GYVENAMASIS NAMAS.

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down

GYVENAMASIS NAMAS.

Rašyti by Olivia Frano on Antr. 07 05, 2016 12:31 pm

Olivia's Chamberlain gyvenamasis namas.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

“It’s like you’re screaming, and no one can hear. You almost feel ashamed. That someone could be that important. That without them, you feel like nothing. No one will ever understand how much it hurts. You feel hopeless; like nothing can save you. And when it’s over, and it’s gone..”

2016 METŲ MOTERIŠKAS PERSONAŽAS - OLIVIA FRANO © UŽ APDOVANOJIMO GRAFIKĄ PRIKLAUSO LAURAI.

Olivia Frano

don't u know that we could be a new beginning, fight til we're winning


Pranešimų skaičius : 1911
Įstojau : 2012-09-27
Amžius : 28
Miestas : Los Andželas
Meilė : Frank Frano
Rūšis : Mirtingas žmogus
Darbo paskirtis : Advokatė / Šnipė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: GYVENAMASIS NAMAS.

Rašyti by Olivia Frano on Tr. 07 06, 2016 12:50 pm

Pradėdama dirbti prie savo paskutiniosios bylos, moteris net nebuvo įtarusi to, kad į tai yra įsimaišę labai įtakingi asmenys iš visiškai kitokios barikadų pusės, kuriai ji akivaizdžiai ne vien nepriklausė, bet ir stengėsi teisiškai „kautis“.  Geras dvi savaites, kuomet buvo tariamasi dėl teismo posėdžio, ieškoma įkalčių ir bendraujama su jos manymu ne taip jau ir teisingai apkaltintu asmeniu, ji buvo sekama. Pati žinoma nebuvo „rožine pantera“, kad pastebėtu visiškai viską, kas vyksta aplinkui, neturėjo ir kokių nors mistinių galių. Arba jos galva paprasčiausiai buvo užkrauta visokiausiomis mintimis, ir pašaliniam pastabumui nebuvo vietos. Kitaip ji tikriausiai būtu pastebėjusi kad tamsus „Audi“ automobilis, kuris stovėjo nuošaliau nuo jos darbo vietos pasuko paskui, vos tik moteris svetimą tačiau nepriekaištingai važiuojančią Frano transporto priemonę išsuko į pagrindinį kelią. Eismas buvo ramus, automobilių nebuvo daug, todėl nusigauti iki Chamberlain priklausančių namų nebuvo jokio sunkumo. Tai te trūko kokia dvidešimt minučių (na, ji ne taip ir arti savo darbo gyveno). Salonas buvo užpildytas ne vien fonine muzika, tačiau kartas nuo karto nuskambančiomis abiejų asmenų replikomis. Kažkaip šį vakarą jie buvo linkę bendrauti, gal ir negalėjo pasigirti labai jau puikia iškalba ar įdomiomis pašnekesių temomis, bet visai suėjo ir tai, kas buvo diskutuotina. Kažkuriuo metu Olivios ranka paleido mechaninės pavarų dėžės svirtį, apčiuopiamai susirasdama jo ranką. Tai buvo ir palaikomas kontaktas, ir tuo pačiu metu tas, kurio reikėjo jai pačiai. Tai buvo nekalta ir tuo pačiu metu labai malonu. O dar kaip keista, kad ne vienas iš paparacių nelindo į akis (o gal ir lindo, tačiau tai nebuvo sureikšminama), vadinasi jie abu galėjo bent akimirkai apsimesti kad pasaulis paprasčiausiai liovėsi suktis. Retas jutimas, tiesa?
„Audi R8“ liko tvarkingai priparkuotas prie pat įvažiavimo į garažą, kuriame buvo laikomas pačios Olivios retai vairuojamas juodos spalvos „Chevrolet Corvette Stingray“. Tas kurį labai saugojo ir mylėjo, todėl dažniausiai darbo reikalams naudojo paprastesnį 2014-tų metų „Ford focus“ (kuris ir liko prie pat prokuratūros pastato, kuomet moteris nusprendė kad namo sugrįš kartu su Frank‘u, vairuodama ne savo, o būtent jo automobilį). Ištraukdama užvedimo raktą, kaip mat atkišo jį savininko pusėn, kuomet pati tuo tarpu šyptelėdama, išlipo lauk. Buvo puiki vairuotoja, nors savo potencialo niekada per daug ir neafišavo ar tuo labiau nepuoselėjo. Gal nebent tik tą vieną kartą, kuomet pasiryžo išmokti „sportinį vairavimą“ ir rizikuodama viskuo sudalyvavo „slalomo“ varžybose, kuriuose apmaudžiai pelnė, tik antrą iš dešimties, vietą. Viso labo galvos mostu nurodydama kad vyras sektu paskui, raudonplaukė kaip mat nukeliavo prie paradinių durų, atrakindama šias savo turėtu raktu, kuris atitinkamu metu buvo ištrauktas iš nedidelio gabarito rankinės. Pastumdama duris į vidų, bei pirmiausia praleisdama svečią, galiausiai praeidama ir pati. Uždarydama namuose, ji nejučia pratarė tą banaliai standartinę frazę, – Jauskis kaip namuose. – Netrūko nei poros minučių, kuomet raudonplaukė nusispyrė nuo savęs tuos nepatogius, tačiau beprotiškai gerai atrodančius „Christian Louboutin“ aukštakulnius. Olivios namai buvo pakankamai dideli, bei jaukūs. Viskas aplinkui išdavė apie tai, kad čia gyvenantis asmuo yra moteris, kuri turi polinkį menui ir tam niekam tikusiam „fengšui“. Svetainėje, kuri buvo sujungta su valgomuoju, centrinėje sienoje buvo įmontuotas židinys, o priešais jį žemas staliukas, ant kurio „miego režime“ stovėjo nešiojamas kompiuteris. Prie pat elektroninio prietaiso buvo sumesta šūsnis popierių, kuriuos moteris praeidama labai greitai susirinko, patraukdama toliau. Akivaizdu, „darbą ji atsinešdavo ir namo“, nes tai te buvo vieta kur permiegoti ir gal jei nepramiega, išgerti rytinės kavos. Būdama namuose viena, ji vargu ar tiek ilgai būtu likusi su šiais drabužiais, juos palaipsniui nusiimdama nuo savęs, ir tokių būdu persirengdama į kur kas patogesnę, vasariškai trumpą, šilkinę pižamą. Tačiau šiandiena kažkodėl nusprendė išvengti apsinuoginimo, kuomet po to kai sutvarkė staliuką, pasiekė mini barą, kaip mat iš ten ištraukdama raudono vyno butelį sau, bei du skirtingus išlaikytus viskio butelius pasirinkimui jam. Sujudindama abu stiklinius indus, tik po paliepimo vieną pastatė toliau, kitą arčiau to, kurį pasiėmė sau. Pasirinko ir taures, ir net pasirūpino ledukais, jei kartais svaigieji gėrimai pasirodytu per daug „šilti“. Dar būdama prie aukštojo baro stalo, nugara į savo pasikviestą svečią, visgi užklausia to, ko iš pat pradžių neketino. – Norėsi apsimesti kad susitikom paminėti kokį nors svarbų įvykį, ar visgi papasakosi man tai, kas leistu tau sulaužyti sparnelius? – Tai nuskambėjo iš dalies komiškai, palyginus su žinoma informacija, kuri akivaizdžiai išvedė iš rikiuotės Frano. Tiesiog ji nesugebėjo rasti tinkamo būdo paklausti to, kas buvo svarbu. Tačiau kalba gana greitai pakeitė kryptį, kuomet moteris visgi sukonkretino klausimą, – Vadinasi turi už save jaunesnę seserį, su kuria beveik nebendrauji? Leisk man spėti. Vėlionis tėvas buvo paprastai tariant „šiknius“, kuris iš tavęs bandė sulipinti geresnį savęs atvaizdą. Tačiau tu tam priešinaisi ir greičiausiai pasirinkai priešingą jo norams kelią, jis ant tavęs supyko. Galimas daiktas kad konfliktas pasiekė ir užpakalio atspardymą, po ko tu riebiai nusispjovei į jo pusę, ir galiausiai nei tu juo, nei jis tavimi nesidomėjote. Dėl to nukentėjo bendravimas ir su seserimi... Kitaip tariant, jis nebuvo tau tuo tėvu, į kurį norėtum lygiuotis ar iš kuriuo sugebėtum sulaukti paplekšnojimo per petį ir pasakymo kad jis didžiuojasi?
Trūktelėdama pečiais, ji pagaliau prisėdo ant sofos, lyg tarp kitą ko pratęsdama, – Jei aš bent šiek tiek arti tiesos, tuomet nematau atsakymo į klausimą, susijusi su mūsų labai neįprastu ryšiu. Nebent žinoma, tam kad tai suprasti turiu bent pabandyti tave pasivyti. – Turėdama omeny svaigiuosius gėrimus, nepasilenkia atkimšti butelio, o viso labo pasiekusi savo rankinę, ištraukia iš ten mobilų telefoną, kurį pakankamai greitai išjungia. Vien tam, kad niekas iš jos pusės jiems nesutrukdytu. O tai buvo pakankamai realu, mat Olivia savo informatoriams buvo liepusi skambinti bet kuriuo paros metu, vos tik paaiškės kokios nors naujos, visos jos apsiimtos bylos, detalės.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

“It’s like you’re screaming, and no one can hear. You almost feel ashamed. That someone could be that important. That without them, you feel like nothing. No one will ever understand how much it hurts. You feel hopeless; like nothing can save you. And when it’s over, and it’s gone..”

2016 METŲ MOTERIŠKAS PERSONAŽAS - OLIVIA FRANO © UŽ APDOVANOJIMO GRAFIKĄ PRIKLAUSO LAURAI.

Olivia Frano

don't u know that we could be a new beginning, fight til we're winning


Pranešimų skaičius : 1911
Įstojau : 2012-09-27
Amžius : 28
Miestas : Los Andželas
Meilė : Frank Frano
Rūšis : Mirtingas žmogus
Darbo paskirtis : Advokatė / Šnipė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: GYVENAMASIS NAMAS.

Rašyti by Frank Frano on Pen. 07 08, 2016 8:32 am

Žinoma kai Olivia pradėjo skleisti informaciją lažybų tema, nė vienas iš pašnekovų jų nebūtų priėmęs rimtai. Bet kažkodėl merginos paminėtas automobilis po šios nakties užstrigs Frank'o galvoje objekto, kurį ji mielai norėtų turėti pavidalu, nors tokiai nuomonei susidaryti tikrai trūko kelių argumentų. Frano puikiai pažinojo ne tik "Transformerių" režisierių gerbiamąjį Maiklą Bei, tačiau ir palaikė šiltus santykius su visa "Paramount Pictures", kuriai yra uždirbęs ne vieną milijardą iš blokbasterių, kuriuose kart nuo karto pasirodo. Jau už kelių dienų vyras susisieks su minėtos kompanijos prezidentu ir pasiprašys pirkti būtent tą automobilį, kurį savo kalboje lengvabūdiškai paminėjo Chamberlain. Bradas Grėjus Frank'ui atsakys, kad po filmavimų, tų automobilių liko vos du: vienas jų stovi kino muziejuje Holivude, kitas buvo parduotas privačiam pirkėjui. Bet ir šioje vietoje vyras nenuleis rankų. Jo asistentė ne tik suras naująjį "Kamanės" savininką, bet ir suderins jos pardavimą su Frano. Praėjus maždaug savaitei nuo šios dienos Olivia savo kieme iš ryto išvys stovintį "Chevrolet Camaro" su už valytuvo užkištu rašteliu. Dailia Frank'o rašysena juodu plunksniniu rašikliu išvedžiotos raidės susidės į sakinį "Mum nereikia varžytis, kad eilinį kartą įrodytum man, jog lenki mane visapusiškai. Geriausiai pasaulio advokatei. Ir draugei. F.F.". Frank'as buvo tikras švaistūnas ir žinoma toks poelgis tą puikiai atspindi. Elementarus paradoksas: sunkiai uždirbtus pinigus leisti yra daug sunkiau, nei tuos, kuriuos užsikalei lengvai. Aktoriaus karjera jau seniai buvo pripratinusi vyrą nesureikšminti savų dolerių, tad jis pirkdavo viską ko įsigeisdavo: prabangius namus, rūbus, aksesuarus, gėrimus, lėktuvus ir automobilius. Visiškai priešingai nei Chamberlain, Frano niekur neinvestavo ir jam visai nerūpėjo iš babkių pasidaryti dar daugiau babkių. Neįsivaizdavo kaip jo karjera galėtų imti ir susišikti, kad nebegalėtų išlaikyti savo mašinų ir didelių namų. Nepagirtinas požiūris, žinoma. Frank'as labai, kone perdėtai savimi pasitikėjo. Jo talentinga makaulė sunkiai rišosi su protarpiais pademonstruojamais idiotiškais (ir pavojingais) veiksmais, kurie atrodytų buvo atlikti išsilupus smegenis lauk. Frano atrodydavo vieni niekai pasileisti su slidėmis nuo pavojingiausios sniego trasos, su gauja tokių pat rizikuojančių šaunuolių panardyti tarp ryklių bei mirtinai pavojingų medūzų, sudalyvauti sudėtingame bei pavojingame ralyje ir būtų galima pateikti daug daug kitų pavyzdžių. Vyro avantiūros visų labiausiai koneveikė aktoriaus asistentę Patricią, kuriai tikrai menkai tepatiko toks būdas pritraukti dėmesį prie savęs. Na taip. Frano tai tikrai darė dėl dėmesio, nes šio jam gyvenime nepasirodytų per daug, bet tame slypėjo ir kita priežastis: tiesiog laikui bėgant jam vis labiau norėjosi užaštrinti pojūčius, mat tas privilegijuotas gyvenimas, kurį yra išmaišęs skersai išilgai darydavosi nuobodokas, nesensacingas.
Argumentuotas Olivios motyvas, kodėl ši tikrai nesižavi galimybe išpopuliarėti žydrajame ekrane Frank'ui neatrodė iš piršto laužtas. Kaip mergina paminėjo ir pats yra susidūręs su gerbėjais bei gerbėjomis, kurių šlovinimas yra ne tik liguistas, bet ir panašus į psichinį sutrikimą. Ne kartą buvo persekiojamas (gerai būtų, kad tik paparacų). Išprotėjusios gerbėjos ne kartą reikalavo aktoriaus dėmesio itin iškreiptais būdais. Viena tokia grasino papjausianti vyro asistentę, jei šis nesutiksiąs su ta psiche permiegoti. Ir iš tiesų tą vakarą didelės buitinės žirklės smigo į Patricios inkstą. Ačiū dievui pritrūko ne vieno, o kelių plaukų, kad moters karjera rūpinantis Frank'o įvaizdžiu bei darbų kuravimu baigtųsi tragedija. Turtingo niujorkiečio išprotėjusi dukrelė gavo keletą metų kalėjimo, nors Frano ir reikalavo uždaryti ją beprotnamy ir daug ilgesniam laikui. Girdėjo gandų, jog šiai bylai kaltinamoji (tiksliau jos tėtušis) samdyti norėjo būtent panelę Chamberlain. Vargu ar Olivia iš tiesų buvo pritaikyta tokiam gyvenimui. Ji galiausiai buvo visai kitokia nei Frank'as. Žemiška. Subtili. Ji nereikalavo to visiškai bereikalingo dėmesio, kuomet atrodytų į tave yra susmeigtos viso pasaulio akys. Frano su ta našta tvarkytis mokėjo. Savaip, bet vis vieną mokėjo. Pasitaikydavo tokių dienų, apie kurias vyras atsiliepdavo maždaug taip: "jei mano gyvenimas turėtų plaukus ir šiandien išpultų prastos ševeliūros diena, tai šiandien būtent būtų tokia diena" ir tuomet tarsi pasimetęs laivelis vyras kaip mat prisišvartuodavo prie Olivios uosto, kuriame jautė ypatingą ramumą, o jos kartkartėmis prisireikdavo ir šiam Argent'ų šeimos atstovui. Ir nors nežinojo kaip atrodo Cassidy ar vyro pusseserių: Jennifer bei Andreos gyvenimai, tačiau galėjo duot ranką nukirst, jog jis vienintelis iš tiesų patiria absoliučiai žmogiškas problemas ir išgyvenimus. Retas kuris Argent'as išsikapanodavo iš tos medžiotojiškos sektos, kuri įtraukdavo į visokias paranormalias dramas.
Frank'ui būdavo labai sunku kalbėti apie savo jausmus. Tuos tikruosius. Kur kas dažniau jis demonstruodavo kažkokį apsimestinį šarmą bei iškalbingumą, kurie akivaizdžiai piršdavo įspūdį, jog vyras tiesiog dievina save bei savo gyvenimą. O visgi buvo užtektinai talentingas, kad nesukeltų visiškai jokio įtarimo. Net jeigu būtų nusprendęs pasilikti tame vakarėlyje, Frano neabejotinai toliau linksmintųsi lyg niekur nieko, nors ir jaustų, kad į sielą prišikta. Ir Olivia pati pernelyg įsijautusi į pažliugusią aktoriaus būseną davė suprasti, jog tikisi nuoširdaus pasisriūbavimo dviese. Vargu bau. Vyras natūraliai nebuvo linkęs į savęs skaudinimą, nes save tikrai labai myli. O atpalaširdiškas dialogas apie tai kur ir kodėl jam sopa jam visiškai nepanašėtų į bandymą reabilituotis. Jis taip pat nebuvo nusiteikęs ir narplioti jųdviejų santykių peripetijų. Maža tikimybė, jog po šio ar sekančio jų vakaro kažkas tikrai pasikeis.
Jis visiškai nespecialiai nuignoravo Olivios mėginimą išsiaiškinti, per kurį galą Frank'ą pasiekia informacija apie jos gyvenimą, nes tiesą pasakius vis dar nesuprato, jog prasitarė. Tad savaime kažkoks "iš kur tu žinai?", jam ir lieka tik kažkokiu "iš kur tu žinai?". Jo smegenys dabar visiškai neveikė ta linkme, kuri aktyvuotų jo pastabumą bei susipratimą (pastaru pasižymėti negalėjo iš viso, so). Tik gilios bei prasmingos Chamberlain mintys kuriam metui pradangina tą menką, bet teigiamą šypsenėlę nuo Frank'o lūpų. Sąmonėje visuomet kirbėjo suvokimas, jog vargu ar kada nors taptų pavyzdinga antra puse, tačiau išgirsti Olivią sakant, jog ji tuo taipogi netiki atgynė kažkokį labai nefainą jausmą, tarsi vertusį šiek tiek užsišikti. Šiuo atveju gilios prasmės tame nebuvo, tiesiog pasijuto šiek tiek įžeistas. Ši stulbinanti kaštonplaukė tikrai buvo ypatinga moteris tarp visų tų visokio plauko gražuolių, kurias gali turėti kaip nori ir kada nori. Olivia pati nesibodėjo diktuoti sąlygų, o tai iš dalies darė įspūdį. Vieni bijo stiprių moterų, kiti jomis žavisi.
Jam nelabai patiko leisti kam nors vairuoti vietoje jo ir vien tik dėl to, kad tokiu atveju pratęs bei mėgstantis dominuoti jis užleistų priešingą poziciją. Neprailgusios kelionės metu stengėsi balbatuoti visokias nesąmones, idant užliūliuotas siūbavimo bei nakties meto nepasinertų į apmąstymus, kurių vengė. Smegenys vis norėjo įpiršti vieną kitą paveiksliuką iš jo praeities su tėvu, ypatingai to vakaro, kuomet taip susiėdė, jog nebeliko jokios kalbos apie tai, kad liks gyventi su Džeimsu po vienu stogu. Frank'as visuomet kaltino tėvą dėl to, idant juos visus dėl vampyro paliko motina. Džeimsas sugrįžo prisikabinęs prie ne vietoje nutėkštų Frano batų. Kurioziška, bet tokia maža, nekalta konfrontacija virto į neįtikėtinai aršų barnį.
"Nesistebiu, kad ji tave paliko, Džeimsai. Esi juokingas, nuobodus senis. Visi tave anksčiau ar vėliau paliks. Užsipist galėsi su tais savo kuolais ir vampyrais."
Akimoju pajuto stiprų smūgį į žandikaulį. Frank'as tiesiog drebėjo iš įsiūčio, iš pagiežos ir nieko tą akimirką netroško labiau nei sumalti Džeimso marmūzę. Tačiau baimės pilnos Cassidy akys nuliejo tarsi šaltas dušas. Frano tik nusispjovė kruvinas seiles ir išbėgo į savo kambarį. Paskubomis jis susimetė keletą daiktų į kuprinę ir netaręs nė žodžio nei tėvui, nei seseriai, išėjo. Ir daugiau nebegrįžo.
Olivios namai atrodė lygiai taip pat, kaip juos matė paskutinį sykį. Jis pastebėjo virš židinio kabantį naują naują siurrealistinį natiurmortą, bet tai visiškai viskas. Iš ties buvo panašu, jog čia Chamberlain praleidžia ne tiek jau ir daug laiko. Jos būste visi daiktai pūpsodavo taip, lyg vieną kartą padėti jie niekuomet nebuvo perdėti į kitą vietą.
- Gerai, kad tai tik kažkokia mandagi verbalinė vingrybė, nes niekas nenorėtų, kad jų namuose jausčiausi kaip savuose. Neatpažintum jų jau po kelių valandų. Arba kaip aš sakau, jei moki už tai, kad tau tvarkytų kambarius, tuomet padaryk taip, kad tikrai būtų ką tvarkyti,-Frank'as pagaliau teikiasi nusiimti akinius ir atitaikęs momentą, kuomet jų žvilgsniai susitinka, valiūkiškai mirkteli. Vyras užtektinai gerai pažinojo Olivios namus, kad žinotų, kur randasi muzikos grotuvas nei visa merginos įrašų kolekcija. Ten ir nueina ir pritūpęs prie įstiklintos lentynos, imasi peržiūrinėti albumų.
- Gerai, baik,-švelnus vyro tonas suteikia kontrastą ne visai mieliems žodžiams, išsprūdusiems kone savaime,-Nenoriu, kad pradėtum man čia šluostyt ašaras bei snargius. Žinai, YOLO,-Frank'as visiškai anuliavo tą savo pasireiškusį jautrumą, kurį buvo pademonstravęs prie prokuratūros. Jis vėl atrodė nusiteikęs nerimtai ir kiek arogantiškai, ką drąsiai būtų galima laikyti pastovia Frano saviraiškos detale.
- O taip!-emocinga reakcija kompaktinio disko viršelį lieka palydėta skubraus bandymo iškrapštyti kompaktinį diską, bei sukišti jį į muzikinį centrą,-Bobas Marlis. Ateik pas tėtuką,-atlikęs visus privalomus veiksmus, kad atmosfera prisipildytų muzikos garsų, Frank'as parenka dainą, kurios dabar norėjo. Švelnūs "Sunshine Reggae" muzikos akordai, kurį metą tupėjusį vyrą kaip mat pastato ant kojų. Pradėjęs dėlioti kojas šokio ritmu, vyras iš lėto priartėja prie Olivios. Šokdamas jis apeina ratą aplink merginą, ranka tuo pačiu braukdamas per jos liemenį. Puikiai mokėdamas dainos žodžius, jis nejučiomis pradeda pritarti atlikėjui ir kol Chamberlain nerodė labai didelio noro prisijungti prie aktoriaus pradėtos šokių fiestos, Frano pastveria Olivios ranką, stipriu bei staigiu judesiu apsukdamas ją apie savo pačios ašį. Inertiškas veiksmas užsibaigia tuo, kad Frank'as trūkteli šatenę į save, gana smarkiai sudurdamas jųdviejų kūnų fasadus. Frank'as judėjo toliau, nori mergina to, ar ne, įtraukdamas ją į šokį. Visgi vyras šiek tiek atlyžo nusistatymo nekalbėti apie tai, kas nemalonu atžvilgiu.
- Traktavai viską gana teisingai. Per savo teisinę karjerą puikiai išmokai permatyti žmones kiaurai, tiesa?-vypteli ir tuo pačiu apsuka Olivią taip, kad jos apvalus užpakaliukas prisispaustų prie Frank'o dubens. Perdėjęs rankas ant merginos liemens, vyras toliau vinguriavo muzikos ritmu,-Man, tiesa, nelabai verčiasi vadinti Cassidy seserimi, nes ji įvaikinta. Sumauta istorija, tikrai. Džeimsas buvo nusivedęs mane medžioti stirnų, kai radom ją miške pasimetusią, apsiašarojusią. Jai matomai su galva kažkas nelabai gerai buvo, bet ilgos valandos mindant psichoterapijos specialistų durų slenksčius davė vaisių ir ji tapo beveik stabili,-šiltas Frank'o atodūsis nutūpia ant Olivios kaklo. Vyras švelniai atmetęs merginos plaukus taip, kad apsinuogintų kaklas, žaismingai pasitrina į jį šiurkščia, išpuoselėta barzdele,-Netikiu, kad pripasakojęs ko daugiau sulaukčiau iš tavęs atjautos, nes tavo šeima man visada atrodė kaip tikras pavyzdys. Beje, kaip laikosi tavo tėtušis?-vyras netikėtai atšoka nuo Olivios, pradėdamas judrų solo šokį. Judėti mokėjo tikrai neblogai. Absoliučiai savotiškai, tačiau į jį šokantį žiūrėti buvo visai gražu. Nepertraukiamai judėdamas jis pajuda prie butelaičio su alkoholiu, kurį parūpino būsto šeimininkė. Nučiupęs tarą vyras nieko nelaukęs užsiverčia kaklelį. Pasivalęs drėgnas lūpas į išorinę delno dalį, Frano sugrįžta pas kompanionę, siūlomai atkišdamas šiai butelį.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
«I shouldn't say I'm looking forward to leading a normal life, because I don't know what normal is.»

CREDIT: CHAMPAGNEMAMI

Frank Frano

I have drunken deep of joy and I will taste no other wine tonight.


Pranešimų skaičius : 320
Įstojau : 2012-09-27
Amžius : 47
Miestas : Los Andželas
Meilė : Wifey Olivia
Rūšis : Mirtingas žmogus
Darbo paskirtis : Aktorius

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: GYVENAMASIS NAMAS.

Rašyti by Olivia Frano on Št. 07 09, 2016 12:01 pm

Tuo metu, kai raudonplaukė buvo sustojusi priešais jaunaties formos, aukšto baro stalo, jos žvilgsnis nusileido, o ganėtinai ryškiai nudažytos lūpos susispaudė, tarytum ji būtu bandžiusi susilaikyti nuo šypsenos, kurią iššaukė mandagumo frazės narpliojimas. Kuomet žvilgsnis pakilo, delnai kuriam laikui atsidūrė ant stalo paviršiaus. Sirgo taip vadinama „profesine“ liga, turint omeny tai, kad dažnai įsijausdama galėdavo ginčytis dėl bet kokio dalyko, ir daryti tai taip, kad oponentas galiausiai būtu priverstas pasiduoti. Frano buvo šiuo atžvilgiu šiek tiek kitoks, žinoma ji ne kartą buvo pasidavusi užvedančiai nuomonių skirtumo diskusijai, tačiau jis retai kada imdavo ir pasiduodavo, pripažindamas kad yra neteisus. O tai savotiškai jai patiko, sulaukti tvirto priešingo atsako. – Skirtumas tas, kad aš nuoširdžiai nemanau kad sugebėtum sujaukti šiuos namus visiškai be reikalo. Ir žinoma tai, kad savo namuose neleidžiu trintis jaunai meksikietei, kuri apsimeta valanti viską aplinkui, kuomet viso labo stengiasi išsilikti kaip galima ilgiau, kad gauti dokumentus, leidžiančius jai pasilikti valstijose dar šiek tiek laiko. Iš tikro čia net nėra ką valyti, turint omeny kad išlaikau šiuos didžiulius namus vien todėl, kad dievinu kylančios saulės vaizdą, pro miegamojo langą. – Galiausiai nusprendusi kad pats laikas būtu pasisukti veidu į savo garbės svečią, palenkia galvą, bei pirmiausia pažvelgia pro savo dešinį petį. Elgėsi ganėtinai vaikiškai, tačiau jai reikėjo kažko nerūpestingai paprasto, turint omeny tai, kad dabar jau buvo pusė keturių ryto, o ji tikrai buvo emociškai pavargusi nuo specifinių darbo reikalų. Rankos lėtai pakilo, tarytum simbolizuodamos vaizdinį pasidavimą, tačiau tik ties prašymu baigti kamantinėti apie tai, kas jam kelia nemalonius pojūčius ir būtent dėl kokios priežasties jie kyla, jei jis pats savo ruožtu buvo spjovęs į savo taip vadinamos „šeimos“ pusę, pasirinkdamas tą kelią, kuris buvo kur kas labiau skirtas jam pačiam. Veide prasiskleidė dantų nešiepiantis šypsnis, kuomet palaipsniui nuleisdama savo rankas, Chamberlain, galiausiai pasisuko priekiu į Frano. Ji visuomet buvo pakankamai žemiška ir jautri asmenybė, tačiau net tokios asmenybės sugeba kartas nuo karto nepadėti rankos ant peties ir nepasidalinti taip reikiamu apsikabinimu. Turint omeny kad ji buvo nepriekaištinga kalbėtoja ir gynėja, tuo pačiu metu buvo pakankamai uždara (tik nepagalvokit kad ji turėjo kokį nors nevisavertiškumo kompleksą). Ji paprasčiausiai retai kada nuoširdžiai įsileisdavo aplinką į savo asmeninę būtį, bei pati tuo tarpu nesistengė kapstyti ten, kur nėra verta tai daryti. Frano ir visos šios situacijos atžvilgiu, puikiai suvokė tai, kad jis turi savo būdą kaip prisiversti negalvoti, nekalbėti ir aplamai atmesti visas nemalonias mintis į šalį. Jaudino ir intrigavo tik vienas dalykas, kodėl savo kadaise turėtos šeimos problemas jis tapatino su vis nevykstančiais santykiais su Olivia. Kokį vaidmenį tame galėjo turėti aktoriaus biologinis tėvas, ar įvaikinta kadaise nelabai stabilios būsenos sesuo?
Iš karto atmesdama tokią vakaro pabaigą, Olivia kaipmat neigiamai supurtė galvą. Oi ne, ji tikrai neketino iš komodos išsitraukti popierinių rankšluosčių dėžutę, bei pakišus ją priešais Frano, pavalyti šam ašaras ir nosies burbulus. – Frank‘ai, mielasis, aš žinoma su didžiausiu malonumu priimčiau ką nors tokio, ką galėčiau vėliau begėdiškai panaudoti prieš tave... – Nors ir stengėsi išlaikyti kaip galima labiau dalykišką kalbos toną, kuris įgautu daugiau rimtumo, visas jos kūno fasadas, bei atitinkamai šilta veido išraiška, kaip mat viskam prieštaravo, tačiau teisininkė ir toliau stengėsi laikytis savo, tinkamai baigiant šią liūdną kalbą. – ...tam kad pasiduočiau tokiam intymiam kontaktui, tau reikėtu pasistengti kur kas labiau. – Į tamsiaplaukio norą užpildyti aplinką fonine muzika reagavo visiškai natūraliai, vien tik todėl kad puikiai žinojo kad jis gaudosi šiuose patalpose taip pat gerai kaip ir ji. Ne todėl, kad jis būtu čia leidęs be galo daug laiko, greičiau ji pati savo pačios namuose būdavo tiek pat dažnai, kiek ir jis. Nieko tame neįprasto nebuvo, moteris tikrai buvo panėrusi stačia galva į savo darbinius reikalus ir atrodė kad tam tikrais momentais nematė nieko daugiau. Žinoma, kaip gi gera būdavo kartu su kolegomis atsipalaiduoti po kiekvieno užversto bylos aplanko. Tuomet ji visapusiškai pasikeisdavo, atsipalaidodavo ir aplamai elgėsi visiškai lengvabūdiškai, kas prieštaravo jos esybei iš esmės. Tačiau tai pavadinti kokiu nors blogu žodžiu nebuvo galima, ji mėgo linksmintis, bet ne dažnai. Iš pat pradžių stebėdama Frano pradėtą šokio ritualą, visiškai nejučia ištempė savo lūpas į nuoširdaus pobūdžio šypseną. Akių plyšiai buvo vos pastebimai susiaurėję, kuomet ji aiškiai leido pasimėgauti prieš akis esamu vaizdu, aišku iki pat tos akimirkos, kuomet jis atsidūrė visiškai šalia. Žvilgsnis niekur nepabėgo, atvirkščiai sekė paskui judantį asmenį. Ant moters liemens atsidūrusios rankos vertė ją bent trumpam susimerkti, ir kažkuriuo metu savo nenorą judėti, ypač taip greta, ji bandė išreikšti bambėjimu po nosimi, sakydama kažką panašaus į „liaukis, aš tikrai to nedarysiu“. Stengėsi laikytis savo iki pat pabaigos, nors natūralios kūno reakcijos ir išdavė tai, kad tai kėlė kažkokį jaudulį ar dviprasmiškumą: širdis daužėsi it būtu pašėlusi, o delnai neteko prieš tai buvusio švelnaus sausumo. Tačiau kur tau, net pati nepastebėjo, kaip josios kūnas pasidavė lingavimui, su lyg akimirka, kuomet ji buvo apsukta taip, kad vyro priekis susiduria su moters nugaros dalimi. – Arba tai įžvalgumas, arba man pavyko pažinti tavo tamsiąsias puses geriau, nei tai įsivaizdavai. – Galiausiai abu kūnai visgi pasidavė muzikos ritmui, bei pokalbis kuris turėjo nuo pat pradžios atrodyti labai rimtas, įgavo pakankamai paviršutinišką gaidą. Jaučiant kaip vyro šiltas kvėpavimas nusėda ant jos apnuoginto peties, priverčia raudonplaukę teisininkę susimerkti, tuo pačiu metu vos pastebimai nusišypsant. Trumpas, tačiau labai informatyvus pasakojimas išduoda daug, turint omeny kad tas „šiknius“ senis visgi turėjo bent dalinai gerą širdį, jei nusprendė pasimetusį vaiką pasiimti pas savęs, vietoje to, kad perduotu į globos namus, kuriuose mergaitė vargu ar būtu sulaukusi tinkamos pagalbos. Bet ir įsivaizduoti, kas galėjo paprasčiausiai išmesti vaiką miške ir net nesivarginti jos susigrąžinti, atrodė tragiška. Antakiai šiek tiek išlinko, kuomet ji pasukdama galvą apnuoginto peties link, ketino išdėstyti savo susidariusią nuomonę apie tai, kad supranta jį. Bet tuo pačiu metu, nežinant visų detalių, kurios nuo jos, kaip nuo paprastos mirtingosios buvo slepiama, suprato ir Frank‘o tėvą. Auginti sūnų, kuris pastoviai priminė apie juos palikusią moterį, bei dar ant viršaus užsikrauti svetimą vaiką, neatrodo taip ir paprasta. Ketino prasižioti, tačiau čia pat buvo sustabdyta malonaus kutenimo, kuris privertė ne vien sukikenti, tačiau ir pakelti petį aukštyn.
– Tai klaidinga nuomonė Frank‘ai, turint omeny tai kad vieni mėgsta pasiskelbti apie savo nepavykusias santuokas, kiti savo ruožtu iš karto pradeda gyventi toliau, nes nemato prasmės ką nors keisti ar apie tai kalbėti. – Liežuviu perbraukusi per savo lūpas, raudonplaukė tęsė. – Tobula šeima negalima pavadinti tuos, kur visi nesusipratimai yra dangstomi dovanomis ir patepami kelionėmis. Jie buvo tvirti sutuoktiniai kadaise, kol vienos tokios kelionės metu, nusprendė kad trauks skirtingais keliais, pokalbio telefonu metu. Girdėjau kad ji laiminga, gyvena Maljorkoje, kartu su už save per pus jaunesniu pradedančiu modeliu. – Kaip nebūtu keista, tai Olivios visiškai netrikdė, ji paprasčiausiai visą tai patyrė būdama jau suaugusi ir savarankiška. Vargu ar taip pat kalbėtu, jei tėvai patrauktu skirtingais keliais, kuomet ji buvo maža. Dabar, tai atrodė teisingas sprendimas, nes neverta gyventi kartu vien iš įpročio, kai nieko bendro jau nebe liko. Kuriam laikui likusi viena, Chamberlain nugara pasirėmė į židinio pakraštį. Kūną apgaubė maloni šilumą, kuomet ji priverstinai pasisako toliau, – Gyvena toliau. Tiesa, prie pusryčių stalo visuomet išjungia televizorių, jei tik ten pradeda rodyti kokį nors tavo filmo anonsą. Stengiasi užsiimti kokia nors veikla, ir vis dar neprisėda prie fortepijono. To fortepijono. Akivaizdu kad vis dar pyksta, bet... Manau kad jam tikrai tavęs trūksta. Tik nepradėk klausinėti kodėl taip manau, nes puikiai atsimenu koks jis buvo, kai tu dar pasirodydavai pas mūsų, ir koks yra dabar, kai visas jo gyvenimas glaudžiai susietas su darbu ir niekuo daugiau. – Prisiminimai pakankamai greitai užvaldė moters sąmonę, kuomet sugrąžino ir maloniai prasidėjusį fizinį kontaktą su Frano, bei tėvo veidą ir tą liepiamą toną, kuomet šis aiškino dukteriai kad jei ir egzistuoja asmuo labiausiai netinkamas užimti jos antros pusės kandidatūrą, tai buvo būtent šis vyras. Tačiau ar jai tai buvo motais? Akivaizdu kas ne, nors tą kartą ji supratingai pareiškė tėvui, kad supranta jo susirūpinimą. Bendravimas tarp jų nenutrūko, tačiau tapo kiek labiau delikatus, ir tai ne kiekvieną kartą. O kas dėl tėvo, jis miegojo ramiai tol, kuomet nebuvo supažindinamas su „on“ ir „off“ bendravimu, kuriuo galėjo pasigirti šie du asmenys. Net tuomet, kai merginai buvo pasiūlytas stipresnio gėrimo butelis, jos pirminė reakcija buvo neigiama, vien todėl kad ryt laukė sunki diena, o ji privalėjo pasirodyti nekamuojama pagyrių jausenos. Ir jau buvo pradėjusi sakyti „nepamiršk kad kažkas iš mūsų ryt turi dirbti“, kuomet pavartydama akis, galiausiai paėmė butelį į savo rankas. – Bala nematė, niekas neužsimuš jei aš vieną dieną pagyvensiu dėl savęs. – Šiek tiek drąsus žodžiai, turint omeny, kad paskutinis toks kartas palaužė Olivia iš visų įmanomų pusių. Šį kartą ji visgi buvo kur kas labiau apdairesnė, nedarė klaidų ir tikrai buvo pasiruošusi pasiduoti alkoholio suteikiamam „pofigizmui“. Rankoje laikomas butelis gana greitai pasiekė moters putlias lūpas, kuomet palenktas leido karčiai deginančiam skysčiui patekti į vidų. Negalima pasakyti kad toks gomurio suvilgymas spirituotu gėrimu buvo labai malonus, malonus buvo visą ko efektas paskui, tačiau ne pats procesas. Tai iš dalies atsispindėjo raudonplaukės veide, kuomet ši visai trumpam susiraukė. Po ko butelis vėl buvo perduotas jam.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

“It’s like you’re screaming, and no one can hear. You almost feel ashamed. That someone could be that important. That without them, you feel like nothing. No one will ever understand how much it hurts. You feel hopeless; like nothing can save you. And when it’s over, and it’s gone..”

2016 METŲ MOTERIŠKAS PERSONAŽAS - OLIVIA FRANO © UŽ APDOVANOJIMO GRAFIKĄ PRIKLAUSO LAURAI.

Olivia Frano

don't u know that we could be a new beginning, fight til we're winning


Pranešimų skaičius : 1911
Įstojau : 2012-09-27
Amžius : 28
Miestas : Los Andželas
Meilė : Frank Frano
Rūšis : Mirtingas žmogus
Darbo paskirtis : Advokatė / Šnipė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: GYVENAMASIS NAMAS.

Rašyti by Frank Frano on Pir. 07 25, 2016 6:54 am

- Manai?-jo antakiai šoka į viršų padėdami išreikšti tariamą nusistebėjimą dėl pašnekovės nuomonės tema, kuri kažkokiu būdu vis dar neišsisėmė. Gana netikėtai vyro lūpose išsilenkia pikantišką prieskonį turinti šypsenėlė. Akivaizdžiai sureagavo tik į labai tam tikrą merginos kalbos dalį, sužadinusią vieną, kitą nepadoresnę mintį,-Sakyčiau, abu visai nesunkiai sujauktumėm čia absoliučiai viską jeigu bent kartą gyvenime pasiduotum avantiūrai sužaisti pagal mano taisykles,-pabaigoje tapo neaišku Frenkas pasiguodė ar papriekaištavo. Tačiau džiaugėsi pasukęs temą linkme, kuri reikalautų kur kas mažiau protinio darbo kaip kuo sumaniau bei išradingiau atsikirsti. Tam tikrais atvejais Chamberlain atrodydavo esanti netgi iškalbingesnė už patį Frano, kuris jeigu kas sugalvotų jam už liežuvio laidymą pamokėt per pusę dienos taptų turtingiausiu asmeniu bent jau šioje Paukščių Tako pusėje. Pasiutusi vyriškio rūra reikalaute reikalavo judesio bei šiek tiek beprotystės. Tik labai retais atvejais sugebėdavo išbūti ramus, juk daug mieliau sukiodavosi it vijurkas stebinantis savo neišsemiama vidine energija. Pats paklaustas visuomet atšaudavo, jog gerai atrodo bei gerai jaučiasi vien tik dėl to, kad neturi žmonos bei vaikų. Ir iš tiesų šeimyninėmis problemomis užsivertę jo bendraamžiai atrodydavo ne tik bent dešimčia metų vyresni, bet ir morališkai suvargę. Kalbant apie suvargimą... Nuovargis kuo puikiausiai atsispindėjo tiek Olivios akyse, tiek jos įsimintinų bruožų veide. Nors mergina net nesistengdama atrodė žvali bei nusiteikusi su malonumu atlaikyti Frenko draugiją iki kol jis nueis gulti arba išsikvies taksi, šios kaštonplaukės atžvilgiu Frano jautėsi nusiteikęs savanaudiškai mažiausiai. Nenorėjo jos per daug apsunkinti, tačiau dievaži, troško jos draugijos, balso, kvapo kaip niekad. Beda tik ta, jog ne itin buvo viso to nusipelnęs.
Perdėm globėjiškas Olivios atkirtis išprovokuoja platų, nuoširdų vypsnį. Vaizduodamas, jog yra ne visai patenkintas dėl to, ką išgirdo, šiek tiek suraukia nosį. Net ir šiuo atveju mergina puikiai išreiškė palaikymą bei supratimą neinicijuoti šnekų, kurios skatintų tikrai mažai malonų kapstymąsi po tas kertis, kurios sujaukia vidinį pasaulį neigiamais pojūčiais. Visgi ir jam pačiam buvo aišku, jog tam tikrais nuogąstavimais neiškęs nepasidalinęs. Tiesiog kartais tikrai praverčia išsikalbėti. Katalikai tą padaro bent jau su kunigu, o ką daryt jam, kai velionis tėtušis rodėsi per daug užsiėmęs savais reikalais, kad išrinktų Frenkui kokią nors religiją, kurios dėka gautų kažkokį nematomą draugą?
Vyras daug atidos šokiui neskyrė. Judėjo tiesiog labai natūraliai ir taip, tarsi tai būtų tik koks antraplanis veiksmas daugiau susikoncentruodamas į pojūčius, bei merginą, kurią šokdina. Jos itin moteriškas, pavydėtinų formų kūnas judėjo plastiškai Oliviai net nesistengiant. Gal kažkoks įgimtas talentas arba Chamberlain dar neturėjo progos pripažinti, jog pavyzdžiui vaikystėje buvo verčiama tėvų lankyti kokį šokių būrelį? Vyro mintys klajojo po visur ir viską atitraukdamos Frenką nuo išdavikiškų jaudulio signalų. Ši jauna moteris traukė jį kaip gravitacija. Ji visada atrodė esanti viena tų, kurios žino daugiau, nei kad pasako ir tas jos paslaptingumas tik dar labiau kerėjo. Be to, nežinojo jokio kito žmogaus, kuris taip sunkiai dirbtų, kaip Olivia. Iš tiesų visas šis prabangus namas, vardiniai drabužiai bei išgarsėjęs jos vardas buvo užsitarnauti tikru, sunkiu darbu, ko iš dalies negalėtų pasakyti apie save patį, mat Holivude pirmiau talento eina charizma, humoro jausmas bei fizinis patrauklumas. Tai paviršutiniškų žmonių pasaulis, o Chamberlain puikiai įprasmino visa tai, ko savo būtyje kartais pasigenda Frenkas. Vyras kurį metą atrodė keistai nurimęs.
- Mano tamsiosios pusės yra akivaizdžios, ko žinoma nebūtų galima pasakyti apie tave,-ne per smagiausiai šyptelėjęs, Frenkas kažkodėl dabar sugalvoja inicijuoti lėtą šokį, nors fone skambėjusi muzika tam prieštaravo. Šiek tiek kilstelėtas jųjų rankų derinys bei didesnis fizinis suartėjimas savaime lemia lėtą, linguojantį dviejų kūnų sukimąsi,-Arba stengiesi atrodyti man per daug tobula, arba tam tikros savo asmenybės pusės niekam neparodai,-keista, kaip jųdviejų pokalbis tapo panašus į vienas kito asmenybių analizę. Frenkas skruostikauliu priglunda prie Olivios smilkinio. Jų visai nemeilūs pašnekesiai visiškai nederėjo su jaukumu, kurį demonstravo vienas kito kūnams,-Ir visgi kažkodėl mačiusi mane absoliučiai visokį, vis vieną įsileidi į savo namus bei elgiesi taip, tarsi mano ydos tavęs visiškai netrikdytų. O kaip yra iš tikro?-sulig paskutiniu sakiniu, Frenkas sudaro šiokį tokį atstumą tarp jų veidų, kad šie atsidurtų vienas priešais kitą. Intymus suartėjimas priverčia širdį daužytis smarkiau, netolygus pasidaro ir kvėpavimas. Visgi įsiklausymas į tai, ką Olivia sako išblaško begalinį troškimą įsisiurbti į jos putlias lūpas.
- Tai bent,-Frano atrodė nustebintas,-Gali patikėt, nežinojau, jog tavo tėvai išsiskyrė. Nesu tikras, jog man tą minėjai. Gal tiesiog nebuvo kaip, nes visuomet atrodai labiau suinteresuota mano problemomis,-pastebimai nusukęs mintis priešinga, nei kalbėta linkme, vyras nestipriai krasteli galvą,-Ne. Negaliu skyrybų traktuoti kaip problemos. Kaip nereikia kavos gadinti cukrumi, taip meilės nereikia gadinti vedybomis. Nežinau ar pastebėjai, bet visi mūsų bendri pažįstami, kurie dabar keičia sauskelnes bei dalinasi buitimi atrodo ne visai laimingi,-sukikena, tačiau tam, kad parodyti, esą kalbąs nerimtai. Šypsena vyro lūpose palengva išblėsta merginai žodžiais nupiešus josios tėvo kasdienybę, kurioje neva jam trūksta Frenko. Aktorius pakraipo lūpas, tarsi nežinodamas nuo kurio galo pradėti savo atsakymą,-Savu metu buvom lyg broliai. Žinoma kol visko nesudirbo mano neginčijamos traukos tau faktas,-kampinė šypsena nesunkiai sukuria gudrią fizionomiją,-Kai sekantį kartą jį pamatysi pasakyk, jog leisiu jam kirkinti mano būsimą dukrą, jeigu šią kada nors turėsiu. Žinoma tik pradžioje privalės palaukti gerus 18nioliką metų,-šį kartą pasireiškia tame, ką moka iš ties neblogai - o gi taukšti visiškus niekus. Kai mergina perima butelį duodama startą šio vartojimui, Frenkas išsiviepia tarsi velnias pasigrobęs nekaltą sielą.
- Kartais juk galima,-tarsi pateisindamas Olivios silpnumo akimirką, suvapa atsainiai gūžtelėdamas pečiais,-Tiesa, nepriprask, nes mūsų kraujo grupė vienoda, o mano paties kepenys tokio gyvenimo ilgai neatlaikys,-sukrizenęs vyras perima ką tik merginos "palaimintą" butelį. Prieš gurkštelėdamas, Frenkas nutaiso tokią miną, lyg būtų eilinį kartą atlikęs minčių šuolį, tačiau galvon sulindusios dabartinės jam pačiam pasirodė kone "išganingos",-Negaliu paaiškinti mane krečiančio gerumo, bet jausdamasis tau skolingu dabar darysiu tau masažą. Bet iš tiesų aš kurį metą elgsiuosi taip, kad neturėtum dingsties pagalvoti, jog atseit atkeliavau čia dėl vieno ir to paties - mūsų seksualaus, aistringo pasitrinimo nuogais kūnais, kurio žinoma niekuomet neatsisakyčiau, tačiau turiu įtarimą, kad net tai nepadėtų man nematyti priešais akis savo mirusios tėvo veido,-sumalęs ne visai konkretų sakinį, Frenkas pasideda butelį ant to paties pusmėnulio formos staliuko bei apsidairydamas tinkamo nuplanuotai sesijai baldo. Hm, sofa atrodė tam kiek ankštoka.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
«I shouldn't say I'm looking forward to leading a normal life, because I don't know what normal is.»

CREDIT: CHAMPAGNEMAMI

Frank Frano

I have drunken deep of joy and I will taste no other wine tonight.


Pranešimų skaičius : 320
Įstojau : 2012-09-27
Amžius : 47
Miestas : Los Andželas
Meilė : Wifey Olivia
Rūšis : Mirtingas žmogus
Darbo paskirtis : Aktorius

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: GYVENAMASIS NAMAS.

Rašyti by Olivia Frano on Antr. 07 26, 2016 4:41 am

– Skamba taip, tarytum sutikdama su šiuo viliojančiu pasiūlymu, turėčiau parduoti sielą velniui. – Tai te buvo pašiepinti replika, mat Chamberlain negalėtu save pavadinti labai tikinčia populiariausiu fikciniu personažu žmonijos istorijoje. Niekada nebuvo pagavusi save prie minties, kad pasibaigus biologiniam gyvenimui „nesutepta siela“ savaime iškeliautu į geresnę vietą, užtarnautam tobulam gyvenimui, kur vyrauja taika, bei aplink skraido spalvingi drugeliai. O ta, kuri kėlė nemalonumus amžinybe virtu smalos kubile. Ne, pabaigą įsivaizdavo paprastai: tavo organizmas nustoja atlikti visas gyvybę palaikančias funkcija ir tu paskęsti tamsoje, kuomet nebelieka visiškai nieko, kas ankščiau buvo svarbu. Tokia ramybė, kuomet tavęs paprasčiausiai nebėra, šatenei atrodė labiausiai priimtina teorija apie gyvenimo pabaigą. Bet ar tai buvo arti ar toli tiesos, niekas negalėtu pasakyti. Nes niekas dar nėra sugrįžęs iš ten, kur ir pasibaigia tavo kelias. Besimezgant šiam pokalbiui, moteris vis dar buvo atsisukusi į Frano nugara, todėl tam kad išlaikyti akių kontaktą, teko pasukti galvą taip, kad pavyktu įžiūrėti ant kiek rimtai vyras priima dviprasmišką blevyzgojimą apie šio, ar bet kokio kito pastato vidinį sujaukimą, kuris vargu ar būtu remiamas „pižamų vakarėlio“. – Būk atsargus reikšdamas savo norus, Frank‘ai, nes ką gali žinoti, gal „žaidimas“ pagal tavo taisykles, arba kitaip tariant žaidimas be taisyklių, man gali patikti. O nuo to, paviršutiniškas iš niekuo neįpareigojantis pasaulis, kuriame gyveni, nebe atrodytu toks traukiantis, kaip dabar. – Viso labo paprastais žodžiais išreikštas samprotavimas privertė apvalių moteriškų formų asmenybę ištempti savo putlias lūpas į kiek ryškesnę šypseną, kuri akimoju numojo visą, prieš tai buvusios kalbos rimtumą, tarytum žodžiai nebūtu turėję kokios nors užslėptos prasmės. Ir tiesą pasakius, Olivia nesunkiai pasiduotu panašiai avantiūrai, kuri būtu siejama su visapusišku kūno ir sielos atsipalaidavimu, bei lašeliu sveikos beprotybės. Blogiausia visą ko dalimi buvo tai, kad abu vienas kito atžvilgiu netolygiai kvėpuojantys asmenys buvo visiškai skirtingi, bet tuo pačiu metu ir panašūs. Kiltu klausimas kur slėpėsi tas panašumas? Visiškas ir nepataisomas buvimas nesutvertiems rimtiems ir labai ilgai trunkantiems santykiams. Žinoma tam buvo skirtingos priežastis, tačiau finalinis aktas vis vien liktu nenuginčijamu. Ji negebėjo to padaryti dėl savo įtempto gyvenimo būdo, kuriame paprasčiausiai neliktu vietos šeimai, kurios gal ir norėtu, jei bent kartą būtu pasiekusi ribą, kai atsidurtu visai šalia tokio pasirinkimo. Ir galu gale, ar tokia „prabanga“ iš viso yra leidžiama jos tipo žmonėms? Gi paklausta, pati Olivia negalėtu nurodyti ne vienos „poros“ kuri būtu išėjusi iš standartinės normos, kuomet pirmiausia yra pasirenkama „tarnauti“, nei „gyventi dėl savęs“. Frank‘as savo ruožtu buvo tiesiog per daug nerimtas ir nepasirengęs panašiam gyvenimo būdui. Jis visuomet atrodė labiau charizmatiškas ir traukiantis būdamas savimi, būdamas laisvu. Ir pripažinus, jam visai puikiai tai sekėsi. Kitą vertus, prieštaraujant viskam, Chamberlain su didžiausiu malonumu prieš vyro valią, ištemptu jo pasturgalį į pasaulio pakraštį, kur visas likęs pasaulis liktu kažkur už nugaros. Trumpam, tik tam kad kurį laiką praleisti nepriklausomai, gyvenant tik šia akimirka. Tūkstančiai priežasčių ir nuoskaudų, už kurių dalį buvo atsakingas ir Frano pomėgis pradingti, paskęstant tuščiame gyvenime, neleido priimti panašių sprendimų.
Inicijuotas lėtas šokis pavertė fone grojusią muziką ne vien nebe reikšminga, tačiau ir leido kaštoninės plaukų spalvos savininkei sumerkti akis. Vien tam kad fizinis artumas, taptu dar labiau juntamas. Ji prigludo, kuomet aukščiau pakeltos rankos, lėtai nusėdo ant vyriškų pečių. Neskubėjo nieko pasakyti atgal, ne todėl kad stengėsi išvengti klausimo, paprasčiausiai nebuvo apsvarsčiusi jokio adekvataus atsakymo, iš kurio nebūtu galima nieko išplėsti ir tuo pačiu metu pastumti šią moterį į kampą, kuomet „meluoti“ taptu per daug sudėtinga. Giliau įkvėpusi, dviguba agentė, kuri iš esmės ir buvo palikta gyventi tik tam, kad tam tikru metu politiniame kare būtu panaudota pagal kadaise „sukurtą“ paskirtį, pramerkė akis. Žvilgsnis, nors ir nebuvo matomas, tačiau buvo mąslus ir šiek tiek nešantis „paslaptį“. Lūpų kampučiai pakilo, ir viskas ką ji iš savęs išspaudė, tai buvo lėkšta citata, kurią kadaise buvo nugirdusi kažkokiame veiksmo filme.
– Jei pasakysiu visas savo tamsias paslaptys, bei ydas, man gali tekti tave nužudyti. O kadangi vis dar nenoriu pamesti tave iš savo akiračio, turiu įtikinti kad esu šimtu procentu tobula asmenybė, kurios didžiausia nuodėmė yra... – Ji stengėsi, tačiau ne veltui yra sakoma kad akys yra sielos veidrodis, išduodantis kuomet žmogus skiedžia, o kuomet yra nuoširdus. Užtenka tik pradėti slėpti akis, žvilgsnį nukreipiant bet kur kitur, tik ne tiesiai į priešais stovintį. Tuo labiau, kad visas šis pašnekesys atrodė labiau netikras, nei tai galėtu pateikti tikrai prastas aktorius. Visuomet yra sunku laviruoti ties riba, kai tavimi pasitikėti darosi kas kart vis sunkiau. – ...tai, kad pirmą kartą ruošdamasi eiti į darbo pokalbį, prekybos centre sukeičiau dalykiškos suknelės etiketę. Žinojau kad ji man bus reikalinga vienam kartui, bet tam kartui ji buvo visiškai ne mano kišenėję. Taip brangus drauge, aš keliausiu į pragarą. – Ištempdama platesnę šypseną, kaip mat buvo šiek tiek atitraukta, bet tik tam kad šis artimas kontaktas taptu dar labiau trikdantis, mat dabar akių paslėpti buvo beveik neįmanoma. Netiesioginis klausimas kodėl moteris šio vyro vis dar nepasiunčia į šuns dienas, priverčia jos veide įžiebti nejaukumo emocijoms, kurios kuriam laikui paima viršų, neleisdamos iš karto sukurpti logiško atsakymo.
– Nereikia to kapstyti, – Lūžęs balsas priverčia žaliaakę kalbėti tyliau, nei tai daro įprastai. Žvilgsnis buvo sustingęs ties kalbančio vyro lūpomis, o antakiai savaimę įgavę šiek tiek kreivą linkį. Tai nebuvo maloni tema, vargu ar kam nors iš viso yra buvę malonu pripažinti savo silpnas vietas. Teko giliau įkvėpti, tuo pačiu metu sudedant abu delnus ant Frano sprando, tik tam kad šios nenusvirtu apačion, bei šis artimas susiglaudimas netaptu priežastimi, kodėl derėtu atitolti. – Mes abu žinome kaip pasibaigs ši naktis, ryte tu suprasi kad viso to tau per daug, pradingsi geram mėnesiui, ar net ilgiau. Ir po kelių bandymų susitarti su tavo asistente, kad ji galiausiai įtikintu tave su manimi pasikalbėti, ar įkištu telefono ragelį į tavo rankas, ar rezervuotu man laiką tavo dienotvarkėje, aš nusileisiu. Po kurio laiko mes neišvengiamai susitiksime, tyčia ar atsitiktinai, bet tuomet abu apsimesime kad viskas yra gerai, kad jokio nejaukumo nėra.
Pakeldama pečius aukščiau, jų įprasto aukščio, nutaiso tokią išraišką, tarytum neištarė nieko labai keisto ar jau prieš tai nežinomo.
– Aš visuomet norėjau daugiau, nesvarbu ar kartu būtu pristatytas bagažas problemų ir tas tavo erzinantis, visiškai iš proto vedantis dviprasmiškumas. Ar bent kartą buvai pastebėjęs, kad visus tavo žodžius ir poelgius galima interpretuoti keliomis prasmėmis tuo pačiu metu? – Toks paikas ir visiškai nesurealizuotas kaltinimas privertė net ją pačią sukrizenti, kuomet neigiamai supurčiusi galvą, visgi nusprendė baigti šią kalbą, akivaizdžiai taip ir nesugebėdama aiškiai atsakyti, kokios yra visą ko priežastys.
– Nenoriu apie tai kalbėti, tu ir pats viską žinai. O aš esu per daug pavargusi žaisti šiuos žaidimus.
Prieš tai vykusi kalba pakankamai nesunkiai sukėlė kažkokią nemalonią atmosferą, bet greitai pakeista pokalbio tema, ne vien viską sušvelnino, bet ir sukėlė labai jau keistą išraišką Olivios veide. Ji tikrai visiškai nesureikšmino to, kad šios ne biologiniai tėvai pastraukė skirtingais keliais. Nematė prasmės apie tai kalbėti, kuomet iškeldama ranką, lyg ir bandė įtraukti tam tikrą gestų žaismą į savo kalbą, bet netrūkus pakeitė nuomonę. – Ne tame yra esmė, jie abu yra suaugę žmonės ir puikiai suvokia kaipo derėtu elgtis, kad būtu laimingi, nesvarbu ar kartu ar atskirai. Tuo labiau nenorėjau kad pagalvotum, kad man dėl to bent kažkiek yra nesmagu, nepamiršk to, kad aš seniai nesu priklausoma nuo ne vieno iš jų. – Pasidabindama nuoširdžia šypsena, ir prie to viso labai vaizdingai pamosuodama pirštu, kaip mat „nuteškia“ atgal. – O taip, žinoma. Kai sulauksiu iš tavęs kvietimo pirmiausia dalyvauti tavo vedybų ceremonijoje, bei paskui vaiko krykštinuose. Būtinai paklausiu ar jautiesi suvargęs dėl to kad įsimetei į kavą cukraus. – Specialiai erzinančiai pamerkdama akį, kaip mat atsirėmė į stalą, nuo kurio jie abu nebuvo per daug nutolę. Finalinis pokalbis pakankamai greitai įgavo labai šmaikštų, paviršutinišką prieskonį, todėl net advokatės veidė ėmė ryškėti natūralesnės mimikos, neapkartintos nei prieš tai užsimezgusiu pokalbiu, nei visu tuo darbiniu nuovargiu. – Aha, aš manau kad jis bus net labai sužavėtas tokiu pasiūlymu, kaip gauti galimybę kirsti tau tuo pačiu. Nors ką gali žinoti, gal jei kada ir turėsi dukterį, jį it kokia katė perbėgs perbėgs kelią pati nusižiūrėdama tuo metu jau visiškai susenusį mano tėvą. – Pakeldama akis, bei specialiai nutaisydama Holivudo žvaigždūnų taip mėgstamą „anties veidelio“ išraišką, finale nebe atlaikydama, sukikena. – Aaa, ne. Visiška nesąmonė.
Frank‘ui užsiėmus poziciją pašmaikštuoti apie gėrimo pasekmes, prie kurių Chamberlain vargu ar buvo pratusi, sisiaurinusi savo akių vokus, specialiai atsiėmė per daug toli nenukeliavusį butelį, kuri įdėmiai nužvelgdama iškelia taip, tarytum būtu pasiruošusi pasakyti kažką ypatingai svarbaus, nors reikia pripažinti kad sulaikyti norą sukikenti buvo pakankamai sunku. – O. Tuomet pats metas būtu išgerti už tai, kad po poros metų mes su tavimi turėsime pasimatymą anoniminių alkoholikų susitikimuose. – Šyptelėdama, moteris priglaudė butelio kakliuką prie savo lūpų, iš esmės vos vos suvilgydama burnos ertmę spirituotu gėrimu, kuomet pastačiusi butelį ant stalo, pasistengė iš savęs išspausti kaip galima labiau susidomėjusios personos miną. Žymaus pramogų versle asmens ištartas nelabai aiškus sakinys buvo suprastas ne pilnai, tiksliau pati raudonplaukė įsisavino tik tą dalį, kuri buvo svarbi dabar. Turint omeny, kad jis pats norėjo nekartinti savo būties nemaloniomis mintimis apie velionį tėvą. O kas geriau gali išblaškyti jei ne moteris ir suvartotas atitinkamas kiekis alkoholio, tuo pačiu metu? Pavartydama savo žvitrias žalios spalvos akis, kaip mat pasisako, būtent tai, kas tai akimirkai „kabojo“ ant liežuvio galo.
– Ot naivuolė. Juk nuo pat pradžios pamaniau kad tau tereikia tikro draugo. – Kilstelėdama rodomąjį pirštą, tarytum būtu sugalvojusi kažką įdomesnio, kaip mat sujungia savo abiejų rankų pirštus, prie dešinio klubo, kur ir buvo įmontuotas aptempto pailgo sijono užtrauktukas. – Kadangi pats pasakei kad stengsiesi elgtis taip, kad nepagalvočiau kad pasirodei čia ne tam kad su manimi praleisti naktį, ir dar tau sunku nulaikyti savo mintis kur nors kitur... Kaip tikrai tau patinkanti moteris, tiesiog privalau apsunkinti tau dalią. – Šyptelėdama, ji nesunkiai atsegė užtrauktuką, leisdama prieš tai jos kūno formas paryškinančiam apdarui nukristi apačion. Tvarkingai, bei visiškai neskubant nusagstydama visas vilkėtų moteriškų šilkinių marškinių sagas, pakėlė akis tik tuomet, kai Frano savo plano įgyvendinimui bandė įvertinti ankštos sofos gabaritus. Veide atsirado kampinė šypsena, kuomet raudonplaukė nusimetė ir viršutinę aprangos dalį, palikdama save kaip tyčia vien tik su aiškiai seksualiais apatiniais. Nebuvo pasiruošusi kokiam nors audringam vakarui, paprasčiausiai mylėjo save, todėl net niūriausiomis dienomis atrodė taip, tarytum būtu pasiruošusi pasimatymui su laiminga pabaiga.  – Miegamasis yra patogiausia vieta, tuo labiau tas vaizdas pro langą, kaip tik bus tinkama relaksacijos detalė, atsižvelgiant į tai, kad mano kūnas seniai nebuvo lepinamas masažo. – Ištardama šiuos žodžius, aiškiai labai pavydėtinų formų moteris žengė kelis žingsnius link draugo, kuomet pasilenkdama, keliais pirštais suėmė pradėto butelio kakliuką. Viso labo ketino išgertuves perkelti į kitą pastato vietą, nors ir nesiskubino ką nors pasisakyti ant viršaus. Kuomet ganėtinai lėtai išsitiesė, taip pat neskubant nužingsniavo link tos vietos, kur iš tolo buvo galima pastebėti miegamojo duris. Ir tik tuomet, kai beveik pasiekė tikslą, pažvelgė sau per petį, pamesdama finalinę frazę, – Kas? Juk nemanei kad bus paprasta laikytis žodžio.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

“It’s like you’re screaming, and no one can hear. You almost feel ashamed. That someone could be that important. That without them, you feel like nothing. No one will ever understand how much it hurts. You feel hopeless; like nothing can save you. And when it’s over, and it’s gone..”

2016 METŲ MOTERIŠKAS PERSONAŽAS - OLIVIA FRANO © UŽ APDOVANOJIMO GRAFIKĄ PRIKLAUSO LAURAI.

Olivia Frano

don't u know that we could be a new beginning, fight til we're winning


Pranešimų skaičius : 1911
Įstojau : 2012-09-27
Amžius : 28
Miestas : Los Andželas
Meilė : Frank Frano
Rūšis : Mirtingas žmogus
Darbo paskirtis : Advokatė / Šnipė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: GYVENAMASIS NAMAS.

Rašyti by Frank Frano on Pir. 08 08, 2016 1:57 am

Frenkui buvo ganėtinai sunku sekti visus tuos sudėtingus Olivios išsireiškimus turint omeny, jog yra išlenkęs tikrai ne vieną taurelę. Tačiau kone desperatiškas bandymas primesti kuo blaivesnį ir įtikinamas to išpildymas tikrai buvo vertas pagyrų. Nepaisant "gėdingo" pasriūbavimo prie merginos darbovietės aktorius atrodė gerai nusiteikęs bei atsipalaidavęs. Nes sukiojosi tikrai labai fantastiškoje daugeliu aspektų mėgiamos jaunos moters draugijoje. Priešingai nei skelbia visa ta paviršutiniška jų diskusija vyras iš tiesų norėjo tos ramumos, kurią atrasdavo būdamas su kaštonplauke jos ligi mažiausių detalių sustyguotoje, prasmingoje egzistencijoje ir vargu ar tikrų tikriausiai imtų siaubti Chamberlain gėrimų barą bei jos namus pagal savo stabdžių neturintį stilių. Juolab iš esmės viskas ko Frenkui dabar reikėjo tai tiesiog gerai išsimiegoti - juk niekas kitas taip gerai nepravėdina galvos bei neatrūšiuoja minčių kaip geras, ilgas nakties miegas. Tik jokiu būdu nenorėjo likti vienas būtent savo dideliuose, tuščiuose namuose dažnai sukeliančiuose nostalgiją laikams, kai nebuvo toks vienišas, kaip dabar. Nepaisant sudėtingų santykių su šeimos nariais Frenkas gimtinėje turėjo viską, ko galėtų trokšti bet kuris jo bendraamžis. Visuomet spinduliuodamas neeilinę charizmą bei būdamas užkietėjusiu, tačiau neerzinančiu egocentriku, Frano (aišku tuomet Argent'as) buvo vienas populiariausių vaikių vidurinėje. Ne patys pavyzdingiausi pažymiai nublankdavo prieš spalvingą vaikino užklasinę veiklą bei visą galybę būrelių, kuriuos lankė pasiglemždamas visą aplinkinių dėmesį bei simpatijas. Jam sekėsi sportas, vaidyba, tiesa papildomai dailės mokytis pradėjo vien tik dėl to, kad ją lankė viena jam patikusi mergina. Frenko būdavo visur, kaip yra tas plačiai žinomas posakis. Dažnas mokytojas kartodavo, jog išvaikius vieną kitą velnią, vaikino laukia šviesi ateitis. Žinoma nė vienas jų negalvojo, kad Frano mes mokyklą kone prieš pat abitūros egzaminus ir iškeliaus į svetimą miestą "plauti indų" suskretusiose Holivudo užkandinėse. Dar daugiau asmenų nemanė, jog toks vyro pasirinktas kelias iš tiesų atsipirks šimtus, ne tūkstančius kartų. Tokia sėkmė labai reta tarp visų tų talentingų žmonių, kuriuos matė bandančius prasimušti. Didžioji dauguma jų taip ir liko tuose pat taškuose ar nežymiai pakilę, o silpnesnieji kartėlį dėl dužusių svajonių greitai pradėjo skandinti alkoholio bei narkotikų liūne. Niekad nesijautė nevertas to, ką turi, tačiau jautė, jog ir ta laimė dėl išloštos šlovės bei pripažinimo loterijos pamažu blėsta, tarsi trokšdama tų tikrųjų, laiko patikintų vertybių pradedant tiesiog mylimu žmogumi pašonėje.
Olivios išsakyta frazė ko gero buvo girdėta ne viename filme. Žinoma Frenkas nė neįtarė, kad panorėjusi mergina galėtų jį nužudyti nesmarkiai pustelėjusi kelis reikiamus taškus, kas sukeltų kraujo krešulį, kuris nukeliavęs į širdį... Na, suprantama. Vyras tikrai nebuvo dabar bent minimaliai pastabus, kad tinkamai identifikuotų Chamberlain emocijas ar bent palaikytų jas reikšmingomis, o ne vaidybiškomis. Frano nusijuokė atidengdamas kone visus išpuoselėtus dantis, ant kurių toli gražu nesimatė ydingo gyvenimo būdo ženklų.
- Tai ko gero yra pats nekalčiausias mano girdėtas prasižengimas. Bill'as Murray'us kartą man pasakojo, kad norėdamas gauti vaidmenį pirmajame filme savo karjeroje į atranką atnešė keksiukų su hašišu, kurias aišku privaišino, o jų paragavę bei apkiautę konkurentai greitai buvo išprašyti lauk. Aš neįsivaizduoju kaip jis neįkliuvo,-aišku nėra labai gražu išdavinėti svetimas paslaptis, bet anokia tai paslaptis galų gale turint omeny, jog pats Bill'as kažkuriame interviu buvo šį įvykį paminėjęs.
Mergina buvo užtektinai arti, kad pajaustų, kaip gilus Frenko atodūsis nuslūgsta ant jos šilto atspalvio odos. Vyras netgi suvaldo instinktyvų troškimą kaip nors ironiškai nusivaipyti, kad ir užverčiant akis, tačiau susivaldo jokiu būdu nenorėdamas merginos kaip nors įžeisti. Besiklausydamas grynų gryniausių faktų konstatavimų vyras šiek tiek kitaip parodo, jog visiškai nenori kalbėti šia tema. Jis neskubriai atsitraukia nuo Olivios parodydamas susidomėjimą alkoholio pripildytu buteliu. Pirmiausia įdėmiai nuskaito etiketę, nes jam atseit tikrai įdomu, o jau tuomet nugurgia kelis godžius gurkšnius. Vyras neįsivaizdavo kaip kitaip jei ne tylos siena turėtų atlaikyti į jį mestus kaltinimus. Ir tikrai. Kurį metą tylėjo. Netgi sugebėjo nukeliauti iki sofutės, atsisėsti. Pakėlęs akis į pašnekovę, keistai į ją žiūri demonstruodamas neutralią fizionomiją.
- Aš nesuprantu ko tu iš manęs nori, Olivia,-vyrams labai būdinga frazė, tiesa?-Juk puikiai žinai mano darbinį grafiką ir tai, jog turiu projektų visam ateinančiam dešimtmečiui,-žinoma lengviausia kaltinti savo užimtumą nors ir jis iš dalies kaltas buvo dėl to, kad Frenkas nematė savęs rimtuose santykiuose ne tik su Chamberlain, bet ir su bet kuria kita moterimi,-Manai nesu svarstęs galimybės baigti tą mūsų žaidimą, atvažiuoti pas tave su šampanu, gėlėmis ir išliet širdį, kad man reikia tavęs labiau, nei tu ar aš pats galiu įsivaizduoti?-akivaizdžiai nesijautė labai maloniai kapstydamasis po savo paties jausmų kerteles. Frano prunkšteli, neva nusprendusi galvoti priešingai, nei vyro buvo pasakyta mergina darytų didelę klaidą,-Mes būtume kartu ir kelis mėnesius tikrai viskas būtų gražu. Bet tuomet filmuodamasis kad ir Niujorke būčiau pakviestas į vakarėlį, tu man skambintum, o mano mobilusis tylėtų. Ir viskas apie ką galėtum galvoti būtų tai, kad aš greičiausiai tąsydamasis stiklą su viskiu šokčiau menkai grožybes prisidengusių mergų draugijoje. Aš netgi negalėčiau tau garantuoti, kad taip nebūtų iš tikro. Patikėk manimi kartais aš ir pats norėčiau būti tas Frenkas, kokio tikiesi esant kažkur giliai manyje,-nelinksmai vyptelėjęs vyras atrodė nusiminęs labiau, nei tikėjosi. Kiek pasilenkęs jis delnais perveda per pavargusį, lovos bei miego maldaute maldaujantį savo veidą. Susitikęs judviejų žvilgsnis slėpė analogišką žinutę - jie abu nenorėjo apie tai kalbėti. Tačiau gerokai įkaušęs, Frano visuomet atrodydavo lengviau pralaužiamas bei prasilaužiantis. Vyras pakilo ant kojų iš lėto priartėdamas prie Olivios. Jis sugaudė merginos delnus iš abiejų pusių apgobdamas juos saviškiais, kuriuos švelniai patrynęs kilstelėja tam, kad pabučiuotų.
- Vis tiek kažkokiu būdu kažkokios ribos privalo būti nubrėžtos. Aš nenoriu tavęs skaudinti, bet skaudinsiu, jei man tą leisi,-retai kada galėjai pamatyti Frenką taip nuoširdžiai nusiteikusį,-Man tikrai reikia tavęs. Ir patikėk manim, ne dėl to, kad nuostabiai atrodai su tuo šviesiai rožiniu apatinuku,-nusišypso įnešdamas smagesnę natą į intymų, jautrų jų pokalbį,-Neliesiu tavęs, bet privalai pasakyti, kad to nenori,-buvo sunku pasakyti tai buvo nuoširdus parodymas, idant jam rūpi merginos jausmai ar bandymas ja manipuliuoti naudojantis akivaizdžia jųdviejų fizine trauka. Tačiau Frenkas atrodė pakankamai rimtai nusiteikęs, kad pastaroji mintis imponuotų mažiau, nei pirmoji.
Pokalbis apie Olivios temus ir t.t. vargu ar buvo labai reikalingas jiemdviem, tačiau tik josios draugijoje vyras nenorėdavo pasirodyti nemandagus bei egocentriškas. Frano šypsojosi jausdamasis natūraliai "prasmagintu" entuziastingų Chamberlain šnekų.
- Tėvai visuomet galvoja, kad esi priklausomas nuo jų net jeigu pienas jau seniai, seniai nuo lūpų nudžiuvęs,-vyras negalėjo užtvirtinti žodžių asmenine patirtimi, tačiau tokią realiją akivaizdžiai regėjo bendraudamas su savo bendraamžiais pagrinde jau turinčiais suaugusias atžalas,-Ir tai yra gerai, patikėk, niekam tokių santykių, kokius turėjau su Džeimsu aš nelinkėčiau. Bet žinoma niekados garsiai nepripažinčiau, kad pats esu dėl to kaltas,-nusijuokia tradiciškai slėpdamas nuoskaudas po šaltakraujiškumu, kuris leisdavo nesiskaudinant kalbėti panašiomis temomis,-Augau turėdamas tikrai sutrikusį šeimos modelį. Negalėčiau pasakyti, kad man buvo skiepijamos kažkokios tradicinės vertybės. Tad negalvok, kad mano paviršutiniškas elgesys nukreiptas prieš tave pačią gimė iš to, kad esu priėmęs morališkai išpuvusį Holivudinį mentalitetą, kas žinoma taipogi turi įtakos rezultatui, kurį, na, turime,-čia pasireiškė vienas tų girtumui būdingų bruožų, kuomet pradedi kalbėti neįtikėtinai protingai. Laiku supratęs, kad brenda į labai tankų mišką (be to nuolatos užmesdavo kažkokią užuominą į savęs gailestį, kuris pagal patį Frano yra tik primestinis), Frenkas kaip mat pakeičia temą, kas iš tiesų nebuvę sunku, mat pati Olivia kalbėjo kone apie absoliučiai viską ir vienu metu. O ką kalbėti apie provokuojantį merginos elgesį. Dievaži, jam net akytės pradeda spindėti kai Chamberlain parodo, jog tikrai norėtų masažo. Tai yra, draugiško masažo. Frano neskubėjo timptelėti užtrauktuko žemyn, tiesiog mėgavosi tuo, jog jo galūnė yra uždėta ant merginos klubo, be to jos pačios iniciatyva. Tylėjo ir šypsojosi kone pergalingai, tarytum būtų buvęs teisus tinkamai įvertinęs jųdviejų fizinės traukos mąstą. Jam tik pasirodė ar Olivios balso tembras tapo toks seksualus, kad kone pajaučia pirmąjį kraujo pliūpsnį užplūdusį jojo klyno teritoriją? Atsižvelgiant į tai, kaip smarkiai vyrą patraukė vien Chamberlain tonas, ką kalbėti apie kaštonplaukės veiksmus, kuomet ši nusprendė nusimesti drabužius, kurie dengė didžiąją dalį merginos kūno? Vyras atrodė absoliučiai pavergtas pusnuogės Olivios vaizdo. Juk tebuvo silpnavalis vyras, kuris dar visai neseniai siūlęs nubrėžti ribas jųjų santykiuose dabar nuoširdžiai abejojo ar jam pavyks atsilaikyti. Stengdamasis išlikti "profesionalu", Frenkas krenkšteli, tarsi budindamas save iš transo, kurio metu žvilgsniu laižė merginos kūną tarsi ledinuką.
- Gerai, ma'am, tik po jūsų,-patapo ne itin natūraliai galantišku ir jai prakalbus akivaizdų norą persikelti į miegamojo erdvę, vyras ištiesia abi rankas į šoną parodydamas norą, kad žingsniuoti Oli pradėtų pirma. Juk privalo apžiūrėti tą saldžią sėdynę! Tam tikru momentu merginai nusisukus, nusisuka ir pats bet tik tam, kad įsikąstų sau į kumštį. Labai greitai susiveikė dalinę erekciją, o prie Chamberlain dar nė normaliai neprisilietė, tad neįsivaizdavo kaip reikės nuslėpti iš vidaus besiveržiantį troškimą išbarškint ją taip, lyg rytojus neateitų. Visgi nutaisęs "nepaprastą", perdėm gudrią fizionomiją, vyras pajuda link miegamojo kambario patalpos. Visų pirmiausia atsistojęs prie šviesos jungiklių, pareguliuoja apšvietimą, kad šis nebūtų ryškus, bet ir ne per blankus. Gestais netrukus sukomanduoja merginai gultis ant pilvo, o pats užsiraitoja marškinius iki rankovių.
- Gal turi kokio eterinio aliejaus netyčia?-klausteli, smalsiai dirstelėjęs pro durų plyšį, vedantį į vonios kambarį, lyg bandytų įžiūrėti į lentyną virš kriauklės, ant kurios visuomet stovėdavo sudėliota aibė visokiausių buteliukų.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
«I shouldn't say I'm looking forward to leading a normal life, because I don't know what normal is.»

CREDIT: CHAMPAGNEMAMI

Frank Frano

I have drunken deep of joy and I will taste no other wine tonight.


Pranešimų skaičius : 320
Įstojau : 2012-09-27
Amžius : 47
Miestas : Los Andželas
Meilė : Wifey Olivia
Rūšis : Mirtingas žmogus
Darbo paskirtis : Aktorius

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: GYVENAMASIS NAMAS.

Rašyti by Olivia Frano on Kv. 08 11, 2016 6:52 am

Atviras ir pakankamai intymus pokalbis buvo sudėtas iš paviršutiniškų, tačiau gilios prasmės turinčių žodžių, pasiteisinimų ir švelnesnių bandymų atsistumti vienas nuo kito. Apeliavimas į nuobodų ir pernelyg sustyguotą gyvenimo būdą iš vienos pusės ir visiškai nerūpestingą ir neatsakingą iš kitos. Jei kas nors dabar būtu girdėjęs šiuos du, gyvenime pasimetusius asmenis, bei tai ką jie sakė, pagalvotu kad abu stengiasi per daug. Kai viskas ko reikėtu, tai pagaliau pradėti kalbėti „iš širdies“, mesti visas turimas kortas ant stalo ir tik tuomet daryti kokias nors aiškesnes išvadas. Jie buvo artimi vienas kitam, tačiau tuo pačiu metu apie vienas kitą žinojo tik trupinius, kuriuos patys leido pamatyti. Palyginus su kiekvieno tikra istorija, tai buvo didelis išpustas niekas. Ovalo formos veide, tame kurį daugelis vizažistų pavadintu „tobula veido forma“ pražydo nuoširdumu dvelkianti šypsena, dar tuomet kai garsus pramogų pasaulio atstovas nusprendė atskleisti svetimą paslaptį. Nebuvo prasmės lyginti svetimą „nuodėmę“ su ta, kurią pavyko sugalvoti į tai nededant visiškai jokių pastangų. Net dabar jei nuskambėtu klausimas kas tai buvo per drabužis, apie kurį dar prieš minutę buvo prasitarusi Chamberlain, ji pasimetusi perklaustu apie ką jis? Per daug neapgalvotas melas, kuris su realybe neturi visiškai nieko bendro. Juk ir taip galima suprasti, kad kol Olivia nepradėjo kalti pinigus savo pačios rankomis, ji gavo viską, ko šiai reikėjo iš tos amerikiečių poros, kurie priėmė ją kaip savo.
Standartinis vyriškas klausimas nuskambėjo pakankamai greitai, nors tankų kaštoninių plaukų moteris ir prašė nekapstyti ten, kur nereikia, it koks brizas nupūtė nuo šios veido prieš tai buvusį mielumą. Galima buvo interpretuoti kad išraiška tapo neutrali, nors putlios lūpos įgavo keistoką formą, o tos ryškiai žalios tapo liūdnos. Moteris žinoma bandė nuslėpti savo žvilgsnį, kad nereikėtu už to kaip nors „užsikabinti“, tuo labiau tikėjosi kad per daug į save susileidęs spirituoto gėrimo, Frank‘as paprasčiausiai nepastebės. Kaip keista, kai savo gyvenime praeini kryžiaus kelius, ir suvoki kad fizinis skausmas yra tik laikinas, paviršinis impulsas, kuris priklauso nuo nervinių ląstelių, kurios išdavikiškai perduoda smegenims informaciją apie tai kad „skauda“. Žodžiai skaudina kur kas labiau, ypatingai tuomet, kai jie susideda į sakinius, kurių girdėti nenori. Susimerkė, kuomet nemalonūs prisiminimai „trenkė per veidą“ primindami apie save. „Aš nesuprantu ko tu iš manęs nori, Oli?“, - tą kartą šiuos žodžius tarė kitas žmogus. Pigaus vieno kambario butas, netoli geležinkelio, buvo užpildytas audringo pokalbio natomis. Tos dienos ryte Olivia buvo nušalinta nuo pareigų, o josios mylimasis paskirtas į ilgą ir pavojingą misiją Irake. Tikriausiai stengėsi per mažai, kad sustabdyti jį nuo vyriško sprendimo eiti ten, kur yra siunčiamas. Žodžių kartėlis buvo likęs iki pat dabar, kuomet jie abu liejo pykti vienas ant kito, iš esmės neturėdami tam visiškai jokios priežasties. It abu puikiai žinojo kad šis kvailas ginčas bus paskutinis atsiminimas apie tai, kas kadaise buvo gražu. Žvilgsniai, šiurkštūs prisilietimai, sienoje pralaužta gipso plokštė, su aiškia kumščio formos skyle, už jos sujaukti patalai priminę apie jausmingą vienas kito kūnų geismą. Stengėsi per mažai, šaukė netinkamus žodžius... Nuo vyro kaklo nutraukta grandinėlė su ženkliukais, ant kurių buvo graviruoti jo asmenybės duomenys krito ant plytelėmis iškloto grindinio. Nepagarba, „dviveidė kalė!“. Net nepajuto kaip stipriai ir greitai buvo priremta prie artimiausios sienos, įspausta į kampą ir apgaubta tvirtomis, vyriškomis rankomis. Jis nusileido, kai ji maldaujančiu tonu pareikalavo kad jis grįžtu. „Visuomet“, - lūpų susilietimas su trapiu moterišku smilkinių, ženkliukų surinkimas į priekinę kišenę ir uždarytos durys. Jis niekuomet netesėjo savo paskutinio pažado, sugrįždamas viso labo plieniniame karste. Nepamena akimirkos, kaip karo vadas perdavė jai tvarkingai sulankstytą vėliavą, bei tuo pačius ženklelius, su vis dar nutrūkusia grandinėle. Šie abu daiktai vis dar laikomi šiuose namuose, nebe turi tos pačios reikšmės kaip ankščiau, bet veikia kaip tiesioginis priminimas apie tai, kad visi mes suvokiam ką turime tik tuomet, kai tai prarandame. Atitrūkdama nuo tylos, kurią visiškai nespecialiai inicijavo, Chamberlain žvilgsis susidūrė su vyro, kuris jai be galo reikalingas dabartyje, veidu. Lūpos nusviro į pašaipios, kampinės šypsenėlės formą.
– Leisk man priminti tau, kad nuo pat pradžių nenorėjau kapstyti šios kalbos. Tačiau peršasi nuomonė kad tu stengiesi pasakyti bet ką, kas pastumtu mane į šalį. Kad su visiškai ramiu veidu galėtum sugrįžti į paviršutinišką gyvenimą, kuriame egzistuoja vos keli žmonės, kuriems rūpi tu pats, o ne pelnas kurį gali atnešti. Ir nereikia kalbėti taip, tarytum būtum vieninteliu asmeniu kuris šiame gyvenime dirba. – Neigiamai papurčiusi galvą, moteris atrodė mažiau užgauta, nei kad užsivedusi. – Aš irgi dirbu Frank‘ai, ir kas gali žinoti, gali būti kad jau kitos dienos ryte vienas iš mūsų nepasižiūrės į abi puses, prieš kertant gatvę, bei bus nutrenktas autobuso. Ir kas iš to? Negi dėl tokių nepagrįstų ir iš tikro labai kvailai skambančių baimių reikia vengti išeiti iš namų? – Nutildama žaliaakė trumpam nusuko savo akis, vien tam, kad gautu galimybę bent akimirkai apgalvoti tai, ką pati nesusilaikydama tėškė be kokios nors rimtesnės, gilesnės minties. Taip ir nespėjo užklausti klausimo, kuris būtu orientuotas į tai, kad norėjo išsiaiškinti ko būtent jis taip baiminasi, kuomet atrodo gali surasti bet kokią priežastį, kad bent pasistengti pastatyti priešais ledo sieną, kurios pralaužti nesugebėtu net aštriausias kirvis. Tolimesnis alternatyvios ateities žodžiais tapomas paveikslas vėl iššaukė tylą, tokią kuri nebuvo niekam į naudą. Kuomet po nemalonios pertraukos Olivia visgi pasiryžo pasisukti veidu į pašnekovą, jos minoje nebuvo prieš tai atsitiktinai pademonstruoto kartėlio, atrodė kur kas labiau užtikrinta tuo ką žadėjo pasakyti, nei prieš tai. – Aš niekada nesuprasiu, kodėl tave iki kaulų smegenų baugina mintis apie tai, kad kažkokia mistine žvaigždyno išsidėstymo prasme, gali būti kam nors, konkrečiai man, iš tikro reikalingas. Todėl verčiau liaukis elgtis kaip išlepintas suaugęs vaikas. Nes vargu ar pats nuoširdžiai nori kad išspirčiau tavo apgailėtiną, bet patrauklią sėdynę iš savo gyvenimo. – Skėstelėdama rankomis į šalis, moteris akivaizdžiai leido suprasti kad neketina daugiau kalbėti apie tai, kas šiuo metu apsunkina juos abu. Tiesiog, nematė prasmės diskutuoti apie tai, į ką nėra dedamos pastangos. Ir nors ne vienai moteriai nepatinka netvirtas pagrindas, plevėsuojanti dabartis su nežinomybe kas gali nutikti ryt. Tačiau šiuo metu tai buvo geriau, nei atsisakyti to, ko tau desperatiškai reikia. Vyro atsitraukimas nuo sofos, kurią prieš tai buvo pasirinkęs kaip tinką vietą atsitraukimui apibrėžti, inicijavo moteris žengimą į priekį. Sumažintas atstumas, bei tvirtos rankos atsidūrusios ant josios rankų, vėliau klubų. Kiekvienas, net nežymus prisilietimas jaudino, net kai tai buvo visiškai nekalta ir paprasta. Balso tonas tapo kitoks, labiau tylus, intymus. Kaip ir kvėpavimas iš paviršutiniško, labiau priminė gilų, tokį, kuris ima imponuoti vos tik lūpos prisiliečia prie nuodėmingo vaisiaus. Liežuviu perbraukdama per savo putlias lūpas, vien tam kad šias šiek tiek sudrėkinti, lėtai pakėlė akis. Nesvarbu kad prašymas apibrėžti ribas buvo rimtas ir tikriausiai reikalingas, į tai nebuvo per daug rimtai susitelkta. Artumas svaigino, temdė sveiką protą. Bet ar galima mesti kaltinimus, kai esi ne čia ir ne dabar? – Matai, vėl tas dviprasmiškumas... – Atsipalaidavusiame veide pasirodė šypsena, nešiepianti dantų, tačiau bent jau tikra. Buvo būtina sugadinti akimirką, ištariant tuos žodžius, kurie nepatinka beveik kiekvienam vyrui, sukelia įsiūtį ir tam tikro pobūdžio nemalonią atmosferą. Vos keli žodžiai, vienas sakynis ir atrodo kad viskas ką iš esmės turi, ima byrėti pro pirštus, kaip smėlis, kurį pasemi į delną, bei suspaudi kumštį.
– Man reikia laiko, viską gerai apgalvoti. – Štai, net kelias prasme tuo pačiu metu turintys žodžiai, kurie gali arba suteikti vilties, arba atimti viską, kas kad ir neapibrėžtai, tačiau buvo prieš tai. Kitą vertus, priimti žaibišką sprendimą, nustatyti kažkokias ribas, taisykles, būtu lygiai tas pats, kas sutikti su tuo, kad ateis diena, kai viskas apkars, kad bent vienam pasirodys per sunku, pasigirs durų trenksmas. Ir geriausiu atvėju „nuskriaustas“ liks vienas, gal abu.
Aktoriaus pasakymas kad jis neprisilies, sulaukęs tam patvirtinimo taip ir liko plevėsuoti ore, kuomet advokatės rankos pakilo viršun, nuguldamos ant greta buvusio asmens pečių. Švelnus, lėtas sujudimas sujungė ilgus pirštus tarpusavį, kažkur ant sprando. Pavyliota sūrio gabaliuko spąstuose, ji kaip maža neapdairi pelytė puolė į priekį, mat alkis buvo didesnis, nei sugebėjimas reaguoti į situaciją. – Net jei pasakysiu kad nenoriu kad prisiliestum, nereikės didelio įžvalgumo kad suprastum kad tai tik prastas melas. – Tarpusavyje sunerti pirštai atsiskyrė, kuomet žemyn slystančios rankos apčiuopė pečių liniją, bei grįždami prie savęs, tiriančiai palietė vyro krūtinės ląstą, tarytum specialiai keliuose vietose „užstrigdami“ tarp marškinių sagų. Dar šiek tiek laiko, ir raudonplaukė jau buvo likusi vien su apatiniu trikotažu. Akivaizdu, kad advokate save vadinanti moteris mokėjo mylėti save pačią, kitaip, vargu ar 24/7 atrodytu taip, tarytum būtu pasiruošusi nusimesti drabužius, parodant tai, ką suteikė gamta ir sunkus ir alinantis darbas salėje. Pokalbis apie šeimą ir tai, kad žmonės sugeba susišikti ir sušikti viską aplinkui dabar buvo čia, bet vargu ar jis buvo įdomus bent vienam iš čia susirinkusių. Nesinorėjo pasirodyti nemandagiems, jie tęsė pradėtą kalbą apie nieką. Apie problemas, kurios virto priežastimis, o pastarosios šiokiomis tokiomis būties ydomis. „Tavęs bent nepaliko kaip niekam nereikalingo daikto“ - , mintyse buvo ištarti dar keli žodžiai, kurie stipriai kirtosi su fasadu, kuris buvo kruopščiai sukurtas tam, kad neatkreipti dėmesio į realų vaizdą. Neskaudėjo širdies dėl praeities, bet ji tikrai buvo pakankamai sumauta. Velniai griebtu, iš to būtu galima parašyti visai neblogą detektyvą, su neaiškia pabaiga, kurioje greičiausiai lauktu sprendimas, nuo kurio priklausytu ne vieno asmens likimas. – Problemos ir supuvęs šeimos portretas, dažniausiai išaugina didžius žmones. Ką gali žinoti, gal turėdamas tai, kas yra vadinama tinkama šeima, dabar būtum tas nelaimingas, nuvargęs, apsikrovęs penkiais vaikais, bei amžinai smegenis ėdančia žmona, vyriokas. Gyventum nuo vienos algos iki kitos, bei dar bandytum kieno nors akyse atrasti prasmę, kodėl visgi dar egzistuoji. Lenkiu ten, kad gal ne viskas yra taip blogai, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. – Šiek tiek sujudindama savus pačius, moteris nuoširdžiai pamiršo tai, dėl ko buvo pradėtas visas šis pokalbis. Ir nors iš pradžių viskas buvo sutelkta į tai, kad jai buvo labai svarbu bent šiek tiek išblaškyti pasimetusį draugą, dabar gi viskas liejosi savaime. Nebuvo priežasties, tiesiog natūralus elgesys. Žvilgsnis nusviro žemyn, kuomet ji nejučia gundančiai dantimis perbraukė per savo apatinę lūpą. Nereikėjo kokio nors postūmio, kad moteris pasijudintu iš vietos, tačiau perdėm suvaidintas galantiškas tonas privertė ją žengti atgula. Pasisukdama ant kulno, moteris neskubėdama nuvinguriavo link miegamojo. Didžiulis kambarys buvo pakankamai modernus, o viskam didžiausią grožį suteikė ne plati lova, o būtent per visą sieną įšsidrėkęs panoraminis langas. Naktinis vaizdas atrodė atimantis kvapą, taip, šis namas buvo būtent toje vietoje, kur pasitikti kylančią saulę, bei palydėti besileidžiančią buvo galima kone kasdien, ir tai ne kiek neatsibostu. Nuspausdama sienoje įmontuotą jungiklį, moteris uždengė langą moderniais roletais. Kuomet pasiekusi lovą, pirmiausia prisėdo. Žvilgsniu palydėdama paskui pasirodžiusį aktorių, šiek tiek palenkė galvą. Buvo panašu, kad ketino kažką pasakyti, tačiau lemtinga akimirka pakeitusi nuomonę, pasistūmę atbula, per šilkinius, juodos spalvos patalus. Pirmiausia atsigulusi ant nugaros, stebėjo kaip yra žaidžiama su šviesos jungikliu, kuomet pasisukdama, abejomis rankomis suėmė savo vešlius, banguotis linkusius plaukus, šiuos pastumdama į šoną, kad šie nemaišytu ir atsivertu malonus vaizdas į šios kūno sudėjimą iš galo. Rankos nuslydo per švelnius patalus, kuomet stebėdamasi jo beviltiškais bandymais likti „profesionalu“, išlaužia pakankamai dviprasmišką išraišką.
– Sunku susikaupti? Gali pabandyti surasti ką nors tinkamo vonioje, ant viršutinės spintelės. Tik nepažadu kad ten bus kas nors naudingo.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

“It’s like you’re screaming, and no one can hear. You almost feel ashamed. That someone could be that important. That without them, you feel like nothing. No one will ever understand how much it hurts. You feel hopeless; like nothing can save you. And when it’s over, and it’s gone..”

2016 METŲ MOTERIŠKAS PERSONAŽAS - OLIVIA FRANO © UŽ APDOVANOJIMO GRAFIKĄ PRIKLAUSO LAURAI.

Olivia Frano

don't u know that we could be a new beginning, fight til we're winning


Pranešimų skaičius : 1911
Įstojau : 2012-09-27
Amžius : 28
Miestas : Los Andželas
Meilė : Frank Frano
Rūšis : Mirtingas žmogus
Darbo paskirtis : Advokatė / Šnipė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: GYVENAMASIS NAMAS.

Rašyti by Frank Frano on Antr. 08 16, 2016 7:00 am

Vargu ar Frenkui patiko kaip vienu momentu persimaino ne tik Olivios veidas, bet ir visa jos būsena. Pats mainais taip pat atrodė nepatenkintas ir susiraukęs. Jam nepatiko kokia linkme pakrypo jųdviejų dialogas. Tikrai nebuvo pasiruošęs nagrinėti tų problemų, kodėl jų santykiai nesusiriša jiems norima linkme iki galo. Jautėsi pavargęs, girtas ir užtektinai prislėgtas tėvo mirties, kad Chamberlain argumentai jam pasirodytų pakankamai nesvarbūs. Ne, jis netgi supyko ant merginos, kad ši panoro nertis į šias diskusijas būtent dabar, kai jo pečius slegia artimiausio jam likusios asmens mirtis. Vis vieną daug sumaučiau skamba faktas, jog šitaip gailėti savęs ta linkme pradėjo vien tik tam, kad išvengti nemalonaus ginčo su advokate. Pats tą kuo puikiausiai suprato visai kaip ir suprato tai, idant nesugeba deramai identifikuoti savo emocijų, jis nesuprato kaip jautėsi akivaizdžiai spaudžiamas kaštonplaukės. Nenorėjo jos skaudinti, bet tuo pačiu norėjo būti su ja. Dievaži, visados norėjo su ja būti. Nuo Olivios priešingai nei viso jį supančio pasaulio Frenkas nepavargdavo. Ir vis tiek nuo šio laimės švyturio laikėsi atokiai, tarsi stebėdamas jį iš šalies, neleisdamas priartėti prie jo tiek, kiek pats visa gyvastimi norėtų. Vyras žinojo, kad iš tiesų yra vos keli asmenys, kuriems jis nuoširdžiai rūpi. Po velniais, galėtų jas suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų: Olivia, Cassidy ir Patricia. Su abejomis elgėsi negražiai, naudojosi jomis, jogei dažniausiai patenkintų itin paviršutiniškus savo poreikius. Jis savanaudis ir dažnai į žmones žiūri iš tos prizmės kaip kuo taktiškiau juos išnaudoti. Frenkas netgi suprato, kad tai yra negerai, taip negalima. Ir vis tiek žaidė su likimu išsisukdamas iš nedovanotinų situacijų charizma, humoru ar žavingiausia savo šypsenos forma, kokią tik gali išspausti. Frano netgi realiai nebuvo TOKS užimtas, kokiu mėgo dėtis, tiesiog taip buvę lengva paaiškinti savo dinginėjimus ir nepasiekiamumą per mobilųjį. Neleido, kad Olivios retorika verstų jį susimąstyti, atkakliai ginė kiekvieną užsimegzti norinčią, bet šiuo metu nepageidaujamą mintį. Neketino "apsisunkti" dėl to, kad Chamberlain nesugeba priimti jo tokio, koks yra, nors būtent tokį jį ir pamilo. O dabar, kaip moterims ir būdinga, norėjo jį pakeisti. Jam tai neatrodė teisinga, bet išsitempęs žandikaulis ribojo vyro liežuvio palaidumą. Įvairialypis Frenko charakteris, akivaizdus vyro nuotaikų bangavimas, liguistas išdidumas, aistringas reagavimas į konfliktus šiuo metu nepasireiškė ir tai buvo labai keista turint omeny, jog Frano nėra linkęs savęs kaip nors riboti. Reikšmingas Olivios žvilgsnis neleido jam suabejoti, idant sirgdamas didybės manija jis visuomet yra visiškai teisus ir gerokai teisesnis už kitus asmenis. Visgi stiprūs kaštonplaukei juntami jausmai buvo iškėlę merginą aukščiau jo paties ego. Vyras neketino masinti netikėtai užsižiebusio jų ginčo, nors po galais, Olivia to prašėsi. Ypač tuomet, kai aistringą diskusiją paįvairina aiškūs grasinimai. Dievaži, pasijautė tarsi Chaberlain rėžtų jam ultimatumą. Frano nusileido, o išprovokuotas dialogas nuslūgo tarsi potvynio banga. Ore vis dar tvyrojo šokia tokia įtampa tarp įsimylėjelių, bet užsispyręs aktorius toliau laikėsi nereplikavęs. Žinojo, kad jei nenusileis visa ši situacija gali lengvai virsti dideliu pykčiu ir vienas kito boikotu, kuriam nė vienas, nė kitas nepajėgs atsispirti. Meilė ir aistra neabejotinai skiriasi tuo, kad neįtikėtinai stipriai geidžiamam savo interesui nepajėgsi atsispirti tarsi kažkokiam pavojingam virusui, kuris tavęs nepaklaus nuomonės prieš apkrėsdamas. Meilė tuo tarpu visai kitokia, tuo pačiu ją ir įprasmina visas šūsnis visai kitų savybių: pagarba, ištikimybė, kito interesų virs savų iškėlimas, pažadas globoti. Jei laiminga ji sruvena tarsi ramus upelis, nebanguoja, suteikia milžinišką dvasinį prieglobstį. O Frenkas nieko nemylėjo taip stipriai ir niekam nebuvo toks ištikimas kaip sau pačiam, ypatingai savo silpnybėm, kurių turėjo kur kas daugiau, nei reikia dorai funkcionuoti norinčiam individui. Be jokios abejonės pasukę į skirtingas puses jau užslinkusios dienos rytą (nors greičiausiai vidudienį Frenko atveju) jiedu turės apie labai daug ką pagalvoti. Vėl ir vėl... Juk tai nėra pirmas kartas, kuomet susikibo, nes Chamberlain nusibodo Frano žaidimai. Visgi Olivia nebuvo viena tų moterų, kurios negerbtų savęs ir vyras žinojo, kad bet kuris iš tų kartų gali būti ir paskutinis. Tačiau savo ruožtu banaliai stengėsi kiekvieną kartą kaip nors "praslysti". Žinoma dėl galutinai sugriuvusių jų santykių vėliau galės kaltinti tik save, ko labai pastebimai nedarys. Greičiau tiesiog pradės šiek tiek daugiau gerti ir rečiau išsiblaivyti. Visas savo problemas "skiesdavo" būtent šitaip į gyvenimą irdamasis į priekį, o ne atgalios. Cha, tai netgi atrodo kaip savotiška stiprybė šitaip tobulai ignoruoti savo rūpestėlius. Arba jų neprisikaupė užtektinai, kad pratrūkę sugraužtų.
Frenkas jautėsi viliojamas, tikrai. Olivia gundė meistriškai, subtiliai. Ji visuomet priversdavo vyrą UŽSITARNAUTI jos lūpas, jos kūną, pajausti, jog galimybė ją liesti nėra atėjusi tiesiog savaime, nes Frano turi neprastai atrodantį veidą. Jos judesiai, prisilietimai gniaužė kvapą kurstydami alkį, kurį jausdavo tik būdamas su ja. Jam buvo veeeelniškai sunku apsimesti, parodyti, kad visgi Chamberlain neturi prieš jį tokios galios. Ji galėtų seksualiai išmukti jam paliepimą dantimi atsegti jos apvalius klubus juosiantį dalykinį sijonuką ir jis tikrai tą padarytų, nors ir stengtųsi atrodyti kuo išdidesnis. Yra paturėjęs begales savimi besirūpinančių moterų ir tik Olivia atrodė absoliučiai, idealiai nepriekaištinga. Netgi mylėjosi su ja kitaip, jis visapusiškai atsižvelgdavo į jos kūną nesavanaudiškai teikdamas malonumą pačiai merginai, o tik tuomet pagalvodamas apie tai, kad reiktų ir jam pačiam garą nuleist. Nesavanaudišku meilužiu Frenko tikrai negalėjai pavadinti. Ir visgi ta linkme Chamberlain pažinojo jį kitokį: jautrų, švelnų ir dėmesingą.
Negalėjo patraukti nuo jos akių, kai Olivios dėvimas apatinis trikotažas meldė būti pašalintas. Nesuprato kodėl iš viso pragydo apie kažkokį sumautą masažą! Pykdamas ant savęs jis pajuda vonios kambario link. Įsijungęs šviesą panaršo lentynas bei spinteles, apžiūri buteliukus. Kažkaip dingtelėja, kad vis vieną mergina yra nusipelniusi kažkokio malonumo skirto tik jai. tai nebūtinai galėjo būti masažas, bet... Ai, nenorėjo pasirodyti kažkoks pasimetęs nors iš veido puikiai matėsi, idant yra susijaudinęs ir šiek tiek sutrikęs. Kaip jam tipiška vaidino ir šiuo metu stengėsi Olivią kaip įmanoma geriau įtikinti, neva jos tobulai surėdytas kūnas nedaro jam labai didelio poveikio. Nerado visiškai nieko tinkamo panaudoti kaip aliejų masažui, o tai buvo finalinis smūgis įkvėpęs vyrą persvarstyti savo ėjimus.
- Visiškai nieko tinkamo aš neradau. Būčiau radęs, jei kažkas tinkamo ten būtų buvę. Bet nebuvo,-išleidžia tiradą nereikšmingų žodžių, bet tonas skambėjo ramiai, lyg nebūtų iki savo gašlios sielos gelmių sužavėtas laukinio Chamberlain seksualumo. Vyras gestais parodo merginai, kad labai norėtų, idant ši atsigultų ant pilvo. Netrukus švystelėję tobuli kaštonplaukės sėdmenys priverčia Frenką padėkoti visiems šventiesiems už tai, jog likimo take suvedė jį su šia moterimi. Įsidrąsinęs (o ir šiaip būdamas užtektinai drąsiu), vyras patraukia prie lovos, užguldamas tą patį Oli užpakaliuką savo klynu, kuris spėjo prisiurbti tiek kraujo, kad visai nesąmoningai baksnos merginos odą pilno pajėgumo erekcija. Kaip bet kokį fizinį darbą dirbęs laaabai seniai vyras turėjo pavydėtinai švelnias rankas, kurios dabar nuslūgsta ant kaštonplaukės pečių.
- Niekad nepastebėjau, kad esi tokia raumeninga,-vapteli zuidamas pirštais po akivaizdžiai ištreniruotą Olivios nugarą. Puikiai jautė kiekvieną raumenėlį ir tą, kaip jis skyla,-Tu labai įsitempusi. Nebūk,-švelniai "paliepia" palinkęs veidu arčiau merginos kaklo, nuo kurio atmetęs rusvus plaukus, švelniai pabučiuoja kelis trumpus kartus. Jautė kaip pašiurpsta Chamberlain oda, sureagavusi su šiurkščiais jojo barzdos šėreliais. Neturėjo aiškaus supratimo ar spaudžia bei trina audinius teisingai, improvizavo. Na, bent jau iki tos akimirkos, kai lytinis susijaudinimas paima viršų. Dabar specialiai šiek tiek trynėsi klynu į Olivią, tarsi puikuodamasis erekcija, kuri ne tik puikiai matėsi per džinsinį audinį, bet ir jautėsi. Frenko kvėpavimas buvo pakitęs, tarsi šnopavo. Jis vėl visu kūnu palinko prie Chamberlain, be jokių ceremonijų įsikniaubdamas į jos kaklą. Netrukus bučiavo žandikaulį, skruostą, kol pasiekia Olivios lūpas. Negilus, daugiau paviršutinis bučinys tokiu tapo tik dėl to, kad nepatogiai persukusi veidą mergina negalėjo galvos pasukti dar labiau. Dievaži, kaip beprotiškai norėjo ją dabar pat paimti, iš užpakalio. Frenko pirštai nuslysta link Chamberlain plaukų. Vieno staigaus judesio dėka gal kiek per stipriai suima rusvas jų šaknis. Olivia atrodė (tik atrodė), užpulta ir negalinti pasipriešinti, o tai audrino dar labiau. Būdamas tokiu susijaudinusiu, be gaaaalo susijaudinusiu, netgi pajunta kaip kažkas lyg ir sudrėksta jo trumpikėse, po šimts, atrodė sėkla tiesiog nekantrauja išsiveržti - greičiausiai šiek tiek ir išsiveržė. Precum, no big deal. Net nesuvokia kaip greitai nusiplešia, nusidrasko drabužius nuo savęs, nelygu jausdamas, idant Olivia pati akivaizdžiai trokšdama, kad Frenkas ją tučtuojau iškruštų, radusi sprangų Frenko gynyboje pabėgtų. Net ir likęs nuogas jis neskubėjo nutraukti josios kelnaičių, vietoje to nusprendžia pasileisti už jų ranka. Pirštai lengvai praslydę ta šilta vagele, jungiančia abi Chamberlain apvalių sėdmenų dalis, patenka į dar šiltesnę kertį. Nebuvo patogu pūpsoti šitaip prakišus ranką, bet koks skirtumas. Reikiamą judesį vis vieną pavyksta išlaužti, kai pirštų pagalvėlės atsiduria virš Chamberlain klitorio. Išgirdęs pasitenkinimo kupiną jos aimaną Frenkas vėl įsisiurbia į jos lūpas. Visą šį metą jie nebuvo pakeitę pozicijos ir Olivia vis dar gulėjo pilvu ant lovos.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
«I shouldn't say I'm looking forward to leading a normal life, because I don't know what normal is.»

CREDIT: CHAMPAGNEMAMI

Frank Frano

I have drunken deep of joy and I will taste no other wine tonight.


Pranešimų skaičius : 320
Įstojau : 2012-09-27
Amžius : 47
Miestas : Los Andželas
Meilė : Wifey Olivia
Rūšis : Mirtingas žmogus
Darbo paskirtis : Aktorius

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: GYVENAMASIS NAMAS.

Rašyti by Olivia Frano on Tr. 08 17, 2016 12:22 pm

Olivia visuomet buvo pakankamai karšto būdo, todėl nieko nuostabaus kad konfliktą gebėdavo išlaužti vos keliais žodžiais. Ir nors ji ilgus metus buvo mokyta savitvardos, pasirodo kad prieš gamtą taip paprastai nepakovosi. Maksimalistinis požiūris ir noras visuomet nugalėti buvo ta „silpna vieta“ kuria buvo galima arba pasinaudoti, arba prieš tai nuleisti rankas. Frank‘as buvo jai daugiau nei šiaip norimas vyras, todėl žinoma kad ji troško būti jam vienu metu vienintele, bet ne nuo pagrindų šį pakeisti. Atrodytu kad tai buvo kaip ir smulkmena, kurios turėtu reikalauti bet kuri save gerbianti moteris, tačiau iš kitos pusės žiūrint, jei tai kertasi su žmogaus asmenybe, reikalavimas yra beveik neįgyvendinamas. Tuo labiau, raudonplaukė ir pati puikiai suvokė kad čia atvirų santykių niekada nebūtu, o nepasitikėjimas ir iš maišo pastoviai lendančios ylos, viską ankščiau ar vėliau sugriautu. Bet kam nepatinka neįmanomos misijos, ką?
Blausus apšvietimas, bei palei panoraminį langą sudėtos taip niekada ir neuždegtos žvakės suteikė šiokį tokį romantikos prieskonį, kaip ir visas šis milžiniškas miegamasis. Nors tai ir nebuvo dviejų asmenų gyvenamas plotas, greičiau buvo laikinu prieglobsčiu, norint pasprukti nuo aplinkos ir neleisti savęs pasiekti, visas interjeras buvo pakankamai skoningas. Velniai griebtu, buvo sumokėta tikrai nemažai, kad šie namai atrodytu kaip galima labiau moderniai jaukūs, kad grįžti būtu malonu. Raudonplaukė advokatė būdama pasisukusi ant šono, dar kurį laiką stebėjo prie vidaus durų užsilikusį Frano, vien todėl kad šiai iš ties buvo įdomu kuomet jis atmes apsimestini delikatumą ir imsis tų veiksmų, kurie suteiktu palaimą abiems čia esantiems. Tačiau ne, jis laikėsi savo pozicijos iki pat galo, kad josios veide kėlė šiokią tokią šypseną. „Lapės“ formos akys, žvilgsnis, lėtai nusileido nuo jau kalbėti liovusio aktoriaus veido, link džinsinio kelnių audinio, kuris net iš tokio nuotolio buvo pastebimai pakitęs. Tobulai suformuoti dantys švelniai spaudė apatinės lūpos odelę, kuomet nebuvo ištartas ne vienas žodis. Buvo panašu kad moteris specialiai nesiima jokių veiksmų, nors visas jos kūnas signalizavo tai, kad bet kurią akimirką yra pasiruošusi apžergti mylimo vyro juosmenį, priverčiant bent kuriam laikui pamiršti visas negandas, kurios šiuo metu spaudė šio smegenys. Žinoma, buvo galima pasirinkti ir kitą „užsimiršimo“ taktiką, bet tai bent jau apsaugojo jojo kepenys nuo dar vieno besaikio „nuodijimosi“. Niekada nesižavėjo jo liguista draugyste su buteliu, bet net jei ir būtu apie tai prabilusi, gautu žodinį nokautą. Frank‘ui pasislėpus už vonios durų, Olivia pati to nejausdama leido veide pasirodyti dantis šiepiančiai šypsenai. Tiesa buvo tame, kad ant vonios spintelės buvo galima rasti visko, išskyrus masažinį aliejų. Esant dideliam norui, buvo galima improvizuoti, bei pasinaudoti kūno pieneliu, tačiau vargu ar bent vienas jų norėjo, kad prieš akis stovintis buteliukas būtu „surastas“. Tamsiaplaukiam aktoriui išsukus iš vonios, bei iš karto konstatavus faktą, kad ten nėra nieko, kas būtu tinkama jo pažadėtam „ritualui“, Olivia buvo nugara atsirėmusi į purias, tačiau ortopedines pagalves, kuomet šios kojos buvo šiek tiek sulenktos, palikdamas gana malonų akiai tarpelį tarp pakankamai stangrių šlaunų. Josios kūnas tikrai buvo puikiai paruoštas „egzistavimui“, mat ant jos nebuvo galima rasti nieko panašaus į moterų neapkenčiamas strijas, apelsinų žievės odos lopus, ar randus. Ne, iš tikro vienas buvo, po raktikauliu, iš kairės pusės. Patyrusi akis iš kartu suvoktu, kad kartą jos gyvybė buvo kabėjusi ant plauko ir tai toli gražu nebuvo nelaimė važinėjant po purvynus keturračiu motociklu, kaip ji tai bandė paaiškinti. Pasakojimas labai stipriai kirtosi su tikrove, bet žinoma niekas iš tikro ir nerodė didelio noro išnagrinėti visos tiesos, o moteriai nuo to buvo tik ramiau.
– Mano klaida, norėjau įsitikinti ar tikrai esi taip stipriai užsivedęs pamaloninti mano nugarą stipresniu glostymu, ar pagaliau baigsi veidmainiauti ir atmesi šį nekaltą planą į nebūtį. – Šyptelėdama Chamberlain visgi buvo priversta „susičiaupti“, kuomet gavo griežtesnį paliepimą pasisukti ant pilvo. Ir nors ji nutaisė pakankamai nekaltai atrodantį veidelį, net tas pats pasisukimas buvo pakankamai lėtas, bei žadinantis apetitas. Su savo kūno formomis buvo per daug gerai susipažinusi, kad žinotu kaip derėtu elgtis, kad vyras imtu šios norėti. Stengėsi per daug, mat nuo šokio svetainėje buvo aišku, kad visa „chemija“ ir taip pakibo ore, vos tik atstumas tarp dviejų kūnų liko minimalus. Vyriškai stiprios, tačiau tuo pačiu metu švelnios rankos nutupė ant moters pečių, kuomet jos nugara savaime įgavo ryškesnį linkį, lyg tyčia būtu norėjusi šiek tiek kilstelėti savo apvalios formos užpakaliuką.
– Vadinasi aukštakulniai ir laisvu metu jogos pratimai nėra tik tuščias laiko švaistymas. – Kvaila replika buvo kone išmurkta, kuomet vyras patraukęs jos vešlius kaštoninius plaukus, palinko arčiau. Jautė jo kūno šilumą, ant odos paviršiaus atsitrenkiantį kvėpavimą, ir tas visomis įmanomomis prasmėmis ją jaudino. Kvėpavimas akimoju tapo kur kas labiau gilus, išduodantis apie tai, kad kūnas savaime „persijungė“ į kitokią būseną. Švelnūs bučinukai privertė ją pasukti galvą, kuomet pati labai noriai sujungė savo lūpas su jo, į vidų lėtai kištelėdama liežuvį. Ir nors po alinančios darbo dienos jos skrandis paragavo vien tik alkoholio, kuris buvo stipresnis nei tie, kuriuos mieliau pasirinktu, svaigimas buvo akcentuojamas visiškai ne šio fakto. Bučiniui nutrūkus, ji ir pati to nepajusdama vienos rankos pirštais stipriai sukibo į pagalvės užvalkalą. Reikėjo įdėti labai daug pastangų, kad neimti maldaujančiu tonu prašyti kad jis nustotu „žaisti“, bei patvarkytu ją taip, lyg tai būtu paskutinis kartas. Jausmingas timptelėjimas už plaukų, visiškai natūraliai leido išsiveržti sujaudinimo kūpinam iškvėpimui. Burna liko praverta, o ji nesikuklindama ėmė šnopuoti dar garsiau. Pilvo apačią stipriai kuteno iš vidaus, o rausvi „tabloidiniai“ neriniuoti apatiniai sudrėko nuo neapsakomo sujaudinimo, kurį skatino kone kiekvienas prisilietimas. Šis seksualinis žaidimas pažadino ne vien didelį norą, bet ir privertė moters kūną nevalyvai „vibruoti“ iš malonumo. Jei jai pačiai būtu tekę užsiimti dominuojančią poziciją, prie ko yra pratusi, vargu ar visa įžanga būtu tokia užsitęsianti. Tačiau būtent dabar tai varė iš proto, vertė ją nepasiduoti maldavimams, nors tam net nereikėjo žodžių, kuomet kūnas savaime prašėsi intymesnio kontakto.
Frano pakankamai greitai nusitraukus nuo savęs drabužius, suteikė Oliviai šiek tiek laiko atsipūsti, taip lengvai nepasiduoti geismui, ir tik trumpam pasimėgauti jo kūno sudėjimu. Taip, Frano buvo pakankamai vyresnis už pasirinktąją, tačiau jo sudėjimas atrodė nepriekaištingas, kaip ir paburkęs lytinis organas, kuriuo vienareikšmiškai galėjo didžiuotis. Puiki genetika. Moteris aiškiai negebėjo nustygti vienoje vietoje, todėl aktoriui nuoširdžiai teko pasistengti, kad ši lemtingu metu nepasisuktu. Vyro tvirtas įnagis praslydo pro josios sėdmenų susijungimą, ir tai privertė stipriai sukąsti apatinę lūpą, kad susilaikyti nuo besiveržiančio malonumo „orkestro“. Jis akivaizdžiai neketino sustoti, o ji akivaizdžiai neketino tam priešintis. Todėl vos jo pirštų pagalvėlės praslydo pro šiltą ir drėgną vietelę, pasiekdamos klitorių, tai tapo kertiniu tašku, nebe leidusiu daugiau tramdyti aimanavimo, kuris kaip ne keista buvo natūraliai garsus. Tai prislopinti pavyko tik sujungus lūpas į ne ypatingai nekaltą bučinį. Nebe sugebėdama atsilaikyti, moteris buvo ant tiek stipriai sujaudinta, ką išdavė ne vien pakitusi būsena už kelnaičių, bei nevalingai trūkčiojantis kūnas, kad bet kuriuo metu galėjo patirti dydijį „ooo“. Teko imtis priemonių, kurios leistu jai pačiai šiek tiek sulėtinti veiksmą, ir tai padaryti pasirodė visai nebuvo labai sunku. Pasinaudodama savo prieš tai nerodytu sugebėjimu „suktis“, apsivertė ne pati, bet kartu su savimi privertė ant nugaros atsigulti ir pačiam aktoriui. Dar kelios milisekundės, bei ji jau buvo apžergusi jo kojas, leisdama jo draugužiui ir toliau sėkmingai liestis prie šios švelnios, bei nuo kūno įšilusios apatinių apačios. Palinkdama žemyn, raudonplaukė sujungė savo lūpas su Frank‘o, suteikdama galimybę liežuviams „sušokti jų įprastą šokį“. Varžė beveik viskas, net ta pati labai patogi, tačiau be galo seksuali liemenėlė. Viena ranka surasdama labai net tinkamai įmontuotą užsegimą iš priekio, tarp „kaušelių“, šį atsegė, tokiu būdu išlaisvindama savo grožybes. Vos tik šis viršutinis drabužis liko numestas kažkur ant grindų, bei ji pati gavo tą reikalingą pertraukėlę, nematė prasmės numylėto vyro laikyti tarp savo šlaunų, nors prieš grąžindama jam visą dominavimą, pirštu žaismingai perbraukė šiam per krūtinę, nusileisdama žemyn, bei atsargiai, tačiau tinkamai suėmė jojo krauju pritvinkusį pasididžiavimą. Tai trūko neilgai, nenorėjo kad jis išsiveržtu ankščiau laiko, bet lyg apskaičiuotai leido sau bent trumpai pažaisti tiek su galvute, tiek švelniai prisiliečiant prie dar daugiau jautrumo turinčios dalies. Ir neskaitant to kad puikiai darbavo ranka, nesugebėjo nutraukti kiek  judraus žaismo su jo lūpomis.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

“It’s like you’re screaming, and no one can hear. You almost feel ashamed. That someone could be that important. That without them, you feel like nothing. No one will ever understand how much it hurts. You feel hopeless; like nothing can save you. And when it’s over, and it’s gone..”

2016 METŲ MOTERIŠKAS PERSONAŽAS - OLIVIA FRANO © UŽ APDOVANOJIMO GRAFIKĄ PRIKLAUSO LAURAI.

Olivia Frano

don't u know that we could be a new beginning, fight til we're winning


Pranešimų skaičius : 1911
Įstojau : 2012-09-27
Amžius : 28
Miestas : Los Andželas
Meilė : Frank Frano
Rūšis : Mirtingas žmogus
Darbo paskirtis : Advokatė / Šnipė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: GYVENAMASIS NAMAS.

Rašyti by Frank Frano on Antr. 08 23, 2016 3:45 am

Frenkas niekuomet nesureikšmino to, kad kaip paprastai advokatei Olivia turinti tokį neįtikėtinai subtiliai ištreniruotą kūną, tarsi ji būtų daug stipresnė, daug lankstesnė nei atrodo, o "pagerintos" savybės liktų sumaniai užmaskuotos apvaliomis formomis bei jas pabrėžiančiais drabužiais. Mergina ne kartą yra pademonstravusi didelį pastabumą bei puikius refleksus, kuomet apie ją ne retai besisukiojantis, amžinai apspangęs Frano nesunkiai verčia šalia stovinčius daiktus. Vis dėlto jam patiko pasijausti tuo silpnu vyru, kuriam nesudėtingas užduotis atrodydavę daug sunkiau atlikti , nei tai pačiai Oliviai. Kad ir sakykim surasti čia pat pūpsantį daiktą. Niekuomet neneigė, jog yra velnioniškai nesavarankiškas. Vien dėl šios savybės pabandžiusi ilgiau pagyventi su aktoriumi po vienu stogu, raudonplaukė išsektų morališkai ir pradėtų nejučia klausti savęs "kam man viso šito reikia?". Kad ir koks velniškai pasitikintis savimi atrodė, pasislėpęs nuo visų tikrai nesvaigdavo nuo to, kad esą "oi koks aš fainas". Frenkas puikiai žinojo, kad yra kietas riešutėlis ir ne vien tik dėl to, kad puikiai sugeba įsijausti į tokį vaidmenį. Viduje nesijautė gerai. Tikrai neturėjo tobulo, harmoningo santykio su savimi ir jį supančia aplinka. Nuolatos jautė kažko troškimą, o ko, tai jau visai kitas klausimas. Jis tos nesuprato. Atrodytų turėdamas visą jį supantį pasaulį po kojomis vis vieną jautėsi tuščias ir kartais net svetimas savo paties gyvenimui. Ir kas svarbiausia su absoliučiai niekuo dėl to negalėjo pakalbėti. Su Olivia, kuriai yra atsivėręs ko gero labiau nei bet kam kitam, vis vieną negalėjo būti visapusiškai atviras. Nenorėjo kažkokios paguodos ar užjautimo - jo paties nuomone niekas kitais taip neskystina kiaušinių kaip verksmingas sriūbavimas dėl savo problemų. Geriau apsimesti, kad jų paprasčiausiai nėra, tiesa?..
Olivia kuo puikiausiai išskaitė Frenko veidmainystę. Jo altruistiškas ketinimas pamaloninti masažu Chamberlain vargu ar buvo nuoširdus ir neturintis slaptų kėslų. Bent jau sąmonės lygmenyje. Nes viduje jautėsi prieš mylimą moterį prasikaltęs, dievaži, norėjo ją kaip nors nesavanaudiškai pamaloninti. Tiesiog įnikęs suvokė negalįs laikytis nuo merginos "prideramo" atstumo, o ir kaštonplaukė tikrai pasistengė provokuoti. Buvo nebeįmanoma susilaikyti. Ne, tik ne tada, kai jųdviejų kūnai šaukšte šaukia vienas kito.
Pačiam keista kaip sugebėjo šitaip ilgai "žaisti". Veikiausiai norėjo taip Olivią sujaudinti, kad ji kone maldauti pradėtų paties pikantiškiausio veiksmo pradžios. Mėgavosi jausdamas kokia mergina yra susijaudinusi, kaip pakito jos kvėpavimas bei drėgmės kelnaitėse lygis. Nepaisant to, kad yra ganėtinai girtas, elgėsi pagal planą. Pažinojo Chamberlain kūną visai neblogai, žinojo, kad "paskatinta" ji mielai patiria net ne vieną, o kelis orgazmus kone tuo pat metu. Tad pažaidęs su ja ranka ir atitrūkęs tuo metu, kai raudonplaukei bus likę ne taip jau ir toli iki orgazmo, pradėjęs sueitį nesunkiai suteiks jai mažų mažiausiai porą lytinės aistros "fejerverkų". Kadangi buvo visapusiškai susitelkęs į partnerę savo ruožtu atsipalaidavęs buvo gana minimaliai. Jei darytų viską taip, kaip yra pratęs, visų šitų fiti miti nebūtų. Tiesiog Olivia nebuvo eilinė. Ji buvo beprotiškai geidžiama, ypatingai vertinama moteris. Ji rūpėjo jam. Kartais net labiau, nei jis pats sau.
Iš tiesų vizualiai vyras neatrodė mėgstantis palėbauti, nebuvo kažkoks suglebęs, neseksualus. Savaime suprantamai nebuvo sveikuolis, tačiau sudėjimą turėjo patrauklų, o dėl nedidelio riebalinio sluoksnio "užsportuotos" kūno dalys matėsi ryškiai. Dievaži, dėl patinkančio vaidmens buvo pasiryžęs ilgoms valandoms sporto salėje, o šis triūsas labai greitai veltui nenueina - raumenys praranda tonusą, tačiau vis vieną išlaiko formą. Nebuvo stambus, bet vyriškas. Tačiau visų svarbiausia, kad patiko Oliviai. Šiai kažkada užteko tik ala "pajuokauti", kad vyrui esą auga pilvukas, kuomet netikėtai užsuko į advokatės kontorą ir išsitempė ją pietų mėsainių. Sekantį kartą pasirodė akivaizdžiai suliesėjęs ir negalėjo būti aiškiau, kokį didelį poveikį Chamberlain turinti šiam vyrui. Jie velniškai mėgavosi vienas kitu. Netolygūs kvėpavimai priminė švokštimą, judesiai buvo lėti, bet užtikrinti. Raudonplaukė iniciatyvą perima pačiu laiku, nes dar akimirka ir pats būtų nuplėšęs likusius menkus drabužėlius ant jos tobulų linijų tam, kad suteiktų ko jie abu dabar nori labiausiai. Jie buvo nuogi, velniškai įkaitę, alkani vienas kito. Dar labiau įaudrintas dabar jau visiškai nuogo Oli kūno, gana šiurkštokai pritraukia merginą arčiau savo veido, kuomet buvo užmetęs ranką jai ties sprandu bei smarkiai palenkęs žemyn. Tai nebuvo "tvarkingas" bučinys, jis buvo kupinas aistros, visapusiško seksualinio išbadėjimo, netgi šiek tiek skausmingas. Kuomet atsiplėšė abiejų lūpos atrodė paraudusios. Drąsūs merginos judesiai ranka žemiau vyro pusiaujo priverčia aktorių sušvokšti malonumo kupina dejone. Susimerkęs privalėjo netgi sugniaužti pirštais patalus, o kad kita ranka kiek per stipriai spaudžia Olivios klubus kažkaip nepajuto. Jis nebegalėjo kentėti. Leisdamas Chamberlain pasilikti viršuje jis trumpam perima savą "padargą" į ranką, jojo galiuku erzinančiai pavedžiodamas per tikrai jautriausius Olivios taškus jos nuostabiame kūne. Ji buvo tokia šlapia... Suvokimas KAIP raudonplaukė reaguojanti į Frenką tik dar labiau varė tamsiaplaukį iš proto. Juk ne veltui ne vieną kartą susikibę jie atlyždavo vien tik dėl to, kad jų kūnai niekuomet negebėjo būti nusistatę priešiškai vienas kito atžvilgiu. Sušlapinęs pilną erekciją išgyvenančią varpą, lėtai įsiskverbia į merginą. Ji judėjo fantastiškai. Putlios krūtys žavingai šokavo ir Frenkas neįstengė jų nepaimti į delnus, neglamonėti. Buvo taip gera, kad privalėjo "aušinti" save nemaloniomis mintimis, kad netyčia per anksti nebaigtų. Kas būtų katastrofiška jo nuomone, bet tuo pačiu iš bendrinės pusės tą aišku galėjai traktuoti ir kaip komplimentą skirtą partnerei, neva yra TAIP susijaudinęs, kad net nebesugeba valdytis. Visgi akimirką jam prireikia sustoti, o kad kuo nekalčiau perteiktų šį troškimą, "nuverčia" Olivią nuo savęs akimoju ją užsiguldamas. Klubai vis vieną švelniai vinguriavo net kuomet nebuvo įėjęs į merginą. Aistringai ją bučiavo, jos lūpas, jos kaklą, jos krūtis. Misionierius tikrai nėra pati įdomiausia poza, bet patogiausia. Be to, šiuo metu teikė tai, ko vyras ir troško: glamonių su mergina, bučinių, jos mimikų, persunktų malonumo vaizdo. Įsiskverbia vėl, bet daug aršiau. Suėmęs į šalis išskėstas Olivios šlaunis imasi darbo kaip turi būt. Ne, jų aktas jau visai nepanašėjo į kažkokį nekaltą pasimylėjimą. Dulkino ją kaip išprotėjęs, nesustoja net kuomet aiškiai pajaučia kaip išsitempia Olivios kūnas. Ji baigė greičiau nei vyras, kuris suteikdamas raudonplaukei daugiu erdvės tinkamai įsijausti, smarkiai sulėtina tempą. Neišėjo iš jos, pilnai užgulė merginą, bučiavo ją, bet ne lūpas. Leido jai atsikvėpti, nurimti. Juolab visa tai dar nebuvo pabaiga. Chamberlain širdis plakė smarkiai, tačiau kvėpavimui sulėtėjus, vyras ūmiai nuo merginos atšoka. Jis atsistojo prie pat lovos krašto. Vyro rankos kaip mat pareiškia pretenzijas į Olivios kūną, parodo, jog nori, kad raudonplaukė apsiverstų, išsiriestų. Pradėjęs naują pozą įsiskverbia vėl, įsivažiuodamas iš lėto. Laikė suėmęs jos apvalius sėdmenis, padėdamas šiems prisitraukti. Jų seksas ir vėl buvo tūžmingas, Frenkas kone riaumojo iš malonumo. Momentas, kuomet tampa aišku, kad orgazmas "ranka pasiekiamas" priverčia vyrą pradėti judėti dar smarkiau. Dievaži, garsai skambėjo tokie, nelyginant Olivią plaktų! Pajaučia malonumą, tokį nesuvokiamai stiprų. Malonumo kupina dejonė persmelkia patalpą, užvaldydama aktorių tobula fizine eurofija. Vyras sklesteli ant lovos sunkiai tarsi bulvių maišas. Patenkintas šiek tiek šypsojosi. nebuvo tikras ar Olivia "nuleido" dar kartą, bet anokia tai problema, kai turi tokius miklius pirštelius? Smarkiai kvėpavo. Akivaizdžiai patenkintas, užsimerkęs jis ranka nukeliauja link šalia gulinčios merginos tarpukojo. Švelnūs sukamieji judesiai vėl nuslūgsta šiek tiek viršum Chamberlain klitorio. Net jos vidinė šlaunų pusė buvo šlapia nuo kūniškų malonumų fiestos. Gana greitai suteikia mylimajai dar vieną orgazmą. Spėja įsisiurbti jai į lūpas, nors atrodė pastebimai mieguistas, vos pajėgiantis atplėšti akis. Jei moteris po sekso pasijaučia kupina jėgų, na, su vyrais būna visiškai atvirkščiai. Net pas nepajunta kaip užliūliuotas didelio kiekio išsiskyrusių endorfinų nulūžta. Net normaliai nesuvokė ką Olivia jam pasakė, tad atsakymas tik kažką sumurma. Dar kelios sekundės ir miegojo kietai kaip meška žiemą.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
«I shouldn't say I'm looking forward to leading a normal life, because I don't know what normal is.»

CREDIT: CHAMPAGNEMAMI

Frank Frano

I have drunken deep of joy and I will taste no other wine tonight.


Pranešimų skaičius : 320
Įstojau : 2012-09-27
Amžius : 47
Miestas : Los Andželas
Meilė : Wifey Olivia
Rūšis : Mirtingas žmogus
Darbo paskirtis : Aktorius

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: GYVENAMASIS NAMAS.

Rašyti by Olivia Frano on Tr. 08 24, 2016 1:15 am

Iki saulėtekio buvo likusi mažiausiai valanda, kuomet advokatės miegas buvo sutrikdytas nemalonaus elektroninio vibravimo atgarsio. Pagrindinis mobilus telefonas buvo paliktas svetainėje, ant stalo. Puikiai prisiminė kad nenorėdama kad kas nors ją pasiektu, išjungė maitinimą. Vadinasi vibravo prie lovos esančio naktinio staliuko stalčiuje padėtas antrasis išmanusis aparatas. Šis telefonas buvo visuomet pakrautas, tačiau naudojamas ypatingai retais atvejais, konkrečiau tuomet, kai reikalai lietė antgamtinius reiškinius, išėjusius iš kontrolės ribų. Giliau įkvėpdama oro, raudonplaukė moteris pasisuko ant šono, pakankamai kad galėtu pasiekti minėtą daiktą, bei atmesti skambutį. Greitai surašytas trumposios žinutės tekstas skelbė apie tai kad ji pasirodys vietoje greičiau nei per dvi valandas. Tyliai padėjusi aparatą atgal į vietą, Chamberlain pasisuko į greta miegantį vyrą. Jo veidas ir akivaizdžiai stipriai sujaukta patalinė priminė apie nepakartojamai praleistą naktį. Chamberlain kūnas vis dar nebuvo pridengtas kokių nors drabužių (būdama viena nemiegojo nuoga, bet, po audringo vakar nakties sekso, net minties nebuvo apie tai, kad reikėtu ką nors ant savęs užsimauti), šlaunis maudė nuo vis dar jaučiamo malonaus tempimo. Veide pasirodžiusi blanki šypsena, privertė moterį mintimis nukeliauti keliomis valandomis į praeitį. Prisiminimai apie kiekvieną intymiai praleistą akimirką leido jai įsitikinti tuo, kad nedaro klaidos vis dar žaisdama šį „žaidimą be taisyklių“, ir toks rytinis vaizdas yra vertas kur kas daugiau, nei galima norėti. Jautėsi beprotiškai laiminga, bei tiesą pasakius visiškai nenorėjo pakilti iš lovos ir pradėti ruoštis į dalykinį susitikimą, kuris žinoma buvo svarbus. Mieliau būtu padariusi sveikuoliškus pusryčius, išgėrusi kavos ir net įtikinusi Frank‘ą kad jai yra būtina vykti kartu su juo. Atmetus visus bandymus išvengti samdomų gatvės fotografų, bei tai kad ji niekuomet nebuvo mačiusi jo velionio tėvo, jie buvo artimi vienas kitam, o tai reiškė kad pasidalinti privalėjo ne vien maloniomis akimirkomis, bet ir tomis, kurios sukelia labai dviprasmiškus, veik nemalonius jutiminius procesus. Jis aiškiai leido suprasti kad yra pasimetęs, o ji, kad nėra abejinga jo būties problemoms, kurios nieko bendro neturi su tuo pašėlusiu „holivudo vaikų“ pasauliu.
Sunku pasakyti kiek tiksliai moteris praleido laiko tiesiog gulėdama visai šalia, stebėdama jį miegant. Realybė visgi buvo pakankamai „žiauri“, visą laiką primindama jai apie tai, kad laikas tiksi ir netrūkus jai vėl teks atsitraukti nuo saldžios iliuzijos, sugrįžtant atgal į savo įprastą gyvenimo tempą. Pasisuko dar kartą, tuo pačiu metu leisdama šilkiniam užklotui „nuslysti“ nuo šios puikiai sudėto kūno. Pirmiausia sekė rytinės higienos procedūros duše, vėliau šmirinėjimas po namus su šviežiai spaustų apelsinų sulčių stikline, renkantis šios dienos aprangą. Spėjo susirinkti ir vakare išmėtytus savo drabužius, kurie pakankamai greitai atsidūrė skalbinių krepšio viduje. Prieš išeidama iš namų, Olivia labai tvarkingu raštu užrašė raštelį, kad jai teko anksti išeiti, paliko šį ant laisvos pagalvės. Ant naktinio stalelio buvo palikta stiklinė šalto vandens, kelios tabletės aspirino, tam, kad ištverti pagiringą stovį būtu šiek tiek lengviau. Nebuvo tikra kad Frank‘as pasinaudos medikamentais, tačiau velniai griebtu, tikrai norėjo priversti jį jaustis bent šiek tiek geriau, nei įprastai. O kas svarbiausia, visą tai vyko natūraliai, per daug neapgalvotai. Namai liko tušti, neskaičiuojant svečio.
Atvykdama į slaptos miesto tarybos susitikimą, Chamberlain pirmiausia buvo supažindinta su tam tikrais dokumentais, filmuota medžiaga ir nuotraukomis, kurios paprastam civiliui sukeltu mažu mažiausiai virškinimo sutrikimą. Kalba lietė kelis asmenis, kurie vampyrais virto visiškai atsitiktinai, bet per daug akivaizdžiai pademonstravo savo galią prieš greta buvusius. Veiksmas vyko ligoninės pastate ir reikia pripažinti kad daugiau už kitus žinantiems asmenims teko nemenkai padirbėti, norint viską nuslėpti. Dienos bėgyje Olivia sulaukė ne vieno komentaro kad jai sekėsi pakankamai sunkiai susikaupti. Ką čia be pasakysi, per daug gerai pamylėta ir paglostyta, ji visiškai atsitiktinai prarado susidomėjimą darbu. Po šio susitikimo, sekė kelios valandos diskusijos su ginamu kariškiu, ir visas likęs vakaras kabinete, narpliojant detales ir ruošiant kalbą teismo procesui. Mobilusis telefonas nerimo, tačiau ne vieno skambučio iš reikiamo asmens nesulaukė, ir tai tiesą pasakius labai keistai ją paveikė. Žinoma, pati puikiai žinojo kad taip ir bus, todėl iš esmės neturėjo dėti jokių vilčių į tai, kad kažkas bus kitaip. Prabėgo pirma savaitė, darbinga, nuobodi. Prie Chamberlain namų buvo atvežtas geltonas „kamanės“ automobilis. Butaforinės ląžybos, kurios neturėjo būti priimtos rimtai, privertė advokatę pasijausti gana keistai. Taip, buvo malonu žinoti kad Frano klausė to, ką ji čiauškėjo, bet velniai griebtu, mašina ir dar vienetinė? Jos telefone kaip mat buvo surinktas Frano numeris, bet žinoma, skambutis buvo peradresuotas jo asmeninei asistentei, tai, su kuria Oliviai tekdavo kalbėti dažniau. Po eilinės „jis šiuo metu užimtas, bet perduosiu žinią kad skambinote“ tirados, Chamberlain viso labo pasisakė. – Perduok Frank‘ui kad aš negaliu priimti šios dovanos. Man malonu, bet žymiai geriau būtu, jei jis bent akimirkai apsimestu paprastu žmogumi ir pakviestu mane pietų. Tiksliau, pasakyk kad tiesiog aš negaliu ir viskas. – Pokalbis buvo nutrauktas ne todėl, kad nebe buvo ką daugiau pridurti, Olivia nenorėjo sulaukti kokio nors įtikinėjimo tuo, kad aktorius ir pats puikiai žino ką gali padaryti, o ko ne. „Kamanė“ taip ir liko stovėti kieme, kiekvieną kartą vis primindama apie save ir apie tai kad su holivudo žvaigžde susisiekti buvo beveik neįmanoma. Laikui bėgant iš spaudos buvo sužinojusi apie tai, kad Frank‘as taip ir nepasirodė laidotuvėse, o šiuo metu neva dirba prie kažkokio naujo projekto. Prabėgo mėnuo. Ir Olivia nustojo bandžiusi šiam prisiskambinti. Per tą laiką vyko keli teismo procesai, o nuosprendis kuo toliau, tuo labiau buvo atidedamas į ateitį. Negana šito, vieną dieną moteris buvo iškviesta į nuovadą, kur buvo sulaikytas vampyras. Vyras buvo įtariamas „legalizuotu“ savo ypatingo kraujo perdirbimu medicininių sumetimų labui. Per daug nesikišdama į diskusiją, kurią nusprendė vesti šerife, raudonplaukė buvo likusi už stiklo, tik tam, kad įvertintu Redford‘o kalbos manierą, gestus ir iš to susidarytu nuomonę apie tai, ar šis linkęs meluoti. Kone „užverbuota“ jo išvaizda, judesiais, ji ir pati nepastebėjo kaip palinko prie stalo, delnais įsiremdama į jo paviršių. Nenuleisdama akių nuo prieš tai niekur nematyto vyro, Chamberlain vos praskleidė savo putlias lūpas, tačiau tam, kad beveik negirdimai prasitarti. – Tu mane matai, tiesa? – Vyras į veidrodinį stiklą stebėjo taip, tarytum be kokių nors didelių pastangų matyti visus už jo susirinkusius. Tardymas buvo baigtas, kuomet šerife nusprendė paleisti vampyrą. Olivia pasišalino beveik tuo pačiu metu, nenorėdama akis į akį susidurti su minėtu asmeniu. Nematė prasmės, o ir bendrai galva per daug buvo užimta kitais dalykais.
Prabėgo dar vienas mėnuo. Vieno iš susitikimo su „draugėmis“ metu, raudonplaukė gavo ganėtinai kvailą „pastabą“ kad ši per daug aiškiai yra pasididinusi krūtinę. Iš tiesų, buvo panašu kad ši kūno dalis buvo paburkusi žymiai labiau, nei prieš tai. Atmesdama tokius kaltinimus, moteris kaip mat sulaukė „moteriško faktų konstatavimo“ kad jei tai ne melas, jei tai ne operacija, vadinasi... ji laukiasi. Tai nuskambėjo dar kvailiau, nei prieš tai buvęs komentaras, ypatingai todėl kad moteris puikiai žinojo kad tai yra faktiškai neįmanoma. Ne viduramžiai, kad moterys po kiekvieno lemtingesnio intymaus kontakto pastotu. Yra kontraceptinės priemonės, kurios veikia beveik šimtų procentų, nebent žinoma tu susimauni ir sugebi nesilaikyti grafiko. Baigusi susitikimą, raudonplaukė sėdo į savo komforto, darbinio automobilio saloną, kuomet užvedusi variklį, važiavo tiesiog į priekį, be kokio nors konkretaus tikslo. Nuoširdžiai neatsiminė kada iš viso buvo „sirgusi“ paskutinį kartą, ir tai kaip Frank‘as atsiliepė apie bendrus pažįstamus, kurių „tobulas gyvenimas sugriuvo“, vos tik šie pasidarė vaikus. Tas vidinis sutrikimas ir nežinojimas ką daryti toliau, nepasireiškė iš karto. Iš karto nebuvo galima daryti jokių konkrečių išvadų, todėl moteris stengėsi nekelti panikos nei sau, nei kam nors daugiau. Užvažiuoti į pakeliui pasitaikiusią vaistinę, bei pasiimti įvairiausius testus su ta pačia paskirtimi nebuvo sunku, sunkiau buvo atvykus namo juos panaudoti. Psichologinis spaudimas vertė Olivia išgerti du litrus vandens, ir nieko. Prireikė bent poros valandų, kad keli testai iš eilės būtu atlikti. Laukti derėjo ne mažiau kaip penkias minutes, bei per visą tą laiką moteris nepasijudino iš vietos, kuomet vienoje rankoje laikė suspaudusi telefono ragelį. Vienokiu ar kitokiu atveju ji ketino dar kartą pabandyti paskambinti Frank‘ui, tiksliau šio asistentei. Sunku pasakyti kiek daug įvairiausių minčių sukosi jos mintyse, kuomet laikas nusiteikęs ypatingai priešiškai, akivaizdžiai netroško praeiti greičiau. Galima pasakyti kad nuo tokios įtampos šiek tiek pykino, šiek tiek sukosi galva. Jei viskas bus gerai, laisva valia bus galima atsikvėpti ir pamiršti visą šį reikalą. Tačiau jei ne... Ji akivaizdžiai nežinos kaip derėtu elgtis toliau. Paskendusi savo pačios mintyse, Chamberlain sumirksėjo tik tuomet, kai užvestas žadintuvas sudrumstė tylą, primindamas apie tai kad reikiamas laiko intervalas pasiekė finalą. Visi trys ant stalo padėti testai rodė vienodą atsakymą, II juostelės. Dirstelėdama į minėtus objektus, raudonplaukė staigiai įkvėpė, sulaikydama orą plaučiuose. Akyse pasirodė tam tikras, vos pastebimas blizgesys, o jos lūpos stipriai susispaudė. Toks keistas jausmas apėmė visą kūną, kad buvo sunku suprasti ar tai buvo palaima, ar kažkas panašaus į norą susiverkti. Viduje kirbėjo visiškai viskas.
Jei kada nors ir buvo bandžiusi įsivaizduoti save sukuriant šeimą, tuomet vienintelis vyras su kuriuo troško kurti naujas gyvybes buvo ne kas kitas, kaip Holivudo numylėtinis, Frank‘as Frano. Tačiau dėl to kad jie niekuomet iš tikro nebuvo kartu, leido jai prisimesti nuomonę, kad tai daugiau nei nerealus dalykas. Bet dabar, vos per tas penkias laukimo minutes visas pasaulis apsivertė aukštyn kojomis. Ji buvo nebe viena. Prieš akis laukė labai svarbūs sprendimai, tačiau vieną žinojo tiksliai. Nepriklausomai nuo to, kaip viskas susiklostys, ji nedrįs net pagalvoti apie tai, kad ta maža gyvybė neturi teisės gimti. Negalvodama apie tai, ji nusprendė kad bus motina, beliko tik išsiaiškinti ar Frank‘as bus tėvu. Telefonas vėl atsidūrė greta ausies, kuomet prieš tai buvo surinktas reikiamas numeris. Atsakiklis neįsijungė, kaip visuomet atsiliepė asistentė. – Atleisk, tikriausiai tu pavargai nuo to, kad turi atsiliepti šiuo numeriu ir kiekvieną kartą sekti tą pačią pasaką. Bet man reikia tavo paslaugos, prisiekiu, jei jis atsisakys dar kartą, daugiau tavęs nebe trukdysiu. – Balsas šiek tiek virpėjo, buvo panašu kad Chamberlain buvo arba per daug susijaudinusi arba ir pati nebuvo užtikrinta tuo, ką ketina pasakyti, kokios paslaugos paprašyti.
– Pasakyk Frank‘ui, kad šis tas atsitiko. Ir... Man būtina jį pamatyti, dar šiandieną. Nesvarbu kur, prašau. Tai tikrai labai svarbu, man.
Atitraukusi ragelį nuo savo ausies, moteris spėjo atsisveikinti, kuomet pamėtėjo savo telefoną ant stalo paviršiaus. Kągi beliko tik tikėtis, kad iš moteriško solidarumo, tiek ilgai Frank‘ui dirbanti moteris sugebės perduoti jam žinutę su atitinkama potekste, o jis sugebės savo užimtoje dienotvarkėje rasti bent kelias minutes per daug svarbiam, nesavanaudiškam pokalbiui. Olivia niekuomet nebuvo prašiusi aktoriaus nutraukti visą savo veiklą, dėl to kad šiai jo reikėjo. Tačiau šis kartas buvo visiškai kitoks, imant nuo pagrindų. Ir nesvarbu kad jos sprendimui tai jokios įtakos neduotu, jis privalėjo žinoti tiesą, vien tam kad nuo šio atspirties taško gautu galimybę nuspręsti "kas bus toliau...".

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

“It’s like you’re screaming, and no one can hear. You almost feel ashamed. That someone could be that important. That without them, you feel like nothing. No one will ever understand how much it hurts. You feel hopeless; like nothing can save you. And when it’s over, and it’s gone..”

2016 METŲ MOTERIŠKAS PERSONAŽAS - OLIVIA FRANO © UŽ APDOVANOJIMO GRAFIKĄ PRIKLAUSO LAURAI.

Olivia Frano

don't u know that we could be a new beginning, fight til we're winning


Pranešimų skaičius : 1911
Įstojau : 2012-09-27
Amžius : 28
Miestas : Los Andželas
Meilė : Frank Frano
Rūšis : Mirtingas žmogus
Darbo paskirtis : Advokatė / Šnipė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: GYVENAMASIS NAMAS.

Rašyti by Frank Frano on Tr. 08 24, 2016 3:02 am

Atostogos baigėsi. Likus kelioms savaitėms iki filmavimų pradžios Patricios išsiųstas į žvaigždžių pamėgtą sanatoriją Bahamose Frenkas nesispyriojo. Privačioje saloje įsikūręs sveikatos gerinimo centras priminė tikrų tikriausią rojaus kampelį. Kad ir kaip bebūtų keista nebuvo tokių vietų mėgėjas. Taip, peizažai gražūs ir visa kita, bet daug mieliau šėltų kad ir kokiam Amsterdame viename jų žolytės barų vėliau persikeldamas į žymųjį raudonųjų žibintų kvartalą. Tačiau turėjo daryti tai, ką turėjo daryti. Visiškas atitrūkimas nuo kasdienės aplinkos Frenkui išeis į didelę naudą ir jis galės pradėti filmavimus blaivia galva, švariu kūnu bei švariomis mintimis. Po tėvo laidotuvių čia praleido tris savaites. Pirmoji tikrai sukėlė nemažai streso, mat detoksikacinė dieta pasižymėjusi tuo, kad visas septynias dienas maitinosi tuo, kas tilpo būti susiurbiamu per šiaudelį, tarsi nupjovė energijos į aktoriaus kūną tiekimo liniją. O ką kalbėti vien apie "lomkes", kurios prasidėjo iš kart po to, kai tradiciškai nesusipylė į save alkoholio. Buvo nervingas, irzlus, prakaitavo, troškino. Pirmą savaitę jo tikrai visai nedžiugino ši vieta su savo palmėm, kokosais ir tobulai žydru vandenynu. Visgi kuomet sutiko kolegų, kurie mėgino atprasti nuo kur kas stipresnių medžiagų nei etilo alkoholis ir atrodė kaip sumauti šūdo gabalai, Frano žinoma pasidžiaugė, kad viso to mėšlo nevartoja. Yra bandęs, žinoma, ir žolės, ir kokaino, kurio pirmąją juostą savo gyvenime nušniokštė nuo Kim Kardashian subinės (negalėtų nepasididžiuoti tokiu laimėjimu, nors, tiesa, prieš 6 metus ir prieš Kanye West'ą ji neatrodė taip gerai, kaip dabar), tačiau jam nepatiko. Laikas čia ėjo velnioniškai lėtai. Jokios televizijos, interneto, netgi radijo. Sveikas maistas, jokios mėsos, daug vandens, visokie meditacijos, jogos užsiėmimai. Ir žinot ką? Po kelių savaičių tikrai pasijuto tarsi padebesiais skrajotų. Neįmanoma neįsimylėti tos neįtikėtinos ramybės. Į Angelų miestą jis grįžo akivaizdžiai pasitaisęs: numetęs kelis kilogramus, įdegęs. Pilkšvokas odos atspalvis išdavęs nuolatinį organizmo kovojimą su kenksmingomis medžiagomis buvo išnykęs, o dažniausiai nuo nesibaigiančių pagirių paraudę akių obuoliai balti it Holivudinė šypsena. Kino studijai atsiuntus scenarijų Frenkas pradėjo aktyviai ruoštis vaidmeniui. Neprarasdamas ryžtingumo jis kiekvieną dieną anksti kėlėsi, išeidavo pabėgioti, laikėsi griežto trenerio mitybos plano ir devynis prakaitus liejo sporto salėje. Jo mobilusis netilo nuo kvietimų patūsint, tačiau Frano vis dar įkvėptas Bahamų dabar iš viso net nelietė savo mobiliojo, net Patricija jam nebe prisiskambindavo. Vietoje to važiuodavo tiesiai į ištaigingus vyro namus žvaigždžių pamėgtose ir tankiai apgyvendintose Holivudo kalvose. Akivaizdžiai visuomet būdamas itin savanaudišku, jis nūnai buvo pasiekęs savojo savanaudiškumo piką.
Stephen George. Našlys. Buvęs karo policininkas. Jo mažametę dukterį pagrobia vaikų prostitucijos tinklas ir kietas tėtušis pradeda tyrimą. Labai daug veiksmo, intensyvių scenų. Išpuoselėta Frenko puikybė neleido jam patikėti netgi tų pačių kaskadininkių triukų profesionalams, jis visuomet siekė susitvarkyti su visa kuo pats. Ir tai jį darė tik dar geresniu aktoriumi. Norėdamas įsijausti į tėvo vaidmenį jis pradėjo leisti laiką su mergaite, kuri filme vaidins jo dukterį. Nusivesdavo ją ledų, pasivaikščioti, į atrakcionų parką, zoologijos sodą, žodžiu papramogauti. Dažniausiai jausdamas ganėtinai nejaukiai jei šalia sukasi koks bamblys dabar Frano privalėjo persilaužti. Ir iš tiesų, Makinzen buvo fantastiška: žavi, smagi, juokinga, kupina entuziazmo bei džiaugsmo. Leisdamas laiką su ja jautėsi ir pats šiek tiek geresnis. Tačiau negalėjo pasakyti kiek nuoširdumo tame slypi, mat nebe suprato kuomet peržengė ribą, nuo kurios pradėjo įsijautimą į vaidmenį. Visą ateinantį metą kol filmavimai nesibaigs bus kur kas daugiau Stephen George nei Frank Frano. Jau ir taip sudėtingo būdo vyras mainydavosi priklausomai nuo to, kokiame filme tuo metu filmuojasi arba nesifilmuoja. Aktorius nuoširdžiai, ryžtingai bei atsidavęs dirbdavo prie savo personažų, visi jo veiksmai privalėjo būti pagrįsti konkrečia charakteristika. Taip palengva nusibrėždavo veikėjo paraleles. Tiesiog negalėjo atlikti vaidmenų, jeigu visu šimtu procentų nesuvokdavo, neperprasdavo asmens, kurį mėgina perteikti priešais kamerą. Mėnesiai tarp filmavimų visuomet Frenką nutolindavo nuo jo gyvenimo. Buvo pratęs "neišeiti" visapusiškai iš savo veikėjo. matydavai vyrą susimąsčiusį, vienišą, o ne plavinėjantį po miestą dailių merginų draugijoje. Dabar buvo tai, ką savo gyvenime vertino rimčiausiai. Tačiau žinoma bet kokių vaidmenų nesirinko. Visi scenarijai visų pirma keliaudavo pas Olivią, kurios nuomonę aktorius visuomet išklausydavo. Kadangi moterų protas veikia kiek kitaip, nei vyrų, yra skolingas mylimajai tikrai ne vieną ačiū už pagalbą išvengiant malimosi labai vidutiniškuose filmuose. Būdamas A list žvaigždūnu jis negalėjo leisti menkinti savo vardo prestižo maldamasis visokiame mėšle. Galų gale nesėkmingi projektai labai numuša tą patį  honorarą. Iš ties yra sunku nebūti godžiu, neįsivelti į vaidmenis, kurie yra akivaizdžiai lėkšti, tačiau dosniai apmokami, dėl to yra matęs ne vieną krintančią žvaigždę - jų karjeros išnyksta lyg dinozaurai. Frenkas mieliau filmavosi rečiau, tačiau tikrai puikiuose filmuose. Pažinodamas kone visus geriausius pasaulio kino režisierius jis dažnai pats įsitraukdavo į visą filmo "gaminimo" procesą kone paranojiškai bijodamas, kad ir už tą patį montažą atsakingi asmenys sudirbs visą filmą. Dėl tokio landumo kai kurie Frano nemėgo, kiti priešingai - gyrė už be galo didelį atsidavimą bei profesionalumą net už filmavimo aikštelės ribų. Jis kupinas idėjų. Net jeigu scenarijuje būdavo labai konkrečiai parašyta kažkokia eilutė net ir iškalęs ją Frenkas dažnai improvizuodavo, mat tiesiog būdavo pasiekęs tokį tašką, kuomet net ne vaidindavo, o TAPDAVO savo veikėju. Dėl šios priežasties kur kas labiau mėgo ilgas scenas, kurios leisdavo užsilaikyti personaže ir jo įtampoje. Et, po filmavimų greičiausiai ir vėl vyks į Bahamas, tik šį kartą ne tam, kad nuo svaigalų atprastų, o tam, idant palengva vėl taptų savimi.
Kuomet dirbo toks dalykas kaip asmeninis gyvenimas jam kone neegzistavo. Visa diena jam buvo darbas ir labai griežtas rėžimas. Anksti kėlėsi, anksti ėjo gulti. Mažiausiai dvi valandos sporto + rytinis bėgimas. Šviežias organiškas maistas, netgi jokios kavos. Dievaži tiksliai žinojo laikus, kuomet užsimanys išsituštinti. Dėl vaidmens teko šiek tiek pakeisti ir išvaizdą: priaugo švarios raumeninės masės, be to išskirtiniu ženklu tapusi aktoriaus barzdelė turėjo iškeliauti į nebūtį. Net ta pati šukuosena virto nestilingu, tolygiu apkirpimu - salone paliko kone pusę savo plaukų. Jau net tie patys paparacai sunkiai aktorių beatpažino. Stephen George nebuvo kažkoks išpuoselėtas, pompastiškas vyrukas. Jis buvo solidus, rimtas vyras puikiai valdantis tiek mintis, tiek kūną ir Frenkas dabar kur kas labiau panašėjo į jį, nei į patį save. Kas iš tiesų tikrai padėjo "pernešt" tėvo mirtį. Oliviai taip ir nepranešė, kad pradėjo filmuotis. Jei rimtai jam dingti keliems mėnesiams atrodė visiškai normalu, o šiaip ir minties su ja susisiekti nebuvo, nes dienas leido labai dideliame užimtume. Arba tiesiog vengė Chamberlain kaip vieno tų aspektų, kurie "ištrauks" vyrą iš jo vaidmens, kuriuo dabar kvėpuoja. Gurkšnojo tikrai labai šlykštų špinatų, baklažanų ir kalafiorų kokteilį, kuomet jam į mobilųjį paskambina Patricia. Dvejojo, bet visgi atsiliepė.
- Tai kodėl ji neskambina tiesiogiai man?-priekaištas adresuotas asistentei jai žinoma visiškai nepriklausė. Netgi iš pažiūros Frenko balsas skambėjo kitaip, atrodė toks žemas, kategoriškas, rimtas. Žinodama, kad Frano pradėjo filmavimo darbus atstumo laikytis pradėjo pati ponia Torres. Buvo septynios vakaro, ką tik grįžo iš treniruotės ir viskas ko troško tai nusiprausti bei griūti į lovą. Tačiau širdyje kažkas įkyriai virpėjo, lyg jaudulys, lyg ilgesys. Negalėjo sau meluoti, tik ne dabar, kuomet yra toks susiderinęs kaip instrumentas virtuozo rankose, ilgėjosi Chamberlain. Per akimirksnį nusprendžia nusiprausęs kristi visai ne į lovą. Jokių stilingų drabužių dabar nelietė. Visiškas atsidavimas vaidmeniui privertė vyrą pamėgti Stephen'o nešiojamus plačius treningus nei džemperį su dideliu gobtuvu. Jei rimtai pažvelgęs į save veidrodyje atrodė visai nepanašus į save patį. Šokęs į savo sportinę Audinę, vyras nukuria link Olivios namų. Jautiesi kiek neramiai svarstydamas ar tik jai kažko blogo nenutiko. Pastatęs automobilį kieme, išlipa. Juoda vyro figūra priartėja prie durų. Šioje aplinkoje tikrai jautėsi savas, tad nepasikuklina užeiti prieš tai nepranešęs apie savo atvykimą. Suranda mergina svetainėje įsitaisiusią ant sofos.
- Bonžūr Madmozel,-demonstruodamas didelį energingumą prišuoliuoja prie merginos ir apsikabinęs ją per pečius viena ranka, kita ištiesia didelę raudoną rožę, kurią su savimi atsivežė, žiedu švelniai sukutendamas raudonplaukės nosies galiuką. Pabučiavęs Olivią į skruostą, atsitraukia. Apėjęs sėdimąjį baldą galiausiai teikiasi nusitraukti nuo galvos gobtuvą. Buvo pratęs prie savo pakitusios išvaizdos: pliko veido, trumpų plaukų ir pilnesnių žandų, tačiau merginą tokie pokyčiai tikrai turėjo nustebinti. Įsispoksojęs į neramų Chamberlain veidą, Frenkas klausiamai susiraukia,-Ar kažkas nutiko?

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
«I shouldn't say I'm looking forward to leading a normal life, because I don't know what normal is.»

CREDIT: CHAMPAGNEMAMI

Frank Frano

I have drunken deep of joy and I will taste no other wine tonight.


Pranešimų skaičius : 320
Įstojau : 2012-09-27
Amžius : 47
Miestas : Los Andželas
Meilė : Wifey Olivia
Rūšis : Mirtingas žmogus
Darbo paskirtis : Aktorius

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: GYVENAMASIS NAMAS.

Rašyti by Olivia Frano on Kv. 08 25, 2016 2:57 am

Šiandien darbe buvo labai trumpa diena, atsižvelgiant į tai, kad pati Chamberlain buvo mėgėja pasilikti iki paryčių, visu kūnu ir siela atsiduodama užduočiai, nuo kurios tinkamo pasiruošimo visuomet priklausė vieno ar kito asmens tolimesnis gyvenimas. Nesipuikavo savo pasisėkimais, tačiau velniai griebtu viduje mažu mažiausiai džiaugėsi kiekviena pergale. Imdamasi tų bylų, kurios buvo vadinamos „sunkiausiomis“ vien todėl, kad teisiamasis buvo nekaltas, bei tai visa širdimi tvirtino. Galėtu save pavadinti vaikštančiu „melo detektoriumi“, atsižvelgiant į tai kad į asmens kūno kalbą dėmesį atkreipdavo pirmiausia. Todėl susidurdama su asmeniu, kuriam viso labo reikėjo geriausio advokato, kad ištrauktu šio užpakalį, iš bėdos pavadinimu „aš kaltas, bet tik dėl to kad mane pagavo“, tokio ginamojo atsisakydavo, arba neturėdama kito pasirinkimo apsimesdavo kvailoka, bei bylą pralaimėdavo. Teisingumas buvo svarbu, ką čia, svarbiausia. Chamberlain manymu – kiekvienas asmuo privalo atsakyti už savo veiksmus, nepriklausomai nuo aplinkybių. Gal todėl ji nesugebėjo išlaukti draugo ir mylimo asmens filmavimų pabaigos, kad pranešti kas nutiko?
– Kodas: 315561-305G. Labas vakaras Yvonne, man reikia kad ateinantį pirmadienį būtu suruoštas valdybos susirinkimas. Įvyko šiokios tokios permainos mano asmeniniame gyvenime, apie kurias būtina prasinešti. Taip, šešta valanda geras laikas. Gerai, supratau, iki susitikimo pirmadienį. – Moteris atsiliepusi telefonu iš balso skambėjo kaip vidutinio amžiaus persona, iš esmės draugiška, tačiau tik tiems, kurie su laiku sugebėdavo rasti priėjimą prie jos. Raudonplaukė niekuomet nebuvo akis į akį susidūrusi su ja, vien todėl, kad moteris ėmė dirbti korporacijoje jau tuomet, kai Chamberlain įgavo aukštesnį agentės laipsnį, ir šiai nereikėjo pirmiausia praeiti visus, kad patekti pas valdančiuosius. Su Yvonne susisiekdavo ypatingai retai, ir visuomet vienu tikslu, pranešti apie tai kad užduotis yra baigta. Trumpas ir labai konkretus pokalbis telefonu buvo baigtas, tačiau būdama čia, savo pačios namuose Olivia net neįsivaizdavo į kokią velniavą veliasi, kuomet nusprendė kad jai yra pats laikas pasukti priešingu keliu, nei kad buvo pratusi prieš tai. Nėštumas pakeičia viską nuo pagrindų, vos tik su sužinai kad nuo šios dienos svarbiausi sprendimai nebus priimami tavo labui, viskas vyks tam, kad tavyje užsimezgusi maža gyvybė turėtu viską, ko galėtu trokšti josios širdis. Ir nesvarbu kiek tai kainuos, finale tu būsi laiminga, vien tik todėl, kad ta gyvybė randasi šalia tavęs. Pasikeis darbo sąlygos, įprastas gyvenimo būdas, net kai kurie įpročiai, kurie ankščiau atrodė savaime suprantami. Vienintelis dalykas, kurio raudonplaukė neapgalvojo, priimdama staigius sprendimus, buvo tai, kad negalėtu įvardinti ne vieno pavyzdžio, iš savo kasdienybės, kam pavyko ištrūkti ir pradėti viską nuo nulio. Laukimas nebuvo labai varginantis, nuoširdžiai nemanė kad Holivudo aktorius pasirodys šiandiena. Namuose buvo „įjungtas“ butaforinis židinys, išjungtas apšvietimas, o fone grojo viena populiariausių Elvis Presley dainų, „Can't Help Falling In Love“. Ant žurnalinio staliuko, priešais tą „nepatogią“ sofą, tvarkingai purpsojo kinų virtuvės šedevrai, kurių taip ir nespėjo ištraukti iš kartoninių dėžučių, šiandienos vakarienei. Raudonplaukės prie stalo nebuvo, ši atsitraukė nuo jo dar tuomet, kai nuskambėjo pirmieji foninės muzikos akordai. Jos kūnas eilinį kartą pasidavė atliekamos dainos ritmui, kuomet ji priešais židinį leido sau lėtai suktis ribotame plote. Kiekvienas, net menkiausias sujudimas priminė nekaltą vyliojimo meną, kurio niekas nematė. O tai kad ji buvo apsirengusi vos kūną pridengiančius šortukus ir akivaizdžiai per didelį neriniuotą megztinį, sudarė ypatingai mielą vaizdą. Chamberlain darant tokius dalykus pamatyti buvo gana sunku, mat ji visuomet stengėsi sudaryti labai šaltos, viską apgalvojančios moters įvaizdį. O dabar viskas atrodė labai saldu ir miela. Mirtingosios kūno formos buvo beveik tobulos, ir ji visuomet gebėjo jomis pasinaudoti, net tuomet, kai niekas nematė. Paprasčiausiai nebuvo viena iš tų žmonių, kurie galėtu nusėdėti vienoje vietoje, ilgiau nei penkias minutes. Reikėjo bent minimalaus judesio, bent kokios smulkmenos, kuri priverstu ją jaustis esant gyvai. Ir jei bandyti rasti žmogų, kuris iš tikro vertina kiekvieną akimirką, kiekvieną smulkmeną kuri niekuomet nepasikartos, žaliaakė moteris galėtu drąsiai pasiimti pergalę šiame aspekte. Ji žinojo ką reiškia gyventi, juk ne kartą buvo įsitikinusi tuo, kad užtenka tik vieno nelemto akimirksnio ir viskas pasibaigs. Visi gyvename tik kartą, tai gal verta pagaliau pradėti gyventi, o ne plaukti pasroviui su visais? Viena daina buvo pakeista kita, kuomet namus užpildė labiau judresnis „Jailhouse Rock“ originalios plokštelės takelis. Šiandienos vakare 50-ųjų muzika kaip niekad „vežė“, todėl staigiai „persirikiuodama“ į visiškai kitokį skambėjimą, beveik sumerktomis akimis, sugebėjo nusigauti prie sofos, ant kurios kaip mat ir sukrito. Nuo stalo pasigaudama vynui skirtą taurę, kuri buvo pripildyta stalo vandeniu su laimo ir citrinos grežinėliais, bei ledukais. Kvėpavimas buvo beveik nepakitęs, kuomet ji nusprendė kad pats laikas būtu šiek tiek „pailsėti“. Pritraukdama nuo išorinės ir vidinės temperatūros varvančią stiklinę prie savo pūtlių lūpų, nugerė lygiai tiek, kiek reikalavo organizmas. Ir kuomet pastatė taurę atgal į vietą, aiškiai pajuto kad namuose buvo nebe viena. Malonus apkabinimas privertė raudonplaukė bent trumpam susimerkti, kuomet veide pasirodė dantų nešiepianti šypsena. Lūpos šiek tiek prasiskleidė su lyg akimirka, kuomet švelnūs rožės žiedlapiai prisilietė prie jos veido. – Atleisk kad teko atitraukti tave nuo darbo, žinau kaip nemėgsti kai tave „ištraukia“ iš vaidmens. – Perimdama gėlę į savo rankas, leido vyrui apeiti aplink sėdimą baldą, kuomet iš karto, vien iš įpročio pasigavo šio plaštaką, tarytum paskatindama kad šis prisėstu šalia. Naujienas, kurias ketino ištarti balsu, nebuvo tokios ir nekaltos, kad pavyktu atlaikyti stovint. Matėsi kad yra šiek tiek sunerimusi, bet tuo pačiu metu kone iš vidaus skleidė kažkokią keistą ramybę, kurią galima būtu prilyginti tikram džiaugsmui. Ne tokiam, apie kurį norisi rėkti visam pasauliui, šokinėti aplinkui ir aiškinti visiems kaip gi yra gerai. Tai buvo santūru, tikra. Gilus žvilgsnis kaip mat pakilo į aktoriaus veidą, kuris buvo akivaizdžiai pakitęs. Nepriklausomai nuo to kad jis atsikratė savo įprasto įvaizdžio, atrodė aiškiai pailsėjęs, nuotaikingas. Tačiau negalima sakyti kad toks paprastumas jo nepuošė. Bet jei žmogus tau brangus, net su bulvių maišu ant galvos, jis atrodys toks pat vertingas. Argi ne taip? Ištiestos rankos pirštai prisilietė prie smakro, ant kurio kadaise puikavosi labai prižiūrėta barzdelė. Neketino kaltinti jo dėl eilinio dingimo, tai iš tikro buvo labai įprasta, todėl pasakyti kad ji pyko ar jautėsi ignoruojama, būtu nuodėminga, juk pati puikiai žinojo tai, su kuo susideda ir tai, kad aktoriai prasidėjus filmavimui socialumą palaiko nebent kokiame nors „twitter“, „facebook“ ar kitoje nesąmoningoje programoje. Artimieji tuo metu dažniausiai yra priversti laukti, arba retkarčiais atvykti tiesiai į filmavimą, ir pasimėgauti draugija per pertraukas. – Nenoriu vynioti į vatą ar kaip nors atidėlioti tai ką turiu tau pasakyti, todėl nepavykus pasiekti tave tiesiogiai, sukėliau galvos skausmą tavo asistentei. Žinai, yra dalykai, kurių nesinori išnešti į viešumą, atvykstant tiesiai pas tavęs į darbą ir naglai atitraukiant nuo pajungtų kamerų. – Na štai, nors ir pasakė kad nenori eiti per aplinkui, kaip tik dabar tai ir darė. Gal tiesiog pasakyti tiesą buvo kur kas sunkiau, nei atrodė iš pirmo žvilgsnio? Juk visas jos gyvenimas, apie kurį žinojo Frank‘as buvo netikras. Netikri buvo pomėgiai, netikra gyvenimo istorija ir net smulkmenos, kurios atrodytu visiškai nereikšmingos, buvo kruopščiai išgalvotos. Viskas ką aktorius žinojo iš tikro, tai jos kūną. Ir sakykime, tai buvo visiškas menkniekis. O kas jei ateis diena, kuomet arba jos tapatybė bus atskleista, arba ji pavargs nuo visiško melo ir pasakys jam tiesą? Giliau įkvėpė, lyg bandytu pati suimti save į rankas, ir tik tuomet iškošė pro dantis. – Aš laukiuosi. Ir palauk, prieš ką nors pasakydamas. – Bandė kaip nors sušvelninti situaciją, naudodama aiškiai labai netinkamus žodžius, kurie kitame kontekste ir su kitokia intonacija nuskambėtu kaip kirtis žemiau juostos.
– Pasauliui nebūtina žinoti kad jų numylėtas žvaigždūnas taps tėvu. Aš negalėjau nuslėpti to nuo tavęs, nes ketinu vaiką pasilikti.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

“It’s like you’re screaming, and no one can hear. You almost feel ashamed. That someone could be that important. That without them, you feel like nothing. No one will ever understand how much it hurts. You feel hopeless; like nothing can save you. And when it’s over, and it’s gone..”

2016 METŲ MOTERIŠKAS PERSONAŽAS - OLIVIA FRANO © UŽ APDOVANOJIMO GRAFIKĄ PRIKLAUSO LAURAI.

Olivia Frano

don't u know that we could be a new beginning, fight til we're winning


Pranešimų skaičius : 1911
Įstojau : 2012-09-27
Amžius : 28
Miestas : Los Andželas
Meilė : Frank Frano
Rūšis : Mirtingas žmogus
Darbo paskirtis : Advokatė / Šnipė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: GYVENAMASIS NAMAS.

Rašyti by Frank Frano on Kv. 08 25, 2016 7:20 am

Nepilnai dviejų mėnesių laiko tarpas į dviejų mylimųjų gyvenimus atnešė naujų vėjų. Frenkas kaip ir būdinga visiems vyrams iš karto pastebėjo kaip vizualiai pasikeitė Olivia. Labai retai matydavo ją tokią, na, ištraukusią save iš solidžios advokatės rėmų. Jai taip tiko tas beformis megztinis!.. Fatališka, stipri, tikra nepriklausoma XXI amžiaus moteris dabar atrodė labiau primenanti jaukią, mielą merginą, kuri vakarais skaito romantinius romanus bei geria arbatą. Frano net negalėtų pasakyti ar ji tikrai to nedaro, mat sąžiningai kalbant jiedu vis dar vienas kito deramai nepažinojo. Vyras niekuomet nesusimastė pasigilinti į Olivios pomėgius, jos vidinį pasaulį. Iš esmės paskutinį kartą kai jie buvo susitikę siūlęs Chamberlain nusibrėžti konkrečias jų santykių ribas, pats savo ruožtu tokias buvo nusistatęs kone nevalingai. Absoliučiai jokios aktoriaus intencijos nebuvo piktybiškai, specialiai nukreiptos į Olivią. Juk neįmanoma pakeisti žmogaus, kuris savo veiksmuose nemato nieko bloga.
- Nesijaudink, širdele, aš vis dar net labai jaučiuosi vaidmenyje,-šyptelėjęs Frenkas leidžiasi pasivedamas ant sofos. Vyro artistiškumas atsispindėjo kiekviename jo veiksme, akyse, mimikoje. Tiesą pasakius būdamas tradiciniu savimi nedemonstruotų tokio gero nusiteikimo tarsi kylančio iš vidaus. Juk nėra labai harmoninga asmenybė. Visgi pastebimai surimtėja sugavęs mylimos moters žvilgsnį, kuris atrodytų nevengė Frenko akių, tačiau specialiai kabintis į jas taipogi neskubėjo. Nepaisant to, kad alkoholikai ar tokiems prijaučiantieji dažnai susiduria su atminties problemomis, šiomis kol kas "pasigirti" negalėjo, todėl akimoju atsiminė jų praeitą susitikimą. Buvo įsitikinęs, jog laukia rimtas pokalbis apie disfunkcinius jų santykius ir tai, kaip būtinai reikia kažką keisti. Galbūt net išsiskirti. Visam. Vyro išraiška atrodė rimta, atidi. Nepaleisdamas raudonplaukės rankos jis ir kitą savo delną uždeda ant Chamberlain galūnės, paglosto švelnią merginos odą, tarsi išreikšdamas paskatinimą "nevynioti žodžių į vatą". Jautėsi pasiruošęs tam, ką tikėjosi išgirsti. Galėdamas pasigirti kur kas blaivesne galva lyginant su keliais praėjusiais mėnesiais, paskatintas netgi labai puikiai suvoktų savo veiksmų, elgesio subingalviškumą. Vis dėlto savo gynybai galėtų pasakyt, kad pastaruoju metu per bobas nėjo, visai kaip ir neplaukiojo nesibaigiančio alkoholio upėse. Tačiau vargu ar toks asmenybės šuolis galėjo raudonplaukę stebinti, kuri ne kartą buvo susidūrusi su pasikeitusiomis, prie vaidmens prisiderinusiomis vyro asmenybėmis. Tą kartą, kai Tarantino šedevre vaidino pagrindinį blogiuką ir buvo perėmęs kelias "žavingas" savo herojaus savybes iš viso sulaukė iš Olivios prašymo laikytis nuo jos atstumo iki pat filmavimų pabaigos. Jai visai nepatiko tos psichotiškos, netgi šiek tiek sadistiškos Frenko tendencijos, pastebimiausiai atsiskleidusios tuomet, kai mylimieji patraukdavo miegamojo link, nors keli šiurkštesni kartai mylimajai buvo akivaizdžiai patikę. Vis vieną kažkas naujo. Juolab reta kuri moteris gali pasidžiaugti mieganti su tuo pačiu vyru, kuris prie to pačio dar labai dažnai būna ir toks skirtingas. Ak, visi tie menininkai kažkiek išprotėję.
Frenko veide išryškėja supratinga mina merginai pradėjus kalbą, kuri įspėjimo būdu buvo paminėta kaip tiesmuka, kas pačiam vyrui pasirodė kiek ironiška. Mat vis vieną turėjo sugerti "švelninančiąją" įžangą, kol raudonplaukė pasiryžta pasakyti tai, ką norėjo. Whoa. Patyrusio aktoriaus veidas neišduoda visiškai jokios emocijos, tačiau sustingęs, "suapvalėjęs" žvilgsnis matomai siejosi su didele, didele nuostaba. Netikėtai vyras atsidūsta. Taip visiškai natūraliai, tarsi to daugiau būtų reikėję jo kūnui, nei moraliniam pasauliui.
- Man smagiai atrodo faktas, kaip nuoširdžiai pasistengei kuo švelniau pranešti naujieną,-vyras netgi nusijuokė. Neįtikėtina koks ramus ir nešokiruotas atrodė. Galbūt tiesiog tokiu nesijautė?-Ne, apie abortą negali būti jokios kalbos. Aš tau to neleisčiau,-rudos aktoriaus akys kone įsisiurbia į pašnekovės žvilgsnį. Užsimezgęs gilus, jautrus kontaktas galėjo raudonplaukei sukelti abejonę dėl to, kiek blaiviai Frenkas vertina visą šią susiklosčiusią situaciją. Net pats negalėtų neigti, jog nėra įtakotas Stephen'o George, kuris tokią naujieną tikrai priimtų didvyriškai, užuot dėjęs į krūmus, kas atrodytų būdingiau pačiam aktoriui. Ganėtinai daug laiko dėl savo "vaisingumo" jautėsi saugus, nes vienintelė partnerė, su kuria mylėjosi neužsidėjęs gumiuko buvo Olivia, o ši vartojo kontraceptikus. Visgi pasirodo mergina papuolė į spąstus to nepilno vieno procento moterų, kurios visgi pastoja besisaugančios hormonais. Arba galbūt kažkurį vakarą neišgėrė tabletės. Dėl visų šių veiksnių kaltinti jos negalėjo. O ir neketino,-Žinai...-pradėjęs kalbėti vėl pastebimai sučiaupia lūpas. Nejaugi slopino šypseną???-Galiu drąsiai tvirtinti, kad esi vienintelė moteris šioj žemėj, su kuria taip susiklosčiusi situacija mane gąsdintų mažiausiai,-pritraukęs mylimosios rankutę prie lūpų ją pabučiuoja. Tuomet parodydamas, kad jaučiasi labai jaukiai, nusvyra link sėdinčios Olivios pasidėdamas galvą jai ant krūtinės. Pakaušį kelis kartus pasukioja, nelyginant tirdamas "situaciją".
- Tavo krūtinė kažkokia minkštesnė,-sukalba, nors netrukus pats suvokia, idant taip galėjo nutikti dėl nėštumo,-Tavęs tikrai negąsdina mintis, kad iš esmės turėsi nuo šiol tvarkytis su dviem vaikais, tik vienas iš jų peraugęs ir netgi pradėjęs žilti?-sukikenęs įsipatogina ant sofos dar labiau - sukelia ant jos kojas, rankomis užtikrintai apsikabindamas mylimą moterį per liemenį,-Pasiilgau tavęs,-kone sumurkia, kaip tikras katinas glaustydamasis prie Chamberlain. Fizinis bei moralinis nuovargis vertė slėpti akis po vokais. Keista, tačiau jautėsi laimingas. Netgi labai. Nors vaikų nemylėjo ir tėvystę laisva ranka būtų įvardinęs kaip košmarą. Iš kitos pusės juk buvo savotiškai nutrūkęs nuo savęs paties. Jo asmenybė tarsi penklinė vietomis padabinta natomis, o tuščias vietas papildo naujos tuomet, kai vyras visapusiškai priima į save naują vaidmenį. Dėl to ir patirdavo tokį didžiulį stresą kuomet užsibaigus filmavimams išpuoselėtas vaidmuo tapdavo niekam nebereikalingas. Tas pats alkoholis padėdavo užsimiršti.
Užvaldytas nenumaldomai gręsiančios tėvystės suvokimo Frenkas po darbų vis dažniau atklysdavo į Olivios namus. Praleido su ja pastebimai daugiau laiko, elgėsi tiesiog pavyzdingai lepindamas mylimą moterį ne tik dėmesiu, bet ir dovanomis (kurios buvo kur kas protingesnės nei "Kamanė", tiesa šią priimti atgal atsisakė, tarė: "parduok ją ir už gautus pinigus pradedam įrenginėt kambarį leliukui").  Visgi jautė, kad privalo, be to, kas keisčiausia, trokšta dar vienos modifikacijos savo kasdienybėje. Kelias dienas iš eilės nesifilmavo, tad pamanė turįs užtektinai laiko viską tinkamai paruošti. Niekuomet nebuvo didelis romantikas ar bent kiek romantikas, tačiau originalumu ir beprotiškomis idėjomis pasižymėjo kaip niekas kitas. Visas tas laikas kuomet sužinojo gyvenimą nuo pagrindų apvertusią naujieną privertė Frenką pasijausti ypatingai. Kone daugiausia džiaugsmo jam teikusi vaidyba tarsi nublanko prieš šį grandiozinį, naują būties puslapį, kurį vers kartu su Olivia. Palengva atgavęs nepersonažiško sveiko proto dažnokai pagaudavo save iš vidaus kiek nerimaujantį dėl to, ar iš viso kada nors bus užtektinai kvalifikuotas vykdyti tėvo pareigas, visgi pasitikėjimo savimi turėjo daugiau nei sveiko proto. Vyras jautėsi laimingas, sužadintas. Chamberlain galbūt pati to deramai nesuvokdama nutiesė kelią aktoriui, kuris "grybaudamas" visokiais šunkeliais jautėsi toks pasimetęs... Galima sakyt dabar išgyveno savotišką antrąją jaunystę. Be to, surado idealų balansą su pačiu savimi, tarsi įsitikino, kad pašonėje tikrai turi tą moterį, kurią myli ir kurią privalo tausoti, neprarasti.
Tą vakarą grįžusi namo ji Frenko nerado. Tik didelį sumuštinį (per daug naivu tikėtis, kad kažkaip stebuklingai susidraugavo su kulinarija, jau ir taip tikrai buvo geras, elgėsi kaip auksinis) ir raštelį su trumpu prašymu tą ir tą valandą atvykti ten ir ten. Devinta valanda vakaro, Los Andželo teatras. Užsakytas limuzinas pristato raudonplaukę tiksliu laiku. Vairuotojas ją išlaipina, palydi iki įėjimo, netgi pradaro duris, o tuomet įteikia dar vieną kortelę, kurioje pažymėtas numeris salės, į kurią Olivia turėtų keliauti toliau. Ji įeina, velniškai tamsu! Nežymiai šviečia tik takelis, vedantis aukštyn link daugybės juostų su kėdėmis. Visgi turėjai kurčias ir aklas būti, kad nesuprastum, jog ant scenos tamsoje paskendę sukiojasi žmonės, jų veiklą galėjai ne tik jausti, bet ir girdėti. Chamberlain prisėdus šou prasideda. Pradeda skambėti būgnai, o gitaros groti ritmingą melodiją. Velniškai girdėtą melodiją. Staigiai įsijungusios ryškios šviesos pagaliau apšviečia sceną. Ne, Olivios akys tikrai neapgauna. Rankose laikydamas mikrofoną energingai striksėjo ne kas kitas, o pats Brajanas Džonsonas su savo ilgoms garbanom ir firmine berete. Senukai vis dar turėjo parako ir visas šis pasirodymas buvo skirtas tik jai vienai, Oliviai. Rokiško pozityvo kupina "AC/DC" melodija virsta labai konkrečiu "Problem Child" kūriniu. Akustika čia nebuvo pati geriausia, bet ilgaamžiai roko meistrai parodo geriausia, ką sugeba. Artėjant paskutiniam dainos priedainiui į sceną pagaliau iššoka Frenk'as apsitaisę ekstravagantišku bordo spalvos kostiumu ir sidabru tviskančiais marškiniais rankoje ir pats laikydamas mikrofoną. Jie su Brajanu atrodė tarsi du seniai pažįstami bičiuliai, kuomet kieto senuko ala padrąsintas plekštelėjimu per petį Frano ir pats pragyda.
"Cause I'm a problem child, owh"!
Žodžiai neįtikėtinai puikiai tiko bandant apibūdinti sudėtingą Frenko būdą. Pasitikėdamas savimi spaudė iš savęs maksimumą. Žinoma "netempė" tokio unikalaus vokalo, kokį turi legendinis BJ, tačiau savo partiją sudainuoja tiesiog pagirtinai. Aplamai būdamas labai artistišku puikiai išsisukdavo iš tokių situacijų kai reikdavo pašokt ar padainuot. Na, AC/DC koncertas skirtas vien Oliviai... Not so shabby. Skambant paskustiniems dainos akordams, vyras energingai nušoka nuo scenos, sparčiai patraukdamas prie Chamberlain. Įsiaudrinęs jis stipriai įsisiurbia į raudonplaukės lūpas, o tuomet mikliai atšoka.
- Olivia, meile mano. Niekas kitas taip puikiai nežino, koks "Problematiškas Vaikas" esu. Ir vis tiek esi užtektinai gera, kad mane pakęstum,-iššiepęs baltutėlius dantis, vyras... Priklaupia ant kelio!-Olivia, ar suteiksi man garbės ir...-iš vidinės švarko kišenės jis išsitraukia kvadratinę dėžutę, kurią pradaro pademonstruodamas prabangų baltojo aukso žiedą su dideliu rožiniu deimantu,-Tapsi mano žmona?

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
«I shouldn't say I'm looking forward to leading a normal life, because I don't know what normal is.»

CREDIT: CHAMPAGNEMAMI

Frank Frano

I have drunken deep of joy and I will taste no other wine tonight.


Pranešimų skaičius : 320
Įstojau : 2012-09-27
Amžius : 47
Miestas : Los Andželas
Meilė : Wifey Olivia
Rūšis : Mirtingas žmogus
Darbo paskirtis : Aktorius

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: GYVENAMASIS NAMAS.

Rašyti by Olivia Frano on Kv. 09 01, 2016 8:31 am

Sprendžiant pagal aplinkybes, Olivia Chamberlain visuomet buvo pakankamai tiesmuka asmenybė. Nors reikia pripažinti tai, kad turėjo talentą laikyti pasislėpus kelis kozirius, tam atvejui, jei kuo švelnesnis informacijos pateikimas nesuveiktu taip, kaip planuota. Profesinis būdas kurį turi kiekvienas teisėsaugos atstovas, būti pasiruošus bet kokiai įvykių krypčiai. Visą tai tapo visiškai nesvarbu, vos tik keli nėštumo testai parodė tas lemtingas II juosteles. Teigiamas atsakymas privertė raudonplaukę priimti žaibiškus sprendimus. Ji puikiai žinojo ko nori iš gyvenimo, ir net jei prieš testo atlikimą neįsivaizdavo savęs motinos rolėje, dabar geriau nei bet ką kitą suvokė, kad nori išsaugoti šį besivystantį kūdikį. Vienaip ar kitaip, jis buvo „pagamintas“ netyčia, bet iš dviejų asmenų abipusės seksualinės ir dvasinės traukos. Vadinasi nebuvo nepageidaujamas. Tuo tarpu pačiai Chamberlain tai reiškė galimybę turėti melagingą, tačiau bent jau labiausiai artimą normaliam, gyvenimą. Buvo tikra kad susidorodama su įvairiausiomis situacijomis, kurių pasekoje tiek jos pačios gyvybė, tiek greta buvusių kabėjo ant plauko, susitvarkyti su mažu vaiku, na, palyginus tai niekis. Bemiegės naktys, pastovus neišsimiegojimas ir prieš tai skausmingas gimdymo procesas negąsdino. Apart paskutinio aspekto, viską ne kartą buvo praėjusi, todėl negi tai rimtai galėjo ją kaip nors atbaidyti? O juk pati raudonplaukė šventai tikėjo kad niekas nevyksta be priežasties, ir jei jos gyvenime turi atsirasti dar vienas žmogus, artimiausias, kokį tik galima turėti, vadinasi tai bus tik į gerą. Ką kalbėti apie tai, kad ji pagaliau galės atsisakyti savo aukštų pareigų organizacijoje, apie kurią beveik niekas nenutuokia. Vadinasi galės nebe meluoti taip dažnai, kaip kad buvo pratusi prieš tai. Ne vien apie save, bet ir santykiuose su Franku, kuriuos nutraukti nebuvo pasiruošusi. Beliks tik pasilikti jau sukurtame mele, nuo tos vietos pasistengus kaip galima švelniau adaptuoti aktorių ir visus likusius jos spalvingame gyvenime prie to, kokia ji iš tikro yra. Pradedant nuo to, kad visas tas beprasmis menas, kurį neva karštligiškai superka, iškabindama ant savo namų sienų, sudėdama ant lentynų, iš tikro jai net nepatinka. Ką kalbėti apie tas komforto klasės mašinas, kurių mažu mažiausiai neperneša. Bet žinoma, vargu ar kas suprastu tinkamai, jei solidi advokatė, vilkėdama prilemenuotą kostiumą apžergs greitaeigį motociklą ar įsės į akivaizdžiai sportinę, lenktynėms pritaikytą  mašiną. Arba dar įdomiau, ims nešioti pagal užsakymą pasiūtą odinę „viso kūno pirštinę“, mat su šia jaučiasi patogiausiai, nes toks apdaras labiausiai nesuvaržo judesio laisvės. Iš tikro tokią apragą ne darbo metu galėtu pademonstruoti tik Frano, inicijuodama tam tikro pobūdžio rolinius sekso žaidimus.
Holivudo žvaigždūno ramybė kelė keistus pojūčius. Kodėl jis net nepasistengė iššaukti kokio nors pobudžio panikos, dėl to kad maždaug „nėra pasiruošęs, jam to reikia ir tai sugriaus jo taip sunkiai sukurtą įvaizdį“. Olivios lūpos prasiskleidė, o antakiai savaime šoktelėjo į viršų. Galėjo tikėtis bet kokios reakcijos į išsakytą naujieną, tačiau tikrai ne visiškos ramybės ir tokio lengvo gyvenimą keičiančios žinios priėmimo. Žiūrint iš šalies, galima buvo pagalvoti kad moteris yra labiau sukrėsta, nei vyras kuriam buvo pranešta apie neišvengiamą tėvystę, su nelabai dalykišku pasiūlymu nedalyvauti visame šiame procese. Buvo kilusi mintis kad Frank‘as yra kažko „užsimetęs“ nes reagavo tikrai netipiškai sau. Šiek tiek persimainęs josios veidelis, galiausiai iššaukė šiek tiek keistoką šypseną. Tokią, tarytum ji pati nesuprastu kas po velnių vyksta, bet tai kas vyksta jai suteiktu kažkokį vidinį virpėjimą, kuris vienareikšmiškai buvo malonus. Neišspaudė iš savęs ne vieno žodžio, buvo akivaizdžiai netekusi amo, tačiau ištiesta ranka mielai paragino vyriškį pasitrinti į jos megztiniu ir permatoma bralette uždengtą krūtinę. Kairė ranka atsidūrė ant Frano galvos, kuomet palinkdama link jo, moteris sudūrė savo lūpas su aktoriaus kakta, ir pro akivaizdžiai tramdomą šypseną, pasisakė. – Ir didesnė. – Kalba ėjo apie krūtinės pasikeitimą. Iš tikro dėl puikios genetikos ji tikrai galėjo pasigirti savo moterišku kūnu: natūrali didelė krūtinė, riestas užpakaliukas, bei ištreniruotas, prižiūrėtas kūnas, kurias akivaizdžiai fizinio krūvio gavo daugiau, nei metus laiko. Pokalbis žinoma buvo labai rimtas, tačiau vien tai kad vyras priėmė viską labai lengvai, didžiulė įtampa it bulvių maišas nusirito nuo pečių, bei leido lengviau kvėpuoti. Jo kalboje buvo nesunku įžvelgti šmaikštumo, tai atpalaidavo dar labiau. Braukdama pirštais per trumpus, visiškai jo tikrą stilių neatitinkančius plaukus, Chamberlain suspaudė lūpas. Frazė apie galimą dviejų vaikų auginimą, iš kurių vienas būtu asmeniškai jis, sukėlė jai norą sukrizenti. Taip ir nutiko.
– Mane labiau gąsdina mintis, kaip gi tu planuoji tesėti savo pažadą? – Sulaukusi greičiausiai nesupratimo miną, Olivia specialiai traukdama per dantį, plačiai išsišiepė. – Na tą, kur žadėjai leisti senam draugui dulkinti tavo dukrą, jei kada nors teks tokią turėti. Ooo, ir net nebandyk dabar atsiimti savo žodžius. Kartą pasakei, ir viskas vadinasi įcementuota. Teks vartytis. – Provokuodama, ji aiškiai kilstelėjo savo antakius. Tą vakarą jie praleido kartu, nekalbėjo apie ateitį, tiesiog mėgavosi vienas kito draugija. Olivia pasiūlė pasilikti, išmiegoti šiuose didžiuliuose namuose ir jau ryt kabintis į darbus, kurių atidėti nebuvo galima nei vienam. Įprastai juokaudami ir aptarinėdami visokiausius niekus, galiausiai užmigo, ir jau ryte išsiskyrė išgėrę po vieną karčios kavos puodelį.
Tuomet kai Frank‘as filmavosi, Olivia perspektyviai stengėsi užbaigti savo karjerą, iš anksto išeidama į taip vadinamą tarnybinę „pensiją“. Iš namų, buvo palaipsniui išnešta ginkluotė, darbinė aprangą. Ir netgi užmūrytas slaptas „panikos kambarys“, kuriame ankščiau buvo laikoma ypatingai slapta informacija. Kaip paaiškino tai kad namuose pridrėbė cemento? Paprasta, pastebėjo kaip įskilo nešanti siena, ir ji nežinodama kuo reikėtu tai užglaistyti paėmė pirmą pasitaikiusį sutvirtinantį mišinį. Ir iš kur gi advokatė turėjo žinoti, kad tokiems darbams yra reikalingas gruntas ir špaklius, bet tikrai ne cementas? Kaip ir sutarta, artimiausią pirmadienį ji susitiko su vadovybę, kuri žinoma bandė patikinti ją, kad ši dar gali pasilikti su jais, ir tuo pačiu metu neatsisakyti savo naujos šeimos. Raudonplaukės atsakymas buvo kategoriškas, net tuomet, kai jai uždavė klausimą, privertųsį susimąstyti. „Ar esi tikra kad nori kad pasaulis pažintu tikrąją tave?“, „Pasaulis pažins Olivia Chamberlain, visų žiniai Nataša Ivanenko yra seniai mirusi“. Ją išleido, tačiau prieš tai moteris turėjo atlikti lengvą darbelį. Lengvą jai, tačiau ne daugumai civilių. Reikėjo su senosios komandos nariais sulaikyti Meksikos kartelio siunčiamą siuntą „rausvų“ narkotikų, kuriuose buvo įmaišytas išdžiovinto vampyrų kraujo kristalai. Buvo stengiamasi sukelti savotišką genocidą, sukurti nemirtingas atmatas, ant tiek nučiuožusias nuo stogo, kad sukeltu realią grėsmę bet kuriam iš mirtingųjų tarpo. Raudonplaukė sutiko. Susitikdama su Vincent‘u, Ryan‘u, Monica ir Jack‘u per trumpą laiko tarpą suorganizavo veiksmų planą, kuriuo ir pasiruošė toliau vadovautis. <... apie tai bus papasakota vėliau, aš pažadu ...> Po užduoties įvykdymo Olivia pranešė Frank‘ui kad turi kelioms dienoms išvykti į darbo kelionę, kuomet pati liko namuose ir bandė atsigauti, mat liko ne menkai aplamdyta. Vaistų vartoti negalėjo, todėl viską teko atlaikyti natūraliai. Atgavusi jėgas ji vėl ėmėsi savo. Džiugino kad aktorius stengėsi su ja praleisti kaip galima daugiau savo laisvo laiko, dažnai užtikdavo ją vartant vaikiškų baldų katalogus, kuomet ankščiau jos svarbiausias skaitalas buvo raportai ir žuvusių žmonių nuotraukos. Dabar ji atrodė labai stropniai besiruošianti motinystei. Vieną iš kambarių palengva ruošė vaikiškam kampeliui, perdažė sienas, prieš tai paprašiusi kad visi ten buvę daiktai būtu išnešti ir paaukoti skurstančioms šeimoms. „Kamanės“ taip ir nepardavė, per daug jai patiko tas mašiniukas, ypatingai žinant kad automobilis tikrai buvo „one of a kind“. Matėsi kad raudonplaukė buvo beprotiškai laiminga, jos veidas visuomet buvo padabintas nuoširdžia šypsena, ir šiaip elgėsi šiek tiek kitaip. Ne vien būties aspektu, kitokia buvo ir lovoje. Labiau švelni, mažiau reikli. Tikriausiai hormonų kaita, vertė ją elgtis neįprastai sau. Juk net pasibaigus Frank‘o naujausio filmo filmavimui, su dideliu noru sutiko palydėti šį į premjerinį vakarą. Nors prieš tai kamerų vengė, kaip velnias kryžiaus.
Vakaras, kuomet Olivia Chamberlain sugrįžo iš teismo salės, kuomet procesas buvo atidėtas dar kelioms savaitėms į priekį, namai buvo tušti. Ant virtuvės valgomojo stalo buvo paliktas didelis sumuštinis ir nurodymai, ką ji turėtu daryti toliau. Iš tikro net nenutuokė kokius planus buvo pakurstęs Frank‘as, vien todėl kad iš visų savo pažįstamų asmenų, jis buvo labiausiai nenuspėjamas. Toks užkandis „suėjo“ kaip niekad gerai, buvo alkana, o per visą dieną spėjo tik išgerti geriamo jogurto, jį paskaninant keliais sausainiais. Po to kai sužinojo kad laukiasi, stengėsi maitintis sveikai, tačiau diena buvo iš tikro labai įtempta, o ir laiko nebuvo. Apsilankiusi duše, kaip visuomet pasirinkusi labai tinkamą apatinį trikotažą, pasidažiusi ir pasidabinusi aptempta suknele, kuri visiškai tiko palaipsniui augti pradėjusiam pilvukui. Sustabdytas prie namų limuzinas, buvo paliktas kieme, kuomet jo vairuotojas paskambino į duris. Apėmė jaudulys. Tačiau bandant atmesti visus šio jausmo atnešamus šalutinius poveikius, moteris įsėdo į transporto priemonės vidų, kuri su laiku nugabeno ją būtent ten, kur raudonplaukė turėjo pasirodyti lygiai devintą. Užeidama pagrindinę salę, pasiėmė dar vieną raštelį, nelabai drąsiai pajudėdama nurodytos lape salės link. Jos regėjimo organus pasitiko visiška tamsa, ir nors puikiai girdėjosi kad salės gale, ant scenos kažkas vaikštinėjo, viskas atrodė ypatingai keistai. Eidama palei apšviestą taką, žaliaakė moteris profesiškai įvertino visą pastato išplanavimą, nužvelgė avarinį išėjimą, ant kiek pastatas yra patvarus ir... Čia pat prisėdo ant kraštinės kėdės, pirmoje eilėje. Štai įsižiebusios šviesos privertė Chamberlain ne vien prisimerkti, tačiau ir pakėlus ranką, delnu sudaryti „stogelį“ virš akių. – To negali būti... – Akys labai greitai priprato prie akinusios šviesos, kuomet prieš akis išdygo viena geriausių visų laikų roko grupių kolektyvą. Visiškai pasimetusi, mergina dar kartą apsižvalgė, lyg ir norėdama dar kartą įsitikinti tuo, kad šioje salėje yra visiškai viena, turint omeny žiūrovų tarpą. Nuostabos iškreiptas veidelis įgavo kitas spalvas, kuomet prasiskleidė nuoširdi šypsena ir ji aiškiai nesusilaikiusi pakilo ant kojų. Instrumentinės muzikos akordai labai greitai perėjo į puikiai pažįstamą melodiją. Ak tas unikalus Brian Johnson balsas! Visas šis vakaras tikrai atitiko Frank‘o būdą. Jei jis jau ir pasiruošdavo padaryti staigmeną, tai mažu mažiausiai buvo efektyvu ir nepakartojama. Kaip gi dar galima buvo apibūdinti „AC/DC“ koncertą jai vienai? Moteris net nenutuokė kad vos už poros minučių, visą tai nublanks, kaip didžiulis pastatas, paskendęs tirštame rūke. Jau tuomet kai Olivia ėmė vinguriuoti pagal triukšmingą muziką, scenoje pasirodė visą ko „kaltininkas“. Sunku yra surinkti tinkamus žodžius, kurie atspindėtu tą didžiulę nuostabą, kurią patyrė advokatė, kuomet Frank‘as ne vien pasirodė prie vokalisto, tačiau ir pats užtraukė tam tikrą dainos ištrauką. Jos rankos pakilo visiškai natūraliai, neplanuotai. Plojo, bei žavėjosi tuo, kas vyko ant scenos. Taip ir troško greitai nusiimti tuos nepatogius aukštakulnius ir pasileidus ant scenos, jį visą nubučiuoti (Frank‘ą, ne Brian‘ą ;DDD). Visgi panašu kad viską iki smulkiausios smulkmenos apgalvojęs Frano nušokęs nuo scenos apgaubė jos lūpas savosiomis. Akių vokai kaip mat nusileido, ir nors moteris aiškiai tvardė šypseną, vos vyras atsitraukė, dar spėjo „pagadinti“ akimirką, kuomet patyliukais prasitarė. – Tu išprotėjai, „AC/DC“ tai, tai... ...Frank‘ai? – Jam atsitraukus ir kaip mat priklaupus ant vieno kelio, moteris aiškiai sustingo. Ir nors to nesimatė plika akimis, jausmas buvo panašus į tai, kad žemė ėmė slysti tiesiai iš po kojų, todėl išsilaikyti ant jų atrodė beveik neįmanoma. Širdis ėmė kaltis į krūtinę taip stipriai, kad medikai tai sutapatintu su „panikos priepuoliu“. Sukosi galva, ir Olivia visiškai negebėjo patikėti tuo kas čia vyksta. Nors širdis ir priėmė visą tai kas vyksta, jau skanduodama atsakymą į nuskambėjusį klausimą, protas vis dar nedrįso įsisavinti visos vizualios informacijos. Akyse sužibo laimės ašaros, kuomet ji stebėjo tą akimirką, kuomet vyras iš vilkėto švarko ištraukė dėžutę su piršlyboms labiau nei tinkamu žiedu. O būtu labai juokinga, jei atidarius ją, ten būtu koks krekeris, tiesa? Visgi negalėdama būti neištikima sau, moteris šmaikščiai suraukė snukelį, kuomet išlemeno labai keistą atsakymą.
– Na, tikriausiai man dar reikėtu pagalvoti... – Komentarą nutraukė platėjanti šypsena, kuomet davusi „strioškių“, galiausiai aiškiai teigiamai supurtė galvą. – Taip, mi amore. Su šiuo „problematišku vaiku“ mielai praleisčiau kad ir visą savo likusį gyvenimą. – Su lyg šiais žodžiais, ji gana greitai pasilenkė, bei suimdama jo veidą abiem savo delnais, arčiau prisitraukė pati. Pirmi keli lengvi bučinukai, pakankamai greitai peraugo į vieną tikresnį. Susidūrus liežuviams, moters rankos pakankamai tvirtai apvijo vyriškus pečius. Neaišku kodėl, tačiau visiškai pamiršdama apie tą nerealaus grožio žiedą, ji labiau mėgavosi jo artumu, nei įteikta prabanga. Tik trumpam atitraukusi savo veidą nuo jo,
– Myliu tave, Frank‘ai. – sušnabždėjo į ausį, prieš tai, kuomet savo lūpomis dar kelis kartus palytėjo jo smilkinį, žandikaulį, lūpas.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

“It’s like you’re screaming, and no one can hear. You almost feel ashamed. That someone could be that important. That without them, you feel like nothing. No one will ever understand how much it hurts. You feel hopeless; like nothing can save you. And when it’s over, and it’s gone..”

2016 METŲ MOTERIŠKAS PERSONAŽAS - OLIVIA FRANO © UŽ APDOVANOJIMO GRAFIKĄ PRIKLAUSO LAURAI.

Olivia Frano

don't u know that we could be a new beginning, fight til we're winning


Pranešimų skaičius : 1911
Įstojau : 2012-09-27
Amžius : 28
Miestas : Los Andželas
Meilė : Frank Frano
Rūšis : Mirtingas žmogus
Darbo paskirtis : Advokatė / Šnipė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: GYVENAMASIS NAMAS.

Rašyti by Frank Frano on Tr. 09 07, 2016 9:19 am

Kardinalūs gyvenimo pokyčiai Frenką užgriuvo taip netikėtai, kad deramai nespėjo net suprasti ar jaučia kažką daugiau, nei tik begalinę laimę. Džeimo mirtis privertė vyrą suprasti vieną labai aiškų dalyką - jis liko vienas, visiškai, sumautai vienas. Jis nebeturėjo tų, kuriuos galėjo pavadinti artimaisiais. Jis turėjo tik Olivią, kuri ir taip ne vienus metus kentė Frano lėbavimus bei paviršutinišką elgesį. Suvokimas, kad netekus Chamberlain jo būtyje galiausiai pradės žiojėti tokia skylė, kurios neužpildys viso pasaulio svaigalai bei riestatūrės mergos, Frenkas suvokė privaląs bet kokia kaina atspardyti savo paties subinę tam, kad nežlugtų kaip žmogus. Frano taip ir neaplankė savo tėvo kapo. Taip, jis užsiundė Cassidy parodydamas didelę nepagarbą ceremonijai. Vyras tiesiog nesugebėjo to padaryti. Nepajėgė. Jau po oficialios dalies kuomet kapinėse pažįstamųjų mašinos išvažinėjo kas sau, čionais atvykęs Frenkas net neįstengė išlipti iš automobilio. Silpnumas suslėgė taip smarkiai, taip netikėtai, kad nesuvaldęs emocijų geras penketą minučių ašarojo kaip mergaitė. O po to juokėsi kaip beprotis. Nes dievaži, nepamena kada paskutinį kartą NUOŠIRDŽIAI ašarojo ir niekuomet nebūtų pagalvojęs, kad pratrūks dėl Džeimso. Negalėjo suprasti to ką jaučia. Tai buvo ir liūdesys, ir pyktis, kažkas stipraus, negero. Ir kas blogiausia, nesugebėjo to jausmo prislopinti. Tačiau galbūt jei ne Argent'o mirtis, Frenkas taip ir nebūtų leidęs sau suprasti, KAIP jam yra reikalinga Olivia. Mylėjo ją, po galais.
Turint omenyje, jog pasidovanojo sau, ko gero, vieną įsimintiniausių akimirkų gyvenime, atrodė dar palyginus ramus, nors širdis nuo jaudulio lipo lauk iš krūtinės. Visas pastaras metas vyrui panašėjo tarsi sapnas iš kurio prisiekė sau nepabusti. Tiesiog viskas buvo taip neįtikėtinai gerai... Niekuomet negalvojo, kad elgtis teisingai yra taip sumautai malonu. Jis pagaliau buvo atviras sau, atviras mylimai moteriai. Lyg likimas būtų suteikęs Frenkui šansą pradėti gyvenimą iš naujo, pagaliau atleisti Džeimsui už tai, kad jis nebuvo geras tėvas ir savo ruožtu nekartoti jo klaidų. Būtent tai vyrą labiausiai ir gąsdino, idant bus toks pats prastas tėviškas pavyzdys, kokiu laikė velionį Argent'ą. Jau seniai atprato nuo nesėkmių, nemokėjo su jomis susidoroti., tačiau jausdamas tokį begalinį, fantastišką įkvėpimą gyventi neabejojo - jam pavyks būti tokiu vyru, kokio Olivia yra nusipelniusi. Galbūt ją ir žavėjo Frenko pramuštgalviškumas, tačiau faktas, jog itin egocentriška aktoriaus asmenybė įstengė pasirodyti kaip visai nesavanaudiška žavėti turėjo kur kas labiau. Žinoma piršdamasis raudonplaukei puikiai suderino šiuos abu, atrodytų tarpusavyje ne itin derančius aspektus. Jis surengė šou, tačiau skirtas jis buvo visai ne jam pačiam. Nors scenoje ir pasirodė jo mėgiamiausia grupė.
- Mieloji, aš ir Brajanas esam seni bičiuliai,-paaiškina su tokia maniera, tarytum jam pačiam tokie netikėti ir malonūs "akibrokštai" atrodytų kaip visiškai savaime suprantami. Kažkaip taip ir yra, juk sutikęs gatvėje Tomą Kruzą vargu ar pradėtų cypaut, žvaigždės gyvenimas buvo suformavęs atitinkamą požiūrį į tą "glamūrinę" aplinką ir garsaus žmogaus statusą. Nebūtų galėjęs pagalvoti apie variantą, kad Olivia nuspręstų nesutikti išmainyti savo mergautinės pavardės į priklausančią pakankamai žinomam aktoriui. Dabar kaip niekad gerai jautė kiek švelnumo ir prisirišimo raudonplaukė jaučianti jam. Žinoma vedybos keičia tik oficialų poros statusą, Frenkas pats tai suvokė. Tiesą sakant toli gražu nelaikė savęs šeimynišku ar gebančiu tinkamai interpretuoti šeimos koncepsiją, tačiau pažadas bent kartą gyvenime elgtis ir daryti viską teisingai buvo gajesni už abejones. Pavaizduoja nuščiuvusį ir net kvapą užgniaužusį, kuomet Olivia ne visai įtikinamai išreiškia tai, neva iš karto ar labai greitai atsakyti į klausimą ar ji sutinkanti tekėti už jo negalinti. Visgi pažinojo šią jauną moterį, jos manieras, mimikas galėjo nesunkiai išaiškinti. Klūpojo išsišiepęs taip, kad atrodė skruostai tuojau perplyš. Laimė per kraštus bėgo.
- Gerai, kad esu jau beveik senas, nes spėsiu numirti, o tu vis dar būsi tinkamo amžiaus pasimatymams,-vos sugebėjo išlementi, mat kikeno, meiliai glausdamas nuostabų jos kūną prie mažiau nuostabaus saviškio (jau buvo pakilęs ant kojų). Ant jos bevardžio piršto jau puikavosi prabangus juvelyrinis dirbinys, likęs neginčijamu šio vakaro prisiminimų simboliu,-O aš myliu tave, Olivia,-sušnarena ligi skausmo nuoširdžiai, romantišką akimirką tarsi fejerverkai užtvirtindamas jausmingu dviejų įsimylėjėlių bučiniu. Frenkas atsiplėšė, nors nenutolo, jo lūpos eilę sykių perbėga per raudonplaukės veidą smulkiais bučinukais,-Pažadėk, kad [šioje vietoje turėtų būti Oli tėvo vardas Very Happy] lydės tave prie altoriaus, nes blemba žiauriai noriu pamatyti jo miną,-sukikena, akimoju grąžindamas mylimąją į savo glėbį. Kaip gera buvo ją jausti, fone skambant AC/DC muzikos ritmams...
Geltonosios spaudos portalai bei žurnalai SPROGO išsiaiškinę, kad nepamainomas mergišius Frank'as Frano VEDA Los Andžele puikiai žinomą teisės specialistę Olivią Chamberlain. Būrys garsiausių, geriausių vedybų planuotojų organizavo amžiaus vestuves (nors taip gi ilgaliežuviai atsiliepia apie visas įtakingesnių personų vedybas). Neturėdamas mados taupyti vyras šlamančiais drabstėsi į visas puses ruošdamasis ir tai ypatingai jo bei Oli dienai. Paprastai vyrai nesikiša į vestuvinius reikalus, bet Frenkas savo įkyrumu bei ambicijomis tapo tikru galvos skausmui organizatorėms. Turėdamas tikrai išskirtinį, kartais net keistoką skonį vertė moterėles ne tik paplušėti, bet ir pagerti vaistukų nuo galvos skausmo ar kraujo spaudimo. Atrodytų tiksliai, iki pačių mažiausių detalių žinojo kaip viskas turi atrodyti, ką nori valgyti ir t.t. Nei Frano, nei jo būsimoji ponia nebuvo tikintys ar praktikuojantys religiją, tačiau auginti pagal katalikiškas tradicijas net nesvarstė galimybės apeiti bažnyčią. Dėl visiškai paviršutiniškų priežasčių Frenkas norėjo, kad Olivia praeitų per "Dievo namus" vilkėdama nuostabią baltą suknelę, žodžiu visai kaip filmuose. Ištaigingoje ceremonijoje dalyvavo kone pusketvirtis šimtas žmonių, didžioji dauguma jų sudarė pramogų pasaulio atstovai: įvairūs muzikantai, Frano kolegos aktoriai, verslininkai, mados pasaulio ikonos ir žinoma Chamberlain draugai bei artimieji. Ironiška, nes Cassidy į Frenko jungtuves neatvyko, taigi iš jaunikio pusės "palaikymo" neturėjo iš niekieno, ką tikrai galėtų pavadinti artimu. Tačiau tai visai netemdė šventiškos, pakilios vyro nuotaikos. Dievaži, iki tada nebuvo matęs gražesnės jaunosios už Olivią. Užgniaužęs kvapą stebėjo jos grakščią, lėtą eiseną altoriaus link. Po tradicinių "taip" jaunavedžiai su tuo milžinišku būriu svečių linksminosi kruiziniame laive Malibu, o vestuvių akimirkas smalsuoliai galėjo išvysti naujausio numerio "People" žurnale, nusipirkusiame teises į šį itin privatų Olivios bei Frenko gyvenimo momentą bei nuotraukas iš ceremonijos bei vakarėlio. Kad ir kaip brangiai atsiėjo vestuvės, honorarą už publikaciją paaukojo labdaros fondams. Dar tą patį vakarą naujai iškepta šeima iškeliavo į prabangią povestuvinę kelionę į Pietų Afriką. Senokai nustojo skaičiuoti dienas praleistas be alkoholio. Jam jo visiškai nereikėjo, nes paprasčiausiai nebuvo to liūdesio, kurį galėtų jame skandinti. Nors suvokimas, kad bus tėvas jį neramino kur kas labiau, nei oficialus įsipareigojimas vienai moteriai, Frano su nekantrumu laukė kuomet pagaliau galės sūpuoti mažylį. Atrodė  tikrai absoliučiai niekas negalėtų klostytis geriau, o sprendimą susieti savo gyvenimą su Olivia drąsiai galėtų pavadinti geriausiu savo gyvenime. Heh, jeigu laimė turėtų veidą, tai ji turėtų tokį pat gražų, kokį turi Frenko raudonplaukė.

OOCH: Okay, duodu startą jum pradėt veiksmo filmą Very Happy

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
«I shouldn't say I'm looking forward to leading a normal life, because I don't know what normal is.»

CREDIT: CHAMPAGNEMAMI

Frank Frano

I have drunken deep of joy and I will taste no other wine tonight.


Pranešimų skaičius : 320
Įstojau : 2012-09-27
Amžius : 47
Miestas : Los Andželas
Meilė : Wifey Olivia
Rūšis : Mirtingas žmogus
Darbo paskirtis : Aktorius

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: GYVENAMASIS NAMAS.

Rašyti by Olivia Frano on Pir. 09 19, 2016 3:23 am

Daug kas sako kad po vestuvių poros santykiai kardinaliai pasikeičia, kaip pasikeičia kuomet iš susitikinėjimo fazės imi rinktis daiktus kad pradėti gyventi su tau patinkančiu žmogumi. Daug kas sako, kad po vestuvių moterys apsileidžia, nustoja stengtis apsikraudamos bereikalingais rūpesčiais, pasijausdamos tiesiog per daug patogiai. O vyrai, jie ima ieškotis nuotykių, dažniau neateiti namo laiku ir paprasčiausiai vengti visko, kas „užknisa“. Jei kyla įtarimas kad naujai susikūrusi Frano šeimyna pataiko į būtent tokius stereotipinius rėmus, tuomet pataikėt perskaityti netinkamą tekstą, bei dabar pat turėtumėte liautis skaityti toliau.
Iš kart po to, kai būsimi tėvai (kurie kas be ko, visiškai neplanavo nuo pat pradžių nei tuoktis, nei tuo labiau sukurti bendrą vaikiuką, kuris vienareikšmiškai susiformavo ne iš kažkokio bereikšmio „kišt ir myžt“) sugrįžo iš po „medaus kopinėjimo“ kelionės, vargiai be sugrįžo į sens vėžes, kuomet vienas kitą matė ypač retai. Raudonplaukė agentė sėkmingai baigė „kontraktą“ su NSUPNK (nacionalinė, saugumo užtikrinimo prieš nemirtinguosius, korporacija), kuomet gavo vienareikšmišką leidimą pradėti paprastą civilinį gyvenimą, su raštišku pasižadėjimu kilus nesuvaldomai situacijai, sugrįžti į senas pareigas. Ir apytiksliai pusę metų tikrai džiaugėsi savo asmeniniu gyvenimu, negalvodama apie priedangą, apie melus kuriais buvo apipintas josios gyvenimas. Galima pasakyti, kad palaipsniui pratino Frank‘ą prie savo tikrosios asmenybės, kartas nuo karto, it netyčiomis atskleisdama vieną kitą detalę apie tikrąją save. Tai atsispindėdavo labiau laisvesnėje elgsenos formoje, su aiškiai mažesnėmis griežtumo natomis. O tas menkas faktas, kad ir pati Olivia vis labiau imdavo pasiduoti savo oficialaus vyro avantiūroms, tik dar labiau juos du suartini, leido vienas kitą pažinti. Jojo pramuštgalviškumas, bei mokėjimas iš gyvenimo paimti viską, ko tik užsimano, kažkaip pastūmėjo ir daug šilto ir šalto mačiusią raudonplaukę, tiesiog pramokti mėgautis kiekviena sumauta akimirka, kuri neturi galimybės pasikartoti. Na, trumpai drūtai – jie buvo laimingi, kaip visiški idiotai, kuriems nelabai ir rūpi kas bus rytoj. Chamberlain pavardę iškeitusi į vyro, Olivia sėkmingai baigė ir paskutinę savo bylą, ištraukdama neteisingai apkaltintą karį iš gana realios tikimybės kalėti iki gyvos galvos. Viskas kas vyko advokatės gyvenime, viskas iki menkiausios smulkmenos ėjo tik į gerą. Juk būna tokių laiko tarpų, kuomet velnioniškai sekasi? Tada net atrodo, kad už tokią „palaimą“ tikriausiai netyčia būsi pardavusi sielą velniui, ar dar kažką iš tos operos. Neramino tik tai, kad visa ko pradžia ji nebuvo tokia ir skaidri, kokia buvo pristatyta. Pradedant nuo kilmės, darbo pobūdžio, pomėgių ir net puikios iškalbos, kurią ilgus metus teko „kalti“, kad nebūtu girdimas visiškai neseksualus rusiškas akcentas. Iki pat šios akimirkos Olivia atsimena kaip prieš pat vestuves, užsidariusi pasiruošimo „kabinete“, ji išvarė visas pamerges, vien tam kad bent akimirkai pabūti su pačia savimi. Sugadini tuomet makiazą, kuomet pasišlykštėdama savimi išverkė viską, kas tuo metu neramino. Juk Frank‘as pasiryžo vesti nevisai tikrą moterį. Ir kas, jei tiesa kada nors išlys iš maišo, jis suvoks kad tas tikrasis autentiškas paveikslas, kuo buvo jojo žmona, visai nėra tai, kas jam artima? Galu gale, jei vyras taip lengvai susitaikė su mintimi kad bus tėvu, dar nereiškia kad taip pat lengvai perneš tiesą, kad beveik visą laiką, dėl visko jam buvo šlykščiai meluojama, neva dėl to kad to, kad tai buvo būtina daryti saugumo sumetimais. Kokie dar gali būti sumetimai, kai planuoji su tam tikru asmeniu dalintis ne vien lova, bet ir likusiu savo gyvenimu? Fuck.
Raudonplaukė nuoširdžiai manė kad sugebės tęsti visą šį, gal ir nelabai nekaltą farsą, pakankamai ilgai. Tačiau sąžinės graužatis, pastovus savęs koneveikimas, baigė ją suėsti iš vidaus. Nepriklausomai nuo to, kad moteris ne karto neparodė kad pergyvena ar aplamai yra kažkuo nepatenkinta. Tai buvo vidinis konfliktas tarp jos ir jos sąžinės, o liudininkų tam nebuvo ne vieno. Tikėjosi kad neateis diena, kai teks pripažinti visam pasauliui tai, kas ji iš tikro yra. Tikėjosi, nors pasirodo kad net labai veltui. Ta diena atėjo (visas detales apie tai sužinosite daug veliau, tačiau dabar tikrai galite pasimėgauti skaitydamos tai, kas tuo metu vyko Frano namuose), ir ko labiausiai nenorėjo, kad jos vyras visą tai sužinotu it būtu koks tipinis, televizorių žiūrintis asmuo, bei tik iš ten sužinantis kad už lango šviečia saulė, ar netrūkus prasidės lietinga savaitė. Jis buvo vertas daugiau, galu gale jis buvo vertas geriausio, ką ji galėjo pasiūlyti. Todėl dvejonių nebe liko, Frank‘as turėjo būti pirmu asmeniu, kuriam tiesa bus išklota asmeniškai, taip, kaip tai turi būti.
Tą dieną abu sutuoktiniai buvo namuose, tiesiog neįpareigoti daryti kokius nors svarbius darbus. Visiškai pamiršdama apie nelabai patogiai susiformavusį „baby belly“, peršokdama per svetainės sofos atramą, labai tvarkingai „nutupė“ ant paminkštinimo, visai greta Frank‘o. Į vyro pusę kaip mat atkišo buteliuką su imbieriniu alumi (tuo, kuris tik iš skonio primena alų, nors iš tikro visiškai neturi alkoholio).
– Palaikytum mane visiškai kuoktelėjusia, jei pasakyčiau kad tikiu tuo kad mūsų pasaulis nėra toks paprastas, koks atrodo iš pirmo žvilgsnio? Tą prasme, kad be jau pažįstamų gyvų, sielas turinčių padarų jame dar yra ir šis tas mistiško? – Vėlgi pradėdama su savo ilgomis įžangomis, kurios atneša pastovias staigmenas, ir ne visuomet tokias ir paprastas, kokios atrodytu iš pirmo žvilgsnio. Juk paskutinį kartą užsimaniusi „rimtai“ pasikalbėti, pranešė Frank‘ui kad laukiasi jojo vaiko. Susėsdama taip, kad ilgos ir akivaizdžiai tvirtos kojos įgautu „lotoso“ formą (su kuria aš pati susipisau, hahaha ;DDDDDD), ištiesė rankas taip, kad tarpusavyje susipynę pirštai liestu pastebimai kintančią jos kūną žemiau krūtinės. – Pavyzdžiui, jei imčiau teigti kad tavo kolegų kūrinys „Interviu su vampyru“ iš dalies yra grįstas tikrais faktais? Aišku viskas nėra taip stipriai hiperbolizuota, žmonės vis dar turi atspindžius veidrodžiuose ir ne visi jų sudega susidurdami su saulės šviesa? Eem. – Išspausdama pakankamai mielą, situacijai visiškai netinkančią šypseną, lyg viskas ką kalbėtu būtu viso labo tam tikro laipsnio samprotavimas, bandymas kasdieniniame gyvenime surasti kažką, išeinančio iš suvokimo rėmų. Ir nors ji tikrai puikiai nutuokė tai ką ketino pasakyti, niekaip nesurinko tinkamus žodžius, kuriuos būtu galima panaudoti, kad kalba neatrodytu tokia kosmosiškai vaikiška.
– Frank‘ai, aš noriu kad tu viską sužinotum iš manęs, o ne būtum vienas tos pilkos masės atstovų, kurie tiesą sužinos tik tuomet, kai tai bus leista. Ir aš žinau kad galiu papulti į didelę bėdą dėl to kad iš viso apie tai pradėjau kalbėti, bet... Aš tikrai daugiau nebe galiu tau meluoti. Tai yra visiškai neteisinga mūsų atžvilgiu. Ir aš tikrai tikiuosi kad po visko, dar būsime mes. – Kelis kart teigiamai linktelėjusi galva, raudonplaukė pasilenkė prie sėdimos vietos atramos, iš kur ir ištraukė ten ankščiau padėtą storą aplanką su ant jo padėtu storu raudonu antspaudu „visiškai slaptai“. Įduodama aplanką į brangaus moteriai vyro rankas, pasistengė trumpai paaiškinti tai, kas ten yra surašyta. Tiksliau tai, ko šiuo metu nežino niekas daugiau, nei ji pati ir žmonės valdantys NSUPNK.
– Tai mano biografija, tokia kokią sudaro apie kiekvieną valstybei dirbantį asmenį. Pradedant nuo gimimo, sugebėjimų vertinimo, ir baigiant užduotimis, kurias man teko atlikti. Tai paaiškins tau viską, visus mano dingimus ir netikrą atsidavimą darbui, byloms kurias išspręsdavau per kelias dienas, trūkdama daugiau nei kelis mėnesius. Aplamai viską, kas ankščiau atrodė šiek tiek įtartina. – Suspausdama šiek tiek pastebimo putlumo turinčias lūpas, raudonplaukė stengėsi „kabintis“ į vyro akis, vien tam kad galėtu pamatyti juose, ar jis priima visą jos pradėtą kalbą rimtai, ar įtaria kad iš jo yra bandoma pasijuokti. Nes realiame pasaulyje toks dalykas lengvai būtu priimtas kaip lėkštas pokštas, iš kurio būtu galima ištraukti lygiai tiek pat tiesos, kiek talento iš ožkos, ant kurios užmautum balerinos sijonuką. Atrodytu juokingai, o naudos nebūtu. Pastebimai nerimaudama dėl to kas šiuo metu vyko, moteris pasistengė kaip galima ramiau ir įtikinamiau paaiškinti tai, kad šiuo metu Frano rankose esantys dokumentai yra gryniausia tiesa. – Tai nėra pokštas, ir bet kurią akimirką į mūsų namus neįsiverš Ashton‘as Kutcher‘is, sakydamas kad „You are punked“. Visą tai kas čia yra parašyta, yra visiška faktais pagrįsta tiesa. Ir, patikėk. Aš tau duosiu tiek laiko, kiek jo reikės, kad sugebėtum viską priimti. – Nervingai ėmusi trinti savo petį, pirštais periodiškai užkabindama raktikaulį, net ir pati nepajuto, kad po kelių tokio judesio kartų, josios oda ėmė įgauti nuo trinties kintantį atspalvį. Jaudinosi. Baisiai, mat net nugara labai greitai sudrėko nuo panikos prakaito lašiukų. Taip pat ir delnai, nevalingai ėmė šlapėti. Tačiau panašu kad Olivia kito pasirinkimo neturėjo. Sustabdyti tai, kas buvo neišvengiama, nesugebėtu nei ji pati, nei didžiulė viską žinančių asmenų grupė. Tai buvo būtina tam, kad pasaulio mirtingieji nebūtu tokie atriboti nuo tikrų įvykių, kaip tai buvo stengiamasi išlaikyti iki pat šiol. – Netrūkus esama tvarka bus pažeista, ir nors iš esmės visų gyvenimai ir nebus paliesti, pakeisti... Egzistuos daugiau teisingumo ir mažiau masinės apgaulės. – Bandė šyptelėti, tačiau tai padaryti tinkamai net nepavyko, todėl kuomet Olivia nuleido savo gana šviesias akis, pasigirdo kažkoks įdomus atodūsis, lyg ir labai būtinas jos emociniai būsenai. Pasilenkdama į priekį, raudonplaukė palietė lūpomis savo mylimojo kaktą, kažkur prie plaukų augimo linijos pradžios, kuomet pakildama nuo sofos, lyg tarp kitą ko tarstelėjo.
– Einu arbatos, ir kai viską pražvelgsi. Pažadu kad atsakysiu į visus tau rūpimus klausimus. – Jai užteko tik dar kartą linktelėti, kad paprasčiausiai suteikti aktoriui šiek tiek asmeninės erdvės, tam, kad šis netrukdomas galėtu sugerti tai, ką jojo žmona taip neaiškiai, sukdama per pievas ir laukus bandė paaiškinti. Bet tikrai, ji net dabar nesugebėjo pasakyti visko tiesiai šviesiai. Gal nenorėjo pasirodyti kokia nors nejausminga, robotizuota asmenybe? Vienaip ar kitaip, atsitraukė toliau, kaip ir žadėjo, pasidaryti karšto gėrimo, akies krašteliu iš tolo stebint kaip visą šį reikalą priima holivude baisiai vertinamas jau nebe nepataisomas mergišius. Stebėti, kaip visas tas muilo burbulas subliūkšta.

OOCH: Nepavyko, gi jau kelis kartus viską iš naujo susidėliojom! ;DDDDD

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

“It’s like you’re screaming, and no one can hear. You almost feel ashamed. That someone could be that important. That without them, you feel like nothing. No one will ever understand how much it hurts. You feel hopeless; like nothing can save you. And when it’s over, and it’s gone..”

2016 METŲ MOTERIŠKAS PERSONAŽAS - OLIVIA FRANO © UŽ APDOVANOJIMO GRAFIKĄ PRIKLAUSO LAURAI.

Olivia Frano

don't u know that we could be a new beginning, fight til we're winning


Pranešimų skaičius : 1911
Įstojau : 2012-09-27
Amžius : 28
Miestas : Los Andželas
Meilė : Frank Frano
Rūšis : Mirtingas žmogus
Darbo paskirtis : Advokatė / Šnipė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: GYVENAMASIS NAMAS.

Rašyti by Frank Frano on Tr. 09 21, 2016 11:30 pm

''Norėčiau, kad visi taptų garsiais, turtingais ir gautų viską, apie ką kada nors svajojo. Kad suprastų, jog laimė yra ne tai.". Na, Frenkas tikrai galėtų patikinti, kad Džimo Kerio žodžiai, išsakyti kažkokiame interviu veikia ir jo paties atveju. Pinigai, pripažinimas ir šlovė tikrai atnešė vyrui išsvajotą gyvenimą, tačiau šią svają pasiekus ilgai negalėjo nusistatyti sau kitos siekiamybės. O dabar... Dabar iš tiesų atrodė, kad visas gyvenimas pagaliau virto harmoningu mechanizmu, kurio epicentre esantis Frano nepamena savęs esant laimingesniu. Tik tiek, kad kitiems žmonėms rast sau skirtą kelią galbūt pavyksta greičiau, nei penktą dešimtį einančiam aktoriui. Netgi "Galutinės Tikimybės" kino filmas, kuriame Frenkas žinoma atliko pagrindinį vaidmenį po išankstinės peržiūros kritikų buvo įvertintas labai teigiamai, o už netipinį dramatišką atsidavusio tėvo vaidmenį netgi žadama dar viena Auksinio gaublio bei Oskaro nominacija. Iš tiesų vyro karjera klostėsi taip gerai, kad jam pačiam kartais atrodydavo - užtektų tik vieno prasto filmo ir visi pavyduoliai bei nekentėjai sumaišytų kino įžymybę su žemėmis, nusmukdytų jo didžiulius honorarus, nuleistų prie tokių spindesį praradusių žvaigždžių kaip Cameron Diaz ir Vince Vaughn. Žinojo, kad gimus vaikui privalės savo pašėlusį karjeros ratą pristabdyti ir visai dėl to nepurkštavo. Olivia buvo verta kur kas daugiau, nei tik galimybės matyti savo vyrą šiek tiek dažniau, nei paprastai.
Jie įsikūrė būtent Oliviai priklausančiuose namuose. Kodėl? Juk Frenko vila žvaigždžių nusagstytose Holivudo kalvose yra ir didesnė, ir prabangesnė... Tiesiog abu norėjo daugiau ramybės bei izoliuotumo. Mintis apie prie didelių vartų šmirinėjančius paparacus ir visokias Klojas Kardashian vedžiojančias savo mažus šunyčius sutuoktinius veikė... neigiamai. Be to, savo namuose laiko daugybę nekokių prisiminimų. Kiek ten buvo rengta vakarėlių, kiek kartų pati Olivia pakviesta į vieną iš jų buvo priversta stebėti į akį kritusį vyrą apsuptą jaunų gražuolių?.. Šie prisiminimai slėgė ir nuoširdžiai kalbant senajam sau būtų sudavęs kumščiu į tą iščiustytą holivudinę marmuzę! Turėjo daug anksčiau griebti jautį už ragų ir visgi lemiamu postūmiu tapo Olivios nėštumas. Suvokimas prispaudė netikėtai, galbūt ne visai norėtai. Jis pagaliau žinojo ką privalo daryti ir koks privalo stengtis būti. Juolab nei tie bukagalviški, paviršutiniški vakarėliai, nei jo "draugai", nei alkoholio upės jam nepatiko, nors vis vieną visame tame marmale malėsi. Tiesiog kažkokios destruktyvios tendencijos, nublankusios prieš tą fantastišką raudonplaukę.
Tokių ramių, idiliškų vakarų kaip šis buvę daugybė. Jie taikiai, mėgaudamiesi ramybe bei vienas kitu sėdėjo užėmę pagrindinį namo kambarį, atsipalaidavę bei besišnekučiuojantys pačiomis įvairiausiomis temomis. Frenkas ant šoninės savo kūno dalies gulėjo ant žemės (jo ekscentriškai sėdynei ramiai drybsoti ant sopkutės būtų kažkaip per tradiciška), apsideliojęs dekoratyvinėmis pagalvėlėmis vardan komforto, vartantis galbūt sekančio jo kino projekto scenarijų. Galėjo pasidžiaugti, jog sulaukia iš ties įdomių ir vis kitokių pasiūlymų. Kaip antai dabar kone tapęs vasaros blokbasterių ikona Frenkas susidomėjo nepriklausomu, europietišku, mažo biudžeto kūriniu. Dar niekuomet nėra filmavęsis romantinėje dramoje. Jį žavėjo idėja, kad šis jaunas, nežinomas, bet labai talentingas kino režisierius (dievai, spėjo su Olivia peržiūrėti visus jo filmus ir švelniai tariant liko sužavėti neįtikėtino stiliaus) niekaip nepajėgia prasimušti vien tik dėl to, kad neišgali sumokėti apvalios sumelės kokiam žinomam veidui. Žinoma iš Frano perspektyvos tokį poelgį galėtų pavadinti kone labdara, tačiau dabar kaip niekados anksčiau buvo įsitikinęs, jog rizika jo atveju atneša kažką neįtikimo. Užtenka pažvelgti į jo raudonplaukę. Dar tiksliai nežinojo kaip pasielgti, nes filmavimai vyktų Italijoje, o nuo Olivios buvo pasigavęs tokią visai nelengvą priklausomybę. Jei ji sutiks tuos mėnesius praleisti su juo Europoje, tuomet gal ir pasirašytų?.. Jauna moteris pati pastebėjo, kad jos įtakotas Frenkas smarkiai nusileido ant žemės ir žvaigždiškas pasipūtimas jųdviejų santykiuose mažai tedominuodavo. Aišku pasitaikydavo akimirkų, kuomet savo aikštingumą ir išlepintą subinę pademonstruodavo visu grožiu (dažnai - tiesiogine ta žodžio prasme), tačiau niekas šiam pasauly nemokėjo taip puikiai tvarkytis su Frano, kaip pati jo ponia. Na ir dar Patricija, tačiau toks jos darbas. Per televizorių kaip tik transliavo reportažą iš centrinės Bronkso ligoninės dar neregėto mąsto "žvėrių" išpuolio. Tamsios vyro akys kaip mat pakyla į ekraną. "Kiek ilgai jie pudrins visiems smegenis desperatiškai bandydami užglaistyti purvinus vampyrų darbelius?", pagalvojo vos pastebimai papurtydamas galvą. Neverta pamiršti, kad aktorius šiaip jau originaliai yra kilęs iš žymios medžiotojų Argent'ų šeimos ir žino apie pasaulio tikrąjį veidą gerokai daugiau, nei parodo. Jie kalbėjosi ir tik dabar mylimosios tonas visiškai pakinta, visai kaip ir jos veidas. Frenkas nežymiai susiraukia parodydamas, idant yra "patrauktas".
- Žinoma, kad palaikyčiau tave kuoktelėjusia. Kaip tik planavau Kalėdom padovanoti tau kelialapį į mano pamėgtą sanatoriją Havajuose, kad dvasinę ir fizinę pusiausvyras atstatyti. Nes būna ir aš pats pradedu tamsoj visokius "babadukus" matyti,-vos laikė savo satyrą rimtą, kai iš tiesų valdėsi, idant nepradėtų kvatotis. Tikrai nepriėmė Olivios žodžių už gryną pinigą, nes niekuomet nebūtų pagalvojęs, kad mylimoji mistinį mūsų pasaulio veidą pažįsta dar geriau, nei Frenkas (originaliai) Argent'as. Jis nemanė, kad raudonplaukė tęs, todėl žvilgsnį vėl nuleidžia į scenarijų. Vyro akys pakyla ne iš karto. Povyza atrodė nei šokiruota, nei sužavėta. Juk Olivios užuominos tikrai buvo labai akivaizdžios. Vyptelėjęs Frano ištiesia į raudonplaukę savo šiltą ranką, uždėdamas ją savo žmonai ant kelio.
- Pupyt, aš žinau,-keli perdėm rimtai nuskambėję žodžiai perteikė akivaizdų vyro suvokimą netikėtai jai parūpusiu klausimu. Nesuprato tik kodėl jie iš viso apie tai šneka, nes jam visa tai mažų mažiausiai neįdomu ir tą buvo galima pastebėti iš nežymaus susierzinimo jo veide. Sekanti jų dialogo dalis žinoma buvo kur kas labiau netikėta už pirminę. Frenkas tiesiog nuostabiai galėjo valdyti savo nuotaikas bei visus tuos požymius, kurie jas išduodavo. Kitaip vargu ar būtų pripažintas aktorius, tiesa? Tuo pačiu visuomet jautė, kad Oliviai tas netgi patinka. Ne visi pastebėdavo, koks skvarbus ir protingas iš tiesų yra jos žvilgsnis. Ji galėdavo "išlaužti" pačią lengvabūdiškiausią fizionomiją, tačiau akys išlikdavo protingos. Ji visuomet tarsi būdavo linkusi pasakyti daug mažiau, nei nutuokdavo. Vyras tylėjo, tačiau lūpos kietai suspaustos nebuvo, neatrodė taip, tarsi stengtųsi kaip įmanydamas nereplikuoti. Jo šiek tiek apsiblaususios nuo skaitymo akys sekė kiekvieną Olivios judesį ir liko sužavėtos josios nuoširdumo. Galbūt jei būtų pamėginęs kažką myktelėti, mylimoji būtų susidariusi kiek kitokią situacijos interpretaciją, nes Frenkas kažkodėl visai nepasijautė apstulbęs. Dėl pašėlusio gyvenimo būdo iš tiesų egzistuoja mažai tokių situacijų, kurios priverstų vyrą nuoširdžiai, o ir smarkiai nusistebėti. "Mad World" dainos akordai kaip tik suskambėjo jo galvoje priversdami vyrą ironiškai nusišypsoti. Taip, jis perima Olivios jam perduotus dokumentus, tingiai juos praverčia, kaip tik tuo metu, kai raudonplaukė žadėjo pakilti ir nužingsniuoti į kitą kambarį.
- Oli, man nerūpi. Tikrai. Vienodai paišo,-gal kiek per drastiškai, kiek per šiurkščiai nuskambėjusią frazę sušvelnina jauki Frano šypsena,-Ei, paklausyk,-ūmiai šokęs ant kojų, vyras prisiveja mylimąją, specialiai "sunkiai" užkordamas savas galūnes jai ant pečių,-Kodėl tu visuomet elgiesi taip, lyg būtum už mane kažkuo blogesnė ir daugiau prisidirbusi? Patikėk, dažnai tą pajaučiu. Ir man tas mažai tepatinka. Tai ko gero yra vienintelė egzistuojanti priežastis kodėl visuomet taip kantriai mane toleruodavai,-tai vienas tų retų momentų, kuomet Frenkas išsidavė, kad yra gerokai pastabesnis bei nuovokesnis, nei galima pamanyti,-Pakartosiu dar kartą, man nerūpi ką slepi, slėpei nuo manęs, o ir visų aplinkinių. Be to, ar bent įsivaizduoji kiek ten daug skaityti?-ala pyktelėjęs cypteli nuvesdamas žvilgsnį į ant žemės paliktą, storą aplanką,-Jau geras kelias valandas skaitinėjau scenarijų, man jau seniai nebe dvidešimt, leisk senukui pailsėti,-akivaizdžiai vaipydamasis Frenkas nenusistebi, kad lieka Olivios kumštelėtas į petį. Smarkiai hiperbolizavęs skausmingą reakciją į "netikėtą smūgį", vyras šiek tiek susigūžia rankomis paimdamas tiek savo krūtinės, kiek sugebėjo. Sukikenęs vyras nusodina delnus ant raudonplaukės klubų. Iš pažiūros atrodė surimtėjęs.
- Tik nesakyk, kad vampyrai planuoja išlįsti į viešumą, nes...-prikanda liežuvį suabejojęs kaip turėtų užbaigti mintį,-...tai būtų labai keista,-visai neoriginaliai užbaigęs, kvėpteli taip, tarytum pats būtų supykęs už išspaustą rezultatą,-Ir dar pasakyk, kad būtum su tuo kažkaip susijusi. Geriau su visais tais kardadančiais uodų, erkių ir dėlių giminaičiais bei pilnaties-miško-vizgauodegiais neturėti nieko bendra, patikėk,-vargu ar atskleidė ir pačiai Oliviai aiškiai nesuvokiamą tiesą,-Ar Argent pavardė tau sako ką nors?-mesteli neva tarp kitko sumojęs išnaudoti šią atvirumo valandėlę tikrai labai tinkamai.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
«I shouldn't say I'm looking forward to leading a normal life, because I don't know what normal is.»

CREDIT: CHAMPAGNEMAMI

Frank Frano

I have drunken deep of joy and I will taste no other wine tonight.


Pranešimų skaičius : 320
Įstojau : 2012-09-27
Amžius : 47
Miestas : Los Andželas
Meilė : Wifey Olivia
Rūšis : Mirtingas žmogus
Darbo paskirtis : Aktorius

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: GYVENAMASIS NAMAS.

Rašyti by Sponsored content Today at 10:43 pm


Sponsored content


Atgal į viršų Go down

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų

- Similar topics
» GYVENAMASIS NAMAS

 
Permissions in this forum:
Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume