KITOS VIEŠBUČIO PATALPOS:

Puslapis 22 Previous  1, 2

Go down

Re: KITOS VIEŠBUČIO PATALPOS:

Rašyti by Katherine Pierce on Sk. 03 11, 2018 3:28 pm




Play me




NUOTAIKA:  *click here*   APRANGA:  *click here*   DAINA: Stephen  – Play Me Like A Violin.




SHE PUT A CROWN ON TOP OF MY HEAD SAID EVERY KING NEEDS A QUEEN IN HIS BED. ft. Sebastian Redford. (theme)
Sugrįždama į pakankamai didelius loft‘o tipo apartamentus, kuriuos nuspirko dar tuomet, kai buvo priversta išsikelti iš dvaro, kuris buvo „pradvokęs“ praeities prisiminimais, kuriais gyventi toliau neplanavo, istoriškai ne pačiomis skaidriausiomis spalvomis pagarsėjusi garbanė, nepakilo liftu iki reikiamo aušto. Dar tuomet, kai išlipdama iš savo nuosavos transporto priemonės, kurią pasėmė nuo viešbučio, prie kurio šią paliko, Pierce užtikrintai sustojo prie pat pastato durų. Sumerkusi akis, bulgariškos kilmės moteris giliai įtraukė orą į savuosius plaučius, tarytum tokiu savo veiksmu būtu pasiruošusi „pajusti“ kiekvieną gyvastį, kuri buvo pastate. Jos veide natūraliai subangavo lūpos, kurios visai netrūkus suformavo moteriai būdingą, pašaipiai smerkiančią, kampinę šypseną. Kadaise Damon‘o Salvatore ištarti žodžiai, – „She's Katherine. She loves to play games and you're fooling yourself if you think you're going to find out what she's up to“, šiuo metu turėjo kur kas daugiau tiesos, nei istorijos vadovėliuose aprašomi praeities įvykiai. Tai kad moteris visai neseniai pažino tiesą apie savo tikrąją prigimtį, apie savo gebėjimus ir kadaise turėtas nuostatas, toli gražu tam tikra magiška prasme, nepadarė jos kitokia, arba bent jau panašia į Andromedą. Nesvarbu kad šis moters amplua egzistavo kur kas daugiau, nei Katherine Pierce fenomenas. Dienos gale, ji nebuvo tapusi nei kažkuo geresnė, nei kažkuo nuolaidesnė ar kaip nors kitaip labiau teigiama ar tinkama apibūdinimui „sweet like sugar“. Dienos gale ji tebebuvo ta pačia, nepataisoma kale, kurios temperamento iš tiesų panešti negebėjo ne vienas. Tik dabar, buvusiai originaliai vampyrei, o dabar nemirtingosios kūne įkalintai nežemiškai būtybei, atsivėrė visos įmanomos ir neįmanomos durys, ištirpo visi įmanomi ir neįmanomi barjerai. Ir jei Redford‘ą panašūs jutimai baugino, ak patikėkite... Katherine tai beprotiškai jaudino! Pagaliau ji jautėsi visapusiškai nenugalima, nesunaikinama ir amžiams neištrinama, galinga ir pasiruošusi visą tai išnaudoti pirmiausia SAVO PAČIOS naudai. Ne veltui sakoma, suteik „šėtonui“ visapusišką veiksmų laisvę, ir jis sunaikins viską kas gyva. Ir tas faktas, kad serafimai yra kilę iš visiškos šviesos, nepadarė „teigiamo atsiliepimo“ garbanei. Nors žinoma, skonio reikalas, kaip gi yra suprantamas šis išsireiškimas. Žengdama pro stiklines duris, moteris, suėmė paradinio įėjimo rankenas iš vidaus savais pirštais. Tais pačiais pirštais, nuo kurių akimoju ėmė sklisti viską stingdantis šaltis. Durininkas ir pirmame aukšte buvę asmenys, sustingo, kuomet šių žvilgsniai paklusniai pakrypo į tamsiaplaukę, ir tai kas vyko šiai už nugaros. Būdama prie Sebastian‘o, Pierce nuoširdžiai stengėsi bent kažkiek suvaržyti savo aštriai kampuotą būdą, susitelkti į savo beprotiškai jaudinančius, sveiką nuovoką atimančius jausmus jam. Bet būnant toliau: tūkstančiais kartų padidėjęs kraujo troškimas, bei „galios“ jutimas, neleido jai elgtis kaip nors labai adekvačiai. Kitą vertus, negi galima iš vampyrų tikėtis, kad šie mėgausis mažais kačiukais, šiuos glostys ir leis mielą atgarsį „aww...“? Ne vien paradinės durys apsitraukė storu, nepralaužiamu ledo sluoksniu, tačiau ir visa pastato siena, prie kurios lietėsi buvusios vampyrės rankos. Šioms apeigoms pasibaigus, Katherine demonstratyviai pramankštino savo kaklą, galvą pasukdama pirmiausia link vieno peties, vėliau link kito. Tai buvo jos žaidimas, vardan pasimaitinimo. Paakiai labai greitai apsitraukė tamsiais kraujagyslių voratinkliais, kuomet natūraliai šviesus akių baltymas apsitraukė krauju. Prisikasdama savo apatinę lūpą, moteris prisikando savo apatinę lūpą, iš ko pasimatė kad natūraliai labai puikiai sudėti dantys įgavo žvėrišką, kraują gysluose stingdantį, pavidalą. Ji atitrūko nuo durų, nežmogiška jėga pirmiausia užsipuldama durininką. Pastatas užsipildė klyksmais: vieni žmonės dar bandė užsirakinti savo namuose, kiti stengėsi prasimušti pro ledo sieną, kuomet treti dar desperatiškai kovėsi prieš priešiškai nusiteikusią ir visapusiškai kraujo išbadėjusią „pabaisą“. Ji neatėmė gyvybės ne vienam iš ten buvusių. Kokia gi prasmė tai daryti, kuomet po keletos dienų, kuomet žmogiškasis kūnas atgaus jėgas, visą tai bus galima pakartoti dar kartą? Praeidama pro kiekvieną iš savo aukų, ji: šaipėsi iš žmogiško silpnumo, kuomet akivaizdžiai pademonstravo vampyrišką jėgą. Po kiekvieno susidūrimo su garbanė, aukos buvo priverstos pamiršti apie šios dienos nuotykius, „paslėpti“ sužeidimus, ir niekam apie tai kas nutiko neprasitarti. Dėl dievų meilės, Katherine privertė visus buvusius pastate šiai savotiškai „patarnauti“, šią pelnytai ar nelabai liaupsinti, gerbti, talkinti šiai. Ak, koks neapsakomas malonumas buvo užpildes bulgarės liauną kūnelį, kuomet padariusi savo „juodus darbelius“ ji pagaliau pasiekė savo gyvenamosios vietos duris. Žinoma ji nebuvo visiškai tikra tuo, kiek ilgai užtrūks mylimasis, kuomet išvyko į vargu ar mažiau kruviną pramogą su Abberline, tačiau vertė save vadovautis nuojauta. Ir pastara pas fatališką garbanę buvo ganėtinai stipri. Gaila, tik ne visuomet pasireiškianti, o ypatingai tuomet, kai to labiausiai reikia. Norėdama save „paruošti“ audringam seksui, ji nusprendė pasidaryti kelias „grožio procedūras“, lyg šiai kada nors būtu pritrūkę natūraliai iš koto verčiančio fiziologinio žavėsio. Sulipdama į erdvę, tikrai ne vienam asmeniui sukonstruotą dušo kabiną, nemirtingoji atsuko vandenį, leisdama atsitiktinės temperatūros (mat nejuto labai didelio skirtumo tarp šilto ir šalto) vandenį, leisdama šiam atsimušti į jos tobulai sudėtą veidą, sudrėkinant odą, plaukus. Jautėsi soti, laiminga, geidžiama ir geidžianti. Iš dalies galima pasakyti, kad papilvę kuteno neegzistuojantys drugeliai, kuomet moters mintys nukrypdavo apie tai, kad visai netrūkus jos namuose pasirodys toks pat tvirtas, toks pat nepasotinamas ir toks pat dieviškai gražus, kiek ir velniškai galingas, visai kaip ir ji.
Akimirka, kuomet buvo sulaužytas prieš paskutinis užraktas, garbanė tebebuvo duše, mėgaudamasi vandens procedūromis. Vienu metu, ji nuleido savo skrudintos karamelės atspalvio akis žemyn, kuomet pastebėjo kaip stambus, tamsiai rudos spalvos, tirštas kraujo lašas nukrito šiai po kojomis. Moteris prisimerkė, mat nesuprato iš kur šis ten atsirado. Šiam susiliejus su vandeniu, bei pasiekus nuotėkų vamzdį, vonios grindinį pasiekė dar keletą lašų, kurie galiausiai peraugo į rimtą kraujavimą atžyminčius veiksnius. Pierce prikeldama vieną ranką, pirštų pagalvėlėmis prisilietė prie savo smulkios formos nosies, norėdama įsitikinti ar kraujas srūva iš ten. Buvo beveik teisi, mat kraujavimas pirmiausia pasireiškė iš nosies, vėliau taip pat pasirodė kraujas iš akių, bei ausų. Su lyg suvokimu, kad vyksta kažkas, ko neturėtu vykti, garbanė pajuto visą kūną deginantį, laužiantį skausmą. Jos kaktoje iš karto išryškėjo stambis skausmo raukšlės, kaip ir kažkur centre išryškėjo viena stambesnių kraujagyslių. Instinktyviai susiimdama už galvos, ji dar stengėsi atsilaikyti iki pat tos akimirkos, kuomet kentėti paprasčiausiai tapo neįmanoma. Stipriai parkrisdama ant kelių, nemirtinga būtybė ėmė skausmingai rėkti. Kaip tik tuo metu, kuomet visas pastatas ėmė nenatūraliai kaisti, it kaitinamas ant ugnies aliejus. Negana to, tiek šis pastatas, tiek visas aplinkui esantis rajonas ėmė nenatūraliai virpėti, ką vėliau mokslininkai paaiškins kaip pakankamai stiprų žemės drebėjimą. Kai kurie pastatai, kurių architektūra buvo tobula tik ant brėžinių, keliuose vietose skilo. Visa laimė, o gal ne tokia ir laimė, vienintelis pastatas, kuris išliko, buvo tas pats, kuriame buvo apsigyvenusi garbanė. Karštis buvo toks stiprus, kad atitirpdė ledus, ir mirtinai „išvirė“ kiekvieną iš pastate buvusių žmonių, apart Pierce. Šis potyris nebuvo panašus į nieką, ką nemirtinga vampyrė / serafimė buvo patyrusi prieš tai. Jos kvėpavimas, jos šauksmas buvo toks garsus, kad kitokiomis aplinkybėmis būtu prikėlęs per visus aukštus gyvenusius kaimynus, tačiau šie jau buvo nebe gyvi. Stipriai sumerkusi akis, moteris matė vaizdus, kurie ir buvo iš pažiūros atsakingi už visą fizinį skausmą, kurį jautė dabar.

<<Nedidelė trobelė, prie vienos iš sienų pritvirtintas senovinis, bei pakūrentas židinys. Liepsna netolygi, it būtu veikiama žvarbaus aplinkos oro, kas išdavė apie tai, esti klimatas, kuriame dabar buvo, buvo ganėtinai šaltas. Nepriklausomai nuo to, moters kūnas buvo padabintas juodos spalvos, veik peršviečiamu apatiniu trikotažu, o ir taip liaunas liemuo buvo stipriai suveržtas seksualaus korseto. Ji žvelgė į liepsną, kuomet sau už nugaros išgirdo vyrišką krenkštimą, kuris iš pažiūros nuskambėjo ne todėl, kad asmeniui prireikė prasivalyti gerklas, o todėl kad vyras troško atkreipti jos dėmesį į save. Atsisukdama, ji juto kaip veide prasiveržė lengvas šypsnis. Juto ir tai, kaip žvilgsnis palengva pirmiausia sustodamas prie erogeninės vyro kūno zonos, palengva ėmė kilti link šio veido. Sebastian‘o kūnas buvo sudėtas taip nepriekaištingai, kad tas pats istoriškai išgirtas Apolonas, turėtu susigėsti. Ji neskubriai, tačiau užtikrintai žengė kelis žingsnius link vyro, kuomet pasiekdama šį, specialiai, pirmiausia plaštaka susilietė su jo pasididžiavimu, leisdama pirštų galiukams imti kilti prie jo veido. Jo ranka taip pat labai greitai paniro į vešlius ir banguotus jos plaukus. Jis prisitraukė moterį arčiau, įžūliai ir savininkiškai įsisiurbdamas į šios lūpas. Ir tik tą akimirką, nežinia kodėl tai nenutiko prieš tai, ji suvokė kad viskas apie jį yra ne taip: ne toks yra jo skonis, ne toks yra jo kvapas, ir ne tokį jausmą, kaip ankščiau jis jai sukelia. Garbanė stipriai delnais pastūmė vyrą nuo savęs, kuris ypatingai lengvai nukrisdamas į patalus (mat stovėjo nugara į lovą) ėmė pašaipiai juoktis. Negirdėjo tai ką jis sakė, tačiau suprato kad tai buvo ne JIS. Visai netrūkus, jo kūnas ėmė deformuotis, kuo toliau, tuo labiau įgaudamas moteriškas formas. Iš dalies Pierce supykino, tačiau siūtas paėmė viršų.>>, <<Sunku paaiškinti kaip tai nutiko, tačiau moteris buvo daugiau nei tikra, kad tą akimirką buvo mirtinga. Visos jos galios, sunkiai ir klastingai suplanuotas nemirtingumas – atimta. Ji jautė kaip apie jos kaklą yra užsegtas kažkoks prietaisas, panašus į antkaklį, su vidiniais spygliais, kurių epicentre buvo skaisčiai raudonos spalvos rubinas. Basomis, beveik nuoga (turint omeny kad vilkėjo tik seksualią aprangą, o ant viršaus buvo užsimetusi juodos spalvos šilko chalatą), ji iš paskutinių stengėsi bėgti, bėgti už savo gyvybę. Šiltas, it žmogiškas, kraujas sruvo jos kaklu, per visą kūną, gausiais lašiais krito ant sniego. Ji visuomet buvo kovotoja, ir jokia siela, joks piktadarys nebūtu privertęs jos pasiduoti. Ji nubėgo taip lygiai šešias mylias, kuomet visapusiškai išsekusi, praradusi per daug kraujo ir nušalusi kojas, ji sukrito į pusnį, kuri netrūko ilgai nusidažyti krauju. Jautė kad daugiau nebe gali įkvėpti, kad springsta savo pačios krauju. Rankomis desperatiškai ji dar kartą suėmė antkaklį, kuris it užburtas dar stipriau suspaudė jos kaklą. Tą akimirką ji geriau nei kada prieš tai, suprato kad kadaise Redford‘o pasakytas pripažinimas apie ateitį, esti jei ji neišvyks, ji mirs, pildosi. Tik aplinkybės yra kitos, žaidimas su mirtimi yra kitas, bei kaina už nuodėmingus jausmus, yra mesta ne iš to asmens. Atitraukusi rankas nuo prietaiso, kuris vėrė jos kaklą, ji dar kartą pažvelgė į savo rankas, kurios buvo gausiai suteptos krauju, ant kurių dar matėsi santuokinius saitus reiškiantis žiedas. Ji skausmingai įkvėpė, visai ne daug, kuomet galiausiai ėmė kristi ant sniego. Atrodė kad tik trumpam sumerks akis, ir vėl pakils bėgti toliau... ...tačiau čia pat suvokė kad tai yra žaidimo pabaiga, kad daugiau nebe gali kautis prieš mirtį, kurį priešingai nei ankščiau, dabar ją pasiims po savo sparneliu, visam laikui.>>, <<Garbanė ir vėl matė savo rankas, tačiau šį kartą šios nebuvo suteptos krauju, o ir aplinka priešingai šalčiui, kurį jautė prieš tai, buvo deginanti. Iš jos kūno sklido nežmogiška, siaubingai tamsi energetika, kuri susipynusi su pragaro liepsnomis, naikino ne vien artimą aplinką, tačiau visą šį pasaulį. Tą, kuris kadaise buvo vienintelis jai žinomas, vienintelis jai norimas. Dabar ji nejuto visiškai jokio prieraišumo prie šios vietos, prie žmonių, ar tų, kuriuos kadaise dievino, mylėjo. Ji matė kaip neatlaikydami įtampos sprogsta pastatai, kaip įtrūksta asfaltuotos gatvės, pro kurias ima veržtis tikru tikriausia lava. Šis pasaulis buvo naikinamas, ir ji puikiai suprato, kad tai yra jos pačios darbas, jos noras tai daryti. Ji žengė į priekį, tuo pačiu metu sukeldama dar didesnę kaitrą, dar didesnę nepakeičiamą ir nesustabdomą tragediją. Tragediją, kurios priežastys nebuvo suprantamos, žinomos.>>

Šiems  siaubingiems vaizdiniams pasibaigus, Katherine atsibudo duše, jau tuomet kai automatizuota dušo galvute, jau buvo išsijugusi. Gulėjo visiškai nuoga, bei praktiškai sausais plaukais, savo pačios sukrešėjusio kraujo pėdsakuose. Skausmas jau buvo apleidęs jos kūną, o ir už lango ar tame pačiame pastate buvęs šurmulys nutilęs. Sunkiai, tarytum vis dar suktųsi galva, ji pakilo ant kojų, bei pasilaikydama sienų, nukeliavo link miegamojo, kurio spintoje buvo pakabintas tas pats apdaras, iš Redford‘o pranašystės. Sunku pasakyti kodėl pasielgė būtent taip, tačiau sumetusi šiuos drabužius į didesnį kibirą, padegė velniop. O kad namai nepritrauktu dūmų, pasistengė atidaryti „portalą“ į velnias žino kur, bei ten išspyrė padegtus daiktus. Net kuomet protas savaime piršo mintį apie tai kad visą tai kas nutiko, nenutiko šiaip sau, ji kategoriškai atsisakė priimti šiuos dalykus kaip faktą. Atvirkščiai, neigdama ir slėpdama tai nuo visų, o kas svarbiausia nuo Sebastian‘o, ji pašalino visus įkalčius apie tai kas nutiko šiame name: išplovė savo vonios kabiną nuo kraujo, iš nežinia kur ištraukė dubliuotus žuvusių žmonių atkartojimus, lavonus išmesdama ten, iš kur paėmė gyvuosius. Dievaži, šio pasaulio „naujokus“ dar privertė kaip galima geriau sutvarkyti viską, kas buvo pastato viduje, mat nebuvo tikra kad Sebastian‘as pamėgęs keliauti akimirkos būdu, paskutinę akimirką nesugalvos tiesiog pasirodyti čia pėstute. Susiruošė, dievaži, pasidabino save tiesiog dieviškai seksualiai: makiažias, tvarkingos garbanos ir kūną geidulingai pridengiantys apatinukai. Stengėsi neparodyti kad visai netrūkus išgyveno kažką, kas beprotiškai stipriai priartino Pierce prie paskutinio užrakto sulaužymo. Nenorėjo nei savęs apkrauti bereikalingomis problemomis, nei pasirodyti bent kažkiek silpna ar nesavarankiška prieš Sebastian‘ą. Lėtai iškvėpdama, ji vos per akimirką įgavo savo tobulos aktorės amplua, kuomet iš savojo veidelio panaikino bet kokias nerimo žymes. Jis (veidas) ir vėl nušvito kitomis spalvomis, tapdamas tiek pat apgaulingai angeliškas, koks buvo.
Sebastian’ui pasirodžius visai netrūkus, garbanota nemirelė buvo užėmusi didžiulės dvigulės lovos kojūgalio centrą. Menkai, tačiau beprotiškai svaiginančiais apatiniais, pridengtas josios kūnas buvo įgavęs seksualiai atrodančią laikyseną. It nujausdama mylimo vyro pasirodymą, garbanė nesuskubo pakelti akių, kuomet laužydamas visus prieš tai žinotus egzistencinius dėsnius serafimas šiuose namuose pasirodė “teleportuodamas” save iš kitos vietos. Jei ne netrūkus pastebėtas jo išraiškos, ir netgi tam tikrų kūno kalbos elementų, pasikeitimas, būtu galima pasakyti esti vyras šiuo būdu pasirodė čia nekantraudamas dar kartą kuriam laikui kartu su savo moterimi prasmegti laike, pasimėgauti vienas kito artumu, kūniškų malonumų patenkinimu ir galu gale, nesuvokiamai, nežemiškai giliais jausmais, kuriuos juto vienas kito atžvilgiu. Ir jei ne daugeliui žmonių, tenka galimybė patirti “meilę”, šią interpretuojant pasikartojančiais ir jau žinomais dėmesio ir artumo vienas kitam ženklais, tuomet tai kas siejo Sebastian’ą su Katherine, buvo kur kas daugiau nei žemiška ar epiška meilė. Net iš tolo žvelgiant, tamsiaplaukės kūnas, užimta poza ir netgi tokios smulkmenos kaip pečius ir dalį veido tvarkingai “glostančios” tankios garbanos, spinduliavo jos neišvengiamu seksualiniu nusiteikimu. Nepaisant to, kaip atrodė jos fizinis pavidalas, tam tikru metu moters kakta įrėmino “nerimo” raukšlelę, maždaug tarp antakių. Ji juto kad  Redford’ą kažkas neramino, kad prieš atsisveikinant, jis buvo kitoks, labiau gyvas, labiau pasitikintis savimi. O dabar, jo kūnas kaip ir atrodė taip pat, kuomet akys ir ta pati “siela”, arba pirmoji šviesa, atrodė tam tikra prasme prislopinta, nutolusi. Katherine kūnas pastebimai įsitempė, kuomet priartėdamas, nemirtingasis savu delnu prisilietė prie moters skruosto. Tai privertė trumpam susimerkti. Nebuvo tikra ar jo pakitimas buvo kažkuo susėtas su neseniai jai pačiai nutikusiais įvykiais, kuriuos taip kruopščiai stengėsi nuslėpti, ar nutiko kažkas daugiau, kas galiausiai sugebėjo palaužti net tokį, iš pažiūros niekuo nesužalotiną asmenį, kaip Redford'as. Jis priklaupė, švelniai ir atsargiai padėdamas galvą ant garbanės apnuogintų kelių. Įtampa, kuri priešingai nei ankščiau, nieko bendro neturėjo su seksualine, buvo užpildžiusi visą juos supusią aplinką. Bulgarės ranka, kuri prieš tai buvo delnu atremta į didžiulės lovos antklodę, lėtai atsidūrė ant vyro galvos, leisdama liesiems ir ilgiems pirštams pasinerti į šio šiek tiek banguotis linkusius plaukus. Tapo nesunku susiprasti, kad kad ir kas nutiko tos „kelionės į nežinią“ metu, tai stipriai paveikė Sebastian‘o jauseną. Net tuomet, kai jis taip kruopščiai stengėsi nuslėpti savo vidinį skausmą, šio likučiai natūraliai ėmė keliauti visu Pierce kūnu. Moters žandikaulis įsitempė, kuomet pakeldama akis, ji įsmeigė žvilgsnį iš pažiūros į priekį, tačiau iš tiesų į niekur, kažkur tiesiai, kur nereikėtu susitelkti ties nereikšmingoms aplinkos detalėmis. Jos natūraliai putlios lūpos subangavo, leisdamos prasiveržti užtikrintam, tačiau tuo pačiu metu pakankamai šaltam balso tonui, kuris tam tikra prasme simbolizavo ne vien serafimės viską stingdančią „stichiją“, bet ir natūralų asmenybės šaltumą. Šaltumą, kuris Katherine labiausiai ir išskyrė iš visų šios antrininkių.
– Seb‘ai, ką tas baltas, niekam tikęs š*do gabalas padarė? Brangusis. Kodėl neleidi man to pamatyti? – Pasidaryti prielaidą esti Desmond‘as padarė kažką, kam serafimai buvo nepasiruošę, buvo beprotiškai paprasta. Galu gale, dar prieš tai kai Sebastian‘as nusprendė vykti kartu su tuo mirtingu parazitu, numatyti šio planus ir visą ko pasekmes buvo neįmanoma. Kažkokia mistinė jėga, it tirštas rūkas, neleido prasibrauti iki tiesos, pamatyti daugiau, nei gali pamatyti kiti.
Kiekviena savo kūno ląstele, buvusi antrininkė juto mylimo vyro skausmą, tačiau nesuprato šio priežasties. Ir jei kada nors ankščiau buvo patyrusi kažką iš šios „serijos“, tuomet skausmas, kuriuo buvo kaustomas Redford‘o kūnas, arba tiksliau pasakius emocinė būsena, buvo stipriausia, siaubingiausia, ką galima patirti. Stipriai sukandusi dantis, moteris sujudino savo ranką, kuri tebebuvo ant vyro galvos, pirštais glostančiai perbraukdama per jo tankius, tamsius plaukus. Jo ištarti žodžiai apie tai, kad negali nuo savo partnerės nuslėpti kažko, sukėlė tik dar daugiau klausimų, į kuriuos atsakymus ši nerado. Juto jo bučinius, kurie pirmiausia susilietė su kaip visuomet šiek tiek daugiau jautrumo turinčią šlaunų odą, vėliau ir rankų. Susitiko su nutolusiu, nusiminusiu jo žvilgsniu dar tuomet, kai priversdama save prabilti, ne pašnibždomis.
– Tu juk žinai kad galiu susidoroti beveik su bet kuo, bei tuo pačiu metu persilakuoti savo nagus. Sebastian‘ai, aš nežinau kas nutiko, bet kuo labiau delsi, tuo labiau varysi mane iš proto. Nesvarbu kas tai yra, aš susitvarkysiu. Tu žinai. – Spėlioti buvo galima labai daug, ir tam nebuvo jokių nepralaužiamų ribų. Visgi, tuo pačiu metu tai daryti buvo visapusiškai beprasmiška, mat vienintelis asmuo, kuris šiuo metu gebėjo pasakyti (parodyti) tiesą, buvo priešais garbanę. Jam laikant jos rankas, ji kiek stipriau suspaudė pirštus, o ir nemirtingosios balsas skambėjo tvirtai, ryžtingai ir užtikrintai.
Akimirka, kuomet Sebastian‘as nutraukė visus pasistatytus barjerus, kurie neleido Katherine matyti tai, kas nutiko laboratorijose, tiek prieš Redford‘ui ten pasirodant, tiek po to. Neatitraukdama savo rankų iš vyro delnų, moters savo žvilgsniu nutolo į nebūtį. Rainelių spalva, kuri visuomet natūraliai priminė skrudintos karamelės atspalvį, tapo visiškai stipriai išplauta žydra, primenanti tokią, kokią turi akli žmonės. Palaipsniui, fatališkosios garbanės akių vokai nusileido, palikdami šią susimerkusią. Kaklo raumenynas įsitempė pirmiausia, tuomet tą patį it susitarus iš anksto padarė jos kūnas. Moteris taip stipriai įsitempė, sustingo, kad jei nežinant kad ji gyva, būtu galima pagalvoti kad ši yra padaryta iš kieto metalo lydinio ar akmens. Natūraliai šalta kūno temperatūra, tapo veik nepakeliamai stingdanti, o tuomet kontrastiškai karšta. Kad ir ką ji matė, kad ir kokius jausmus išgyveno, tai tik sąlyginai atsispindėjo jos pakitusiame pavidale. Dar nepramerkus akių, buvo galima pastebėti, kaip pro blakstienas pasirodė sūrus skystis, kuris susidurdamas su jos oda, pavirto į sušalusius kristalus, bei nukrito kažkur ten, ant kelių. O dieve, Katherine buvo tokia stipri, kad neleido sau palūžti net dabar, kai priešais buvo VIENINTELIS asmuo, kuriuo ji iš tiesų galėjo pasitikėti lygiai taip pat, kaip ir savimi. O turint omeny, kad prieš tai pasitikėti drįso TIK savimi, tai reiškė pakankamai daug... Nesvarbu tapo net tai, kad ji niekada savarankiškai nesuteikė gyvybės „Trylika“, ji nenešiojo jo po savo širdimi, nejuto jo sujudimus, ir per skausmą nesuteikė šiam gyvenimą. Tačiau vien tas suvokimas, kad kažkur, kažkokia nuopisa neaišku dėl ko, mediciniškai suformavo iš tavęs tavo vaiką, o vėliau ne visai pavykus šiam eksperimentui, visapusiškai kankino, niekino, žudė, degino, skandino ir pjaustė jį, yra žiauresnis, nei tos pačios pragaro karalienės intrigos, kurias ši paspendė, vos tik pakilo ant žemės paviršiaus. Bandydama įkvėpti, moteris užsikukčiojo, todėl ir vėl stipriai suspaudė dantis. – Kur ji dabar? Ar ta moteris vis dar gyva?
Tai buvo pirmieji žodžiai, kuriuos garbanė prisivertė ištarti balsu. Ir nieko nuostabaus tame nėra, kad ji išvengė pasidomėti apie jųdviejų sūnų. Vien mintys apie tą berniuką skaudino kur kas labiau, neo visų pragarų liepsnos, kartu paėmus. Katherine niekada savęs nedraskė paikomis mintimis apie tai, kaip būtu smagu pasidaryti vaiką nuo mylimo, iš tiesų visomis įmanomomis ir neįmanomomis prasmėmis mylimo, vyro. Tai atrodė neįgyvendinamas, nerealus dalykas, tai kodėl save kankinti mintimis apie tai? Ir dabar, kai suvoki kad tai ne vien kad buvo įmanoma, bet įgyvendinta, sutriuškinta ir negailestingai atimta. Nuo pat pirmosios šviesos, nuo Sagitarius ir Andromedos nuodemės, nuo viso ko pradžios, tai buvo pirmasis tikras žingsnis į tai, ko šie abu troško, kartu ne atskirai. Katherine nusuko akis, nenorėdama kad jos taip aiškiai išduotu jos beribį skausmą, žinojimą ir netgi supratimą to, ką padarė Sebastian‘as, matydamas kad negali čia išgelbėti jų sūnaus. Nebūtu galėjusi to padaryti ir ji, ar bet kas kitas. Tai buvo vienintelė galimybė, ir ji tai suprato, tačiau tai toli gražu niekaip nenuramino to neigiamų emocijų uragano, kuris šiuo metu draskė Katherine iš vidaus į tūkstančius, ne biliardus smulkiausių dalelyčių. Ištraukusi savo rankas iš Redford‘o plaštakų, bulgarė atmestinai ir labai greitai nusivalė sušalusius kristalus nuo savo skruostikaulių, tarytum jai būtu gėda po visko ką išgyveno „Trylika“ parodyti savo silpnumą. Vis dar negrąžindama žvilgsnio į mylimąjį serafimą, ji sušnabždėjo, tarytum jei būtu pasakiusi tai garsiai, parodytu kaip stipriai priešinasi savo pačios jausmams. – Aš noriu pamatyti jį. Aš noriu pamatyti, paliesti ir pažinti mūsų sūnų. – Tariant paskutiniuosius žodžius, ji pajuto kaip iš akių vėl išvarva sūrus vanduo, dabar jau būdamas susimaišęs su josios pačios krauju. Tačiau tai nesustabdė jos kalbėti toliau. Ir kiekvienas žodis, kurį moteris tarė, buvo girdimas su neslepiama panieka. – Ar tu palikai ją gyvą? Nes aš noriu kad ji patirtu kiek-vie-ną. Smūgį. Kiekvieną įpjovimą ir kiekvieną skaudulį, kurį buvo priverstas patirti JIS. Ir kai ji atlaikys visą tai, aš noriu kad ji būtu tokia pat amžina, kaip ir mes. Kad galėčiau jai nukapoti rankas ir kojas, išpjauti liežuvį ir išlupti akis. Visada palaikyti ją ant kraujo tiekimo, kad viskas kas jai liktu, tai mintys apie tai kad bus priversta gyventi taip, AMŽINAI. Kaip nieko vertas gabalas mėsos ir kaulų, negalintis daugiau nieko padaryti. – Nuo šnabždėjimo, bangomis Katherine balsas imdavo priminti garsų „stūgavimą“, tuomet tapdavo sunkiai suprantamu per kukčiojimą, ir galiausiai vėl grįždavo prie aiškaus paniekinimo. Ir visgi, ant galo nuskambo tie žodžiai, kurių iš jos asmenybės buvo galima sulaukti. Galu gale, su viskuo ji buvo pratusi susitvarkyti pati, nesidalinti abiejų skausmu. Ir dabar buvo verčiau pasiryžusi pastumti mylimąjį ten, kur tebebręsta jo atžalos, pati likdama ten, kur iš jų buvo atimta vienintelė galimybė sukurti tobulą jųdviejų jausmų vienas kitam įrodymą, tobulą naują gyvybę.
– Ir kai tai baigsis. Noriu kad paliktum mane vieną. Man reikės pabūti vienai, Sebastian‘ai. Aš negaliu... – Priversdama save užsičiaupti, ji stipriai suspaudė lūpas, kuomet ant kaktos vidurio, ir vėl iššoko ta pati, stambesnė kraujagyslė, reiškianti kad moteris yra stipriai, beprotiškai stipriai užsispaudusi. Nuleidusi akis, kaip be būtu keista, ji taip ir nepastebėjo to, kad serafimas čia pasirodė ne vienas. Galbūt būtent šiuo metu tokios smulkmenos net nebuvo aktualios ar moteriai įdomios.





_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Trust me, Sebastian. When I’m gonna be up to something, you’ll know it. C’mon. Kiss me … or kill me. Which will it be Sebastian? Right now, we both know that you’re only capable of one. And i need to admit, I’m really glad you’re not dead this time.
avatar
Katherine Pierce

I'm the only non bitter person at this bitter ball.



Pranešimų skaičius : 2865
Įstojau : 2013-04-10
Miestas : Čikaga / Manhetenas
Meilė : Mr. Not so PERFECT
Draugai : Andrea Argent
Rūšis : Originali vampyrė (19/538)
Klanas : PЦЯΣBɭӨӨD

Peržiūrėti vartotojo aprašymą https://www.youtube.com/watch?v=4KJEZhUDSAY

Atgal į viršų Go down

Re: KITOS VIEŠBUČIO PATALPOS:

Rašyti by Desmond Abberline on Sk. 03 11, 2018 3:38 pm

FLASHBACK: PRIEŠ SEBASTIAN'UI PASIRODANT PAS KATHERINE.



Revenge




NUOTAIKA:  *click here*   APRANGA:  *click here*   DAINA: Three Days Grace  – Right Left Wrong.




WE CHOOSE PRIDE OVER CHARACTER WE PICK SIDES AND THEY SPIN LIES INTO FAIRY DUST. ft. Sebastian Redford. (theme)
Tikriausiai nėra nieko nuostabaus tame, kad labiausiai linkę įžiaurumą, patyčias ir žmogžudystę asmenys, visuomeniškai yra labai puikiai charakterizuojami. Jie dažniausiai turi šeimas, kuriuose elgiasi daugiau nei tiesiog pavyzdingai, jie turi gerai apmokamus darbus, ir neretai net keletą aukštų išsilavinimų. Jie yra beprotiškai protingi, šiek tiek uždari ir kolektyve nepriekaištingi lyderiai. Tačiau visa ši teigiama medalio pusė, visuomet turi tą, kurią apvertus iš baimės ir pasišlykštėjimo verčia šiauštis plaukams. Kalbant apie labai tinkamą viso to pavyzdį, nesunku iškelti ant pjedestalo būtent Desmond‘ą Abberline. Jei ne (ne)legalus jo darbas, kuris vyrui buvo atrišęs rankas daryti visiškai viską, ko trokšta tamsi jo širdis, nieko nenustebintu, jei jis galiausiai būtu užėmęs istoriškai pagarsėjusių serijinių žudikų gretas. Arba, šias ir užėmė, tiesiog tai nėra visiškai vieša, ar lengvai pasiekiama informacija? Vienaip ar kitaip, nuomonė apie šį vyrą jau yra sudaryta, Abberline nėra pukuotas zuikutis, kurį norisi glostyti, maigyti ir laižyti. Na gerai, gal ir norisi, bet vargu ar tai įgyvendinama.
Būdamas taip stipriai atsidavęs savo atžaloms, toms dviems mažytėms mergaitėms, kurios aukštaūgiui reiškia visą pasauli, bei dar daugiau, jis puikiai suvokė dabar Sebastian‘o išgyvenamą tragediją. Ir ne, tai neprivertė mirtingą vyrą imti ir pamėgti Redford‘ą it šis būtu potencialus šio geriausias draugytis. Abipusė 50/50 simpatija ir antipatija nemirėliui buvo likusi ten kur ir buvo prieš tai. Tačiau, perkratyti teko tik vieną dalyką, įsitikinimus esti vampyrai yra tik šėtono išperos, kurios neturi nei jausmų, nei sąžinės nei aplamai žmogiškumo. Šis dalykas pakito, mat dar šią dieną Abberline gavo ne vieną progą pamatyti tai, kad mirčiai nepavaldūs padarai taip pat, kaip ir mirtingi žmonės gali mylėti, gali justi aistrą, skausmą, tuštumą ir skausmą. Visgi, nebūdama per daug nusiteikęs komentuoti savo suklebėjusio požiūrio Redford‘o atžvilgiu, Desmond‘as paprasčiausiai nusprendė pasilaikyti šią informacijos dalį sau pačiam. Svarbu pastebėti tai, kad turėdamas tūkstančius galimybių pasišaipyti, ar kaip nors kitaip išsidergti iš Sebastian‘o skausmo, jis nepadarė to. Ne todėl, kad baimintųsi gauti skaudžiai ar tikslingiau pasakius, mirtinai, per snapą. Greičiau todėl, kad puikiai suprato jo išgyvenamą jauseną, kuri dėl parodyto tvirtumo, buvo verta pagarbos. Net iš tokio nepagarbaus individo, kokiu buvo Abberline.
Nenutrūkstantis, akivaizdžiai netgi ore tvyrančios kraują stingdančios įtampos prisotintas, menkas atstumas tarp serafimo ir mirtingo vyro užsiliko. Jie abu, tam tikra prasme, žaidė „žvilgsnių žaidimą“, kurio gale, kažkuris galiausiai bus priverstas nusukti akis. Desmond‘as laikėsi oriai, nepriklausomai nuo to, kad dar niekada prieš tai nejuto taip stipriai alsuojančią mirtį į priklausantį jam sprandą. Sebastian‘o nebyli savęs išraiška kalbėjo kur kas skambesniais žodžiais, nei tai būtu padariusi (ne)verbalinė kalba. Tam tikru metu nemirtingasis akis nusuko pirmasis, ko pasekoje aukštaūgio pečiai kiek nusileido, o ir visas kūnas tapo mažiau įsitempusiu. Kadangi dar prieš kurį laiką ištuštino savo tuštoko skrandžio tūrinį į šiukšlių dėžę, dabar juto kone pareigą vidaus organus dezinfekuoti. Pasinaudodamas proga, kad Reford‘as nusprendė nukreipti savo dėmesingumo kitur, pakankamai greitai priartėdamas prie savo stalo, ohoho kaip apsidžiaugė kuomet apatinis stalčius liko nesugriautas po visų namą užgriuvusių „hocus pocus“ elementų. Ištraukdamas dar pernai iš Rusijos parsivežtą vodkos butelį, atsukęs kamštelį, šį pametė kažkur ant stalo. Nesivargino laikytis etiketo taisyklių, bei prikišdamas stiklinės taros kakliuką prie savo lūpų, godžiai nugėrė stipriai spirituoto, gomurį deginančio skysčio. Nepasiūlė oponentui padaryti tą patį, velniai nematė, jei norės, pats gali pasivaišinti. Iš kart po to, kai atitraukė butelį nuo savo veido, šį vis dar nepaleisdamas, liežuviu perbraukė per savo lūpas, jausdamas gėralo likučius ant gležnos odos, centre barzduoto veido. Nebuvo sudėtinga pastebėti esti vampyras paskyrė dėkingumo žvilgsnį oponento pusės, po ko Abberline vos pastebimai palenkė butelį, tarytum būtu nebyliai pasakęs „you are welcome“, iš kart po to pakartodamas gėrimo ritualą. Vis dar iš akių ilgam nepaleisdamas serafimo, šiam ėmus nervingai juoktis, Abberline antakiai savaime pašoko aukštyn, paskatindami šį kalbėti.
– Aš negaliu sutapatinti tavo išgyvenimų su savo suvokimu. Žinau tik tai, kad taip pat esu tėvas, ir suprantu ką reiškia, kai tavo atžala nori išniekinti idiotiškų vizijų apakintas psichopatas. Suprantu kad tau tai neimponuos niekaip. Bet Elizabeth metė mirties nuosprendį Cassandrai, tiesiai į mano apžėlusį snukį. Todėl aš neturiu laiko žaidimams... – Panašu kad būdamas susirūpinęs dėl to, kad laikas iš tiesų spaudžia, o ir nuoširdžiai kalbant, Abberline nepasitikėjo tuo, esti jo šeima šiuo metu yra saugi. Tiesą pasakius, tokia ir nebuvo, mat tas pats likimas ar gyvenimas ar kaip tą šūdą be pavadinsi, vis vien nepagadinsi, sužaidė būtent taip, kaip jam buvo tas reikalinga, suvesdamas Alexis su Sebastian‘o išgirta, galinga ir besilaukiančia moterimi. Visuomet būdamas pats atsakingas už savo šeimos saugumą, dabar „užsirovęs“ ant vienos iš psichotiškiausių bobų (kurią tarp kitą ko gana ilgai dulkino ankščiau, ir bėdos nematė), kokios tik egzistuoja, jautėsi nestabiliai. – Nežinau kiek daug sugeba ta tavo besilaukianti ir pikta sparnuota plaštakė.
Sorry, neapsivertė žmogui liežuvis ištarti pavadinimą „fėja“, nes net sakydamas pasijaustu it koks „Supernatural“ serialo dalyvis, iš kurio pastoviai šaiposi dėl to kad jis per daug žino apie pasakas, ir dėl to yra traktuotinas kaip lengvai žydras.
– Bet jei turint tą fenomeną šalia, tai nutiko Tau. Nesmerk, jei vis dar nerandu ramybės iki tol, kol ta kalė bus negyva.
Nuolankiai klausydamas oponento samprotavimų apie gyvenimo smūgius, Desmond‘as kuriam laikui buvo nudelbęs akis, stebėjo savo rankose tebelaikomą vodkos butelį, tarytum tai būtu geriausia kas nutiko šiandiena. It tyčia, apie išgėrimą prabilo ir Sebastian‘as, ir nesvarbu kad tai nereikalavo atsako. Tai greičiau buvo kažkas iš tos operos, kuri taip aiškiai apibūdina vampyro charakteristiką. Ilgai ir giliai kalbėti apie rimtus dalykus, o tuomet ant galo mestelėti paiką repliką, į kurią net nereikėtu atkreipti per daug dėmesio, tačiau tuo pačiu metu tai išsklaidytu kiek per daug slogia tapusią atmosferą. Kreivai vyptelėdamas, Abberline pakėlė akis į savo pašnekovą, taip ir nepasiūlydamas išgerti. Nes savo žiniomis, puikiai suvokė esti vampyrams tai būtu nieko neduodanti veikla, prilygstanti bandymams vandeniu nuplauti vandenį.
– Gal kada nors, kitame gyvenime, kaubojau. – Tardamas šiuos žodžius, aukštaūgis vyras pritilo. Netardamas ne vieno žodžio pakankamai ilgą laiko atkarpą, jis panašu kad stengėsi susidėlioti savo mintis į tinkamas lentynas, ir vėliau tikslingai iš ten griebti veiksmų planą. Būdamas tipinis analitikas, jis stengėsi apgalvoti net tūkstantines galimybes, kurios galėtu pakreipti veikimo eigą kitokia, nei planuota, linkme. Nekalbėdamas atgal, tuo pačiu metu jis suteikė galimybę vampyrui iškloti viską, kas šiuo metu šį smaugė. Įdomus gi toks bendravimas? Atrodytu kad gali priešais esančiam asmeniui pasakyti visiškai viską, ką formuoja tavo smegenėlės, tačiau tuo pačiu metu tau nereikia apsikrauti kokiu nors artimu ryšiu, tikėtis ar laukti kažkokios atgalinės atjautos. Užtenka vien to, kad tavo pašnekovas tave supranta, ir būtent šią akimirką yra pasiruošęs ištiesti ranką, ne su pagalba, o su to paties poreikio patenkinimo pasiūlymu. Sebastian‘ui ne visai tiesiogiai paprašius „kūrybinės kankinimo“ pagalbos, buvo galima pastebėti tai, kad mirtingojo akys sužibo, kas išdavė tai, kad jis turėjo daugybę idėjų, kaip tą moterį nuskausminti. Ir nepaisant to, kad jis troško kad ji nudustu kaip galima greičiau, niekas nesakė apie tai, kad būtu prieštaravęs tam, kad prieš savo finalinę mirtį, ji siaubiabybiškai pasikankins. – Visada... – Trumpai įvardindamas savo atsaką, vyras pakėlė akis į pašnekovo pusę, kaip tik tuo metu, kuomet jo dažniausiai rūstokas veidas, įgavo lengvą šypsnį. Wow, pasirodo net jis sugeba prie progos pademonstruoti savo dantis. Atitraukdamas butelį nuo savęs, mat nereikėjo labai daug smegenų suprasti, esti jei tęs ir toliau, šiandien vargu ar bus labai stipriai naudingas nusikaltimo partneris. Pastatydamas tarą ant stalo, vyras labiau užpakalių pasirėmė į šio paviršių. Panašu kad jau svarstė kokia transporto priemonę reikėtu pasiimti, ir kokius įrankius, kuomet liko lengvai priblokštas Redford‘o pasisakymu apie Katherine, bei tai kad jis supranta esti aukštaūgis turi priežastį kodėl nesuvirškina garbanės, ir tai nėra todėl kad negavo jos papisti kažkada, dėl to užsišiko. – Gal kada nors, kitame gyvenime, aš tau išliesiu širdį ir pasakysiu, kodėl vis dar tavo moteris man kelia norą dar kartą prasivalyti skrandžio tūrinį. Bet šiam kartui, tai nėra įdomi pasakėčia prieš miegą. Visgi, nepaisant mano nuomonės apie Katherine, esu tikras kad ji yra pakankamai stipri, kad žinotu tai kas jums nutiko. Tačiau neklausk manęs patarimo, nes kad ir kiek čia tauškėtume apie nieką, tu geriausiai žinai kaip prie jos prieiti, ir kaip tai pasakyti. – Krenkštelėdamas, vyras nusuko akis, kuomet pokalbis palietė jo sutuoktinę. Tai buvo keblus klausimas, keblu buvo ir tai kad tiek Katherine stipriai skyrėsi nuo Alexis, tiek ir Sebastian‘as nuo Desmond‘o. Galbūt vampyrai / serafimai ir turėjo tokį dalyką, kaip dalinimasis visomis problemomis, Abberline savo šeimos atžvilgiu turėjo kitokią nuomonę. – Nepasakyčiau. – Pradėdamas kalbą, jis greitai ir pakankamai atmestinai pasistengė paaiškinti savo nuomonę.
– Alexis nėra tokia tvirta, kokia atrodo. Jau nieko nesakau apie tai, kad ji ne taip seniai pagimdė mūsų antrą dukterį. Jei kas nors panašaus nutiktu mums, aš niekada neleisčiau jai žinoti tiesos. Nes priešingai nei Katherine, Leksė yra mirtinga. Ir jei tai ją sulaužytu, tuomet tai būtu iki galo. Tokiu atveju, verčiau visą tą naštą paneščiau pats. Bet ei, tai mano šeima ir nuo tavosios ji skiriasi kaip diena ir naktis. – Sebastian‘ui ryžtingai pakilus, Desmond‘as pristabdė nemirtingo vyro kalbą jau po to „gerai“ žodelyčio, kuomet iš kišenės ištraukdamas iš laboratorijų nugvelbtą „atmintuką“ su visa informacija apie tyrimus, kurie buvo atliekami su Redford‘o ir Pierce meginiais, kokie pasiekimai buvo pasiekti. Žinojo kad „šūdą pametęs“ vampyras laisvai gali viską sugriauti velniop, kad neliktu nieko, kas primintu apie šią baisią tragediją. Savo ruožtu, Abberline turėjo kiek kitokius mąstymo standartus. Švistelėjęs vienintelę kopiją medžiagos į serafimo pusę, jis pasistengė paaiškinti, kodėl neleido viskam pradingti, nepaisant to, kad pats nebuvo suinteresuotas šiuo projektu. – Galbūt po poros šimtų, o gal tūkstančių metų, kai mano kaulų net nebus likę, pasijausi man dėkingas dėl šito. Niekada negali žinoti, gal tos psiches bandymai, kada nors padės tau rasti būdą kaip, gal ne visiems... Nes tai būtu per daug saldžiai kilnu. Bet, bent sau ir jai suteikti galimybę turėti šeimą. – Galvos linktelėjimu, pradėjęs, ir galvos linktelėjimu baigęs samprotavimus, Abberline nusprendė kad daugiau nebe komentuos šios temos, mat jautėsi per didelis asilas, kad imtu ir nors ilgiau nei penkioms minutėms taptu mažesnis asilas, nei yra iš tikro. Na, kažkaip netinka jam būti per daug geru, nes net vemti norisi.
Sebastian‘ui stipriai užkrovus plaštaką ant aukštaūgio peties, vyras buvo priverstas suklusti, atsisukdamas į pašnekovo pusę. Mažytis nuotikis, kurį nemirtingasis pasiūlė savo verslo partneriui, buvo geriausias „gimtadienio torčiukas su vyšnaite ant viršaus“, ir tai akivaizdžiai atsispindėjo vyro veide. Jis jautėsi pakylėtas, kupinas ryžto, vaizduotės ir kas svarbiausia – pasiruošimo baigti tai kartą ir visiems laikams. BŪTENT dėl šios priežasties vyras ir pasirinko tiesą iškloti Redford‘ui, o ne šio moteriai. Nes pastaroji vargu ar būtu pakreipusi įvykius šia linkme, bei viskame make leistu sudalyvauti Abberline. Pirmam vampyrui išdėsčius savo sąmojį apie pasidulkinimus ir žudimus, Abberline pastebimai sukreivaliojo lūpomis, pagaliau atkirsdamas apyligiai komiškai ir nereikalaujančiai atsako, kaip apie išgėrimus buvo pasisakęs oponentas. – Su išdulkinimu nebuvo taip sudėtinga, kaip su jos nužudymu. Visgi keista, kad gražios ir seksualiai norimos moterys dažniausiai yra visiškos psichopatės. – Specialiai iškeldamas ranką, rodomuoju pirštu pasuko apie savo smilkinį, pridėdamas. – Iki visiško karmos taškų sunaikinimo, man trūksta tik išdulkinti pragaro valdovę. – Kaip tik tuo metu pastebėjęs tam tikrą smirk‘ą Redford‘o veide, akivaizdžiai susiraukė, it ką tik būtu į burną susikišęs visą citriną, bei šia godžiai pakramtęs. – Oohrr, tik nesakyk kad ir tokia egzistuoja!! – Elgdamasis taip, tarytum būtu stipriai suabejojęs tuo, kad pats laikas būtu užsirišti kiaušus ir šiuos ištraukti tik namuose, prieš savo žmoną, kad neužsirauti dar ant ko nors panašaus į Elizabeth, vyras neigiamai supurtęs galvą, greitai pasitraukė nuo „draugapriešio“, kuomet iš kažkur ištraukęs statybinį, automatizuotą vinių „šautuvą“, atsisuko į Redford‘ą kaip tik tuo metu, kuomet pastarasis pasistengė pereiti prie globalios problemos klausimo. Tiesą pasakius, niekada nebuvo skyręs pakankamai dėmesio tam, kad apgalvoti priežastys, dėl kurių Gutierrez kartu su savo komanda darė minėtus eksperimentus, todėl šovė pirmą į galvą papuolusią mintį. – Jei klaustum manęs, sakyčiau kad visą ko priežastis yra galios. Ir ne tos, magiškos, prie kurių esi pripratęs Tu. Aš turiu omeny, kad pavydėdamas žmonės to ką šie turi, tu niekada matau, kad nebuvai susimąstęs apie tai, kad žmonės visada troško prilygti valdovams, karaliams, dievams. Velniai griebtu, 99 proc. visos populiacijos su mielu noru užlenktu savo mylimas močiutes, jei šiems būtu pasiūlytos dieviškos galios, ar banko sąskaita su skaičiumi ir po šio šešiais nuliais. Elizabeth niekuo nesiskiria nuo jų, na. Gal. Nebent tuo, kad yra geniali psichopatė. – Išlauždamas paiką šypsenėlę, vyras jau ketino patraukti link kabineto durų, kad galiausiai apleidus namus, nusigauti iki savo garažo, kur ir sėsti prie kurio nors turimų automobilių vairo. Ir čia pat Sebastian‘ui sustabdžius verslo partnerį, kaip mat nepritariančiai susiraukė, kuomet vampyras ėmė net labai akivaizdžiai piktdžiugiauti. TIK AKIMIRKAI praradęs budrumą, Desmond‘as ir vėl buvo įstumtas į tą laiko ir vietos teleportacijos daiktą, kas akimoju stipriai sudirgino jo skrandį. – Douchebag!! – Buvo vienintelis žodis, kuris pasigirdo prieš tai, kai Abberline pradingo iš savo rezidencijos, ko pasekoje prie Elizabeth atsidurdamas pirmuoju.


SAY GOODBYE, AS WE DANCE WITH THE DEVIL TONIGHT. DON'T YOU DARE LOOK AT HIM IN THE EYE. ft. Redford. (theme)
Sunku pasakyti iš kur būtent Sebastian‘as buvo atkapstęs koordinates magiškam persikėlimui, tai vis dar buvo likęs tuo klausimu, į kurį Abberline nebuvo atradęs atsakymo, o galbūt ir nelabai troško tai žinoti. Vienaip ar kitaip, reikiamą vietą aptiko pirmasis, ir puikiai suvokė esti turi visai mažai laiko, kad šį išnaudoti likus vienu du su buvusia savo darbdave. Prireikė labai daug pastangų tam, kad vėl neatvemti tulžį iš skrandžio, stengėsi judėti ypatingai tyliai, ypatingai greitai. Kuomet vienoje rankoje tebe laikydamas statybose naudojamą prietaisą, jis staigiu mostu griebė prie stalo buvusią Elizabeth, įrėmindamas šios kaklą tarp savo vidinės alkūnės dalies. Suspaudė stipriai, kad moteris negalėtu labai lengvai priešintis. Ir visi įmanomi dievai tam liudininkai, ji buvo stipri moteris ir priešinosi labai aršiai, ypatingai tuomet, kai suvokė esti ten Desmond‘as. Nutaikydamas progą, jis keliu prispaudė vieną jos plaštaką prie stalo paviršiaus, kuomet prie jai priklausančios galūnės prikišo statybinį ginklą, be jokio perspėjimo šaudamas šiai į delną, bei kiaurai jį suvarydamas ilgą vinį, kuri ne vien kad perskrodė kiaurai moters delną, bet prie to pačio ir stalą. Kadangi buvo stipriai įsijautęs, „for shits and giggles“ gaiduką paspaudė dar du kartus, tokiu būdu imobilizuodamas jos ranką visiškai. Nepaisant to, kad buvo susitelkęs į savo veiklą, žinoma kad pastebėjo, ir dar ir kaip pajuto tai, kad moteris savais nagais giliai pervarė mirtingam vyrui per veidą, palikdama apie susitikimą amžinai priminsiančius randus. Paleisdamas prie stalo prikaltą jos delną, vyras staigiai suėmė ir antrą jos ranką, pakartodamas procedūrą. Ir tuomet, kai jau buvo tikras esti ji niekur nepabėgs ir tikrai nebe galės imtis kokių nors akivaizdžių triukų, apeidamas stalą, sukrito ant kėdės priešais. Aparatą, kuri atsinešė kartu su savimi pamėtėjo ant stalo. Kaip bebūtu keista, Abberline vis dar akivaizdžiai vengė akių kontakto su moterimi. Nelygu tam, kad vis dar nebuvo malonu „skriausti“ moterį, į kurios kūno angas ankščiau su dideliu malonumu nuleisdavai spermą. Krūtinė kilnojosi taip stipriai, kad atrodytu jog jam būtu pritrūkę kvėpavimo. Netikėtai Desmond‘o veide pasirodė pašaipi šypsena.
– Neabejoju tuo, kad esi velnioniškai laiminga matydama mane dabar, ypatingai po to kai davei leidimą savo neišprususiems gaidukams manimi atsikratyti. Beeet, apsieikime be sentimentų. Aš tik noriu tau priminti tavo žodžius. Pameni, tu man sakei kad Sebastian‘as nesugebės man duoti to, kas man sekasi geriausiai? – Pritardamas savo paties kalbai, Abberline kelis kart linktelėjo galva, tarytum ir toliau pašaipiai pisinėdamasis iš buvusios savo meilužės (arba meilužiu buvo jis, ai watewa). – Noriu kad pamatytum savo pačios akimis, kol dar gali, brangioji. Kad jis man davė būtent tai, ko man taip reikėjo, ir kas neabejotinai atneš man sėkmę. – Palinkdamas arčiau stalo, aukštaūgis pagaliau pakėlė savo akis į nepriekaištingai atrodančios moters veidą. Dievaži, jei ji nebūtu tokia bjaurybė, kokia buvo jos asmenybė, laikytu ją tobuliausia moterimi, kokią tik yra matęs, lietęs, į kurią buvo kaišiojęs. Liežuviu perbraukdamas per savo lūpas, jis ir vėl paėmė su savimi atsineštą prietaisą į savo rankas. Prikišdamas gaiduką prie atsitiktinio moters piršto falango, lyg tarp kitą ko, prasitarė. – Ar atsimeni mano naują draugą. Sebastian‘ą Redford. Negi neskamba varpeliai? Hm. Tuomet leisk tau priminsiu, iš jo biologinės medžiagos pasidarei neblogą bandymų kolekciją, kurių vienas išgyveno. Skaidriau? Noriu kad tu kale, dabar pat atsakytum jam į klausimą: kam viso to reikėjo? – Kaip tyčia pakreipdamas akis į Redford‘o pusę, jis tarytum visiškai netyčia, bet tuo pačiu metu ir tyčia vėl nuspaudė gaiduką, tokiu būdu ne vien kad suvarydamas vinį į jos pirštą, bet ir tuo pačiu nutraukdamas viršutinį to piršto kauliuką, kuris atšoko kažkur tolėliau, ant stalo. Iškeldamas antakius, Desmond‘as sušnabždėjo, pakankamai tyliai, tačiau su akivaizdžia potekste kad visi čia esantys išgirstu.
– Man atrodo tavo kadaise išrėktą „noriu kad sukištum jį iki pat galo“, supratau visapusiškai pažodžiui. Sorry. – Apeliuodamas į tai, kad moteriai patiko šiurkštumas, bei jei ko nors ir ėmėsi kartu su ja, tai turėjo būti kokybiška, ir gilu, o ne šiaip pasismaukimas. Nutaisydamas labai apgailestaujančią išraišką, vyras suspaudė savo lūpas, tarytum tai akimirkai būtu privertęs save užsičiaupti. Tam kartui baigiant juokus, bei leidžiant serafimui pelnytai pasireikšti prieš moterį, kuri atėmė iš jo, jo paties biologinį vaiką. Prieš tai pasistengdama kad vaikis patirtu visas įmanomas ir neįmanomas kančias.





_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
I love those who can smile in trouble, who can gather strength from distress, and grow brave by reflection. 'Tis the business of little minds to shrink, but they whose heart is firm, and whose conscience approves their conduct, will pursue their principles unto death.
avatar
Desmond Abberline

Between two evils, I always pick the one I never tried before.



Pranešimų skaičius : 470
Įstojau : 2013-11-02
Miestas : Niujorkas
Meilė : Alexis Abberline (žmona)
Draugai : Sebastian Redford
Rūšis : Mirtingas žmogus (35)
Darbo paskirtis : "BloodPharm" vadovas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://bloodyrose.forumlt.com/t742-deabberline-instagram

Atgal į viršų Go down

Re: KITOS VIEŠBUČIO PATALPOS:

Rašyti by Sebastian Redford on Pen. 03 16, 2018 3:20 pm

Sebastianui toli gražu nepatiko tai, kad Desmond'as Abberline taip užtikrintai skynėsi kelią į gana ankštą vampyro simpatijų skrynią, smaksančią kažkurioje sustingusios širdies kertėje. Dviejų "didelių", principingų vyrų santykiai klostėsi būdu, kuris iš esmės graikui priminė jo bei Katherine santykių pradžią. Priminė netgi visą duobėtą pažintį su Niklaus - finale abu vyrai net ir nevisai "virškindami" vienas kito dvasinę bei fizinę struktūrą ėmė vienas kitam simpatizuoti. Gana dažnai minima tai, jog istorija yra linkusi atsikartoti ir bandant analizuoti šį posakį įdėmiau netrunki suvokti, idant visas sumautas gyvenimas, kad ir koks keistas, beprotiškas, spalvingas jis galėtų pasirodyti iš tiesų yra kupinas panašių, kartais net nesunkiai nuspėjamų algoritmų. Galbūt kaltinti derėtų neišvengiamą nepastovumą, nes net ir be galo karštai mylėtiems asmenis mes ilgainiui gebame išvystyti tikrai ne tokias stiprias, aistringas, įkvepiančias, kitaip tariant - teigiamas emocijas. Šis santykių principas, žinoma, judėjo ir kiek kitokia linkme. Netgi žmones, kurių kažkada nekentėme mes imame gerbti, tausoti bei mylėti. Nes kalbant apie žmones ar kitas žmogiškos "formos" būtybes, užtikrintas stereotipiškumas tiesiog neveikė. Stereotipai Sebastiano praktikoje niekados neveikė. Juk nei jis, nei Katerina nebuvo tik kraujo, skerdynių ištroškusios išperos, Desmond'as nebuvo silpnas, apsiginti negalintis, ilgaamžio egzistavimo subrandinto intelekto, patirties stokojantis mirtingasis, o Elissa Ambrose nebuvo spindinti, mažais sparneliais plasnojanti, smailiaausė fėja, na, maždaug tokia, kokia linkme suveikia vaizduotė išgirdusi žodį "fėja". Kuo daugiau laiko praleido su Abberline'u, tuo įtaigiau bei užtikrinčiau Redford'as ėmė pastebėti tam tikras mirtingo vyro būdo savybes, kurios serafimui tiko ir patiko. Be to, jųdviejų bendravimas visados buvo be galo įdomus, kartais net atitraukiantis nuo nerimą keliančių minčių, kurioms bevališkai atsiduotum likęs vienumoje ar su ne visai tinkama kompanija. Kiekvienas momentas praleistas su Katerina Sebastianui buvo ypatingas, tačiau kiekvienam vyrui, net ir skalaujamam dieviškos pilnatvės reikia vyriškos pašonės. Akivaizdu, jog Redford'as savo "bestukams" labai ištikimas nebuvo, tačiau kartą į širdį įsileidęs draugą, vampyras panašios pakraipos santykiams jautė didelį poreikį. Tuo pačiu tai buvo itin žmogiška, sužeidžiamumą reiškianti ypata, nes ir ši, nesuskaičiuojamą galybę laiko egzistuojanti būtybė, įsupta į žmonių pasaulio peripetijas dažnai susidurdavo su tokiais likimo akibrokštais, idant tapdavo per nelyg sunku virškinti juos pačius vienam. Sebastianui reikėjo nuomonių, patarimų. Juk puikiai suprato, kad nesugeba pažvelgti į save, į savo problemas iš šono. Dažnai nesugebėdavo net tinkamai pasirinkti. Štai kodėl gana netikėtai pakrypęs vyrukų pokalbis Redford'ui buvo toks svarbus. Dar pats to deramai nesuprasdamas tarsi ruošė naują vietą Des'ui, ateityje galbūt perimsiančiam Dean'o bei Mason'o kadencijas. Ir tame tikrai galima įžvelgti savotišką patobulėjimą, nes galų gale bičiuliautųsi su tipu, kuris turėjo sveikos nuovokos Katerinos negraibyti. Norėtų ar nenorėtų - tai jau kita tema. Kai esi vampyras kone privalai pamilti nepastovumą. Jei sukiesi laimės bei harmonijos verpete privalai suprasti, jog tokia laimė, greičiausiai, labai ilgai netruks. Netgi gniuždantys, sukrečiantys momentai praeis, žaizdos užgis ir jų vietoje neliks nė randelio, kuris galėtų priminti apie liūdesį bei ašaras. Skamba kažkaip... logiškai bei pritaikytinai kiekvienam žmogui. Ir visgi paprastas žmogus išgyvena tikrai kur kas mažiau asmenybės bei gyvenimo permainų. Privalai tapti tom permainom pasiruošęs, su likimu susitaikęs antraip užstrigsi besigaigiančioje agonijoje, tokioje tirštoje bei klampioje, idant pro ją nematysi tave supančio grožio bei gėrio. Nepastovumui Sebastianas pagaliau buvo pasiruošęs. Turėjo išsikėlęs aiškiai apgalvotus prioritetus, neblogai suvokė savo vietą visuomenėje kaip jos dalyvį, drįso net keltis tikslus, svajoti. Tikėjosi netikėtumų. Tikėjo ir tuo, kad viskas ką tausoja gali būti lengvai sulaužyta, atimta. Anksčiau ar vėliau turėjo priimti tai kaip neišvengiamą savos egzistencijos tiesą, kuri Sebastianą tikrai padarė stipresniu. Pats to nenorėdamas tuo pačiu perėmė bruožą, būdingą kiekvienam religingam asmeniui - kaip visos tos davatkos tikėjo savo sielų amžinybe, amžinybę Redford'o pasaulyje reiškė tas žiupsnelis pirmosios šviesos. Niekas negalėjo jos iš jo atimti, sunaikinti, apjuodinti. Tokia pat atimta, sunaikinta ar apjuodinta Sebastianui negalėjo būti ir Katerina. Dar viena vampyro klaida - jis nebesuko galvos dėl vizijos, kuri ilgai nedavė graikui ramybės. Juolab tasai neraminantis regėjimas pranyko iš kart, kai Redford'as priėmė šviesą. O tai kėlė įspūdį, neva visos tos nepaprastos galios būtų leidusios vampyrui it tankui stoti prieš likimo numatytus, neišvengiamus įvykius. Net neprašomas patikėjo tuo, jog galbūt gąsdinančio regėjimo paskirstis buvo privesti graiką prie tos paslaptingos laiko kilpos. Sebastianas bijojo netekti Pierce. Bijojo tapti jos sunaikinimo liudininku taip smarkiai, beatodairiškai, jog buvo pasiryžęs mylimąją nuo savęs atstumti. Redford'as per plauką nesušiko jųdviejų santykių, jie išsilaikė tik todėl, kad garbanė atsisakė atitolti nuo Sebastiano. Vėliau, šiek tiek panaši situacija nutiko jau diriguojant vyrui, kai sumanus Elissos burtas mylimųjų vienybę bei artumą pavertė neįmanomu. Ir tik tam, jog netrukus jie abu suprastų (ar eilinį kartą įsitikintų), jog nieko nėra neįmanomo.
Vyrų pokalbis sklandžiai klostėsi greičiausiai tik dėl to, kad pašnekovai vienas iš kito neišsipisinėjo. Jie dalinosi vertinga informacija, išgyvenimais, nuomonėmis, kas keisčiausia ugdydami neišvengiamą vienas kito supratimą. O kai pradedi suprasti žmogų, imi jį... mėgti. Be jokios abejonės turėjo slypėti kažkokia savanaudiška priežastis, privertusi Desmond'ą iš tikrųjų geisti Elizabet mirties. Veikiausiai sąvybė naikinti subjektus, vertusius vyrą jausti nesaugumą buvo tipiška Abberline'ui. Guttierez tikrai turėjo galios, galimybių ir visų svarbiausia niekšiškumo nuskriausti kurią nors iš brangiausių "Bermudo" moterų, siekdama elementarios kontrolės. Iš viso atrodė keista, kaip lengvai moteris susitaikė su didele savo buvusio meilužio išdavyste bei perbėgimu į Elizabet priešišką stovyklą. Galbūt ji laikė Sebastianą apsukresniu, nei jis buvo ir tikėjosi, jog vampyras negalėtų pasitikėti ar leisti lengvai kvėpuoti žmogui, kuris šitaip begėdiškai keičia pozicijas priklausomai nuo didžiausios naudos sau faktoriaus? Na, žinoma, serafimas, net pasidaręs tokią išvadą nesuteikė jai prideramo atidumo. Be to, Guttierez nežinojo, kad nesunkiai pasiknaisiojęs Sebastianas gali matyti tam tikrus ateities elementus ir joje išvydęs Des'o išdavystę kaip mat suskubo užkirsti tam kelią. Asmeninės naudos poreikis savotiškai vyrus vienijo ir tai suprasdami jie nutuokė, jog yra vienas kitam naudingi. Ir kol sukosi tas naudos malūnas, jų "draugpriešystei" negrėsė jokie kataklizmai. Tapęs "BloodPharm" akcininku bei vadovu Desmond'as tapo turtingesnis bei įtakingesnis, nei bet kada iki tol. Korporacijos pogrindis iš tikrųjų kaip įmanydami stengėsi Abberline'ą pašalinti, kėsintis į jo artimuosius, bet pažadėjęs jų šeimai apsaugą, Redford'as savo žodžio laikėsi. Kaip nekeista jo naujam amplua, tiesiog nebuvo linkęs tuo girtis. Ir kaip galima pamiršti tai, jog serafimui tikrai patiko, jog didžiausia grėsme sau Abberline'ai laikė būtent Sebastianą. Tą galima drąsiai pavadinti prabanga, kurios Redford'as neketino atsisakyti. Vampyras galėjo sugalvoti tuziną vienas už kitą kandesnių komentarų į Des'o susirūpinimo savo šeima klausimą, tačiau susilaikė lygiai taip pat, kaip nuo to save grąsė mirtingas vyras. Beveik norėjosi įsižeisti, jog aukštaūgis Elizą laikė didžiausia iš esamų grėsme, bet tuo pačiu nebūtų drįsęs nuvertinti tos kalės sugebėjimų elgtis nesuvokiamai siaubingai. Degtinė... Į butelį keistai užsižiopsojęs vampyras niekaip negalėjo atsiminti šio gėrimo skonio ar bent potraukio norėti jį pajausti. Išgyveno visiškai kitokią, naują vampyrišką fazę. Atrodytų, visiškai natūraliai nesiilgėjo to, ką prarado sugrįžęs į gyvųjų pasaulį šaltą mirtį, amžiną stingėsį atspindinčiame kūne. Dabar jautėsi kur kas labiau suinteresuotas į tai, kas ir turėjo rūpėti nemirėliams - į kraują. Įgavęs daugiau pasitikėjimo, juk nusimetė Marcus'o užkalbėtą potraukius sukontroliuoti padėjusį papuošalą. Tiesa, vis dažniau kontaktuodamas su Elissa, nedrįso nusikrapštyti apsaugos (po teisybei aš pamenu, kad tokia tikrai buvo, bet nepamenu kaip ji atrodė :DDD) nuo nesveiko polinkio į fėjų kraują. Tai tikrai nebuvo vienas tų rūpestėlių, į kuriuos lengva ranka numotų. Fėjų kraujas visados priversdavo Sebastianą visiškai pakvaišti ir būtų reikėję iš ties nedaug, mažos, bet apgalvotos Ambrose manipuliacijos ir ji būtų Redford'ą nesunkiai apsukusi apie pirštą. Juk tikrai ne be reikalo giminaitės vengė, tarsi sumažindamas tikimybę suklupti. Grįžęs iš vidinių apmąstymų pasaulio vėl susitelkė į dialogą su Bermudu, akimirką kvailai pavydžiai žybtelėdamas į jo plaukais apaugusį veidą. Netrukus sekė dar vienas nuo realybės Seb'ą atitolinęs pamąstymas, prieštaraujantis neseniai priimtai išvadai, idant iš trumpai mirtingo bei kitaip vampyriško savo būties etapo nesiilgėjo visiškai nieko. Slėpti veido bruožus po stilinga kelių dienų barzdele jam tikrai patiko. Deja, bet dabar gyvaplaukiai paprasčiausiai nebežėlė. O ko reikia norėt, kai kūnas nepalaikė jokių gyvybinių funkcijų? Kai atvirtęs nusiskuto (o skusti tikrai buvo ką, mat pasiligojęs egzistavo savimi ilgai nesirūpinęs: apaugęs bei smirdantis), kai apsikirpo, koks "tvarkingas" pasidarė, tokiu ir liko. Įsidėmėjo jokiu būdu apie šią savo "negalią" kam nors neprasitarti, nes supykdyta persona radusi būdą galėjo palikti Sebastianą pliką. Galbūt Katerina mylėtų jį ir tokį, bet vyrui tikrai prireiktų nemažai laiko, kad pamiltų tokį save. Juolab pačiais anksčiausiais savo egzsistencijos metais, stiprų graikų karį Sevastianos visų labiausiai gąsdino ne didžiulė persų armija, o pastebėtas (ar įsivaizduotas) vienas kitas plikimo požymis. Iki pat dabar džiaugėsi turėdamas vešlią ir neprastai atrodančią ševeliūrą (aplamai Sebastiano išvaizda tikrai pagėrėjo, kai priėmė Silas'o įprievartautą nemirtingumą, o paskui apsilankė pas odontologą), gal todėl šitaip velniškai mėgavosi, kai ją liesdavo moteriškai miklūs Katherine pirštai. Desmond'o paminėta kito gyvenimo tikimybė (tiksliau, tikimybė jame vyrams susėdus taip gerai užvartoti alkoholio) veikiausiai tebuvo tik skambūs žodžiai, bet jie privertė vampyrą karčiai šyptelėti. Vyras, kaip ir absoliučiai visi žmonės pasižymėjo sindromu, kurį pavadintų egzistenciniu naivumu. Sunkiai net ir paprastais žodžiais pašnekovui paaiškintų kokiu pagrindu veikia visas nepaprastai didelis, daugiasluoksnis pasaulis, bet magijos ar kitų ypatingų gebėjimų nepaliesti žmonės su savo nemaria dvasia tapdavo dalelyte jėgos, kuri maitino visų pasaulių gyvybinius ciklus. Žmoniją nuo pat jos susikūrimo pradžios globojantys Sergėtojai galėjo iš ties įsidėmėtinų, vertingų sąvybių sielas "perkrauti" naujam gyvenimui naujame kūne, tačiau tuo užsiimdavo tik labai išskirtiniais atvejais. Jiem nerūpėjo vidutinybės, gimusios tik tam, kad numirtų. Jiems rūpėjo žmonės, kurie savo pasauliui iš tikrųjų galėjo kažką duoti. Duoti akivaizdžios naudos, plėsti pasiekimų, raidos spektrą. Nei Sagittarius, nei Andromeda tuo jau nebe užsiiminėjo. Tiesą pasakius stigo ir tų pačių galių, natūraliai svetimų realybei, kuria laikė savo namais. Sunku net suvokti kokie nesuvokiamai galingi buvo serafimai savame šviesos pasaulyje. Galingi ir... visiškai nuobodūs. Sebastianas žinojo, kad jam būdingi apribojimai, kiekvienas elementas ryškiai skyręs jį nuo paprasto žmogaus nesiliaus vyro persekioję. Priešingai, nei kažkada manė, nei Redford'as, nei Pierce NIEKADOS nebuvo paprasti. Visados yra tikimybė, jog net itin patvarus, atrodytų nemirtingas vampyriškas kūnas liks negrįžtamai sunaikintas. Net ir tokiu atveju Sebastianas su Katerina grįžtų į namus pas brolius, seseris bei amžinąją šviesą. Ši mintis iš tikrųjų slėgė. Jei būtų nusiteikęs šiek tiek depresyviau kaip mat imtų galvoti, jog niekas ką daro dabar neturi jokios prasmės. Didžiulė kaina, sumokėta už gyvenimą žemėje neatpirktų nė pusės savęs. O visų svarbiausia net ir grįžę namo mylimieji nebegalėtų būti laisvi. Juos neabejotinai baustų už išdavystę, savanaudiškumą, precedento neturinčius nusikaltimus jėgų balansui, išskaidytą jų pačių šviesą net ir šiuo momentu turinčią naujus jos nešiotojus. Na, lyginant su tuo, vampyriška būtis atrodė gana paprasta. Tad ir galvoti daugiau apie ją buvo priimtiniau.
Žavus, bet tuo pačiu ir niekingas, vos trisdešimt kelis žmogiškuosius metus išgyvenęs Desmond'as Sebastiano mintis prisotino išmintimi, kurios vampyrui dabar nepaprastai reikėjo. Gerbdamas bei atsižvelgdamas į pašnekovo žodžius Redford'as nuspręs nuo Katerinos šį vakarą išgyventos tiesos nenuslėpti. Žinojo, jog bus skaudu, gal net nepakeliama. Pati to nesuvokdama Elizabeta pasinaudojo pačia didžiausia "Redford'ų" silpnybe ir nuskriaudė jiems abiems priklausantį vaiką. Neabejotinai jie abu būtų leidę daryti su savimi BET KĄ, kad tik "Trylika" turėtų galimybę išvengti tokių siaubingų kančių. Tyra, švytinčiai nežemiška berniuko siela net nereikalaudama fizinių tarpusavio suartėjimo patirčių kėlė Sebastianui prieraišumo, žinomumo, meilės bei atjautos jausmus. Atpažino joje savo bei Katherine daleles ir tai tobulai įprasmino suvokimą apie tai, ko du vampyrai tiesiog negali turėti. Turėti bendro vaiko. Abu iš originalaus burto kilę vampyrai išgyveno tiek daug visko, idant tai idealiai paaiškino kodėl mylimieji kitiems atrodė šiurkštūs bei žiaurūs. Redford'as tiesiog negalėjo nuvertinti Pierce sugebėjimo iškęsti, priimti tiesą tokią, kokia ji buvo. Linktelėjo tarsi Abberline'ui padėkodamas. Jau ne vieną kartą parodė jam prielankumą, elgėsi nuoširdžiai, nors ir žinojo, kad reakcijos į visa tai Des'as ypatingai nešvelnino. Tie patys tobulai veikę "patarimai" skambėjo nelyginant kiek atmestinai, arba tiksliau visa aukštaūgio kalbėjimo maniera atsidavė tokiu braižu. Kas sekė netrukus Sebastianą priblokš. Serafimas atsidavęs be galo stipriems impulsams nesudvejojo įgyvendindamas laboratorijų sunaikinimo planą. Tuo metu jam nerūpėjo tai, kad veikiausiai į pražūtį nuneš tuziną informacijos, kuri apdorota asmens, turinčio tinkamo dydžio bei turinio smegenis galbūt išspręstų amžiaus dilemą - vampyrų vaisingumą. Faktas, kad gali nepavykti, kad gali atsikartoti liūdnas berniuko vėžimėlyje likimas neleido Redford'ui sudvejoti. Jaudulio apimtas serafimas į ranką Desmond'o perleistą informaciją perėmė ne iš karto, tarsi šis gestas būtų reiškęs apsisprendimą kada nors pabandyti. Laikmena kone paskendo didelėje graiko plaštakoje, kuri maža to šiek tiek virpėjo. Neleido sau suskysti it būtų pajutęs Abberline'o nesmagumą dėl pernelyg didelio jo paties gerumo. Dėkingumą bei jaudulį nurijo oriai, apsimestinai parodydamas, jog čia atseit neįvyko nieko įspūdingo. Atmosfera darėsi šiek tiek keistoka, visai kokiais tapo patys vyrų tarpusavio  santykiai.
Redford'as puikiai suprato, kodėl įpykdytas Elizabetos machinacijų Des'as kreipėsi į graiką, o ne į stulbinamos išvaizdos (bei ne ką mažiau pritrenkiančios asmenybės) bulgarę. Būkim biedni, bet teisingi - kritinėse situacijose Sebastian'as valdydavosi geriau, nei Katerina. Baisu net įsivaizduoti kaip visą reikalą būtų sprendusi serafimė, tačiau gyvųjų tarpe Abberline'as vargu ar būtų likęs. Jei nemirėliui kilo akimirkos pagunda suversti visą kaltę vyrui, na, veikiau ant jo tiesiog išsilieti, garbanė tikrai nebūtų susivaldžiusi. Egzistavo mažiau nei saujelė asmenų, kurie Kath rūpėjo. Kurie galėjo išvengti jos neprognozuojamo būdo padarinių. Žinoma vampyras neleido sau pradėti manyti, jog kortas Red'ui atskleidė tik tam, neva buvo iki paširdžių pasibaisėjęs Guttierez machinacijomis. Jautė, kad moteris net Desmond'o akimis peržengė ribas, tačiau jei Eliza nebūtų pagrasinusi pasikėsinti į vieną jo mergaičių, aukštaūgis greičiausiai toliau sėkmingai toleruotų klastingąją harpiją. Be jokios abejonės Sebastianas buvo vyro švelniai, nebaisiai sumanipuliuotas, tačiau nejautė dėl TO jokio kartėlio. Sunkiai tokį momentą, tokią patirtį pavadintum "išbarstančia" jausmus bei mintis. Jos koncentravosi ties esminiais krizės elementais neleisdamos suabejoti tuo, neva šie pojūčiai praeis lengvai ir be pasėkmių. Kaip tik dabar vyrai dalyvavo toje dialogo dalyje, kurioje abu ėmė kur kas labiau priminti "tradicinius" save, mat vampyras atrodė šaltas ir nepasiekiamas, o Desmond'as - agresyviai sarkastiškas. Kitokių aplinkybių sukūryje iš pašnekovo sąmojų galbūt ir nusijuoktų, galbūt graiką ir būtų prajuokinęs Abberline'o naivumas, tačiau nūnai išspausti galėjo tik gana skausmingą, kiek dirbtiną šypseną. Apie pragaro karalienę galėjo jam papasakoti iš ties nemažai, bet toji būtybė it kokia įtaigi konspiracijos teorija, jei trokšti dvasios ramybės, geriau "virškinasi" nežinoma. Amerikietis nė žalio supratimo neturėjo kokie siaubai galėtų ištikti jų daugiau ar mažiau mylimą pasaulį ir kai to nežinai, kai to nė neįtari, gali kasdieniais malonumais džiaugtis kur kas nuoširdžiau. Daugybė naštų slėgė Sebastiano širdį ir net galėdamas jomis visomis pasidalyti, daug mieliau nešiojosi viduje, lyg tai būtų kažkas neįtikėtinai asmeniško. Savotiškas jausmų atvėrimas kompanionui sukėlė teigiamą poveikį vampyrui, bet imdamas tuo piktnaudžiauti, veikiausiai gana greitai savo bei kitų akimis pavirstų į apsiseilėjusį triznių nesugebantį spręsti savo problemų ir vis besitikintis, kad kaip jas spręsti kas nors pasufleruos. Des'as tikrai išreiškė ne vieną gerą mintį. Tai buvo Redford'o gyvenimas ir tik jis pats galėjo žinoti kaip jame tvarkytis. O gi jame, truputėlis pralieto kraujo niekados per daug nemaišė.

Kad ir kaip neigiamai teleportas veikė Abberline'o savijautą (o ko reikia norėti, tai kūnui tenka patirti savo nuolatinei terpei nebūdingą erdvės šuolį) vyras vis vieną turėjo pripažinti tokio keliavimo būdo privalumus. Nežinia kiek laiko vyrai būtų užgaišę, kiek resursų išnaudoję jei vyktų automobiliu ir kiek rebusų išsprendę kol būtų galėję Elizabetą šiurkščiai paliesti. Moteris savo saugumu rūpinosi bene nepriekaištingai. Ji nuolatos keitė gyvenamą vietą, asmens kodą, socialinio draudimo numerį. Ji buvo nepasiekiama net ir kiečiausiems įsilaužėliams bei samdomiems žudikams. Guttierez daug metų gyveno apsupta priešų bei asmenų, kurie jos nekentė kiekvienu gyvu audiniu, o tai išugdo nuostabų savisaugos instinktą. Visados galima pasidomėti apie tai išsamiau iš tokio gyvenimo būdo profės Katerinos. Elizabeta jautėsi esanti neliečiama. Jeigu valdyba dažnai nepritarė jos metodams, rezultatais skųstis negalėjo. Net tėškusis veidu tiesiai į purvą ji pakildavo stipresnė, apsukresnė, beatodairiškesnė, pasiryžusi absoliučiai viskam, idant pasiektų savo tikslą. Visgi kad ir kokia sumania ji dėjosi, Guttierez nebuvo pajėgi įvertinti Sebastiano bei Katherine galimybių. Ir stebėtis čia nėra ko, nes praktiškai niekas nežinojo apie serafimų egzistavimą ar tuo labiau jų sugebėjimus. Tiesą pasakius akistatos su vampyrais moteris tikėjosi. Ji ruošėsi tam. Tik šį kartą Redford'as pasirodė kiek anksčiau Elizabetai nespėjus jo įvilioti į nuosekliai paruoštus spąstus. Juk kažkada jis tikrai būtų sužinojęs apie "Trylika", ypač kai pašonėje turėjo informatorių - Desmond'ą. Niekas, VISIŠKAI niekas nevyksta laboratorijose vadovei nežinant ar nesužinant. Moteris ruošėsi finalui, ruošėsi triumfui bei sutriuškinimui. Net ir dabar, kai planuoti įvykiai gerokai pasiankstino. Žinoma ją ištiko netikėtumas. Svečių Guttierez tikrai nelaukė. Niekada jų nelaukė, kai dirbo prie "General Genetics" popierizmų. Desmond'o iniciatyvą Sebastianas "sveikino" stovėdamas kiek nuošaliau. Moteris grūmėsi akivaizdžiai parodydama kažkokį kovinio kontakto apsimokymą, tačiau užpuoliko pranašumą galiausiai teko pripažinti. Tamsių, drėgnų, nes neseniai išplautų plaukų sruogos užkrito ant jos veido paslėpdamos akiai malonius bruožus. Redford'as nepritarti negalėjo net draugpriešio išvadai, jog pačios patraukliausios moterys buvo pačios pavojingiausios. Ir tikrai. Juodu supo daugybė įspūdingų damų ir kone visos jos buvo savotiškai sudėtingos.
- Gal jūs, brangučiai, prie progos dar vienas kitam ir nučiulpiat?-metė pagiežingai, urgzdama nuo skausmo. Vyrų bičiulystė jai atrodė patetiškai. Tamsoje tūnantis Sebastianas riogsojo sustingęs. Jo šaltos spalvos akys šiek tiek švytėjo, nelyginant plėšrūno. Pajutęs šviežio kraujo kvapą galėjo galvoti tik apie tai, kaip nepaprastai jo troško. Izoliuota gėdingoje padėtyje su dviem kiaurai persmeigtais delnais, moteris niršiai šnopavo kęsdama stiprų, geliantį skausmą. Jos gražus veidas buvo kupinas piktdžiugos, iškrypėliško azarto. Provokacija žinoma pasiteisino ir Desmond'as netrukus ėmė elgtis žiauriau. Nekontroliuodama instinktų moteris kurtinančiai sužvygė, kai vyras sumaitojo jos plaštaką dar labiau. Išgyvenant tokius pojūčius produktyviai reikštis verbališkai tampa kone neįmanoma. Juolab skausmas sužalotose vietose neslūgo. Turėjo prie jo bent šiek tiek apsiprasti. Bet kokiu atveju būtų tiesiog nepateisinama neišreikšti bent jau savo nepakenčiamos personos.
- Kam viso to reikėjo?-pakartojo kalbėjusio žodžius. Tonas buvo žemas, kiek baubiantis, nelygus. Šaipėsi net ir būdama tokioje jos gerovei nedėkingoje padėtyje,-Pažiūrėk į jį. Pažiūrėk į jo akis, žvilgsnį. Dar nesupranti?-Elizabeta nusikvatojo. Beprotiškas, liguistas, kriokiantis juokas. Moteris žinojo, jog eksperimentinė medžiaga paveiks Sebastianą bent panašiai į tai, kaip paveikė. Jei serafimas galėjo papasakoti neįtikėtinai daug tikslios informacijos apie visokias pragaro karalienes, tamsiaplaukė apie Redford'us galėjo papasakoti lygiai tiek pat. Išgyvenusi sukrečiantį pažeminimą, įgyvendintą dviejų visuomenėje puikiai žinomų vampyrų Guttierez pažadėjo sau nesustoti tol, kol tie du nepasijaus sužlugdyti. Jos laboratorijose gimė tikras stebuklas. Žinoma smarkiai brokuotas ir praktiškai niekam tikęs, tačiau ji padarė tai, ko nesugebėjo niekas. Ji sukūrė pirmą ir vienintelį biologinės kilmės vampyrą. Ir kankino jį įsivaizduodama, jog kankina jo biologinius tėvus,-Aš laimėjau,-su akiplėšku pasitenkinimu spjaute išspjovė. Kaip įmanoma labiau persikreipė pažvelgdama į atokiau esantį Sebastianą. Oras linijiniu šuoru ūmiai sujudėjo ir vampyras akimirksniu priartėjo, tarsi kviestas. Elizabeta žiūrėjo į jį, į veidą, akis nesigailėdama dėl to, ką padarė.
- Nežudyk manęs, o ne,-perdėtai teatrališkai suriko idiotiškai, bet suplanuotai provokuodama nemirėlį. Redford'as stovėjo sustingęs it statula. Jo veide nematė jokios emocijos. Šalti vampyro pirštai nuslūgo ant moters žandikaulio. Lėtai, bet stipriai jį spaudė jausdamas kaip treška jos audiniai po jautriomis pirštų pagalvėlėmis. Net ir sučiaupta ji stengėsi kalbėti,-Pažadu, kad mano vietoje tikrai neatsiras kitas asmuo, kuris netęs mano pradėtų darbų ir kad nužudžius jį, neišdygs kitas. Ir kitas, ir kitas, ir kitas. Tai nesustabdoma karuselė. Tu nesustabdysi jos. Niekas negali to padaryti,-ji išsišiepė. Tačiau ne dėl tos šypsenos Sebastianas persimainė. Jo akys tapo gyvos, perteikiančios praūžusį minčių tramvajų. Stebėdamas Elizabetą svarstė apie tuziną pačių iškreipčiausių būdų kaip galėtų ją nukankinti, pasmerkti, nužudyti. Jausmas, jog ji to tikisi, laukia, nedavė ramybės. Suprato kodėl taip yra, juo labiau neapdairus moters bandymas "pasirodyti" įminė ir taip nesunkią mįslę. Kad ir kaip sunku pripažinti, Guttierez mirtis visiškai nieko nepakeistų. Tai nesužlugdytų korporacijos, jai pavaldžių parankinių, tai netgi neišgelbėtų to nuskriausto berniuko. Deja, bet užtektinai jėgų tam, kad ištrintų juos visus iš realybės, net istorijos įspaudų serafimas neturėjo. Paleido moters veidą palikęs ant jo pirštų įspaudų nudegimų žymes. Dėl jaučiamo kraujo kvapo vyro akys buvo kruvinos, sunkiai burnoje sutūrėjo išlindusias iltis. Reikšmingai žvilgtelėjo į netoliese stovintį Desmond'ą, it ieškotų jo veide patvirtinimo, jog kompanionas galvoja tą patį, ką ir vampyras. Redford'o žodinė tyla nereiškė žodžių trūkumo. Galėjo plūstis, menkinti, niekinti Elizabetą iki pajuodavimo, tačiau nelaikė jos verta net pokalbiui megzti, neketino elgtis taip, kaip ji norėjo. Negalėjo išmatuoti jos niekingumo ribų. Be to, kokiu jautėsi supykęs, Sebastianas akivaizdžiai juto šleikštulį. Stiprios emocijos net ir sustingusį kūną tarsi atgaivindavo, užmarintos nervų galūnėlės atgydavo. Tie patys vidaus organai ėmė maišytis tarpusavy, svilti. Kasdieninė kova su savimi, savo instinktais ir vėl buvo nepakeliama. Bent kiek moraliai atsakingas vampyras visados susidurdavo su įvairiais etiniais bei prigimties konfliktais. Ir kai esi užspaustas tokios emocinės krizės yra nepaprastai sunku "do the right thing". Ar bent sugebėti laikytis vienintės logiškos išeities. Redford'as nusisuko. Giliai iškvėpė. Ne tiek, kiek orą, kiek sukilusių emocijų perteklių. Per iltis niekaip negalėjo sučiaupti burnos, paakiuose mikliai raizgėsi plonytės juodos kirmėlės. Apstulbinta nemirėlio sprendimo Elizabeta žiūrėjo į vyrą net prasižiojusi.
- Des'ai, saulele, šis skystablauzdis tikrai davė tau viską, ko troškai?-vaipėsi žvilgtelėjusi į savo buvusį meilužį. Graikas atsukęs plačią nugarą stovėjo išsitempęs, kietai suspaudęs kumščius bei be perstojo juos tarsi gniauždamas vis labiau ir labiau. Nuo to šviesi oda tik dar labiau pabalo. Užteko vos akimirkos atidumo į savo paties įsiūtį. Tas momentas apakino. Išsijungė bet koks savisaugo instinktas, blaivaus proto apraiškos. Sebastianas tapo atviru nervu, tiesiogiai reaguojančiu į visiškai bet kokį impulsą. Nejuto kaip pripuolė prie Guttierez, kaip įsikando jai į kaklą, kaip judėdamas su tokia didžiule jėga suknežino jai stuburą, kaip nuplėšė dalį kaklo, kaip spausdamas ją apsivijusia ranka laužė krūtinės ląstą. Juto ir suvokė tik tai, kaip dideliais gurkšniais rijo jos šiltą kraują. Urzgė tarsi žudymo instinkto paveiktas žvėris, trokštantis prisiryti ligi soties bei dėl laimikio aršiai kovoti su konkurentais. Tarškėdama savo satyra persunktas litanijas Elizabeta puikiai nukreipė vyrų dėmesį nuo itin svarbaus jos kūno pokyčio. Desmond'o nutrauktas piršto galiukas jau buvo kone visiškai regeneravęs. Vienas su kitu jundėsi ir Redford'o suplėšyti audiniai. Skausmo nejusti ar jo sukontroliuoti moteris negalėjo, bet vampyro išpuolis iššaukė naują organizmo gynybinį mechanizmą. Moters kūnas staiga pakilo iki tokios temperatūros, jogei Sebastian'ui išsilydė ne tik dalis dantų, bet ir užviręs kraujas - dalį burnos, juo aptiškusio veido, kaklo, šiek tiek krūtinės. Elizabeta juokėsi šiurkščiai nuplėšusi rankas kiaurai įkaltų vinių. Kosėdamas, bene žiaugčiodamas Sebastianas sukniubo. Moters kraujas jo viduje degino it lava ir "maišytis" nustoję vidaus organai dabar degte degė, lyg pametėti į lavą. Atsistojusi Guttierez pasisuko į Abberline'ą lėtai prie vyro artėdama.
- Tavo paskutiniai žodžiai bus..?-nutęsė tarsi palikdama vietos aukštaūgiui pasireikšti. Visgi stokodama kantrumo, įraudusi, įkaitusi lyg žarija moteris šoktelėjo prie Desmond'o. Apkabino jį, įsisiurbė į lūpas. Vyro kūnas lydėsi nelyginant vaškas. Stengdamasis iškosėti kuo daugiau moters kraujo, kuris trukdė kūnui tinkamai regeneruotis, šitaip nesunkiai nukenksmintas vampyras veiksmą sekė bergždžiai. Matė juoduojantį Des'o veidą, atvira liepsna degančius jo rūbus. Jautė kartėlį bei kaltę. Užsimerkė. Susikaupė.
- Nežudyk manęs, o ne,-Elizabeta suriko dirbtinai dramatizuodama, niekindama potencialų fatališką Sebastiano ėjimą. Moteris užsičiaupė nesuvokdama kas po galais atsitiko. Šalia jos stovėjęs sėkmingai engiamas nemirėlis dabar voliojosi ant žemės. Vieną akimojį jis čia pat, o kitą... Akivaizdžiai apdegęs dalį veido, apimtas traukulių, visa oda, kurią galėjo matyti buvo suskeldėjusi žaizdomis lyg perdžiūvusi žemė. Redford'as atrodė leisgyvis, išsekęs.
- Nes...i...art...ink... pr...ie j...os,-vos ne vos, tyliai, nerišliai išlemeno. Ką padarė su laiku... Tai atėmė beprotiškai daug energijos. Sebastianas dabar negalėjo padaryti NIEKO, kad apsigintų, kad kovotų. Suvokė padaręs klaidą. Turėjo šiek tiek ilgiau palaukti ir tik tada mesti savo serafimišką kortą. Būtų sugijęs, nesunkiai Elizabetą sunaikinęs, galbūt net pajėgęs grąžinti įvykius iki saugaus taško. Tačiau abejonė, jog nepajėgtų atsukti daugiau laiko vertė rizikuoti.
- O tau kas atsitiko?-mestelėjo nesidomėdama vampyro būkle, tiesiog nesuvokdama kas per šūdas čia įvyko. Greičiausiai toks pats apstulbęs buvo ir Des'as. Šioje laiko erdvėje ištaisė daugmaž viską, išskyrus save patį. Tas kuris gali valdyti laiką, negali valdyti jame savęs. Nusilpusį kūną jame tūnanti šviesa tik dar labiau žalojo sunkiai jame beišsilaikydama. Tačiau Redford'as neturėjo kitos išeities, tik spausti save toliau. Vyras vėl užsimerkė. Susikaupė.
"Jei nenukreipsi jos dėmesio ir neduosi man savo kraujo, vyruti, alučio kitame gyvenime išlenksim kur kas greičiau, nei tikėtasi. Ta bobšė nėra tokia paprasta, kaip atrodo" - aukštaūgio galvoje suskambęs Sebastiano balsas buvo kur kas gyvesnis, kur kas labiau būdingas tipiškam Sebastianui. Reikšmingai, skvarbiai pažvelgė į vyrą tarsi patikindamas jį, jog jam niekas čia nepasivaideno. <...>
Redford'as stovėjo priešais Guttierez. Buvo suėmęs jos veidą pirštais. Ji bandė kalbėti žodžius, kuriuos vampyras jau girdėjo, tik šį kartą išklausyti vyras nebuvo pasiruošęs. Paniro į žalsvas moters akių raineles, buvo visiškai įsiskverbęs į Elizabetos sąmonę. Lėtai, labai lėtai ją perrašinėjo formuodamas ją tokią, kokia atrodė palanki nemirėliui. Tai šiek tiek užtruko. Jie abu stūksojo absoliučiai sustingę. Kai baigė, tamsiaplaukė garsiai iškvėpė. Pažvelgė į Desmond'ą tuščiu žvilgsniu, pakilo ant kojų, priartėjo. Parodydamas, jog jam visai neįdomu ką moteris "sumaniusi", Sebastianas žvilgtelėjo į Guttierez pildytus blankus be jokio susidomėjimo, veikiau prisivertęs. Elizabeta atsiklaupė, jos miklūs pirštai lupo lauk Desmond'o kelnių diržo sagtį. Girdėdamas jos žvangimą Redford'as nusišypsojo. Moteris skubriai susidorojo ir tiek su kelnių saga tiek, užtrauktuku.
- Atsipalaiduok, viskas gerai,-juokdamasis pratarė situacijos neperprantančiam Abberline'ui,-Nemanau, kad atsisakysi nemokamo nučiulpimo. Žinai, kad man paskui nereiktų, tiesa, mieloji?-paskirstė sakinį abiem savo kompanionam, šviesias akis užlaikęs ties moterimi, kuri elgėsi it klusnus šunytis,-Jos mirtis nebūtų nieko pakeitusi, Bermudai. Jos vietą užimtų kiti žmonės, nauji priešai ir aš neturiu jokio noro su jais visai per nauja pažindintis. Ką aš padariau?-klausteli suvokdamas pašnekovo nesupratimą. Elizabetos metamorfozė buvo akivaizdi, kelianti nepasitikėjimą, ką Sebastianas norėjo paneigti,-Šiek tiek pakoregavau jos siaubingą asmenybę. Ji liks beveik tokia pat siaubinga, tačiau likusį savo gyvenimą darys tai, ko norėsiu aš. O smagiausia šio reikalo dalis yra ta, kad ji kuo puikiausiai tai suvoks,-suprasdamas, jog kalba ne visai konkrečiai, ėmė ir kalbą kiek supaprastino,-Supranti, sveiką jos nuovokos dalį atskyriau ir užrakinau, na, lyg patupdžiau už grotų, už kurių ji galės stebėti savo veiksmus, tačiau negalės jų kažkaip įtakoti. Nesispyriok. Buvau jos viduje. Žinau, kad ji trokšta tau čiulpti. Maža to, per visą savo gyvenimą nėra turėjusi tokio puikaus koto, kaip tavo, bičiuli,-nusijuokė nesuprasi kalbėdamas rimtai, ar mažumėlę šaipydamasis. Įvykio vietą paliko neatsisveikinęs, bet tuo pačiu ir nepanoręs mauti lauk pro kokį tais portalą. Turėjo pagalvoti.

Pasitikėjimą drąsiai galima pavadinti bet kokių santykių pagrindu. Tačiau net ir juose per nelyg didelis atvirumas galėjo pakišti koją. Nepaisant to Sebastianas šventai tikėjo, jog su mylimu asmeniu turi dalintis absoliučiai viskuo. Todėl niekados nėra slėpęs savęs nuo nė vienos iš savo mylimųjų, visos jos pažinojo Redford'ą tokį, kokiu vyras ir buvo. Žinoma graikas nuolatos keitėsi. Juk kito jo aplinka, jį supantys asmenys, keitėsi įvykiai bei aplinkybės. Nuo viso to priklausamas buvo kiekvienas individas. Na, galbūt tik ne tie, kurie buvo linkę diktuoti savas žaidimo taisykles, kurie galėjo kontroliuoti savo aplinką, gal net likimą. Redford'o likimas visuomet priklausė jėgoms, aukštesnėms nei pasirinkimo laisvė, tačiau žinodamas kokį ilgą kelią nuėjo, kiek patyrė ir kokiame taške galiausiai atsidūrė drąsiai pripažintų, jog tame kelyje nekeistų nieko. Nebent šiurkščiai atvirą išpažintį dėl sekso su Elissa su potekste, neva to nesigailėtų ir jam gaila būtų tik dėl to, kaip tai privertė Kateriną pasijausti. Neturėjo net bandyti Pierce atstumti. Ta sumauta vizija neturėjo vyro šitaip velniškai bauginti ir galų gale bet kokia tiesa, išreiškta tinkamais žodžiais galėjo pasirodyti anokia pasaulio pabaiga. Pierce elgsenoje, net jos žvilgsnyje nebuvo nė menkiausios užminos apie tai ką moteris išgyveno aptemus protui. Vampyrė neabejotinai žinojo kaip jautriai, gal net kvailai Sebastianas reagavo į vizijose išreikštą perspėjimą ir serafimės išgyventas regėjimas neabejotinai patvirtino ankstesnius graiko spėjimus. Tai atgaivintų vyro susirūpinimą. Kai paslysti, kai prarandi asmens pasitikėjimą, nedidelė abejonė širdyje vis tiek lieka. Katerina turėjo teisę klausti savęs KAIP Redford'as elgtųsi sužinojęs, jog Pierce mirties vizija išliko gaji. Ar jis toliau manytų, jog gali tragedijos išvengti nuo mylimosios atsiskyręs? Ar vampyras neiškrėstų kokios nors kvailystės? Garbanės sprendimas pasilaikyti naujienas sau buvo priimtas laiku ir vietoje. Nepajutęs serafimės būsenoje pakitimo Sebastianas buvo kur kas labiau susitelkęs į visa tai, kas dėjosi jo emocinėje maišalynėje. Slogus būvis užgniaužė vos tik Redford'as leido jam įsiveržti bei apimti vidų visą. Mylimos moters glėbį, jos artumą, prisilietimus išnaudojo kaip gyvybiškai būtiną terapiją. Negalėtų viso to išgyventi vienas, vienumoje. Mintys išvarytų iš proto. Nesijautė su Guttierez atsiskaitęs, tačiau tikėjo, jog priėmė vienintelį logišką sprendimo būdą. Galėdamas Elizabeta laisvai manipuliuoti išloš daugiau, nei grumdamasis su korporacijos vėjo malūnais. Šlykščiausia bus susitaikyti tik su tuo, jog ta žiurkė toliau vaikščios kvėpuodama Negalėtų pasakyti kokį planą išpildymui būtų pasirinkusi Katerina. Gal gi, patį žiauriausią bei kruviniausią? Nenorėjo sulaukti iš jos pasmerkimo dėl to, kokia vaga nukreipė įvykius. Tikėjimo, jog pasielgė protingai trūko. Sebastianas susiraukė. Šis bei tas mylimosios žodžiuose jam nepatiko. Visgi ji nematė jo išraiškos, įremtos į lygią, švelnią jos šlaunų odą.
- Desmond'as elgėsi tikrai gražiai. Man pačiam keista,-kone instinktyviai sušnarėjo pajutęs didelį norą Abberline'ą atsargiai užginti. Tarp visų tų jausmų nejautė Bermudui nė lašelio neapykantos ar antipatijos. Tik ne dabar. Žinoma aukštaūgis nudžiugtų išgirdęs kokia aukšta sugebėjimų "pašikti reikalus" kartele Pierce jį vertina. Dvi galingos, amžinos būtybės nepasitikėjo MIRTINGU vyru. Aplodismentų vertas faktas. Niekas nebuvo toks slidus ir toks pažeidžiamas, kokiu buvo ponas Abberline'as, ko gero vienintelė biologiškai žmogiška jiems pažįstama persona. Kath įtaka Sebastianui atsiverti veikė. Jos balsas ramino, teikė pasitikėjimo savimi ar bent jau mintimi, jog drauge jiedu iš tikrųjų gali išgyventi viską. Negalėjo žiūrėti jai į akis. Kai bandė, akių obuoliai kaip mat ėmė skęsti kraujyje. Velniškai skaudėjo dėl "Trylika" likimo, bet prie to prisidėjo ir dviguba kančios dozė matant kaip tai išgyvena tau svarbiausias asmuo visuose pasauliuose. Nudelbė žvilgsnį. Kraujas tikrai nebuvo ta "substancija", kuri galėjo išdžiūti, kurią galėjai sutūrėti kaip ašaras net ir pavandenijusiose akyse. Nemirksėdamos jos skendo siauroje kraujo "balutėje". Vaizdas liejosi, darėsi kraupus ir raudonas. Neegzistuojanti galimybė turėti biologinių vaikų Katerinai reiškė lygiai tiek pat, kiek Sebastianui. Tai buvo skaudi tema, savotiškas tabu. Apie tai jie nebuvo linkę diskutuoti. Fizinis kontaktas ir jo metu išreikšta užuojauta tokiais momentais dažnai tik dar labiau suintensyvindavo išgyvenimus. Tačiau pasilikti skausmo "ateičiai" jie negalėjo. Privalėjo iškentėti tai kaip įmanoma intensyviau, čia ir dabar, kitaip negalės sėkmingai atsitiesti. Praniręs pro praskėstas garbanės kojas, tarp jų atsiklaupęs Redford'as užtikrintai apsivijo liauną Katherine kūną. Stipriai, ideliai užpildydamas visus tarpus. Susimerkusių akių vokai puošėsi ryškia kruvinų ašarų juosta, kurių buvo per mažai, idant šios imtų tekėti veidu. Prisiglaudęs prie seksualų "push up" efektą įgavusios mylimosios krūtinės ištepė krauju ruoželį prabangios liemenėlės nerinių. Būdamas čia gailėjosi tuo momentu, kai sužinojo apie siaubingą, Redford'ams itin asmenišką Elizabetos eksperimentą neturėjęs šalia Katerinos. Jos esybės pojūtis, begalinė meilė savo moteriai būtų padarę kur kas mažiau žalos šokui, įtūžiui bei skausmui, kuriuos išgyveno, kurie neabejotinai paveikė, gal net kažką vyro viduje pakeitė. Vengė iš karto atsakyti į garbanės klausimą. Tiksliau patvirtinti balsu tai, ką mylimoji ir taip žinojo. Juk ji neabejotinai matė užuomazgas į Sebastiano keršto plano įgyvendinimą, kuriam Pierce tikrai nebūtų pritarusi.
- Puikiai žinau, ką dabar išgyveni ir kai tai bent mažumėlę atlėgs tu suprasi, jog pasielgiau protingai,-galima pamanyti, jog teisinosi. Redford'ui tikrai rūpėjo viskas, kas buvo su Kath susiję, įskaitant jos nuomonę, pritarimą. O kadangi laikas kažko įrodinėjimui nebuvo labai tinkamas, argumentų vyras nežėrė daugiau. Nepaleido vampyrės iš rankų, iš savo glėbio bijodamas, jog serafimė galėtų iš jo ištrūkti. Atplėšęs bent jau veidą pažvelgė į josios. Žiūrėjo į akis, ne į nuridusias ašaras, kurių apvaizda plėšė krūtinę lauk. Ašaros asmens, kuris dažnai neverkia buvo vertingos. Kai paskutinį kartą matė Pierce verkiančią, tai nepaprastai veikė ir patį vyrą. Veikė ir dabar, grąžindamos skausmą, kurį jautėsi paslėpęs bent po plonyčiu susitaikymo sluoksniu.
- Jis nuostabus,-mintys nukrypo ties "Trylika" ir nutolusio vampyro akys kaip mat prisipildė ašarų,-Guvus, protingas, kūrybiškas, žaismingas berniukas. Norėjau, kad jis būtų laisvas ir laimingas. Aš noriu ne tik, kad jį pamatytum, aš noriu jį kartu su tavimi lankyti, žaisti su juo, mokyti. Negalėjau jo išgelbėti, Kat. Negalėjau,-vos įstengė kalbėti jausdamas kaip prasiveržti norinti raudos banga spaudžia krūtinę bei gerklę. Valdėsi kur kas geriau, nei laboratorijose. Katerinai jo reikėjo stipraus, ar bent šią akimirką stipresnio, už ją pačią. Kad jausdama Redford'o stiprybę kibtųsi į ją it į gelbėjimosi ratą. Palietė tobulus jos plaukus, žvilgėjusius net blausiame apšvietime.
- Neturiu teisės nuspręsti koks turėtų būti galutinis verdiktas tos kalės teisme. Ji tau skolinga ir jei nori ją kankinti...-užtikrintai pradėta vampyro kalba netikėtai nutrūko. Neišdrįso balsu pripažinti, jog nenori prie to prisidėti. Guttierez... Nebuvo pažinęs asmens, kurį niekintų taip stipriai, kaip tą moterį. Norėtų matyti ją kenčiančią, kankinti ją pats, tačiau šlykštėjosi Elizabeta gal net labiau. Nenorėjo prie jos liestis, ją matyti, net apie ją galvoti, tarsi nuo to jaustųsi purvinas. Mylimosios lūpos prasivėrė, ji prabilo, tada kietai susičiaupė. Sunku būtų apsakyti kaip pasijuto išgirdęs Kat norą palikti ją vieną, kai yra prisiekęs niekados to nedaryti. Ir tikrai ne dėl to, jog tiesiog laikytųsi pažado. Būvimas kartu, negandų išgyvenimas, dalinimasis rūpesčiais, džiaugsmais - laikė tai esminių jųdviejų ryšio modeliu. Arba planu, kurio privalėjo laikytis. Galiausiai santykiai yra sunkus darbas ir ne visados jie klostosi natūraliai. Vargu ar tokia Pierce užgaida buvo nuoširdi, tačiau vampyras nesugebėjo nepasijausti pyktelėjęs, gal įsižeidęs. Tarsi bausdamas serafimę už jos naivumą, už žodžius, kurių ji neturėjo pasakyti, Redford'as gana stipriai suėmė jos plaukus ties truputėlį aukščiau, nei sprando linija. Timptelėjo kiek žemyn. Atrodė it paklaikęs. Taip ko gero atrodo kiekvienas ne visai "stabilus" vyras akimirka iki momento, kai sušeria moteriai ranka. Tik šiuo atveju tai buvo ne ranka. O lūpos. Sausokos Sebastiano lūpos kaip mat pajuto saldų mylimosios burnos slidumą. Jos lūpos buvo padažytos kažkuo labai kvapniu ir net šis chaotiškas, beatodairiškas bučinys tapo skanus. Liežuviai aršiai grūmėsi bandydami patekti į priešingą burnos ertmę, tačiau susitikę kažkur viduryje raizgėsi bei pliekėsi it pašėlę. Stipriai siurbėsi tai į apatinę, tai į viršutinę lūpą. Ketino eiti toliau, troško to nuo pat to momento, kai nusprendė vampyrę pabučiuoti, kai kaip mat sukilusi erekcija maldavo tūžmingo įsiskverbimo. Ar labai logiška galvoti apie seksą, kai ką tik aptarei, galima sakyt, savo vaiko mirtį? No, not at all. Ir esmė yra tame, kad apie seksą Redford'as negalvojo. Liguistai, piktai to troško, lyg nebūtų geresnio būdo... išsilieti ir žinoma krėstelėti savo paikai moterytei šiek tiek proto. grubiai, savininkiškai elgėsi su Katherine kūnu, bet lietė jį ten ir taip, kad jai būtų malonu. Lietė, spaudė šlaunis, užpakaliuką, lydėjo nuostabų, išraiškingą liemens linkį, krūtis. Sujudėjo į priekį ir juodu trenkte atsitrenkė į lovos čiužinį, kuris susipynusius nemirėlius paviršiuje dar ir "paspyruokliavo". Nesiblaškydamas Sebastianas visai kaip ir neketindamas savęs gaišinti panaudoja greičiausią įmanomą nusirengimo būdą - akimirksniu ugnies sluoksniu pasidengęs kūnas pravėrė gausybę nuogos odos lopų. Degantys medžiagos gabalėliai ėmė plaikstytis aplinkui palengva skleisdami liepsną po visą lovą. Atsiplėšė nuo Kat lūpų jausdamas burnoje pažįstamą kraujo skonį. Jų bučinys nebuvo šiaip intensyvus, jo eigoje neblogai vienas kitą apkramtė. Išspjovė kruvinas, tąsias seiles į delną, pamasažavo juo kotą, laisva ranka apversdamas mylimąją ant pilvo. Užgulė jos nugarą, rankomis pasiremdamas į čiužinį. Agresyviai bučiavo Pierce kaklą, smakrą, skruostikaulį siekdamas lūpų. Kyštelėjęs liežuvį per šiokį tokį atstumą panardino jį į serafimės burną. Kieta kaip akmuo erekcija vis braukėsi jos užpakaliuku, panirdama į tarpą, grėsmingai priartėdama prie tai vienos, tai kitos ertmės, tarsi pagrasindama ir atsitraukdama. Gausiai suvilgytas kotas slydo lengvai. Lygiai taip pat lengvai apsisprendė pasisvečiuoti seksui mažiau pritaikytoje vietoje. Storas varpos galiukas pasijautė neprašomas. Standus, dar neatsipalaidavęs raumens žiedas susitraukinėjo vis bandydamas stumti "svetimkūnį" lauk. Žinojo, kad garbanei šiek tiek skauda ir tai, tiesą pasakius, tik dar labiau vežė. Viena ranka apvijo jos kaklą palaikydamas, atrodytų, žūt būt reikalingą bučinį. Neskubėjo, bet varpa iš lėto slydo gilyn. Sutalpinęs kiekvieną įmanomą milimetrą dubeniu subangavo atgalios. Užtildė Kath skausmingai malonią aimaną liežuviu. Ėmė judėti. Judesiai stiprėjo, dažnėjo. Sulig kiekvienu "panėrimu", regis, stengėsi sukišti kaip įmanoma daugiau pimpalo, kuris įspraustas į tokį ankštą tunelį jautėsi išgyvendamas neeilinę euforiją. Krušo mylimąją nekovodamas su artėjančia "laimės" banga, kuri pasitiko greitai, pripildydama Kateriną gausiu, kraujingu šūviu. Bet ar Sebastianas sustojo? Tam nebuvo jokio reikalo. Judėjo toliau. Judėjo intensyviai. Pasiutęs iš malonumo ir to, koks šis seksas buvo "nešvarus", veik nedovanotinas, perdėjo ranką, spaudusią Pierce kaklą ant jos sprando, savaime kiek atlyždamas. Nebuvo patogu, bet laisvą ranką užkišo po vampyrės gakta siekdamas vaginos tarpelio, o jame - stebuklingo ratelio apie klitorių. Glamonėjo jį, o kadangi į garbanės sprandą rėmėsi visu kūnu, savaime suprantama vampyrę smarkiai, gal net nemaloniai spaudė. Kad Pierce pajuto orgazmą spręsti galėjo iš to, kaip suspazmavo jos dubens, net analinės angos raumenys. Ištraukė šlapią nuo savo paties syvų varpą. Neleisdamas Pierce priprasti prie ramybės gremėzdiškai, per daug skubotai nušoko nuo lovos tiesiai ant savo kelių. Stiprus dundesys skambėjo skausmingai. Kotas stovėjo kaip įbestas, kai mylimąją pasičiupęs už kulkšnies šiurkščiai timptelėjo į save. Jokių įžangų, erzinimų, tiesi trajektorija - burna - vagina. Įsikniaubė į reprodukcinius mylimosios organus išlaižydamas, iščiulpdamas kiekvieną plotelį. Panardino liežuvį tarp makšties sienelių, pakraipė galvą pirmyn ir atgal imituodamas sueities judesį, kol galiausiai apsistojo ties jautriausiu tašku, kuris stimuliuojamas taip kaip reikia padovanoja orgazmą. Apglėbė klitorį lūpomis, švelniai jį čiulpė liežuvio galiuku liesdamas jojo paviršių. Velniškai susijaudinęs nuo skonio, kvapo, galiausiai nuo to, koks pats buvo į visa tai įsijautęs, juto didelį, bet malonų spaudimą varpoje, kuri net ir tingiai paliesta ranka it "damušimui" apdovanojo vampyrą dar vienu orgazmu. Sugargaliavo neatsitraukęs nuo maloniausios pasaulyje veiklos dėl nevaldomo geismo kraustydamasis iš proto.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
I HAD EARLY TO ASUME SOMETHING DARK AND LETHAL HIDDEN AT THE HEART OF ANYTHING I LOVED. When I couldn't find it,  I responded, bewildered and wary, in the only way I knew how: by planting it there myself.
avatar
Sebastian Redford

Holy behavior won't make you a saviour.



Pranešimų skaičius : 1658
Įstojau : 2016-04-01
Miestas : Once you have lived in New York and made it your home, no place else is good enough.
Meilė : The myth, the legend, the baddest bitch of all.
Draugai : You'd be surprised how much you can have in common with someone completely different from you. Desmond Abberline.
Rūšis : Vampire (33/2000+)/Seraphim
Klanas : PЦЯΣBɭӨӨD
Darbo paskirtis : Some people's dreams are other people's nightmares.

Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://bloodyrose.forumlt.com/t740-redsebastian1-instagram#33911

Atgal į viršų Go down

Re: KITOS VIEŠBUČIO PATALPOS:

Rašyti by Desmond Abberline on Pir. 04 02, 2018 7:50 pm

FLASHBACK: PRIEŠ SEBASTIAN'UI PASIRODANT PAS KATHERINE.



Addiction




NUOTAIKA:  *click here*   APRANGA:  *click here*   DAINA: Three Days Grace  – Right Left Wrong.




GO ON AND MAKE ME THE ONE THAT YOU WANT TO HATE. MAKE ME THE VILLIAN. ft. Sebastian Redford. (theme)
Būtu labai sudėtinga ir netgi kiek per daug naivu pavadinti Desmond’ą Abberline uždara, intravertiška asmenybe, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad jis puikiai bendrauja su verslo partneriais, spaudos atstovais ir kitais jo aplinkai ne visai būtinais asmenimis. Vyras nesunkiai bendrą kalbą atrasdavo su skirtingo amžiaus, skirtingos lyties ir rūšies, bei skirtingas pareigas visuomenėje užimančiais individais. Bendraudamas su aplinkiniais aukštaūgis jautėsi it ryklys vandenyne: dominuojantis, įdomus, žavingas ir charizmatiškas. Tačiau prie viso to paviršutiniškai gilaus bendravimo, jis visiškai neprisileido ne vieno iš prieš tai minėtų būtybių į savo uždarą, asmeninį “pasitikėjimo” ratelį. Galima bandyti ieškoti problemos iš psichologinės pusės, bandant paaiškinti tokį mirtingo vyro neprieraišumą tuo, esti jis neturėjo normalios šeimos, nejuto taip visiems reikalingos meilės (nebūtinai primityviai ir galbūt net ne visuomet pelnytai gaunamos iš antrosios pusės: motiniškos, tėviškos ar kokio naminio augintinio), matė savo biologinių tėvų egzekuciją, o vėliau dirbo su, sakykime, “not very nice people tipe” žmogeliukais. Tačiau netgi tokiame problematiškame gyvenime galima aptikti šiek tiek taip vadinamos “šviesos”, juk kažkada Abberline dar buvo suteikęs viltį žmogiškumo palaikymui būtinam ryšiui. Buvo pasidavęs kiekvienam taip būtinam tikro bendravimo ryšiui. Vienu metu netgi drįso vieną iš savo aplinkinių vadinti savo draugu. Ir kuo gi tai pasibaigė? Nuspėti lengva. Žmonės yra netobulos būtybės, šios: klysta, išduoda, nuvilia. Ir galima tai vadinti visiška kvailyste, tačiau nepasitikėti ir nuoširdžiai neprisileisti kitų asmenų į savo gyvenimą, nėra toks ir paikas sprendimas. Galu gale, kai nesitiki iš nieko nieko, tai ir netenka nusivilti. O ką padarai pats negerai, turi tik du pasirinkimus: susitaikyti su savo kvailumu, arba pasitaisyti. Vienaip ar kitaip, prasmė lieka tokia pati. Desmond’as yra komunikabilus, tačiau tuo pačiu metu ir visiškai uždaras asmuo. Ir tai logiška, nepriklausomai nuo to kad skamba visai nelogiškai. Juokinga galbūt tik tai, kad kartais nepriklausomai nuo mūsų norų ar nenorų, gyvenimas vis vien pasisuka taip, kaip šiam atrodo tinkamiausia, o ir priešintis tam tampa beprasmiška. Galbūt taip galima pavadinti netikėtai, neplanuotai ir visiškai natūraliai atsiradęs neigtinas ryšys tarp aukštaūgio amerikiečio ir šio verslo partnerio, nemirtingo graiko, Sebastian’o Redford. Nuo pat pradžių nuoširdžiai netoleruodamas pirmojo vampyro, bei visos jo padermės, Abberline buvo nusiteikęs kategoriškai nekeisti su laiku susidariusios nuomonės esti visi sukčiaujantys su mirtimi, nėra verti normalaus gyvenimo apibūdinimo ar šio sampratos. Buvo tikras esti visi tie tik žmogišką pavidalą turintys padarai yra jausmų, sąžinės ir primityvaus žmogiškumo neturintys monstrai, kurių pagrindinis siekis yra pasimaitinti kitų gyvybės kaina ir padaryti tai taip, kaip dažniausiai parodoma tikrai geruose filmuose apie “pragaro išgamas” - niekingai, pašaipiai, liguistai ir neretai perdėm erotiškai. Ir čia pat būtina pabrėžti tai, kad specialiai ar nespecialiai, velniai ten žino, tačiau būtent Redford’as pasistengė parodyti “draugapriešiui” esti visas šis pasaulis, kuris gaubia visas tas skirtingas, mistines būtybes nėra tik “juoda - juoda” arba “balta - balta”, yra tarpinės spalvos, kurios, reikia sutikti, gali netgi kvapą užgniaužti, priversti suprasti ar netgi užjausti. Žinoma, nepamirštant to neparodyti vizualiai. Desmond’as ne daug laiko leido verslo partnerio kompanijoje, tiesą pasakius daugiau bendravo su Šio kaip pasirodo dukterimi, kartas nuo karto su pavaldiniais, kurie dirbo “BloodPharm” įmonėje. Tačiau kiekvienas toks nei draugų, nei priešų, o gal ir to ir ano po truputis, susitikimas tapdavo reikšmingas. Desmond’as įsileido Sebastian’ą į savo gyvenimą, galbūt ir pats to nesuprasdamas. Jis patikėjo savo šeimos, savo mylimų dukterų ir pagarbiai saugomos šių motinos, saugumą šiam nemirėliui. Ir net tais momentais, kuomet pagaudavo save ant minties esti yra per daug keista išdavus tokią rimtą korporaciją, vis dar būti nenubaustam, turėjo kažką bendro su Redford’o duotu pažadu esti niekas nepalies jo šeimos, iki kol Abberline bus ištikimas savo pasirinkimui. Ir kas galėtu pagalvoti apie tai, esti šis atrodytu labai paprastas susitarimas, tarp nelabai paprastų asmenų, kaip ir kiti dalykai, yra visapusiškai apraizgytas pirmosios tamsos, kuri ateis diena, sugebės parklupdyti ant kelių net tokį arogantišką asilą, koks yra aukštaūgis. O kol to neatsitiko, reikia nuoširdžiai mėgautis kiekviena akimirka, kiekvienu teisingu sprendimu, kuris atneša abipusės naudos šiai keistai, tačiau labai žmogiškai būtinai partnerystei, kurią palaipsniui vysto iš tikro labai skirtingos, o gal kažkokiais kampais visgi panašios, asmenybės.
Kalbant apie mirtingo vyro santykius su dailiosios lyties atstovėmis, tai ne ką mažiau kebli tema. Tačiau velniai nematė, kodėl gi šios lengvai neaptarus? Dar šios dienos pradžioje Desmond’as nepasikuklino pasakyti “kartais su mylimu asmeniu negali daryti tų dalykų, kuriuos nori”, jis ne šiaip sau nusprendė paspausti ant vietos, kurios spausti nereikia. Jis buvo atvirai, ir tiesą pasakius, prabilo iš asmeninės patirties. Galbūt tuo galima paaiškinti jo pakankamai šaltą reakciją į tai, kad Redford’as leido savo liežuviu pavarstyti jojo žmonos burnos ertmę, ar tai kad Alexis neva aklai tiki savo vyro ištikimumu. Tai kebli tema, ir prie progos Abberline tikrai gebėtu pasiginčyti su “draugapriešio” nuomone, esti būtent su mylimu žmogumi galima daryti viską, liečiant ir buitinę ir intymią sferas. Nepriklausomai nuo to, kad pastaruoju metu šviesiaplaukis buvo ganėtinai lytiškai neaktyvus, jis niekada negalėjo pasigirti savo ištikimumu. Galu gale, nėra šuo, kuris pripažįsta “vieną šeimininką”. Galbūt tai ir skamba nemaloniai moterims, tačiau tiesa yra tame kad dauguma vyrų yra netgi labai nemonogamiški padarai, kurie yra vedami primityvaus poreikio išlikti rinkoje, bandyti save, įgyvendinti savo poreikius ir kategoriškai nenorėti pasiduoti minčiai esti turėtum miegoti su viena moterimi iki kol mirtis jus išskirs, arba koks storas ir praplikęs teisėjas santuokos rūmuose. Visada būdamas per daug atviras, per daug agresyvus ir smalsus lytiniu aspektu, Abberline buvo savo gyvenime išbandęs visiškai viską apart pedofiliją, nekrofiliją (jei nemirtingieji ir “netikėtos mirtys” sekso metu nesiskaito) ir zoofiliją. Tik šie trys dalykai jam išliko per daug šlykštūs ir nepriimtini.
Būtu labai neteisinga ir melaginga teigti, esti Elizabeth Gutierrez buvo kuo nors neypatinga moteris aukšaūgio gyvenime. Reikia būti visiškai aklam, kurčiam ir neturinčiam uoslės, kad pagalvoti kad ji yra mažai efektinga ir fatališka dailiosios lyties atstovė. O tai ką ji darė lovoje, dievai mato, tobulesnės moters šiame plane Desmond’as nebuvo sutikęs daugiau. Ji buvo tokia pat atvira naujovėms, kūniškiems išbandymams, koks atviras buvo jis. Ji nesibaimino ir nesmerkė jo ne kiekvienai suprantamus poreikius, negana to, tai netgi stipriai užvedė minimą psichopatę. Jos kūnas, jos egzotiška ir beprotiškai tobulai moteriška išvaizda buvo tik ta “vyšnaite ant torto”, kurią Abberline mėgo laižyti. Jei ne šlykštus moters būdas, liečiantis norą valdyti ir triuškinti viską aplinkui, vyras vargu ar būtu kada nors atsitraukęs nuo jos, ar ką kalbėti apie tai, kad bandyti kurti taip vadinamą “šeimą”. Būdamas su ja, jis nesistengė ieškoti kitos, kiekvieną kartą jautėsi išsunktas, patenkintas ir laukiantis sekančio susitikimo. Tobuli partneriai, ką? Tačiau viskas kas prasideda gerai, dažniausiai baigiasi labai blogai. Baigėsi iš jų santykiai su lyg akimirka, kuomet Elizabeth (ar tai iš pavydo, esti horizonte pasirodė vienintelė kada jos “sex toy” nuoširdžiai mylėta moteris, ar noras išbandyti jo lojalumą), nusprendė paskirti Desmond’ui užduotį likviduoti Alexis Farraday. Jis ne vien nutraukė visus prieš tai buvusius nedarbinius santykius su savo viršininke, bet ir išgelbėjo nuo mirties savo dabartinę žmoną. Ir dievaži, jis tikrai stengėsi užgniaužti savo vidinį “demoną”, stengėsi būti Tokiu vyru, kokio buvo verta Alexis. Švelniu, dėmesingu ir visiškai atsidavusiu. Ar reikia paminėti, kad tuo pačiu metu ir nuobodžiu? Taip, būtent - nuobodžiu, nes negalėdamas parodyti savo tikrojo “aš”, vyras ilgainiui tapo dirbtinu, it užprogramuotu, netikru. Dalykiška santuoka ne iš karto tapo tikra, o kai taip nutiko, buvo tik laiko klausimas kiek ilgai aukštaūgis mirtingasis sugebės save valdyti. Kiek ilgai sugebės varžyti savo poreikius, stengiantis prisitaikyti prie partnerės lūkesčių? Alexis be jokios abejonės nėra kvaila ar naivi moteris, kad būtu nepastebėjusi to, kad vyras jaučiasi negerai. Ji leido jam atsiskleisti, daryti tai ko jis troško, ir tai buvo didžiausia klaida kuriai jis “pasirašė”. Mat iki pat šiol puikiai atsimena tai, kaip atrodytu jo sąmonei visapusiškai suprantamas, kiek per daug brutalus seksualinis žaidimas tapo kažkuo, šlykščiu, kažkuo, ką Farraday priėmė kaip seksualinę prievartą. Puikiai atsimena ir tai, koks atbukęs ir nutolęs, pasišlykštėjęs savimi jautėsi, kuomet sėdėdamas ant prieškambario fotelio visiškai nuogas, matė toleliau susigūžusią ir skausmingai raudančią savo žmoną. Puikiai atsimena kaip jautė jos kraujo skonį savo burnoje, nuo sukandimų, kurie iki pat šiol paliko randus ant jos kūno. Tą akimirką jis nesivaldė, nejautė nei ribų nei stabdžių, tikriausiai naiviai tikėdamasis kad “mylinti moteris gali suprasti ir priimti tave tokį, koks iš tikro esi”. Net kai Alexis šaukė kad jis liautūsi, kad atsitrauktu nuo jos velniop, kai ji verkė, bandė priešintis. O jis tik dar labiau spaudė jos burną, nerasdamas nei jėgų nei noro liautis. Jis baigė, palikdamas ją su išraiška veide, kuri akivaizdžiai reiškė esti moteris niekino jį. Po šio incidento, Abberline nesilietė prie savo žmonos kelis mėnesius, nenorėdamas daugiau sukelti jai skausmą, nepatogumą, ar šleikštulį. Nuo to ir prasidėjo keliavimas per įvairiausio plauko moteris, kurios dirbo kartu su juo. Jos tikriausiai manė kad jei apžios ar apžergs jo kotą, vadinasi ankščiau ar veliau pasikels pareigose, kai jam te reikėjo kažkur lytiškai išsikrauti. Kai kurios iš tų moterų dingo, kaip ir dingo kiekviena prostitutė, su kuria “pažaisti” sumodavo aukštaūgis. Ir jei posakis “užsidulkink negyvai” yra visiškas briedas, tai šis briedas yra pakankamai dažnai pasitaikanti realybė Desmond’o gyvenime. Su laiku vyras išmoko gyventi dvigubą gyvenimą: kartu su žmona būti tokiu, kokiu jai reikia, o būnant ne namuose, būti tokiu kokio reikia pačiam. Ir toks gyvenimo principas pakankamai gerai sukosi, iki pat antrosios mirtingojo dukters gimimo. Po šito kažkas pasikeitė smegenyse tikriausiai, kai jis tapo labai pasyviu, susilaikančiu ir palyginus ištikimu. Nes nudrožti save patį, nėra koks nors smerktinas ar nesuprantamas dalykas. Banali pornografija tapo vieninteliu amerikiečio savęs patenkinimo apreiškimu. Ir kaip ne keista, tai kažkuria prasme tenkino abu sutuoktinius. Juk Farraday akimis, vyras beveik visą savo laiką, jėgas ir dėmesingumą atidavė darbui, šeimos saugumui ir bankinių sąskaitų papildymui. Ir kiekviena moteris, kuri netgi platoniškai pasirodydavo jo gyvenime, būdavo nuodugniai išklausiama, “ištiriama” žvitriosios Farraday akies. Dabar ji buvo tikra, kad nepriklausydamas jai, jis nepriklausė ir jokiai kitai moteriai.

Desmond’as priešingai nei dauguma tipinių vyrų, galėtu save traktuoti kaip “biseksualią” butybę, galbūt būtent dėl to, Elizabeth žodžiai apie nučiulpimą vienas kitam, neiššaukė tikėtinos agresijos, kuri apsireiškia “mačo” tipo patinams, kurie neva stipriai užsigauna vien nuo to, kad kas nors kitas leido sau pagalvoti ar dar blogiau, pasakyti apie galimą šio pasismaginimą su kitu “patinu”. Vis dar ganėtinai akivaizdžiai šnopuodamas pro nosį, Desmond’as stengėsi kaip galima labiau atsilošti į kėdės atlošą, kitaip tariant įsitaisyti kiek įmanoma patogiau. Privertęs save pažvelgti į buvusią meilužę, vyras daugiau nebe nuleido savo žvilgsnio nuo jos dailaus veido, kuris buvo šiuo metu dalinai pridengtas vis dar šlapiais plaukais, bei iškreiptas skausmo išraiškos. Fizinio skausmo, kuris visai netrūkus buvo užkeistas psichopatiška piktdžiuga, kuri buvo labiau būdinga Gutierrez. Visgi, per daug nesureikšminamas norėtos moters provokacijos, jis net nepasistengė kaip nors komiškai kandžiai atrėžti šiai ką nors atgal. Tik akimirkai nuleidęs žvilgsnį į kraujo balutes po tamsiaplaukės delnais, jis vos pastebimai kilstelėjo savus antakius, ko pasekoje sugrąžino žvilgsnį į kalbančią. Klausydamas jos baubiančio, kiek nelygaus ir žemo tono, nepasekė žvilgsniu verslo partnerio, kuomet moteris kone paskatinančiai prabilo apie jo akis, arba tiksliau tai, kas tuo metu juose buvo galima įžvelgti -  skausmą.
– Tu niekada nepasimokysi iš savo klaidų, tiesa? – Gana keistas klausimas, turint omeny tai, kad pokalbis lietė tai, kokią žalą padarė tamsiaplaukė serafimui. Iš dalies galima jos ėjimą traktuoti, kaip akimirkos pergalę. Ji beveik pasiekė tai, ko troško, sukėlė jam ne pačius maloniausius jutiminius procesus ir netgi, galbūt kažkur giliai pasąmonėję privertė pasigailėti aplamai bandžius prieš ją ko nors imtis. Tačiau, argi ne teisingai yra sakoma, kad jei atimsi iš vyro (dažniausiai vyro, mat moteris labiau linkusios yra į jausmų spektrą, nei kad priešingosios lyties atstovai) tai kas jam brangiausia, paliksi jį be galimybės prarasti dar ką nors, kas jam galėtu būti svarbu, sukursi TOBULĄ monstrą, kuris persekios tave, kol mirsi, o tada mirs pats ir persekios tave pragare, ar kažkas panašaus į tai. Prieš Sebastian’ui pasirodant arčiau, Desmond’as nesusilaikė pirmiausia nuo kreivos šypsenėlės, kurią pavymui pasekė ir labai nenatūralus, akivaizdžiai suvaidintas, netgi lėtai perteiktas krizenimas. – ŠŪDĄ, KĄ TU LAIMĖJAI!
Beveik suriaumodamas paskutiniuosius savo žodžius, vyras nesusilaikė vienoje pozicijoje, kuomet agresyviai ir greitai palinko prie stalo, prie kurio buvo prikalti Elizabeth delnai. Pyktis, panieka ir akivaizdus žmogiškumo praradimas atsispindėjo mirtingojo šviesiuose akyse, kuomet jo žvilgsnis sustingo ties moters veidu. Šiuo metu nevirškino jos, lygiai taip pat, kaip ankščiau geidė.
– Turiu tave nuvilti, katinėli, nes viską ką “laimėjai”, tai didele ir nemirtingą problemą ant savo dailios šiknos. O jei tau ir šito atrodo per mažai, tai pridėkime ir mažą faktą, esti mano kantrybės resursai tavo atžvilgiu visiškai išnaudoti. Tau leidus, sufleruosiu: tai reiškia, kad su didžiausiu malonumu nudirsiu tau odą, bei vėliau, atsiminimui pasisiūsiu sau lietsargį, kad nuo rudeninio lietaus apsisaugoti. Na žinai, kad iš tavo vimdančios, bevertės egzistencijos bent minimalią naudą išpešti.
Sebastian’ui nusprendus pagaliau nutraukti visus šiuos “ple ple ple”, bei sudrebinus atmosferą savo gebėjimu judėti nežmogiškai greitai, Desmond’as viso labo nusuko akis. Kažkodėl nebuvo labai nusiteikęs stebėti kaip “draugapriešis” savarankiškai skriaudžią šią gailestingumo nevertą moterį. Ir visgi, tai nebuvo vienintelė priežastis, kodėl aukštaūgis nusuko akis. Jei prieš tai buvo tikras kad Elizabeth tiesiog išsikalinėja, nes šios savigarba paprasčiausiai neleidžiai šiai parodyti kad ji yra nugalėta, arba mažu mažiausiai pričiupta už uodegos. Dabar, visą kūną bei mintis užvaldė paranojiškas jausmas, esti viskas kas čia vyksta, nėra kontroliuojama čia esančių vyrų. Gutierrez balso tonas, pasirenkami žodžiai ir galu gale bebaimiškumas, reiškė tik tai, kad netgi užklupta nepasiruošusi, ji buvo velnioniškai pasiruošusi šiam vizitui. Sukandęs dantis, Abberline puikiai girdėjo tai, kaip moters spaudžiamas žandikaulis ima palengva traškėti, o šios dėstomi žodžiai akivaizdžiai turi savo tiesos. Matyt dėl to, kad nelabai yra išmokęs ramiai sėdėti, jis pašoko nuo kėdės, ant kurios patoginosi prieš tai, taip, tarytum ji būtu nepakenčiamai užkaitusi, nors ir nebuvo. Pasitraukęs nuo oponentų per keletą žingsnių, mirtingasis atrodė stipriai sunerimęs. Vertindamas savo loginį mąstymą, per akimirką jis pasistengė mintyse susidėlioti šimtus galimybių, kaip gali pakrypti šios dienos įvykiai, ir ne viena neatitiko būtent to, kas nutiks netrūkus. Provokuojamas ir visaip koneveikiamas Redford’as galiausiai atsitraukė nuo moters, bent kuriam laikui suteikdamas jai fizinės ramybės. Ir visgi, tai tebuvo tyla prieš audrą. Matė kiek stipriai išsitempęs yra vampyras, kaip stipriai jis gniaužia kumščius. Bet kištis į tai tikrai neketino, kažkaip troško namo grįžti savomis kojomis ir vientisa mase, troško labiau, nei kad “padėti ranką ant peties” įsiutusiam nemireliui. Elizabeth nukreipus Desmond’o dėmesį į save, jo žvilgsnis lėtai sugrįžo ties josios veidu.
– Hm. Užtikrintai daug daugiau, nei tu kada nors sugebėtum. – Nesistengė kaip nors žodiškai ar fiziškai apginti “draugapriešio” orumo, kuomet moteris nusprendė pasimėtyti epitetais ar lipniomis etiketėmis. Pasakė kategoriškai tiek, kiek manė kad užteks, kad ji liktu nelabai patenkinta. Žinoma, galbūt mirtingasis buvo ir perdėm geros nuomonės apie save, kuomet svarstė galimybę, kad ji tikrai daug ką padarytu kad priverstu jį vėl klūpėti ant kelių, bei savininkiškai ir įžūliai liežuviu sukti ratus apie jautriausias jos vaginos kerteles, šias papildomai stimuliuojant nelabai seksualiniems žaidimams priskiriamais “žaisliukais”. Kitą vertus, mažai malonu žinoti ir tai, kad kadaise tau priklausęs asmuo ėmė ir tiesiog rado kažką geriau, nei tu. Mažmožis, bet vis vien nemalonu.
Išlaikydamas atitinkamai prideriamą, saugų atstumą, jis puikiai matė kad galiausiai Sebastian’as pratrūks ir padarys ką nors, liaudamasis vadovautis šaltu protu, kuris buvo būtinas kontaktuojant su tokiomis “pragaro išperomis”, kaip Elizabeth Gutierrez. Mirtingosios akys neužfiksavo akimirkos, kuomet nuo žemės paviršiaus atitrūkęs Redford’o kūnas žaibiškai atsidūrė prie pat Elizabeth, iš karto imdamas šios kūno naikinimo. Klausa te spėjo fiksuoti tuos nemalonius lūžtančių kaulų garsus, tai, kaip nuo kūno atplyšta oda ir galiausiai ant persiško kilimo ima gausiai lietis kraujas. Viskas kaip ir būtu priimtinai normalu, mat panašiais “žygdarbiais” gali pasigirti bet kuris savikontrolę praradęs vampyras. Tačiau čia pat ėmė dėtis dalykai, kurių nuspėti buvo NEĮMANOMA. Užtenka paminėti didžiulį pasimetimą, kuris šoko apraiška aptiko Desmond’o kūną, su lyg akimirka, kuomet nuo į “virškinimo sistemą” patekusio kraujo, vampyro kūnas ėmė kone lydytis, svilti, ir naikintis. Daliai akimirkos Abberline veide buvo galima pamatyti baimę, kuri išsisklaidė dar tuomet, kai Elizabeth atplėšė savo rankas nuo stalo, palikdama jame įkaltus statybinius vinis. Sukandęs žandikaulį vyras neleido sau žengti nei atgal, nei į priekį, kuomet jo žvilgsnis pakrypo į ant grindų sukritusį serafimą. Dabar “bloga nuojauta” pasidarė aiški kaip diena: kad ir ką Elizabeth buvo su savimi padariusi, ji laukė lemtingosios akistatos, ir jis savo ruožtu to net nesuprasdamas, paskatino Redford’ą atvykti čia. Vos pastebimai kelis kartus linktelėjo galva, tarytum pripažindamas tai, kas nutiks visai netrūkus. Žinote, Desmond’ui tikrai galima pavydėti vieno dalyko - baimės jausmo netūrėjimo. Jis pripažino tiesą apie tai, kad visai netrūkus mirs, ir greičiausiai pats Redford’as neras būdo kaip išsikrapštyti iš nedėkingos padėties, kuri privertė jį taip skausmingai parkristi. Oras buvo užsipildęs besilydančių organų, verdančio kraujo dvoko, kuomet Desmond’as giliai viskuo tuo užpildė savo plaučius, bejausmį žvilgsnį nukreipdamas į buvusią sugulovę. Galima teigti, kad kuomet moteris lėtai pajudėjo link jo, susakydama savo monologo dalį, kuri buvo skirta konkrečiai jam, jo veide pasirodė blankus šypsnis. Tik tą akimirką, jis suvokė, kad kai žinia apie tai kas nutiko šiandiena pasklis, jo šeima vis dar beliks saugi, nes kad ir ką tas “fėjos” apibūdinimas bereikštu, Elizabeth tektu stipriai pasistengti, kad prisikasti prie mergaičių ir Alexis. Ir aplamai, ar tai beliktu jos prioritetu? Turint omeny tai, kad prieš Abberline šeimą ji aplamai sumojo eiti tuomet, kai jis parodė interesą jas ginti.
– Lauksiu tavęs pragare, katinėli. – Jis stipriau ištempė lūpas, į dantų nešiepiančią šypseną. Ir netgi puikiai suprasdamas kad toks “pasidavimas” nors ir atrodo kiek žeminantis, tačiau vis dar esantis vieninteliu variantu, kurio jis galėtu griebtis. Elizabeth rankos stipriai nugulė ant jo pečių, apsivydamos apie kaklą, kuomet it parodydama kad “jis tebe priklauso jai”, suglaudė savo lūpas su priklausančiomis jam. Nežmogiškai deginantis skausmas privertė vyrą šiek tiek prasižioti, ko pasekoje jos kruvinas liežuvis pateko į burnos ertmę. Nuo bet kokio kontakto su šios moters kūnu, visas mirtingojo kūnas, pradedant drabužiais, ir per visus vidaus organus pasklidusia “pragariška liepsna” ėmė jį žudyti. Jo smegenys netgi nespėjo sugaudyti visų skausmo receptorių, kurie žinoma kad paskatintu jį mažiausiai pradėti riaumojančiai inkšti iš skausmo, kai visas jo kūnas tiesiogine to žodžio prasme “pavirto į pelenus”.

||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||

Turint omeny tai, kad pasauliais visada valdė šviesa ir tamsa, galima teigti kad nevyksta visiškai nieko, kas galiausiai nebūtu žinoma ar suplanuota šių šalių atstovais. Nuo bet kokios magiškos intervencijos slepiant Alexis Farraday egzistencinę prasmę, nebuvo apeita ir jos šeima. Kad ir kas pasistengė netgi nuo serafimų šviesos paslėpti “tiesą”, pasirūpino kad “pamatyti” būtu galima tik nekaltutes trūpenas, o visi ateities planai, reikšmingi gyvenimo sprendimai ir kiti dalykai, būtu tarytum aptraukti rūko. Ne, Desmond’as neturėjo jokio imuniteto, kuomet net labai norėdami nei Sebastian’as, nei Katherine nematė to, ką mirtingasis ketino parodyti Redford’ui laboratorijoje. Kažkas galingesnio nei tik dalį savo šviesos turintys serafimai, pasirūpino kad taip būtu. Ir kad ir kas tai bebūtu, jis neleido Abberline išgyventi laiko manipuliacijų taip, tarytum nieko ir nebūtu nutikę. Žinoma, tai kas užstrigo jo atmintyje, tebivo ląšas vandenyne, neleidęs atkartoti visko iki smulkmenos. Elizabeth ištarus savo teatralinį sąkinuką, bei Sebastian’ui netikėtai sukritus ant grindų ir ėmus tam tikra prasme - irti, Desmond’as savo paties netikėtumui užsikosėjo. Instinktyviai delnu prisidengęs burną, tik šį patraukus pastebėjo kad iškosėjo šiek tiek kone “išvirusio” kraujo gabaliukų. NIEKO nesuprato, kuomet nenorėdamas atkreipti į save per daug dėmesio, nusivalė delną į vilkėtas kelnes, bei nieko nedelsęs žengė kelis užtikrintus žingsnius link stalo, prie kurio tebe buvo prikalta moteris. Norėdamas dabar pat nutraukti visas šias nesąmones, mat nebuvo įmanoma suvokti ką ta kalė (spėjo kad ji, nes o kas kitas dar galėtu?) padarė Redford’ui, o ir rizikuoti savim, nelabai norėjosi. Parkritusio vampyro pristabdymas, privertė Desmond’ą suklusti, nepadaryti nieko kvailo. Sustingo, kuomet su Tokiu pat nesupratimu, koks atsispindėjo ir Gutierrez veide, dirstelėjo tai į ją, tai į jį. Galvoje pasigirdo graiko balsas, kas mirtingąjį privertį užlaikyti žvilgsnį ties vampyro apdegusiu veidu. Ir kai jis galiausiai ėmėsi veiksmų, stipriai delnais trenkė per stalo paviršių, tarytum norėdamas atkreipti moters dėmesį į save. Ir kai tai nutiko, kai jų žvilgsniai susitiko, jis prabilo, tačiau ganėtinai ramiai.
– Koks skirtumas kas jam negerai yra!? Pasakysiu tik tiek, kad priešnodis, kurį jis manėse susileidęs, buvo paprastas distiliuotas vanduo, moderniai sukomplektuotame švirkšte. Bet tai nesvarbu, svarbu yra tik tai kad aš noriu su tavimi pasikalbėti. Atleisk kad be triukų nesigavo… – Klastingai šyptelėdamas, Desmond’as elgėsi labai tipiškai sau, kuomet parodė kad neva niekada nepalaikė nei vienos, nei kitos besipešančios pusės. Kaip visuomet elgėsi taip, kaip naudingiausia yra tik jam vienam. Atmestinai dirstelėdamas į Redford’o pusę, mirtingasis vyras, it būtu pavargęs sukrito atgal ant kėdės, ant kurios prieš tai jau buvo sėdėjęs. Nuleido rankas tabaluoti, kuomet visu priekiu pasilenkė į Elizabeth pusę, tarytum norėdamas kad tolimesnis jų pokalbis būtu kiek galima labiau artimas. – Nesistebėk katinėli, pasitraukdamas iš “NSPUNK” aš nusprendžiau dirbti sau pačiam, ir vis dar nesigailiu šio sprendimo. Tačiau, noriu kad žinotum kad suprantu kodėl sieki keršto šiai siurbelei, buvau ten, kai jis su savo pamišusia, garbanota kale pažemino tave. Turiu pripažinti, kol traukiau iš to suskio pinigus ir kompanijos akcijas, tu padarei kažką nuostabaus. Šiek tiek brokuoto, bet vis vien nuostabaus. Ir nors ne mano skonio reikalas “žaisti” su tokiais, privalau paploti meistrei. – Laikydamas rankas nuleistas neatsitiktinai, vyras stengėsi kad nuo smūgio rankomis per stalą, o konkrečiau vienu delnu per statybinį “šautuvą” bei į šio briauną stipriai persipjovus vidinę plaštakos pusę, kraujas imtu tekėti stipriau. Kadangi neatsitiktinai Sebastian’as buvo sukritęs visai netoliese, pasistegė savo ranką pakišti jam taip, kad tai liktu kaip galima mažiau pastebima Elizabeth akims. O kadangi prie to viso jo lūpimis pagaliau sklido panašiūs į tuos žodžius, kokius ji norėtu girtėti iš jo, atrodė kad bent akimirkai visgi sugebėjo nukreipti moters dėmesingumą būtent į save. <...>
<...> Sebastian’as būdamas priešais moterį, kuri visai neseniai dar priešinosi, o dabar elgėsi taip, tarytum būtu paralyžiuota, užtrūko pakankamai ilgai, nebyliai šią “programuodamas”. Tuo tarpu Desmond’as susirado žirkles, bei nukirpęs skiautę nuo užuolaidų, apsirišo savo sužeistą plaštaką. Kadangi nerado alkoholio, kuriuo galėtu dezinfekuoti save iš vidaus, nes neeikvotu tokio dalyko ant sužeidimo, pasiekdamas langą, parėmė savo užpakalį į palangę. Ramiai lūkuriuodamas akimirkos, kuomet “draugapriešis” baigs savo proto žaidimus, pakėlė akis tik tuomet, kai sukruto Elizabeth. Labai nepatikliai atsižvelgdamas į tai kad moteris panoro prisiartinti arčiau, pastebimai įsitempė iš nesupratimo kas po velniais čia vyksta, ir nuo kurio taško viskas apsivertė aukštyn kojomis. Jai atsiklaupus ant kelių priešais, bei pakėlus rankas lygiagrečiai Abberline tarpkojui, vyras instinktyviai suėmė jos riešus, nenorėdamas dar ir be penio palikti šiandiena. Nes kad ir ką ji darė, tai VISIŠKAI nekėlė pasitikėjimo. Redford’as prabilo už ją, kuomet savo ruožtu moteris stengėsi prasibrauti iki mirtingojo falo taip aršiai, tarytum nuo to būtu priklausiusi jos tolimesnis gyvenimo laikas. – Nemokamo nučiulpimo, kad tau paskui nereikėtu? Haha. Labai sąmojinga. Pasitrauk! – Net jei visa monologo dalis buvo skirta vampyrui, paskutinį žodį suriaumojo moteriai, kuriai panašu kad tai nelabai buvo aktualu. Nutraukdama nuo jo vilkėtų kelnių diržo sagtį, ji nesunkiai prasibrovė ir prie užtrauktuko, visai netrūkus iš šio vidaus ištraukdama “above average” dydžio pimpalą. Neprireikė labai stipriai stengtis trinti šį ranka, kad forma imtu kisti, o prieš tai gana “laisvam plevesavimę” buvęs padargas imtu akivaizdžiai tankinti savo konsistenciją. Kuo toliau, tuo labiau susitelkti į pokalbį darėsi sudėtinga, kaip ir sudėtinga buvo susikaupti aplamai. Elizabeth lūpos nugulo ant pro apyvarpę išlindusios falo galvutės, liežuvis palengva ėmė sukti drėgną retelį, tarytum erzindamas. Aukštaūgio lūpos kiek prasiskleidė, kuomet iš plaučių savaime išėjo užlaikytas oras. O rankos, kurios prieš tai stengėsi sustabdyti tamsiaplaukę, galiausiai atsirėmė į palangę. Nesijautė kaip nors keistai, dėl to kad čia pat buvo Sebastian’as, kuris savaime ir paskatino visą šį “žaidimuką”. Tiesiog, sunkiai gebėjo susikaupti. Žvilgsnis susirado kalbančio siluetą, kaip tik tuo metu, kuomet Gutierrez apglėbė buvusio meilužio petį, leisdama šiam įsikverbti į jos burnos ertmę, tiek giliai, kad pasiekus dalį trachėjos leistu jos smakrui susidurti su kabančiais kiaušiniais. “Žiaukčiojimo” problemos moteris neturėjo, kuomet pasistengė į save vyrą įsileisti kiek galima giliau. Ant kaktos pasirodė keli prakaito lašeliai.
– Tu nori pasakyti kad ji ne vienintelė, kuri sumojo išvystyti šį projektą? Yra daugiau? Šūdas… Aš buvau visiškai tikras tuo, kad ji veikia viena. Turiu omeny. Ji. Aaah. Tebūnie. Jei manai kad tokia kontrolė yra geriausia bausmė jai. Tebūnie. Tik turėk omeny, kad toks iškrypęs protas, kokį turi ji, gali atrasti būdą kaip viskuo tuo pasimėgauti.
Čia pat ir nustodamas kalbėti, mat kad ir ką stengėsi pasakyti, gavosi kažkaip nelabai rišliai ar aiškiai. Kilstelėdamas vieną iš savo rankų, pirštais perbraukė per savo lūpas, kuomet nuleisdamas ranką ant Elizabeth galvos, šiurkščiai suėmė jos plaukus, tarytum perimdamas intensyvumo “vadeles”. Dievai mato, ant kiek puikiai ji darbavosi darydama niekšybes, ji dar puikiau gebėjo pačiulpti kotą. Su pavydėtinu pasimėgavimu, caksėdama moteris darbavosi tiek liežuviu, tiek dantukais, tiek lūpomis, tiek ranką. Vis periodiškai atsimindama kad dėmesiu apdovanoti turėtu ir jo kapšelį. Kadangi Redford’as nesiskubino pasišalinti, bei dar sumojo pademonstruoti savo sąmojį, atgal sulaukė atsako. – Aš žinoma nieko prieš neturiu jei nori stebėti. Bet, esu daugiau nei tikras kad ji neprieštarautu jei sumotum prisijungti. Žinai, seksas gali būti ne vien malonumas, bausmė, bet ir būdas pasimiršti.
Dėl kažkokios priežasties Redford’ui nusprendus nepriimti pasiūlymo, bei išeiti neatsisveikinus, lyg atsisveikinimas būtu tinkamas tokiomis aplinkybėmis… Desmond’as dar kurį laiką leido sau pasimėgauti malonumą keliančiu procesų. Ir atsižvelgiant į tai, kad pastaruoju metu niekas jo nebuvo pamaloninęs, išsilaikyti nenuleidus greitai buvo ganėtinai sudėtinga užduotimi. Kitą vertus, apsieiti vien su tokiu pamaloninimu irgi kažkaip nelabai tinkama atrodė. Paleidęs Elizabeth plaukus, vyras mikliai ištraukė diržą iš kelnių, bei šiuo suverždamas kilpą apie tamsiaplaukės kaklą, patempė viršun, kad ši pakiltu ant kojų. Tik trumpam įsistebėdamas į ganėtinai tuščią jos žvilgsnį, nepaleisdamas “pavadžio” staigiai ir ganėtinai grubiai pasuko moterį nugara į save priversdamas ją delnais atsiremti į lango stiklą. Neskubėdamas, mirtingasis vyras ėmė klupti žemyn, tuo pačiu metu dar stipriau suverždamas diržo kilpą ant mores kaklo. Jo laisva ranka kaip mat palindo po suknele, kuomet susirasdama kelnaites šias stipiai patraukdama į save. Materija, kuri buvo plonytė ir veik permatoma neatlaikydama įtampos suplyšo, skuteliu nukrisdama moteriai po kojomis. Iš diržą stipriai laikančios rankos delno, stambiais lašais kraujas ėmė kapsėti ant Elizabeth dubenio, tačiau panašu kad pats Abberline nelabai be atkreipė į tai dėmesį, kuomet pakeldamas jos vilkėtą suknę aukštyn, stipriai suėmė dalį stangraus užpakaliuko. Paniro arčiau, kuomet dantimis kiek skausmingai sukando vieną jos šlaunų, vėliau pačią “bandelę”. Skatindamas kad moteris išsirėstu labiau, patempė diržą dar kartą, tuomet laisva ranka praskleisdamas jos užpakaliuką. Sukando nuo jautrumo kiek paraudusias jos mažąsias lytines lūpas, šias šiek tiek patempdamas į save. Netrūkus po to, it “paguodos prizas”, jo liežuvio galiukas užtikrintai nugulė ant moters klitorio, imdamas šį erzinančiai stimuliuoti: palaižymu, pačiulpimu, įkandimais. Šiek tiek užtrūkdamas ties šia malonumą keliančią vietele, vis dar liežuviu pakilo kiek aukščiau, imdamas juo braukti per analinę angą, kuri ėmė nevalingai susitraukti. Atitraukęs nuo jos ranką, patikrino kiek stipriai sukietėjęs yra jo paties penis. Prieš pakildamas ant kojų, jis leido sau dar šiek tiek pažaisti su prieš tai minėta “skylute”, į šią lėtai, tyrinėjančiai sukišus du pirštus. Pasigirdus moters savotiškam murkimui, jis greitai atitraukė laisvąją ranką nuo jos analinės angos, kuomet ganėtinai greitai pakilo ant kojų. Be papildomo perspėjimo, be jokio pasiruošimo ar poroms būdingų kūniškų glamonių, tūžmingai ir kiek skausmingai įsiskverbė į jos “galinę skylutę”, tuo pačiu metu užkišdamas ranką per moters priekį, į jai priklausančios vaginos tunelį, ėmė neritmingai, kiek skausmingai ir visapusiškai agresyviai dulkinti ją per abi angas tuo pačiu metu. Pasitraukė nuo moters tik tuomet, kai iš palaimos viršūnę pasiekusio falo išsiveržė balkšva sėkla. Netuščiažodžiavo, nesistengė net palaikyti pokalbio, kuomet  daugiau ar mažiau apsitvarkęs paliko ją vieną.




_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
I love those who can smile in trouble, who can gather strength from distress, and grow brave by reflection. 'Tis the business of little minds to shrink, but they whose heart is firm, and whose conscience approves their conduct, will pursue their principles unto death.
avatar
Desmond Abberline

Between two evils, I always pick the one I never tried before.



Pranešimų skaičius : 470
Įstojau : 2013-11-02
Miestas : Niujorkas
Meilė : Alexis Abberline (žmona)
Draugai : Sebastian Redford
Rūšis : Mirtingas žmogus (35)
Darbo paskirtis : "BloodPharm" vadovas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://bloodyrose.forumlt.com/t742-deabberline-instagram

Atgal į viršų Go down

Re: KITOS VIEŠBUČIO PATALPOS:

Rašyti by Katherine Pierce on Pir. 04 02, 2018 7:57 pm




Nothing To Lose But You




NUOTAIKA:  *click here*   APRANGA:  *click here*   DAINA: Three Days Grace  – Nothing To Lose But You.




I COULDN’T STOP AT THE RED LIGHT AND NOW I CAN’T LOOK AWAY. ft. Sebastian Redford. (theme)
Nepriklausomai nuo to, kad beveik visą savo nemirtingą gyvenimą buvo verčiama bėgti nuo tuo metu iš pažiūros siaubingiausio “baubo”, kuris tik egzistavo, Katherine Pierce niekada nebuvo likimo tėkmės auka. Visuomet kategoriškai prieštaraudama ir tokiai sąvokai ir kiekvienam, kuris stengėsi patikinti garbanę tuo, esti kiekvieno gyvenimas yra tampomas už virvelių kažkokios aukštesnės jėgos. Ji iki pat šios akimirkos užtikrintai manė esti kiekvienas veiksmas, kiekvienas pasirinkimas priklauso asmeniui, kuris nusprendžia eiti vienu ar kitu keliu. Galbūt tai skamba ir nelabai logiškai, bet kitą vertus tai yra stiprios asmenybės požymis: jei yra padaroma klaida, tuomet kaltas dėl to ne likimas, o pats asmuo. Tas pats galiotina ir tinkamiems asmeniškai pasirinkimams. Tą patį galima pasakyti ir apie Katherine pasirinkimas apsimesti paika ir pavojinga mirtinga mergaičiuke, Marissa. Žinant kad pametė galvą dėl tuo metu kiek per daug ramaus ir šiek tiek snobiško Sebastian’o, pasitraukimas atgal į savo “pamestą” gyvenimą su tuometiniu sutuoktiniu, Mason’u Lockwood. Arba paties Redford’o pasirinkimas atstumti Katherine dėl to, kad žinia apie jų buvimą kartu galiausiai apvainikuos jos neišvengiamą mirtį. Tai ne likimas, tai kiekvieno asmens pasirinkimų seka, kuri galiausiai priveda prie vienokių ar kitokių pasekmių. Būtina paminėti, kad netgi netikint tuo, esti jie neturi taip sunkiai ir nuodėmingai išsikovotos “pasirinkimo laisvės”, užmerkti akis į akivaizdžias ateities užuominas būtu perdaug kvaila ir vaikiška. Katherine nėra nei kvaila, nei vaikiška asmenybė. Tačiau nusprendė kad apie savo neseniai patirtą “blackout” bei ateities žinias, kurios atrodytu kad yra neišvengiamos, nepriklausomai nuo to, kad galima suktis įvairiausiais keliais: pasikeis tik aplinkybės, bet ne galutinis variantas, Sebastian’ui neprasitars. Žinoma, ji stengėsi pasitikėti mylimu vyru, nors ir jos asmenybės raidai tai buvo ganėtinai sudėtinga užduotis. Galu gale, Pierce niekada nebuvo viena iš tų asmenybių, kurios gali imti ir ant sidabrinio padėklo paduoti savo pasitikėjimą kiekvienam norinčiam. Ji nebuvo tikra kaip stipriai tai gali paveikti Redford’o tolimesnius pasirinkimus. Gal, nesvarbu kad tai yra viso labo labai didelis GAL, tai paskatins jį imti ir atsitraukti, tačiau dabar visiems laikams? Po šitiek laiko, praleisto atskirai, nugyventų įvykių kurie neturi nieko bendro su jų pastangomis būti kartu. Po to, kai ji pagaliau išdrįso atskleisti jam savo jausmus, parodyti savo tikrąjį, kad ir stipriai kampuotą, tačiau jam toleruotiną būdą … imti ir viską sušikti savo pačios rankomis būtu NEDOVANOTINA. Net jei ir ateis diena, kuomet graikas sužinos apie šią nutylėtą “smulkmeną”, jis bus priverstas suprasti, kad tai buvo teisingas sprendimas šiai akimirkai. Nenoras įtakoti jo sprendimo pasimesti, pasitraukti ar parklupti. Tik ne dabar, ne tuomet kai viskas pagaliau ėmė dėliotis į savas vietas. Ką kalbėti apie tai, kad dabar Kath neturėjo ko daugiau prarasti, kaip tik JĮ.
Visais laikais surasti asmenį, kuris tave visapusiškai suprastu, tave užpildytu ir padarytu daugiau logiška asmenybe, net kai to nesugebi pamatyti savarankiškai - buvo didžiulė retenybė, bei didžiulė prabanga. Už tikrus, nežemiškus jausmus, už beatodairišką ir svaiginantį atsidavimą, už jutimus kurie yra neapsakomai dangiški, bet tuo pačiu metu degina kaip karščiausia pragaro liepsna, visada reikia sumokėti protu nesuvokiamą kainą. Ar tai yra verta, visų tų kančių ir išbandymų kuriuos tenka praeiti? Žinoma, vienareikšmiškai žinoma. Kitaip, kokia gi prasmė egzistuoti, kuomet tavo gyvenime pasitaiko tik laikinos stotelės, savęs įtikinimas kad tai ką turi dabar, ir yra būtent tai, ko tau reikia. Ir tos prieštaringos akimirkos, kai supranti kad tai ką turi, neprilygsta tam, ko iš tiesų nori. Todėl galima sakyti kas tik tinkama, tačiau tokie stiprus ir laiko nesužaloti jausmai, kurie jungė abu, visoms aukščiausios šviesos nustatytoms taisyklėms nusižengusius, serafimus - buvo verti visų tų aukų, kurias teko palikti sau už nugaros, siekiant vienintelio jiems būtino rezultato - būti laisviems, ir būti kartu. Ir dabar viskas kas liko, tai nepasiduoti tam peršamam “likimui”.
Savotiškai “užblokuoti” neseniai vykusį precendento neturintį įvykį, pasidarė neplanuotai labai lengva. Pilnai užteko pasirodyti Sebastian’ui, pamatyti jo skausmo, nusivylimo ir pykčio persmelktas akis, kad viskas kas vyko prieš tai, natūraliai nusistumtu į antrą planą. Juk stabilūs santykiai ir yra unikalūs tuo, kad tavo antrosios pusės, artimosis sielos nuogąstavimai, net nežinant kokie jie yra, yra svarbesni, nei tavieji. Nesavanaudiška, ir iš pažiūros visiškai netinkama Katherine Pierce personažui. Iš dalies teisinga, mat visų aplinkinių atžvilgiu moteris yra skrupulų neturintį, šalta ir savanaudiška kalė. Ir tik išskirtiniams asmenis, kurių yra minimaliai mažai (tiek kad vienos rankos pirštų būtu ryškiai per daug), ji yra visiškai nesavanaudiška, ir visiškai tikra, veik gyva.

Elizabeth Gutierrez planas sukurti pirmą biologiškai gimusį vampyrą buvo genialus. Galbūt ne visai tikslingai įgyvendintas, tačiau vienareikšmiškai genialus. Dideli ir nemirtingi protai nesugebėjo šito padaryti ar bent priartėti taip greta reikiamo rezualtato, kaip kad pavyko minėtai mirtingai moteriai. Sunku pasakyti ar prie viso ko prisidėjo tas nedidelis faktas, esti Sebastian’as ir Katherine niekada nebuvo tiesiog “paprasti” vampyrai, kurie susiformavo iš originalaus nemirtingumo burto. Dabar vargu ar galima surasti atsakymą būtent į šį svarbų klausimą. Ir visgi, jei aplinkybės nebūtu tokios nedėkingos ir triuškinančios, panelė Gutierrez būtu nusipelniusi didžiulės šlovės. Turint omeny tai, kad nei Elissa Ambrose, nei biologinė Katerinos Petrovos dukra, Nadia Petrova, nepadarė tiek didelės žalos savo intervencijomis į serafimų gyvenimą, kiek tai padarė viena, sušiktai mirtingai trapi moteris.  Bulgariškos kilmės garbanės skausmą būtu galima palyginti su tuo, koks “nepataisomas” būtu senovinis, beprotiškai brangus ir vienintelis toks, sieninis veidrodis, kuris buvo išmestas nuo dangoraižio stogo, kuris krisdamas susidūrė su asfaltuota kelio danga ir pažiro į smulkiausius gabalėlius. Juk būtent taip suskaldyta ir į velniop į visas įmanomas puses pabirusi jos “siela”. Katherine kūnas labai greitai įgavo net seniai egzistuojantiems vampyrams, kurie nesivargina palaikyti savo kūno temperatūros įvairiausiais kraują kaitinančiais produktais, nebūdingą šaltį. Visas kūnas buvo taip stipriai įtemptas, kad jei ne aksominio švelnumo oda, ji primintu paprasčiausią akmens luitą - sustingusį, negyvą, šaltą. Pro sumerktų akių blakstienas buvo pasruvusios kelios kraujingos srovelės, šiame kontekste reiškusios tas retas ašaras, kurios pasirodydavo jai kenčiant. Iš tikro kenčiant, o ne kaip kad yra pratę dauguma mirtingų padarų, paverkšlenti nes maždaug “paskui į tualetą reikės mažiau vaikščioti”. Tai nebuvo manipuliavimas aplinkiniais, tai buvo nuoširdu, ir tuo pačiu metu šiurpinančiai siaubinga. Nuo garbanės rankų, kurios buvo atremtos į patalų paviršių ėmė sklisti dar didesnė šalčio banga. Šerkšna apsitraukė dalis miegamojo baldo, ant kurio buvo atsisėdusi moteris. Atmosfera tapo labai slogi, o iš įpročio, pro vos šiek tiek praskleistas lūpas sunkėsi garuojantis oras. Tokia nemirtingosios garbanės būseną galėjo reikšti tik kelis dalykus. Tokius, kokius nuspėtu tik tas asmuo, kuris žinotu kokia ji iš tiesų yra, o ne kokiais šarvais yra apsistačiusi. Tam tikra prasme Pierce priminė atominę bombą, kuri neteisingai (arba atvirkščiai, teisingai) paliesta, gali nusinešti velniop viską aplinkui.
Visą kūną kaustantis skausmas buvo toks stiprus, kad būtent tuo metu atrodė kad ji netgi nesijautė gyva, tarytum būtu ištremta į pragarą, iš kurio kelio atgal daugiau nebe buvo. Katherine niekada nebuvo susitikusi su “Trylika”, niekada nebuvo leidusi sau pagalvoti apie tai, kad Lilith pašiepianti vizija apie netikrą “normalumą”, gali būti įgyvendinta. Niekada nesistengė kankinti savęs tuščiomis svajomis apie tai, esti ateis diena, kuomet ji galės sukurti naują gyvybę kartu su vyru, kuri myli, kurį dieviną ir stato aukščiau savo pačios interesų. Kokia gi prasmė? Ir dabar, suvokimas esti tokia gyvybė buvo sukurta, kad ir ne natūraliu būdu, tačiau iš Jos ir Jo … o tuomet ilgai ir siaubingai kankinta, kol galiausiai atiduota mirčiai - vertė ją elgtis paikai, nedovanotinai. Siaubinga tyla buvo užvaldžiusi aplinką, ir kuo toliau, tuo labiau darėsi panašu kad Pierce netgi neišgali girdėti Sebastian’o tariamus žodžius.
– Tu turėjai priversti ją pasigailėti… Seb’ai, Tu TURĖJAI priversti juos visus pasigailėti! – Kai skauda sielą, o ne kūną, prarasti sveiką nuovoką yra labai lengva. Ypatingai atsižvelgiant į tai, kad priešingai nei žmonėms, kiekvienas “skausmelis” nemirtinguosius apima tūkstančius kartų stipriau. Ir tiesą pasakius, žinant Katherine būdą, tai kad ji pratrūko dabar, yra geresnis blogis iš dviejų galimų. Čia ir dabar, ji galėjo būti sustabdyta Redford’o nuo kvailysčių, kurias padaro “pasikarščiavusi”, likus vienai, velnias žino kaip viskas būtu galėję pasibaigti. Ir būtent dabar, ji, kad ir kaip tai neteisinga būtu, puolė tą, kurį labiausiai myli, nes jis buvo šalia. Jis geriausiai suprato jos skausmą, dalinosi su garbane būtent tuo, ką jiems dabar teko išgyventi. Ir tiesa, jis buvo kur kas stipresnis nei ji. Jis privalėjo būti stipresnis nei ji, kad moteris galėtu kabintis į jį, kaip ir vienintelį “šiaudą” galinti išgelbėti jos gyvybę, jos galimai ne tokią ir amžiną ateitį. Visgi būdama savimi, ir kažkodėl būtent dabar manydama kad jai skauda kur kas labiau, nei jam, ji bandė jį atstumti. Tipiškai sau, spjaudėsi nuodais, žalojo aštriais savo charakteristikos kampais ir nuolatos plėšė sugyti nespėjusias mylimojo žaizdas. – Kai tai mažumėle atlėgs, aš suprasiu? Suprasiu ką?! Kad leidai tai sumautai kalei ir toliau nevaržomai gyventi, džiaugtis tuo ką siaubingo ji padarė tam berniukui? – Iš pat pradžių net negalėdama priversti save “to berniuko” pavadinti jųdviejų sūnumi, ji akivaizdžiai pyko, krito, kėlėsi, vėl krito, ir vėl pyko. Pasidavusi nevaržomiems jausmams, nesugebėjusi savęs suturėti, ji net nesuprato kad labiausiai savo pilama tulžimi skaudina ne ką kitą, kaip Sebastian’ą. O gal ir suprato ir norėjo kad jis kentėtu, kaip kentėti teko jai, dabar. – Tai tu nesupranti! Tas berniukas nėra tik dar vienas Tavo vaikas, kurį galėtum užkeisti kitu, pamiršdamas kad jis iš viso egzistavo. О Боже, аз не мога… (lt. O Dieve, aš negaliu…)
Atvėrusi savo sielos duris nepakeliamai raudai, Katherine kone “išbliovė” paskutinius savo žodžius, kalba, kuri net po “šviesos” susigrąžinimo taip ir liko jai artimiausia, primenanti jai tą trumpą ir trapų žmogiškumo laikotarpį. Šią akimirką, ji buvo palūžusi taip pat stipriai, kaip ir tą kartą, kuomet įgavusi nemirtingumą ir suradusi savo skriaudikus, juos negailestingai sunaikinusi, suprato esti skausmas niekur nedingo. Jis nebuvo pakeistas kitais jausmais, jis nebuvo prislopintas, jis liko ten pat, kur buvo.  Būdama pripratusi prie to, kad netgi “santuokos” suvokime, ji visuomet su problemomis susitvarkydavo pati, likdama viena, ji nepaklusniai ir galima sakyti vien įpročių vedama, stūmė Sebastian’ą šalin. Suprato ką daranti, netgi leido savo vaizduotei suboluoti esti paguodos jis ieškos būtent ten, kur yra neoficiali jo šeima: Elissa Ambrose ir dvynukai (net nebuvo tikra kad šie jau gimė ar dar ne, mat, kaip ir buvo davusi pažadą nesiartinti, nekalbėti ir negalvoti apie šiuos, žodžio laikėsi). Ir priešingai nei kad tikėtasi, pakėlęs galvą nuo garbanės šlaunų, vyras įsispaudė jai tarp kojų, tokiu būdu visiškai surakindamas jos liauną kūną tarp savo beprotiškai stiprių rankų. Net norėdama, ji nebūtu sugebėjusi pasipriešinti, pastumti jį ar kaip nors kitaip atsitraukti. Tiesą pasakius, visiškai to nenorėjo. Jo buvimas šalia, nepaisant to kas buvo pasakyta, ir kaip tai buvo pasakyta, buvo geriausi vaistai nuo skausmo, kuri ji juto. Prieš tai stipriai įsitempęs kūnas “suglebo”, kuomet užsikukčiodama ir apsiliedama kruvinomis (tiesiogine to žodžio prasme, dooh) ašaromis ji rankomis stipriai apkabino jo pečius, dalį sprando ir galvos, į pastarosios plaukus suleisdama nagus. Šio veiksmo pasekoje beprotiškai mylimo ir nesąžiningai apkaltinto vyro veidas labiau prigludo prie iškilios ir veik niekuo nedengiamos josios krūtinės.
– Žinau, atleisk… Aš to berniuko net nepažįstu, nesu jo mačiusi, lietusi, tačiau jaučiuosi taip lyg ji būtu išplėšusi iš manęs širdį ir paniekinančiai sutrypusi ją. Supranti? Jis, mūsų sūnus, turėjo būti neįmanomas mums. Jis. Aaah. – Žodžiams stringant kažkur gerkluose, ji skausmingai atsikvėpė, kuomet nuleidusi galvą, leido savo ilgoms ir vešlioms garbanoms uždengti ne vien josios veidą, bet ir priklausantį jam. Stipriai sukandusi dantis ji prispaudė lūpas prie graiko viršugalvio, desperatiškai įtraukdama jo maloniai svaiginantį, BŪTINĄ jai, kvapą į savuosius negyvus plaučius. Iš akių srūvantys stambūs kraujo lašai nugulė ant jo plaukų, dar prieš tai, kai bulgarė susimerkė. – Aš nesuprantu kaip ji tai padarė, kaip padarė tai ką mes negalėjom, ko niekada negalėsim. Bet tai mūsų sūnus, ir jis nebuvo vertas gimti kančioms, tik dėl to kad jis buvo mūsų. Jei tik galėčiau tai pakeisti, būčiau viską atlaikiusi pati, nes jis turėjo gyventi… Jis buvo vertas gyventi, būti čia, kartu su mumis.
Vis dar būdama sumerkusi akis, neretai vadinta fatališka, o dabar visiškai sužalota, moteris atitraukė veidą nuo serafimo, apčiuopomis suimdama jo galvą taip, kad jis galėtu pažvelgti į josios akis, šioms atsimerkus. Giliau įkvėpusi, bei tuo pačiu gana greitai iškvėpusi ji atsimerkė: žvilgsnis atrodė nutolęs, šiek tiek svetimas, perteikiantis visą tą slogią vidinę josios jauseną.
– Žinoma kad jis nuostabus… – Atsižvelgdama į Sebastian’o žodžius apibūdinančius “Trylika”, ji pritariamai linktelėjo galva. Josios rankos, vis dar esančios ant jo galvos šonų, nykščiais švelniai lytėjo jo smilkinius. Pasistengė nusišypsoti, jei tik įmanoma tai pavadinti šypsena, kuomet ji yra iššaukiama skausmo, it gynybinis veiksmas. – Jis negalėtu būti kitoks, kaip tik nuostabus. Nes jis tavo Sebastian’ai, ir viskas kas mano gyvenime apie tave, yra tik taip. Bet prašau, suprask mane dabar. Man reikia dabar pabūti vienai, nes aš negaliu žiūrėti į tave, tavo akis, ir nematyti juose to, ką jinai visą tą laiką darė su tuo mažyliu.
Iš tam tikros pusės, galima suprasti Katherine motyvus, pasilikti vienai: sudėtinga, o gal netgi neįsivaizduojama kaip reikėtu susitaikyti su tokiomis žiniomis, su tokia netektimi. Kaip reikėtu nepratrūkti, neparodyti visam šiam sumautam pasauliui, kaip tau skauda. Ir iš kitos pusės, kokią gi ji teisę turėjo taip kalbėti? Sebastian’as išgyveno tuos pačius įvykius, į tai buvo “įsivėlęs” lygiai taip pat, kaip ir ji. Ir negana to, jis nesistengė pulti, jis nesistengė pykti ir lieti tulžį ant jos, nes jam yra negerai. Žinoma, nereikia pamiršti to, kad net jei žemės paviršiuje jis praleido dvigubai mažiau laiko, nei Pierce, jis visgi buvo kur kas labiau brandus ir adekvatus, nei kad jo moteris. Katherine impulsyvumas polinkis į pasikarščiavimą neretai įklampindavo ją į dar didesnes problemas, nesusipratimus. Ir ji vargu ar iš po pasekmių išmoko tai bent kiek labiau suvaldyti. Nors, jei ir suvaldytu, vargu ar sugebėtu išlikti savimi. Jos charakteris sunkus, dar sunkesnis jis patampa tuomet, kai įvykiai, kuriuos ji manosi galinti kontroliuoti ne vien išslysta iš rankų, tačiau prie to pačio dar ir smogia per veidą, su palinkėjimu “užsikrušti”. Dar prieš akimirką demonstravusi ryškias emocijas, ganėtinai greitai, tarytum privertusi save dar kartą užsitverti visais tais siaubingais šarvais, ji pritilo, atitolo ir atšalo. Tarytum būdama tikra, jog toks pasikeitimas ir viskas kas buvo išsakyta prieš tai, galiausiai perpildys Redford’o kantrybės taurę.


YOU KNOW… I BEG YOU, DON’T LET ME DO THIS STUPID MISTAKES. ft. Sebastian Redford. (theme)
Reikėtu būti visiškai aklu asmeniu, kad nepastebėti esti Katherine Pierce ištarti žodžiai, jos intonacija ir atrodytu nepalaužiamas sprendimas su dabartinėmis negandomis pasilikti vienai, mažu mažiausiai įžeidė Sebastian’o savigarba. Ir kalba eina ne apie kokius nors duotus pažadus, laikytis iš vien nepriklausomai nuo to, kas dar gali nutikti. Esmė tame, kad jie iš tiesų stipriausi buvo tuomet, kai buvo kartu. Ir kokie velniai griebtu gali būti santykiai, jei kartu esama tik tuomet kai viskas lengva ir gražu? Juk atvirkščiai, bet kokių santykių tvirtumas (arba silpnumas) pasireiškia tuomet, kai viskas ritasi šiknon ir kai atrodo kad blogiau jau būti negali. Galima sakyti, kad priešingas normaliam santykių tipas garbanei atrodė normalus, mat kitokio ji paprasčiausiai nebuvo patyrusi. O ir pats Sebastian’as jos akyse atrodė visiškai kitoks, unikalus ir aiškiai išsiskiriantis ne vien savo beprotiškai dieviška išvaizda, savo charizma, tačiau ir savo elgsenos modeliu. Jo pagarba, atsidavimas, savininkiškumas ir tvirtas nuomonės laikymasis buvo tais bruožais, kurių pristinga faktiškai kiekvienas “pimpaluotas” individas. Juk taip lengva yra pasiplauti, kai tam tikru metu pasidaro per daug. Tiesa, nemirtinga garbanė akivaizdžiai nuvertino Redford’ą kuomet įtikėjo galimybe, kad atstumti jį gali taip lengvai ir paprastai, nesvarbu kad ne visam laikui, bet kad ir šiam laikotarpiui. Jis iš tiesų nebuvo vertas to, kaip su juo buvo elgiamasi. Tačiau ar pati moteris tai suprato? Ar pagaliau suprato, kad po visko kas nutiko prieš tai, jis buvo vertas daugiau, nei kad ji (dabar) jam davė? Laukdama, tikėdamasi kad jis išlaikydamas savo orumą nepasakys jai nieko atgal, tačiau pakilęs ant kojų, nedvejodamas pasitrauks iš šių namų suteikdamas laiko tiek jai, tiek sau pačiam. Ir visgi, jis kaip visuomet pasielgė taip, kaip to nuspėti nebuvo galima. Ji vienareikšmiškai pajuto mylimojo elgsenos pokytį, kuomet jis nedelsdamas daugiau laiko tuščioms kalboms, stipriai, galima sakyti net “paklaikusiai dominuojančiai”, suėmė jos plaukus virš sprando į kumštį, gana stipriai patraukdamas jos galvą taip, kad priverstu ją šiek tiek atsilošti. Tą akimirka, jos tamsiai rudos akių rainelės susirado kontrastiškai šviesias jojo. Bulgarės žvilgsnis neišdavė baimės, dvievaži, iki tokio jausmo jiems prieiti vienas kito atžvilgiu, būtu veik neįmanoma. Žvilgsnis atrodė perpildytas visko: neužtikrintumo, skausmo, meilės, sielvarto, geismo ir netgi pykčio, tačiau nieko panašaus į išgąstį ar baimę. Stebėdama Redford’o išraišką, Katherine nevalingai ėmė gana garsiai alsuoti. Dar nebuvo jo tokio mačiusi, arba tiksliau pasakius konkrečiai tokio jo nusiteikimo. Nesitikėjo sulaukti bučinio, bet akimirką kuomet vyras ryžtingai palinko arčiau, jos reakcija taip pat buvo mažai nuspėjama. Imdama muistytis, ji tarytum būtu “nestipriai” bandžiusi jam pasipriešinti: netgi vožtelėjo per veidą.
– Neee, Sebastian’ai pasitrauk! Išeik, išeik iš čia! Aš nenoriu, nekenčiu… – Užteko tik to kad jo lūpos įsikabintu, susiliestu su priklausančiomis jai, kad visi prieš tai pasakyti žodžiai ar aplamai nugyventi įvykiai netektu bet kokios prasmės. Bandymas pasipriešinti taip pat išgaravo ypatingai staiga. Ji atrodytu dar pabandė kumščiu, tiesiog “dėl vaizdo” jį pastumti, kuomet abi rankos kiek per daug aiškiai geidulingai įsikabino į jo plaukus, tik dar labiau suartindamos abu kūnus vienas prie kito. Godžiai, tarytum pasisotinti būtu nepaprastai sudėtinga, ji glamonėjo jo lūpas, visiškai nesureikšmindama to, esti toks agresyvus “plakimasis liežuviais” galiausiai paskatino išryškėti vampyriškai grobuoniškiems dantims, kurie netrūko subraižyti ploną ir iš pažiūros gležną lūpų odą. Pamiršo apie įprotį kvėpuoti, kuomet panašu kad negalėdama atplėšti savęs nuo jo burnos, liežuviu skverbėsi į vidų, it nuo to būtu priklausęs visos visatos tolimesnis likimas. Šlapiam ir visiškai chaotiškai netvarkingam bučiniui būdingi garsai netrūko pasipildyti ir malonumą apipavidalinančiam murkimui. Dievaži, joks kitas vyras nebuvo privertęs garbanės visiškai pasimiršti, paskęsti jame ir nenorėti grįžti atgal. Ak, jei toks intensyviai fizinis kontaktas galėtu būti neišsisemiamas, tuomet priklausyti šiam vyrui: liesti jį savo kūnų, laižyti liežuviu, bučiuoti lūpomis ir kandžioti dantimis - niekada neatsibostu. Natūraliai lūpas maloniai “dirginančioms” seilėms visai netrūkus susijungus su jiems abiems priklausančiu krauju, skonis tapo visapusiškai surealistinis, nepakartojamas. Ir net jei kits kito kraujas nemirtingiesiems yra iš esmės nelabai skanus dalykas, kurio nepalyginsi su šviežiu, šiltu ir priklausančiu žmogui, tuomet dabar šis miksas atrodė kaip saldžiausias, skaniausias ir ilgai prieš nosį rodytas pyragaitis smaližiui.
Kiekvienas prisilietimas, kuriam buvo sutelkta daugiau jėgos, daugiau galios, vertė garbanę aikčioti ir murkti iš nenumaldomo malonumo. Tai tik dar aiškiau demonstravo serafimo ryžtą parodyti veiksmais, ne vien žodžiais tai, kad ji visapusiškai priklauso TIK JAM vienam, ir tai nepasikeis. Svaiginantis, protą išnešantis jausmas buvo apėmęs visą bulgarės kūną, dar prieš tai, kai jų kūnai it sinchonizuotai sukrito ant lovos čiužinio, pasiduodami lengvam ir intymiai artimam “pasisupimui”. Jis atsitraukė tik akimirkai, kuomet visas jo kūnas užsiliepsnojo tiesiogine ugnimi, kuri priešingai nei ankščiau visiškai nežalojo tamsiaplaukės odos. Stebėdama kaip unikaliai seksualiai atrodo visas šis vaizdas, moteris labai demonstratyviai, nors ir nesuvaidintai sukando savo apatinę lūpą, negalėdama patikėti kaip tobulai jis atrodo. Jų lūpos ir vėl susijungė, nors šį kartą ir trumpai. Staiga, visas jos kūnas pakilo į orą, bei greitai apsisuko, lengvai sukrisdamas ant fasadinės pusės. Lovos čiužinys palengva skendo liepsnuose, kurios viso labo šildė odos paviršių palyginus su Redford’o kaitinančiu kūnu, besitrinančiu į josios, ant viršaus. – …prašau nesustok.
Priešingai nei ankščiau, Katherine balsas skambėjo kimiai, bei tyliai, tam tikra prasme maldaujančiai. Šis užsitęsiantis josios kūno erzinimas buvo didžiule bausmė jos nepakantumui. Jautė kaip pilną erektinę būseną patyręs jo pasididžiavimas spaudėsi tarp jos tarpukojo, tarytum dar būtu bandęs apsispręsti kur link ketina brautis toliau. Nemirtingas vyras dar kartą palinko link jam priklausančios moters, pasitikdamas jos liežuvį dar vienam šlapiam, kruvinai seilėtam bučiniui. Visą tai kartu paėmus jaudino garbanę taip stipriai, kad jam net nepasiekus jautriausių jos kūno “nervų”, Moters kūnas išdavė tai, esti ji gali patirti pirmąjį orgazmą bet kurią akimirka. Jos kvėpavimas ir vėl pasireiškė, tačiau visiškai nekoordinuotas, visiškai “pamišęs”, jaudinantis, susijungiantis su svaiginančiomis dejonėmis. Penio galvutei užtikrintai ir lengvai slystant tarp garbanės tarpukojo, visas kūnas stipriai įsitempė. Paskutinis kartas, kuomet kas nors buvo taip artimai prisiartinęs prie bulgarės analinės angos, buvo vienas nemaloniausių įvykių jos gyvenime, kuris tuo pačiu metu sukūrė “pragaro karalienės” gyvybę. Reikia pripažinti kad įsitempimas, kurį patyrė Pierce kūnas dabar, anaiptol nebuvo teigiamas. Galima teigti, kad tai trumpam sugrąžino nemalonius atsiminimus apie prievartą. O ir kitaip paaiškinti, kodėl ji neleido niekam liestis prie tos vietos, būtu tiesiog neįmanoma. Ji stipriai sukando apatinę savo lūpą, kuomet nuvydama neigiamas mintis, vos pastebimai neigiamai krestelėjo galva. Akimirka, kuomet pro vis dar nelabai pasiruošusi sueičiai žiedinį raumenį, prasiskverbė Redford’o pasididžiavimo galvutė, visas tamsiaplaukės kūnas ėmė pastebimai virpėti, kaip ir virpėti ėmė jos žandikaulis, kuris netrūkus buvo pasitiktas atrodytu šiuo metu ypatingai būtino bučinio. Jis skverbėsi gilyn, tuo pačiu metu liežuviu žaisdamas su priklausančiu jai. Moters pirštai stipriai sukibo į plūnksninę antklodę, šią neapgalvotai suplėšydama. Nuo ant čiužinio įsiplėskusios ugnies, į orą pakilusios plūnksnelės ėmė plasnojant degti. Vaizdas, jei jis šiuo metu būtu aktualus, atrodė užburiantis. Net per bučinį, kuris buvo aiškiai intensyvus ir leidžiantis vyrui visapusiškai dominuoti prieš moters kūną, ji nesusivaldė nuo skausmingos malonumo aimanos. Kuo labiau Redford’as veržėsi į partnerės vidų, tuo labiau tai vertė ją “merdėti” iš malonumo. Tiesą pasakius, Katherine niekada nemanė esti analinis seksas gali būti TOKS malonus, teigiamai sukrečiantis ir intymus. Pasirodo, viskas ko tam reikia, tai dėmesingo, trokštamo, ir svarbiausia TINKAMO vyro. Tai, kas visai neseniai priminė savotišką “bausmę”, dabar atrodė kaip geriausias kada patirtas jausmas. Tarytum nenorėdamas jos “išgąsdinti”, vyras nesiskubino, nors ir matė kad visas jos kūnas tiesiogine ir netiesiogine prasme - dega iš neapsakomo palaimos jausmo.
Ši besąlygiško intymumo akimirka, savy slėpė “nešvarius”, nuodėmingus, beveik nedovanotinus motyvus, kurie tuo pačiu metu kėlė tokias stiprias, visą kūną seksualine prasme stimuliuojančias bangas, kad atrodė kad jei tai tęsis ir toliau, josios kūnas paprasčiausiai “susprogs” iš pasitenkinimo. Jis “išsiliejo” pakankamai greitai, kiek vėsoka spermos ir kraujo konsistencija užpildydamas partnerę iš vidaus. Šitai paskatino tamsiaplaukę kone surikti iš didžiulės, ją užvaldžiusios aistros. Dievaži, tyliai meldė kad tik jis nenutrauktu visko dabar, kai ji pagaliau gavo progą pasimėgauti šiuo geismu. It išgirdęs jos neištartus žodžius, Redford’as ėmė tūžmingiau, agresyviau brautis savo neįtikėtinai dideliu, išpampusiu ir ryškiomis gyslelėmis apsitraukusiu pimpalu, į jos užpakalinę angą. Net ten, kiekvienas jo padargą apraizgantis iškilumas turėjo įdealiai jam tinkamą idubimą. O tai kad vyro rankos išsidėtė taip, kad viena kėlė nemalonų spaudimą sprende, o kita it susitarusi didžiulį malonumą apie klitorių. Visai netrūkus fatališkai garbanei ėmė stipriai suktis galva, šiek tiek temti akyse, prieš pat tą akimirką, kuomet visas jos kūnas, iki smulkiausio raumenėlio suspazmavo taip stipriai, kad patirtas didžiulis, gilus orgazmas tapo net per daug akivaizdus reiškinys. Periodiškai murkdama, gurguliuodama ir aimanuodama, tamsiaplaukė natūraliai išreiškė visus tuos palaimos garsus, kurie (jei nėra suvaidinami) pakelia bet kurio vyro savimeilę iki pat debesų. Jam atsitraukus, dar buvo galima matyti, kaip prieš tai stimuliuota analinė anga vis dar nevalingai susitraukia, tarytum vis dar jausdama fantominę sueitį, kuri paliko, reikia pripažinti neapsakomai nuostabų įspūdį. Vos spėdama pasisukti ant nugaros, ir bent akimirkai “atgauti kvapą”, čia pat buvo suimta už čiurnos ir patraukta link lovos kojūgalio. Visiškai neleisdamas savo sutuoktinei (kad ir korporacijos pastangomis) atsikvėpti. Atrodytu jis, pačiu geriausiu būdu, stengėsi priversti ją pasigailėti kiekvieno kvailo žodžio, kurį ištarė. Ir aukščiausi dievai tam liudininkai, ji gailėjosi.
Eilė orgazmų lydimos pastebimų frikcijų, užvaldė garbanės kūną labai greitai. Ji šaukė iš malonumo, kuomet mylimas vyras su tokiu dėmesingumu atidavė savo dėmesį jos lytinių organų stimuliavimui. Kiekvienas čiulptelėjimas, kiekvienas lyžtelėjimas tiesiogine to žodžio prasme, vedė ją iš proto. Ir dėl to siaubingiausiai kentėjo lova, kuri buvo draskomą vampyrės nagų į skutelius, nepriklausomai net nuo to, kad pakankamą žalą buvo padariusios dar neužgesusios, o net atvirkščiai, stipriai įsibolavusios liepsnos. Toks nepaliaujamas veiksmas būtu privertęs bet kurios mirtingosios širdį patirti infarktą. Ir akimirką, kuomet Katherine daugiau nebe atlaikė šio kankinančio, nuostabaus malonumo, viena jos kojų pakildama susilenkė. Vis dar avimas aukštakulnis “žudikas” grubiai įsirėmė į Sebastian’o petį. Prireikė stipriai stumptelėti vyrą atgalios, kad jo svaiginančios lūpos atsitrauktu nuo jos erogeninės zonos. Priversdama jį nukristi ant nugaros, garbanė valiūkiškai sukikeno. Nedelsė daugiau ne akimirkos, kuomet nusprendė kad nori atsilyginti mylimąjam tuo pačiu. Pasinaudodama vampyrams būdingu greičiu, ji atitrūko nuo liepsnuose paskendusios lovos, apžergdama vyrą ant grindų. Jos šlaunys stipriai apspaudė jo dubenį, kuomet rankos susirado jo riešus, iškeldamos juos vyrui virš galvos. Norėjo kad jis jaustųsi arba apsimestu besijausiantis “bejėgiu”, kuomet pasinaudodama savo “ypatingosiomis” galiomis, suformavo didelius ledokšnius apie jo riešus, kurie prirakindami juos prie grindų paviršiaus. Visu savo kūnu prispausdama prie Sebastian’o fasadinės dalies, grubiai suėmė jo žandikaulį, savo liežuviu prasibraudama pro jo lūpas. Dar vienas glitus, tūžmingai erotiškas bučinys atėmė bet kokią galimybę prabilti. Pasinaudodama proga tuo, kad gali bent kuriam laikui “pailsėti” pati, ji kaip ir pradėjo bučinį pirma, pirma ir nutraukė. Visgi neatsitraukdama per daug nuo jo veido, sušnabždėjo.
– Jei po visko, ką verčiu tave patirti, tu vis dar nepasiduoti. Pasilik su manimi… Aš daugiau nebe noriu tiesiog susitikinėti. Aš noriu viso tavęs, tik sau. Tai savanaudiška, bet aš noriu ne vien kad dulkintum mane, ir kartu naikintume priešus. Aš noriu užmigti ir atsibusti greta tavęs. – Praktiškai vampyrams nėra būtinas miegas, jie kuo puikiausiai geba funkcionuoti be žmonėms būtino poilsio, tačiau teoriškai tai skamba iš tiesų labai gražiai. Ir Katherine tikrai buvo pavargusi nuo to, kad kiekvieną kartą juos skiria tam tikros problemos, ar tam tikri laiko tarpai. Kad ir kas šiandien nutiko, jos būdas visada buvo stipriai permainingas, tad nieko nuostabaus, kad prieš tai stumusi jį šalin, dabar mažiausiai troško paleisti. Ką kalbėti apie tai, kad jos lūpomis tyliai nuskambėjęs pasisakymas, nebuvo paviršutiniškas prašymas kartu praleisti šiek tiek laiko. Ji nenorėjo daugiau matytis tik tuomet, kai tai yra galima, ar nėra tam prieštaraujančių. Visgi nenorėdama kad jis būtent dabar pradėtu svarstyti apie tai, kas buvo pasakyta, rodomuoju pirštu palytėjo jo saldžiai atrodančias lūpas, tokiu būdu suteikdama vyrui galimybę suprasti, kad jo prieštaravimas ar pritarimas dabar nebūtinas. Netrūkus po to, kuomet garbanės pirštas lėtai nuslydo per pirmojo vampyro lūpas, šios dar kartą susidurė su priklausančiomis jai. Bučinys neužtrūko, kuomet ėmė neskubriai maloniais, kiek kontrastiškai švelniais lūpų prisilietimais su smakru, per kaklą, lyžtelint puikiai išreikštą “adomo obuolį”, nukeliaujant iki stiprios ir tobulą raumenyną išreiškiančios krūtinės ląstos. Tik kelis kartus dirstelėdama į Redford’o veidą, Katherine neatitraukė savo lūpų, periodiškai apsikeičiančiu su liežuviu, veiklos, vis erzinančiai lėtai keliaudama link apačios. Stabtelėjo tik tuomet, kai ir taip stipriai sujautrinta falo galvutė pirmiausia prisilietė prie jos krūties, o vėliau įsirėmė į smakrą, ir grasintu kad bet kuriuo metu gali “šauti” ir šitaip. Pierce veide pasirodė kampinė šypsena, kuomet ji trumpam nuleidusi galvą, lūpomis apgaubė jo varpos galvutę. Vėsus ir tam tikra prasme “paminantis” liežuvis apsuko ratelį apie apyvarpę, kurios jautri odelė neskaudžiai trumpam atsidūrė suspausta tarp priekinių garbanės dantų. Viena ranka, sulenkta per alkūnę atstojo atramą, kuomet kita užtikrintai, tačiau atsargiai nugulė ant jo sėklidžių. Lengvai “įsisiurbiančiais” bučinukais, Pierce keliavo per visą falo ilgį, pasiekdama šaknį, bei grakščiai persikeldama link sėklindžių “glamonėjimo” ne vien ranka, bet ir burna. Jos balso stygos leido pasimėgavimą reiškiančius garsus. Nustodama žaisti tik tuomet, kai savo stichijos “vėsa” ji kiek apramino nuo veiksmo stipriai sujaudintą jo varpą. Savimi patenkinta šypsena trumpam subangavo jos veide, dar prieš tai, kai moteris užtikrintai suėmė jo kotą lūpomis, estetiškai ir erotiškai apspausdama jį, bei leisdama “panerti” gilyn. Skirtingo intensyvumo trintis, skirtingo gylio čiulpimas, laižymas ir kramsnojimas (neskausmingas) palaipsniui vedė prie dar vieno kraujingo sėklos šūvio.  Stengėsi nepaleisti jo veido iš akių, akivaizdžiai perteikdama tai, kad šis veiksmas jai pačiai kelia neapsakomą malonumą, ir ji nesibodėjo atliekamo oralinio sekso metu leisti malonius ausiai dejavimus: visas jo, ir ypatingai dabar lytinio organo, (toms kurios yra dummies, turiu priminti kad nemirtingieji nelabai turi tokį dalyką savo gyvenime kaip nusituštinimas arba nusišlapinimas, taip kad, fuck you) skonis, kūno aromatas ir pats veiksmas - vertė ją pačią sunkiai valdyti kūno virpėjimą. Jautė kaip prieš pat Sebastian’ui išsiliejant, jo falas sukietėjo dar labiau, nors prieš tai atrodė kad labiau jau neįmanoma, ir kažkas viduje tam tikra prasme suvibravo. Kaip ne keista, turint omeny tai kad vyras buvo baigęs visai neseniai, Pierce burna užsipildė gausiu pliūpsniu. “Plika akimi” matomas malonumas atsispindėjo vampyrės veide, kuomet ji nedvejodama nurijo reprodukcinių mylimojo organų suformuotus syvus. Išlaikant pakankamai glaudų artumą, ji vėl prislinko prie Redford’o veido.
– Man būtina pertrauka baigėsi, dabar aš ir vėl pasiruošusi tau paklusti… – Originaliosios vampyrės paakiai patamsėjo, kuomet ji ryžtingai palinkusi link Redford’o veido, aršiai įsikabino į jo lūpas, atsiimdama visiškai netvarkingą ir vėlgi stipriai chaotišką bučinį, kuriuo pasisotinti atrodytu vis dar nesugebėjo. Arba tikslingiau būtu pasakius - visiškai nenorėjo būti soti juo.




_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Trust me, Sebastian. When I’m gonna be up to something, you’ll know it. C’mon. Kiss me … or kill me. Which will it be Sebastian? Right now, we both know that you’re only capable of one. And i need to admit, I’m really glad you’re not dead this time.
avatar
Katherine Pierce

I'm the only non bitter person at this bitter ball.



Pranešimų skaičius : 2865
Įstojau : 2013-04-10
Miestas : Čikaga / Manhetenas
Meilė : Mr. Not so PERFECT
Draugai : Andrea Argent
Rūšis : Originali vampyrė (19/538)
Klanas : PЦЯΣBɭӨӨD

Peržiūrėti vartotojo aprašymą https://www.youtube.com/watch?v=4KJEZhUDSAY

Atgal į viršų Go down

Re: KITOS VIEŠBUČIO PATALPOS:

Rašyti by Sebastian Redford on Sk. 05 20, 2018 5:16 am





Heal




There's no reason to change what you are,
but if you're not being you, then you need to acknowledge that.


NUOTAIKA:  *here*



Sebastianas nemėgo apžvelgti savo santykių su Katherine retrospektyvos. Padaryta daug klaidų, priimta neteisingų sprendimų apraizgytų melais, nepasitikėjimu, neapsisprendimais, tačiau be viso šio duobėto kelio jų ryšys nebūtų pasiekęs šio galutinio rezultato. Iš absoliučiai visų šių dviejų vampyrų išgyventų santykių šie labiausiai jautėsi esantys teisingais. Pirmą kartą per visą savo gyvenimą Katerina ir Sebastianas nestatė į didžiulį pavojų savo antrosios pusės vien būvimu šalia. Akivaizdu, kad palaikydamas santykius su mirtinga persona tu užlaikai nemažą dalį savo nemarios esybės, kuri branginamam asmeniui turėtų mirtiną poveikį. Niekas jų jausmams netrukdė žydėti, vienas kito glėbiuose jie galėjo iš tikrųjų atsiskleisti, nebuvo jokios priežasties manyti, jog gali vienas kitą nuskriausti tik todėl, kad įsijautęs akimirką užmiršai koks esi galingas. Žinoma gyvenime kiekviena harmonija nelieka nepaliesta chaoso. Redford'as pasikeitė ir tai privertė artimuosius nuo jo nusigręžti. O visų svarbiausia yra tai, jog vampyras to buvo visiškai nusipelnęs. Deja, bet jis nesuko dėl to galvos. Katerina davė jam absoliučiai viską, ko troško, ko galėjo trokšti iš asmens, užkariavusio jo širdį. Ypatinga pilnatvė santykiuose dažnai lemia tai, kad visas aplinkinis pasaulis ima kur kas mažiau imponuoti. Su mylimuoju nejučia praleidi beprotiškai daug laiko net nesuvokdamas, jog tavęs galbūt labai reikia kažkam kitam. Faktas, kad susibičiuliavo su Desmond'u veikė kaip unikalus Sebastiano asmenybės pokyčių pavyzdys. Asmenys, kurie prisijaukino švelnesnę Redford'o versiją nesugebėtų priimti naujosios. O dabar vyrui reikėjo mažų mažiausiai pradėti jausti kaltę dėl to, kokiu yra dabar. Neteisinga vienareikšmiškai tvirtinti, jog žiauriais tampama dėka kažkokio begalinio vidinio trūkumo. Kartais užtenka gauti iš gyvenimo viską ko troškai ir tada tampi pasiruošęs ginti tai bet kokiomis priemonėmis. Būdamas su Katerina vyras iš tikrųjų gyveno. Galiausiai viskas, visas supantis pasaulis tampa tik garsais fone, kai surandi laimę. Žinoma ant Sebastiano pečių griuvo daugybė įsipareigojimų, tačiau net ir apsuptas jų nesuteikė garbanei nė sekundės dingsties pamanyti, jog kažkas jam rūpi labiau, nei ji. Įskaitant dvynius, Elissą, Marcusą ar profesinį gyvenimą. Negalėtų nieko mylėti labiau, nei mylėjo ją. Laikas, leidžiamas kartu buvo neįkainojamas, tačiau kaip tobulai jie mokėjo būti kartu, taip pat puikiai gebėjo būti ir atskirai. Sebastianas su Katerina neaptarinėjo vyro vaidmens Elissos gyvenime. Vampyras puikiai žinojo Pierce poziciją. Žinojo ją taip pat puikiai, kaip jautė moterų antipatiją viena kitai. Savo ruožtu nebuvo linkęs situacijos tik dar labiau aštrinti. Galiausiai veikiamas aplinkybių ėmė kur kas mažiau savo paties namuose jaustis savas ar tuo pačiu dažnas lankytojas. Kai mylimieji nebūdavo kartu Pierce žinojo, kad Redford'as lankysis namuose, kad neišvengiamai juose susidurs su Elissa. Nebūtų drįsęs giminaitės iš jų išprašyti, jautėsi jai skolingas. O ir panašu, kad garbanė sėkmingai ignoravo tą vyro gyvenimo pusę, galbūt jai nebestigo preteksto Sebastianu nepasitikėti. Graikas tikrai sunkiai dirbo prie to, kad atgautų Katherine pasitikėjimą. Lygiai taip pat pasitikėjo ir ja. Juk Mason'as Lockwood'as niekados netaps tuščia vieta garbanei, kai jųdviejų meilės istoriją įkūnijo Victoria. Galiausiai pajėgusi palaidoti buvusiam sutuoktiniui jaustą pagiežą garbanė su juo ėmė palaikyti draugiškus santykius ir tai veikiausiai jautėsi labai panašiai, kaip Redford'o ir Ambrose bendravimas. Padovanojęs širdį asmeniui (ypač tiek amžių gyvenusiam), privalai priimti jį visą, įskaitant ir jo praeitį. Žinoma tai nereiškė, kad Sebastianas neturėjo jausti pavydo. Katerina visados ypatingai traukė priešingos lyties atstovų dėmesį. Po velniais, ji lygiai taip pat traukė ir moteris, tačiau tokioje situacijoje yra išmintingiausia ne kunkuliuoti iš pavydo, o velniškai džiaugtis, jog tokia stulbinanti persona priklauso TAU. Ir, kad negalėtų nutikti nieko, kas galėtų tai pakeisti. Yra ne kartą tapęs liudininku to, kokia nevaldoma kartais gali tapti Katherine ledo stichija ir stebėdamas jos proveržį žavėjosi bei šiek tiek baiminosi. Buvo vienas tų retų asmenų, kurie galėjo garbanę suvaldyti, tačiau iš kitos pusės vampyrė ilgai nepajaus palengvėjimo, jei neišsilies. Pierce niekuomet nebuvo meistriškai įvaldžiusi emocijų, ypač negatyvių kaupimo metodo. Sąmoningai ar ne, suerzinta ar įskaudinta ji visuomet ieškodavo progos kaip įmanoma "produktyviau" išsilieti. Juk absoliučiai niekas šiam pasauly nebuvo šitaip meistriškai įvaldęs keršto meno, kaip pritrenkiančios išvaizdos garbanė. Redford'o reakcija į Kat liūdesio ir skausmo sukeltą pagiežą puikiai atspindėjo emocinį bei intelektualinį vyro brandumą. Nepaisant to, kad mylimoji atrodytų intuityviai žinojo ką ir kaip sakyti, kad Sebastianą "užgauti", vampyras savo ruožtu į kritinę padėtį žvelgė objektyviai ir protingai. Šis Sebastianas, šis galbūt žiauresnis ir labiau savanaudis nei bet kada iki tol, buvo labiau nei pasiruošęs iškęsti absoliučiai viską, padaryti protu nesuvokiamus dalykus, kad jųdviejų santykiai išliktų tokie prasmingi bei reikšmingi, kokiais šventai tikėjo jie esą. Gilios ir liūdnos vampyro akys žvelgė į Kateriną su begaline, neišmatuojama meile ir Redford'as žinojo, jog garbanę tai slegia. Jautė, kad tas kiekvienas piktas žodis, nervingai virpanti intonacija kelia serafimei abejonės pojūtį. Ji negalėjo savęs suvaldyti, ji kalbėjo dalykus, kurių teisumu ji pati netikėjo, netikėjo tuo, kad didžiausią kaltę šioje situacijoje vyras turi susiversti sau, tačiau visų svarbiausia yra tai, jog Sebastianas tai puikiai suprato ir savo ruožtu neaštrino viso šio konflikto. Tačiau tai toli gražu nereiškė, kad vampyras neplanavo mylimosios "nubausti". "Nubausti" pačiu aistringiausiu, intymiausiu įmanomu būdu. Noras čiupti garbanę, paimti ją šiurkščiai ir išdulkinti ją taip, lyg už tuos verbalinius "nonsensus" nekęstų jos visa beribe save esybe progresavo nesuvokiamu pagreičiu. Reaguodamas į serafimę neverbaline išraiška Redford'as tylėjo. Šiuo atveju tyla iš jo pusės buvo pati geriausia byla. Sebastianas visuomet buvo be galo įvairialypis ir tai tuo pačiu pasireikšdavo susitinkant svetimas nuomones. Jei kartais nesuprasdavo savęs, stengdavosi suprasti kitą. Šiuo atveju Kateriną suprato taip gerai, kad nieku gyvu nebūtų puolęs jos atgalios. Orumą išlaikyti yra gerai, bet daugelis asmenybių - marių ir nemarių nelabai atskirią jį nuo įžeidumu pulsuojančio užgauto ego. Jei myli save labiau nei kitą... Iš tiesų nesunku įsivaizduoti kokia linkme mylimųjų ginčas galėjo pakrypti, jeigu Redford'as nebūtų į aktualiją žiūrėjęs ramiai bei brandžiai. Jis nesitraukė nuo Katherine, rodė savo artumą prisilietimais bei švelnumu, neketindamas trauktis, net jeigu to moteris pareikalautų itin griežtu tonu. Ji neturėjo teisės to prašyti. Ypač, kuomet du serafimai, net atskirti tūkstančių kilometrų, atskirti vienas kito nežinojimo, niekados nebuvo vienas kitam svetimi.
Kai tave kamuoja didelis sielos skausmas, įžvelgti taip vadinamą "bigger picture" tampa neįmanoma. Redford'as negalėtų nusakyti žodžiais kaip sunku jam buvo palikti Elizabetą gyvą, kad vardan to per plauką savęs nepražudė sumojęs sužaisti su laiko tėkme, kuri paprastam žmogui juda vienintele kryptimi į priekį. Ir visgi finale vyras nesigailėjo dėl savo sprendimo, juolab žinojo, jog galų gale iš tikrųjų įveikė korporaciją, o to įgyvendinti niekados nebūtų pavykę, jei nebūtų Gutierrez įsidėjęs į savo kišenę. Puoseldėdamas savotišką profesinį smalsumą Sebastianas nekantravo iš arčiau susipažinti su lig šiol neištirta pavojingos moters "užstalės" veikla. Ir ypatingai ta, kuri siejosi su vampyrų vaisingumu. Susidūręs su skausmingomis gyvenimiškomis patirtimis vyras visuomet susirasdavo subjektų, į kuriuos nukreipdavo interesą bei loginį mąstysenos vingį, tarsi tuo bandytų kompensuoti destruktyvią emociją. Jo kaip vampyro, o dar blogiau - serafimo gerovė buvo iš ties smarkiai apribota, tačiau vyrui niekados nestigo ambicijos keisti net atrodytų nepakeičiamus suvaržymus. Metas pasidalinti asmeniniais siekiais tikrai nebuvo tinkamas, tad Sebastianas ir neketino bandyti raminti Katerinos logika, kurią ji atsisakytų dabar priimti. Tačiau su tuo susijusio rimto pokalbio atsisakyti negalėjo. Jei Pierce nesupras, kad gyva Eliza yra naudingesnė jiems, nei mirusi, vienos iš daugybės Niujorke esančių kapinių pasipildys dar vienu lavonu, žinoma, jeigu iš piktavalės latinos iš viso liktų kažkas apčiuopiamo. Turėjusi progą išsilieti bei išsirėkti, garbanė dialogo eigoje ėmė mainytis ir vampyrės išraiška tapo mažiau įžeidžianti, lyg švelnesnė. Ir tik mylimosios pareiškimas apie tai, jog ji norėtų šią patirtį "suvirškinti" vienumoje perpildė tūrio nestokojančią Sebastiano kantrybės taurę ir tolimesni įvykiai pakrypo linkme, kurios susisieloję vampyrai šiuo metu pageidavo mažiausiai. Ir visgi žmonija, raganija, vampyrija ir kita mums neprastai pažįstama supernatūrali bendruomenė dar ilgai neišras būdo, kuris iškrautų taip gerai, kaip banga tūžmingo, pikto, bet visapusiškai efektyvaus sekso. Pradinis garbanės mėginimas "pasipriešinti" Redford'ą uždegė dar labiau. Tiesą pasakius norėjo išreikšti tam tikrą prievartos elementą. Graikas toli gražu nepamiršo Katerinos išgyventos siaubingos patirties, susijusios su tuo, jog ne sava valia tampi seksualine atrakcija asmenims, kurių net nepažįsti, tačiau šis "priverstinis" elementas niekados negalėjo supanašėti su patirtu mirtingoje paauglystėje. Vampyrai mylėjo, ne, daugiau, dievino vienas kitą. Jie dar niekados nebuvo patyrę tokio beprotiškai užvaldančio jausmo, kai savo significant other negali atsimėgauti tiek, idant taptų gana. Elissos Ambrose dėka jųdviejų kūniškas suartėjimas dar ir buvo įgavęs netikėtą prieskonį - svilinantį skausmą, tarsi priminimą, jog jiedu neturėtų vienas kito liesti, neturėtų būti drauge ir šis "uždraustumo" pojūtis svaigino tik dar labiau. Kiekvienas bučinys, lyžtelėjimas, prisilietimas savy talpino nesuvokiamą gausybę pojūčių. Tai nebuvo tik intensyvus fizinis išgyvenimas. Sebastianas Kateriną galėjo jausti absoliučiai visą. Jausti jos nuotaiką, įvairialypišką kūno reakciją, netgi sielą. Susisliejęs su ja, tarytumei susiliedavo su visa visata.
Aršūs grobuoniškų lūpų bučiniai priminė dviejų vilkų mūšį. Meilei nesutvertos iltys į vienas kito odą smigo giliai ir skaudžiai. Jųdviejų smakrais varvėjo kraujas plūstantis iš tūžmingai besidarbuojančių burnų, intensyviai besiraizgančių liežuvių. Prisilietimai rankomis ant jų kūnų paliko žymes, išdavusias kontrastą tarp dviejų serafimų įgytų, viena kitai priešingų natūrų, tačiau nuo šalčio ar karščio nudegę odos lopinėliai kaip mat sugydavo tarsi prašydami dar. Akivaizdoje tokio netikėto, stipraus fizinio kontakto Sebastiano sveikos mąstysenos motoriukas užgęso užleisdamas vietą žiauriam, beatodairiškam instinktui, kuris išgąsdinti negalėtų tik kito galingo, patyrusio vampyro. Jokie kiti kūnai nebūtų atlaikę tokios jėgos, spaudimo, karščio bei šalčio. Sumanymas įsibrauti į "uždraustą" ertmę nebuvo priimtas sąmoningai. Pageidavo to savanaudiškai ir brutaliai, be to ir laikė užspaudęs Kateriną taip, idant šiai liktų mažai galimybės pasipriešinti. Bet ar ji būtų priešinusis? Pierce trūko patirimo tame, kokia tokio pobūdžio sueitis gali būti maloni ir Sebastianas stengėsi, kad ji tokia ir būtų. Kai garbanė patyrė stiprų vidinį orgazmą pajuto tai net savo pimpalu. Jos raumenys ėmė spazmuoti, kūnas virpėti, o burna nevalingai išrėkė dėjonę. Šis metas buvo pats tinkamiausias ištirti, išniekinti vienas kitą taip, kaip anksčiau galbūt nedrįso. Ši sueitis neturėjo tabu, jokių stabdžių, pailsimo tikimybės. Aplamai du vampyrai gali daryti tai kol nusibosta. Kitoks baigties variantas neegzistavo. Ypatinga nemirėliams būdinga jutiminė sandara seksą paversdavo ištisa malonumų epogėja. Kiekvienas orgazmas buvo stiprus, apimantis veik visą kūną ir netrukus paruošiantis jį sekančiam. Beprotiškai svaigino submisyvi Katerinos nuotaika. Ji leido būti liečiama, spaudžiama, krušama taip, kaip Redford'as norėjo ir tokios pasirinkimo laisvės vyras neketino išvaistyti veltui. Veiksmo eiga žinoma sužadino ir Pierce ambicijų poreikį, kurį Sebastianas priėmė su didžiausiu svetingumu. Katerina - nevaržoma, pavojinga moteris netrukus parodė, kad panorėjusi gali smarkiai apriboti ir jojo pasirinkimo bei judesių laisvę. Ledu apgaubti, virš galvos izoliuoti riešai paliko erdvės tik nebūtinam pasimuistymui. Alkanos, geidulingos akys ryte rijo tobulą garbanės kūną. Laukė mylimosios sumanymo išpildymo tuo pačiu mėgaudamasis kiekviena akimirka bei kūno neapleidžiančiu orgazmų sukeltu atoveiksmiu, kuris vilnijo šildydamas bei glamonėdamas kiekvieną nervinę galūnėlę. Tik bene skaudžiai išsitempusi erekcija šiek tiek nemaloniai meldė vizito į vampyrės kūną. Spėjusios gražiai sugyti jųdviejų lūpos netrukus susijungė vėl. Neleido Pierce lengvai atsiplėšti, savo lūpas ji turėjo kone "atsikovoti", išlaisvinti jas nuo begėdiškai bučiniui reiklaus Sebastiano. Dėl pokyčio mylimosios žvilgsnyje jis suvokė sulauksiąs žodžių. Ir išsklidę iš krauju subtiliai suteptų, seksualių lūpų jie Redford'ą užklupo išreikštai prasmei nepasiruošusį. Katerina nežinojo kiek protinės energijos vyras investavo į tai, idant jųdviejų santykiai greitu metu įgautų statusą, kuris vampyrui atrodė neišvengiamas, būtinas bei trokštamas. Būti susituokus tik todėl, kad tuo kažkuriuo momentu pageidavo korporacija Redford'ui tikrai neatrodė patogu ar priimtina. Tačiau problemos sprendimo būdas atsimušė į aibę netikėtai "žmogiškų", gal kiek paikų niuansų, su kuriais bus supažindinta ateityje. Sebastianas vis dar neištarė jokio žodžio. Kadangi negalėjo paliesti jos veido rankomis (šiaip galėjo, būtų pakėlęs kūno temperatūrą ir išsivadavęs, bet nenorėjo nurašyti serafimės indėlio į būtent tokią, ne kitokią vyro kūno padėtį), darė tai akimis, kurios išdavė kurį metą jas apleidusį sąmonės budrumą. Garbanės žodžiai privertė sugrįžti į save bei pripildyti galvą mintimis, kurios šiuo metu buvo kiek blaškančios. Ar bent jau blaškė iki to momento, kol tamsiaplaukė neėmė rodyti išskirtinio dėmesio jo kūnui. Vos tik Pierce lūpomis ėmė keliauti jojo pavidalu, vyras nenustojo svajoti apie tai, kaip ši odisėja turėtų užsibaigti. Troško pajausti save jos burnoje, patirti švelnumą, slidumą, šaltį bei deginantį skausmą. Šiek tiek "paerzinusi" garbanė netrukus išpildė vyro norą, tačiau nesitikėjęs tokio malonumo Sebastianas suaimanavo taip, lyg garsas būtų išsiveržęs savavališkai. Katerina jį jaudino nesuvokiamai, o "meilės" ištroškęs falas grasino pripildyti mylimosios burną turiniu šiai nė neįpusėjus sumanyto proceso. Užsimerkė visiškai panirdamas į fantastišką malonumą. Tarsi suprasdama, kad Sebastian'ui the struggle is real, Pierce sumaniai išnaudojo šaltį, kuris padėjo nutolinti palaimingą šūvį. Praradęs savikontrolę vyras išsilaisvino iš Pierce jam paruoštų pančių, tačiau pirštai pasigavo ne garbanę, o grindinį. Marmuras, lyg kiaušinio lukštas ėmė trupėti po Redford'o rankomis. Katerinai "darbuojantis" malonumą juto nuolatos, tačiau didis O užklupo bene netikėtai. Tau gera, labai gera, o tada BOOM. Jausmas sprogo, išsiveržė it vulkanas, užliedamas Sebastianą euforija. Pierce priartėjus galėjo užuosti jos lūpas palietusį savo vyriškumą. Garbanei įsibėgėjus netikėtai ją sustabdė ir bučinys tapo lėtesnis, tarsi orientuotas į švelnesnį, atidesnį pasimėgavimą. Palietė rankomis Katherine sėdmenis, liemenį, viena iš rankų jos veidą. Redford'as specialiai smarkiai neprisidėjo prie to, idant falas paskęstų mylimosios makštyje, tai nutiko veik natūraliai. Jie vėl susijungė ir pajutęs vampyrės klubų ritmą, suėmė juos ranka, sustabdė, lyg šią akimirką tiesiog norėtų pabūti jos viduje. Lyg bučinio neturėtų blaškyti papildomi pojūčiai, kurie jį užgoštų. Ramumo bei švelnumo momentas neužsitęsė ir Sebastianas apsivertė palikdamas Pierce apačioje. Neprireikė iš jos išeiti. Palinko, susiliejo su serafimės kūnu, stipriai apvijo jį rankomis. Banguodamas dubeniu nepaliaujamai bučiavo jos kaklą, lyg užpildyti jos lūpų bučiniu net nenorėtų trokšdamas girdėti aimaną. Sekso mėgėjai misionierių gali vadinti nuobodžiu ir neoriginaliu, tačiau tai neabejotinai - įsimylėjėlių poza. Jokia kita padėtis nesuteikia tokios galimybės stebėti, bučiuoti, visapusiškai mėgautis savo partneriu skiriant jam meile alsuojantį dėmesį. Nepaprastai šlapias, siauras Katherine vaginos tunelis netrukus padovanojo dar vieną orgazmą. Ir šioje vietoje hipnotizuojantis švelnumas pasibaigė. Sebastianas mikliai apsuko garbanę ir įsibrovė į ją vienu staigiu judesiu klūpėdamas. Nauja frikcijų banga kaip mat ėmė priminti tikrą mušą. Negalėjo patraukti akių nuo erotiškai, fantastiškai išriesto Katherine užpakaliuko pajutęs jam didelį alkį. Atsiplėšė tik trumpam, kad galėtų panardinti ten savo veidą, šiek tiek palaižyti bei įkąsti. Įsibrovė atgal su tokiu pat veržlumu. Suėmė ranka mylimosios plaukus, kilstelėjo jos galvą. Dėdamas vis daugiau ir daugiau energijos į tai, kad judesiai taptų stipresni Redford'as analogiškai darėsi šiurkštesnis. Rankos atsidūrė ant jos kaklo, ėmė šį traukti į save ir fantastiško bulgarės lankstumo dėka jos nugara išsilenkė taip, jogei tvatindamas ją šuniuku būtų galėjęs dar ir padovanoti jai bučinį. Tačiau vietoje to liežuviu grobuoniškai pervedė jai per kaktą, nosies "tiltelį" bei lūpas. "Sprogo" ne visai taip kaip planavo - Pierce viduje, mat nepatogi, o tuo pačiu ir labai intensyviai išnaudojama sekso poza lemiamu momentu sutrukdė Sebastianui pataikyti ir tiršti syvai papuošė Katherine sėdmenis.
Sunku būtų konkrečiai įvardyti momentą, kai vienas kito desperatiškai alkani vampyrai nusprendžia užbaigti ilgą sekso terapijos seansą. Jie nebuvo pavargę, bet kupini nepaprasto įspūdžio, užliūliuoti artumo ir akimirkos, kai vienas kito glėbyje atranda ramybę. Liko iškrauta kiekviena, net menkiausia neigiama emocija. Kūnai buvo sutepti, maloniai maudžiantys, o juodu supantis kambarys - smarkiai suniokotas.
- Niekas negali pakeisti to, kas nutiko, Katherine,-Sebastianas pradėjo žinodamas, kad tabu prieskonį turinti tema negali būti ignoruojama net jeigu tai ir sugadintų malonią atmosferą. Jo balse neatsispindėjo užuojauta ar apmaudas, tiesą pasakius žodžiai nuskambėjo šaltokai,-Niekas negali pakeisti to, kas nutiko JAM. Neketinu trukdyti tau, jei nuspręsi pasinerti į galvų medžioklę, tačiau prašau tavęs suprask, kad viskas ką galime padaryti, tai padėti tam berniukui pajausti ramybę bei meilę. Tu turi jį pamatyti.









Chaos follows




There's no reason to change what you are,
but if you're not being you, then you need to acknowledge that.

NUOTAIKA:  *here* APRANGA:  bus gerai ir apra6ymas Very Happy DAINA:  Linkin Park - Lies Greed Misery



Murkiantis, erotiškai žemas Katerinos balsas nuskambėjo apsuptas malonaus, prabangiai čežančio garso. Jos nuogas, tobulas, tobulai rusvas kūnas raivėsi prabangaus šilko pluošto patalų apsupty. Žema garbanės kūno temperatūra dėl pasiutusiai karšto vampyriško sekso buvo kiek pakilusi, nusėta mažyčiais lašeliais, kurie nepastebimai kristalizavosi reaguodami į ledo karalienės išskirtinumą. Apšviesta blausaus gintarinio atspalvio jos oda žvilgėjo tarsi nusėta deimantų dulkėmis. Pierce atsigulė ant šono, pasirėmė sušiauštą galvą ranka, kiek labiau atmetė koją - jos klubus bei liemenį ėmė skirti neapsakomo grožio linkis.
- Vertėtų eiti man, ar vertėtų eiti mums?-nepriekaištingai mestelėjo užsitempęs gana tolokai nusviestas trumpikes. Nustojęs šmirinėti po kambarį, atsiduodantį krauju bei seksu, Sebastianas sklestelėjo ant smarkiai sujauktos lovos, o palinkęs prie naktinio staliuko iš pirmo jojo stalčiaus išsiėmė skrajutę. Nusviro, atsigulė ant nugaros ir privinguriavo prie nuogutėlės garbanės padėdamas galvą jai ant aukščiau pūpsančios šlaunies bei įteikė skrajutę leisdamas Katherine ištirti jos turinį. Stebėjo mylimąją kampu, ranka švelniai liesdamas jos šlaunis, užpakaliuką. Sprendžiant iš garbanės veido jos toli gražu nedomino anonsuojama programa ir Sebastianas į tai reagavo absoliučiai tolerantiškai. Neišlaukęs nuspėjamo pobūdžio Pierce komentaro vyras prabilo vėl:
- Esu daugiau nei patenkintas, kad dėl "BloodPharm'o" man nereikia pajudinti nė pirštelio, o pelnas liejasi kaip iš gausybės rago, bet nemanai, kad jiems metas priminti, kas iš tikrųjų yra šio vakarėlio šeimininkas?-pusę sakinio šnarėjo lūpomis paliesdamas Katherine odą. Ji suniurnėjo atsainiai pametėdama skrajutę į šalį. Moteris pakeitė kūno poziciją atverdama kojas ir Redford'as puikiai suprato užuominą. Neva pasidarbavęs liežuviu galėtų Pierce nuomonę pakeisti. Hipnotizuojančios pagundos pavergtas Sebastianas apvedė liežuviu lūpas, idant šios nepasirodytų sausokos ir netrukus tas pats liežuvis ėmė vinguriuoti Katherine vaginoje.

Nuplovusi visus kūniškų malonumų įkalčius po gaivinančia dušo srove vampyrė jaukiai įsitaisė fotelyje. Tarp jos pirštų atsidūrė A4 formato bloknotas bei juodos spalvos rapidografas. Dešinė ranka judėjo sinchroniškai, švelniu štricho šešėliu kurdama formą eskizui, prie kurio vampyrė dabar dirbo. Iš vonios kambario Redford'as išlindo kiek vėliau. Duše vampyrai vėl mylėjosi, kūnas maloniai dilgčiojo primindamas apie nesuskaičiuojamą galybę orgazmų, kuriuos patyrė, primindamas apie laikinai patenkintą seksualinį rajumą. Nepaisant to, kad krušo Kateriną taip, idant ši pamirštų savo vardą, čiulpė ir laižė jai ten apačioje švelniai, bet įnirtingai trokšdamas paskandinti ją malonumo svaigume, Redford'ui pakeisti garbanės pozicijos nepavyko. Esą, ji kur kas mieliau praleis vakarą namuose, galbūt net užbaigs eskizą kostiumo, kurį kūrė savo gyvenimo vyrui. Vampyras pamiršo jai tik pasakyti kokia konkrečiai proga tas ypatingas apdaras jam ateityje pasitarnaus. Nėra lengva kažką nuslėpti nuo tokios moters kaip Katerina. Dar sunkiau tam tikrą informaciją slėpti nuo serafimės, tačiau šiuo atveju neturėdamas kitos išeities elgėsi jųdviejų santykiams nebūdingai ir slapukavo. Stovėjo prieš veidrodį ir sustingęs spoksojo į šalimais ant spintelės stovintį nedidelį bonsai medelį. Kambaryje liuminescencinis apšvietimas buvo toks ryškus, idant po juo blyški Redford'o oda atrodė veik melsva. Kilstelėjo medinį kvadratinį augalo vazonėlį, smiliumi viduje šiek tiek pakrapštė ir velvetinė dėžutė po švelnus paskatinimo sukrito vyrui į delną. Pradarė ją. Susiraukė, tarsi būtų išvydęs kažką tikrai nemalonaus. Kodėl kiekvienas iš tų žiedų po kurio laiko jam imdavo atrodyti, stačiokiškai tariant, bjaurūs? Vis dar nebuvo radęs tokio žiedo, kokio Pierce būtų absoliučiai verta ir kalba eina ne šiaip apie žiedą, o ŽIEDĄ. Tai ne visai buvo susiję su finansais, karatais, prabomis ir panašiai. Kaip galų gale turėtų atrodyti žiedas, simbolizuojantis dviejų serafimų, ilgaamžių vampyrų epišką, dramatišką ir netikėtą meilės istoriją? Nesvarbu kiek milijonų dolerių tam papuošalui išleidai, nesvarbu kokiu dviženkliu karatų skaičiaus deimantu jis papuoštas, koks elegantiškas bei vienetinis jis yra - vampyrų pasaulyje pinigai ir visų svarbiausia požiūris į juos turėjo kitokią prasmę. Neegzistavo toks daiktas, kurio Sebastianas labai panorėjęs negalėtų gauti ir tik dėl to visa ta materiali šio pasaulio struktūra jo akimis atrodė nusipiginusi. Ko iš tikrųjų yra verti visi tie neįtikėtinai brangūs blizgantys daikčiukai, jeigu gali tapti nauju jų savininku nepraliejęs prakaito ar netgi neišleidęs nė dolerio? Suirzęs dėžutę grąžino atgalios į slėptuvę. Jautėsi visiškai pasiryžęs žengti itin svarbų žingsnį jųdviejų santykiuose, tačiau tokie atrodytų nereikšmingi dalykai kaip tinkamo sužadėtuvių žiedo parinkimas Redford'ui nedavė ramybės, mat jo subjektyviu požiūriu Katerina privalėjo bevardį pirštą papuošti kažkuo iš tikrųjų ypatingu, vienetiniu. O kadangi Sebastianui visados trūko originalumo, neabejotinai įsivarė ilgalaikį galvos skausmą. Jei būtų protingesnis vargu ar taip visa tai sureikšmintų, tačiau virš visko neleistų sau dar kartą apvilti mylimos moters. Ir visai nesvarbu kokia išraiška.
Dar atrodytų visai neseniai Sebastianas nieku gyvu nebūtų įsivaizdavęs savęs laiką leidžiančio drabužinėje, kuri pertvarkyta priminė patogų, nedidelį kambarėlį, kritiškai naršant po prabangaus audinio rūbus kruopščiai planuojant galutinį aprangos derinį. Dar atrodytų visai neseniai turėjai pasistengti norėdamas įkišti Sebastianą į kostiumą, kai dabar pats noriai jame save supakuodavo. Dalis to primestinio, dirbtinio, bet stilingo imidžo Redford'ui pritiko, o drauge su tuo veik negrįžtamai pakito ir stiliaus pojūtis. Arba kitais, teisingesniais žodžiais tariant, elementarus netingėjimas atsirinkti tai, ką krauniesi ant savos armatūros. Įvairiaspalvės medžiagos žvilgėjo po apšvietimu, išryškinusiu išskirtinius siuvinių raštus. Pavyzdžiui, šis klasikinio kirpimo Armani kostiumas, galėjo prisiekti prieš perkant jam atrodė juodas, tačiau dabar geriau įsižiūrėjus panašėjo į tamsiai mėlyną. Nieko prieš tokią spalvą neturėjo, tiesiog... Uh. Mada vargina. O kadangi nebuvo pakankamai ekscentriškas, jog pats diktuotų stiliaus taisykles, turėjo įtilpti į tam tikrus rėmus. Lengvus, basus Katherine žingsnius išgirdo kur kas anksčiau, nei pajautė mylimos moters rankas, apvijusias liemenį bei nuslūgusias ant krūtinės. Ji prisiglaudė ir momento užhipnotizuotas Sebastianas užsimerkė. Nuo šalčio, giliai įsismelkusio į garbanės kūną vampyrui maloniai šiurpo oda. Atkreipusi dėmesį į Redford'o pasirinkimą, jauno veido gražuolė nepritariančiai papurtė galvą. Esą šie odiniai batai nieku gyvu netiks prie Tod's Suede mėlyno, išilgai juostuoto švarko, kuris, beje, nemirėlei nepatiko. Vyras pažymėjo, jog nenorėtų atrodyti per daug formalus, todėl norėtų išsirinkti puošnią, bet mažiau įpareigojančią aprangą. Nusprendusi vyrui padėti garbanė greitai pralėkė pro drabužinę, akimirksniu sudėliodama visus stiliaus akcentus į harmoningą visumą. Sebastianas tikrai nebūtų pastebėjęs (ar tuo labiau išsirinkęs) mėlyna ir balta spalva juostuotų marškinių, kurie puikiai tiko prie kito Tod's Suede egzemplioriaus - pilko kostiumo. Pirštais lietė šilkinį gal kiek per margą kaklaraištį, tarsi suabejojęs sprendimu šį kartą jo nesirišti. Pastebėjusi koks margumynas svarstymo proceso metu yra atsidūręs Redford'o rankoje Katerina švelniai ištraukė šilką iš vyro pirštų ji padėjo ten, kur jam pagal ją ir vieta - giliai į stalčių. Paaiškino, jog šis kaklaraištis netiks prie marškinių, be to, prie raštuotų marškinių aplamai retai kada tinka kaklaraiščiai. Nesiginčydamas su asmeniu, kuris stilių ir madą suvokė geriau, nei Sebastianas, jis neskubėdamas apsirengė, kritiškai vis pažvilgčiodamas į veidrodį.
- Dar nesu vilkėjęs tokio šviesaus kostiumo,-tarė paminėdamas keistoką asmeninį faktą. Katerina priartėjo įteikdama vyrui laikrodį, kuris tiko labiau, nei tas, kurį vyras jau buvo užsisegęs.
- Pavasaris. Puikus metas prašviesėti,-ji šyptelėjo ir pasistiebusi pabučiavo vampyrą į kaklą. Apsuptas mylimosios rūpesčio bei palaikymo užmiršo net apie tai, kaip smarkiai visados nervinasi pasirodant prieš minią.

Pirmoji ir kol kas vienintelė, gana utopiška, bet technologiškai žavinti "International Unity Of Species Expo" paroda "Vampyrų ir žmonių bendrijos" iniciatyva buvo surengta Niujorke. "Blood Pharmacies" atiteko pats didžiausias paviljonas, bet niekas, net konkurentai tuo smarkiai nesistebėjo. "Paxton Pharmacies" bei šviežiausia "RedCorp'o" naujiena - "Redford Technologies" taip pat dalinosi nemažas scenas bei bulvarus, bet visų akys vis vieną krypo į Desmond'o valdomą įmonę. Paroda subūrė žymiausias Amerikos, o ir viso pasaulio įmones bei korporacijas, bent kažkiek susijusias su šviesesnio, geresnio, technologiškai modernesnio rytojaus viziją. Ak, ir kaip galima pamiršti primygtinai grindžiamą idėją, jog žmonės ir nemirtingieji gali bendradarbiauti sėkmingai dalindamiesi tą patį pasaulį. Automobilių stovėjimo aikštelė buvo sausakimša. Užimtos buvo net VIP vietos, skirtos įmonių vadovams bei savininkams. Net Sebastian'o vardu pažymėta vieta buvo užimta kažkokio šmikio. Veikiausiai niekas nesitikėjo, jog vampyras paims ir atvyks. Turėjo palikti automobilį už kelių kvartalų prie kažkokios kavinės, bet smarkiai nepyko. Oras išpuolė fantastiškas, tad nedidelis pasivaikščiojimas negalėtų neišeiti į naudą. Prasilenkė su eile žmonių, kurie žymų vyrą nesunkiai atpažinę pasiprašė "selfių". Šiandien toks dėmesys veikė visai relaksuojančiai. Buvo nusiteikęs puikiai, tiesiogine ta žodžio prasme, išsikrušęs visus velnius velniop, be to, žinomumas, negrįstas prievarta lipo kone natūraliai. Bet kokiu atveju vyras senokai susitaikė su savo vaidmeniu bei padėtimi. Prie įėjimo į parką (yep, paroda užėmę VISĄ parką) papozavo žurnaliūgoms ir atsakė į kelis klausimus. No big deal. Sugaišo gerą valandą grožėdamasis ekspozicijomis. Nepaisant to, kad prasmės skandinti egzistencinį liūdesį dirbant Sebastianui nebeliko, tad jis to ir nebedarė, technologijos bei inovacijos vampyrą vis dar domino. "Blood Pharmacies" paviljoną pastebėti galėjai net su išdurtom akim. Šviesos, garsas, pompastika rėkte rėkė "atkreipk į mane dėmesį". Akimirką pasigailėjo, jog prie ekspozicijos visiškai neprisidėjo, tačiau tuo pačiu galėjo pagirti Des'ą bei Lianą už puikų darbą. Įėjo į laikiną angarą su viduje paruošta scena bei paskendo minioje žmonių, kurie nekantriai laukė pristatymo. Netrukus šviesos užgeso ir ekranuose pasirodė pristatomasis įmonės klipas. Po jo į sceną įžengė Desmond'as, Liviana bei dar keli valdybos nariai, kurių vardų net nebeprisiminė, taip pat mokslininkai bei vampyriško likimo pagalbiniai asmenys, noriai išbandę visą pristatomą produkciją. Redford'as žinojo, jog jam tikrai trūksta originalumo. Tiesą pasakius įsipareigojęs tiesiogiai prisidėti prie to, kad įmonė būtų nuolatos pildoma visokiomis naujienomis patirtų begalinį išsikvėpimą. Jis realizavo kraują klonuojančią/susintetinančią technologiją ir tuo užsibaigė visi didūs vyro profesiniai pasiekimai. Tačiau tai nereiškė, kad su serafimiškuoju aš per nauja susipažinęs Sebastianas negalėjo skolintis technologijų iš netolimos ar tolimos ateities kars nuo karto užsimanęs sutviskėti it naujam pinigėliui. Be didelio vargo iškentė visą programą iš pagarbos vedantiesiems neįsikišęs, tačiau klausimų - atsakymų rubriką nusprendė nukelti kiek tolimesniam laikui. "New York Times" žurnalistė jau buvo pražiojusi savo burgundine spalva nudažytas lūpas ir išleidusi kimų garselį, kai vampyras ją pertraukė savo netikėtu įžengimu į sceną. Akimirką sumišusi publika netrukus pasveikino vyrą aplodismentais. Visi angare susirinkę asmenys žinojo, jog Redford'o vizitas nebuvo suplanuotas iš anksto, mat Sebastianas viešumoje nesirodė pakankamai ilgą laiką. Netikėtai su biologiniu tėvu mažesniu nei 10ies metrų spinduliu atsidūrusios Livianos veidas buvo iškalbingesnis už tūkstančius žodžių. Netrukus atstumą sumažino gviešdamasis tamsiaplaukės rankoje laikomo mikrofono. Skvarbus vampyro žvilgsnis smigo į dailų nemirtingos vikanės veidą intensyviai, bet be jokios akivaizdžios emocijos ar minties. Perėmęs mikrofoną pasisuko į publiką pradėdamas savo veidmainystės šou.
- Daugybė žiniasklaidos pasaulio atstovų pastaruoju metu bandė su manimi susisiekti norėdami išsiaiškinti mano netikėto atsitraukimo priežastį. Nepaisant to, kad esu vampyras tuo pačiu esu ir... vyras,-Sebastianas šyptelėjo pagyvindamas dviprasmišką savo išsireiškimą,-Nuskambės stereotipiškai, bet negaliu, negebu fotografuotis "People" žurnalo viršeliui ir tuo pačiu dirbti svarbiausią savo gyvenimo darbą - siekti, kad koegzistuoti rūšims šiame pasaulyje taptų kuo paprasčiau.
Redford'as nutilo, pritūpė ir pasidėjo ant žemės mikrofoną laikinam laisvų rankų poreikiui pasiekti. Vyro rankoje atsidūrė USB atmintinė, o ši tuomet - nešiojamajame kompiuteryje. Supratinga užkulisių darbuotoja netrukus pribėgo prie Sebastiano mikliai pritaisydama jam mikrofoną prie ausies ir už tai graikas nepamiršo padėkoti. Kompiuteryje atidarė pasirinktą aplanką su pretenzingu "Black Moon" pavadinimu, kurį vyras pasirinko ne atsitiktinai ir ekrane iššoko sunkokai iššifruojama ataskaita, papildyta formulėmis bei piešiniais.
- Kas kiekvieną vampyrą daro pavojingu? Patvarumas? Greitis? Jėga?-nepatikliai žvelgęs į publiką papurtė galvą neišvengdamas ciniškumu atsiduodančių šnabždesių,-Alkis yra tai, kas kiekvieną vampyrą daro iš tikrųjų pavojingu. Alkį sukontroliuoti ilgainiui išmokstama, tačiau iki to momento kiekvienas vampyras padaro klaidų ir... nusikaltimų. Tai nebūtinai įtakoja kažkokie asmenybės sutrikimai, polinkis į sadizmą, mirties ir žudymo obsesiją. Tai yra stiprus, siaubingas instinktas, kuris dažnai valdo vampyrus, o ne jie jį. "Black Moon" serumas efektyviai numalšina alkį net naujavirčiams. Nanotechnologija šimtus kartų intensyvesnę klonuoto kraujo ląstelę išlaiko gyvybingą iki kelių mėnesių. O tai reiškia, kad serumo, pažadu laikui bėgant technologiją taps įmanoma paversti ir tabletėmis, susileidęs vampyras gebės egzistuoti eilę dienų, savaičių, net mėnesių nejausdamas visiškai jokio alkio. Daugybė vampyrų, ypač naujavirčių pirmąsias savo būties akimirkas paženklina nusikaltimais ir tai neišvengiamai baigiasi kalėjimu. Aš jų neteisinu, tačiau tragedijai tikrai galima užbėgti už akių. Pirmieji "Black Moon" serumo egzemplioriai visiems sunkumų su savitvarda turinčiais vampyrais bus nemokamai dalinami visuose didesniuose "Blood Pharmacies" taškuose, o į masinę gamybą išleidžiamas šių metų pabaigoje. Su priemonemis, kurias turime dabar, tik mūsų vaizduotė nustato limitą.
Pompastiškas Sebastiano pristatymą klausytojai pagerbė gausiais plojimais. Stovėdamas ant scenos, žvelgdamas į visas tas susižavėjimo kupinas akis vampyras jautėsi... galingas. Jis būtų galėjęs jiems parduoti nuodus ir jie už tai bučiuotų jam rankas. Pagal slaptą Redford'o bei "Bermudo" susitarimą, netrukus juk taip ir bus. Serumo pavadinimas vampyrui į galvą šovė bene savaime. Didėjantis vampyriškos rūšies patrauklumas juodą mėnulį reiškė ne tik vilkolakiams, raganoms, bet ir visai žmonijai, kuri vienintelė to deramai nesuvokė. Neskaitant nedidelio procento ekstremistų, kurie nemirėlius laikė XXI amžiaus maru. Kurie protestavo, kurie (didžiausi radikalai) vykdė savo linčo teismus, kurie netikėjo, jog vampyras turėtų būti teisiamas bei įkalinamas, o ne sunaikinamas vietoje. Prie maištininkų netruko prisijungti ir nuoširdžiausi medžiotojų amato entuziastai, pagaliau radę vietą savo aistros, pamėgto gyvenimo būdo palaikymui. Radikalai absoliučiai niekuo neišsiskyrė savo išvaizda, tad nenuostabu, jog šį vakarą ne vienas jų prasmuko nepastebėti. Romanas, vos 17liktus gyvenimo metus einantis jaunuolis turėjo tūkstantį priežasčių nekęsti vampyrų. Vienas jų prieš keletą metų nužudė jo mažametę sesutę, išsiurbęs ją iki paskutinio lašo. Pričiuptam vampyrui nestigo pinigų ir tai lėmė jam palankią teismo baigtį. Gedinti šeima negalėjo padaryti nieko, tik su kartėliu stebėti kaip žudikas yra lygtinai paleidžiamas į laisvę. Romanas Sebastianą niekino kaip ir visus vampyrus. Juk būtent šio vampyro dėka nemirėliai ėmė palengva užkariauti pasaulį. Romanas buvo jaunas, giliai sesutės netektį išgyvenantis vyrukas. Jo jaunumas bei naivumas tapo puikiu įrankiu jo autoritetais tapusiems asmenims kaip reikiant išplauti jam smegenis ir jaučiamus jausmus paversti akinančia pagieža. Sprogmuo su didele koncentracija verbenos bei galingu UV užtaisu turėjo ne tik ištaškyti Redford'ą į gabalus, bet ir kaip reikiant pačirškinti. Bent jau jie taip manė. Sebastianas atkreipė dėmesį į jaunuolį šiam pradėjus neskubriai, bet užtikrintai artintis. Žaibiškas blyksnis galvoje ir vampyras labai aiškiai išvydo vyruko ketinimus. Suspaudė kumščius, prisimerkė. Romanas pabūgo pagavęs budrų Sebastiano žvilgsnį, tačiau... Nemirėlis nekrustelėjo. Jaunuolis skubriai išsitraukė sprogmenį, aktyvavo jį bei metė visą laiką jausdamas Redford'o žvilgsnį. Užtaisas nukrito netoli vampyro ir sprogo. Jauni Des'o ir Livianos padėjėjai žuvo iš karto. Sprogimo banga nubloškė ant žemės graiką, kuris smarkiai apsvilo neturėdamas nė menkiausios galimybės apsisaugoti nuo žalojančio UV spindulių poveikio, kuris dar niekad nebuvo toks intensyvus, kaip po Sebastiano prisikėlimo. Spengė ausyse, graužė apdegusias akis. Neskubėjo keltis. Žmonių sprogimas beveik nepaveikė. Gal šiek tiek įsidrėskė ar įsistatė kokį bjauresnį sumušimą kai išgąsdinti garso krito ant žemės siekdami apsisaugoti. Neseniai "pietavęs" Redford'as regeneravosi greitai. Atsistojo, pasisuko į prilėkusius Abberline'ą bei Rivas.
- Jums viskas gerai?-pasiteiravo delnu pasiremdamas į draugo petį, tarsi vis dar jaustų silpnumą,-Prisiekiu, tai tikrai neturėjo įeiti į mano pristatymą,-ciniškas Sebastiano požiūris ir šis pamėginimas pajuokauti išdavė nejautrią vampyro poziciją dėl išpuolio,-Bet įėjo ir... Negalėjau gauti saldesnės vyšnaitės ant keksiuko už tai,-šyptelėjo pagaudamas Livianą priblokštą,-Kalbant apie publicistiką, nėra nieko geriau kaip joje žvėriui pasirodyti aukos amplua,-atviraudamas toli gražu nevengė nuslėpti to, jog apie išpuolį galimai nutuokė, tačiau nepadarė nieko, kad užkirstų tam kelią. Netoli jų visų žemę padengę gulėjo trys smarkiai apdegę vampyrų lavonai, kurie bent kiek rūpėjo nebent Lianai. Paviljone sėdėję ir kamerų nesulaužę žurnalistai kaip mat ėmė viską fotografuoti, skubindamiesi apspisti žymiausius veidus "BloodPharm" įmonėje. Romanas paspruko ir Sebastianas neketino jo vytis.
- Ar galėtumėte pakomentuoti šį išpuolį?-visi tie skėriai uždavė šį klausimą daugiau ar mažiau panašia forma. Redford'as pasivedė Desmond'ą į šalį palikdamas su žurnalistais tvarkytis Lianą.
- Keisčiausia buvo pamatyti "General Genetics" stendą su pačia mūsų prakilnybe, Elizabeth Guttierez priešaky. Brangiai sumokėjau už tai, kad palikau ją gyvą, Katherine man vos akių neišlupo ir nesukramtė, bet pripažink, buvo verta,-pasiekę užkulisius vyrai galėjo lengviau atsipūsti pasislėpę nuo nepageidaujamų akių,-Matau priekaištą tavo žvilgsnyje,-Sebastianas išsišiepė jausdamas, jog žino, dėl ko Desmond'as atrodo toks nepatenkintas,-Man nebuvo taip jau ir svarbu čia pasirodyti, tačiau neneigsiu, įsižeidžiau nesulaukęs kvietimo. Žinau ką pasakysi,-suniurnėjo netrukus pamėginęs specialiai nevykusiai, kiek įžeidžiai pavaizduoti pašnekovo balsą,-"Juk būtum taip ar taip neatvykęs, nes kaip ir kiekvieną dieną visados dulkini garbanę". Ei. Tu dulkini daug bobų, ar dulkinai, bet visur aptupinėti suspėji. Dėl to, galėčiau ir aš pabandyti. Tiesa, įmonės man vis dar nerūpi, bet pagalvojau, kad be paskatinimo tu nenumesi ar neskubėsi numesti "Imunodeficito V" bombos,-šis nekantrumu atsiduodantis pastebėjimas smarkiai kirtosi su "tausojančia" "Juodojo mėnulio" idėja, bet Sebastianui tai nerūpėjo,-Jei tau maišo Liana, būk ramus, tikrai nukreipsiu jos dėmesį,-akies krašteliu žvilgtelėjo į su žurnalistais bendraujančią moterį, kuri lyginant su šiais dviem tipais, tikrai įmonėje atliko gerojo samariečio vaidmenį.




_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
I HAD EARLY TO ASUME SOMETHING DARK AND LETHAL HIDDEN AT THE HEART OF ANYTHING I LOVED. When I couldn't find it,  I responded, bewildered and wary, in the only way I knew how: by planting it there myself.
avatar
Sebastian Redford

Holy behavior won't make you a saviour.



Pranešimų skaičius : 1658
Įstojau : 2016-04-01
Miestas : Once you have lived in New York and made it your home, no place else is good enough.
Meilė : The myth, the legend, the baddest bitch of all.
Draugai : You'd be surprised how much you can have in common with someone completely different from you. Desmond Abberline.
Rūšis : Vampire (33/2000+)/Seraphim
Klanas : PЦЯΣBɭӨӨD
Darbo paskirtis : Some people's dreams are other people's nightmares.

Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://bloodyrose.forumlt.com/t740-redsebastian1-instagram#33911

Atgal į viršų Go down

Re: KITOS VIEŠBUČIO PATALPOS:

Rašyti by Liana Rivas on Antr. 07 10, 2018 5:21 am


Beginning of the END



NUOTAIKA:  *click here*  ✓ APRANGA: (aprašyta tekste)DAINA: Colbie Caillat – When The Darkness Comes




Liana Rivas:

ANKSTYVAS RYTAS PRIEŠ SPROGIMĄ. Visiška sumaištis. Retai kada per daug didelį “jauduliuką” bejaučianti tamsiaplaukė, paryčiais geras penkiolika minučių praleido tualete, ten “atpildama” visą sustojusio skrandžio turinį, susimaišiusį su iš pažiūros krešėti ėmusiomis kraujingomis gleivemis. Gal dėl to buvo kaltas visai ne jaudulys, kuris buvo skatinamas labai svarbios konferencijos pasirodymo, o vakarykštė vakarienė, kurios metu vikanė suvalgė ne pirmo šviežumo ir per daug aitrią, šaldytuve užsilikusią dėžutę su kinų virtuvės gardėsiais? Vienaip ar kitaip, nemirtinga moteris išvėmė viską, kas dirgino skrandį, o kai nebe liko nesuvirškintos masės, išvėmė ir ant viršaus sugertą šaltą vandenį. Sukosi galva, o ir bendrai jautėsi taip, tarytum būtu partrenkta traukinio. Šiaip ne taip, privertusi save susiimti ir netgi išsimaudyti po šaltu vandeniu, duše, ji įsisuko į pūrų rankšluostį, bei prisėdo prie virtuvės stalo, kuris buvo nukrautas įvairiausiais dokumentais, su aktualia šiai konferencijai medžiaga. Per pečius ir nugarą vis dar stambiais lašais varvėjo, nuo neišdžiovintų plaukų, vanduo. Livianos žvilgsnis atrodė atitolęs, tarytum šiame pasauly būtu likęs tik jos fizinis kūnas, kuomet mintys gavo teisę iškeliauti kažkur svetur, kažkur, kur būtu nepasiekiamos dabarties. Mintys, esančios saugiai “pasislėpusios” nuo aplinkos netrūko ilgai, kuomet it kokia giltinė, specialiai ėmė griauti viską, kas tuo metu sukosi tamsiaplaukės galvoje. Užnuodijo net tai kas atrodė nekalčiausia ar labiausiai paslėpta. Užnuodijo vienu paprastu žodžiu, arba tikslingiau būtu pasakyti, vardu – Chariton Geminus. Tai natūralu ir netgi tam tikra prasme suprantama, juk ankščiau niekada žmogiškomis ligomis nesirgusi Liviana, dabar buvo priversta patirti kažką panašaus į skrandžio virusą. Ir tai tikrai galėjo būti susiję su tuo, kad minėto vyro nebuvo gyvųjų tarpe, o tai reiškia kad jos nemirtingumas turėjo “išgaruoti” kartu su juo. Kas reiškė kad laiko čia jai buvo likę ne tiek ir daug, kiek norėtųsi. Nebent, tai buvo vienas tų atveju, kuomet net daug ką žinantys asmenys, padaro vieną ar kitą, tačiau akivaizdžiai lemtingą klaidą? Tamsių akių žvilgsnis pasislėpė po apsunkusiais vokais, kuomet pro vos praskleistas lūpas išsiveržė atodūsis. Rankos prigludo prie stalo paviršiaus, ir tapo tuo atspirties tašku, kuris paskatino visą Varias kūną atsitraukti. Jos basos pėdos susidūrė su šaltu grindiniu, kuomet pramerktas žvilgsnis, kone per prievartą privertė ją eiti toliau. Toliau tiek, kad pasiekti po lova paslėptą lagaminą. Ką čia lagaminą, visą nešiojamą nedidelį seifą. Stipriausio pasauly žinomo metalo lydinys buvo apraizgytas įvairiausiais burtažodžiais, neleidžiančiais ne vienai vikanei žinomai rūšiai pasiekti vidaus, pasiekti informacijos, kuri buvo saugojama Varias daugiau nei porą tūkstantmečių. Tai buvo per daug svarbu jai, per daug asmeniška, kad pasidalinti dar su kuo nors kitu. Ir tuo pačiu metu, tai slėpė atsakymus į tuos klausimus, į kuriuos ji nebuvo pasiruošusi atsakyti, nepriklausomai nuo to, kad šie galėtu sukelti palengvėjimą ar rūpestį tiems, kam buvo svarbi pati tamsiaplaukė. Ta “dėžutė”, slėpė nemirtingosios “obsesiją”, “gyvenimo reikšmę”, ir ateitį, kuri dabar buvo tapusi neprognozuojama, ir dvokiančiai chaotiška sumaištimi. Gilus atokvėpis paskatino tamsiaplaukės rankas nugulti ant metalinio, iš pažiūros šalto, tačiau liečiamai daginančiai karšto, objekto. Keletas specifinių, tyliai tariamų žodžių, kalba, kuri nėra žinoma net šių laikų mokslinimams, privertė prieš tai minėtą pbjektą garsiai trakštelėti. Atsilaisvinę užraktai, išlaisvino ne vien senovės kvapą, tačiau ir keistą, tirštai tamsią energetiką. Pilnai atlapojusi dangtį, Liviana iš kart nužvelgė visus ten buvusius daiktus: keletas juodos spalvos žvakių, senovinė, atrodytu vien nuo prisilietimo galinti sutrūpėti, užrašinė, kadaise priklausiusi jos kraujo giminei, pieštinis buvusio vyro portretas, kailio lopas, durklas ir suskilusio raudono rubino gabaliukai. Suėmusi žvakes, vien pirštų spragtelėjimo dėka, Rivas pavarde prisidengusi graikė, uždegė liepsneles. Visi šie objektai kadaise buvo naudoti mistiniam nemirtingumo įgavimo ritualui, kuris galiausiai paskatino susiformuoti tuo metu dar nežinomai, vilkatų rūšiai. Šie objektai taip pat pasitarnavo dar tuomet, kai Chariton’as buvo įkalintas “pragare”. Dabar kaip niekad ankščiau, graikė suvokė kad buvo pats laikas paleisti praeitį bei pradėti gyventi toliau. Nebuvo ne menkiausios galimybės kad sunaikintas pirmasis vilkatas rastu būdą kaip grįžti atgal, tai kokia prasmė gi buvo visą laiką jausti jį?
Tik trumpam palikdama žvakes ramybėję, nemirtinga moteris suėmė durklą, kuris iki pat šios akimirkos buvo aštrus it šiuolaikiškas chirurginis pjaunamasis įrankis. Ašmenimis perbraukdama per savo vidinio delno pusę, ji vos vos sujudino savus antakius, tokiu būdu išraikdama nemalonų perštėjimą pjūvio vietoje. Suspaustas kumštis paskatino kraujo srovę stipriau veržtis į paviršių. Pro pirštus “besibraunantis” raudonas skystis gausiai sutepė visus savotiškame seife buvusius magiškus objektus. Prieš sužeidimui galutinai užsitraukiant, bei odai regeneruojant, tamsiaplaukės žvilgsnis nugulė ant senovinio pergamento lapo, ant kurio buvo anglimi “nutapytas” paveikslas. Kruvini pirštai nugulė ant popieriaus lape atvaizduoto vyro atvaizdo, veide sušmiežavo ar tai liūdna, ar tai “išlaisvinimą” simbolizuojanti šypsena. Nėra tinkamų žodžių, kurie galėtu tinkamai atspindėti visą tą jausmų visumą, kuri buvo užvaldžiusi šios liaunos moters kūną, kiek daug amžių kainavo šis prisirišimas, kuris neturėjo net lemtingai reikšmingos pabaigos. Visą savo neišsisemiantį gyvenimą vikanė ruošėsi paskutiniam mūšiui, iš kurio ne vienas nesugebės išeiti gyvas, tačiau tai visam laikui sudės trūkstamus taškus ant “i”. Ir kai tai finale liko atimta, bet kokia galimybė liko atimta, neliko kito varianto, kaip tik paleisti. Kad ir kaip keistai tai gali pasirodyti daugumai, Liviana iš tiesų kadaise be proto mylėjo monstrą, kuris turėdamas galimybę, su plačia šypsena veide stebėtu kaip visas pasaulis dega. Atitraukdama save nuo aplankiusių minčių, prisiminimų, ji padėjo paveikslą atgal, bei vėl į rankas paėmė žvakes. Sumerkė akis, įgaudama atsipalaidavimo išraišką. Ir kuomet ji palenkė žvakęs taip, kad jos tirpindamos vašką, imtu varvėti, ji jautė kaip vaškas susiliedamas su josios krauju, ima liepsnoti. Magiškoji kaitra buvo tokia beribė, kad neilgai trūkus sudegė ne vien lengvai užsidegti linkęs popierius, bet ir lydytis ėmė rubinas, bei metalas.
– Σας αφήσω να φύγετε. (angl. i’m letting you go…) – Tarusi tai taip tyliai, tarytum jei šis kambarys būtu pripildytas bent keliais žmonėmis, apart jos, niekas to nebūtu išgirdęs. Daugiau jokios praeities, jokios baimės ir chaoso. Pramerkusi akis, moteris nedrįso pažvelgti į liepsną, kuri sunaikino josios praeities gyvenimo “skeletus”, ji tik atsikvėpė, taip, tarytum prieš tai buvo be proto ilgam sulaikiusi kvėpavimą. It susitarusi su Livianos gyvastimi, magiškoji ugnis ėmė blėsti, vos tik padarė nepaisomą žalą viskam, prie ko drįso prisiliesti. Rivas atsitraukė, priversdama save susiruošti prieš akis laukiančiai spaudos konferencijai. Bandydama užimti savo mintis darbu, ji net nepastebėjo kaip greitai užsivilko drabužius ir padabino save pakankamai reprezentatyviai. Prieš apleisdama brolio namus, nemirtinga burtininkė sugavo lagaminą, kurį nesivargindama netgi kaip nors specifiškai apsaugoti (mat realiai ten nebuvo ką daugiau saugoti), nusileido laiptais iki parkavimo aikštelės. Prieš įsėsdama į savo transporto priemonę, moteris sumetė lagaminą į atliekų konteinerį. Rankos, kurios turėjo pasukti transporto priemonės raktelį, pirmiausia susirado belaidę susisiekimo priemonę. Tamsiaplaukei nebuvo būtina svarstyti kieno numerį surinkti, kam parašyti pirmiausia, kuomet trumpųjų tekstinių žinučių langas atsivėrė, pranešdamas apie tai kad adresatas bus tas vyras, dėl kurio ne vien kad visapusiškai prarado sveiką nuovoką, bet ir tas, su kuriuo iš tiesų jautėsi laiminga, jautėsi moterimi. Ir kaip bebūtu keista, būtent dabar tapo nebe svarbu, kokie demonai neleido šiems žengti svarbaus žingsnio į priekį, ir kokie demonai dar stengsis tam sutrukdyti. “All, or nothing”, – tokiu principu vadovaudamasi vikanė labai greitai surinko tekstą, – ”See you tonight”. Trumpam prispaudusi telefono ekraną prie savo natūraliai putlių lūpų, ji tarytum stengėsi nuo viso pasaulio paslėpti natūraliai išsiveržusią šypseną. Atrodytu kad tik tiek tereikia, kad leisti sau pilnai atsiriboti nuo to, kas tave valdė visą gyvenimą, bei pagaliau leisti sau prabangą gyventi dėl savęs... <…>

SPROGIMAS, BEI TAI KAS NUTIKO PASKUI. “International Unity Of Species Expo” paroda buvo planuota jau kuris laikas, ir reikia pripažinti kad startavimo metu tapo vienu iš labiausiai dėmesio sulaukusių mirtingų žmonių ir antgamtinių būtybių epicentru. Įvairiausi prototipų pristatymai, mokslinės inovacijos ir kiti, ne ką mažiau aktualūs dalykai buvo apžvelgiami, apčiuopiami ir aptariami. Viskas kas vyko čia, tam tikra prasme pasauliniu populiarumu tapo kur kas svarbesniu dalyku, nei kad Princo Hario ir kino filmų aktorės, Meghan Markle sutuoktuvės. Liana Rivas, kartu su Desmond’u Abberline, bei keliais kitais valdybos nariais, padirbėjo iš peties, kad ir taip pompastiškos parodos centre atsidurtu jų atstovaujama įmonė, bei žinia, kurią buvo ruošiamasi pateiki. Nepriklausomai nuo to kad nemirtinga graikė nieko nenutuokė apie “užklasinius juodus darbelius”, už kuriuos buvo atsakingas šios darbdavys, didesniu netikėtumu tapo paties Sebastian’o Redford pasirodymas. Dar prieš prasidedant “klausimų – atsakymų” rubrikai, tamsiaplaukė ištiesė savo ranką link ant stalo padėto atšaldyto vandens buteliuko, kaip tik tuo metu, kuomet jos tamsių akių žvilgsnis susidūrė su iš minios pasirodžiusio biologinio tėvo veidu. Jau kuris laikas oficialiai dirbdama Sebastian’ui, bei netgi retais atvejais apsilankydama tuose pačiuose vietose, kaip ir jis, Rivas ne karto neturėjo tiesioginės galimybės su juo susidurto akis į akį. Po tos nelemtos dienos, kuomet vikanė prieš savo valią buvo “pagrobta” buvusio vyro, tiesiai iš darbo aplinkos, bei kuriam laikui pradingusi, ji buvo praradusi galimybę net pasisveikinti su Redford’u. It visas pasaulis susimokė kad tą patį kraują turintys asmenys, kuo toliau, tuo labiau taptu vienas kitam svetimi. Pastaruoju metu, tokiu teiginiu buvo galima pavadinti serafimo vaikų motiną, bei tuo pačiu metu Lianos tetą, Elissa Ambrose. Įvairūs paaiškinimai, – “dabar pats netinkamiausias laikas”, “tai tik dar labiau jį išblaškys”, “palauk bent kol jis pripažins savo jauniausius vaikus”, ir kitos, atrodytu iš piršto laužiamos priežastys, kartotinos beveik kasdien, neleido prisipažinti tiesą. Tiesą apie tai, kad nepaisant visko, ji išgyveno. Ji čia, ir ji vis dar yra jo dukra. Atstumas nuo Sebastian’o nebuvo didelis, tačiau tuo pačiu metu atrodė kad visas pasaulis paprasčiausiai liovėsi suktis, sustojo, sustingo vienos akimirkos intervale. Vos pastebimai virpėjo rankos, virpėjo ir visas kūnas, leidžiantis suprasti esti tamsiaplaukė mažu mažiausiai sunkiai stengėsi suvaldyti visas savo emocijas, kurios troško išsiveržti į paviršių, nepaisant aplinkos ir laiko, kuris greičiausiai ir vėl buvo netinkamas. Liana neištarė ne vieno žodžio, tačiau jos veido išraiška buvo iškalbinga pakankamai. Žvilgsnis, kuris iš pažiūros nors ir atrodė tvirtas, kartu su savimi nešė daugybę tarpusavi nesuderinamų “prieskonių”: nuostabą, ilgesį, meilę, pyktį ir kas svarbiausią – kaltę. Atrodytu, kad iš tiesų, be jokių slaptų ketinimų į savo tėvą Liviana žvelgė pirmąjį kartą, tarytum nei išsiskyrimo, nei didžiulio mūšio, nei to didžiulio laiko intervalo net nebūtu buvę. Sukaupusi visą savo ištvermę, Rivas ištiesė ranką į Sebastian’ą, vos tik jis pademonstravo ženklą, esti norintis gauti mikrofoną. Jų kontrastiškai skirtingos temperatūros rankų pirštai susilietė vos akimirkai, kuomet moteris ne vien kad patraukė nuo garso perdavimo prietaiso ranką, bet ir nuleido akis. Sunku pasakyti kaip toli tuo metu nukrypo josios mintys, bet reikia pripažinti kad “veidmainiškos” jojo kalbos moteris tiesiog negirdėjo.
Sebastian’o kalba užgniaužė kvapą visiems buvusiems aplinkui, kuomet pati Liviana buvo nukreipusi akis į balto popieriaus lapus, kurie buvo sudėti ant stalo. Tarytum stipriai sudominta niekam, net jai pačiai nematomo rašto, ji nepratarė ne žodžio, tokiu būdu leisdama pirmojo vampyro kalbai likti nesutrukdytai. Reikia pabrėžti kad nekliuvo netgi pono Abberline veidmainiavimo karnavalas, kuriuo šis labai tikslingai išreiškė savo esti nuoširdų susidomėjimą įmonės savininko kalba. Tikriausiai niekas, apart naivuvo ir pagiežos perpildyto berniuko, bei Redford’o nenutuokė apie tai, kaip kardinaliai padėtis ims keistis, nuo sprendimo, kuris netrūkus nusineš kelias gyvybes užmarštin. Tik paskutinėmis akimirkomis, Varias palikuonės  žvilgsnis susidūrė su Redfird’o, kuris šaltai sustingo ties jaunu berniuku. Tai tetrūko akimirką, kuri būtu galėjusi pakeisti absoliučiai viską: į Sebastian’o pusę išmestas užtaisytas sprogmuo, natūraliai paskatino Liana pakilti nuo stalo. Rizikuodama absoliučiai viskuo: savo pačios gyvybe, savo ateitimi ir ilgai, be proto ilgai saugota priedanga, ji perteikė nežmogiškai beribę tamsią energetiką į savo rankas, kuriomis ketino sukurti barjerą, kuris galiausiai paliktu Sebastian’ą nepaliestą. Reikia pabrėžti kad galu gale, lemtingomis akimirkomis, ne vienas mūsų nesugeba galvoti racionaliai, mes tik atliekame žaibiškus veiksmus, kurie kyla iš mūsų “jausmų centro”, bei atskleidžia kur kas daugiau, nei kad galėtu atskleisti žodžiai, kurie pagal situaciją neretai yra klaidingi. Klaidingi todėl, kad nenorime per daug atsiskleisti aplinkai, nenorime likti be tam tikro šarvo, kuris saugo mus nuo tamsos ir skausmo. Gyvenime daugiau šalto, nei kad šilto mačiusi Liana, nieku gyvu neleistu sau dar kartą prarasti tėvo, nepriklausomai nuo to, kad jos žiniomis jis nenutuokia apie ją.
– Ne…! – Kimus, tačiau tuo pačiu metu ir pakankamai skardus žodelis išsprūdo pro vikanės lūpas, kuomet neregiama siena tik pradėjo formuotis, ketindama užkirsti kelią sprogimui. Tačiau tikriausiai pats likimas, ar tinkamai susiklosčiusios aplinkybės neleido tam nutikti. Šiltos, tvirtos ir žmogiškos rankos apglėbė Rivas iš už nugaros ir su didžiule jėga suspausdamos jos liemenį, nubloškė link grindų. Desmond’as pats iš savęs buvo labai pastabus vyras, ką kalbėti apie tai kad buvo dviejų vaikų tėvas, o tai reiškia kad jo natūralus gabumas reaguoti greitai, ne kartą ištraukdavo jo paties ar jo aplinkinių užpakalius iš bėdos. Jis neatkreipė dėmesio į partnerės ketinimus, jis te pamatė link stalo parlekiančią bombą, bei nusprendė kad Redford’as susitvarkys pats, bet mirtingiesiams nebus taip lengva, jei nesiims absoliučiai nieko. Užtaisas sprogo, vos tik pasiekė grindinį, užkliudydamas pirmiausia iš anksto numatytą taikinį ir mažomis arba vidutinio didumo skeveldromis, bei sprogimo banga kliudydamos aplinkinius. Netoli sprogimo buvę vampyrai žuvo kone iš karto. Reikia pripažinti, kad jei ne Desmond’as viena iš stambesnių skeveldrų būtu ne vien kliudžiusi graikę, bet ir įsmigusi tiesiai į jos kaklą, ką veliau būtu sudėtinga paaiškinti, kai metalo gabalas savaime išsistumtu iš jos kūno, bei oda natūraliai regeneruotu. Skeveldra viso labo kliudė jos dailų moters veidą, palikdama nelabai gražų įdrėskimą ties skruostikaulių. Tačiau tai nesulaikė jos, kuomet greitai nustūmusi nuo savęs Abberline, ji piktokai išrėžė:
– Patrauk rankas, kitaip pasigailėsi kad iš viso su tokiomis gimei! – Štai tau dėkingumas už tam tikra prasme, išgelbėtą užpakalį nuo bereikalingos dramos, kurią žurnalistai labai greitai pasigautu ir išplėtotu iki neįmanomų kraštų, ką kalbėti apie tai kad “burtininkų” sąvoka taptu ne vien pasakų dalimi, bet ir dar viena, atsitiktinai atskleista, tiesa visuomenei. Kiek galėdama greičiau, Liana patraukė link Sebastian’o, kuris tuo metu neskubriai pakilo ant kojų. – Tau viskas gerai? – Ištarė tai kone tuo pačiu metu, kuomet sulaukė atgal analogiško klausimo iš biologinio tėvo. Ciniškas ir visiškai ne jautrus Sebastian’o požiūris į visą incidentą iššaukė Rivas kaktoje pasirodyti pykčio raukšlėms. Tai kaip jis netrūkus apibendrino savo požiūrį į išpuolį, ganėtinai neigiamai paveikė šio dukterį, mat iš tikro susirūpinimo minos, labai greitai susiformavo kažkas panašaus į pasibjaurėjimą. Taip, kad ir kaip keistai šis apibūdinimas skambėtu kontekste, moteris iš tiesų pasibjaurėjo tuo, kaip galima išlikti tokiu šaltu asilu, turint omeny tai kad vos nežuvai pats, bet ir dabar prie scenos guli ne vienas lavonas. Nusukusi akis, moteris vos pastebimai supurtė galvą, kuomet tik dabar atkreipė dėmesį į tai, kas liko po sprogimo: chaosas, išsigandę ir besiblaškantys veidai, kraujas, keletas žuvusių įmonės darbuotojų. Spengimas ausyse, bei šiek tiek prislopęs regėjimas trukdė tinkamai įvertinti padėtį, nors ji ir suprato, kad būtent ji turėtu šiuo metu apsiimti "pasekmių" sutvarkymu, mat tik jai vienai tai iš tiesų kažkiek te rūpėjo, arba rūpėjo tie, kas žuvo.
– Nesvarbu kad tai greičiausiai kainuos man darbą, bet neketinu kaip Desmond’as nerti į tavo  nemirtingą užpakalį dėl to kad kas mėnesį išmoki man algą su priedais. Negaliu patikėti kokiu šaltakrauju ciniku tu tapai Sebastian’ai. – Į savo kalbą įtraukdama gestus, moteris nurodė sau už nugaros likusį vaizdą, kuris silpnų nervų žiūrovams nebūtu leistinas, ką kalbėti apie tai kad reportažuose greičiausiai bus arba užblūrintas, arba kitaip paslėptas. – Ten guli tikri asmenys, kurie dieną ir naktį dirbo tam kad tavo įmonė klestėtu, o tavo vardas būtu garsesnis nei tūkstantis Kardashian’ų padaugintų iš visos karalystės atstovų. Jie žuvo, o tu tai vadini vyšnaite ant keksiuko?! Nenustebsiu jei dar pasakysi kad žinojai apie tai kad tai nutiks… šudžius.
Net jei prieš tai Liana atrodė aiškiai priblokšta, būtent šiuo metu jos žvilgsnis išdavė didžiulį nusivylimą, ir netgi tam tikrą prasme įtikėjimą tuo, ką tiek ilgai šiai tvirtino Elissa. Sebastian’o, kurį jie pažinojo, kurį tūkstantmečius mylėjo jau seniai nebėra, ir dėl to kalta ta begalinė tamsa, kuria vyras pats savarankiškai nusprendė save apsisupti. Vos pastebimai neigiamai papurčiusi galvą, ji jau ketino atsitraukti, kuomet Abberline dar pabandė ją pristabdyti, atgal sulaukdamas atmojo. Atsitraukdama nuo abiejų aukštaūgių, tamsiaplaukė iš karto susirado tam tikrus asmenys, kuriems davė nurodymus sutvarkyti nusikaltimo vietą, šiam kartui bent pridengiant žuvusių kūnus. Jos žvilgsnis nukrypo į spaudos atstovus, kurie it skėriai puolė uždavinėti analogiškus klausimus.
– Norėčiau paprašyti kad visi nekeldami panikos persikeltumėte į gretimą palapinę. Pažadu kad pasistengsiu atsakyti į visus jums rūpimus klausimus, tačiau dabar norėčiau kad leistume savo darbo specialistams atlikti būtinus veiksmus, liečiančius nekaltas aukas. Tiems, kuriems yra būtina pirmoji medicinos pagalba, pranešu kad prie išėjimo jūsų lauks paramedikai. – Giliai įkvėpdama, tamsiaplaukė prispaudė kairės rankos delną prie dešinio savo šono, kuris nuo susidurimo su grindiniu, po drabužiais lengvai pamėlo bei kėlė šiokį tokį laikiną diskomfortą. – Ačiū už supratingumą, ir užbėgant įvykiams už akių, pasakysiu tai, kad asmenys kurie yra atsakingi už tai kas šiandien nutiko, bus surasti ir perduoti į teisingumo rankas.
Tai susakiusi, Rivas išlaukė akimirkos, kuomet dauguma supratingai, nors ir su nelabai patenkintomis išraiškomis, pasuko link nurodytos palapinės tam, kad galiausiai gautu tiesioginį interviu apie tai kas čia nutiko. Pati neužsiliko, kuomet tik akies krašteliu dirstelėjo į kiek toliau atsitraukusius žinomus vyrus. Pasisuko ant kulno, bei pamiršusi apie paprasčiausią prasinešimą savo artimiausiai aplinkai, kad jai viskas gerai, nusekė paskui kelis išgyvenusius darbuotojus, bei žurnalistus į gretimą palapinę. <…>



Desmond Abbeline:

PROFESINIS NEJAUTRUMAS. Priešingai nei Lianai, Desmond’ui rytas prasidėjo ganėtinai spalvingai: absoliučiai bemiegę naktį praleidęs su viena iš Geminus būrio vilkolakių (nes why not, kai namie normaliai neduoda?), o paryčiais gavęs lengvą “smegenų pisimo” dozę iš Alexis, dėl to kad sugrįžo akivaizdžiai apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų ir dar “dvokiantis kekšėmis”, jis nepakrutino ne piršto tam, kad papildomai paskirti laiko pasiruošimui konferencijai. Puikiai žinojo savo stipriasias puses, ir galėjo garantuoti net tai, kad aklam ir kurčiam sugebėtu įpiršti spalvinimo knygelę už kelis tūkstančius. Jo natūrali charizma, bei gebėjimas komunikuoti su įvairiausio plauko atstovais, leido vyrui neužsikrauti, bei į savo vaidmenį žvelgti taip pat, kaip į rytinį apsilankymą tualetę. Tikriausiai kai kurie asmenys gimsta mokėdami daryti tai, ką daro geriausiai. Į Sebastian’o pasirodymą, į sprogimą, verslo partnerio sužeidimus ir Rivas nervus sureagavo ganėtinai šaltai, galima sakyti – profesionaliai. Vienintelis dalykas, kuris išdavė aukštaūgio “nuovargį”, buvo aiškiai paraudusios akys, ką realiai buvo galima traktuoti kaip nuoširdų profesinį pasirengimą šiam didžiam pasirodymui. Keista visgi buvo tai, kad vyras visiškai nesusireikšmino, kuomet laiku patraukęs nuo sprogimo bangos tamsiaplaukę, neparodė susirūpinimo verslo partnerio gerove. Galbūt, taip nutiko todėl kad Redford’ą visiškoj šiknoj buvo matęs ne vieną kartą, todėl ir nematė prasmės dabar kristi ant kelių, ir veidmainiškai spauiant jo galvą sau prie krūtinės, šaukti, – “neee, kodėl? kodėl gyvenimas toks negailestingas, ir tave dabar atima?!”. Haha, nors kitą vertus toks susireikšminimas būtu ganėtinai juokingas. Neprofesionalus, bet vienareikšmiškai juokingas. Tvarkingai peržengdamas per tuos tris žuvusius vampyrus, kurių vardų nežinojo todėl už uždarų durų vadino “minion’as vienas, minion’as du ir minion’as trys”, jis pasekė paskui tamsiaplaukę, bei leido Redford’ui vaidybiškai paremti ranką į šio petį. Kuris laikas nebyliai klausydamas tiek vienos, tiek kitos pusės, Abberline sudarė vaizdą, it Tokie bereikalingi pašnekesiai šiandiena, kažkodėl ji labai vargina. Arba, jam paprasčiausiai buvo užkritusi ausis, dėl to suteikė sau laiko šiek tiek atsigauti. Mat būtent tokią versiją patvirtino tas menkas aspektas, kad kažkuriuo metu mirtingasis pakėlęs ranką, rodomuoju pirštu paspaudžiojo ausies kriauklytę. Po ko, it stebuklingai atsigavęs prisivertė tarti.
– Dar prieš akimirką ketinai savo papyčiais dengti jį nuo sprogimo, o dabar vadini šudžiumi? Oi, negražu. Bet kitą vertus, kas gi supras tas moterys, kai šioms tos dienos. Dabar apsimesiu kad nieko nesakei, jei patrauksi tvarkytis su žurnaliūgomis, suaugusiems leisdama aptarti reikalus, bet kito karto žiūrėk, tikrai nebus. – Tokiu būdu tikėdamasis kad atsikratys Lianos, aukštaūgis iš karto nukreipė savo akis į oponento pusę, kuomet tik dabar nutarė užklausti, tarytum neketino šito klausti prie jos.
– Tas biški vimdantis temperamentas paveldėtas iš tavęs ar motušės? Nes turiu pripažinti, kol nepasakei kad ji susiformavo iš tavo sėklos, Liana man patiko kur kas labiau, jei supranti ką turiu omeny. O dabar, kai pasižiūriu į ją... Jo. Gal susilaikysiu, antraip visi pamatys ne vien besimėtančias vampyriškas atliekas, bet ir tai ką valgiau pusryčiams.
Kreivai, veik pašaipiai šyptelėdamas, Desmond’as drąsiai žengė link užkulisių, kur neliktu ne vieno landaus snukio, kuris galėtu ar tai nufotografuoti ar tai pasiklausyti jų pokalbio. Kas jau kas, bet užkulisių apsauga buvo ganėtinai kieta, pats prezidentas galėtu pavydėti tokio operatyvumo. Čia pat ir sustodamas, aukštaūgis neatsitiktinai pažvelgė į savo batus, vėliau kostiumą, kas buvo neblogai apgadinta, ir šiek tiek sumovė šio nuotaiką, mat šis drapanas, kuris kadaise buvo prabangiu kostiumu, mirtingajam visai patiko. Neskubėdamas prabilti, vyras pažvelgė oponentui į akis, tik tuomet, kai šis paminėjo Elizabeth vardą. Čia pat subolavo jojo lūpos, kurios netrūkus išsitempė į kiek pašaipią, kampinę šypseną. Nuo paskutinio karto, Abberline nebuvo akis į akį susidūręs su buvusią darbdavę, bet stipriai šio ir nesigailėjo. Užpakaliu jautė, kad geriau laikytis nuo jos toliau, nepriklausomai nuo to kad ji buvo klusnesnė. Arba, tiesiog tam momentui tiesiog pasidarė nebe įdomu? Galu gale, jis buvo vienas tų žmonių, kurie dievino riziką, nenuspėjamumą ir žaidimą su savo paties gyvybę, o kai tai prislopdavo, pasidarydavo kiek nuobodu, o nuo to ir pimpalas nukenčia, mat nebe pasimėgauja paprasta sueitimi. Well, visi turi savo problemų. Šviesiaplaukio prunkštimas įgavo įžangos prasmę, kuomet kiek praskleisdamas lūpas, jis visgi prabilo. – Mane iki pat šiol džiugina mintis, kad tau paliepus ji gali atsiklaupti ant keturių ir su didžiausiu malonumu pradėti loti. Bet nelaikyk manęs susireikšminusiu, tikiu kad tos kalytės karaliavimas ilgai netrūks. Nebent žinoma nusodinai savo garbanotąją vampyrę taip stipriai, kad ji išmoko tau paklusti. – Mestelėdamas komentarą tarp kitą ko, jis akivaizdžiai įgavo rimties, arba tikslingiau būtu pasakius, daugiau susikaupimo, nepasitenkinimo.
Negalima sakyti kad Desmond’as buvo labai patenkintas tuo, kad jo verslo partneris nieko nepranešęs nusprendė priminti visiems “kas čia bosas”. Galu gale, pripratęs prie gero gyvenimo ir iš dalies netgi per daug įsijautęs į naują vaidmenį, Abberline mėgavosi jam teikiamu dėmesiu ir tuo, kad jis jau kuris laikas buvo vienas iš pagrindinių, jei ne pagrindinis, veidu kompanijos, kurioje dirbo. Ši paroda turėjo dar kartą nukreipti aplinkos dėmesį į Abberline, bet kur jau, Redford’o pasirodymas ne vien kad kiek sumaišė kortas, tačiau tuo pačiu metu dar ir atnešė didžiulį spaudos susidomėjimą netikėtu išpuoliu. Išpuoliu, kuris be jokios abejonės bus naudingas kompanijai. Mat kaip nemirtingasis ir pasisakė prieš tai, Abberline laikėsi panašios nuomonės, kuomet baubas tampa per dideliu baubu, parodyk jį aukos vaidmeny, ir visi ims jo gailėtis, apie jį kalbėti ir netgi ginti. Ką puikiai pademonstravo ir panelė Rivas, kuomet pabūgusi teorinių pasekmių, puolė ginti Redfird’ą, ir vos ne atėmė iš šio pasaulio savo gražų kūnelį. Priekaištingas žvilgsnis dar kurį laiką buvo nukreiptas į oponento pusę, bei po pastebėjimo paskatino mirtingąjį šviesiaplaukį prabilti: – Nejaugi, tai taip gerai matosi? – Bereikalingas klausimas į kurį atsakyti tikrai nebuvo būtina, tačiau sunku pasakyti kad Abberline atsako nelaukė. Pasiremdamas į artimiausią tvirtesnį objektą, šiuo atveju stulpą, aukštaūgis nusiteikė pašaipiai tiradai apie tai, ką greičiausiai būtu pasakęs ir pats. Gal ne taip prastai suvaidintai, bet vienareikšmiškai panašiai. Prunkštelėjo, bandydamas susilaikyti nuo kampinės šypsenos. – Tik nesakyk kad pritrūkai tualetinio popieriaus, ir laukei kol tokį lapelį tau pristatys po durimis, su pakvietimu atvykti? Redford’ai, pasakysiu kaip yra. Šou su “Juoduoju menuliu” neblogas akis dūmiantis reklaminis triukas, bet štai sprogimas. Vau. Mano kostiumas ir batai sušikti, bet velniai griebtu. Mano subinė jau buvo beprilimpanti prie kėdės, kai prireikė atsikelti. Nežinau kiek tu prie to prisidėjai, bet pasiruošk keliems verksmingiems pasirodymams į priekį. Kameros mėgsta tavo snukį, kad ir ką jame mato. Jei jau išlindai iš bobos tarpkojo, pasivalyk barzdą ir eik dirbti.
Graikui labai greitai išrišus priežastį, dėl kurios “Imunodeficito V” projektas kuriam laikui užsišaldė, Abberline nejučia pasuko akis ten pat, kur ir oponentas, lengvai nužvelgdamas su žurnalistais kalbančią tamsiaplaukę. Jo veido išraiška tapo neįskaitoma, neišreiškianti jokios ryškesnės emocijos, kas tik dar labiau pridavė prieskonio tam, kad tapo sudėtinga suvokti, ar sekantys žodžiai, kuriuos ketino tarti aukštaūgis, buvo tikri ar pervertinami. Kitą vertus, atsikratyti vienu ar kitu kompanijoje dirbančiu asmeniu niekada nebuvo labai sudėtinga, nebuvo ir dabar, mat kybojo tik vienas klausimas, kokią kainą tektu sumokėti, jei pradingtu Liana: didelę, ar veik nepastebimą? Prieš tai niekada nematęs, ir dabar nematantis kad Sebastian’as būtu prie ko nors labai stipriai prisirišęs, Desmond’as buvo pasiruošęs imtis bet kokių priemonių tam, kad kompanijos ir slapto projekto įgyvendinimas nebūtu trukdomas niekuo kitu. Veik pasistengdamas kad jojo veiksmas atrodytu labai pastebimas, mirtingasis pakėlė ranką, ant kurios riešo buvo pakabintas prabangus laikrodis. Atsekdamas laiką, kuris buvo nurodytas rodyklių, kaip pat pasiryžo pasisakyti. – Aš vertinu tavo pastangas mane paskatinti, tačiau turiu pripažinti, kad pirmoji “Imunodeficito V” banga, buvo paleista prieš keturiolika minučių, Nagasaky. Tai tik bandomasis projektas. Ir ne, aš ne rasistas. Man tiesiog siauraakiai nepatinka. – Priverstinai šyptelėdamas, vyras nuleido ranką, pagaliau prabildamas apie kliūtį, kuri iki šiol trukdo paskleisti virusą USA.
– Jei nori kad virusas pasklistu greitai, pasirūpink tuo, antraip teks man, o tuomet šį įmonė atrodys mažiau nevienareikšmiška. Nežinau ką planuoja Liana, kuomet stengiasi tariamai nepastebėta prisikąsti prie pogrindžio reikalų. Bet esu kone tikras tuo, kad lygiai tiek pat, kiek ji yra reikalinga kaip “gerojo samariečio” vaidmuo visuomenėje, ji tiek pat kelia riziką projektams nešantiems būtiną mirtį ir beprotiškai didelį pelną. – Baigdamas savo kalbą, vyras specialiai kilstelėjo ranką, delnu paplekšnodamas verslo partneriui per petį, tarytum tokiu būdu duodamas šiam peno pasigalvoti apie tai, kaip derėtu susitvarkyti su šia problema. Ir visai nesvarbu buvo tai, Kad pats Desmond’as sugrąžino tamsiaplaukę į darbą, naudodamasis tuo, kad žiniasklaidai jos veidas bus kaip niekad tinkamas, turint omeny kad fiktyviai nefiktyvi Redford’ų šeima ėmė vengti viešų pasirodymų, lyg garbanei vienu metu ėmė ir atsibodo būti dėmesio centru. Nesikišo į tai, nematė tam neišvengiamos būtinybės, galu gale, ir pats puikiai tvarkėsi su kompanijomis: akcininkais ir atstovais, su darbais ir su tais pačiais būtinais naujovių pristatymais.



_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Look me in my eyes Tell me everything's not fine. Or the people ain't happy And the river has run dry. We'll never get free Lamb to the slaughter. The price of your greed Is your son and your daughter... 

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . What you gon' do when there's blood in the water?
avatar
Liana Rivas

I will fight for those who cannot fight for themselves.



Pranešimų skaičius : 475
Įstojau : 2016-07-18
Meilė : Love is not a maybe thing, you know when you love someone. THOR GEMINUS.
Draugai : I am blessed to have so many great things in my life - family, friends and enemies. All will be in my thoughts daily.
Rūšis : HƆ⊥IM (25/±2000)
Darbo paskirtis : There is always space for improvement, no matter how long you've been in the business. I've been there for ±2000y.

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KITOS VIEŠBUČIO PATALPOS:

Rašyti by Sebastian Redford on Tr. 07 18, 2018 3:11 pm




Redrum




NUOTAIKA:  *click here*   APRANGA (Lilith):  *click here*   DAINA: Marilyn Manson - Say10




Sebastianas neleido sau galvoti, jog tapo toks, kokiu buvo jo tėvas ir liguistą požiūrį į savo atžalas, bent jau kaip pats manė, kontroliavo. Tačiau neplakančios, bet nemarios širdies gilumoje vyras jautė, idant palaikydamas itin artimą ryšį su Liviana, greičiausiai imtų su ja elgtis panašiai, kaip su Elissa. O tai tikrai nebuvo toleruotinas variantas. Redford'as suvokė savo ir Horatiaus panašumą. Šeimoje jie abu siekė dominuoti, laikė savo požiūrį teisingu, netgi gelbėjančiu, paaiškinamu. Ir visai nesvarbu, kad nuo tam tikrų veiksmų tavo artimieji tik nukentėdavo. Vampyras jautė jausmus savo pirmagimei, tačiau neleido jiems prasiveržti, imti vampyrą valdyti, apdovanoti Lianą nepagrįstomis privilegijomis bei nuolaidžiavimais. Po ganėtinai ilgo laiko tarpo vėl išvydęs archaiškos kilmės graikę, Sebastianas daugiau nesileido paveikiamas jos apvaizdos, artimos jam sielos šviesumo, nei iš tikrųjų nieko nejautė. Tarsi atsverdamas jos linkme spinduliuojantį tėvišką švelnumą vampyras kone natūraliai ėmė hiperbolizuoti savo naują, kiek subingalvišką "mojo", tarsi norėtų Livianą tik dar labiau nuo savęs nustumti. Neobjektyvu būtų tvirtinti, neva jam nepavyko. Rivas vaidmuo "BloodPharm" valdyme buvo vienas tų logikos stokojančių niuansų ir dėl tokios situacijos Redford'as galėjo kaltinti tik save. Liana kone natūraliai įsisuko į visą kompanijos virtuvę metu, kai Sebastianas valdantįjį "pultą" perleido Des'ui laikydamasis jųdviejų susitarimo punktų. Na, ir iš kitos pusės verslumo sąvybei puoselėti nebeturėjo nei laiko, nei adekvataus intereso. Abberline netruko atpažinti ir pritaikyti talentingą, intelektualią, charizmatišką jauną moterį, kuri, priedo, dar ir pasakišku grožiu pasižymėjo. Iš kur jam po velniais žinot, kad nejučia užsimovė kilpą po kaklu. Kilpą, kuri kompaniją laikė humaniška, inovatyvia, tikrai turinčia potencialo rytojų paversti geresniu. "Blood Pharmacies" tikrai turėjo visus įmanomus išteklius ženkliai gerinti ne tik vampyrišką, bet ir bendrai - būtį. Tačiau Desmond'o rankose ji veikė mažumėlę kitaip. Galiausiai nuo pat įsteigimo pradžios, kompaniją gaubė neskaidrus verslo modelis, kuris veikė, nešdamas kur kas didesnį pelną. Išlaikyti apsukrų, slidų, nepatikimą, bet tuo pačiu naudingą nedorelį Abberline'ą Sebastianas galėjo tik suteikdamas jam užtektinai erdvės žaisti taip, kaip jam norėjosi. O verslo ringas yra kur kas įdomesnis, kai kovoji jame "nešvariai". Tik dėl to Redford'as "nepametė" paskutinio su įmone susijusio intereso. Jam buvo įdomu kaip toli gali plaukioti neliečiamas tarp kitų verslo ryklių smarkiai įstatymų ir moralės suvaržytoje industrijoje. Tarsi įvykiams pakrypus pačia šūdiniausia linkme negalėtų to pakeisti, pff. Ypač kai sėkminga šviesos medžioklė Sebastianą su Katerina palengva pavertė duetu, kuris žūtbūtinėje kovoje vargiai benusileistų pačiai šešėlių valdovei Lilitai.
Serafimui nebūtų sunku nusikratyti Liana. Šiuo atveju "nusikratyti" reiškia atleisti ją nuo užimamų pareigų, kurias išsikovojo vien tuo, kad buvo naudinga ir pastebėta Desmond'o. Jaunos moters malimasis kompanijos valdymo peripetijose grąsė rizika, jog galbūt kažkada juodi draugpriešių darbeliai iškils į viešumą. Sebastiano ši intriga negąsdino, ji, kaip ir skelbia įvardinimas - intrigavo. Tai buvo Abberline'o klaida jo atstovavimo įmonei strategijoje, todėl būtų teisinga palikti su pasekmėmis dorotis jam pačiam. Juolab tapęs reprezentacine "Blood Pharmacies" dalimi Desmond'as nebūtų galėjęs lengvai pasiplauti. Po galais, išgelbėti reputaciją Redford'ui būtų net paprasčiau. Juk jis kompanijos tiesiogiai nevaldo, o tokiais atvejais savininkai dažniausiai paskėsčioja rankomis neva jie nežinoję, kad tokie baisųs dalykai dedasi jo nuosavybėje. Tiesa, nuo pasekmių ar visuotinio pasmerkimo tokia vieša reakcija vargiai beišgelbsti. Tik, kad Redford'ui jau senokai neberūpi savęs aktyviai išreikšti kaip asmenybės, kai visa vampyriška, tačiau į žmogiškos visuomenės rėmus įsprausta būtis Sebastianui nublanko prieš visą tą serafimišką išmonę. Prieš ją nublanksta viskas - tavo profesiniai, asmeinio gyvenimo pasiekimai, užauginti vaikai, užmegzti santykiai, pomėgiai, malonumai, tačiau nieku gyvu neleistum sau ilgėtis tų dienų, kai protas visai kitaip priėmė tave supančią realybę. Visgi save, savo santykį su aplinka galutiniame išpildymo rezultate Sagittarius vardu pavadinta mistiška, nežemiška, šviesi Sebastiano dalis įsivaizdavo visai kitaip. Dėl to ir nebuvo sunku į pradinę savo sielos "versiją" žvelgti kaip į kažkokį kitą asmenį, su kuriuo turi tik neapčiuopiamą bendrumą.
Redford'as puikiai jautė Livianos rūpestį. Stiprios emocijos, kartais net mintys skleidžia aurą. Visa moters esybė skleidė energiją, kuri Sebastianą... erzino. Jis tapo negailestingu ir ciniku, nuo perdėto gerumo jam norėjosi žiaugčioti. Ir tikrai. Akimirką vyro veide pasirodė tokia išraiška, tarsi organizmas būtų pareikalavęs išsituštinti skrandžio tūrį. Jie stovėjo arti vienas kito. Per arti. Tas menkas atstumas iš šalies atrodė veik intymiai. Bet juk pažiūrėjus į šiuos du, jaunos išvaizdos asmenis tikrai nepagalvotum, idant juos sieja labai aiškios genetinės sąsajos. Redford'as nešyptelėjo, jo lūpos nesukūrė tos pašaipios, įžeidžiančios šypsenėlės. Vyro veidas netrukus tapo visiškai šaltas. Sebastiano ranka pasitiko Rivas veidą. Švelniai jį suėmė, jųdviejų žvilgsniai susirišo. Momentas hipnotizavo, tačiau vargu ar Liviana jautėsi jaukiai. Jos krūtinė kilnojosi, ji jaudinosi. Žinoma smagu, kai tavo provokacijos veikia. Smagu, kai Rivas ima elgtis ir kalbėti taip, kaip tikėjaisi ir iš to kyla tik dar didesnis noras tik dar aršiau išreikšti šį emocinį - psichologinį spaudimą. Redford'as neturėjo jokio konkretaus plano, susijusio su tuo, ką norėtų visu tuo pasiekti. Tarytum viskas ko jam dabar reikėjo, tai priversti Lianą jaustis kaip įmanoma nemaloniau. Ir už ką? Už tai, kad pasirodžiusi graiko akiratyje ji kruopščiai slėpė savo tapatybę elgdamasi taip, lyg Sebastianas būtų pavojingas, nekontroliuojamas, nekeliantis pasitikėjimo, būtinas stebėti? Iš esmės, taip. Viskas šioje situacijoje veikė vyrą įžeidžiančiai. Galiausiai vampyro lūpos prasivėrė ir skiemenys nuvilnijo taip pat šaltai, kokį šaltį skleidė visas vampyro kūnas.
- O aš tikrai maniau, kad kelis tūkstantmečius aprėpiantis gyvenimas išstumia iš žmogaus naivumą, kaip kokią neprisitaikiusią rūšį,-tai buvo visiškai viskas, ką Sebastianas jai pasakė. Ir tai buvo kur kas daugiau, nei ji galėjo tikėtis. Redford'as išreiškė nusivylimą, jis tuo pačiu pripažino balsu tai, kad apie Livianą žino daugiau, nei ji mano. Bet kiek žino? Plačiau nekomentavo, atsitraukė toliau džiugindamas sava draugija būtent Des'ą. Rivas galva tikrai bus užpildyta mintimis. Apsčiai. Labiau ir intensyviau, nei jai dabar reikėjo. Sebastianas tikrai galėjo pasakyti jai daugiau. Įžeisti ją, įbauginti. Kažkas vyro viduje, rusenantis juoda, aklina tamsa bandė stumti Redford'ą į neva instinktyvaus žiaurumo glėbį. Tą patį, kuris gundė nemirėlį žudynėmis, prievarta ir krauju ir faktas, kad vyras susivaldė, kad jis pajėgė suvaldyti pyktį ir frustraciją kėlė aiškią išvadą, jog Rivas jam rūpėjo. Rūpėjo užtektinai, jogei neleistų sau jos skriausti.

Prie kampuotos ir raguotos Des'o asmenybės Sebastianas buvo jau pratęs. Bet kuri kitas asmuo būtų priėmęs vyro šnekas asmeniškai, galbūt net kiek įsižeidęs, tačiau jį Abberline persona veikė linksminančiai. Jųdviejų bendravimas niekados nebuvo labai paprastas, dažnai žiūrėjo į jį kaip iššūkį. Be to, Desmond'o draugija suaktyvindavo smegenų centrus, kurie komunikuojant su kitais individais dažniausiai miegojo. Savotiškas kūrybinis procesas, gi, mąstyti oponentą triuškinančius sąmojus.
- Bet pats supranti, kad būtent dėl paveldimų mano šeimos negalių esi jai toks gailestingas,-vampyras atsiduso, puikiai sufabrikuodamas kartėlį menančią emociją,-Valdai vieną didžiausių, sėkmingiausių kompanijų pasaulyje ir leidi, kad ta moteriškė tau draskytų akis,-perteikdamas didelį "ajajajaj" pasukiojo galvą įkyriai caksėdamas liežuviu. Užuomina jo kalboje buvo akivaizdi, tačiau Sebastianas susilaikė ir jos nepapildė pavyzdžiais, pasiūlymais, ekspektacijomis. Užteko vien aliuzijos į tai, jog Redford'as neprieštarautų, jeigu Abberline'as pasiryžtų Livianą kompanijoje kaip nors sutramdyti. Net jeigu ir ne iki galo pasitikėjo bičiuliu žinojo, jog jis nesiryžtų apkarpyti Rivas sparnų itin skaudžiai. Tik ne tada, kai paties vyro šeima buvo taip lengvai pasiekiama Redford'o.
- Per tave susimąsčiau ir žinai, Liana tikrai mano vaikas,-vampyras nusišypsojo, tačiau be pasididžiavimo. Veikiau nustebintas netikėtai galvon tvinktelėjusios išvados,-O tai reiškia, kad nieku gyvu, jokiomis aplinkybėmis, jokių egzistuojančių svaigalų dozėmis ar galvos traumų pasekmėmis nebūtum įsitempęs jos į lovą. Ji išdidi bei užsispyrusi, o tas blizgantis auksinis daikčiukas ant tavo bevardžio piršto veikia kaip tobuliausias libido numušimo mechanizmas. Yra daugybė moterų, kurioms nusispjaut ant to, kad esi vedęs. Dėl to, būtent ir aptarnauji pigių moterų kontingentą,-žinoma, Sebastianas kiek perdėjo esmę, kurią norėjo perteikti. Neteisė savo dukros, dievaži, neturėjo tam visiškai jokios teisės, kuomet visiškai nedalyvavo jos gyvenime, tačiau jos "romantiniai" pasirinkimai Redford'ui kėlė nusivylimą. Gi pastarasis atsidavė tuo pačiu, kuo šiandien "kvepėjo" Desmond'as. Nemirėlis susiraukė. Kvapus jis jautė veik intuityviai, kadangi kvėpavimo organai ilsėjosi ramybėje. "Praleidai naktį šunidėje?" - magėjo paklausti pašnekovo, bet susilaikė, mat tai būtų iššaukę beprasmę diskusiją. Katerina tikrai stipriai ir pasiaukojančiai mylėjo Meisoną, jei sugebėjo pakęsti tą šunišką smarvę. Natūrali gamtos priešprieša, sukurta tam, kad viena kitą naikintų bei atsvertų, negali lengvai ir paprastai sugyventi. Desmond'as netrukus akcentavo svarbią mintį, kuri iššaukė Redford'o veide susimąstymą.
- Aš prašiau jos nekišti nagų prie Elizabet,-pats suprato, kaip siaubingai naiviai skambėjo jo žodžiai,-Patikėk, ji supranta, kodėl paranku palikti ją gyvą. Ar galiausiai kodėl tokios prabangos kaip mirtis ji nėra nusipelniusi. Kodėl likusį savo gyvenimą ji turėtų praleisti kaip bevalis skuduras, kuriuo kada panorėjęs nusivalyčiau batus. Tačiau tuo pačiu neegzistuoja absoliučiai jokios sienos, kurios sustabdytų Kateriną ją pasiekti ir žiauriai nukankinti. Todėl būtų pravartu ruoštis neišvengiamybei, kai korporacija vėl taps rakštimi mūsų šiknose,-Redford'as iš ties jautėsi gerai, netgi saugiai, kuomet kova su "NSASCA" liko praeityje. Kai nebebuvo įpareigotas jų taisyklių. Realybė jo pasaulyje nebuvo nekeičiama, tačiau turėdamas jėgą manipuliuoti visais ir viskuo kaip tinkamas bei naudodamasis šia privilegija, tu smarkiai nupigintum savą būtį. Gyvenimas taptų tuščias ir kur kas labiau beprasmis.
Sebastianas nusijuokė. Pastaruoju metu tikrai ne dažnai galėjai išvysti jį būtent tokį. Tokį nuoširdų. Puikus įrodymas, jog Abberline'o draugija veikė jį teigiamai. Net jeigu ir sunku būtų rasti tame žmogiūkštyje kažką tikrai teigiamo.
- Vargu ar pasijaučiau labiau pasiruošęs dirbti, Bermudai. Ypač, kai visa tai...-skėstelėjo rankomis akcentuodamas ne tik šį paviljoną, parodą, bet ir visą "RedCorp'ą",-...vis dar nekelia man didelio įdomumo. Beje, to sprogimo aš neplanavau. Paprasčiausiai leidau jam įvykti. Jei negali manęs tinkamai visame tame pavaduoti, tada kam man tavęs iš viso reikia?-akiplėšiška, bet Des'as tikrai nėra tas asmuo, su kuriuo bendraudamas turėtum vynioti žodžius į vatą. Naujienos, susijusios su IDV paskleidimu Sebastianą nustebino. Maloniai. Tik vėliau vyras suprato, kodėl iš tikrųjų taip norėjo, kad tai įvyktų. Ne dėl profesinio įdomumo, sportinio intereso, pinigų kalimo ar panašios banalios priežasties. Ilgokai vėl ir vėl išgyvenęs Katherine netektį vizijose Redford'as ir joms galiausiai dingus, turėjo užtektinai laiko, kad pradėtų jausti bent kažkokį saugumą. Bet tada ėmė matyti kaip žūsta pats. Ir net ne nuo pragaro karalienės rankos. Kaltininkas buvo paskutinis asmuo, kuris nešiojosi didesnę dalį Sebastianui priklausančios šviesos. Apie visa tai garbanės neinformavo. Nenorėjo jos jaudinti ir tuo pačiu, pats to nežinodamas, atkartojo pačios vampyrės elgesį. Būtent dabar, kone vienodu metu juos ėmė krėsti to paties pobūdžio vizijos, pranašaujančios jųdviejų mirtį. Redford'as žinojo tik tiek, kad būtybė taip pat buvo nemirtinga ir ji tikrai užsikrės virusu, kai šis taps globalia problema vampyrams, o susilpnėjusią ją tikrai galima bandyti užpulti. Dar niekada savos gyvasties vyras taip nebrangino, kaip dabar. Kai turėjo Kateriną, kai neperprantami, nežinomybe apgaubti Lilith motyvai nerimą kėlė abiems serafimams. Ateitis niekados nėra tiksliai nuspėjama. Ji mainosi priklausomai nuo įvykių, sąmoningų sprendimų. Tačiau visi įmanomi ateities scenarijai dar niekados nebuvo tokie chaotiški ir padriki. Katherine ir Sebastianas nesedėjo rankų sudėję. Net jeigu negalėjo susekti Lilitos, regėti su ja, pragaru ir jojo gyventojais susijusių niuansų, pasistengė bent apsaugoti realybę, kurioje gyveno. Egzistuoja tuzinas silpnesnių vietų erdvės audinyje, kurias galima panaudoti portalams atverti ir serafimai padirbėjo iš peties, idant juos "sulopytų". Kad egzistuoja kažkokie užraktai saugantys, jog nelabųjų pasaulis nesusimaišytų su visų darniu realybių bei pasaulių bendrystės kontinuumu nežinojo niekas, išskyrus Lilith. Ji vienintelė žinojo ir tai, kad užraktas liko tik vienas. Jos niekas nestabdė. Ji galėjo pradėti veikti bet kada.
Vyras susiraukė. Tarsi kažkas Abberline'o kalbose jam neįtiko. Arba tiesiog negatyviai susimąstė. Visgi kai šalto atspalvio Sebastiano akys sugrįžo prie pašnekovo veido, akyse įžiūrėti pykčio nebuvo įmanoma.
- Pats supranti, kad negali jos tiesiog imti ir atleisti,-gana noriai įjuko į vyro užvestą diskusiją, nes ši padėjo nukreipti mintis nuo viso to "serafimiško" mėšlo, prie taipogi mėšlo, kuris buvo pageidaujamai paprastesnis,-Ji jau užuodė kažką nešvaraus, vadinasi kapstysis tiek giliai, kiek to prireiks, o bet koks akivaizdus ir drastiškas tavo žingsnis dėl jos laisvių kompanijoje suvaržymo kels jai tik dar didesnį įtarimą bei ryžtą. Problema yra tame, kad darbus žmonėms skiri pagal tai, kaip smarkiai norėtum juos iškrušti. Barbra būtų puikiai susitvarkiusi su pareigomis, kurias eina Liana, tačiau ji juk tau pasirodė per stora ir negraži,-Sebastianas nuo pat pirmo prisilietimo prie šviesos elemento, kuris pakeitė vampyrą negrįžtamai, neslėpė, jog sugeba suprasti ir žinoti veik paranormaliai telepatišku principu. Jautėsi Des'ui dėkingas, jog jis niekada ir neklausinėjo, lyg su Redford'u susiję asmeniniai jo reikalai, net visai nevampyriškas galių arsenalas jam nuoširdžiai nerūpėtų,-Vienintelė išeitis nukreipti jos dėmesį. Abejoju ar ji žino ką nors apie korporaciją. Užmesk gerą jauką ir ji užkibs,-vyras nebūtų galėjęs susilaikyti nuo komentarų šioje temoje, net jeigu ir nenorėjo prisidėti, tarsi bausdamas bičiulį už jo paties klaidas, kurias būtina taisyti. Nebūtų labai patenkintas, jei jo pirmagimė išsiaiškintų daugiau, nei reikia. Neketino su ja atnaujinti ryšio ar tuo labiau aiškinti kodėl laimina abejotinos paskirties Abberline'o kompanijos valdymo sprendimus.

- Berniukai...-ji prisėlino tyliai, nejuntamai, tarsi laukinė katė. Įsitaisė tarp dviejų dialogą noriai vienas tarp kito palaikančių vyrų, pasirėmė rankomis jiems į pečius. Nuo prisilietimo tiek Sebastiano, tiek Desmond'o kūnai visiškai sustingo. Jie negalėjo kalbėti, mirksėti, netgi kvėpuoti. Sustingo netgi sąmonės ir Redford'as neturėjo kada net pasvarstyti kaip galėjo jos nepajausti anksčiau. Lilith pasiveržė dėmesį ir bičiuliai tiesiog žiūrėjo į ją ir laukė,-Jums įdomu kodėl esu tokia išsipuošusi?-net ir tas perdėtai saldus moters tonas išdavė itin gerą tamsiaplaukės nusiteikimą. Ji patraukė ranką nuo Redford'o paties ir ja pervedė per savo liemens linkį, ko gero akcentuodama ne puikią, laikui nepavaldžią figūrą, o]akinančiu sidabru tviskančią savo suknelę. Demonė atrodė taip, lyg ruoštųsi žengti raudonu kilimu,-Šiandien mes visi švęsim. Ką švęsim? Mano triumfą, žinoma!-ji trykštelėjo tokia nuoširdžia, veik vaikiškai nekalta energija, tarsi ruoštųsi į Disneilendą, o ne pradėti sumautą apokalipsę. Tamsiaplaukė prišlijo prie Sebastiano kūno, delnus sudėdama jam ant krūtinės. Nuo jos sklido sieros ir kapo tvaikas,-Juk nemanei, kad gali man sutrukdyti, tiesa?-sušnarėjo su aiškiai juntama, prastai suvaidinta užuojauta. Moteris staigiai atsisuko į Abberline'ą, lyg tik dabar būtų atsiminusi, jog visai netoliese šiaip jau stovi ir jis. Nadia sustingo labai keistai, neišaiškinamai žiūrėdama į aukštaūgį.
- Ak, taip...-demonė teatrališkai spragtelėjo pirštais ir mėlynuoti ėmęs mirtingas vyras pagaliau galėjo kvėpuoti. Ji priartėjo prie Desmond'o, tamsus žvilgsnis nepertraukiamai tyrė jo veidą,-Sagittarius, koks tu nemandagus! Kodėl nesupažindinai manęs su savo bičiuliu?-pretenzingai užsipuolė vampyrą, kuris visai kaip ir Abberline'as, vis dar negalėjo judėti. Pavojingai it nuodinga, pulti pasiruošusi gyvatė ji prišliaužė artyn. Lietėsi prie mirtinojo kūno savuoju, viena ranka kildama vyro švarku aukštyn. Suėmė apykaklę ir stipriai timptelėjo. Aukštaūgis kiek susilenkė, dėl to jųdviejų veidai ėmė pūpsoti tame pat lygyje. Demonė dar labiau prisiartino, jos liežuvis tapo ilgas ir smailas. Pervedė juo per vyro skruostą su tokiu pasimėgavimu it ragautų kažką nepaprastai skanaus. Liežuvis pjovė delikačią, trapią odą it iki raudonumo įkaitęs peilis sviestą - prisilietimo vietose liko ryškios nudegimo žymės.
- Aš Lilith,-sukuždėjo intymiai, juk prisistatymas buvo skirtas būtent Des'ui. Švelniai perbėgo pirštais per vyrui padarytas žaizdas ant skruosto ir jos beregint užgijo,-Arba velnias, nelabasis šėtonas, Liuciferis Rytožvaigždė, Belzabubas. Žmonija visados tyčiojosi iš manęs duodama man pačius keisčiausius vardus ir nesusimastydama, kad velnias gali būti... moteris. O kas gi kitas, jei ne moteris!-riktelėjo neva įsižeidusi. Panašu, kad demonė linksminosi ir jai užteko, idant abu vyrai tik klausytųsi,-Tu mielas,-paleido pirštais gniaužtą vyro apykaklę,-Galbūt, kai dangus susimaišys su žeme, kai atsivers pragaras ir jo liepsnos prarys visą pasaulį aš tave pasiliksiu,-ji valiūkiškai mirktelėjo grakščiai atsisukdama į Sebastianą. Skambiai suplojo delnais ir po vampyro kojomis prasivėręs apvalus, tamsus, besisukantis portalas prarijo serafimą, kuris nepaisant visų pastangų sustiprėti, pragaro karalienei pasipriešinti vis dar negalėjo. Ar bent jau taip atrodė. Desmond'as liko be kompanijos, o sustingusi aplinka atgijo. Įskaitant ir apie Lilith vizitą neįtariančią Livianą, kuri kalbėjosi su žurnalistais.

Šiuose namuose Sebastianas lankėsi ne kartą. Juk būtent šioje svetainėje Alexis Abberline ne taip jau ir seniai sugrūdo Redford'ui liežuvį į burną, trokšdama atsiskaityti su paleistuvaujančiu sutuoktiniu. Įleistas čia sukrito tiesiai į fotelį. Nelabai maloniai ir itin inertiškai. Suprato, kad galėjo judėti. Iš pažiūros Lilith jo visiškai nebevaržė. Keista, bet akimirką nejuto nieko. Nei baimės, nei nerimo. Tačiau visa tai pasikeitė, kai jo akys susitiko su Katherine veidu. "Lavoniška" Sebastiano oda, regis, tik dar labiau išbalo. Nadia vaikštinėjo jausdamasi it namie.
- Ar galit patikėti, kad per visus daugiau nei šimtą tūkstančių metų, jei matuosim žmogiškuoju suvokimu, pagaliau visi atsidūrėme toje pat vietoje? Kūrėjai...-demonė išskėtė delnus į šalis, nurodydama abiejų serafimų būvimo kryptį,-Ir kūrinys. Kūrinys, gerokai pranokęs jūsų lūkesčius,-moteris šypsojosi. Tebesišypsojo, kai ėmė žvelgti į prie sienos nugara kone prilipusią, mergaites prie savęs spaudžiančią Alexis, kurios motiniškas instinktas būtų privertęs padaryti viską, idant savo dukteris apsaugotų.
- Aš taip ilgai laukiau šio momento... Tūkstančius metų praleidau svajodama apie tai, kaip sunaikinsiu viską, kas jums yra bent kažkiek brangu. Dėl ko jūs, skystapročiai, privirėt šitiek košės. Ir kam viskas? Dėl ko? Dėl kūno? Dėl pavidalo? Dėl troškimo būti tuo, kuo niekada negalėsit būti - žmonėmis?-ji šaipėsi, niekino. Bet kokia būtybė susipažinusi su visa Andromedos ir Sagittarius situacija palaikytų tų pastangas visiška, idiotiška kvailyste. Galiausiai tiek Katerina, tiek Sebastianas tą ir patys suprato. Tačiau nieku gyvu nebūtų leidę gailėtis.
- Nepyk, kad pertrauksiu tavo pompastiškas šnekas, bet... Puikiai suprantu kokia esi galinga ir visa kita, bet ar kartais nebūsi pervertinusi savo galimybių?-iš pažiūros Redford'as kalbėjo atsargiai, nenorėdamas įžeisti. Na, bent jau taip visa tai interpretuotų asmuo, nesusipažinęs su sarkazmu,-Pasaulius nuo tokio betikslio, kerštu paremto sunaikinimo saugo šimtai tūkstančių serafimų, kurie...
- Ak, serafimų,-Lilith pertraukė Sebastianą taip, lyg būtų apsaugojusi jį nuo gėdingo nusišnekėjimo,-Šimtai tūkstančių serafimų, kurie per egocentrišką kvailį vardu Fados dabar čirška pragare su šimtais tūkstančių demonų. Bravo,-moteris paplojo delnais, akimirką pagerbdama Fad'ą tuo, kad apie jį užsigalvojo. Serafimas kreipėsi į Lilith pagalbos trokšdamas nuversti vyresnybes, kurių įveikti jis pats negalėjo. Fados norėjo valdyti, tapti vieninteliu sergėtojų lyderiu. Jis buvo užtektinai naivus ir kvailas, jog patikėtų, kad su Lilita tikrai galima susitarti. Fad'as įleido ją į serafimų pasaulį, bet idėja atsikratyti jais visais gimė visiškai spontaniškai. Negalima to įvykio pavadinti sergėtojų genocidu - kuo sveikiausi jie tupėjo pragaro karalystėje epiškai kankindamiesi, galbūt po truputėlį "demonėdami". Lilith nesijautė nugalėjusi jų tik todėl, kad lemiamą akimirką Fados sugebėjo pasprukti. Buvo labai sunku pasakyti ar Lilith neblefavo. Sebastianas nagrinėjo ją labai atsargiai nenutuokdamas, kiek demonė gali į jį "įsiskverbti". Vampyras nesijudino iš vietos, tačiau sėdėjo pastebimai išsitempęs.
- Ar tame pat pragare man ir Katerinai paruošei kažkokią ypatingą vietelę? Kur galėsim žavingai apskrusti? Nes ta lavoniška kūno spalva per du tūkstantmečius tikrai pabodo,-vyras kalbėjo, atrodytų, tik tam, kad kalbėti. Lyg vilkintų laiką, laukdamas kol kokia geniali mintis gims iš begalinės desperacijos. Lilith nusijuokė.
- Jei pasakyčiau kas jūsų abiejų laukia sugadinčiau absoliučiai visą įdomumą. Šio momento laukiau per smarkiai ir per ilgai, kad per neapdairumą viską kažkaip suknisčiau.
Redford'as įtemptai stebėjo, kaip neskubėdama Lilith ima artintis prie Alexis. Nusišikt jam buvo ant tos bobos, bet persigandusių mergaičių verksmas kėlė visišką siaubą. Sebastianas žinojo, kad negali tiesiog sėdėti ir žiūrėti. Demonė ištiesė delną ir jame materializavosi nedidelis, aukso spalva tviskantis durklas. Graikas žvilgtelėjo į mylimąją reikšmingu, ryžto kupinu žvilgsniu.
Visiškas sėkmės dalykas, kad vampyrui pavyko pasiekti Lilitą šiai klastos nesuuodus. Galbūt moteris pati tam leidosi, elementariai norėdama patikrinti ką Sebastianas sugeba. Jis nepuolė demonės daužyti, deginti ar kažkaip panašiai eikvoti savo energiją būdais, kurie nepasiteisins. Jis moterį tvirtai apkabino, vidumi skverbdamasis į Lilith esybę, bandydamas ją atskirti nuo fizinio kūno. Durklas iškrito iš demonės rankų, skambiai bumbtelėjo ant žemės. Redford'as parvirto ant grindų, plačiai atmerktos Lilith akys švietė baltai. Demonės ir serafimo energijos aršiai grūmėsi, nelygi kova nepaprastai sekino Sebastianą. Nepajėgė surikti, tačiau stiprus vyro balsas suskambo garbanės galvoje. "Aš jos vienas neišlaikysiu" - prašė Pierce pagalbos. Galbūt jiem tikrai pavyktų atskirti Lilith esybę nuo fizinio pavidalo. Galbūt taip jie turėtų šansą laimėti. Demonė priešinosi. Ta nesuvokiama jėga lydė vampyrą iš vidaus visiškai visą. Pro nosį, burną, akis, net subinę bėgo kraujas. Juodas ir tirštas, lyg paveiktas nuodingos pragaro karalienės sielos. "Jei tučtuojau atneši tą IDV koncentratą, kurį sukūrei svajodama kaip juo mane pribaigsi ir suleisi jį šitai kalei... Galbūt mes tikrai sugebėsim laimėti. O jei ne, tada mums visiems šakės. Patikėk" - Alexis krūptelėjo išgirdusi galvoje Sebastiano balsą. Šalto proto moteris dabar buvo visiškai sutrikusi. Ji buvo išlėkusi į lauką, artėjo prie automobilio ketindama įsodinti į jį dukteris ir kaip įmanoma greičiau iš čia išvažiuoti. Tačiau dabar ji dvejojo. Alexis dorai nesuprato kokia velniava užvirė jos namų svetainėje. Ji nežinojo, kodėl Lilith veiksmui pasirinko būtent jos namus. Motiniškas instinktas gelbėti savo vaikus nebeleido jai blaškytis ir Abberline skubiai užėmė vairuotojo sėdynę. Užvedė variklį ir išjudėjo iš kiemo. Nuvažiavo ne daugiau kaip 500 metrų, kai jėga, užvaldžiusi jos sąmonę privertė Lexę sustabdyti "Mersedesą". It užhipnotizuota ji išlipo ir pradėjo eiti savų namų link. Padangė virš prabangios Abberline'ų vilos sužibo stipria šviesa.
Sebastianas ir Katherine gulėjo nublokšti, per kelias dešimtis pėdų nutolę nuo Lilitos. Suakmenėjusi demonė tiesiog tįsojo, akys atmerktos, taip pat sustingusios, tuščios, baltos. Redford'as buvo visiškai nusilpęs. Vos pajėgė pakelti galvą ar dorai apdoroti patirtą fiasko. Trūko tiek nedaug... Trūko tik sušiktos IDV injekcijos. Lilith akys palengva įgavo spalvą - rainelės nusidažė tamsiai.
- Kat...-silpnai sukuždėjo kreipdamasis į mylimąją. Jautė ją, jautė ją gyvą, tačiau palengvėjimas įsiskverbė tik dalinis. Pierce taip pat buvo nusilpusi. Ir plyštinės žaizdos, gausiai atsivėrusios odoje ir iščirškinti vidaus organai visiškai neskubėjo regeneruoti. Kūnas neturėjo tam jėgų. Siaubingai jaudinosi dėl Katerinos. Būtų paaukojęs ir padaręs viską, kad garbanei neteiktų viso šito išgyveni. Durys vedančios į holą prasivėrė ir į namus įžengė Lilitos įtakos pavergta Alexis - vienintelė egzistuojanti būtybė, kuri galėjo išpildyti demonės planą.




_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
I HAD EARLY TO ASUME SOMETHING DARK AND LETHAL HIDDEN AT THE HEART OF ANYTHING I LOVED. When I couldn't find it,  I responded, bewildered and wary, in the only way I knew how: by planting it there myself.
avatar
Sebastian Redford

Holy behavior won't make you a saviour.



Pranešimų skaičius : 1658
Įstojau : 2016-04-01
Miestas : Once you have lived in New York and made it your home, no place else is good enough.
Meilė : The myth, the legend, the baddest bitch of all.
Draugai : You'd be surprised how much you can have in common with someone completely different from you. Desmond Abberline.
Rūšis : Vampire (33/2000+)/Seraphim
Klanas : PЦЯΣBɭӨӨD
Darbo paskirtis : Some people's dreams are other people's nightmares.

Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://bloodyrose.forumlt.com/t740-redsebastian1-instagram#33911

Atgal į viršų Go down

Re: KITOS VIEŠBUČIO PATALPOS:

Rašyti by Sponsored content


Sponsored content


Atgal į viršų Go down

Puslapis 22 Previous  1, 2

Atgal į viršų


 
Permissions in this forum:
Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume