Re: ĮVAŽIAVIMO AIKŠTELĖ

by **Samantha Lumière** Št. 07 27, 2013 3:58 pm

Merginos pagalba visgi pavykus atsikelti ant kojų, pirmiausia ką padaro, tai keliais pirštais suspaudžia durtinę žaizdą, kuris srūva krauju, tarytum jis būtu visiškai paprastas, nesunkiai nužudomas žmogus. Kaip jam įprasta, atsirėmęs į sieną, šiek tiek susilenkia, tuo pačiu metu nuleisdamas galvą: - Tik šis ginklas gali sunaikinti bet kurį iš pirmųjų vampyrų, Faye. žaizdos taip greitai nesugyja. O tai reiškia kad būtent šiuo metu esu per daug pažeidžiamas. - Sukandęs dantis, neigiamai supurto galvą, nes pasirodo kad jam pradėjo svaigti galva. Kadangi šio jausmo sugebėjo atsikratyti pakankamai greitai, neatkreipė dėmesio į tai kad čia pasirodė kitas asmuo ir jam pagrasino susidorojimu. Pakėlęs akis, kažkodėl įsistebi į tolį: - Ji davė suprasti tai, kad ji ketina panaudoti šį ginklą. Tačiau nesuprantu jos motyvų. Ji vėl meluoja, žaidžia. Tačiau aš nesuprantu viso to esmės.

by **Andrea Argent** Sk. 07 28, 2013 3:27 am

{Vos tik vyras vėl pasiremia į sieną, matomai nebūdama patenkinta kaip viskas dabar atrodo, nervingai žvilgsnį nukreipia į namo pusę, lyg nujausdama, kad šios dienos "siurprizai" dar nepasiekė pabaigos. Kuomet vėl dėmesį sutelkia ties Elaidža, išlenkia antakius} - Todėl aš nemanau, kad dabar stovėti čia yra geriausias sprendimas. Jei tas vyras, arba kažkas iš jo rato vėl čia pasirodys, gali tapti jų taikiniu, nes spėju visi kaltinimai dėl tos merginos žūties krenta ant tavo pečių. Ir dar kartą klausiu, ar aš galiu dabar tau kaip nors padėti? Nežinau, kaip nors. Gal yra koks būdas, kuris paspartintų sužeidimo gijimą?
{Matomai, norėdama padėti, tačiau nežinodama kaip, vėl nervingai akis nukreipia į namo pusę} -Ten, Katerina, Elaidža, tu jos niekada neperprasi iki galo. Ir deja, ji savo planus pasilieka tik sau, aš apie tai nieko nežinau. Gal tas kuolas yra skirtas konkrečiai atsikratyti Klausu, kad atgauti savo laisvę, gal tam yra dar šimtai priežasčių. Nežinau.

by **Samantha Lumière** Sk. 07 28, 2013 3:41 am

Bandydamas sutelkti savo dėmesį kur nors kitur, ne į skausmą, kuris šiuo metu yra jaučiamas, įsistebeilija į kažkurį atsitiktinį tašką. Sukandęs dantis, neigiamai papurto galvą, tarytum tokiu būdu išreikšdamas savo atsakymą į merginos klausimą. Tačiau tuo pačiu metu prieštaraudamas savo paties veiksmams, pasisako: - Kraujas, man būtina atgauti jėgas. Ir tai yra vienintelis variantas. - Kuomet pakreipia savo akis į merginos pusę, pratęsia: - Man reikia rasti žmogų, todėl, turiu dabar išeiti. Bet baiminuosi kad taip tik patvirtinsiu visų spėjimus dėl to, kad Elenos mirtis dengia mano sąžinę. - Neigiamai supurtęs galvą, nusuka akis, akivaizdžiai vengdamas akių kontakto su mergina, kuri šiuo metu su juo kalbasi: - Ji vieniša, paskendusi tarp savo vidaus demonų. Melagė, kuri teigia kad jos žmoniškumas yra grįžęs, ko nėra. Ji nejaučia nieko. Kad ir ką sakytu, mačiau ją kai ji buvo žmogus ir žinau kad susigrąžinusi jausmus, žmogiškumą ji nesielgtu kaip... kalė. - Prunkštelėdamas pagaliau atsispiria nuo tos pačios sienos, ir vėl atsisuka į Carrington: - Tau dabar ten nėra saugu. Jei Klausas pradės ką nors daryti, po karšta ranka gali pakliūti ir tu. Kolas nesugebės apsaugoti visų tuo pačiu metu.

by **Andrea Argent** Sk. 07 28, 2013 4:17 am

{Norėdama suimti save į rankas, mat visos susidėjusios aplinkybės jai neduoda ramybės, vos tik yra paminimas kraujas, kaip vienintelis jėgų šaltinis, trumpam nuleidžia akis, neskubėdama iš karto atsakyti. Galiausiai užvertusi akis, lyg pati sau prieštarautu, perklausia} - Kai pasakei, kad tau reikia surasti žmogų, tai juk nereiškia, kad išsiurbsi jį iki tiek, kad jis nebeturėtų šansų išgyventi? Nes... - {Žvilgsniu užkabinusi vienos iš savo rankų veną, dar kartą užverčia akis, bei užbaigia pradėtą mintį} - Gali gerti mano kraują. Bent tiek dabar tau padėčiau, tuo labiau, tai greičiausias būdas... Tik nepersistenk, aš noriu dar gyventi.
{Galvos linktelėjimu sutvirtindama savo sprendimą, parodo, kad jei jis sutinka su tuo pats, ji nepradės draskytis ar šauktis pagalbos, galiausiai nukreipdama žvilgsnį į kažkurią pusę, trumpai išdėsto savo nuomonę} - Vien jos poelgis leidžia suprasti, kad žmogiškumo ji dar neatgavo, nes... pastaruoju metu ar kas nors bent bandė jai padėti susigrąžinti prarastus jausmus? Pats pasakei ką tik, ji vieniša. - {Kaltai nuleidusi akis, nes vien tai ką ji pasakė, jai pačiai nuskambėjo nemaloniai, daugiau nieko nebe pasako. Žinodama, kad jai čia būti nėra saugu, tačiau kol kas net nežadėdama trauktis, nukreipia žvilgsnį į Elaidžą laukdama jo sprendimo priimti ar ne jos pagalbą dėl kraujo}

by **Samantha Lumière** Sk. 07 28, 2013 4:32 am

Klausydamas merginos kalbos, nespecialiai liežuviu perbraukia sau per lupas, tarytum jos pasiūlymas visgi buvo akimirkai privertęs jį pagalvoti apie sutikimą. Tačiau lemtinga akimirka, kai reikia atsakyti, pasukęs akis į merginos pusę, viso labo neigiamai supurto galvą: - Tavo pasiūlymas dosnus, Faye. Bet aš negaliu rizikuoti tuo kad paskui man brolis prikaišiotu tai. Matai, aš turiu pasirinkimą rasti kitą žmogų. O jei jis sužinotu kad gėriau tavo kraują, kai jis saugo tave nuo bet kokio kontakto su vampyro dantimis, manau ir savo paties... Jis sukeltu konfliktą. Dabar man to mažiausiai reikia. - Linktelėjimu patvirtindamas savo žodžius, šiek tiek atsitraukia, lyg parodydamas kad jam jau yra laikas eiti, pratęsia: - Keterinai nepadėsi įtikinėjimais kad jau laikas susigrąžinti žmogiškumą. Per daug laiko praėjo nuo tos dienos, kai ji "išjungė" savus jausmus. Bet atsigavus man teks ją susirasti. Negaliu leisti kad ji šiaip sau vaikščiotu su tuo ginklu. - Jau nusisukęs eiti, staiga vėl atsisuka ir paaiškina: - Faye. Niekas neturi žinoti to, kad tai jos rankų darbas. Pasistenk apie tai nekalbėti. Vienaip ar kitaip, aš nenoriu versti tavęs visko pamiršti, jei tam nėra būtinybės. - Tai susakęs, pagaliau pasišalina iš šios vietos tam, kad atgauti savo jėgas.

by **Nathaniel Lott** Kv. 07 31, 2014 7:14 am

Kelionės, kuri pasirodo buvo visiškai netrumpa, metu, nesistengdamas pratarti ne menkiausio garso, mintyse stengėsi suvirškinti visus šios dienos nutikimus. Ir tai, kaip stipriai jie skyrėsi nuo šiandienos suplanuoto vakaro. Dar paryčiais, jis pasirūpino tuo kad Caroline gautu kokios nors svarbios veiklos, ir nepasirodytu čia iki pat vakaro. Taip pat buvo išprašyti ir visi šeimos nariai, o specialiai pasamdyti asmenys gavo užduoti paruošti namus atitinkamai progai. Laikas kuomet jis pagaliau sustabdė automobilis jau buvo ankstyvas. Automobilio skaitmeninis laikrodis rodė pusę penkių ryto. Užgesintas variklis pagaliau nustojo urgzti, o jo mėgstama antikvarinė mašina sustojo. Pasukdamas akis į merginos pusę, giliai į savo plaučius įtraukia oro, tarytum norėdamas įsiminti jos veidą, kurį švelniai lietė prasibraunantys per stiklą saulės spinduliai. Linktelėdamas, ir atrodo kaip tik tuo metu norėdamas kažką pasakyti, užsikerta. Suraukti antakiai ir staigiai nusuktas veidas leido suprasti tai, kad jis jaučiasi labai pasimetęs. O tai yra taip keista, jis atrodo visiškai baimės nejaučiantis asmuo, kuris triuškina visus taip lengvai, šia akimirka nesugeba pasakyti nieko. Pro langą jau dabar buvo galima pamatyti, gausiai rožių žiedlapiais nutiestas kelias link specialiai pastatytos pavėsinės, ant kurios stalo tebestovi į kibirėlį pastatytas šampano butelis. Ir nors ledukai seniai yra ištirpę, o šiai progai įstatyti balti žibintai nebe apšviečia aplinkos tinkamai, vaizdas dar primena tai, kad jis stengėsi. Kuomet vėl prisiverčia atsisukti į savo merginą, pasistengia viską paaiškinti: - Sakiau kad turėjau šiek tiek kitokių planų praėjusiam vakarui. Ir velniai griebtu, tu neturi net menkiausio supratimo tame, kaip mane apėmė siūtas, kai pirmiausia pagalvojai ne apie mus, o apie savo draugus, kurie ir be tavęs kuo puikiausiai būtu susitvarkę. - Įkvėpdamas oro, ir tokiu būdu priversdamas save liautis kalbėti, neigiamai supurto galvą, kuomet sukiša ranką į savo švarko vidinę kišenę, tikėdamasis kad dovana nebuvo pamesta. Ir kuomet vėl ima kalbėti, iš balso girdisi kad jis labai jaudinasi: - Turėjau tai padaryti kur kas anksčiau. Nes tu esi visas mano gyvenimas, ir aš nežinau kuo bučiau ir kur būčiau, jei nebūtu tavęs, Caroline. - Pagaliau ištraukdamas raudona, brangakmeniais išpuoštą dėžutę, pakelia savo akis į merginos veidą. Jo rankos nevalingai pradėjo virpėti, kuomet jis pagaliau pabaigė savo kalbą: - Viskas turėjo būti ne taip, bet. Aš tave myliu, ir privalau paklausti, ar. Ar tu sutiktum padaryti mane laimingiausiu vyru pasaulyje, ir sutiktum būti mano žmona? - Šiek tiek kilstelėdamas antakius, pagaliau pradaro dėžutę, leisdamas jai pamatyti, pagal specialų užsakymą padarytą žiedą.

by **Caroline Mikaelson** Kv. 07 31, 2014 8:52 am

{Išvarginta šios dienos įvykių, dar pakeliui namo susiskambina su Deimonu bei susako jam visą informaciją apie jo brolį, kurią pavyko gauti iš raganos. Kuomet baigia pokalbį, susikiša mobilųjį atgal į džinsų kišenę, bei atrodo neturėdama jėgų net kalbėti, tiesiog sumerkia akis, nusukdama veidą į stiklo pusę, bei taip pramiega visą kelionę nuo taško A iki taško B. Automobiliui sustojus, pažadinta Klauso balso, pro miegus nepiktybiškai suraukia antakius, tačiau vis dar neatmerkdama akių, pasigaudama jo delną spusteli bei prislopintu balsu atsako} – Tu kuo puikiausiai žinai, kad man mūsų šeima visada yra pirmoje vietoje, tačiau draugai man yra taip pat brangūs ir aš neatsuksiu nugaros tada, kai jiems labiausiai reikia pagalbos. Tuo labiau, tai kas įvyko vakar... – {Iškvėpdama orą, nusprendžia neužbaigti pradėtos minties, kurios galas ir taip yra aiškus, atmerkia akis. Kadangi saulės spinduliai nelabai leido jai matyti aplinką, prisimerkdama akis pridengia taip, kad spiginanti saulės šviesa netrugdytų matyti visko, kas ją supa. Ir kuomet ji pastebi kaip romantiškai, gražiai yra išpuoštas kiemas nežymiai sujudina lūpas, atrodo pirmoji mintis, kuri atėjo jai į galvą buvo ta, kad nejaugi ji pamiršo kažkokią jiems abiems svarbią datą, tad suraukusi antakius atsisuka į šalia esantį vyrą bei atkreipia dėmesį, kad šis elgiasi taip lyg nebūtų savam kailyje. Ir tik tada, kuomet jo balsas pradeda drebėti, o rankose atsiranda raudona dėžutė, supratusi link kur sukasi visas veiksmas, pajaučia kaip per jos širdelę pereina malonūs virpesiai ir ji pamiršta viską aplinkui. Tai buvo nelaukta, mat ji pati, nors ir labai norėjo sulaukti šitos akimirkos, netikėjo, kad kada nors tai įvyks. Galiausiai nuleisdama akis į žieduką ji sujudina lūpas būsimam atsakymui} – Klausai aš ne... – {Neigiamai supurčiusi galvą, nes atrodo liežuvis pradėjo pintis savaime, pasitaisydama pradeda iš naujo} – Jei myli mane taip stipriai kaip sakai, kodėl laukei iki šios dienos, kad tai padarytum?- {Akivaizdu, kad erzindama jį, kilsteli akis į mylimą vyrą, o jos veide pasirodo plati, nuoširdumo kupina šypsena. Galiausiai kelis kartus įnirtingai supurtydama galvą, taria} – Taip. Šimtą dešimt kartų taip!

by **Caroline Mikaelson** Kv. 08 27, 2015 3:35 pm

{Nors ir merginos gyvenimas buvo pasikeitęs, ji taip ir nesugebėjo atsisakyti senų įpročių sportui. Kaip ir beveik kiekvieną rytą, taip ir šį išbėgusi pabėgioti pagaliau grįžta link namų. Įžengdama į savas valdas, kuriose gyvena ne vienerius metus, mergina laikė prie ausies prispaudusi savo mobilųjį telefoną. Pokalbis vyko su Gilbert ir lietė jų vieną bendrą draugę} - Taip, žinau, Elena, gali man to nekartoti. Apgyvendinsiu ją savo viešbūtyje, ten ji bus saugi. - {Užvertusi akis, šviesiaplaukė šypteli} - Tu manimi taip nebepasitiki? Ji žmogus, tačiau mano draugė, nieko jai nepadarysiu. Tuo labiau, man visada patiko geros dramos. - {Paskutiniai frazei nuskambėjus dviprasmiškai, Caroline nutraukdama pokalbį, atjungia skambutį, bei netikėdama, kad gali greitai sulaukti svečių, patraukia namų vidaus link}

by **Jackson Mikaelson** Sk. 08 30, 2015 3:04 am

*Kruopščiai nuvaškuotas sportinis automobilis net nepriminė to, prie kokio gyvenimo buvo pratusi tamsiaplaukė tylenė Savannah Cooper. Keli metai, per kuriuos mergina nebuvo sutikusi vienos iš savo geriausių draugių buvo permainingi ne vien Caroline Mikaelson. Visapusiškai pakeistas skonis, bei pripratimas prie prabangos ne "vaikiškai" pakeitė "nekaltos mergaitės" įvaizdį. Tobulas gyvenimas su Benjamin Mandylor, buvo tarytum pasaka, kurios troško kiekviena mergaitė, kuri laukė savo "princo", kuris ištrauktu ją iš blogio rankų bei suteiktu gyvenimo prasmę. Nors pažintis ir tai kaip jie stengėsi kovoti prieš visus iš anksto pranašavo nelaimingą pabaigą. Bet kas iš to, kai jausmai atrodė gali nugalėti viską? Jiems nebuvo lemta būti kartu... Ir tai puikiai suvokė visas pasaulis, o jie kaip naivūs vaikai priešinosi tam, kovodami... Sunkiai kovodami, ir tai visai ne skambus pasakojimas, atsižvelgiant į tuos laikus, kai apie antgamtines būtybes niekas net galvoti neskubėjo. Paprasta mergaitė, kuri nuo pat mažens buvo griežtai auklėjama, ir tas... ...kuris buvo visiška jai priešingybė. Blogas, "blogos" šeimos vaikinas. Auklėtas Mandylor šeimos (Leisiu visiems prisiminti: Mandylor šeima kadaise buvo vienu iš žinomiausiu kartelių, kurie vien smagumo daliai žudydavo už save silpnesnius, pastoviai kovodavo su Winchester šeima (kuriai tarp kitą ko ir priklausė Savannah). Pripratintas prie tokio gyvenimo, Banjamin tik sulaukęs pilnametystės išsiaiškino tiesą apie savo prigimtį. Kad iš tikro jis buvo Shannon Mandylor dešiniosios rankos, dar "blogesnio" asmens, sūnumi. Derek Reese, nuo jaunystės žinomas kaip "nestabilus" moklsinikas, kankino savo aukas nesuvokiamais veiksmais. Ir Ben'as troško būti panašiu į jį, net nesuvokdamas to, kad ir buvo jo sūnus), pastebėjo tą, kuri jam ne vien visiškai netiko, bet ir buvo uždrausta. Jausmai įsiplieskė akimirksniu, ir kaip gerame romantiniame filme, Ben'as buvo tuo asmeniu, kuris ištraukė savo simpatiją iš triuškinančių santykių. Jos akyse visuomet būdamas tuo, apie kurį galima svajoti: stipriu, bebaimiu ir visuomet randančiu vidinės stiprybės... ...trokštamu, jis užkariavo nepatyrusios mergaitės širdį. Ir tuomet, kai žemė ėmė slysti iš po kojų, jie stengėsi likti kartu. Užpuolimai iš tų, kurie troško sunaikinti kartėlio dalyvius, buvo nesibaigiantys. Ir tuomet, kai į Savannah gyuvybę buvo tiesiogiai pasikesinta, Ben'as nusprendė kad negalima daugiau gaišti laiko, bei išsivežė ją kaip galima toliau iš šios vietos, drausdamas palaikyti ryšius su savo praeitimi. Jis troško kad ji gyventu, jis saugojo ją kaip brangenybę, ir jis visuomet jautė įsitempimą. Baimė kad kažkas gali vėl bandyti ją atimti iš jo, kaustė. Ir kas gali būti blogiau santykiuose, nei atsipalaidavimo praradimas? Su laiku, po metų nuostabios santuokos... ...kuri buvo visiškai netikėta, neplanuota ir beprotiška. Jausmai išblėso. Ne, jie vis dar labai brangino vienas kitą. Tiksliau, ji vis dar idealizavo jį, ir jis tebe buvo jai vieninteliu vyru pasauly, kurį ji taip stipriai mylėjo. Jis tuo tarpu, bekovodamas prieš visus ir viską, suvokė kad tai kas buvo gražu, liko sunaikinta. Viena naktis bare, tapo lemtinga jiems abiems. Ji laukė jo sugrįžtant. Juk jis pasakė kad susitinka su bendradarbiais, aptarti naują projektą. Ji ruošė gardžią vakarienę, rinkosi naujausios kolekcijos "VS" trikotažą, kvepinosi afrodiziakais, bei planavo nepamirštamą naktį. Juk kaip tyčia, ši diena buvo 5 metų buvimo kartu sukaktis. O ji vis dar buvo ta pati kontrolės maniakė... Trokštanti kad kiekvienas jos veiksmas būtu tobulas. Jis buvo tobulas, todėl ji turėjo būti ta, kuri atims visą jo dėmesį, kurį jis te gali skirti priešingos lyties atstovei. Ji net nematė to... Kad pastaruosius mėnesius beveik visi pokalbiai pasibaigdavo ginčais, ir dabar kai ji planavo nepamirštamą vakarą, jis buvo su... ...kita. Kas galėjo pagalvoti kad viskas pasibaigs būtent taip? Juk jie tiek laiko kovėsi prieš visus, kad tik turėti galimybę būti kartu. Jis net pasistengė nuslėpti nemirtingų asmenų egzistavimą nuo jos, kai viskas visuomet buvo netoliese. Prabėgo valanda, vėliau ji atkreipė dėmesį į laikrodį, kuris rodė kad jis vėluoja jau kelias valandas. Ji sunerimo. Vakarienė jau buvo ataušusi, o seksuali apranga kuri dengė jos liauną kūną buvo nuvilkta ir padėta į stalčių. Ilgas, jo mėgstamas, megztinis vėl tapo jos pagrindine apranga. Nurinkinėdama stalą, mergina išgirdo kaip prasivėrė lauko durys. Pasirodydama iš virtuvės, susidūrė su ne pačiu maloniausiu vaizdu. Jis buvo visiškai girtas, marškiniai prasegti, o šalia pigiai išsirengusi brunetė. Net jei Ben'ui tai buvo įprasta, čia buvo jo žmonos namai!! Tamsiaplaukė akivaizdžiai buvo nusiteikusi vienos nakties seksui, kuriam Savannah vyras visiškai neprieštaravo. Pasislėpusi už durų, ji pajuto deginantį skausmą... Viskas, viskas buvo apgaulė! Kelios akimirkos, atrodė užsitęsė į amžinybę. O minutės, per kurias ji pasirodžiusi ėmė brautis pro pasirodžiusius, praskrido kaip akimirka. Jis bandė ją sulaikyti, prispausdamas prie sienos. Jis šaukė kad palydovė išsinešdintu, o ji kartojo kad tai kas vyko bare buvo geriausias jo seksualinis nuotykis, todėl jis dar pasigailės ją išvarydamas. Savannah jautė kaip veidu žliogė ašaros, o rankos daužėsi į jo apnuogintą, ištreniruotą krūtinę. Tamsūs merginos plaukai prilipo prie sūraus veido, kuomet besipriešindama ji suvokė kad jis liovėsi ją laikyti. Tik akimirkai atsirėmusi nugara į sieną, ji sumerkė akis. Net dabar jos širdis degė jausmais jam, bet likti čia buvo nebe galima... Neigiamai supurtydama galvą, Cooper pasitraukė nuo sienos. Jis atrodė graužėsi dėl savo veiksmų, bet kelio atgal nebe buvo. Paskutinis nebylus žvilgsnis pasakė daugiau, nei būtu žodžiai. Ji išbėgo iš savo namų. Maudė krūtinę ir akivaizdžiai trūko oro... Teko kelis kartus sustoti ir atsikvėpti, nes ji net pati nesuprato to kad verkė balsu. Kišenės buvo tuščios ir ji negalėjo rizikuoti kuo, kad kas nors išsiaiškins kur ji. Savannah troško pradingti ten, kur jos niekas nebandys surasti. Kelios depresyvios naktys moteliuose, vertė ją išmokti atsisakyti "žmogiškumo". Žinoma ne taip kaip tai daro vampyrai... Taip, kaip tai daro žmonės, užsidėdami trapią kaukę "man viskas gerai". Išsišviesinusi plaukus (kartais gi mums moterims atrodo kad tokios permainos gali kažką pakeisti. xD), ji pagaliau sukaupė drąsą bei susisiekė su savo geriausia drauge, Caroline, pasiprašydama pagalbos bei tuo pačiu metu draugiško supratimo. Neaišku kodėl, tačiau iš karto neuždavusi daugybės klausimų, Caroline sutiko padėti, negana to, pasirūpino tuo kad Savannah nusigautu iki NYC saugiai. Taigi, išnuomotas sportinis automobilis sustojo prie pat Mikaelson šeimos namo. Ir šilkinių garbanų šviesiaplaukė išlipo iš transporto priemonės vidaus. Visiškai neprimindama "savęs", mergina pasidabino netikra šypsena. Menkas bagažas, buvo paliktas prie automobilio, kuomet šviesiaplaukė kaip mat nusigavo prie šio namo durų. Iškeldama ranką, mergina nuspaudė durų skambutį, tikėdamasi kad ją pasitinkantis asmuo bus ne kas kitas, kaip pati namo šeimininkė*

by **Mason Lockwood** Sk. 03 27, 2016 1:34 pm

Nesinas Elena jis netrukus atsidūrė priešais iš ties įspūdingas atrodanti pastatą. Specialiai atsilikdamas nuo Andrea jis pokalbį pratęsė vien su Winchester. -Gal tiesiog liaukis klausinėjusi?...-sumurmėjes jis neatrodė nusiteikęs aiškinti savo motyvų ar tuo labiau leistis į kalbas apie savo ir Katherine santykius ar jų ateitį. -Nuo pat mūsų pažinties pradžios viską žinojai ir užuot gavusi pirma proga tiesiog dingti iš to nelemto baro, tu likai, kodėl? -staiga pastatęs antrininke ant žemės jis įdėmiai nužvelgė jos nustebusi veidą. Šis klausimas ji užklupo staiga ir sprendžiant iš sutrikusio merginos veido, ji ne pati gerai nesuprato kodėl būtent ryžosi ji pažinti. Staiga kažką šūktelėjusi Argent išgelbėjo Elena nuo nejaukios akistatos. -Nagi, judinkis, -galvos mostu paraginimas ją eiti pirma jo, hibridas ir vėl užsirūke. Šios nakties įvykiai buvo tikra sumaištis nusistovėjusiame Lockwoodo gyvenime, gyvenime, kuriame nebuvo vietos širdgėlai ar jausmams.
Pasiekę paradines sūris trijulė sustojo. Masono lauke susidūrimas su Rebekah ir jis ne nenutuokė kaip ši reaguos į jo pasirodymas. Gerai pažinodama savo brolį mergina turėjo bent jau įtarti, kad Lockwood dengimo priežastis buvo susijusi su pernelyg artima jųdviejų draugyste, tačiau isskestu rankų jis vis tiek nesitikėjo.
Atidure namo viduje jie patraukė svetainės link. Patalpa apšvietė žvakės ir tai suteikė atmosferai ganėtinai raminančiai efektą. -Sėsk, -jo tonas šį syk nebuvo įsakymą, tačiau balsas skambėjo atsiauriai. Maziausiai norėdamas sulaukti kandžios Argent replikos jis pasirengė, jog momentas kai jis ant Elenos kelių numetė antklode liktų nepastebėtas. Mergina juk buvo žmogus, todėl buvo normalu manyti, jog ilga naktis turėjo ją išvarginti. -Dabar beliko sulaukti mūsų raganos, -atsiduses jis sukrito ant fotelio šalia sofos ant kurios buvo įsitaisiusi Gilbert. Aišku buvo viena-kazkas turėjo pasilikti su jųdviejų įkaite ir hibridas neslėpė ketinantis pirmąją pamaina atlikti pats. -Neesu nusiteikęs su tavimi ginčytis, Argent, -nusiziovaves jis susikrovė abi kojas ant priešais buvusio kavos staliuko. Bonnie turėjo užtektinai darbo pažaboti visa ta suirute, kurią kompanija sukėlė bare todėl laukti jos dar šią naktį nebuvo prasmės, vadinasi jie turėjo pratinti maziausiai aštuonias valandas.

by **James Petrov** Pir. 03 28, 2016 9:42 am

*Išvengiant atsakymo į klausimą, kuris švelniai tariant išmušė merginą iš vėžių, mat ji ir pati tiksliai negalėjo pasakyti, kas būtent ją sulaikė tame bare, ji nebe pratarė ne menkiausio žodžio, taip susilaikydama nuo bet kokio tolimesnio komentaro. Atsisėsdama ant sofos, tamsiaplaukė krūptelėjo, kuomet ant jos kelių atsirado antklodė. Tačiau užuot uždavinėjusi nereikalingus klausimus, ji tik akies krašteliu dirstelėjo į asmenį, kuris atliko šį veiksmą. Buvo tik laiko klausimas, kas iš jos artimiausių žmonių čia pasirodys pirmiausia ir kokiais siekiais bus grindžiamas minimas pasirodymas. Bet aišku buvo tik vieną, būtent šiuose namuose jai buvo saugiausia, ir kad ir kaip to nenorėjo, tačiau net Argent turėjo tai pripažinti. Mat realiai ji buvo nereikalinga tik Kol'ui ir naujai Mikaelson šeimos nariai, kuri apie jos egzistavimą tikriausiai nieko nenujautė. Laikydama sukandusi dantis, tamsiaplaukė antrininkė išskleidė antklodę, užsimesdama ją sau ant nugaros, bei susimakaluodama jos galus priekyje. Tikriausiai ji taip ir būtu nepratarusi ne vieno žodžio, jei būtu deramai "išauklėta"*
- Man buvo smalsu... - *Akivaizdžiai patraukdama savais žodžiais Lockwood'o dėmesį, mirtingoji net nepasivargino pasisukti į jo pusę, o vietoje to, kaip tyčia įsistebėjo į vienos iš žvakių virpančią liepsną. Tai išdavė, kad namuose "karaliavo" menkas skersvėjis. Ir aplamai, ugnis bet kokioje savo formoje visuomet vyliojo savo paslaptingumu. Todėl, pasirinkdama konkretų objektą savo dėmesio sutelkimui, mergina taip pat netikėtai kaip užvedė kalbą, taip ir pratęsė. Incidentas, kurį sugrąžino tamsiaplaukės atmintis buvo toks ryškus, tarytum jis buvo vykęs vakar. Prieš išvykdama iš šalies, ji buvo atvažiavusi į šiuos namus, ne tam, kad ieškoti nuotykių savo "užpakaliui", o tam kad deramai atsisveikinti su geriausia drauge. Tam laikotarpyje, jos antrininkė buvo ganėtinai dažna ir iš atsimenamo pokalbio, ne ypatingai laukiama viešnia. Garsus ginčas buvo užpildęs pirmo aukšto patalpas ir tuo metu pasibaigė pažadais grindžiamais mirtimi, vienam iš pašnekovų.*
- Buvau nemažai girdėjusi apie Katherine Pierce, ir tiesą pasakius apturėjusi dar daugiau nemalonių susitikimų su ja. Galu gale... Jos malonės dėka ir buvau tapusi nemirtinga. Ir tas, pirmasis vaistas toli gražu nebuvo skirtas jai. Tai, tiesiog tai akimirkai atrodė kaip geriausia bausmė. Maniau, kad ji nesugebės išgyventi su savimi, kuomet taps mirtinga. Ir man tapo smalsu, kodėl turėdama visiškai viską. Nepriklausomumą nuo originaliųjų kraujo linijų, galybę, ir saugumą kurio ji taip desperatiškai siekė. Ji taip aršiai kovėsi dėl tavęs.
*Atitraukdama žvilgsnį nuo liepsnos, ji it specialiai pažvelgė į dalies savo jausmų vėl netekusį hibridą, lyg jo veidas leistu sužinoti atsakymą.*
- Nors protingiausia ir būtu buvę pasitraukti, kol neprasidėjo visą tai... - *Pasistengdama žvilgsniu susirasti Andrea, ji prunkštelėjo, kuomet suvokė ant kiek yra keista matyti originaliosios šeimos gerbėją, kuri desperatiškai stengiasi nudėti ją, kuomet turėtu kautis su tais, kuriuos dievina. Jei jai taip svarbu buvo susigrąžinti draugę, kuri jau kelis metus leidžia karste, savo dukters namuose.*
- Tuomet viskas tapo aišku. Tikiuosi patenkinau tavo smalsumą? Man tiesiog buvo įdomu, kodėl ji nesugebėjo tavęs paleisti, kas galiausiai ne savo noru ir mane įtraukė į visą šią košę. Todėl patikėk, aš labiau nei bet kas kitas noriu kad viskas pasibaigtu kaip galima greičiau. Kad galėčiau grįžti namo, pas tą, kuris yra reikalingas man... - *Dirstelėdama į savo pašnekovą, antrininkė akivaizdžiai leido suprasti tai, kad jos gyvenimas nėra kuo nors paprastesnis, nei daugumos iš čia esančių, ir dienos pabaigoje, jai taip pat yra reikalingas "išrinktasis" asmuo, su kuriuo ji gebėtu jausti visapusišką gyvenimo pilnatvę.* - ...nors kaip ir sakiau, nemanau kad Bonnie sugebės padėti bent vienam iš jūsų. Ir aš nuoširdžiai nematau visos šios "gelbėjimo" operacijos prasmės. Net būdama gyva, ji nepriklausys tau. Nes, taip yra nuspręsta. - *Neminėdama vardų, mergina viso labo sumojavo ranka, nurodydama šiuos namus, kurių šeimininkas nuo seno buvo ne kas kitas, o Klaus.*

by **Mason Lockwood** Antr. 03 29, 2016 2:59 am

Masonui Elenos zodziai sukele sypsena. Juk gerai pagalvojus, tapdami vampyrais zmones igaudavo savybiu uz kurias kiekvienas psichologas butu daug ka atidaves, ju gebejimas skaityti zmones buvo savybe, kuria Lockwoodas ypac megavosi. Pakites sirdies ritmas, vienas po kito, paskubomis beriami zodziai ir Winchester kuno kalba isdave, jog jo klausimas mazu maziausiai ja sunepatogino. Greiciausiai todel, kad lig sios akimirkos sio vakaro ivikiai vienas kita tiesiog vyte vijo, nepalikdami vietos apmastymams, nepalikdami laiko pasverti visus ''us'' ir ''pries''. Todel nieko stebetina, jog pagaliau paklausta apie savo pacios motyvus mergina sutriko. Patenkinta hibirdo sypsena bylojo kur kas daugiau ir veikiausiai tik dar labiau suerzino Elena, kadangi butent sia akimirka tapo akivaizdu, jog tas keistas noras ja pazinti, nepaaiskinama trauka ir smalsumas buvo abipusis. Zinoma tai nieko nereiske, tai buvo viso labo nekaltas flirtas, taciau sprendziant is to kaip mergina staiga paminejo savo sutuoktini, tarsi noredama sau ir visiems susirinkusiems pabrezti, jog yra laimingai istekejusi moteris, bylojo apie jauciama kaltes jausma, kas ir buvo pagrindine tos valiukiskos Masono sypsenos priezastis. -Ne neabejoju, kad tavo medziotojas jau pekeliui,-nenutuokdamas, kad aptarinejamas asmuo yra vyra, su kuriuo Lockwoodas jau buvo susidures ir ne paciomis palankiausiomis aplinkybemis, jis pakilo nuo kedes. -Kaip cia viska paprasciau tau paaiskinus...-uzsisukes jis ipyle viskio i dvi taures. -M?-istieses viena ju Argent jis klausiamai kilstelejo abu antakius. Paemes kita taure, iteike ja Elenai pastebejes, kad mergina nezymiai dreba is salcio (abejoju ar namas, kuriame gyvena vampyrai butu apsildomas :D ) -Pades apsilti,-pamerkes aki jis pasieme sau visa likusi buteli ir sudribo atgal i senoviska foteli. -Pamilau Kat dar pries tai kai Klausas mane... nuzude. Kaip zinai, Katherine jau daugybe metu yra originaliuju taikinys, beda ta, kad nudejes Niklausa, mirciau pats. Ironiska, ar ne?-nors jo tonas buvo lengvabudiskas ir persmelktas sarkazmu, jo zodziai buvo tikru tikriausia tiesa. Nepaisant to, kokie stiprus buvo judvieju su Pierce jausmais vienas kito atzvilgiu, pasaliniai veiksniai nuolat bandantys juos isskirti visuomet pasirodydavo dar stipresni. -Padeties ne kiek nelengvina, kad geriausia jos drauge nuolat tik ir laukia progos mane nudeti,-gurkstelejes jis veidmainiskai syptelejo Andrejai. -O dabar i visa si ir taip komplikuota mesla, isivelei dar ir tu,-atsiduses jis vel uzsiverte buteli. -Todel i tavo klausima kodel negaliu sustoti ir ketinu bet kokia kaina ja prikelti, tikslaus atsakymo kaip ir nera... gal man tiesiog patinka issukiai?-jo klausimas buvo daugiau nei dviprasmiskas, bet uzslepta minti suprasti galejo tik antrininke, todel kai ju zvilgsniai susidure, jo veide smestelejo vos pastebima kampine sypsena.
-Nezinau kaip jus, damos, bet as mirstu is bado,-staiga pakiles nuo sedimos vietos jis pasiraze. Visos pries tai Romano padarytos zaizdos buvo spejusios uzgyti. -Beto man reikia ko nors apsirengti,-jausdamasis kaip namie, mat didziaja laiko dali jis butent cia ir pragyveno, jis patrauke link didziuliu laiptu vedusiu i virsutini namo auksta. -Becca?!-suktelejes jis zaismingai syptelejo atsigrezes i abi svetaineje likusias merginas. -Kitavertus... ji galejo mano drabuzius ir sudeginti,-suraukes antakius jis sumurmejo veikiau sau paciam prisimines, kad jo laukia mazu maziausiai smugis i zandikauli del to, kad dingo nieko jai deramai nepaaiskines.

by **Katherine Pierce** Antr. 03 29, 2016 3:49 am

*Ko turėtu norėti originali vampyrė, kuri gyvena daugiau nei tūkstantį metų, kuri pastoviai buvo baudžiama už tai kad troško laisvės ir nepriklausomybės, žmogiškos meilės ir supratimo... ...ir niekuomet to neturėjusi iki galo. Kiekvienas jos bandymas atrasti savo laimę, pasibaigdavo arba antros pusės mirtimi, arba stebuklingu durklu krūtinės plote. Ji buvo savo pačios prakeiksmo kalinė, be galimybės į amnestiją. Ir tai buvo žiauriausias likimas, kokį tik gebėjo šiai sugalvoti jos vyresnis brolis. Juk, jam buvo pravartu matyti savo šeimos narius nelaimingus, nes tai reiškė kad jie gali būti valdomi ir naudojami saviems tikslams. Kuomet jos slaptas ir kas kart pasikartojantis romanas su Marcellus nutrūko su Mason'o netikėtai atsiradusiomis kelionėmis po pasaulį, ji švelniai tariant įtūžo. Juk ji sąžiningai atidavė savo duoklę jam, bei be didelių pastangų buvo tapusi šiam drauge. O jis, kaip ir visi jos gyvenimo vyrai (nepriimkite tai lytine prasme, aplamai) padarė tą patį, lemtinga akimirka nepalaikė jos pusės. Nestojo u- jos garbę ir norus, kuomet ji buvo pasiryžusi padaryti tą patį. Todėl, norėdama suteikti Mason'ui ramybės jausmą dėl jo šeimos, ji tikslingai pasirūpino tuo, kad Victoria laikytųsi nuo jos šeimos kaip galima toliau ir tikriausiai specialiai paskatino jos draugystę su Andrea. Nes tikriausiai nebuvo ne vieno asmens, kuris gebėtu geriau pasirūpinti mergaite, nei moteris, kuri pažinojo jos biologinę motiną geriau nei kas kitas. Ji taip pat, sukandusi dantis, nes pripažinkime Katherine jai niekuomet nepatiko, ir ji verčiau rinkdavosi originalaus hibrido žmonos draugę, Eleną... ...Bandė atkalbėti fatališką garbanę nuo apsilankymų čia. Tai buvo tiesioginis plaštakės žaidimas su ugnimi, ir kad ir kaip šviesiaplaukė stengėsi, plaštakė vis tiek nudegino savus sparnus. Ir grįžtant prie vakaro, kuomet Niklaus visgi neteisingai interpretavo matomą draugystę tarp savo sesers ir Lockwood'o, jis viso labo apkrovė jį reikalais, bet tai ką jis buvo paruošęs savo seseriai, buvo aukščiau nesivokiamos vendetos. Bauginanti akistata su broliu, paliko gilius randus vampyrės sieloje, gal todėl... ...greičiausiai, ji nustojo gilintis į savo šeimos reikalus, laikydamasi nuo visko kaip įmanoma atokiau. Jos pasikartojantis romanas nutrūko, ir tiesą pasakius, jei ne Argent vizitai namuose, ji būtu praradusi bet kokį susidomėjimą šiuolaikiniu pasauliu. Todėl, kuomet namuose pasigirdo atvykėlių garsais, tai akimirksniu sudomino vampyrę. Baimės nebuvo, nes pripažinkime, kad ją išgąsdinti - reikėtu labai pasistengti. Tyliai išeidama iš darbo kabineto, kuris buvo pirmame aukšte, ji iš karto nužvelgė visus susirinkusius. Likdama pastebėta ne visų, mat Mason'as buvo pradėjęs lipti laiptais į viršų, kas reiškė kad jo dėmesys toli gražu nebuvo nukreiptas į apatinį aukštą. Ji tik akimirkos bėgyje atsidūrė jam už nugaros, tereikėjo tik kad jis pasisuktu. Ir jis pasisuko. Tikriausiai todėl kad jis buvo spėjęs puikiai pažinti savo tuometinę draugę, pirmiausia sulaukė ne pasisveikinimo, o tiesioginio ir pakankamai stipraus, kad sutraškėtu žandikaulis, smūgio. Dar šiek tiek, ir ji būtu nesunkiai sulaužiusi jį jam, mat pastaruosius kelis mėnesius ypatingai buvo sudominta Elijah "užklasine" veikla, pastato apačioje, kur jis įsteigė vampyrų valios išbandymo "karuselę". Neigiamai supurtydama galvą, ir kaip tik tuo pačiu metu užversdama akis, mergina iš karto gracingai ėmė lipti laiptais į apačią. Stengdamasi išlikti atitinkamai šalta, ji viso labo tarstelėjo, panaudodama atšiaurų toną.*
- Man nerūpi, gali net nesistengti man aiškinti kodėl pradingai ir kokio velnio dabar atsivilkai čia. Mano pagalbos tau taurė tuščia, todėl ne. Man neįdomu. - *Skambėdama ganėtinai įtikinančiai, mergina iš karto pasiekė ant sofos įsitaisiusią Eleną, kuomet pasiimdama iš jos taurę, kurią parūpino Mason'as, šiek tiek palenkė galvą.* - Vargšelė mergaitė, tau taip ir nepavyksta atrasti ramybės... Leisk, aš paimsiu tai, ir padarysiu tau arbatos. Ir Elena, šių namų durys tau visuomet atvertos, tik pasakyk kad išspardyčiau tam nachalui užpakalį, ir aš nedvėjodama to imsiuosi. - *Piktokai dirstelėdama į Mason'o pusę, ji vėl grąžino savo žvilgsnį į Elenos pusę.* - Viršuje, koridoriaus gale yra mano kambarys. Ten yra atskira vonia ir viskas ko tau gali reikėti kad susitvarkytum. Aš tuo tarpu tau paruošiu ko nors karšto. Nes matomai, ne visi nutuokia kad žmonėms reikia iš kažko semtis jėgos. - *Tikėdamasi kad kuris nors paprieštaraus faktui, kad Elena palikti vieną, vis dar labai moteriškai išsitiesdama visu ūgiu, pratęsė.* - Tc. Tai galu gale mano namai, ir niekas be mano žinios nebus laikomas įkaitu. Todėl prašyčiau... - *Kadangi šio susitikimo su Mason'u ji švelniai tariant nesitikėjo, geriausia pagalba į įžangą buvo alkoholis, todėl ji nieko nelaukdama, ištuštino Elenos taurę. Ir tik tuomet atsuko akis į Andrea, kuomet jos veide pasirodė šypsena.* - Ateik, - *Nors šypsena ir buvo dviprasmiška, buvo aišku vieną, kad Rebekah nuo pat pradžios, dar tuomet kai Argent buvo viso labo žmogus, priėmė ją į šeimą taip, tarytum ji visuomet turėjo priklausyti.*

by **James Petrov** Antr. 03 29, 2016 5:05 am

- Tai brutalus jausmų žaidimas, nemanai? - *Jos klausimas buvo skirtas komentarui apie jo sugalvotą strateginį gelbėjimo žaidimą, kuris iš pažiūros turėjo sužadinti jo prisiminimus apie žuvusią žmoną, o iš tikro tebuvo kažko ieškojimu. Liežuviu perbraukdama per savo lūpas, tamsiaplaukė sukruvintomis rankomis labiau patempė į savo pusę kaldrą, kuri šiuo metu nekėlė labai didelio šilumos pojūčio, ką kalbėti apie tai, kad prieš tai suvartotas alkoholis kone prašėsi būti pašalintu ne pačiu maloniausiu būdu. Virpantis kūnas buvo kaustomas vėsumos, o mergina taip kvailas, tačiau jos manymu didvyriškai stengėsi to neparodyti aplinkai. Ir iš dalies, pirmojo hibrido žodžiuose buvo tiesos dalis, ji iš tikro buvo slegiama kaltės jausmo. Tačiau priešingai nei jis manė, tai nebuvo grindžiama flirtu, kuris buvo įaugęs į jos kraują. Nes kad ir kaip vusiklostytu įvykiai, ji visuomet likdavo ištikima ir sugrįždavo atgal pas tą, kuris jos gyvenime reiškė daugiau nei jos pačios gyvybę. Kaltės jausmas buvo užpuolęs akimirka, kuomet ji atsidūrė tame pačiame kelyje, kuriame kadaise buvo patyrusi kraupią avariją, kurios nebūtu, jei ne didžiulis noras būti mirtingai. Vaistas ne vien suteikė jai mirtingumą ir galimybę kada nors tapti motina, jis kartu atėmė iš jos dalį jos "širdies". Jei Winchester kada nors būtu žinojusi kiek brangiai jai atsieis mirtingumas, greičiausiai ji būtu verčiau pasirinkusi pražūtingą nemirtingumą. Buvimas čia slėgė tik dėl jai žinomų priežasčių... Juk naivu manyti kad ji savus namus paliko vien tam, kad pasprukti nuo pavojaus, kuomet jis ar taip ar taip pasivydavo ją bet kuriame gyvenimo posūkyje.* - Tai ne mano bandymas patikinti tave, kad paliktum viską taip kaip yra todėl, kad gyventi noriu aš. Tačiau kokia prasmė kautis vardan adrenalino jausmo? Žinoma, tu pasipriešinsi Klausui, išgelbėdamas ją. Bet kas toliau? Tu tik sumaišysi jos jausmus, primindamas apie savo gyvenimą, apie pasirinkimą išeiti. Ar bent pasvarstei, kiek skausmo tai gali sukelti asmeniui, kuris negeba tavęs paleisti? - *Ji interpretavo savus jausmus skirtus jau seniai mirusiam, situacijai kuri on ir off vyko tarp Mason'o ir Katherine.* - Reikia išmokti sustoti laiku. Aš to nepadariau, todėl iki šiol esu priversta jausti viso to pasekmes. Ir patikėk manimi, Mason'ai... Nėra nieko baisesnio, nei žinojimas, kad tas kurį tu taip desperatiškai myli, dega pragare todėl, kad tu buvai per silpna pasitraukti laiku. Suteikti galimybę gyventi kitur, kur nėra tavęs. Juk kartą tu jau pasitraukei, padarei pasirinkimą... - *"Epiška meile" vadinami jausmai niekuomet nepradingsta, net jei praeina laikas ir atsiranda kiti, kurie tave daro laiminga. Tas "pirmasis", kuris prasikrapšto pro tavo sielos sienas, bei galiausiai priverčia tave tapti jo dalimi, niekuomet nepasimiršta. Elenos gyvenime buvo vienintelis asmuo, kuriam tai padaryti pavyko. Todėl nėra nieko nuostabaus, kad jo mirties per ją, neleidžia tamsiaplaukei visko pamiršta. Ir būtent šis miestas, būtent šis kelias, kuriame prieš du metus ji pati vos nemirė, sugrąžino skausmą keliančius vaiduoklius.*
- Tai brutalu. Negalima kankinti tau brangaus asmens, pasirodymais ir dingimais... Tik vardan iššūkio ar adrenalino antplūdžio. - *Kalbėdama iš savosios patirties, Winchester vėl nuleido savo tamsias akis, kuomet teigiamu linktelėjimu patvirtino tai, kas buvo pasakyta hibrido lūpomis apie jos gyvenimo vyro atvykimą čia. Dean'as visuomet buvo sunkiai nuspėjamas ir ką kalbėti apie tai, kad nesuvaldomas asmuo. Užsibrėžto tikslo jis siekė iki galo, todėl kalbant apie jo sukurtą "legendą", jis jau gausybę metų buvo žinomas kaip vienas geriausių savo amato žinovų. Ir nors jo žmona nieko nenutuokė apie tai ką jis padarė kad gyventu ji, o ne Katherine, ji kantriai laukė, kuomet sugebės išgirsti jo balsą. Kas reikš kad ji pagaliau gali būti laisva... Todėl, kuomet ji vėl norėjo pabandyti savo praeities istoriją su Mason'o, jo kontraversiškas komentaras apie originaliąją vampyrę, bei tolimesnis komentaras, savaime privertė tamsiaplaukę susičiaupti, nespėjus nieko pasakyti. Ji buvo apgauta tos pačios iliuzijos, į kurią įklimpo ir Niklaus Mikaelson. Jie akivaizdžiai elgėsi taip, tarytum mažiausiai būtu buvę meilužiais, kurie išsiskyrė ne pačiu maloniausiu būdu. Tuomet užmigusi specifinė teorija Elenos galvoje, leido jos antakiams pakilti. Gal viskas sukosi visai ne aplink senąją Lockwood'o šeimą? "Atitirpdama" tik tuomet, kai priešais atsidūrė Rebekah, Winchester viso labo nebyliai dirstelėjo į Lockwood'o pusę, tarytum norėdama sulaukti pritarimo, kad ji gali bent kelias minutes pabūti be nuolatinio jo stebėjimo.*

by **Mason Lockwood** Antr. 03 29, 2016 1:49 pm

Elenos kalbos akivaizdziai ne kiek nesudomino hibrido ir jis ne nesistenge elgtis taktiskai ar bent apsimesti, kad klausosi to kas jam buvo sakoma. Kita vertus, ar galejai kaltinti ji, jog jis nesijaute turys aiskinti savo motyvu moteriai, kuri buvo tiesiogiai susijusi su jo zmonos nuzudymu. Elenai su juo tebekalbant, Lockwoodas kaip jau mineta, tiesiog patrauke laiptais i virsu ir cia stabtelejo, vampyrisku savo jutimu deka pajutes i kambari iejusia Mikealson. Smugio i veida antausiu tikrai nebutum galejes pavadinti, taciau Masonas neatrode ne kiek supykes, priesingai jo veida papuose kampine grimasa kuomet jis lyztelejes krauja nuo praskeltos savo lupos, delnu akiplesiskai pliaukstelejo blondinei per sedimaja. -Ir as be galo dziaugiuosi tave matydamas,-sutikes jos jo izulumu nepasitenkinusios merginos zvilgsni, jis viso labo pasitryne apatini zandikauli, veide islaikydamas ta pacia, sau budinga sypsena. Jis ja erzino ir akivaizdziai megavosi isprovokuodamas jos isiuti. Tikriausiai deretu pamineti, jog pazinodami vienas kita daugiau nei metus laiko, jiedu spejo vienas kita labai gerai pazinti. Butent todel, Masonas neabejojo, kad ji ilgai ant jo pykti negales, maza to, jis buvo kone tikras, kad jei ne tas nepaaiskinamas jo dingimas, mergina greiciausiai butu be galo laiminga ji matydama. Savo ruoztu originalioji vampyre puikiai permate hibrida ir galejo nesunkiai suprasti, jog sis neseniai buvo susileides jos brolio kraujo. Masonas tai dare kiekviena savaite ir pirmoji diena visuomet buvo sunkiausia. Jis visuomet tapdavo TOKS, koki ji mate dabar - saltas, sarkastiskas ir pasiputes. Ilgainiui tai siek tiek atslugdavo ir jis tapdavo kiek lengviau sukalbamas ir kur kas ''mazesne rakstis subineje'', taciau pirmoji diena visuomet budavo tokia pat - jis budavo zveriskai alkanas, kadangi visi vampyriskieji pojuciai neapsakomai paastredavo, o tam, kad kai kuriuos is ju numalsintu, jis dazniausiai laika praleisdavo talzydamas rusyje kabojusia bokso kriause arba beatodairiskai gerdamas. Si vakara jis akivaizdziai buvo linkes ties pastaruoju variantu.
Vis del to Masono elgesys si vakara buvo kiek kitoks ir vienintele Rebekah turejo tai pastebeti. Jis buvo isiaudrines, tiesiog virte vire sunkiai susidorodamas su ji uzliejusiu siaubingai astriu pojuciu antpludziu, kuris buvo isprovokuotas sio vakaro ivikiu. Jo pyktis ir skausmas del to kas ivyko Katherine tiesiog degino hibrida is vidaus. Normaliomis aplinkybemis jis butu troskes medzioti.... zudyti... Butent tokiomis dienomis, ji, Rebekah, pasinaudodama savosiomis gudybemis iviliodavo ji i namu pozemius ir pres jo valia uzrakindavo ten, kur jis negaletu padaryti ko nors, del ko kita diena saves nekestu. Si karta jis regis tvardesi kur kas sekmingiau, taciau galbut todel, kad buvo apsuptas moteru, tai zadino visus kitus jutimus, kuriuos lig siol jis sekmingai pazabodavo, o uzimtumas ir nuolatinis keliavimas tam tiesiog nepalikdavo laiko.
-Tebunie,-riktelejes jau tada kai buvo pasiekes laptu virsune jis atrodo per daug nesureiksmino fakto, kad ju ikaite buvo paliekama be prieziuros. Lockwoodas buvo tikras, kad Andrea neleis siai pasprukti, turint omenyje akivaizdzia jos mirtingajai jauciama antipatija. Palikdamas trijule apacioje jis patrauke kambario, kuris lig siol priklause jam, link. Atidares duris jis akimirka stabtelejo. Niekas jame nebuvo pakite, tarsi laikas cia butu sustojes. Visi jo rubai, daiktai, viskas buvo ten, kur jis juos paliko. Giliau ikvepes jis atidare spintos duris ir issitraukes pirma po ranka pasitaikiusia maike pastebejo kaip mazytis, sulankstytas lapelis nukrito ant grindu. Ji pakeles vaikinas ji islankste ir kuri laika tyliai zvelge i nuotrauka is kurios sypsojosi trys, laimingi zmones. Seima. Jo seima. Uzsimerkes jis garsiai pro nosi ispute ora. Nejausti. Neprisiminti. Nejausti.... Jis bande stumti atgal tarytum banga gryztancius prisiminimus apie ja, taciau tai padaryti buvo kaip niekad sunku. Elenos zodziai apie tai, kad jiems su Katherine niekada nebus lemta buti kartu vel ir vel skambejo jo galvoje kol jis staiga su dideliu trenksmu uzdare spintos duris, viena ju sulaizydamas.

by **Katherine Pierce** Antr. 03 29, 2016 2:27 pm

*Susiaurinti akių vokai, bei puikiai suvaidinta pykčio grimasa turėjo nepriekaištingai išreikšti tai, kad mergina buvo ne juokais supykusi už tai kad buvo palikta viena, tuomet, kai jai labiausiai reikėjo ją suprantančio asmens. O šito reikalauti iš savo hipokratiškų šeimos narių buvo ne vien naivu, tačiau ir labai kvaila. Jie visi troško būti laimingi, savaip, tačiau kuomet kalba paliesdavo vienas kitą, viskas kardinaliai pasikeisdavo. Nuleistas šviesiai mėlynų akių žvilgsnis, inicijavo tai, kad originaliosios vampyrės dėmesys vėl sugrįžo prie tamsiaplaukės, kuri it du vandens lašai buvo panaši į vampyrę, kurios švelniai tariant, nemėgo visi jos šeimos nariai. Ji savo laiku su triumfu įsiveržė į jos šeimą, ir tinkama akimirka viską apvertė aukštyn kojomis. Iš tikro, galima pasakyti kad Rebekah žavėjosi garbanės bebaimiškumu kuris pastoviai buvo maišomas su karštakošišku, kas tiko ir Mason'ui. Jie abu buvo panašūs, gal todėl juos abu arba dievindavo arba mėgdavo nekęsti. Giliai įtraukdama oro į savuosius plaučius, šviesiaplaukė mėlynakė delnu perbraukė Elenai per glotnius plaukus, kuomet pasisakė mintys balsu.*
- Brangute, tau nereikia atsiklausti jo leidimo, paprasčiausiai paklausyk mano patarimo ir palysk po dušu ir atsikratyk šiais kruvinais drabužiais. Svečiai mūsų namuose yra laukiami, kad ir kaip kai kurie atgrubnagiai to nesupranta. Be to, jei čia būtu Caroline, manau ji man akis išdraskytu, jei pamatytu kaip su tavimi buvo pasielgta. - *Stebėdama kaip laiptais į viršų pirmiausia pakilo Mason'as, ji nejučia užvertė savas akis ir tai aiškiai išdavė tai, kad jai nebuvo taip jau nesvarbu, kaip kad ji buvo pareiškusi vos juos visus išvydusi.* - Aš atsiprašysiu trumpam... Jauskitės kaip namuose. Vis tiek, daugumai tai ir yra jų namai. - *Vos pastebimai šyptelėdama, porceleninę lėlę primenanti moteris nieko nelaukusi nusekė sugrįžusio draugo pėdomis. Susidomėjimą paskatino ir tai, kad jis nesikuklino panaudoti jėgą prieš vintažinius baldus, kuriuos įpirkti gebėtu toli gražu ne tipinis vidutiniokas. O jos šeima visuomet vertino senus, savo vertę turinčius daiktus. Todėl šie namai greičiau priminė ne jaukią pastogę, o muziejų arba geriausiu atveju baltųjų rūmų konkurentą. Pakildama laiptais ir nesunkiai pasiekdama reikiamas duris, pasirėmė į staktą, tokiu būdu išvengdama pilnaverčio patekimo į vidų.*
- Galiu įsivaizduoti kaip yra sunku matyti Eleną, ji gyvas priminimas to, ką iš tavęs atėmė mano brolis. Bet Mason'ai, velniai tave traukia pastoviai! Kokio velnio tu atsitempei ją į šiuos namus? - *Užvertusi savas akis, originali vampyrė kaip mat suspaudė lūpas, tarytum primindama sau tai, kad pati pasakė kad nenori nieko žinoti ir dabar akivaizdžiai tam prieštaravo.* - Velniop, pasiduodu. Mano gyvenimas čia pasidarė ant tiek nuobodus kad, pilk... Į kokią sumaištį papuolei dabar? Ir neversk manęs maldauti, nes aš paprasčiausiai nusileisiu į apačią ir priversiu viską papasakoti ją. Ir patikėk, proto žaidimai man visuomet patikdavo...
*Tik dabar pastebėdama tai, kad jos pašnekovas nėra pilnai apsirengęs, tik sumosuodama rankomis, iš karto peržengė durų slenkstį, patekdama į kambarį. Jai nereikėjo papildomo kvietimo ar paskatinimo, mat visus šiuos namus žinojo kaip savo rankos pirštus.* - Gal tu pagaliau apsirenk? Nors ir esi man labiau kaip dar vienas brolis, visą tai... - *Nebaigusi savosios kalbos, šviesiaplaukė pasukiojo rodomuoju pirštu ore, kuomet nurodė visą jo nepriekaištinai ištreniruotą kūną.* - ...neleidžia į tave žiūrėti rimtai.
*Staiga leidusi savo veide pasirodyti šypsenai, mergina nuleido savo šviesias akis, kuomet nusprendė užduoti tą klausimą.* - Kodėl tu pradingai? Turiu omeny, šiame technologijų pasaulyje, yra labai paprasta pamačius telefono ekrane mano vardą paspausti žalią mygtuką.

by **Mason Lockwood** Antr. 03 29, 2016 3:50 pm

Jo krutine tankiai kilnojosi, o abi ranku plastakos buvo atremtos i kiek apgadintos spintos duris, kai tarpduryje pasirode sviesiaplauke. -Neesu nusiteikes kalbetis, Rebekah,-sumurmejes jis venge sutikti jos zvilgsni. Bandydamas atgauti savitvarda jis sparciu zingsniu patrauke link prie lovos stovejusios komodos bei eme kazko ieskoti viename jos stalciuju. Masonas buvo pernelyg isdidus, jog pripazintu, kad jis nesugeba suimti saves i kumsti kaip tai sekdavosi padaryti lig siol. -Gal galime apie ja daugiau nebekalbeti?!-staiga pakiles jo tonas susiliejo su trenksmu, kuri sukele ant zemes nukrites komodos stalcius. Sunerdamas pirstus sau uz kaklo jis garsiai ispute ora susikaupusi plauciuose. -Atleisk,-pagaliau teikesis pazvelgti blondinei i akis, jis persimaine. Jo balsas tapo ramus. -Andrea mano, kad ji susijusi su tuo kas nutiko Katherine. Bennett ragana turi zinoti kaip visa tai istaisyti, bet pati supranti, kad savo noru ji jos neprikels, todel Elena yra savotiskas garantas, kad Bonnie nesiims magijos pries mus pacius, ar bent jau toks buvo mano pirminis planas,-sypsena pasirodziusi jo veide buvo ne tik, kad isspausta per prievarta, bet ir kiek bauginanti. -Rebekah,-zenges arciau jos ir ignoruodamas jos klausima apie jo dingima jis vis dar sypsojosi. -Kur ji?-kilstelejes antakius jis giliai ikvepe. Be paties Klauso tik ji zinojo, kur Masonas laike originaliojo kraujo ampule todel naturalu, kad tik ji galejo ja paimti. -As nejuokauju,-pakreipes galva jis ignoravo jos pasiulyma apsirengti. -Man jos reikia. Dabar,-suprates, kad gali skambeti gana desperatiskai jis, visai kaip nuo zalingu medziagu priklausomas asmuo, susvelnino savo taktika. -Man... si naktis buvo labai sumauta, visa ta sumauta menulio pilnatis. Man darosi sunku valdytis,-apsilaizes lupas jis vis dar giliai kvepavo. -Man reikia tos ampules.-nuryjes burnoje susikaupusius skyscius jis neigiamai papurte galva ir pastveres netoliese gulejusi kraujo maiseli, kuri buvo spejes nusigvelbti is saugyklos, pakeliui cia, jis atsireme i palange. -Spresti tau,-nugeres dideli kraujo gurksni jis lupu kamputyje isspaude sypsni. -Kitaip turesi mane uzdaryti,-nusilaizes ant lupu likusi tamsiai raudona skysti jis pastebejo akivaizdziai susikaupti nesugebanti merginos zvilgsni. -Klausyk jei tau tikrai tai trukdo, as apsirengsiu,-balsu susijuokes jis pastvere marskinelius, kuriuos is pradziu ketino vilktis, bet pries tai padarydamas jis atsidure visai priesais ja. -O dabar buk gera mergaite, Becca, ir pasakyk man, kur nukisai Niklauso krauja?-ne kiek nesidrovedamas tuo, kad akivaizdziai vercia pasnekove jaustis nepatogiai jis dar karta gurkstelejo kraujo. -Nes cia pasirodzius medziotojui ir burtininkei, as tau busiu reikalingesnis cia, nei sumautoje pozemio vienuteje.

by **Katherine Pierce** Tr. 03 30, 2016 3:58 am

- Tu tikriausiai šaipaisi? - *Kairysis šviesiaplaukės antakis savaime pakilo, mat iš jos pusės šis klausimas nuskambėjo pirmiausia, ką kalbėti apie tai, kad toli gražu ne ji buvo tuo asmeniu, kuris švelniai tariant, pasikvietė, antrininkę į šiuos namus. Todėl buvo savaime įdomu, kokio velnio jis sugrįžo būtent dabar ir dar su savimi atsitempė visai ne jam tinkančius "draugus". Giliai įtraukdama oro į savuosius plaučius, originali vampyrė atmetė savas rankas sau už nugaros, tokiu būdu patogiau įsiremdama į lovos patalus. Stebėdama savo pašnekovą iš šalies, mergina neprivengė pastebėti to, kad šiandiena jis elgėsi it būtu ne savame kailyje. Šiek tiek primerkusi akių vokus, ji tik palenkė galvą, kuomet pratęsė kalbą, kuri akivaizdžiai reikalavo bent dalinio dėmesio, kurį mergina ir buvo nusprendusi išreikšti.*
- Žinoma, iš kart po to kai man pagaliau paaiškinti į kokį mėšlą dabar esi įklimpęs. Ir žinant tai kad Nik'as jau kelias savaites yra išvykęs tai negali būti susieta su juo ar žygdarbiais, kuriuos jis taip karštligiškai stengiasi įgyvendinti su šeima, kuri iš niekur jam tapo ypatingai reikalinga. Tuo labiau, manau kad nebūtum labai noriai čia atvykęs, jei žinotum kad jis namuose. Negi visos mano teorijos yra klaidingos?
*Šiek tiek sujudindama savus antakius, šviesiaplaukė pasistengė išlaikyti kaip galima ramesnę veido išraišką, kuomet nusukdama savo akis, ji ištarė tai, kuo iš tikro baigė įtikėti. Ypatingai po to, kai savo neaišku iš kur atsiradusia seserimi abejoti nebuvo verta. Pečiai šiek tiek pakilo, kuomet vis dar alfa hibridas pasiryžo ieškoti jam reikalingo "eleksyro". Panašu kad ji žinojo kur kas daugiau, nei apsimetė žinanti. Todėl neskubėdama pulti į pagalbą, mergina nepasijudino iš vietos, o viso labo tarstelėjo.* - Įsivaizduokime kad šio pokalbio niekuomet nebuvo, ir ne aš tau pasakiau tai, kad jei kas nors ir gali tau padėti, tai mano sesuo, Freya. Labiau patyrusios ir stiprios raganos nei ji, nebuvau mačiusi gyvenime. Ir patikėk manimi, kai tai sakau, aš esu mačiusi labai daug. Tačiau, tuo pačiu, būdama tavo drauge, siūlau nedaryti nieko. Turiu omeny, Nik'as tave pašalino iš šio miesto ne vien dėl savo paranojiškos idėjos kad mes kartu, ar priežasties prasidedančios "K" raide. Jam nepatiks, kad grįžai čia dabar. Bet kaip ir sakiau, su manimi tu apie tai nekalbėjai, ir geriausiai būtu, jei manęs ir nebuvai sutikęs.
*Pakildama nuo lovos, šviesiaplaukė kone kaktomuša susidūrė su savo pašnekovu, kaip tik tą akimirka, kuomet jis taip desperatiškai stengėsi surasti jam taip reikalingą kraują. Jos veidas nepasikeitė, jis buvo akmeninis, šaltas ir neišduodantis nieko, ko jis norėtu. Kadangi ji pati buvo pastatyta į panašią poziciją ne vieną kartą, tai labai dvelkė dejavu. Todėl kuomet vampyrė sukaupė visas savo jėgas, ji tik įtraukė oro į savuosius plaučius, ramiai pakartodama savo prašymą, kuris nieko bendro neturėjo su jo norėtu atsakymu.*
- Mason'ai, prašau, apsirenk... - *Nusukdama akis, ji aiškiai sukreivino savus antakius, kuomet lemtinga akimirka neatlaikiusi spaudimo, nestipriai, tačiau pakankamai kad pajudintu jį iš vietos, trinktelėjo delnais jam per krūtinę, tarytum būtu norėjusi praplėsti savo asmeninę erdvę. Pakeltas tonas aiškiai išdavė susinervinimą dėl to, kad jis kaip ir ankščiau buvo priklausomas nuo narkotikais virtusio kraujo.*
- Negi nesupranti kad tai labai rimta, tai ką tu darai?! - *Iš karto pasitraukdama į šalį, nesunkiai pratęsė savo nepasitenkinimo protrūkį.*
- Šiuose namuose nėra jo kraujo, dar tau išvažiavus aš sunaikinau viską iki paskutinio lašo! Nes man iki gyvo kaulo atsibodo kad mano brolis iš tavęs, mano draugo, velniai rautu... artimesnio man, nei mano broliai, žmogaus, daro Niklaus'o iškamšą. Todėl daryk ką nori, bet tu pats užvirei šią košę, ir aš nebūsiu ta, kuri tai srėbs po tavęs! Arba suvyriškėsi pagaliau ir prisiimsi atsakomybę už savo veiksmus, arba kaip ir sakei, tūnosi surakintas grandinėmis namo apačioje, kaip kad ir sakei. - *Nesunkiai sugebėdama pamatyti tai, kad jis iš tikro tapo panašus į Niklaus, o gal net blogesnis nei jis, akivaizdžiai tikėjosi "smūgio į nugarą", todėl pastebimai įsitempė. Jos kvėpavimas tapo labai išsiderinęs, tačiau veidas vis dar išliko sunkiai įskaitomas.* - Kas? Nagi, padaryk tai... Išliek pyktį. Aš jau pratusi tai gauti iš Niklaus. Tu neparodysi nieko naujo...

by **Dean Winchester** Tr. 03 30, 2016 6:02 am

Kaip ir buvo paminėta ankščiau (mano ilgasis pranešimas žmonos namuose), pastarieji keli metai žymiausio medžiotojo gyvenime buvo kardinaliai keičiantys tiek situaciją, tiek asmenybę. Todėl nieko įstabaus nebuvo tame, kad jis buvo paviliotas "darbo reikalų", kuomet jo sutuoktinė išvažiavo atgal į miestą, kuris buvo laikomas jos namais. Žinoma, jis nebuvo naivus ir tikrai nutuokė kad jai pavyks įsivelti į vienokią ar kitokią istoriją. Juk tai buvo kaip virusas įaugęs į antrininkių kraują, ramiai gyventi įstabaus grožio moterys paprasčiausiai negebėjo, o gal nenorėjo. Vienaip ar kitaip, jis pasirūpino atsargumo priemonėmis, įdegdamas jos išmaniajame telefone sekimo prietaisą, ir atsargai tą patį padarydamas ir jos automobilio navigacinėje sistemoje. Net tuomet, kai tamsiaplaukė buvo toli, jis kuo puikiausiai žinojo kur ji randasi, kas galiausiai leido jam sužinoti kas apytiksliai atsitiko. Ir iš dalies išgelbėjo gyvybę "aukai", kurią jis buvo sudomintas, kuomet eilinį kartą dirbo po priedangą tariamai įsikūrusiame biržos ofise. Pinigai atsirasdavo kas mėnesį, ir jis netgi labai didžiavosi savo gaunamomis lėšomis, tačiau niekas niekuomet neklausė kaip šie kruvini pinigai iš tikro buvo uždirbami. O jis ir pats nesivargino aiškinti, nes namuose buvo įsivyravusi taisyklė, kad išeinant iš darbo jo problemos ir pasiekimai, lieka už durų. Tamsa ir raganų žyma, kuri priminė išdegintą tatuiruotę ant rankos, galiausiai paglemžė medžiotoją. Ir paranormalių gyvių žudymas tapo labiau gyvenimo varikliu, nei kad priverstiniu darbu. Mat remiantis protu nesuvokiamais paaiškinimais ir priežastimis, Winchetser'iui tikrai, labai stipriai reikėjo žudyti, tai buvo neatsėjama jo gyvenimo dalis.
NAKTIS LOS ANDŽELE: "Pirmą kartą, kuomet paliečiau tuos ašmenys, aš žinojau, kad nebūsiu sustabdytas. Ir tai nebuvo koks nors super herojaus dalykas, aš tiesiog žinojau.", - Šiuos žodžius jis ištarė konkrečiam asmeniui, kuris buvo pernelyg arti tiesios, kuomet viskas prasidėjo. Raganių žyma, buvo ant tiek sena ir tamsi, kad net bandydamas ją išpjauti lauk, jis tik dar labiau įsitikindavo kad tai yra nepašalinamas ženklas, kuris galiausiai prarys jo asmenybę, ir priešintis tam buvo paprasčiausiai beprasmiša. Jis buvo tobulas ginklas raganių rankose, kurie, pripažinkime labai troško sudaryti pusiausvyrą tarp nemirtingų padarų, juos visapusiškai likviduojant. Todėl nepaaiškinamos ir brutalios mirtį apgaunančių personų žūtys tapo vis dažnesnės ir vis su didesne potekste, kad sekantis būsi "Tu". Kuomet jis nusprendė paleisti savo žmoną jos pačios nuotykiams, pats tuo tarpu pasirinko vietinį barą, greičiau primenantį užeigą, tam, kad surasti reikiamą asmenį, kuris buvo užsakytas mirčiai. Mat visuomet buvo pernelyg arti originaliosios šeimos, pernelyg kėlė pavojų dėl to, kad žinojo daugiau, nei jam buvo leista. Sėdėdamas prie daro stalo, Winchester'is palengva svaiginosi mėgstamu burbonu, tuo pačiu metu nužiūrinėdamas savo specifinį durklą. Jis priminė gilią senovę, tuos laikus, kuomet dar nebuvo atsidarę pirmieji vampyrai. Gal todėl, jis ir buvo toks paslaptingas, toks galingas. Ir netinkamuose rankose, nešantis destrukciją. Užeigos pasirinkimas nebuvo atsitiktiniu, mat čia jau kurį laiką lankėsi konkretus vampyras. Tamsiaodis, žinomas tarp kraujasiurbių kaip Niklaus Mikaelson pirmasis proteže. Liežuviu perbraukdamas per savo lūpas, vitrinos atspindy medžiotojas nesunkiai užfiksavo tai, kad auka buvo pasukusi tualeto link. Klausti ką jis ten ketino veikti, nebuvo įdomu. Bet izoliacija tarp keturių sienų buvo tinkama vieta tam, kad švelniai tariant išskersti krauju mintantį padarą. Baigdamas savo gėrimo skanavimą, jis mestelėjo ant stalo kelias kupiūras, kuomet paslėpdamas durklą už savo striukės vidaus, nusekė paskui tamsiaodį. Tiesą pasakius, šią akimirką jis jautėsi esąs rasistas. Na pagalvokite, jis ketino sulamdyti tamsiaodžiui kaulus, be jokios labai svarbios priežasties. Bent jau toks įspūdis buvo sudaromas iš šalies. Bet bala nematė, pasakojimas yra visai ne apie tai. Patekdamas į tualeto patalpas, medžiotojas ramiausia siela užbarikadavo duris, kad čia niekas daugiau negalėtu patekti, ir sumaišyti jo planus. Į tai atkreipęs dėmesį vampyras vienareikšmiškai pasidomėjo kas jis per vienas, bet įtariu kad atsakymas jam visiškai nepatiko. Nesistengdamas pasiduoti ceremonijoms, stebuklinga žyma valdomas medžiotojas kaip mat sugriebė vampyro galvą, jos dėka praskeldamas pirmą pakeliui pasitaikiusią kriauklę. Suskilęs objektas kaip mat subyrėjo ant žemės. Bet tai te buvo sumauta įžangą į pažintį, mat medžiotojas ne kiek nedvėjodamas ėmėsi sadistiškų muštinių. Ir kas įdomiausia, jis ne kiek nenusileido vampyrui, kuris leiskite pasakyti mažu mažiausiai buvo pasiruošęs bet kokiam panašiam puolimui (nesiparinkit, mes susitarę, tik neturėjom laiko aprašyti kartu visko). Lūžtantys kaulai, ant sienų tykštantis kraujas ir galiausiai vienas iš dviejų sukrito ant žemės. Medžiotojo veide pasirodė maloninga šypsena, kuomet jis atsiklaupė prie puolusio, imdamas skausmingai talžyti jo veidą. Kraujo lašai trykštantys ant Winchester'io veido ne kiek netrukdė, ir akimirka kuomet jis išsitraukė savo durklą, užsimodamas, buvo sustabdytas keisto reiškinio. Jo mobilus telefonas suskambo, pranešdamas apie tai, kad pagaliau buvo aptikta žmonos buvimo vieta. Ir jis viso labo užvertęs akis, taip ir nesusmeigė durklo į vampyrą: - Ką gi, manau šiandiena tau laiminga diena. - Tai susakydamas jis stipriu smūgiu į žandikaulį, išjungė vampyrą, - Arba aš blefuoju. - Nieko nedelsdamas perbraukė išorine delno puse sau per veidą (visai kaip antra animacija paraše). Pakildamas ant kojų, jis pasiekė lūžusią kriauklę, tuo pačiu metu atsukdamas vandenį. Ketindamas nusiplauti nuo savęs kraują, arba bent jau dalį jo, kuri "kuteno" pastoviu varvėjimu apačion, jis atrodė labai ramus. Buvo tik iš dalies pakitęs kvėpavimas, nuo prieš tai buvusios fizinės veiklos. Akimirka, kuomet telefono ekrane pasirodė originaliosios šeimos namų adresas, jis net nepakeldamas akių į veidrodį, kuris buvo pakabintas priešais kriauklę, vienu staigiu kumščio hook'u sutalžydamas savo atspindį, jis atsitraukė šalin. Atrakindamas duris, jis trumpam stabtelėjo, kol galiausiai nieko nedelsdamas, sučiupo "išjungtą" vampyrą už atlapų, bei išvilko lauk iš šios vietos. O kadangi užeiga buvo ne pačios geriausios reputacijos, prie pigaus alaus bokalų įsitaisę vyrukai te pamanė kad čia yra vidinės razborkės tarp dviejų kažko nepasidalinusių asmenų. Ištempdamas savo oponentą į automobilių parkavimo aikštelę, medžiotojas nesunkiai įvilko jį į savo numylėtos gražuolės bagažinę. Sėsdamas už vairo, bei sureguliuodamas garsią muziką, jis pagaliau patraukė telefone nurodytu adresu.
GALUTINĖ STOTELĖ: Kadangi taip gavosi, kad įvažiuoti į privačias Mikaelson šeimos žemes taip paprastai nesigavo, medžiotojas pastatė savo transporto priemonę toliau nuo namų, kuomet išlipdamas lauk, kaip mat atsiminė kad važiavo čia ne vienas. Iš bagažinės ištempdamas leisgyvį, tačiau jau atsigauti pradėjusį vampyrą, stumtelėjo jį eiti į priekį, pats tuo tarpu eidamas įkandin:
- Žinai, šis vakaras turėjo pasibaigti kiek kitaip. Turiu omeny, tavo pūti pradėjęs kūnas turėjo būti surastas susmirdusiame tualete, ir tai turėjo priminti rasistines kautynes, bei greičiausiai įsimaišiusius narkotikus. Nes jūs kraujasiurbiai ryškiai pasikeičiat, kuomet esate sunaikinami. Bet bala nematė, tiesa? Likimas tiesiog verte privertė tave būti įsimaišius į tai. Pasidžiauk savo paskutinėmis minutėmis Marcellus, nes vos tik susigrąžinsiu savo mergaitę, tu ir visi kas ten randasi, gausite bilietus į pragarą, be atgalinio skrydžio. - Pasiekdamas didžiulio pastato duris, jis kaip mat stumtelėjo vampyrą, priversdamas jį parklūpti ant kelių. Žengdamas vos žingsnį į priekį, medžiotojas iš užančio išsitraukė tą patį revolverį, kuriuo ir nutraukė Katherine Pierce-Lockwood gyvybę (pastabūs ir tie, kas turėjo galimybę apžiūrėti jos kūną, gali pamatyti kad šaunamasis ginklas tas pats, tik tiek kad kulkos šį kartą įprastos). Kaip visuomet mėgdamas savo pasirodymą padaryti efektingu, jis nieko nedelsdamas sukaupė visas savo jėgas, bei be jokio vargo išspyrė duris velniop. Kuomet pirmame aukšte buvusių asmenų dėmesys buvo atkreiptas į jį, nieko nedelsdamas prikišo revolverį prie tamsiaodžio smilkinio, bei nuspaudė gaiduką.
- Brangioji, aš grįžau... - Šiuos žodžius aiškiai paskirdamas savo žmonai, kuri buvo laikoma įkaite šiuose namuose, jis kažkodėl nebėgo prie jos, o viso labo ryžtingai praeidamas į vidų, iš karto pašaukė visą ko pradininką: - Pagaliau baikime šį žaidimą! - Veide pasirodė sadistiška šypsena, kuomet jis sutelkė visą savo dėmesį į atgarsius antrame aukšte. Tamsiaplaukė hibridė nebuvo jo taikiniu, todėl su ja susidoroti jis būtu pasiruošęs tik tuo atveju, jai tai būtu neišvengiama. Kol kas, jo dėmesį buvo atėmęs Lockwood'as, kuris pasikėsino į tai, kas buvo jo.

by **Mason Lockwood** Tr. 03 30, 2016 2:49 pm

Įsisąmoninti tai, kad sviesiaplaukei iš tiesų rūpėjo jo likimas buvo ganėtinai sunku mat visa ši laiką jų draugyste buvo grindžiama abipuse nauda bei piktdžiugišku pasitenkinumu, kuri kėlė jųdviejų psichologinis žaidimas prieš Klausa. Žmogų, pavertusi juos abu savo amžinais įkaitais prieš jų pačių valia. Šiaip ar taip, Masonas buvo įsitikinęs, kad merginai jųdviejų draugyste tiesiog paranki, kadangi jis buvo vienintelė jos sąsaja su Marceliu, tačiau savimylai hibridui tik dabar toptelėjo, kad tai ji priversdavo ji susitvardyti ir kartais, nors jam ir nebuvo malonu to pripažinti, prieš jo paties valia. Originalioji buvo kur kas stipresnė nei apie tai numatė jos šeimos nariai. Lockwoodas gerai prisiminė ta karta kai ši į jo alkoholini gėrimą pribere migdomųjų,kurių būtų užtekę išgydyti visa skautų būrelį,o kai jis atsibudo rūsyje ji tiesiog ji ten paliko be prieigos prie bet kokio kraujo šaltinio. Klausas buvo išvykęs todėl tikėtis, kad "šeimininkas išleis savo sunyti pasilakstyti" nebuvo reikalo. Ji grįžo tik po kelių dienų. Jis buvo nusilpęs, o pirminis įtūžis nusluges. Ta karta jiedu iš tiesų pradėjo vienas kitą pažinti. Apmaudu, bet ilgainiui tokių progų tiesiog pasikalbėti, pasikalbėti su tikruoju Masonu Rebekah gaudavo vis rečiau kol galop jis iš vis buvo padalintas iš miesto.
Grįžtant prie dabartinės situacijos.. Tikriausiai užtektų pasakyti, kad ji buvo ne tipinė. Tarp jų niekuomet nebuvo įsivyravusi tokio pobūdžio įtampa kokia tvyrojo šį vakarą ir tik merginai neapsikentus ir fiziškai ji pastumus, kone elektrinę elektros srovę primenančią įtampa pagaliau sudrumste Masono juokas. Pastumtas per pečius jis buvo jėga priverstas atsisėsti ant lovos. Sekantys jos žodžiai nejuokais ji įsiutino ir tai buvo matyti iš to kaip stipriai įsitempe jo žandikaulis. Žinia, kad jo taip norimo skysčio čia nėra buvo blogiausia šio vakaro dalis, bent jau jis taip mane šią akimirką. Juk būtent todėl jis merginas atsigabeno būtent čia. Priešingu atveju jis būtų pasirinkęs kur kas nuosslesne vieta ir nerizikaves, kad apie jo suinteresuotumą Katherine likimu sužinotų Klausas.
Paskutiniai Rebekos žodžiai privertė jį atsipeikėti ir tai atsispindėjo jo veido israiskoje. Suraukes antakius jis pagaliau uzsiciaupe ir kelias akimirkas kambaryje buvo girdėti tik dviejų isiaudrinusiu pašnekovų alsavimas. -Aš...-lėtai pakilęs jis nurijo burnoje susikaupusius skysčius. Blondinės žvilgsnis ir tai, jog ji tikėjosi iš jo to, ko greičiausi daugybę metų sulaukdavo iš Neklauso, privertė jį pamatyti save kito žmogaus akimis ir panašumas į kūrėja iš tiesų privertė jį nusterti. Jo akyse lig tol deges įniršis pradingo, jos tapo kitokios... Žmogiškoji. Ženges arčiau, vis dar pusnuogis Masonas kilstelėjo viena ranka tarsi norėdamas ją uždėti jai ant paties, tarsi norėdamas atsiprašyti, tačiau uzpludes kaltės jausmas privertė jį sustoti. Nejaugi jis pats to nejausdamas tapo Niko atspindžiu? Negi jis leido sau supanaseti su tuo, kurio iš visos širdies nekentė?...
-Aš niekada nepakelciau prieš tave rankos,-jo balsas buvo duslus kai jis pagaliau ištarė gerklėje strigusius žodžius. Būtent šią akimirką supratęs kokia svarbi jam palaipsniui tapo priešais stovinti moteris jis jautėsi mažų mažiausiai ismustas iš vėžių. Jų santykiai buvo vien platoniski, kadangi tikrosios, episkomis vadinamos jų meilės, abiems jiems buvo uždraustas vaisius ir nors nei vienas jų nepripažino... nesusitaike su pralaimėjimu ir beatodairiškai kovojo su vėjo malūnais pastojusiais jiems kelią į laimę, jųdviejų likimai buvo labai panašus, kone identiški.
Staiga kapinių tyla nutraukė pasigirdes duslus luztanciu pradinių durų garsas. Sutikęs klausiama Rebekos žvilgsnį jis pastvere ant lovos gulejusius marškinius bei juos apsivilko. Deano kreipinys aiškiai buvo skirtas Masonui ir Lockwoodas akimirksniu pažino medžiotojo balsą. -Kalės vaikas... -susikeikes jis netrukdamas patraukė link durų vedusiu iš miegamojo. Stabtelėjes jis uždėjo ranka originaliajai vampyrei ant paties. -Nesikišk į tai,-apsilaizes lūpas jis pridūrė. -Prašau.

by **Katherine Pierce** Tr. 03 30, 2016 4:27 pm

*Kiekvienas originaliosios šeimos narys turėjo savo praeitį, apie kurią greičiausiai buvo linkęs nekalbėti, nes tai iki pat šios dienos sukeldavo skausmą, atveriant senus surandėti spėjusias žaizdas. Taip formavosi asmenybės, kurios su laiku ėmė kelti šiurpą aplinkiniams. Buvo kuriamos ir perpasakojamos istorijos apie Mikaelson'us ir tik keli iš tikro žinojo, kad ne mirtingumą suteikę burtai juos pavertė pabaisomis, o jie patys. Nuo pat pradžios, o tai reiškia kad viskas užsitęsė iki dabarties laiko, šviesiaplaukė buvo priversta atsisakyti savo laimės, antraip ją atimdavo pačiu brutaliausiu būdu. Ir nepaisant visko, ne Elaidža, ne Kolas ir net ne Finas buvo šalia sadistiško brolio. Visuomet šalia buvo Rebekah, ir už tai mokėdavo didžiulę kainą... ...savo pačios laisvę ir laimę. Gal todėl netikėtai prasidėjusi draugystė su Mason'u ir galimybė matyti tą, kurį myli ji, taip įsuko į žaidimo sūkurį originalią vampyrę. Tai buvo ne vien brolio erzinimas, tai buvo pasirinkimo laisvės jausmas, bei tai, ko ji taip desperatiškai ieškojo visus tuos metus. Žmogaus, kuris bus tuo asmeniu, kuris turės drąsos lemtinga akimirka pridengti ją savo nugara ir neleisti jai būti sužeistai. Taip, ji buvo labai stipri, tačiau tuo pačiu metu psichologiškai silpna. Bet kas svarbiausia, šios savo pusės ji neleido matyti ne vienai sielai. Juk apsimesti kad ji gali atlaikyti viską, buvo lengviau, nei pripažinti tai, kad ji neturi nieko, kas gebėtu sustabdyti Niklaus Mikaelson, bei leisti jai rinktis pačiai, ar pasilikti ar pagaliau pasprukti iš šio nesibaigiančio beprotnamio. Kažkuriuo metu, būtent tokį asmenį ji matė Mason'o atvaizde, bent jau tol, kol jis galutiniai tapo priklausomu nuo jo paties kūrėjo ir "narkotiko", kurį jis pasirinkdavo net nesvarstydamas kokią žalą daro sau ir savo aplinkiniams. Bet kas buvo ji tokia, kad galėtu jį smerkti? Juk ji netiesiogiai taip pat buvo priklausoma nuo to paties asmens valios. Gyvenime nematydama nieko, kas būtu svarbu kiekvienai tokio tipo "mergaitei": nei išleistuvių vakaro, nei artimo su kuriuo viešumoje būtu galima laikytis už rankų, ar galimybės būti motina. Jai buvo uždrausta viskas. Todėl kuomet ji net nespecialiai sutapatino savo Mason'ą su savo broliu, jos veidas įgavo kiek kitokias spalvas. Taip, ji nesibaimino dar vienos bausmės. Galu gale, jai nemenkai kliuvo, kuomet Niklaus įtikėjo kad ji gali atimti iš jo draugą prieš jo paties valią. Ji atlaikė, ir dabar ji žvelgė jam tiesiai į akis, matydama kiekvieną pakitimą, kuomet jis galiausiai suvokė tai, kas buvo akivaizdu jau seniai, pats. Tuomet ji pati nuleido akis.*
- Nereikia... - *Akimirka, kuomet jis pasistengė ją paliesti, bei pats susilaikė nuo šio žingsnio, šviesiaplaukė vampyrė atsuko jam nugarą. Gilus plaučių pripildymas oru, privertė ją susilaikyti nuo nepageidaujamų emocijų. Susilaikydama nuo bet kokio komentaro, pati vampyrė kartu su savo pašnekovu paskendo tyloje, kuri atrodė buvo didesne bausme, nei kad ji laukė. Situacijos suvokimas buvo pasibaisėtinas, mat ji žinojo kad "myli" kambary esantį asmeny lygiai taip pat stipriai, kaip ir Niklaus. O tai reiškė kad jis taip pat kaip ir merginos brolis turi įtakos suteikti jai arba laisvę (kas būdavo ankščiau) arba skausmą (kas nutiko dabar). Tikriausiai ši tyla taip ir būtu užsitęsusi, jei ne staigūs triukšmas apačioje. Pasisukdama į Lockwood'o pusę, šviesiaplaukė pasitiko jį klausiamu žvilgsniu. Juk jis dar prieš kelias minutes pats buvo prasitaręs apie tai, kad netrūkus šiuose namuose pasirodys tam tikri asmenys. Vyriškas balsas buvo pažįstamas, ne puikiai, tačiau mergina suvokė kad ne kartą buvo susidūrusi su juo. Asmuo, su kuriuo ji buvo viename kambary iš karto leido suprasti kad numano kas atvyko pirmiausia ir originalioji jau buvo ketinanti eiti paskui, kuomet buvo sulaikyta konkretaus komentaro. Šią akimirka "Aš niekada nepakelciau prieš tave rankos" įgavo jai kiek kitokios prasmės, ir ji dar bandė priešintis, kuomet neigiamai supurtė galvą.* - Aš negaliu tau leisti stoti prieš tą asmenį vienam. - *Nors jos žodžiai skambėjo užtikrintai, paskutinis žodis privertė sustoti, akimirkai. Ir Mikaelson šeimos atstovė žengdama žingsnį į priekį, kad ir kaip tai buvo ne laiku ir ne vietoje, tačiau apsivijo jo pečius rankomis, inicijuodama apkabinimą. Duslus, beveik šnabždesį primenantis balsas turėjo daugiau prasmės, nei pasirinkti žodžiai.* - Būk atsargus... - *Nuleisdama savo rankas, originali vampyrė kaip mat sumerkė savo akis, tarytum būtu norėjusi nematyti kas turėjo įvykti toliau, apačioje. O tai jos manymu nepranašavo visiškai nieko gero.*

by **Mason Lockwood** Kv. 03 31, 2016 2:58 am

Si naktis buvo lemtinga ir visi vakaro įvykiai vedę lig šio momento buvo tik lengvas lietus, palyginus prieš audrą, kuri buvo beprasidesianti visai netrukus. Merginos žodžiai nublanko prieš iš ties nuoširdų švelnumo gestą, kurio abu kambaryje esantys žmonės toli gražu nesitikėjo pokalbio pradžioje. -Viskas bus gerai. Aš uzviriau šią kose,-šis teiginys nebuvo visiška tiesa dėl dviejų priežasčių. Pirmoji - jis ne nenutuokė kaip baigsis jo ir Winchesterio akistata todėl teigti, kad jis iš balos išlips sausas, buvo sunkiai prognozuojama. O antra - Jei ne į viską isimaisiusi Andrea, vargu ar viskas būtų pakrype būtent tokia linkme. Aišku buvo tik viena, Masonas neturėjo kito pasirinkimo ir Rebekah gerai tai suprato. Meilė, kurie jie jautė antrosioms savo pusėms buvo stipresnė už supratimą, kad ta juos taip viliojanti liepsna buvo pražūtinga, bet jie verčiau rinkosi žūti patys, nei gyventi visa amžinybę žinant, kad jie nepadarė visko, kad išgelbėtų žmogų, kuris jiems reiškė pasaulį.
Uzdejes ranka sviesiaplaukei ant skruosto hibridas ją prisitrauke arčiau savęs staiga išgirdęs, o veikiau savo sustiprėjusiu jutimų dėka pajutęs, kad be medžiotojo patalpoje esama ir dar vieno asmens. Nujausdamas blogiausia jis nurijo burnoje susikaupusius skysčius. Žinoma, lengviausia būtų buvę nusukti jai sprandą ir uždaryti rūsyje, kad mergina nepadarytų to ką jis žinojo ji puls daryti vos tik supratusi, kad jos mylimas vyras yra pavojuje, tačiau jis negalėjo pakelti prieš ją rankos, ji buvo jam per daug artima, galbūt net per daug. -Jis turi Marceli,-tuslus jo balsas buvo tylus ir prikimes. -Paklausyk, -pakeldamas balsą jis sučiupo jos rankas tokiu būdu ją sustabdydamas. -Jis gyvas, antraip nebūčiau jo "suodes". -Kad ir kas nutiktų, nedaryk nieko neapgalgoto,-jis žinojo, kad Rebekah toli gražu nebuvo stereotipine blondinė ir kur kas mažesnė karstakose nei jo paties išrinktoji todėl jiems tereikėjo plano. Planoz kurio jis neturėjo, tačiau jis neketino leisti tam jo sustabdyti. Jie turėjo persvarą savo skaičiumi, beto jis buvo mirtingasis. Pastveres spintoje laikyta savo ginklą, jis įteikė ji originaliajai. Pistoletas buvo užtaisytas neįprastomis kulkomis, panašiomis į tas, kurias naudoja zoologijos prižiūrėtojai, norėdami savo taikinį užmigdyti,o ne likviduoti. -Žaisime pagal jo tasykles. Pažiūrėsim kaip tam sunsnukiui patiks atsidurti medziojamojo vietoje, -jis buvo įtūžęs, tačiau stengėsi išlikti ramus. -Žinau, kad bus sunku priimti racionalius sprendimus, tačiau turi tai padaryti dėl jo,-jiems jo reikėjo gyvo, kadangi Lockwoodas buvo daugiau nei įsitikinęs, kad Deanas buvo susijęs su Katherine mirtimi tik nebuvo tikras kaip tiesiogei. -Pasirūpink Elena, o tada nusileisk į apačią,-matydamas baimę dėl mylimo vyro likimo atsispindincia nepaprasto grožio merginos akyse jis pasistengė išspausti šypsena. -Hei, aukščiau nosį. Viskas bus gerai, -prisitraukes jos veidą prie savojo jis pabučiavo merginos kaktą ir daugiau nieko netares išėjo iš miegamojo.
Šią naktį ant kortos buvo pastatyta labai daug. Ipatingai todėl, kad nepaisant akivaizdžios jėgų persvaros, Masonas negalėjo tiesiog su juo susigrumti. Viskas buvo kur kas labiau komplikuota, kadangi šioje įkaitų dramoje būtent Lockwoodas turėjo kur kas daugiau ką prarasti todėl jis privalėjo apskaičiuoti kiekvieną savo veiksmą ir galima jo atoveiksmi.
-Tikriausiai tavęs niekas nemokė belstis,-pasirodęs laiptų viršuje Hibridas atrodė kaip niekad tvirtas. Sarkastiška šypsenėlė ir savimi pasitikintis fasadas puikiai maskavo viduje kunkuliuojancia sumaištį. -Ji gyva ir sveika, -turėdamas omenyje Elena, kuri buvo viename iš viršutiniame aukšte įrengtų miegamųjų jis ėmė neskubėdamas leistis laiptais. -Bet pradėkime nuo to, kad tu turi mano draugą ir jis toli gražu neatrodo kaip naujas, -akies krašteliu pastebėjęs itin sunkios būklės Marceli jis akimirksniu tvirtai sukando žandikaulį, o šypsena savaime apleido jo veidą. -Esu pažadėjęs Bonnie, kad nuo Elenos galvos nenukris ne vienas plaukas, bet juk žinai kaip sakoma, dantis už dantį, akis už akį.. Neversk manęs tapti moteris musanciu sunsnukiu,-norėdamas visų pirmiausia iš kovos lauko patraukti sužeistus savo barikadų pusės karius jis leido savo veide pasirodyti iltims.

by **Dean Winchester** Kv. 03 31, 2016 4:42 am

- Tuomet tai yra didžiausias mūsų su tavimi skirtumas Mason'ai, aš niekuomet nebuvau marširuojamas dievaičio, kuris mokytu mane etiketo, priešingai nei tu. - Piktdžiugiška ir pasitikėjimu savimi spinduliuojanti grimasa, buvo visiška priešingybė tam, koks jis buvo paskutinio susitikimo su Lockwood'u metu. Pasikeitimai buvo kardinalūs, mat iš medžiotojo kuris gyveno pagal specifinius kodeksus ir taisykles nebuvo likę ne kvapo. Ir jei ne vienintelė gėrio priežastis, medžiotojo gyvenime, jis būtu drąsiai laikomas šėtono išpera, su kuria kartas nuo karto save ir tapatino. Leisdamas oponentui pasisakyti, nesistengė pajudinti ne vieno savo raumens. Priešingai, šiandiena Winchester'is atrodė ypatingai atsipalaidavęs, džiaugsmingas, kaip mažas vaikas ką tik išlindęs iš sauskelnių ir gavęs taip norėtą saldainį. Tik šiuo atveju tai buvo galimybė pralieti kraują to, kuris bent pirštu prisilietė prie tos, kuri jo manymu buvo neliečiama ne vienai sielai. Gal šiek tiek tironiška, bet, pripažinkime, savo vardu galintis pasididžiuoti medžiotojas niekuomet nepasižymėjo puikiu išsiauklėjimu arba paslankiu charakteriu. Todėl vien mintis kad jo žmonai galėjo atsitikti kas nors, kas jai sukeltu diskomfortą, vertė jo mintyse kurtis įvykių scenarijams, kuriuose jis be jokio gailesčio trupino visus priešininko kaulus, gaudamas iš to didžiausią pasitenkinimą, kuris tik gali turėti vietos. Todėl, akimirka kuomet jis žvilgsniu susidūrė su asmeniu, kuris ir buvo viena iš priežasčių, kodėl medžiotojas nedvejodamas pasirodė originaliai vampyrų šeimai priklausančiuose namuose, pasidarė aišku kad už nugaros jis slėpė kur kas daugiau, nei leido prasiveržti pro visą tą sarkazmu perpildyta kaukę. Nespėdamas pasakyti ne vieno žodžio, juodosios magijos žyma pažymėtas vyras užsiraitojo savo vilkėtos striukės rankoves, tuo pačiu metu gerai pratampydamas kaklo raumenys. Tai buvo pervaidintas pasiruošimas neišvengiamai kovai, kuri tik dar labiau buvo rusenama žodžiais, kurie jie abu vartojo. Grasinimai ir statymai prieš neišvengiamus faktus buvo it žibalas, kuris be paliovos buvo pilamas į liepsnojančią ugnį. Ties tam tikru komentaru apie juodaodį "draugą", kurį jis nusprendė atsitempti kartu, Winchester'is kilstelėjo savus antakius.
- O. Tu apie šitą? - Prisimindamas pirminius šios dienos įvykius, vyriškis nesusilaikė nuo šypsenos, mat jo dienotvarkėje nebuvo planų atsitempti vampyrą čia. Bet, jis visgi nusprendė jam suteikti galimybę pagyventi šiek tiek ilgiau, tuo pačiu metu prailgindamas skausmo agoniją, kurią buvo suteikęs prieš tai. Šaltakraujiškas žvilgsnis buvo nukreiptas į Lockwood'ą, kuomet sujudėdamas, medžiotojas šiek tiek paspyrė ant grindų sukritusį kūną, tarytum jam buvo neišvengiamai būtina vizualizuoti asmenį, apie kurį buvo kalbama:
- Tai tik nebaigtas šios dienos darbas, nieko bendro neturintis su tavimi. Bet, jei labai trokšti, gali pabandyti jį pasiimti. Nors, manau kad mano buvimas čia, turi kiek kitokią potėkstę, nei kad šis mėšlo gabalas. - Stebėdamasis savimi, kad labai įsijautė į rasistinius įsitikinimus, jis pastebimai suraukė savus antakius su lyg akimirka, kuomet kalba nukrypo visiškai priešinga linkme, nei kad buvo prieš tai. Net specialiai atsitraukdamas per kelis žingsnius nuo savosios aukos, jis vėlgi elgėsi neapgalvotai. Kuomet atkišdamas turimą revolverį, pademonstravo jo unikalumą, nuspausdamas gaiduką, bei paleisdamas kulką tiesiai į asmenį, kuris lipo laiptais į apačią. Tik šiek tiek sužeisdamas jo kelio girnelę, tarytum pasiteisindamas iš karto pridūrė: - Matai, skauda tik akimirka. Todėl pasikrapštęs su pincetu jo makaulėje, bei ištraukęs kulką, turėsi kaip naują. O kalbant apie Eleną, dėl kurios čia ir esu. Man nusišvilpti ant čitčiato kurį apturėjai su Bonnie. Būtu protingiau jei leistum Elenai išeiti dabar pat, ir mes galėtume pasilyginti kieno ego didesnis, kaip du suaugę asmenys. Bet... - Veide vėl pasirodė šypsena, kuomet medžiotojas pabaigė savo įžanginę kandžią kalbą: - Kur būtu įdomumas, jei nebūtu liudininkų? Nagi šunyti, parodyk iš kurios vietos pas tavęs auga sumautos chimichang'os. - Inicijuodamas jį pagaliau stoti prieš vertą priešininką, ranka, kuri buvo laisva nuo ginklo, paskatino jį pagaliau nusileisti, sumažinant saugų atstumą, kuris iki pat šiol buvo išlaikomas dėl neaiškios priežasties.

by **Katherine Pierce** Kv. 03 31, 2016 5:10 am

*Iš tikro labai sunku pasakyti koks jausmų kokteilis užpuolė šviesiaplaukę vampyrę, kuomet jos klausos organai užfiksavo konkrečius žodžius apie jos mylimą asmenį. Veido išraiška akimirksniu įgavo visiškai kitokias spalvas, ir nors ji stengėsi to neparodyti taip akivaizdžiai, Mason'as kuo puikiausiai ją pažinojo, kad pamatyti tą bereikalingą veidmainiavimą. Jai skaudėjo ir jo troško savomis rankomis nusukti medžiotojui sprandą, juk žiūrint iš bet kokio kampa, Marcellus nebuvo kaltas dėl nieko, ką kalbėti apie ją pačią, kuomet ji sužinojo apie situaciją su Elena visai neseniai. O apie šios sąsajas su Katherine mirtimi nei kalbos neturėjo būti, mat nuo panašios informacijos šviesiaplaukė buvo paprasčiausiai izoliuota. Nereikėjo nieko sakyti, kad jos mintys kaip atvira knyga būtu perskaitytos. Todėl, vos tik ji savo rankose pajuto šalto plieno įrankį, šviesių akių žvilgsnis pakilo į Lockwood'ą (tik pastebėjimas: Mason'as tikriausiai turi savo tipą, mat visos jo just friends moterėlės yra šviesių akių :lol:). Sukandusi žandikaulį, mergina pasistengė subalansuoti savo kvėpavimo tempą, kuris išdavikiškai kilnojo jos krūtinę nenormaliu ritmu. Dar akimirką ji nepratarė ne vieno žodžio, vietoje to, patikrindama ar šaunamasis ginklas yra užtaisytas.*
- Kai visą tai pasibaigs, jei tu nenudėsi to kalės vaiko, prisiekiu, su didžiausiu malonumu nusuksiu jam sprandą. Ir man nesvarbu ką apie tai pasakys mano brolis ar jo žmonelė. - *Kaip tyčia paminėdama Caroline, mat manydama kad šiai nereikėtu sudėti daug pastangų į tai kad nukreipti Niklaus pagiežą jai tinkama linkme. Juk trijulė: Elena, Caroline ir Bonnie iki pat šiol liko neišskiriamos. Todėl, paskutinį kartą susidurdama žvilgsniu su Mason'u, ji viso labo linktelėjo galva. Faktas buvo kaip blynas, šviesiaplaukė nebuvo tokia karštakošė kaip kad Lockwood'o išrinktoji, kuri greičiausiai jau seniai būtu puolusi į pasiaiškinimus su apačioje buvusiu asmeniu. Rebekah labiau buvo linkusi suplanuoti savo veiksmus, kad apsieiti be staigmenų, kurios pamaišytu. Patraukdama iš kambario, ji nedelsė laiko veltui, bei iš karto patraukė link savo miegamojo, kuriame šiuo metu ir buvo įsipatoginusi Winchester'io žmona. Patekdama į savo kambarį pakankamai tyliai, šviesiaplaukė nesunkiai pasigavo antrininkę iš už nugaros, ir nieko nedelsdama suspaudė jai nosies ir burnos ertmes delnu. Izoliuodama ją nuo bet kokio priėjimo iki oro, ji kruopščiai buvo apskaičiavusi laiką, kuomet merginos sąmonė aptemps ir ji bent kuriam laikui liks neveiksni. Taip ir nutiko, deguonies trūkumą juntantis organizmas, paprasčiausiai išjungė save, ko pasekoje vampyrė pasigavusi Elenos suglebusį kūną, pasiekė langą. Ypatingų galių, kuriomis buvo apdovanoti vampyrai dėka, merginai nesunkiai pavyko iššokti pro langą kartu su "įkaite", nesukeliant nei pašalinio triukšmo, nei žalos merginai, kurios gyvybė šiaip ne taip, šiandiena buvo ypač reikšminga. Daug fantazijos nereikėjo tam, kad pasirinkti vietą, kurioje būtu galima palikti antrininkę. Galu gale, tai turėjo būti saugi, garso nepraleidžianti vietovė, apie kurią turėjo žinoti ir Lockwood'as. Todėl nieko nuostabaus nebuvo tame, kad vampyrė pasirinko tuos pačius apatinius aukštus, apie kuriuos žinojo nedaugelis. Plius, ten Elena būtu buvusi ir saugi, ir beveik nepasiekiama aplinkinio pasaulio. Palikdama ją vienoje iš celių, originali vampyrė, iš karto suskubo į viršų, tačiau iš lauko pusės. Norėdama, o kitaip tariant tiesiog negalėdama neįsitikinti tuo, kad Marcellus visgi yra gyvas. Atsidurdama už sienos, verandoje, šiuo metu ji buvo arčiausiai nuo medžiotojo. Rankose laikydama ginklą, kuris buvo įduotas jai prieš tai, sumerkė savo akis. Širdies plakimo nesigirdėjo, o tai reiškia kad jis arba buvo žuvęs su visam, arba kaip kad ji meldė, laikinai likviduotas.*

by **Mason Lockwood** Kv. 03 31, 2016 10:03 am

Isiveldamas i kalbas su medziotoju Masonas tiesiog bande islosti laiko. Jo galvoje karstligiskai sukosi mintys kaip is cia pirmiausia pasalinti Marcellus, kad Rebekah galetu suteikti jam akivaizdziai taip reikiama pirmaja pagalba. Padares pauze jis bande isiklausyti, megindamas isgirsti juodaodzio vaikino sirdies plakima, taciau cia pat tylasudrumste saunamojo ginklo garsas. Sidabrine (ar as nusisneku?..) kulka kiaurai perejo vilkolakio kelia ne tik sukeldama siaubinga skausma Deano taikiniui, bet ir sekmingai sutrupindama kelis liksvarai islaikyti reikalingus kaulus. -Kales v...-kone suurzges is isiucio Lockwoodas giliai ikvepe ranka pasiremdamas i artimiausia turekla.
(Taip isivaizduoju, kad Argent spektakliu tiesiog megavosi ir kol reikalai nepasisuko ju plana keiciancia linke, nerode noro kistis?... Kitaip tariant, skurino popkornus ir ziurejo kaip jos nekenciamas Masonas bus dauzomas?.. :D )
Kazkas hibridui is kart leido suprasti, kad medziotojas yra pakites, stipresnis. Jis atrode kaip niekada ryztingas, bet kazkas su juo buvo ne taip. Uzuot ieskojes Elenos ar bent jau bandydamas isitikinti ar ji gyva, jis buvo zymiai labiau suinteresuotas gauta proga pralieti hibrido krauja ir tai neprimine tipinio medziotojo, kurie buvo linke vadovautis ivairiausiais garbes kodeksais ir taisyklemis. Winchesteris buvo nusiteikes zaisti ''purvinai'' ir Masonas tai suprato ta akimirka kuomet nusileides laptais jis dar ir dar karta buvo pasautas to paties, senovinio ginklo. Nepaisydamas skausmo hibridas vampyrisku greiciu pasileido medziotojo pusen ir su didziule jega issviede laukan, per isluzusias dvigubas paradines pili primenanciu namu duris.
Taip, jiedu niekada nebuvo biciuliai, bet Masonas niekuomet neturejo preteksto kesintis i jo givybe. Jis zinojo, kad Winchester kazkas siejo su Katherine ir tai ji nuosirdziai erzino, bet ne uztektinai, kad trokstu jo mirties. Vis dar tikedamas, kad Pierce sugrazinimo ritualui bus viso labo reikalingas antrininkes kraujas, plauku sruoga, blogiausiu atveju vienas kitas dantis ( :D ), jis nemate prasmes stoti i zutbutine kova su asmeniu, kuris akivaidziai dege atvira neapykanta jam, kas pripazinkime, buvo sunkiai suvokiama. Taip, uz mylimos moters pagrobima kiekvienas save gerbiantis vyras noretu suknezinti pagrobikui nosi bei kelis sonkaulius, bet tai tikrai nebuvo priezastis suvaryti durkla siam i sirdi.
-Prizadu. Ji nedare nieko pries savo valia,-stovedamas ant duru slenkscio Lockwoodas dviprasmiskai syptelejo, ''tampydamas liuta uz usu''. Nezinodamas apie medziotojo saitus su juodaja magija praktikuojanciais individais, hibridas, savaime suprantama, jautesi turys didziule fizine persvara ir venge ja naudoti viso labo uzimdamas ginybine, o ne puolimo pozicija. -Jai visai patiko... mes apsikeitem numeriais, bet nepaisant isorinio ju panasumo, Katherine KUR KAS geresne lovoje, todel ji visa tavo,-teigiamai linktelejes jis pamerke nuo zemes besistojanciam Deanui aki. Pikdziugiskai nusisypsojes jis issitrauke kulka, kuri buvo kliudziusi viena jo sonkauli ir tai zinoma priverte ji susiraukti. -Susirink savo zaisliukus, sesk i savo keturrati ir dink is kur atvykes,-staiga jo balsas tapo saltas, o veido israiska nebe tokia zaisminga.

by Sponsored content