Re: KITOS VIEŠBUČIO PATALPOS:

by **Vivienne Ridley Collins** Sk. 05 12, 2019 1:14 am

Liana Rivas rašo:

I Put A Spell On You

NUOTAIKA: *click here* APRANGA: Liviana, Desmond DAINA: Limp Bizkit – Behind Blue Eyes

THEME SONG: ANNIE LENNOX – I PUT A SPELL ON YOU

Desmond’ui niekada per daug nepatiko išblukusios šviesiaplaukės. Galima būtu pasakyti, kad tame nėra nieko asmeniško, tačiau tuo pačiu metu jis nuoširdžiai niekada nebuvo sutikęs protingos šviesių plaukų nešiotojos. Ką kalbėti apie tai, kad tamsiaplaukės vyrui visada atrodė su didesniu “cinkeliu”, plius atitinkamai pavojingos, fatališkos. Ir Lorella jam neatrodytu kažkuo ypatingai patrauki, net jei nuo savo veido nusiplautu visą tą tragiškai atrodantį makiažą, bei nusimautu tuos ale drabužius reiškiančius skutelius. Jei ne šios fėjiški apžavai, vyras greičiausiai net nebūtu pasižiūrėjęs į tą pusę, ką kalbėti apie tai, kad nenorėtu kišti savo pisiuko ten, kur prieš tai makalavosi draugas. Been there, done that, never again. Gebėdamas atsispirti Lorellos apžavams, aukštaūgis vampyras greičiausiai pasinaudotu proto balsu, bei laikytusi nuo jos kaip galima toliau, tačiau ne dėl to kad ji sugebėtu jį sugundyti visiškai beprotybei, o todėl kad ji atrodo kaip tobulas personažas iš jo asmeninio pragaro. O šito vyras išgyventi dar kartą nenorėtu, netgi jeigu išgyventus tai, būtu suteikta galimybė šito neatsiminti. Kalbant apie “pragarą”, Abberline nebuvo koks nors mulkis, kuris pamatęs horizonte tariamai priešiškai nusiteikusią Petrovą, imtu cypauti draugeliui apie tai, kad ši kalytė ir vėl pasirodė. Jautėsi pakankamai užtikrintai, kad su šia moterimi sugebės susitvarkyti savarankiškai, jei tik to norės. Juk tapęs nemirtingu, jis iš ties tapo kur kas mažiau atsargiu, ir kur kas rečiau ėmė įsijungti blaivų mąstymą. Jautėsi laisvas, niekuo nevaržomas ir napančiojamas, ko pasekoje buvo linkęs daryti neatleistinas klaidas, kurios jam taip pat visiškai nieko nereiškė. O ko gi galima tikėtis iš asmens, kuriam buvo suteiktos didžiulės galios, didžiulės galimybės, nemirtingumas ir visiška silpnų vietų stoka? Nadios buvimas čia, ir vėl veikė kažkaip “įdomiai”. Dar būdama savo alter-ego, Lilith, ji bent kuriam laikui privertė Desmond’a pamiršti apie visą aplinkinį pasaulį, apie tai kad ji ketino paskleisti apokalipsę, bei sunaikinti viską, kas jam, bei visiems kitiems žinoma. Dar tuomet stebėdamas šios asmenybes akis, vyras jautėsi užhipnotizuotas, ramus, galbūt net saugus. Nejuto jai kažkokios iš niekur kylančios paniekos, kaip pavyzdžiui Sebastian’as ar Katherine (juk naujavirčio vampyro žinios nebuvo tokios plačios, kad žinotu nuo ko viskas prasidėjo). Įtikino save kad nekenčia tos moters dėl to, kokią aura ji jo atžvilgiu skleidė, kokį keistą efektą kelia jo kūnui. Ak ir taip, už tai kad galiausiai jį NUŽUDĖ. Ir dabar, stebėdamas jos tamsias akis, aukštaūgis veik pasimiršo kur randasi ir netgi “atjungė” tą saldžiai neapsakomą Lorellos kvapą, bei visą tą trauką, kurią natūraliai skleidė fėjos. Kaip tai paaiškinti? Velniai žino, arba velnias, ex velnias žino. Nesvarbu, svarbu tai kad tai veikė, ir kaip ne keista, niekas to nepastebėjo, nesureikšmino. Juk vargu ar koks kitas vampyras imtu ir pradėtu šnekučiuotis su kita moterimi, kad ir nelabai maloniai, bet liesti ją, kuomet prie pat yra prasižergusi, ir akivaizdžiai įsielektrintai sudrėkusi fėja. Ir visgi, visas Abberline dėmesys buvo nukreiptas į Nadią. tarytum būtent tą akimirką, be jų dviejų klube nebuvo ne vienos kitos sielos, kaip ir muzika būtu pritilusi.
Pretenzingas šnypštimas moters balse, privertė Abberline savo veide ištempti kiek sarkastišką šypseną, kurią nuoširdžiai stengėsi sulaikyti, kiek per daug pastebimai suspausdamas savo lūpas. Žvilgsnis lėtai, atsitraukdamas nuo pašnekovės veido, taip pat lėtai nusileido žemyn, ten pat, kur Juos du vizualiai skyrė ilgų baltų plaukų perukas. Neskubėdamas ką nors pridurti, vyras liežuviu perbraukė per savo lūpas, ir tikrai ne dėl to, kad būtu sudomintas ant grindinio sukritusių plaukų vaizdo, o to, kad tikriausiai tik dabar pastebėjo tai, kad mažai kuo be pridengtos tamsiaplaukės kojos atrodė be galo dailiai. Galėjo dabar pat prabilti, tačiau priešingai, nusprendė elgtis kitaip. Kadangi pati tamsiaplaukė vampyrė nusprendė pradėti šį žaidimą, tai kodėl gi šiai šiek tiek nepatalkinus? Neskubriai pasitraukdamas nuo pakylos, ant kurios prieš tai šoko Lorella, vyras ėmė lenktis apačion. Iš tiesų keista, į puolimą jis neasakė anei kaip, kuomet atsiklaupdamas ant kelio, vienos rankos pirštais susilietė su tuo penkių šimtų dolerių vertės daiktu. Nadios koja vis dar tebebuvo priminusi dalį peruko, kuomet Abberline šiek tiek atlošė savo galvą, bei vis dar iš savo veido nepašalindamas tos pačios kampinės šypsenos, pakėlė akis į moters veidą. Jo rankos netrūko susirasti jos aukštakulniu padailintos kojos. Atsargiai kilstelėjo šią nuo grindinio, padeliu įremdamas į savo petį. Tarytum atsitiktinai pamiršdamas apie tai, kad lenkėsi peruko, nuo pat moters čiurnos lėtai delnu ėmė kilti pirmiausia link kelio, vėliau šlaunies, kuomet pilnai patalpindamas ranką už josios suknelės, vis dar įtartinai negrubiai suimdamas dalį tamsiaplaukės užpakaliuko, bei stipriai patraukdamas į save. Taip, kad neatlaikius, prieš tai nepriekaištingai išlaikytos laikysenos, ji palinktu į priekį, netgi atremdama savo rankas į jo tvirtus pečius. Desmond’o veidas atsidūrė lygiagrečiai ties vampyrės tarpukoju, kuomet pasigerėdamas vaizdu, jis kiek aiškiau šyptelėjo, dar kartą pakeldamas akis į jos veidą. Kam viso to reikėjo? Galbūt todėl, kad iš tiesų pasidarė įdomu, kiek toli Nadia bus pasiruošusi eiti, dėl vaisto? Ar tikrai pasirodys esanti tokia pigi, kad sugultu su bet kuo, kuris šiai prieš nosį pamosuos buteliuku su keisto padūmavusio atspalvio tinktūra? Patraukdamas į save vampyrę, jis elgėsi dviprasmiškai, juk likusios nepaliestos jos kulniukas taip pat spaudė plaukų sruogą, ir šiai įsirėmus į Abberline pečius minėtasis daiktas visiškai atsilaisvino. Tik dabar, kai tapo akivaizdu, kad jis tai darė tik tam, kad pakelti plaukus nuo grindų, vyras laisva ranka suėmė peruką, kuomet sekančią atitraukė nuo Petrovos dubens, iš kart po to, pilnu ūgiu atsikeldamas ant kojų. Atmestinai pamesdamas peruką ant pakylos, jis taip ir nepaleido jos akių iš savųjų.
– Penki šimtai dolerių išgelbėti. Bet jei tau aktuali mano nuomonė, šis daiktas tau nereikalingas. O ir blondinės nėra mano skonio. – Jo žemas, šiek tiek dusliai prarūkytas balsas suvirpino aplinką, kuomet vyras netgi neatkreipė dėmesio į tai, kad būtent šiais žodžiais galėjo kaip nors netyčiomis “nuskausminti” Lorellos susidomėjimą tolimesnia vakaro eiga. Tačiau meluoti irgi nebuvo didelės prasmės, ką kalbėti apie tai, kad bet kas, kas bent šiek tiek pažįsta Abberline, galėtu drąsiai pasakyti, kad greičiausiai ne karto nebuvo šio matęs šviesiaplaukės kompanijoje. Antipatiją, kurią tamsiaplaukė juto fėjai buvo galima netgi užuosti ore, ką kalbėti apie kūno kalbos elementus, kurie išdavė buvusią pragaro karalienę kaip tik tuo metu, kai blondinė sukikeno. Matė kaip tam tikri prieš tai jo ištarti žodžiai, bei kiek per daug savininkiškai šiurkštūs veiksmai nepaliko tamsiaplaukei susižavėjimo, o netgi atvirkščiai privertė ją tik dar labiau pasistengti parodyti esti ji nesijaučia už jį anei kiek menkesnė, paskatino Abberline elgtis tik dar labiau veidmainiškai, storžieviškai. Žvilgsniu keliaudamas per visus tuos raizginius, kurių tamsiaplaukė neužpudravo kosmetikos priemonėmis, jis galiausiai pakėlė ranką dar kartą, tik dabar pirštais imdamas vesti per tuos “nanatūralius papuošimus”. Puikiai žinojo esti neišsidavė turintis priešnuodį, leido jai susidaryti tokią nuomonę, bet tikrai kad nepadarė nieko, kad patvirtinti tai, esti nemirtinga moteris yra teisi. – Ne? – Tik perklausė, kuomet ji praskleidusi lūpas, išleido pirmuosius atgarsius. Atstumas tarp jų kūnų ir taip buvo visiškai niekinis, tačiau vyras palinko tik dar arčiau, lyg vampyriškos klausos būtu negana, ir jis norėtu girdėti ją aiškiau, o foninė muzika tariamai tai padaryti trūkdė. Jo veidas panėrė į natūralius jos tamsius plaukus. – Oo. Tuomet pardon madam, padariau klaidingą prielaidą. Leisk pasitaisysiu, tikriausiai yra gana apgailėtina savo paskutines dienas leisti kažkokiame prabrangiai pigiame klube, iš kurio išėjusi su tuo juokdariu, netgi nebūsi deramai išdulkinta, nes jis baigs į apatinius greičiau, nei spėsi prie jo prisiliesti, tiesa? – Giliau įkvėpdamas, kas nebuvo net būtinybė, aukšaūgis pasuko veidą taip, kad juos skirtu dar mažesnis atstumas. Ir ne, ne kalbos nebuvo apie pasibučiavimus ar panašias veiklas. Tarytum dabar pat norėdamas nuleisti Nadią ant užpakalio, jis per daug užtikrintai, tarytum tai būtu vienintelė egzistuojanti tiesa.
– Aš neturiu vaisto Nadia, jis neegzistuoja. Ir a. a. Ir nebandyk prikišti man Sebastian’o pasveikimo, manau abu puikiai suvokiam kad jis yra sušikta sparnuota išgama, ir toli gražu ne tipinis vampyras. Todėl, pretty much, nesunaikinamas. Todėl tavo vietoje, dar kartą gerai pagalvočiau, ar tikrai ketini veltis ten, iš kur iešeisi nieko nepešusi. – Abberline atsitraukus, bei nugara pasirėmus į pakylą, tarytum būtu tuo ir baigęs visą pokalbį, sulaukė atsakomo “pasyvaus puolimo”, kokiu prieš tai buvo apdovanojęs Petrovą. Nepaleisdamas vampyrės iš akių, aukšaūgis iki pat akimirkos, kol pati Nadia nepaminėjo šviesiaplaukės, paprasčiausiai spėjo pamiršti apie jos ir visos kitos aplinkos egzistenciją. Jos atsakomasis artumas trikdė dar labiau, juk dar prieš akimirką ji rėžė jam vienokią tiesą, dabar jau kitokią. Netgi žinodama kad vaisto negaus, o galbūt jo iš tiesų nėra? Juk teoriją apie Redford’o unikalumą, pati iš savęs yra gana unikali. Ir nieko greičiausiai net nenustebintu, jei tai būtu tiesa. Dar kuris laikas nenuleisdamas akių nuo Katherine pirmagimės, jis galiausiai pasekė jos žvilgsniu, kuris netrūkus susidūrė su visai susitarimu patenkintos Lorellos atvaizdu. Įtikinėti ir toliau vienas kitą, arba paprasčiausiai tuščiai aušinti burnas, kurias galima užimti malonesne veikla, nebuvo ne menkiausios prasmės. Tad nenuostabu, kad abudu svečiai nusekė paskui kelią parodžiusią Lorellą.

Tamsus ir siauras tunelis iš pat pirmo žvilgsnio nepriminė kelio link norimo tikslo, užteko užuosti ir pakeliui dvelkianti šviežio bei pasenusio kraujo tvaiko. Kad ir kur Juos vedė Lorella, tai toli gražu nepriminė karštos seksualinės fantazijos vaisiaus. Desmond’as ėjo paskutinis, ir jo žingsniai nor ir buvo platūs, nebuvo labai ryžtingi. Tik trumpam stabtelėdamas, jis sulaukė įtaraus Nadios žvilgsnio. Jie nepratarė kits kitam ne vieno žodžio, nors iš aukštaūgio minos buvo galima pastebėti kažką, kas nebuvo būdinga įsiaudrinusiam patinui. Ši vieta, specialiai ar ne, priminė jam ne taip seniai išgyventą ir pamirštą asmeninį pragarą. Kvapas, tamsa ir tam tikra izoliacija davė savo, ką kalbėti apie kažkur pakeliui paliktą narvą. Vyras neatrodė įbaugintas, greičiau supykintas, ir jei jo skrandis nebūtu miręs kaip ir dauguma kitų organų, jis greičiausiai būtu pradėjęs žiaugčioti. Supurtęs galvą, jis visgi ryžosi eiti toliau, nors visi nematomi grėsmės radarai skandavo priešingai. Likus visai ne daug iki reikiamo kambario, šviesiaplaukė nustragsėjo į vidų. Jai pradarius duris, iš karto pasklido ryškiai rožinė spalva. Okey, šito amerikietis mažiausiai galėjo tikėtis. Visiška beskonybė, sumautos barbės kambarys, arba kažkas iš panašaus repertuaro. Petrova užėjo pirma, jai įkandin į kambarį pateko ir Abberline. Neskubėdamas griebtis nei vienos iš moterų, jis žvilgsniu perbėgo per visą aplinką: dabar užuodė ne vien skirtingo šviežumo kraują, bet ir į čia esančius objektus įsigėrusį prakaitą. Tiesą pasakius buvo visokio plauko viešnamiuose, bet šitai švelniai stipriai dvokė beprotinamu, kurio pagrindinė lėlė buvo ne kas kitas, kaip Lorella, kitaip dar vampyrės ir fėjos hibridė.

Tikriausiai pasinaudodama proga, kad Desmond’as akivaizdžiai sutriko nuo fėjos šou su rėkimu ant tuščio kambario, Nadia atsidūrė pakankmai arti, kad pasinauduotu aplinkybėmis savo naudai. Viena akimirka, ir aukštaūgis jau buvo nuverstas ant lovos, jo rankos užkeltos virš galvos, bei rišamos kaklaraiščio, kuris prieš tai tabalavosi apie jojo kaklą. Stebėdamas Nadios veikmus, jis nesistengė priešintis, priešingai netgi buvo užvaldytas minties apie tai, kad atitinkamą sujaudinimo lygį pasieks tiesiog stebėdamas dviejų be galo kontrastingų, bet tuo pačiu metu savotiškai be galo patrauklių moterų interakciją. Šiek tiek timptelėdamas rankas, jis tik įsitikino tuo, kad mazgas, kurį pasirinko Petrova, nebus pernelyg silpnas. Nebuvo, kas tik iššaukė vyro veide atitinkamą šypseną.
– Turiu pripažinti, savo gyvenime buvau bandęs daug ką, bet tik nebūti surištam barbės namuose, kol dvi mergiotės bando priversti mane nutrūkti nuo “grandinės”, ir išpisti jas taip, kad akyse mirguliuoti pradėtu. – Vos pastebimai kilstelėdamas antakius, vyras įsipatogino, tarytum parodydamas esti yra pasiruošęs stebėti, ir bandyti savo paties kantrybę, kaip kad buvo liepta. O turint omeny kad jie visi buvo nemirtingi, kantrybė buvo ganėtinai reikšmingas veiksnys. Pagaliau atsižvelgęs į pareikštas žaidimo taisykles, kurioms tiesą pasakius anei kiek neprieštaravo, jis sutelkė visą savo dėmesį į jas. Gana keistas dalykas, tačiau ne vienas fiziškai ir emociškai sveikas vyras nesugeba atsilaikyti prieš tai, kai prieš akis taip geidulingai bučiuojasi moterys. Šis, iš pažiūros visiškai nekaltas, veiksnys sugeba suvirpinti visą kūną, o kas svarbiausia “sutekėti” į tarpukojį, kuris natūraliai tampa dar didesniu, dar standesniu, ir pasiruošusiu įsispausti taro tų dviejų porų lūpų, kurios dabar it pasiruošdamos intymiam šokiui, glaudžiasi tarpusavy. Buvo galima išgirsti kaip sunkiai seiles nurijo Abberline, kuomet nenutrūkstantys bučiniai peraugo į kūniškas glamones. Ir visgi, jis nejudino savo “supančiotų” rankų, nors ir suvokė tai, kad stipriau patraukus, sugebėtu ir lovos rėmą nuplėšti. Bet dabar nebuvo tam laikas, ypač kai akys matė tai, kas neapsakomai gražu. Lorellos sprendimas įsitaisyti aukštaūgiui tarp kojų, nekaltai dirgino jojo tarpukoji, jos galvai įsiremiant į akivaizdžiai kelnėse netelpantį erektinį falą. Lėtai iškvėpė, ir toliau suteikdamas sau galimybę grožėtis. Tiesa, net įsivaizduoti negalėjo kad po visais tais drabužiais, į kuriuos visuomet buvo įsispaudusi Petrova, slypti toks prižiūrėtas, atletiškų formų kūnas. Kambarį visai netrūkus užpildė ir šviesiaplaukės aimanos, kurios kaip ir buvo galima tikėtis, skambėjo kaip undinės (serenos) dainos, vyliojančios jureivius į mirties spąstus. Vien šis garsas svaigino, ką galima sakyti apie jos kvapą, ar kraujo skonį, kuris niekada prieš tai dar nebuvo užpildęs Abberline vidurius. Ar jį erzino tai, kad moretys elgėsi taip tarytum jo čia net nebūtu? Vargu, kaip gi galima erzintis, kai vaizdas kurį matai yra tiesiog TOBULAS? Pamaloninusios viena kitą, jos pagaliau nusprendė užsiimti ir trečiu svečiu, kuris kol kas, užsiėmė pakankamai pasyvią stebėtojo poziciją. Jo pilnai sueičiai pasiruošęs pimpalas, kolne iššoko iš trumpikių, kurias nutempusios gražuolės, numetė kažkur toliau, kad nesimaišytu. Be jokio papildomo perspėjimo, Lorella parodė iniciatyva pirmoji, kuomet apžiodama jo falo galvutę, sudūrė ją ne vien kad su savo priekiniais dantukais, tačiau ir šaltu kaip ledas liežuviu. Jo kvėpavimas kaip mat tapo intensyvesniu, pilnai išduodančiu pasitenkinimą, kurį patyrė fizinis jojo kūnas. Tikrai kad nesusimerkė, stebėjo tai, kaip jos burnoje slydo jo kotas, kaip jis reagavo, kaip jį raizgančios stambios kraujagyslės tapo veik pasiruošusios nusprogti. Jausmas buvo beprotiškas, ir atrodė kad galėtu baigti kad ir dabar pat, jei ne Nadios sprendimas slysti lūpomis per jam priklausančią krūtinę. Įkandimai, kurie ne vien pažeisdavo paviršinį odos sluoksnį, tačiau ir giluminį, iš kurio pasirodė pirmieji kraujo potėpiai tam tikra prasme grąžindavo vampyrą į realybę. “WTF?” Išraiška užliejo jo veidą, kuomet jų žvilgsniai dar kartą susitiko, ir jis vėl tapo labiau pasyvus Lorellos pastangoms. Čia pat tas pasyvumas pradingo, esti tamsiaplaukė nusprendė norinti prisijungti prie savo oponentės. Ir priešingai nei Lorella, ji net labai noriai įsileido į savo dailią burnytę visą Abberline kotą. Tikriausiai dėl to kad netvėrė savo kaily, visai netrūkus vyras pats pasistengė paimti tempą į savo rankas, o tiksliau tariant dubenį, kuomet nesibodėdamas ėmė tūžmingai kruštį Nadią per burną. Troško suimti ją už plaukų, ir dulkinti josios burną tiek ilgai, kad galiausiai, net būdama nemirtinga ir beveik nepažeidžiama, ji imtu springti, bei maldauti kad jis nustotu, ir jis nenustotu, o velniop suplėšytu tą kaklaraištį, ir apvertęs ją dulkintu paeiliui ar tuo pat metu, naudojant skirtingus įnagius, kol galiausiai priverstu ją cypti iš palaimos. Lorellos indelis, čiulpiant pautus taip pat pridavę savo priekinį, o labiausiai sujaudino būtent tas momentas, kuomet atitrūkusios nuo penio, jos palaimingai ėmė bučiuoti viena kitos lūpas, tarytum norėdamos pasidalinti tais skoniais, kuriuos susirinko nuo jojo padargo. Viena iš jų atsitraukė, ir dėmesys nenatūraliai nukrypo į Nadios pusę, ir akimirka, kuomet ji užsėdo jo veidą, sudurdama savo sultingą, geidžiamą vaginą su jo lūpomis. Nereikėjo paskatinimo, dievaži, būtent tą akimirką vyras ir nusprendė kad daugiau nebe gali, stipriai patempdamas rankas į save, jis ne vien kad stipriai suklibino lovos atramą, bet į skutelus suplėšė jo riešus pančiojusį kaklaraištį. Masyvūs vyro delnai atsidūrė ant tamsiaplaukės užpakaliuko, savininkiškai jį suspausdamos. Jiežuvis netrūko prasiskinti kelią prie jautriausio jos kūno lopinėlio. Tiesa, turėdamas begalinę patirtį tiek su moterimis, tiek su vyrais, Abberline puikiai suvokė ką darantis, ir kaip į tai reaguoja partnerio(ės) kūnas. Besikeičiantis intensyvumas, bei sukimo ir spaudimo taktika buvo visapusiškai orientuota į tai, kaip tuo metu Nadios kūnas reagavo. Jos kūno susijaudinimą vainikuojantys syvai tai akimirkai atrodė it gardžiausia substancija, kokia tik kada nors buvo atsidūrusi jo burnoje. Nenorėjo susutoti, kuomet dar stipriau suėmė jos sėdmenys, pritraukdamas veidą arčiau josios tarpukojo. Specialiai atitolindamas orgazmą, vyras palinko gyliau, liežuviu ištirdamas jos vaginos tunelio sieneles, tuomet nukeliaudamas toliau, bei tą patį padarydamas ir su greta esančia analine ertme. Dieviškas, būtent tokiu žodžiu būtu galima apibūdinti jos skonį. Sugrįždamas prie klitorio, jis ėmė elgtis švelniau, norėdamas kad ji “baigtu” būtent šitaip, neskubiai, o dėmesingai fantastiškai. Ką jau ką, bet gerai laižyti aukštaūgis mokėjo, ir jei Nadia pasirinko pirmiausia būti pamylėta šitaip, buvo pasiruošęs tai padaryti nepriekaištingai. Mat, paties atžvilgiu nekokybiškas seksas yra tiesiog labai greitai pamirštama krušliava, kurios net pasistengus neina atsiminti. Jautė kaip šviesiaplaukė paskatino šsiskverbimą, leisdama jo falui pilnai užpildyti josios makštį. Stabtelėjo tik akimirkai, po ko vėl tęsė dar neišbaigtą darbą, iki atitinkamo lygio įjautrintas klitorius privertė Petrovos šlaunis susispausti, ir jei ne jos noras atsitraukti, vargu ar aukštaūgis būtu ėmės pradėti nuobodžiauti, ar pasiskundęs “surakintu” žandikauliu. Ji užgulė jo kūną, leisdama pratęsti Lorellai, tuo pačiu metu, kuomet ji perspektyviai jodinėjo ant jojo visapusiškai stovinčio pimpalo. Jausdamas kad pirmoji sėklos išsiveržimo banga jau Labai arti, jis ėmė ir pats judinti dubenį, tik dar stipriau imdamas dulkinti jį apžergusią šviesiaplaukę. Tuo pačiu metu, vyro rankos savininkiškai ir kiek grubiai slydo per Nadios kūną, glamonėdamas ir toliau jautrindamos jos krūtis, spenelius, kuriems skyrė daugiausia dėmesio. Jis netgi nesąmoningai įlido pirštais ten, kur tuo metu laižė Lorella. Dievaži, sunku pasakyti kas jam užplaukė, bet būtent dabar troško įsibrauti į Petrovos kūną dar aršiau, nei kada nors ankščiau, nepriklausomai nuo to kad šviesiaplaukės vagina, buvo ne ką mažiau saldi, tačiau priešingai nei tamsiaplaukės, jau išbandyta. Alsuodamas per burną, vyras netrūko susidurti su tamsiaplaukės veidu, ir atsitiktinumas ar ne, tačiau išsiliejo tuo pačiu metu, kuomet vampyrės liežuvis įžūliai įsiskverbė į jo burną. Jo ranka greitai susirado jos veidą, tik dar labiau pasukdama į savo pusę. Godžiai kabinosi į jos lūpas, liežuviu tirdamas josios burnos ertmę, bei aršiai susidurdamas su tuo, kuris priklausė jai. Pro sukandimų žymes pasirodęs kraujas ne vien užpildė burnas maloniu prieskoniu, tačiau paliko aiškias žymias palei lūpas, ant veido. Ji atsitraukė, tačiau vien tam, kad prabiltu. Klausimų neliko, kuomet vien jo akys išdavė tai, kad jis negalėtu atsisakyti tokio pasiūlymo. Na tai kas kad jis baigė šviesiaplaukės viduje, juk vampyrams tai toli gražu nereiškia pabaigos. Pakildamas iš lovos, jis geismingai nužvelgė pozą, kurią netrūko užsiimti tamsiaplaukė, pademonstruodama tobulas savo formas.

Basomis sustodamas ant grindų, priešais aiškiai išrėstą Nadios užpakaliuką, pirmiausia pažvelgė į Lorellą, bei iškeldamas ranką, nurodė, kad ji pasisuktu, užsiimdama tipinę “šiašiasdešimt devyni” poziciją. Ir tuomet kai tamsiaplaukė palinko žemiau, užsiimdama savo burną šviesiaplaukės lytinėmis lūpomis ir visais tais neapsakomai jautriais lopinėliais, Abberline neskubėdamas pritraukė vieną iš savo rankų prie lūpų, bei leisdamas pasirodyti vampyriškiems dantims, stipriai persikando sau riešą. Žinoma, ir natūraliai besiformuojančios “salyvos” būtu pilnai užtekę, tačiau jis troško kad josios kūne atsidurtu ne vien jo penis, bet ir jo kraujas. Gausiai ėmės pradėti varvėti kraujas, netrūko susidurti su Nadios dubeniu, bėgdamas tiek per nugarą, tiek priešingai per lyties organus, bei nuo šių kapsėti tiesiai ant Lorellos veido. Viena ranka suimdamas savo pasidydžiavimą (nors tiesą pasakius, būtent šiuo metu būtu visai ne atsisakęs būti išsigimeliu ir vietoje dviejų kiaušinių turėti du pimpalus, kuriais galėtu užpildyti ją visą) prispaudė prie dar neatsipalaidavusio josios analinės angos raumeninio žiedo. Neketino žaisti, žinojo, tiesiog visu savo kūnu jautė kad skausmas jai patiks. Įsiskverbė. Greitai, įžūliai ir šiek tiek skausmingai. Lėtai šiek tiek atitraukė, o tuomet vėl stipriai įstūmė atgal. Jautė kaip jos kūnas reaguoja, kuomet nesivaržydamas ėmė barškinti ją taip, tarytum rytojaus diena paprasčiausiai neegzistuotu. Antrąjį kartą baigė dar greičiau, nei pirmąjį, tačiau nesustojo, priešingai, nuo išleistų syvų analinis kanalas liko “suteptas” dar labiau, dėl ko trintis tapo kur kas labiau patogi. Stūmėsi, skverbėsi į ją, nepailstančiai, nenutrūkstančiai. Rankos stipriai spaudė užpakaliuką, kartas nuo karto leisdamos sau ne vien kad gnaibyti odą, bet ir per šią plėkšnoti. Tik tam tikru metu, kuomet jo dėmesį patraukė prie lovos besivoliojantis objektas, jis ištraukė falą iš josios analinės angos, šį ranka vėl nukreipdamas į Lorellos burną, kuomet pats palinko užtektinai, kad pasiektu prie lovos pamestą (tikriausiai vienos iš blondinės aukų) šautuvą.
Paliko šautuvą ant lovos paviršiaus, pagrąsindamas kad ne viena iš moterų jo nepaliestu iki tam tikro laiko, kuomet pats nuspręs šiuo pasinaudoti, ir žinoma kad visiškai ne pagal paskirtį. Pirmiausia paimdamas Lorellą už rankos, bei paguldydamas šią ant nugaros, paskatino Nadią atsigulti ant jos, veidu priešais. Kuomet pats atsiklaupdamas ant kelių pritraukė jas abi taip, kad abiejų dailiai ir apetetingai atrodantys lyties organai būtu lygiagrečiai vienas kito. Iš šio kampo puikiai atsiskleidė visos keturios skylutės. Ketino dulkinti jas visas, paeiliui. Ir kaip ketino, taip ir padarė. Pradėdamas nuo viršuje esančios Nadios, pirmiausia ilgai ir aršiai išdulkinęs ją analiniu būdu, vėliau perėjo prie vaginalinio tunelio, ir vos tik pakartojo su šia jautria ir saldžia vietele tą patį, tokiu pat būdu pamalonino ir Lorellą, ir tik tuomet kai jos kūnas ėmė trūkčioti nuo nevaldomų raumenų spasmų, jis vėl sugrįžo prie tamsiaplaukės. Rankose netrūko atsirasti tas pats kažkieno pamestas ginklas. Įsiskverbdamas į tamsiaplaukę analiniu būdu, vyras pakišo laisvą ranką jai po plokščiu pilvuku, kuomet pakėlė ją nuo Lorellos. Pasinaudodamas vampyrišku greičiu, jis prispaudė vampyrę tarp savęs ir atsitiktinės sienos. Nuo šios akimirkos tapo daugiau nei akivaizdu, kurią iš moterų jis pasiriko kaip savo favoritę. Ginklas netrūko atsidurti prie pat Nadios burnos, kuomet taip ir neištraukdamas iš josios užpakaliuko savo falo, jis sušnarėjo. – Pasitikėk manimi. – Sulyg šiais žodžiais, jis užtaisė ginklą, imdamas jo vamzdžiu vedžioti per josios lūpas, palaipsniui imdamas skatinti ją pradėti čiulptį šį bedvasį, šaltą ir metalo prieskonį turintį objektą. Tuo pačiu metu nepamiršdamas jos maloninti per užpakaliuką. Jei ne į šoną pavestas ginklas, kuris apleido tamsiaplaukės burną, viskas ką būtu galima girdėti tai tą seksui būdinga kūnišką tapšnojimą, agresyvų, gretą ir apraizgitą aimanomis, dūsavimais ir kitais garsais. Ginklas šovė į grindis penkis kartus, tuo pačiu metu iš dalies apkurtindamas čia esančius, bei įkaitindamas šaunamojo ginklo metalą. Laisva ranka ir vėl atsidūrė ant josios veido, pasukdama į aukštaūgio pusę. Pats palinko, kad galėtu sudurti savo lūpas, su priklausančiomis jai. Prieš tai Jie nesidalino bučiniu, greičiau kažkuo panašiu į “invazija”, kuomet dabar jis užėmė jos burną savininkišku, tačiau tuo pačiu metu vieninteliu švelnumą vainikuojančiu veiksniu. Gaudė jos liežuvį savuoju, lūpomis glaudėsi ir spaudėsi prie priklausančių jai. Kuomet įkaitintas metalas susidūrė su iš pažiūros visai trapia, aksomine jos raktikaulio oda, ją šiek tiek nudegindamas, jautė kaip ji krūptelėjo. Tačiau pasistengė kad moteris susitelktu į tai, kad “atpirksiančiai” jos lūpos yra užimtos dėmesingu būčiniu. Įkaitinto ginklo vamzdis ėmė slysti žemiau, palytėdamas vieną iš jos krūtų, nuo susijaudinimo stipriai sukietėjusį spenelį, tą beprotiškai gražų tarpelį tarp šonkaulių, pasiekdamas gaktos prieangį. Nudėgimai pakankamai greitai susitraukdavo, vos tik ginklas atsitraukdavo nuo pasirinkto odos lopinėlio. Tapo akivaizdu, jis ketino priversti ją šaukti iš palaimos, tuo pačiu metu stimuliuodamas ne vien analinį, bet ir vaginalinį tunelius. Ginklas priartėjo prie didžiųjų lytinių lūpų, prasispaudė prie mažųjų, palengva įsiskverbdamas į vidų. Nenutraukiamas bučinys ir toliau tęsėsi, ir kas svarbiausia, Jiems nereikėjo atsitraukti, kad įkvėpti, pailsėti. Vyro dubuo vėl ėmė tikslingai trauktis ir spaustis, leidžiant peniui trintis į jautrų josios vidų, kuomet ranka laikanti ginklą, tarytum susitarus atliko analogiškus veiksmus su josios vagina. Visu savo kūnu jautė tai, kaip jos kūnas virpa, ir tai kėlė dar didesnį pasitenkinimą, ne vien fiziškai, bet ir emociškai. Juk jokia kita moteris, mirtinga ar ne, nebuvo leidusi jam elgtis taip: tuo pačiu metu ir nesuprantamai skausmingai, bei jaudinančiai erotiškai. Šie veiksmai tęsėsi iki pat tos akimirkos, kuomet pajuto esti tamsiaplaukė baigė. Pirmiausia ištraukė ginklą, ir iššovė iš šio paskutinį kartą, juk visą tą laiką laikė rodomąjį pirštą ant gaiduko, kas tik leido suprasti, kad vienas neapdairus žingsnis, ir jis būtu perskrodęs ją kiaurai, leisdamas kulkai išlėkti tiesiog per skalpą. Pametė šautuvą ant grindų, bei apsukęs Petrovą, vėl kabinosi į jos lūpas savosiomis, tuo pačiu metu užsikeldamas jos liauną kūnelį ant savojo, ir tam tikra prasme, tiesiog “pasmeigdamas” ją ant dar kartą išsiveržti pasiruošusio pimpalo. Laikydamas jos užpakaliuką delnuose, jis emė kilsčioti ją viršun, vėliau leisdamas taip pat greitai nusileisti. Šis gilų prasiskverbimą reiškiantis procesas netrūko ilgai, kuomet visas jo kūnas tiesiog “apstingo”, leisdamas gausiai (kaip ne keista, lel) išsilieti jos viduje, pilnai užpildant vidinius lyties organus kraujinga, kol kas dar tiršta mase, kurią jei ne tam tikri ypatumai, mirtingieji pavadintu sperma.

When I'm gone

NUOTAIKA: *click here* APRANGA: Ievos kostiumas :D, DAINA: Daughtry - On The Inside

Nadia Petrova, kuri gerokai iki savo "fizinio", fizinės prievartos nata suskambėjusio prasidėjimo buvo žinoma visai kitokiu amplua, niekados nenaudojo savo moteriškų privalumų tam, kad pasiektų vienokį ar kitokį tikslą. Buvusiai pragaro karalienei tų visų geidulingų suktybių paprasčiausiai nereikėjo, nes Lilith buvo tiesiog per daug nestabili ir galinga, jog save kokiu nors būdu varžytų bei sąmoningai nesiektų tikslo pačiu praktiškiausiu bei patikimiausiu "čia ir dabar" būdu. Nadiai Petrovai seksas siejosi tik su jos pačios malonumu ir niekuo daugiau. Amžinas gyvenimas toli gražu neiškreipia vertybių. Amžinas gyvenimas jas keičia. Jokia kita gyva (ar nelabai) būtybė nebuvo tokia idealiai sutverta kūniškiesiems smagumams, kaip vampyrai. Jautrios juslės, jautrūs kūno lopinėliai seksą paversdavo absoliučiai kito lygio patirtimi. Nenusakoma, neapibrėžiama, išvarančia iš proto. Vargu ar vampyrams egzistavo toks dalykas kaip prastas seksas. Orgazmo pajausti buvo tiesiog neįmanoma, na, nebent užsiiminėji "tais" reikaliukais su asmeniu, kuris neskiria pizdos nuo tarpupirščio. Savotiška organizmo struktūra lėmė ir lengvai pasiekiamą, nebliūkštančią erekciją - vyriškos padermės nemirėlis sukontaktuodavo su sava "apačia" labai panašiai, kaip su iltimis pajutus kraujo troškimą. Ir iš viso, kas taikliau apibūdins vampyrus, jei ne tokių daiktavardžių kombinacija, kaip kraujas ir seksas? Nadiai tikrai užtektinai save gerbė, jog netrintų tarpukojo į absoliučiai bet kokį, bet kokios išvaizdos, ūgio bei apimčių individą, tad norėdama paguosti tą seniai nebeegzistuojantį "geruolės" trupinį savy pasakytų, kad Des'as su Lorrella, mažų mažiausiai vizualiai tikrai yra nuodėmės verti individai. Gi nieku gyvu neleistų sau pripažinti to, kad tobulai surėdyta Abberline'o marmūzė kelia sveika nuovoka nepagrįstą susidomėjimą negyvoje jos smegeninėje. Priešingai nei jos biologinė motina, brūkšnelis, ankstesnio pavidalo kūrėja Katherine aka Andromeda aka Queen of Hell in Charge, Nadia NIEKADOS nebuvo mylėjusi. Netgi jutusi švelniai, maloniai rusenančios romantinės simpatijos. Ji nebuvo prieš tai nusiteikusi, nežiūrėjo į tai kaip į silpninančią aplinkybę tiesiog TAI niekuomet taip ir neįvyko. Ir Nadiai, tiesą pasakius, buvo per daug neįdomu spėlioti kiek ilgai tai tęsis ar nesitęs. Galų gale, priešingai, nei artistiška, bet meninės vertės neturinti raizgalynė ant jos kūno bylojo, Petrova neketino numirti. IŠ TIKRŲJŲ mirti. Na, gerai. Po teisybei šaltas, niūrus mirties alsavimas į kaklą smukdė tamsiaplaukės apdairumo talentą. Nadia puikiai žinojo, jog kruopščiai josios ruošiamas planas gali ir "nepaeiti". Čia kitas planas, kuris ėjo po išgijimo su priešnuodžiu. Juk be savo dailių ilčių, spalvingo giminės genomo dėka Nadinka buvo ne vien vampyrė, bet ir keliautoja, pavyzdžiui... To paties spalvingo genomo dėka tamsiaplaukė nebuvo linkusi neapgalvoti absoliučiai visų įmanomų ėjimų, o tai, kaip žinia, Petrovos giminės atstoves darė itin pavojingomis.
Nepaisant to, kad Des'as, šiaip jau "paėmus" net ir protine prasme nebuvo vidutinybė, vargu ar vyriškis teisingai įvertino pačios Nadios apsukrumą. Negyvumas vampyrui iš ties suteikia pranašumo meluojant - juk kūnas neišduoda absoliučiai jokių signalų, leidžiančių susidaryti prielaidą, jog tavo pašnekovas kabina makaronus tau ant ausų. Dėl kita ko, vampyrė, nepraradusi savo plataus žinių bagažo žinojo, kad Sebastianas nuo to prakeikto viruso išgijo tikrai ne dėl to, idant vadinosi "sušikta sparnuota išgama" - nelyginant šis statusas šiuo atveju suteiktų jam kažkokį pranašumą. Finale visai nesvarbu į kokį popierėlį yra įvyniotas tavo dvasinis saldainukas. Kiekvienai daugiau angeliškai ar demoniškai būtybei šioj žemėj yra duotas lygiai toks pats žmogiškas, todėl ydingas, pažeidžiamas kūnas. Ir Nadia tikrai negalėjo bent pirštų galiukais (mes nekalbam apie pilną paėmimą ranka) apčiuopti burto, kuris leistų apeiti labai fizišką, naikinančią ligą. Visas juos visus supantis pasaulis, originalus ar ne, atkurtas pasiaukojusių serafimų ar ne - jis taip pat vienodai buvo suinteresuotas, ko gero, aukštesnių egzistencinių dėsnių stumti velniop iš savęs antgamtines būtybes. Jei Nadia žinotų burtą, potencialiai padėsiantį jai atidėti nelabai estetišką mirtį, ji jau seniai būtų radusi būdą jį pritaikyti. Šį kartą kai jai LABAI LABAI reikėjo, tokia galimybė tiesiog neegzistavo. O tai tikrai labai ironiška turint omeny, jog reikiamą supratimą bei pažinčių magijos sluoksniuose turintys vampyrai galėjo išvengti net ir jiems pražūtingų saulės spindulių. Nadia susilaikė neleptelėjusi Des'ui šio to atšiauraus, nes niekados nėra naudinga, jog tavo oponentai žinotų, kokia iš tikrųjų esi nuovoki.

Jis nesitelkė kažkokių nuvalkiotų būdų, jis netgi nesiekė padaryti partnerėms kuo geresnio įspūdžio. Desmond'as tiesiog buvo savimi - kiek pasipūtęs, savimi įžūliai pasitikintis, žavingai ištvirkęs tipas. Nadia prisiekė neturinti tam tikro tipažo, kuriam skirtų pirmenybę, bet gana aiškiai juto, jog visas Abberline'o komplektas jos nesiutina. Nelyginant karšto grupinio sekso terapija bent jau dėl jojo nebūtų tapusi kažkokia mechaniška siekiamybe tiesiog pasismaginti. Lyg vyro prisilietimai reikštų kažką daugiau, nei tik nuotykį, kuris sekančią dieną nebereikš nieko. Žinoma Petrova buvo susijaudinusi ir juto malonumą glamonėjama švelnių fėjos rankų, burnos bei liežuvio. Juk prasmės labai giliai ieškoti kodėl Nadia ryžosi tokiai avantiūrai nereikia. Ne visi yra tokie sušiktai nuobodžiai monogamiški kaip "mieli" Lilith kūrėjai.
Kaip įdomiai skambėtų oficiali mirties priežastis - užspringimas pimpalu. Už altruizmą (o kaip kitaip pavadinti pastangą į ne savą malonumą?) apdovanota šiurkščiu reiklumu Nadia rodė tik pasitenkinimą. Kadangi jos kūne biologiniu atžvilgiu gyvybės buvo tiek pat kiek ir akmenyje, Nadia dulkinama per burną neduso ir nemėlynavo. Ir visai nesvarbu, jog tvirčiausią savo "stadiją" pasiekęs kotas kėsinosi suplėšyti moteriai gerklę. Parodydama, jog nėra išmušta iš vėžių ji drąsiai, bene įžūliai kabinosi į vyro akis anglies tamsumo savosiomis. Lyg provokuodama jos negailėti, lyg parodydama, kad visa tai velniškai patinka jai pačiai. Netrukus jiedu apsikeitė vaidmenimis ir šaltas Des'o liežuvis atsidūrė Nadios vaginoje. Ir tik dėl to, kad vyras bene idealiai žinojo ką daryti net ir pirmą kartą svečiuodamasis Nadioje, moteris paniro į tokį malonumą. Ji užsimerkė, pro praviras lūpas veržėsi geidulingos aimanos. Kūnas išsitempė ir kiek virpėjo, nelyginant moterį nuo orgazmo skirtų tik kelios nedėkingos sekundės. O Des'as erzino nutuokdamas apie Petrovos palaimą, taip greitai nesuteikdamas jai to, ko "ištirpusi" nuo malonumo vampyrė troško. "Nuorgazminti" moterį yra menas. Taip jau gamtos surėdyta, kad damoms pasiekti jį yra sunkiau, nei vyrams, todėl labai gerai turi žinoti kur baksnoti, kokiu tempu baksnoti, kur ir kaip liesti bei laižyti. O ką kalbėti apie tai, jog kiekviena moteris yra individuali, skirtingai sujaudinama ir šiaip - kas patiks vienai, galbūt greičiausiai "išdžiovins" kitą. O kartais, kaip ir šiuo atveju, partnerių seksualinės auros paima ir atitinka. Tada belieka tik mėgautis dviejų virtuozų sukurtu meno kūriniu. Supažindindama aplinkinius su euforiška sensacija, Nadia leido sau pakankamai garsiai surikti. Balsas išdavikiškai trūkčiojo. Pasakytum neva pritrūko oro, bet gi ne. Tamsiaplaukė šią orgazmišką akimirką tiesiog sąmoningai savęs nebevaldė. Netrukus pati savo liežuviu tyrinėjo ant Des'o burnos likusius jos pačios syvus be prastam seksui būdingo pasišlykštėjimo bei tabu būvimo. Kai Nadios moteriškumą palietė Lorrellos liežuvis, Petrova dar nebuvo atsigavusi po stulbinančio malonumo, kurį jai suteikė Des'as, todėl jausdama ypatingą jautrumą kiek pasimuistė, tarsi vengdama griežto burnos kontakto su jautriausiais taškeliais jos apačioje. Neilgi, bet dailiai "nubukinti" tamsiaplaukės nagučiai sulindo į siaurus fėjos petukus, kol garsiai aimanuodama, it nenustygdama savo pačios kūne vampyrė vinguriavo bei taip "katytiškai" rietė nugarą bei dubenį, jog galėjai pamanyti, kad jos stuburas bene guminis. Užplūdo dar viena malonumo banga. Tiesa, mažumėlę silpnesnė, mažiau "užsikrovusi", tačiau vis tiek išsiprašiusi palaimingos dejonės. Nadia atsiplėšė šiurkščiai liežuviu pervesdama per blondinės lūpas bei smakrą, šlapią nuo Petrovos susijaudinimo.
Nadia kur kas labiau nei labai buvo pasiruošusi priimti Des'ą į savo užpakaliuką. Moteris godžiai apsilaižė smilių ir nesikuklindama įvedė jį į terpę, kurios dabar troško savęs skausmingai išdulkintos. Tarsi norėtų tik dar labiau akcentuoti begalinį entuziazmą. Lorella įsitaisė netoliese, viliojančiai praskėtusi ilgas, lieknas kojas, tad belaukdama kol Abberline'as ten kažką derina, vampyrė glamonėjo fėją. Be priverstinumo, su nuoširdžiu pasigėrėjimu šviesiaplaukės kūnu. Pastebėjusi geismo natas Nadios akyse Lorrella kaip mat apdovanojo tamsiaplaukę bučiniu. Ji ir liko klūpoti ant lovos leisdama Petrovai burna žaisti su jos krūtimis. Vampyrė pajutusi aiškų, stiprų ir su niekuo kitu nesupainiojamą kvapą atsisuko į Des'ą, kurio kraujas kaip tik ėmė krapnoti ant jos meistriškai išlenktos nugaros, o tada ir "paleistuviškai" atstatyto užpakaliuko. Gana greitai "pagavo kampą", nors klaustukas akimirką ir buvo nutviskęs jos tamsiame žvilgsnyje. Sumurkė, užmerkė akis, prikando lūpą laukdama išsvajoto šiurkštumo. Nadia nesudrebėjo pajutusi galvutę prie pat įėjimo. Nespėjo, nes Des'as kotą jos kitame viduje patalpino nesicackindamas. Skausmingai, tačiau geidulingai sušnypštusi moteris pasigavo vyro ranką, į kurią stipriai suleido nagus. Taip stipriai, bene tikėtųsi išplėšti gabalą odos. Buvo tikra, kad apart "specialios paskirties, bet itin netipiško lubrikanto", sueitį sudrėkins ir keli įplyšimai Nadios viduje. Skaudėjo, nepakenčiamai ir... svaigulingai. Moters kūnas nevalingai virpėjo, melsdamas atsipalaidavimo bei komforto. Nadios veidas subjuro skausmingai maloninga grimasa. O dievai, kaip nepakeliami ji troško būti išdulkinta, absoliučiai, niekingai išniekinta. Ne taip jau ir "po laiko" Petrovos analinė terpė apsiprato su svetimkūniu. Na, kadangi vampyrai nesituštino reikia turėti omeny, kad subiniuko erdvė yra tik dar ankštesnė. Praleidusi ranką po savimi pati stimuliavo savo klitorį, jausdama sensacingą malonumo audrą, kurią teikė ne visų vertinamas analinis seksas. Suriko perverta labai gilaus orgazmo. Blondinė, it paklusnus išdresuotas šunytis jau klupėjo netoliese, prasižiojusi bei smarkiai iškišusi liežuvį gaudydama kraujingą Abberline'o šūvį. Nadia tik labai trumpai žvilgtelėjo į Des'ą, kai šio mintis ėmė purtyti naujos, originalios idėjos. Priklaupusi prie blondinės švelniai, bene rūpestingai palietė jos plaukus pirštų galiukais nuo smilkinių ir pabučiavo, sudrėkindama lūpas bei veidą Abberline'o ejakuliacija.

- Beprotis...-Nadia sumurmėjo šypsodamasi, bene netikėdama tuo, kad vyras sumojo į jų žaidimą įtraukti dar vieną šaltąjį ginklą. Ji nebuvo priekaištinga, veikiau maloniai nustebinta,-Ar iš to didelio rašto kartais neišeisi iš krašto?-nesusilaikė ir įgėlė, daugiau erzindama, nei bodėdamasi vyro idėjomis. Neketindama žlugdyti Des'o troškimų Nadia išsilankstė kaip pageidaujama. Visai kaip ir dėmesio pasiilgti spėjusi Lorrella. Abi damos šypsojosi nekantraudamos bei laukdamos. O netrukus jau ir niurnėjo sutartinai kiekvieną kartą, kai Abberline'o kotas palikdavo vienos ar kitos kūnus, it netvertų džiaugsmu, kai jis būdavo viduje ir patirtų nusivylimą jam perėjusi į šalia esantį moterišką objektą. Kadangi abi moterys gulėjo viena ant kitos, nežaisti liežuviais viena kitos burnoje būtų tiesiog nelogiška. Fėja pajuto dar vieną orgazmą, kuris garsine gama nuvilnijo švelniai, it skamba varpeliai. O vat Nadiai šį kartą pritrūko truputėlį daugiau dėmesio jos erogeninėm zonom, todėl atsisukusi gana priekaištingu žvilgsniu pervėrė Desmond'ą. Bet kokiai kitai moteriai tikrai būtų užtekę malonumų, bet tik ne jai. Ir kaip gerai, kad vyro nerimstančioje galvoje jau sukosi šaunios idėjos. Pajutusi Abberline'ą savo užpakalyje Petrova nevalingai sušnypštė tiek nuo malonumo, tiek nuo nedidelio, bet saldaus diskomforto. Erotiškai prikando lūpą ištirpdama pojūtyje, o tada Des'as sumojo visiškai pakeisti jųdviejų sueities vietą. Suriko smarkiai trinktelėta nugara į sieną. Kadangi jųdviejų veidai pūpsojo kone tokiame pat lygyje ir be to taip arti viens kito, Nadia pajuto kažką... keisto. Keistą ir visai ne fizinį artumą ją dulkinančiam, karštam ir iš proto varančiam vyrui. Moteris atlošė galvą nepatraukdama akių nuo Des'o veido. Geidulingai apžiojo vyro pakištą ginklo galvutę nesunkiai perteikdama mintį, jog ne ką mažiau seksualiau apžiotų jojo. Tamsios akys degte degė geismu bei susijaudinimu.
- Aš pasitikiu,-sušnarėjo liežuvio galiuku apvedusi metalinį galiuką. Vieną iš rankų perdėjo ant Abberline'o sprando, kitą - ant raumeningų jo pečių. Agresyviai, agresyviau nei prieš tai dulkinama Nadia pajuto nebegalinti išlaikyti savo šaltumo. Pavergta malonumo moteris dūsavo ir aimanavo tirpdama Desmond'o rankose, absoliučiai atsidavusi jo įtakai. Netikėtai, o ir labai kurtinančiai vampyras šovė, tačiau Nadia nekrūptelėjo. Buvo pernelyg panirusi į tą malonumą, kai dar viena, kita sekundė ir užsikrausi orgazmą. Jųdviejų lūpos susijungė, bene jausmingai tirdamos svetimą erdvę. Sukando apatinę vyro lūpą suaimanuodama bei išduodama, jog visos vampyro pastangos ją krušti, tikrai nenueina veltui. Svaiginantis malonumas ir deginantis skausmas - puiki kombinacija. Suplukusiame Nadios veide sutvisko palaiminga šypsena. Leido vyrui keliauti įkaitintu ginklu jos kūnu. Tiesą pasakius šią akimirką ji būtų leidusi jam su jos kūnu daryti absoliučiai bet ką. Kai pimpalas toks geras... Petrova buvo pavergta. Ginklas netrukus atsidūrė pačioje jautriausioje moteriškoje jos zonoje ir Nadia jautė tik pasitikėjimą. Tiesą sakant tokį didelį, jog tikrai "netradicinės" glamonės teikė jai neapsakomą malonumą. Šautuvas buvo įkaitęs, jo paviršių nusėdęs parakas graužė jautrią odą ir Petrovai ši pojūčių sensacija negalėjo patikti labiau. Negalėjo patikėti kaip greitai vėl pajuto orgazmą. Dar joks vyras nebuvo privertęs Nadios lovoje pasijausti tokia... pažeidžiama.
Vargu ar Lorrellai, kankinamai begalės psichologinių problemų patiko likti ant lovos negaunančiai nė kristlo erotinio dėmesio. Net jeigu jos intelektas ir buvo sužalotas, šviesiaplaukė vis tiek turėjo kažkokį IQ, kuris leido pastebėti ypatingą chemiją, tvyrančią tarp Nadios bei Desmond'o. Ji širdo ir pavydėjo. Juk ji turėjo būti šio vakaro žvaigžde, juolab laikė save gerokai patrauklesne už Petrovą. Jos angeliškas veidas persisunkė įniršiu. Ir kas nutiko po to sekė tiesiog savaime. Tamsiaplaukė palietė ranka vidinę savo šlaunų pusę, pagaudama Abberline'o į ją suleisto klampaus bei raudono skysčio, kuris godžiai dribo žemyn. Šypsodamasi ji nevalingai įsisiurbė Des'ui į lūpas. O už akimirkos vyras, tiesiogine ta žodžio prasme, nuskrido šalin. Keistas, stebuklingas garsas, akinantis šviesos blyksnis ir vampyras bloškėsi į kitą kambario pusę. It medžiojanti pantera - gundančiai bei pavojingai Lorrella priartėjo prie Nadios. Šviesiaplaukė atrodė mažų mažiausiai nusiteikusi... sadistiškai.
- Jūs abu - lavonai,-pareiškė žvilgtelėdama į gulintį, bet judantį, nuo šviesos bangos apkvaitusį bei apdegintą Abberline'ą. Nepasimetusi Petrova žaibiškai prijudėjo prie fėjos, įsikabindama jai į gerklę. Lorrella šypsojosi.
- Nuvilti mane... Ak, kokia tai netikusi idėja,-fėja nusijuokė, stipraus atkirčio dėka priversdama Nadią ją paleisti. Žinoma nagai perrėžė šviesiaplaukės odą, ant kurios sutvisko žaizdos, o jose - tas skaistus, saldus jos kraujas. Petrova nesijautė įniršusi, tačiau įsijungė natūralus gynybinis mechanizmas. Ji metėsi atgalios į blondinę su mintimi išgražini jos veidelį taip, kad jo niekas nebeatpažintų, tačiau "užsirovė" ant šviesos energijos kamuolio, kuris bloškė tamsiaplaukę į sieną su didele, ją kaip mat įskėlusia jėga. Apkvaitinta Nadia suurzgė. Ko gero nėra blogesnio jausmo už tą, kai pasijunti įveiktas. Pažeidžiamas.
Ko gero joks gyvas ar negyvas individas nebuvo palikęs Lorrellos miegamojo savarankiškai, o priedo dar ir judantis. Ji nusikratydavo visais savo partneriais bei partnerėmis, nes jau daugybę metų nesutiko tokio ar tokios, kuris sugebėtų ją iš tikrųjų patenkinti. Fėja įtikino save, jog nukirpo kiekvieną siūlelį, laikiusią ją pririštą prie Sebastiano, tačiau ji pati nesąmoningai lygino visus su juo. Lorrella idealizavo metus, kuriuos praleido su savo kūrėju žudydami, naikindami viską aplinkui it kokia mirtį nešanti pandemija, vainikuojama sadistiško, kruvino sekso. Ji niekados nejuto didesnės, labiau svaiginančios beprotybės. Ilgėjosi jos. Žinoma, Sebastianas nebebuvo toks kaip ankščiau. Lorrella nekentė jo. Jis ją išdavė, paliko, paniekino. Ir tas jausmas, ta begalinė tuštuma tikrai nepadėjo fėjai tapti labiau stabilia bei pritinkančia normai. Nepraradusi budrumo šviesiaplaukė Desmond'ą nuelektrino dar kartą. Ji ketino Nadia nusikratyti pirma. Su pasimėgavimu stebėdama atsipeikėti bandančią Nadią, Lorrella neskubėdama "krovė" energijos kamuolį, kuris paleistas jeigu iš karto neužmuš vampyrės, tai tikrai kone mirtinai ją sužalos.
- Tu šlykšti. Nekenčiu jūsų abiejų!-šviesiaplaukė suriko ir tai kažkaip padėjo Petrovai "grįžti į save". Moteris sujudėjo parblokšdama blondinę, ranka pabandė perskrosti hibridę kiaurai per pilvą, tačiau susilpninta ankstesnio smūgio pažeidė oponentą ne taip efektyviai, kaip norėjo. Lorrella nusijuokė. Iškrypėliškai, garsiai. Lyg skausmas ją tik dar labiau užvestų. Užvestų kur kas labiau, nei visa ši grupinio ir jos nuomone, nevykusio sekso terapija. Šviesa buvo pradingusi iš fėjos rankų, tačiau moteris nepanašu, jog buvo dėl to nusiminusi. Šviesiaplaukė suėmė Nadią už veido. Neskubėjo, atrodė užtikrinta. Petrova smogė dar kartą tiesia kumštis - nosis trajektorija. Lorrella sukrykštė jausdama kaip krauju paplūsta jos žavus veidelis.
- Labanakt,-fėja sukuždėjo ir energijos pliūpsnis, prieš tai užkrautas iki maksimumo bei laikinai dingęs, pervėrė Nadios galvą. Fėja pasijuto keistai. Regis, labai panašiai neseniai nudobė tą "vyruką iš teliko". Petrovos kūnas bejėgiškai sukniubo ant žemės. Vietoje galvos buvo likusi tik svylanti, išsprogusi tuštuma. It nusivylusi Lorrella atsiduso.
- Per lengva. Nesakyk, kad ir tave nudėti bus taip nepaprastai, neužvendančiai lengva,-tarė pasisukusi į Des'ą,-Tu žavus. Tu patinki man,-keistai pradėjo persimainiusi,-Galbūt netgi suteikčiau tau antrą šansą įrodyti save man iš naujo,-nesibaimindama potencialios atakos fėja ėmė artintis prie Abberline'o,-Išdulkink mane. Ir jeigu nepadarysi to tinkamai... Mirsi. Visai kaip ir šita niekam tikusi, purvina kalė.

- Žinoma. Išdulkink ją. Aš ir nesitikiu, kad keršysi už mano mirtį,-netikėtai orą suvirpino balsas, kurio Des'as vargu ar tikėjosi. Prie pat išniekinto Nadios lavono stovėjo DAR VIENA nuogutėlė Nadia. Tik šiai netruko galvos,-Atsipalaiduok ir neišsiduok, jog matai vaiduoklį, gražuoli,-Petrova prakalbo kiek griežčiau. Sprendžiant iš to, kaip atrodė Lorrella - sumasinta entuziazmo bei liguistai išsišiepusi, vargu ar ji matė bei girdėjo Nadią,-Taip jau išėjo, kad vaidensiuosi tau iki pat laiko pabaigos. Žinoma nebent sutiksi man truputėlį patalkinti.
Nadia Petrova, žymiosios Katerinos Petrovos dukra, vargu ar būtų leidusi sau neapsidrausti nuo netikėtų atvejų. Tamsiaplaukė iš tikrųjų brangino savo antrą šansą, savo laisvę bei galimybę gyventi taip, kaip visados troško. O kai užsikrėtė vampyrams pražūtingu virusu, be jokios abejonės pagalvojo ir apie tai, jog labai gali būti, kad neišgelbės mylimo pavidalo. Tikrai mylimo. Nadia ne taip jau ir neilgai kruopščiai ruošė savo fizinį kūną "atvertimui" į nemirėlių gretas. Ji turėjo pasirinkimą, be to žinojo, idant labai tikėtina, bet teks jame praleisti itin daug laiko, todėl prieš išniekindama save nemirtingumo burtu, stengėsi vizualiai kaip įmanoma labiau sau patikti. Žinoma buvo šiek tiek skaudu prarasti SAVO kūną, bet ei. Žeme slankiojo tuzinai pavidalų, kuriuos potencialiai galėjo užimti. Taigi. Gerokai prieš savo ir Des'o susitikimą Nadia atliko tokį nedidelį, nereikšmingą ritualą. Ji įkalino savo sielą gyvųjų pasaulyje ir gyvybine gija pririšo ją prie asmens, kurio deja, bet negalėjo pasirinkti pati. Jai pačiai buvo labai keista, kad juo tapo Desmond'as, kuris vienintelis galėjo ją girdėti bei matyti. O šis faktas tikrai atrodė intriguojančiai.

by **Chariton Geminus** Antr. 08 27, 2019 2:37 pm

Kings Never Die

NUOTAIKA: *click here* APRANGA: *click here* DAINA: Beast - Rob Bailey & The Hustle Standard ft. Busta Rhymes

THEME SONG: LOGIC & RAG'N'BONE MAN - BROKEN PEOPLE

Priešingai nei pasaulio išrinktiesiams žinoma Nadia Petrova (prieš tai buvusi pilnateisė pragaro ir tamsos valdovė), Desmond’as nebuvo aplenktas nei ilgalaikių santykių, nei tėvystės, nei tos pačios daugelio pervertinamos meilės suvokimo. Aplenkiant tą faktą kad seneniai vampyru tapęs vyras vargiai save tapatino su monogaminiu tipu, tam tikrais laikotarpiais jo širdis visgi priklausė vienai ar kitai damai. Velniai griebtu, vieną jų jis netgi buvo vedęs, bei “įpurškęs” šiai porą gražių vaikų. Tiesa, minėtų damų buvo tik dvi. Nereikia suklysti, susidarant nuomonę esti Abberline dėl to tampa kažkokiu šventuoliu, nuoširdžiai jis pats net yra tikras dėl to, kad tų dviejų patirčių jam buvo per daug. Mat gyventi taip, kad pažintis su patikusiu individu (nepriklausomai nuo lyties, gal tik nuo amžiaus, mat nesugebėtu savęs užversti ant mažametės) netrūktu ilgiau nei trunka seksualinė sueitis, yra daug paprasčiau, smagiau ir neapkrauna. Visuose savo bandymuose kurti ilgalaikius santykius Desmond’as nesijautė laisvas ar tuo labiau laimingas. Jis nepatiko net sau pačiam, turint omeny kad jautėsi verčiamas keistis, būti kažkuo, kuo tikrai nebuvo. Kitą vertus, to paties reikalauti iš partnerės negalėjo, mat greičiausiai tiesiog būtu išvadintas iškrypusiu kalės vaiku ar likęs visiškai nesuprastas. Tiesa, vyras taip pat jautė pakankamai nemenką pagarbą moterims, su kuriomis nuspręsdavo “pabandyti”, galbūt todėl ir nesistengė atskleisti tikrų savo troškimų, kuriuos paprasčiausiai išliedavo svetur. O argi gali skūstis prostitūtė už tai kad yra mušama, jei už tai gauna pinigus? Diskutuotinas klausimas, bet jei kas nors paklaustu Desmond’o, tuomet jo atsakymas būtu skaidrus kaip diena “prekė yra prekė, ir kai už ją sumoki, gali daryti ką tik nori”. Dar būdamas žmogumi, amerikietis palyginus dar laikė save neišsibarščiusį, stengėsi išlaikyti savo reputaciją salyginai švarią. Kitą vertus, nemirtingumas jam visiškai atrišo rankas. Ir net jeigu Sebastian’as leido šiam “pasiganyti” iki tos akimirkos, kol galiausiai apsiprato su savo naujomis galimybėmis, bei dideliais troškimais ištirti dar nebandytus horizontus, galiausiai buvo patupdytas ant užpakalio. Ir reikia pabrėžti, ganėtinai neblogai atrodančio. Visgi, kartu su dideliais privalumais, nemirtingumas Desmond’ui atnešė ir didelius nuostolius. Nepasotinamas alkis atsispindėjo visiškai viskame: mityboje, žingeidume, fizinio pranašumo demonstravime, dominavime ir žinoma sekse. Pastarasis be jokios abejonės buvo stipriai paturbintas, jutimai aštresni, fiziologinių ribų nebuvimas ir galiausiai net pavargti nebuvo kaip, pabaigą pasiekdavo tik tuomet, kai atsibosdavo. Ir visgi, visuose šiuose aspektuose, kažko trūko. Sunku pasakyti ko, galbūt supratimo, galbūt savęs lygiaverčio partnerio, o galbūt tiesiog kažkokio gilesnio jausmo kai krušiesi ne tik todėl, kad tau tiesiog patinka krūštis, nesvarbu su kuo.
Toks besaikis noras būti bent keliais žingsniais prieš kitus, psichologai vertintu kaip nepilnavertiškumo kompleksą. Galbūt jie netgi nenutoltu nuo tikrosios priežasties, kodėl jis yra toks. Nagrinėjant amerikiečio gyvenimą, reikia nepamiršti to kad nuo pat mažumės jis buvo pratinamas prie paranormalaus gyvenimo, per anksti neteko tėvų, per anksti išvydo kaip atrodo šaltakraujiška žmogžudystė, per anksti pajuto kraujo tvaiką užpildantį ne vien aplinką, bet ir jį patį iš vidaus, kiekvieną kartą giliau įkvepiant. Stipriai lavinamas tiek fiziškai, tiek intelektualiai, tam tikru metu jis galėjo tapti “super žmogumi”, jei turėtu bent kiek daugiau moralės jausmo. O šito jis neturėjo ne velnio, antraip savo gyvenimą būtu susidėliojęs kiek kitaip. Ir visgi, negalima skustis, jis turėjo viską: dėmesį, pinigus, trumpalaikius santykius su moterimis ir vyrais, intelektą, reputaciją ir nemirtingumą. Ir vienintelis dalykas ko jis neturėjo, tai buvo visų taip stipriai vertinama “meilė”. Ne, kaip ir buvo sakyta prieš tai, buvo tos pora moterų, kurias jis labai gerbė ir galbūt net buvo “įsimylėjęs”. Tačiau atsako, tikro ir į nieką neiškeičiamo nebuvo. Jis galėjo nusipirkti butaforinius jausmus sau, bet tiesa tame, kad jis buvo per daug “šlykštus” kad kam nors rūpėtu labiau nei gyvenimas. Velniai nematė, ne visi yra Sebastian’ai Redford’ai, dėl kokių kas antra moteris ima lydytis it kaitinama žvakė ar myžti verdančiu šlapimu (lel xDDD).
Prieš atveriant svarbias kortas, reikia pabrėžti kelis svarbius dalykus: Nadia Petrova, visiškai neatitiko Desmond’o nekintančio skonio tam tikrai moterų kategorijai. Kiekviena moteris, kuri patraukdavo aukštaūgio dėmesį, dažniausiai atrodė kaip standartinė apatinio trikotažo modelis. Galima teigti, kad netgi ta pati draugo, bei verslo partnerio dukra, Liana Rivas, labiau atitiktu vampyro skonį, ir visgi, kažkodėl tarp jų nieko taip ir neįvyko. Nadia buvo nestandartinio grožio moteris, jos kojos neprasidėjo nuo ausų, krūtinė nebuvo bent trečio dydžio, ir ji negalėjo pasigirti nei riestu užpakaliu, nei putliomis lūpomis. Kitaip tariant, ji negalėjo pasigirti niekuo, kas taip steriotipiškai vyrą traukė. Ir visgi, nuo pirmo jų susitikimo, kažkas “spragtelėjo”. Žinoma, įvykiai sukosi apie pragarą, jo karalienę, kerštą ir visą ko sunaikinimą. Ir “užšaldyto” Desmond’o mintyse nekirbėjo baimė, anaiptol, jo tuo metu dar žmogiškas kūnas neišdavė Jokio streso ar nepatogumo pėdsako. Triuškinanti ir mirtina energetika, su kuria pasirodė tamsiaplaukė, užgniaužė kvapą. Dar niekada jis nebuvo matęs tokios tobūlos esybės. Ir akimirka, kai ten pat buvęs jo bičiulis svarstė variantus kaip pragaro karalienę sunaikinti, Abberline savo ruožtu fantazavo kaip vertė ją cypti iš malonumo, dešimtys, ne šimtus kartų. Atrodytu, tą akimirką skaičiai ir steriotipai nublėso prieš nuodėmingus troškimus. Vėliau visgi viskas pakito, nepakito galbūt tik jo troškimai Nadios atžvilgiu. Ir būtent dėl šios priežasties vyras tapo tik dar labiau nepakenčiamas, jis puikiai suvokė kad net jei jiems ir tektu galimybė pasibandyti vienas kitą, tai neišeitu į naudą. Atšiaurumas ir pimpagalviškumas nebuvo netgi perspaustas, mat Abberline tiesiog parodė savo “tikrą veidelį”, kuris kad ir koks vizualiai žavus bebūtu, dažniausiai atstumdavo veik kiekvieną. O tuomet… tuomet jis tapo nemirtingu. Dar prieš gaunant galimybę “paragauti” buvusią pragaro valdovę visomis įmanomomis prasmėmis, jis puikiai suprato esti ji tai daro tik bandydama pasiekti savo tikslą. Galbūt jis net buvo tikras dėl to, kad ji ir pati suprato kad to tikslo nepasieks, bet kažkodėl ne vienas neatsisakė galimybės pasilinksminti. Ir tai kas iš pradžių turėjo atrodyti kaip audringas sekso vakarėlis, galiausiai tapo sunkia užduotimi, bandant tinkamai paskirstyti dėmesį tolygiai. Nereikia galvoti kad Desmond’ui nepatiko dulkinti Lorellos, patiko, bet didžiulio įspūdžio tai nepaliko. Ji elgėsi it tipinė prostitutė, kurią išdulkinį, nuleidi, išeini ir neketini paslaugos užsisakyti dar kartą. Nepaisant savo dieviškos išvaizdos, ji neturėjo kažko tokio, kas paliktu pėdsaką, kas priverstu apie ją galvoti, jos norėti dar ir dar kartą. Užtad apie Petrovą to paties pasakyti nepavyko. Ir atrodytu, visiškai jo skonio neatitinkanti moteris savo esybę susuko smegenys taip stipriai, kad jis paprasčiausiai atsipalaidavo. Natūraliai išreiškė savo nestandartinius seksualinius poreikius, dalinosi su ja, ir mėgavosi kiekviena akimirka, kuri išdavė esti jo veiksmai jai patinka. It gryniausias narkotikas, jos oda svaigino ir stimuliavo. Jei paprastai jam reikėdavo pavargti, kad įspūdingai didžiulis (o baltaodžiams tai nedažnas reiškinys) pimpalas rodytu dvyliktą valandą, su ja viskas ėjosi savaime. Liežuviu, lūpomis ir dantimis lytėdamas jos odą, jis jautėsi kaip niekad gyvas. Svaigino ir kvapas, saldus mirties kvapas. Pasimiršo, visiškai atsiribodamas nuo kambary likusios šviesiaplaukės, jis visa savo esybe rodė kaip stipriai trokšta vampyrės. Būtu spaudęs, glamonėjęs, kandžiojęs, laižęs, čiulpęs ir dulkinęs ją visą be perstojo. Sulig kiekviena akimirka troško jos vis labiau, ir kas svarbiausia, nesielgė savanaudiškai, troško kad ji jaustu tą patį, ką ir jis – neapsakomą, protą temdantį ir laiko nuovoką verčiantį prarasti malonumą. Tai ir buvo esminė klaidą, kurios amerikietis nesugebėjo numatyti laiku, bet jei paklausti jo po kai situacija išslydo iš rankų, ar jaučiasi prasikaltęs, atsakytu, – “taip, turėjau likviduoti Lorellą ankščiau ir toliau mėgautis velniu ant aukštakulnių”.

KITOS VIEŠBUČIO PATALPOS: - Page 3 BmzcytU

KITOS VIEŠBUČIO PATALPOS: - Page 3 Cox6lp2

<…> Tamsiaplaukė pasisuko, kuomet Desmond’o žvilgsnis dar tebe buvo nudelbtas žemyn. Su dideliu pasimėgavimu stebėdamas kaip pro akis pasisuka jos mažas kūnelis, kaip dailiai atrodo liemuo, bei kaip gausiai jos tapukojis yra sudrėkintas kraujinga spermos mase, bei natūraliais moters susijaudinimą vainikuojančiais syvais. Be proto seksualu, stebėjo kaip dalis šios masės nuo vidinės jos šlaunų pusės atsidūria ant jos pirštų. Žvilgsnis ėmė kilti, lėtai ir galbūt net specialiai tingiai kildamas per plokščią pilvuką, vis dar styrančius kietus spenelius, raktikaulį, lūpas ir galiausiai akis. Sustabdė savo žvilgsnį prie Petrovos akių, ir tą akimirką nereikėjo bereikalingų žodžių, tam kad suprasti jog vyras ketina išsinešdinti iš čia su tamsiaplaukę, bei pratęsti malonumų virtinę jau dviese. Jam nemaišė Lorella, jis tiesiog beprotiškai troško tamsiaplaukės sau, neketino daugiau ja dalintis su kitais. Bent jau šią akimirką, kai ji buvo jo. Jos šypsena vainikuota išraiška pavojingai priartėjo, jų lūpos vėl įsikabino į kits kito, desperatiškai, aistringai. Kaip gerai, kad jiems nereikėjo kvėpuoti. Jo rankos vėl nugulė ant jos krūtų, pirštais suspausdamos jas, po ko nepamirštant tiek sujautrėjusių spenelių. Bučinys nutrūko ne todėl, kad bent vienas iš jų panoro jį nutraukti, nutrūko todėl kad Abberline’as tiesiogine to žodžio prasme, buvo nuplėštas nuo tamsiaplaukės. Keistas, dar niekada ankščiau negirdėtas garsas, akinantis šviesos blyksnis ir aukštaūgis su nežmogiška, ir netgi nevampyriška jėga bloškėsi į priešingą šio kambario pusę. Saavaime suprantama, nuo nežmogiškos jėgos, įtrūko siena, kuomet nuogas amerikiečio kūnas sukniubo ant žemės. Jis nesitikėjo finalo, kuris ištiko visai netrūkus, mat jei žinotu kas laukia toliau, sukrutėtu greičiau. Jis sukruto, Tokio smūgio buvo per mažą kad atsikratyti vampyro, bet gana tam kad bent tam tikram laiko tarpui jis šiek tiek prarastu savo mobilumą. Apkvaitintas garso bangos, bei apdegintas šviesos, jis pasistengė pakilti, bet čia pat vėl sukrito. Te spėjo pakelti akis, kuomet savo pasipriešinimą apipavidalinusi Nadia pasistengė palikti žaizdas ant šviesiaplaukės veido savais nagais. Čia ir dabar, jo nežmogiška grobuoniška uoslė pajuto kažką neįtikėtino. Ant tiek saldaus ir viliojančio, kad likti sveikame ir šviesiame prote, kurio vyras ir taip neturėjo, tapo neįmanoma. Jo paakiai kaip niekad ankščiau pasipuošė juodais raizgalais, o pačios akys pasruvo krauju. Vampyriškos iltys išlindo savaime, bet ne todėl kad jis troško ginti arba gintis, jis troško kraujo, jos kraujo. Ir net tuomet, kai stengėsi save suturėti, bei kažkuriuo metu bandydamas sustabdyti transformacija, kumščiu smogė sau į snukyti, nesusilaikė. Pakilo staiga, kaip staiga ir pajudėjo link šviesiaplaukės, kur buvo pasitiktas dar vienos elektros bombos. Tai, būtent tai, nors ir labai trumpam, sugrąžino jam save.
– Nesi tu tokia jau nepakartojama, barbė. Pamišusi, o taip, visiškai. Bet dulkinti tave buvo gana meh… – It specialiai provokuodamas blondinę, o gal tam tikra prasme jos agresiją nukreipdamas į save, labai stipriai ne blefavo. Kitą vertus, nieko malonaus ir nebuvo galima iš jo tikėtis. Sutapimas ar ne, tačiau kažkuriuo metu tai suteikė galimybę Nadiai pasipriešinti. Ir visgi, ji pasirodė esanti per silpta, daug silpnesnė, nei tuomet kai valdė visą tamsą ar pati buvo didelę jos dalimi. Lorella, dar kartą patvirtindama tai, esti yra visiška Abberline asmeninio pragaro kūrėja, tiesiog ėmė iš išsprogdino, atrodytu kadaise nesunaikinamos, moters galvą. Likusi Petrovos kūno dalis susmuko ant grindų. Tai šokiravo, tai sukėlė stuporą. Ir nors tuo metu aukštaūgis to nesuprato, apart pykčio bangos, tai taip pat sukėlė ir skausmo bangą. Tačiau būtent dabar parodyti silpnumą buvo neatleistina.
– Per kvaila. Nesakyk, kad džiaugiesi savo pasiekimu, kai ištaškei galvą vampyrei, kurios laikas ir be šito bereikalingo šou buvo akivaizdžiai suskaičiuotas, atsižvelgiant į piešinius ant jos kūno, geriausiu atveju, keliomis dienomis. – Kaip tik įmanydamas stengėsi atriboti save nuo dabartinės aplinkos. Nemirtingo vyro žvilgsnis vis dar tebe buvo sustingęs prie sukritusio Petrovos kūno. Tai darė ne tik todėl, kad žvelgė į tai, ko negalima pataisyti. Greičiau todėl, kad manė kad jei praras budrumą, vėl savo kūnu pajaus Lorellos kraują, kurio buvo per daug, kad atsilaikyti ilgai, nesugebės sustoti. Ir geriausiu atveju, ją suės, blogiausiu, na, blogiausiu Lorellai teks iš čia tempti ne vieną, o du kūnus. Prieš tai grąsinantis jos balso tonas pakito, ir vėl tapo beprotiškai žaismingas, kas natūraliai paskatino Abberline pakelti akis į prie jo artėjančią fėją. Negebėjo nuslėpti savo veido išraiškos, kuri it sugebęs, mirguliuojantis televizoriaus ekranas, tai tapdavo žmogiškas, tai vėl tapdavo vampyriškas. Akivaizdu, jis priešinosi iš paskutinio, tačiau taip pat akivaizdu kad ilgai to tęsti nebe galėjo. Šviesiaplaukės pasisakymas privertė jį desperatiškai nusikvatoti, taip, desperatiškai, mat juokas skambėjo labai jau veidmainiškai. – Haha. Tu visiškai pamišusi, blondinę.
– Tik pažvelk į save, apgailėtina. Reikalauji kad išdulkinčiau tave, suteikdama man tariamą viltį kad jei paeis, galėsiu iš čia išeiti savomis kojomis? Prisiekiu, būčiau suuodęs ankščiau ant kiek apgailėtina ir nuobodi tu esi, nebūčiau net pažvelgęs į tavo pusę. – Jautėsi kaip visuomet perdėtai pasitikintis savimi. Dievaži, tam tikru metu netgi buvo galima pagalvoti kad jis pats nuo savęs apsvaigęs. Ir viso šio fasado vos nesugadino iš niekur suvirpintas oras, pasigirdęs balsas. Atsižvelgint į tai, kad Lorella niekaip į tai nesureagavo, tapo aišku, kad mažu mažiausiai tai skamba jo galvoje. Trumpam nutrūkęs kontaktas su šviesiaplauke, privertė jį pažvelgti į tai, kas liko jai už nugaros. Prie sukritusio Petrovos lavono, stovėjo nuoga ir akivaizdu tik jam matoma tamsiaplaukė. Jis pasimetė, bet tai pasimatė tik akimirka. Matyt pastebėjusi tai, Nadia griežtai liepė neišsiduoti, kas vėl paskatino Desmond’ą pažvelgti į Lorellą, girdėjo kiekvieną “vaiduoklio” išleidžiamą garsą, ir toliau sėkmingai tęsdamas provokaciją.
– Atleisk mažute, bet jei ne ta niekam tikusi purvina kalė, man net pimpalas nebūtu pakilęs į tavo pusę. – To pilnai užteko kad šviesiaplaukė “pamestu šūdą” ir pagaliau nuspręstu sunaikinti dar likusį čia (ne)gyvą partnerį. Ir čia ji padarė didžiausią savo klaidą. Ji buvo pernelyg arti, o jis buvo pernelyg paveiktas jos kraujo keliamo efekto. Jis liovėsi valdytis, liovėsi save varžęs. Jos delnai sutviso šviesa, kuomet jo ranka susmigo į jos krutinę, sulaužydama šonkaulius, ir be jokios ceremonijos, lydimos ilgos kalbos, kuri yra būdinga scenografiniams antagonistams, išplėšė širdį laukan, tiesiai per nugarą. Jo ranka pervėrė ją kiaurai (yeah, ne ta galūnė ir ne ta skylė, bet who the fuck cares, lel xDDD), kuomet krauju pasrūvusios jo akys įsmigo į josios. Galva šiek tiek pasisuko šonan, apvainikuodama sociopatišką išraišką. Apart alkį, jis nejuto nieko, nei džiaugsmo, nei atjautos, nieko. Ištraukė savo ranką, kartu su tarp pirštų suspausta jos širdimi staiga, kas privertė jos stebuklingą kraują plūstelėti į jį. Stebėdamas kaip Lorellos kūnas sukrito, lėtai žvilgsnį perkėlė į vis dar pirštais spaudžiamą jos kūno svarbiausią raumenį. Šiek tiek slidus, tvirtas raumuo atrodė kaip skaniausia vyšnaitė ant torto. Ir net norėdamas, jis nesugebėtu imti ir atsisakyti tai paragauti. Jo kadaise žavus, žmogiškas veidas prarado savo įprastą apipavidalinimą. Dar niekada ankščiau jis neatrodė toks vampyriškas, kuomet grobuoniškai suleido savo dantis į šviesiaplaukės širdį. Kandžiojo raumenį, čiulpė kraujo likučius, kramtė visą tą masę ir su didžiulių pasimėgavimu pildė tuo savo skrandį. Jis negebėjo sustoti, jis nesielgė kaip vampyras, jis ĖDĖ ją. Visiškai nesifokusuodamas į Nadią, jis pametė protą, surydamas Lorellos širdį, nesustojo. Užlipo ant šviesiaplaukės, ir net jei buvo galima numatyti kad jis su mielu noru išdulkintu negyvą jos kūną, jis to nepadarė. Desmond’as ėmė kandžioti jos bedvasį kūną visur, kiekvieną kartą įsisiurbdamas taip stipriai, kad į save sutraukdavo absoliučiai visą kraują. Netgi įkandimo žymės nekraujavo, kuomet kaip kempinė jis sutraukė visiškai viską į save. Kandžiojo ją net tuomet, kai nebeliko kraujo, kuomet jos kūnas, jei būtu žmogiškas, tapo nebe vartotinas. Ir čia jis nesugebėjo sustoti. Sustabdė tik tai, kad jojo skrandis tapo perpildytas, ir visas “maistas”, kurį vyras į save susileido, pasiprašė atgal. Vos spėjo atsitraukti nuo šviesiaplaukės, kuomet tiesiog atpylė skrandžio tūrinį (kraują, mėsos ir raumenų gabalėlius) laukan. Fėjiško kraujo efektas susilpnėjo, tačiau tikrai neapleido jo organizmo. Vampyras suvokė ką padaręs, kas tik dar labiau jį suvimdė. Vėmė tol, kol nebe liko ko. Atsitraukęs, Desmond’as atrodė gerokai uždusęs, apsvaigęs. Šiek tiek nešiojo po šonus, kelis kartus jis kliuvo už pakeliui pasitaikančius baldus, kol pasiekęs duris, įsirėmė į jas. Jo žvilgsnis kaip mat susirado Petrovą. Akyse buvo galima pamatyti kaltės kartėlį, būtent tą akimirką jis tikriausiai pirmą kartą pasišlykštėjo savimi. Vampyrai iš tiesų yra tamsos padarai, Jie maitinasi krauju, ne tik dėl to kad tai būtina kad išgyventu, bet ir savo malonumui. Tačiau, vampyrai nevalgo mėsos, nekramto gyvasties iš alkio, kurio neįmanoma suvaldyti. Jie nėra tie susmirdę šuniekai, kurie puldami dar ir paėsti spėja. Visas jo kūnas drebėjo, tarytum jis būtu papuolęs į tą patį, savo nuosavą pragarą, kurį jam parūpino Petrova. Sunkiai alsuodamas, jis nesigaudė kas vyksta ir kodėl vyksta. Įsikabino į tamsiaplaukės veidą. – What the FUCK?!
Neskubriai nuslysdamas per duris iki pat apačios, vis dar nuogas aukšaūgis nulenkė galvą, iš jo burnos vis dar varvėjo susivirškinti nespėjęs kraujas, visas jo kūnas buvo suteptas tuo pačiu. Įsistebėdamas pirmiaus į grindis, o vėliau į savo rankas, jomis perbraukė sau per galvą, ten jas kuriam laikui ir palikdamas Negalėjo blaiviai mąstyti, nesuprato kas ką tik nutiko. Atrodė taip, tarytum būtu pats ne savas. Papurtė galvą, tarytum paneigdamas tas mintis, kuriuos tuo metu vis dar įkyriai lindo į galvą, tai galiausiai nutraukti pavyko kiek apgailėtinai skambančiu prunkštimu. – Kai man pasiūlė nesivelti į šį mėšlą, neįtariau kad pasibaigs šitaip. Suėdžiau supistai kvanktelėjusią bobą, ir prie viso to dar girdžiu ir matau lavoną. Awesome. – Vis dar pasimetęs ir konkretaus taško nerandantis žvilgsnis klajojo, akivaizdžiai vengdamas Nadios. Kalbėjo, tačiau labiau su savimi, nei kas su ja. – Man reikia iš čia išsinešdinti, nes visas šitas šūdas netiktas. – Staiga pakildamas ant kojų, jis ėmė pagreitomis mautis ant savęs tuos drabužius, kurie priklausė jam. Nepaisė to esti medžiaga tiesiog lipo prie šlapio jo kūno. Sustojo tik tuomet, kai užsitempęs kelnes, to paties su marškiniais padaryti nesugebėjo, o tuomet ir išsiliejo, nors tai ir apsiribojo tik vienu niekam tikusiu žodžiu. – Fuck. Fuck. FUCK!

THEME SONG: JEN TITUS – O' DEATH (sneak peek)

Nepriklausomai nuo to, kad didžioji dauguma šiame klube dirbančių žmonių buvo pratę prie Lorellos išdaigų, kuriuos vienareikšmiškai visuomet pasibaigdavo mirtimi, kuri kartais buvo lydima klyksmais, bei lūžtančių baldų atgarsiais. Ir visgi, vargu ar galima pasakyti kad nepaprastos magiškos garso ir šviesos liepsnos buvo dalis kasdienybės. Ir visgi, nepriklausomai nuo šou, kurį surengė veikiausiai pirmoji fėja/vampyrė hubridė, į jos “apartamentus” neįsiveržė ne viena siela. Ne vienas iš klube dirbančių apsauginių, neparodė noro pasirodyti čia, ne todėl kad baiminosi esti nesugebės išsikapstyti gyvas, o todėl, kad buvo užimtas kitais, kur kas svarbesniais reikalais. Čia taip pat nepasirodė ir klubo savininkas, ar šviesiaplaukės kambariokės. Negana to, čia nepasirodė nei apsvaigusi nuo alkoholio poveikio Liana, ar atrodytu viską puikiai juntantis Sebastian’as. Ir nors kitomis aplinkybėmis mistinis vyras būtu supratęs kas čia vyksta, šiuo metu jis buvo izoliuotas nuo to kas vyko čia, ir svarbiau, to kas vyko savininko kabinete.

KITOS VIEŠBUČIO PATALPOS: - Page 3 F29VqUx

KITOS VIEŠBUČIO PATALPOS: - Page 3 LtzHLgD

Prabangus, vienetiniai “Christian Louboutin” aukštakulniai su kraujo raudonumo padu, žengė per tamsų korodorių, kuris vedė link žymiausio vietinio klubo savininko kabinetą. Ilgos, grakščios ir aiškiai įdegusios kojos, gundančiai linguojantys klubai, liaunas liemo, ir ant nugaros nugulusios tankios ir tvarkingos, tamsios, garbanos. Fatališkos ir paslaptingos moters siluetas, nebuvo vienintėliu, link tragiškų įvykių sekos, vedančiu apvaizdu. Ji žengė per koridorių, kuris buvo saugomas specialiai tam pasamdytų nemirtingųjų, kurie krito it musės, vos į ją pažvelgę, tik todėl, kad moteris to norėjo. Jis springo savo paties krauju, kuris it verdantis skystis degino absoliučiai viską, iš ko minėti asmenys buvo sudėti. Siaubingai galinga, mirties energija užpildė visą klubą, tikriausiai šis pasaulis dar nebuvo matęs tokios neaprėpiamos tamsos ir siaubo. Ji žingsniavo nepriklausomai, vis kryžmindama kojas. Net ore buvo galima užuosti mirtį. Jau kuris laikas sklido kalbos, kad pragaras turi naują valdovą. Tiesą pasakius, po Lilith (pirmosios pragaro valdovės) “atsistatydinimo” pragaras dar niekada nebuvo geresnėse rankose. TO BE CONTINUED . . .