik bereikalingu distrakciju, bet ir baimes idant jo priesai, noredami pakenkti jam, pasikesintu i jam artimus ar svarbius zmones. Po Tonio tevu mirties, tokiu zmoniu praktiskai nebeliko. Ir tai suteike jam veiksmu laisve imtis bet kokio masto avantiuru siekiant praturteti. Ir vis del to, Valencija sugebejo pazadinti jame aistra, kurios jis jau seniai nejaute. Viena jo koja neramiai minzikavo kai tebesededamas uz stalo jis svarste ar nederetu tiesiog nueiti i kadaise Rebekai priklausiusi kambari ir galop pasiduoti pagundai, kuri akivaizdziai kankino ir ja. Trumpam uzsimerkes jis atsilose i kede. Atmintyje ir vel subolavo jos kunas. Jos erotiskas kvepavimas jai artejant prie orgazmo. Hibrido plastaka nusileido sau ties tarpukoju, taciau pasamone inirtingai skandavo, jog ''kate,savo nelaisveje laikanti pele negali siai jausti sentimentu''. Ju santykiai tebuvo zaidimas ir privalejo tokiu likti. Permiegodamas su ja jis tik pats sau apsunkintu diena kai teks rinktis ji arba jis. Gomezas ''karo lauke'' praleido uztektinai metu, jog zinotu, kad tokia diena butinai ateis. Ji visuomet anksciau ar veliau ateina.-What the fuck?...-kieme pasigirdo privaziuojancio automobilio garsas. Susirauke. Uzsisagste prasegta dzinsu uztrauktuka ir priejes prie lango spejo pamatyti kaip i Uber taksi automobili ilipes Tommy, isvaziuoja! -Son of a bitch.,.. jis su mano telefonu issikviete Uber! Fuuuuck!-pasiciupes kazkur besimeciusius automobilio raktelius, jis pasileido vytis berniuko, kuris sugebejo apmulklinti ''master mind'' save laikiusi Mikealsona jo paties zaidime.
I Mikealsonu dvara jie grizo paryciais. Toniui kompanija palaike ne tik Tommy, bet ir samones vis dar neatgaves Zac'as. Pro paradines duris jis ivirto nesinas gerokai uz save masyvesniu vyru. Persimetes ji sau per peti, jis neatrode 'struglinantis', taciau kai atejo laikas ji paguldyti, padare tai be jokiu ceremoniju nuteksdamas ji ant kilimo salione. Triuksmas apacioje sulauke Valencijos demesio, kuri netrukus pasirode laiptu papedeje, taciau nors ir jaute svilinanti jos zvilgsni, Anthony i ja atsisukti neskubejo. -Daugiau nebandyk mano kantrybes,-pasisuko i Tommy. Jo veidas atrode rustus, zandikaulis siaubingai isitempes. Berniuko akyse atsispindejo asaros, taciau jis kaip imanydamas laikesi nepravirkes. Tonis zenge link jo ir to issigandes vaikas pasileido link Valencijos. -Telefona,-istiese ranka nepaisydamas smerkiancio hibrides zvilgsnio. -Man reikia paskambinti Jacksonui,-pagaliau pakeles akis jis teikesi kreiptis i moteri. Atrode suplukes, jo drabuziai buvo vietomis sutepti krauju. -Jei jis per ta laika pabus ir bandys nusizudyti, pribaik ji,-keistas paliepimas, taciau neatrode, kad Tonis juokautu. -Buk gera, nepaleisk jo is akiu kol as grisiu,-siek tiek susvelnines savo tona, jis giliai ikvepe. -Jis katik per plauka neaktyvavo supisto vilkolakio geno!-dar syk piktai debtelejes i berniuka, jis patrauke virtuven. Surinkes Jacksono numeri, jis nutrenke telefona ant valgomojo stalo ijunges jame garsiakalbio funkcija. Pats tuo metu nuo saves nusitrauke prakaitu, krauju ir dar bala zino kuo permirkusius marskinelius bei persimete juo sau per kakla. Is saldiklio issitraukes kraujo pakete, susipyle jo turini i nepermatoma gertuve. Pirmieji gurksniai nudaze jo lupas sodraia raudona spalva kas indikavo, jog jo ''choise of breakfast'' buvo naturalus, ne sintetinis kraujas. Brolio telefonas peradresavo ji i balso pasta kas priverte Toni ir vel susikeikti. -Ok... change of plans. Rinkis, Zac arba Tommy. As turiu rasti baznycia ir uz...ikalbeti kuniga imtis darbo. Negaliu su savimi tampytis dvieju raksciu subineje.

FLASHBACK FROM ALTERNATIVE REALITY: Pasaulis, iš kurio buvo kilusi Cataleya Ambrose nebuvo panašus į tą, kuris yra laikomas ta dabartimi, kuri mums visiems yra žinoma. Jis buvo pilkas, tarytum pati saulė būtu atsisakiusi šviesti skaisčiai. Pastovus, atrodytu niekada nesibaigiantis karas prieš iš pragaro ištrūkusius demonus ir kitas pabaisas, buvo vieninteliu išlikimo šaltiniu. Žmonės galiausiai tapo supažindinti su tuo, kad nėra aukščiausia mitybos rūšis, tačiau priešingai nuo šios realybės, jie priėmė vampyrus, vilkolakius ir raganius kaip lygius sau, kaip bendražygius, galinčius kautis prieš visą tą tamsos bjaurastį, kuri kėsinosi šį pasaulį atvesti į visapusišką, viską griaunančią pabaigą, arba kitaip tariant apokalipsę. Silvanus Ambrose, kartu su savo žmona Cassiopeia, tapo vieno iš susikūrusių legionų vedliais. Jie ne vien užsiėmė strateginiais planavimais, tačiau ir savo paties rankomis išguldė tūkstančius tamsos išperų, kuomet savo ruožtu jųjų dukra dirbo karo lauko medike, bandydama sunkiai sužeistus karius prikelti antram gyvenimui, mat pasipriešinimo tamsos jėgoms skaičius buvo perdėm svarbus. Visgi neišvengiami buvo ir tie atvejai, kuomet tribridei tekdavo “padėti” sužeistiems išeiti iš Šio pasaulio, mat padaryti nieko nebe buvo galima. Už nugaros, tamsiaplaukė buvo praminta “mirties angelu”, kuris arba paliečia tave suteikdamas antrą kvėpavimą, arba atima paskutinį.
Silvanus legione buvo nemažas skaičius iš tiesų labai tvirtų, nepakeičiamų karių, iš kurių palaipsniui išsiskyrė viena, galiausiai užėmęs patikėtinio, dešiniosios rankos statusą. Rick’as Webbe buvo labai talentingas, sumanus ir kritinėse situacijose puikiai save išlaikantis karys, vilkolakis. Jis užsitarnavo daugiau nei du tūkstančius metų gyvenančio vampyro pagarbą, pasitikėjimą savo darbais. Ir nepriklausomai nuo to, kad jaunas vyras nebuvo iš labai daug bendraujančių ar kaip nors per aplinkui bandančių pasiekti aukštesnį postą, jis neliko nepastebėtas. Tačiau, kad ir kaip tai banaliai be skambėtu, jis niekada akis į akį nebuvo susipažinęs su Silvanus Ambrose dukra. Žinojo ją iš matymo, galbūt net kelis kartus buvo prasilenkęs, bet ne karto nepasikeitė su ja ne vienu žodžiu. Tai buvo neleistina, ji buvo neleistina. Čia vado dukra buvo saugoma prieš jos valią, ji turėjo išlikti bet kokia kaina.
Ši diena neturėjo išsiskirti nuo bet kurios kitos, Silvanus buvo buvo susišaukęs savo legiono vadus į strateginį susirinkimą, aptarti naujų teritorijų išlaisvinimo strategijas ir kitas, pagal situaciją atitinkančias temas. Tuo pačiu metu Cataleya’i buvo paskirta ganėtinai “prasta” užduotis. Nepriklausomai nuo to, kad mergina buvo pagrindinio vado dukra, jos niekas nelepino ir bokšte nelaikė. Ji turėjo pažinti absoliučiai visas egzistencines puses, tame tarpe ir senovinės bažnyčios, kurioje jie kuris laikas bazavosi, teritorijos sutvarkymą. Rinkdama šiukšles, tarp didžiulės gausos nuo medžių nukritusių lapų, tamsiaplaukė iš karto atkreipė dėmesį į tai, kad akivaizdžiai nelabai gerai nusiteikęs Webbe, kartu su kelisia kitais kariais, paskubomis apleido bažnyčios patalpas. Ji nusekė vilkolakį žvilgsniu, kuomet čia pat dirstelėjo į bažnyčios pusę, kur iš vieno didesnio lango buvo matomas josios biologinio tėvo siluetas. Netrūko užlaikyti žvilgsnio, kuomet jau norėjusi vėl imtis savo darbo, josios dėmesys tapo prikaustytas į viršutinį vaizdą. Senovinė bažnyčia buvo vietomis “apdailinta” archangelų ir velnių amžinos kovos archajiškomis skulptūromis. Konkreti, sparnuoto sutvėrimo, skulptūra ir patraukė tamsiaplaukės dėmesį. Ji buvo apšviesta ant jos kritančio, aiškiai ryškaus saulės spindulio, dėl ko atrodė ir bauginančiai ir užburiančiai. Nežinia kodėl, tačiau iš pažiūros aplinka visiškai nesudomintas vilkolakis taip pat stabtelėjo, tačiau jo šviesių akių žvilgsnis pirmiausia palytėjo Ambrose palikuonę, jis su pastebimu nerimu stebėjo, kaip iš pažiūros “užkalbėta” tamsiaplaukė tapo kone pavergta regimo vaizdo. Šiek tiek kilstelėdama ranką, ji delnu sukūrė šešėlį savosioms akims, kad galėtu dar geriau įžiūrėti stulbinantį vaizdą. Bažnyčios varpai suskambėjo, ir fone pasigirdo visiems girdimi šnabždesiai. Skulptūra sujudėjo, ant žemės leisdama pabirti mažiems akmenukams. Tačiau panašu kad Cataleya visiškai to nematė. Rick’as dirstelėjo į skulptūrą kaip tik tuo metu, kuomet ji “atplyšdama” nuo savojo pagrindo, su nežmogiška jėga ėmė kristi žemėn, būtent ten, kur apačioje ir stovėjo Cataleya. Tamsiaplaukė viso labo spėjo giliai įkvėpti, tarytum būtu išsigandusi, kuomet staiga nuo savosios vietos atsiplėšęs Webbe pasileido į josios pusę. Jis sugavo visą, iš pažiūros labai liauną, tribridės kūną, apsisukdamas taip, kad jie atsidurtu bent keliais žingsniais toliau nuo skulptūros kritimo vietos. Tamsiaplaukė te spėjo stipriai sumerkti savo žalsvai geltonas akis, kuomet galiausiai nukrito ant žemės kartu su vilkolakiu. Jis viena ranka tebelaikė josios liemenį, kuomet kita saugiai laikė jos sprandą. Su nežmogiška jėga skulptūra trenkėsi į žemę, dalinai pabirdama į visas keturias puses. Kad ir kokiai rūšiai būtu priklausiusi Ambrose, jeigu ant jos būtu užkritęs minėtasis objektas, susilipinti iš “kraujo ir kaulų balos” vargu ar be pavyktu. Ji atsimerkė, visu kūnu jausdama vilkolakio artumą, kuris visiškai nespecialiai buvo ant jos užgulęs, greičiausiai todėl, kad saugojo ją savimi, tarytum būtu skydas. Suspaudė kelius, tuo pačiu metu vidine šlaunų dalimi stipriai prisiglausdama jam prie šonų. Nuotolis tarp dviejų kūnų buvo absoliučiai niekinis, jie žvelgė vienas į kito akis, net tuomet kai tarp jų veidų tebuvo kelių centimetrų atstumas. Būtent tą akimirką, visas pasaulis tarytum liovėsi egzistuoti, tarytum svarbi būtu buvusi tik ši akimirka. Akimirka, kuri pavergė taip stipriai, kad net mintis apie atsitraukimą kėlė skausmą. Išderintas kvėpavimas, tapo vieninteliu fone girdimu reiškiniu. Jo kvapas, kūno skleidžiama šiluma svaigino, užvaldydama visą kūną, kaip kažkas neapsakomo žodžiais, kažkas, ko tamsiaplaukė dar niekada nebuvo patyrusi. Ir kai ji, vadovaudamasi savais instinktais, pasitempė arčiau jo, jis savo ruožtu tarytum “pabaidytas” galimai toliau sekusio bučinio, pirmiausia atitraukė savo ranką nuo tamsiaplaukės galvos, ir galiausiai paskubomis pakildamas ant kojų, nusisuko. Greiti žingsniai galiausiai paskatino Rick’ą dingti iš matymo akiračio, tarytum tai, kas ką tik nutiko, jam nereiškė absoliučiai nieko. Čia pat iš bažnyčios subėgo keletas žmonių. – Cataleya, ar tau viskas gerai? – Panikuojančiu balsu užklausė kažkuri iš pasirodžiusių, taip pat jaunai atrodančių merginų. Ji linktelėjo, nepriklausomai nuo to, kad atitraukti akių nuo tos pusės, kur pradingo Webbe, o iš paskos jam išsekė oponentai, buvo neįmanoma. Kaip ir neįmanoma buvo suprasti jo atsitraukimą, kurį paskatino tarytum niekam kitam, tik jam jaučiamas šaltas dušas. <…>


– Tai dviejų žmonių istorija, jie myli vienas kitą beprotiškai. Tačiau pats likimas jiems neleidžia būti kartu. – Matydama kaip tvirti, vyriški pirštai neskubriai, tarytum vis dar lauktu pritarimo savo veiksmams, paima iš josios rankų kito viršelio užrašinę, iš dalies primenančią senovinę knygą. Ant viršelio įspausti ženklinimai yra jam nesuprantami, tačiau tuo pačiu metu tai tamsiaplaukės veide iššaukia pakankamai nuoširdžią, dantų nešiepiančią šypseną. Ji glaustai ištaria savo paaiškinimą, dar prieš tai, kuomet vyras nusprendžia atsiversti josios rašomos istorijos puslapius. Nepaleidžia iš akių pašnekovo, net tuomet, kai jis prasitaria.
– Kodėl?  – Kareivio balsas nuskamba ganėtinai žemai, kuomet pakeldamas savo šviesias akis į užrašų autorę, jis aiškiai leidžia kaktoje pasirodyti kelioms vertikalioms raukšlelėms, tarytum nuoširdžiai bandytu suprasti kodėl ji pasirinko būtent tokią istoriją.
– Dėl prakeiksmo. Likimas užkodavo kad kas kuris laikas Jie susitinka, įsimyli vienas kitą besąlygiškai, ir laimingiausią jų buvimo kartu akimirka, ji miršta. Užtenka tik vieno bučinio, kad pats likimas pradėtu suktis ta linkme, kur finalas nekintantis, neišvengiamas. Po tam tikro laiko ji sugrįžta, turėdama kitą vardą, kitą šeimą ir jokių atsiminimų apie jį. Tuomet vėl viskas prasideda nuo pradžių, nuo jų susitikimo. – Užbėgdama įvykiams už akių, suskubo paaiškinti tamsiaplaukė.
– Vadinasi tai nelaiminga istorija… Kas juos prakeikė? – Šis pasaulis buvo žiaurus, nuolatinės kovos prieš pragaro tamsą, galiausiai palaipsniui iš žmonių (kurie susivienijo su kitomis padermėmis: raganiais, vampyrais ir vilkolakiais) ėmė atimti viltį, buvo tiesiog būtina rasti ką nors, kas galiausiai sugebėtu priversti kabintis į gyvenimą, į išlikimą. Kareivis, kuris prie to pačio buvo vilkolakių rūšies atstovas, Silvanus Ambrose patikėtinis vien iš akių išdavė savo susidomėjimą, kuomet išdėstydamas savo nuomonę galiausiai uždavė svarbiausią klausimą. Juk net labiausiai akivaizdžios istorijos, gali iš tiesų nešti visiškai kitokią mintį. Jos gali būti net ne apie tuos, apie kuriuos mes manome kad yra, iki kol neperskaitai paskutinės istorijos pastraipos.
– Pats Velnias. Jis pavydėjo jų meilės, jų besąlygiško noro būti kartu, todėl padarė viską, kad tai sugriautu. – Tamsiaplaukės veide subolavo liūdna šypsena, kuomet nusukdama savo išskirtinos spalvos akis, ji pažvelgė į horizontą, tarytum ten ir pati ieškoti atsakymo į savo klausimus, kurie niekuomet nebuvo ištarti balsu. Ji niekada ir niekam nepaaiškino, kas buvo josios rašomos istorijos šaltiniu, ir tai, ar tai viso labo buvo vaizduotės vaisius. Ar kažkas daugiau, kas niekada nebus atskleista, kitų suvokimui.
– Bet turėtu būti kokia nors išeitis, kad juos išgelbėti? – Dar vienas pakankamai svarbus klausimas nuskambo jo lūpomis.
– Ne. Jis išbandė viską, tačiau būtent tokia pabaiga neišvengiama. – Nepriklausomai nuo to, kad tribridės balsas atrodė užtikrintas, ji pagaliau pasiryžo susitikti savo žvilgsniu su priklausančiu jam. Kuriam laikui abu nusprendė paskęsti tylos akimirkoje, tarytum kiekvienas savaip bandydamas priimti pasakytus žodžius. Ir tą nežymų faktą, esti ši istorija iš dalies, pateikta šiek tiek kitaip, galėtu tikti bet kuriam iš mūsų. "Velnias" taip pat ne visuomet gali būti formas turinti mistinė figūra, kaip ir "likimas" nebūtinai turi būti neapčiuopiamu reiškiniu. Ji šyptelėjo, jis atsakė jai tuo pačiu, po ko netrūko dar kartą pasisakyti.
– Bet tai tavo istorija, vadinasi tik tu gali parašyti pabaigą, kuri nebus tokia tragiška. Kur Velnias bus nugalėtas ir pagrindiniai veikėjai sugebės sulaužyti prakeiksmą, kur gėris nugalės. Galbūt tai net sukurtu vilties suvokimą, kurio mums visiems dabar reikia. – Užversdamas užrašinę, jis užtikrintai sugrąžino ją tamsiaplaukei, nuspręsdamas kad nenori žinoti daugiau, nei kad ji yra pasiruošusi atskleisti. Tuo labiau, kad pasakojimas apie nebūtą istoriją, galiausiai dalinai susitapatino su tuo, kas juos supo aplinkui. Uždėdamas savo tvirtą plaštaką ant josios rankos, palaikančiai, o galbūt ir paskatinančiai  spūstelėjo.
– Aš nesakiau kad tie žmonės geri ar nusipelnė būti išgelbėtais, Jie tiesiog myli vienas kitą labiau, nei tai galima suvokti. Nesakiau ir tai kad ši istorija mano, ji tikra kaip ir mus supantis pasaulis. Tačiau tu teisus, ši istorija tragiška ir pabaiga jau visai arti. Šią nesibaigiančią grandinę nutraukti gali tik tas, kuris ją ir sukūrė. Tik sunku nuspėti, ar Velniui iš tiesų jau nusibodo ši išbandymų virtinė, ar jis patenkino savo keršto troškimą. Ar jis yra pasiruošęs juos paleisti. Amžiams. <…>




UŽKANDINĖS / DEGALINĖS TERITORIJA: Nuo tos akimirkos, kuomet Jackson’as sužinojo apie savo sūnaus egzistavimą, jam nebuvo ne karto toptelėjusi mintis apie tai, ar berniukas bent nutuokia kas yra jojo biologinis tėvas. Ir jei nutuokia, tai būtent kokiais žodžiais Emily šį buvo apibūdinusi. Žinant tamsiaplaukės būdą, lengviausia būtu numatyti kad savo sūnui apie į niekur dingusį Mikaelson’ą ji buvo prasitarusi kaip apie dvokiančią kiaulę, kuri vietoj knislės pimpalą užsiaugino, ir kur pastarasis pasvyra, ten padaras ir patraukia, mat kitokio instinkto paprasčiausiai nėra išsivystęs. Tiesa apie Tommy’o egzistavimą ne juokais sukrėtė absoliutaus viengungio gyvenimą, tačiau jis nesuteikė sau prabangos (o tiksliau sakant, silpnybės) pasverti savo tolimesnių sprendimų galimybes, ar pasirodyti ir prisiimti atsakomybę, atmetus tą faktą, esti su mažais žmonėmis jis elgtis nemoka. Arba apsimesti kad nieko nežino ir toliau gyventi savo “tobulai netobulą” gyvenimą, kuriame yra: antgamtiniai pogrindžiai, svaigalai ir vienkartinės moterys, labai daug vienkartinių moterų. Tiesa, neegzistavo šalies, kur nebūtu žinoma apie antgamtinių būtybių egzistavimą, integracijas ir pakitusias visuomenės taisykles, bet Mikaelson’ų palikuoniui visgi pavyko rasti daugiau ar mažiau “ramią” vietą, kur tik labai siauras asmenų ratas žinojo apie jo nemirtingumą. Mat kaip tipinis savo šeimos atstovas, jaunasis hibridas buvo kategoriškai priešiškai nusiteikęs prieš Sebastian’ą, Katherine ir visus likusius, pasistengusius paviešinti vampyrus visam pasauliui. Ko pasekoje, pasipriešinimo grupuotės nužudė jo biologinę motiną, o patys “spaudos numylėtiniai” sunaikino Niklaus. Panieka to dalyviams pagrįsta? Taip. Ar hibridas kada nors atleis šitai, arba suteiks kaltininkams šansą? Ne.
Kuris laikas paprasčiausiai stebėdamas berniuką, bei tuos minimalius aspektus; kaip jis demonstratyviai nusuko akis, nenorėdamas palaikyti neverbalinio kontakto ar vien mimika išreiškia savo nenorą ne tik kad būti čia, bet apsuptas tų, kurie nekelia pasitikėjimo.
– Tuomet pakeiskim tai, vis vien turėsi pabūti su manimi, kol tavo mamą išleis iš ligoninės. Užduok man tiek klausimų, kiek tau reikia, kad bent šiek tiek imtum manimi pasitikėti. – Skėstelėdamas rankomis, nemirtingasis tamsiaplaukis atsilošė į savo užsiimtos kėdės atlošą. Atrodė atsipalaidavęs, puikiai sugebėdamas nuslėpti begalinį nepasitikėjimą savo jėgomis dėl to, kad absoliučiai nemoka nei elgtis atitinkamai prie vaikų, nei su šiais bendrauti. – Tai tau gali pasirodyti ne daug, bet apsimeskim kad esi tiesiog mažo ūgio suagęs, todėl supranti kiek tai reikšminga. Aš nepasitikiu niekuo, net tavo mama apie apie mane nežino tiek, kiek esu pasiruošęs atskleisti tau. Gal mano žodis ir mažai ką tau reiškia, bet pažadu kad sakysiu tau tiesą. Kaip tau skamba toks sandoris? – Jo akių vokai staiga susiaurėjo, kuomet berniukas savo noru nusprendė pasisakyti apie savo biologinį tėvą, koks jis ir kad nutikus nelaimei, su juo būtu susisiekta. Jackson’ui žinoma net netoptelėjo tai, kad neturėdamas nei socialinių tinklų paskyrų, bei savo telefono numerio nedalindamas kam tik netingi, skambučio jis nesulaukė. Leisdamas berniukui pasisakyti, hibridas galiausiai palinko į priekį, pasistengdamas pagauti berniuko žvilgsnį, po ko iš kart prabyla.
– Suprantu, tu laukei ne manęs. Bet pažvelk iš kitos pusės, jei tave socialinės tarnybos perduotu tam žmogui apie kurį pasakoji, tai reikštu kad tavo mamai visai blogai. Bet Emily… – Nespėjęs užbaigti savosios kalbos, jaunas vyras buvo priverstas pamatyti vaiko ašaras, kas automatiškai privertė jį pasijausti nemaloniai, o flashback’ai apie jojo iškreiptą gyvenimo pradžią smogė su tokia jėga, kas akimirkai jis apstingo. Berniukas pasileido bėgti, ko pasekoje Jackson’as staiga pakilo nuo stalo, planuodamas Tommy pasigriebti už pakarpos, tačiau čia pat, jam kelią užkirto padavėja, neketinusi šiam leisti pastverti vaiką, kuris pasileido per automobilio parkavimo aikštelę, kuri buvo netoli greitkelio, kas reiškė kad iki nelaimės trūko tik akimirkos. Aiškiai supykęs ant nieko jam įdomios žmogystos, jis grubiai ir kiek galima greičiau iš piniginės ištraukė keletą banknotų, kurių būtu užtekę užsakyti visą šios užkandinės meniu, padaugintą iš poros kartų. Šviestelėjęs į jos pusę pinigus, hibridęs išsilaviravo iš josios “užtvaro”, bei nežmogiška jėga pasileido prie berniuko, kurį pasigavo jau netoli automobilio. – Nusiramink velniai griebtu! Ei. Fuck. – Susikeikęs sau po nosimi, tamsiaplaukis priklaupė prie sūnaus, nepriklausomai nuo to, kad dar kuris laikas nepaleido jojo alkūnės. Laisva ranka suėmęs berniuko smakrą, privertė pasisukti į save, po ko ganėtinai griežtai, užtikrintai ėmė šiam porinti.
– Nusiramink. Kvėpuok. Aš tau dar kartą kartoju, esu tavo mamos draugas. Ir aš ne vien išspardysiu subines tiems, kuriems tik mintis į galvą šaus ją nuskriausti, aš Jiems stuburus sulaužysiu. Supratai? – Dabar žvelgdamas į Tommy’o veidą, jis ne pats nesuprato ant kiek stipriai jie buvo kits į kitą panašūs, tiek vizualiai, tiek su sunkiai sutramdomu charakteriu. – O dabar nusivalyk ašaras, nusiramink. Nuvažiuosim į mano brolio namus, ten išmiegosi ir iš ryto kartu su tavim nuvažiuosime pas tavo mamą, ir aš pažadu ji pati tau viską paaiškins. Gerai? – Linktelėjęs galva, Mikaelson’as visiškai atsitiktinai dirstelėjo į pro šalį ėjusią moterį, kuri aiškiai išreiškė savo apgailestavimą dėl nepaklūstančio berniuko, bet Jackson’ui tai buvo per daug svetimas, nepažįstamas gestas, todėl nesusikoncentruodamas į tai per daug, sugrąžino savo žvilgsnį į berniuko veidą, po ko palengva atitraukė nuo jo rankas, galvos gestu nurodydamas lipti į transporto priemonę. – Sėsk į mašiną, kol man kantrybė nesprogo.

Tuo pačiu metu prie pat degalinės parduotuvės, Valencia nebyliai stebėjo palaipsniui rimstantį hibridą. Stresas, kuris prieš tai buvo aiškiai užvaldęs Niklaus Mikaelson pirmagimį, ne vien kad nebe atsispindėjo jojo veide, tačiau ir leido raumenų tonusui numesti įtampos būseną. Puikiai suvokdama tai kad pradėjusi kalbėti apie Brian’ą, ji gali lengvai iššaukti dar vieną neigiamų emocijų bangą, o ir tiesą pasakius pati nedegdama noru apkalbėti minėtą pareigūną, ji supratingai linktelėjo galva. Jiems abiems buvo būtina savarankiškai susitaikyti su esama padėtimi ir tuo kad visai netrūkus privalės meluoti “visam pasauliui” apie tai, kad jų santykiai yra tikri ir tęsiasi jau kuris laikas. Konkrečiau kalbant, prasidėjo kur kas ankščiau, nei kad bandymas atsikratyti Emily, kaip nereikalinga liudininke to, kad Valencia nebėra Lianos šnipė. Ir kai pokalbis netrūko pasukti apie Lianą, bei dalį vilkolakių, kurie pasirinko priešingą Mikaelson’ams pusę, Valencios tamsių akių žvilgsnis nusileido. Neužtikrintai ji žvelgė į asfaltą Jiems abiems po kojomis, tarytum svarstydama savo galimybes kalbėti arba tai, kokios pozicijos laikosi pati arba tai, kokios turėtu laikytis. Kaip steriotipinė beta, ji neturi teisės prieštarauti ar nepritarti savo lyderio sprendimams, bet kaip stipri ir savarankiška asmenybė, savo nuomonę turi. Galbūt būtent dėl to, kad nuo pat pradžių buvo nusiteikusi kad tapti būrio dalimi jai buvo laikinas dalykas, ji taip lengvai nusprendė kad po užduoties atlikimo nori išvykti iš šalies, pradėti viską nuo nulio. Norėjo. Tačiau tuo pačiu metu suprato esti jos taip lengvai nepaleis. Kiekvieno alfos “galybė” priklauso nuo jo gretas palaikančių vilkolakių skaičiaus, ir ne vienas nenori prarasti ne vieno iš sau ištikimų individų, net jei yra sudėtingi. Kai pasiryžo pakelti akis, susitiko su jojo.
– Tu klysti, jei manai kad Lili žodis buvo absoliutus. Aš niekada nebuvau sutikusi tos moters, bet per tas kelias dienas, kurias praleidom kartu, susidariau kitokią nuomonę. Tai ką tu turi dabar, pasiekei ne todėl, kad ji buvo tavo gyvenimo dalimi ar ji matė kad esi kažko vertas. Tu tai pasiekei pats. Anthony, aš skaičiau tavo charakteristiką. Tai kas esi, nėra Lili nuopelnas. Kaip ir tai, kuo yra minėtasis Thor’as, irgi nėra jos nuopelnas. – Neužtikrintumas dėl savo nuomonės išdėstymo, pagaliau nuslopo, ir kiekvienas žodis, išsiveržiantis pro putlias tamsiaplaukės lūpas, skambėjo su vis labiau pastebimu užtikrintumu, jaučiamu žodžių tvirtumu. – Aš nežinau kokia katė perbėgo tarp tavęs ir Thor’o. Tiesą pasakius, niekada nebuvau mačiusi to vyro, žinau tik tiek, kiek kalbama tarp Lianos vilkolakių. Bet niekada neturėjau intereso gilintis labiau.


Leisdama savo “kūrėjui” išbaigti savo nuomonės išdėstymą, Fibonacci visiškai natūraliai, be menkiausio apsimestinio šleifo žvilgsniu tyrinėjo jojo veido bruožus; ryškų žandikaulį, gilias, tačiau piktumo neturinčias, tamsias akis, tai kaip bangavo jojo lūpos, priklausomai nuo to, kokius garsus hibridas skleidė, dėliodamas konkrečius žodžius į dar konkretesnius sakinius. Liežuviu perbraukdama per pastebimai putlias savo lūpas, ji nesusilaikė nuo aiškiai dviprasmiško, pokalbio rimtumą akimirkai išblaškantį, koketišką šypsnį. – Negaili komplimentų? – Turėdama omeny būtent tai, kad Mikaelson’as nepasibodėjo apibūdinti Fibonacci ir tai, kokios priežastys jo manymu ir nulėmė Livianos pasirinkimą. Tačiau čia pat tapo akivaizdu kad pati naujavirtė hibridė tokios nuomonės neturi. – Tu pervertini Livianą. Taip, esi teisus kad ji nėra tinkama vadovauti vilkams, paprasčiausiai todėl, kad ji nėra viena iš jų, – Nespecialiai, greičiau padarydama paprastą kalbėjimo klaidą, ji neįvardijo savęs, kaip vienos iš jų, bet kitą vertus, ji ir nebebuvo tokia. – …kas reiškia kad ji niekada nesupras visada egzistavusių nuostatų ir taisyklių, kurias vilkai gerbia, nepaisant to, kuo užsiima ar kokią barikadų pusę palaiko. Bet ji yra velniškai gera verslininkė. Jos planas nebuvo vedamas desperatiškumo Anthony. Ji mane tau atsiuntė ne tam, kad išpešti iš tavęs receptą ir suteikti jai galimybę gaminti tą patį produktą. Jos planas buvo galutinai ir visiškai pašalinti tave iš rinkos. Bet ji neįvertino tavęs. – Vos pastebimai gužtelėdama pečiais, netrūko pridurti. – Kaip ir negalėjo nuspėti to, kur link pasisuks mūsų pažintis. Taip, aš vis dar atsimenu kad tai buvo klaida, ir galbūt jei piliulė nebūtu su tavo krauju, viskas būtu pasibaigę paprasčiau. – Nuvesdama savo tamsių akių žvilgsnį šonan, tamsiaplaukė trumpam pritilo, dar kartą mintyse perkratydama žodžius, kuriuos ketino pasisakyti toliau, kurie aiškiai kirtosi su Anthony’o nuomonę, kuri tikriausiai buvo kur kas labiau tikra, nei kad josios. Juk reikia nepamiršti to, kad per paskutinius keletą jos gyvenimo metų, ji buvo pastoviai tramdoma, spaudžiama ir slepiama, lyg pripažinimas esti kažkas leidžia sau ją (pa)mylėti, yra kažkas purvino ir gėdingo. – Tarp kandidačių, kurias rinkosi Liviana, be manęs buvo Emily ir Andrea. Pastarąją tu nepasirinktum vien iš pagarbos savo biologinės šeimos atstovams. Elijah ankščiau ar veliau sugrįš, turint omeny tai, kad jis nebuvo sunaikintas. O jį ir Andrea sieja per daug gilus ryšiai. Emily yra ne tavo skonio, ką ji patvirtino ir pati, kai… – Vos pastebimai kilstelėdama vieną iš savo antakių, palengva sukonkretino savo žvilgsnį, šį nuvesdama prie jojo pusiaujo. – Aš buvau vienutėlė kuri labiausiai be atitinkamo background’o atitikusi tavo moterų pasirinkimo kriterijus. Ir Liviana buvo tikra, kad sugebėsiu apsukti tau galvą užtektinai, kad prarastum budrumą. Kaip ir sakiau, neįvertino.
Sekantys žodžiai, kuriuos ištarė Mikaelson’as, privertė tamsiaplaukę aptirpti. Žinoma, toks planas būtu kone tobulas, turint omeny, kad ji apsaugotu save nuo kompromitavimosi prieš vilkolakius ir alfą, kurių būriui vis dar priklausė. Ji taptu labai reikšminga, dvigubo žaidimo figūra, o josios pačios saugumas šoktelėtu iki neišdildomų aukštumų, mat abi pusės pasistengtu garantuoti josios saugumą, kuriuo papildomai apsišovė pasirūpinti ir pats Anthony. Sukandusi datis, ji kaip mat neigiamai papurtė galvą, mat susikoncentruodamas į genčių karus, hibridas visiškai pamiršo arba tiesiog nesureikšmino to fakto, kad Liviana nėra tiesiog alfa.
– Ne. – Griežtas ir užtikrintas atsakas buvo palydėtas nelabai užtikrintu galvos papurtymu. – Ji negali gauti tavo tablečių, bent ne tų, kuriuose yra tavo kraujo miltelių. Anthony, Liviana dabar yra pagrindinė “BloodPharm” atstovė, ji ne vien įmonės akcininkė, bet ji jau keli metai visiškai atstovaują Redford’ą. Ar tu bent įsivaizduoji kiek daug ten dirba mokslininkų, kurie gali tavo receptą išnarplioti pagal minimaliausią sudedamąją dalį? O jeigu tau to negana, tai Livianos draugas yra tas šiurpus bičas, Desmond’as, ar kuo jis ten vardu? Jis pastovus klubo VIP lankytojas, kas jei receptas pateks į jo rankas? –

Būdama per daug susikoncentravusi į greta buvusį tamsiaplaukį, Fibonacci visiškai atsitiktinai “užsiblokavo” šalutinius garsus, todėl nesugebėjo laiku pastebėti prie pat degalinės privažiavusį pareigūną, kuris ant ribos elgdamasis pagal protokolą, juos netiesiogiai sekė. Įgaliojimas stebėti Mikaelson’ą nebuvo išrašytas, todėl mirtingas asmuo elgėsi rizikingai. Žinoma, dabar jis galėjo paaiškinti savo buvimą tuo, esti pritrūko degalų ir ups, Jie susitiko netyčiom. Kitą vertus, jo buvimas čia buvo daugiau nei akivaizdus. Jausdama vis dar nesitraukiančias Anthony’o rankas sau ant pečių, nestipriai prisikando apatinę lūpą. Šią akimirką sumaišyti su nuoširdžiai intymia, buvo galima perdėm lengvai, ypatingai tuomet, kai dar nieko neaiškindamas, hibridas žengė žingsnį arčiau, rankas perkeldamas ant tamsiaplaukės sprando. Užgniaužė kvapą, jo akivaizdus josios kūno veikimas, buvo nenuginčijamas, matomas. Fibonacci vos juntamai suvirpėjo, o kai hibridas palinko, savo veidą sugretindamas su josios, kai jo lūpos atsidūrė ties ausies kaušelių, ji visiškai natūraliai užvertė akis, kurias galiausiai sumerkė. Stipriau sukando savo lūpą, lyg bandydama nesėkmingai pažadinti save iš šios afekcijos. Tuomet jis prabilo, šiltas jojo kvėpavimas susidūrė su jos oda, tai maloniai pašiurpino. Bet jo ištarti žodžiai privertė ją “atsibusti”, it šaltas dušas staiga imti trauktis, tačiau jo rankos vis dar nepaleidžiančios jos, neleido to padaryti. Mikaelson’as buvo tobulas manipuliatorius, ir įdėdamas į tai pastangas ar ne, jis vis labiau klampino ją savo pinklėse. Sutrikusi Fibonacci veido išraiška susitiko su jo, kuomet vyras leido jai atsakyti į klausimą.
– Brian’as. – Pasitelkdama antgamtinius savo jutimus, ji nesunkiai atpažino Brian’o transporto priemonėję integruotos pareigūnų racijos traškėsį, ir tą klaikų odekolono kvapą, kuriuo nuo pat paauglystės naudojosi minėtasis asmuo. Jos žandikaulis įsitempė, kuomet gavusi paliepimą iš to paties švarko kišenės, kaip galima labiau nepastebimai ištraukė savo mobolų telefoną, kurį netrūko perduoti į Mikaelson’o rankas. Dar viena akimirka ir ji pati negalėjo patikėti kad taip stipriai susimovė, nepagalvodama apie tai, kad būtent ant jos ir bus bandoma prikabinti sekimo prietaisą. Be žodžių, tiesiog lūpomis susikeikusi, ji jau ketino nusukti akis, kuomet Anthony nusprendė inicijuoti aiškiai aistra dvelkiantį bučinį. Josios liaunas, tačiau tobulai ištreniruotas kūnelis kaip magnetas prisitraukė prie prie jo. Švarkas, kuris prieš tai dengė josios pečius, sunkiai nukrito ant asfalto, ir tapo daugiau nei demonstratyvu, kaip laisvai hibrido rankos jaučiasi liečiant josios kūną. Kad ir kaip buvo stengiamasi sukelti įtikinamą spektaklį, bučinys tiesiog temdė sveiką nuovoką. Oponentų lūpos godžiai kabinosi vienas kitą, kuomet liežuviai sukosi aistringame šokyje, vis labiau skatindami norą pasiduoti beprotybei, pasiduoti pagundai, smalsumui, kuris nebūtu demonstruojamas kitiems, o priklausytu tik jiems. Svaiginantis Mikaelson’o skonis veikė geriau, nei galėtu suveikti bet kuris esamas narkotikas. Tam tikra prasme, jie ir buvo vienas kitam uždraustu, bet labai skaniu narkotiku. Jos kvėpavimas sutriko, veržėsi pro lūpas, bet čia pat buvo sutramdomas. Rankos pakilo, stipriai įsikabindamos į jo pailgus plaukus. Dievai mato, jei ne kruopelytė sveiko proto, pačiai Fibonacci pasidarytu visapusiškai nesvarbu kad jie nebuvo privačioje aplinkoje, ji reikalautu daugiau. Bučinys ilgainiui nutrūko, kuomet bandydama atgauti kvapą, ji įsikabino į tamsias Mikaelson’o akis. – Mums. Reikia. Nešdintis. Iš. Čia. – Po kiekvieno žodžio kone verčiama daryti pertrauką, ji aiškiai suprato, kad jie dar nebuvo pasiruošę dar kartą persimesti bent keliais žodžiais su pareigūnu. Lėtai, vis dar išlaikydama akių kontaktą, ji ėmė klupti žemyn. Žinoma, buvo akivaizdu, kad ji neketino palikti švarko voliotis ant asfalto, tačiau tam tikra prasme, ir turint omeny kad tarp jų kūnų vis dar buvo absoliučiai minimalus atstumas, tai netrūko įgauti stipriai seksualizuotą prasmę. Priklaupusi, ji veidu lygiagrečiai atsidūrė ties jojo pusiauju, ir šioks toks pasimetimas buvo josios akyse, mat jos vis dar laikėsi įsikibus priklausančių jam, kuomet viena ranka pasigavusi švarką, pakilo greitai. <…>




MIKAELSON'Ų DVARAS (PIRMOJI DIENA): Visiškai neplanuotai įgytas nemirtingumas, savaime suprantamai, sustiprino tamsiaplaukės seksualinį apetitą, aiškiai pažadindamas josios kūne prieš tai tramdytus troškimus. Tačiau tai anaiptol nereiškė to, kad ji būtu pasiruošusi praskleisti kojas ar ne pagal pirminę paskirti panaudoti kitas savo kūno vietas, bet kuriam to užsimaniusiam. Tai puikiai atsispindėjo ir tame, kad į Jackson’ą (kuris josios dabartiniame, sutinkamų asmenų rate užėmė ganėtinai aktyvią vietą), dėl kurio tirpo net bedvasiai objektai, ji reagavo absoliučiai neutraliai. Jai taip pat nesukirbėjo mintis susirasti Rick’ą, su kuriuo kaip be pasuksi moteris turėjo “slaptus” santykius, kuris vienareikšmiškai sugebėtu jai lengviausiai “nuimti” jaučiamą frustraciją. Ir visgi, visas jos esamas, seksualiniais troškimais grindžiamas, susidomėjimas buvo nukreiptas į vyriausią iš Mikaelson’ų atstovą.
Ji puikiai žinojo ką daranti, kuomet kiekvienas, net minimaliausias josios prisilietimas, buvo perpildytas; troškimų, smalsumo, geismo ir visapusiško dėmesingumo jojo reakcijoms. Ne vien matė, bet ir jautė kokias vibracijas skleidžia jo kūnas, pasiduodamas josios įtakai. Ir akimirka, kuomet viena iš tamsiaplaukės rankų pagaliau pakilo užtektinai, kad pirštai atgultu ant jojo žandikaulio, hibridas nusprendė perimti padėtį į savo rankas. Akivaizdus dominavimo bruožas matomai buvo palietęs abu Niklaus Mikaelson’o palikuonius. Jos inicijuotas, tačiau jo aršiai pagilintas bučinys, kone iš karto atėmė galimybę kvėpuoti, užgniaužė kvapą taip stipriai, kad tam tikru metu ėmė gelti plaučius. Bet tą akimirką, net diskomforto vedamas skausmas, tik dar labiau aštrino begalinius troškimus jausti, liesti jo kūną. Staiga apsukta, ji netrūko užsodinti savo užpakaliuką ant darbo kabinete buvusio senovinio, tikros medienos stalo. Jos ilgos, treniruotos kojos kaip mat pakilo, apsivydamos apie Mikaelson’o pusiaują. Prigludo, prisispaudė taip tvirtai, tarytum neketintu hibrido paleisti. Bučinys įgavo pagreitį, ir tik tuomet kai Anthony’o rankos pirštai paniro į vešlius, šiek tiek subanguotus josios plaukus, atitinkamai tvirtai šiuos patempiant, ji išlinko labiau, tokiu budu dar labiau atverdama savo ilgą kaklą. Šis veiksmas trumpam privertė bučiniui nutrūkti, ji supuškavo, leisdama iš gerklės ištrūkti malonumo sukeltai gaidai. Tą akimirką jų abipusiai pasidavimas pagundai, o gal elementariam smalsumui, norint įsitikinti ar paimtas puslapis iš Jackson’o knygos, galiausiai pasitvirtintu ir tokiu būdu nuramintu jų abiejų jaučiamą frustracinį spaudimą. Jo burnos skonis, jo kūno skleidžiamas kvapas buvo aitriai saldus, svaiginantis, jaudinantis, visiškai atimantis sveiką protą. Jo rankoms ryžtingai ėmus keliauti per josios šlaunis, prilygo visu kūnu perbėgusiai elektros iškrovai. Nugara stipriau išlinko, galva atsilošė, o prieš tai jau pastebimai sutrikdytas kvėpavimas tapo kur kas labiau gilus, jaudinantis. Viena iš Mikaelson’o rankų susirasti jautriausią josios kūno lopinėlį, ir nepriklausomai nuo to, kad tamsiaplaukės pusiaujas vis dar buvo dengiamas tamprios dvinsų medžiagos, malonumas smogė per visą jos kūną taip staiga ir taip aršiai, kad ji nesusilaikė nuo skambiai pro lūpas prasiveržusios aimanos. Virpėjo iš nekantrumo, iš ekstazės kurią sukėlė jojo artumas. Ir jis toliau erzinančiai spaudė, suko ratus apie josios klitorių, šiuo metu prilygstantį atviram nervui, kuris yra pastoviai dirginamas. Jų žvilgsniai susitiko tik trumpam, kuomet timptelėdama save į priekį, ji godžiai įsikabino į jojo lūpas. Prieš tai į stalo atbrailą įsikibusios jos rankos ir vėl susirado kelią atsidurdamos ant jo kūno. Dabar arba niekada, ir visiškai nesvarbu kad bet kokiais tolimesniais veiksmais būtu tam tikra prasme išreikšta “nepagarba” jo tėvo “šventyklai” a.k.a darbo kabinetu. Ilgi, raudona spalva nulakuotų nagučių, pirštai ganėtinai lengvai nugulo ant jo vilkėtų prabangių kostiuminių kelnių. Lėtai, erzinančiai ir tempiančiai laiką, ji ištraukė jo turėtą diržą iš priekinių kilpų, kuomet tuo pačiu metu nestipriai įsikando į apatinę jo lūpą. Viena ranka apsukdama diržo galiuką (su sagtimi) aplink savo delną, ji stipriai timptelėjo už jo, tokiu būdu visą hibridą priversdama kone įsiremti į josios tarpukojį. Pasitempė viršun dar labiau, ir toliau savuoju liežuviu kovodama su priklausančiu jam. Nepaleisdama diržo, ji leido laisvai savo rankai prasispausti pro kokybišką jo kelnių medžiagą. Pirštų galiukai netrūko susidurti su pakankamai jautria, jutimiškai švelnia jojo falo oda. Suėmė hibrido pasididžiavimą tvirtai, imdama jį stimuliuojančiai braukyti, nykščiu vis švelniai užkabindama jautriausią jojo padargo vietą, galvutę.
Jackson’ui patekus į kabineto vidų, Fibonacci rankos ir kojos it nudegintos lavos, staiga atitrūko nuo Mikaelson’o. Ir tik tai, kad jis nepasitraukė iš karto, neleido jai pabėgti staiga. Jos pasimetęs žvilgsnis ganėtinai susirado jam priklausančias tamsias akis. Akimirka atrodė kad ji susigėdo, tačiau ne to, kas tarp jų nutiko, o būtent to fakto, kad jie buvo “užklupti” svetimų akių. Vis dar sunkiai atgaudama kvapą, ji nuleido žvilgsnį, kuomet Anthony nepatenkintas brolio pasirodymu, numetė šiam komentarą dėl nemokėjimo belstis prieš užeinant. Visas jos kūnas vis dar virpėjo nuo stipraus susijaudinimo, nors nemirtingoji ir stengėsi kaip galima labiau susiturėti. Bėda tame, kad ne vienas iš čia esančių nežinojo apie tai, kokia iš tikro buvo josios pasimetimo priežastis. Nepriklausomai nuo to, kad Valencia visuomet buvo seksualiai aktyvi, aiškiai pasitikinti savimi, kas lietė josios moteriškumą, troškimus ir elementarų seksualumą, ji niekada neturėjo normalių santykių. Romanas kuris tarp jos ir Webbe tęsėsi apytiksliai penkis metus, buvo TIK už uždarų durų, jai buvo įkalta į galvą, kad absoliučiai niekas neturi žinoti apie tai, kad ji priklauso jam. Palaipsniui tai tapo “normalu”, būti paprasčiausiai kažkieno maža purvina paslaptimi, kuomet yra gėda viešai pripažinti kad ji priklauso konkrečiam asmeniui. Kad ir kaip absurdiškai tai skamba, ji buvo pasiruošusi atlikti savo vaidmenį, vaidinti Mikaelson’o žmoną, galbūt net priversti save viešai su juo kažkur pasirodyti, nes tai reikalavo jų sutartis. Bet, ji pasimestu, jei jis ne pagal “scenarijų” nuspręstu parodyti jai dėmesį, prie tų, prie kurių vaidinti nereikia. Kaip dabar, kuomet čia pasirodė Jackson’as. <…>

Sugrįždama į kambarį, kuris kadaise priklausė Rebekah Mikaelson, tamsiaplaukė apčiuopiamai pasuko durų užraktą, tokiu būdu bent mentaliai įtikindama save tuo, kad dabar liko viena. Ne trūko ne penkių minučių, kuomet iš kiemo pasigirdo išvažiuojančio automobilio atgarsis, kas privedė prie minties, kad šiame didžiuliame dvare jie liko tryse. Emily sūnus neturėjo antgamtinės klausos, kas automatiškai suteikė Fibonacci atitinkamą privatumo lauką. Vis dar labai akivaizdžiai būdama sujaudinta prieš tai buvusio kontakto su Anthony’iu, ji keliais pirštais perbraukė per savo lūpas, ant kurių vis dar buvo aiškiai užsilikęs jo skonis. Užsimerkė, tik dar labiau nugara įsiremdama į medines kambario duris. Tamsiaplaukės antakiai nenatūraliai išlinko, kuomet dar viena užsilikusio seksualinio malonumo banga užvaldė josios kūną. Bijodama žengti bent vieną žingsnį, tik dėl to kad bus aiškiai patvirtinta hibrido įtaka jai, kuris laikas dar liko stovėti nugarą atrėmusi į duris. Akimirka kuomet Fibonacci visgi pasitraukė prie lovos, minkštas čiužinys kaip mat apgaubė jos kūną, vos tik ji ant šio atgulo. Tam tikra hibridės pasamonės dalis meldė kad Anthony’s galiausiai sudrąskys savo nuostatas, bei pasirodys čia tam, kad išbaigti tai, ką jie pradėjo jo biologinio tėvo kabinete. Tačiau jis nepasirodė nei dabar, nei vėliau. Sunku pasakyti kiek būtent laiko, ji praleido tiesiog taip gulėdama, ir visomis savo išgalėmis bandydama atsikratyti jo palikto gilaus efekto. Pasirodyti prieš Mikaelson’ą pati taip pat nesiryžo, šiai akimirkai nuoširdžiai nenutuokė kas su ja vyksta ir kodėl tai vyksta. Sumerkė akis, beveik tuo pačiu kuomet prikasta lūpa sukėlė pulsavimą.
Tamsiaplaukės nugara labai seksualiai išlinko, kuomet be konkretaus paskatinimo, jos pačios rankos ėmė slysti per ploną atviros palaidinės medžiagą, iš pradžių erzinančiai liečiant per medžiagą nesunkiai čiuopiamus, bei matomus spenelius, kurie nuo stipraus susijaudinimo, buvo beprotiškai stipriai sukietėję. Masažuodama pakankamai jautrią savo krūtų odą, ji jau tuomet leido sau prabangą imti pakankamai garsiai kvėpuoti. Suspaudė krūtinę, mintyse įsivaizduodama kad šią gniaužia hibrido rankos. Stipriau įsikando savo lūpą, leisdama rankoms pavojingai artėti prie tos pačios, Anthony’io prieš štai glamonėtos džinsinės medžiagos. Neskubriai, tarytum erzindama save pačią, ji lėtai, tačiau užtikrintai pirštų galiukais perbraukė per savo torsą, galiausiai leisdama rankai patekti už džinsinės kelnių medžiagos. Taip stipriai maudė pilvo apačią, kad ji net nenustebo susidūrusi su tuo, kad yra kone permirkusi nuo natūralaus savo kūno išgaminamo “liubrikanto”. Jos pirštai nesunkiai susirado taip stipriai sudirgintą klitorių, imdami sukti skirtingo intensyvumo ratelius, davedant save iki absoliučios beprotybės. Laisva ranka pakankamai greitai atsidūrė prispausta prie jos putlių lūpų, išorine puse. Įsikando į ją, tokiu būdu tikėdamasi prailginį milžinišką seksualinę iškrovą. Masturbaciniai veiksmai įgavo pagreitį, dėl ko tamsiaplaukės kūnas pasidavė nevaldomiems traukuliams, pro sukastus dantis ir vos praskleistas lūpas, kurios vis dar tvirtai glaudėti prie josios rankos, išsiveržė iškrovai būdingų aimanų kratinys. Per visus patalus ji raitėsi it gyvačiukas, iki pat finalinės akimirkos nepaleisdama savo pačios jautriausios kūno vietelės. Kuomet hibridės kūnas pagaliau pasiekdamas didžiausią malonumo viršūnę stipriai įsitempė, garsiai sudejavusi, ji ištraukė iš džinsų ranką, visu kūnu sukrisdama atgal į patalus. Visas jos kūnas suglebo, tarytum atidavęs visą, prieš tai smaugusią, energiją. Ji puikiai numanė tai, kad visas jos pažaidimas su savimi buvo girdimas Mikaelson’o, mat antgamtiškai aštri klausa, paprasčiausiai nebūtu to praleidusi, neįdedant papildomų pastangų. Bet tam tikra prasme, ji džiaugėsi, esti jis turėjo neblogą vizualizacija to, ką praleido. <…>




MIKAELSON'Ų DVARAS (ANTROJI DIENA): Rytas. Ramus miegas, bei tai akimirkai jos nuomone išgaravusi seksualinė įtampa, aiškiai atsispindėjo ilgaplaukės veide. Pirmiausia apsilankiusi duše, bei susitvarkiusi plaukus lengvomis bangelėmis, ji ir vėl buvo priversta pasinaudoti Rebekah drabužių spinta. Šviesiaplaukės kolekcija buvo iš tiesų stulbinanti: dezainerių drabužiai, iškabinti pagal spalvinę gamą, ką kalbėti apie didžiules lentynas aukštakulnių ir aksesuarų. Pasipuošdama ganėtinai atvira, prie kūno it antra oda priglundančia, kreminės spalvos Herve Leger suknele, ant kaklo užsikabino atitinkamai santūriai atrodantį vėrinį, bei prie jo įsmeigiamus auskarus, apsiavė Christian Louboutin aukštaklnius. Dar prieš apleidžiant kambarį, ji lengvai dirstelėjo į didelį veidrodį, jame sunkiai atpažindama save pačią. Ji atrodė kaip aukštuomenės atstovė, kaip Mikaelson. Lengvas, neperkrautas makiažas viso labo paryškino jos ir taip pakankamai ryškius veido bruožus, kuomet ji jau buvo besiruošianti pasirinkti prie aprankos tinkantį rankinuką. Pasigirdo duslus, tačiau pakankamai garsus bumbtelėjimas. Visiškai pamiršusi apie savo planus, ji pasileido į apačią, kuomet pirmas į akis kritęs vaizdas buvo tai, kad didžiulės svetainės centre gulėjo kruvinas vyras, asmuo kuris dirba asmeniniu Anthony’io apsauginiu. Žinojo kad neliko nepastebėta minėto asmens, nepriklausomai nuo to kad į jos pusę tik trumpam pasisuko Tommy, kurio žvilgsnis ir vėl liko prikaustytas prie Mikaelson’o, kuomet jis piktai šiam atrėžė, kad šis nebandytu jojo kantrybės. Smerkiantis Valencios žvilgsnis kaip mat sustojo prie hibrido. Kad ir kas buvo nutikę, berniukas nebuvo vertas tokio elgėsio, ką kalbėti apie tai, kad jis ir taip buvo siaubingai persigandęs, o apie jo mamą nebuvo aišku nieko.
– Ei, nešauk ant jo! – Žinoma kad pro Fibonacci akis nepraslydo nei tai kad berniukas skaudžiai ryjo ašaras, o Anthony’s buvo akivaizdžiai nusiknisęs ir kruvinas. Jau ketino prieiti arčiau, kuomet analogiškus veiksmus atlikęs hibridas pabaidė Tommy užtektinai, kad jis pasileistu į tamsiaplaukės pusę. Berniuko rankos apsivijo jam aiškiai nepažįstamą moterį, kuri palyginus su kitas, bent jau rodė daugiausia susidomėjimu, ir rūpesčio juo. Uždedama ranką ant berniuko nugaros, žemiau sprando, ji raminančiai patrinė minėtą lopinėlį. O kai jis pakėlė akis į ją, ji apdovanojo jį analogiškai raminančia šypsena. – Viskas gerai, tau nereikia baimintis. Aš greitai perkalbėsiu su Anthony’iu, ir tuomet nuvažiuosime kartu ko nors pavalgyti, nes nemanau kad šiame muziejuje yra kas nors skanaus. Ei… Viskas gerai, neverk. Aš su tavimi. – Išorine laisvos rankos puse, ji nubrauke berniukui pabyrusias ašaras, kuomet nepaleisdama jo, pakėlė akis į prisiartinusį hibridą. Jo paliepimas paskatino ją įduoti telefoną. Palikti berniuko su ar tai lavonu ar tai be sąmonės gulinčiu vyru, tamsiaplaukė neketino. Todėl žengdama paskui Mikaelson’ą, kartu vedėsi ir Tommy. – Que pasó? Porqué estás con sangre? Por qué hay un hombre tendido en el suelo inconsciente? (lt. Kas nutiko? Kodėl tu kruvinas? Ir kodėl ten ant grindų guli vyras be sąmonės?) – Puikiai suprasdama kad vaikas neturėtu girdėti ką kalba suaugusieji, nusprendė pasirinkti ne tylesnio dialogo taktiką, o tai, kad Jie kuo puikiausiai geba susikalbėti ispaniškai. Rankos mostu nurodydama berniukui kur šis turėtu prisėsti, pati savo ruožtu perorientavo savo dėmesį į Mikaelson’ą. Stebėdama tai, kaip jis nuo savęs nusimeta marškinius, čia pat ir suvokė kad padarė klaidingą prielaidą, manydama kad sugebėjo atsikratyti vyravusia įtampa. Jausdama kaip su didžiule banga ir vėl užlieja prieštaringi jausmai, lėtai keldama vieną iš savo rankų, delnu ėmė taip pat lėtai trinti savo kaklo šoną, sprandą. Nuleido akis, tuo pačiu metu sunkiai nurydama burnoje susikaupusius skysčius. Kad sugrįžti į prieš tai buvusį tempą, teko ne vien pradėti vengti Mikaelson’o akių, bet ir kuris laikas praleisti nebyliai. Ir tik tuomet, kai jautėsi pakankamai tvirtai, ji pastebimai suraukė antakius, vien dėl to, kad jai buvo duotas paliepimas.
– Aš neesu sumauta tavo darbuotoja, na… Iš dalies neesu, bet bet kokiu atvėju tai nesuteikia tau teisės man nurodynėti kažkuo atsikratyti. Ne todėl kad negaliu, o todėl kad aš to nedarysiu. Atsitokėk. – Tvirtai laikydamasi savo pozicijos, moteris ir toliau kalbėjo ispaniškai, kas josios kalbėjimo manierai pridavė aistringumo prieskonį. Kažkas yra apie ispanų tarmę, kas visuomet skamba perdėm jausmingai. Liežuviu perbraukusi per savo natūraliai putlias lūpas, ji galiausiai pasiryžo nebyliai stebėti tai, kaip jis pasiruošia pasimaitinimo “kokteilį” ir natūralaus kraujo. Prie to pačio, suteikė jam galimybę išbaigti savo kalbą, dėl ko ji kaip mat mestelėjo žvilgsnį į berniuko pusę. Susilaikė nuo nuomonės išdėstymo dėl vilkolakio geno, mat josios pačios patirtis buvo taip pat ne kokia. Niekas, absoliučiai niekas be jos ir jos tėvo nežinojo, kad pastarasis pasirūpino kad dukters rankos liktu suteptos nekaltojo krauju, vardan vilkolakio geno pažadinimo. Jam buvo svarbu kaip galima labiau sutapatinti Valencia su savimi, mat ji nebuvo panaši į savo tėvą nei fiziškai, nei mentaliai. Perdėm stiprūs ispaniški genai, galima būtu pasakyti… Kuris laikas stebėdama berniuką, ji galiausiai nukreipė savo žvilgsnį į Anthony, kuomet neaišku kokios jėgos paskatinta, galiausiai žengė keletą trūkstamų žingsnių link jo. Kilstelėdama ranką link hibrido veido, ji nykščiu perbraukė per šio krauju suteptas lūpas, po ko, minėtą galūnę prisidėdama prie savųjų. Liežuviu nubraukusi kraują, nuo savo piršto, ji vos vos pastebimai palenkė galvą. – Taip, užkalbėti kunigą. Juk kito pasirinkimo nėra… Aš pasirūpinsiu Tommy’iu, o tu susitvarkyk. Kad ir ketini pamirksėti prieš kunigą akimis, kaip antikristas neturėtum pasirodyti šventoje vietoje. – Apeliuodama į tai, kad jis vis dar buvo kruvinas, ji ganėtinai greitai atsitraukė, kaip mat visą savo dėmesį atiduodama berniukui. Su kuriuo netrūkus ir apleido šiuos namus. <…>

Tikriausiai turėdama labiausiai išvystyta suvokimą, kaip turėtu atrodyti normali vaikystė, be savo pasiruošimo netikrai, arba tiksliau būtu pasakius, laikinai santuokai, ji ketino priversti berniuką bent kuriam laikui pamiršti apie visas blogybes, kurias jam teko išgyventi per pastarasias dienas, bei pasijausti absoliučiai normaliu vaiku. Jai puikiai sekėsi bendrauti su berniuku, juk dar būdama santykiuose su Webbe, ji svajojo kartu su juo sukurti šeimą, turėti savo vaikų ir galiausiai pasiduoti laimingai normaliam gyvenimo tempui. Kaip ir buvo sutarta, pirmiausia jie nuvažiavo į kavinę, kur palepino Tommy amerikietiškais blyneliais su sirupu. Vėliau jie praleido kelias valandas susitikime su Vera Wang, kur Fibonacci buvo išrinkta absoliučiai tobula, iš koto verčianti suknelė, aksesuarai ir netgi atitinkama avalynė. Dizainerė nurodė kur derėtu kreiptis dėl tinkamo apatinio trikotažo, todėl sekanti stotelė buvo ten. Be viso šito, Valencia taip pat paskyrė šiek tiek laiko, sukomplektuodama berniuko garderobą, ne vien vestuvėms, kur jis be jokios abejonės buvo gerbiamas svečias, bet ir kasdieniam nešiojimui. Kai visą tai buvo išbaigta, Jie ir vėl užsuko užkąsti, ir tik tuomet pasileido į nuotykių pasaulį: smagiai praleido laiką kartingų aikštėję, vėliau žaidė vandens tinklinį ir netgi kelis kompiuterinių aparatų žaidimus. Ir kai laikas jau ėjo į vakaro pusę, Valencia nusprendė kad geriausia būtu dar kartą pasimaitinti mieste, mat vargu ar kas nors susimąstė apie tai, kad šaldytuvą derėtu pripildyti ne kraujo paketais, o normaliu, žmogišku maistu, kuris tiktu vaikui. Pasirinko lauko kavinę, absoliučiai atsitiktinę, kur maistas buvo neapsakomai skanus. Ir visgi, Fibonacci mitybos racionas vis dar nebuvo susiderines, todėl, sau ji užsisakė sintetinio kraujo, kuris buvo patiektas kaip tiesiog eilinis gėrimas. Nepaisant to, kad po šios dienos berniukas buvo akivaizdžiai pavargęs, jis vis dar su mielu noru bendravo, juokavo kartu su savo nauja drauge. Ir kai Valencios žvilgsnis atitrūko nuo berniuko, persikeldamas kažkur į tokį, jos veido išraiška kaip mat įgavo rimties. Ji pakilo nuo kėdės, ant kurios prieš tai buvo įsitaisiusi, kaip tik tuo metu, kai jai pažįstamas vyras pasiekė staliuką. Giliau įkvėpdama, ji galiausiai nuleido akis. – Rick’ai. – Sužinojusi tiesą apie tai, kad niekada nebuvo užtektinai svarbia šiam vilkolakiui, kad jis gebėtu nulaikyti savo pimpalą kelnėse, prieš kitas moterys, ji ketino sumalti jį su visomis išmatomis, priversti pasigailėti savo poelgių. Vėliau, jai tiesiog pasidarė nebe svarbu, nenorėjo jo matyti, su juo kalbėti ar kaip nors pranešti kad nenori daugiau nieko bendro su juo turėti. Mintyse buvo perkračiusi tūkstančius scenarijų, ir dabar te sugebėjo išlementi jo vardą. Fibonacci buvo akivaizdžiai pasikeitusi, negana to kad įgavusi nemirtingumą, ji aiškiai ėmė spinduliuoti kitokia energetika, dabar ji buvo dar ir apsipavidalinusi taip, kad kone kiekvienas pro ją praeinantis vyriškosios lyties astovas, bent trumpam “pamesdavo” žandikaulį. Nebuvo tikra ką turėtu jam pasakyti, todėl kai vos pastebimai neigiamai grestelėjo galvą, pagaliau pasiryžo susidurti su jo akimis. – Nemaniau kad artimiausiu metu tave pamatysiu. Keista kad tai vyksta būtent šiandiena…

LIGONINĖ / MIKAELSON'Ų DVARAS (ANTROJI DIENA): – Akim gerai matai? Nori blogiau matyti? – Nepriklausomai nuo to, kad Jackson’as nenuleido savo skvarbaus, kone kiaurai veriančio žvilgsnio nuo tamsiaplaukės, jo žodžiai buvo skirti vienam iš daktarų, kuris dar kuriam laikui buvo pasilikęs palatos viduje. Nepaisant daktarams įskiepyto taktiškumo, neseksualizuoti savo pacientų, medikas pirmiausia buvo vyras, o matant tokį kūną, kokį turėjo Emily, atitraukti akis buvo paprasčiausiai neįmanoma. Mirtigasis labai susinepatogino, gavęs tokio pobūdžio komentarą, kuomet akimirką pamindžikavęs vietoje, paprasčiausiai nudelbęs akis žemės, pasitraukė iš palatos, už savęs uždarydamas duris. Nieko nuostabaus, aiškus kaip diena, bei iš dalies netgi šiek tiek atgrasus, agresyvus ir savininkiškas vyriškas dominavimas visapusiškai spinduliavo iš jauniausio Mikaelson’ų šeimos atstovo. Jo povyza, balsas, žvilgsnis ir netgi kūno skleidžiamas kvapas atitiko simbolizavo aukščiausia hierarchijos poziciją. Ir nors jis niekada nepriklausė jokioms gentims, jis niekada ir nebuvo vilkolakiu, kad užsiimti tokiomis nesąmonėmis. Jis buvo pats sau bosas, pats sau alfa, ir niekam kitam nebuvo skolingas tai įrodyti, kuo iš tiesų norinčių tuo suabejoti, nebuvo daug. Tinkamai nepažinodamas savo tėvo, jis buvo paveldėjęs visas jojo savybes iš motinos nepasiėmęs absoliučiai nieko. Pasiremdamas sienos, jis vis dar nenuleido nuo savo partnerės akių, nors būtent šiuo metu, pagal aplinkybes, atrodė ramesnis. Tarytum seksas būtu padėjęs Mikaelson’ui atrasti balansą, kuomet jis taptu labiau sukalbamas, nei įprastai. Mobilus telefonas, kuris vis dar buvo jo vilkėtų kelnių kišenėje suvibravo, pranešdamas apie įeinantį skambutį iš nežinomo numerio, kuomet su šiuo bandė susisiekti brolis. Kadangi hibridas nepasivargino atsiliepti, šis buvo peradresuotas į balso paštą. Emily šneka iššaukė aukštaūgio prunkštimą. Ne, jam iš tiesų pasirodė juokinga, esti jaunoji vilkė mano turinti teisę dėstyti savo taisykles, kuomet yra atsidūrusi absoliučiai nedėkingoje situacijoje.
– Supratau? Man įdomu kurioje vietoje aš tau suteikiau iliuziją, kad gali dėstyti savo pageidavimus? – Matydamas tai, kad tamsiaplaukė ketina iš palatos išeiti pirma, pasinaudodamas tuo, kad ramstė sieną prie pat durų, hibridas staigiai sučiupo josios riešą, kaip mat ją visą prisitraukdamas prie savęs. Jų veidus vienas nuo kito vėl ėmė skirti siaubingai minimalus atstumas. Bandydamas išlaužti kiek galima natūralesnį, dantų nešiepiantų vypsnį, visgi išgavo kažką labiau panašaus į pašaipią grimasą. Tamsiai rudos Mikaelson’o akys nepaleido priklausančių jai, kuomet praskleisdamas lūpas, jis pagaliau prabilo. Žemas, vyriškas ir aiškiai neperkalbamu, nepalaužiamu konkretumu dvelkiantis balso tonas užpildė aplinką, šią lengvai sudrebindamas.
– Nesi sušikta tuščiagalvė, kokia bandai save parodyti aplinkiniams, Emily. Pati puikiai supranti kiek naudinga tau yra tai, kad dabar esi po mano priedanga. – Mikaelson’o žandikaulis įsitempė, nepriklausomai nuo to, kad vyras aiškiai dar nebuvo baigęs savo monologo dalies. – Tu papuolei, ir papuolei stipriai, turint omeny tai, kad į ligoninę atsigulei ne dėl to kad nusideginai ranką, gamindama sūnui vakarienę. Buvai apsišėrusi narkotikais tiek, kad mane dar stebina kaip iš viso dabar gebi kvėpuoti pati. – Ir toliau tęsdamas subtilaus pasišaipymo tiradą, vyras laisva ranka susirado seksualiai lenktą josios nugarą, kuria slysdamas žemyn, galiausiai sustojo ties riestu užpakaliukų, kurį dabar buvo aptempusios sportinės kelnės. Suėmė stipriai, tokiu būdu kone įremdamas visą tamsiaplaukės kūną į save. – O tavo daili sėdynė spėjo sušmiežuoti žiniasklaidoje. Kiek ilgai manai užtrūks socialinės tarnybos, kad atimti Tommy iš toksiškai rizikingos aplinkos, kurią dabar jam suteiki tu? Prastos apgyvendinimo sąlygos, kur be jo motinos trinasi dar viena seksualines paslaugas teikianti moteris. Narkotikai, manai jų neras toje landinėję, kurią vadini savo namais? Ir aš nesakau kad tu juo blogai rūpiniesi, aš tik konstatuoju sausus faktus, kurie bus matomi kitiems. Bonuso taškų tau nepridės ir tai, kad esi įtraukta į tyrimą prieš mano brolį.
Vis dar nepaleisdamas vilkės iš savo rankų, Mikaelson’as demonstratyviai pasuko galvą, kad galėtu dabar jau akcentuotis ne vien į josios akis, bet ir lūpas, kurios vis dar traukė it kažkas neįtikėtinai skanaus. Ir nepaisant jausmo, kuris it kirminas vis dar krapštė jį iš vidaus, vyras aiškiai nebuvo pamiršęs to fakto, kad Emily vis dar palaiko ryšius su jo labiausiai nekenčiamu asmeniu. Desmond’u Abberline. – Ir kai Tommy’s atsidurs vaikų namuose, kiek manai užtrūksiu aš, kad įrodyti savo tėvystę? Net jei be atokvėpio čiulpsi pimpalą tam asilui Abberline, kad man visais būdais trukdytu. – Nesuteikdamas jai daug laiko atsakui, pratęsė.
– Tai gal būk protinga mergaite ir susitaikyk su tuo, kad geresnio pasirinkimo neturi. Aš galėčiau laisvai pasiimti Tommy, neleidžiant tau jo matyti iki kol nepereisi visų reabilitacijos klinikų, kur iš tavęs išvalys bet kokį norą griebtis narkotikų. Bet aš nenoriu iš sūnaus atimti motinos, todėl ir sakau tau kad važiuosi su manimi, kur nori to ar ne, pradėsi naują gyvenimą. – Ištaręs šiuos žodžius, jis pagaliau atitraukė nuo tamsiaplaukės rankas, pagaliau siteikdamas jai teisę išeiti, kaip ši tai ir ketino padaryti pirmiausia. Emily lauke pasirodė pirma, mat savo ruožtu Jackson’as pasiekė vyriausio ligoninės daktaro kabinetą.
Nepriklausomai nuo to, kad Jackson’as niekada nesistengė apie save sudaryti teigiamą įspūdį, nebylus rūpinimasis tais kurie jam buvo svarbūs, buvo jo genuose, Mikaelson’ų genuose. Lygiai taip pat, kaip dėl savo brolio gerovės jis net nesvarstydamas imtųsi kraštutinių priemonių, dabar tą patį padarytu ir dėl dar nepripažinto savo sūnaus, ar jojo motinos. Informuotas apie berniuko egzistavimą, bei apie tai kad per lemtingą klaidą buvo atsikratyta jo motina, aiškiai sukrėtė hibridą. Privertė persikratyti savo gyvenimo prioritetus, padaryti žaibiškus sprendimus, kurių greičiausiai jis niekada nepasigailės, nepaisant to, kad tam tikrais momentais buvo kuo tikriausias močkrūšys. Pasiekęs minėto mediko kabinetą, jis nesibelsdamas pateko į vidų. Pokalbis ir ten vykę veiksmai užtrūko kiek mažiau nei pusvalandį. Įsitikinus tuo, kad medikas buvo užtektinai protingas esti vartotu verbeną, užkalbėti šio nepavyko. Teko gerokai pasikratyti savo banko sąskaitą, kad bet kokie kompromituojantys įrašai apie Emily sveikatą, apie tai dėl kokios priežasties ji čia atsidūrė, būtu ištrinti, pakeisti kitais. Mirtingasis finale paspaudė hibridui ranką, už sudarytą sutartį, kuri jam aiškiai aprūpino kilnią pensiją, kilnesnę, nei kad būtu suteikusi ne prasčiausią pozicija medicinoje. Kai Jackson’as apleido klinikas, jo žvilgsnis pirmiausia lauke susirado Woult, kuri nesunkiai atrado jam priklausantį automobilį. O tuomet, esantį prie jos.


Mirtingas vaikinukas, kurio dėmesį buvo patraukusi Emily, jau kuris laikas suko apie ją savo uodegą. Tvarkingai apsirengęs, jis aiškiai atspindėjo “turtingų tėvelių berniuko” etiketę, mat visiškai nepasibodėjo pademonstruoti jo riešą puošiantį roleksą, ar tai kad savo gyvenime greičiausiai nebuvo nudirbęs ne vieno darbo, mat buvo pratęs viską gauti tiesiog todėl, kad jo tėvai yra pasisekę verslininkai. Pridegdamas tamsiaplaukei cigaretę, jis neatsitraukė net tuomet, kai ši užsimetusi “tuštutės” fasadą, pasisakė kad link čia artinasi josios “vaikinas”. Užgesinęs žiebtuvėlį, šviesiaplaukis (jo išvaizdą: tokia, jo vardas: Alexander Montgomery), tarp pirštų pasigavo vieną iš labiausiai nepaklusnių, josios šilkinių plaukų, sruogą, netrūkus leisdamas sau prabilti.
– O gal velniop tą tavo vaikiną? Galėtume dabar pat išvažiuoti, palikdami tą nevykėlį čia, pavakarieniauti, o vėliau pratęsti vakarą pas mane. – Ir toliau būdamas perdėm lipšnus, jis išlaukė akimirkos, kuomet tamsiaplaukė nuo savo lūpų atitrauks cigaretę, imdamas ir per jas tiesiog perbraukdamas nykščiu. Kad ir kaip idiotiškai tai buvo nulupta iš steriotipinio, menko biudžeto filmo scenarijaus, bet vaikinukas tokiu būdu apeliavo į tai, kad mažiausiai ko iš jos nori, tai nučiulpimo tomis pačiomis lūpomis, kurias jis ir lietė. Per daug seksualizuotai žvelgdamas į prieš tai menamas lūpas, tęsė: – Tu nesi kvaila, ir pati puikiai supranti kad taip kaip su manim praleistum naktį, dar su niekuo nebuvai to dariusi. Esi seksuali, ir aš nevyniosiu į vatą, žiauriai noriu tavęs, turiu užtektinai pinigų, kad tave gauti. Nagi, pažvelk į mano “Bugatti Veyron Mansory Vivere”, ta mažulė verta 3,5 mln.
Aiškiai pasididžiuodamas savo tėvų dovana jam, su persūdytu turčiams pasitikėjimu savimi, galvos mostu nurodė šiek tiek toleliau stovintį savo automobilį. Ir iš tiesų, dėl kainos šviesiaplaukis nesumelavo. Kaip ir jo manymu dėl to, kad laisvai galėtu nusipirkti Emily, mat ši nesielgė ir neatrodė kaip tipinė dama, su kuria reikėtu elgtis kaip nors kitaip. Tiesą pasakius, vylėsi kad vien parodžius savo automobilį, ji jau bus kritusi jam po kojomis. Ta pačia ranka, kuria prieš tai glostė tamsiaplaukės plaukus, ėmė liesti jos kaklą, raktikaulio liniją, kita ranka atsiremdamas į Jackson’o neseniai (o tiksliau dar šios dienos pradžioje) įsigytą pirkinį, beveik devyniolikos milijonų vertės "Bugatti La Voiture Noire" transporto priemonę, kurią hibridas nesigyrė, nedemonstravo, jam paprasčiausiai patiko bandomasis važiavimas, kuomet ieškojo sau kuo patogesnės mašinos. Mirtingasis žinojo šio daikto vertę, tačiau panašu kad buvo kone šimtu procentų tikras esti ji net nepriklauso taip vadinamam tamsiaplaukės vaikinui. Mikaelson'o jis net akyse nebuvo matęs, nors reikia pripažinti kad visą NYC grietinėlę žinojo kaip nuluptas, mat su jais pastoviai ir trynėsi.
– Be to mažule, ši mašina tikrai nepriklauso tavo vaikinui. Patikėk, net jei ji jau būtu paruošta pardavimams, jis tiek pinigų nesusirinktu. Tave mulkina, tai gal tikrai, velniop tą tavo vaikiną, ir pasismaginkim? Juk matau kad ir tu to nori, mažule.
Emily į vaikino flirtą reagavo su tam tikra pašaipia šypsenėle. Vaikinas buvo "lengva auka" arba "minkštaprotis" kaip tokius, savo materialinį statusą afišuojančius tipus mėgdavo įvardinti pati Wault. Jei ne Jackson, ji greičiausiai būtų išnaudojusi šią progą: lengvas flirtas, tuštutės fizionomija viena kita "omg, čia tavo ratai?!" grimasas, seduktyvus balso tonas, vienas kitas sukrizenimas iš dažniausiai labai nevykusių turčių juokelių and she is "in". Emily buvo pratusi imti gyvenimą už "ragų" ir galbūt todėl, kad viduje, moraline prasme buvo "mirusi", leisdavosi tokiu pasiutėliu "nusiperkama". Tokie vyrai mėgdavo ja pasipuikuoti aukštuomenės vakarėliuose, negalėdavo pinigų jos garderobui, kuri jį po to pasilikdavo sau. Ji gaudavo proga užmiršti savo nykia kasdienybė, pagurkšnoti šimtus dolerių kainuojančio šampano na ir vakaro pabaigoje dažniausiai laukdavo "the shitty part". Būti idulkintai šuniukų kokio nors prašmatnus viešbučio kambaryje, tiesa pasakius, jai neatrodė tokia jau baisi kaina mainais už materialias dovanas, kurias įgydavo. Blogiausia tai, kad su kiekvienu "transaction" jos viduje mirdavo dar ir dar viena dalelytė laimės, pagarbos sau. Paryčiais išsliūkindama iš viešbučio kambario, su netvarkingu makiažu ir dvokianti alkoholiu ji nekesdavo savęs, nekesdavo vyrų, kurie visą gyvenimą su ja elgesį taip tarytum ji būtų tik gražus veidelis. Gražus bet daugiau nieko pasiūlyti negalintis veidelis. Dėl to žinoma buvo kalta ir ji pati, nes vėl ir vėl lipdavo ant to paties grėblio ko pasekoje jautėsi patekusi į užburtą, niekados nesibaigianti ratą. "Daddy Issues" ir tai kad nuolatos įsimylėdavo pernelyg lengvai, smagiai paliko ja ne tik smarkiai nudegusia bet ir tuščiavidure. Labai trumpą laiko tarpą Jackson’as dar stengėsi išlaikyti savo lengvai užsiliepsnojantį temperamentą, mat šio antgamtinė klausa fiksavo kiekvieną, prie Emily buvusio asmens žodį. Sunku pasakyti kuri to bestuburio asmens pasirodymo dalis galutinai privertė hibridą prarasti savitvardą, tačiau pakankamai greitai (žmogišku greičiu) atsidūrė prie jų.
– O su manim supistai pasismaginti nenori, MAŽULI? – Staigiu, tik antgamtinėms būtybėms būdingu greičiu, Mikaelson’as stvėrė šviasiaplaukį už sprando, bei be jokių papildomų perspėjimu smogė jo veidą tiesiai į savo transporto priemonės stogą. Pasigirdo lūžtančios nosies atgarsis, iš mirtingojo šnervių pasipylė kraujas. Hibridas jo nepaleido, dar pikčiau suriaumodamas.
– Ką sakei?! Nepakankamai smagu?! – Po šio retorinio klausimo, Jackson’as ėmė vanoti mirtingojo veidą į savo nuosavybės stogą, pastebimai suknežindamas ne vien aukos veidą, bet ir automobilio apdailą. Suknežino vaikigalio nosį taip, kad net geriausi chirurgai nesugebėtu jos sulipinti į normalią formą, išmušė jo priekinius dantis, kurie paburo tiesiai šiam po kojomis, kartu su krauju, kuris it koks tirštas marmalas bėgo žemėn, suskaldė lūpas. Šviesiaplaukis spiegė, bandė ištrūkti, ir iš to skausmo, tam tikru metu netgi apsišlapino. Bet tai neleido Jackson’ui liautis. It pasiūtęs šuo, jis su dideliu pasimėgavimu dar kelis kartus smogė šio snukelį į stogą, ir kai pagaliau paleido Alex’o sprandą, dar ir paspyrę, kad šis greičiau nukristu ant žemės. Ir tik tuomet, kai iš savo vidinės palto kišenės ištraukė nosinę, kuria ir ėmė valytis nuo savęs, nuo smūgiavimo patekusį svetimą kraują, pridėjo.
– Dar kartą prie jos prisiartinsi, arba bent supistą mintį į savo supistą galvą apie ją prisileisi, aš tau ne vien snukį sukninsiu, aš tau žarnas paleisiu. Ar supratai? Palinkčiok galvą jei supratai, supistas myžniau. – Mirtingasis buvo ant tiek išsigandęs, kad šoko būsenoje greičiausiai net nebe juto to begalinio skausmo, nuo sužeidimų, kuriuos jam paliko Mikaelson’as. Jis ėmė desperatiškai purtyti galvą, tikėdamasis kad nuo to hibridas nuo jo atsitrauks. Taip ir nutiko, baigdamas valytis labiausiai pastebimą kraują nuo savęs, Jackson’as pakilo ant kojų, atsisukdamas į Woult, bei ramiu, lyg nieko nenutiko tonu, tardamas. – Lipk į mašiną.
Jackson'ui sučiupus ją užkalbinusį vyrą, gražuolė aiktelėjo. Dėl vyro agresijos jai atėmė žada. Atsitraukusi atokiau ji jautė it jos kojas būtų sukausčiusios nematomos grandinės. Užuot bėgusi tolyn kaip bet kuri kita, ji liko stovėti su siaubu žvelgdama ne į vyrą, kuris buvo talžomas, bet į jį - savo vaiko tėvą. Ji nedrįso prasižioti. Nedrįso net mėginti ji sustabdyti. Nebūtų pirmas kartas kai už nepaklusnumą būtų gavusi atbula ranka ir nors Jackson'as niekada nebuvo prieš ją pakelės rankos, ji buvo smart enough nerizikuoti savo pačios kailiu idant išgelbėtų jai didžiulę nepagarbą parodžiusį nepažįstamąjį. Jo raginimas sėsti į mašiną, suveikė it botago kirtis. Ji pakluso. Dar syk žvilgtelėjusi į sumaitota Mikaelson'o aukos veidą ji nurijo burnoje susikaupusius skysčius. Nemaloniai įsitempė kai pastarasis įsėdo į automobili, greta užimdamas vairuotojo vieta. Jos krūtine išdavikiškai kilnojosi. – Tu galėjai ji užmušti... – Ištarė tik tuomet kai mašina pajudėjo iš vietos. Žvilgtelėjusi į rausvus, nuo kraujo suteptus jo krumplius, ji vos susiturėjo nesusižiaugčiojusi. – Tu nesveikas, – Neigiamai papurtė galvą. – WTF was that?! – Staiga atsitokėjusi nuo patirto šoko, ji ne tik atsisegė prieš tai užsisegtą saugos diržą, bet ir ėmė jį talžyti rankomis. – Jei ką nors panašaus išdirbinėjai prieš Tommy kol aš buvau ligoninėje, aš tave miegantį paskersiu, tu supistas psiche! Daugiau niekada nedrįsk šitaip elgtis! Girdi mane?!

Išsukdamas transporto priemonę iš specializuotos klinikų automobilių stovėjimo aikštelės, tamsiaplaukis stengėsi išlikti kaip galima ramesnis, susitelkti į kelią. Ir visgi, ant puspalčio patekęs žmogiškas kraujas akivaizdžiai dirgino jo uoslę. Kadangi niekada nesivargino užsisegti saugos diržo, laikydamas vairą viena ranka, pirmiausia išsitraukė laisvą ranką iš rankovės, vėliau sukeisdamas rankas, padarė tokius pat veiksmus. Drabužis galiausiai atsidūrė ant grindų, už jo sėdynės, mat galinė buvo glaustai apkrauta įvairiausiais pirkiniais skirtais vilkei. Jos teiginys sugebėjo pažadinti Mikaelson’ą iš priverstinio “atsiribojimo”. Kuomet kiek pasimetęs jojo tamsių akių žvilgsnis atsidūrė ant tamsiaplaukės, jis atrodė taip, tarsi net pilnai nebūtu įsiklausęs į josios žodžius, ką netrūkus patvirtino ir jojo atsakomasis klausimas. – Kaip sakei? – Vos kelioms sekundėms užlaikęs savo žvilgsnį ties Woult veidu, jis ir vėl pasisuko į priekinio lango pusę, stengdamasis susitelkti į kelią. Šiek tiek primerkdamas akis, lyg jam trukdytu besileidžiančios saulės skleidžiama šviesa. Visais savo antgamtiniais receptoriais jautė jos baimę, tačiau atsiprašyti už savo veiksmus neketino. Kaip ir neketino leisti visokiems subingalviams su jo sūnaus motina elgtis kaip su pigia prostitute.
– Ne galėjau, o turėjau jį užmušti. Bet neužmušiau, laiminga? – Dar kartą dirstelėjo į tamsiaplaukės pusę, visu veidu aiškiai demonstruodamas savo negebėjimą “išlaikyti veidą”, susierzinimas dėl jos pasipiktinimo it rytmečio saule spindėjo jo ryškiuose veido bruožuose. – Taip brangioji, aš NESVEIKAS kad neleidau kažkokiam bestuburiui nuopisai pamojavus savo ratais ar pasenusiu laikrodžiu tikėtis kad gali dulkinti tave kaip panorėjęs! Bet jei tave tai taip “kabina”, gal man nuvežti tave atgal? Galėsi užlaižyti jam žaizdas ir melsti atleidimo už NESVEIKĄ savo vaiko tėvą, kuris turi pakankamai didelius kiaušinius, kad apginti tavo garbę. – Pasistengdamas nutaisyti atitinkamą, veidmainišką “i don’t fucking care” išraišką, dar kartą pasuko akis į bendrakeleivės pusę. Sukandęs dantis, Mikaelson’as nevalyvai leido stipriai įsitempti žandikaulio raumenims, kurie šonuose vis dar nervingai trukčiojo. Jis neužlaikė savo žvilgsnio, kuomet vėl bandydamas susitelkti į kelią, laisva ranka perjungė pavarą, tuo pačiu metu primindamas greičio pedalą. Jackson’as niekada nebandė iš savęs statytis to, kuo nebuvo. Jis visuomet buvo žiaurus tipas, kuriam nebuvo sunku atsikratyti vienu ar kitu individu. Ką kalbėti apie tai, kad jis buvo hibridas, kas reiškė kad vien jo mitybos racionas susidėjo iš grobuoniams būdingų veiksmų. Daugiau į Emily neatsisuko tiesiog, savo mintį visgi išbaigė.
– Tu nuo pat pradžių žinojai koks esu, todėl nedrįsk dabar pradėti man badyti akių, kai imu elgtis atitinkamai. – Ant tų žodžių, pasigirdo atsisegančio saugos diržo atgarsis, kurį nusekė automobilio garsinis signalas pranešantis vairuotojui apie nesaugius veiksmus iš keleivio pusės. Iš vilkolakės į jo pusę pasipylė pakankamai stiprūs, tačiau jam anaiptol visiškai jokios žalos nesudarantys smūgiai. Bet tai velniškai erzino ir blaškė. Transporto priemonė prarado kontrolę, tik vienai akimirkai, kuomet viena ranka jis vis dar laikė vairą, o kita bandė sustabdyti smūgių laviną. – NUSIRAMINK! Velniai griebtu, ar užsimušti nori?! – Ne veltui pabrėždamas tai, kad jei įvyktu avarija, važiuojant tokiu greičiu, blogai pasibaigtu tik jai, mat pats Mikaelson’as nebuvo taip lengvai sunaikinamas. Galiausiai sugebėdamas viena ranka sugauti abi josios plaštakas, kurias ir suspaudė tarp savo pirštų gniaužtų. Rūstus Jackson’o žvilgsnis staiga susirado Emily akis, kuomet ji apeliavo į jojo elgseną prie mažamečio vaiko. Neigiamai supurtęs galvą, bei vis dar nepaleisdamas jos rankų, pakankamai garsiai ėmė dėstyti savo nuomonę, tikėdamasis kad ji baigs isterikuoti.
– Kad laikai mane psichu, jau supratau. Bet nesu tiek nučiuožęs, kad mažametį statyčiau į tuos pačius supisto pasaulio rėmus, iš kurių esu kilęs pats. Jokio kraujo, jokio paranormalaus šūdo. Aš prie jo net žmogišką maistą bandžiau nuryti! Viskas ką Tommy’s žino, yra tai kad esu tavo draugas, kurio paprašei juo pasirūpinti, kol busi ligoninėje. – Tik dabar paleidęs tamsiaplaukės rankas, jis jau ramesniu veidu ir vėl pasisuko į jos pusę, pasistengdamas toliau kalbėti ramiau.
– Aš pažadėjau jam kad su tavimi viskas bus gerai, kad greitai jis tave pamatys, todėl negundyk manęs pažeisti duotą žodį.

Ore vyravusi nemaloni įtampa ėmė slūgti, kuomet foną užpildė tik vietinės radijo stoties leidžiama muzika. Kuris laikas ne vienas iš automobilio salone buvusių žmonių nesistengė pratarti ne vieno žodžio, greičiausiai todėl, kad stengėsi savarankiškai susidėlioti šios dienos įvykius ir jų padarinius į tinkamas lentynas. Ir visgi, būdamas ištikimu sau, Jackson’as kartas nuo karto trumpai dirstelėdavo į bendrakeleivę, kas žinoma neliko nepastebėta josios akių, ką vainikavo ir sekantys josios veiksmai. “Passive Agressive” elgsena paskatino tamsiaplaukę timptelėti vilkėto džemperio užtrauktuką žemyn, užtektinai kad josios akivaizdus pranašumas prieš daugumą kitų moterų patrauktu Jackson’o dėmesį. Aiški jo priklausomybė nuo seksualinių žaidimų neliko jos pamiršta net dabar. Jis sunkiai atsiduso, bandydamas neužlaikyti savojo žvilgsnio ties josios dalinai kyšančia krūtine. Buvo sunku, beprotiškai sunku dabar pat nesustabdyti automobilio, ir neištraukus jos iš salono vidaus, nepamaloninti dar kartą ant prabangaus automobilio kapoto. Būtent tokios fantazijos užpildė Mikaelson’o galvą, kuomet jis stipriau dešine ranka suspaudė vairą, kuomet sulenktos kairės rankos pirštus parėmė sau po nosimi. Nepaisant ten vis dar užsilikusio sumušto mirtingojo kraujo kvapo, užsiuodė ir josios kūno aromatas. Tai stimuliavo, dėl ko jo vyriškumą atžymintis organas išdavikiškai sujudėjo, imdamas keisti pavidalą. Atitraukė ranką nuo savo veido, kuomet bandydamas susikoncentruoti ties kitais dalykais, atsuko savo pusės langą, bei sukeitęs rankas, iš daiktadėžės ištraukė cigarečių pakelį. Vėsus lauko oras įsiskverbė į automobilio saloną, susimaišydamas su prisidegtos cigaretės dūmais. Ji prabilo pirma, tačiau jis tikrai aiškiai stengėsi neatsisukti, vien todėl kad puikiai suprato kad susivaldyti nesugebės, jis norėjo jos taip stipriai, kad vieno karto buvo tiesiog per mažai, kas kitais atvėjais, su kitomis moterimis atrodė užtektina, bent kuriam laikui susitelkti į visiškai kitus reikalus. Padėjo ir tai, kad tamsiaplaukės klausimas palietė jojo brolį.
– Nedalyvauju. Tiksliau, būtu be proto keista, jei nebūčiau ten, kai mano brolis užsitemps ant kaklo vedybinę kilpą, net jei tai yra vienas didelis spektaklis. – Numanydamas kad tokie žodžiai pakurstė tamsiaplaukės smalsumą, jis tik atmestinai gūžtelėjo pečiais, dar kartą savo plaučius pripildydamas karčiais tabako dūmais. – Tai ilga istorija… – Ir visgi, būtent dėl kelių priežaščių: kurių pagrindinė buvo tai, kad nuo šios dienos planavo Emily išlaikyti tuose pačiuose namuose, bei tam tikra prasme palenkti palaikyti Mikaelson’ų pusę, sutiko įvesti ją į viso plano struktūrą. Nuodugniai paaiškindamas tai, kokį šurmulį sukėlė josios perdozavimas, kas nuo pat pradžių nebuvo toks nekaltas, kaip galėjo pasirodyti, bei tai kad tai atkėlė ne vieną bylą prieš jo brolį. Ir tai kad Fibonacci išgelbėdama jos gyvybę, tapo pagrindine liudininke, kuri norėdama galėtu pasodinti Anthony labai LABAI ilgam laikui už grotų, buvo sudarytas tokio pobūdžio planas. Ir kai pagaliau į ją atsisuko, hibridas išdėstė tai kas ir taip buvo akivaizdu.
– Emily aš atskridau čia, ne tam, kad būti šio spektaklio dalimi. Apie tai kad mano brolis suimtas sužinojau jau būdamas NYC. Bet dabar mums visiems, tau tame tarpe, yra naudinga kad jis liktu laisvėję. Turi būti įrodyta kad tai kas tau nutiko, yra nelaimingas nutikimas. Dėl Tommy’io, bei dėl to kad tavo vardas liktu švarus, privalai pilnai pasitraukti iš tau įprasto gyvenimo būdo. Jei dar nesupratai, tai nėra draugiškas pasiūlymas Emily, kitaip tiesiog nebus.
Sulaukęs prašymo sustoti prie artimiausios vaistinės, ganėtinai nesupratingą žvilgsnį nukreipė į josios pusę, kuomet sulaukęs atsakymo, su labai aiškiai išreikšta pašaipa suprunkštė. – Niekam tikusi iš tavęs melagė, nes ką tik tavo, kaip “kekšės” vaidmuo kiek suklibėjo… – Neketino jai aiškinti ką daryti, tačiau tuo pačiu metu neketino ir slėpti savo nepasitenkinimo jos jaučiama baime dėl galimo pastojimo, kuris buvo kone nulinis, mat savo “sėklos” Jackson’as nebrandino, nuleidinėdamas tiek dažnai. Ką kalbėti apie tai, kad Emily kūnas buvo užtektinai intoksikuotas kad nepriimti jojo syvų, kaip paprasčiausią atmetimo produktą. Sustodamas prie nedidelės farmacijos, jis ištraukė raktelius iš spynos, bei nieko nesakęs, patraukė link minėto pastato, būdamas visiškai tikras tuo, kad ji niekur nepabėgs. Paprasčiausiai todėl, kad josios sūnus dabar buvo prižiūrimas jei ne Jackson’o, tuomet greičiausiai Anthony’io. Grįžęs po kelių minučių, jis šviestelėjo dėžutę su užprašytais medikamentais į jos pusę, ir daugiau nieko nebe komentavęs, išsuko iš greitkelio, šalutiniais keliais, kurie vedė prie Mikaelson’ų rezidencijos. Priparkavęs savo transporto priemonę kieme, nurodė tamsiaplaukei kur eiti, paaiškino kurie kambariai yra užimti ir kuriuos ji gali rinktis savo nuožiūra. Leisdamas jai ne vien praeiti į vidų, bet ir pagaliau susitikti su Tommy, savo ruožtu neskubiai iškrovė savo automobilį, bei sunešė pirkinius į tą kambarį, kurį pasirinko tamsiaplaukė. Ir tik po visų šių darbų, pasišovė susirasti savo brolį, kad pasitikslinti rytdienos planą. <…>

UZKANDINE ft RICK, LEYA, VALENCIJA & TOMMY

I vietine, anaiptol ne prasmatne kavinuke atsitiktinai uzsukes Rickas buvo ne vienas. Jo pasoneje stovinti moteris buvo is koto vercianti grazuole, taciau vien i juos pazvelgus, buvo aisku, jog juos siejo ''business'', ne ''pleasure''. Judvieju bendravimo maniera buvo ganetinai atsipalaidavusi, taciau kazkas vilkolakio veide isdave susierzinima. He was done with everybody's shit. He was done with New York. With everybody's drama. Jis jautesi ''used''. Tarsi is barsciu ismesta muse. Jautesi taip, tarytum viskas ka jis dare, visos jo pastangos nublanko ta pat akimirka kai horizonte ir vel pasirode Geminus. Thor'as tebebuvo jo draugas, kitaip tariant - brother from another mother, bet sia akimirka jis norejo visa ta seima pasiusti velniop. Jam reikejo laiko susidelioti prioritetus, liautis gyvenus iliuzijomis apie tai kas niekada neivyks ir susikoncentruoti ties ateitimi. Savo paties ateitimi. Butent todel, gaves sansa isvykti i kelione, jis pasinere i sia avantiura stacia galva. Maza to, jo kompanjone buvo is koto vercianti mergina, beto, kaip paaiskejo keliones cionais metu, ne ka prastesne pasnekove.
Isvydes prie vieno is staliuku isitaisiusia Valencija, jis nevalingai uzlaike plauciuose sukaupta ora. -I will be one minute...-tarstelejes Lejai, jis nusprende, jog privalo su hibride pasisneketi. One last time. -Sorry to interrupt what is clearly a romantic lunch date,-pirma kreipesi i lig siol jam nematyta mazameti palaikiusi merginai kompanija. -Rick. Pleased to meet you,-istieses Tommy ranka jis netruko sulaukti berniuko atsako bei sypsenos, kuri savaime issauke toki pat atsaka barzdotame vyro veide. -Tommy. Vyro sypsena kaip mat tapo subtilesne vos tik jo akys susidure su jos. Jos isvaizda, stilius, neabejotinai bylojo apie prabanga, kas vyra siek tiek suglumino. -That scumbag pays well?-ironiska sypsenele palydejo siek tiek virsun strykteleje antakiai. Valencijos veidas persimaine ir to uzteko idant vilkolakis suvoktu pradejes dialoga ne is tos puses. -I didn't come here to insult you. I am sorry. Let me start over... can we talk?-nuosirdziai atgailaujanti jo fizionomija galu gale pasieke savo ir is sedimos vietos pakilusi hibride zenge su juo siek tiek atokiau nuo staliuko, taciau ledu kokteili maukiancio vaiko taip ir nepaleido is akiu tarsi sis butu bet kuria akimirka pranykti galintis magas. -I gotta leave town...-pastebejes kaip be didesniu pastangu Valencija pastebejo jo lukuriuojancia Cataleya, jis giliai atsiduso. -It's a business trip,-staiga syptelejes jis neigiamai papurte galva. -Sorry for all that shit i put you through. Emotionally...-kaip siaubingai emociju rodyti nemegstanciam tipui, sis dialogas jam nebuvo lengvas. -I guess what i am trying to say is...jis jaute kaip pamazu jo kakta ismuse lengvas prakaitas. Delioti sakinius bei surasti tinkamus zodzius buvo velniskai sudetinga. -I am sorry i wasn't available to you in a way you were always there for me,-pagaliau isspjoves jam gerkle griauzusi sakini, jis trumpam sumerke savo akis. Suprasti kas is tiesu dejosi jos viduje buvo sudetinga, taciau ji neistare nei zodzio iki pat akimirkos kai jis nusprende patraukti salin.-Rikai?-pasaukusi ji vardu ji priverte ji atsisukti. Priejusi Valencija ji svelniai apkabino. - Take care of yourself-nuo jos kaip visuomet sklido ramybe, siluma... Rikas mane, jog tapusi hibride ji pasikeis, taciau taip neivyko. Palengva atsitraukusi, ji vis tik paliko rankas ant jo pečių. – Atrask tai kas tave iš tiesų veža, ir padaryk viską, absoliučiai viską, kad tai turėtum. Svetimos nuomonės, primestos pareigos ir atsakomybės, tai šlamštas. Patikėk, aš pati tik dabar pradedu išmokti šitai...-linktelėjusi ji nusisypsojo. Jis atsake jai tuo paciu. -I will,-teigiamai linktelejo. -And you.. stay out of trubble ok?-draugiskai ja apkabines, jis atsisveikindamas linktelejo Tommiui.

LIGONINE/MIKEALSONU DVARAS ft EMILY & JACK

Didziaja keliones automobiliu dali, Emily praleido tylomis. Paputusi savo siek tiek fileriu padailintas lupas, ji karts nuo karto piktai suzaibuodavo akimis i kalbantyji, visaip kaip ir tuomet kai jis jos pusen numete dezute su ''avarine'' kontracepsijos tablete. -Don't act like you fucking know me,-kazkas Jacksono zodziuse ja akivaizdziai 'trigerino. -Gali buti ramus. Visus siuos metus, kol tave bala zino kur velnias nesiojo, as skrupulingai palaikiau savo ''kekses'' statusa. Ask anyone. Ask your BIG brotger,-specialiai paryzkinusi atitinkama zodi, ji pikdziugiskai, taciau veidmainiskai syptelejo. Ji gerai suprato, kad dauguma smerke jos gyvenimo buda, kartais zemus jos standartus, taciau ji nesistenge niekam irodineti priesingai. She was always true to herself. Beda ta, kad dar nei vienas vyras nebuvo uztektinai ja susidomejes idant izvelgtu tikraja ja nepaisydamas vulgaraus, provokuoajncio jos fasado. -Ir nekisk cia i visa si mesla Tommio. Tonis norejo manimi atsikratyti. Ir jei uz tai jo pasturgalis atsidurs cypeje, it is about time. Tas mockrusys yra tiksinti bomba. Mark my words,-kilstelejusi antakius ji uzsikele koja ant kojos. -Jo aplinkoje as praleidau uztektinai laiko, kad isitikinciau, kad that motherfucking 'babyface' nera toks nekaltas avinelis kokiu save pristate isimaisydamas i Alvar buri. Skirtumas tik tas, kad tu atvirai demonstruoji koks psichas esi, o tas...jis turi pakalikus, kuriuos tampo uz siulu idant sie ivykdytu jo juodus darbelius uz ji. Manai as perdozavau? As turiu sunu, asile! Yes, i play with fire, but i never set myself ON FIRE. That shit i was snorting i was given by his bodyguard! As lazinuosi, kad tai Tonis norejo my bitch ass dead!-automobilis netruko sustoti priesais simtmecius Mikealsonams priklausiusi dvara. -I am not fucking staying here...-neigiamai papurciusi galva ji pasielge priestaraujanciai savo pacios teiginiui bei stryktelejusi, pasisalino lauk is autobomilio.
-Tommy?-ilgai dairytis sunaus neteko, mat isgrides galingo automobilio garsa lauke, berniukas tuoj pat pasileido iejimo link. Kaip niekad tvirtai isikibes i issilgtos mamos pusiauja, jis neigiamai papurte galva. -Kur tu buvai? Prasau daugiau niekada manes nepalik...staiga i namus izengus Jackui, Tommy it saltu vandeniu nulietas liovesi demonstraves vaikiskas savo emocijas, susieme. Tarytum nebutu norejes suskysti hibrido akivaizdoje.Tai neabejotinai nepraslydo Emily pro akis. -Ar mamos draugai gerai su tavimi elgesi?-siek tiek primerkusi akis, ji kreipesi i sunu nepaisydama to, kad Jacksonas eme laiptais, link miegamuju nesti jos naujai igyta garderoba budamas isitikines, kad ji nesipriesins ir pasiliks cia kaip ir prasyta. -Taip... Mudu su Valencija praleidome visa diena mieste. Ji nusivede mane i ta arcadu zaidimu kambari, kuri as taip norejau aplankyti...-mintis, jog jos vaikas laika leido su ne itin jos megstama hibride, aiskiai paliko ja siek tiek suirzusia. -Puiku, branguti. Tu isalkes?-kiek dirbtinai syptelejo. -Ne. Valencija nusivede mane...-neleidusi jam pabaigti, ji pertrauke berniuka. -Puiku. Tuomet mars i lova. Nes nuo rytojaus tau prasideda namu arestas uz tai ka iskretei ligonineje.-paraginusi sunu eiti virsun, ji susilauke jo priesgynavimo, kuri is kart pazabojo jo link metusi viena reiksminga grimasa.-Okey...-nudelbes galva jis patrauke kambario, kuriame lig siol buvo apsistojes link.

Apkamsiusi Tommy ir palinkejusi jam labos nakties, Emily palindo po karstu dusu. Pasidabinusi itin provokuojanciu, seksualiu apatiniu trikotazu, mat kitokio nei jai parupino Mikealsonas ir neturejo, ji isisupo i puru, balta ranksluosti ir patrauke apacion, kur tebebuvo girdeti dvieju besisnekuciuojanciu broliu dialogas. Slapi, nuogus pecius apgaube tamsiaplaukes plaukai skleide malonu, geliu aromata, o is ranksluoscio sukontruota ''suknele'' paliko itin mazai vietos vaizduotei. -I am hungry,-sunerusi rankas sau po krutine, ji piktai kreipesi i jauniausia is Mikealsonu. -Can we get a food delivery to this god damn place?


Per kelis kartus, mat kitaip neužteko rankų, Jackson’as sunešė visus naujai įgytus vilkolakės daiktus į jos pasirinktą kambarį. Tačiau dar automobilio salono viduje prasprūdusi frazė, paprasčiausiai neapleido Mikaelson’o minčių. Jauniausias iš daugiau nei tūkstantmetį egzistuojančios šeimos palikuonis, neketino praleisti pokalbio su broliu. Pasidavęs provokacijai, nesusilaikė, neparodė abejingumo. Palikdamas tamsiaplaukę miegamajame, vyras ryžtingai laiptais nusileido į pirmą dvaro aukštą. – Tony?! Get the fuck HERE!! – Nebuvo tikras kad brolis buvo namuose, ar tuo labiau buvo vienas. Visgi šią akimirką, ir šitai jam buvo mažai reikšminga. Anthony tradiciškai rado vėlionio tėvo kabinete. Kaip visuomet išvengdamas bet kokio etiketo, Jackson’as ryžtingai pravėrė kabineto duris. Kuomet vyresnio hibrido akys pakilo į atėjusį, pastarasis atrodė pastebimai suirzęs. – Primink man, radęs Tommy padarei prielaidą kad jis yra mano sūnus, nes tiesiog random kid turi supistai panašų į manąjį snukį, ar todėl kad puikiai atsimeni kad turėjau istoriją su Emily? – Sukandęs dantis, hibridas pastebimai sumažino atstumą tarp savęs ir nuo stalo pakilusio brolio. Nuleido akis, vis dar akivaizdžiai neduodamas preteksto susivokti apie ką eina kalba. Papurtė galvą, tarytum sutikdamas su tuo, apie ką pats svarstė. Ir tuomet BOOM, tikslingas smūgis iš Jackson’o susidūrė su jojo brolio veidu. Po ko jau aiškiai riaumodamas, jis pasiaiškino. – Aš nieko negaliu jai prikišti, bet tu esi mano brolis. Šūdiška iš tavo pusės buvo ją dulkinti. – Jackson’as jau ketino trauktis šalin, kuomet čia pat pasirodė Emily. Jo tamsių, vis dar agresija spindinčių, akių žvilgsnis kaip mat susidūrė su tamsiaplaukės. Ištempęs pašaipiai kampinę šypseną, atsainiai mestelėjo į Anthony’io pusę. – Kreipkis į dvaro savininką, aš čia toks pat svečias, kaip ir tu. – Prasistumdamas pro tamsiaplaukę, hibridas kaip mat patraukė šalin, ir iš bendro vaizdo, buvo galima susidaryti nuomonę, kad jis ir vėl griebėsi savo tipinio veiksmų plano: automobilis, specializuotas BDSM klubas, galbūt poros ar keleto muštynių inicijavimas ir tuomet ramesnė galva.
-The fuck was that about?!-Tonis atrode nuosirdziai sutrikes kai neabejotinai pakeltu tonu kreipesi i tarpduryje stovincia Emily. -I might have told him about that one thing between us.,..-ant pirsto emusi sukti sruoga dregnu plauku ji atrode nuosirdziai pralinksminta tarp broliu isiplieskusio barnio. -Nothing! Nothing happened between us Emily. Why the fuck did you have to bring that up?!liezuviu lyztejes praskelta savo lupa jis tuzmingai atsiduso. -Go and tell him the truth, for fucks sake!-paragindamas ja eiti, jis ranku pagalba parode praviras kabineto duris. -You deserve that punch in the face, Tony. And who better to kick you manipulative ass than another person who is as strong as you are,-piktai paputusi lupas ji atrode patenkinta pasiekusi savaji tiksla.
-He didn't fuck me, OKAY!?-spejusi pagauti jau lauko duris pasiekusi Jacksona, ji istare savo zodzius su ne itin dideliu entuziazmu. -I wanted to suck him off because i wanted to hurt you. But the fucker couldn't even get his dick hard. And that is your luck because i can give a dead guy a boner,-suvaidinta arogancija neuzmaskavo persisvieciancio jos tikrumo, kuri vilke demonstruodavo itin retai. -Now go, fuck some whores, let off the steam,-zvelgdama i ji savo didelemis, rudomis akimis ji siek tiek papute lupas, taciau buvo akivaizdu, jog ji apsimetineja neva jai ne motais ka ketina daryti tamsiaplaukis. -Unless you wanna stay here and show your brother how it's really done...-nusimetusi ranksluosti, ji iremino savo rimta zvilgsni i jo veida.

VESTUVES

Ieskodamas baznycios ir juos sutuokti galincio kunigo, Tonis susidure su siokiais tokiais nesklandumais. Visu pirma del to, kad pakeliui i uzmiesti telefonu su juo susisieke byloje jam atstovajantis advokatas. -Turiu prastu naujienu, Anthiny. Privalai likti Nju Jorke. Deja, tas Brian’as sukasi greiciau nei mes galejome nuplanuoti. Jis pries kelias valandas gavo teisejo leidima paskirti tau aresta. Nesu igaliotas tau to pranesti, bet zinodamas apie tavo planus, manau, kad padariau tau paslauga siek tiek uzbegdamas viskam uz akiu. Patikek manimi, tu nenori suteikti jam bet kokio, kad ir menkiausio preteksto suabejoti tavo albimi,-padares menkute pause, adovaktas pratese. -Esu tikras, jog sugebesi rasti kokia nors vietine koplytele…-vyras staiga buvo pertrauktas. -They got nothing on me! Kaip tas mulkis sugebejo gauti tam orderi?!-dar kuri laika atsisakydamas paklusti, jis ir toliau vaziavo greitkeliu vedusiu uz miesto ribu. -Remember, I am on your side. Bet ir pats supranti, jog vedybos su vienintele jiems talkinti galejusia liudininke yra tarsi mojavimas raudona skepetele pries inirsusi buliu. Tu vienareiksmiskai savo veiksmais parodei jiems viduriniji pirsta uzbegdamas ivikiams uz akiu ir tokio ejimo jie tikrai nesitikejo. Normalu, kad dabar jie pasistengs i darba paleisti taip vadinamaja ‘sunkiaja artilerija’ megindami tau apsunkinti veikimo plana. But you are doing a right thing. Kaip tavo advokatas, nebuciau drises siulyti tokio ejimo, taciau tai vienareiksmiskai yra strateginis ‘sachas ir matas’ neleidziant siai bylai uztektinai isibegeti. They got nothing. Believe me when I say, they-are-desperate. You just gotta stay cool. Don’t do nothing stupid. Play by the rules and everything will be over before you know it.

Tonio veide smestelejo ituzis, kuri vaikinas netrukus sutvarde. Prisideges cigarete, jis netruko apsukti automobilio. -Fine… I will think of something…laikydamas cigarete suspausta tarp lupu, jis viena ranka laike vaira, kita prietaisu skydelyje eme ieskoti darbinio, kitaip vadinamo ‘’burner phone’’. -Thanks for letting me know…-Tonis ispute plauciuose uzlaikytus dumus. -You got it. Speak to you later. Hibrido galvoje vyravo tikru tikriausias chaosas. Laikas spaude. -I mean, I know you are religious and shit… bet, Tony… what is your problem with churches in Nju Jork?-keleivio sedyneje sedintis apsuginis, atrode ne maciau suirzes. -Bendruomene, kuriai priklause mano tevai yra kaip viena didele seima. Jie vieni kitus pazista... Nei vienas mane pazistantis kunigas nesutiks manes sutuokti su visiska nepazistamaja… tik ne savo noru. Mazu maziausiai siandien noriu ‘uzkalbeti’ kuniga. This shit is too much…-nusukes zvilgsni i lango puse, jis tais paciais, cigarete laikanciais pirstais pamasazavo savo smilkini. -Nesuprsntu kodel taip sureiksmini fakta, kad santuoka yra… is reikalo?-apsauginis atrode nuosirdiai nesuvoke Gomezo pasauleziuros, taciau smalsumo ar nuobodulio vedamas, bande si suprasti. -I mean… to me it seems pretty real jei sugalvojai jai iteikti toki zieda…-pastveres netoli pavaru svirties gulejusia dezute tu prasmatniu ‘Wera Wang’ dizaineres papuosalu, jis pasaipiai vyptelejo. -Visu pirma, padek ji i vieta. Tai ne supistas tavo reikalas. Visu antra… you just gave me an idea,-pikdziugiskai syptelejes Mikealsonas pasuko atgal i miesta.

***

Stovedamas prie altoriaus, nugara i paradines baznycios duris, Tonis nervingai minzikavo. Naujutelaitis kostiumas, tvarkingai susukuoti plaikai ir patrumpinta barzda is jo dare visai kita zmogu. -Calm down. It looks like you are are ready to run, not get married…-greta stovejes tas pats apsauginis, kuris si vakara atstovavo jo liudininka, kreivai vyptelejo. -Piss off,-susnypste Tonis, taciau jo zodziai akivaizdziai uzkliuva salia stovinciam senyvo amziaus kunigui. Piktai debtelejes i vaikina, sventeiva neigiamai papurte galva. -Pardoname padre…-nuolankiai akis nudelbes hbridas ir toliau negalejo nustygti vietoje. Baznycia skendejo zvakiu sviesoje. Itin romantiska atmosfera sukurti pasisove ne kas kitas, o priverstinai Jacksono ‘plus one’ tapusi Emily kai vestuvems nusamdytas fotografas papriekaistavo, kad tuometiniame apsvietime nuotraukos atrodys is tiesu ne kaip. -Man nusispjaut. Mums reikia irodymo. Mes neketinam jomis nukabineti dvaro sienu…-Tonis elgesi itin nervingai. Svarko kiseneje spausdamas nedidele dezute su ziedu, jis jautesi tarsi plauciuose stokotu oro. -Man reikia ikvepti gryno oro…patraukes prie duru jis is kart sulauke nepatiklaus apsaugininko zvilgsnio, taciau jojo minti pasekes Jacksonas, netrukus isseke paskui broli. Reikia tik isivaizduoti abieju hibridu nuostaba kai tarpdurje kone kaktomusa jie susidure su ne kuo kitu, o Brian'u. -Sveikas, Anthony... (tavo tekstas)

Kai jiedu su Jackson'u grizo i baznycia, Tonio veide atsispindejo sunkiai sutramdomas inirsis. Piktai snopuodamas hibridas puikiai juto i save nukreiptus zvilgsnius, taciau apsimesti, kad ant kojos uzdetas sekimo prietaisas jo ne kiek neerzina buvo neimanoma. -He's got nothing on me. I am gonna fucking burry him...-iskose pro sukastus dantis kol jiedu su jauneliu dar nebuvo pasieke altoriaus. -Viskas gerai?-suraukusi antakius pasiteiravo Emily. -Jis nuo musu detektyvo gavo vestuvine dovana,-sumurmejo Jackson'as galva nurodydamas siek tiek is po kostiuminiu brolio kelniu kysancia 'apykoje'.

-It's almost time, boss... -ramiu balsu į jį kreipėsi augalotas jo sebras. Vyro akys prisimerke stebėdamos pačiame atokiausiame kamputyje įsitaisiusi Briana. -Ką jis čia veikia? Jus ir į medaus mėnesį ji pasiimsit? jo juokelis sulaukė apsimestines Tonio šypsenos. -Isn't it great? I mean... Turint omeny, kad artimiausias 24 val neketinu paleisti tavęs iš savo akiračio, sounds like a double ducking date, isn't it? -šios gay reference užteko pastatyti Zac i vieta. Vyras kaip mat uzsiciaupe. Ne tik dėl to ką atšovė darbdavys, bet ir todėl kad bažnyčios patalpas užpildė nuostabi, romantiška muzika ir netrukus pro duris, altoriaus link patraukė ji - Valencia.
Tonio veidas pasikeitė. Istyso. Gražesnės moters jis dar niekada nebuvo regėjęs. Visos prieš tai ji kamavusios mintys kažkur išgaravo. Natūraliai šiek tiek isitempe. Nuryjes burnoje susikaupusius skysčius jis negalėjo nuleisti nuo jos akių. -Pamiršau paklausti... Kaip sugebėjai įtikinti kunigą jus sutuokti? -dėka hibridiskos klausos Tonis kuo puikiausiai išgirdo šiek tiek atokiau stovejusio brolio klausimą, kurį pastarasis sušnabždėjo sau po nosimi. Buvo daugiau nei akivaizdu, jog šventikas ne tik buvo neuzkalbetas, bet ir Toni pažinojo. Lotynų kilmės dvasininkas buvo tas, kuris dar naujagimį Gomeza pakrikštyjo todėl tam tikra prasme jo dalyvavimas šioje ceremonijoje buvo itin reikšmingas, tačiau tai žinojo tik jie du. -Pasakiau, kad ji laukiasi... -istare veik nesujudines lūpų, tačiau du šioje patalpoje be jo buvę hibridai tai puikiai išgirdo. Jis pastebėjo kaip issilenke dar altoriaus nepasiekusios nuotakos antakiai. Jis šyptelėjo. -It's a little white lie... Of course.

KELIONĖ IKI MIKAELSON'Ų DVARO (EMILY & JACKSON): Jackson’o temperamentas visuomet buvo aštriai spygliuotas. Iš esmės sunkiai sukalbamas jaunas nemirtingasis ilgainiui priprato prie to, kad jei ne atitinkama suma, tai pademonstruota jėga galima pasiekti absoliučiai viską. Kiekvienas, be išimties asmuo, turi savo kainą. Ilgainiui iš savo gyvenimo jis visiškai “ištrynė” adekvataus elgesio normas. Piktas ant savęs, ant supančio pasaulio ir jo naujų taisyklių, vyras nesibodėjo demonstruoti savo pranašumą prieš kitus. Jis visuomet buvo Mikaelson’as, apsimesti kažkuo kitu, paprasčiausiai nebuvo jokios priežasties. Ir visgi, jis nebuvo tiesiog “juoda juoda”, su atitinkamais žmonėmis, socialiniuose susibūrimuose ir kai to reikalavo situacija, jis gebėjo parodyti geriausias savo savybes, charizmą ir visapusišką etiketą. Tačiau už uždarų durų, nebuvo prieš ką apsimesti. Jis buvo vienišas, piktas ir pasimetęs, lygiai taip pat kaip jo, negailestingai nužudytas, tėvas. Žinodamas kas yra jo šeima, tačiau apibendrinus nepažinodamas ne vieno iš jų, Mikaelson’as į savo gyvenimą priėmė TIK brolį. Iš esmės Jie buvo absoliučiai skirtingi, bet tuo pačiu visiškai vienodi. Neegzistavo priežasties, dėl kurios lemtingą akimirką jis imtu ir nusisuktu nuo Anthony’io. Jie galėjo pyktis, draugauti, atsiriboti vienas nuo kito pasirinkdami skirtingus pasaulio kraštus. Bet finale, Jie buvo šeima. O šeima Mikaelson’ų suvokime reiškė “visada ir amžinai”, nepaisant skirtingų nuomonių, ar užgriuvusios situacijos sudėtingumo.
– I’m not acting like I know you, Emily. I know your body, how you react when I touch you. I know how to make you scream from pleasure, bet that’s it. I don’t know you. Ir ne todėl kad nenoriu, o todėl kad tu pati pasistengei parodyti save taip, kaip tave matau. Todėl dabar labai kvaila iš tavo pusės purkštauti dėl to, už ką esi atsakinga pati. – Smilkstanti cigaretė vis dar buvo suspausta tarp hibrido pirštų, kuomet pritraukdamas filtrą prie lūpų, jis gausiai užpildė plaučius karčiais dūmais. Kadangi prieš tai vyras ilgą laiką buvo praleidęs su vaiku, o vėliau paskendo reikaluose, kurie užėmė didžiąją dienos dalį, tai buvo pirmą cigaretė per šią dieną. Ir ji buvo velniškai reikalinga, turint omeny tai, kad šis “nuodas”, padėjo Mikaelson’ui susitelkti į kažką kitą, o ne beprotiškai jaudinantį Emily kūną, kurį ji naudojo kaip ginklą prieš tamsiaplaukį. Ką kalbėti apie protą išnešančius jos žodžius, kurie kuo toliau, tuo labiau spaudė nemirtingąjį prarasti savitvardą. – Darbe. – Suskubo paaiškinti dingimo priežastį.
– Tu žinai iš kokios šeimos esu kilęs. Gali įsivaizduoti ką man reiškė viskas tas “vampyrų padermės paviešinimas” su besišypsančiais keliais asilais, kurie bandė parodyti stebuklingą nemirtingųjų pusę, iš kurių tik vienas tebuvo vampyras. Svetimas viešumas kainavo man daug. Ant mano motinos uždėjo liemenę su C4 sprogmenimis, prifarširuotais verbenos, tik dėl to kad mano tėvas turėjo reikalų su Redford’ų. O medijai reikėjo padaryti statement apie pasipriešinimą. – Prunkštelėdamas, vyras neatrodė liūdnas, greičiau suirzęs, kas atsispindėjo tame, kad jis ėmė rūkyti intensyviau, mat per kelis įtraukimus jis išbaigė suktinę, kurią galiausiai išmetė pro savo pusės pravirą langą. – Galiausiai nužudė ir mano tėvą. Tas pats viso pasaulio dievinamas vampyrų atstovas, kartu su savo išsigimusia kekše, kuri pagaliau dūla pragare. Visi likę mano šeimos atstovai buvo likviduoti, kaip seniausiai egzistavę vampyrai, vieninteliai galėję sustabdyti šią beprotybę.
Neuždarydamas savo pusės lango, tarytum jam vis dar būtu trūkę oro, jis paprasčiausiai viena ranką paliko ant vairo, kuomet kitos pagalba perjungė bėgius. Sukando dantis, kas tik dar labiau išryškino jo ir be to, aiškiai išreikštą žandikaulį. Nesuteikdamas tamsiaplaukei per daug laiko suvirškinti informaciją, kuri iš esmės yra žinoma tik kelių žmonių, mat Caroline šeima ir draugai pasistengė kad josios vardas niekaip nebūtu siejamas su Mikaelson’ais. – Iš kart po to, nutiko dar daug visko. Anthony’s ištraukė mane iš visiško jovalo, kuriuo buvau virtęs. Ir tada pasirodei tu. Aš nebuvau pasiruošęs santykiams, bet pripažink, mes abu pasinaudojome vienas kitu dėl savo priežasčių. Gerai praleidome laiką, dėl ko aš nesigailiu. Vėliau sutvarkiau palikimo formalumus ir išvažiavau, neplanuodamas grįžti. Man reikėjo laiko, neutralios teritorijos, kur galėčiau susitvarkyti galvą, verslą, paveldą. Aš nežinojau kad laukiesi, ir jei atvirai nemanau kad tai būtu pakeitę mano sprendimą.
Tariant paskutiniuosius savo žodžius, hibrido intonacija nepakito, tačiau vien iš akių, kurias kaip tyčia apšvietė priešprieša pravažiuojančios transporto priemonės žibintai, galima buvo įžvelgti kaltę. Kiekvienas asmuo paneša tam tikrą kiekį “blogybių”, kurios yra užkraunamos ant jo galvos, matomai eksperimentai, kurie buvo atliekami su Jackson’u, buvo paskutiniu tašku. Lūžiu, nuo kurio jis niekuomet negrįžo prie senojo savęs, liko brokuotas, sulaužytas. Gal, jei jo istorija būtu žinoma daugiau žmonių, o ne jo paties, brolio ir kankintojo, jis būtu suprastas kitaip. Tačiau paslaptys visuomet yra tas deguto šaukštas, kuris užnuodija medaus statinę. Jis jautė kaltę, kad nedalyvavo sūnaus gyvenime, sėkmingai kopdamas tėvo pėdomis. Jautė kaltę ir dėl to, kad niekada nesistengė pažinti sūnaus motiną. Emily žodžiai apie Anthony žinoma nepraslydo pro hibrido ausis. Jis pastebimai įsitempė, mat be galo patogi sėdynė ėmė priminti įkaitintas žarijas, ant kurių buvo priverstas sėdėti. Iš prieš tai, bent minimalias emocijas demonstravusio veido, liko kažkas bedvasio, šalto ir nutolusio. Be jokios abejonės jis neturėjo teisės aiškinti Emily kaip ši turėtu gyventi ar su kuo miegoti. Taip, Jackson’as visada buvo ir yra nesveikai savininkiškas, bet logiškai mąstant, jie niekada nebuvo kartu, nieko vienas kitam nežadėjo, tai kokia prasmė laužti konfliktą iš piršto? Visgi, reikia pabrėžti tai, kad neprašytas sugrįžęs į josios gyvenimą, jau elgėsi priešingai. Mintis apie tai, kad Anthony’s pažeidė nerašytą “brolių kodeksą” siuntino, ir jis neketino šito paleisti. Gana greitai persiorientuodamas į Emily monologą, kurį jį nusprendė išbarstyti ypatingai emocionaliai, atsiduso.
– Užsikišk! Mane užpisa tai, kad visi pamiršta tą faktą, kad pirmiausia jis yra Mikaelson’as, ir patikėk manimi širdele, ne vienas iš mūsų nėra šventas. Manai kad jis yra vertas sėdėti už grotų, todėl kad nėra supistai geras, tobulas “berniukas iš kaimynystės”? Kad užsiima narkotikų gaminimu ir platinimu? Kad jo klube dingsta žmonės, nes jis yra supistas hibridas, ir maitinasi taip, kaip yra sutvertas? Ar už tai kad tapo alfa, nors ir nebuvo pats populiariausias pasirinkimas?
Prunkštelėdamas Jackson’as neigiamai supurtė galvą. – Taip manai? Tai gal pradėk sodinti tuos, kurie iš tiesų nusipelnė amžinybės už susmirdusių grotų, kaip tavo dvieninamas Abberline su savo augalų kuokštais įvyniotais į blizgų popierių.
Prieš įvažiuojant į Mikaelson’ams priklausančias žemes, kurių plotas iš tiesų buvo stulbinančiai milžiniškas, Jackson’as akivaizdžiai buvo užkabintas už atviro nervo, dėl ko tik dar labiau spaudė vairą, kuris sunkiai atlaikydamas hibrido jėgą, ėmė linkti nuo spaudimo. Netrūko pratrūkti, kuomet prieš tai monotoniškai skambėjęs balsas pakilo keliais decibelais.
– Aš žinau! Aš žinau kad jis bandė tavim atsikratyti, Emily. Bet taip pat žinau kad, jis nebūtu to padaręs, jei neturėtu įrodymų prieš tave ir tavo regztas machinacijas jam už nugaros. Negana to, žinau kad radęs Tommy, jis padarė absoliučiai viską, kad sustabdyti duotą paliepimą. Em, Emily. Mano brolis yra tobulas verslininkas, jis nedaro klaidų.
Leisdamas tamsiaplaukei nuryti karčią tiesą apie tai, kad šiuo klausimu palaiko brolį, buvo tikras kad ji turėjo pasverti visas rizikas eidama prieš Mikaelson’ą, mat priešingai nei emocijoms pasiduodantis Jackson’as, Anthony’s sprendimus atlieka šaltu protu, jo neapgausi, neapsuksi aplink pirštą. Ir net jei atrodys priešingai, taip bus tik todėl, kad jis to panorėjo. Kai transporto priemonė sustojo, Jackson’as išlipo pirmas, iš karto priartėdamas prie bagažinės su naujais daiktais, kurie turėtu supaprastinti Emily buvimą šiame dvare. Ten buvo absoliučiai viskas, ko jai galėtu reikėti, bent taip patikino tų galybės parduotuvių, kuriuose jis buvo šios dienos pirmoje pusėje, konsultantės. Be higienos priemonių, makiažo dalykų, apatinio trikotažo, prabangių dizainerių ir mados namų drabužių, ten taip pat buvo galima rasti ir techniką: telefonas, nešiojamas kompiuteris, plaukų formavimo prietaisai. Woult prieštaraudama sau pačiai, galiausiai nudundėjo į dvaro vidų, kur pirmiausia susidūrė su savo sūnumi. Puikiai girdėjo berniuko reakciją į savo mamos atvykimą, kas savaime iššaukė Jackson’o veide pasirodžiusį lengvą vypsnį. Tačiau susidūrus žvilgsniu su Tommy, kuris tarytum aplietas šaltu vandeniu staiga ėmė elgtis nebūdingai vaikui, išsiilgusiam savo mamos, Jackson’as kaltai nuleido akis, bei greitai pakildamas laiptais, ten nusinešė dalį iš turėtų nešulių. Šią rutiną pakartodamas dar bent kelis kartus.

***
Tulžis griaužė gerklas, lygiai taip pat kaip nuo smūgiavimo gėlė krumplius, kurie atrodė kiek patinę, paraudę ir aiškiai neketino sugyti taip greitai, kaip turėtu, turint omeny kad jis buvo nemirtingas. Sulaužytas Jackson’o hibridiškumas buvo labiau nei akivaizdus, ir nors jo fizinis pasirengimas nenukentėjo (apart tai, kad jis negebėjo pasiekti finalinės transformacijos būsenos, kuri ir atneša nežmogiškas galias), tačiau patiriami fiziniai sužeidimai neužsitraukdavo greitai, nors ir ne taip lėtai kaip pas žmones. Paradoksalu, turint omeny tai, kokią veiklos sferą buvo pasirinkęs jauniausias Niklaus Mikaelson sūnus. Nelegaliai rengiamos kovos iki mirties, kuriuose nesibodėjo dalyvauti ir pats, hibridą statė į nelabai patogią poziciją, ypatingai kai po tokių kovų geroms kelioms dienoms iškrisdavo iš gyvenimo, kol visi kaulai sugrįždavo į savas vietas, o praplėšta oda užsitraukdavo.
Pasimetimas Anthony’io veide tą akimirką nereiškė absoliučiai nieko, o ir tolimesnės kalbos Jackson’as neketino plėtoti, paprasčiausiai vyriškai (smūgiais, ne žodžiais) pasistengdamas pademonstruoti savo aiškų nepasitenkinimą dėl to, kad pasak Emily, jiedu buvo pasidulkinę. Prasistumdamas pro tamsiaplaukę, kuri kaip tik tuo metu, ganėtinai atvirai “apsirengusi”, stoviniavo prie durų staktos, jis ryžtingai nusuko link lauko durų. Mikaelson’o planas buvo akivaizdus, juk kitokio veiksmų plano jis neturėjo, kad sėkmingai “prasivedinti galvą”. Seksas, smurtas ir svaigalai – tobulas kokteilis, norint kuriam laikui atsiriboti nuo smegeninę spaudžiančių minčių. Ką kalbėti apie asmenį, kuris yra priklausomas nuo pirmojo aspekto taip pat stipriai, kaip narkomanas yra priklausomas nuo heroino. Gali sau meluoti kad metei, kad susiturėjai, bet galiausiai atrandi save darant tai vėl ir vėl, ir tuomet bandai įtikinti save, kad tai absoliučiai nieko nereiškia, kad sustosi kada tik panorėsi, tiesiog dabar nenori. Tipinė narkomano kalba, kas absoliučiai tinka viengungiu visuomet buvusiam Jackson’ui. Jokios atsakomybės, dominanto vaidmuo, pastovūs seksualiniai žaidimai su lojaliosiomis. Ir finale, tušti kiaušiniai ir puikiai dirbanti galva. Suimdamas durų rankeną, vyras staigiu mostu šias atrakino, galiausiai pasiekdamas didžiulę verandą. Ir tuomet jam už nugaros pasigirdo Emily balsas. Sustojo, tačiau absoliučiai neskubėjo atsisukti į josios pusę. Nenorėjo suteikti jai malonumo matyti tai, ant kiek yra piktas, nusivylęs ar tai broliu ar tai ja.


“He didn't fuck me, OKAY!?”, – Jos žodžiai nuskambėjo neentuziastingai, gal net priverstinai, dėl ko besisukdamas Jackson’as nutaisė ganėtinai kritikuojančią, pašaipią miną. Primestinai perspaustas, dantų nešiepiantis, vypsnis perskrodė hibrido veidą.
– Tai viskas? – Panašu kad jis nebuvo pasiruošęs šiuo metu diskutuoti apie tai, kas buvo paminėta jojo transporto salone ar tai, kas nutiko vos prieš porą minučių. – Tuomet tau leidus, man reikia kuriam laikui iš čia išvažiuoti, kol nieko neužmušiau.
Ir jis būtu išvažiavęs, jei ne konkretūs žodžiai, kuriuos čia pat išbėrė Woult. Kvaila buvo pasiduoti provokacijai ar tuo labiau suabejoti Anthony’iu, kad ir koks jis geba būti subingalvis, vargu ar savo noru pasiryžtu niurkyti tą “skylutę”, kurią prieš tai niurkė jaunėlis. Sukandęs dantis, nemirtingasis pasuko galvą, vis dar nepaleisdamas tamsiaplaukės iš akių. Panašu kad būtent tą akimirką jis svarstė kokius tolimesnius žodžius būtu panaudoti tinkamiausia: išdėti viską kaip yra, ar pasistengti būti kiek įmanoma taktiškesniu. Ne staigmena tai, ką hibridas pasirinko. – Hurt me? Are you fucking kidding me?! Ir ką gi, širdele, tu būtum tuo pasiekusi? Telepatiškai tai nepersiduotu, ir patikėk, Anthony's nebūtu man skambinęs kad pasigirti kad jam nučiulpė. –
Savaime leisdamas jai suprasti, kad jis TIKRAI neketino sugrįžti atgal, Mikaelson’as neigiamai supurtė galvą, tik akimirkai dirstelėdamas į tą pusę, kur prieš tai buvo palikęs savo transporto priemonę. Reikia paminėti, kad palengvėjo kai tiesa visgi išlindo iš maišo, tačiau čia pat jis pasijuto visišku bukapročiu kad aplamai leidosi būti šitaip sumanipuliuojamas. Kilstelėjęs vieną iš savo rankų, tamsiaplaukis perbraukė keliais pirštais sau per smakrą, kuris jau buvo šiek tiek apžėlęs. Giliai įkvėpė, kuomet pro putlias Emily lūpas išsprūdo su jos kūno kalba visiškai nesutinkantys žodžiai, skatinantys jį nešdintis kur ir ketino. Nepajudėjo iš vietos, ir toliau smalsiai stebėdamas josios išraišką, šiek tiek suapvalėjusias akis. Jackson'as jau ketino žiotis atsakymui, kuomet vėl pasisakiusi tamsiaplaukė, galiausiai nusimetė nuo savęs rankšluostį, visu savo gražumu pademonstruodama savo absoliučiai tobulą kūną, kuris buvo dengiamas to paties apatinio trikotažo, kurį šiandiena ir išrinko hibridas. Jo veide vos pastebimai sušmiežavo kampinis šypsnis. Kuomet vos per dalį akimirkos jis atsidūrė visapusiškai šalia tamsiaplaukės, ganėtinai stipriai suimdamas šią už kaklo. Ne tiek, kad ji suprastu tai kaip grėsmę ar puolimą, greičiau kaip jojo savininkiškumo apvaizdą. Kiek per staigiai krestelėdamas savo galvą, jis savo veidą prikišo taip arti josios, kad jie kone lietėsi. – Don’t you ever fuck with my head, Emily.
– Don't tell me what to do and you won't need to be mad when I disobey. – Čia pat valiūkiškai atkirto tamsiaplaukė.
Nereikia ne sakyti kad apie šią moterį Mikaelson’ą vedė iš proto absoliučiai viskas: jos kūnas, kvapas, skonis ir netgi balsas. Jai būnant šalia, teko sudėti labai daug pastangų kad kotas staiga nepradėtu rodyti dvyliktą valanadą, ir tokį efektą tamsiaplaukė jam kėlė būdama apsirengusi, ką kalbėti apie tai, kai josios kūnas buvo nepridengtas beveik niekuo. Liežuviu perbraukdamas per savo lūpas, jis dar stengėsi tvardytis, kas buvo absoliučiai beprasmiška. – Liaukis su savo alegorijom apie mirusių pimpalus ar mano brolį, kiekvienas turi savo ribas, aš taip pat. Dabar viskas ką noriu galvoti, yra tai ką noriu tau dabar padaryti...
Apsivydama vyro kaklą rankomis, tamsiaplaukė užšoko ant jo liemens, bei lengvai įžnybė į ausies spenelį. – As much as you hate it, you don’t own me. I am free to fuck who I want. Until there’s a ring on my finger Jack, I will forever fuck with your head.
Vos tik tamsiaplaukės kūnas atsidūrė ant hibrido pusiaujo, jis žengė drastišką žingsnį į priekį, kuomet jos nugarą stipriai prispaudė prie išorinės namo sienos, tokiu būdu prispausdamas ją tarp savęs ir nepajudinamo objekto. Viena iš savo rankų suimdamas abų josios riešus, netrūko iškelti šiuos tamsiaplaukei virš galvos, tokiu būdu pabrėždamas kad situacijos kontrolė yra jo rankose. Godžiai, šlapiai ir visapusiškai savininkiškai įsikabindamas į putlias josios lūpas. Pro jas prasiskverbęs liežuvis netrūko susidurti su priklausančiu vilkei. Vis dar nepaleisdamas tvirtų savo gniaužtų, kurie izoliavo josios rankų judėjimą, laisvąją savo ranka susirado jos kaklą. Suspaudė, užtektinai tvirtai, kad tai sukeltu atitinkamą nepatogumą, bet tuo pačiu būtu ir erzinančiai malonu. Visiškai niekinis atstumas abiems partneriams suteikė galimybę jausti vienas kito kūnus, pasikeitimus, kuriuos iš jo pusės vainikavo keičiantis formą vyriškumą atžymintis organas. Pilnai erektinis falas vis dar buvo varžomas jo vilkėtų kostiuminių kelnių medžiagos ir panašu kad vietos jam ten aiškiai trūko. Tačiau dėl kažkokios priežasties Jackson’as neskubėjo, tarytum šiuo metu norėtu kiek galima daugiau dėmesio atiduoti Woult kūnui. Paleisdamas Jos lūpas, nemirtingasis neskubriai ėmė keliauti jos kaklo, dekolte linija, sustodamas prie krūtinės, kuomet ir paleido josios rankas, savąsias perkeldamas ant stangrios, nepaprastai gražios josios krūtinės. Leisdamas sau pasimėgauti jos formomis, glamžė jas (krūtis), bučiavo, kandžiojo ir laižė. Ir tik tuomet, kai atitraukė savo veidą nuo jos kūno, vėl įsikabino į jos lūpas, tuo pačiu metu, dešinę ranką užkišdamas tamsiaplaukei tarp šlaunų.
– Tu vedi mane iš proto. – Sušnarėdamas beveik nenutraukiant bučinio, jis keliais pirštais patraukė jos vilkėtas kelnaites šonan. Ir taip, jam absoliučiai “nekasė” tas faktas, kad jiedu radosi lauke, prie pat namo, kurio net durų nepasivargino uždaryti. Įsiskverbė į josios siaurą, šiltą ir drėgną makštį viduriniu pirštu, imdamas stimuliuoti ją pirmiausia iš vidaus. Netrūkus prie to prisijungė ir nykštys, kuris kone iš karto susirado tą, jautriausią moters kūno vietą, nedidelį išorinį odos lopinėlį. Įdėmiai stebėjo josios kūno reakcijas: kvėpavimą, lengvus raumenų susitraukimus ir širdies plakimą. Žinojo kaip su ja elgtis, kokiu intensyvumu, kokia kompresija ją liesti. Elgėsi taip, tarytum norėtu privesti ją prie lėto, tačiau beprotiškai intensyvaus orgazmo. Ir kai ji beveik pasiekė tai, kuomet trūko visai ne daug, jis neskubriai atitraukė ranką nuo josios lytinių lūpų. Lygiai tuo pačiu metu jo veidas atsidūrė lygiagrečiai tamsiaplaukės ausimi. Mežas, tylus jo tonas “pažadino” tamsiaplaukę iš euforijos būsenos.
– Oh, I’m almost forget. I’m not the sharing type, Emily. Until you forget the thought about fucking whoever you want. I ain’t giving you shit. – Pašaipi, kampinė šypsena perskrodė jo veidą, kuomet abejomis rankomis suimdamas Woult liemenį, Mikaelson’as nesunkiai nuleido ją nuo savęs, pastatydamas ant kojų. Atsitraukė, dar kuris laikas stebėdamas josios išraišką. Šypsena tapo platesne, kuomet prunkštelėdamas, hibridas patraukė namo vidaus link, visiškai atsitiktinai pamiršdamas apie tai, kad ketino nešdintis iš čia, miesto link. Žinoma jam buvo didelė staigmena rasti miegantį berniuką savo kambary. Tačiau vien iš principo neapleisdamas patalpų, kurias laikė savo laikina apsistojimo vieta, šiame dvare, jis pasigavo švarius apatinius, rankšluostį iš stalčiaus, ir patraukė dušo link. Nebuvo patenkintas minties, kad dėl to kad čia miega sūnus, teks pirmiausia: miegoti ant sofos, ir svarbiausia: bent su apatiniais, kas kirtosi jo įprasto gyvenimo stiliui. Mat jo nuomone, miegas be drabužių, yra geras miegas. <…>




VESTUVIŲ DIENA (ANTHONY, VALENCIA, JACKSON, EMILY AND OTHERS): Nepriklausomai nuo to, kaip pasibaigė naktis prieš vestuvių ceremoniją, Valencia išsliūkino iš dvaro iš ankstyvo ryto, prieš kylant saulei. Prieš susitikimą su Vera Wang, kurios salone ir buvo numatytas jos pasiruošimas (makiažas, šukuoseną, tinkamas suknelės uždėjimas), Fibonacci buvo tiesiog būtina pabūti vienai, su savo pačios mintimis, išvengiant bet kokio kontakto su esančiais dvare. Tokiai progai tamsiaplaukė neatsitiktinai pasirinko tą patį mažai lankomą paplūdimį, kurį šiai ir buvo užrodęs Anthony’s. Kuris laikas paskendusi savo pačios mintyse, ji basomis vaikščiojo palei krantą, kartas nuo karto pėdomis susidurdama su dar įšilti nespėjusiomis vandenyno bangomis.
Per paskutines kelias dienas, kurių bendras skaičius nepasiekė netgi savaitės ilgumą, tamsiaplaukės gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis: išlaisvinta siela ir įgytas nemirtingumas nešė savo kainą, didžiulę kainą, kurios ji stengėsi niekam neatskleisti. Ji buvo stipri, beprotiškai stipri asmenybė, nuo pat mažų savo dienų auginama taip, esti silpnumas būtu laikomas gėda. Ir nors ji niekada nejuto meilės stokos, kurią šiai dovanojo Gabriella (biologinė motina), vyriškas vaidmuo josios gyvenime visuomet asocijavosi su absoliučiu patriarchatu: dešimtys kūną ir sielą lavinančių užklasinių veiklų, kriminalinės teisėsaugos studijos ir galiausiai surežisuotas vilkolakio geno pažadinimas, paliko savo pėdsaką ant jos asmenybės. Krauju suteptos rankos ir absoliutus fiasko asmeniniame gyvenime, juk būtent taip galima visą tai apibūdinti. Ir ji vaidino, kad ir kokia iš tiesų niekam tikusi aktorė buvo, esti jos tai absoliučiai nekankina. Bet juk tokie ir yra stiprūs žmonės. Jie nesidalina savo neramumais, jie neieško paguodos ar kieno nors savavališko noro išspręsti jų problemas. Jie sukanda dantis, priima viską kaip neišvengiamą faktą ir tiesiog eina toliau. Bet kas nutinka tuomet, kai kelias yra pametamas, kai nežinai kur randasi tas toliau? Kas jei ateitis atrodo perdėm miglota ir tu pasiklysti?
Nuo akimirkos, kuomet fiktyvi santuoka tapo vieninteliu sprendimu, bandant išvengti kardomosios atsakomybės, ji stengėsi atrodyti taip, tarytum tai absoliučiai nieko nereiškia, kad tai tęsis tik tiek, kiek trūks tyrimas, teismas ir kai viskas pasibaigs, tereikės kelių parašų ant atitinkamų dokumentų, kurie nebyliai pašalins šį gyvenimo laikotarpį, tarytum nieko nebuvo. Sakydama kad tai absoliučiai nieko nereiškia, ji stengėsi tuo įtikinti ne Mikaelson’ą, kuris aiškiai nebuvo sužavėtas tokio strateginio plano, ji greičiau stengėsi įtikinti save. Ne vienas iš šio, atrodytu nepriekaištingo plano, dalyvių nepasivargino atsiminti tą faktą, esti ji taip pat buvo kilusi iš ganėtinai religingos šeimos, kur buvo branginamos šeimos vertybės. Ku dar būdama vaiku, ji svajojo apie šią dieną, apie baltą suknelę, apie gėlėmis ir žvakėmis išpuoštą bažnyčią, kurios gale jos lauks asmuo, kuriam ji dovanos ne vien savo kūną, bet širdį ir sielą. Kad ši diena bus pripildyta meilės, abipusės pagarbos, rūpesčio. Atvers duris tam gyvenimui, kurio ji troško. Kad pirma santuoka bus vienintelė, ne todėl, kad taip yra teisinga, o todėl kad pasirinktas partneris bus svarbiausiu josios gyvenime. Su kuriuo praleista kiekviena akimirka bus neįkainojama, nepriklausomai nuo to, kokiomis emocijomis šį bus perpildyta. Ir jai bus nebaisu, ištarti tuos tris žodžius (I Love You), kurie iki pat šiol, nebuvo prasprūdę pro josios lūpas, nes jos vyras bus to vertas.
– On the happiest frickin day of my life, in the room with no family and no help and no one by my side but you…
Atsitraukdama nuo vandens, tamsiaplaukė pagaliau leido sau pratrūkti, kuomet atsisėsdama ant smėlio, savo stiklinęs, nuo susikaupusių silpnumo akimirkos ašarų, akis nukreipė į beribį vandenyną, kuriam ir nusprendė išlieti savo jauseną. Tikriausiai tik todėl, kad buvo absoliučiai tikra dėl to, kad iš tiesų nebus išgirsta, nesulauks gailesčio, nesulauks absoliučiai nieko atgal. Ir jai buvo tiesiog būtina išlieti susikaupusias emocijas. Kad vėliau susikaupus, galėtu eiti skrupulingai suplanuotu keliu.
– And I don’t know what I’m doing, and there is no one here with me. There’s NO ONE here. To tell me to quit or get me down the aisle or help me. That is my fathers job, and my father isn’t here... I'm alone, always alone. – Sūrios, stambios ašaros it pupos pabiro iš tamsių josios akių, kuomet bandydama net dabar pasirodyti stipria, ji atsmestinai jas nubraukė atbuline ranka, tuo pat metu stipriai sumerkusi akis. Užsimezgusi abipusė trauka tarp tamsiaplaukės ir Mikaelson’o buvo akivaizdi, nuo pat pirmos jų pažinties dienos šis vyras jai pasirodė įdomus, nenuginčijamai patrauklus. Jis turėjo daug ką pasakyti, vien klausytis jo buvo malonu, juk šiame amžinai nemiegančiame mieste, jis pasirodė artimas, savo įsitikinimais, savo kilme ir tuo kad gebėjo kalbėti jiems abiems gimta kalba. Su laiku jis ėmė kelti smalsumą, tūkstančius nesibaigiančių klausimų, prieštaringai nuodėmingus jausmus, aistrą kurios neturėtu būti, bet ji buvo ir beprotiškai deginanti. Begalinį norą jausti jo kūną šalia, jo kvėpavimą ant savo odos ir parodomuosius bučinius, kurie taip svaigino. Ir iš dalies tai lengvino padėti, esti nėra sunku leisti laiką su tuo, kas tau patinka. Bet iš kitos dalies, jų sutartis buvo terminuota, ir kas jei atėjus paskutiniai dienai bus sunku viską nutraukti? Kas jei prisileidus mintį esti tai gali būti tikra, finale bus neįmanoma apsimesti kad viskas baigta? Tai galima pavadinti baime, atsargumu ar savisauga. Tūkstantis klausimų… Ir ne vieno, galinčio pasakyti “It’s okay, everything is going to be okay with you”. <…>

***
Galbūt tai yra keista, galbūt absoliučiai normalu, tačiau ne vienas iš brolių nediskutavo apie tai, kas nutiko praeitą naktį. Emily rūpinosi bažnyčios puošimo estetiką, kuomet Jackson’as daugiau laiko praleido prie savo automobilio, kur bagažinėję buvo pasimetęs kelis butelius gerai išlaikyto, brandaus burbono. Tikriausiai jis buvo labiausiai nesusireikšminęs asmuo tarp visų fiktyvių vestuvių dalyvių. Gyveno vakaro planais, kuomet pasibaigs visas šis nuobodus maskaradas ir bus galimybė gerai atsipalaiduoti, atšvenčiant tikslingą atkištą vidurinį pirštą teisėsaugos pareigūnams. Ir visgi, pro jo tamsias akis neprasprūdo tas faktas, esti Anthony’s aiškiai nerado sau vietos. Ir tai nuoširdžiai atrodė idijotiška, suteikė galybę progų iš šio pasišaipyti. Na taip, bažnyčia. Na taip, šventikų paveikslai ir netgi atsivestas kunigas. Teatras, kurio epicentre yra Jackson’o brolio laisvė, juk be Emily ir Valencios parodymų, pareigūnai prieš jį neturi tiesioginių parodytų, tik spėjimus ir prielaidas, o su tuo nieko daug nepasieksi. Kuomet neatlaikydamas įtampos, ar tos pačios bažnytinės atmosferos, Anthony’s apleido patalpas, Jackson’as tuoj pat nusekė paskui. Jau ketino žiotis ir eilinį kartą patraukti brolį per dantį, kuomet akis į akį susidūrė su tuo pačiu pareigūnu, kuris priskreto prie jo šeimos.
– Sveikas Anthony… – Pirmasis visgi prabilo Brian’as. Mirtingasis nebuvo užsidėjęs savo tarnybinės aprangos, sunku pasakyti ar dėl to kad nenorėjo būti labai jau netaktiškas, ar paprasčiausiai todėl, kad spec aprangą teko nešioti tik šturmo operacijų metu. Savimi patenkinta pareigūno grimasa aiškiai leido suprasti, kad jis čia pasirodė ne šiaip sau. Vyras buvo įsispaudęs į pakankamai seną, tamsiai pilkos spalvos kostiumą, juodi marškiniai po juo nuo kaklo buvo prasegti per porą sagų. Vienoje rankoje, jis turėjo odinį lagaminą, kur link Jackson’o žvilgsnis ir nukrypo. Numatyti kas ten: prietaisai, popieriai ar dar kas, buvo neįmanoma. Pareigūnas neskubėdamas nužvelgė aplinką, kuomet nesusilaikęs suprunkštė. – Ne kaip pareigūnas, o kaip vyras vyrui, pasakysiu: tavo planas neišdegs Mikaelson’ai. Nežinau ką tu naudoji prieš Fibonacci, šantažą ar pinigus, bet savo noru ji tikrai nebūtu tam pasiryžusi. Taigi čia sušiktai akivaizdu, kilusi iš geros šeimos ji net nepranešė savo tėvams apie vestuves?
Ir būtent šią akimirką tapo aišku, kad Brian’as buvo užbėgęs jiems visiems už akių. Kas galiausiai ir pridavė jam reikiamą rodiklį gauti leidimą įteikti Mikaelson’ui ankstyvą “sutuoktuvių” dovaną, kuri kaip tik šiuo metu slėpėsi lagamino viduje.
– Įsivaiduoji kaip nustebo jos tėvas, iš šeimos draugo sužinojęs kad jo dukra kaip tik šiandien išteka už įtariamo nusikaltėlio? Prieš kurį yra pareikšti kaltinimai; narkotikų vartojimas, platinimas, nelegalios prostitucijos propogavimas ir desertui dešimtys dingusių be žinios žmonių. – Liežuviu perbraukęs per savo lūpas, jis netrūko pratęsti. – Aš tave pasodinsiu.
Numatydamas kokią tai reakciją gali iššaukti vyriausiam Niklaus Mikaelson sūnui, prieš tai šone stovėjęs Jackson’as, galiausiai visu kūnu įlindo į pokalbį. Buvo akivaizdu, kad ponas pareigūnas turi asmeninę vendetą prieš Anthony, aiškiai peržengė savo turimų teisių ribas, ir aplamai bandė šokti prieš vilką. Akimirką Jackson’as atrodė siaubingai įsitempęs, kitą, jo veide jau subolavo veidmainiška, baltų dantų šypsena. Nors nepaisant prieštaraujančios tonui grimasos, hibridas prabilo griežtai, užtikrintai.
– Tai grasinimas ponas pareigūne? Oi negražu ir nekompetetinga. Leiskit man priminti kad visi mes stovim ant šventos žemės, už metro bažnyčia. – Galvos krestelėjimu nurodė už nugaros likusį pastatą. – Tai yra privati ceremonija, jau gana to kad mano brolio vardas yra neteisėtai suteptas incidento, su kuriuo jis neturi absoliučiai nieko bendro. Tai dabar atsivelkat čia ir bandot iki galo sušikti jam svarbią dieną? Gal dar nuotaką iki bliovimo daveskit? Tam atvejui kad pilnas faršas būtu?
Šaltu veidu Brian’as stebėjo abu hibridus, pastebimai neketindamas prabilti dabar, netgi leisdamas pasireikšti. – Kol nėra įrodyta kaltė, žmogus yra laikomas nekaltu. Šitą šūdą net aš žinau, ir man nereikėjo baigti teisės mokslų ar tapti ponu pareigūnu.
Labai įdėmiai klausydamas Mikaelson’ų šeimos atstovų, DEA pareigūnas galiausiai pritariamai linktelėjo, tuomet ant savo tarnybinio automobilio bagažinės pasidėjo lagaminėlį, kurį atverdamas galiausiai leido visiems pokalbio dalyviams suprasti kur link viskas eina. Pasiimdamas popierius su teisėjo leidimu uždėti Anthony’iui Mikaelson elektroninę apykoję, šiuos atkišo į kiek vyresnio hibrido pusę, leisdamas susipažinti ir pasilikti sau dublikatą. – Tai ne grasinimas, tai faktas, kurį supranta visi. Tik laiko klausimas, kada tai bus įgyvendinta. Viena, kad ir visiškai nereikšminga jūsų klaida, ir pergalė bus teisėsaugos pusėję.
Iš lagamino ištraukdamas specialų prietaisą, kuris netrūkus turėtu atsidurti ant jaunikio čiurnos. – Laikyk tai vestuvine dovana Anthony, prietaisą aktyvuosiu vos tik baigsis bažnytinė ceremoniją, ir su mano palyda nuvažiuosite į savo namus, kur ir privalėsite leisti likusį iki teismo laiką arba vyriausiam teismo pareigūnui nusprendus kitaip. Bet koks pasipriešinimas įstatymui, įgalios mane išgabenti jumis iki “namų arešto” lokalizacijos dabar pat, be galimybės įgalinti santuoką.
Paskatindamas Mikaelson’ą šiek tiek pasikelti kelnių apačią, pareigūnas pakankamai greitai jam prie čiurnos prikabino buvimo vietos sekimo prietaisą, kuris perduoda signalą ne vien apie tai kur randasi asmuo, bet ir tada, kai yra pažeidžiama nustatytą riba. Jackson’ui savo ruožtu visas šis absurdas pasirodė way too much, kuomet jis nusukdamas veidą, subumbėjo sau po nosimi.
– Šūdžius. – Tačiau Brian’as visgi išgirdo ką pasisakė jaunėlis, todėl čia pat pilnai išsitesdamas visu ūgiu, mat prieš tai buvo priklaupęs kad uždėti prietaisą, bei šį dalinai aktyvuoti (nenustatytas tebuvo atstumas, kuriuo gali naudotis hibridas).
– Kažką sakei? – Pasivaipydamas Jackson’as suskubo neigiamai papurtyti galvą, susilaikydamas nuo kokio nors netinkamo komentaro ar veiksmo, kuris galiausiai paskatintu pareigūną imtis kraštutinumų. – Ne, nieko. Nieko naujo ar stebinančio. <…>


Suskambo lėta, romantiška kompozicija, pranešanti apie ceremonijos pradžią. Du iš čia pat priesaiką davusių jaunų dvasininkų, suėmė sunkių lauko durų rankenas, patraukdami jas į save, bei tokiu būdu leisdami bažnyčios prieangį paskęsti aklinoje tamsoje, pro kurią galiausiai ir įžengė Valencia. Ilga, visapusiškai josios formoms pritaikyta, seksuali balta suknelė buvo papuošta rankų darbo neriniais. Panašu kad dizainerė, kad ir per trumpą laiką, tačiau sugebėjo sukurti absoliutų dieviškumą. Lengvas makiažas, bei stambiomis sruogomis subanguoti plaukai, vienam šone buvo susegti perlų segtuku. Trumpam stabtelėdama, tamsiaplaukė pirmiausia žvilgsniu susirado Anthony, nespecialiai, greičiau ieškodama geriausiai ją dabar galinčio suprasti asmens. Jos veide subolavo lengva šypsena, kuomet jojo veidas, stovėsena pasakė kur kas daugiau, nei būtu pasakę žodžiai. Jis grožėjosi, ir tai jai suteikė tvirtybės. Ji pastebėjo Brian’ą, kad ir kaip pareigūnas stengėsi pasislėpti tolimiasiame kampe, ir visgi neparodė to, esti šio vyro buvimas čia ją kaip nors trikdytu. Bažnyčios durys užsivėrė, kuomet ji neskubiai ėmė eiti link altoriaus. Jos nerimastingą širdies plakimą atrodytu buvo galima išgirsti netgi ne ypatingai antgamtinę klausą turintiems asmenims. Sukurta aplinka iš tiesų gniaužė kvapą: žvakių šviesa, tūkstančiai baltų gėlių. Netrikdė netgi fotografų komanda, besistengianti tinkamai užfiksuoti kiekvieną akimirką. Ji nepertraukiamai kabinosi į Mikaelson’o veidą, jo akis, lūpas, šiek tiek įsitempusį žandikaulį. Čia pat pasigirdo Jackson’o balsas, toks tylus, kad be čia esančių hibridų, ne vienas neužfiksavo netgi šnarėsio. Ji žengė toliau. Pasigirdo ir Anthony’io atsakymas, privertęs tamsiaplaukės antakius nanatūraliai šoktelėti. Kitą vertus, tai skambėjo kaip mažesnis blogis, nei kad užkalbėti šventiką daryti tai, ką savame prote būtu atsisakęs. Pagaliau pasiekusi susirinkusius, Fibonacci sustojo priešais Anthony, palikdama šventiką šone. Jos veide pasirodė lengvas šypsnis, šiek tiek išderinantis susiformavusią aplinką.
– Juk sakiau kad išversiu tave iš koto, pasirodžiusi ne su šortais, o su balta suknele… – Sušnabždėjo, vos pastebimai trūktelėdama savo įdegusiais ir šiek tiek dirbtinai pablizgintus pečius. Kunigas netrūko pradėti savo kalbą, dėl ko jaunavedžiai buvo paskatinti susiimti už rankų. Tikriausiai kalta buvo įtampa, tačiau tą akimirką buvo galima prisiekti, esti per pirštų galiukus perbėgo lengva elektros srovė. Kartas nuo karto tamsiaplaukė įsikabindavo dantimis į savo apatinės lūpos odelę, tarytum toks veiksmas būtu šiai padėjęs susidoroti su patiriamu stresu. Ji stipriau suspaudė jo pirštus, tarytum nebūtu tikra ar sugebės ir pati neiškristi iš aukštakulnių. Iš Anthony’io pusės, sekančiu po Zac’o stoviniavo Jackson’as, o šalia jo Tommy’s. Keista, tačiau abudu pasirinko panašaus tipo kostiumus, panašiai susišukavo, kas tik dar labiau “in your face” skambino varpeliais, esti jie yra related. Jackson’o žvilgsnis trumpam susirado Emily, kuri vienintėlė atstovavo Fibonacci pusę. Ji atrodė nuostabiai, todėl Jackson’ui ne laiku ir ne vietoje kaip mat susiformavo “garbanotos” mintys, ant kurių save pagavęs, vyras pastebimai susinepatogino, nutraukdamas savo žvilgsnį nuo savosios palydovės. Šiek tiek sujudėdamas vietoje, jis patrynė šalia stovėjusio berniuko petį, tokiu būdu nebyliai parodydamas kad šis šauniai laikosi. Pasistengė susikoncentruoti į ceremoniją, labai akivaizdžiai ignoruodamas detektyvą, kuris it koks grybas pasiliko stebėti ant kiek įtikinamai viskas vyks. Ir Jackson'o akimis, viskas atrodė net labai gerai suvaidinta.
Trumpam pristabdydamas savo kalbą, kunigas šiek tiek palinko, kuomet ispaniškai perklausė ar jie ketina išsakyti priesaikas, dėl ko Fibonacci žvilgsnis iš karto susirado tamsias Mikaelson’o akis. Ji nebuvo iš anksto tam pasiruošusi, bet kitą vertus detektyvo pasirodymas taip pat nebuvo numatytas. Giliai įkvėpdama, tamsiaplaukė nutraukė akių kontaktą su Anthony’iu, kuomet pritariamai linktelėjo šventikui, kuris netrūkus ir išreiškė žodžiu, apie priesaikas, kurias netrūkus duos jaunavedžiai. Prieš pradėdama kalbėti, ji liežuviu perbraukė per putlias savo lūpas, tokiu būdu šias šiek tiek sudrėkindama, ko pasekoje pasiryžo kalbėti pirma.
– Prieš sutinkant tave, mano gyvenimas buvo nuspalvintas pilkais atspalviais. Griežtos “tobulos egzistencijos” normos, kurių buvo privaloma laikytis, kad nenuvilti aplinkinių. Ir kurios galiausiai atėmė iš manęs gyvenimo skonį, praradau save, tapdama tokia, kokios manęs reikėjo… – Nuleisdama savo tamsiai rudų akių žvilgsnį, ji net pati nepajuto kaip stipriau pirštais įsikabino į jo rankas, tarytum tokiame veiksme būtu ieškojusi palaikymo, supratimo. Susikoncentruoti į priešais stovintį asmenį, nebuvo sunku, todėl visai netrūkus, aplinkos pasaulis paliko blankus ir netikras, tarytum miražas. Pakėlė akis, dabar jau įsikabindama į hibrido žvilgsnį, imdama kalbėti taip, lyg be jų čia daugiau nieko nebuvo. Ir galbūt didelė dalis buvo tiesiog gražūs žodžiai, kitą vertus ten taip pat buvo daug tiesos. – Didžiausia mano baime virto meilė, ir suvokimas kad tikrosios manęs gali būti negana. Ir tuomet aš sutikau tave. Asmenį kuris apvertė mano gyvenimą aukštyn kojomis, tik dėl to kad visiškai atsitiktinai pataikiau atspėti tavo mėgstamą gėrimą. – Šis teiginys kažkodėl privertė tamsiaplaukę akimirkai sukikenti, atsimenant priežastį dėl kurios jie iš tikro susitiko. Ji linktelėjo, aiškiai priversdama save susiturėti, nors vos pastebimai pakilę lūpų kampučiai skandavo apie tai, kad atsiminimas yra malonus. Akys palengva ėmė įgauti blizgėsį, būdinga padidėjusiam jų drėgnumui. – Tu privertėi mane išmokti kvėpuoti iš naujo, privertėi pamilti gyvenimą, kiekviename jo aspekte. Tu esi priežastis kodėl nesibaimindama galiu pasakyti kad esu laisva… Ir visiškai nesvarbu ar ištinka sunkūs išbandymai, tu esi vienintėlis, kurio veido ieškau minioje. Ir mano laimė nebūtu tikra, jei negalėčiau ja pasidalinti su tavimi. Man nereikia aiškinti tau savo jausmų, nežiau kaip, bet tu perskaitai tai iš mano akių. Ir man nereikia rodyti savo skaudulius, tu žinai kai nutinka kažkas ne taip. – Emocionali josios būsena atsispindėjo ne vien skruostais nubėgusiomis keliomis ašaromis, virpančiomis lūpomis ir rankomis, kurios vis dar stipriai spaudėsi prie priklausančių jam. – Man nereikia slėpti nuo tavęs savo minčių, net jei jos absoliučiai beprotiškos, nelogiškos ir vedančios tave iš proto, nes žinau kad manęs nenuteisi. – Prieš ištardama savo paskutinius žodžius, tamsiaplaukė net pati nepajuto kaip užsikirto, dėl to kad kaip tik tuo metu kažkas paprasčiausiai užgniaužė kvapą. Sėkmingai skęsdama jo tamsiuose akyse, ji pagaliau leido sau prabagą užsimerkti, dėl ko pro tankias, juodas blakstienas prasiveržė dar keli, sūrus lašai. Prisikandusi apatinės lūpos odelę, ji giliai įkvėpė, trumpam užlaikydama orą. Ir kai pasiryžo prabilti vėl, josios vandeningas žvilgsnis vėl susitiko su priklausančiu jam. Ir tuomet, ji pagaliau ištarė paskutinius savo žodžius.
– Esi kur kas daugiau, nei kada maniau esanti verta. Ir man yra didžiulė garbė, po šios dienos vadintis Tavo. Tavo žmona.
Tik dėl to, kad Zac’as šiek tiek užsisnaudė, Jackson’as savo ruožtu lengvu prisilietimu prie berniuko peties nurodė kad jau Laikas atlikti savo vaidmenį. Ir kai Tommy’s žengė porą žingsnių prie jaunavedžių, Valenciai padavė žiedą, kuris buvo skirtas Anthony’iui. Paleidusi tik vieną jo ranką, ji šiek tiek virpančiais pirštais suėmė auksinį papuošalą, bei lengvai šyptelėjusi, ryžtingai užmovė žiedą ant savo “fiktyvaus” vyro kairės rankos bevardžio piršto, po ko Tommy’s iš karto sugrįžo į savo vietą, ir kunigas vėl prabilo. <…>




MIKAELSON'Ų DVARAS (ANTHONY, VALENCIA, JACKSON AND EMILY): <…> Sutuoktuvių ceremonija užsibaigė bučiniu, kuris akivaizdžiai detekytui nepatiko. Jis vis dar nebuvo įtikintas tuo, esti skubotos vedybos neturi nieko bendro su užvesta byla prieš Mikaelson’ą. Ir galbūt bet kuris kitas tuo nesunkiai patikėtu, Brian’as buvo didelė ir puliuojanti rakštis užpakaly. Kai jaunavedžiai kartu su visa nedidele kompanija patraukė link lauko durų, teisėsaugos atstovas kaip mat pakilo iš savo vietos, užkirsdamas jiems kelią. – Saugumo sumetimais, privalau tave Anthony, palydėti iki “namų arešto” zonos. Tai reiškia kad privalai važiuoti su manimi. Suprantu, kad labai nori dabar būti su savo nauja žmona, bet taisyklės yra taisyklės. – Kuomet ištarė naujai įgytą Valencios statusą, ištarė su pastebimu pasibjaurėjimu. Iki pat šiol negalėjo patikėti tuo, kad kadaise pažinota “gera” mergaitė, dabar nusirito iki tokio lygio kad gina ir tuokiasi už kažkokio narkomano, elgėsi neprofesionaliai. Čia pat sureagavo ir tamsiaplaukė, aiškiai išreikšdama savo pasipiktinimą dėl tokios nesąmonės. – What the fuck Brian? I’m comming with my husband. This is insane… You can’t do this! – Jackson’as ganėtinai ramiai pasigavo tamsiaplaukę už alkūnės, šiek tiek ją atitraukdamas nuo Anthony’io, vien tam, kad pasidavusi emocijoms ji nepadarytu to paties, ko vos nepadarė jis pats, nepratrūktu ir nesugadintu reikalų. – Mes su Emily ir Tommy’iu nuvešim Valencią namo, leisk šiam toksiškam padarui pasidžiaugti “mažo pimpalo” pergale. Ir e e, toks posakis, aš jokių prielaidų nedarau. Susitiksim namuose. – Tai ištardamas, jis pasistengė patraukti hibridę toliau nuo įvykių scenos, įsodindamas ją į savo vis dar naują transporto priemonę, gale, kartu su berniuku. Jie išvažiavo pirmi, nors tiek hibridė, tiek Jackson’as vis dirsčiojo į galą, norėdami įsitikinti ar pareigūnas vežiuoja paskui. Ir ne, ne vienas iš jų nesuko galvos dėl Mikaelson’o gerovės, pareigūnas vis dar teisiškai nieko jam negalėjo padaryti, tuo labiau fiziškai.
Brian’as savo ruožtu susilaikė nuo komentaro, greičiausiai todėl kad ketino abu Mikaelson’us sučiupti už “ragų” paeiliui, nes buvo labiau nei akivaizdu kad ir jaunėlis nėra nesusitepęs. Tačiau šiuo metu, aktualus buvo Anthony’s. Pradarydamas tarnybinio automobilio galines dureles, parodė kad hibridas, arba jo manymu, vampyras suliptu į vidų. Ir tik tuomet kai atsisėdo prie vairo, labai LABAI pagal taisykles (lėtokai) ėmė važiuoti iš miesto, dvaro link. Tai darė tik tam, kad turėtu kuo daugiau laiko, kad pasiklabėti su Mikaelson’ų be jo palaikymo komandos su nematomais pomponais ir skambiom skanuodėm jo naudai.
– You fucked up, Anthony. Net jei radai būdą kaip paveikti Val’ę, tau nepavyks to paties padaryti ir su jos tėvais. Neturi žalio supratimo kas jie per žmonės. Patikėk manimi, dabar kai jie žino tiesą, Jie visko taip nepaliks. Jie privers ją pasielgti teisingai, tai neišvengiama. Ir šita santuoka tavęs neišgelbės. – Stengdamasis pasieti nepasitikėjimo sėklą, jis elgėsi ganėtinai tikslingai, strategiškai. Viskas prasidėda, tame tarpe ir pabaigos pradžia nuo nepasitikėjimo, kuris palaipsniui sunaikina viską.
– Steven’as turi milžinišką įtaką prieš Val’ę, ji gali priešintis kiek tik nori, tačiau tai tik sustiprins tėvo priespaudą, ir jis ją “sulaužys” vien tam, kad pasiekti savo. Finale, kai tavo subinę atsidurs už grotų, mokant už visas tas pražudytas sielas, ji liks dėkinga, kad nebuvo viena iš jų. – Pareigūnas buvo absoliučiai tikras tuo, kad Mikaelson’as nepasiruošė šiai santuokai ir iš tiesų ne velnio nepažįsta Fibonacci, net jei ir gavo progą susipažinti su jos kūnu. Vien tai kad jos šeima net nenutuokė apie tai kad tamsiaplaukės gyvenime aplamai egzistuoja antra pusė, tik dar labiau patvirtino mirtingojo prielaidas. – Galiu net ląžintis iš to, kad nežinai savo žmonos “middle” name. You crazy maricon’s alvays have saven names for every day of the week. – Brian’as ne kartą buvo peiktas už rasistinius išsireiškimus, tai lietė ir kraugėrių atribojimą nuo žmonių, taip pat ir meksikiečių, tamsiaodžių  ar azijiečių atribojimą nuo baltųjų. Jis buvo įsitikinęs kad baltieji žmonės yra visą ko aukštuma. Jis buvo taip auklėjamas, ir tas besaikis griežtumas, veržlumas, savo nuomonės tvirtumas, galiausiai atvedė jį čia. Jis neatsekė Fibonacci, tiesą pasakius net nenumanė kad ji gyvena NYC, ką kalbėti apie tai, kad bus susijusi su byla, kuri pateko į jojo rankas, kuri palietė asmeniškai, priversdama imtis absoliučiai kraštutinių veiksmų. – Tai gal gana apsimetinėti, Anthony? Pripažink kad esi kaltas už tuos nusikaltimus, tavo tarpininkavimas nebus neatlygintas. Gausi mažiau laiko už grotų, o jei suteiksi papildomos informacijos apie kitus platintojus, atitinkami žmonės pasirūpins kad tavo kamera mažai kuo išsiskirtu nuo “home, sweet home”.


Nieko nuostabaus kad su tipiniu Jackson’ui vairavimo stiliumi, Mikaelson’ams priklausančias  žemes jie pasiekė pirmieji. Priešinai nei naujai iškepta nuotaka, Jackson’as absoliučiai nesuko sau galvos dėl to, kad brolis gali papulti į vieną ar kitą nesusipratimą per savo temperamentą. O kadangi Brian’as viską ką darė per vestuves, tai desperatiškai stengėsi šį išprovokuoti, pasibaigti gali visaip. Brian’ui aišku, nes ką mažas mirtingas žmogeliukas gali padaryti originaliam hibridui? Nieko nepataisomo. O šitai Jackson’as savo kailiu yra patyręs. Bet ir sprendžiant iš to, kaip hibridas susitvarkė su pareigūnu dar ceremonijos pradžioje, greičiausiai jie tiesiog ilgai ir nuobodžiai keliaus. Visiems persikėlus į namus, Jackson’as ir toliau labai akivaizdžiai vengė Emily, tarytum bausdamas ją savo nuline reakcija. Ir kaip ne keista, buvo nusiteikęs švęsti. Labai aiškiai atkištas vidurinis pirštas į teisėsaugos pusę, stipriai masino hibridą. Net išeidamas “parūkyti” prieš oficialią tuoktuvių dalį, jis bandė prisigerti. Bet dėka perdėm greito metabolizmo, alkoholis gana greitai pilnai pasišalindavo iš organizmo. Narkotikų nesigriebė, paprsačiausiai dėl to, kad ir be chemikalų buvo užtektinai nestabilus tipas. Pasiekdamas pirmame aukšte instaliuotą "mini" barą, iš ten ištraukė kelis butelius svaigiųjų gėrimų, iš kart dirstelėdamas į Valencią, kuri vis dar tebe vilkėdama vestuvinę suknelę, sukrito ant pirmiausia pakeliui pasitaikiusios sofos, vis bandydama įsiklausyti ar iš tolumos nesigirdi dirbančio variklio garsas. Nieko, be gamtai būdingų garsų, stovėjo tyla.
– Velniop, duok man savo mašinos raktelius, važiuosiu atgal, kažkur vis vien susikirsim. – Lygiai taip pat greitai, kaip atsisėdo, tamsiaplaukė kaip mat šoktelėjo ant kojų, į jauniausio Mikaelson’o pusę, ištiesdama ranką, aiškiai tikėdamasi kad šis perleis jai savo transporto priemonę. Brian’as aiškiai peržengė savo profesines ribas, kuomet pasirodė vestuvėse, ir negana to, pareiškė ketinąs Anthony pristatyti savarankiškai, sumauto nusikaltėlio vietoję. Ne taip kaip buvo galima tikėtis, Jackson’as neišsitraukė raktelių, atsukdamas vieną iš pasirinktų butelių kamštelių, be jokio bereikalingo etiketo su taurėmis, tiesiog iš kakliuko susivertė, stebinančiai didelį kiekį gerklas deginančio tauriojo gėrimo. Pasiimdamas šį, ir dar nepradarytą butelį, hibridas pagaliau nusprendė prisiartinti prie Fibonacci (arba tiksliau būtu pasakius laikinos Mikaelson). Gavo šiek tiek pasilenkti, kad pastatyti vieną iš butelių, ant pakankamai žemo, ąžuolinio staliuko, prie pat sofos, šalia kurios ir stovėjo nuotaka. Lėtai išsitėsdamas, nemirtingasis be jokios abejonės neišvengė galimybės nužvelgti tai, kaip neriniais išpuošta balta medžiaga buvo aptempusi juos liauną liemenį, išryškino krūtinę, bei dailiai atsikišusį raktikaulį. Formali brolio žmona, iš tiesų gniaužė kvapą, būtent šią akimirką, ji jį sumasino.
– Atsipalaiduok, blogiausia kas mano broliui gali atsitikti, tai kad praradęs savitvardą, jis pakas Brian'ą kur nors miške. –
Suimdamas vis dar ištiestą tamsiaplaukės ranką, į kurią ji vis dar tikėjosi kad jis įduos raktelius nuo savo transporto priemonės. Staiga patraukdamas link savęs ir apsukdamas nuotaką taip, kad ji nugara labai artimai susiglaustu su jo priekinia kūno dalimi, taip ir nepaleido jos rankos, prispausdamas ją jai šone, po krūtine. Laisvos rankos išorine dalimi perbraukė per apnuogintą josios petį, lemtingą akimirką suimdamas pasmukusią šilkinę petnešėlę, bei grąžindamas šią atgal ant peties. Nors veiksmas buvo ir nekaltas, tačiau jautėsi per daug jau seksualizuotai. Nepanašu kad hibridei tai būtu patikę, mat jos žandikaulis stipriai įsitempė, o galva pasisuko į priešingą nuo jo veido pusę. Jackson’as prabilo pirmasis. – Atsipalaiduok, nusipelnei išgerti. Turiu pripažinti kad pasirodei nepriekaištingai, beveik patikėjau kad tai nebuvo surežisuota. Atsipalaiduok Val, nieko tau nepadarysiu. – Ji sujudėjo kartą, tačiau hibridas specialiai neleido jai ištrūkti, greičiausiai todėl, kad žinojo esantis stebiamas. Tačiau kieno akių? Ji vėl pasistengė sujudėti, ir šį kartą Jackson’as leido jai ištrūkti, mat kaip tik pro duris įžengė Anthony’s. – Štai ir mano brolis. Sakiau, nebuvo dėl ko sukti galvą, jie važiavo lėčiau. – Pasitraukdamas nuo Valencios, jis ir vėl keliais stambiais gurkšniais pratuštino butelį, kuomet patraukdamas prie garso aparatūros, ėmė ten maigyti kažkokius mygtukus, bandydamas išrinkti muziką.
Nedidelis “house party” akivaizdžiai buvo pradėtas ir tai anaiptol nekėlė susižavėjimo sugrįžusio dvaro savininko veide, nepriklausomai nuo to, kad fiktyvios vestuvės nebuvo paskutine stotele šioje byloje. Mikaelson’as atrodė nepatenkintas, sudirgęs, kas netrūkus persidavė jo monologę, skirtame Fibonacci. Jackson’as buvo kažkiek atsitraukęs, todėl jie turėjo ne daug privatumo.
– Why the fuck you didn’t tell me that the cop is friends with your parents? Didn’t you think hi will speak to them? He knows this is all just a little show now, he spoke to your father and he confirmed they never met or heard about me. –
Tamsiaplaukės veidas persimainė vos tik buvo paminėtas jos tėvas. Iki pat šios akimirkos ji vylėsi kad sugebės išlaviruoti taip, kad nereikės pranešti tėvams apie tai kad ji sumainė žiedus su jiems absoliučiai nepažįstamu vyru, kuris nevyko į jų namus prašyti leidimo, apie kurį ji niekada nebuvo užsiminusi. Ši santuoka nuo pat pradžių turėjo savo pradžią ir pabaigą, tai kokia prasmė buvo leisti žinoti apie tai kad ir artimiausiam ratui, kurio tu nematai kasdien? Ką kalbėti apie tai, kad tarp Mikaelson’o taisyklių buvo punktai, kad nei šeimos nariai, nei Lianos pusė nesužinos apie tai, kad jie susituoks. Ji išsigando, nebuvo pasiruošusi tam, kad teks apie tai kalbėtis su tėvu, mamai būtu skaudu, bet ji galiausiai suprastu. Tačiau David’as nebuvo taip lengvai palenkiamas, jis turėjo ant tiek stiprią savo poziciją, kad rodydamas į raudoną spalvą, bei tvirtindamas kad tai žalia, priverstu tave įtikėti kad ten žalia.
– I didn’t! I never thought that he is that kind of a snake to call my parents. I would have work with them, tell all the lies about how great you are and how much I… Fuck it! You told me family is forbidden. And why the fuck are you scared now? What can they do? Get mad at me?! So what? I’m a grown ass woman, I can make my own choices without telling them.
Tamsiaplaukės antakiai aiškiai išlinko, kuomet hibridas netrūko balsu ištarti priežastį. – He can use them in court!
Panašu kad Valencia buvo pasiruošusi užginčyti jo žodžius, paprastu atsakymu, kad josios tėvai nepasirodys teisme, paprasčiausiai todėl, kad jie kategoriškai atsisakys pakišti savo dukrą taip, kad ji užtikrintai atsidurtu už grotų, už bendradarbiavimą. Ką kalbėti apie tai, kad Gabriella niekada nedarytu nieko, kad pakenkti savo atžalai, o David’as paprasčiausiai nenorėtu susitepti savo vardo, reputacijos prie kurios kurimo praleido porą dešimtmečių. Įsismarkavusį sutuoktinių pokalbį netrūko nutraukti Jackson’as, kuris išdygo prie jų, kaip tik tuo metu, kuomet fone pasigirdo pirmieji, atsitiktinės dainos akordai. – Atleisk mano broliui, gražuole. Jei tu tiek laiko praleistum nepalaužiamam celibate, nes prie kryžiaus prikaltas dėdė su vainiku ant galvos jam taip pašnabždėjo į ausį, irgi būtum... kitokia. Ir aplamai jis pastoviai piktas tik todėl, kad susikaupusi sperma jau baigia išėsti jo smegenys. Aišku lieka tik ta dalis, kur mano brolis šaunuolis nuleidžia tik bibliją vartydamas. – Suplodamas delnu per Anthony’io petį, Jackson’as pamerkia akį tamsiaplaukei, ko pasekoje sulaukia aiškiai išreikštos josios reakcijos į jo žodžius. Tai pralinksmino Val, ir nors ji niekaip kitaip nepritarė pašaipų maratonui, ji susikeno. Kas reiškė kad jo pastangos nebuvo bevaisės.
– Akivaizdu… – Ištarusi vos vieną žodį, tamsiaplaukė tik akimirkai susitiko su Anthony’io žvilgsniu, kuomet suėmusi savo suknelės apačią, kad ši nesiveltu po kojomis, galiausiai patraukė prie staliuko, ant kurio buvo paliktas nepradarytas butelis. Nebuvo tikra kad gers, tačiau velniai nematė, mažiausiai pabandys. Ji nepasitraukė į savo kambario pusę, viso labo išeidama į verandą.
– Ketini ją išdulkinti šiąnakt, ar man tai padaryti? – Nebe taip garsiai, tarytum stengdamasis kad šis nedidelis dialogas liktu tik taro jų dviejų, Jackson’as nukreipė savo žvilgsnį į verandos pusę, kur pro didžiulį beveik panoraminį langą buvo matyti hibridės siluetas. – Nes aš tikrai nebūčiau prieš ją išbandyti, vis tiek jūsų santuoka yra farsas. Ji gal nėra visai mano skonio, bet ji tikrai atrodo karštai. Bride needs to be well fucked on her wedding night. Not to do it, would be a sin. That’s what god says?
Anthony žandikaulis ryžiai įsitempe. Kelis kartus giliai įkvėpė oro bandydamas nenusileisti iki Jackson'o lygio, tačiau "duoti durniui kelią" šį vakarą sekėsi itin sunkiai. Pernelyg daug asmenų šį vakarą bandė jo kantrybe, kuri kad ir kaip bepasukus, nebuvo geležinė. – Don't talk about shit you don't understand, Jack. – Pirmi jo žodžiai nuskambėjo palyginus ramiai, tačiau atitinkamai grasinanciai. – Tavo nuožiūra tai aš esu nenormalus? Nes nekrušu visko kas juda? Tai tu turi sumauta problema, o mano tikėjimas ir klyno reikalai nėra tavo supistas reikalas! – Padaręs šiokia tokia pauzė, pridūrė. – Stay the fuck away from Val.
Jackson’o veidą perskrodė pašaipi šypsena, netrūkus po to kai brolis nusprendė pabrėžti neslepiamą faktą apie tai kas jis turi priklausomybę, su kuria nei bando tvarkytis, nei nuoširdžiai nori. Per tiek metų jau pelnęs atitinkamą reputaciją, hibridas dievino seksą, buvo priklausomas nuo jo, ir ne vardan kiekybės, vardan kokokybės, kurią išgaudavo su kiekviena iš savo partnerių.
– Teisingai, mano problema yra tame kad galiu gauti bet kurią moterį, kurios užsimanau. Manęs nevaržo nei supistas darbas, nei galybė atsakomybės, kuria esu apsiėmęs. Ir tu sušiktai to pavydi, kad nesu kažkoks ant religijos pasinešęs lunatikas, užsiciklinęs ant darbo taip stipriai, kad tai lieka vienintėlė pisnia kokią tik galima gauti. Spėju stipriai neprašausiu sakydamas kad net “žasį prismaugti” (pasmaukyti) negali, nes tai nuodėminga. – Prunkštelėdamas, Jackson’as specialiai dar kartą pasuko akis į verandos pusę, kas paskatino ji liežuviu perbraukti per savo apatinę lūpą. – Tu pavydi mano gyvenimo būdo, nes problema tavo sušiktoj galvoj, nes pats neleidi sau būti normaliu. – Akcentuodamas savo nuomonę, hibridas dviem pirštais nurodė savo smilkinį, taip ir nenutraukdamas žvilgsnio nuo verandos. Kampinė šypsena nedingo nuo jo veido, kuomet jis galiausiai išbaigė kalbą. – Dabar man tik dar įdomiau, nes brolau, su mentaliu bloku kurį sau susikūrei, tu greičiau pražilsi, nei įlysi į tos moters kelnaites. O man užteks viso labo prieiti pakankamai arti ir ji noriai nusimes jas pati.

MIKAELSON'Ų DVARAS (ANTHONY, VALENCIA AND JACKSON): Pirmą kartą kuomet tamsiaplaukei teko atsidurti šiame senoviniame dvare, pastatas kėlė jai šiurpą, baldai buvo užtraukti baltomis paklodėmis, bandant išvengti dulkių susikaupimo ant jų, ant sienų buvo iškabinti mažiausiai prieš kelis šimtmečius nutapyti jau mirusių žmonių portretai, o langai užtraukti tankios medžiagos užuolaidomis. Viskas, absoliučiai viskas skandavo apie tai kad ši vieta yra negyvenama. Tačiau ilgainiui, kuomet buvo pašalinti beveik visi prieš tai paminėti aspektai, šaltos pastato sienos padvelkė nauja gyvybę. Iš verandos taip pat atsivėrė nuostabus vaizdas į vitražinėmis sienomis įrėmintą botanikos sodą, mišką, kuris supo dvarą iš visų pusių. Piršosi nuomonė esti visi čia kadaise gyvenę asmenys, mėgo privatumą, prabangą. Rankomis įsirėmusi į verandos turėklus, kartas nuo karto vis dirstelėdavo į butelį, kurį buvo atsinešusi iš pastato vidaus. Visa atmosfera buvo kontrastiškai pakitusi nuo tos, kuri juos supo dar šventos vietos senuose.
“Ketini ją išdulkinti šiąnakt, ar man tai padaryti?”, – žodžiai, lygiai taip pat kaip ir likusi pokalbio dalis tarp Mikaelson broliu, nepraslydo pro tamsiaplaukės ausis, ne todėl kad ji būtu bandžiusi specialiai to klausytis, greičiau todėl kad jos aštri antgamtinė klausa nebuvo taip gerai išvystyta, kad gebėtu “blokuoti” tai kas nereikalinga. Žinoma, Valencia nebuvo niekam įsipareigojusi, praktiškai kalbant, tačiau tai toli gražu nereiškia kad kam nors buvo suteikta teisė vertinti ją kaip “daiktą”, kontekste kuriame būtu sprendžiama kuris gaus pirmumo teisę ją gauti. Nereikia ne sakyti, kaip stipriai tai paveikė hibridę, kuomet ji atsitraukdama nuo turėklų, pirmiausia nykščiu nusuko kamštelį nuo butelio, kuriuo ketino pasinaudoti kiek vėliau. Pravėrė duris, atrodytu labiausiai tinkamu metu, tokiu būdu priversdama abu brolius atsisukti. Sunku pasakyti ar bent vienas jų prisileido mintį apie tai, esti ji kuo puikiausiai viską girdėjo. Žengdama į priekį, tamsiaplaukė užėmė poziciją dar dviejų hibridų. Jos tamsiai rudų akių žvilgsnis paeiliui palietė abu brolius, neatsitiktinai galiausiai sustodamas prie Jackson'o, kuris aiškiai peržengė visas (ne)leistinas ribas.
– Turiu pastebėti, tavo perdėtas susidomėjimas brolio seksualiniu gyvenimu yra nenormalus, Jackson’ai. Tačiau jei tiesos žinojimas tau padės ramiau miegoti naktimis… – Vertinantis hibridės žvilgsnis netrūko, neskubriai pereiti per praktiškai visą jauniausio Mikaelson’o fasadą, elgėsi provokuojančiai, nepriklausomai nuo to, kad tai te buvo pasirodymo pradžia. Vienas iš tamsiaplaukės antakių pastebimai šoktelėjo į viršų, kuomet ji demonstratyviai prisikando apatinės savo lūpos odelę. Savo ruožtu Anthony's garsiai išpūtė orą pro nosį bei nusuko akis šalin, šiuo metu nenorėdamas matyti nei brolio, nei į pokalbį įsijungusios savo žmonos. Valencia žodžio kišenėje neieškojo, bet tame ir buvo bėda. Jackson'ui tokios patiko.
– Did he fucked me? No, at least not yet. But did he made me scream for him or come for him? Yes, multiple times. Even if it isn’t your business, real man don’t speak about when they fuck or who they fuck with, they just do it and do it really... good.
Pilnai užteko ir šito, kad Jackson’as prisimintu “brolių kodą” (nekabinti tos, kurią yra nusižiūrėjęs brolis), ir dėl to nustotu kaip nors seksualizuotai žiūrėti į laikiną Anthony’io žmoną, arba bent jau traukti brolį per dantį kad gali šią gauti taip pat lengvai, tarytum tam užtektu tik spragtelėti pirštais. Tačiau šito pasirodė negana pačiai Fibonacci, ji norėjo priversti jį jaustis it paskutiniu subingalviu. "Did he fucked me? No, at least not yet.", – žodžiai privertė Tony užversti akis aiškiai pademonstruojant jog tai kur pakrypo šis dialogas jį ne tik verčia jaustis nepatogiai, bet ir erzina. –  Val! –  Bandė įsiterpti, tačiau liko neišgirstas. Ties sekančiais hibridės žodžiais, Anthony'io rudu akių žvilgsnis susirado jos veidą. Šiek tiek prisimerkęs jis smerkiančiai susiraukė, o jo išraiška skandavo "What the fuck was that about?". Jis niekada nejautė būtinybės su Jacksonu konkuruoti. Tik jau ne šioje sferoje. Tony's nesmerkė jaunėlio gyvenimo stiliaus, tačiau pats nejautė poreikio mechaniniam ir beprasmiui seksui, kuri taip dievino jo brolis. Išnaudodama tai, kad buvo pakankamai arti nuo abiejų iš hibridų, užtektu pilnai ištiesti ranką, kad bet kurį iš jų paliesti, tamsiaplaukė leido savo veide suboloti dviprasmiškai, nebylų iššūkį metančiai, išraiškai. Ji prabilo tyliai, kimiai.
– Sakei kad tau užtektu prieiti pakankamai arti manęs, kad nusimesčiau kelnaites…? Ar štai taip yra pakankamai arti?
Fibonacci pečai išlinko į priekį, tokiu būdu ne vien labiau išryškindami raktikaulio liniją, tačiau ir gilią suknelės iškirptę, kuri tobulai neriniais įrėmino josios krūtinę. Jos rankos netrūko pirštais įsikabinti į prabangią suknelės medžiagą, imdami ją traukti į viršų, pirmiausia apnuogindami auksinį įdėgio atspalvį turinčias jos kojas, kurios aukštakulnių dėka atrodė nepaprastai ilgos. Lemtinga akimirka viena iš jos rankų vis dar laikė suknelės medžiagą taip, kad nebūtu parodyta nieko per daug, kita palindo į vidų, nesunkiai pasigaudama labai plonos medžiagos, atitinkamai prie aprangos priderintas kelnaites su juostele. Suspaudė šlaunis, timptelėjo kelnaičių medžiagą, tokiu būdu leisdama šiems it per šilką nuslysti apačion. Ir kai ji trumpam išsitiesė, apatinis trikotažas nukrito ant parketo. Stipriau prikandusi savo apatinę lūpą, ji netrūko pasilenkti kad pasikelti savo aprangos detalę, ir kai ši atsidūrė tarp jos pirštų, ji kaip mat veidu atsisuko į Anthony, nepriklausomai nuo to, kad josios žodžiai buvo skirti Jackson’ui.
– If you want them that much, take them. From him… – Ranka, kurios pirštai tebelaikė apatinio trikotažo detalę, per daug seduktyviai panėrė į Anthony’io vidinę švarko kišenę, ko pasekoje nebuvo išvengta gana artimo fizinio kontakto. Ji daugiau nepratarė ne vieno žodžio, kuomet abiems iš hibridų atsukusi nugarą, trumpam stabtelėjo. Tamsiaplaukės veide sušmiežavo savimi patenkintas vypsnis, kuomet ji galiausiai paliko juos vienus, pakildama laiptais į antrą aukštą, kur buvo miegamieji kambariai. Ir tik nesusipratimo dėka, ji galiausiai užėmė priklausantį Tony'ui. Kai moters kelnaitės atsidūrė jo švarko kišenėje, jis šiek tiek susiraukė. Ne rūsčiai, tačiau buvo galima nuspėti esti toks jos provokuojantis elgesys vyrą erzino. Giliai įkvėpė suvokęs, kad po ta suknele ji liko nuoga... Hibrido atmintyje vis dar buvo įsirėžęs jos kvapas, kūno šiluma, odos švelnumas. Nurijęs burnoje susikaupusius skysčius jis atsikrenkštė it pats bandytu save pažadinti iš netikėtai apnikusiu erotinių, su gražuolės tarpukoju susijusių minčių. <…>

FIBONACCI ŠEIMOS NAMAI (MILANAS, ITALIJA): Šviesus, modernaus dizaino darbo kabinetas buvo paskendęs prieblandoje, kuomet apšvietimą suteikė viso labo ant rašomojo stalo pastatytas nedidelis šviestuvas, bei atlenktas “MacBook Air” nešiojamo kompiuterio ekranas. Atidarytas elektroninio pašto puslapis, mažiausiai pusvalandį buvo nepaliestas, laiške neparašytas ne vienas žodis, kuomet prie stalo sėdinčios mirtingosios ranka pasiekė šalia pastatytą taurę raudono vyno. Prieš sugrįždama namo, tamsiaplaukė “Ospedale Maggiore di Milano” ligoninėje praleido kiek daugiau nei 24 valandas. Nuo tos dienos, kuomet David’as Fibonacci neteko darbo universitete, Gabriellai teko dirbti dvigumai, kas savaime suprantama kone apgyvendino ją klinikuose. Per parą pamiegodama ne daugiau nei tris valandas, ji stengėsi atiduoti visą save kiekvienam į klinikų priimamajį patenkančiam pacientui. Buvo dienų, kai tarp alinančiai sudėtų pamainų, jai visiškai neapsimokėdavo sugrįžti namo, todėl pasnausti pasilikdavo daktarų “poilsio” kambary, kur stovėjo kelios sofos, kartas nuo karto išnaudojamos kaip “power nap” zonos. Ji buvo labai vertinama savo kolektyvo dalimi, todėl kai tamsiaplaukė visgi nusprendė kad nori pakeisti ne vien darbo, bet ir gyvenamą vietą, sulaukė atsakymo iš NYC esančios “Lenox Hill Hospital Northwell Health” ligoninės. Klinikos vadovas, kuris ir pravedė su Gabriella nuotolinį Darbo pokalbį, vos už kelių dienų į jos namus atsiuntė darbo sutartį geltoname pašto voke. Tame pačiame, kuris šiuo metu buvo numestas ant to paties stalo, prie kurio moteris ir stebėjo. Ant voko viršaus taip pat buvo padėti lėktuvo bilietai su reisu “Milan – New York – New York – Milan”. Šios permainos turėjo atnešti tik teigiamus dalykus: motyvuojančiai didesnę algą,  kur kas modernesnę darbo vietą, sugrįžimą į valstijas ir žinoma galimybę būti arčiau dukters. Laikrodis mušė 12:30, kas reiškė kad iki skrydžio pradžios buvo likusios aštuonios valandos. David’as atsisakė vykti kartu, kas reiškė kad ispaniškos kilmės tamsiaplaukei teko našta ne vien kad keliauti vienai, tačiau ir per savaitės laiką surasti namus, į kuriuos jie atsikraustys.
Per pastaruosius dvidešimt keturis metus, Gabriella nepalaikė ryšių nei su vienu savo praeities “šešėliu”, išvykusi į europą dar būdama pakankamai jauna, ji pradėjo gyvenimą nuo švaraus lapo, tarytum viskas kas tuo metu egzistavo, tai dabartis. Vedybinis gyvenimas, dukters gimimas, slaugos mokslai ir papildomas darbas visapusiškai okupavo jauną jos sielą. Gręžiotis atgal nebuvo laiko net tuomet, kai visko pasidarydavo per daug, per sunku. Pritraukusi taurę arčiau, tamsiaplaukė leido kad pro lūpas prasiskverbęs vynas švelniai sukutentu gomurį. Giliau įkvėpė, kuomet atitraukusi akis nuo ekrano, pažvelgė į ant stalo išstatytus nuotraukų rėmelius. Viename jų buvo atvaizduotas plačiai besišypsančios josios dukters portretas. Krūtinę staiga iš vidaus užpildė šiluma, kaip be pasukus Valencia visuomet buvo josios gyvenimo varikliu, priežastimi dėl kurios niekada nekilo mintis nuleisti rankas. Pastatė taurę ant stalo paviršiaus, netrūkus po to arčiau prie savęs prisitraukdama kompiuterį. Asmuo, kuriam ketino parašyti elektroninį laišką, buvo vienintelis išlikęs kontaktas, vienintelis kuriuo ji manėsi galinti pasitikėti užtektinai, kad paprašyti paslaugos. Dvidešimt keturi metai yra labai didelis laiko tarpas, keičiasi ne tik žmonės, bet ir miestai. O atvykti iš Europos į Ameriką, didžiulis skirtumas pasijaučia vos žengus pirmuosius žingsnius. Dvidešimt keturi metai taip pat yra užtektina laiko atkarpa, kad pamiršti senas nuoskaudas ir elgtis kaip pridera suaugusiems. Ir nors tikimybė kad minėtasis asmuo tebesinaudojo tuo pačiu elektroniniu paštu buvo lygiagreti nuliui, ji visgi nusprendė kad pabandyti verta. Atsiribojusi nuo visko, pradėjo rinkti tekstą.

GABRIELLOS LAIŠKAS:

Suvesdama elektroninio pašto adresą, tamsiaplaukė nedelsdama nuspaudė “siųsti” mygtuką, tarytum būtu užbėgusi įvykiams už akių, bei neleidusi sau suabejoti tokiu sprendimu. Kaip ir buvo minėta ankščiau, tikimybė kad šis elektroninis paštas tebe buvo naudojamas, buvo lygiagreti nuliui, kas reiškia kad šis laiškas galėjo paprasčiausiai iškeliauti į niekur. Pakėlusi savo tamsias akis nuo kompiuterio ekrano, tamsiaplaukė aiktelėjo, kuomet tarpduri išvydo savo sutuoktinį. – Ateisi į lovą šiandien ar ne, Gabriella?
Pastebimą nepasitenkinimą nešantis David’o balsas užpildė kabineto sienas, kuomet vilkolakis atsirėmė į durų staktą, nenuleisdamas akių nuo savo žmonos. Savaime suprantama kad vyrui visiškai nepatiko tas faktas, kad pastaruoju metu jis nebe matė tamsiaplaukės, ką sakyti apie tai, kad sugrįžusi po darbo prieš vidurnaktį, jau sekančios dienos ryte ji planavo išvykti savaitei. O kaip elementarus seksas, kaip esminės sutuoktinės pareigos atlikimas? Na, tokios ir galybė kitokių klausimų sukosi vilkolakio mintyse. Stengėsi pasigauti savo žmonos pavargusį žvilgsnį, kuomet savo ruožtu Gabriella atsiremdama į užimtos kėdės atramą.
– Ne. Atleisk, net nepradėjau krautis lagamino, o dar prieš išsikviečiant taksi, noriu nueiti į dušą... – Tamsiaplaukės žvilgsnis buvo mažiau apgailestaujantis, labiau tiesiog pavargęs. Iš tiesų, dėl įtempto darbo grafiko, moteris absoliučiai pamiršo apie tai kad reikia susikrauti lagaminus, atrinkti dokumentus kurie bus reikalingi įdarbinimo procedūrai, pasirūpinti kitomis smulkmenomis.
– Pastarosiomis savaitėmis visai tavęs nematau. Apleidai namus, nieko nebe darai kaip tik dirbi. O dabar dar tas išvažiavimas… Aš nežadu palikti sušiktu omega, tik dėl to kad tau ten geriau mokės. – Tolygiai su tuo, kaip kilo vyro intonacija, Gabriella užvertė akis. Šis konfliktas buvo neišsisemiantis, kiekvienas nenusileidžiant tvirtai laikėsi savo pozicijos.
– Ir kas dėl to kaltas David’ai? Per daugiau nei mėnesį laiko tu subinės nepakelei nuo sofos, tačiau nori gyventi lygiai taip pat kaip ankščiau. Sąskaitos nesusimoka savaime… Ir nekišk man savo statusą, dėl Dievo meilės, Milanas nėra vienintelė vieta kur bazuojasi vilkolakiai. Tu pats nukreipei Valencią į vilkų rankas, todėl tą patį gali pakartoti ir su savimi. –
Žmonos nuomonė David’ui nepatiko, ir jis akivaizdžiai neketino šiai nusileisti. Galu gale, čia buvo ne viena priežastis, dėl kurios jis norėtu pasilikti. Bet kitą vertus, tokios priežastys gali atsirasti ir ten. Visgi, josios priekaištas dėl darbo, jam anaiptol nepatiko.
– Ai nepradėk. Aš tau jau sakiau kad neketinu imtis bet kokio darbo, po to kai tiek metų buvau prestižiškiausio universiteto dekanu, Italijoje. Negi tikrai manei kad sukišiu rankas į purviną darbą už nieko vertus kelis šimtus eurų? Velniop, važiuok.
Daugiau nebe norėdamas diskutuoti apie tai, kodėl jis nebando susirasti darbo vietos, o tik pažadais ir priekaištais šęria savo žmona, aiškiai supykęs Fibonacci patraukė miegamojo link. Savo ruožtu Gabriella neigiamai supurtė galvą ir jau ketino keltis nuo stalo, kuomet josios telefonas (surištas tomis pačiomis paskiromis, kaip ir kompiuteris) suvibravo, pranešdamas apie gautą elektroninį laišką. Akivaizdžiai negalėdama tuo patikėti, tamsiaplaukė pasigavo mobilų aparatą ir net kelis kartus perskaitė tekstą ekrane. Jos mielų bruožų veide subolavo atitinkama šypsena. Tolimesnį savo laiką, moteris paskyrė lagamino pakavimui ir dušui, o vėliau kelionei iki oro uosto. Registracija ir įlipimas į lėktuvą praėjo sklandžiai, kaip ir ilgasis skrydis, kurio metu visą laiką prasnaudė.

NYC PADALINIO GAISRINĖ STOTIS: Šiandiena buvo pakankamai rami, gaisrininkų ekipažas buvo iškviestas vos porą kartų, ir tik vienas ių jų buvo susijęs su gaisru. Taip dažniausiai nutinka prieš stiprų iškvietimų pagausėjimą. Specialaus ekipažo nariai nuobodžias laukimo valandas bandė užimti skirtingais darbais: keli pagal savo eiliškumą šlavė gaisrinės grindis, pora snaudė, o likusieji žaidė kortomis. Prie nuolatinio darbo, prie nežmogiškos rizikos pripratę vyrai aiškiai nebuvo patenkinti tvyrojusia tyla.
Tyla, kurią visai netrūkus nutraukė per asfaltą kaukšinčių aukštakulnių atgarsis. Link gaisrininkų stoties einanti tamsiaplaukė, vilkėjo tamsiai raudonos spalvos šilkinę suknelę, kuri labiau dvelkė klasika, prabanga, nei kad vulgarumu. Josios lieknas kojas dengė juodos basutės su plonu aukštu kulniuku. Josios rankos buvo užimtos nešuliais: kelios didelės dėžutės užkandžių, ant kurių viršaus buvo pastatyti du vienkartiniai puodeliai kavos. Žinant kokia yra Gaby, nieko nuostabaus kad į svečius ji nesugebėjo ateiti tuščiomis, o ir ant viršaus netvirtai pastatyti puodeliai su verdančia kava, vis dar nešė žinią esti ji taip ir neišmoko apgalvoti tokias smulkmenas kaip elementarūs savisaugos principai. Juk netinkamas žingsnis, ir verdantis gėrimas būtu apipylęs ją nuo galvos iki kojų. Šiek tiek palenkdama galvą mirtingoji dirstelėjo ar nėra priešais kokios kliūties, kuomet pagreitindama žingsnį, pagaliau pasirodė daugumos čia dirbančių vyriškosios giminės atstovų akyse. Prie Lockwood’o įsitaisęs vilkolakis, buvo vienas pirmųjų pastebėjęs stotyje ne kasdienišką vaizdą. Ir nors jis nespėjo pažinti “praeities vaiduoklio”, kaip mat juokais užstaugė it vilkas.


– Auuuuuuu… Mano akys mato nuostabų sutvėrimą su maistu. Ei, jei mes iš medžio ištraukėm jos kačiuką, ir aš to nepamenu. Siūlau jį užmesti atgal ir atvažiuojam padėti, bet čiur nuopelnus prisiimu aš. – Iš kart pašokdamas nuo kėdės, ant kurios buvo įsitaisęs, vilkolakis kaip mat pribėgo prie tamsiaplaukės, primigtinai įsiūlydamas savo pagalbą, kuomet paėmė iš jos dėžes. Ilgi, tamsiai šokoladinės spalvos josios plaukai iš dalies buvo pridengę veidą, todėl prišokęs vyras žinoma tą pat akimirką jos nepažino. Nors paradoksalu, prieš daugiau nei du dešimtmečius buvo jos draugų rate, lankė tuos pačius vakarėlius, mokėsi kartu.
– Retai mus aplanko gražios moterys, aplamai moterys. Gerai, jau susimoviau… Kas jeigu aš pradėsiu iš naujo, o tu pamirši apie tai ką dabar sakiau? Aš Samuel'is, sveika atvykusi į... – Vilkolakis, kuris pirmiausia pasiekė Gabriella, akivaizdžiai nebuvo labai jau patyręs “kabinimo” reikaluose, bet dėl to kad buvo viengungis, nieko nuostabaus kad sumojo išbandyti savo galimybes.
– Viskas gerai, aš laikau. Okay, turėkis. Bet šitie mano. – Ji prabilo ant viršaus, beveik tuo pačiu metu, kuomet dėžės su užkandžiais, galiausiai atsidūrė vilkolakio rankose. Šiek tiek pasitempusi ant pirštų galiukų, tamsiaplaukė abejomis rankomis suėmė kavos puodelius, kurie akivaizdžiai nebuvo skirti visiems. Jų buvo tik du, o gaisrininkų buvo ženkliai daugiau. Jos balsas suskambo iki skausmo pažįstamai, ir kai jau niekas nebedengė jos veido, Samuel'io akys suapvalėjo, vien todėl kad jis pagaliau sugebėjo ją pažinti. Vaikiškas mielumas jau buvo pradingęs iš jos veido, pakisdamas į moterišką švelnumą. Dvidešimt keturi metai, ir jei ji kažkiek pasikeitė, tai tik tapo kur kas gražesnė. Vilkolakis dirstelėjo sau per petį, tuomet vėl sugrąžino savo sumišusį žvilgsnį į ją.
– Gabriella? Gaby. Velniai griebtu, negaliu patikėti… Kaip? Kodėl neprasinešėi kad esi mieste? Mes su senąją chebra būtume tau sušiktą sutikimo vakarėlį surengę. Vau. Turiu omeny, tikrai vau. – Bet koks bandymas ją kabinti, kad ir siaubingai nevykusiai, tapo nebe aktualus. Juk ši mergiotė buvo jo bičiulio mergina, o jam pačiam kaip sesuo, kurios niekada neturėjo. Broliškai jis sugriebė ją į glėbį, visai kaip senais laikais. Tvirtai suspaudė, ir akimirką kai paleido, kaip mat atsisuko į tuos, kuriems tamsiaplaukė taip pat nebuvo svetima. – Ei, T.J., Hoffman’ai, Moose ir dar tuos du prigriebkit… Nepatikėsit kas mus aplankė.
Visi penki sukviesti vyrukai, nelabai suprasdami kas vyksta, apleido savo darbus, kurie tiesą pasakius jiems nebuvo tokie jau ir aktualūs, kad imti ir pasilikti prie jų. Samuel’is, bei tamsiaplaukė buvo ganėtinai nutolę nuo pagrindinio veiksmo, todėl tik keli iš jų, te suprato iš karto kas per svečias pas juos pasirodė. Hoffman’as kaip mat pribėgęs prie Gabriellos, stvėrė šią į savo tvirtas rankas, bei kiek perspausdamas, pasukiojo ratu. – Holly shit, our girl came home! – Tiesa tame, kad Gabriella visuomet buvo mėgstama aplinkinių, ir nors dalis jų pažinojo ją iš ankščiau, likusi pažino tik tiomet kai Mason’as ją pristatė kaip savo. Šilta, beprotiškai laisva ir gyva asmenybė lengvai pavergdavo kiekvieną: savo elgsena, savo bendravimu ir tuo užkrečiančiu kikenimu. Tokiu, kuris skamba keistai, tačiau priešingai tam kad erzintu, verčia šypsotis ar juoktis kartu. Žinoma, ne vienas jų nesuprato jos išvažiavimo priežasties, daugiau ar mažiau surišo galus, bet taip tiesiai niekada ir nesiryžo paklausti. Ji tiesiog susirinko savo daiktus, atsisveikino su visais, nežadėdama kad ryšys bus palaikomas ir išvažiavo, su kažkokiu kitataučiu, kurio niekas net akyse nebuvo matęs. Bet būna taip, kad konkretus asmuo tiesiog stipriai įkrenta į širdį, ir net po dešimt ar dvidešimt metų, jis vis dar tau svarbus. Tai nebuvo visas specialiosios pagalbos kolektyvas, tai tebuvo keli žmonės, kurie ją pažinojo iš ankščiau. Ir velniai griebtu, Jie negalėjo slėpti džiaugsmo, kalbino, klausinėjo, juokavo ir traukė per dantį. Įdomiausia, kad tarytum “desertui”, Lockwood’ą vilkolakiai paliko pabaigai. Ir tik tuomet, kai apie jį pasiteiravo pati Gabriella, nors jie ir patys suprato kam tas puodelis kavos.
– Jūs visi tokie pat švelniai nučiuožę kaip ir ankščiau, ir aš velniškai norėčiau to vakarėlio. Aišku jei dar nėra vėlu, bet pradžiai gal savo pamainą pabaikit? Ir… Nenoriu pasirodyti nemandagi, bet. Ar Mason’as čia? – Keli iš vyrukų žinoma užsikabino už to, kad reikia ruoštis išgėrimui kažkokiame bare, kurio pavadinimo tamsiaplaukė neišgirdo. Čia pat Jie ėmė kapstytis po užkandžius, jais dalindamiesi, kimšdami į burnas ir leisdami pasitenkinimo garsus. Samuel’io veidas tapo blankesnis, paprastesnis. Linktelėjo, rankos mostu nurodydamas kur jai eiti. Kiekvienas žingsnis ją artino prie susitikimo su savo praeitimi.
Jau iš tolo tamsiaplaukė matė, kaip jos žvilgsnį pagavęs Lockwood’as pakila nuo kėdės, ant kurios visą tą laiką buvo išdribęs. Savaime žingsnis tapo greitesnis, ir ji net nepastebėjo, kaip laikydamiesi padoraus atstumo, vyrukai ėjo iš paskos. Tik dar neaišku ar kartu su ja, ar bandė sugrįžti prie savo nuobodžių reikalų, laukiant iškvietimo, apie kurį pranešimo dar nebuvo. Ir kai juos vienas nuo te skyrė keli žingsniai, ilgakasė staiga sustojo. Nervingai sukando savo apatinę lūpą (akivaizdu iš jo šį įprotį pasigavus yra hibridė), tačiau vos po akimirkos leido savo veide pasirodyti plačiai, neslepiamu nuoširdumu dvelkiančiai, šypsenai. – Hey…
Beveik kaip atokvėpis nuskambėjęs pasisveikinimas, tam kartui leido prarasti save akimirkoje. Jei aplinkybės būtu kitokios, pasaulis būtu kitoks, šis pasisveikinimas išsiskirtu. Jei aplinkybės būtu kitokios, jis taptu jai paskutiniu saulėlydžiu, kurį gebėtu matyti josios akys. Taptu paskutiniu įkvėpimu, kuriuo ji noriai užpildytu savo plaučius. Kavos puodeliai greičiausiai iškristu iš rankų, kuomet sutikusi jo šviesiai mėlynas akis, ji pasileistu į jo pusę. Taip stipriai ir taip greitai, kad vos tik užšoktu ant jo, apsivydama rankomis ir kojomis, jis sunkiai išsilaikytu ant kojų, nuo ilgesio perpildyto kūniško smūgio. Jos lūpos godžiai ir besąlygiškai apglėbtu priklausančias jam, į save vėl įtraukiant taip ir nepamirštą jų skonį. Pasaulis taptu neaktualus, praeitis, klaidos, pakilimai ir nuopuoliai, išsiskyrimas ir prarasti metai, viskas aplinkui taptu neaktualu. Jei tik aplinkybės būtu kitokios…
– Už poros valandų man reikia nuvažiuoti apžiūrėti kelis namus, so how about we have that coffee break now? Kava aš pasirūpinau… – Kad Lockwood’as neturėtu labai daug priežasčių atsisakyti, ji kaip tik atkišo į jo pusę vieną puodelį, klasikinės juodos kavos. Sunku nuspėti, ar per tiek metų vyro skonis nėra pasikeitęs, tačiau remdamasi atsiminimais, ji nusprendė užsakyti stiprios juodos kavos be cukraus, sirupų, pieno ar kitų produktų tiesiog gadinančių pupelių skrudintų kavos nuovirą.
– Nebent žinoma nori šiek tiek prasieiti, apžiūrėti namus, o gal net padėti išsirinkti tą, kurio man reikia. – Nors kalba ir ėjo apie nekilnojamą turtą, visgi ir šią paprastą frazę buvo galima suprasti ganėtinai dviprasmiškai. Tamsiaplaukė vos pastebimai gūžtelėjo pečiais, aiškiai sunkiai slėpdama savo nekantrumą išgirsti jo atsakymą. Staiga į pokalbį įsimaišė iš niekur išlindęs T.J.
– Leitenante, ji atnešė maisto. Žiauriai skanu! – Puertorikietiškos kilmės vaikinukas godžiai kimšo traškų sumuštinuką, kas paskatino kitus neigiamai sukratyti galvas. Tačiau čia pat nusprendė pasireikšti Samuel’is, pasisakydamas už daugumą iš čia buvusių. – Sooooo, we will cover for you today, if you want. – Kažkas susišnibždėjo apie tai, kad Gabriella yra ištekėjusi, kas matosi iš žiedo, kuris yra uždėtas ant josios kairės rankos bevardžio piršto. Kažkas kitas sutiko su šiuo faktu, neva irgi pastebėjo.

KELIONĖ LAIKU Į PRAEITĮ (BULGARIA, SOFIA, 1473 METAI): Šaltis. Nesuvokiamai kaulus laužantis šaltis, buvo pirmoji aplinkybė pasitikusi “svetimšalį”.  Aplink supančias žemes dengė storas sniego pusnių sluoksnis, per pastaruosius kelis dešimtmečius tai buvo šalčiausia žiema, kuriai vietiniai žmonės nebuvo pasiruošę. Tais pačiais metais, nuo persišaldymo ir jo sukeltų padarinių mirė didelis skaičius žmonių. Su kiekviena diena, tai vis labiau panašėjo į visuotinę pandemija, kuri galiausiai nušluos nuo žemės paviršiaus viską kas gyva, paliekant tik absoliutų, nenugalimą šaltį. Giliai tikintys manė, esti tai buvo paties velnio rūstybė. Neva jis nužengė į žmonių pasaulį, savo visą griaunančia jėga apnuodydamas viską aplinkui. Maldos nepadėjo, iš dangaus niekas nenusileido, kad tai sustabdyti. Mirtingieji ėmė prarasti viltį, kuomet skaldant žemę jie “amžinam poilsiui” guldė ne tik senuosius, tačiau ir atitinkami jaunus žmones, vaikus. Žiema išguldė šeimas, gyvulius, gamtą, kuri neketino atgyti nauja gyvybe jau ateinantį pavasarį. Pasaulio pabaiga? Taip ne vienas paklaustas galėtu apibūdinti Bulgarijos kraštą apėmusią tragediją. Ir blogiausia tai, kad pasipriešinimo šiai stichijai neegzistavo, ji turėjo arba praeiti savaime, arba viską negailestingai sunaikinti.
Nepriklausomai nuo to, kad kelionė laiku buvo atitinkamai sėkminga, peržengęs neleistiną laiko ribą, šviesiaplaukis akimirksniu parklūpo į sniegą. Iš nosies stipriai bėgo kraujas, dėl ko “balti žiemos patalai” akimoju nusidažė tamsiai raudona spalva. Visas “serafimo” kūnas garavo, buvo įkaitęs tarytum į ugnį įmestas metalas. Sniegas, susimaišęs su krauju tirpo, sudarydamas vandenį, kuris netrūko išgaruoti į niekur. Jo kvėpavimas buvo apsunkintas, lygiai taip pat kaip stipriai sukosi galva. Po ilgiau nei du tūkstantmečius trūkusio nemirtingumo, tai buvo pirmasis kartas, kuomet Silvanus jautėsi absoliučiai išsunktas. Ambrose pasistengė pakilti, tačiau čia pat parklūpo atgal. Su kiekviena akimirka atrodė kad darosi neįmanoma įkvėpti, tarytum plaučius iš vidaus būtu užliejusi lava, kuri sėkmingai šiuos pavertė pelenų krūvele. Jis stipriai sumerkė savo šviesias akis, ko pasekoje tarp antakių išsimušė kelios vertikalios raukšlės. Šviesiaplaukis pasistengė surėkti, tačiau iš burnos neišsiveržė anei joks garsas. Vėl pabandė atsikelti, ir vėl sukrito, tačiau šį kartą ant nugaros. Jo kūno skleidžiamas nežmogiškas karštis sutirpdė ne vien sniegą, tačiau ir ledą po juo.
Premonition never was his strong side… Pasigirdo kurtinantis, nežmogišką galią nešantis besimušančių sparnų atgarsis, kuomet Ambrose savo paties mintyse paskendo į nebūtį. Panika apėmė visą jo kūną, kuomet vyras aiškiai matė juodus, pragariškus sparnus, chaotiškai bandančius jį apglėbti. Bandė priešintis iki pat tos akimirkos, kuomet suvokimas smogė kaip “kalė”, esti sparnai buvo jo. Kruvinos rankos vėl pasirodė prieš akis, tik šį kartą taip vadinama “vizija” nenutrūko. Staigus mostas, ir jo pirštai įsikibo į kažkieno ilgą, liauną kaklą. Patraukė į save, iš tamsos ištraukdamas… Andromedą (daugumai geriau žinomą kaip Katherine Pierce).
– If you do this… – Natūraliai sultingos tamsiaplaukės lūpos prasiskverbė, balsas nuskambo seduktyviai, tyliai. Kruvina vyriška ranka pakilo, kaip tik tuo metu, kuomet ji ketino pratęsti. Pirštai prisilietė prie moteriškų lūpų, palikdami raudoną pėdsaką, ir čia pat priversdami ją nutilti. Ambrose jautė, kad visas jo kūnas vibravo geismu jai, nežmogišku, neapibūdinamu. Tokiu, kurį sukurti gebėtu tik pirmykštė tamsa, visa griaunanti, nesustabdoma. Taip vadinama “vizija” išsisklaidė, kuomet staigiai atplyšdamas nuo visiškai perdžiovusios, suanglėjusios (nuo jo skleidžiamo karščio bangos) žemės, jis staigiai įkvėpė oro, tarytum prieš tai ilgai buvo paniręs po vandeniu, ir tik dabar iškėlė galvą virš jo. Visas Ambrose kūnas jau spėjo “atsistatyti”, dėl ko vyras nesunkiai pakilo nuo žemės. Sumišimas vis dar buvo pastebimas jojo šviesiuose akyse, nepriklausomai nuo to kad kūnas neišdavė absoliučiai nieko.  


<…> Surasti moterį, kurios niekada nebuvo matęs akyse ir neturėjo jokio supratimo kaip ši atrodo, pasirodo nebuvo taip neįmanoma, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Keliaudamas į praeitį Silvanus žinojo tik laikmatį ir reikiamos surasti moters vardą. Tai dar blogiau, nei kad rodoma “Mission: Impossible” filmuose. Tačiau aplankius tam tikras tavernas, o vėliau išnaudojus sekimo burtus, jis netrūko atsidurti prie namų, kuriuose gyveno jo paieškoma. Šviesiaplaukis, absoliučiai netinkantis prie to laikmačio aplinkos neketino elgtis dalykiškai, neketino skirti laiko pokalbiams ar panašiems veiksniams. Jį spaudė laikas, žinojo kad kuo daugiau laiko praleis čia, tuo didesnes pasekmes tai turės ateičiai. Jau gana buvo to, kad savo noru jis ketino iš praeities ištraukti asmenį, kuris jo laike jau seniai nebe egzistavo. Kraujas, aštrus šviežiai pralieto kraujo kvapas pasiekė daugiau nei du tūkstantmečius egzistuojantį vampyrą. Sunku pasakyti, ar savikontrolės barjerą pažeidė tai, kad šviesiaplaukiui buvo suteikta nežmogiškai didžiulė “serafimų” galia, ar tai, kad jis visiškai negebėjo valdyti jį bet kuriuo metu užklumpančius vaizdinius iš nežinia kur, kuriuos pribloškia, o tuomet palieka netekus jėgų. Jo veide subolavo vampyriška išraiška, kone iš karto, kuomet pasinaudodamas nežmogišku greičiu, vyras atsidūrė prieš akivaizdžiai labai jaunutę ir dar akivaizdžiau mirtingą tamsiaplaukę.
– Turi eiti su manimi, Alicia. – Panašu kad nemirtingasis nesureikšmino tai, kad jojo veidas buvo iškreiptas vampyriškos padermės įrodymo, jis stengėsi kalbėti griežtai, tačiau paliekant vietą įsivaizdavimui, esti jo ketinimai nebuvo priešiški. Susitelkti į užduotį buvo sunku, vien todėl kad ji aiškiai buvo sužeista, o per šlaunis varvantis kraujas tiesiog temdė jam protą. Sužeisti ją čia ir dabar būtu taip paprasta ir taip siaubinga, mat tokiu būdu vyras nesugebėtu įvykdyti savo užduoties, kas reikštu kad Dorian’as neišgyventu. O ką reiškia viena gyvybė, kurią ketini atiduoti “Mrs. Devil”, kai ant kortos stovi tavo mažamečio giminaičio gyvybė?
– Oi ne, ne šventasis. Bet tikrai nieko tau nedarysiu, jei paprasčiausiai užgniauši isterijas ir eisi su manim. Nenorėk kad man tektu tai daryti prieš tavo pačios valią. Nes kaip supranti, kito pasirinkimo tu neturi. – Išsigandusi tamsiaplaukė ne vien surėkė, ėmė maldauti pasigailėjimo, bet ir pasileido bėgti, kiek tik galėjo panešti kojos. Beviltiška, mat staiga atitrūkęs nuo sniego, nemirtingasis netrūko ją sugauti už riešų, stipriu mostu pritraukdamas prie savęs. Jos baimės iškreiptas veidelis buvo įraudęs nuo šalčio, bei drėgnas nuo iš akių bėgančių ašarų. Ir nepaisant visko, ji nebuvo dėl to praradusi savo grožio. Turint omeny kad prieš tiek metų iš tikro gražų asmenį rasti buvo veik neįmanoma, ji be jokios abejonės buvo šios taisyklės išimtimi. Silas kantrybė “nusprogo”, kuomet besimuistydama, ji pradėjo maldauti būti paleista. Lėtai atsidusęs, vyras galiausiai įgyvendino jos norą, dėl ko ji užpakaliu krito į sniegą. Atbula imdama šliaužti, ji paskatino jį prabilti. – Viskas, gana. Aš neturiu tam laiko. – Žengęs kelis perdėm drąsius žingsnius link tamsiaplaukės, nemirtingasis suėmė ją už liemens, bei persimetė sau per petį. Čia pat pro langą pasirodė senyvo ir aiškiai pasiligojusio vyro veidas, kuris puikiai matė tai kad jojo sutuoktinė buvo “pasisavinama”. Silvanus pasisuko į tą pusę, kuomet jo paties veidą perskrodė kampinė šypsena. Mirtimi nuo minėto asmens dvelkė net čia, todėl kad ir ką jis pamatytu toliau, niekas nepatikės juo, viską numetant ant priešmirtinės silpnaprotystės. Netrūkus susiformavo laiko tėkmės portalas, pro kurį “serafimas”, kartu su mirtinga mergina ir pradingo, po savęs nepalikdamas jokio jo buvimo čia pėdsako. <…>

– Privalai likti su savo šeima. Ne vienas iš mūsų nežino ką ta pamišusi boba yra sugalvojusi, gal tai iš viso yra bandymas mane patraukti iš čia kuriam laikui. Ir jei keliausi su manim, kas apsaugos mano dukterėčią ir tavo sūnų? Rick’as? Bandytu. Bet kiek vilkolakis turi šansų prieš pragaro karalienę? – Silvanus nebuvo nusiteikęs derėtis, jis buvo tikras dėl to, kad užtektinai stiprus “padaras” turi likti saugoti fronto liniją, jei pragaras vėl nuspręs pasirodyti visu savo šlykštumu. Jie negalėjo rizikuoti, todėl sutars laiką ir vietą, kur įvyks jų susitikimas, po kelionės laiku, Ambrose pradingo, palikdamas visus tvarkytis su esama problema dabarties laike. Kaip ir buvo numatyta iš anksto, tokia intervencija užtrūko kelias dienas. Portalas atsivėrė miške, nepriklausomai nuo to, kad nemirtingasis pradingo tiesiai iš Liavianos namų. Žaižaruojantis apskritimas atsirado iš niekur, kuomet pro šio vartus pasirodė Silvanus Ambrose, ant peties užsimetęs iš praeities kartu su savimi atsineštą tamsiaplaukę. Nepriklausomai nuo to, kad mergina buvo siaubingai įbauginta, ji nesiliovė priešintis. Dar kartą, ganėtinai grubiai suimdamas ją už liemens, nemirtingasis nukėlė merginą nuo savo peties, leisdamas jai atsistoti ant kojų. Tačiau akimirka, kuomet ji trūktelėjo bėgti, vyras vėl sučiupo šią už riešo. Nepajudina jėga suspaudęs tamsiaplaukės galūnę, pirmiausia žvilgsniu susitiko su Thor’u, kuris kaip ir sutarta, jau laukė “serafimo”. Jiems nespėjus persimesti ne vienu žodžiu, iš tamsos pasirodė ji. Katherine “fucking” Pierce.
– Aww, you missed me that much that both of you came to see me? That’s cute, but unfortunately tonight I’m more interested in the girl. You found her  Silas. – Katherine ne akimirkai nesiliovė būti savimi, kuomet pasiremdama atsitiktinio medžio, ji paeiliui nužvelgė abu čia buvusius vyrus. Pašaipi, dviprasmiška šypsena subolavo josios apgaulingai švelnių bruožų veide. Kepintos karamelės atspalvio josios žvilgsnis pagaliau sustojo prie merginos. Ji buvo stipriai pasikeitusi nuo to karto, kai Katherine ją buvo mačiusi gyva. Bet nuo to tik geriau, jaunas jos kūnas galėjo atnešti kur kas didesnius vaisius, nei kad prieš tai buvo numačiusi Pierce. Liežuviu perbraukdama per savo lūpas, ji žinoma nepraleido to, kad ji buvo stipriai paliegusi, netekusi daug kraujo. Prie šito “pragaro valdovė” dar ketino sugrįžti, bet pirmiau, prabilo kita linkme: – How’s your boy holding up, Thor?


Magiškai subrandinti asmenį, nebuvo visiškai nauja praktika. Tai buvo iš pirmykštės tamsos kilęs burtas, reikalavęs milžiniškos aukos. Tokios, kuri sugebėtu priversti magą pakeisti savo nuomonę, mat paaukoti tiek daug sielų, vardan to kad paskatinti kieno nors žaibišką augimą, buvo kiek “too much”. Tačiau Katherine tai nebuvo pirmasis kartas, juk kartą ji jau pasinaudojo šiuo burtu, priversdama Victoria Lockwood suaugti, vėliau ta pati praktika buvo atlikta ir Jackson’o Mikaelson atžvilgiu. Silvanus nebuvo pagarsėjęs kaip labai jau sąžiningas asmuo, nepriklausomai nuo to, kad šiuo metu, apsuptas teigiamų asmenybių, jis vertė save būti kitokiu. Kad absoliutus, beveik visų padermių hibridas nesiimtu klastos, Katherine buvo būtina save apsaugoti. O jei toks dalykas dar nemenkai sumautu Geminus gyvenimą, tai būtu galima pavadinti vyšnaite ant torto. Kadangi Pierce nebuvo ragana, fėja ar bet kokia “burti” galinti asmenybė, ji tam pasinaudojo Asmodeus naivumu, kuris ir paskleidė burtus, verčiančius Dorian’o kūną, dvasią ir protą “augti”, savo ruožtu aukomis ritualui pasirūpino Pierce. Kuo ilgiau trūko Silvanus, tuo greičiau berniukas augo.
– Still basically dead or something changed? I guess he’s not gonna return like he was before. And that is because your bestie here took to much time to bring me the girl... But oh well, your bromance might be not that strong after all. –
Pasimetęs Silvanus žvilgsnis netrūko susidurti su Geminus. Panašu kad vyras nenutuoke to, kokia velniava prasidėjo jam atvėrus laiko tekmės vartus. Sukando dantis, leisdamas žandikaulį laikantiems raumenims įsitempti. – The fuck she’s talking about? – Balsas nuskambėjo taip, tarytum išduodamas faktą, esti jis nėra iki galo tikras kad nori išgirsti tiesą. Savimi patenkinta Katherine išraiška pasakė kur kas daugiau, nei būtu pamačiusios jo akys. Bandydamas nepratrūkti, šviesiaplaukis kuriam laikui sumerkė akis. Jis nebuvo kaltas dėl to, kad merginos nepavyko pristatyti ankščiau. Kelionės laiku yra rizikingos ir tuo, kad lemtinga akimirka tu gali net nebe grįžti. Jis padarė absoliučiai viską, kad sutaupyti laiką ir kaip galima labiau nepakenkti dabarčiai. Tik tuomet kai fone vėl pasigirdo Pierce balsas, Silvanus pramerkė akis. Ji nesiartino, kas iš tiesų buvo keista, bet kažkodėl dabar nekrito į akis.
– Mes sutarėm kad tu pristatysi merginą: gyvą ir sveiką, tuomet aš paleisiu Dorian’o sielą, ir berniukas vėl galės džiaugtis gyvenimu. Na arba ta apgailėtina realybe, kurią jam galit suteikti. Tu pristatei merginą, gyvą. Bet štai dėl antro aspekto, drįsiu nesutikti. Ji neišgyvens kelionės į pragarą, būdama tokios būklės. O tai reiškia kad mūsų sutartis neveiksni. – Moteris pagaliau atsitraukė nuo medžio, aiškiai leisdama suprasti kad neketina daugiau eikvoti veltui savo laiką.
– Palauk! – Ji jau buvo atsukusi visiems čia buvusiems nugarą, kuomet Silvanus pašaukė ją. Sustojo, tamsiaplaukės veide subolavo kampinė šypsena. Ji žinojo kokių veiksmų imsis Ambrose, juk tai buvo absoliučiai neišvengiama. Tik akimirkai vyras dirstelėjo į merginą, kurios riešą vis dar laikė suspaudęs, bei tokiu būdu neleidęs jai pasprukti. Vampyriškas kraujas gali užgydyti bet kokius sužeidimus, bent jau taip sakoma… Laisvą savo ranką pritraukęs prie savo veido, Silvanus nedelsdamas persikando savo riešą, leisdamas tamsiam kraujui imti varvėti jojo ranka. Pritraukė merginą arčiau, tokiu būdu, prieš jos pačios valią stipriai prispausdamas savo kraujuojančią galūnę prie jos lūpų. Ir netgi jei ji būtu bandžiusi priešintis, kraujavimas buvo atitinkamai gausus, dėl ko dalis jo kraujo bet kokiu atvėju pateko į josios sistemą. Iš kart po to, vis dar elgdamasis taip, tarytum jos gyvybė absoliučiai nieko nereikštu, stumtelėjo link garbanės. Jau ketino perklausti ar šetonė yra laiminga, kuomet visų netikėtumui, Katherine visiškai be jokios įžangos ar bent užuominos į tai, nusuko tamsiaplaukės sprandą. – Laiminga? Šito norėjai paklausti? Be abejo. Aš visuomet gaunu tai, ko noriu Silvanus. Berniukas, hm. Praktiškai. Yra laisvas, o tu oficialiai esi mano kalė. Atete...
Ji nesuteikė progos nei vienam iš čia buvusių prie jos prisiartinti, kuomet akimirksniu save kartu su ką tik “nužudyta” mergina apgaubti tirštiems, juodiems dūmams, kuriems išsisklaidžius, nuo garbanės su josios auka nebe buvo likę ne pėdsako. Silvanus susikeikė sau po nosim, kuomet suvokė kad papuolė į Katherine pinkles taip lengvai ir naiviai. Iki pat šios akimirkos, Ambrose nebuvo pratęsęs savo magiškosios kraujo linijos, taip sakant, per daugiau nei du tūkstantmečius nebuvo sukūręs ne vieno vampyro.




NUO PASKUTINIŲ ĮVYKIŲ PRAĖJUS DVIEMS MĖNESIAMS (FLASHFORWARD): Paskutiniai du mėnesiai Silvanus Ambrose gyvenime buvo radikaliai prieštaringi. Sunku pasakyti kuris įvikis (taškas) buvo kertinis, paleidęs nesustabdomą tiesos išsiveržimo mechanizmą, tačiau panašu kad lemtinga diena artinosi nežmogišku greičiu. Niekada prieš tai nebuvęs kankinamas pranašiškų pasąmonės vaizdų, mat šis talentas visapusiškai priklausė Elissai Ambrose, dabar buvo priverstas su tuo sugyventi. Taip vadinamos vizijos pirmiausia aplankydavo nemirtingąjį palaipsniui, ne daugiau nei kartą per savaitę. Vėliau gi šis reiškinys tapo aršiai aktyvesnis. Kartu su vizijomis ateinantys traukuliai, bei visiškas nusilpimas, tarytum daugiasluoksnė dėlionė ruošė Ambrose absoliučiam suvokimui. Pirmiausia kartą per savaitę, o dabar keliolika kartų per dieną nemirtingas burtininkas matė save, ar bent jau manė kad tai jis, mat vaizdiniai ne vien matėsi, bet ir jautėsi kaip kažkas tikro, ryžkaus. Ir kad ir kaip absurdiškai tai beskambėtu, sudėti viso paveikslo niekaip nepavyko. Daugiau nei du tūkstantmečius egzistuojantis šviesiaplaukis ar tai nenorėjo tiesos ar tai nebuvo iki galo tam pasiruošęs. Juk rasti paaiškinimą neva tai kas su juo vyksta, greičiausiai yra susieta su “serafimiškumu”, bei tuo kad jis it indas savo kūne talpino kelių dešimčių serafimų šviesą, kuomet vampyriškas kūnas vargais negalais gali išlaikyti tik vieno, minėtos padermės, individo galias, buvo kur kas paprasčiau. Silvanus kūnas degė, tarytum kažkas iš vidaus vyrą būtu užpildęs lava. Juk netgi vietimis skylanti jo oda, būtent tokį vaizdą ir priminė: neva bet kuria akimirka jis ims ir subyrės išdegant iš vidaus. Niekas negalėjo rasti paaiškinimo, kas iš tiesų su juo vyko, ar tuo labiau kaip tai sustabdyti, kaip ištraukti iš jo galias, kurios akivaizdžiai burtininką / vampyrą keitė. Jis buvo it tiksinti bomba, kuriai sprogus būtu sunaikinta viskas kas žinoma žmonėms: planetą, kosmosas. Iš dalies Silvanus džiaugėsi tuo, kad šio dukra jau kuris laikas buvo išvykusi kartu su nauju savo draugu, “road trip” tokiais žodžiais Cataleya apibūdino išvykimo priežastį, kai buvo daugiau nei akivaizdu, kad jaunutei tribridei trūko “normalaus gyvenimo” paprastumo, kur būtu galima pasidžiaugti aplinka, smulkmenomis ir malonia draugija, kuriai taip pat tam tikru metu visko pasidarė “too much”. Galu gale, pasaulis iš kurio buvo kilusi Leya buvo nuolatine karo zona, kur ji buvo priversta matyti savo biologinės motinos mirtį, ir būtu absoliučiai neteisinga versti ją matyti tai, kas laukė josios tėvo. O laukė tikrai negeri dalykai, turint omeny jo būklę. Būklę, kuri priminė tai, kad kontrastiškai skirtingos jėgos: tamsa ir šviesa, kaunasi tarpusavi, bandydamos pažaboti konkurentą ir paimti visišką kūno, kaip indo, kontrolę. Nepaisant to, kas nutiko Dorian’ui Geminus, “berniuko” tėvai neapleido į akivaizdžiai antgamtinę bėdą patekusio burtininko. Neištariant to balsu, tikriausiai kiekvienas buvo susitaikęs su mintimi esti šį kartą išsisukti nepavyks, tačiau kažkas viduje paprasčiausiai neleido pasiduoti, nuleisti rankų ankščiau laiko. Kartu, kad ir kiek laiko tai užėmė, jie stengėsi surasti prasmę, išnarplioti Silvanos matomų “pranašysčių” esmę. Kol atėjo diena, kuomet viskas tapo aišku. Delionė iš vizualių detalių buvo surinkta. Visi klausimai liko atsakyti, visos mįslės išspręstos, absoliučiai viskas stojo į savo numatytas vietas. Šviesiaplaukio regimos pranašystės tebuvo praeities atsiminimai, kurie palaipsniui atskleidė visą ko pradžios istoriją. Apie šviesos ir tamsos atsiradimą, apie bekūnius karius, ginančius savo pusę, apie dviejų serafimų sutartį su velnių, dėl ištrėmimo į žmonių pasaulį, įgaunant mirtingumą, žmogiškus pavidalus.
– I’m the Devil, now everything makes sence. – Tą kartą pasisakė Silvanus, kaip mat žvilgsniu užkabindamas kartu buvusius, dukterėčia ir bičiulį, kuris iš esmės egzistavo tik tam, kad bet kuris anthamtinis padaras peržengęs leistinas ribas, būtu pažabotas. Pats Velnias nebuvo “dievų ginklo” išimtimi, žinoma jei tam atsirastu būtinybė. Nesvarbu kokia linkme be pasukus, Silvanus su Thor’u nuo pat pažinties pradžios buvo tapę “kick ass” komanda, kiekvienas jų turėjo specifinių savybių, kurios buvo ypač naudingos stojant prieš bet kokio plauko priešą. Ambrose būdamas tiesiog originaliu vampyru anei niekaip nebūtu sugebėjęs savy sulaikyti dešimčių serafimų šviesą, ji būtu sugriovusi jį iš vidaus. Atsakymas visada buvo jiems prieš akis.
– Tai sušiktai akivaizdu! Visos pranašystės kaip užsisukusi plokštelė tvirtina tai, kad velnias nužengs ant žemės pasėdamas tamsą ir chaosą, užnuodydamas mirtingas sielas nuodėmingais troškimais. – Silvanus nuotaika nebuvo pakili, greičiau jis elgėsi atitinkamai neutraliai, tarytum visos šios “kosminės” informacijos priėmimas būtu beprotiškai lengvas. Lyg ištarus tai balsu, netikėtai paliktu mažiau beprotiška. – Magija niekada nebuvo bloga arba gera, ji tiesiog buvo. Tačiau aš esu atsakingas už vampyrų atsiradimą. Buvau per daug godus ir savanaudiškas, kad priimti galimas pasėkmes, o amžinas gyvenimas atrodė kaip kažkas surealaus, bet ranka pasiekiamo. Net nenumaniau kokius monstrus iš tiesų sukursiu. – Reikšmingas burtininko žvilgsnis susirado Livianą, po ko jis netrūko pratęsti. – Paskatinta noro sukurti pasipriešinimą tai tamsai, kurią įkūnijo Sebastian’as, pirmasis ant kurio išbandžiau šį burtą, tu sukūrei vilkatus. Ne ką mažiau pavojingus, ar chaosą ir deatrukciją galinčius paskleisti padarus. Ar suprantat kur link suku? – Ambrose antakiai nenatūraliai pakilo, dėl ko nemirtingas aukštaūgis trumpam nutilo. Kuris laikas jis svarstė skirtingas versijas to, kaip viskas susiklostė ir žinoma tai, koks iš tiesų yra jo vaidmuo.
– Šetonas nėra suinteresuotas pradėti apokalipsę, pasaulio pabaigą ar visą ko baigtį. Jis tėra tamsos atstovas, ginantis ir valdantis savo pusę. Galima sakyti kad jis yra it nemirštantis artefaktas balanso palaikymo programoje. Suprantat? Kol yra žmonės ar kitų rūšių atstovai, tol jis, tai yra Aš, turiu darbą. Demonai kitą vertus yra kitokie, kas paaiškina Lilith ir Katherine motyvus viską sunaikinti, suasmenintai kenkti. – Aukštaūgis vėl nutolo, mintimis nutoldamas į paskutinę savo kelionės laiku akimirką. Dabar viskas tapo aiškiau. Mirtinga mergina, kurią reikėjo pristatyti Pierce suveikė it įjungimo mygtukas, juk būtent nuo minimalios pažinties su ja, jį kur kas intensyviau ėmė kankinti tikrojo savęs padariniai. Mąslus Silvanus žvilgsnis sustojo prie Geminus, kuomet pakildamas ant kojų, mat prieš tai greičiausiai buvo įsitaisęs ant kokio minkštąsolio.
– Aš turiu eiti, manau pats laikas būtu išbaigti vis atidedama reikalą. – Tikriausiai ne nereikia sakyti, kad suvokti kad kalba pasuko link Katherine Pierce, buvo akivaizdi. Dabar Silvanus turėjo ne vien begalinį norą “nuskausminti” garbanę, bet ir absoliučiai visas galimybes. Ir kaip vyras tai buvo apsitaręs su bičiuliu, mirtis toli gražu nebūtu jai užtektina bausmė už viską.


<…> Sunkiai sužeistas Katherine Pierce kūnas sukniubo ant žemės, kas aiškiai atskleidė tai, kad prieš tai vykusi kova buvo triuškinanti, alinanti, žūtbūtinė. Nykščiu perbraukusi per savo lūpas, fatališkoji tamsiaplaukė nusivalė ant jų buvusį savo pačios kraują. Silvanus prisiartino, dėl ko jai teko sukaupti visus savo jėgos likučius, bei į šio pusę paleisti užtektinai stiprų tamsos energijos pliūpsnį. Veltui, arba pliūpsnis buvo neatitinkamai stiprus, arba vyras paprasčiausiai įgavo tam atsparumą. Mat išleistą energiją jis tiesiog “sugėrė” į save. Staiga aukštaūgis stvėrė garbanę už kaklo, be galimybės ištrūkti, priverstinai pastatė ant kojų. Dar vienas smūgis, tačiau dabar visu kūnu į sieną. Jo pirštai triuškinančiai susispaudė ant kaklo, akimoju palikdami ryškias žymes.
– You won't kill me, Silas… – Tamsiaplaukė iškošė pro sukąstus dantis, tačiau tai viso labo sukėlė aukštaūgio veide pašaipumu dvelkiančią šypseną. Tam tikra prasme, moteris buvo teisi, mat jei absoliučią metamorfozę patyręs vyras būtu norėjęs ja atsikratyti, jau būtu tai padaręs. Nereikėtu ilgo žaidimo, galimybės suteikti jai laiko imtis kokios nors gudrybės, kuri leistu garbanei pasprukti.
– Tu to nepadarysi ne tik todėl kad tavo kiaušiniai tam yra per daug skysti, Silvanus. Tu to nepadarysi ir dėl to, kad toks žingsnis tau amžiams užvertu vartus į bet kokius santykius su broliu. Nagi tikrai manai kad Sebastian’as atleistu tau už tai, kad padarei “popą” jo taip dievinamai Katherine Pierce? Vaikuti, aš per daug reikalinga, kad tiesiog pradingti... – Reikia pripažinti kad garbanė nors ir nebuvo visiškai teisi, tiesos buvo galima rasti josios žodžiuose. Pasaulis tikrai pasidarytu nykesnis, jei per jį savo aukštakulniais “nežygiuotu” josios persona. Katherine buvo palietusi per daug gyvenimų, kad likti tiesiog pamirštai.
– I remember Katherine. – Silvanus pirštai labiau susispaudė, dėl ko demonės kaklas aiškiai išleido keistą, šlykštoką garsą, primenanti tą, kuris suskambtu jei būtu sulaužytas kaulas. Vyras palinko arčiau, kaip tik tuo metu, kuomet jo akys užsiliepsnojo pragaro liepsnomis. Tai buvo pirmasis kartas, kuomet Šėtonas parodė dalinį savo pavidalą. Jokių demoniškai juodų akių, tiesiog absoliuti, pragariška liepsna. – You remember what?! That you are a fucking pussy? Oh honey, we already knew that. –
Jų žvilgsniai susitiko ir būtu melaginga teigti neva Katherine nebuvo melaginga. Tačiau per tiek metų išmokusi nuslėpti savo emocijas, ji pasistengė parodyti tai, kad visas jo suruoštas šou nekelia jai įspūdžio. Pašaipiai kampinė šypsena perskrodė tamsiaplaukės veidą, kaip tik tuo metu, kuomet ji bandydama išvengti tolimesnio akių kontakto, nusuko savasasias. Neskaitant pragariškai tamsios, siaubingos energetikos, kurią skleidė Ambrose, jis atrodė pakankamai ramus, subalansuotas ir visapusiškai pasiruošęs tolimesniam jų kontaktui. Dominuojanti jo natūra dabar kaip niekad buvo išreikšta aiškiai. Jis buvo Šėtonas, jis diktavo taisykles ir ji tai puikiai suvokė. Pirmą kartą Katherine buvo atsidūrusi situacijoje, kur ji neišeis su aukštai iškelta galva.
– I remember you and me and Saggitarius. – Sušnabždėjo, kas iš kart iššaukė atsakomą jos reakciją. – That’s not possible...
Ir iš tiesų, susigražinusi savo šviesą, o vėliau šią išmainiusi į tamsą, fatališkoji garbanė nebuvo iki galo atsiminusi savo prigimties. Todėl patikėti kad tai padaryti pavyko jam, buvo daugiau nei absurdiška. – Brangute, viskas yra įmanoma. Leisk man atšviežinti tavo atmintį, istorija apie pirmuosius serafimus pažeidusius visas taisykles, nėra tokia romantiška ir nuostabi. Andromeda ir Saggitarius, sukurti vienas kitam, desperatiškai trokštantys būti žmonėmis, galėti jausti kūnus, pasiduoti žmogiškiems poreikiams, mylėti. Apgauna tamsą, šviesą, sukuria vienas kito pavidalą ir galiausiai atgimsta tarp žmonių. Tuomet aplinkybės taip gerai susiklosto, kad tampa nemirtingais ir sugeba atgauti savo šviesą. Iš tikro tiki kad tamsa buvo apgauta?
Kategoriškai atsisakydama to klausyti, tamsiaplaukė ėmė musitytis, kiek tik suteikė jai galimybės. Rankos ėmė blaškytis, bandydamos oponentui sukelti kiek galima daugiau žalos, smūgiavo visur kur tik pataikė, juk jeigu jis buvo atsparus josios tamsos jėgoms, smūgiams vargu ar atsparumą turėjo. – Nutilk! – Užstaugė, tačiau dėl šito ir prieš tai buvusių veiksmų, vyras atitraukė ją nuo sienos, taip ir nepaleisdamas kaklo, bei su nežmogiška jėga vėl smogė į ją. Tai privertė Katherine susiturėti. – Neee, tu išklausysi. Istorija nutyli tai, kad prieš tapdama jo, tu buvai mano. Tavo ir Saggitarius atgimimas priklausė tik nuo MANĘS. Kodėl manai kad egzistuoja antrininkai, kurių veidai atitinka mano ir tavo? Nes kažkokia kvanktelėjusi ragana to panorėjo? Katherine, sutartis su tamsa, sutartis su velniu negali būti skaidri, nenešanti nelaukiamų staigmenų. – Išlaikydamas dramatišką tylos pertrauką, Silvanus įsistebėjo į tamsiaplaukės akis, kuomet pagaliau pajautęs savo dominavimą prieš ją, nusišypsojo. – Tu atgimei dukart. Pirmą kartą kartu su Amara, tuo pačiu metu kuomet žeme nužengiau aš. Antrą kartą po pusantro tūkstančio metų. Atsitiktinumas? Ne. Tu visada buvai įstumiama tarp tamsos ir šviesos, nes lygiai taip pat, kaip kadaise tavęs troškom aš ir Saggitarius, vėliau tai kartojosi su kitais. Mikaelson broliai, Salvatore broliai, Mason’as ir Sebastian’as. Istorija turi polinkį kartotis, iki tos akimirkos, kai bent vieno iš pradžios veikėjų interesas tiesiog išblėsta.
Sunku pasakyti ar tokiais žodžiais šviesiaplaukis privertė bulgarę susimąstyti, tačiau tam tikru metu ji sumerkė akis. Vardai kuriuos paminėjo Ambrose nebuvo svetimi garbanės gyvenime, tačiau ar jie iš tiesų jai reiškė pakankamai daug, kad tai pavadinti “likimu” ar “tikrais jausmais”. Žinoma, tam tikra prasme ji mylėjo kiekvieną iš minėtų vyriškosios giminės atstovų, savotiškai. Tačiau ne vienas jų nebūvo jai tiek svarbus, kad galėtu jį pastatyti virš savo interesų, virš savanausiškumo, kuris buvo pagrindiniu jos gyvenimo varikliu. Taip sakant, nebuvo ne vieno, dėl kurio ji galėtu šokti prieš paleistą kulką, galinčią atimti jos arba jo gyvybę. Iš kitos pusės, nebuvo ne vieno, kuris galėtu padaryti tą patį dėl jos. Galbūt, Katherine niekada nebuvo lemta būti laimingai, ne laikinai, ne dėl gerai atliekamų kūniškų malonumų. Tiesiog, būti laimingai. Ji sušnabždėjo, nors savo žodžiais buvo visiškai užtikrinta. – Aš niekada iš tikro nepriklausiau nei vienam iš jų… Nepriklausau ir tau. – Atsimerkė, kaip tik tuo metu susitikdama su išskirtinėmis Silvanus akimis. Jos tamsiai karamelinės spalvos žvilgsnis dar ilgai kabinosi į degančias jojo akis.
– Būtent, dėl to ši istorija turi pasiekti savo pabaigą. Nuo pat pradžių tu buvai toksiška savo prigimtimi, Katherine. Tu sušikta piktžolė, kurią ketinu pašalinti su šaknimis. Neskaitant angeliškos išvaizdos, nuo pat pradžios buvai supuvusi iš vidaus, Katherine. Nuo dabar tu neteksi sosto, kuris niekada tau nepriklausė, neteksi tamsos galių ir nemirtingumo.
Katherine veido išraiška netrūko įgauti pašaipumo tonus, kuomet ji demonstratyviai užversdama akis, liežuviu perbraukė per vis dar sukruvintas savo lūpas. Nepaisant to, kad vyro pirštai vis dar nebuvo paleidę josios kaklo, moteris pagal galimybes neigiamai papurtė galvą. Iš tiesų, kad ir kiek Silvanus stengėsi ją įbauginti, jis neketino jos sunaikinti, galbūt todėl kad ir pats kuo puikiausiai suvokė, kad kad ir kokia niekinga yra Pierce, ji vis dar stipriai reikalinga šiam pasauliui. Ir nelikus jo taip įvardintos “piktžolės”, kuri egzistavo dar tuomet, kai neegzistavo žmonės, pasaulis pasidarytu per daug nykus. Žinoma, jos vietą visada gali užimti kitas “neigiamas personažas”, didelis priešas galintis atnešti tiek didžiulę žalą, tiek nesuskaičiuojamą kiekį aukų. Tačiau, tas kitas priešas niekada nebus Katherine. O ši, kaip be pasukus yra palietusi beveik kiekvieno gyvenimą, daugiau ar mažiau. Vieniems ji netgi paliko gilius, negyjančius randus, kurie amžiams primins apie laikotarpį praleistą su ja. Kitiems atvirkščiai, bus šlykštu atsiminti jos performansą. Tačiau nebus ne vieno, kuris liks jai abejingu. – Tc. Lyg tapti nemirtinga šiais laikais būtu siaubingai sunkia užduotimi. Vos tik mane paleisi, aš rasiu kvailį, kuris netrūks paversti mane vampyre. Silas, tavo planas turi spragų… Ir kadangi akivaizdu, tu nenori manęs sunaikinti visiškai, o gal net negali. Aš pakilsiu, išgyvensiu, lygiai taip pat, kaip visada. Tu pamiršti, aš esu Katherine Pierce. – Savimi perdėm pasitikinti mina nedingo net tuomet, kai Silas prabilo.
– Ne. Tu tapsi mirtinga, šito pilnai užteks kad palikti tavo vidinį monstrą alkaną. Tačiau tai toli gražu nėra visa tavo bausmė, Katherine. Aš išnaudosiu dešimčių serafimų šviesą, kad pilnai išvalyti tave, kad finale tu pamirši bet kokią savo praeitį susijusią su antgamtiškumu ar ne. – Panieka, kurią spinduliavo šios moters atžvilgiu Šėtonas, buvo kone ranka paliečiama. Ir akimirka kuomet ji ėmė muistytis aršiau, priešintis jo valiai, nemirtingasis pridūrė. – Ir draugiškas patarimas, garbane. Bėk. Nes tai kad tu neatsiminsi visiškai nieko, nereiškia kad tavo priešai pasidalins su tavimi tuo pačiu likimu. Tu būsi medžiojama, tu būsi visiškai viena su visai nedideliu procentu tikimybės kad tau pavyks prasisukti dar kartą. Tu sakai kad esi reikalinga šiam pasauliui, tai lai jis ir nusprendžia ar tikrai. – Ištaręs savo paskutiniuosius žodžius, teisėtas pragaro sosto valdovas neskubriai palinko prie tamsiaplaukės, ganėtinai stereotipiškai sujungdamas savo lūpas su priklausančiomis jai. Ir net jei moteris priešinosi prieš tai, šis veiksmas privertė ją liautis tai darius. Ji noriai atsakė į bučinį, o juk nieko nuostabaus, juk viskas kas teikia malonumą, yra Šėtono išmislas. Šviesa, prieš tai tūnojusi šviesiaplaukio kūne, palengva ėmė veržtis į paviršių. Pirmiausia apsišvietė godžiam ir šlapiam bučiniui pasidavusios jųdviejų lūpos, vėliau nušvito ir visas Silvanus kūnas. Kelios akimirkos ir visa aplinka paskendo akinančioje šviesoje, kuri ištrūkusi iš jo vidaus, tik trumpam išsidriekė aplinkoje, ir staiga suėjo į Katherine. Šis procesas išvalė demonę nuo bet kokios tamsos, kokią tik ši buvo susirinkusi, negana to, ji taip pat įgyvendino kiekvieną Ambrose “bausmės” aspekta. Kath liko gyva, tačiau reikia pripažinti, nugalėta visomis įmanomomis prasmėmis. <…>




WHEN THE DEVIL CALLS YOUR NAME (FLASHFORWARD): Akimirka, kuomet tamsiaplaukė atmerkė savo kepintos karamėlės atspalvio akis, ją supo naktis: visiškai neapšviesta dirbtinės šviesos miškinga vietovė, o po kojomis ganėtinai senas tiltas. Puiki vieta, norint pasilikti su savimi ar pasislėpti nuo aplinkinių, bent iš pirmo žvilgsnio. Šalta, visą kūną sukaustė šaltis, būdingas besibaigiančio rudens orams. Susimerkė, giliai iškvėpdamą orą, pro vos praskleistas lūpas, kuris netrūko pavirsti garais. Garbanė aiškiai jautėsi pasimetusi, nebuvo tikra kokiais keliais atklydo čia, bei iš viso kas buvo tas čia. Josios širdies plakimas buvo toks karštligiškas, esti atrodė kad per visą organizmą pumpuojantis kraują organas galiausiai išsiplėš iš krūtinės ląstos. Panika, apėmė didžiulė panika: ji nesuprato nei kur radosi, nei kur reikėjo eiti toliau, nei aplamai ar buvo kur eiti toliau. Kvėpavimas tapo intensyvesnis, kuomet iškeldama rankas, tačiau vis dar neatmerkdama akių, ji pirštais įsikibo į savo tamsius, banguotus plaukus. Sunku pasakyti kaip viskas būtu pasisukę, jei ne netrūkus įsisukę įvykiai, kardinaliai pakeitę esamą situaciją. Tamsiaplaukė atsimerkė, kuomet fone pasigirdo kažkieno žingsniai. Būdama daugiau ar mažiau tilto vidury, ji matė kaip viename gale pasirodė berniuko, ne daugiau nei dešimties metų (ką gali žinoti, gal ten Tommy Mikaelson vėl pabėgo), siluetas. Vien tai kad mažametis slampinėjo naktį, vidury miškingos vietovės buvo keista, tačiau dar keisčiau buvo tai, kad jis iš tiesų nebuvo vienas.


Panašu kad to visiškai nepastebėtas, berniukas buvo sekamas kelių perbalusių vyriškių, kurių judėjimas buvo ypač keistas. Jie tarytum nenatūraliai šmiežavo iš vietos į vietą, lyg atsirandantis ir staiga dingstantis vaizdas. Ji stipriai susimerkė, tuomet atsimerkė, bandydama įsitikinti tuo, ar josios matomas vaizdas nėra vien tik panikos sukeltas miražas. Tačiau vaizdas nepakito ir tai aiškiai sukėlė dar didesnį adrenalino, baimės ir pasimetimo bangą. Sukandusi dantis, garbanė dar bandė įtikinti save kad tai nėra jos reikalas, ji nežino ar jie kartu. Tačiau akimirka, kuomet vyrų veidai siaubingai persikreipė ir pro lūpas išdribo žvėriškos iltys, ji nesusilaikiusi ėmė šaukti. – Bėk berniuk, bėk! – Riksmo išgasdintas berniukas sustingo, jo žvilgsnis susidūrė su Katherine tik akimirkai, kuomet absoliučiai nedrąsiai jis pasuko galvą atgal, pagaliau suvokdamas tai, kad buvo sekamas. Išbalusios pabaisos taip pat sustojo, tačiau dabar jų dėmesys jau buvo nukreiptas į garbanę. Ji net pati to nepastebėdama žengė žingsnį atgal. Prisidirbo, suprasdama tai kaip tik tą akimirką kuomet vienas iš minėtų vyrų sušvilpė. Iš abiejų tilto galų pradėjo rinktis analogiškai tiems dviems atrodantys individai. Berniukas lėtai pasisuko į Katherine, kuomet jų žvilgsniams susitikus tapo visiškai akivaizdu, kad jis baiminasi net pasijudinti iš vietos, kuomet už nugaros esantys vyrai yra perdėm arti ir bet kuriuo metu gali šį griebti į savo rankas. Sukandusi dantis, garbanė žinoma nebuvo siaubingai patenkinta nuotykiu, kuriam ketino pasiryžti, tačiau sukaupusi visus savo drąsos likučius, ji nusprendė perkreipti jų dėmesį į save. – Hey fuckface, i’m here! Gal pabandykit pasigalinėti su kažkuo labiau jūsų ūgio?! Ar visai mažuliuko "špempeliaus" sindromas yra taip stipriai pažengęs kad darosi baisu kad mergiotė gali išspardyti subinę? Naaaagi... – Panašu kad berniukas pagaliau suvokė galįs sprukti, todėl kiek tik galėdamas dėjo į kojas. Ir būtent tuo metu Katherine suprato esanti apsupta dešimties tokių iškreipiaveidžių monstrų. Besisukdama ji tarytum per sulėtinti kadro dinamiką matė kaip prie jos artinasi siaubingi, žmones visiškai neprimenantys padarai. Vienas jų, panašu kad lyderis pagaliau prasižiojo, kuomet paspartindamas žingsnį, nemirtingasis ketino atsidurti prie garbanės vos per kelias sekundes.
– Velniop berniukštį, kai likimas mus suteikė dovaną pagaliau išmesinėti žymiąją Katherine Pierce. – Ir tuomet viskas nutiko absoliučiai neapgalvotai. Iš prigimties turėdama “išgyvenamumo” instinktą, moteris tik per plauką spėjo pasileisti į šoną, tokiu būdu išvengdama ją puolusių vampyrų gniaužtų. Bėgte pasileidusi link tilto rėmų, užvaldyta begalinio adrenalino, moteris šoktelėjo per tūrėklus, tarytum jie tebuvo minimali kliūtis. Vampyro pirštai te spėjo prisiliesti prie jos suplazdėjusių garbanų, kuomet ji nušokusi nuo tilto ėmė kristi į vandenį. SMŪGIS. Ledinis, visą kūną kaustantis vanduo apsėmė tamsiaplaukę iš visų pusių, pražutingai imdamas ją traukti į dugną. Net mokėdama plaukti ji vargu ar būtu sugebėjusi išnirti, mat kiekvienas kūne esantis raumuo apstingo, atsisakė paklusti. Ir ji bandė, velniai griebtu, tikrai bandė irtis, tačiau panašu kad visos šios pastangos buvo per niek. Tuo pačiu metu prie turėklų atsidūrę vampyrai, susikeikė. Jie neketino garbanės paleisti, todėl netrūko išsiskirti į dvi dalis ir pasileisti prie skirtingų tilto pusių, kur ir ketino nusileisti iki kranto, kur iš esmės ankščiau ar vėliau ji turėjo išbristi. Tikriausiai, jei būtu buvusi nemirtinga. Tačiau nebuvo, todėl tai galėjo būti paradoksaliai banalia Katherine Pierce istorijos pabaiga. <…>

Flashback/The day before Mason's Prom

-El chico tiene 18 años, pronto 19. He estado tratando de cerrar los ojos cuando se trata de "citas". ¡Ella no irá al baile de graduación con él y esa es mi última palabra!(angl.The boy is 18, soon 19. I have been trying to close my eyes when it comes to them ''dating''. She is not going to the prom with him and that is my final word!)-suaugusiuju pokalbyje penkiolikmete Gabby nedalyvavo, taciau issiaudrinusi dialoga puikiai girdejo is savo kambario, kuris buvo. -Mi amor, ella tendrá el corazón roto. Sabes cuánto significa esto para ella ... ella ama a ese chico(angl.My love, she will be heartbroken. You know how much this means to her... she loves that boy.-moters balsas nebuvo ituzes, veikiau maldaujantis vyra persigalvoti. Sabes lo que pasa en esa noche de graduación, ¿sí? Ella tiene 15 años por el amor de Dios! Ella es joven e impresionada. Él la usará para dejarla. El es un Lockwood. Ese chico conduce un automóvil que no podía pagar incluso si tomara un tercer trabajo. ¡Y él ni siquiera tiene trabajo! Todo lo que hace es patear una pelota. Está tan vacío como toda su familia.(angl.You know what happens on those prom night, yes? She is 15 for god's sake! She is young and impresionante. He will use her leave her. He is a Lockwood. That boy drives a car i couldn't afford even if i took on a third job. And he doesn't even have a job! All he does, is kick a ball around. He is as empty headed as his entire family)-Gabby tevas atrode neperkalbamas ir tai atsispindejo grieztame jo zvilgsnyje.


The following day/School

-Hey beautiful,-apglebes ja is nugaros, Masonas atrode pakiliai nusiteikes. Ready for tonight? What time should i pick you up?-pabuciaves jos kakla, zemiau ausies, jis susilaike kritisko, pro sali ejusio mokytojo zvilgsnio. -It's a school establishment, mister Lockwood. Behave accordingly,-vyro zodziai viso labo priverte Mason'a issisiepti. -Of course, my bad. Sorry,-tebesisypsodamas jis siek tiek prikando apatine savo lupa. Nors oficialios merginos iki Gabby school senior nebuvo turejes, Mason'as buvo spejes ne tik prarasti nekaltybe, bet ir permeigoti su ne viena savo bendramoksle. Su Gabby, they were definitely taking things slow. Turint omenyje jos amzius, nieko stebetina, taciau mergina neabejotinai jaute sioki toki spaudima idant astuoniolikmetis Lockwoodas neabejotinai norejo to, ko nori ir apie ka 24 valandas per para galvoja visi jo bendraamziai. -I can't. My parents said no,-pagaliau i ji atsisukusi Gabby bande nuslepti nuo praeita nakti islietu asaru patinusias savo akis. -Afterparty in Lockwood mansion! Wo wo Woooo!-pro sali praejusi futbolo komandos vaikinu kompanija sukavo bei kitaip demonstravo savo emocijas del si vakara vyksiancios isleistuviu ceremonijos. Sutikes klausiama merginos zvilgsni, Mason'as atsiduso. -Mano tevai isvyke i viena tu snobisku aukcionu. Negalejo praleisti progos isigyti kazkokiu sumautu paveikslu. No one in my family cares about my graduation so.. I figured... what's a better way to get back at them than letting a bunch of idiots trash the mansion, you know,-karsciai syptelejes jis sulauke kiek priekaistingo merginos zvilgsnio. Gabby niekuomet nesuprato Mason'o noro maistauti. Is normalios, mylincios seimos kilusi mergina negalejo ne isivaizduoti kokia yra turtingo gyvenimo kaina. Ka reiskia buti auginamam aukliu, savo tevus matyti tik tuomet kai namuose yra rengiamas koks nors prabangus vakarelis ir tevams yra butina sukurti tobulos seimos portreta pries nepazistamus, taciau itakingus asmenis. -Are you gonna take someone else???-drasiai nusisypsojusi mergina tvirciau suspaude glebyje laikytas knygas. -Ne,-neigiamai krestelejes galva, jis uzdejo savo rankas jai ant klubu. -It doesn't matter. It's just a prom.-jo lupu kamputyje smestelejo tik jam budinga sypsena.

-Ei, dude, your chick is here,-i vaikinams skirta tuoleta galva ikises Masono draugas, perspejo ten ne viena buvusi Lockwood'a. Gerokai isgerusio vaikino veida nusviete plati sypsena. -Sorry... i gotta go...-tarstelejo merginai, kurisedejo ant praustuves, priesais ji. -She is a baby, Mason, -jo pasnekove uzgesino cigarete po tekanciu vandeniu. Siek tiek pasaipi grimasa aiskiai atsispindejo blondines veide, taciau jo tai ne kiek netrikde. -You only want her because you can't have her,-neatlyzo abituriente. -Two, three years is not a big difference, Jessica. Just shut up, -neigiamai papurtes galva jis susijuoke. Gabby pasirodymas buvo laiku mat girtas jo pasturgalis buvo tik per plauka nuo poelgio, kurio rytoj butu neabejotinai pasigailejes.
Isejes is tuoleto, jis susidure su didziule minia paaugliu, kurie buvo uzpilde sokiu aikstele linguodami pagal tuomet populiaria muzika. Beveik visi turejo antrasias puses, todel akimis surasti ja minioje nebuvo sudetinga. Gabby atrode nepakartojamai. Vos ja isvydes Lockwoodas pasidabino placia sypsena. -Gabby Diaz, you gonna get me in trouble,-omenyje turedamas josios tevus, jis ciupo ja i glebi. Jo lupos susijunge i bucini, kuri netrukus nutrauke moteriskosios lyties atstove. -You been drinking,-suraukusi antakius ji neatrode suzaveta. -And you look really hot,-valiukiskai sypteledamas jis nusprende prisijungti prie jos ''let's point the obvious'' zaidimo. -Don't be a jerk,-pagaliau nusisypsojusi, ji apsivijo jo kakla rankomis. Avedama aukstakulnius, ji buvo tik vos vos uz ji zemesne. -I am your jerk, though,-dviprasmiska, flirtuojanti jo sypsena priverte ja atsakyti savaja. -Are you comming to an after party?-lig siol border line platoniskas ju bendravimas, si vakara tapo kur kas daugiau ''touchy-feely''.



Afterparty/Lockwood mansion

-Are you sure?-trumpam atpleses savo lupas nuo jos, Mason'as syptelejo. -I am,-nepaisant uztikrinto jos balso, merginos akyse atsispindejo siokia tokia baime. -Do you love me?-sulaikiusi ji uz smakro, ji priverte ji dar karta i save paziureti. -I do,-jo balse nebuvo girdeti ne kruopelytes abejones. Jos nuogas kunas nugule ant Lockwoodo tevams priklausiusios lovos mat jo paties kambaryje kazkas jau buvo uzsirakine. Gabby pirstai stipriai isikibo i anklode kai jis kaip imanydamas atsargiau i ja iejo. -You ok?-siek tiek stabteledamas jis stengesi buti supratingas, nors patirties su nekaltomis merginomis lig sol nebuvo turejes. Ji dar syk teigiamai linktelejo. Pora netruko atrasti abiem malonu ritma, kuris prie orgazmo deja privede tik vyriskosios lyties asmeni. Nieko keista, turint omenyje kokia isitempusi bei draskoma priestaringu jausmu visa ta laika buvo mergina. Ji puikiai zinojo, kad isdave savo tevu pasitikejima. Gerai zinojo ir tai, kad dabar kamuolys visapusiskai buvo Lockwoodo vartuose. Kas jei is tiesu gaves tai ko norejo jis liausis ja domejesis? -I need to go dowstairs, to check if the idiots haven't detroyed something in my dad's office,-syptelejo jai, besisagstydamas marskinius. Sprendziant is garsu apacioje, kazkas susimuse. Buvo girdeti sukavimai. Vos atidares duris jis susidure su jam kelia pastojusiu aukstu, augalotu vyru. -Where is my daughter?!-ciupes Mason'a uz atlapu, jis neatrode nusiteikes draugiskai. -Papi no, déjalo ir(ang;.Daddy, no! Let him go!)-siek tiek sukrivintuose pataluose suspurdejusi tamsiaplauke is kart apsiasarojo. -Ei! I love your daughter! And i haven't done anything against...-nespejusi uzbaigti sakinio, Lockwooda pasitiko smugis desiniaja sulauzydamas vaikinui nosi. Pasipyle kraujas. -Just because you got money, you think you can do whatever you like! Let me tell you this, you bastard! If you really loved her, you would have told her to go home and listen to her parents! Because she is underage! If i wasn't sure your parents would buy your sorry ass out of a prison, i would press rape charges, tu cara de mierda!staiga pasisukes i dukteri, jis siek tiek pritilde savo balsa, taciau jis skambejo taip pat pagiezingai:-¡Tú! ¡Vestirse! ¡Y ve al auto! ¡Usted debe estar avergonzado de sí mismo!(angl.You! Get dressed! And go to the car! You should be ashamed of yourself!)-Mason'o akys susirado Gabby, kuri vargu ar pro asaras ka tebemate. -I want to marry your daughter, sir,-nuryjes pasididziavima, jis kreipesi i merginos teva, taciau zvlgsniu taip ir nepaleido Gabby. -You stay away from her.-saltu, lediniu balsu iskoses zodzius, jis nebeketino testi su, jo nuomone, absurdisku sneku. Vos tik mergina spejo gretimame vonios kambaryje apsirengti, pasiciupes Gabby uz parankes tevas isupo ja i savo striuke bei issitempe lauk is Locwoodu rezidencijos.


Mason'as baige mokykla ir kaip to tikejosi jo tevai, istojo i sporto koledza. Visa vasara priversta dirbti tevui priklausancioje parduotuveje, Gabby buvo it po padidinamuoju stiklu. Susitikti jie neturejo ne menkiausios progos, taciau nuolatos palaike rysi telefonu. Mason'as patikino ja, kad jie ras buda buti kartu, nors nudavo dienu kai pats tuo abejodavo. Artejo mokslo metu pradzia kas reiske, jog jam teks kraustytis i kita Nju Jorko puse, apsigyventi tevu isnuomuotame bute bei pradeti nauja nauja gyvenimo etapa. Gyvenimo, kuris jo visiskai neviliojo. Gabby, savo ruoztu, buvo isitikinusi, kad po to kas nutiko Lockwoodo namuose surengtame vakarelyje, ji neabejotinai taps mokyklos pasaipu objektas, todel rugsejo lauke su itin dideliu nerimu. -Everybody probably thinks you left me. I swear, i won't be able to go to school if they will call me a slut or...-guledama savo miegamajame Gabby kaip imanydama tyliau telefonu skundesi Masonui. -Let's pack our shit and run away then...-is jo balso buvo galima suprasti idant vaikinas sypsosi. Atstumas ne tik, kad neatsalde jo jausmu jai, bet siuos tik dar labiau sutvirtino. -Idiot... I am serious...-Gabby priekaistingai nusisypsojo. -No one will think that. You are my girl. Everybody knows that. Except your father... i don't think he likes me that much...-jo zodziai priverte ja sukikenti. -He loves you so much, he wants to strangle you to daeth,-tamsiaplauke atsiduso. -I miss you,-jos veidas ir vel tapo ilgesingas, liudnas. -Then look through your window...-nusijuoke Lockwoodas. -What the hell are you doing?!-ji jaute kaip krutineje eme pasiuteliskai dauzytis sirdis. -I dropped out of college. My parents don't know it yet. I got a job at the fucking pizzeria on the south side,-nusijuokes, jis tese. -We will live in a shitty apartment until you gratuate and then...-kitame laido gale pasgirdo uzimtumo signalas. Dar kelios sekundes ir pro paradines duris, nesina nedideliu krepsiu pasirode ji. Stryktelejes lauk is savo sodriai raudonos spalvos pick up truck (https://article.images.consumerreports.org/f_auto/prod/content/dam/CRO%20Images%202017/Cars/December/CR-Cars-Inline-2019-Chevrolet-Silverado-f-12-17) jis placiai issisiepe. -Yes?-klausiamai islenke savus antakius. -Yes!-pasileido i vaikino puse ir netrukus atsidurusi jo glebyje pravirko. Tarpduryje netruko pasirodyti ir jos tevai. Kuri laika zvelge i jauna isimylejeliu pora jiedu tiesiog tylejo. -Take care of her,-istare apsiasarojusi Gabby mama.

Jiedu vertesi sunkiai, taciau tai abiems buvo ne motais. Bent jau kuri laika. Gabby iniciatyva jis galop pateike paraiska i gaisrininku akademija. -You got in! Baby, you got in!-praplesusi jam adresuota laiska viena ankstyva ryta ji soko i lova prikeldama is po naktines pamainos neseniai gryzusi Mason'a. -Let me sleep...-subumbejo jis apsiversdamas ant kito sono. Ilgos ir sunkios darbo valandos, papildomi shiftai idant porele issilaikytu pamazu eme atsiliepti lig siol sunkaus gyvenimo neragavusiam Lockwoodui. Tai eme atsispindeti jo nuotaikoje, elgesyje. Gabby jautesi kalta, taciau niekuo negalejo padeti, maza to, jis kategoriskai atsisake net minties idant si irgi susirastu koki nors po mokyklini darba. -Where were you?-staiga jos veidas apniuko. -At fucking work... where else would i be?-atsukes jai nugara jis vis dar tikejosi, jog ji leis jam miegoti. -You never used to work past midnight, Mason. Where were you?-Gabby buvo jauna, taciau ne kvaila. Moteriska intuicija ikyriai kuzdejo idant kazkas buvo ne taip. -You haven't touched me in weeks. You work late. You think i am stupid?-jos akyse sublizgejo asaros. -Gabby, for fucks sake, i am so fucking tired! You really think i am fucking around when i barely get any sleep?-pagaliau atisukes i ja, jis pramerke sviesias savo akis. Ji tylejo. Siek tiek paputusi savo lupas nebyliai zvelge i mylimo vaikino veida is visu jegu noredama juo tiketi. -Gimme that letter,-istiese ranka, taciau ji atitrauke savaja. -No,-jos veide smestelejo piktas vypsnis. -Let me see!-ji bande sprukti, taciau jis sugavo ja i savo glebi. Nekaltos imtynes netruko peraugti i glamones, o glamones i seksa. -Do we have more condoms?-apzergusi ji kojomis, mergina atidare naktinio staliuko stalciu salia prastos kokybes lovos ant kurios jie buvo priversti miegoti. -No... it was eather cigarettes or condoms this week,-puikiai zinodamas merginos pozicija ties unprotected seksu, jis guztelejo peciais. -We can always be careful...-nyksciu eme letai masazuoti jos klitori, erzindamas. Jos akys letai susimerke pasislepdamos po tankiomis blasktienomis. Ne pati nepajuto kaip eme ritmingai virs jo judeti tokiu budu sukeldama malonuma tiek sau, tiek jam. -Gabby, slow down...-jo tonas nebuvo reiklus, veikiau vangus mat tikrai netrosko, kad ji liautusi. -Don't you dare to come yet. I am not there yet...,-giliai atsisudusi ji eme judeti sparciau. -Fuck!-suemes ja uz liemens, staiga jis ja nuo saves nusodino. -Fuck...-sukuzdejo jo zodzius atkartodama mergina. -You think... you think it's possible... -No... it's here... on the sheets. Fuck,-aiskiai susierzines del to kas nutiko, jis pakilo is lovos.

Dabartis/Gaisrine

-... ir tada jis purto galva ir aiskina, kad kazkas specialiai padege jo vidini kiema. As jam ir sakau, gaisras prasidejo ne kieme, o virtuveje!-Samuel, geriau zinomas, kaip Sammy, savo komiska pasakojimo maniera prajuokino visus prie stalo sedejusius gaisrininkus. Visus, isskyrus i telefona sulindusi Lockwooda. -Hej, leitenante, viskas gerai?-antakius surauke Hermanas. Mason'as kilstelejo akis i ji kalbinusius vyrus. Atrode nuosirdziai nustebes. Nesiklause aplink vykusio pokalbio mat ji pasiekes elektroninis laiskas is praeities buvo okupaves visa jo demesi. -No... yeah... Viskas gerai,-pakilo an koju, rankose tebelaikydamas mobiluji.  Hey!... bande sukurpti atsakomaji teksta, taciau mintys atrode padrikos, sumise. Vilkatas dar keleta minuciu praleido ziopsodamas i zinute, kurios nesitikejo kada nors sulauksias. Nesitikejau kada nors is taves vel isgirsti. Damn, praejo sitiek laiko ir tu prisiminei mano elektronini pasta?! :) Jo veida perkrode kampine sypsena. Can't wait to see you. Hit me up when you get here x Neatsitiktinai savo laiska pabaiges su bucinio simboliu, jis paspaude 'siusti'. Vien tos moters vardas priverte ji sypsotis. 

THE NEXT DAY/FIREHOUSE

Jis dievino si miesta. Per savo gyvenima vilkatas buvo patekes i daugybe akligatviu, taciau ne karto nebuvo net pagalvojes apie galimybe susikrauti daiktus ir viska pradeti kazkur kitur. Nju Jorkas buvo jo namai. Tiesa, per pastarasias kelias desimtis metu, daug kas pasikeite ne tik jo gimtineje, bet ir jo paties gyvenime. Grizes is Kanados, jis privalejo viska pradeti is pradziu. Netekes gyvenamosios vietos del laiku bankui nesumoketu inasu, kuri laika jis privalejo apsistoti motelyje. Grizti i senaji darba nebuvo taip paprasta kaip galejo pasirodyti is pirmo zvilgsnio. Aukstas pareigas kadaise uzemes Lockwoodas privalejo uzsitarnauti pasitikejima, kuri buvo prarades del padriko savo elgesio pastaraji karta, ka jau kalbeti apie pravaikstas ir kitoki netoleruoti bei neprofesionalu elgesi. Nepaisant visko, savo darba jis ismane, todel nepraejus nei pusmeciui, Mason'as ir vel buvo paaukstintas i 'resque squad leitenanto' pozicija. Jo gyvenimas ir vel nusistovejo, eme teketi normalia vaga. Rysius vyras palaike tik su Victoria, kuri bent keleta kartu per savaite atvykdavo jo aplankyti i Nu Jorko centre esanti buta, kuri gaisrininkas nuomavosi su bendradarbiu Ray Hoffman'u. Kuri laika vilkatas is tiesu dziaugesi sugebejes atsiriboti nuo visko kas butu galeje ir vel ji susieti su Katherine, Redfordu ar kitais toksiskais ir destruktyviais sutverimais, kuriu knibzdete knibzdejo siame mieste. Jis savo noru paliko kovos lauka, kuris per tiek metu is jo buvo pareikalaves tiek daug. Jis jautesi nebeturis ka pasiulyti betoms ar juolabiau veltis i gauju karus del teritoriju, kurie tapo neisvengiami skilus liudnai pagarsejusiai Alvar gaujai. Savanaudiska? Galbut. Taciau jis jautesi to nusipelnes. Bet kas, kas ji pazinojo butu su tuo sutikes. Taciau seslus gyvenimas turejo ir savo minusu. Kone ofisiniu virtes darbas vargino. Nepaisant to, kad gelbeti givybes neabejotinai buvo jo pasaukimas, dienomis kaip si, kai mieste tvyrojo apgaulinga ramybes aura, jam tekdavo valandu valandas pratunoti ofise, pildant ivairaus plauko raportus ir tai pamazu vare ji is proto.
Susikaupusio ir virs rasomojo stalo palinkusio vyro demesi patrauke pasigirde aukstakulniai. Jis zinojo, jog Gabby mieste, taciau nesitikejo jos pamatyti cia. Ir vis delto, kai jo regos lauke pasirode ji, uzgniauze kvapa. Nuo kedes pakilo staiga, mazai truko, kad butu apvertes ant stalvirsio stovejusi tuscia kavos puodeli, kuri Victoria buvo padovanojusi jam tevo dienos proga. Judvieju santykiai tam tikru metu buvo gerokai paslyje, taciau 'they were working on it'. -Gabby...,-tepratare, o jo veide isivyravo plati, dantis siepianti sypsena. Ji delse, stabtelejo. Taciau tai nesutrukde jam, ryztingai zengti josios link ir ciupti ja i glebi. Pagauta netiketumo, ji vos spejo tvirciau isikibti i ''take away'' kavos puodelius kai jis entuziastingai apsuko ja ratu. -Tik paziurek i save! You haven't ages a day!-ji sukikeno ir tas zavus, uzkreciantis juokas priverte ji atsakyti savuoju.-Sure....-kelis kartus sumirksejes jis guztelejo peciais, taciau is kart po to entuziastingai linktelejo mat si eksprontu pasitaikiusi proga buvo butent tai ko jam reikejo praskaidrinti sia nykia bei nuobodzia darbo diena. -What do you say if we give lady a lift?-kreipesi i kolega, tuoj pat sugrazindamas savo akis i moteri, kuria tiesiog negalejo atsigrozeti. Jis, kaip leitenantas negalejo tiesiog imti ir palikti savo posto mat bet kuria sekunde gautas iskvietimas turejo buti traktuojamas kaip galimas life or death situation, taciau sioks toks pasivazinejimas su darbiniu squad priklausanciu automobiliu, nebuvo tokia didele blogybe. Prisikabines racija prie savo ranga pazymincios isskirtines spalvos uniformos, jis dar karta jai syptelejo. -I can't believe you are here,-neigiamai krestelejes galva jis ne nebande slepti savo dziaugsmo ja matant. Buvo praeje uztektinai laiko idant pasimirstu tai kas tarp ju buvo. Laikas juk uzgydo zaizdas. Taciau vilkatas butu melaves sau paciam jei butu teiges, kad isvydus ja, nesuspurdejo sirdis.
-Little help?-isiropsti i gaisrines automobili vilkint suknele ir aukstakulnius nera toks paprastas darbas kaip galetu pasirodyti is pirmo zvilgsnio. Masonas sueme ja i glebi, padedamas atistoti ant specialios atbrailos. Ju zvilgsniai susitiko vos akimirkai, taciau sviesiose jo akyse vis dar galejai isvelgti ta flirtuojancia, valiukiska kibirksti, kuri kadaise taip ja trauke. I transporto priemone sulipus visiems ekipazo nariams, Gaby buvo uzleista garbinga vieta prie vairuotojo, kuriuo ne atstitiktinai tapo vilkatas. Kompanija netruko pajudeti is vietos, guviai besisnekuciuodami bei laidydami ganetinai vyriskus juokelius, taciau moters tai regis ne kiek netrukde. Ji visuome buvo viena ju. Ne todel, kad butu buvusi ne moteriska ar vulgari. Ne. There was just something about her. She was irresistible, charming and very charismatic woman. -You look incredible,-istare asmeniskai jai, siek tiek sypteledamas kai kompanija gale atrode pernelyg isijautusi i tarp vyru uzsimesgusia diskusija.

-You want me to go with you?-islipes is firetruck, jis pasitaise prie peties prikabinta racija, tarsi butu ja erzines. Besisypsodamas jis delse kol pagaliau sulauke moters ''YES''. Prie namo juos pasitiko agente. -Jane,-prisistate spausdama ranka cia Masonui, cia Gaby. Ne itin diskreciai nuziurejusi vyro devima uniforma, ji liko vilkato visiskai nepastebeta. Zenges Gabrielai ikandin, i erdvu, taciau baldais neapstatyta vestibiuli, jis apsidaire. -I like it...-nutaises kritiska veido israiska jis kelis kartus teigiamai linktelejo galva. Susikises rankas i kisenes, jis eme letai vaikscioti paskui moteris. Agente pasakojo apie namo istorija, tipines apsildymo ir elektros sanaudu sumas, taciau panasu, kad tiek Masonas, tiek Gabby ne itin atidziai jos klause. -Miegamieji virsuje, jei noretumete juos apziureti. Master bedroom turi didziule walk in pobudzio spinta, kuri, honesly, yra kiekvienos moters svajone...-ji padare trumpute pauze, kurios metu atsitiktinai pastebejusi vestuvini Gaby zieda, pridure. -You guys are such a lovely couole... Mason'o antakiai vos pastebimai soktelejo kiek auksciau nei iprastai. Jo veide isimete gana 'sneaky' sypsenele kai jis nusprendes nesikisti ir nesusipratima aiskintis palikti moterims, pirma ju patrauke laiptais vedanciais i antraji namo auksta.  


Oficiali pažintis su nekilnojamo turto agentę, praėjo pakankamai sklandžiai, nepaisant to kad bendravus su moterimi telefonu, buvo susidariusi nuomonė esti ši bus kiek vyresnė. Tačiau ne daugiau nei trisdešimt turinti mergina, prisistačiusi potencialiems klientams, kaip mat leido sau neprofesionalumo akimirką, kuomet perdėm akivaizdžiai nediskretiškai nužvelgė su uniforma atvykį Lockwood’ą. Gabby veide subangavo blanki šypsena, kuomet po prisistatymo jie pagaliau pateko į namų vidų. Tiesą pasakius, iš visų variantų, kuriuos buvo atsirinkusi medicinos darbuotoja, šis buvo geriausias. Pastatas nebuvo naujos statybos, bet turėjo apie save kažką, kas vertė į jį atkreipti dėmesį. Nužvelgdama aplinką, tamsiaplaukė vertinančiai prisilietė prie tikro, gerai apdirbto medžio valgomojo stalo. Čia pat fone pasigirdo Mason’o balsas, privertęs ją pakankamai greitai atsisukti. Jie atsidūrė šalia vienas kito, dėl ko stengiantis išlaikyti padorų atstumą, tamsiaplaukei prireikė sėdimaja savo kūno dalimi atsiremti į stalą.
– Tikrai? Man atrodo jis turi savo charakterį… – Ir nepriklausomai nuo to, kad savo darbą atliekanti moters aiškiai stengėsi išsakyti formalius dalykus, apie elektros, vandens sanaudas, buvo daugiau nei akivaizdu kad čia buvę žmonės nebuvo tuo perdėm suinteresuoti.
– Galiu įsivaizduoti save čia gyvenant, man patinka kad yra išsaugota originali mediena. Iki “Lenox Hill Hospital Northwell Health” ligoninės nėra labai toli, kas reiškia kad nesinaudodama automobiliu, pasieksiu vietą per pusvalandį, kad Niujorkui yra kažkas “antgamtiško”. – Nuo pat vaikystės Gabriella planavo tapti daktare, todėl nieko nuostabaus kad jos kalboje praslydo paminėjimas to, kad ji galiausiai savo planus įgyvendino. Gal ir ne visai taip, kaip planavo, mat daktare taip ir netapo, tačiau savo pasirinkimo niekada nesigailėjo. Žiežuviu perbraukusi per savo lūpas, ji visiškai atsitiktinai įsistebėjo į vilkatą, ir josios dėmesį atitraukė tik nekilnojamo turto agentės komentaras apie miegamuosius. Tai iš tiesų buvo “awkward”, apžvelgti miegamuosius kartu su savo buvusiu. Net nepajuto, kaip pakėlusi ranką, ji žaizmingai kumštelėjo vilkatui į petį, čia pat sušnabždėdama – Tik nepradėk. – Žinant koks yra Mason’as, nebūtu keista iš jo sulaukti kokio nors įdomaus komentaro šio atžvilgiu, todėl  bandydama susilaikyti nuo kikenimo, tamsiaplaukė stipriai suspaudė lūpas, taip ir neatitraukdama akių nuo Lockwood’o, tačiau atsakydama agentei. – Mhm… –  Čia pat nuskambėjęs agentės komentaras apue juos kaip apie porą, neatsitiktinai privertė Fibonacci skruostus pasidabinti lengvu rausvumu. Vis dar nepaleisdama Lockwood’o žvilgsnio, ji nestipriai prisikando apatinę lūpą. Jis pasitraukė pirmasis, dėl ko pasiaiškinimo “našta” kliuvo ant tamsiaplaukės pečių. – Mes ne kartu, turiu omeny nebe esam kartu jau  amžinybę… – Sunku pasakyti ar tai buvo dėl apmaudo ar dėl nepatogumo kalbėti apie savo praeitį, tačiau tai aiškiai atsispindėjo tamsiaplaukės veide, kuomet josios mintis nukreipė agentės komentaras. – O, atleiskit. Aš tiesiog pastebėjau žiedą ir pamaniau kad jai jau kartu apžiūrit namą. Nepriimkit mano klausimo kaip nors netaktiškai, bet kodėl? Turiu omeny, jis atrodo kaip sekso dievas ir dar ta uniforma, aš jūsų vietoje jo ne tik kad nepaleisčiau, bet ir tikrai nesugebėčiau draugais likti. Juk tai amžina pagunda… – Išvengdama atsakymo, Gabriella viso labo pakėlusi ranką, pirštais perbraukė sau per sprandą, aiškiai nebūdama nusiteikusi to per daug aptarinėti. – Taaip, tai nebuvo lengva. Am, gal galime sugrįžti prie namo apžiūros? – Agentė supratingai linktelėjo, kuomet praleisdama tamsiaplaukę į viršų, pati savo ruožtu prieš pat pasiekdama miegamąjį, kuriame jau stoviniavo Lockwood’as, atsiprašė turinti atsiliepti į skambutį, kurio akivaizdažiai sulaukė “netikėtai”. Savo ruožtu Fibonacci pasiekusi tarpdurį, į jį ir atsirėmė, savo žvilgsnį nukreipdama į miegamojo vidų. Krūtinę užliejo malonūs atsiminimai iš praeities, šis miegamasis buvo kone visiška kopija tam, kuris kadaise priklausė Lockwood’o tėvams. Tas pats, kuriuo jie pasinaudojo ieškodami privatumo, šiems išvykus į darbo komandiruotę, kuomet jausmai subangavo taip stipriai, esti nekilo ne menkiausio klausimo dėl to, kad jie abu troško savo draugystę perkelti į kur kas intymesnę fazę. Nebūdama tikra kad jis buvo tiek pat pastabus, kaip ir ji, kuomet žvilgsniu susirasdama jo siluetą, ji blankiai nusišypsojo, lyg nebūdama iki galo tikra ar turėtu pasisakyti.
– It feels right. I mean, the house feels right. – Susilaikė, akivaizdžiai priversdama savo nukreipti nostalgiškas mintis į kur kas dalykiškesnę kryptį. Nepasitraukė iš vietos, net tuomet kai fone pasigirdo agentės balsas, kaip tik aptarinėjantis galimą laiką kitam susitikimui. -Sitas kambarys man labai primena mano tevu miegamaji...-Lockwoodas syptelejo. Pastebejes sioki toki nejaukuma jos veide, jis guztelejo peciais, susijuokdamas. -Net nebandyk issisukineti, kad pati apie tai nepagalvojai,-primygtinai spausdamas ja i kamba, jis kilstelejo savus antakius. Pagaliau ji ir pati sukrizeno. Nei vienas ju, regis neketino pasileisti down the memory lane, todel vilkatas daugiau sios temos nepletodamas nuklydo i vonios kambari. – Tipiška. Norėdama įsūdyti namą, ji sugrįš sakydama kad turiu apsispręsti dabar, nes už valandos čia atvažiuos kita šeima, kuri yra pasiruošusi mokėti daugiau. – Gužtelėdama pečiais, ji susilaikė nuo plačios šypsenos, kuomet čia pat atėjo agentė, kaip tik užsimindama apie tai, kad šį namą nori apžiūrėti dar kita šeima, todėl jai reikėtu apsispręsti dabar. – Nereikės, man patinka šis namas. – Neabejodama savo sprendimu, pratarė Gabby. – O, nuostabu. Tuomet aš pranešiu kitiems pirkėjams kad namas parduotas, o su jumis susitiksime ryt, ofise, kažkur apie pirmą valandą. Sutvarkysime formalumus ir įduosiu jums raktus. – Sulaukusi pritariamo Fibonacci linktelėjimo, agentė neskubėjo apleisti namų, būtent todėl, kad jai reikėjo pasirūpinti smulkmenomis, kaip brožiūrų nuėmimas ir panašiai. -Neveikia du dumu detektoriai. Vienas apacioje, kitas cia, vonios kambaryje...-pro igudusia jo aki nepraslydo detales, kurias agente pamirso pamineti. -Make sure you get that sorted...-reiksmingai debtelejes i Jane, jis mandagiai syptelejo po ko is kart isisteibelejo i vibruoti emusi savo telefona. -I will be a second...-tarstelejo ragindamas Gabby jo nelaukti. Ne nepastebejo, kad kambaryje liko ne vienas. Kai pagaliau susiruose eiti, pastebejo tarpduryje lukuriuojancia moteri-Jane. Nuo pat pirmos akimirkos buvo akivaizdu, kur link si ketina sukti. Todėl kuomet ji viena ranka prisilietė prie jo krūtinę dengiančios profesinės striukės, ganėtinai seduktyviai sumurkė. – Aš šiaip to niekada nedarau, bet tu man labai kritai į akį. Gal, kai baigsi užsiimti labdaringa veikla savo draugės atžvilgiu, paskambink man? – Tardama šiuos žodžius, laisva ranka ji atkišo savo kortelę, su kontaktiniais duomenimis. Masono antakiai nezymiai soktelejo virsun ir nors jo veide tebesmezavo blanki sypsena, jos permatomos intensijos siuo metu nesikirto su jojo.– Čia yra mano asmeninis numeris, darbą baigsiu prieš dešimt. Galim susitikti ko nors išgerti, o vėliau pratęsti pažintį pas tave. Pažadu kad nenusivilsi… Lauksiu skambučio. – Pasidabindama labai holivūdiškai atrodančia šypsena, moteris pagaliau leido praeiti ir Lockwood’ui, kuomet palikusi jam kortelę, kaip mat patraukė savo reikalais, kuriuos ketino išbaigti šiuose namuose, paruošiant juos pridavimui naujiems savininkams. Mason’ui pasirodžius lauke, Gabriella buvo nugara pasirėmusi į jojo automobilį, jos veide tviskėjo ta pati, plati ir nuoširdi šypsena. – Ačiū, už tai kad mano pirma diena čia jaučiasi taip, tarytum niekada nebūčiau išvykusi… Nemaniau kad sutiksi susitikti, po tiek metų. Bet džiaugiuosi kad sutikai, buvau pasiilgusi tavo arogantiško pasturgalio. – Šiek tiek pakilnodama antakius, ji čia pat sukikeno iš savo komentaro, po ko nukreipusi akis į namą, su pastebimu švelnumu, dadūrė. – Valencia, mano dukra, bus maloniai nustebinta, sužinojusi kad pagaliau pasiryžau šiam žingsniui. Milanas kerintis, Europa graži. Tai tarytum visiškai kitas pasaulis, tačiau tai niekada nesijautė namais. Galbūt dėl to ir esu visiškai rami, kad ji išvyko čia pirma.
Vilkato veide smestelejo nuostaba. -You got kids? Here? In Nju York?-i jo klausima ji atsake svelniai sypteledama bei patikindama, jog teturi viena atzala. -Kiek jai? ka ji cia veikia? Studijuoja?-artejant prie gaisrines automobilio, jo racija eme skleisti burzgesi, reikalaudama pakeisti kanala. -Hold on a second...-nesulaukes Gabby atsakymo, staiga jis surimtejo. -... Truck... we got a car collision on the west side.. Report your coordinates,-pamojes moteriai sekti paskui, jis pusiau begte pasileido link raudonos spalvos transporto priemones. Pasilipes ant pakylos, jis istiese ranka jos link. -Wanna go for a ride with us?-net neabejodamas, jog mergina bet kokiu atveju btu pasisovusi keliauti kartu, jis pagelbejo jai isesti i vidu. -Mes netoli Madison Avenue...-tarstelejo i racija, kuri netrukus ir vel susnypste atsakydama. -Be on your way. As far as we know, victim is critical.
Susidurus dviems automobiliams, nedidukui kabrioletui ir dzipui, kabrioleto vairuotojas liko prispaustas priekinio masinos stiklo. Mason'as ir jo gelbejimo komanda veike zaibiskai. Pasinaudoje specialiomis mechaninemis replemis jie netruko ''sukarpyti'' automobilio daliu laikiusiu vyra nelaisveje, taciau tai ka vilkatas pastebejo netrukus, priverte ji stabteleti. -TJ, liaukis!-suciupes auka lauk is automobilio traukti pasisovusi kolega uz peties, jis rodomuoju pirstu nurode i metalini strypa, kuris buvo perveres vidutinio amziaus vyra is nugaros. Kad ir ka minetasis asmuo vezesi ant galines sedynes, su didziule jega, smugio metu, it karstas peilis sviesta, perreze ne tik vairuotojo kede bet ir pati vairuotoja. -Mums skubiai reikalinga paramediku kompanda. Kur jie?!-piktai kreipesis i dispecerine, jis sulauke akivaizdziai jo netenkinusio atsakymo. -Jie istrigo kamstyje ant tilto. Mes siunciame kita. Jie turetu buti ivikio vietoje ne daugiau nei uz desimties minuciu,-konstatavo moteris kitame laido gale. -Jis neturi sumautu desimties minuciu...-pats sau sumurmejo Mason'as. -Gaby!-atsisukes atgalios, jis pastebejo kaip tik tuo metu is gaisrines islipusia moteri. Tarsi butu perskaiciusi jo mintis, ji negalejo sedeti sudejusi ranku ir tiesiog stebeti siaubingoje agonijoje esancio asmens, kurio givybe kabojo ant plauko. -Man reikia siek tiek laiko. Keliu minuciu. Kad galeciau nupjauti ta vamzdi ir perkelti ji ant nestuvu. Reikia ji stabilizuoti. Jis neteko labai daug kraujo...-


Kuris laikas lukuriuodama tarnybiniame automobylije, Gabriella buvo sumerkusi akis, tačiau anaiptol ne dėl to, kad šiai ši situacija būtu pasirodžiusi baisi, greičiau dėl to, kad tokiu būdu galėdama susikoncentruoti į aplinkinius garsus, stengėsi “užgaudyti” svarbiausius. Bėgant įtemptai svarbioms minutėms, tapo aišku, jei nesiimti pirmosios skubios pagalbos veiksmų, vyras, kuriuo galbėjimo operacijai vadovavo Mason’as neišgyvens. Staiga nuo rankos nuplėšdama stambią auksinę grandinėlę, ji suskubo susirišti savo plaukus, kad šie nebūtu kliūtimi ar užkrėtimo šaltiniu. Ji iššoko iš transporto priemonės taip greitai, kad prieš tai tokiems veiksmams trukdę aukštakulniai, dabar paliko absoliučiai nebe aktualūs. Priartėdama prie automobilio, prie kurio stoviniavo gelbėtojų komanda, ji tik trumpam susitiko žvilgsniu su Lockwood’u. Tačiau taip nieko ir nepasakiusi, ji kaip mat įlindo į transporto priemonės liekanas, kaip galima greičiau įvertindama nukentėjusio būklę. – Man reikia vaistinėlės! Plyšusi arterija, vienas netinkamas sujudimas, ir jis nukraujuos. – Čia pat kažkas po ranka jai pakišo vaistinėlę, skubiai nudezinfekuodama savo rankas, ji palindo giliau, kuomet bandydama užkalbėti pusiau sąmoningą asmenį, atsarkiai sukišo pirštus į jojo sužeidimą, bandydama užčiuoti nutrūkusią arteriją. – Kuo jūs vardu? Ei ei, man reikia kad su manimi kalbėtume. – Vyras kažką neryšliai sumykė, tačiau josios klausa aiškiai atskyrė tai, kad jis vardu Rich’as. – Gerai Rich’ai, nenorite man papasakoti kaip gi atsitiko šitai? Sudaužėt visai neblogą automobilį… – Vyras sukrizeno, nors akivaizdu, jam tai kėlė labai daug skausmo. Gabriella pagaliau užčiuopė reikiamą objektą, šį iš abiejų galų stipriai suspausdama pirštais. Toks veiksmas nebuvo jos kompetencijoje, mat šiuos veiksmus gebėjo atlikti tik labai pažengę daktarai. Bet turint omeny josios žinių bagažą, tai nebuvo kažkuo nauju. Likusi taip sustingusi, ji vėl prakalbo su sužeistuoju. – Viskas bus gerai, jums labai pasisekė kad čia buvo šie šaunūs vyrukai. Greitai jumis ištrauks ir tuomet galėsime važiuoti į ligoninę. Girdit Rich’ai? Su jumis viskas bus gerai… Bet dabar privalote būti labai stiprus, aš su jumis, būsiu kartu iki pat operacinės.  – Pasisukusi į Mason’ą, ji užtikrintai linktelėjo galva, duodama ženklą kad jie gali pradėti savo darbą. Pati tamsiaplaukė dabar liko “prirakinta” prie sužeistojo, mat jojo gyvybė priklausė nuo to, kad ji nepaleistu arterijos galų, kas stabdė besaikį nukraujavimą.

Ligonine

Kantriai lukuriuodamas laukiamajame kartu su kitais gelbejimo komandos nariais, Mason'as negalejo nuleisti akiu nuo priesakyje, su vienu is daktaru besikalbancios Gabrielos. Vyras paskubomis plekstelejo tamsiaplaukei, civiliniais drabziais vilkinciai kolegei per peti. -Tu padarei neapsakomai daug. Visa laime, kad ten buvai. Sauniai padirbeta,-pagaliau pasileides ligonio link, daktaras dar karta padrasinanciai syptelejo. -One day back and you are already stealing our thunder, Diaz,-grizusia prie gaisrininku burio, Masnas ja pasitiko placiai sypsodamasis. Dar neseniai itemta ir adrenalinu persisunkusi atmosfera staiga atlego. -Gabby, tikiuosi prisijungsi prie musu si vakara?-nuo laukiamojo kusetes pakiles Sammy, kreipesi i moteri, kuri nori to ar ne, buvo sios gelbejimo operacijos heroje. Masono tebesisypsojo. Jo akys siek tiek susiaurejo laukiant atsako i pasiulyma, kurio ji tiesiog negalejo atsisakyti. -She's got no choice but to join us,-paantrino jam Hoffman'as. -See you at Molly's, i guess,-pamerkes jai aki Lockwoodas puikiai zinojo idant Gabby puikiai nutuokia kur randasi minetasis baras. 


Kai tarpduryje pasirode ji, gaisrininku kolektyvas isitaises baro epicentre, eme garsiai ploti bei sukauti pasitikdami savo ''long lost sister''. Nepaisydami, kad tokiu vejavaikisku savo elgesiu vercia ja raudonuoti, vyrai pakilo is sedimu vietu idant pasitiktu grazuole kaip pridera. -What are you having, Gab? Champagne? Beer? Whiskey?-Samuelis suskubo vilkatei parupinti isgerti, taciau dar pries tai kai si butu spejusi atsakyti, jai pasoneje isdygo raudonu, sausu vynu ir alaus buteliu nesinas Masonas. -Jei atmintis manes neapgauna...-iteikes jai gerima, jis reiksmingai i ja debtelejo. Jie susidauze. Jo siek tiek ikaususiame veide nedingo sypsena, kurios kaltininke buvo ji - his first love. -So you gonna take that house?kai visi spejo pasisveikinti, uzvesdamas small talk, jis atsisedo priesais ja, prie baro stalo skirto dviems. – Yeah, I think it’s perfect for me. I mean, us, me and David. It got me the feeling of something special. I don’t know what it was, but it just clicked at some point. You didn’t like it? – Plati, tačiau aiškiai nuoširdumu dvelkianti josios šypsena išsiplietė veide, kai moteris prisėdo prie staliuko, kaip mat pasigaudama Lockwood’o žvilgsnį. – Do you really wanna talk about the house? Really? – Erzindama, biški primerkė akis. -What do YOU wanna talk about?-siek tiek apgirtes jo zvilgsnis ir kampine, cheeky sypsena spinduliavo toli grazu ne formalumu. Jos draugijoje jis jautesi atsipalaidaves, taciau buvo pakankamai subrendes, kad apsimetineti idant neturi jos atzvilgiu dviprasmisku jausmu ar ketinimu. – You. For example, are you gonna get me in trouble Mr. Lockwood? – Išlaikydama pakankamai dviprasmišką pauzę, ji lyg niekur nieko, atsigėrė vyno, kuris buvo užsakytas iš pat pradžių, po ko priėjus padavėjai, pasiprašė kad būtu atnešti tekilos stikliukai, mat kad nuslėpti jaudulį būnant šalia jo, raudonos spalvos gėrimo buvo per mažai. – No, seriously. How are you holding up? You know about me, I’m a nurse, married, have a daughter. But i don’t know nothing about you, except the fact that you did follow your dream, you are a hero. Jis nusijuoke. -Barely a hero. But i did follow my dream. Because of this girl i knew. She was pretty clever, you know,-ju staliuka netrukus pasieke keli tekilos stikliukai. -Cheers to that girl,-judvieju akys ir vel susitiko. -I missed her.Zvilgsniai, kuno kalba-viskas ta vakara bylojo apie abipuse trauka, kuria nuslepti daresi vis sunkiau su lig kiekviena ju isgerta taurele. -We are closing down in 10 minutes, folks. Last calls. Last drinks,-pasigirdo barmenes balsas raginantis auditorija ruostis neivengiamam baro uzsidarymui. Patalpoje nuaidejo nusivylimo, nepasitenkinimo suksniai. -Better get going. Before all the taxis are gone,-paragines ja eiti, jis ir pats atsistojo. Jam menant merginą iš praeities, Gabriellos tamsių akių žvilgsnis pasislėpė po tankiomis, juodomis blakstienomis. Buvo iš tiesų sunku suturėti save, nepasakyti ar nepasaryti ko nors, kas išduotu esti jis susitikimas jai ne vie kelia jaudulį, bet ir verčia klausti savęs, ar atsitraukimas iš tiesų buvo tokia jau ir gera mintis. – I know she misses you too. – Veik sušnabždėjo. Kai buvo pranešta apie tai kad baras užsidaro, Fibonacci jau buvo ganėtinai pastebimai apsvaigusi nuo suvartotų svaigiųjų gėrimų, bet ne paslaptis kad baigti šį vakarą taip greitai anaiptol nesinorėjo. Galu gale, jie nematė vienas kito daugiau nei dvidešimt metų. Ji liudnokai šyptelėjo. – Yeah, you’re right. I’m staying in the hotel that is two hours ride away from here. So, we should be going. – Kylant kulniukas užsikabino už nelygių baro grindų, todėl ji vos neatsisėdo ant sėdimosios, bet šį kartą jau ant grindų. – Wooops. I guess I didn’t change a lot, my tolerance is still not the best. – Sukikeno, vėl tuo pačiu užkrečiančiu juoku. -Wow... careful there,-nesikuklindamas jis suciupo ja uz liemens neleisdamas parklupti. -You're not going back to your hotel. No way,-nepanasu, kad sis klausimas apskritai buvo gincytinas mat cia pat jam paantrino pro sali einantis Hoffman'as. -My lady, my room is all yours, if you like. I won't be staying home tonight,-isikibes si vakara, cia-bare, sutiktai merginai i paranke, jis atrode tuo itin patenkintas. Taksi laukti ilgai neteko. Vos tik Gabby isitaise ant galines automobilio sedynes, jos pavyzdziu netruo pasekti Masonas. Pasvires i prieki, kad galetu susisneketi su vairuotoju bei nurodyti jam savo namu adresa, jis viena savo ranku, visai to nesureiksmindamas padejo jai ant sulenkto kelio. -Yeah, no, if you take the highway, you'll get there from the south side. But it's fine... ,-lyztelejes apysauses savo lupas jis pagaliau atsilose i sedyne, bei savo demesi perfokusavo i salimais sedincia moteri. Galbut del suvartoto alkoholio paumejes noras ja pabuciuoti, tapo kone nevaldomas. Jis palinko artyn, taciau neskubedamas idant tikrai to noredama grazuole butu turejusi proga ji sulaikyti. Dar syk lyztelejes savas lupas jis pagaliau pasidave saldziai pagundai ja pabuciuoti. Bucinys neuzsitese mat vairuotojas ir vel kreipesi i Lockwooda kazko teiraudamasis todel jam teko nuo Gabrielos atsitraukti. Syptelejo. Apgirtes jo zvilgsnis atrode atsipalaidaves, linksmas, taciau samoningas.


Vos tik izengus i buta, kuri Mason'as nuomavosi su bendradarbiu Hoffmanu, ju lupos ir vel susijunge. Si karta bucinys buvo kur kas aistringesnis, slapesnis. Namai skendejo aklinancioje tamsoje, kuria vietomis praskaidrino pro uzuolaidomis neuztrauktus langus prasiskverbianti priespilnio sviesa. Zodziams paprasciausiai neliko vietos. Dar stovedami kolidoriuje jie spejo atsikratyti virsutiniu savo rubu. Uzsisodines ja sau ties pusiauju, jis nusinese ja i sau priklausanti miegamaji. Tai nebuvo vienas tu kartu, kai pora elgiasi skubotai, padrikai idant bijotu, jog stabtelejus kuris nors persigalvos ar isbles juos taip uzvedusi akimirkos aistra. Ne. Jiedu gerai zinojo ka daro. Gerai zinojo, kaip jauciasi kits kito atzvilgiu. Nereikejo to istarti balsu. Kuno kalba pasake kur kas daugiau. Tai kaip rupestingai jo lupos palytejo, apdovanojo buciniais kiekviena jos kuno coli, kokiomis akimis jis zvelge i josios-viskas bylojo apie nenugincijamus, niekada neisblesusios jo jausmus jai. Ir vis del to, per daugiau nei dvidesimt metu igyta praktika buvo jos naudai. Seksas nebuvo monotoniskas. Dominuodamas jis nesibodejo keisti poziciju, megavosi jos dejonemis, kurios tik dar labiau ji uzvede. Laiko subrandintas jos kunas buvo nepaprastai moteriskas, seksualus. Stamina pasizymintis vilkatas sugebejo priversti ja islaisvinti viduje tramdyta aistra, liautis varziusis. Visa laime, kad bute jiedu buvo vieni tad galejo sau leisti visapusiska prabanga nesikuklindami tai daryti absoliuciai visur-miegamajame, virtuveje po to kai jis nuejo isipilti vandens, galiausiai duse. Guledamas ant nugaros, jis jautesi kaip jo smegenis ima kaustyti miegas. Salia, ant jo krutines galva padejusi gulejo ji-Gabby. Jo pirstai svelniai gloste jos raktikauli. -You ok?-jis tebebuvo uzsimerkes, taciau jaute(girdejo) pakitusi moters sirdies ritma. -You regret it?

FLASHBACK (PREGNANCY, BREAKUP, BLACKMAIL & GETAWAY): Pastarasias kelias savaites Gabriella jautėsi taip, tarytum būtu suvažinėta sunkvežimio. Nuolatinis nuovargis, galvos skausmai ir maudimas pilvo apačioje žinoma buvo daugybės priežaščių simptomatika, nors labiausiai akivaizdžią visai jaunutė mergina net nebuvo prisileidusi svarstymui. Greičiausiai visą ko kaltė buvo stresas, o šio tamsiaplaukės gyvenime absoliučiai netrūko. Išsikėlus iš tėvų namų, iš pradžių viskas atrodė tobula: nesvarbu net tai kad verstis teko sunkiai, kai šalia buvo mylimasis, dėl kurio būtu pasiryžusi ir labiau beprotiškiems dalykams. Prie sunkaus darbo nepratusiam Mason’ui teko sunki našta ne vien išlaikyti save patį, tačiau ir mokyklos dar nebaigusią merginą. Ir nors ji ne kartą bandė jį patikinti kad darbas po pamokų ir savaitgaliais galėtu jiems abiems stipriai pagelbėti, mat ši nebijanti krūvio, Lockwood’as kategoriškai atsisakė tokio dalyko. Sunku pasakyti kas tuo metu sukosi jaunolio mintyse, ar jam buvo nemalonu pripažinti kad vienas vos susitvarko ar tai kad jos beveik nematys, tačiau kiekvieną kart tamsiaplaukei apie tai užsiminus, jo kantrybė pakibdavo ant plauko. Mason’as pasikeitė, iš absoliučiai ją dievinančio “blogo berniuko”, jis tapo pavargęs, nutolęs ir piktas asmuo. Ji jautėsi kalta, tačiau pati nenutuokė kuo galėtu padėti, kad jam būtu lengviau ir jie vėl galėtu mėgautis vienas kitu. Kartais ji pagaudavo save prie minties, ar jo auka buvo verta to, kad jie sugebėtu likti kartu? Ji žinoma jautėsi laiminga su juo, neapsakomai. Pirma meilė, pirmi žingsniai kartu, visa tai neblėso. Bet ar laimingas buvo Mason’as? Apie šeimos planavimą nebuvo ne kalbos, jie buvo per jauni tokiam žingsniui, ką kalbėti kad net patys nestovėjo tvirtai ant kojų. Tačiau likimas, ar paprastas neapdairumas jiems ruošė didelę “staigmeną”. Iš pažiūros tipinis pirmadienis, prieš kurį visą savaitgalį Gabby praleido tos nepatogios, prastos kokybės lovos pataluose. Nepritiko maistas, taip ji paaiškino savo būklę, kuomet net menkiausias sujudimas kėlė ne tik beprotišką galvos svaigimą, bet ir siaubingai pykino. Šiaip ne taip “atsėdėti” pavyko tik vieną pamoką. Susikaupti nepavyko, o ir atverto vadovėlio puslapio tekstas mirguliavo akyse. Vos tik suskambo skambutis, mergina it žaibas pasileido iš klasės mergaičių tualeto link. Ant praustuvės numetusi savo kuprinę su AC/DC grupės logotipu, pasislėpė už tualeto kabinos durų. Beveik tuščio skrandžio turinys, beveik tulžies sultimis išsipylė lauk. Jautėsi tragiškai. Vis dar tampė, tačiau nebuvo kuo išsivemti. Tualeto durys prasidarė, pasigirdo kažkieno batelių ant kulniuko kaukšėjimas. Gabby prispaudė delną prie savo lūpų, kad nesukelti pašalinio garso, kad čia atėjusi mergina, galop ir išeitu. Tačiau pastaroji nesunkiai pažino savosios draugės kuprinę.
– Gabriella? – Švelnus, stiprų rusišką akcentą turintis balsas nuskambo klausiamai, kuomet šviesiaplaukė ėmė blaškytis prie kabinų, bandydama rasti kur gi pasislėpė Diaz. Александра Шишкова, arba paprasčiau tiesiog Alex, jau daugiau nei pusmetį susitikinėjo su Mason’o draugu Sammy’iu Bishop. Modeliškos išvaizdos, tobulos figūros ir stambių, ilgų blondinišku garbanų savininkė buvo metams atvykusi į USA iš Rusijos, mat josios pasiturintys tėvai nusprendė kad dukra 12-tą klasę turėtu baigti Valstijose, laikinai apsistodama pas savo dėdę. Ji patraukė daugelio bendraamžių ir vyresnių dėmesį, savo išskirtine išvaizda ir tuo, kad dideli pinigai jos anaiptol nepadarė pasikėlusia kale. Tačiau gražuolės dėmesį visgi užsitarnavo ne kas kitas, kaip Sammy. Jis atrodė visiškai dėl jos pametęs galvą, nors reikia pripažinti esti susikalbėti jiems sekėsi gana sunkiai. Visgi, aukštaūgiui sportininkui tiesiog nerealiai patiko merginos bandymas kalbėti angliškai. Kartais sužavi ir tokie paprasti dalykai. Jis netrūko įsukti ją į savo draugų ratą, dėl ko mergina gana artimai susibičiuliavo su Gabby. Kuri pasirodo Sammy’iui buvo brangi. Sava nuo pat pirmos akimirkos, sesuo, kurios jis niekada neturėjo. – Atleisk, tikriausiai vakar suvalgiau kažko nešviežio. Jaučiuosi prastai, tad jei tu ne prieš, norėčiau pabūti viena... Nenoriu kad klausytum kaip vemiu. – Diaz sunkiai atsiduso, kuomet antra skrandžio išsivalymo banga užklupo su didesne jėga, ji vėl palinko virš klozeto, leisdama karčiam, seiles primenančiam skysčiui išeiti lauk. Tuo tarpu šviesiaplaukė iš savo rankinuko ištraukė vandens buteliuką, kurį pakišo jai po durimis, šiek tiek sutabaluodama.
– Man paskambinti Mason’ui kad atvažiuotu tave pasiimti? – Ji stengėsi susidėlioti žodžius taisyklingai, bet sekėsi sunkiai.
– Ne! – Pasiimdama buteliuką staiga už-prieštaravo tamsiaplaukė. – Nereikia, neskambink... Jis ir taip paskendęs problemose, nenoriu kad dar tektu iš darbo išlėkti kad užsikrauti dar vieną. Man tuoj praeis, tai tik apsinuodijimas, jam nereikia apie tai žinoti. Man jau žymiai geriau. – Bandydama įtikinti labiau save nei kad Alex, tamsiaplaukė prasuko buteliuko kamštelį, bei pirmiausia praskalavusi burną, bei išspjovusi vandenį, galiausiai gausiai atsigėrė. Kai mergina išėjo iš kabinos, atrodė stipriai išbalusi, išsekusi. Kuris laikas ją nebyliai stebėjusi Alex, galiausiai vėl ėmė kuistis savo rinkinėję. Netrūkus ant praustuvės atsirado jos padėta dėžutė su stambiomis raidėmis užrašytu “pregnancy test” užrašu. Reikia tik įsivaizduoti kaip išsiplėtė Gabby akys, kuomet savo tamsių akių žvilgsnį ji surakino su dėžute. – Iš kur tai pas tave? – Tikriausiai tuo metu dar nepilnai supratusi, arba nenorėjusi to suprasti, Gabby nukreipė klausiamą žvilgsnį į šviesiaplaukę. – Mažulėli, kiekviena savimi besirūpinanti mergina turi turėti ne tik “birth control” priemones, bet ir testą, tam atvejui, jei užvėluotu mėnesinės. Beje, kada paskutinį kartą jomis sirgai? Be to, kaip supranti mes su Sammy ne tik vakarieniauti kartu einam... – Pakili šviesiaplaukės nuotaika menant sportininko vardą buvo akivaizdi, tačiau tuo pačiu iš akių matėsi tai, kad ji nuoširdžiai nerimavo dėl Gabby, ypatingai dėl to kad pastaroji buvo išbalusi kaip popieriaus lapas, kas aiškiai simbolizavo tai kad su merginos sveikata ne viskas yra gerai.
– Nežinau, nepamenu... – Slėpti nebuvo ko, su Mason’u jie stengėsi būti atsargūs, abu suprato kokios gali būti nesaugaus sekso pasekmės. Tačiau užliulioti aistros protrūkio rizikavo, kai pasirinkimu buvo tiesiog sustoti. Dėl to kad Gabriellos gyvenimas stipriai keitėsi ji paprasčiausiai pamiršo apie tų dienų sekimą. Ir bandant atsiminti, sirgo iš tiesų senokai. Galimas nėštumas kai tau neseniai stuktelėjo septyniolika, nėra labai laukiamas ar nuostabus dalykas, nepriklausomai nuo to, kad pastoji nuo visa siela ir kūnu mylimo asmens. – Pasidaryk testą dabar. Jei tai apsinuodijimas, būsi rami. Paskambinsiu Sammy’iui ir jis nuveš tave namo, Mason’ui net žinoti apie tai nereikės. – Atsainiai gūžtelėjusi pečiais, šviesiaplaukė perklausė. – Tu gi žinai kaip juo naudotis? Nusišlapini ant pagaliuko ir lauki rezultato. Naaaagi, eik jau. Aš tuo tarpu neleisiu niekam čia užeiti. Eik eik, nedelsk gi.

Tualeto kabinoje tamsiaplaukė praleido ilgiau nei penkias minutes, ko pilnai užteko ne vien testo atlikimui, bet ir rezultatų pasirodymui. Mažas keturkampis rodė dvi ryškias juosteles, kas pagal instrukcijas teigė teigiamą rezultatą, ji laukėsi. Alex buvo pasirėmusi praustuvės, nesistengė skubinti draugės, tačiau dėl jos uždelsto laiko savaime suprato kaip viskas yra iš tikro. Kai Gabriella pagaliau pasirodė, šviesiaplaukė strigtelėjo iš vietos. Mason’o mergina atrodė nusiverkusi, pasimetusi ir iš dalies išsigandusi, kas paskatino Alex staigiai ją čiupti į glėbi. – Девочка моя, ну не плачь... (lt. Mergaite mano, na neverk). – Stipraus apkabinimo metu Gabby ėmė kukčioti, ko pasekoje ėmė slinkti apačion. Kartu jos galiausiai atsisėdo ant tualeto grindų, tačiau taip ir nenutraukė apkabinimo. Diaz nesuprato kas jai buvo pasakyta, juk dabar net ne tas svarbu buvo. Šviesiaplaukė seseriškai ėmė glostyti jos plaukus, kuomet pašnibždomis pratęsė. – Ei, neverk, viskas bus gerai. Tik aklas gali nepamatyti kaip Mason’as tave myli. Tu jam pasakysi ir kartu rasit išeitį. Pamatysi, kaip mano šeimoje yra sakoma “nėra to blogo, kas neišeitu į gerą”. Galbūt iš pradžių jis išsigas, bet vėliau ir pats apsidžiaugs... – Šviesiaplaukė nepažinojo Mason’o taip gerai, kad galėtu teigti kaip bus iš tikro, tačiau buvo tikra dėl vieno, jei vaikinas atsisako savo paveldo (pinigų, patogumų, sportininko karjeros ir “turčiaus” statuso) kad būti su konkrečia mergina, tai reiškia daug. Bandydama ją paguosti, ji priverstinai šyptelėjo, nestipriai suklibino ją.
– O jeigu kas nors bus ne taip, tai pažadu mes su Sammy jam ikrėsim užtektinai proto. Вот увидишь. (lt. Pamatysi). <…>


<…> Širdis “sudužo” į menkiausius gabalėlius ne tuomet, kai mylimasis pasakė kad viskas baigta, ar tuomet kai jis prisipažino sutikęs kitą moterį. Ji sudužo tuomet, kai jos prašymu jis davė jai šiek tiek laiko susirinkti daiktus, bei išeidamas uždarė duris. Rauda sukilo kone iš karto, tačiau būdama perdėm stipri, ji pasistengė ją sustabdyti dar tuomet, kai ji nespėjo ištrūkti. Žvelgiant į dar prieš Kelias minutes namais vadintą butelį, kuris viskuo simbolizavo jų bendro gyvenimo pradžią ir čia pat pabaigą, smaugė. Vieniša, įskaudinta, išsigandusi ir besilaukianti vaikučio, kuriam buvo visiškai nepasiruošusi, ji neturėjo kur eiti. Bet išdidumas, bei savigarba neleido čia pasilikti. Ištraukusi tą patį krepšį, su kuriuo čia ir atsikraustė, ji ėmė chaotiškai ten mesti visus savo daiktus, kurių kaip ne keista, nebuvo daug. Gabby niekuomet nebuvo materialiai prie daiktų pririšta asmenybė, gyvenime vertino absoliučiai kitus dalykus. Samuel’is buvo pirmasis asmuo, kuriam paskambino tamsiaplaukė. Juk pranešti tėvams kad “nepavyko”, bet sugrįžo ji jau nebe viena, buvo milžiniška gėda. Juk tokiu būdu ji būtu patvirtinusi savo tėvo kadaise ištartus žodžius, esti Mason’as ją išnaudos ir pames. Ir ji mylėjo jį per daug, kad suvarytu jį su visais “šūdais”. Negalėjo leisti sau prabangos jo nekęsti, juk tokiu būdu ji paniekintu joje besimezgančios gyvybės biologinį tėvą. Samuel’is, arba kaip dauguma į jį kreipėsi Sammy, atvyko čia ne vėliau kaip po dvidešimt minučių po skambučio. Lauko durys nebuvo užrakintos, todėl aukšto ūgio vaikinukas kaip mat pateko į vidų. Jų žvilgsniai susitiko, tačiau atrodytu ne vienas neskubėjo sumažinti esamo fizinio atstumo. Ji prabilo pirma, nors ir sunkiai.
– He left me. – Tamsiaplaukės balsas aiškiai sudrebėjo, nepriklausomai nuo to, kad ji nepravirko, tiesą pasakius, po to kai Lockwood’as išėjo iš josios gyvenimo, ji kategoriškai atsisakė verkti. – No he didn’t. – Čia pat pasistengė paprieštarauti Bishop’as, greičiausiai todėl, kad lygiai taip pat kaip ir dauguma, nebuvo informuotas apie tai, kad jojo draugas nusprendė surizikuoti ir pasirinkti kitą gyvenimo kelią, nei žingsniavo prieš tai. Bet kaip be pasukus, jis negalėjo jo smerkti, tačiau ir Gabriellos palikti vienos taip pat neketino. Kadaise penkiolikmetė mergiotė “įsiveržė” į tam tikros žmonių grupės vidų, ir be jokių klausimų tapo sava, artima ir savaip reikalinga. Ir kai Mason’as šią pasirinko, ji susilaukė tik dar daugiau pripažinimo. Juk buvo jo girl. Sammy’iui savo ruožtu ji tapo it jaunėlė seserimi, kuria tiesiog buvo didelis noras rūpintis. Tamsiaplaukė užtikrintai linktelėjo.
– I know he did. I think he woke up one day and felt the need to escape his life and me. He met someone new, he fell for her. And then he left me. And now I can’t… I can’t. I can’t breathe. – Ir iš tiesų, nuo žūtbūtinio bandymo sulaikyti verkimą, jai ėmė trūkti oro. Visko buvo tiesiog per daug, kas galiausiai paskatino Sammy žengti link tamsiaplaukės. Be jokių raminančių žodžių, jis paprasčiausiai prisitraukė ją prie savęs, nepaisant to, kad mergina iš pradžių tam priešinosi. Ir kai ji galiausiai pasidavė, nepaleisdamas jos iš glėbio, aukštaūgis pasigavo jos krepšį ir galiausiai išsivedė iš šio pastato. Pasitaręs su savo tuometine mergina, jis užleido savo butą tamsiaplaukei, bent iki tol, kol ji nuspręs ką daryti toliau, kuomet pats savo ruožtu persikėlė pas Alex.

<…> Po išsiskirimo su Mason’ų prabėgo kiek daugiau nei pora savaičių, per kurias tamsiaplaukė kiekvieną rytą vertė save keltis iš lovos, eiti į mokyklą, o po šios į amerikietiško tipo greito maisto užkandinę “Wendy’s”, kur pusę etato dirbo padavėja. Kad ir ką buvo sakęs Bishop’as, Gabriella paprasčiausiai leido sau “užsikarti” šiam ant kaklo. Uždirbo ne daug, tačiau to pilnai užteko kad save aprūpinti maistu ir būtiniausias dalykais. Šiandien visgi pamokas teko praleisti, mat laukė pirmasis vizitas pas ginekologę: patvirtinti nėštumą, nustatyti laiką ir atlikti tyrimus. Moteris kuri apžiūrėjo Gabby buvo maloni, nors ir nuslėpė tą faktą, kad be suaugusio žinios, jos apžiūrėti negali. Kaip be pasukus, Diaz buvo nepilnametė. Pats likimas sukėlė išdaigą, kuomet tarp jos kontaktinių asmenų, pirmuoju buvo užregistruotas būtent Mason’as. Bet kai registratorė nesugebėjo prisiskambinti jaunuoliui, atsivertusi “google”, ji nesunkiai rado jo brolio kontaktus, kam ir paskambino pranešti apie vizitą, bei tai, kad tiek Gabby jaučiasi gerai, tiek nėštumas eina puikiai. Paradoksalu, tiesa? Vizito pas daktare metu, tamsiaplaukė išsiaiškino esti laukiasi aštuonias savaites. Vadinasi tai nutiko dar tuomet, kai viskas buvo gerai. Keistas jausmas apėmė, kurio viršunė buvo vainikuota laime. Taip, nepaisant visko, ji iš tiesų jautėsi laiminga dėl savęs pačios. Tuo labiau, dabar ji turėjo kur kas daugiau priežasčių būti stipri, dėl to mažuliuko, kurio gyvybė priklausė nuo jos pasirinkimų. Su tokia pat pakilia nuotaika, ji nuskubėjo į savo darbo vietą, kiekvieną užkandinės klientą pasitikdama plačia šypsena, šiltu pasisveikinimu ir tiesiog nepriekaištingai maloniu aptarnavimu. Darbai tiesiog “degė” jos rankose, kuomet visos mintys buvo nukreiptos į tai, kad ir kokia ateitis yra baisi, netrūkus ji kažkam bus mama.
– Do you remember me? – Sunku pasakyti kodėl tamsiaplaukė nepažino Lockwood’ams būdingų bruožų, kuomet aukšto ūgio, gerą kostiumą vilkintis vyras užėjo į užkandinę, kurioje akimoju išsiskyrė iš minios. Tokie kaip jis, greičiau renkasi prabangius restoranus, kur vyno butelis kainuoja bent kelis šimtus dolerių. Bet tikrai ne greito maisto, o pagrindę burgerių užlandinę. Staliukas, prie kurio prisėdo tamsiaplaukis, kaip tyčia tą dieną priklausė Diaz. Prieidama ji maloniai pasisveikino, kuomet ant staliuko priešais vyriškį padėjo užkandinės meniu. Jo žemas, labai vyriškas balsas suvirpino orą, kas privertė tamsiaplaukę pakelti į jį akis. Jo klausimas privertė ją kaip mat linktelėti galva. Ir tą akimirką tapo aišku, jis čia pasirodė ne tam, kad ko nors užkrimsti. Jos kūnas įsitempė, juk mergina buvo tikra kad daugiau jos keliai su Lockwood’ais nesusikirs. Nors šiam mieste tai ir buvo veik neįmanoma.
– Lets go for a short walk, I need to talk to you Gabriella. And I don’t take no for an answer. – Tikriausiai dar tuomet buvo akivaizdu kuo Richard’as taps “užaugęs”, vien jo balsas skambėjo perdėm politiškai, kai atrodytu su tavimi kalba kaip su lygiu, bet tuo pačiu metu parodo kad esi nieko vertas, nebent kalbančio nuomonė pasikeistu. Lockwood’o nenaudai, tamsiaplaukė neturėjo apie ką su šiuo kalbėti, todėl kai ji sukandusi dantis nusuko akis, vyrui tai aiškiai nepatiko. Minimalus gestas, bet vis vien nepagarba. O kadangi jis “žmonėmis” nelaikė tuos, kurie buvo iš stipriai žemesnio, nei jojo, socialinio sluoksnio, iš kažkokios snarglės to priimti tuo labiau neketino. Bet kelti sceną viešoje vietoje būtu labai kvaila ir nebrandu. Jei nežinoti geriau, kad kraštutinių veiksmų vyras ėmėsi tik todėl, kad Mason’as išliktu ištikimas šeimos standartams: karjeros, gyvenimo pobūdžio ir žinoma aplinkos ratu, būtu galima pagalvoti kad Gabriella šiam kėlė prieštaringus jausmus. Juk jis taip desperatiškai stengėsi ją atitraukti nuo brolio, nors reikia pripažinti Gabby buvo nepaprastai graži mergina. Ne pagal metus subrendusi "prisirpusi", protinga.
– Aš neturiu apie ką su tavimi kalbėti Richard’ai, su tavimi ar bet kuo iš tavo šeimos. Tad, jei neketini nieko užsakyti, prašau netrukdyk man dirbti. Žinai, daryti tą dalyką, kur tau paskui sumoka pinigus. Ne tik iš tėvelių pasiimant… – Neigiamai krestelėdama galvą, mergina jau ketino pasitraukti, kuomet sekantys vyro žodžiai privertė ją sustoti.
– Man paskambino iš ligoninės, tikrai neturi apie ką su manimi kalbėti? – Sumerkusi akis, tą akimirką ji pasijuto taip, tarytum vaikščiotu per miegus. Mintyse netilpo kaip įvykiai pasisuko tokia linkme, kad Lockwood’us visgi pasiekė žinia apie tai kad ji laukiasi. Sukandusi dantis, mergina dar kuris laikas stovėjo nebyliai, svarstydama savo galimybes. Baisiausia buvo net sau pačiai užsiduoti klausimą, ar apie tai žino Mason’as? Ir jei žino, kaip gi apgailėtinai ji atrodys, kuomet jis pasirinko kitą moterį, o ji čia “surprise surprise motherfucker, I’m pregnant”. Čia pat praeinant kitai padavėjai, Gabby pasiprašė ją trumpam užkeisti, kuomet krestelėjusi galva Richard’ui, pakeliui nusirišo nuo savo liemens prijuostę su logotipu. Iš užkandinės jie išėjo per galinį išėjimą, skirtą darbuotojams. Mat tik tokiu būdu galėjo sau garantuoti ganėtinai privatų pokalbį, be svetimų "gandonešių" ausų aplinkui.
– Aš suprantu Mason’ą, esi labai graži mergina. Jei jis būtu išdulkinęs tave iš sportinio intereso, be viso to “shit show” kurį surengė, aš nepakrutinčiau ne piršto. – Įvertindamas tamsiaplaukės išvaizdą, kostiumuotas vyras pasidabino kampine šypsena, kuri netrūkus dingo, vos tik jis vėl priartėjo dėl šio susitikimo prasmės. – Supranti, jis maištininkas. Daro absoliučiai viską, ką tik sukuria jo vaizduotė, kad tik “pridergti” šeimos vardui. Tokios kaip tu, puikiai tinka patirčiai susirinkti: seksualios, jaunos, lengvai apgaunamos. Viskas labai paprasta, gauni ko nori ir eini toliau. Bet žinoma ne Mason’o atveju, jam reikėjo su tavim pažaisti ilgiau, nes matė kaip tai užpisa tėvus, mane. Finale jis metė mokslus, apsigyveno šiknaskylėj ir sugalvojo tapti supistu hero, vardan ko? Tavęs? Tokios kaip tu niekada netampa Lockwood. Nesi durna, kad to nesuprastum.
Pakankamai ilgą laiko tarpą, Gabriella paprasčiausiai nepratarė ne vieno žodžio, leisdama Lockwood’ui išsakyti savo nuomonę. Nebuvo tikra kad vyras yra informuotas kad josios “romanas” su Mason’u pasiekė pabaigą, tačiau ir nejautė prievolės prieš jį teisintis. Vis dar laukė momento kuomet vyras pagaliau pasakys ko jai iš jos prireikė, tačiau jis atvirkščiai, it užsivedęs tęsė savo tiradą apie tai, kokia ji niekam tikusi ir Mason’as padarė daug nesąmonių. Visgi savigarbos laipsnis pas Diaz buvo pakankamai aukštas, kad leistis taip iš savęs dergtis. Ji bandė pasinaudoti netikėtumo faktoriumi, kuomet staiga pakėlusi ranką, pasistengė suduoti Lockwood’ui antausį, tačiau pastarasis taip pat staiga sučiupo jos ranką už riešo, suspaudė.
– Eik velniop! Tarp manęs ir Mason’o viskas baigta, galit pokylį kelti tą progą. – Iškošė pro dantis, jo spaudžiamas riešas skaudėjo siaubingai, greičiausiai liks mėlynė. Ir baimė kaustė, tačiau pasišlykštėjimas visu šiuo dalyku buvo kur kas didesnis.
– Šis vaikas negali gimti, ar tu supranti?! – Net pats to nesuprasdamas Lockwood’as suriaumojo, tik dar stipriau suspausdamas jos ranką, kad ji pagaliau suvoktu, kad menki juokai su juo prasidėti. Net jei Mason’as jaunas ir naivus kad prisidaryti klaidų, jų išsivystymui sutrukdys asmenys, kurie iš tiesų jam linki geros ateities. – Nebandyk mano kantrybės Gabriella. Bandau su tavimi geruoju kalbėtis, pasidaryk abortą, nedelsiant. Išrašiau tau “paskatinantį” čekį, užteks tiek to vaikigalio abortavimui, tiek naujo gyvenimo pradžiai. Man šiaip ne taip pavyko Mason’ą sugrąžinti į universitetą, greitai jis pamirš tą gaisrininko nesąmonę, grįš namo ir baigs su visom nesąmonėm. – Nuo šios akimirkos jis vėl ėmė kalbėti ramiau, su užtikrintu dominavimo prieskoniu. Laisva ranka vyras iš savo vidinės švarko kišenės ištraukė prieš tai paminėtą čekį, kurį grubiai sukišo į jos vilkėtų "skinny" džinsų kišenę. Po ko primerkęs akis, pasistengė sudaryti atitinkamai grasinančią veido išraišką, mat buvo akivaizdu, po pademonstruotos agresijos, mergina išsigando. – Tu nesuterši mano šeimos vardo kažkokiu benkartu. Perspėju Gabriella, jei ne geruoju, aš pats savo rankom išrausiu iš tavęs tą gamtos klaidą. – Ištaręs savo paskutinius žodžius, vyras pagaliau leido merginai ištraukti savo ranką iš jo gniaužtų. Jos žvilgsnis atrodė drėgnas, o visas kūnas nevaldomai drebėjo iš baimės. Būtent tą akimirką ji suvokė, esti jai gana visos šios Lockwood’ų dramos. Iš savo kišenės ištraukusi čekį, ji net smalsumo vedama nepažvelgė kokia suma ten buvo nurodyta, kuomet sudraskiusi jį į skutelius, metė Richard’ui į veidą, po ko pasisukusi ant kulno, movė lauk iš čia, kiek tik kojos panešė. Ji aiškiai suvokė esti pasilikusi čia, ji bus paskatinta netekti kūdikio kurio laukėsi, ir motiniškas instinktas paprasčiausiai neleido jai taip rizikuoti. Išvykti, pradingti, buvo svarbiausia užduotimi. Dar svarbiau, tai padaryti kuo greičiau. <…>




FLASHBACK (GOODBYE NEW JORK, BUONGIORNO MILANO): Pasirodo kad kai neturi daug, susikrauti daiktus ir pradėti viską iš naujo jau kitame pasaulio krašte yra nepaprastai lengva. Likusi buvo tik viena problema, Gabriella Diaz buvo nepilnametė, dėl ko negalėjo taip lengvai keliauti iš amerikos į europą, tam buvo būtinas tėvų sutikimas. Jei apie tamsiaplaukės sprendimą išvykti taip toli būtu suuodęs jos tėvas, jis nesunkiai būtu surišęs galus, bei mažu mažiausiai Mason’ui sulaužęs nosį dar kartą, bei pasiėmęs Gabby po savo sparnu, kur yra saugu, kur ji gali nesibaiminti paniekos ir grasinimų iš Lockwood’ų pusės. Mat minėtos šeimos atstovai niekada šiam nekėlė pasitikėjimo. Tačiau iš čia išvykti kaip galima toliau, nusprendė ji pati ir ar vargu ar egzistavo asmuo, kuris būtu galėjęs pakeisti jos nuomonę. Matomai užsispyrėliškas būdas yra iš dalies paveldimas dalykas.
– Don’t regret anything, if at some point this made you feel happy. Never tell this to your father, because he would kill me.
Isabellos Diaz (mama) akyse pasirodė ašaros, kuomet susitikimo su dukters metu, ji užtektinai stipriai, motiniškai spaudė dukters plaštaką tarp savo delnų. Ji paleido tamsiaplaukę dar tuomet, kai iš tėvų “lizdo” šią išsivežė Mason’as, todėl prieštarauti dabar taip pat nedrįso. Bet reikia pripažinti, tai labai skaudino moterį, nors ji ir neuždavė reikšmingų klausimų, į kuriuos atsakymus greičiausiai numanė ir pati. Ji nebuvo tikra dar dar kada nors pamatys savo dukterį, todėl nenuleido nuo jos akių, lyg būtu bandžiusi įsiminti jos bruožus. Tuos švelnius, smulkius bruožus, kuriuos ji paveldėjo iš savo tėvo, bei plačią šypseną, kuri buvo analogiška josios. Bandydama sulaikyti ašaras, ji vėl paglostė dukters ranką. – Nežinau kas tave paskatino tai daryti, numanau bet neklausiu, jei pati to nepasakei. Bet jei manai kad tai yra teisinga, aš palaikysiu tave. Ir jei tas naujas berniukas tave bent minimaliai nuskriaus, padarys ką nors prieš tavo valią… Paskambink, aš atvyksiu pas tave šviesos greičiu ir sulaužysiu jam ne tik nosį. – Bandydama praskaidrinti nuotaiką, ji blausiai, liūdnai nusišypsojo, kuomet paleidusi dukters ranką, ji pagaliau iš rankinės ištraukė leidimo išvykti į užsienį sutikimą, kurį ilgai bandė pasirašyti, dar būdama namuose. Pakildama nuo kavinės kėdės, kur jos tuo metu sėdėjo, ji pasilenkė prie Gabby, kuri beveik visą laiką išliko nebili, pabučiavusi jai į viršugalvį, patraukė namų link.


Priimti teisingus sprendimus, kai tau vos prieš mėnesį sukako septyniolika yra beveik neįmanoma. Viskas iš esmės remiasi į jausmų bazę, kuri tuo metu tave valdo. Į baimę, kuri neretai tampa stipresne varomąja jėga, nei kad meilė. Tačiau reikia pabrėžti, kad Gabriella Diaz buvo ne vien ne pagal metus subrendusi (fiziškai ir emociškai), ji taip pat buvo labai protinga. Dievaži, prieš visai šiai velniavai užverdant, josios tėvai buvo visiškai tikri tuo, kad ji be jokios papildomos (gavusi scholarship) pagalbos sugebės įstoti į medicinos koledžą, sėkmingai šį baigti ir savo šeimos vardui atnešti garbingą profesiją. Juk nuo pat mažumės Gabby “svaigo” apie tai, kad nori būti žinoma chirurge, kad nori gelbėti gyvybes ir dienos pabaigoje vadinti save heroje tarp paprastų žmonių.
Oro uoste, Gabriella buvo sukritusi ant laukiamojo kėdės, kojas užsimetusi ant nedidelio lagamino. Rankose spaudė vienkartinį puodelį, su jau užvėsti spėjusia arbata. Josios tamsių akių žvilgsnis buvo prikaustytas prie periosiškai besikeičiančios skrydžių informacijos lentos. Pro šalį praeiti spėjo šimtai žmonių, vieni žigiavo tyliai, kiti dalinosi laukiamais ispūdžiais iš būsimos kelionės, treti skubėjo, veluodami į registraciją. David’as jau kelis kartus buvo spėjęs išeiti parūkyti, ir nors palyginus jis stengėsi atrodyti ramus, visgi šio perduodamas stresas nebuvo tinkamai užmaskuotas. Galbūt ne visiems pakeisti gyvenamą vietą yra labai lengvas sprendimas. Liežuviu perbraukusi per savo lūpas, išbalusi it popieriaus lapas Gabriella sumerkė akis. Iki skrydžio registracijos atidarymo buvo likusios dvi valandos. Sutikti čia kažką iš pažįstamų, ypatingai savaitės vidury, buvo veik neįmanoma. Tačiau likimas prieš įlipant į lėktuvą buvo paruošęs jai paskutinį smūgį. Alex kelioninė viza artėjo prie pabaigos, kas reiškia kad vos už poros savaičių jai teks išvykti atgal į Maskvą. Būtent dėl šios priežasties Sammy kartu su minėta šviesiaplauke atvyko į oro uostą, užsakyti bilietus, išklausinėti apie galimybes atnaujinti vizą kaip galima greičiau. Ne vienas jų nemanė kad toks susitikimas įvyks. Tamsiaplaukę pirmiausia pastebėjo ne kas kitas, kaip Sammy. Dėl ko paskatindamas mylimąją, galiausiai nuskubėjo prie tamsiaplaukės. – Seriously? I won’t believe that you are going to some vacation Gabby. What the hell? Aren’t we are your friends to tell about this shit of a decision? – Sammy nuotaika pakito staiga, ir net tuomet kai Alex įsikabino į jo ranką stipriau, kad parodyti kad šis neprikalbėtu nesąmonių, jis tik dar labiau įtūžo, kuomet jo žvilgsnis pasigavo David. – I don’t understand, you just broke up with Mason, and now you are with this fuckface? What the fucking fuck Gabby, what is that turkey doing here, or more important what is he doing here with you? Okay, take your suitcase and we are driving back at my place. This is bullshit, you’re not going anywhere. – Beveik visuomet Sammy’s buvo labai šmaikštus, nuotaikingas vaikinukas, tačiau akimirkomis, kuomet šiam užvirdavo kraujas, geriausias patarimas oponentui tapdavo bėgti. Dar prieš kelis metus per visišką atsitiktinumą aktyvavęs savo vilkolakio geną, jis neretai duodavo laisvę žvėriškai prigimčiai: dėl to muštynės, problemos sporte ir nuolatos įtempti santykiai su jį užpisančiais veidais. Greičiausiai jeigu ne Alex pasirodymas jojo gyvenime, vaikinukas būtu prisidirbęs tiek košės, kad jo pasiturintys tėvai iš principo netrauktu šio iš bėdos, kad pasimokytu. Sukandusi dantis, Gabriella kaip mat pakilo nuo savo vietos, prieš tai atsiprašydama David’o, kad atsitraukia prie draugų. Ir pastarasis savo ruožtu, nužingsniavo link gėrimų automato, kad iš ten išsiimti gaivaus gėrimo buteliuką. Tarp Diaz antakių įsimetė nepasitenkimą išreiškianti raukšlelė.
– Būtent dėl šitos priežasties aš nieko tau ir nesakiau, esi užsispyręs kaip avinas Sammy! Aš negaliu pastoviai sėdėti tau ant sprando, turiu eiti toliau. Ir susimildamas, Mason’as čia niekuo dėtas, mes abu pradėjom viską iš naujo. Žinai, pabandėm: nesigavo, per daug skirtingi pasauliai iš kurių kilom. Ir taip… dabar aš su David’u. – Šie tamsiaplaukės žodžiai tik dar labiau papiktino aukštaūgi krepšininką. – Kvaiša ir sušiktai prasta melagė. Bent pasipraktikavusi būtum prieš veidrodį. – Jis trumpam nutilo, mat čia pat į pokalbį įsikišusi tamsiaplaukė dėl tokio epiteto užstaugė ant Bishop’o. – Sam’ai! – Jai netrūko paantrinti ir Diaz, kuri šio vardą ištarė veik pašnibždomis. – Sammy… – Jaunas vilkolakis paeiliui debtelėjo tai į savo mylimąją, tai į tamsiaplaukę, kuomet demonstratyviai užvertęs akis, čia pat ir atsidūso. Nesuprato tokio Gabriellos sprendimo, ir panašu kad nebuvo užtektinai reikšminga figūra josios gyvenime, kad sustabdyti šitą nesąmonę. Jo žvilgsnis susiaurėjo, kuomet paleisdamas Alex ranką, jis ganėtinai greitai prisitraukė Gabby į brolišką apkabinimą, pats savo ruožtu žudantį žvilgsnį nukreipdamas į Fibonacci. – Kiek liko laiko iki įlaipinimo pradžios? – Iš pradžių nieko neįtardama Gabriella, viso labo pasisakė kad įlaipinimas prasidės šiek tiek daugiau, nei po dviejų valandų. Reikia paminėti kad Sammy ir Alex santykiai buvo labai stiprūs, jie rėmėsi į visapusišką pasitikėjimą vienas kitų, kas reiškia kad tarp jų nebuvo paslapčių. O ir pats Bishop’as nebuvo kvailas, nepastebėti esti Diaz kūnas keičiasi, nežymiai, bet dėka antgamtiškų jutimų, išrišti kad ji laukėsi, nebuvo sunku. Jai už nugaros, mat vis dar laikė apkabinęs, jis pakėlė ranką, dirstelėdamas į tai, kiek dabar yra valandų. Suprato kad jei tam tikruose vietose paspaus greitį, jis spės ne vien nuvažiuoti iki Mason’o, bet ir atgabenti jo “sorry ass” čia. Juk jo ji galu gale paklausys, net jei tai nereikš kad jie paliks daugiau, nei buvusieji. – Alex pasilik su ja, kol aš suvažinėsiu. Jei tu neketini klausytis manęs, rasiu tą kurį išgirsi. – Būdamas visiškai įsitikinęs tuo ką sako, savo paskutinius žodžius jis paskyrė būtent Gabriellai, kuomet be bereikalingų atsisveikinimų išrūko lauk iš oro uosto. Jis nepasakė pas ką važiuoja konkrečiai, todėl finale tas asmuo galėjo būti bet kas, gal vienas iš jos šeimos narių.

– Did you told him about the baby? – Prisėsdama ant vienos iš tų plastmasinių, nepatogių kėdžių, šviesiaplaukė nurodė kad Gabriella prisėstu šalia. – You know, even if you ended your relationship, he has the right to know. He is the father Gabby. You can’t do this to him, even is you’re mad at him right now. You need to give him a choice to decide if he wants to be in this baby’s life or not. – Alex žodžiuose buvo tiesos, tiesą pasakius ji buvo visiškai teisi. Tačiau pagrindinė priežastis, dėl kurios Diaz nusprendė išvykti, o čia pat pasirodė ir David’as, kuris ir suteikė jai tokią galimybę, buvo ne bandymas nuskausminti Mason’ą, o visiškas atsitraukimas nuo Lockwood’ų. Tamsiaplaukė neigdama supurtė galvą, čia pat paneigdama draugės nuomonę.
– No. I gave him what he needed, freedom. If he’ll never know that im expecting his child, there won’t be any damage done. And Alex, would you tell Sammy about this, if one day he’d came home ant tell you that he met someone new and he doesn’t want you anymore? – Gabriellos balsas išdavė nuoskaudą, buvo daugiau nei akivaizdu kad mergina jau kuris laikas vengė kalbėti apie “heartbroken” momentą. Nieko keisto, ji buvo pernelyg jauna tokiems gybenimo išbandymams, galbūt klydo, bet iš esamų variantų, šis buvo labiausiai saugus. Jos klausimas šviesiaplaukės veide išaukė šypseną, kuri netrūko peraugti į lengvą juoką.
– Of course I would! Come on, just look at Sammy, I wouldn’t let that peace of nice ass go that easy. And I would make him regret what he did sooo much, he would become my little bitch. – Staiga juokas ėmė skambėti iš abiejų merginų, nors netrūkus viską aptemdė Gabby pasakojimas apie susitikimą su Richard’u, dėl ko Alex teko labiau įsigilint į nemalonią draugės padėtį. Dar kuris laikas jos prabendravo, spėjo Diaz puodelį arbatos pakeisti keliais kavos. Sammy dar nebuvo grįžęs, nors per garsekalbį pranešė kad prasideda registracija skrydžiui į Milaną. Čia pat pasirodė ir David’as kuris paskatino tamsiaplaukę atsisveikinti su Alex. Tvirtas apkabinimas, ir Gabriella pasitraukė. Žvilgsniu jos dar kartą susitiko prieš pastarąjai žengiant pro vartus. Visiškai netikėtai užsimezgusi jų draugystė čia ir nutrūko, Gabriella užvėrė vartus visoms savo praeities pažintims. Ji tiesiog “dingo”.

Samuel’is sugrįžo po kiek daugiau nei poros valandų, kuomet lėktuvas iki Milano jau buvo pakilęs į orą. Tamsiaplaukis buvo pasitiktas savo merginos, kuri netrūko strigtelėti nuo kėdės, vos tik tarp kitų pamatė priklausantį Bishop’ui. Sportininkui buvo prakirstas antakis, o patinimas ir aiškiai matoma mėlynė po akimi jau baigė laikinai atimti iš jo pamuštos akies regėjimą. Ant marškinėlių buvo keletą kraujo dėmelių. Nerimas šviesiaplaukės veide atstspindėjo per daug aiškiai, kuomet ji pirštų pagalvėlėmis pasistengė prisiliesti prie jo sužeidimo, bandant suprasti ar reikės dėti siūles. Samuel’is sugrįžo po kiek daugiau nei poros valandų, kuomet lėktuvas iki Milano jau buvo pakilęs į orą. Tamsiaplaukis buvo pasitiktas savo merginos, kuri netrūko strigtelėti nuo kėdės, vos tik tarp kitų pamatė priklausantį Bishop’ui. Sportininkui buvo prakirstas antakis, o patinimas ir aiškiai matoma mėlynė po akimi jau baigė laikinai atimti iš jo pamuštos akies regėjimą. Ant marškinėlių buvo keletą kraujo dėmelių. Nerimas šviesiaplaukės veide atstspindėjo per daug aiškiai, kuomet ji pirštų pagalvėlėmis pasistengė prisiliesti prie jo sužeidimo, bandant suprasti ar reikės dėti siūles. – Kur Gabby? – Žemas, kiek išvargintas jo balsas nuaidėjo kažkaip kitaip, sausai, lyg jis būtu dėl kažko praradęs susidomėjimą tuo, kaip galiausiai išsivystė ši situacija. Įtartina, nieko nuostabas. Alex taip pat tai nepraslydo pro akis, kuomet ji užtikrinai pasakė kad “She’s gone”. Ir kai jos lūpomis prasprūdo klausimas kas gi nutiko su jo veidu, Samuel’is pašaipiai šyptelėjo, suimdamas viena ranka ją per pečius ir pradėdamas vesti link išėjimo iš oro uosto. – Nieko, sudaužiau Richard’o automobilį. – Ir iš tiesų, po pokalbio su Richard’u (apie tai bus papasakota laikui bėgant), Sammy sugrįžo prie savo transporto priemonės, iš bagažinės išsitraukė laužtuvą ir suniokojo Lockwood’o automobilį: sudaužė langus, aplamdė kapotą, bagažinę, šonus. Pasistengė kad pataisyti “prabangius ratus” nebūtu labai paprasta. Negana to, pasistengė kad savininkas žinotu kieno tai darbas. <…>




Dar tuomet, kai visas veiksmas sukosi apie pacientą, kuris buvo ištrauktas iš nelaimės vietos, iš visos grupės susirinkusi, su kolega daktaru bendravo būtent Gabriella. Pirmiausia todėl, kad paciento transportavimas vyko taip, kad moteriai teko vidutinio amžiaus vyrą būti ažergusiai. Tai nebuvo seksualizuota, bent jau tamsiaplaukės atžvilgiu, juk nuo kiekvieno, jos sujudimo priklausė ar suplyšusios arterijos galai liks suspausti tarp jos pirštų ar išslys velniop. Kartu su nukentėjusiu ji buvo užkelta ant neštuvų ir netrūkus nugabenta iki ligoninės, kuriuoje ir turėjo pradėti dirbti jau šią savaitę. Sulaukti pagirimo ir padrasinančio pliaukštelėjimo per petį, iš vyriausio klinikų chirurgo, žinoma buvo malonu, tačiau visas josios dėmesys buvo nukreiptas į šviesių akių žvilgsnį sau už nugaros, kuris taip jos ir nepaleido. Jos veide subolavo ganėtinai pastebima šypsena, kuomet tamsiaplaukė nesivaržydama prisikando apatinę lūpą. Ir kuomet atsisveikinančiai ji linktelėjo daktarui, netrūko ant kulniuko pasisukti į “gelbėjimo komandos” narius. Ji nesistengė to padaryti, tačiau josios tamsių akių žvilgsnis netrūko sustoti prie Lockwood’o, užlaikė jį užtektinai ilgai, kad vilkatas tai pastebėtu, po ko pasisuko į panašu kad visą ko organizatorių, visiškai nepakitusį plevėsą, Sammy, vėliau Hoffman'ą.
– Turiu įtarimą, kad jei atsisakyčiau, mane dabar pat supakuotumet ir išvežtumet su “mirgalkėm” iki baro. Bet kitą vertus, man tikrai būtu ne pro šal išgerti. Galu gale, aš sugrįžau ne tam, kad paskotoviai kiurksoti viešbučio kambary. – Kontrastiškai skirtingos spalvos, jos ir Mason’o žvilgsniai vėl susidūrė, kuomet jis akivaizdžiai žaisdamas savo flirto žaidimą, pamerkė šiai akį. Vienas iš jos antakių vos vos pakilo, įgaudamas labiau išlenktą formą, visa tamsiaplaukės išraiška tarytum nebyliai metė jam iššūkį, ko pasekoje kilstelėdama vieną iš savo rankų, ji piršų galiukais palietė savo raktikaulį, kuris gana atviros suknelės dėka nebuvo pilnai uždengtas. – You will, Mr. Lockwood. I can promise you that... – Valiūkiška Gabby šypsena subolavo veide, kuomet ji dar kartą pasisukdama pirmiausia patraukė labiau į ligoninės vidų, kaip be pasukus nuo atliktų invervencijų ji buvo susitepusi svetimu krauju. Tačiau dėl turimos profesijos, jos absoliučiai tai neglumino. Nors pasirodyti tokiai mieste, nebūtu pati protingiausia mintis. Kiek galima labiau susitvarkiusi, moteris puikiai suvokė esti keliauti iki viešbučio, kuriame šiuo metu tebuvo galima rasti laisvų kambarių, nebuvo prasmės. Internetu susiradusi tam tikro pobūdžio parduotuves, ji galiausiai išsikvietė taksi automobilį, kuriuo ir nusigavo pirmiausia iki prabangaus apatinio trikotažo parduotuvę, o vėliau ir knockout suknelių (spausti: čia).

Pasidabinusi “iš koto verčiančia” suknele, bei dailiais aukštakulniais, ji netrūko ilgai susirasti reikiamą barą. Galu gale, tai nebuvo vieta, apie kurios egzistavimą tamsiaplaukė būtu nežinojusi. Geltonas taksi automobilis sustojo prie baro paradinių durų, kuomet iš šio išlipusi tamsiaplaukė pakankamai greitai nukulniavo į vidų. Prasivėrus durims, bei šiai patekus į vidų, gaistrininkų kompanija, kuri buvo įsitaisiusi pastato centre, kaip mat ėmė šūkauti, švilpauti ir ploti į šių gyvenimą visiškai netikėtai įsiveržusiai, seniai prarastai “sister”. Tai privertė jos skruostus įgauti pastebimą raudonį, ir nors tam tikru metu ji dar stengėsi juos nutildyti, galiausiai pasidavė, kaip visuomet užkrečiančiai sukikendama. Kaip visuomet užimdamas daugiausia kalbančio poziciją, Sammy’s ėmė klausinėti kuo gi ši planuoja svaigintis šį vakarą. Jos žvilgsnis nutrūko nuo kalbančio, imdamas žvalgytis aplinkui, tarytum josios “choice of a drink” nebuvo skysčio konsistencijos. Ji nespėjo atsakyti, kuomet jos ieškotas asmuo atsidūrė šalia, kas iš karto paskatino tamsiaplaukę nusišypsoti. – Raudonas vynas, sausas. Nieko sau Lockwood'ai, tavo žavėsiui nėra ribų. O dar sakei kad mano atmintis gera, įsiminus tavo beprotiškai lengvą elektroninio pašto adresą… – Patraukė per dantį, kuomet pasiemusi taurę, pirmiausia susidaužė su jo laikytu alaus buteliu. Visą tai iš šalies stebėjęs Sammy, pats sau linktelėjo, po ko pasisukdamas į savo kolegas, ėmė pasakoti tas pačias, šmaikščias istorijas, kurios visus taip pralinksmindavo, tarytum suteikdamas likusiems dviems nepastebėtai pasitraukti, praleidžiant likusią vakaro dalį kaip ir su visais, bet ir atskirai. Tikriausiai yra teisingai sakoma, kai tave supa tinkama kompanija, laikas tiesiog pralekia nepastebėtas. Du dešimtmečiai, kurie buvo juos išskyrę, tarytum išgaravo, juk bendravimas ne tik kad nenukentėjo, jis tapo kur kas geresniu. Dabar jie buvo su suaugę asmenys, kurie puikiai žinojo ko nori iš gyvenimo ir iš vienas kito. “Smal talk” netrūko peraugti į pokalbį apie gyvenimą, lengvus juokelius ir švelniai neįkyrų vienas kito erzinimą. Tiek vartotini žodžiai, tiek prisilietimai, kuriuos vainikavo ganėtinai aiškiai išreikšta kūno kalba vedė tik prie vieno, suvokimo esti nepaisant laiko ir atstumo, jie vienas kito nepamiršo. Sunku pasakyti ar labiau svaigino geriamas alkoholis ar esama kompanija. Mason’o balsas kėlė malonias vibracijas, banguojančiai pereinančias visu tamsiaplaukės kūnu. Jo šypsena, juokas, žvilgsnis, kūno skleidžiama šiluma ir svaiginantis kvapas, absoliučiai viskas apie jį buvo kažkas nerealaus. Šio vakaro metu ji ne kartą buvo pagavusi save prie minties, esti būtu atidavusi dauk ką, kad galėtu jausti jo rankas savininkiškai ir reikliai slystant josios kūno linkiais, jo skonį, liežuviams susitikusi aistros šokiui. Ir kiekvieną kartą buvo priversta save stabdyti, mat užvaldę troškimai nesunkiai atsispindėjo jos veide, mažyčiuose detalėse: prikasta lūpa, žvilgsnis, kintantis kvėpavimas, neva atsitikrinis prisilietimas.
Pranešimas apie tai kad netrūkus baras užsidarys aiškiai sukėlė daugumos pasipiktinimą, tačiau Gabriellos veide te pasirodė blyškus, kampinis vypsnis. Nude spalvos nulakuotais nagais ji pasigavo ant stalo stovėjusią druskinę, kurią pavertusi viena ranka, ant kitos rankos išorinės delno dalies pabėrė sūrius kristalus. Kilstelėjo ranką prie savo veido, kuomet pirmiausia liežuviu, o vėliau ir lūpomis perkėlė druską į vidų, vėliau sekė paskutinis tekilos stikliukas ir nedidelis laimo gabaliukas. Jie pakilo, ir čia pat, dėl to kad buvo užtektinai apsvaigusi ir baro grindys pasirodė ne visai lygios, ji atsidūrė Mason’o rankose. Užgniaužė kvapą kone akimirksniu, kuomet aiktelėdama ji visiškai atsitiktinai pirštais įsitvėrė į jo vilkėtų marškinėlių medžiagą.
– Told you, a hero. – Šmaikštus posakis buvo it “šaltas dušas” sau pačiai, mat jų žvilgsniams susidurus, ir pagaliau jo rankoms nugulus ant josios liemens, kuris buvo it pirštinė apspaustas aptemptos suknelės medžiagos, sukėlė prieštaringas mintis. Jei čia pat jis nebūtu pasisakęs apie tai kad neketina jos paleisti į viešbutį, greičiausiai abiejų norėtas bučinys įvyktu šiek tiek ankščiau. Įsistebėjusi į jo lūpas ji pastebimai delsė atsakyti, bet čia pat prisiminusi tai, esti vis dar yra jo rankose, pasistengė išsitiesinti, tvirtai atsistojant ant abiejų kojų. – Esi tikras kad tau nebus keista parsivežti mane pas save namo, Mason’ai? Būtu iš tiesų neįprasta, jei iš kambario pasirodžiusi Mrs. Lockwood mane išvytu su šluota. – Bekikendama, ji kaip tik pasisuko į pro šalį einantį Hoffman’ą, kuris akivaizdžiai šianakt liks Labai patenkintas. Juk moteris, kurią jis susigaudė dar būdamas čia, buvo aiškiai nusiteikusi vakaro tęsiniui visomis įmanomomis prasmėmis. Atsakomai, pavaidindama, ji gracingai tūptelėjo, it senovės laikais.
– Well thank you sir. I would be honored to take this opportunity. I’m not really sure I want this to end right here and now.
Paskutinė frazė buvo ištarta palyginus tyliau, ir akivaizdu ji buvo skirta toli gražu ne visiems. Žvarbus nakties oras kaip mat pasitiko tamsiaplaukę, vos tik jie vieni iš pirmųjų apleido barą. Mason’o odinė striukė kaip mat atsidurė ant josios pečiu, dėl ko ji nerūpestingai strigtelėjo priešais jį, atstukdama jam nugarą. Žengė žingsnį atgal, pilnai atsiremdama į jo fasadą. Tai žinoma buvo galima suprasti ir kaip bandymą nesušalti, tačiau vos tik jo rankos ją apglėbė, ji neskubriai atrėmė savo galvą, šiam po smakru. Geltono taksi automobilio laukti ilgai neteko, todėl vos tik transporto priemonė sustojo prie jų, Gabriella lyg niekur nieko sulipo ant galinės sėdynės. Vos tik Lockwood’o ranka atsidūrė ant sulenkto tamsiaplaukės kelio, pro jos lūpas visiškai neplanuotai išsiveržė lengvos malonumo bangos sukeltas atokvėpis. Prisikandusi savo apatinės lūpos odelę, moteris dar stengėsi laikytis, kas kuo toliau, tuo labiau igyvendinti darėsi neįmanoma. Jos pačios ranka neskubriai nuslydo josios išorine šlaunies dalimi, kuomet galiausiai susidūrė su jojo pirštais, esančiais ant jos kelio. Akimirka, ir jie susinėrė tarpusavy, kuomet paduodama tinkamą kryptį, ji galiausiai ėmė traukti savo ranką kartu su jo, arčiau savęs, palenkiant labiau į vidinės šlaunies pusę. Išlaikomas akių kontaktas, pridavė Šiam veiksmui tik dar daugiau intymumo. Jis pasilenkė, ar tai erzindamas ar tai suteikdamas jai laiko persigalvoti, neskubėdamas susiliesti su jos lūpomis. Ir kai ji pastebimai pasitempė, jų lūpos pagaliau susijungė taip trokštam bučiniui. Liežuviai vos spėjo susiliesti, kuomet visu kūnu perbėgo lengva elektros strovė. Jis atsitraukė, tačiau tik tuomet, kad prie vairo sėdintis taksistas panoro kažko perklasti. Gabriellos veide prašmiežavo atsakoma šypsena, kuomet matydama kad jis nemažina atstumo, o taksistas daugiau jo nekalbina, laisvos rankos pirštais lėtai perbraukė per ryškią jojo žandikaulio liniją, nuslysdama kaklu, ir kai sustojo ties sprandu, paskatino vilkatą pasilenkti. Juos sujungė dar vienas bučinys, nes akivaizdu, ji troško daugiau. Šį kartą daug intensyviau, godžiau jos lūpos įsitvėrė priklausančių jam. Liežuvis prasiskverbė pirmiausia pro josios lūpas, vėliau ir jo, susidurdamas su savo “partneriu”. Erotišką prieskonį turintis atodusis tik akimirkai susidūrė su jo burnos ertme, bučiniui įgavus atitinkamą tempą, šlapumą. Iš pažiūros ne toks ir kaltas veiksmas visiškai ją sujaudino, ką išdavė absoliučiai visas tamsiaplaukės kūnas. Ji tiesiog maloniai virpėjo, vis labiau pasiduodama beprotybei, kurią jis galėjo jai suteikti. Jei ankščiau jis sugebėdavo visiškai išvesti ją iš proto, savo artumu, dabar tai buvo iki skausmo intensyviau. Ir iš tiesų, iš to milžiniško noro jausti jį visu savo kūnu, nuodėmingai paskęsti jame, ėmė mausti pilvo apačią, o širdis ėmė taip stipriai kalatotis, tarytum būtu pasiruošusi išsiplėšti iš krūtinės. <…>

Dar prieš pasiekiant Lockwood’ui ir šio kambariokui priklausančio buto duris, buvo daugiau nei aišku kuo viskas pasibaigs, arba tiksliau pasakius kaip viskas prasidės. Atrakinęs duris, vilkatas pirmiausia į vidų įsileido tamsiaplaukę, sunku pasakyti ar tai buvo paviršutiniškas džentelmeniškumas ar galimybė pasimėgauti vaizdu iš galo. Tačiau vos tik patekusi į vidų, ji kaip mat pasirėmė artimiausios sienos. Panašu kad aklina tamsa netrukdė ne vienam iš jų, mat vos tik užsidarius durims, josios rankos kaip mat atsidūrė ant jo juosmenį juosiančio diržo, ganėtinai reikliai patraukdamos visą jo kūną į savo pūsę. Mason’as netrūko susirasti tamsiaplaukės lūpas savosiomis, tačiau specialiai jį erzindama, iš pradžiu, ji viso labo leido susidurti liežuviams, po ko nestipriai krimstelėjo jo apatinę lūpą. Tai kad ji šypsosi, tapo aišku, kai jų lūpos dar kartą susitiko, tačiau šį kartą jau aiškiai aistringesniam, šlapesniam bučiniui. Kuris nutrūko tik trumpam, mat jos rankose atsidurusi jo vilkėtų marškinėlių medžiaga, staiga pakilo viršun, priverčiant vilkatą nusirengti iki pusės. Atsakomai, jis apsuko, tiesiogine to žodžio prasme, priremdamas tarp savęs ir sienos. Deginantis jo kūno artumas, į josios įsielektrinusią odą atsimušantis Lockwood’o iškvėpiamas oras iššaukė aiškiai apsunkintą moters kvėpavimą, skambantį it erotiškos melodijos preliudija. – Fuck… – Duslus, šiek tiek kimiai skambantis jos balsas vienu žodžiu vainikavo tą nežmogiškai sunkią seksualinią įtampą, kuriai buvo pavergtas visas jos kūnas. Vilkatas neskubėjo, tarytum suteikdamas abiems galimybę pasimėgauti kiekviena akimirka, mat buvo daugiau nei akivaizdu, jie puikiai suvokė ką daro, prasmės skubėti nebuvo. Jo tvirtos, vyriškos rankos slydo josios moteriškais linkiais, tik tam tikru metu pirštais suimdami jos vilkėtos suknelės užtrauktuką, ėjusi per visą josios nugarą, užpakaliuką. Delnais prisispausdama prie sienos, nesugebėjo susilaikyti, kuomet pro josios lūpas išsprūdo pirmoji stiprios malonumo bangos aimana. Suknelė, ir visai netrūkus jo vilkėtos kelnės nuskriejo velniop. Fibonacci pasisuko, kuomet aukšaūgio rankos savininkiškai nusėdo ant josios sėdmenų, stipriai timptelėdamos visą jos kūną viršun. Ji netrūko apsivyti savo kojomis jojo pusiaują. Alkūnėmis įsirėmė į jo pečius, piršus suleisdama į jo galvos plaukus. Krestelėjo galvą, kad ilgi, tamsiai kaštoninės spalvos josios plaukai sukristu ant vieno šono, kuomet jie vėl sujungė vienas kitą šlapiam, užvedančiam bučiniui. Tai kaip jie atsidūrė Mason’ui priklausančiame miegamajame, vilkatė nepastebėjo, paprsčiausiai dėl to, kad visapusiškai buvo susitelkusi į aukštaūgį, į tai kokius stiprius jutiminius uraganus visas jis kelia jos smulkiam kūneliui.


Rūpestingas dėmesys vienas kito kūnams buvo tiesiog įelektrinantis viską aplinkui, atskleidžiantis kur kas daugiau, nei būtu pasakę tūkstančiai žodžių. Prisilietimai, lyžtelėjimai, bučiniai ir sukandimai vertė kraustytis iš proto vėl ir vėl. Ir akimirka, kuomet Lockwood’as pirmą kart įsiskverbė į tamsiaplaukę, tapo akivaizdu, esti jau tuo metu ji buvo “per plauką” nuo orgazmo. Tačiau akivaizdžiai žinodamas ką daro, matydamas kaip josios kūnas reaguoja, vilkatas nesunkiai išlaviravo padėtį taip, kad ji nebaigtu taip greitai, kad palaipsniui imtu šaukti dėl jo. Kintančios pozos, tempas ir intensyvumas, fiziniam atokvėpiui atgauti naudojamos oralinės glamonės, privertė vilkatę patirti daugkartinius orgazmus. Jie buvo tarytum sukurti vienas kitam, tobulai atitinkantys vienas kito linkius, nebyliai žinantis partnerio troškimus. Visiška seksualinė utopija, iš kurios ištrūkti nenorėjo ne vienas iš jų. Absoliutus sveikos nuovokos praradimas, nuodėmingų troškimų įgyvendinimas ir negebėjimas sustoti. Atrodytu pernelyg ilgas atsitraukimas iš vienas kito gyvenimų, privertė juos lipti per save, idant pavyktu atsigriebti už prarastą laiką. Pertraukos tarp absoliutaus klimakso, sėklos išsiveržimo ir visapusio orgazmo nebuvo ilgos. Užteko tik trumpam atsitraukti, kad jaučiama besaikė sekaualinė trauka, neišsisemianti stamina ir elektrizuojanti aistra vėl subolotu. Miegamasis, virtuvė ir galiausiai dušo kabina tapo aistringos nakties liūdininkais, kuomet absoliučiai išsunkti, pavargę, bet nenuginčijamai laimingi jie sukrito į nuo prakaito ir jos iš po dušo išdžiuti nespėjusių plakų, drėgnus patalus. Kvėpavimas vis dar buvo apsunkintas, paviršutiniškas. Ji prisiglaudė, kone visu, vis dar nuogu kūnu, vieną iš savo kojų prakišdama tarp jo. Tamsiaplaukės galva atgulė ant raumeningos jo krūtinės, kuomet viršuje atsidūrusi ranka ant pilvo preso. Nepriklausomai nuo to, kad net akių vokai buvo apsunkę, bei aiškiai trūko miego, tačiau užsimerkti ir pasiduoti šiam malonumui niekaip nesigavo. Ji trumpam paskendo savo pačios mintyse, kas žinoma visiškai nepraslydo pro jo aštrius jutiminius receptorius. Jos širdies plakimas, kuris prieš tai buvo stabilus, staiga vėl ėmė stipriai plazdėti. Glostoma raktikaulio linija ramino, tačiau neužtektinai. Akimirka, kuomet Lockwood'as visgi pasiryžo prabilti, šiek tiek atlošdama galvą, kad galėtu matyti jo veidą, tamsiaplaukė vos pastebimai šyptelėjo. – Ne, turėčiau šito gailėtis, tačiau visiškai nesigailiu. – Jos antakiai šiek tiek išlinko, kuomet liežuviu perbraukusi per šiek tiek išsausėjusias, bei nuo veiksmo kanakamai stipriai išraudusias savo lūpas, ji pratęsė neišbaigtą mintį. – Neįmanoma gailėtis to, kas verčia tave jaustis laimingai. Tiesiog susimasčiau… – Išvengdama iš karto atsakyti apie ką būtent užsigalvojo, tamsiaplaukė šiek tiek sujudėjo, kuomet pasitempė užtektinai kad josios veidas palikty lygiagrečiai jojo. Viena ranka pasukdama jo galvą už smakro į savo pusę, dar kartą pabučiavo jo lūpas. – I don’t know what does this mean, because me and you is wrong, we shouldn’t do this. But it sure as hell feels absolutely perfect. I couldn’t even imagine that I missed you that much... It's like nothing really changed, but it's better. – Pastebimai kimesnis jos balsas švelniai virpino orą, kuomet vis dar sunkiai be galėdama atitraukti nuo jo savo tamsias, tankiomis blakstienomis pridengtas, akis. Nestipriai prikando savo apatinę lūpą,  timptelėdama, tuo pačiu metu kone murkdama perklausė, – Why were you asking, do you regret it?
Atsakydamas į jos bučinį vilkatas blausiai šyptelėjo, tačiau taip ir nepasivargino atplešti staiga siaubingai apsunkusių savo akių. Sedatyvus alkoholio bei fizinės veiklos poveikis davė savo ir nei sažinės priekaištų nei dilemų nekankinamas vyras ketino tiesiog pasiduoti saldaus miego poreikiui, tačiau miegas akivaizdžiai dar nekabino tamsiaplaukės. Lockwoodas nebuvo kvailas, gerai suprato neva ji jaucia kaltės jausmą, kuris jam buvo iki skausmo pažįstamas mat dažniausiai tokiose situacijose atsidurdavo butent jis, su kuo nors išdaves savo antrają pusę. -You wouln't be here if you were fully happy, babe, - taip į Gabby jis kreipdavosi dar nuo paauglystės laikų. Vyro pirštai nuo menties persikele ant veslių jos plaukų imdami šiuos vangiai glostyti. - I know that because I couldn't settle down all these years. I was never fully happy, - jo balsas skambėjo vangiai. Į savo tariamus žodžius jis nesudėjo perdaug apmastymų. Buvo nuoširdus, atviras ir mieguistas. - I personally don't believe that ''mark'' bullshit but Sammy always told me i'll never find another you, -jo veide pasirode kampinė šypsena. Jis atsiduso, o gal nusižiovavo. Vienaip ar kitaip, trumpam įsivyravo tyla. - Listen, i know what marriage means to you, - galop šiek tiek pramerkes akis jis pažvelgė į josios. - I'll be here anytime you feel like making a 'mistake', - nusišypsojo netrukus sulaukes jos kumštelėjimo į pašonę. Pabučiaves jai į kaktą jis tebesišypsojo. Šia akimirka jis jautėsi laimingas, tikrai laimingas, todėl net negalejo įsivaizduoti, kad išausus rytui ir turėdamas ją paleisti jis jausis tarsi kažkas jo plaučiuose butu išmušes ertmę, tarsi trūktu oro. Jo kvėpavimas tapo ramus, ritmingas, kas išdave, jog vyras pagaliau pasidave nuovargui ir užmigo. Tamsiaplaukės veide subolavo lengvas šypsnis, kurį iššaukė paskutiniai prieš imingant Lockwood’o ištarti žodžiai. Tačiau tai anaiptol nesuteikė josios sažinės jausmui ramybės. Tiesa, ji ne akimirkai nepasigailėjo to, kad pasidavė pagundai. Tačiau Mason’as buvo teisus, jai pernelyg giliai buvo įskiepytas suvokimas esti santuoka privalo būti vienkartiniu dalyku. Kad šios nevalia nutraukti net tuomet, kai atrodo kad viskas eina velniop. Lėtas ir visišką atsipalaidavimą vainikuojantis vilkato kvėpavimas veikė raminančiai, kaip ir jo rankų šilumą, kurios vis dar tvirtai glaudėsi prie josios liauno kūnelio. Saugumas, pilnatvė ir dar dešimtys panašaus pobūdžio žodžiai vargu ar sugebėtu apibūdinti tą jausmų kratinį, kuris buvo taip neplanuotai pažadintas tamsiaplaukės viduje. Dar kurį laiką ji paprasčiausiai mėgavosi šiuo reiškiniu, sėkmingai bandydama nuvyti “nuodingas” mintis. Josios širdies plakimas aprimo, stabilizavosi, ko pasekoje kvėpavimas tapo lygus. Tamsios, tankios blakstienos galiausiai nusileido, tokiu būdu paslėpdamos akis. Ji pasidavė, miegas užvaldė ją visą. Juk neramumus palikti rytdienai yra daug geriau, nei kankinti save jais tuo metu, kai paprasčiausiai gali džiaugtis esama nepakartojama akimirka.

MORNING AFTER (LOCKWOOD'S APARTMENT): Gabriella pabudo pirma, tačiau tame nieko nuostabaus nebuvo. Ganetinai įtempta dienotvarkė josios gyvenime, jau seniai buvi pripratinusi tamsiaplaukę prie labai paviršutiniško, trumpo miego laikotarpio, kurio su laiku ėmė užtekti. Darbas klinikuose, visuomet reiškia tai, kad tu kur kas daugiau laiko praleidi tarp darbo sienų, nei kad savo namuose. Kolektyvas, kuris su laiku tapo šeima, neapsakomas jausmas, kuomet nuo tavo veiksmų priklauso kažkieno gyvenimas, iš tiesų yra kažkas pasakiško. Atsižvelgiant į tai kad Diaz-Fibonacci startas nebuvo lengvas, finale ji nuoširdžiai džiaugėsi tuo, ką sugebėjo pasidaryti savo pačios rankomis. Tamsiaplaukei niekada netrūko vyriško dėmesio, mat užtektinai išvaizdi jos išvaizda sukombinuota su lengvu it plunksna charakteriu gebėdavo sužavėti ne vieną priešingos lyties atstovą, nei darbe, nei atsitiktinėse vietose, einant per gyvenimą. Ką kalbėti apie tai, kad pasidabindama laisva, kūno linijas tobulai išryškinančia suknele, ji apžergdavo plieninį žirgą (motociklą), kas be jokios abejonės patraukdavo daugumos dėmesį. Ir visgi, ji niekada nebuvo neištikima savo vyrui. Na, bent iki šios nakties. Lockwood’o rankos vis dar buvo ant josios kūno, kuomet ji nugara buvo ganėtinai artimai prisiglaudusi prie fasadinės jo kūno dalies. Pasisuko, žvilgsniu kaip mat užkabindama miege vis dar paskendusį jo veidą. Prisikando apatinę lūpą, kuomet atsargiai, idant nenorėtu jo pažadinti, ji palytėjo jo raktikaulį, nykščiu švelniai perbraukdama per jo lūpas. Jis sukrutėjo, pasisukdamas ant kito šono. Tyliai nuleisdama kojas iš lovos, jau tokiame apšvietime ji nesunkiai surado kažkur numestą jo maikutę, kuria ir pridengė nuogą savo kūną. Pakeliui susirado ir juodos spalvos apatinius, kurie vakar nuskriejo taip greitai, kad nebuvo galima spėti aiktelėti. Kone ant pirštų galiukų ji pasiekė duris, kuomet dar kartą pasisuko į miegančio Lockwood’o pusę. Sutramdyti šypseną buvo veik neįmanoma. Pradariusi duris, ji iš kambario išėjo pačiu laiku, mat prie durų numestas rankinukas jau ėmė skambėti. Paskubomis pasiekdama minėtą aksesuarą, tamsiaplaukė taip pat greitai iš ten ištraukė “Iphone”, kurio ekrane nušvietė pranešimas apie įeinantį skambutį iš adresato pavadinimu “baby girl”, bei besišypsančios Valencios nuotrauka. Nuspausdama žalios spalvos apskritimą, Gabby kaip mat prisitraukė telefoną prie savo ausies, nepriklausomai nuo to, kad josios žvilgsnis tiriančiai ėmė ieškoti kur randasi kavos aparatas, kavinukas, virdulys ar kažkas panašaus į tai.
– Tu slapukė, kodėl nepasakei kad su tėčiu kraustotes NYC? Juk kartu su Anthony būtume atvažiavę tavęs pasitikti. O dabar aš tai turiu sužinoti iš krikštamotės… Nemanai kad nesąžininga? – Šiek tiek su primestiniu kaltinančiu tonu skambantis Valencios tonas suskambo Gabby telefone, kuomet tamsiaplaukės veidė išsiplietė užtektinai plati šypsena. Juk girdėti dukters balsą visuomet buvo malonu, ir prie to pačio ji pagaliau užmatė kavos aparatą. Kurį pasiekusi, nesibodėdama jaustis it savo namuose, kaip mat ėmė taisytis budrumą atgauti padėsiantį gėrimą. – Nuo kada tu išmokai man pamokslauti? Be to, tavo gyvenime Dabar ir taip pilna visko, kad dar apsikrautum mano problemomis. Būčiau tau paskambinusi vos tik įsikurčiau. Ir kalbant apie tai, šiandien pasirašysiu namo pirkimo sutartį. Rasti jį pasirodo buvo kur kas lengviau nei maniau… – Bekalbant tamsiaplaukė pripildė vidutinio dydžio puodelį juodos spalvos, ir sodraus kvapo kava, kuomet atsitraukdama nuo virtuvės stalo, kaip mat nužygiavo į balkoną, kad tolimesnis pokalbis nesukeltu bereikalingo triukšmo. Pasidėjusi puodelį ant palangės, ji alkūnėmis įsirėmė į ją, ko pasekoje josios nugara išlinko, sukurdama be galo apetetingą vaizdą. Užpakaliukas atsikišo, o vilkimi marškinėliai sukrito taip, kad tik iš dalies jį te pridengė. Liežuviu perbraukė per savo lūpas, kaip tik tuo metu kai prabilo Val.
– Vadinasi radai namą, taip greitai? Ir… Jis užtektinai normalus, kad nusprendei imti? – Gabriellos dukters balsas nuskambo įtariai, mat žinodama tai kad jos mama nėra tokia jau nereikli, ji drįso suabejoti jos skubotu sprendimu. Kažkas čia tiesiog nesirišo. – Mhm. Na yra vienas minusas, valgomojo sienos absoliučiai šlykščios spalvos. Todėl planuoju dar šiandien nuvažiuoti į apdailos prekių parduotuvę ir paimti kelis kibirėlius dažų. – Čia pat pasigirdo dukters atsakas. – Kokia ten spalva? – Atsiminti kokios spalvos buvo minėto kambario sienos nebuvo taip paprasta, mat tuo metu visas tamsiaplaukės dėmesys buvo nukreiptas į Lockwood’ą. Tiesą pasakius, net labai pasistengus nepavyktu atsiminti net to, ką tauškėjo agentė, bandydama įtikinti kad minėtas yra tinkamas. Ji susiaurino akių vokus, kuomet prisitraukusi prie savo lūpų kavos puodelį, leido karčiam, tačiau maloniai slystančiam gėrimui sušildyti burną iš vidaus. Prieš atsakydama, tamsiaplaukė suprunkštė, tramdydama juoką. – Garstyčių.
– O dieve… Kas dažo sienas garstyčių spalva? Fui. Maam, gal man visgi atvažiuoti? Galėčiau padėti tau su perdažymu ir šiaip nuvažiuotume vėliau pavakarieniauti kur nors. Reikalai gali palaukti, aš rasiu laiko, prisiekiu. – Valencia nespėjo net deramai baigti savo kalbos, kuomet Gabby netrūko paprieštarauti. Žinoma ji beprotiškai buvo išsiilgusi savo dukters, nematė jos jau kiek daugiau nei mėnesį, tačiau čia pat suvokė esti ji turi savo gyvenimą, kuriame šiuo metu vyko per daug, kad taip imti ir ištrūkti. Ir Gabby niekada nebuvo ta motina, kuri savo vaiką laiko prisirišusi prie savęs 24/7. Ką kalbėti apie tai, kad josios labai aštri klausa galiausiai užfiksavo iš kambario sklindančius žingsnius, kas reiškė kad laikas baigti pokalbį. – Aš turiu baigti pokalbį, nesuk dėl nieko galvos, paskambinsiu tau vos tik įsikursiu. Myliu tave… – Sulaukusi minimalaus pasipiktinimo, o vėliau atsakomų “love you too” žodžių, tamsiaplaukė pasisuko kaip tik tuo metu, kuomet balkono durys atsivėrė. Atitraukusi telefono ragelį nuo ausies, ji pasuko jį ekranu į Mason’ą, kad šis pamatytu ten buvusią Valencios nuotrauką, po ko buvo padėtas ragelis. Padėdama telefono aparatą ant palangė, ten pat kur buvo ir kavos puodelis, tamsiaplaukė ryžtingai žengė žingsnį link Lockwood'o, leisdama savo rankoms nugulti ant plačių jo pečių. – Good morning... – Pasitempdama ant pirštų galiukų, ji pasitiko jį gan savininkišku bučiniu.

Flashback
Laikrodis muse vidurnakti kai picerija, kurioje ilgas pamainas dirbantis Lockwoodas, pradejo uzsidarineti. Uzsakymu jis nepriiminejo, buvo isidarbines kaip vienas is back of the house staff, kas reiske, jog jo pareigos buvo daugiau valymo sektoriuje. Jaunas, patirties neturintis turtingu teveliu vaikas nebuvo prates prie darbo, ka jau kalbeti apie traukima per danti, kurio nestokojo is periodiskai cia besilankanciu savo mokyklos laiku draugu. -I am taking five minutes,-persimetes siuksliu maisa per peti ir uzsikises cigarete uz ausies, jaunas vaikinas patrauke i vidini picerijai priklausanti, vos vienu zibintu apsviesta kiema. Saltokas oras maloniai vesino viso labo balta, vest tipo maikute vilkinti vilkolaki. Imetes maisa i viena is konteineriu, jis nugara pasireme i siena. -Fuck...-susnibzdejo bandydamas prisidegti suktine, taciau i pabaiga einantis ziebtuvelis kategoriskai atsisake koperuoti. -Reikia ugnies?-pasigirdo seduktyvus moteriskas balsas. Is nuostabos virsun soktelejo Lockwoodo antakiai. Ilgai ieskoti pasnekoves neteko. Masinu stovejimo aiksteleje buvo priparkuoti vos keli automobiliai. Masonas atsiplese nuo sienos ir letu zingsniu patrauke juodos spalvos kabrioleto link. Ji jo link istiese ziebtuveli, kuriuo jis netruko prisidegti pigios savo cigaretes. Apnuogintos jo rankos, peciai blizgejo nuo prakaito, o ir veidas, o tiksliau paakiai isdave apie vaikino jauciama fizini nuovargi. -Shit day?-siek tiek kimus tamsiaplaukes garbanes balsas ir vel patrauke jo demesi. -Mhm....-keista, taciau net ir tokios stulbinancios isvaizdos moters draugijoje, vilkolakis regis daugiau demesio skyre i gala einanciai nuorukai nei jai. -What you doing here? Are you lost?-nereikejo buti ekspertu idant suprastum, kad tokios kaip ji tokiose picerijose nesilanko. -Mano masinai kazkas nutiko. Neuzsiveda variklis... Gal gali paziureti?-Katherine veide subolavo ''naivi'', flirtuojanti sypsenele. -Sure...-itraukes dar viena duma, Locwoodas paliko cigarete smilkti sau tarp lupu kai letai patrauke kapoto link. -Everything seems ok to me... you sure...,-nespejes uzbaigti sakinio jis pajuto ilgus moters pirstus sau ties smakru. Pasisukes i ja jis susitiko jos rudu akiu zvilgsni, kuris veike hipnotizuojanciai, paralyzuojanciai. -Hey, Lockwoodai,-ji lyztelejo raudonai padazytas savo lupas. -You are gonna be a last missing peace to my puzzle,-ji syptelejo pastebejusi siek tiek susiraukusius jo antakius. Jis priesinosi. Nevalingai, ne pats nesuprasdamas kas su juo daroma, taciau kazkas vyro pasamoneje bande pazadinti save is sapno, i kuri ji panardino garbane. -Don't. Shh... You will love me. More than anything in this world. You will die for me. You will do anything i will ask you to do. Because you are madly... crazy... insainly in love with me,-paskutinius zodzius Pierce istare palinkusi prie jo ausies,svelniai, lupu pagalvelemis kliudydama jos apacia. Is Masono jai reikejo ne tik menulio akmens. Jis turejo tapti tapti viena ritualo auku. Jai buvo reikalingas vilkolakis. -Get in the car. We will go for a ride.
-Where is the moon stone?-vairuodama ji dirstelejo i keleivio kedeje atsilosusi Lockwooda. -A what?-suraukes antakius jis dirstelejo i pasnekove, kuri netrukus sutabde automobili. Zibintais teapsviesta gatve buvo tuscia. -You know very well what i am talking about, baby. Don't play games with me,-itin saldziai sumurkusi vampyre palinko i jo puse. Ilgais pirstais suemusi jo kakla ji netrukus sulauke bucinio, kuri iniciavo ne kas kitas, o vilkolakis. -Don't you trust me?-atsiplesusi ji vel isiteibelejo i jo akis. -I don't trust anyone...


Dabartis
Miegoti ilgai siaip jau nelinkes Lockwood'as, atsikele gerokai veliau nei iprastai. Pramerkes akis visu pirma zvilgtelejo i tuscius patalus salia saves. Syptelejo. I galva ne mintis neatejo idant moteris butu issliukinusi, apleidusi si buta taip ir neatsisveikinusi. Jis buvo teisus. Netoliese, ant kilimo gulejo jos bateliai. Gerai isiklauses jis isgirdo prislopinta jos balsa sklindanti is balkono. Neskubedamas, mat nenorejo uzklupti jos nepasiruosusios, jis islipo is lovos bei vilkedamas viso labo apatiniais, letu zingsniu patrauke virtuves link. Ant stalvirsio garavo neseniai pagaminta kava, kuria jis netruko pasivaisinti. Pasiremes i stalo atbraila nugara jis dirstelejo i stiklines balkono duris uz kuriu itin seksualiai isrietusi uzpakaliuka stovejo Gabriela. -...Myliu tave,-moters zodziai ne itin maloniai nugule vilkatui ant sirdies, taciau nutaises drasia veido israiska, jis vis tiek zenge balkono link. -Morning,-blausiai syptelejes jis sueme ja i glebi. Aiskiai neketindama leisti jam prisigalvoti nebut dalyku, moteris suskubo nurodyti, jog pasnekove buvo ne kas kitas kaip jos dukra. Dar niekuomet akimirka nesijaute tokia trapi. It bet kuria sekunde ji galetu isgaruoti po saves palikdama tik prisiminimus apie kartu praleista nakti. Prisitraukes ja arciau jis palenke smakra nosimi panirdamas i rudus jos plaukus. Jos kvapas, artumas, kuno siluma buvo toks issilgtas, nepaprastai raminantis jausmas. Niekada pernelyg demonstratyviu prieraisumu ar meilumu nepasizymejes Lockwood'as, elgesi nebudingai sau paciam. -How did you sleep?-sumurmejo perkeldamas savo lupas ties jos kaklu. Svelniai pakstelejes i viena jautriausiu erogeniniu zonu jis savu fasadu pajuto kaip sustangrejo jos krutu speneliai. -Are you horny?-erzinanti sypsenele svystelejo jo veide kuomet uzdaves ne itin kuklu klausima, jis specialiai nyksciu perbrauke per viena is po jam priklausanciais marskineliais persisviecianciu jos krutu. Nelaukes atsakymo, jis paprasciausiai sujunge judvieju lupas trumpam buciniui. Virtuveje pasigirdo jo mobilusis, kuris skleide ikyru vibravimo garsa. -I fucking hope it's not work..-atsiduso. Paleides ja is glebio, vilkatas patrauke vidun. -Hey man. How are you? Gabby stayed over?-kitame laido gale pasigirdo Hoffmano balsas. -Yeah. Everything is fine...-tarstelejo vilkatas. Gurkstelejes kavos jis pajuto kaip ji is nugaros apglebe jos rankos. -I will pop back home before my shift to pick up some stuff so just wanted to give you heads up, you know,-nusijuoke pasnekovas kitame ''laido gale''. -Yeah, sure,-tarstelejo mat pajutes jos rankas letai besileidziancias jo pilvo presu zemyn, akimirksniu prarado susidomejima pokalbiu. -Listen, should we do the smoke training today...-vyras nespejo uzbaigti sakinio mat buvo Lockwoodo pertrauktas. -I gotta go. I will see you at work,-Mason'as ypteljo. -But... you are not working today,-sutrikes kolega surauke antakius. -Yeah... don't it? I see you at home then...-padejes rageli jis pagliau galejo pilnai atsakyti i moters inicijuota 'foreplay' zaidima. Zinoma, galejo tai padaryti tiesiog cia - virtuveje, taciau gerai nezinodamas kada pro duris izengs kambariokas, nusprende persikelti i vonios kambari, i kuria smulkute Diaz persinese tiesiog persimetes per peti. Patalpa uzpilde uzkreciantis jos juokas. -You think this is funny? This is a serious case of considerate, adult behaviour,-nutaises neva rimta intonacija jis ir pats sunkiai tramde sypsena, kuria jam kele jos krizenimas.
Netrukus nuogi ju kunai paskendo vandens garuose, kuriuos sukure i vesu vonios kambario grindini atsimusantis karstas vanduo. Seksas duse galbut ir nebuvo patogiausia vieta tai daryti, taciau noras pamatyti ja visa, dienos sviesoje buvo kur kas didesnis nei komforto troskimas. Nepaisant to, kad jos veidas is pirmo zvilgsnio tarsi nebuvo laiko paliestas visus tuos dvidesimt keturis metus, sumoteriskejusios jos kuno linijos neabejotinai trauke vyro aki. Letai pirstais perbaukes per vos regima 'stech mark' tipo randa ties jos pusiauju, jis syptelejo. -I still can't believe you had a kid. I never thought you would want one,-stovedami duse, kuriame vietos dviese abscia pakako, jie niekur neskubejo.
– I guess sometimes life happens, even if you plan your life differently. But honestly, i think pregnancy was the best thing, that happened to me at that time. – Šiek tiek kampu pasvirusi šypsena netrūko suboloti tamsiaplaukės veide, vos tik vilkato pirštai susilietė su vieninteliu, apie kadaise turėtą mirtingumą primenančiu “randu”. Liežuviu perbraukusi per savo lūpas, ji akivaizdžiai neketino stipriai plėtoti šios temos, galu gale jie abu puikiai suvokė esti jos nėštumas tuomet, nebuvo planuotas ar norėtas reiškinys. Jos kūnas pavojingai arti atsidūrė priklausančiam jam, kuomet kampunė šypsena tapo kur kas labiau pastebima, veik tuo pačiu metu, kuomet josios rankos ėmė tiriančiai slysti per Lockwood’o pilvo presą, vėliau žemiau, erzinančiai, lyg visiškai atsitiktinai vis susidurdami su jo vyriškumą atžyminčiu organu. – If you don’t mind, right now my mouth would love to do something else, rather then talking.
Jo veide smestelejo sunkiai tramdoma sypsena. -You got a dirty mind... I like that,-jis giliau ikvepe pajutes jos lupas susilieciant su savuoju pasididziavimu. Taciau nepaisant visko, jo mintyse kirbantys klausimai neleido vyrui visapusiskai atsipalaiduoti bei susitelkti i isgyvenama akimirka. Tai pastebejusi Gabby netruko liautis bei zvilgsniu susirado jo veida. -I am sorry...-lyztelejes savas lupas jis atrode siek tiek sutrikes. -I just...jo zvilgsnis eme klaidzioti, tarsi jis bandytu mintyse perkratyti informacija, kuri tiesiog 'didn't make sense'. -How old is your daughter?-atmintyje smestelejo Valencijos nuotrauka, kuria Gabby spejo parodyti balkone. -24?-nesusimasciusi tarstelejo vilkate. Is pradziu jos veide, tarp antakiu isimuse kelios vertikalios rauksles, taciau netrukus suvokimas idant Lockwood'as pradeda susidelioti visus taskus ant i, eme atsispindeti josios veide. -Ne ne ne,-suciupes ja uz rieso, jis neledo jai pasisalinti is duso kabinos. -We broke up 24 years ago, Gabby,-dar syk lyztelejes lupas jis tik dar labiau sumazino ir taip minimalu atstuma buvusi tarp judvieju nuogu kunu. -You had a kid same year we broke up?-ji bande isvengti jo zvilgsnio, taciau skaisciai melynos jo akys nepaliajamai, tiriamai ja 'skanavo'. -Tell me... how did that happen?-atmosfera buvo kardinaliai pasikeitusi ir nors jis buvo kone tikras, kad atsakyma zino pats, norejo isgirsti tai is jos. -Tell me the truth,-jo antakiai soktelejo virsun. -Come on Gabby. You were always a shitty liar. Is that why you left the country? So i wouldn't find out?

– How? You know, a boy and a girl have sex without birth control. Simple as that... – Saviginos instinktas buvo didelis, mat sumažintas atstumas tarp dviejų, niekuo nepridengtų kūnų ėmė kalti diskomfortą. Jos kaklas, krūtinės linija įgavo lengvą raudonį, kas išdavė patiriamą stresą. Pasistengė ištrūkti, tačiau jo vis dar laikomas jos riešas ir visiškai niekinis atstumas to padaryti neleido. Žvilgsnis lėtai nugulė ant laikomo riešo. – Let me go Mason. You’re hurting me. – Sukandusi dantis, tamsiaplaukė vėl susidūrė su jo akimis. Ne pats nepastebejo kaip stipriai buvo suemes jos riesa, kuri tuojau pat paleido. Liežuviu perbraukė per savo lūpas, bandydama kaip galima labiau prislopinti kvėpavimą, kuris išdavikiškai tapo paviršutiniu. Lygiai taip pat kaip ir stipriai padažnėjas pulsas. – Truth about what? That i fucked with someone, got pregnant, and run away because didn’t want you to find out that I’m not that perfect? Yeah right... That’s the reason I left everything and run away. – Tiesa, Gabby niekada nebuvo gera melagė, visas jos kūnas priešinosi tariamiems žodžiams. Sudrėko akys, dėl ko ji tik dar labiau ant savęs supyko. -Fine...-nesitikejes tokios audringos jos reakcijos, jis leido jai is duso iseiti pirmai.  – Don’t go there Mason, I’m not gonna talk about my daughter with you. I don’t wanna lie to you, so please stop asking. -Okay, fine,-skestelejes rankomis jis paseke jai is paskos. -It was two decades ago. I am not trying to blame you for anything... i just. For a second i thought that you might have... you know...-guztelejes peciais jis patrauke praustuves link. Pastveres dantu sepeteli eme valytis dantis, taciau isiplieskusi diskusija toli grazu nebuvo visapusiskai isgvildenta. -You know... i fucking felt bad about how the things ende between us. All these years i thought you fucking hated me,-padares siokia tokia pauze, jis veidrodyje susirado sau uz nugaros i ranksluosti besisupancia moteri. -If i knew you moved on and...-nespejes pabaigti sakinio jis pastebejo jos skruostais riedeti emusias asaras.
Jaučiama įtampa buvo visapusiškai užvaldžiusi tamsiaplaukės kūną, kuomet pagaliau pavyko išsilaisvinti iš ją “spaudusio” fizinio artumo, dėl ko kaip galima greičiau apleidusi dušo kabiną, ji paskubomis pasigavo rankšluostį, kuriuo ir pasistengė paslėpti savo kūną. Ašaros nevaldomai pasileido iš akių, nepriklausomai nuo to kad ji neišleido ne vieno garso, galinčio tai išduoti. Vienos rankos pirštais ji nubraukė sūrius lašus nuo savo veido.
– Is this is you trying not to blame me? I didn’t cheat on you ever, if that’s what you’re trying to imply. For fuck’s sake, I was only seventeen and I loved you like crazy… – Nepriklausomai nuo to, kad tamsiaplaukės balsas skambėjo pakankamai užtikrintai, buvo akivaizdu, kad pokalbis, kuriam ji buvo absoliučiai nepasiruošusi ją išderino per stipriai. Žinoma, mauti pro duris dabar pat ir išvengti bet kokio jo tęsinio būtu paprasčiausia ir galbūt netgi protingiausia išeitis. Tačiau, tai taip pat parodytu esti ji elgiasi kaip bailė, kuria tikrai nebuvo. Na, gyvenimas privertė Tokia nebūti. Yra sakoma kad laikas turi užgydyti žaizdas, bet panašu kad kartais randai skaudina labiau, nei sužeidimai.
– I didn’t hate you! Come on, that we were not gonna work out was obvious from the start. Lockwood’s never ends up with with someone like me. And you know that... – Užpuolusių emocijų uraganas neleido jai tinkamai apsvarstyti žodžių, kurie savaime išsibėrė lauk. Tuo labiau, kad buvo ne vienas asmuo, kuris pasistengė jai įkišti į galvą, kad kitaip ir negalėjo būti. Ką kalbėti apie tai, kad žiauriausia gyvenimo pamoka yra ta, kuomet tu sutinki tinkamą žmogų, bet visiškai netinkamu tam metu. – So yeah, you shouldn’t have felt bad about us braking up. Because you walking away didn’t meant my life stoped. Yes I was heartbroken, lost and scared. But I was pregnant so I... – Tik tuomet, kai pro Gabby lūpas prasprudo paskutiniai žodžiai, ji aiškiai išsigando. Visas kūnas išsitempė, it styga. Pakilusi ranka, pirštais iš kart prisispaudė prie lūpų, kurios natūraliai prasiskleidė. Tyla. Absoliučiai kurtinanti tyla akimirkai užpildė visą aplinką. Jis nurijo burnoje susikaupusius skysčius jausmas kaip sunkus, nepaaiškinamos kilmės gumulas nusėdo skrandyje. Nutirpo galūnės, tačiau viskas ką is savęs ta akimirka sugebėjo išspausti vyras tai neužtikrinas krenkstelejimas. Jo dėlionės buvo patvirtintos, nors ir ne tiesiogiai, tačiau reikėjo būti visišku minkstaprociu idant nesuprastų, jog ji, Valencia-jo biologinė dukra. Gabby apsipyle ašaromis, kurios tik dar labiau sutrikdė Lockwooda. Jis įkvėpė ketindamas prabilti, tačiau ausį patraukė raktu zvangejimas, kuri paranormalios abiejų pašnekovų klausos kaip mat užfiksavo. Tuomet pasigirdo rakinamų durų garsas, kurį palydėjo moteriškas balsas. -Ellow?! Anybody home? I brought breakfast bagels for breakfast. Hope you didn't have breakfast yet!-moteriskas balsas buvo gerai Masonui pazistamas, taciau Gabby veide atsispindejo visapusiskas sutrikimas. -Fuck....-sumurmejes vilkatas paskubomis apsirenge. Kelioms sekundėms ji pasimetė, po ko veide subolavo pašaipi “i can’t believe it” šypsenėlė, kurią palydėjo nežymus galvos supurtymas ir atodūsis. – Awesome… – Akivaizdu, keiksmingas paaiškinimas ir staigus noras apsirengti te galėjo nešti vieną mintį. Burnoje susiformavo šlykštokas prieskonis, dėl ko ji delnais perbraukė per savo švelnių bruožų veidą. Niekada dar nebuvo atsidurusi tokioje situacijoje, kurią žinoma interpretavo ne visai tinkamai. Nežinojo kaip elgtis, likti čia, ar pasirodyti. Pasimetė, galvoje netilpo tai, kaip viskas susiklostė. Masonas paskubomis patrauke atejunes link. -What you doing here? Why didn't you call?-vos isejes is vonios kambario jis kaktomusa susidure su Victoria. -'Coz it wouldn't be a surpise if i called, silly,-pakiliai nusiteikusi tamsiaplauke netrukus suvoke esti Lockwoodas nera vienas. -Oh shit. Shit... i am sorry. I am leaving,-susinepatoginusi ji iteike jam rankose laikyta take away krepseli su maistu. -Just give me a second. I need to get dressed, - įteikė krepšelį atgal Victoriai patraukdamas atgal į vonios kambarį. Sutikęs sutrikusi, įtūžusi Gabrielos žvilgsnį jis tylomis iš džiovyklos ištraukė tamsiai mėlyna unkformine, gaisrinės emblema pazymeta, vis dar šilta maike, kurią jai ir įteikė. -I didn't plan for you two to meet like this, - pagaliu teikesis į ją pažiūrėti jis atrodė piktas, tačiau tvardesi idant nelepteltu kažko, kas issauktu ginčą, kurio Victoria neturėjo nugirsti. -She's my daughter before you start judging me, by the way,-jos žvilgsnis pasikeitė, tačiau tai tarp jų tvyrojusios įtampos neisklaide. Idaves jai savo chalatą, pats apsirenge pilkomis treninginemis kelnėmis ir balta vest tipo maikute.
-Atsiprašau, kad taip isiverziau. Nežinojau, kad turi... Svečių, - kaltai nusišypsojusi Victoria ištiesė Gabrielai dešiniąja. -Victoria,-paminėti esti ji nėra Lockwood’o sugulove ne nešove I galva dėl aiškaus jųdviejų amžiaus skirtumo. Masonas atrodė ne savas. Atsitraukes nuo moterų jis nusprendė pasivaišinti vienu iš Victorios atneštų 'bagels'. -What's wrong with him? You two got married last night or something? - pajuokavo traukdama per dantį idant paskutinį kartą savo tėvą tokį nepatenkinta mate tik tuomet kai ji su jos motina siejo santuokos saitai ji greit surimtejo atsitiktinai pastebėjusi ne kita, o vestuvinį žiedą ant Gabby rankos. Susilaikiusi nuo komentaro ji viso labo priekaištingai debtelejo į tėvą. Masonas gurkstelejo pravesusios savo kavos nenuleisdamas akių nuo Gabby. -Gabby is an old friend. She's moving back to New York from Italy and needed a place to crash.. -nebaigęs sakinio jis buvo pertraukas Victorios. -Omg! Gabriela?!-ji plačiai išsišiepe. Abu vilkatai pastebimai sutriko. -Sammy told me about you, -
Rankomis pasirėmusi į praustuvę, ji pakėlė akis į veidrodžio atspindį, kuomet Lockwood’as pakankamai greitai sugrįžo atgal į vonios kambarį. Neketino jam priekaištauti, galu gale tiesa buvo paprasta kaip cento moneta, net jei ten pasirodė jo širdies draugė, ji neturėjo anei Jokios teisės jam priekaištauti, juk pati buvo atsidūrusi pozicijoje, iš kuriuos teks išeiti žymia “walk of shame” eisena. Visiškai neplanuotas tiesos atskleidimas taip pat nemaloniai spaudė pečius. Gabriella nebyliai stebėjo įtūžusį jo veidą, kuomet Lockwood’as nepratardamas ne žodžio, įteikė jai kelis iš savo drabužių, kuriuos netrūko prisispausti prie savo krūtinės. – Don’t. It’s fine, really. You don’t have to explain yourself. – Liežuviu perbraukusi per savo lūpas, ji apgalvotai išvengė nuogybių, kuomet maikutę užsimovė tiesiai ant rankšluoščio, kuriuo ir buvo prisidengusi. Tik tuomet leidusi šiam nukristi, pakankamai greitai įsiviviojo į chalatą. Pasilenkė, vien tam kad pasikelti nukritusią medžiagą, kuomet jų žvilgsniai vėl susitiko. Jo žodžiai privertė jos išraiškai įgauti kiek kitokias emocijas, tačiau tai vienareikšmiškai neišsklaidė įtampos.– Oh. I’m sorry, I’m just messed up right now. But I’m... I’m not judging you. Even if she wasn’t it’s not my place to say anything. I. I really am sorry.

Atmesti nelabai kokias emocijas nebuvo labai lengva, tačiau tamsiaplaukė labai pasistengė tai padaryti iš pagarbos Mason’o dukrai, kuri tikrai nebuvo verta iš pat ryto sulaukti kokios nors nesąmonės. Plati, iš tikro pažinties dėka, atsiradusi šypsena išsiplietė tamsiaplaukės veide, kuomet sutvirtindama rankos paspaudimą, ji kaip mat prasitarė. – Man be galo malonu su tavimi susipažinti, nors turiu pripažinti kad apie tave sužinojau tik tuomet, kai sugrįžau į NYC, bet tavo tėtis apie tave labai šiltai atsiliepia. Todėl, man garbė sutapatinti žodžius su veidu. – Užtikrintai linktelėdama, ji visiškai pamiršo apie tai, kad savo puodelį kavos paliko balkone, todėl pastebėjusi tai, kad Mason’as geria kiek privėsusią, pataisė sau ir Victoriai po puodelį. Jau ketino pratęsti kalbą, kuomet Vic pajuokavimas daliai akimirkos išmušė ją iš vėžių, dėl ko teko labai keistokai sukrizenti.
– Eee, ne. Tikrai ne, o su juo dar ir toks variantas įmanomas? Haha. Nors kiek atsimeno Mason’ą anksčiau, su juo visada taip buvo, arba ramus arba subanguoja kaip vandenynas. Ir to priežastį tikriausiai jis pats ir te žino… – Nepriklausomai nuo to, kad bandė sukikenti, įpusėdama tai, prisivertė nutilti, mat kiaurai veriantis Mason’o žvilgsnis vis dar kėlė įtampą. Ir akimirka, kuomet ji visgi liko pristatyta, dar turėdama vilties per aplinkui priversti Vic nuomonę pakisti, užtikrintai linktelėjo. – Taip, vakar Hoffman’as užleido man savo kambarį, turėdamas omeny tai kad eismas Niujorke beprotiškas ir važinėti pirmyn atgal per visą miestą, nėra taip paprasta, o mano atsikraustymo reikalai šiandien stipriai pajudės iš vietos. Todėl pagalbos daugiau nereikės… – Trumpam pasukdama akis į Mason’o pusę, ji dar pasistengė blausiai šyptelėti, tačiau nesulaukusi jai reikėto atsako, vėl sugrąžino žvilgsnį į jo dukters pusę. Kurios reakcija ne vien privertė josios tamsiai rudas akis suapvalėti, bet ir šiek tiek prasiskleisti lūpoms. – Sammy? Tas vyras nepataisomas, tikriausiai ir “duck tape” nesugebėtu priversti jį liautis tauškėti. Bet tikiuosi, kad kad ir ką jis tau pasakė, tai neprivers manęs raudonoti. – Nesusilaikydama, Diaz-Fibonacci pagaliau kiek atsipalaidavo, dėl ko pasigirdo jai būdingas, užkrečiantis kikenimas, dėl kurio ne tik tamsiai rudos akys beveik pasisliepė po blakstienomis, bet ir ant nosies atsirado nežymi, bet gana miela raukšlelė.
-Aww... Hoffmanas ne namie?-šiek tiek suraukusi antakius Victoria nužingsniavo prie Masono bei pastverusi popierinį maišelį su maistu, nunešė ji Gabrielai. -Vadinasi jis nesupyks jei jo pusryčius suvalgysi tu,-draugiškai šyptelėjusi moteriai ji klestelejo ant virtuvinės spintelės bei rankose pasukiojo puodelį kavos, kurios ne neketino gerti. -Turi bloodPharm mėšlo?-kreipėsi į Masona, kuris atsakydamas teigiamai linktelėjo. -Lockwoodai ir santuokos yra kaip superklijais priklijuojami nagai, -persipilinedama dirbtinį kraują i Masono proteinų kokteiliams skirta plaktuve, ji atsisuko pašnekovams nugara. -Pradžioje stipriai prilimpa, gražiai atrodo, bet kai reikia skirtis... Siaubingai skauda ir palieka nagus sudinoje būklėje, -sulaukusi pikto debtelejimo iš Masono, ji šyptelėjo. -Kas? Jūsų su mama skirybos buvo the best thing that ever happened...-vėl grąžinusi savo žvilgsnį į Gabby, ji staiga nuoširdžiai nusišypsojo. -Sammy only speaks good about you. Don't you worry...-nespėjusi pabaigti minties, Victoria buvo pertrauka tėvo. -Sammy ir Alex žinojo?-atitraukes puodelį sau nuo lūpų jis kreipėsi į Gabby tarsi jie kambaryje būtų vieni. Victorios veidas pasikeitė. Kad ir kas čia vyko, viskas akivaizdžiai nebuvo taip nekalta kaip hibridei pasirode is pirmo žvilgsnio. -Should I leave you to alone? -pirma ji žvilgsniu užkabino tėvą, kuris nesikuklindamas atsakė [/img]-No, you should stay! -akivaizdžiai nenorėdama pasilikti su buvusiuoju dviese, ji atrodė stipriai issibalansavusi kai jų žvilgsniai ir vėl susitiko. -For fucks sake...-atsiduses Masonas pakilo nuo kedes bei patraukė į balkona parūkyti. Gabby issisukinejimai vare ji is proto. Kambaryje likusios moterys susižvalgė. -You sure as hell act like a married couple,-nusivaipe bandydama praskaidrinti slogia nuotaika, kurią paliko vilkato elgesys. -Kokia muse jam įgėlė?
-You know what Gabby? -netikėtai sugrįžęs iš balkono su tarp pirštų smilkstancia cigaretę, jis pagaliau pratrūko. -I would have never turned my back on my child. Maybe it would have made think twice before making a mistake and choosing Katherine. You made a call... A stupid call not to involve and now you tell me that wasnt out of spite?! Bullshit! Tamsiaplaukės antakiai pastebimai šoktelėjo, vos tik jaunutė hibridė ėmė kalbėti apie tai, kaip ši mano savo tėvų santuoką. Klausiamas josios tamsių akių žvilgsnis jau ketino susidurti su priklausančiu Lockwood’ui, tačiau lemtingą akimirka to išvengė. Tai buvo nepagarbu, tiesą pasakius visus tuos metus galvoti esti jis buvo laimingas, padaręs teisingą sprendimą, buvo kur kas paprasčiau, tas ir nesuteikė progos atsigręžti atgal. – Na, iš patirties galiu pasakyti kad viskas gražu ir tvirta atrodo tik iš pradžių, vėliau santuoka palieka sunkiu darbu be savaitgalių. Nežinau ar turėdama dabartinį protą prieš dvidešimt kelis metus, būčiau sutikusi tekėti už savo vyro. – Šyptelėdama ji visiškai atsitiktinai pasikišo ranką su viestuviniu žiedu tarp sukryžiuotų šlaunų. Ir nors jos kalbėjimo maniera liko paviršutiniška, jos žodžiuose buvo dalis tiesos.
Victoriai užsiminus apie Sammy ir tai ką tas vyras jaunutei merginai pasakojo, privertė Gabby veide pasirodyti ilgėsingai išraiškai. Atsitraukimas nuo visų ir visko, kas tuo metu jai buvo svarbu, nebuvo lengvas sprendimas. Nors suvokimas esti ji nebuvo pamiršta, tapo skausmingai maloniu. Vos pastebimai ji kelis kartus linktelėjo.
– Keistas tas gyvenimas, iš didžiulio burbulo gėdingų istorijų, jis sugalvojo tau papasakoti tik geras. Sammy man buvo kaip vyresnis brolis. Na žinai, tas variantas jei kažkas tave patampo už plaukų, jis sulaužo tam kažkam nosį. Bet aš džiugiuosi kad jis iki šiol yra tavo tėvo gyvenime, ir kaip suprantu tavo taip pat. Tas vaikštantis “juodas humoras” yra… – Nespėjusi išbaigti savo kalbos, Gabby buvo priversta pasisukti veidu į Mason’o pusę. Po ko teigiamai linktelėjo, iš pradžių neverbaliai atsakydama į jo klausimą. – Taip. Alex buvo šalia, kai sužinojau savo prastos savijautos priežastį. Ji taip pat buvo šalia kai gimė mano dukra, o vėliau tapo jos krikšto mama. Su Sammy neturėjau jokio kontakto iki vakar. Alex susirado mane dar tuomet kai jie su Sammy išsiskyrė.
– Blogiau, mes elgiames taip, lyg dvidešimt kelių metų buvo per mažai, kad pamiršti senas nuoskaudas. – Nebūdama tikra dėl to, kiek Sammy buvo pasakęs Victoriai, jos apgailėstaujantis žvilgsnis nugulė ant merginos veido, po ko ji gana ramiai pratęsė. – Tai kebli istorija, ir aš nesu tikra kad turiu teisę tau ją pasakoti. Jei Mason’as to norės, jis viską tau pasakys pats. Atleisk, nenoriu padaryti dar daugiau žalos, nei yra padaryta.

Lockwood’ui sugrįžus atgal į kambarį, kuriame buvo Gabby su Victoria, jų žvilgsniai netrūko susidurti. Tačiau nuo jo pasakytų žodžių, kalbėti pasidarė tik dar sunkiau, it nematoma jėga būtu suspaudusi krūtinę. Tamsios akys paliko vandeningos. – Do you really think that low of me?! That I tried to punish you in some sick way, by not letting you know the truth? We broke up, you left me for another girl. You knew I never was the type that will run after and beg you to stay. – Ir iš tiesų, Gabriella turėjo užtektinai savigarbos, kad nebėgti paskui ir nesižeminti. Ji susitaikė su tuo, kaip viskas pasisuko ir iš pradžių net neketino slėptis ar išvykti.
– I never intended to look desperate, weak. So I packed my bags and left, gave you the freedom you wanted. I wasn’t hiding Mason, I found a job, came back to school. Sammy let me live in his apartment for some time, because by chosing you, I couldn’t come back ant my parents place and let them thing that they were right about you… – Dar sėdėdama ant kėdės prie virtuvės stalo, ji atlošė galvą, tokiu būdu galvodama kad sugebės sulaikyti ašaras, kurios it pupos tiesiog išbyrėjo iš josios akių. Nusivalė jas pirštų galiukais, po ko labai skausmingai atsiduso. Mat sekanti jos paaiškino dalis lietė priežastį, dėl kurios ji paliko šalį, pradingdama iš akiračio.
– And then your brother showed up... He tried to give me money to get an abortion. And when I told him to fuck off, he threated me to reap my baby out of me with his bare hands. So sorry, Mason. I am sorry that I was scared enough to run as far as I could. Because at that moment I was done with you, your brother and all of your family. – Širdis atrodė kad bet kurią akimirką iššoks iš krūtinės, kuomet ji kuriam laikui sumerkusi akis, leido sau nekalbėti. Nusiraminti. Stresas atsispindėjo ir tame, kad visas jos kūnas pastebimai virpėjo. – And if you think that was easy for me, you are wrong. I didn’t stopped loving you just like that. Look at me, please. – Tardama savo paskutinius žodžius, ji užtikrintai pakilo nuo kėdės, ir pasiekusi Lockwood’ą, pirmiausia iš jo rankos ištraukė cigaretę, kurią užgėsino po tekančiu vandeniu. O tuomet, gal net prieš jo valią, suėmusi jo žandikaulį viena ranka, privertė pažvelgti į save. – I was just a scared seventeen years old girl, who had to grow up in one night. To make decisions I wasn’t ready for. Now you can think I was stupid by not wanting to reap apart your happiness and doing my best to save Valencia, our daughter. But I don't regret it, even if that meant I would lose you forever. And believe me, that hurt like hell.




-This child had nothing to do with me and you being together or not!-jo balso tembras soktelejo virsun kai suraukes antakius it klausytusi didziausio absurdo, jis neigiamai papurte galva. -That is so fucking selfish of you, Gabby!-isvydes jos asaras jis siek tiek susiturejo, taciau jai prabilus apie vyresnyji Masono broli, jis ir vel piktai prunkstelejo. -Richardas? Jis nebutu taves pirstu palietes! Come on. Tai taip jam budinga. Bandyti bet kokioje situacijoje viska isspresti pinigais... Kaip po veliu apie tai suzinojo jis?-pokalbis is tiesu pagavo didziuli pagreiti, taciau cia tebebuvusi Victoria likos toveti it butu suakmenejusi. Jos ir taip dideles akys tik dar labiau issipute. Pajutes jos pirstus ant savo smakro, jis nenoromis i ja atsisuko. Giliai, tuzmingai kvepavo. Taciau kazkas... kazkas tose rudose, sirdziai artimose jos akyse veike raminanciai. Jis tylejo leisdamas jai issisakyti, taciau jo zvilgsnyje atsispindejo nusivylimas. They both fucked up. They were both stupid and young. Taciau isrekti jai, jog gailisi to kas nutiko tarp jo ir Katherine Victorios akivaizdoje neketino/nedriso. Nuryjes burnoje susikaupsius skyscius jis dar syk piktai debtelejo i Gabby. Letai atkabines jos pirstus nuo savo veido, jis pajudejo is vietos. -What Gabby is saying, you got a 24 year old sister here in Nju York, that none of us knew about until now,-kreipesi i dukteri, kurios zandikaulis po sio teiginio pastebimai atvipo. -I am outta here,-persimetes striule sau per sulenkta ranka, jis pasiciupo masinos raktelius, taciau vampyrisku greiciu jam kelia pastojusi jaunoji Lockwood, neigiamai papurte galva. -No you are not. And neither are you,-paskutinis kreipinys buvo skirtas tamsiaplaukei grazuolei tebestovinciai jai uznugaryje. -Even Mikealsons knew family is evreything,-besdama rodomuoju pirstu i Masona, ji apsiasarojo. Puikiai zinojo, kad paminedama Lockwoodo nekenciama seima, ji butinai atkreips jo demesi.-Why us, Lockwoods have to be so devided? Lonely wolfs? Wolf meant to live in packs, Mason! We are stronger together!-jos skruostais eme ristis asaros. -Richard is not here now. Now it's you who is walking away from this. If you don't stay, you will forever hate yourself. I wanna know about my half sister. I have a right to know!

– Žinau! Tu teisus… Tai buvo neteisinga tavo atžvilgiu, bet tuo metu aš turėjau žiūrėti ne tavo interesų Mason’ai. Bet pabandyk bent akimirkai įsivaizduoti kiek pasimetusi ir įskaudinta jaučiausi. – Liežuviu perbraukusi per savo apatinę lūpą, kurią visiškai to nejausdama nukandžiojo taip, kad nuplyšusi odelė šiek tiek atvėrė nedidelę žaizdelę. To nesureikšmindama, ji nuleido akis, kaltai. Taip, būtent kaltė atsispindėjo josios veide, nepriklausomai nuo to, kad iki pat Šios dienos, tikino save kad pasielgė teisingai. Galu gale, Gabriella neketino grįžti iš europos namo, ką kalbėti apie tai kad ji neketino leisti kad Lockwood’as sužinotu tiesą apie tai kas nutiko. Ir jei ji būtu turėjusi laiko pasiruošti, galbūt viskas nebūtu pasibaigę taip, kaip dabar.
– Aš buvau kvaila, naivi mergaitė maniusi kad nugalėti visus stereotipus yra taip paprasta, kad net juokinga. Jaučiausi šlykščiai, pastoviai pykino, buvau irzli. Ir jei ne Alex, nebūčiau supratusi kad laukiausi jau aštuonias savaites. Aš nedelsiau, ketinau tau pasakyti viską iš karto. Bet tą naktį tu negrįžai namo, o sekančią dieną mes išsiskyrėm. – Ir pati puikiai suprasdama ant kiek nedėkinga ir absurdiška buvo visa ši situacija, ji gana staigiai trūktelėjo pečiais, lyg ir pati iki šiol negalėdama patikėti tuo, kad visą tai išgyveno. – Maniau kad tu pavargai nuo tokio gyvenimo, tau nusibodo ir čia pat pasirodė nuostabi moteris, kuri tave ištraukė iš smaugusios rutinos. Ir aš prisiekiu, visus tuos metus maniau kad pasielgiau teisingai; dėl tavęs netrukdydama tau grįžti atgal į tau įprastą gyvenimą ir dėl dukters, suteikdama jai pilną, stabilią šeimą. Kur jai nereikėtu įrodinėti kad ji verta gyventi. – Kalbėdama apie Valencią, Gabby visiškai natūraliai pakeitė intonaciją, jos žodžiuose buvo galima užčiuopti neregimą meilę savo atžalai. Jei ji šiame gyvenime padarė ką nors teisingai, tai tapo mama. Asmeniu, kuris dėl savo vaiko galėtu perplėšti gerklę bet kuriam, kuris tik pasikėsintu ją nuskriausti. Nuleidusi akis, ji neužtikrintai supurtė galvą, po ko pasistengė pratęsti. – Nuo pat pirmos akimirkos, kai ją įdavė man į rankas, supratau kiek ypatinga ji yra. Net būdama maža, ji buvo be proto sumani. Sėkminga viskame, ko tik ėmėsi. Ir ji išaugo į pasakiškai gražią, protingą ir drąsią jauną moterį. Ir jei manai kad visą tai buvo savanaudiška, tebūnie. Galvok ką nori. – Pokalbiui netrūkus palietus Richard’ą, tamsiaplaukės žvilgsnis nutolo, aiškiai išduodamas tai, kad užplūdę prisiminimai apie tą asmenį, nebuvo patys maloniausi. Ji nutilo, dar suteikdama sau galimybę apgalvoti ar yra verta pasakyti viską, ar tiesiog “pagrąžintą” versija, kuri neleistu Mason’ui susigadinti nuomonę apie savo brolį. Galu gale, tikimybė kad jis pasitikėtu jos žodžiu, prieš savo brolį, buvo iš tiesų maža.
– Nežinau, jis pasirodė mano darbe netrūkus po mano pirmo vizito klinikuose. Mason’ai nebuk naivus, jis nebūtu manęs ne pirštu palietęs? Palietė. Tas vyras nekenčia manęs visais savo viduriais, ir tavęs ten nebuvo! Nagi, pažvelk man į akis ir pasakyk kad esi visiškai tikras, kad bandydamas apsaugoti šeimos taurumą, kilnumą ir tavo reputaciją, jis nebūtu įgyvendinęs savo pažadą? – Jis netrūko lėtai atitraukti tamsiaplaukės pirštus nuo savo veido, bei atsitraukti. Tik dabar atkreipusi dėmesį į tai, kad šiek tiek toliau stovėjusi Victoria liko absoliučiai priblokšta girdėto dialogo, į kurį nesistengė įsikišti arba dėl to, kad paliko išmušta iš vėžių, arba paprasčiausiai dėl to, esti jautė pareigą leisti savo tėvui netrukdomam išgirsti tiesą, kad ir kokia skaudi ši bebūtu. Apgailestaujantis Gabby tamsių akių žvilgsnis susidūrė su jaunutės Lockwood veidu. Mažiausiai ko ji norėjo, tai kaip nors įskaudinti, absoliučiai niekuo dėtą Victorią. Spaudė širdį vien matant tai, kaip josios žvilgsnis palaipsniui tapo vandeningas, kaip pakito josios kūno įsitempimas ir galiausiai šiek tiek atvipo žandikaulis. Mason’o ganėtinai griežtai išsakytas verdiktas taip pat nepalengvino ir taip įtemptos padėties. Dirstelėjusi į savo vilkėtus drabužius, ji jau buvo spėjusi prisileisti mintį esti Mason’ui išėjus, reikės kaip nors delikačiai atsiprašyti jo dukters, galbūt atsakyti į kelis jai kilusius klausimus ir galiausiai sugrįžti į savo gyvenimą. Kad ir kaip Gabriella būtu norėjusi šiandien paprasčiausiai prasmegti pataluose, nieko nedarant ir su niekuo nekalbant, ant josios pečių butu atgulusi per daug didelė atsakomybė: namo įforminimo dokumentacija, darbo sutarties, kuri vis dar gulėjo lagamine, viešbučio kambaryje, įteikimas. Galu gale, tai nebuvo pirmas kartas, kuomet Lockwood’as užsiknisęs imtu ir nutrauktu kilusią “problemą” būtent taip, išeidamas. Visgi šiam kartui, tiesiogine to žodžio prasme, kelią pastojo Victoria. Ji nežmogiškai greitai atsidūrė priešais savo tėvą, kaip tik laiku, aiškiai imdama dėstyti savo nuomonę apie esamą situaciją. Kad ir kaip tai bebūtu keista, tačiau dabar hibridė elgėsi labiausiai brandžiai iš visų čia buvusių. Sulaukusi kreipinio į savo pusę, Gabriella sukluso, kuomet savo akis nukreipė į kalbėjusią tamsiaplaukę. Liežuviu perbraukusi per savo išsausėjusias lūpas, atsitiktinai tyliai sušnarėjo. – She’s right Mason. Your daughter has the right to know the truth. So don’t make the same mistake I did, don’t turn your back on this. You can hate me after, that’s okay. But I have no right to speak with her without you.


Nebūdama tikra tuo, kad Mason’as pasiliks, tamsiaplaukė neskubriai pasisuko, nužvelgdama aplinką ir įvertindama tai, kur galėtu prisėsti. Laukė pakankamai ilgas pokalbis ir visa laimė kad šiek tiek “paleistos” emocijos, pagaliau leido reaguoti ramiau. Prisėdo ant tos pačios kėdės, kurią buvo užsiėmusi ankščiau. Ant stalo vis dar stovėjo užvėsti nespėjusios kavos puodelis, bei maišelis su pusryčiais kuriuos atsinešė hibridė. Tiesą pasakius, dabar ir kąsnis į burną nelindo, todėl giliai įkvėpdama ji pasiryžo kalbėti.
– Man nereikėjo slėpti nuo David’o savo nėštumo, jis puikiai suprato kur veliasi, kuomet nuvažiavęs į oro uostą bilietus paėmė ne tik man, bet ir sau. Jis buvo man draugu, kurio tuo metu reikėjo, priežastimi kurią galėjau pateikti savo tėvams. Tuo metu aš dar nežinojau kad jis taip pat turėjo priežastį, dėl kurios privalėjo išvykti. – Įsistebėdama į savo kavos puodelį, ji vos pastebimai išlenkė antakius, ko pasekoje tarp jų atsirado kelios vertikalios linijos. – Jis netrūko supažindinti mane su savo tėvais, kurie priėmė mane į šeimą išskėstomis rankomis. Nežinau kodėl, bet Jie nusprendė kad laukiuosi jų anūkės ir David’as to nepaneigė, nepaneigiau ir aš. Iš tikro Jie daug kuo mums padėjo, bent tuo laikotarpiu kuomet man reikėjo baigti vidurinę. Tai nebuvo romanas, dar kuris laikas mes gyvenome tame pačiame bute, skirtinguose kambariuose. – Prisiminusi Fibonacci šeimą, jos veide subolavo švelnumu dvelkianti, dantų nešiepianti šypsena. Žmonės, apie kuriuos ji kalbėjo iš tikro buvo ypatingi. Tai buvo kažkas naujo Gabriellos gyvenime, juk jai nereikėjo įrodinėti savo vertę ar jausti gėdą dėl to kad ji nėra kilusi iš kilmingos šeimos, kad jos pavardė nėra žinoma. Jie priėmė ją tiesiog todėl, kad ta nedidelio ūgio, vešlių kaštoninių plaukų mergaičiukė, su plačia, tačiau liūdnoka šypsena jiems pasirodė artima. Tikriausiai Jie taip ir liks tarp tų kelių žmonių, kuriems visuomet liks dėkinga už tai, kaip susiklostė josios gyvenimas. Vis dar bandydama išvengti Mason’o žvilgsnio, mat smerkimas, nusivylimas jo akyse skaudino labiau, nei buvo galima įsivaizduoti. Dirstelėdama į savo vestuvinį žiedą, ji linktelėjo, suvokdama kad privalo pratęsti pasakojimą. – Tuomet mane susirado Alex. Įsiveržė į mano kintantį gyvenimą su buteliu vyno ir pakeliu vynuogių sulčių. Tam atvejui kad man nereikėtu jaustis nesmagiai, neva ir čia ir ten vynuogės, ir spalva panaši. Dievaži, ji visuomet buvo lengvai nučiuožusi… Ji tik ką buvo išsiskyrusiu su Sam’u, ir norėjo peties išsiverkti ir kompanijos prisigerti. – Šypsena netrūko tapti platesne. – Niekada nepamiršiu kaip stipriai tą vakarą juokiausi. O tuomet kilo panika, nes Val nusprendė pradėti belstis į šį pasaulį. – Tamsiaplaukės žvilgsnis pagaliau susirado Victoria, kuri vis dar klausėsi pasakojimo, kuriame buvo menami žmonės, kuriuos ji pažįsta, arba apie kuriuos bent jau buvo girdėjusi. Kas buvo akivaizdu, mat jei iki pat šios dienos šviesiaplaukė rusaitė vis dar atsimena savo bususią, stiprią meilę vilkolakiui, vargu ar jis yra ją visiškai pamiršęs.
– Ji buvo girta kaip tapkė, o David’as išsigandęs, perbalęs ir piktas ant Alex. Tačiau šiaip ne taip, mes nuvažiavom į ligoninę. Kur netrūkus ir pagimdžiau savo dukterį, tavo vyresnę seserį. – Neužtikrintai, tamsios, iš dalies tankiomis juodomis blakstienomis pridengtos Gabriellos akys susirado Mason’ą. – Gimus Valenciai, David’as man pasipiršo ir aš sutikau. Jis tapo mano dukrai tėvu, saugumo garantu kurio jai ir man reikėjo. Ir iš pradžių viskas buvo gerai, aš netgi jaučiausi laiminga. Nustojau žvalgytis atgal, tiesiog pasiduodama dabarčiai, ateičiai su juo. Neplanuota šeima tapo mano prioritetu...
Čia pat išlaikytas akių kontaktas nutrūko, kuomet specialiai nusukusi žvilgsnį į balkono pusę, tamsiaplaukė kuriam laikui pritilo. Dar niekuomet nesijautė taip, tarytum nuo kiekvieno jos tariamo žodžio priklausytu tai, ar viskas išslys velniop ar pavyks perteikti istoriją taip, kad nelikti nesuprastai, nuteistai. Liežuviu dar kartą perbraukusi per savo lūpas, ji neatsisuko, viso labo praskleidusi lūpas, pagaliau nusiteikė užbaigiamai savo kalbai, kuri galiausiai atskleidė tiesą apie tai, kodėl Valencia jau kuris laikas yra čia, kuomet josios šeima atsikrausto tik dabar. Lėtai įkvėpė, po ko ganėtinai greitai atsiduso, pagaliau prabildama negarsiai, kimiai.
– Tai kad gi greičiausiai paveldėjo vilkolakio geną nebuvo paslaptimi. Po ilgų svarstymų ir diskusijų, mes galiausiai nusprendėm kad neturim teisės nuo jos to nuslėpti. Nes ne vienas nebuvom tikri kad nenutiks ko nors, dėl ko genas bus pažadintas ir ji galiausiai praras pasitikėjimą mumis. David’as priklausė vilkolakių būriui Milane, todėl nuo dešimties metų, ji važinėdavo kartu su juo į susirinkimus. Jis pasistengė supažindinti ją su jos kilme, ir pasirinkimu, kuris galbūt jos lauks. Atsakomybe, kuri nuguls ant jos pečių ir taisyklėmis, kurias būtina žinoti. – Neigiamai supurčiusi galvą, moteris prisikando apatinę lūpą. – Būdama septyniolikos, ji nesuvaldė automobilio, ko pasekoje papuolė į avariją. Dėka laiku išsiskleidusios oro pagalvės, be lūžusio raktikaulio ir kelių nubrozdinimų nuo dūžusio stiklo, Val, mano mergaitė išgyveno. Tačiau šalia sėdėjusi jos draugė žuvo vietoje, kvailai susiklosčius įvykiams, mergaitė nebuvo prisisegusi saugos diržo. Pažadintas genas ir begalinis kaltės naujas tiesiog sutriuškino ją. Gyvybė, kuria ankščiau spindėjo jos akys, užgeso. Ir David’as nusprendė kad reikia imtis griežtų priemonių. Jis bandė susisiekti su Geminus, ir galiausiai išėjo ant Lianos Rivas. Jie sutarė kad ta moteris priims ją į savo gretas ir padės jos potencialui ir prigimčiai atsiskleisti. Jos mentoriumi buvo paskirtas Rick’as Webbe. Aš nežinau ar bent vienas šių vardų ką nors jums sako. – Instinktyviai, mat kaip nors kitaip paaiškinti šio veiksmo nebuvo įmanoma, ji ėmė pirštais glostyti ant kaklo pakabintą nedidelį kryžiuką. – Aš nežinau kaip ir kodėl, tačiau su kiekviena diena čia, Val ėmė atgyti, kabintis į gyvenimą. Ir man tai buvo svarbiausia, kad ji jaustųsi gerai.




FLASHBACK (THE DAY WHEN ALEKSANDRA FOUND GABBY, VAL WAS BORN AND SOMETHING HAPPEND):
Samuel’io Bishop ir Aleksandros Shiskovos santykiai visuomet buvo ganėtinai tobuli. Jie abu buvo kilę iš to paties, turtingų ir įtakingų žmonių pasaulio, tačiau nepaisant to, niekada nesuteikė sau prabangos jaustis kažkuo geresniais nei kiti. Sam’as buvo užsispyręs gyvenime pasiekti kažko savarankiškai: pirmiausia sportas, vėliau reikšmingas darbas. Alex savo ruožtu buvo labiau meniška siela, todėl meno galerijos atidarymas, prekyba išskirtiniais gaminiais buvo jos ateities planas. Kuris laikas jie dar bandė keliauti vienas pas kitą, bandė išlaikyti santykius per atstumą, kas žinoma buvo ganėtinai žlugęs dalykas. Abu tai suprato, ir abu stengėsi neišvengiamo išsiskyrimo datą atidėti kaip galima toliau. Ir kai ši diena pagaliau išaušo, Bishop’as buvo tuo asmeniu, kuris atvežė Aleksandrą į oro uostą. Verksmingas ir nenorimas išsiskyrimas buvo užtektinai emocionalus, nors reikia pabrėžti kad jie stengėsi laikytis pozityviai. Netgi palinkėjo vienas kitam gražios ateities, nežadėdami kad palaikys bendravimą, mat tai būtu per skaudu ir trukdytu eiti gyvenimo keliu toliau. Išvykusi į savo gimtą šalį, Alex ne daugiau nei savaitę praleido tėvų namuose, kuomet sumojo pažaisti “detektyvais”. Atvėrusi savo kompiuterio ekraną, moteris visą naktį praleido bandydama surasti David’o Fibonacci kontaktus. Jis neturėjo nei myspace, nei yahoo paskyros (apie dabartines platformas nei kalbos nebuvo). Šiaip ne taip, šviesiaplaukei pavyko surasti jo tėvų telefono numerį, ir kuomet nutaikė laiką šiems paskambinti, išrišo kaip galima surasti jų atžalą. Juk žinodama kad Gabby išvyko kartu su juo, jei dabar nėra su juo, vadinasi Fibonacci žinos kaip šią surasti. Užsakė lėktuvo bilietą, ir jau sekančią dieną išvyko “atostogų”. Akimirką, kuomet Gabby atidarė savo tuo metu nuomoto buto duris, Alex veide subolavo plati šypsena. – Me and Sammy broke up, so if you don’t mind, I need a fiend to drink with and shoulder to cry on. – Paskubomis iš savo didžiulės “Gucci” rankinės ištraukusi rusiškos vynuogių degtinės butelį (kurį tuo metu vėliau pristatė kaip labai stiprų vyną), juo pamosavo tamsiaplaukei prieš veidą. Ir tuomet kai nuleido akis į šios labai aiškiai matomą pilvuką iš tos pačios rankinės ištraukė vynuogių sultys. – Mano skaniau, bet tau dėl spalvos ir kompanijos tiks ir šitas variantas. Negi manei kad pamiršau apie gana delikačią tavo padėtį? Gabby... Pasiilgau. – Šį kartą jau blanki šypsena perskrodė rutaisės veidą, kuomet paskatinta apkabinimui ji kaip man apsivyjo rankomis už save ženkliai žemesnę tamsiaplaukę. David’as buvo paskaituose, todėl kuris laikas merginos turėjo laiko pasibūti dviese. Alex permainingai, tai pro ašaras, tai pro skardų juoką pasakojo apie tai kas pastaruoju metu vyko josios gyvenime (apeidama tą dalį, apie jos paskutinį susitikimą su Mason’u, mat nei Sammy, nei Gabby nereikėjo šito žinoti, ką sakyti apie tai kad po minėto įvykio Richard’as ir blondinei ėmė kelti baimę). Pasidalino ir savo išgyvenimais dėl to, kodėl ji su Sammy nusprendė patraukti skirtingais keliais, nors nebuvo nei trečio asmens, nei jausmų praradimo. – Tikrai nemanai kad padarei klaidą? – Staiga užklausė Gabriella, kuomet vaidindama kad geria kažką stipresnio, ganėtinai delikačiai gurkštelėjo sulčių iš taurės, kuri pagal etiketą buvo skirta viskiui. Tačiau nepanašu kad kuriai nors tai rūpėjo.
– O tu? – Čia pat atšovė šviesiaplaukė. Tuo metu ganėtinai stipriai užvaldžiusios emocijos, kurios paskatino Diaz išvykti, išmesti savo mobilaus telefono kortelę ir nutraukti bet kokius ryšius su savo praeitu gyvenimu, jau buvo aprimusios. Todėl būtu perdėm kvaila sakyti, esti ji mintimis nebūvo grįžusi į praeitį ir apsvarsčiusi visus įmanomus scenarijus to, kaip viskas būtu pasisukę, jei ji elgtūsi kitaip. Liežuviu perbraukusi per savo lūpas, ji atrodė labai givibinga. Gabriella tiesiog švytėjo iš vidaus, iš esmės labai tikėtinas nuovargis buvo dingęs ir tiesą pasakius, septyniolikmetė dar niekada nesijautė fiziškai taip gerai. Nėštumas kažkokia mistine prasme jai suteikė jėgų, juk per visą tą laiką ji ne vien pamiršo apie prastą savijautą, bet ir nuoširdžiai neatsiminė kada paskutinį kartą buvo nusičiaudėjusi. – Norėjau susilaikyti nepaklausiusi, bet kaip jis? – Gabby nereikėjo ištarti vardo, kad Alex puikiai suprastu apie ką būtent ėjo kalba. Jos antakiai piktokai išsilenkė, kuomet nedelsdama ji pasisakė. – Kaip naujas; sugrįžo mokytis į koledžą, kurį jam išrinko tėveliai, o ten ir pati žinai kaip visas. Nuolatiniai vakarėliai, kaip iš galvos krintantys plaukai keičiamos moterys ir pinigais keliama karjera. Tipinis tuščiagalvis, turtingų tėvelių sūnelio amplua. – Sukandusi dantis, ji net pati nesuprato to, kaip buvo supykusi ant Lockwood’o, kad šis jos akimis ne piršto nepakrutino po to, kai iš jo gyvenimo pasitraukė Gabriella. Nieko nuostabaus, tą “žiogelį” Shiskova laikė sau gana artima drauge, su kuria bendravimas formavosi ne iš išskaičiavimo, o tiesiog todėl kad prilipo. – ...vadinasi nemanau. – Tokiais žodžiais vainikavusi savo nuomonę apie klaidos padarymą, Diaz ganėtinai greitai “uždarė” šią kalbą. Vos per kelias valandas Alex ištuštino butelį, dėl ko kartu su Gabby ėmė rastis po namus, bandant rasti ar David’as turėjo ką užsislėpęs su laipsniais. Šviesiaplaukė buvo stipriai prigėrusi, dėl ko bendravimas tapo tik dar labiau paremtas juoko, kvailų ir visiškai beprotiškų prisiminimų, kurie vertė krizenti kone susirietus. Sugrįžęs David’as nebuvo patenkintas šio svečio atvykimu, bet kitą vertus, jis nelabai kaip ir be galėjo tam prieštarauti. Gabriella nebuvo jo nuosavybė (dar ne tuomet), o Alex jo atžvilgiu elgėsi it išpuikusi kalė, kuri kiekvienai progai pasitaukius peržengdavo visas leistinas ribas. Dar kuris laikas butas buvo užpildytas juoko ir baisiai nepatenkintų David’o žvilgsnių, o vėliau ir komentarų, kuomet nutiko kažkas, kas privertė visus susiimti. – Man vandenys nubėgo... – Kone sušnabždėjusi, Gabriella aiškiai suapvalino savo tamsiai rudas akis. Iki pat šios akimirkos nesibaimindama gimdymo, ji staiga išsigando, vos tik suprato kas vyksta ir kad kelio atgal jau nebėra. Kilo samišis, Alex bandė prasiblaivyti, gerdama daug vandens, nepavyko. David’as lakstė bandydamas atrasti krepšį kurį suruošė Gabby, jau žinodama kad bet kuriuo metu teks važiuoti į ligoninę. Staiga visi pamiršo greitosios numerį, todėl baisiai supykusi dėl chaoso kuris vyko, Gabby liepė David’ui susiimti ir nuvežti ją į klinikas savarankiškai, savo automobiliu.


Gimdymo procesas praėjo sėkmingai, nenešdamas su savimi jokių nenumatytų komplikacijų. Kad ir kaip buvo sunku, ypatingai visą tai atlaikyti vienai (neskaitant daktarų, buvusių šalia ir kuravusių visą procesą), Gabriella susitvarkė nepriekaištingai. Visiškai sveika, nuostabi mergaitė gimė natūraliu būdu. Tik trumpam, kad sutvarkyti gimdyvę, akušerė padėjo ją ant Gabby krūtinės, kas privertė tamsiaplaukę pravirkti. Visos nuoskaudos ir teisingai ar klaidingai priimti sprendimai nublanko prieš šią trapią gyvybę. Apsipylusi ašaromis, šiek tiek kukčiodama ji lietė savo dukters rankutę, pabučiavo jos šiek tiek plaukais apaugti spėjusią galvytę.
Tuo tarpu laukiamajame sėdėjusi tamsiaplaukės palyda, šoktelėjo ant kojų, vos tik pasirodė Gabriellos daktaras, kurio veide, kad ir kaip tai buvo neprofesionalu, spinduliavo šypsena. Neskaitant akivaizdaus girtumo, pirmoji prie jo prišoko Shiskova.
– Kaip? Ar. Ar su Gabriella ir mergaite viskas gerai? Naaagi, nedelskit! Aš jau baigiu plaukus sau išsirauti iš nerimo...
Sukrizenęs jaunas ginekologas / akušeris uždėjo šviesiaplaukei ranką ant peties, ir po padrąsinančio paplekšnojimo, paaiškino situaciją. – Viskas gerai, jaunoji mamytė jaučiasi puikiai, kiek pavargusi, bet fiziologiškai viskas gerai. Mergaitė taip pat stipri, vos tik jas perkels į pogimdyminę palatą, bus leista ten apsilankyti. Tačiau ne jums. Nenoriu būti netaktiškas, bet, pirmiausia turite išsiblaivyti. – Stengdamasis likti kaip galima profesionalus, vyras linktelėjo, bei iš karto patraukė savo kėliais. Bet panašu kad Alex tai priimti atsisakė kategoriškai, todėl pasekusi paskui, pirmiausia bandė patikinti kad ji privalo ten pasirodyti, nes ji beveik kaip šeima tamsiaplaukei, tačiau nepavykus tokiam variantui, be pažado elgtis tinkamai, ji taip pat gerokai nukratė savo banko kortelę. Tačiau panašu kad aukšto ūgio, modeliškos išvaizdos gražuolės tai anei kiek neužkabino, norėjo jas pamatyti.

Lankydama ant savo rankų mažą žmogeliuką, Alex atrodė visapusiškai laiminga. Tiesą pasakius, šis potyris jai buvo absoliučiai naujas, todėl nieko nuostabaus kad pasileido ašaros, kurios tik dar labiau vainikavo šią, beprotiškai jautrią akimirką. Visapusiškai mėgaudamasi akimirka, ji supavo tik kartais akeles atplėšti bandančią mergaitę, vis periodiškai švelniai palytėdama jos rankas, pėdas. Ji net nepakėlė akių į Gabriella, kuri stebėjo visą tai iš lovos, iš kurios, tiesą pasakius, šiuo metu išlipti jėgų neturėjo. Tačiau tai kėlė šypseną tamsiaplaukės veide. Suvokimas kad josios stebuklas jau dabar yra mylimas ir apsuptas gerų žmonių, džiugino.
– She’s perfect Gabby. Your little baby girl is perfect and I already love her like my own. Heeeey little one. Oh, did you saw that Gabby? She has her daddy’s eyes. Yes you do. Aww… – Šypsena negeso šviesiaplaukės veide, net tuomet kai ji pakėlė žvilgsnį į Gabriella. Tikriausiai būtent tą akimirka jos abi suprato, kad šitai reiškia kad Aleksandra neketina daugiau paleisti savo mergaičių, ji pasiliks ar bent jau lankysis čia kiek galima dažniau. Diaz neužtikrintai linktelėjo, tokiu būdu atsakydama į draugės pastabą. Jos žvilgsnis tik akimirkai išdavė liūdnumo natą, po ko, pradangindamas šią visiškai. David’as atsikėlė nuo fotelio, ant kurio prieš tai buvo prisėdęs, bei pasiekęs šviesiaplaukę, pasistengė veiksmais parodyti šiai, kad leistu mergaitę palaikyti ir jam. Tačiau nieko nuostabaus kad Bishop’o buvusi mergina, kaip mat sušnypštė, laisva ranka nuvydama vilkolakį šalin. Neketino atiduoti mergaitės, ką kalbėti apie tai kad girtas josios stovis tikrai kad nepagerino atsiradusio savininkiškumo jauseną.
– Get away Dylan, Derek or what is your name. Shush… Now this pretty one is bonding with her auntie. Right baby girl? I will teach you soo much, about boys, fashion and… –  Sukikeno, čia pat pasistengdama pasitaisyti, imti kalbėti šiek tiek tyliau.
– Neh, we are not gonna tell this now, because your mommy will kick my ass. Oh Gabby, you know how will you call her?
David’ui nieko nebeliko kaip tik pasitraukti, ir nepriklausomai nuo to kad jis laikėsi Diaz dėl savo paties priežasčių, gauti pamoką kad jis iš tiesų nieko daug ir nereiškia josios gyvenime, nebuvo malonu. Tačiau tiesą pasakius, apart nepasitenkinimo demonstravimo, iš tiesų jis nieko ir negalėjo padaryti. Gabriella Diaz nepriklausė jam, bent ne dabar. Tačiau vilkolakio mintyse jau formavosi planas, kuris galiausiai pakeistu šitai, priduotu jam daugiau pagarbos ir žodžio tvirtumo. Jis tik akimirkai dirstelėjo į mergaitę, kuri vis dar buvo Alex rankose, čia pat apsispręsdamas kas taps jai tėvu, ir padarys viską taip, kad niekam nekiltu abejonės kad yra kitaip. Tuo pat metu Gabriellos veide subolavo dar vienas nuoširdus šypsnis, kuomet ji pasikvietusi Alex prieiti arčiau, suėmė ją už laisvos rankos, po ko prasitarė. – Yes, her name is Valencia. And Alex, not her auntie, her godmother.
Išgirdęs šiuos žodžius sklindant iš tamsiaplaukės, David’as prarado savo veide spalvingumą, juk tai reiškė kad jo tikrai labai nemėgstama asmenybė dabar trinsis čia per dažnai. Tačiau panašu kad nei vienai iš čia buvusių moteriškosios lyties atstovių tas buvo ne motais. Kažkuriuo metu, visiškai atsitiktinai, ar tai žiovaudama ar tai kas, akimirkos šypsenėlę pasidabino ir kūdikis. <…>




FLASHBACK (CARLOS DIAZ FUNERAL DAY): Kuomet Valenciai buvo ne daugiau nei penki metai, Gabriella sulaukė skambučio iš savo mamos. Verksmingas jos balsas pranešė apie tai, kad josios tėvas šįvakar mirė. Širdies smūgis ir laiku neatlikta skubi pirmoji pagalba, nusinešė jo gyvybė per daug greitai. Ji dar bandė nuraminti dukterį, esti jam neskaudėjo, tačiau argi yra įmanoma nuramintį asmenį, šiam patiriant skaudžią netektį? David’as negalėjo vykti kartu, mat tuo metu jau buvo gavęs darbą universitete, ir niekas šio nebūtu išleidęs keliauti net su tokia priežastimi. Ir nepriklausomai nuo to, kad vaiką vežtis į panačią ceremoniją buvo absoliučiai netinkama, Gabby neturėjo su kuo palikti savo dukters, todėl užsakė du bilietus atgal į NYC, bei pirmu reisu išskrido namo. Tos kelios valandos, kurias Gabriella praleido laidotuvėse, buvo sunkios. Atsiminimai apie tėvą, kurie atsekė ją jo netekus, buvo per daug skausmingi. Tačiau anūkės pasirodymas Isabellos gyvenime jai savo ruožtu palengvino dalią. Diaz-Fibonacci negalėjo pasilikti ilgam, todėl po atsisveikinimo, ir iki skrydžio likus kelioms valandoms, ji kartu su dukra nuvažiavo į ganėtinai gerą restoraną tam, kad užkasti prieš ilgą kelionę. Pavalgius pagrindinį patiekalą, Valencia vaikiškai (nelabai tvarkingai) lapnojo ledus, kuomet savo mintyse paskendusi Gabriella žvelgė pro panoraminį langą. NYC yra užtektinai didelis, kad išvengti tikimybės sutikti žinomą veidą. Tačiau čia Gabriella ir klydo. Ji net nepajuto kaip prie staliuko, priešais ją, bei šalia Valencios prisėdo konkretus asmuo, iš josios praeities gyvenimo. Richard Lockwood, gražus iš išorės ir supuvęs iš vidaus asmuo.
– If you came back looking for child support, your baby daddy is broke, so don’t expect nothing… – Iki skausmo pažįstamas balsas privertė Gabby “atsibusti” iš savo minčių pasaulio, bei kaip mat pakreipti akis į vyrą, kuris radosi lygiagrečiai priešais ją. Šiek tiek neramus jos tamsių akių žvilgsnis netrūko susirasti dukters, kuri nepanašu kad labai suakcentavo dėmesį į tai, kad prie jų prisėdo nepažįstamas dėdė ar tai, ką jis kalbėjo. Visa laimė kad ji buvo per maža, kad tai suprasti. Lengvas prunkštelėjimas išsprudo iš akivaizdžiai pakitusios, sumoteriškėjusios tamsiaplaukės lūpų. Ji palinko į priekį, specialiai, kad atstumas tarp jų paliktu kiek galima labiau nepatogus. Tai kad šis vyras visuomet nemėgo jos, dabar žaidė jai po ranka. – Do I look like i need child support, Richard? I’m married, I have a family. So why don’t you just fuck off? I don’t need anything from Mason. Even if it’s hard for you to believe. – Pašaipus, ganėtinai suvaidintas kampinis šypsnis atsispindėjo josios veide. Ir galbūt tuo viskas ir būtu pasibaigę, jei abiejų netikėtumui į suaugusių pokalbį nebūtu įsikišusi Valencia. – Who is Mason mommy? – Tačiau Gabriellai nespėjus atsakyti, tai padarė Richard’as. – Mason is my brother, little one. – Tuo baigęs savo tuometinę kalbą su vaiku, jis netrūko sugrąžinti dėmesį į Gabby, pasidabindamas aiškiu smirk’ą. – I see you kept your mouth shut. You are both, gorgeous and smart.


– And who are you, ar you mommy’s friend? I like your suit… And when I grow up, I will be a lawyer and and I will have a pretty suit too. – Vis dar nenuleisdama akių nuo savo dukters, antrą kartą ji nebe suteikė Richard’ui prabilti pirmam, kuomet paskubomis pasistengė paaiškinti dukrai būtent tai, kas Jos manymu buvo absoliučia, neginčytina tiesa. Tam neprieštaravo ir jis.
– He’s no one, monkey. Eat your ice cream. – Vaikiškai suraukusi antakius, Valencia subumbėjo sau po nosimi, tačiau jei aplinkybės būtu kitokios, tai netgi būtu pasirodę šmaikštu. – Mooooom, i’m not a monkey. – Išlaikydama užtektinai reikšmingą žvilgsnį į savo dukrą, Gabby pagaliau pasiryžo šios paprašyti kad mergaitė nueitu pažaisti, kol ji pati baigs kalbėti su priešais buvusių asmeniu. Kadangi Valencia daugiau žaidė su maistu, nei kad valgė, nusivaliusi veidą servetėlę, ji strigtelėjo nuo kėdės, bei ryžtingai nužingsniavo link panoraminio lango, kur jau buvo keli restorano svečių vaikai. Klausytis viso šito jai tikrai nereikėjo.
– So your plan worked out at the end then? How is David doing? – Vyras netrūko pasidabinti labai savimyliška šypsena, ir nepriklausomai nuo to kad Gabriellos veide atsispindėjo neigiamos emocijos, kurias iššaukė suvokimas esti Richard’as mažiausiai pažįsta jos sutuoktinį. Tačiau ji nesistengė jo pertraukti, suteikdama galimybę išsisakyti pirmiausia. – You think he got that job by himself? With his history? Please… – Iš tiesų, Gabriella numanė esti David’ui išvykimas iš šalies buvo toks pat būtinas, kaip ir jai. Tačiau to priežasties, ji tikrai nenumanė. Bet netrūkus tapo akivaizdu, kad priežastis buvo užtektinai svarbi, jei prie to nagus buvo prikišęs Lockwood’as. Gabriella nebuvo kvaila, ji puikiai suvokė tai, kad josios vyras buvo užtektinai prisidirbęs gyvenime, kad turėjo “side chicks” tiek iš kairės, tiek iš dešinės. Tačiau ar jai tai buvo svarbu? Nelabai. Tol, kol vilkolakis buvo geru tėvu jos dukrai, visą kitą buvo nereikšminga. Vos pastebimai ji neigiamai supurtė galvą, o jis ir toliau pratęsė.
– You should be grateful for the way things turned out for you. And for our genes. The girl turned out really good. But don’t expect me to believe ypu went for Mason because you loved him. He was an easy way to a better life. Who could blame you for trying? – Iš kalbos manieros, bei pasirenkamų žodžių tapo akivaizdu, kad Richard’as buvo žemos nuomonės apie Mason’ą.
– Stay away from my family Richard. You have no power over me now, once you did scared me, that’s not gonna happen again. – Tačiau vyrui pabrėžus kad ji turėtu jaustis dėkinga už jo šeimos genus, Gabby neteko kantrybės. Trinktelėdama rabka per stalą, tačiau čia pat susinepatoginusi, mat kai kurie restorane buvę asmenys į juos atsisuko, suskubo pasisakyti. – OMG you didn’t changed a bit! You are still this little bitter man and I feel sorry for you. Listen to me, she’s got nothing from you, she turned out like this because of her father and me, not you. Nothing less and nothing more. Mason was never like you, actually at his worst day in life he is still a bigger man then you will ever be. – Nepriklausomai nuo to, kad ji visiškai atsitraukė iš savo dukters biologinio tėvo gyvenimo, niekada neleido sau prabangos apie jį atsiliepti kaip nors neigiamai. Žinoma, Jie išsiskyrė ir kuris laikas buvo nemalonu. Tačiau išeidamas iš jos gyvenimo, vyras paliko jai kai ką svarbesnio, dukterį, kuri vienareikšmiškai gimė iš meilės. – Yeah, can you imagine that? I did went for him just because I loved him, I never cared about his money, you psychopath. If I would care about his wellness, his money, our story would’t end like this. But you can be happy for yourself, you got what you wanted. Me and my daughter are not the part of your shitty ass legacy. – Tamsiaplaukė akivaizdžiai buvo išvesta ant emocijų, mat pastovus bandymas prikišti jai tai, kad Mason’as jai nieko daugiau nereiškė, kaip tik “pinigų maišą”, siaubingai erzino. Norėjo jam įgelti, todėl nieko nuostabaus kad būtent taip ir padarė. – You know, he’s not the man who’s trying to hide a small dick behind a bank account, like you do. I don’t know who hurt you so badly, but you need to get over yourself.

– Don’t even go there, Gabriella. You can’t intimidate me with a small dick talk. I don’t have a problem there. If you don’t believe me, ask your mother. – Jis pasiekė savo, dar kartą priversdamas ją, kad ir akimirkai, jaustis niekaip pasipriešinti negalinčiu vaiku. Gabriellos lūpos pastebimai prasiskleidė, tačiau ji nesugebėjo išleisti ne menko garso, bent ne iš karto. Protas tiesiog atsisakė patikėti kad jos mama būtu galėjusi, kad ir trumpam susieti savo gyvenimą su tokiu vyru kaip jis. Net jei ji siaubingai susižavėtu Lockwood’o look, jam vos prasižiojus, pasišlykštėjimo banga priverstu atsibusti. – Don’t you dare at my dad’s funeral day talk shit like this! My mother would never have a thing with a rotten person like you are! And if she was that stupid, she would never let me be with Mason. Because she would hate all of you with all her guts. – Ir toliau sėkmingai spaudydamas jos mygtukus, Richard’as atrodė taip, tarytum mėgautusi procesu, bei įtaka kurią akivaizdžiai jai kelia. Jis prabilo, o jo balsas skambėjo taip, tarytum verstu jai suabejoti absoliučiai viskuo. – Was your mother supportive of you dating Mason?
Piktdžiugiška šypsena perskrodė jo veidą. – You know your mother worked at my parents mansion long time ago… Right? Your father wasn’t even in the picture back then. – Vien nuo minties apie tai kad josios mama galėjo duotis su asmeniu, esančiu priešais, ėmė pykinti. O dar ta kalbos maniera, kūno kalba kurią jis naudojo, tik dar labiau apsunkino situaciją. Politiškai spaudžiančios jo kalbos skverbėsi į tamsiaplaukės mintis įkyriai, triukškinančiai. – I’m gonna be sick… What’s wrong with you Richard? Why are you bringing that up?! Do you really hate me that much that I fell in love with your brother? That’s why are telling me this sick story? To hurt me? Even if this won’t be known by other peaple, except me and you, I’m the mother of your niece, have some respect for fuck’s sake. – Nusukusi akis nuo pašnekovo, tamsiaplaukė ėmė žvilgsniu ieškoti ją aptarnavusio padavėjo, kad kuo greičiau atsiskaityti už maistą ir baigti visą šį pokalbį, kuris kuo toliau, tuo labiau vertė ją jaustis nepatogiai. Nors ji ir buvo sau pasižadėjusi kad nei Lockwood’ai, nei bet kuris kitas vyras neprivers ją šitaip jaustis. Ji stipri, ji net ne “survivor” ji “fucking warriar”. Tačiau čia pat prabilęs Richard'as, smogė jai paskutinį smūgį, privertusį pasipriešinti.
– I am telling you this because I am tired of being painted as this bad guy. You should be grateful. Because of me you and your child have a life that you have. Consider yourself lucky. Your mother knew that in a real world, there are unwritten rules. Life isn't a fucking fairy tale. You do what you got to do and you stay in your place. My brother is continuing to waste his life because he just doesn't fucking get it. Firefighter. Carying a warefolf gene which is triggered if someone dies because of you. How long do you think it took for him to trigger it? Now is needs to hide away every month. Suffer the whole transformation. Live a double life which could have been avoided if he just listened to me. And you encouraged him to follow his stupid dreams? You. Because you don't know our history. You're an outsider. You don't know nothing about ware wolfs. You have marked him now and there is no fixing it… – Tarp didžiulio, žeminančio žodžių kratinio, Lockwood’as neatsitiktinai paminėjo vilkolakių susiporavimo aspektą, apie kurį Gabriella tuo metu nieko nežinojo, ir nesuprato.
– Your child is not Lockwood. Never will be. I swear if you try to get back to Mason's life again, I won't be nice anymore. I will protect our family at all costs. So you can act all brave but you should be scared Gabriela. You should be smart.
Išklausyti tai, kaip susiklostė Mason’o gyvenimas, nebuvo lengva. Tačiau Richard’o pasipiktinimas brolio pasirinkimais tamsiaplaukei atskleidė kur kas daugiau informacijos, nei tai planavo padaryti Lockwood’as. Jos veide pasirodė pasididžiavimą atspindinti šypsena. Priešingai nei turtingi jo giminaičiai, Gabriella buvo pažinusi tikrąjį Mason’ą, jo troškimus, jo ateities planus ir galiausiai netgi tą patį požiūrį į gyvenimą ir jį supančią aplinką. Prisikandusi apatinę lūpą, ji delsė, ir jos delsimas akivaizdžiai erzino Richard’ą. – I’m glad. Really, I’m very happy for him, because he did it. He actually did it, he followed his dreams, despite your or your family opinion. You never tried to understand him, to listen to what he really wanted. Job at the rescue squad was his dream, not football or any other ball. He always was brave enough to do something meaningful. You might not respect him, but you know what? – Trumpam stabtelėdama, tamsiaplaukė išraiškingai trūktelėjo pečiais. – I’m more than sure he doesn’t even care. And by that, he’s doing the right thing for himself. That is the man I love, trustful to himself. – Esamu laiku pripažinusi tai kad josios jausmai Mason’o atžvilgiu niekur nedingo, kad jos širdis vis dar priklauso jam, ji užtikrintai linktelėjo. Tačiau Richard’o žodžiai apie “pažymėjimą” privertė josios veide pasireikšti nesupratimo išraiškai. Žinoma iš Sammy ir iš savo vyro ji buvo užtektinai sužinojusi apie vilkolakius, tačiau visapusiška informacija apie juos, moters nebuvo pasiekusi. Reikšmingai pažvelgusi į savo dukterį, kuri atsisuko į ją kaip tik tuo pačiu metu, ji prabilo atsakydama Richard’ui, bet nenuleisdama nuo jos akių. – Marked? Are you freaking crazy? Mason left me for other woman, that’s why we fell apart. Not because you wanted that. And I have nothing to be grateful. If there wouldn’t be the third person, you wouldn’t have the power to break us apart. Because I know Mason, not like you do. I know the real Mason. – Sutikti su tuo, kad Valencia niekada nebus Lockwood nebuvo malonu, bet kitą vertus, patraukdama ją iš minėtos šeimos gyvenimo, ji savo pačios sprendimu nulėmė tai, kad ji niekada nepriklausys šiai pavardei. – Yeah, she will never have Lockwood surname. But Mason is her father, and not you or anybody else can’t change that. You know... It’s not me who should be scared Richard, it’s you. Because if Mason would know what you did and what you tried to do, he would destroy you. – Kaip be pasukus, Gabby buvo visiškai tikra tuo, kad Mason’as žinodamas tiesą nebūtu pabėgęs nuo atsakomybės, nepriklausomai nuo to, ar jie būtu kartu, ar tiesiog kartu augintu dukterį. Bet vargu ar jis teigiamai atsilieptu į tą faktą, kad jo paties šeima priėmė jo dukterį kaip “gamtos klaidą”, kaip “benkartą” kuris neturi teisės išgyventi. Ji pakilo nuo stalo, ant šio paviršiaus padėdama pinigus už vakarienę. – I’m done talking with you. – Pasisukdama ant kulno, moteris nesunkiai pasiekė savo dukterį, kurią pasiemusi ant rankų, dar kartą pasisuko į Richard’o pusę, kuomet neigiamai supurčiusi galvą, ramiu žingsniu apleido restoraną. Kelionė taksi automobiliu, o vėliau lėktuvu, galiausiai atitolino ją nuo NYC beveik dviems dešimtmečiams. Juk eilinis susidurimas su Lockwood'u te patvirtino jos sprendimus.

Flashback

Praejus keliems menesiams po to kai Katherine tiesiog eme ir dingo is Lockwoodo gyvenimo it butu skradziai zeme prasmegusi, jis jautesi it niekas, net jo paties egzistencija staiga neteko prasmes. Netiketai isiplieskes judvieju romanas buvo tobula iliuzija. Savimi nepaprastai pasitikinti, visapusiskai tobula, ji pakerejo Masona priversdama ji visiskai del jos pamesti galva. Taciau kai viskas staiga baigesi, it netiketai sproges muilo burbulas, jo lauke ilgas kritimas zemyn. Pirma seke neigimas. Viltis, kad ji gris. Taciau slinko savaites ir vilties vieta pamazu uzeme absoliuti tustuma. Jis atbuko nuo bet kokiu emociju. Tarsi butu vaikstantis, minimaliai funkcionuojantis zombis, jis dienas leido menkai apstatytame bute, kuri vis dar nuomavosi ir kuris vis dar primine apie Gabby. Liudesi skandino pigiame alkoholyje, taciau issiblaivius ir vel uzgriudavo slegiantis suvokimas esti jis susimove. Iskeite tikrus jausmus i trumpalaike aistros akimirka. Su lig kiekviena savaite susitaikyti su netiketu Katherine dingimu daresi vis lengviau. Tarsi jos dingimas kickstartino detoksikacija, tarsi ilgai klaidziojes ruke jis pagaliau ir vel eme blaiviai mastyti, taciau nuo to nepasidare ne kiek lengviau. Jis bande susisiekti su Gabriela. Bande, taciau ne uztektinai mat tebesijaute pernelyg kaltas, per nelyg susimoves. -Wow...,-praveres duris, kurios net nebuvo uzrakintos, Richardas izenge i anksta brolio buta. -Nieko keista, kad neuzrakinta. Cia nera nieko ka butu verta vogti,-nusisaipe, taciau nesulaukes jokio atsako, akimirka suabejojo ar ten pataike. -Tavo skonis moterims yra toks pats sudinas kaip ir tavo apgailetino gyvenimo pasirinkimai...-miegamajame pasigirdo patalynes snaresys. -Get the fuck out.-prikimes Masono balsas isdave esti vilkolakis nera pacios geriausios savijautos. -Peties trauma?-letai apziurinedamas buta, vyresnelis susikiso rankas i kisenes. Masonas neatsake. -Taves neturetu stebtinti, jog as viska zinau. Nepaisant visko, tu priklausai musu seimai. Kad ir kaip kartais noreciau, jog butum buves ivaikintas,-vyptelejo. -Turint omeny, kad nebeisgali susimoketi sveikatos draudimo, pamaniau, jog suteiksiu tau sansa grizti namo greiciau nei busi ismestas is sitos velnio skyles uz nesumoketa nuoma. Ir patikek... rytoj, per pilnati, skausmas tik suintensyves,-iejes i vonios kambari jis spintele, kaip ir tikejosi, rado kruva stipriu, be recepto neparduodamu nuskausminanciu. Suemes viena buteliuka perkaite ant jo uzrasyta ''Julia Plek'' pavarde. -Aciu uz rupesti, bet gali susikisti savo labdara ten kur...-pasirodes broliui uz nugaros Masonas nespejo uzbaigti sakinio, mat fiziskai uz ji tuomet pranasesnis Richardas stvere ji uz gerkles bei grubiai pastume i siena. -Wake up and smell the coffee, idiot!-po siu zodziu sekes antausis buvo skirtas daugiau oponentui pazeminti. Tai be abejo isprovokavo jaunelio kontraataka, kuria sustabde stiprus, veriantis skausmas peties srityje. Jo veide atsispindejo agonija, taciau Richardo tai ne kiek nejaudino. -Get in the car. We are going home. You got a surgery booked in for tomorrow. I need you to get sober.



-You do look good,-kreivai syptelejes Masonas pastebejo kaip neseniai i lauko terasa isejusi mergina nuzvelge save vitrininio lango atspindyje. Lockwoodu rezidencijoje vykes labdaros vakarelis buvo snobickas, pavirsutiniskas, taciau dviskantis prabanga ''klaunu suiburimas'' kaip sake pats vilkolakis. Sviesiaplauke kruptelejo mat ne is kart sugebejo izvelgti tamsoje, i tureklus pasiremusi vyra. Ir tik pastebejusi sviesele, kuria skleide jo rukoma cigarete, ji zenge link jo. -Masonai? Ka cia veiki?-jos susidomejimas neatrode suvaidintas, taciau gerokai padaugines Lockwoodas buvo nusiteikes ''flirty''. -Ta pati ka ir tu. Bandau nenumirti is nuobodulio,-jos link istieses sampano taure, susidauze su tarp jos graksciu pirstu laikyta josios. Isgere savaja vienu mauku. Stipriai susiraukdamas. -Vodka. You should be an expert on that...-nusisypsojo. -Can i have a lighter?-istiesusi ranka ji gan dirbtinai nusisypsojo. -Sure. Take it,-erzindamas jis uzsikiso ziebtuveli sau uz ausies. Kai ji prisiartino pakankamai arti, ketindama pasisavinti mineta daikta, jo rankos netruko nugulti jai ant liemens prisitraukdamos ja netiketam buciniui.
Sulaukusi absoliučiai netikėto bučinio, tamsiaplaukė švelniai tariant liko priblokšta. Atsakyti tinkamai nepavyktu net jei ji pati to norėtu, mat lūpos automatiškai susičiaupė. Ji neužtikrintai atlošė galvą, įtariu žvilgsniu pasitikdama Lockwood’ą. Negalėdama suprasti kaip jam iš viso sušvietė tokia mintis, iš pradžių nesistengdama kelti scenos, prabilo gana tyliai. – Tu padauginai Mason’ai, aiškiai. Verčiau baik šitas nesąmones ir nueik išsimiegoti, ryt man už tai dar padėkosi. Nes akivaizdu kad tau liežuvis vos apsiverčia. – Gana dviprasmiškas finalas, turint omeny, jo liežuvis visiai neseniai buvo atsidūręs josios burnoje.
-I am also horny,-ne kiek nepaveiktas atstumimo, jis dviprasmiskai syptelejo. -You got any advice for that kind of condition?-pastates tuscia sampano taure ant marmurines terasos tvoros, jis izuliai ja nuzvelge.  – Tai nusismaukyk… – Suraukusi antakius, šviesiaplaukė dar kartą pažvelgė savo oponentui į akis, po ko giliai įkvėpdama iš paskutinių stengėsi susiturėti. Galu gale, aukštuomenė nemėgo dramos, kuri prisišauktu neigiamą dėmesį. – Aš rimtai, eik išsimiegoti. Aš nieko nesakysiu Sammy apie šį incidentą, nes tai galutinai sugriautu jūsų draugystę. O tarp visos šios klounados, jis yra vienintėlis tikras tavo draugas. 
Vilkolakio veide smestelejo karti sypsena.Is dalies, ji buvo teisi. Ir jam tai nepatiko. Masona visuomet supo daugybe zmoniu. Daugelis ju jo gyvenime atsirado del jo pavardes, statuso. Neretai viskas kas juos junge buvo bendras ar panasus materialinis stausas. Sammy taipogi buvo vienas ju. Skirtumas tas, jog pastarasis vaikinas nebuvo ''sugadintas'' ar ispuikes. Ilgainiui ju pazintis peraugo i tikra draugyste, kuria vilkolakis vertino kur kas labiau nei pinigus. Juodu taip pat siejo aistra sportui, panasus humoro jausmas. Blaivas Lockwoodas niekuomet nebutu priekabiaves prie moters, kuria Sammy neabejtinai mylejo. Taciau siuo metu jis buvo 'bitter', 'angry' ir 'empty'. -You are going back to Russia anyways aren't you?"-pasiputeliska grimasa ir vel susmezavo jo veide, o viena ranku ir vėl atsidūrė jai ant klubo -Why not go out with a bang, like us Americans say?"
 – Ir ką tai keičia, kad aš išvyksiu namo? – Jos antakiai nenatūraliai pakilo, kuomet sulaukusi dar vieno jo konkretaus gesto, rodančio Lockwood’o ketinimus, ji kaip mat sučiupo jo ranką, kuri tuo metu jau buvo nugulusi ant josios klubo, bei pasistengė ją patraukti. – Nesielk kaip sušikta kiaulė, Mason’ai. Esi geresnis nei tai, kaip dabar elgiesi… O aš tuo labiau nebūsiu dar viena kvaiša tavo “mergaičių” sąraše. На алименты не хватит. (lt. Alementams neužteks) – Specialiai pasisakydama rusiškai, ji puikiai suvokė tai, kad Lockwood’as šios kalbos nežino, ir nėra tos būsenos kad pasinaudotu vertėju.Flashback
Praejus keliems menesiams po to kai Katherine tiesiog eme ir dingo is Lockwoodo gyvenimo it butu skradziai zeme prasmegusi, jis jautesi it niekas, net jo paties egzistencija staiga neteko prasmes. Netiketai isiplieskes judvieju romanas buvo tobula iliuzija. Savimi nepaprastai pasitikinti, visapusiskai tobula, ji pakerejo Masona priversdama ji visiskai del jos pamesti galva. Taciau kai viskas staiga baigesi, it netiketai sproges muilo burbulas, jo lauke ilgas kritimas zemyn. Pirma seke neigimas. Viltis, kad ji gris. Taciau slinko savaites ir vilties vieta pamazu uzeme absoliuti tustuma. Jis atbuko nuo bet kokiu emociju. Tarsi butu vaikstantis, minimaliai funkcionuojantis zombis, jis dienas leido menkai apstatytame bute, kuri vis dar nuomavosi ir kuris vis dar primine apie Gabby. Liudesi skandino pigiame alkoholyje, taciau issiblaivius ir vel uzgriudavo slegiantis suvokimas esti jis susimove. Iskeite tikrus jausmus i trumpalaike aistros akimirka. Su lig kiekviena savaite susitaikyti su netiketu Katherine dingimu daresi vis lengviau. Tarsi jos dingimas kickstartino detoksikacija, tarsi ilgai klaidziojes ruke jis pagaliau ir vel eme blaiviai mastyti, taciau nuo to nepasidare ne kiek lengviau. Jis bande susisiekti su Gabriela. Bande, taciau ne uztektinai mat tebesijaute pernelyg kaltas, per nelyg susimoves. -Wow...,-praveres duris, kurios net nebuvo uzrakintos, Richardas izenge i anksta brolio buta. -Nieko keista, kad neuzrakinta. Cia nera nieko ka butu verta vogti,-nusisaipe, taciau nesulaukes jokio atsako, akimirka suabejojo ar ten pataike. -Tavo skonis moterims yra toks pats sudinas kaip ir tavo apgailetino gyvenimo pasirinkimai...-miegamajame pasigirdo patalynes snaresys. -Get the fuck out.-prikimes Masono balsas isdave esti vilkolakis nera pacios geriausios savijautos. -Peties trauma?-letai apziurinedamas buta, vyresnelis susikiso rankas i kisenes. Masonas neatsake. -Taves neturetu stebtinti, jog as viska zinau. Nepaisant visko, tu priklausai musu seimai. Kad ir kaip kartais noreciau, jog butum buves ivaikintas,-vyptelejo. -Turint omeny, kad nebeisgali susimoketi sveikatos draudimo, pamaniau, jog suteiksiu tau sansa grizti namo greiciau nei busi ismestas is sitos velnio skyles uz nesumoketa nuoma. Ir patikek... rytoj, per pilnati, skausmas tik suintensyves,-iejes i vonios kambari jis spintele, kaip ir tikejosi, rado kruva stipriu, be recepto neparduodamu nuskausminanciu. Suemes viena buteliuka perkaite ant jo uzrasyta ''Julia Plek'' pavarde. -Aciu uz rupesti, bet gali susikisti savo labdara ten kur...-pasirodes broliui uz nugaros Masonas nespejo uzbaigti sakinio, mat fiziskai uz ji tuomet pranasesnis Richardas stvere ji uz gerkles bei grubiai pastume i siena. -Wake up and smell the coffee, idiot!-po siu zodziu sekes antausis buvo skirtas daugiau oponentui pazeminti. Tai be abejo isprovokavo jaunelio kontraataka, kuria sustabde stiprus, veriantis skausmas peties srityje. Jo veide atsispindejo agonija, taciau Richardo tai ne kiek nejaudino. -Get in the car. We are going home. You got a surgery booked in for tomorrow. I need you to get sober.



-You do look good,-kreivai syptelejes Masonas pastebejo kaip neseniai i lauko terasa isejusi mergina nuzvelge save vitrininio lango atspindyje. Lockwoodu rezidencijoje vykes labdaros vakarelis buvo snobickas, pavirsutiniskas, taciau dviskantis prabanga ''klaunu suiburimas'' kaip sake pats vilkolakis. Sviesiaplauke kruptelejo mat ne is kart sugebejo izvelgti tamsoje, i tureklus pasiremusi vyra. Ir tik pastebejusi sviesele, kuria skleide jo rukoma cigarete, ji zenge link jo. -Masonai? Ka cia veiki?-jos susidomejimas neatrode suvaidintas, taciau gerokai padaugines Lockwoodas buvo nusiteikes ''flirty''. -Ta pati ka ir tu. Bandau nenumirti is nuobodulio,-jos link istieses sampano taure, susidauze su tarp jos graksciu pirstu laikyta josios. Isgere savaja vienu mauku. Stipriai susiraukdamas. -Vodka. You should be an expert on that...-nusisypsojo. -Can i have a lighter?-istiesusi ranka ji gan dirbtinai nusisypsojo. -Sure. Take it,-erzindamas jis uzsikiso ziebtuveli sau uz ausies. Kai ji prisiartino pakankamai arti, ketindama pasisavinti mineta daikta, jo rankos netruko nugulti jai ant liemens prisitraukdamos ja netiketam buciniui.
Sulaukusi absoliučiai netikėto bučinio, tamsiaplaukė švelniai tariant liko priblokšta. Atsakyti tinkamai nepavyktu net jei ji pati to norėtu, mat lūpos automatiškai susičiaupė. Ji neužtikrintai atlošė galvą, įtariu žvilgsniu pasitikdama Lockwood’ą. Negalėdama suprasti kaip jam iš viso sušvietė tokia mintis, iš pradžių nesistengdama kelti scenos, prabilo gana tyliai. – Tu padauginai Mason’ai, aiškiai. Verčiau baik šitas nesąmones ir nueik išsimiegoti, ryt man už tai dar padėkosi. Nes akivaizdu kad tau liežuvis vos apsiverčia. – Gana dviprasmiškas finalas, turint omeny, jo liežuvis visiai neseniai buvo atsidūręs josios burnoje.
-I am also horny,-ne kiek nepaveiktas atstumimo, jis dviprasmiskai syptelejo. -You got any advice for that kind of condition?-pastates tuscia sampano taure ant marmurines terasos tvoros, jis izuliai ja nuzvelge.  – Tai nusismaukyk… – Suraukusi antakius, šviesiaplaukė dar kartą pažvelgė savo oponentui į akis, po ko giliai įkvėpdama iš paskutinių stengėsi susiturėti. Galu gale, aukštuomenė nemėgo dramos, kuri prisišauktu neigiamą dėmesį. – Aš rimtai, eik išsimiegoti. Aš nieko nesakysiu Sammy apie šį incidentą, nes tai galutinai sugriautu jūsų draugystę. O tarp visos šios klounados, jis yra vienintėlis tikras tavo draugas. 
Vilkolakio veide smestelejo karti sypsena.Is dalies, ji buvo teisi. Ir jam tai nepatiko. Masona visuomet supo daugybe zmoniu. Daugelis ju jo gyvenime atsirado del jo pavardes, statuso. Neretai viskas kas juos junge buvo bendras ar panasus materialinis stausas. Sammy taipogi buvo vienas ju. Skirtumas tas, jog pastarasis vaikinas nebuvo ''sugadintas'' ar ispuikes. Ilgainiui ju pazintis peraugo i tikra draugyste, kuria vilkolakis vertino kur kas labiau nei pinigus. Juodu taip pat siejo aistra sportui, panasus humoro jausmas. Blaivas Lockwoodas niekuomet nebutu priekabiaves prie moters, kuria Sammy neabejtinai mylejo. Taciau siuo metu jis buvo 'bitter', 'angry' ir 'empty'. -You are going back to Russia anyways aren't you?"-pasiputeliska grimasa ir vel susmezavo jo veide, o viena ranku ir vėl atsidūrė jai ant klubo -Why not go out with a bang, like us Americans say?"
 – Ir ką tai keičia, kad aš išvyksiu namo? – Jos antakiai nenatūraliai pakilo, kuomet sulaukusi dar vieno jo konkretaus gesto, rodančio Lockwood’o ketinimus, ji kaip mat sučiupo jo ranką, kuri tuo metu jau buvo nugulusi ant josios klubo, bei pasistengė ją patraukti. – Nesielk kaip sušikta kiaulė, Mason’ai. Esi geresnis nei tai, kaip dabar elgiesi… O aš tuo labiau nebūsiu dar viena kvaiša tavo “mergaičių” sąraše. На алименты не хватит. (lt. Alementams neužteks) – Specialiai pasisakydama rusiškai, ji puikiai suvokė tai, kad Lockwood’as šios kalbos nežino, ir nėra tos būsenos kad pasinaudotu vertėju.


Present

-Do you need a ride to the agency? - pastebėjęs kaip Gabby žvilgtelėjo į laikrodį, jis atrodė nurimes, susitelkęs, tačiau vis dar subjurusios nuotaikos. Moteris neigiamai krestelejo galva. -The meeting is in two hours... Jis žinoma būtų kur kas mieliau likęs su ja dviese mat tai kad aplink sukiojosi Victoria neleido jam visapusiškai issisakytu, tačiau kita vertus, tai užtikrino civilizuota jų bendravimą ir tai buvo neabejotinai pozityvesne bendravimo alternatyva. Nusispyres deveta avalyne, jis siek tiek surauke antakius. Victoria atrode itin susnepatoginusi, nesava. -What did you tell her?-gan atsainiai tarstelejo neuzkabindamas moters, i kuria kreipesi akiu savosiomis. -Nothing you already didn't know,-uzbegdama ivikiams uz akiu, Lockwoodo atzala, syptelejo. -It smells like family reunion to me tho. Uncle Ritchard got some explaining to do, dont you think?-zvilgtelejusi i savaji telefona trumpam atitruko nuo to kas vyko aplinkui. Netruko socialinese medijose susirasti sesers profly, kuris buvo pilnas jos ir Tonio nuotrauku. Maza to, Valencija buvo peremusi Mikealsono pavarde, kad tik dar labiau sokiravo tamsiaplauke. -Unbelievable...-susnabzdejo sau po nosimi neigiamai kresteledama galva. -I would appreaciate if you stayed out of it and let me deal with Rich myself,-ryztingas jo balsas patrauke dukters demesi, kuri akimoju susikiso mobiluji i dzinsu kisene bei guztelejo peciais. -It's not like he is my BFF, i bet he is gonna leave me out of the grandparets will too. Primerktame Masono akiu zvilgsnyje atsispindejo smerkimas. Materializmas, kuri Victoria paveldejo is motinos niekada jo nezavejo. 
Suvokimas esti Richard’as kažkur netoliese privertė Gabriellos smulkų kūnelį pastebimai išsitempti. Žinoma ji užtektinai drąsi kad nepabėgti nuo galbūt paties likimo jai mesto galimo susitikimo su vyriausia Lockwood atžala (o laikas parodė esti NYC nėra toks didelis, kai atsiduri su savo nemėgstamu asmeniu, atsitiktinai ir dar perdėm dažnai, o dažnai yra ir vienas kartas). Visgi tai nenubraukė paprasto fakto, kad vien mintis apie tai, kėlė nepatogumą. Kartais nereikia begalinių galių, nemirtingumo ar dar ko nors, kad asmuo pats iš savęs skleistu toksiškas bangas. Kilstelėdama ranka, ji patraukė nepaklusnių plaukų stuogą sau už ausies, išvengdama komentaro apie minėtą asmenį. Tačiau josios kūno kalba pasakė kur kas daugiau. Pro ausis nepraslydo ir Victorios koementaras apie pinigus, dėl ko Gabby viso labo nuleido akis. Kilusi iš labai darbščios, tačiau toli gražu neturtingos šeimos, ji ir pati daug ir sunkiai dirbo, dėl ko puikiai suprato valiutos kainą, dėl ko išmokė dukterį nepriimti lengviausio varianto, nepriimti visko “for granted”.
-Get dressed... please. I wanna show you something before you sign those papers today,-staiga pasisukes i Gabby, jis atrode ne visai tikras ir tai atsispindejo jo sviesiu akiu zvilgsnyje. Gavusi prašymą persirengti ir nuvažiuoti kai kur, ji teigiamai linktelėjo, po ko kuriam laikui pradingo Mason’o miegamajame. Apranga (juoda aptempta suknelė ir aukštakulniai) likusi iš po vakar nebuvo labai patogi, tačiau nepanašu kad kėlė vilkatei diskomfortą. Prieš išsidama iš Lockwood’o nuomojamo buto, ji pasigavo Victoria į savo glėbį, šiai nepastebimai į delną įkišdama lapelį su savo telefono numeriu. – Dar kartą atsiprašau jei šis susitikimas nebuvo lengvas. Bet man iš tikro buvo malonu tave pažinti Vic... Paimk. Kai būsi pasiruošusi, pasinaudok juo. – Linktelėda, tamsiaplaukė motiniškai pakštelėjo jaunai merginai į smilkinį, po ko susitikusi su Mason’o šviesių akių žvilgsniu, apleido šio namus. Visai netrukus, palike Victoria viena, jie isejo laukan. Vis dar ne itin kalbus, jis parode jai kur priparkuotas stovejo jo mustangas. Atidares dureles jai, palauke kol si isitaisys keleivio sedyneje, pats tuo metu prisidegdamas dar viena cigarete. Kelione neuztruko, taciau jos metu atmosfera gerokai atslugo. Jos draugijoje, visai taip kaip pries daugiau nei dvidesimt keturis metus, jis jautesi savimi. Negalejo to paneigti. Likus dviese, nereikėjo stengtis filtruoti savo emocijas ar tariamus žodžius, viskas akimoju tapo kur kas paprasčiau, natūraliau. Sukrečiančios tiesos atskleidimas ar senos nuoskaudos, išgaravo. Lygiai taip pat, kaip išgaravo daugiau nei du dešimtmečius trūkęs išsiskyrimas. Nebūdama tikra kaip tai paveiks Lockwood’ą, tačiau tamsiaplaukė nusprendė surizikuoti, kuomet kelionės metu, uždėdama savo ranką ant jo plaštakos, kuri tuo metu tingiai rėmėsi į pavarų svirtį, užtikrintai, nors ir ne staigiai, perkėlė ant savo šlaunies. Ir nors Gabriellos veidas buvo nusuktas į šoninio lango pusę, buvo akivaizdu, esti ši šypsosi. Stebėdama pro šalį pralekiančius vaizdus ji buvo kone tikra dėl to, kur link šie vyko. – I remember this road. Also I remember the last time we were here... Laing down on your car’s bonnet and talking about possibility of staying together despite what others think about this crazy idea. – Tamsiaplaukės balse nebuvo galima nugirsti priekaišto, greičiau tai priminė malonų prisiminimą apie nepriklausomai atrodžiusią praeitį. Plati, tikra šypsena nedingo nuo josios smulkaus veido, kuomet pasisukdama į vairuotojo pusę ji pratęsė. – That moment was perfect... But I couldn’t imagine that you are still going here. And you are, because you are not looking like you’re lost. – Pritariamai linktelėjusi, ji vėl nusisuko į lango pusę, toliau jau nesistengdama užvesti “small talk”, iki kol šio puikiai dirbanti transporto priemonė nesustojo prie sandelio. Jis atvaziuodavo cia itin daznai kai noredavo pabegti nuo viso to butaforinio slamsto, kurio buvo abstu jo seimos gyvenime. 
Išlipdama iš salono vidaus, ji neskubriai nusekė paskui Lockwood’ą, vis dar iki galo nebūdama tikra kokia yra šio “pasivažinėjimo” prasmė.   
-Jei vis dar turi USA galiojanti vairuotojo pazymejima... -jie stabtelejo prie uzrakintu sandelio duru, kurias vilkatas netrukus placiai atvere. -Jei nori-jis tavo,-pries juos stovejo juodos spalvos Dukati motocklas ties kuriuo vilkatas dirbo jau kuris laikas. Ji nusisypsojo ir tos nereiksmingos jos reakcijos zuteko, kad jo veide isipliekstu atsakomoji, kur kas plastesne sypsena. Gabriellos veide nutvisko ne vien šypsena, tačiau ir akivaizdi nuostaba, persipinusi su susižavėjimu. – Neturiu, tik europinį, nes kol kas nespėjau sutvarkyti visų dokumentų. Bet, jei tu nieko nesakysi, niekas ir nesužinos. – Valiūkiškas šypsnis subolavo jos veide, kuomet nukreipusi žvilgsnį į kvapą gniaužiančio motociklo pusę, ji atrodė sunkiai nustygstanti vietoje. – Ar galiu...? – Net nesulaukusi tinkamo atsakymo, ji vos pasišokdama pasišokdama pasileido transporto priemonės link. Lytėdama ryškiausiai atsikišusias motociklo detales, nejučia prisikando apatinę lūpą. – Nežinau nuo kada tu pamėgai dviračias transporto priemones, bet tai visada buvo mano aistra. Žinai... Aš taip niekada ir neturėjau automobilio. Jie varžo, ir ne tokie greiti. – Pasivaipydama, ji staiga nutilo, vos tik Mason’as pasisakė savo tolimesnius žodžius, palikusius ją be amo. – Tu tikriausiai juokauji? Aš negaliu... Noriu, beprotiškai, bet negaliu. – Rakteliai visgi atsidūrė kos rankose, kuomet Lockwood’o inicijuotas atstumo sumažinimas užgniaužė kvapą dar labiau. Jų žvilgsniai susitiko, kuomet jo rankos nugulė ant jos liemens. Žengė arčiau, kone visu kūnu prisiglausdama prie priklausančio jam. Šiek tiek prisimerkė, kuomet visiškai seduktyviai skambančiu, šiek tiek prikimusiu balsu, prabildama. – Ar tai yra tavo klastingas planas, Mr. Lockwood? Kad kiekvieną kartą apžergus plieną, negalėčiau išmesti tavęs iš savo minčių? –Zenges arciau, jis iteike jai raktelius, taciau tuo neapsiribijo. Jo rankos atsidure jai ant liemens, o sviesiai melynos akys susirado priklausancias jai. Akimirka nebuvo nejauki, ar suvaidinta. Dar keletas sekundziu ir letai palinkes prie grazuoles, jis sujunge ju lupas buciniui. Lūpos netrūko įsikabinti į priklausančias partneriui, šiek tiek šias aptirpinant, šiek tiek švelniai nukratant elektra. Jos rankos pakilo, savininkiškai įsikabinant į Mason’o pečius, vėliau sprandą. Šis artumas temdė protą, jaudino ir skandino, verčiant pamiršti už nugaros liekantį tikrą pasaulį. Ir kai bučinis nutrūko, vilkatė neskubėjo atmerkti akių, tarytum būtu norėjusi dar šiek tiek prailginti šią akimirką, kuomet jojo skonis vis dar aiškiai jautėsi ant jos lūpų. Jososios atsakas tik uztvirtino fakta idant nei vienas ju nedega noru likusio laiko dviese praleisti kvircidamies.
  
Jo rankos nuslydo zemiau, apciuodamos jos sedimaja ir nors pradiniai jo ketinimai nebuvo gaslus, plona sukneles medziaga isdave provokuojanti fakta, jog Gabriela nedevejo apatiniu.-You marking you territory? By leavng your stuff at my place?-jo veide smestelejo klastinga, kampine sypsena. Antakiai siek tiek islinko. Prisikandusi apatinę lūpą, tamsiaplaukė neatitraukė provokuojančio žvilgsnio nuo šviesių Lockwood’o akių. Tuo pačiu metu, kuomet jos rankos neskubriai, tačiau pastebimai užtikrintai nugulė ant jo pečių, lėtai slinkdamos link sprando, savuosius plaučius palengva pripildė oru. – Maybe I’m guilty as charged. Or, maybe I had a plan to make things bit interesting... Jo akiu plysiai siek tiek susiaurejo. Taciau jo galvoje vis garsiau eme ''kirbeti'' nepasitikejimas. Esti josios motyvai nera tokie skaidrus, kokie atrode is pirmo zvilgsnio. Nieko keista turint omenyje, kad per savo gyvenima Lockwoodui teko ne kart skaudziai nudegti, ypac meiles fronte. Ir ka be kalbeti, ji(Gabby) turejo visus motyvus jam atkersyti. -Since when are you so mysterious?-kampine sypsena vos akimirkai smestelejo jo veide kai jis abejomis rankomis uzsikele ja sau ties klubais. Jos rankos tvirtai isikibo jam i plaukus, o lupos susijunge aistringam, ne visai tvarkingam buciniui. Jis nugara pasireme i stalvirsi, netyciomis nuo jo numesdamas kelis ten paliktus irankius. Akimirka staiga igavo netiketa pagreiti. Tarsi abu uzvaldziusi aistra butu deginusi, variusi is proto. Apsisukes, jis uzsodino ja ant mineto stalo. Nusitrauke deveta virsutini ruba. Jo rankos atsidure ant tamsiaplaukes slaunu, virsun pakeldamos aptemta jos suknele. Jo lupos netruko nugulti ties jos kelio girnele. Vidine slaunies dalimi. Galiausiai tarpukoju. Moters stuburas issilenke. Pasiremusi alkunemis, ji atsilose, leisdama jam patogiau prie jos prieiti. Vargu ar ''vaikysteje'' jie buvo pakankamai isradingi idant vienas kita deramai patenkintu, suvoktu kits kito anatomija. Tas pats Mason'as tuomet buvo labiau suinteresuotas savo paties malonumu, kad pirma pasirupintu partneres satisfakcija, taciau prabege metai ir patirtis dabar rode visai ka kita. Jis neskubejo. Su kiekvienu liezuvio judesiu suteikdamas jai euforija, kuria ji isreiske seksualiomis dejonemis, jis nesiliove kol jos smulkus, taciau moteriskas kunas eme nevalingai trukcioti.  

FLASHBACK (10 YEARS AGO, ITALY): Siaubingai sunkus metalinis kraujo kvapas buvo pasklidęs per visą patalpą. Tamsiai raudonas, tirštas kraujas buvo visur, purslais ištiškęs ant sienų, potėpiais išmarginęs aplink buvusius baldus, duris, šių rankeną. Jo gausu buvo ir ant plytelėmis iškloto grindinio. Jis įsigėrė į fuguotus plytelių tarpus, amžiams palikdamas prisiminimą apie šią tragišką naktį. Šio siaubingai “nosį kutenančio” kvapo intensyvumą sustiprino išdaužtas langas, kurio stiklo gabaliukai buvo netvarkingai pažerti į raudoną skystį. Siaubingas vaizdas, primenantis brutalią kovą, ant kurios kortos buvo pastatyta gyvybė. Prie pat lango, tarp išdužusio stiklo, savo pačios kraujo klane gulėjo tamsiaplaukės kūnas. Užvaldytas netramdomų, šoko iššauktų konvulsijų, smulkus moteriškas kūnelis atrodė kad dar iki paskutinio stangėsi kovoti už galimybę gyventi. Viena iš josios rankų, stipriai spaudėsi prie siaubingai giliai sudraskyto kaklo, pro kurios pirštus sunkėsi ne vien kraujas, tačiau ir oro burbuliukai. Gerklinis garsas, kurį leido sužeista moteris priminė gurguliavimą prieš mirtį. Medicininė uniforma jau spėjo pritraukti į save kraują, vietomis buvo stipriai suplėšyta kažkuo aštriu, lyg skalpelis, bet tuo pačiu priminė į medžiagą įkibusius nagus. Mirtingosios kūnas buvo taip stipriai sužeistas, kad net laiku suteikus pagalbą, vilties išgyventi būtu ne daug. Tuo pačiu metu pro duris bandė įsilaužti keli daktarai, kartu su kitu klinikose dirbusiu personalu. Šauksmas, brutalios kovos ir galiausiai dužusio lango atgarsiai vienareikšmiškai atkreipė personalo dėmesį, tačiau priartėti prie sunkiai sužeistos Gabriellos šiems trukdė visiškai atsitiktinai užbarikaduotos, skubios pagalbos, palatos durys. Tiesą sako, kad prieš apleidžiant šį pasaulį, asmuo mato ryškiausius savo gyvenimo etapus. Kolegoms bandant išlaužti duris, aplinką supantys garsai ėmė tolti, kuomet tamsiaplaukės nykstantis žvilgsnis pasislėpė po tankiomis, juodomis blakstienomis. Visą kūną, bei pasąmonę sukrėtęs skausmo šokas iššaukė tam tikro pobūdžio haliucinacijas. Pirmiausia prieš akis pasirodė žvaigždėmis nusėtas dangus, net visas kūnas priminė nepatogaus automobilio kapoto jutimą, mylimo vyro akis, šiam kalbant apie trapią ateitį, kuri turėjo jų laukti. Dukters gimimą, pirmuosius jos žingsnius, kaip teko ją gainioti po visus namus, šiai burnoje laikant dantų šepetėlį, pirmą dieną mokykloje, kuomet ši taip stipriai jaudinosi, esti josios akys buvo įgavusios apskritimo formą. Savo pirmą išgelbėtą gyvybę, kas niekada nepasimiršta, lygiai taip pat, kaip ir pirmasis praradimas. Tėvo rankas ant pečių, bei mamos šypsena, kuri gebėjo praskaidrinti net niūriausią dieną. Pro blakstienas prasiskverbė sūrios ašaros, kuomet privertusi save prasimerkti, laisva ranka, kuri nestabdė arterinio kraujavimo, ji sunkiai, tačiau sugebėjo iš darbinės pižamos kišenės kišenės ištraukti telefoną, iš atminties surinkdama seniai nenaudotą numerį. Susikaupti buvo sunku, ką sakyti apie kalbėjimą, kuris buvo neįmanomas. Kitame ragelio gale pasigirdo rafinuotai skambantis moteriškas balsas.
– Lockwood Mansion, can I help you? – Ji pasistengė prabilti, tačiau viskas ką pavyko iš savęs išspausti, tebuvo duslus, siaubingas gurguliavimas. Ji stengėsi, jei tai buvo paskutinės josios akimirkos, ji turėjo spėti pasakyti Mason’ui apie Valencia. Kad nepriklausomai nuo aplinkybių, ji neliktu visai viena. Tačiau čia pat viskas aptemo, palaipsniui, viena ranka paleido telefono ragelį, kuris sukrito į kraują, o sekanti paleido kaklą. Tą pat akimirką į palatą įsiveržė medikai, ko Gabby nesugebėjo pajausti / pamatyti.


Ta pati diena, tik keliomis valandomis ankščiau: Juodos spalvos motociklas laviravo per ganėtinai didelio eismo užgrūstas Milano gatves, kuomet dviračią transporto priemonę apžergusi tamsiaplaukė buvo pasidabinusi ganėtinai trumpa, raudonos spalvos suknele (atvira nugara) ir specifine, odine striuke, bei šalmu. Nepriklausomai nuo to, kad Gabriella buvo išsilaikiusi B kategorijos teises, ji niekada nevairavo automobilio, mat laikė tai stipriai varžančiu transportu. Nuo jaunystės ji buvo tikra kad bus užtektinai drąsi, o gal “reckless” kad vairuoti motociklą. Adrenalinas, laisvė ir greitis buvo josios “arkliukas”. Jau kuris laikas nieko nebe stebino tai, kad pakankamai smulki gražuolė į klinikas atvažiuodavo būtent taip. Vieni manė kad ji per daug rizikuoja, mat turi keturiolikmetę dukterį, kiti gi savo ruožtu žavėjosi josios pasirinkimais, bei manė kad tai yra labai seksualu. Palikdama motociklą parkavimo aikštelėje, po žastu pasikišusi šalmą, ji skubėjo į savo darbovietę, kaip tik tuo metu, kuomet striukėję buvęs telefonas ėmė įkyriai skambėti. Ištraukus šį, ekrane pasirodė dukters vardas, kas iššaukė Diaz-Fibonacci veide plačią šypseną. Prisitraukusi telefoną prie ausies, ji suskubo prabilti. – Prisiekiu, jei mane vėl kviečia pas direktorių dėl to kad prilupai tą storą šiknių, galėsi tik pasvajoti apie vasaros stovyklą, apie kurią tiek daug čiauškėjai. Tu mergaitė Val, mergaitės šiknių berniukų nelupa...
Prisiminusi praeitos savaitės incidentą, Gabriella, nepriklausomai nuo to ką sakė, didžiavosi savo dukters pasirinkimais. Galu gale, ji galbūt ir ne visai teisingai, tačiau pasielgė sąžiningai. Berniukas apie kurį ėjo kalba, jau kuris laikas tyčiojosi iš jos bendraklasio. Silpno, akiniuoto ir ganėtinai “užspausto” vaiko, Valencia iš pradžių dar stengėsi į tai nesikišti, tačiau kuomet minėtasis šiknius trenkė už save silpnesniam, sulaužydamas šiam akinius, įsikišo. Pirmusia “bully” pastumė ją, ji pakilo, jis pastūmė ją dar kartą įkandin pasisakydamas kažką nemalonaus, dėl ko Valencia kibo į atlapus. Verdiktas: valanda pas direktorių, pažadas daugiau nebe prisidirbti ir šešios savaitės pasilikimo po pamokų. Pasigirdo mergaitės atodūsis, po ko ši vis dar entuziastingai prabilo.
– Maaam, tu priminsi man tai visą likusį gyvenimą? Ne, aš nieko nepadariau. Bet šiandien tavo gimtadienis, ir kadangi tu dirbi, o tetis yra išvažiavęs į kažkokią konferenciją, galiu pas tave ateiti į darbą, kai pasibaigs mano bausmė už nieką? Galėsime pavalgyti kartu, kaip tą kartą, ant stogo, prie sraigtasparnio. Labai norėčiau, prašauuuu, prašau. – Dėl užtektinai įtemptos rutinos, kurioje buvo priversta suktis Gabriella, ji absoliučiai pamiršo apie tai, kad šiandien buvo šventinė diena. Todėl nieko nuostabaus, kad kai dukra iš kart pasisakė apie gimtadienį, jos antakiai nenatūraliai pakilo viršun. Liežuviu perbraukdama per savo lūpas, moteris jau buvo pasiekusi administratorę, kuriai nurodė savo darbo kortelę, kurią ši mikliai nuskenavo, tokiu būdu užregistruodama atvykimo laiką. Nedelsdama, tamsiaplaukė patraukė link personalo persirengimo kambariu, ir toliau palaikydama pokalbį su dukra. – Mhm. Priminsiu tau tai tiek, kiek reikės, kad galiausiai suprastum kad taip elgtis negalima, net jei tavo ketinimai geri. Prisiekiu… Esi vaikštantis savo tėvo atspindys. – Šyptelėdama, mat toli gražu nepasakė tai kaip įžeidimą, greičiau kaip pastabą. Dėl ko čia pat užprotestavo Valencia. – Joooo, tik tiek kad tėtis greičiau pabėgtu, pasakydamas kad tai ne jo problema. Todėl esu labiau panaši į tave, tokia pat kietašiknė. – Akimirkai Gabriella pasimetė, dėl ko, reflektindama, kaip mat perorientavo pokalbį kitokia linkme. – Ei, kas čia per išsireiškimai? Gerai Val, galėsi pas mane atvažiuoti, bet nenoriu kad šlaistytumeisi gatvėmis viena. Paprašyk Michelle’s tėvų, kad tave nuvežtu ne namo, o pas mane. Mažyte, aš turiu eiti, pasikalbėsim kai atvažiuosi. Myliu. – Leisdama dukrai atsisveikinti, Gabriella kaip mat patraukė link savo spintelės, prie kurios galiausiai ir pasiruošė laukiančiai darbo dienai. Neįsivaizduodama to, kokia iš tiesų viską keičianti ir sudėtinga ši nusimatė.

Kurdamas analogiškus sau padarus, Chariton Geminus rinkosi žiauriausias padugnes, kurie neturėtu skrupulų, būtu valdomi instinktų ir paklustu savo “dievui”. Dešimtys jo kūrinių egzistavo vien tam, kad visais įmanomais būdais kankintu Livianą Varias, nuo kurios Geminus buvo reikalingas palikuonis, dar viena auka, galinti jam suteikti dar daugiau galių. Po atliktos užduoties pirmasis vilkatas savo pakalikus sunaikindavo, ir tik keli, kuriems užteko proto išduoti kūrėją, išsibarstė po visą pasaulį, kurių vienas atsidūrė Milane. Jau kuris laikas augalotas nusikaltėlis šmirinėjo apie Gabriellos namus, jos darbovietę, bei likusias vietas, kuriuose lankėsi tamsiaplaukė. Nežmogiška trauka, tuo metu dar dėl nežinomos priežasties, siaubingai artino vilkatą prie savo aukos. Apie ją žmogystą traukė absoliučiai viskas: grožis, seksualumas, balsas ir netgi kvapas. Su kiekviena diena jis prisiartindavo vis labiau, kol galiausiai atsidūrė priešais. Gabriella buvo viena, kuomet gavusi prašymą paruošti skubios pagalbos palatą, darbavosi pagal paliepimą. Ruošdama aparatūrą, išstatydama lašinės stovus ir sujungdama kompiuterizuotą įrangą, ji nesugebėjo pastebėti to, kad čia pat į palatą, nepastebėtas, pateko vilkatas. Būdama susikoncentravusi į darbą, moteris ant vieno iš stovų kabino NaCl paketus, kuomet vilkato rankos užtikrintai nugulė ant josios liemens, dėl ko moteris atšoko į šalį, it būtu nudeginta karštu vandeniu. Sumišimas aiškiai atsispindėjo josios veide, ir iki pat tos akimirkos, kol antgamtinė būtybė prasižiojo, esti tai viso labo buvo nesusipratimas. – You are never alone Gabriella. It’s so fucking hard to find you alone! Why are you acting like this? Why the fuck are you making me soo mad?! – Jis grubiai žengė link tamsiaplaukės, ko pasekoje ji abejomis rankonkomis suėmė metalinį ląšinės stovą. – Paklausyk, aš nežinau kas tu. Bet kol nepadarei nieko, ko galiausiai pasigailėtum... – Vyras neleido jai baigti kalbėti, kuomet dirstelėdamas į jos laikomą objektą, pasidabino smailia, sadistiškai kampinę šypsena.
– Užsičiaupk! Tu nesupranti ką su manim darai! Tai veda mane iš proto, tu man kaip šviežio kraujo šaltinis išbadėjusiam vampyrui. Gabrielė... Nuleisk tą daiktą, tau nepadės. – Jis prisiartino dar labiau, dėl ko moteris nepasibaidydama iš kart pasistengė stovu smogti šiam per galvą, ir tokiu būdu suteikti sau galimybę bėgti. Tačiau vyras pasirodė greitesnis ir nepalyginus stipresnis, kuomet dar ore pasigaudamas stovą, perplėšė metalą pusiau, numesdamas abu gabalus į šalis. Jo rankos mostas staigiai pakilo aukštyn, bei besileidžiant, su didžiule jėga susidūrė su josios veidu. Nuo stipraus smūgio, tamsiaplaukė kaip mat sukrito ant žemės. Kraujas iš stipriai praskeltos lūpos iš karto ėmė ląšėti ant plytelėmis išklotų palatos grindų. Smūgis apsvaigino, galvoje taip siaubingai spengė, todėl kai vyras prie jos priklaupė, ji nežiūrėdama dar bandė šį atstumti, tačiau vietoje to, jis tik sučiupo jos ranką, suspausdamas taip stipriai, kad lūžo kaulai, ji suspiegė, dėl ko jis tik dar labiau įsiūto. – Tik pasižiūrėk ką privertei mane padaryti, tu kvaila šliundra! Tai tavo kaltė, supratai? Tavo! Kai aš viso labo noriu kad būtum mano... – Timptelėjo ją visą arčiau savęs, ko pasekoje, netrūko atsidurti ant viršaus. Tapo akivaizdu ko nori šis paminęs asmuo, bet ji neketino leistis būti išnaudojama, nepriklausomai nedėkingos padėties, kurioje atsidūrė. Vyras staigiai suplėšė josios darbinės pižamos viršų, panardindamas savo veidą į krūtinę tebedengusią viršutinę, apatinio trikotažo dalį. Ji muistėsi, kumščiavosi, dėl ko jis tik dar labiau užsivedė. Ir akimirka, kuomet jis ėmė sagstytis savo vilkėtus džinsus, ketindamas patenkinti savo apetitą, juk ir pats tiksliai nesuprato, jį taip “nurovė” dėl josios kūno, ar dėl to, kad troško jos kraujo. Moteris desperatiškai pasiekė reanimavimo aparatūrą, metalinė defibriliatoriaus rankena, vis dar sujungta laidu su prietaisu nukrito ant grindų. Jis nepastebėjo, dar jau stengdamasis nuo jos nutraukti pižamos apačią. Nuspausdama pasirengimo mygtuką ant rankenos, kurią šiaip ne taip pavyko pasiekti, ji pridėjo šią prie vyro peties, nupurtydama šį didžiulę elektros srovę. Vyras atšoko, ir ji turėjo kelias akimirkas, kad pasileisti link durų, pro kurias išlindus imti kviestis pagalbą. Jis su nežmogiška jėga pastūmė sunkią, geležinę lovą link jų, vos nenublokšdamas tamsiaplaukės. Dar nespėdama atsisukti, ji perbraukė delnu per kraują ant savo smakro, įsiklausė. Vietoj žmogui būdingų garsų, dabar jau buvo girdimas žvėriškas kvėpavimas. Jos tamsiai rudos spalvos akys tapo vandeningos, išgąstis kaustė, tačiau stovėti taip ir pasiduoti nebuvo prasmės. Metamorfozę, kurią vilkatas patyrė kone staiga, tapo nekontroliuojama. Tai buvo siaubingiausias reginys, kurį tik teko matyti mirtingoms Gabriellos akis. Kai ji atsisuko, jis jai buvo užtektinai arti, kad šnopuotu jai į veidą. Nebuvo kur dėtis, jis puolė, ji gynėsi. Griebdamasi visko, kas tik pakliūvo po ranka, moteris stengėsi atstovėti nelygią kovą su žvėrimi. Ant jos mažyčio kūno sparčiai atsiverdavo gilūs sužeidimai, paliekami oponento nagų, dantų. Susidarė jausmas, esti jis ketino ją gauti, ar tai kaip moterį, ar tai kaip auką, jau nebe buvo esminio skirtumo. Kova buvo brutali, nesąžininga. Tam tikru metu jo stambi letena su aštriais nagais pakilo virš josios smulkaus veido, tuomet pasijuto protu nesuvokiamas skausmas kakle. Jis perrėžė jai gerklę, dėl ko moteris akimoju prarado balsą. Abu sustojo, ji nuleido akis, matydama kaip tamsiai raudonas kraujas ima gausiai bėgti per josios krūtinę. Tapo akivaizdu, ji neišgyvens. Sukaupdama paskutines savo jėgas, adrenaliną, kuris susiformavo josios viduje, bei kiek turėdama jėgų, ir išnaudojamu netikėtumo faktoriumi, ji ėmė stumti vilkatą, kuris užkliūdamas už pakeliui pasitaikiusios kliūties, stipriai trenkėsi į langą, kurio stiklas neatlaikydamas, išdužo, kartu su savimi nusinešdamas ir vilkatą. Gabriella dar desperatiškai suėmė savo nuo kraujo slidžiu palikusį kaklą. Bandė pasisukti link durų, tačiau netekusi per daug kraujo ir jėgų, galiausiai sukrito ant stiklo. Jėgos kuo toliau, tuo labiau apleido josios kūną, sužeidimai buvo nesuderinami su gyvybę.

Kaip ir buvo sutarta, baigusi mokyklos valandas Valencia kartu su Michelle laukė mokyklos kieme pastarosios tėvų, kurie turėjo nuvežti Fibonacci namo (Gabriella buvo sutarusi su dukters geriausios draugės tėvai, kad šie parvežtu mergaitę namo). Keturiolikmetė ne vien kad paprašė kad suaugusieji nuvežtu ją į ligoninę pas mamą, bet ir pirmiausia į gėlių parduotuvę. Ji nuoširdžiai norėjo nustebinti mamą, todėl jau kuris laikas taupė pietų pinigus. Išsirinko raudonų rožių puokštę, ir kai buvo paleista prie ligoninės, pasisveikino su administratore, iš kurios ir sužinojo kur turėtu ieškoti savo mamos. Skyrius, kuriame dirbo Gabriella buvo “pastatytas ant ausų”, ir kai neština didžiulės puokštės gėlių, Val buvo priversta staigiai sustoti. Iš palatos, ant neštuvų kolegos skubiai išnešė tamsiaplaukę. Aplink buvo tiek daug kraujo, kad atrodytu žmogiškas organizmas neturėtu tiek iš-gaminti.
– Mama! Mamyte!!! – Isteriškai sucypdama, Valencia kaip mat pasilekdo prie sąmonės netekusios savo mamos, kuomet vienas iš ten buvusių sanitarų pasigavo mergaitę, šią atitraukdamas. Iš jos rankų, tiesiai ant kruvino tako nukrito puokštė. Ją bandė raminti, tačiau vaikui pamačius tokį dalyką, nusiraminti buvo neįmanoma. Gabriella buvo išgabenta į operacinę, o tuo tarpu Valencia nuvesta pirmiausia į kavinę, o vėliau į prie ligoninės buvusią koplyčią. Verkdama ji meldė kad mama išgyventu, bandė derėtis su nežinoma jėga. Kažkuriuo metu bandė prisiskambinti David’ui, kuris pirmiausia atmetinėjo skambutį, o vėliau ir telefoną išjungė. Operacija trūko apie dešimt valandų, daktarai kovėsi dėl tamsiaplaukės gyvybės, po ko perkėlė ją į reanimaciją. Komos būsenoje Gabriella praleido savaitę, per kurią beveik visą laiką prie jos buvo dukra, galiausiai pasirodė ir David’as Fibonacci. Kai Gabriella pabudo, ji pastebimai ėmė sparčiai gyti, palaipsniui atsistojo ant kojų, ir visi aplink džiaugėsi dėl to, kokia ši kovotoja yra. Kažkurią iš dienų pasirodžiusiems pareigūnams Diaz-Fibonacci nepasakė nieko konkretaus, numesdama viską taip, tarytum po patirtos traumos neatsimena nieko apie tą įvykį. Vilkatas irgi daugiau jos gyvenime nebe pasirodė, sunku pasakyti kodėl, gal dėl to kad kraujo troškimas liko pilnai patenkintas, bet vienareikšmiškai jos dar laukė didžiulė staigmena per ateinančią pilnatį. <…>




FLASHBACK (10 YEARS AGO, ITALY): Po su gyvybę nesuderinamų sužeidimų, kuriuos patyrė Gabriella, tamsiaplaukės fizinė būklė buvo pernelyg silpna, kad į šios sistemą patekęs vilkato kraujas, pastebimai paskatintu josios atsistatymą. Jei ne žaibiškai suteikta pirma pagalba, ji greičiausiai nebūtu apleidusi tragiškų įvykių supusios palatos vidų gyva. Sudėtingos operacijos metu, moters širdis buvo sustojusi net kelis kartus, ir nors kitokiomis aplinkybėmis, medikai būtu paprasčiausiai nustatę mirties laiką, Gabby kolegos nenuleido rankų, “užvedinėdami” josios širdį dar ir dar kartą. Šį sprendimą vainikavo ne tik ilgametė draugystė, tačiau ir laukiamajame likusi tamsiaplaukės dukra, kuriai buvo reikalinga mama. Verdiktas nebuvo viltingas: koma. Prognozės? Didžiulės sveikatos draudimo sąskaitos, bei greičiausiai neišvengiama mirtis, neprabudus iš gilaus sapno, kuriame nugrimzdo siaubingai užpulta jauna moteris. Perkėlus Diaz-Fibonacci į intensyvios priežiūros palatą, galiausiai buvo susisiekta su David’u. Oficialus vilkatės vyras buvo išvykęs į Vokietiją, todėl atsiliepė ne iš karto. Nepriklausomai nuo to, kad čia liko Valencia (viena), jis negalėjo grįžti taip greitai, tarytum užtektu tik spragtelėti pirštais. Ir kai vyras grįžo, daugiausia laiko praleido darbe, mat suvokė, kad kitaip nepaneš medicininių paslaugų mokėjimo. Gabriellos dukra beveik visą savo laiką leido prie mamos lovos; glostė rankas, skaitė knygas ir kalbėjo, taip tarytum bet kurią akimirką sulauktu atsako. Vakarais David’as pasiimdavo mergaitę, iš ryto atveždamas atgal. Dėl susidariusių aplinkybių, užtektinai ir taip “susikninęs” vilkolakis nedrįso iš mergaitės atimti paskutinių dienų, kurias ji galėjo praleisti prie artimiausio sau žmogaus. Apleido mokyklą, užklasinę veiklą… absoliučiai viskas tapo nesvarbu. Tam tikra prasme, paklausta, mergaitė net nebūtu tiksliai atsakiusi kada paskutinį kartą buvo ką nors valgiusi, jei tai nebuvo kartais pažįstamo sanitaro atnešami želė gabaliukai su vaisiais. Praėjo ne daugiau nei tris dienos, kuomet pusiau ant kėdės, puriau ant lovos prie mamos, Valencia prisnūdo. Būsima vilkolakė buvo išvargusi tiek fiziškai, tiek emociškai, tad nieko nuostabaus kad galiausiai nuovargis paėmė viršų. Į palatą vedančios durys tyliai prasivėrė, kuomet pro šias žengė asmuo, kurio pasirodymas buvo absoliučiai netikėtas. Asmuo, kuris nepriklausė ligoninės personalui, mat be medikų leidimą lankytis čia buvo gavę tik Gabby šeimos nariai.
Moteris patekusi į intensyvios priežiūros palatą, aiškiai išdavė rafinuotą, skoningą prabangą. Nuo jos labai maloniai kvepėjo, kūnas buvo pridengtas aukštos kokybės kostiumėlių, o gražią figūrą dailino ir ne aukšto kulniuko bateliai. Skoningas papuošalų derinys ir per sulenktą alkūnę “pakibusi” rankinė. Ji stengėsi nesukelti triukšmo, kuomet pirmiausia pakreipė akis į visokiais, gyvybę palaikančiais, medicininiais prietaisais apkabintą tamsiaplaukę. Tuomet josios žvilgsnis šiltai nugulė ant prisnūdusios  mergaitės, iš pažiūros ne daugiau nei keturiolikos. Prieš prarasdama sąmonę, Gabriella iš atminties surinko Lockwood’ų rezidencijos numerį, tikriausiai naiviai tikėdamasi kad po tiek metų, Mason’as vis dar leido savo dienas apsuptas savo šeimos, galbūt ten pat apgyvendinęs ir tą, kurią galbūt susikūrė ir pats. Nesavanaudiškas sprendimas prabilti dabar buvo iššauktas didžiulės kaltės ir dar didesnės baimės jausmų kratinio. Žinoma tamsiaplaukė užtektinai pasitikėjo savo sutuoktiniu, jei kas nutiktu. Bet kitą vertus, dėl visą ko buvo sutarusi su Alex, kad jei nutiks kas nors tragiško ir ji daugiau nebe galės būti Valencios gyvenimo dalimi, šią pasiims rusaitė krikštamotė, ir kai bus tinkamas laikas, atskleis tiesą Mason’ui. Ne dėl pavardės ar materialių aspektų, dėl to, kad ji žinotu kad nėra viena, kad yra tie, kurie pasirūpins jos saugumu ir emocine gerove. Iš dalies galvoti ar planuoti tolius dalykus yra baisu, bet žvelgiant iš kitos pusės, protinga. Sujungtas skambutis leido kitame ragelio gale pasigirsti moteriškam balsui, ir nors tai galėjo būti bet kas, tamsiaplaukė akimoju pažino Mason’o mamą. Ko Gabriella nepamena, tai akimirkos kuomet nusilpo užtektinai, kad prarado sąmonę. Nenutrūkęs skambutis ne tik pašnekovę įtraukė į įvykių epicentrą, tačiau ir leido nugirsti nukentėjusios vardą. Didžiuliai pinigai, kuomet yra naudojami tikslingai, gali padaryti didžius dalykus, kaip šiuo atveju rasti seniai dingusį asmenį. Siaubas, kuris užpildė vidutinio amžiaus moterį, paskatino susisiekti su privačiu detektyvu, nurodžius tik bazinius faktus apie Gabriella, kuriuos moteris atsiminė. Ji niekada nebuvo susitikusi su Gabby šeima, todėl lengviausias būdas, dabar atrodė sunkiausias. Už iš anksto sutartą sumą, detektyvas ėmė dirbti ir jau tą pačią dieną raportavo savo paieškos rezultatus: Gabriella Diaz-Fibonacci, 14 su viršum metų gyvena Milane, dirba slauge centrinėje miesto klinikoje, turi dukterį, yra ištekėjusi. Jai taip pat buvo pateiktas namų ir darbovietės adresai. Savo šeimos narius patikinusi kad keliauja į neva labai gerą poilsio ventrą su baseinais, bei teniso kortu, moteris nedelsdama išvyko. Beveik pusę paros trūkusi kelionė, viešbučio kambario rezervavimas ir poros valandų miegas, galiausiai atvedė ją čia. Ir visgi Mallory Lockwood atvyko ne viena, kartu su savimi atsiveždama kelis labai teigiamai pagarsėjusius medikus. Juk gauti informaciją apie Gabriellos nelaimę, pasirodo buvo siaubingai paprasta. Ir kol daktarai pažindinosi su “ligos istorija”, ji panoro savo akimis pamatyti kaip laikosi josios jaunėlio sūnaus kažkada mylėta mergaitė, kuri tuo pačiu dar yra ir josios anūkės mama. Todėl kad nebyliai didžiavosi sūnaus pasirinkimu rinktis širdies šauksmą, o ne šeimos įsipareigojimus.


Vien iš moters kūno kalbos, buvo galima susidaryti prielaidą, kad ši ne vien perleido šią tragediją per save, tačiau tuo pačiu ir iš dalies jautėsi kalta, apgailestaujanti. Ji prisilietė prie mergaitės galvos, šią švelniai pažadindama iš miego. Prisistatė Gabriellos drauge ir kuris laikas tiesiog čia pat bendravo su keturiolikmete savo anūke. Jų abipusis ryšis užsimezgė kone iš karto. Ir reikia pripažinti, kad tai akimirkai jis buvo būtinas abiems. Juk Mallory taip pat nebuvo visiškai laiminga savo pačios gyvenime, turėjo savo problemas kurios kuo toliau, tuo labiau šią valdė. Tačiau sprendimas atsidurti čia, kartu su Gabriella ir Valencia buvo geriausiu, kokį tik šiai pavyko padaryti per pastaruosius kelioliką metų. Ji žinojo Kokia yra josios šeima, ir puikiai žinojo ką būtu padaręs Mason’as, jei žinotu tiesą. Net po tiek metų išsiskyrimo, jis nepaliktu Gabby taip, padėtu. Ką kalbėti apie savo paties dukterį, dėl kurios greičiausiai pasaulį apverstu aukštyn kojomis. Ji elgėsi teisingai, didžiavosi tuo. Džiaugėsi galimybe pažinti Valencia. Vidutinio amžiaus moteris patikino mergaitę, kad jos pažįstami daktarai padarys viską, kas įmanoma ir ne, todėl ši turi būti stipri, kantri. David’as neprieštaravo, nors ir nesuprato kas yra Mallory, juk patikėti kad Gabriella turėjo užtektinai pasiturčius draugus, nebuvo sunku. Tą savaitę, kuomet daktarai dirbo su tamsiaplaukę, Mallory užsiėmė Valencios gerovę. Nesuskaičiuojamos valandos bendravomo, pasivaikščiojimai, lengvos pramogos bandant išblaškyti mergaitę nebuvo veltui. Lockwood dėka mergaitės patirta psichologinė trauma “nenuskandino” ją, priešingai paliko labai viltinga, stipria. Jos kartu leido labai daug laiko, tam tikromis dienomis Valencia netgi gaudavo leidimą iš David’o nakvoti pas Mallory, kur šios pasimiršdamos vien su pižamomis šokinėjo ant didžiulės, karališkos viešbučio lovos, juokėsi, krito į patalus ir pasakodavo viena kitai įvairiausias istorijas, kurios prieš tai laikė tik savyje. Ak, jei tik Valencia būtu žinojusi kad staiga jai beprotiškai artima tapusi moteris, buvo šios močiutė… Lockwood įtikino mergaitę, kad šiai yra būtina sugrįžti į mokyklą, juk pabudusi Gabriella labai didžiuosis tuo, kad Valencia neapleido savo pareigybių, ir kad tamsiaplaukė tikrai pabus. Ir kai tai nutiks, pati Mallory nusiveš mergaitę pas ją. Valencia sutiko, nors iš josios akių buvo galima įskaityti dvejones. Tačiau tai buvo absoliučiai normalu. Pažadėta diena išaušo, Gabby atsibudo.
Dėka sunkaus darbo, beprotiškai brangių vaistų ir procedūrų, kurias parūpino Lockwood, apie tai absoliučiai neprasitardama savo šeimos nariams, Gabriella pabudo iš komos, ir kadangi josios organizmas pagaliau priėmė užpuolimo metu į kraujuotaką patekusius vilkato nuodus, ji ėmė sparčiai sveikti. Tiek sparčiai, kad tą pačią dieną ji pasirašė dokumentus, tvirtinančius kad ji savo noru išsirašo iš ligoninės. Neketino delsti ne akimirkos, norėjo tvirtai apglėbti savo dukterį, kuri tuo metu buvo mokykloje. Neskubriai, kad nesukelti įtarimo, tamsiaplaukė susikrovė savo daiktus į darbinį krepšį, susirišo uodegą ir jau ketino eiti iš palatos, kuomet čia pat užėjo Mallory. Tamsiaplaukė sustingo, įsistebėdama į seniai nematytos moters siluetą. Nepriklausomai nuo to, kad moteris nelinkėjo jai pikto, dabar buvo sunku nuspėti priežastį, kodėl ji buvo čia. Pastebimai virpantis Gabby balsas užpildė aplinką:
– Jei jūs čia, vadinasi Mason’as žino apie ją? – Atsižvelgus į tai, ką kadaise buvo sakiusi Aleksandra, nebuvo sunku susidaryti prielaidą, esti minėtasis asmuo yra papuolęs į savo šeimos pinkles, ir yra didelė tikimybė, kad žinodamas tiesą apie savo dukters egzistavimą, jis paskatintas brolio gali pabandyti ją atimti. Gabriellos kūnas pastebimai virpėjo, ji bijojo. Lockwood’ai buvo užtektinai įtakingi, kad galėtu pasiekti beveik viską, ko užsimano. Tačiau ramus priešais buvusios moters veidas išdavė ką kitą.
– Ne, niekas nežino apie tai kad esu čia. – Ji nedrąsiai žengė arčiau tamsiaplaukės, kuomet palengva pakeldama rankas, pirmiausia pirštais susilietė su vilkatės skruostikauliais, po ko motiniškai delnais suėmė josios veidą. Gabriellos tamsiai rudos spalvos akys palengva tapo vandeningos, kuomet ši ir pati pasitempė arčiau Mallory, leisdama sau silpnumo akimirką, apkabinimą. Lockwood atsakomai tvirtai suėmė tamsiaplaukę į savo glėbį. – Ak mergaite mano, viskas gerai. Dabar jau viskas gerai… –

<…> Atvykti čia ponia Lockwood turėjo ne vieną priežastį, tačiau nebuvo pasiruošusi to atskleisti balsu. Kiekvienas turi savo paslapčių, kurias galiausiai nusineša į kapus, tačiau tai anaiptol netrukdo elgtis teisingai. Kuris laikas Mallory naiviai tikėjo tuo, kas josios jaunėlis sūnus laikosi gerai. Jis visuomet buvo energingu, šiek tiek sarkastišku ir vietomis uždaru jaunuoliu. Todėl tuomet, kai gyvenimas ėmė visomis prasmėmis šį laužyti, nebuvo nieko keisto, kad jis užsidarė dar labiau. Po patirtos sunkios peties traumos, Mason’as buvo priverstas gultis po skalpeliu, ir kai operacija buvo baigta, Mallory buvo šalia. Skaitydamas tipišką moterims “gandų spaudą”, ji nustebo, kuomet sūnus atsigaiveliodamas po narkozės tam tikra prasme kliedėjo, kalbėdamas su “angelais”. Kimus, ir visiškai savitumą neatgavęs jo balsas nuskambo, priversdamas moterį suklusti.
– Mom… Where is Gabby? – Suprasti tai, kad jis ir pats nesuvokė ką sakantis nebuvo sunku, mat narkozės išsivadėjimas priverčia žmogų privapėti visokiausių nesąmonių. Ir visgi, tai aiškiai įsirėžė jojo motinos atmintyje. Tai buvo pirmi jo ištarti žodžiai, net tuomet kai vaikinas nespėjo pramerkti apsunkusių akių vokų. Mallory susiraukė, tačiau vilkolakis nesiliovė kalbėti.
– I proposed to her mom. – Moters žandikaulis šiek tiek atvipo, juk niekas iš jojo šeimos nežinojo apie Mason’o sprendimą slaptai susižadėti su žemai ekonominiai klasei priklausančia mergaite. Žinoma, šitai niekada nebūtu leista, net jei Mallory ir būtu radusi drąsos paremti sūnaus sprendimą, Lockwood’ams visuomet vadovavo vyrai, o į šeimą įeinančios moterys mažu mažiausiai turėjo turėti žinomą pavardę, aukštą statusą visuomenėje ir būti beprotiškai išauklėtos, žinoti savo vietą, niekada neprieštarauti savo partneriui. Gabriella buvo kitokia, nuo pat pradžių matėsi kad mergaitė buvo stipri, drąsi ir toli gražu neieškanti žodžio kišenėje. Šiek tiek ciniška, gebanti atstovėti savo nuomonę ir gebanti prieštarauti ir stovėti už savo nuomonę. Laikas pasirodo tik dar labiau sutvirtino šias jos savybes. Bet tokia ji netiko Lockwood’ams, todėl bet koks Mason’o kontaktas su minėta mergina, greičiau buvo priimams kaip maištas. Pasidėdama žurnalą į šalį, ji palinko prie savo sūnaus, rūpestingai delnu perbraukdama per šio plaukus.
– Baby, Gabby is gone. You two broke up. Remember? – Užlaikydama ranką ant sūnaus kaktos, moteris neskubėjo atsitraukti. Galu gale, jiems esant dviese, apsimetinėti nebuvo prasmės, nepriklausomai nuo to, kad tai jau buvo tapę įpročiu.
– No, mom. I love Gabby… Call her and ask her to come here… – Pastarieji Mason’o žodžiai daugiau nebe apleido Mallory minčių, nepriklausomai nuo to, kad tuo metu ji nesiryžo įsikišti ar kaip nors nepastebimai paveikti jo gyvenimą, paskatinti griebtis priemonių, kurių jam reikėjo. Kaina buvo per didelė, mat už tokį “nepaklusnumą” moteris greičiausiai paliktu be nieko, o savo prabangų gyvenimą ji tikrai labai mėgo. Sekantis kartas, kuomet ji susitiko su Mason’ų, jau buvo namuose, po operacijos praėjus kelioms dienoms. Jo pakitęs bendravimas (palyginus su tuo, ką jis sakė kliedėdamas), tam kartui nuramino moters sąžinę. <…>

Vilkatė sumerkė akis, tarytum tikėdamasi kad toks veiksmas padės šiai sulaikyti ašaras, kuomet atsakomai Mallory pasidabino šilta šypsena, imdama motiniškai glostyti tamsiaplaukės nugarą. Kuris laikas jos paprasčiausiai taip ir stovėjo, nedrįsdamos nutraukti kontakto. Tačiau kuomet tai padaryti pasidarė tiesiog būtina, Lockwood nurodė kad Gabriella atsisėstu ant lovos, ir kai ši paklausė, paantrindama, padarė tą patį. Kuris laikas jos tiesiog šiltai bendravo, apie praeitį, apie tai kokia nuostabi auga Valencia, ir tai kad Gabriella priėmė tinkamą sprendimą atsitraukti nuo Lockwood’ų. Jos abi puikiai suprato kad tai greičiausiai bus paskutinis jų susitikimas, todėl išsiskirti taps beprotiškai sunku. Tačiau Mallory negali rizikuoti tuo, kad kas nors pastebės dažnus jos išvažiavimus, tad sutarė palaikyti ryšį senovinių laiškų forma, ir žinoma ne Lockwood’ų namų adresu, saugumo sumetimais.
– Tell me the truth Gabby, after everything that happened, do you still love my son? I need to know. – Suimdama tamsiaplaukės ranką į abu savo delnus, vidutinio amžiaus moteris pasistengė išlaikyti akių kontaktą, vien tam, kad šis klausimas įgautu kur kas daugiau prasmės, nei gali turėti tiesiog paberti žodžiai. Žinodama tai, ką kadaise visiškai atsitiktinai jai buvo pasakęs Mason’as, ji turėjo žinoti ar josios jaunėlis tik dar kartą įklimpo į istoriją su nelaiminga pabaiga, ar visgi tai turi daugiau prasmės.
– Is it possible to stop loving him? Maybe we were meant to fall apart and I did run away that far, that he couldn’t reach me. He or anyone from his family. I’m sorry, Mallory. But he didn’t just left me, he gave me the best thing I’ve ever dreamed of. Our daughter. And looking at her, I can’t stop loving him. I tried, oh, believe me. I tried so hard... But it’s not possible to stop loving him. – Gabriellos veide subolavo liūdnokai atrodanti šypsena, mat lūpų kampučiai nenoromis nulinko žemyn. Ji nuleido savo tamsiai rudos spalvos akis į moters rankas, kurios laikė apgaubtą josios plaštaką. Kaip be pasukus, ji jautėsi dėkinga šiai moteriai; už Mason’ą, už tai kad ji niekada jos neatstūmė, nepaisant to kad ji nuo pat pradžių buvo netinkama jos sūnui partija. Ir už tai kad dabar atvyko čia, ne vien kad išgelbėdama Gabriellai gyvybę, bet ir šiek tiek laiko praleisdama su Valencia, jai to nežinant suteikdama galimybę pažinti močiutę. Liežuviu perbraukusi per savo lūpas, ji jau ketino prabilti, kuomet tylus Lockwood šeimos atstovės balsas ją pertraukė. – I’m sorry about what happened to you, you are worth more than you have.
Tamsiaplaukė netrūko išreikšti savo nepritarimą pašnekovės žodžiams, kuomet ginybiškai neigiamai supurtė galvą, aiškiai turėdama nuomonę, kad nėra verta daugiau. Turint omeny, kad kautis prieš visą pasaulį kad gauti ko nori, nebuvo prasmės. Negali priversti žmogaus jausti tau tai, ko jis nejaučia. Todėl belieka susirinkti save į rankas ir eiti toliau. Ne tik eiti, eiti aukštai iškėlus galvą.
– No, I’m okay. And the fact that you are here and met Valencia, means that I did everything right. Because she is beautiful inside and outside... We do everything we can for our children, even if it means that we are not fully happy about ourselves. – Vos pastebimai, tačiau ji leido sau lengvai šyptelėti, po ko netrūko pratęsti. – You know, sometimes I miss him so much, and it’s killing me, because I should be mad at him, but I’m not. And I wish, that sometimes he remembers me. –
Mallory žvilgsnis kaltai pasislėpė po blakstienomis, kuomet ji nusprendė neatskleisti visos tiesos, kuri jai buvo žinoma: apie sūnaus ištartus žodžius, kuomet tam tikra prasme, kalbėjo jojo širdis, ne visi tie fasadiniai barjerai, kuriais save apstato kiekvienas asmuo. Ir apie tai, kad jo gyvenimas nesiklosto taip, kaip linkėtu jam jo motina. Linktelėdama, moteris pagaliau paleido pašnekovės ranką. Tapo akivaizdu, kad laikas artinasi prie atsisveikinimo. – You are right. I wish I could be this brave. Maybe then everything would be better for my boys and for you with my little granddaughter. Meeting her, Mason’s baby girl, was a miracle for me. Thank you Gabby for giving me this. It’s priceless. – Moteris pakilo ankščiau, nei Gabriella būtu spėjusi ką pasisakyti, palinko prie jos, švelniai pabučiuodama viršugalvį, o tuomet netardama standartinės atstisveikinimo kalbos, patraukė prie durų, prie kurių trumpam stabtelėjusi, pasisuko į ant lovos sėdėti likusią tamsiaplaukę, kurios žvilgsnis atsakomai susirado ją. – Listen to me, because you need to hear this. He loves you. But right now it’s not gonna work. You both have to fix yourselves. But I promise you. You guys are meant to be, so let go of the past and right now. And be exited for the future with him.
Lockwood veide subolavo dviprasmiška šypsena, kuomet moteris nutraukė akių kontaktą su tamsiaplauke, ryžtingai suimdama durų rankeną, vedusią lauk iš palatos, kuriuoje buvo Diaz-Fibonacci. – Especially now, but I’m not gonna tell you this. You’ll need to figure that by yourself, Gabby. Please say Valencia sorry that I couldn’t say goodbye to her, I can’t handle doing that. And if you don’t mind, tell her that I love her. – Tarusi šiuos žodžius, aukštuomenės dama, apleido palatą, o vėliau ir Europą. <…>




PRESENT DAY (MASON'UI PRIKLAUSANTIS SANDĖLIS): Grįžusi į namais laikomą šalį, tamsiaplaukė net neįsivaizdavo kaip tai sudrebins josios “kortų namelį” iš vidaus; pažadins ilgai tramdytus jausmus, atskleis tiesą, kurią ji taip desperatiškai slėpė ir kas svarbiausia privers pasigailėti esti reikiamu metu savanaudiškai ji nesikovė dėl savo pačios laimės. Laimės, kurio rankos dabar savininkiškai, slydo moteriškomis josios kūno linijomis, užgniauždami kvapą, išderindami širdies dūžiūs ir visapusiškai atribodami nuo realaus pasaulio. Žvelgdama į šviesiai mėlynas Lockwood’o akis, vilkatė jautė pilnatvę, kuri nereikalavo paaiškinimų, bereikalingų žodžių. Laimę, kuri buvo užtektinai trapi, mat realus pasaulis gali ją negrįžtamai sugriauti ir tuo pačiu metu užtektinai tvirta, kad tam pasipriešinti. Ši akimirka prailgo, mat negalėdama atitraukti akių nuo partnerio, Gabriella staiga pritilo. Ir nors visa jos neverbali kūno kalba skandavo apie džiaugsmą, seksualinį jaudulį, akyse buvo galima pastebėti lengvai išreikštą liūdėsi, esti kad ir kaip dabar būtu gerai, ar tai nenutrūks, vos jie trumpam atsitrauks? Ar jis yra pasiruošęs jai, ar tai tėra sužadintų sentimentų protrūkis, ir ar savaitei prabėgus jai neteks “pabrukus uodegą” sugrįžti atgal į savo susikurtą gyvenimą? Liežuviu perbraukusi per savo natūraliai rusvas lūpas, tamsiaplaukė leido savo veide pasivaidenti lengvam šypsniui.
– I’m not mysterious, I’m absolutely not feel like I’m done making “mistakes” you’ve been talking about. – Prisikandusi apatinę lūpą, vis dar eilgėsi atitinkamai žaismingai, todėl pasikartodama jo naktį ištartus žodžius, visu savo veidu parodė esti klaidomis viso šito nelaiko. Tačiau visu tuo metu, moteris nedrįso paleisti jo akių, kuriuose aiškiai atsispindėjo nepasitikėjimas. Gabriellos antakiai šiek tiek išlinko, smulkus veidas įgavo kiek kitokias spalvas, kuomet paleidusi vieną ranką nuo Lockwood’o sprando, perkėlė jam ant žandikaulio. Net nepajuto kaip visas jos kūnas savaime prisitraukė arčiau, iki absoliučiai niekinio atstumo. – Hey what’s wrong, Mason? You know, anytime you need someone to support you, I’m still your girl. I’m not going anywhere... Especially now, when you know almost everything about me. – Tamsiaplaukės ranka, vis dar liko glaustis prie vilkato veido, kuomet ši nykščiu švelniai palytėjo jam priklausančias lūpas. Jo rankos užtikrintai nuslydo žemiau, suimant ją kiek žemiau užpakaliuko, bei kilstelėdamos visą jos smulkų kūnelį viršun. Gabriellos kojos netrūko apsupti Lockwood’o pusiaują; tvirtai, geismingai. Viena tamsiaplaukės ranka vis ar likdama ant jo veido, kita stipriai įsikibo į partnerio plaukus, kuomet jų lūpos susijungė kiek chaotiškam, aistros iššauktam šlapiam bučiniui. Ir jei pirmą kartą (po didžiulės pertraukos) jie neskubėjo, aiškiai vienas kitam parodydami kad šis sprendimas nebuvo skubotas, dabar užvaldyti žvėriškai subangavusio troškimo, ėmė elgtis skubotai. Tačiau ne todėl, kad baiminosi esti sustojus, viskas ims ir nutrūks, greičiau dėl to kad nekantrumas norint jausti vienas kitą, tapo netramdomas, būtinas ir svaiginantis. Lockwood’as pasirėmė į jam už nugaros likusį stalą, ant kurio buvo palikti keli mechaniniai įrankiai, kurie sujudinti ar tai jojo paties, ar Gabriellos į ant stalo paviršiaus atsidūrusių kojų, nukrito velniop. Duslus, metalinis garsas nuaidėjo kaip tik tuo metu, kuomet įrankiai susidūrė su cementuota grindų danga. Visgi panašu kad abiems jiems tai buvo ne motais. Mason’as pasisuko, tokiu būdu užsodindamas savo partnerę ant stalo viršaus. Būčinys nutrūko, tačiau tamsiaplaukės lūpos liko šiek tiek praskleistos, kvėpavimas jau tuomet skambėjo apsunkintai, tarytum atgauti kvapą buvo veik neįmanoma. Stebėdama tai, kaip mikliai vyras nusikrato savo vilkėtais marškinėliais, sukando savo apatinę lūpą. Jo rankos netrūko vėl atsidurti ant josios kūno, kuomet jis paskubomis patempė moters vilkėtą aptemptą suknelę į viršų, tokiu būdu lengvai ją pusiau apnuogindamas. Jam dar nepasilenkus pakankamai žemai, tačiau palinkus prie jos, tamsiaplaukė trumpam atlošė galvą, leisdama savo kvėpavimui tik dar labiau suintensyvėti. Ji palinko pirma, tačiau tik tam kad užvaldyta visapusiškai protą išnešančios nestipriai įsikasti į jo petį, čia pat kiek drėgnai pabučiuodama. – You gonna make me lose my mind… – Sušnarėjo taip tyliai, kad nebuvo tikra kad vilkatas išgirdo josios žodžius, tačiau akimirka kuomet vyras palinko žemyn, pirmiausia lūpomis palytėdamas josios kelio girnę, ji sukasdama vidinę skruosto dalį, ji nevalingai iš jaučiamo malonumo užvertė akis. Jo prisilietimai nematomai degino, versdami visu kūnu perbėgti maloniai sukrečiančiais šiurpuliukais, varė iš proto, versdami visapusiškai prarasti sveiką nuovoką.


Diaz-Fibonacci atsilošė, alkūnėmis įsiremdama į matomai įrankiams pritaikytą stalą, vien tam kad vilkatas turėtu patogesnį priėjimą prie jautriausios josios kūno dalies. Ir nepriklausomai nuo to, kad ji puikiai suvokė jo ketinimus, vos tik jo liežuvis tikslingai susilietė su reikiamu tašku, sujautrėjusia nervine galunėlę, ji nevalingai kruptelėjo, tuo pačiu metu leisdama pro praskleistas lūpas išsiveržti lengvam aiktelėjimui. Būtent čia vilkatas liovėsi skubėjęs, paliko susitelkęs, dėmesingas, it būtu ketinęs lėtai privesti Gabriella prie visapusiško “sprogimo”. Su kiekvienu liežuviu judėsiu, jis pastebimai kaitino lotyniškos kilmės moters kraują, vertė ją eiti euforijos keliu, visapusiškai atsiduoti akimirkai. Apsunkintas kvėpavimas, ir iš pradžių tik kartas nuo karto ryškiau pasirodantys raumenų susitraukimai tapo lydimi seksualinio malonumo iššauktomis dėjonėmis. Jis nesiliovė, iki pat tos akimirkos, kuomet ji nepasiekė absoliutų, protą išnešantį, orgazmą, kuris buvo vainikuotas nevaldomo, nevalingo josios kūno trūkčiojimo.
Tuo viskas nepasibaigia, mat akimirka kuomet Lockwood’as išsitiesia, tamsiaplaukė kaip mat prisitraukia prie jo, godžiai įsikabindama į vilkato lūpas. Šiek tiek krimstelėdama vieną jų, leidžia liežuviams sinchronoškai susijungti aistringam šokiui. Jos rankos paskubomis nusileidžia prie jo vis dar vilkėtų džinsų, nusikratant visų ten buvusių užsegiamų barjerų. Pasmaukė tvirtą, džinsinę medžiagą apačion, tokiu būdu išlaisvinant visapusiškai sueičiai pasiruošusį falą. Vilkato rankos vėl atsidūrė ant tamsiaplaukės sėdmenų, pritraukiant ją arčiau savęs. Tą pačią akimirką aukštaūgis įeina į ją, užvaldydamas ne tik partnerės mintis, tačiau ir visą josios kūną. Padaro tai be jokio perspėjimo, šiurkščiai, savininkiškai, be jokių meilybių. Ir tai galutinai ištaško protelį į visas keturias puses. Staigus judėsiai priverčia moterį kone šaukti iš malonumo, o intymiai atrodantis kontaktas “veidas į veidą”, leidžia ne tik matyti kokį poveikį kits kitam suteikia seksualinių poreikių patenkinimas, bet ir duoda kelia šlapiems, chaotiškai reikliems bučiniams. Kurių, reikia pripažinti absoliučiai netrūko. Tam tikru metu, užvaldyta visą kūną užvaldžiusios aistros, moteris sukibo į Lockwood’o nugarą, visiškai nespecialiai palikdama juosiančias nagų žymes. Netrūkus vilkatas nukėlė ją nuo stalo, pastatydamas nugara į save. Ji palinko į priekį, vieną iš savo vis dar aukštakulnių apipavidalintų kojų ant stalo, suteikdama jam kone tobulą priėjimą. Jis ir vėl užvaldė ją, užpildydamas savimi iš vidaus. Kintantis greitis, gylis galiausiai atvedė vilkatą iki to momento, kuomet trūko absoliučiai ne daug iki išsiveržimo, todėl lūpomis susidurdamas su josios nugara, ėmė trauktis. Jam nematant, tai iššaukė kiek kampinę šypseną tamsiaplaukės veide. Rūpindamasis tuo, kad ji būtu visiškai patenkinta, pats negalėjo leisti sau pasiekti kulminaciją šitaip. Tik ne taip. Vilkatė pasisuko, akimis tik akimirkai susidurdama su priklausančiomis jam. Prisiartino palankamai arti, kad dar kartą sujungti lūpas trumpam bučiniui. Ir akimirka kuomet ji palinko žemyn, atsiklaupdama ant kelių, tapo akivaizdu, kad šitaip partnerio nepaliks. Jos lūpos netrūko atsidurti ant išpampusios ir nuo trinties paraudusios jo pasididžiavimo galvutės. Leido jam prasiskverbti į burnos ertmę, nuo tos alimirkos perimdama intensyvumo iniciatyvą ir liežuvio žaismu privesdama jį prie seksualinės iškrovos, išsiveržimo. Kiek atsitraukdama, vilkatė nykščiu perbraukė per savo lūpas. <…>

Pasimiršti, kuomet tave gaubia mylimo vyro rankos, yra taip paprasta. Tu pasiduodi akimirkai, kuri lygiagriačiai yra trapi ir neįkainojama. Tu jautiesi saugi, laimimga, bet čia pat tave kamuoja tūkstančiai klausimų apie tai kas vyksta dabar ir tai, kas bus vėliau. Reikia pastebėti tai, kad kai  viskas yra per daug paprasta, tai tampa netikra, it kažkieno sugalvota ir valdoma. Bet užduoti klausimus, kurie iš tiesų yra svarbūs, balsu, yra sunku, žodžiai užstringa nepasiekę pusiaukėlės. Drabužiai jau buvo spėję sugrįžti ant jų dviejų kūnų, kuomet gaubiama tvirtų, stiprių Lockwood’o rankų, Gabriella buvo nugara atsirėmusi į jojo fasadinę pusę. Šiek tiek pasukusi galva, ji išlaikė primerktas akis iki pat tos akimirkos, kuomet automobilije likusi josios rankinė ėmė garsiai skambėti. Pametę laiko nuovoką, jie paprasčiausiai pamiršo apie tai, kad tamsiaplaukės laukė susitikimas su nekilnojamo turto agente, kuri atsilaisvinusi kiek ankščiau, nusprendė su potencialia pirkėja susisiekti pusvalandžiu ankščiau. Vangiai nukreipdama akis į automobilį, iš kurio sklido iPhone būdinga melodija, vilkatė pasuko galvą dar labiau, pasitempė, lūpomis palytėdama Mason’o žandikaulį. Užlaikė kontaktą, kuris tuo metu atspindėjo didelį dėmesingumą. Pasistengė ištrūkti iš tvirtų partnerio “gniaužtų”, tačiau jam iš karto jos nepaleidus, tamsiaplaukės veide subolavo plati šypsena. Kuomet dar kartą pasukusi galvą į jo pusę, sujungė lūpas lengvam bučiniui, po kurio per daug neatsitraukusi, kimiu balsu suskubo paaiškinti. – Ten tikriausiai nekilnojamo turto agentė, kuriai seilės vos burnoje tilpo, tave pamačius. Man reikia atsiliepti, kitaip dar kuriam laikui liksiu bename, kas reiškia kad įsikursiu pas tave… Ir dar  mažiausiai savaitę erzinsiu tave visais įmanomais būdais, nes tavo kambariokas niekur nepradings.  – Žinoma kad rimties josios žodžiuose nebuvo, tačiau kitą vertus mintis apie galimai kartu praleista savaite, nebuvo tokia siaubinga. Kuomet Lockwood’o rankos galiausiai ją paleido, dirstelėdama sau per petį, moteris nukulniavo link automobilio, iš kurio pasigavusi savo mobilaus susisiekimo priemonę, ne kiek nenustebo dėl to, kad nuspėjo esti tai buvo agentė. Atsiliepusi ji sukalbėjo ganėtinai greitai, patvirtindama tai, esti netrūkus atvažiuos į agentūrą, pasirašyti gyvenamo namo pirkimo sutartį. Moteriai, kitame ragelio gale šis sandoris buvo svarbus, mat nuo jo šiai kristu nemaži komisiniai. Baigusi kalbėti, vilkatė įsimetė telefoną į savo rankinę, kuomet atsitraukdama nuo transporto priemonės, netrūko prabilti. – Man reikia važiuoti į agentūrą...


Prieš tai pažadėjęs pametėti tamsiaplaukę iki reikiamos vietos, Lockwood’as atitrūko nuo užsiimtos vietos, akivaizdžiai ketindamas patraukti link čia atvažiuotos transporto priemonės, tačiau čia pat jam kelią pastovo vilkatė. Veide subangavo žaisminga šypsena.
– Oh no baby, you’re not driving the car. You’re driving that peace of hot stuff. – Nesureikšminusi epitatą, kurį panaudojo partnerio atžvilgiu, mat tai išsprudo absoliučiai natūraliai, nesuvaidintai. Galvos mostu nurodydama jam už nugaros likusį motociklą, moteris pasidabino “daring” šypsenėle, kuomet išlaviruodama taip, kad žaismingai išvengtu kontakto su Lockwood’u, užėjo giliau į dandelio vidų, kur akimis perbėgusi per visą aplinką, susirado du ten buvusius šalmus, kurių vieną pametėjusį vilkatui, kitą pasiliko sau. Būtent dėl to, kad josios apranga buvo užtektinai atvira, ir dėl to kad nebuvo susitvarkiusi dokumentų, kad galėtu pasivažinėti Lockwood’o “žvėriuku” (labai dviprasmiškai skamba, xD), nusprendė užsiimti vietą jam už nugaros. Akimirka, kuomet jie abu jau atsidūrė ant motociklo, nuleidusi šalmo stikliuką, ji ganėtinai provokuojančiai lėtai rankomis perbraukė per jo šonus, galiausiai šį aplabindama. Motociklas dviems, visuomet garantuoja užtektinai artimą fizinį kontaktą, kas šiuo metu kaip tik atrodė neišvengiamai būtunu reiškiniu. Pasigirdo garsus užvesto variklio atgarsis, kas tik leido moters veide pasirodyti nuoširdžiai plačiai šypsenai: adrenalinas ir serotoninas (laimės hormonas) akimoju užpildė josios lianą kūnelį. <…>

Skambus motociklo variklio garsas privertė vieno aukšto agentūros pastate buvusią agentę suklusti. Kuomet prieš pasitikdama atvykusius savo kabinetę, moteris strigtelėjo prie lango, įsitikinti tuo, kas atvyko. Kampinė šypsena subolavo josios veide, kuomet be savo klijentės, ji išvydo tą patį gaistrininką, tačiau šį kartą apipavidalinusį save civiliniais drabužiais, bei dar vairuojant dviračią transporto priemonę. Liežuviu perbraukusi per savo lūpas, ji kaip mat nukeliavo prie durų, kuomet pro šias įžengę asmenys, trumpam išsiskyrė, mat Gabriella prieš pradėdama tvarkyti formalumus, pasiprašė į “damų kambarėlį” (nusiprausti, atsigerti vandens). Likusi dviese su Lockwood’ų, pakankamai modeliškos išvaizdos šviesiaplaukė į pravirų savo kamineto durų staktą.
– Tu man nepaskambinai… Bet tai kad esi čia dabar, negali būti sutapimas. – Ištiesusi ranką, šviesiaplaukė ir toliau elgėsi su juo absoliučiai neprofesionaliai, kas tik dar labiau patvirtino jos ketinimus gaistrininko atžvilgiu. – Nesistenk meluoti kad ir toliau užsiimi lapdaringa veikla, padėdamas savo draugei susitvarkyti gyvenamosios vietos klausimą. Tau nereikia tiek stengtis, kritai man į akį, vos tik pirmą kart tave pamačiau ir man malonu kad panorai mane pamatyti… – Už durų buvusį tamsiaplaukė, atsuko čiaupą, leisdama šaltam vandeniui imti tekėti į kriauklę. Abiem delnais pasemdama skystį, vilkatė kelis kartus juo sudrėkino savo veidą, netrūkus tą patį pakartodama ir su burna. Šaltas vanduo nutekėjo jos gerklomis, tačiau tai ne kiek nenuslopino jaučiamą chaosą, josios kūne. Nuvalydama ant odos likusius vandens lašus popieriniu rankšluoščiu, tamsiaplaukė pagaliau patraukė link durų. Antgamtinė klausa žinoma neleido jai negirdėti to, ką tauškėjo šviesiaplaukė. Tačiau kaip nors kitaip, nei tiesiog nepasitenkinimą išreiškiančia mina, ji reaguoti negalėjo. Mason'as nepriklausė jai, lygiai taip pat kaip ji nepriklausė jam, todėl jokių priekaištų ar "užimtos teritorijos" demonstravimo būti negalėjo. Sunku pasakyti kur link būtu toliau sukusi agentė, jei nebūtu žvilgsniu susitikusi su savo klijente. Mirtingoji nurodė kad jie praeitu į kabinetą, kuomet palengva ant stalo ėmė dėlioti visokius popierius, reikalavusius tamsiaplaukės parašų. Ji aiškino kas ką reiškia, kas už ką atsako ir kokius įsipareigojimus priima abi šalys, po to kai bus sudaryta sutartis. Supažindino ir su privalomu draudimu, kuris turėti trūkti ne trumpiau nei penkis metus.
– Kai pasirašysite šiuos dokumentus, mes sudarysime oficialią sutartį, kuri įgalins mumis susisiekti su banku, bei sutvarkyti piniginį klausimą. O aš savo ruožtu, įteksiu jums nuosavybės dokumentus ir raktus. Štai tušinukas... – Atkišdama tamsiaplaukei tušinuką, moteris buvo pasidabinusi tipiška nenatūralia, visus perlinius dantis demonstruojančia šypsena. O kad užkalbėti dantį, ji ėmėsi tokio pat steriotipinio meilikavimo modelio. – Turiu pastebėti kad šis miestas jums tinka, priėmėt labai teisingą sprendimą. Europa smagi atostogoms, bet ne gyvenimui ten. Kai pirmą kart susitikom, dar atrodėte pasimetusi, bet dabar tiesiog švytite. – Vilkatė priešingai nei buvo pastebėta, iš tiesų buvo valdoma streso, ji jautėsi pasimetusi tarp savo pačios minčių, ir kai buvo paminėtas “švytėjimas”, ji šyptelėjo, po ko ganėtinai tyliai pridūrė. – Miestas čia niekuo dėtas, matomai šianakt gerai išsimiegojau. – Jos tamsių akių žvilgsnis tik trumpam susidūrė su Lockwood’o, kad liko nepastebėta agentės, kuri ir toliau it išmoktą tekstą dėstė savo kalbą. – O, tai nuostabu. Bet kai jau miegosite savo pačios namuose, tai bus dar geriau. Ai, vos nepamiršau, man reikės kad jūsų vyras vėliau atvyktu čia ir taip pat paliktu savo parašus. Juk, savininkais būsite abu? – Tušinukas galiausiai atsidūrė Diaz-Fibonacci rankose, kuomet žvelgdama į popierius, o tiksliau ten menamą David’o vardą, ji ėmė blaškytis dar labiau. Sukiodama tušinuką tarp pirštų, ji buvo užsikėlusi koją ant kojos, kuomet viršutinę nervingai supavo. Neskubėjo pasirašyti. Reikia pastebėti, kad paskutinės dvi dienos buvo atipriai išderinusios tamsiaplaukę, ji nebuvo tikra tuo, kad gali šitaip elgtis. Sunkiai nurydama burnoje susikaupusius skysčius, moteris tarytum prasmęgo savo pačios mintyse, visiškai negirdėdama tolimesnę agentės kalbą. Ir kai pasigirdo aiškus klausimas, Gabriella pakėlė akis. – Jūs persigalvojote dėl šio namo?
Čia pat Gabby pasidėjo tušinuką ant pluošto popierių, kuomet giliai įkvėpusi pasistengė išlaikyti kiek galima labiau mandagų balsą. – Ar galite mus palikti kelioms minutėms? Tai gana reikšmingas sprendimas, todėl nenorėčiau elgtis paikai. Man reikalinga nešališka nuomonė... – Agentėi nepatiko tai, tas aiškiai pasimatė iš josios susisukusio veido. Ilgakoje pakilo nuo savo kėdės, apsimestinai supratingai linktelėdama, kuomet praeidama pro Lockwood’ą, specialiai savo delnu palytėjo jo ranką, virš alkūnės. Uždarė duris, greičiausiai nueidama prie vandens automato. Gabriella kuris laikas dar nieko nesakė, kol galiausiai josios tamsių akių žvilgsnis įsikabino į vilkato veidą. Pasimetimas dėl ateities atsispindėjo tiek nemirtingos moters veide, tiek kūno kalboje. – I’m not sure I can do this. Mason you know me, I’m not like this, I don’t play double games. I can’t buy a house with my husband and pretend that this is okay... – Pasimiršti buvo lengva, elgtis savanaudiškai, galbūt nevisai teisingai, tačiau vienareikšmiškai taip, kaip skandavo širdis ir kūnas, dar lengviau. Net po tiek prarastų metų, jie nebuvo vienas kitam svetimi. Tai nebuvo vienos paros pažintis, galu gale, juos siejo kur kas daugiau, nei staiga užsiliepsnojusi vienkartinė aistros ugnelė. Ji pratrūko, atsidurdama tarp dilemos kilusios tarp to ko norisi ir kas teisinga. Ant kortos buvo pastatyta iš tiesų daug, kuomet ji vėl pasistengė prabilti. – I can’t pretend that I want this, – Vizualizuodama savo kalbą, moteris durstelėjo pirštu į namo pirkimo dokumentus, kuomet nenuleisdama nuo pašnekovo akių, čia pat išbaigė savo kalbą. – When all I want is you. I do, and I. I. I want you. And I’ve been trying not to say this. I’ve been trying so hard to just mash it down and ignore it and not say it. And David is a great guy, and dispite all of my bullshit, he likes me.  He does, but it’s not working out. Because I want you. Always you...
Šiek tiek chaotiškai skambanti Gabriellos kalba staiga nutrūko, kartu su savimi atimdama prieš tai jaustą tresą dėl atrodytu tokio mažmožio, kaip parašų sudėjimas ant popieriaus. Susidarė įspūdis kad nuo josios pečių buvo nuimtas nežmogiškai sunkus krūvis, kurio atsikratymui tereikėjo pasakyti tai, kas buvo gniaužiama visą tą laiką. Nepriklausomai nuo to, kas turėjo nutikti toliau, šito reikėjo jai pačiai. Jos pečiai nusileido iš ginybinės padeties, kūnas atsipalaidavo, nepriklausomai nuo to kad kvėpavimas vis dar buvo pagreitėjęs. Su jaučiamu palengvėjimui ji atsikvėpė. – God that feels good to just say that, I feel so much better now... Oh. I can’t do this, because of you. Mason? – Tik tuomet, kai ji pagaliau suvokė kad savais žodžiais sugebėjo jį galbūt sugluminti, kreipėsi vardu, lyg baimindamasi sulaukti atsako. Lūpos dar kartą sujudėjo, lyg būtu ketinusios pasisakyti, bet neišleido ne garso.