UŽMIESČIO MIŠKAS:

Būdamas užkluptas brolio pačiu netinkamiausiu metu, atmesdamas ranką sau už galvos, pirštais nervingai ima kasyti pakaušį, tuo pačiu metu stengdamasis sugalvoti labiausiai tinkamą komentarą?
- Scott'as? Koks Scott'as? - Išlaužęs labai kvailą veido išraišką, tarytum būtu atsiminęs minėto vardą.
- A, Scott'as. Aš čia vienas. Taip, esu visiškai vienas. Nes jis pasirinko pasiruošimą rytojaus dienai. Na žinai, mokslai, sportas ir visą kitą. Jis labiau tuo sudomintas nei aš. - Pabandydamas labai nevykusiai nusijuokti, pagaliau nuleidžia savo ranką, bandydamas nukreipti brolio dėmesį: - Žinai aš tau taip ir nepapasakojau savo sapną. Supranti, jis buvo ant tiek kraupus, kad mane iki šiol pila šaltas prakaitas... - Paeidamas į tolį, tęsia: - Eime, neįsijausiu į pasakojimą, jei stovėsiu daug maž ten, kur buvo nužudyta moteris.

Broliui pradėjus vaidinti nieko nesuprantantį, palenkdamas galvą, pasisako: - Mhm, o aš taip ėmiau ir patikėjau kad tu čia vienas iš neturėjimo ką veikti. - Žibintuvėlio šviesa nušvietęs tam tikras apylinkės vietas, neigiamai supurto galvą: - Velniop, eime. Aš neturiu laiko bylinėtis dabar su tavim ir tavo draugais. Yra kur kas rimtesnių darbų, kuriuos man reikia per šiandiena nuveikti. Nuvešiu tave namo, ir noriu kad ten pasiliktum. - Tai susakydamas, pagaliau išsiveda Staelsą iš šios vietos, nugabendamas link namų, kaip ir buvo pasakęs.

Vis dar stovėdamas už medžio kamieno, nebyliai susikeikia dėl to kad asmuo, su kuriuo jis čia pasirodė buvo išvestas šalin, o tai te reiškė kad jis čia pasiliko visiškai vienas. Persmelktas baimės, nerimo ir šalto prakaito, sulaukia tos akimirkos kai visi policininkai pasitrauks, ima eiti tuo pačiu keliu atgal link savi namų. Aišku girdėdamas visokiausius garsus, kurie tik dar labiau suaudrindavo jo ir taip lakią vaizduotę, galiausiai trumpam sustoja. Iš kišenės ištraukdamas savo vaistų buteliuką, spėja tik pasisukti, kuomet į jo pusę ima lėkti didžiulė elnių bandą. Krisdamas ant žemės ir tuo pačiu metu iš rankų paleidęs savo vaistus, stipriai rankomis užsidengia veidą, manydamas kad tikrai bus sutryptas. Išlaukdamas tas sekundes, kuomet per jį bėgdami žvėrys peršoko, atidengęs veidą įsistebi į viršų: - Tai vienareikšmiškai pati blogiausia šios vasaros diena. - Kuomet pagaliau pasirodo kad yra saugu, atsikeldamas ant kojų, iš kitos kišenės ištraukia savo mobilų telefoną, mat tamsoje surasti vaistus pasirodo visiškai neįmanoma. Šviesdamas visur aplinkui, visiškai atsitiktinai, atrodo prieš akis pasirodo moteriškas veidas (tiksliau ta trūkstama lavono dalis). - O šūdas! - Kaip tik tuo metu iš išgąsčio paslysdamas, ima ridentis nuo kalniuko, ant kurio prieš tai buvo užsilipęs. Tik tada kai atgula ant pilvo, nustodamas judėti, suraukia antakius, mat kritimas nepasirodo labai švelnus.

Paslaptis atskleista: Kadangi jis toli gražu nėra toks silpnas, ar toks geras kokį pastaruoju metu bandė primesti, jis ir buvo kaltas dėl moters, kurio dalys buvo surastos šiame miške, mirties. Jis kaip tik yra tas vilkas, kuris minta žmonėmis savo paties noru (kas pasitaiko ypatingai retais atvejais). Būdamas miško gludumuje, nesunkiai pastebi tai kad vienas iš vaikigalių nusiridena tiesiai jam prieš nosį. O kadangi nebuvo linkęs į ilgą aukos stebėjimą, nieko nedelsdamas puola Scott'ą, suleisdamas savo aštrius, nuodingus dantis tiesiai jam į šoną.

Tuo metu, kai pajunta kad negana to, kad kritimas jam sukėlė labai didelį nemalonių pojūčių pliūpsnį, dar kažkas skaudžiai susmigsta į jo šoną, besisukdamas prieš savo akis išvysta tai, ko greičiausiai niekuomet gyvenime nebuvo matęs, staigiai stverdamas pirmą po ranką pasitaikiusį akmenį, juos smogia per padaro galvą, ir nieko nedelsdamas ima kaip galima greičiau bėgti link kelio, tikėdamasis kad ten pavyks sustabdyti kokį pravažiuojantį automobilį, ir taip išsaugoti savo kailį nuo pakartotino žvėries puolimo. Tačiau kuomet išbėgdamas į kelią jis viso labo vos neatsitrenkia į važiavusios mašinos šoną, o vairuotojas išsigandęs nuskuodžia į priekį, būdamas persmelktas baimės jausmo, trumpam atsisuka atgal, įsitikindamas kad atrodo vilkas, nebėga iš paskos. Kuomet iš miško pusės nieko nepastebi, atsargiai pakeldamas džemperio kraštą, įsistebi į lygią įkandimo žymę ant savo šono. Suraukęs antakius, vėl pridengia žaizdą džemperių, ir kiek leidžia jėgos, ima palengva eiti link savo namų.

Vaziuodama savo automobiliu artmiausio motelio ar viesbucio link, kadangi dar neturejo cia isigijusi gyvenamosios vietos, garsiai klausosi muzikos ir mazai kreipia demesio i kelia. Nesitikejusi tusciame greitkelyje pamatyti zmoniu, ypac tokiu metu, Scott'a pastebi likus vos keliems metrams iki susidurimo. Staigiai pasukusi automobilio vaira i sona ir paspaudusi stabdzius, leidzia savo transporto priemonei nuvaziuoti nuo kelio ko pasekoje automobilis susimaitoja i netoliese augusi medi. Kadangi buvo spejusi is jo pasisalinti, stovedama viduryje kelio, susideda rankas sau ties klubais. -Ir tai mano pirmas vakaras gyvenant normalu zmoniu gyvenima...-neistarusi to garsiai, pykteli pati ant saves. Netrukus pastebejusi, kad uz keliolikos metru nuo jos kazkas juda, netrunka identifikuoti, kad tai yra zmogus ir jis kraujuoja. Susikaupusi sutramdo kraujo jai suzadintus instinktus ir ima letai, kauksedama savo aukstakulniais, eiti link Scott'o. -Ei, tu! Tau viskas gerai?!-sukteli. Suraukusi antakius labai staigiai sustoja, pajutusi, kad netoliese yra vilkolakis, kas ja ne juokais ibaugina.

Kadangi nelabai atkreipė dėmesį į tai, kad automobilis, kuris vos vos jo nenutrenkė visgi sustojo, bandydamas kaip galima greičiau nusigauti iki namų, mat iki šiol yra perbalęs nuo neseniai vykusio susidūrimo su padaru, kuris ir pasirodė jam kaip didžiulis vilkas, tačiau visgi buvo ne toks, kokius jis matė per "Animal Planet" kanalą. Išgirdęs sau už nugaros kažkieno šauksmą, iš karto atsisuka į tą pusę. Uždėjęs vieną ranką sau ant šono, tokiu būdu užspaudęs žaizdą, kuri jam nežinant po trupu jau ėmė trauktis, prakalba: - Viskas lyg ir gerai, tačiau nepatariu lipti lauk iš mašinos.  - Suraukęs antakius dėl to, kad balso savininkė atrodo ne taip kaip jis tikėjosi, t.y. jauna ir patraukli. Iškeldamas ranką, šiek tiek ją sumoja, pratęsdamas: - Kažkas čia paliko didžiulį, nepririštą šunį. Ir atrodo tapau jo vakariene. - Prunkštelėdamas, nes nesupranta to, kodėl visuomet prie žavaus sutvėrimo ima kalbėti "vėjus", pasistengia prieiti prie jos: - O tu? Tikiuosi nesusižeidei, nes aš. Prieisiu, aš padengsiu išlaidas, vos tik uždirbsiu pirmą algą. - Kiek susinepatoginęs, pasistengia veide išspausti netikrą šypsnį.

Nors ir klausydama ka vaikinas sneka, negali atitraukti akiu nuo zaizdos, kuri kaip pastebejo deka savo itin geros regos, nebekraujavo. Apsilaiziusi lupas prikanda apatine lupa ir kiek istengdama stengiasi nukreipia savo mintis i tai kas jai yra sakoma. Nusprendusi, kad moralizuoti sioje situacijoje nera jos darbas, kadangi pati beveik neziurejo kur vaziuoa, nepatogiai nusisypso: -Dekui dievui, kad taves nesuzeidziau. Tai mano kalte, turejau tave pastebeti anksciau. Leisk man tave nuvezti i ligonine, tie sukandimai gali buti laukinio suns...-dirsteli i uz ju besidriekianti miska su siaubu, kadangi baiminosi buti uzklupta nepasiruosusi. Staiga supratusi, kad jos automobilis yra visiskai sumaitotas, pereina prie plano B. -Galiu iskviesti tau taksi,-zengusi kelis zingsnius link Scott'o pastebi, kad zaizdos beveik sugijusios kas privercia ja tuoj pat sustoti. Nesuprasdama, kodel jos uosle jai kuzda jog tai zmogus, suraukia antakius. -Tavo zaizdos... Ju nebera,-pirstu parodo i idreskimus ant jo marskineliu, kurie atveria vaizda i jo sveikut sveikutele oda. -Kas tu?...-aiskiai sumisusi idemiai nuzvelgia pries save stovinti asmeni ir ji kaip nors identifikuoti.

- Tiesa, kaip nieko vertam pasivaikščiojimui po mišką, šiandiena man sužeidimų yra per daug. - Tai sakydamas, pakelia vieną iš savo rankų, per perbraukia pirštais per plaukus, kurie sušlapo nuo lietaus, kuris atrodo kaip tik baiginėjosi. Klausydamas merginos kalbos, kiek labiau įtraukia orą į savo plaučius, pasistengdamas kaip galima greičiau pasisakyti. - Tikriausiai jei į kelią niekas nebūtu išbėgęs, tuomet nebūtu reikėję sakyti kad nepastebėjai. Aš rimtai, sumokėsiu už automobilį. Arba, pabandysiu kaip nors kitaip atlyginti. Nes bet kokiu atveju, čia nėra pėsčiųjų takas. - Kuomet ši ima kalbėti apie ligoninę, intuziastingai sukratęs galvą, paprieštarauja: - Ne, ligoninių man tikrai nereikia. Nes, ten dirba. Na, ten dirba mano mama. Ir greičiausiai ji man gerai įkrės į kailį sužinojusi kad basčiausi kur papuola, ypač privačiose kažkieno laukose. - Prunkštelėdamas, palaukia kol mergina paeis tuos kelis žingsnius link jo, tačiau po jos komentaro, aiškiai suraukia antakius: - Ką?! Čia toks keistas būdas paklausti kuo aš vardu? - Tačiau nebaigdamas savo kalbos, pakelia džemrerio kraštą, su pastebimu siaubu įsižiūrėdamas į susitraukusią žaizdą. Po ko tyliai taria: - Kas per velniava? Galiu prisiekti kad prieš penkias minutes čia buvo... - Neigiamai supurtęs galvą, pasistengia rasti kaip galima racionalesnį paaiškinimą: - Gal man pasirodė iš pat pradžių. - Kuomet jo kalbą pertraukia kažkur tolumoje nuaidėjęs vilko kaukimas, sunkiai nuryja gniužulą, kuris susidarė burnoje, tačiau likęs taip nieko ir neprataręs, mat šiuo metu nesuvokia kas su juo nutiko.

Nors is paziuros klausesi vaikino, is tiesu buvo giliai panirusi i savo mintis, bandydama paneigti  tai, kas tapo ypac akivaizdu pasigirdus vilko kauksmui misku gludumoje. Supratimas, kad vaikinas yra uzpultas vilkolakio ir nors ir pats to dar nezino, tera tik laiko klausimas iki kada jis taps vienu ju. Padaru, kuriu venge ne ka maziau nei originaliuju. Suspaudusi ranku kumscius taip stipriai, kad pakankamai ilgi jos nagai isireze i jos delnu oda, atsipeikeja tik pajutusi nestipru skausma. -Turi is cia dingti,-nekreipdama demesio i lig siol beprasmiska judvieju pokalbi, neigiamai supurto galva, ko pasekoje jos sviesiu plauku sruoga prislimpa prie blizgiu isteptu jos lupu. Kelias akimirkas jos veide atsispindi dvejone, kadangi ji inirtingai masto ka daryti. Nors zmogiskoji jos puse yra linkusi istiesti vaikinui pagalbos ranka, vampyriskoji masto tik apie savo pacios kaily, kuris siuo metu yra pavojuje. Nezinia kodel pirma i galva sovusi mintis yra Deimon'as. Budama kone tikra, kad Stefan'as sioje situacijoje butu pernelyg humaniskas ir nedvejodamas istiestu vaikinui pagalbos ranka, kas turbut isiutintu vilkolakius ir atvestu juos iki ju. Galop nusileidzia savo pacios principams ir surenka Deimon'o telefono numeri ir kol tebegirdi signala, reiskianti, jog ragelis nera pakeltas, kreipiasi i Scott'a: -Verciau dinkim is cia,-pasikartoja, nenoredama soka patiriancio vaikino isgasdinti neaiskiomis uzuominomis, pasistengia islauzti draugiska sypsena. -Tavo tevai tikriausiai siaubingai nerimauja. Suorganizuosiu mums taxi.

Turbūt kad tuo metu kai jis sulaukė visiškai netikėto skambučio, mėgavosi savo gyvenimu kažkuriame iš lokalių naktinių klubų, kur nesunkiai buvo be nukabinantis savo vakarį grobį, supratęs kad kažkas reikalavo jo dėmesio skambančio ragelio pagalba, ištraukęs telefoną, dar kurį laiką nekeldamas stebėjo "išmestą" vardą. Tačiau, smalsumo vedamas, galiausiai pakėlė, leisdamas jai išgirsti: - Sveika blondine. Kuo gi nusipelniau tavo dėmesio?

Paputusi lupytes uzvercia akis, o is jos veido israiskos buvo matyti, kad Deimon'o kreipinys jos atzvilgiu jos nesuzavejo.Pries pradedama kalbeti iskelia rodomaji pirsta vaikinui noredama trumpam atsiprasyti. Nusisypsojusi ir taip bandydama nuslepti savo nerima nuo jaunuolio, zengia kelis zingsnius i sona ir tik tada ima kalbeti i telefono rageli. -Atvirai kalbant, vienintelis dalykas kurio nusipelnei, tai buti pacirskintas ant stogo,-leisdama suprasti, kad tebepyksta uz tai ka jis jai yra padares kai jie matesi paskutini karta, is kart priduria: -Esu mieste ir man reikia...-padaro siokia tokia pauze pries kone isspjaudama sekancius zodzius, kurios pasakyti jai reikejo daug valios. -Tavo pagalbos,-kol pasnekovas nespejo pasakyti ko nors kandaus, is kart ima aiskinti. -Esu Niujorke, senajame draustinyje. Mano masina yra sumaitota i medi, o miske yra vilkolakis,-zinodama, kad Deimon'ui nera svetima jos paniska baime siems padarams, daugiau nieko nepriduria. -Yra dar sis tas, sis tas del ko skambinu butent tau. Jis sukandziojo viena vaikina. Nezinau kada ivyks jo pilna transformacija, bet nemanau, kad susitvarkysiu su dviem vilkais,-prislopinusi savo balsa paskutine fraze istaria itin tyliai. Nutilusi isiklauso i tyla kitame laido gale.

Tuo metu stebėdamas užburtos merginos veidą klube, kuriame tuo metu ir tebebuvo, pakankamai plačiai nusišypso dėl to, kad mergina kad ir tokia prasme, tačiau taip ir nesugebėjo jo pamiršti, keliais pirštais pridengia telefono apačią, kreipdamasis į priešais sėdinčia: - Tu gali eiti, ir įsidėmėk, išėjusi iš čia pamirši kad kada nors iš viso buvai mane sutikusi. - Merginai pasitrauks, pats tuo tarpu sugrįžta prie pokalbio telefonu: - Negaliu patikėti, kad sugebėjau užgauti tavo savigarbą, kad iki šiol griežį dantį ant manęs. - Iš kart po to kai ji pratęsia savo kalbą, specialiai erzindamas, sulėtintai ištaria: - Nesudominai. - Atitraukęs ragelį sau nuo ausies, jau ketino padėti ragelį, tačiau lemtinga akimirka pakeitęs savo nuomonę, vėl pritraukia aparatą sau prie ausies, pratęsdamas: - Paprašyk gražiai, ir tuomet už daugiausia penkių minučių būsiu ten. Bet jei taip nepadarysi... dedu ragelį? - Tikėdamasis kad mergina visgi sugebės persiversti per savo principus, nutyla laukdamas prašymo.

Is esmes budama labai draugisko charakterio mergina, nusistebi pajutus kaip eme gniauzti rankoje telefona Deimon'ui snekant. Nenoromis tekus sau pripazinti, kad jis yra vienintelis vyras sugebantis isvesti ja is savitvardos ir pazadinti ta vampyriskaja jos esybes puse, tvirtai suspaudzia lupas Deimon'ui nutilus. Padariusi keliu akimirku pauze, kuomet itampa tarp dvieju pasnekovu buvo kone girdima, galop iskosia: -Tu man skolingas, Deimon'ai,-vis dar neprisiversdama padaryti ko prasoma, imasi kitos taktikos. -Ir man tikrai reikia tavo pagalbos...-pasijutusi nuginkluota, ko labai nemego, susnibzda. -Prasau...

Pro ausis praleisdamas pirmą jos monologo dalį, net per ragelį galima buvo nujausti kad po merginos finalinio žodžio jo veidą papuošė savimyliška šypsena: - Kaip kaip ten sakei? - Po trumpos pauzės, visgi supratęs kad šiam vakarui jau nieko įdomaus nebe nusimato sėdint klube, galiausiai pasukiodamas galvą, pratęsia savo mintį: - Tebūnie, pasirodysiu ne už ilgo. - Padėjęs ragelį, susimoka už visus šį vakarą išgertus gėrimus, pasiekdamas savo automobilį, įsėda į jį, ir neskubėdamas pajuda link nurodytos vietovės.

Būdamas ir taip per daug įbaugintas šio vakaro nutikimų, merginai leidus suprasti kad ji žada pirmiausia pasikalbėti telefonu, pats dar kartą pakelia savo džemperio apačią, dirstelėdamas į krauju išteptą, visiškai jokio sužeidimo neturinti odą. Sukandęs dantis, bei akivaizdžiai nesuvokdamas kame yra reikalas, trumpam dirstelėję į merginos pusę. kadangi kaip tik tuo metu jo galvą suspaudžia telefono signalas, abiejų pašnekovų susipynę balsai, sumerkęs akis, neigiamai supurto galvą. Ir vos tik šviesiaplaukė baigia dialogą telefonu, pramerkęs akis vėl sumišusį žvilgsnį nukreipia į ją: - Aš nežinau, jei rimtai gyvenu visai netoli nuo čia. Kadangi ne velnio nesuprantu kas šįvakar nutiko, verčiau eisiu pėsčias, tokiu būdu turėsiu bent menką progą pagalvoti. - Išlauždamas savo vizualiai nekaltą miną, iš to paties džemperio ištraukia kortelę (kurioje nurodytas jo darbovietės numeris, adresas ir kiti kontaktai), ištiesdamas ranką į jos pusę: - Imk, taip galėsi su manimi susisiekti, kai išsiaiškinsi su automobilio draudimu. Dirbu ten iki vidurnakčio, todėl nesikuklink skambindama. - Belaukdamas kol ji paims jo kontaktus, pats pratęsia: - Aš pabūsiu su tavimi, nes kaip ir sakiau čia laksto pasiutęs šuo, iki kol atvažiuos tavęs pasiimti. - Gūžtelėdamas pečiais pratęsia: - Aišku jei tu ne prieš.

Kitame laido gale pasigirdus signalui, kuris reiske, jog Deimon'as padejo rageli, piktai uzvercia akis tebelaikydama savo lupas tvirtai suspaustas. Tarsi tik dabar butu prisiminusi, kad cia yra ne viena, siek tiek krupteli kai Scott'as i ja kreipiasi. -Visiskai tave suprantu, tu patyrei soka, siaip ar taip vos taves nepartrenkiau,-priejus arciau uzdeda viena ranka vaikinui ant peties, nors vidiniai instinktai jai liepe laikytis atokiau jei vaikinas kartais pajustu priesiskuma jos padermei. -Mano.. pazystamas... jau pakeliui. Primygtinai taves prasau, kad leistum tave apziureti speacialstams,-nutaisiusi draugiska veido israiska, nusisypso. -As esu medicinos sesele, bet tokioje tamsoje negaliu pasakyti ar tos zaizdos galejo nesti koki nors uzkrata... Galiu tave uztikrinti, kad tai bus konfidencialu... Juk esi pilnametis, taip? Tokiu atveju tavo tevai neprivalo to zinoti,-patraukusi savo ranka nuo vaikino, neigiamai papurto galva. -Pamirsk tai,-turedama omeny masina ir tai, kad pasnekovas primigtinai reikalauja padengti islaidas, leidzia suprasti, kad neketina net svarstyti tokios galimybes. Dirstelejusi i laikrodi telefone, nervingai prikanda apatine savo lupa. -Kur po velniu jis taip ilgai..-tyliai sumurma, jausdama kaip pamazu ima panikuoti nes viskas ka uzuode aplinkui buvo vilkolakio dvokas.

Išsukdamas savo automobilį į reikiamą kelią, pagaliau iš tolo apšviečia juos abu savo transporto priemonės priekiniais žibintais. Kuomet prisiartina pakankamai arti, užgesindamas variklį, pirmiausia pradaro dureles iš kairės, pagaliau pats išlenda iš transporto priemonės. Pakėlęs akis į čia tebestovinčius, išlaužia savo firminę, kampinę šypseną, kuomet nuo žibintų šviesos McCall'o akys pakeičia spalvą, kaip kad būna pas šunų. Atpalaidavęs savo pečius, pagaliau prieina prie Lexi, pasukdamas veidą į jos pusę, bei išlauždamas kiek atbukusią miną: - Dar kartą labas blondine. - Kuomet trumpam pasuka akis į Scott'o pusę, ištiesia savo ranką į jo pusę, pratęsdamas prisistatymą: - Deimonas, manau kad ne karto nebuvome susikirtę. Yra kokių nors problemų? Ar jau galiu ją pasiimti sau? - Specialiai patylindamas savo kalbos toną, kone sušnabžda. - Nes manau kad ji per daug užsivedusi, todėl nori kuo greičiau iš čia nykti. Aišku kartu su manimi. Tad, tu ne prieš?

- Aš pilnametis, tačiau nemanau kad man yra reikalinga medicinos pagalba. Akivaizdu kad neturiu net menkiausio įdrėskimo. Gal, krisdamas aš viso labo užkritau ant kokio nebaigto elnio ar ko nors panašaus. - Išspausdamas kaip galima draugiškesnę šypseną, susikiša kortelę atgal į savo džemperio kišenę, nes akivaizdu kad jos nereikėjo. Išklausydamas merginos kalbos, pastebi kad čia kaip tik tuo metu įsuka automobilis. Nuo šviesų primerkęs akis, kuriam laikui buvo nutilęs, stebėdamas kas būtent išlips iš automobilio. Deimonui priėjus, iš mandagumo, paspaudžia jo ranką, atsakydamas tuo pačiu: - Scott'as. Ir aš tikrai nieko prieš, tik norėjau palaukti kartu su ja, kol kas nors atvažiuos. - Kaip tik tuo metu pasukdamas šalin, dar trumpam atsisuka į juos du: - Tai, gero vakaro tuomet. Ir ačiū už viską. - Paskutinį sakinį paskirdamas Lexi, teigiamai linkteli galva.

Ties pirmaja Scott'o teorja apie tai, kaip kraujas galimai atsidure ant jo marskiniu neigiamai papurto galva taip isreiksdama nepritarima. -As tikrai miegociau ramiau, jei...-kai jos sakinys yra pertraukiamas Deimon'o psairodymo, susideda abi rankas sau ties klubais ir nutaiso atitinkama veido israiska. Ignoravusi jo pasisveikinima tiesiog suraukia lupas ir lieka stebeti vaikinu susipazinimo. Kai atvykelis prasizioa kalbeti, is nuostabos praveria burna bei suraukia antakius: -Negi negirdejai nieko ka tau sakiau telefonu?-nukelusi viena is ranku sau nuo klubu, ja pamosuoja sau ties ausimi. Aiskiai isgirdusi ka Deimon'as susnabzdejo praveria lupas taip pademonstruodama savo pasipiktinima tokiu lengvabudisku vaikino elgesiu. Vis gi susitvardziusi nuo noro jam uzvozti dar cia pat, Scott'o akivaizdoje, imasi taktikos, kuri zinojo visuomet giliai uzknisdavo Deimon'a-ignoravimo. Pasisukusi i Scott'a neigiamai papurto galva: -Mes tave pavezesime namo,-suirzusi, leidzia abiems vaikinams suprasti, kad jos sprendimas galutinis ir negincijamas, apsisukusi ant kulno patraukia automobilio link, neatsitiktinai peciu kliudydama Salvatore. -Net nesvajok,-sukuzda praeidama ir pasiekusi gerai pazystama transporto priemone atsiseda i keleivio sedyne priekyje. Susikrovusi koja ant kojos ima laukti.

Stebėdamas merginą, susikryžiuoja abi savo rankas sau po krūtine, taip labiau išryškindamas pečius. Visgi nebūdamas iš tų žmonių, kurie savo laisva valia imasi gelbėti pasaulį, užverčia akis, kuomet mergina pasisako kad nori kad jis parvežtu vaikį į jo namus. Pasukdamas akis į praeinančią merginą, pasisako: - Jis juk sakė kad gali pareiti pats. Letenas. - Krenkštelėdamas, pasitaiso: - Tiksliau. Kojas tuo pačiu metu pramankštins. - Visgi kuomet ši pasako savo galutinį nuosprendį, nusprendęs šį kartą nusileisti, rodomuoju rankos mostu nurodo kad Scott'as pajudėtu link automobilio: - Pats kuo puikiausiai girdėjai. - Nepiktybiškai suraukęs veidą, pasisako toliau: - Spėju jai kalendorinės dienos, todėl verčiau neprieštaraukim. - Ir kuomet tuo pačiu metu sulaukia merginos finalinio komentaro, nesusilaikydamas nusišypso, ko pasekoje išskėsdamas abi savo rankas: - Kas? Nepatikėsiu tuo, kad tau yra sunku pripažinti kad tą vakarą visai neblogai pasilinksminom. - Palaukdamas kol vaikinukas pajudės link mašinos, pats pasistengia pirmasis užsėsti prie vairo, ir Scott'ui dar nesulipus į vidų, pasuka veidą į Lexi pusę: - Aš nevaidinsiu jo auklės, jei tikiesi iš manęs to. Pats kaltas, kad pasipainiojo netinkamu metu. Ir verčiau jis nemeta kailio mano gražuolės viduje. - Kalbėdamas apie automobilį, užveda jį.

Aiskiai girdejusi kiekviena zodi pasakyti Deimon'o lupomis, yra nusiteikusi puolimui is kart kai vaikinas atsiseda salia jos. -Klausyk, brangusis,-papucia lupas ir suneria rankas sau po krutine. -Paskambinau tau ne todel, kad...-ima berti kaip zirnius i siena ir staiga nutilusi atsilosia galva i automobilio sedyne uzmerkdama akis abejomis rankomis perbraukdama per savo plaukus saknis. Kai imasi kalbeti vel, padaro tai zymiai tylesniu balsu: -Jau ilga laika mitau tik gyvunu krauju,-nuryja burnoje susikaupusius skyscius tebelaikydama akis uzmerktas. -Esu issekusi ir...-padaro pauze bei nubraukia jos veida dengusius plaukus salin, leisdama vaikinui pamatyti koks isblyskes yra jos veidas. -Kai pamaciau jo zaizdas, maniau, kad nesusivaldysiu,-prisipazysta bei apsilaizo lupas. -Nenoriu, kad Stefan'as pamatytu mane tokia,-galop atsimerkusi isisziuri kazkur priesais save i tamsa. -Zinau, kad tau i ji nusispjaut, bet jis yra nekaltas del to kas jam nutiko. Ir pagaliau, tureti drauga vilkolaki nepamaise nei vienam vampyrui,-pasukusi savo smakra link Deimon'o dviprasmiskai sypteli. -Dabar supranti kodel paskambinau butent tau?

Kurį laiką būdamas nukreipęs savo šviesias akis į priekį, leido merginai išsakyti savo nuomonę, kurios visgi baigti taip ir nesugebėjo. Stebėdamas tikriausiai tuo metu dar tebeeinantį Scott'ą, liežuviu perbraukia per savo lupas ir kaip tik tuo metu kai nugara atsiremia į savo vietos atlošą, pasuka veidą į Lexi pusę:
- Tu tapai visiškai nebe linksma, kokia buvai ankščiau. - Kaip visuomet ištempdamas lupas į akivaizdžiai kampinę šypseną, kurį laiką leidžia sau paganyti į tai, kas yra išryškinta iškirptės. Šiek tiek sujudinęs antakius, vėl veidą nukreipia į priekinį automobilio stiklą, pasistengdamas kaip galima greičiau surinkti žodžius į rišlų sakinį: - Tau reikia atsipūsti ir kuo mažiau bendrauti su Stefanu. Nes nei pati nepastebėsi kaip kiekvienai savo suvalgytai voverei duosi po vardą. - Su plačia šypsena veide atsisukęs į merginą, po jos komentaro apie vilkus, užvertęs akis neigiamai supurto galvą: - Negi niekuomet nebuvau minėjęs kad tiesiog nesuvirškinu tų padarų? - Krenkštelėdamas, pagaliau pasuka raktelį labiau į priekį. - Susibendravusi su šunimis, dar ir tu sugalvosi peršokti į kitą barikadų pusę, kaip mūsų sena "draugė", panelė Petrova. - Kabutes įrėmindamas atitinkamu rankos pirštų judesiu, liežuviu eilinį kartą perbraukia per lupas, pratęsdamas: - Bet tebūnie, parvežkime tavo naują namini gyvūnėlį namo. - Trumpam išplėtęs savo akių vokus, pagaliau visą savo dėmesį nukreipia į priekį.

Neaišku ar tai neseniai vykusio užpuolimo pasekmės, ar netikėtai sugijusios žaizdos, kurios skausmą atsimena iki pat šiol, tačiau niekas negali patvirtinti jos buvimo, stipriai abejodamas ar verta leistis būti vežamam visiškai nepažįstamų žmonių, neskubėjo sulipti į automobilį. Dar kartą apsižiūrėdamas aplinkui, įsiklauso į savo kūno vidinį balsą, kuris jam kaip tik tvirtino kaip galima greičiau eiti iš čia, neigiamai supurto galvą. Sumesdamas visą tai ant galimos paranojos, kurios egzistavimu nelabai tiki, galiausiai ima kelti kojas, kurios šiuo metu atrodė kad svėrė mažiausiai po toną, pasiekia automobilį. Negirdėjęs jų dviejų pokalbio, sulipa ant galinės sėdynės, po savęs užtrenkdamas duris. Tuomet jiems abiems už nugaros prasitaria: - Mano namas randasi kelio gale, pasukus į kairę. Nesunku bus jį rasti, nes tame rajone jis labiausiai apgriuvęs. Tiksliau, labai senas.

Nesusilaikiusi sypteli po pirmojo Deimon'o komentaro, bet pasistengia tai nuslepti pasukdama galva i lango puse. Supratusi, jog paskambinusi vampyrui, kuris nera linkes panikuoti, net ir kebliose situacijose, padare teisinga sprendima, siek tiek atsipucia. Pastebejusi kur link nukrypo vaikino zvilgsnis, vienos rankos plastaka prisidengia savo iskilumus, kurie buvo itin isryzkinti del jos vilkimos trumputes sukneles. -Ei!-nutaiso nepatenkinta israiska, bet giliai viduje apsidziaugia, kad nevilki apdribusiu drabuziu. -Labai galimas daiktas, kad jis mus girdi,-susnypscia tyliai, galvos judesiu parodydama i Scott'a. Kai apkalbamasis asmuo atsiduria automobilyje is akrt atsisuka i galine sedyne: -Ar nepriestarautum jei uzmesciau aki i tuos idreskimus?-metusi reiksminga zvilgsni Deimon'ui, dar nei nesulaukusi atsako, pakeicia sedima vieta atsidurdama ant galines masinos sedynes greta Scott'o. Itin gerai matydama tamsoje kilsteli sudraskytus vaikino marskinius ir supratusi, kad nebera abejones, kad ji uzpuole vilkolakis, prikanda viena savo rodomaji pirsta mastydama kaip geriau paaiskinti visa tai naujajam vilkui. Kai automobilis pajuda is vietos, pagaliau prabyla: -Dabar pilnatis,-susirupinusi kreipiasi i vairuojanti asmeni. -Parvesime ji namo leisime jam isskersti namiskius?-persisverusi per Deimon'a nuspaudzia jo kontroles paneleje buvusi mygtuka, kuris uzrakino visas automobilio dureles is isores. -Neturime pasirinkimo,-neigiamai papurto galva grizdama atgal i priekine sedyne. -Tai kas tave uzpuole... nesioja uzkrata,-atsisukusi i McCall apgailestaujanciai vypteli. -Suprantu, kad sianakt patyrei uztektinai, bet privalai vykti su mumis. Ir as prizadu tau viska paaiskinti,-kelis kartus teigiamai linkteli galva. -Ar turi su savimi...-nutyla nenoredama mineti zodzio ''kraujas''. -Vargu ar turesiu laiko ka nors susimedzioti pati,-prikanda lupas suprasdama, kad pati iesko pasiteisinimo tam, kad turetu priezasti nusizengti savo meitinimosi principams ir pasimaitinti zmogaus krauju. Zinodama, kad kas kart kai jos ir Deimon'o keliai susikerta ji siek tiek paleidzia vadeles, dviprasmiskai sypteli vien pagalvousi apie jausma ir jegas, uzplustancias isgerus ''uzdrausto skyscio''.