KLUBO RŪKYKLA:

by **Andrew Diaz** Pen. 09 28, 2012 5:57 pm

Skirta mėgstantiems gadinti nedusinančią aplinką kitiems.

by **Mason Lockwood** Kv. 11 27, 2014 1:49 pm

Visu pirma gaves asmenine zinute nuo zmogaus, kuri zinojo kaip mirusi ir plaidota, jis pranesimus ignoravo ir tik tuomet kai sulauke skambucio bei atsiliepes isgirdo taip seniai negirdeta merginos balsa, Masonas pagaliau patikejo, kad jam skambines asmuo buvo ne kas kitas, o Katherine Reese. Seni pazystami tuc tuojau susitare susitikti, taciau problema buvo ta, kad ju susitikimo vieta negalejo buti pernelyg viesa mat daugumai Reese vis dar buvo mirusi ir tokia turejo likti. Lockwoodo pasiulymas susitikti kiek toliau nuo miestelio centro isikurusiame klube buvo entuziastingai sutiktas ir visai ne uz ilgo, jiedu jau guksnojo alkoholinius kokteilius prie baro, taciau muzikos keliamas triuksmas ir galybe apgirtusiu zmoniu trukde jiems susikalbeti, todel netrukus jiedu nusprende pokalbi perkelti i rukomaji.
-Negaliu patiketi, kad visa tai is tiesu vyksta,-gera merginos nuotaika buvo uzkreciama. -Ar visa tai laikina? Turiu omenyje, ar tavo galios niekur nedingo? Ar tai reiskia, kad be taves ir Richardo sugryzo dar kasnors?-apiberes mergina klausimais padare trumpute pauze per kuria uzsiverte sau priklausanti gerima. -Nadia... ar ka nors zinai apie Nadia?

by **Li Wang** Kv. 11 27, 2014 2:16 pm

*Prieš tiek daug laiko, pagaliau būdama priešais sau artimą asmenį, dabar jau šokoladinės spalvos plaukų savininkė suspaudė cigaretę tarp savo lūpų, tuo pačiu metu bandydama surasti odinio švarko kišenėse pradingusį žiebtuvėlį. Kuomet žvilgsnis savaime pakilo, ties dabartiniu pašnekovu, nemirtingosios asmenybės veide pasirodė pakankamai draugiškai atrodanti šypsena* - Reikėtu pradėti nuo to, kad aš nebuvau niekur dingusi, kad reikėtu sugrįžti. Ne vien tavo gyvenimas yra kupinas klausimų, į kuriuos yra beveik neįmanoma rasti atsakymus, drauge. Visa esmė tame, kad tapau naudinga tikriausiai galingiausiai Bennett raganai, todėl esu vis dar čia. Ir sunku pasakyti kas būtent dabar esu, nes neturiu nei vampyriškos galios, nei tai kas man buvo suteikta gamtos. Esu kaip ir tipinis asmuo, kuris tuo pačiu metu yra ir gyvas ir miręs. Viena laimė tame, kad esu nesunaikinama paprastų mechaninių objektų. - *Pagaliau sugebėdama surasti reikiamą daiktą, ilgaplaukė moteris išsitraukė iš savo kišenės žiebtuvėlį, bei jo liepsna užsidegė cigaretę. Kartūs dūmai kaip mat pasklido aplink, tuo pačiu metu užpildydami kalbančios moters plaučius. Neslėpdama savo žvilgsnio, moteris pastebimai gūžtelėjo pečiais* - Jei niekas daugiau nesikiš į pomirtinį gyvenimą, su beviltiškumo iššauktais bandymais sugrąžinti mirusius, vadinasi mano egzistavimas tęsis dar ilgai. Mason'ai, aš ir pati daug ko nežinau. Kaip kad pranešė Bennett, esu it "inkaras" jungiantis tiek šį, tiek pomirtinį gyvenimą. - *Šiek tiek pasitraukdama, moteris nusprendė užsiimti sėdimą vietą, šioje patalpoje, todėl kuomet ji savavališkai pakėlė akis į Lockwood'ą, pridūrė* - Pasakydama kad paskutinio "vartų" į pomirtinį gyvenimą ištrūko daug prieš tai mirusių antgamtinių būtybių, būtu tas pats, kas nepasakyti nieko. Tai galima sakyti buvo nekontroliuojamas procesas... Blogiausia tik tai, kad kartu su atrodo nekaltais, ištrūko ir tie, kuriuos savo laiku sunaikinti reikalavo labai daug pastangų. Bet, tai labai slogi kalba, nemanai? - *Nesitikėdama to, kad bus užklausta apie bendravardės dukterį, Reese, dar kartą įtraukė karčius dūmus į savuosius plaučius, kas suteikė jai galimybę gerai apgalvoti tai, ką geriausia būtu pasakyti toliau* - Pasakiau Katherine kad jos dukra atrado ramybę. - *Nusuktas žvilgsnis, net be papildomo komentaro leido suprasti, kad tai buvo viso labo nepiktybiškas melas, kuris suteikė minėtai vampyrei bent minimalią mintį, kad egzistuoja graži pabaigą* - Ir kadangi tikiuosi kad tai liks tik tarp mūsų, nes realiai tiesą žino tik ta pati Bennett, bei vienas iš Salvatore. Pasakysiu taip, pomirtinio pasaulio pusė lūžta, ir vietoje to kad atrasti ramybę, ten patenkantys asmenys yra kone įsiurbiami tamsos. Ir kiek man teko tai matyti pačiai, Nadia, kad ir kokia kovinga buvo, pasipriešinti neturėjo ne menkiausios galimybės. Jos nebėra, ir manau kad niekuomet nesužinosime tiesą apie tai, kas iš tikro yra ta tamsa. Bet kodėl tau tai taip aktualu? Nepanašu kad ji buvo tau drauge.

by **Mason Lockwood** Kv. 11 27, 2014 2:56 pm

-Atleisk, kad tiek klausineju,-neigiamai papurtes galva jis ir pats issitrauke cigareciu pakeli is dzinsu kisenes bei pastates gerima ant staliuko, prisidege savaja cigarete. -Tiesiog kai pastaraji karta teko susidurti su asmeniu, prikeltu antram gyvenimui, tai vos nekainavo mano dukters givybes,-suraukes antakius jis itrauke keleta dumu. -Nesuprask manes klaidingai, sumautai dziaugiuosi ne tik tave matydamas, bet ir pagaliau galedamas su tavimi kalbeti, tave paliesti,-prisedes salia jis draugiskai permete ranka per merginos peti. -Visa tai neitiketina, bet visas tas reikalas su mirusiu zmoniu grazinimu mane kiek trikdo. Juk tai ne siaip sau zmogaus pavertimas vampyru, net kai Klausas nusuko man spranda... viskas ivyko staiga, as atsijungiau ir kita akimirka vel buvau gyvas. Jokios baltos sviesos tunelio gale, jokio pomirtinio gyvenimo, supranti?... Jus su Richardu, kita vertus, ilga laika praleidote... ten. Ir stai, netiketai raganos is anapus ir gyvuju tarpo, panoro jums suteikti antra sansa,-suprates, kad judvieju pokalbis ima igauti kiek niuru atspalvi, ypac po to kai mergina iskloja visa tiesa apie Nadios likima, jis kuriam laikui uzpilde savo burnos turi alkoholiu. -Man tiesiog reikejo tai zinoti... gali buti tikra, kad tai liks tik tarp musu. Mudu su Katherine... na pati zinai,-pastebejes jos sypsena, kuri vienareiksmiskai turejo reiksti ''argi as tau nesakiau'' jis nusijuoke bei eme inirtingai purtyti galva. -Nedrysk nieko sakyti!-nusisypsojes jis uzgesino savo cigaretes likucius i rukomojo grindini uzuot pasinaudojes tam skirta pelenine. -Verciau isgerkime! Dedu galva, kad baigi pamirsti ka reiskia tikras viskio skonis,-pakiles jis susikiso rankas i odines striukes kisenes, leisdamas merginai isikibti jam i paranke. Pajudeje vidun jiedu susidure su minia zmoniu, taciau astri Masono rega negalejo jo apgauti. Mergina minioje buvo ne kas kitas kaip Pierce-Lockwood. Pasistenges, kad jo fizionomija neisduotu pakitusios jo nuotaikos jis mikliai laviruodamas tarp daugybes zmoniu susirado staliuka kiek imanoma atokiau nuo vietos kur buvo isvydes savo vis dar teiseta sutuoktine. -As tuoj grysiu,-prisiverstinai syptelejes jis patrauke link baro, palikdamas Reese prie laisvo stalelio. -Du viskio,-jo zodziai susimaise su moterisku balsu bei lygiagreciu uzsakymu, kuris sklido is greta atsistojusios moters. Pasukes savo galva atitinkamon pusen jis akis i aki susidure su jau daugiau nei du menesius nematyta mergina ir tai priverte ji akimirkai sustingti. -Keturis viskio, as vaisinu,-jo zodziai buvo skirti barmenui, taciau zvilgsnis vis dar buvo nukreiptas i greta stovincia garbane. Savimi pasitikinti, itin seksualiai apsirengusi Pierce atrode stulbinanciai ir tai sufleravo viena - ji cia buvo ne viena. Butent del sios priezasties, nenoredamas, kad situacija taptu dar nejaukesne, jis pasistenge elgtis kiek imanoma taktiskiau. -Sveika, Kat.

by **Dean Winchester** Kv. 11 27, 2014 3:16 pm

Po paskutinio karto, kuomet neoficialiai buvo susidūręs su moterimi, kuri šiuo metu buvo įsitaisiusi priešais, prie salo, buvo prabėgę keli mėnesiai. Net tuomet, kai Winchester matė savo buvusią sugulovę per draugo / priešo vestuves, ji bandė apsimesti kitu asmeniu, o jis net nesistengė įžvelgti tame kokius nors nesutapimus. Keista, kad beveik kiekvienas, kuris buvo susietas su Elena Gilbert, pirmiausia savo gyvenime buvo sutikęs šios antrininkę. Sėdėdamas prie stalo, vyras buvo alkūnėmis pasirėmęs į stalą, bei gerą valandą jei ne daugiau diskutavo apie įvairiausius dalykus. Buvo nutikę labai daug, ir tai kad kiekvieną kartą susitikus su tamsiaplauke, bendravimas nebuvo grindžiamas kokiais nors negatyviais jutimais, vertė jį jaustis ypatingai laisvai. Ji, kad ir buvo viskas ko jis nemėgo gyvenime, viename, tuo pačiu buvo traukianti asmenybė, su kuria buvo malonu bent kartais pakelti kelias taures ir kalbėtis apie viską, ko neįmanoma buvo pasakyti kitiems. Kuomet žalios spalvos akys tyrinėjančiu žvilgsniu keliavo per Pierce-Lockwood veidą, vyriškio išraiškoje savaime pasirodė blankus šypsnis: - Karti tiesa, atrodo gyvenime darai viską, neriesi iš kailio kad būtu išlaikyta pusiausvyra, ir galiausiai susiduri su faktu, kad tam pačiam gyvenimui yra giliai nusišikti ant tavęs. Po visko, ką buvo atlaikiusi mano šeima, net įsivaizduoti negalėjau, kad stovėsiu prie savo brolio karsto, ir keliems, žmonėms dėstysiu kalbą apie tai kad jis buvo jaunas, gyvenimo neparagavęs vaikigalis, kurio saugumo parūpinti taip ir nesugebėjau. - Šiek tiek sujudindamas savus antakius, vyras ištiesė ranką, bei tvarkingai supylė svaiginantį gėrimą iš butelio į abi taures: - Buvau prisileidęs mintį, kas būtu, jei visgi principai nebūtu tokie svarbūs, ir būčiau leidęs jam tapti tuo, na, tuo kas ir tu esi. - Dar kartą kilstelėdamas pečius, Winchester'is supurtė galvą: - Absurdas. Nekreipk dėmesio į akivaizdžiai padauginusio nevykėlio samprotavimus. Kurie taip toli nuo realybės, kad jis pats nesigaudo kas vyksta. Verčiau užkabinkime ką nors įdomesnio, pavyzdžiui tai, kad net prie manęs, šiandiena atrodai stulbinančiai. Ir nesuklysiu pasakydamas, kad po paskutinio karto kai tave mačiau, atrodai kitaip. Laiminga, nevaržoma. Visai tokia pat, kokią tave atsimenu iš labai senų laikų. Ir tai, velniai griebtu verčia mane už tai išgerti. - Kampinė šypsena pakankamai greitai pradingo, kaip tik tuo metu kai šis išsausinęs taurę, suprato kad užsakytas butelis pagaliau pasiekė savo finalinį tašką. Pakildamas nuo savo vietos, vyriškis jau ketino nukeliauti iki baro stalo, kad užsakyti to paties. Tačiau dėl kažkokios priežasties sustabdytas, galiausiai palenkė galvą, parodydamas kad neprieštaraus jei tai padarys stabiliai ant kojų stovinti persona. Ir kuomet Pierce-Lockwood patraukė šalin, medžiotojas liko prie to pačio, iš anksto pasirinkto stalo, davusio viskam pradžią.

by **Arabella Petrova** Kv. 11 27, 2014 3:39 pm

- Nepaisant to, kad aš dabar tiesiog degu noru pasakyti tau "aš juk sakiau, kad taip bus", pabandysiu išlikti kaip galima labiau taktiška, ir pridurti, kad man gaila kad tavo brolis taip greitai apleido šį pasaulį. Manau kad aš pasiilgsiu jo pasakiškai mielų akių. Bet žinai kaip sakoma? Nėra to blogo, kas neišeitu į gerą. Tavo ir Samuelio gyvenimas buvo švelniai tariant apgailėtinas, turiu omeny tuos pačius kodeksus, apie kurios kalbi. Ir tai, kaip gražiai sumovė jums visą saldumą Mandylor šeima. Tad... Įsivaizduok taip, jis dabar yra geresnėje vietoje, o tu, pragare, ir dar esi priverstas būti priklausomam nuo žmogiškų nuodėmių. - *Kiek pašaipi originaliosios vampyrės išraišką, sufleravo tai, kad jai kad ir kaip ji stengėsi, nebuvo ši kalba kažkuo įtraukianti. Mat, būtent dabar, ji buvo sugrįžusi prie savo senojo "aš", kuriam visiškai nebuvo svarbu tai, kas bet kuriam kitam asmeniui sukeltu širdgėlą. Kilstelėdama savo ranką, garbanė ilgais pirštais perbraukė per savo vešlius,m bei tvarkingai paskirstytus plaukus. Ryškus raktikaulis, atrodė kaip niekad vyliojančiai, kuomet jos moteriškumas buvo pabrėžtas kraujo raudonumo spalvos, krūtinę pakeliančia suknele. Aukštakulniai, bei švelnus bulgariškas įdegis kone šaukte šaukė apie tai, kad ji buvo ne vien kad nepriklausoma, tačiau ir pasiruošusi atsigriebti imant visą jai skiriamą dėmesį iš aplinkinių. Pakankamai ryškiai nudažytos lūpos prasiskleidė, kuomet ši pirštuose laikydama taurę, trumpam nuleido akis. Akių plyšiai vėl buvo kiek siauroki, kas išdavė tai, kad ji žaidė* - Žinai ką supratau, po mūsų paskutinio susitikimo? Gyvenimas nepririša tavęs prie vieno taško, kuomet turi visą amžinybę sau. Reikia naudotis tuo, kas yra geriausia ar teikia malonumą. Tad, tokia taisykle aš ir gyvenu... Ir nepameluosiu pasakydama, kad būtent dabar jaučiuosi kaip niekad gerai. - *Mirktelėdama savo pašnekovui akimi, moteris leido suprasti, kad neketina leisti jam keliauti iki baro, kuomet šiai tai pavyks kur kas geriau, tuo labiau kad vampyrės skonis gėrimams buvo kur kas labiau išlavintas, plius tam nebuvo būtina naudotis pinigais. Kuomet grakščiai keldama kojas, Katherine Pierce-Lockwood pagaliau nusigavo iki pagrindinio, aukšto, stalo, atrėmė savo alkūnes į minėto daikto paviršių. Nukreipdama akis į už baro stalo esantį asmenį, ši koketiškai šyptelėjo* - Širduk, buk toks malonus, bei pakartok mūsų užsakymą. Tik šį kartą, pasirūpink tuo, kad gėrimas nebūtu atskiestas. Mat, turiu talentą atskirti gerą produktą nuo... - *Kuomet šios kalba buvo pertraukta iš šono pasirodžiusio vyro, ryškus moters antakiai savaime pakilo aukščiau, nei yra visuomet. Kone visu kūnu pasisukdama į pakalbinusio asmens pusę, vampyrė savo veide leido pasirodyti tai pačiai, lapiškai šypsenai, kuri prieš tai buvo tramdoma įvairiausių priežasčių. Bėda buvo tik tame, kad dabar stovėdama priešais Lockwood'ą, moteris ne kiek nebuvo sutrikusi, nors paskutinis jų susitikimas ir nebuvo pasibaigęs gražiomis frazėmis. Liežuviu perbraukusi per savo lupas, Pierce-Lockwood nenuleido savo akių nuo pašnekovo, tačiau tuo pačiu metu ir nesistengė jam suteikti per daug dėmesio* - Mason'ai. Asmuo, kuris visuomet pasirodo tuomet, kai mažiausiai to tikiesi. - *Giliai įtraukdama oro į savuosius plaučius, garbanė pasirėmė alkūne į baro stalo paviršių, laisva ranka atmesdama savo plaukus atgal* - Man aišku malonu, bet nesirūpink, užsakymu pasirūpinsiu pati. - *Pirštais perbraukusi per stalą, ji kaip mat, lyg švelni banga dvelkianti prabangiu saldumu, patraukė nuo stalo, žinodama tai, kad gėrimai, kuriuos ši užsisakė bus pristatyti čia dirbančio personalo. Ir kuomet atsiskyrusi nuo Lockwood'o per kelis žingsnius, vampyrė sustojo. Keista, per daug miela šypsena pasirodžiusi jos veide, privertė moterį pasisukti į vis dar teisėto savo vyro pusę* - Buvo malonu susitikti dar kartą, Lockwood'ai.

by **Mason Lockwood** Kv. 11 27, 2014 4:27 pm

Nereikia ne sakyti, kad pries tai buvusi pakili Masono nuotaika issisklaide it rukas. Per pastaruosius keleta menesiu Masonas buvo spejes save itikinti, kad judvieju issiskyrimas visiems isejo i gera, taciau dabar, stovedamas akis i aki su moterimi, sugebejusia apversti jo gyvenima aukstyn kojomis net ne viena, bet keleta kartu, jis negalejo islikti jai abejingas. Kad ir kaip jis stengesi maskuoti savo susierzinima, padaznejes jo sirdies ritmas isdavikiskai bylojo apie merginos jam daroma itaka. Jos saltumas ir veidmainiska sypsena tik patvirtino jo spejimus. -Vadinasi is tiesu ryzaisi prasiplauti smegenis,-lupu kamputyje smestelejes sypsnis toli grazu nebuvo nuosirdus. Pastveres viena viskio taure jis uzsiverte gerima, vienu mauku istustindamas inda iki dugno. Katherine nerode ne menkiausio noro pasilikti ar veltis i bet kokias kalbas ir tai buvo taip neiprasta, taip pazystama. Masona apnikes dejavu jausmas priverte vaikina suspausti tuscia viskio taure pernelyg stipriai ir tik pasigirdes iskilusio stiklo garsas priverte ji atsitoketi. Stebedamas nueinancia ir netrukus minioje pradingstancia moteri jis jautesi kaip reikiant ismustas is veziu. Tai ka ji vilkejo, tai koks ryzkus ir provokuojantis buvo jos makiazas, visa tai priverte ji suvokti, kad jam toli grazu nebuvo vis vien. Masonas nebuvo pasirenges jos paleisti ar tuo labiau stebeti ja koketuojancia su kitu. Pastveres dar viena viskio stikline, jis pakartojo tai ka buvo padares su pirmaja ir paskubomis atsiskaites su ji aptarnavusiu barmenu bei pasiemes likusias dvi taures, jis patrauke atgal prie staliuko kur buvo palikes Reese. -Atleisk, buvo siokia tokia eile...-sumelaves jis prisedo priesais plauku spalva pakeitusia mergina. Sededamas taip, kad galetu kuo puikiausiai matyti staliuka ties kuriuo snekuciavosi garbane ir Winchesteris jis kaip imanydamas bande susitelkti ties Reese, taciau tai jam sekesi gan sunkiai.

by **Li Wang** Kv. 11 27, 2014 4:41 pm

- Buvo laikas, kuomet aš sakiau kad protu nesuvokiama yra vien tai, kad minties galia sugebu pakelti išbarstytas plunksnas, ir su laiku ne vien supratau ką reiškia mirti, kai tau yra nusukamas sprandas, bei ir mirti iš tikro. Todėl patikėk manimi, kai tai sakau. Gyvenimas yra didžiulė painiava, ypač kai gauni progą pažinti jį iš visų pusių. - *Trumpam nuleistas žvilgsnis, privertė Reese apsvarstyti galimybę pasakyti tai, kad sugrįžtant atgal, gyvenimas netampa paprastu* - Asmuo, kuris man suteikė dar vieną gyvenimą, pasakė labai protingus žodžius. Kiekvienas kuris sugrįžta atgal, jau nebėra tas asmuo, kurį pažinojome prieš tai. Tad leisk man pasakyti, kad visiškai nesistebiu tuo, kad tavo dukra buvo patekusi į bėdą. - *Užversdama akis, moteris iš karto veide ištempė šypsena* - Dukra... Ir kas tik galėjo pagalvoti? Ponas "laisvo oro direktorius" turi tikrą šeimą, dukterį. Beje, ji nuostabi. Mačiau ją iš šalies, kai mokiausi pritapti prie savo naujo gyvenimo tikslo. Gyvenime ji pasieks neįsivaizduojamų dalykų, ir tu būsi tas, kuris ją prie to pastūmės. - *Linktelėdama, bei tokiu būdu patvirtindama savo žodžius, rudaplaukė nusuko savo akis, kaip tik tuo metu, kai kalba palietė Nadia* - Kiekviena antgamtinė būtybė, kuri miršta, pereidama į pomirtinį gyvenimą, priverčia mane pajausti tą skausmą, kurį sukėlė mirtis. Todėl, geriausia jei Katherine niekuomet nesužinotu tikrosios tiesos apie Nadia. Nes tai bus sunkiai suvokiama. - *Blanki šypsena, kurią netrūkus palydėjo tam tikra tylos pertrauka, privertė merginą įsikabinti į draugo parankę, ką taip pat pasekė skardus kikenimas* - O Dieve švenčiausias, man net sakyti to nereikia! Nors ne, atleisk, bet negaliu susilaikyti. Argi aš tau nesakiau? - *Draugiška, bei plati šypsena kaip mat palydėjo "inkaro" kalbą, kuomet ši grakščiai prisėdo prie staliuko. Pakėlusi akis į Mason'ą, ji neatkreipė dėmesio į tai, kad čia pat buvo jos bendravardė, todėl viso labo linktelėdama galva, leido šiam pasitraukti. Pati tuo tarpu, iš švarko kišenės ištraukė mobilų telefoną, kurio ekrane nebuvo ne vieno praleisto skambučio. Tai iš dalies buvo keista, iš kitos ne. Pati Reese, stengėsi išvengti kontakto su dauguma, mat nebuvo tikra dėl to kad "inkaro" statusas egzistuos ilgai, ir jei kita pusė kris, ji kris kartu. Todėl, buvo beprasmiška vėl susigrąžinti artimus, pasakant kad tai greičiausiai laikina. Šokoladinės plaukų spalvos savininkei laikas bėgo per daug nepastebimai, ir ši atitraukė akis nuo laikyto telefono tik tuomet, kai pasigirdo Mason'o balsas, kuris leptelėjo nerišlų komentarą apie eilę prie baro* - Na žinoma, lyg tau kada nors tai kėlė bent menkiausius rūpesčius? Nagi, pripažinkime, dirbčiau aš už baro, ir ten stoviniotu žmonės, pirmiausia dėmesį atkreipčiau į tave... Arba. - *Susiaurinusi akių vokus, mergina pratęsė* - Atvirkščiai, versčiau tave ten pasilikti ilgiau. Ir kalbant apie tai, kantrybės neužteko sulaukti? - *Galvos mostu nurodžiusi kad ant stalo vis dar buvo paliktos pustuštės stiklinės, moteris demonstratyviai sujudino savo pečius* - Tiek to, nesiparink, kitą kartą nueisiu pati. Jei pasakysi, ko toks suirzęs grįžai?

by **Arabella Petrova** Kv. 11 27, 2014 4:57 pm

*Nespėdama iš karto pasitraukti pilnai šalin, tamsiaplaukė garbanė specialiai leido savo veide pasirodyti į vieną pusę labiau pasvirusiai šypsenai, kuomet kalba palietė šios sprendimus. Greičiausiai dėl to, kad dabartiniuose moters prisiminimuose nebuvo nieko gražaus, kas būtu susieta su priešais stovinčiu, akivaizdžiai vis dar labai karštai atrodančiu, vyru, ji nejautė sąžinės graužaties, dėl to, kas manė buvo teisinga* - Rimtai? Man atrodo kad dabar kaip niekad viską matau, labai aiškiai. - *Minimalus galvos linktelėjimas, ir nuo veido nedingstanti ta pati, šalto tačiau gyvenime daug pasiekusio asmens, šypsena, buvo paskutiniu dalyku, kuris buvo pademonstruotas, kuomet Katherine Pierce-Lockwood, pasisukdama ant savo prabangių aukštakulių kulno, pasuko link staliuko, kuris buvo rezervuotas jos vardu. Įkandin pasirodęs asmuo, kuris užėmė klube patarnaujančias pareigas, pastatė ant stalo paviršiaus užsakytą butelį, kuomet ant kėdės prisėdusi vampyrė, nukreipė savo žaismingą žvilgsnį į visiškai kitą, šio klubo galą. Kaip niekad aiškiai jausdama svetimas akis ant savęs, moteris pasekė žvilgsnio kryptimi, dar kartą, kad ir iš daug toliau, akimis susibėgdama su Lockwood'u. Kiekvienas sujudimas, kurį buvo puikiai atkalusi garbanė, veikė blaškančiai. Ilgi, tvarkingai nulakuoti nagai švelniai keliavo per aiškiai matomą raktikaulį, kuomet plaukai buvo paskirstyti ant vieno šono, kas tik dar labiau apnuogino moters ir taip iššaukiančiai atrodantį kūną. Širdelės formos iškirptė ir ne vienos petnešos, buvo palikusi vietos fantazijai. Tai kad ji geras kelias minutes praleido iš tolo stebėdama savo teisėtą vyrą, galiausiai galėjo būti lengvai pastebėta. Ir tai privertė Pierce-Lockwood vėl nukreipti akis į dabartinį pašnekovą* - Stovėdama prie baro, žinai kokios mintys mane aplankė? - *Trumpam nuleistas žvilgsnis iššaukė plačią, bei akivaizdžiai nuoširdumu dvelkiančią šypseną, kuri atrodo net neketino pradingti* - Ką pasakytum, jei per mažiau nei penkias minutes sugebėčiau tau rasti pagrindą, kaip iš gyvenimo vėl pradėti imti tai kas traukia? - *Šiek tiek pakelta ranka, kurios rodomasis pirštas prieš tai slydo per raktikauli, pagaliau palietė vampyrės ryškiai nudažytas lupas. Žvilgsnis vėl, kad ir trumpam, tačiau buvo perkeltas į toliau esantį staliuką. Neskaitant to, kad moteris nejautė priklausomybės nuo hibrido, ir jos vidinė būsena nespinduliavo skausmu, kurį kartais geba suteikti epiška meilė, ji buvo priversta pripažinti. Kad net dabar, hibridas atrodė per daug traukiantis, keliantis keistą magnetinį / seksualinį lauką. Kuomet Pierce-Lockwood atitraukė abi savo rankas nuo savęs, bei sugrįžo prie pašnekovo, te dviprasmišku tonu, perklausė* - Tik pasakyk taip, ir pažadu, nepiktnaudžiaujant savais sugebėjimais,kurie žinoma man labai palengvintu užduotį, pamokysiu tave atsipūsti. Suprasti kad dar yra dėl ko gyventi.

by **Dean Winchester** Pen. 11 28, 2014 1:57 pm

- Žinai kokia yra blogiausia mintis, kuri aplanko mano alkoholiu pritemdytą sąmonę, taip dažnai, kad su laiku suprantu kad visą tai, dėl ko mes kabinamės į paviršutiniškus džiaugsmus, tėra bandymas sukurti sieną tarp tiesos ir saldaus melo? Mes vieni. Turiu omeny, kai tave paliečia tiesa apie antgamtines būtybes galiausiai tu gauni tik du pasirinkimus. Pirmasis, kovoti su tuo, ir galiausiai palaidoti visus aplinkui. Antrasis, tapti vienu iš tokių. Ir kad ir kiek kartų aš save tikinau, kad reali mirtis nėra taip blogai, palyginus su tuo kad gyveni amžinai. Dabar suprantu, kad turint rankose nemirtingumą, nebūtinai turi tapti monstru, apie kuriuos yra kalbama siaubo legendose. - Kalba nebuvo labai aiški, greičiau filosofinių minčių dėstymas balsu. Alkūnės rėmėsi į stalo paviršių, kuomet kalbantysis pakėlęs vieną iš savo rankų, dviem pirštais perbraukė per nosies pertvarą, nespecialiai išreikšdamas tai, kad alkoholis, kuris neišgaruoja iš jo apytakos sistemos taip greitai, kaip norėtųsi, kėlė jam dalinį nuovargį. Todėl sekantis kartas kuomet Winchesteris ryžosi prasitarti, buvo kaip tik tai, kas būtent iš šio asmens buvo visiškai nelaukiama: - Netekau savo gyvenime labai daug, ir dabar, manau yra pats laikas imtis kraštutinių veiksmų, bei bet kokia kaina susigrąžinti bent vieną asmenį, kuris sugebės sugrąžinti mano išnaikintą šeimą, atgal prie jos tikrosios esmės.
Žvilgsnis, kuris galiausiai buvo nukreiptas į priešais sėdinčią, akivaizdžiai seksualumu dvelkiančią moterį, pagaliau vyriškio veide privertė pasirodyti šypsenai. Tai kaip gundančiai judėjo garbanės kūnas, savaime privedė prie minties, kad tai yra skirta kitam asmeniui, nei tam, kuris šiuo metu leido su šia laiką. Neigiamai supurtydamas galvą, Winchester'is iš savo kišenės išsitraukė mobilų telefoną, kuriame sujungęs priekinės kameros funkciją, atitinkamai palenkė aparatą, bandydamas surasti bent vieną pažįstamą veidą šiame pastate. Ir tai kad iš karto to padaryti tikrai nepavyko, mat maišė akyse susiliejantis vaizdas, medžiotojas eilinį kartą nukreipė akis į pašnekovę: - Jei nežinočiau kad mes geriau esame tinkami į draugus, pasakyčiau kad bandai mane seksualiai sudominti. Taigi, kas jis? - Aparatas, kuris buvo prieš tai laikomas rankoje, galiausiai atsidūrė ant stalo paviršiaus, kuomet vyriškis sugriebė butelį, nebyliai supildamas jame esantį skystį į specialiai tam skirtas taures. Nekeldamas akių į pašnekovę, Dean'as ganėtinai veidmainiškai suprunkštė: - Na žinoma, parodysi man žaliuojančius augalus, kylančią saulę ir tai kaip išsirenki aukas tinkamas dienos rutinai paskaidrinti. Katherine, jokia vampyrė manęs nesugebės įtikinti, kad... - Kalba staiga nutrūko, kuomet aiškiai susiaurinti akių plyšiai, privedė kalbėjusio žvilgsnį prie moters veido: - Tebūnie. Neturiu ko prarasti, todėl jei nenaudosi savo fiti miti, aš sutinku. Bet kaip ir sakiau ne vieną kartą, tai privalomai turi kelti malonumą, o ne kažką panašaus į niūrias kalbas, kuriomis dabar dalinamės.

by **Mason Lockwood** Pen. 11 28, 2014 2:08 pm

Sutelkti demesi ties savo pasnekove sugryzus nuo baro Masonui sekesi sunkiai. Akies krasteliu sekdamas kiekviena Pierce zingsni, jis netruko susidaryti ispudi, jog jo susidomejimas jos veikla nera vienpusis. Merginos isvaizda, pasitikejimas savimi ir koketiska elgsena veike provokuojanciai, juolab, kad per pastaruosius metus jam nebuvo teke tapti viso to liudininku is stebetojo pozicijos. -Atleisk,-neigiamai papurtes galva jis grazino savo zvilgsni ties Reese. -Pastaruoju metu mano koncentracija yra niekam tikusi,-kaltai sypteleje jis pastvere pro sali ejusios barmenes ranka bei pasinaudojes gebejimu uzkalbeti, uzsake buteli megstamo gerimo. Kai jo zvilgsnis vel sugryzo ties pasnekove, kastoniniu plauku savininke, deja buvo spejusi pasekti jo zvilgsni ir issiaiskinti ko butent Lockwoodas visa vakara nepaleido is akiu. -Man vis vien,-Masonas kuo puikiausiai girdejo kiekviena Pierce-Lockwood lupomis istarta zodi, taciau teisindamasis jis neigiamai papurte galva nutaisydamas ''i don't give a shit'' fizionomija. Netrukus sugryzusi padaveja pastate viskio buteli priesais hibrida ir jis nieko nelaukes prisipilde tiek savo, tiek priesais sedejusios merginos taures. -Uz nauja pradzia,-paskyres siam vakarui ypac tinkanti tosta jis lupu kamputyje isspaude gan nuosirdzia, bet daug pastangu kainavusia sypsena. Gerai pazinodamas savo zmona jis netruko suprasti, kad ji atpazino Reese ir, kad tai vienaip ar kitaip zaide moters savimeile, nepaisant fakto, jog ji bent is paziuros nepuoselejo jokiu siltu jausmu Masono atzvilgiu.
Psichologinis zaidimas vykstantis taro dvieju klubo staliuku eme igauti vis didesni pagreiti, juolab, kad uz stalu sedintis asmenys kuo toliau tuo labiau girto. -Sakei, jog nesi nei gyva, nei mirusi...-suraukes antakius Masonas dviprasmiskai syptelejo. -Kaip tai atsiliepia tavo... na zinai... asmeniniam gyvenimui,-prikandes apatine lupa jis tramde isdavikiska sypsena. Alkoholis ne kiek nepadejo jam tramdyti savo pavydo, viso labo padejo labiau susitelkti ties patrauklia moteriska kompanija. Antrasis viskio butelis ejo i pabaiga ir si karta baro pusen patraukusi Reese netrukus susilauke palydos. Atsidures merginai uz nugaros jis rankomis pasireme i baro stala, tokiu budu ja apkabindamas. -Mokesiu as,-syptelejes jis zaismingai istrauke kreditine kortele merginai is ranku, kuria si buvo atkisusi barmenui.

by **Li Wang** Pen. 11 28, 2014 2:39 pm

*Matyti kad draugo mintys buvo išskridusios visiškai kitur, nors kūnas dar buvo likęs priešais, vertė "inkarą" savaime atkreipti dėmesį į tai, kas vyko šiame klube. Neturėdama antgamtinių sugebėjimų, kurie pasižymėtu nepriekaištinga klausa, ilgakasė brunetė buvo priversta kad ir trumpam, tačiau pasisukti į tą pusę, kur kartas nuo karto dirstelėdavo pašnekovas. Giliai įtraukdama oro į savuosius plaučius, ji nusprendė išdėstyti savo nuomonę* - Žinai, aš niekuomet nebuvau tas asmuo, kuris suprastu tai, kas vyko tarp tavęs ir Katherine. Man tai visada atrodė labai pervertinama, išaukštinama tuščioje vietoje. Nes, esu viena iš ne daugelio, kuri matė ją visomis nugyventomis epochomis, buvau susidūrusi net su jos gebėjimu išduoti. Ir galiausiai per plauką vos pati netapau tokia pačia. Tu, visgi visada atrodei vertas kažko geresnio... Ir kai tapau inkaru, turėdama galimybę viską matyti visai kitomis spalvomis, galiu savęs paklausti. Gal tai ir yra tas "geresnio" tau? - *Trumpam nuleidusi akis, moteris savo veide leido pasirodyti draugiškai šypsenai, kurios metu pasklido sekantys žodžiai* - Aš neprieštarausiu, jei užsimanysi pakilti iš šios vietos ir gerai tvojęs į snukį Winchester'iui, ją pasiimti. Tuo atveju, jei tai tikrai yra tai, ko nori. - *Prunkštimas, kuris netrūkus nutraukė šatenės kalbą, privertė ją aiškiai neigiamai sukratyti galvą* - Nu žinoma, taip pat vis vien, kaip ir man ankščiau buvo susitinkant su tavo sūnėnu. Vat, lygiai taip pat. - *Klausimas apie asmeninį gyvenimą šiek tiek glumino, mat moteris buvo atsidavusi vien tik savo naujam vaidmeniui, todėl visą kitą buvo numesta kaip galima toliau. Iš dalies tai galima buvo pavadinti baime prisirišti. Todėl kuomet skaisčiai mėlynos akys nukrypo į šoną, o pakelta taurė buvo prispausta prie švelniai persikinio atspalvio lūpų, ji nutilo. Tačiau, kad ir kaip pasukus, ilgai netempdama šios pertraukos, Reese nusprendė pasisakyti* - Sunku kurti asmeninį gyvenimą, kuomet aplink tave pastoviai sukasi vaiduokliai. O ir šiaip, su laiku supratau kad esu labiausiai netinkama santykiams, nes turiu talentą susimauti kaip reikalas. - *Diskusija buvo banguota, kartas nuo karto tai džiuginanti, tai liūdinanti. Ir akimirka, kuomet ilgakasė patraukė link baro, buvo pasiruošusi pateikti užsakymą, jausmas kurį sukėlė iš paskos pasirodęs asmuo, privertė ją labai greitai pasisukti veidu į Lockwood'o pusę. Blanki šypsena, ir tai, kaip mikliai mergina ištrūko iš apkabinimo, leido suprasti tai, kad tų pačių klaidų kartoti ji nebuvo pasiruošusi* - Sutarta, tačiau tai bus paskutinis šiandienos užsakymas. Nes, ne taip kaip tau, man ryt galva skaudės taip, lyg išvakarėse būčiau pakišusi ją po traukiniu. - *Šyptelėdama, mergina abejomis alkūnėmis, tačiau veidu į salę, atsirėmė į stalą*

by **Arabella Petrova** Pen. 11 28, 2014 3:12 pm

- Tu manai, kad po viso praeito kelio, kurį galima pavadinti tavo gyvenimu, tu nusipelnei galimybės į laimingą pabaigą? Nebūk naivus Winchester'i, tau neturėtu būti paslaptis tai, kad gyvenimas yra įnoringa kalė, ir tol kol neišmoksi jos gerai patvarkyti, visuomet ir būsi toks. Gyvenimu nepatenkintas, ir nieko linksmo nebe sugebantis daryti asmuo. Taigi, aukščiau nosį, neversk manęs mokyti tave kaip reikėtu elgtis su kale. - *Veide pasirodžiusi pakankamai dviprasmiška šypsena, privertė Katherine Pierce-Lockwood sutelkti visą savo dėmesį į tai, kokius būtent dabar sujudimus atliko šios pašnekovas. Buvo nesunku pastebėti, kad dar pora taurių, ir greičiausiai jai šiam vakarui teks ieškotis kito kandidato į "draugus". Todėl, kuomet Winchester'is pripildė abi taures, garbanė pirmiausia pasigavo tą indą, kuris priklausė pašnekovui. Manevringu riešo sukimu, moteris lyg nematomu šiaudeliu maišė gintarinės spalvos gėrimą, kuomet trumpam nuleistas tamsių akių žvilgsnis iššaukė savimi pasitikinčios moters šypseną* - Ne gyvenimas ar prakeiksmas mus paverčia monstrais, tai yra kiekvieno asmeninis pasirinkimas. Ir tiesą pasakius, nebūsiu ta, kuri parems tavo nuomonę, kad turint visą amžinybę, reikėtu daryti gerus darbus. Vienaip ar kitaip, tai visada lieka neįvertinta. Tai kokia prasmė stengtis, kai tiesiog gali iš gyvenimo imti kiekvieną, malonumą teikiantį dalyką, kuris galiausiai ir prives prie pilnatvės. Nagi, nesakyk kad klystu. Tavo mintys kartais būna tokios pat, kad kad ir kaip tam prieštarautu tavo užgrūdinta asmenybė, tu norėtum būti nemirtingu. Naudotis kiekviena tau suteiktos valdžios akimirka. - *Neskaitant to, kad Katherine Pierce-Lockwood realiai nebuvo sudominta savo pašnekovo gyvenimiškomis problemomis, kažkodėl tam tikra jo kalbos dalis privertė vampyrės veide pasirodyti tai pačiai šypsenėlei, kuri TIKRAI nereiškė nieko gero. Jau ne vienerius metus palaikydama bendravimą su medžiotojais, moteris buvo informuota apie beveik kiekvieną šios šeimos žingsnį, ar net kuriamą planą, šiai ne paslaptis buvo ir tai, kad dabartinė Mason'o lovos draugė buvo Dean'o brolio gyvenimo dalimi. Perdėtai saldi išraiška, kuri pasireikšdavo tuomet, kai moteris imdavosi kokios nors nedoros veiklos, dabar kone spinduliavo. Šiek tiek kilstelėdama savus pečius, ji susakė tai, kas net skambėjo labai keistai* - Aš tau padėsiu susigrąžinti tą asmenį. Žinoma, aš nieko nedarau, jei tai neatneša man naudos. Bet... Tau mielasis, sutinku padaryti paslaugą nemokamai. - *Vien mintis, kad tai bent iš dalies gali sugriauti teisėto vyro gyvenimišką rutiną, vertė garbanę elgtis taip, kaip tai padarytu bet kuri protinga moteris, netiesiogiai. Giliai įtraukdama oro į savuosius plaučius, vampyrė užvertė savo akis, kuomet žvilgsnis savaime nukrypo į staliuko prie baro pusę, neužlaikydama kontakto, ji pratęsė* - Kas? Šiandienos visas mano dėmesys yra skirtas tau vienam. Todėl verčiau liaukis ieškoti priekabų, nes... tai ką darau, tėra mano natūra. - *Mirktelėdama akimi, moteris pakankamai greitai perbėgo prie esminės kalbos, kuri turėjo atnešti šiai tolimesnės dienos planus. Vien todėl kad Alaric'as, su kuriuo pastaruosius porą mėnesių ji leido laiką daugiausia, buvo kelioms dienoms išvykęs, ji savo nuobodulį stengėsi užimti visiškai kitokia veikla* - Saldainuk, vadinasi tai yra pasimatymas. - *Plati šypsena trumpam pertraukusi garbanės kalbą, neužtempė ilgos pauzės, kuomet ji nebe delsdama daugiau laiko, pratęsė* - Pasirodyk ryt prie tavo šeimai ankščiau priklausiusio dvaro, tiksliau to, kas iš to pastato liko. Ir nepamiršk savo automobilio. Patikėk manimi, dieną kupiną nepamirštamų įspūdžių tau bus garantuota. O dabar... - *Grakščiai ištiesta ranka, galiausiai atsidūrė ant Winchesterio kaklo šono, kuomet arčiau prisiartinusi tamsiaplaukė garbanė, įsistebėjo į savo pašnekovo akis* - ...eik šalin. - *Pasinaudodama užkalbėjimo sugebėjimais, ji sumažino atstumą dar labiau. Kuomet kraujo raudonumo spalva nudažytos lūpos palietė pašnekovo skruostikaulį, moteris blankiai šyptelėjo, pagaliau suteikdama draugui laisvę sugrįžti namo, bei išsimiegant pasiruošti rytdienai*

by **Mason Lockwood** Pen. 11 28, 2014 4:05 pm

Masono pasirinkimas liudesi, nusivylima, nezinia ir kitus neigiamus jausmus skandinti alkoholio ir moteru komopanijoje jau buvo spejes taptu zalingu, taciau vaikinas to sau ne uz ka nepripazino. Tik kai sena pazystama pakankamai tiesiogiai leido jam suprasti, kad neketina pasiduoti alkoholio itakai ar juo labiau, padaryti ka nors, ko veliau abiems tektu gailetis, jis siek tiek atsitokejo. Neblaivi sypsena niekur nedingo, taciau atsiskaitinedamas kortele jis dirstelejo i Pierce puse tam, kad isitikintu, jog merginos palydovas kluba vis gi palieka viena, o ne drauge su garbane.
Padaugines Lockwoodas neikuomet negalejo pasigirti racionaliais sprendimais, o apkvaitusios smegenines ir pavydo misinys buvo kaip tik tai, kas priverte alfa hibrida prarasti savitvarda kai jo zmona, bent jau is paziuros, surakino savo lupas su jo ir taip nemegiamu medziotoju. -Man reikia ikvepti gryno oro,-iskoses pro sukastus dantis jis uzsiverte dar viena viskio taure ir ne itin tiesia trajektorija patrauke rukomojo link.
Pyktis, kuri sugebejo isprovokuoti Pierce-Lockwood pamazu temde jo prota ir verte priemineti sprendimus, kuriems jis siaip jau nebutu ryzesis. Atsistojes i nuosalesni rukomojo kampa jis issitrauke cigareciu pakeli, deje, tik tam, kad susidurtu su faktu, jog jos buvo pasibaigusios. Vaizdas siek tiek liejosi, taciau tai nesutrukde jam patraukti salimais rukiusios merginos demesio. Paprases cigaretes jis kantriai islauke kol mergina surado ko prasoma nedidele rankineje, taciau kai si istiese jam metinio skonio cigarete, Masono ranka suciupo jos riesa ir tokiu budu prisitrauke arciau saves -Nesauk,-jo skaiscios akys sutviskejo prietemoje dar pries tai kai buvo stipriai sumerktos maitinimosi proceso metu. Praejo kelios sekundes, o gal minutes, kai jis pagaliau buvo kiek grubokai priverstas atsimerkti mat merginos ranka su didele jega istruko is jo gniauztu ir tai buvo toli grazu ne jo ''aukos'' nuopelnas.

by **Arabella Petrova** Pen. 11 28, 2014 4:34 pm

*Buvo labai sunku pasakyti kad dabartiniai Katherine Pierce-Lockwood veiksmai buvo grindžiami beviltiškumo, greičiau tai buvo būdas kuo geriau praleisti šios dienos vakarą. Nuo stalo pasitraukęs vyras, kuris prieš tai palaikė vampyrei kompaniją, paklusniai patraukė link durų, vedusių į automobilių parkavimo aikštelę. Likdama viena prie staliuko, ant kurio dar buvo vos pastebimai pradėtas butelis, pora taurių, bei mobilusis telefonas, kuris buvo paliktas vyriškio, moteris pastebimai iškėlė savus antakius. Prasmės pasilikti čia, originalioji vampyrė nebe matė, todėl kuomet ji galvos krestelėjimu nurodė kad vienas iš patarnaujančio personalo narių atneštu šiai švarkelį, ji kaip mat pakilo ant kojų. Nesigilindama į tai, kad aplink besisukantys stipriosios lyties atstovai kone rengė ją savosiomis akimis, garbanė sulaukė kol šiai bus atneštas reikiamas daiktas. Ir jei ne įtartinai atrodanti eisena, kuria šiandiena pasižymėjo vis dar teisėtas vampyrės vyras, ji greičiausiai taip ir būtu patraukusi šalin. Ryškia, kraujo raudonumo spalva nudažytos lūpos šiek tiek pakeitė įprastą formą, kuomet moters veide pasirodė kampinė šypsena. Smalsumas, kuris neleido Pierce-Lockwood patraukti savais keliais, galiausiai atvedė šią į rūkyklą, kuri kaip tyčia buvo pastato viduje. Prasilenkdama su keliais veidais, kurie kaip tik tuo metu baigę nuodyti save, patraukė lauk, garbanė pateko į dūmais paskendusią aplinką. Tai, kaip stipriai buvo į svetimos moters riešą įsikabinęs Lockwood'as, privertė vampyrę neigiamai supurtyti galvą. Faktas, kuris buvo patvirtintas beveik nesuvaldoma moters fizine jėga, bylojo apie tai, kad šios mitybos racionas pastarosiomis dienomis, buvo kaip niekad tinkamas. Staigiai, kone "išplėšdama" nepažintos merginos ranką, iš Lockwood'o gniaužtu, moteris mikliai suėmė merginos veidą, ir sudarydama tokį vaizdą kad ketina jai nusukti sprandą, galiausiai pasirinko kiek mažiau dėmesį atkreipiantį variantą* - Rūkomasis buvo pripildytas žmonių, todėl nusprendei išeiti į lauką. Ten, tave užpuolė... - *Specialiai sugrąžindama savo žvilgsnį į Mason'o pusę, bei tuo pačiu metu veidmainiškai palenkdama galvą, pašaipiai pratęsė kalbą, kuri buvo skirta merginos įtaigai* - ...šuo. Antkaklis su vardu, tau leido suprasti kad jis greičiausiai nebuvo sergantis. Sugrįžusi prie savo draugų, pasakyk kad nori važiuoti namo. Namuose, išgerk kelias tabletes aspirino, ir būk gera mergaite, pamiršk kad kada buvai mačiusi mane, ar šį stuobrį. - *Kuomet Pierce-Lockwood grubokai paleido merginą, kuri kaip tyčia greitai ėmė vykdyti paliepimus, seksualiai atrodanti garbanė susikryžiavo savo rankas po krūtine, kuomet pagaliau užklausė* - Net jei man visiškai nerūpi tai ką darai... Negaliu susilaikyti. Tu rimtai toks kvailas, ar tik stengiesi tokiu būti? - *Omeny turėdama incidentą su nepažįstama mergina, Pierce-Lockwood vėlgi užvertė akis, kuomet neigiamas galvos papurtymas privertė ją kad ir trumpam, tačiau atsukti pašnekovui nugarą. Dantų nešiepianti šypsena trumpam ėmė dominuoti tamsiaplaukės veide, kuomet ši net nepasistengė pridurti dar ką nors*

by **Mason Lockwood** Št. 11 29, 2014 1:25 pm

Viskas kas siuo metu sukosi Masono galvoje, tai, kad jis privalo issiblaivyti ir kiek imanoma greiciau, kadangi girtas jo protas atisake pripazinti, jog Katherine, jam priklausanti moteris, laika leido kito vyro kompanijoje ir jis negalejo uzkirsti tam kelio. Hibrido kraujas buvo intoksikuotas dideliu alkoholio kiekiu ir vienintele iseitis paspartinti savaimini kraujo issivalyma buvo i ji praskiedziant. Problema buvo ta, kad jo pasirinkta auka buvo ne ka maziau apkvaitusi nei jis pats, todel is to buvo maza naudos. Pramerkes akis jis isvydo priesais save asmeni, kurio elgesys ir privede ji prie to, ka butum galejes pavadinti savikontroles praradimu ir tai priverte Lockwoodo antakius issilenkti is nuostabos. -Kas per...-isspaudes pro vis dar zmogiskos formos igauti nespejusius dantis jis apsilaize krauju suteptas savo lupas. Nespejes isikisti i uzkalbejima jis suraukes antakius, akimis palydejo paskubomis pasisalinusia mergina, kuri savo nelaimei atitiko megiamiausios Masono kraujo grupes donore.
Is kart po to kai Katherine, kuri pries tai sekmingai buvo hibrida itikinusi, jog jo egzistavimas jai yra tuscia vieta, netiesiogiai, bet istrauke Masono pasturgali is labai dideles bedos, i kuria jis butu galejes pakliuti per savo neapdairuma, patrauke salin, jis suciupo jos alkune. -Kas nutiko, Kat? Uzuot eilini karta atsisakiusi jausmu, nusprendei pamirsti? Tai tau nebudinga,-suraukes antakius jis kiek pasaipiai syptelejo bei tuo paciu ja paleido. -Kas butent neleido tau judeti tolyn?-atsiremes i rukomojo siena uz nugaros jis net is paziuros atrode padaugines. -Nejau tik pasalinusi prisiminimus apie mane gali vel megautis seksu su kraujasiurbiais?-budamas kone isitikines, kad tarp jos ir Winchesterio kazkas vyksta jis akivaizdziai dege pavydu ir dabar, budamas girtas jis nesugebejo to nuslepti.

by **Arabella Petrova** Št. 11 29, 2014 2:43 pm

*Akivaizdžiai nieko doro nežadanti šypsena, kuri prieš tai buvo akivaizdžiai matoma moters veide, dingo, iš kart tuomet, kai Katherine Pierce-Lockwood buvo šiek tiek grubokai sustabdyta, bei tuo pačiu metu priversta atsisukti. Ta pati, šiek tiek šaltumo turinti išraiška, neleido suprasti nieko, kas tuo metu "slėpėsi" šios viduje. Neįskaitomos minos vienintelis ryškiausias objektas tebuvo netipiškai, raudona spalna nudažytos lūpos, kurios atrodo tonas į toną derėjo prie likusios vampyrės aprangos. Klausydama tai, kas buvo dėstoma iš šalies, lemtinga akimirka, moteris nuleido savo tamsias akis, bei vos pastebimai šyptelėdama, tarė* - Jokių prisilietimų, pone Lockwood'ai. - *Nepaisant to, kad net šiose patalpose aiškiai buvo girdima muzika, bei šokių keliama vibracija, kuri sklido iš už durų, ta menka tyla, kurią iššaukė abu sutuoktiniai, stebėdami vienas kitą, buvo dalinai kankinanti, bent vieną jų. Kuomet giliai oro į savuosius plaučius įtraukusi tamsiaplaukė garbanė ryžosi prasitarti, tai skambėjo lyg linksmas pasakojimas, sekamas vien tam, kad praskaidrinti nuotaiką* - Kai aplink yra tie, kurie tau rūpi, yra labai kvaila imti ir atsisakyti žmogiškumo. Nepamiršk to, kad mano gyvenime vis dar figuruoja mano dukra, todėl negaliu imti ir šios atstumti vien todėl, kad neturint žmogiškumo, egzistuoti lengviausia. Mat, visiškai viskas nerūpi. - *Liežuviu perbraukdama per savo ryškias lūpas, moteris pastebimai suraukė savus antakius, kuomet buvo kontratakuota klausimais, į kuriuos atsakymo nebuvo* - Atleisk, tačiau neturiu ne menkiausio supratimo, apie ką kalbi. - *Žinoma, buvo labai naivu manyti, kad moteris nebuvo išsiaiškinusi to, kad didžioji jos dabartinių prisiminimų buvo iš piršto laužtais, vienas ar kitas asmuo, per du mėnesius žinoma buvo prasitaręs apie tai, kad ji savo noru buvo sutikusi pašalinti prisiminimus, kurie kadaise šiai buvo brangiausia, kas tik egzistavo. Būdama sentimentali asmenybė, vampyrė visuomet kabinosi į praeities detales, o dabar, kai didžiosios jų dalies nebe liko, ji net neketino to susigrąžinti* - Jei tau nuo to palengvės, žinau tik tai kas man buvo pasakyta. Kad mano jausmai tau, kurių nepamenu, nes, apart fizinės traukos, iš manęs tau nieko nebuvo ir būti negalėjo. Bet, žmonės sako, kad nebuvau gabi tam, kad susitaikyti su mintimi kad visą tai, ką manai kad mes turėjome, staiga nutrūko. Nes toks buvo tavo noras. - *Šiek tiek trūktelėdama pečiais, ji pakankamai lėtai susikryžiavo abi rankas sau po krūtine, tuo pačiu metu įsistebėdama į pašnekovo veidą, kuris kad ir neblaivus, tačiau vis dar atrodė labai traukiantis. Švelniai dantimis perbraukusi per savo apatinę lūpą, moteris pratęsė* - Mano įvykių versija, kitokia. - *Kuomet iš karto kalba pasisuko apie seksą, vampyrės antakiai akimirksniu pakilo aukštyn, o minčių srautas savaime išmetė labai netaktišką klausimą* - Kas? Negi manai kad esi kuo nors gabesnis už kitus? Nes aš nežinau kuo esi man geresnis, nei kiti. - *Tai tardama, Pierce-Lockwood specialiai žaizdama, sumažino atstumą, kaip tik tuo metu, kai šios ranka atsidūrė ant stipriosios lyties atstovo kaklo šono, palaipsniui nuslysdama per ištreniruotą krūtinę* - Mano asmeninis gyvenimas neturi spragų, Lockwood'ai. Nors, tai tuo pačiu metu visiškai ne tavo reikalas.

by **Mason Lockwood** Št. 11 29, 2014 4:11 pm

Isgirdes merginos prisipazinima, jog jo teorija apie tai, kad jos prisiminimai buvo pasalinti, jis karciai syptelejo. Zinojimas, kad viskas ka jiedu kartu patyre dabar buvo viso labo sunkus akmenys ant jo vieno peciu, slege, o blogiausia tai, kad racionaliai mastanti smegenu dalis kuzdejo jam, jog taip visiems bus geriau. Jie visuomet vienas kita trauke it du magnetai, o siuo metu vien abejingumu jo atzvilgiu spinduliuojanti moteris buvo tai ko reikejo, kad ir jis pamazu imtu susitaikyti su is pirmo zvilgsnio beviltiska sutuoktiniu situacija. Deja, taip hibridas butu mastes tuomet, kai jo emegenine funkcionuotu nepaveikta beveik dvieju litru tauriojo skyscio, kuri jis spejo suvartoti per ta trumpa laika nuo jo atvykimo i kluba. Siuo metvirsu eme jo jausmai, ego ir seksualine trauka, kuria abu nepaneigiamai vienas kitam jaute. Sunkiai galedamas susikoncentruoti ties merginos veidu jis nuolatos pagaudavo savo akis tyrinejant vyliojancias kraujo raudonumo lupas arba seksualia iskirpte, kuri kelioms akimirkoms prirakino jo zvilgsni is kart po to kai mergina sukryziavusi rankas priverte savo iskilumus pasirodyti visu grazumu. -Vienintelis budas..-apsilaizes issausejusias savo lupas jis pagaliau pekele zvilgsni i merginos akiu lygi. -Butu tau tai priminti,-lupu kamputyje pasirodziusi izuli sypsena ilgai neuzsilaike. Priartejes merginos kunas priverte ji sulaikyti kvepavima, o prisilietimas tik dar labiau blaske. Nepaaiskinama trauka, kurie du nesuderinami individai vienas kitam jaute buvo pasiekusi auksciausia taska ir kelio atgal nebebuvo. Jis zinojo, kad nepaisant istrintos atminties jo atzvilgiu, ji vis tiek stovejo priesais, vadinasi kazkas ja laike, kazkas ko ne pati Pierce negalejo sau paaiskinti.
-Skamba taip, tarsi noretum tuo itikinti tiek mane, tiek save pacia,-nuleides zvilgsni ties jos ranka, kuri tyrinedama slydo jo krutine ji iskvepe plauciuose pries tai uzlaikyta ora. -Bet jeigu taip sakai,-atitraukes jos ranka jis susikiso abi rankas i odines striukes kisenes ieskodamas automobilio, kuriuo cia atvyko raktu nepaisant to, kad buvo akivaizdziai pernelyg girtas tam, kad vairuotu. Staiga jo demesi patrauke pro sali praejusi padaveja, kuri stipriai isipjovusi riesa skubejo i vonios kambari. Masono paakiai, jam paciam to nesuvokiant, pakeite spalva ir tai pastebejusi netoliese rukiusi porele merginu eme saukti. Suvokes, kad dabar pats metas is cia dingti jis paciupo Katherine riesa ir isimaises i minia eme judeti isejimo link. Isitempes ja lauk, i atomobiliu stovejimo aikstele, Masonas atrode nesavas. Pasiekes sau priklausanti automobili jis sudribes ant keleivio sedynes is prietaisu skydelio issitrauke kraujo paketa. Nugeres keleta dideliu gurksniu jis atlose galva. -Negaliu toks pasirodyti Victoriai,-sumurmejes jis eme rinkti Reese numeri, gerai suvokdamas, kad tokiu metu, girtas ir krauju istepta maike jis nieku gyvu negaus issinuomuoti kambario.
Visa savo esybe troksdamas nusizengti savo pacio sukurtoms taisyklems jis trosko, kad mergina patrauktu salin, taciau akimirkos begyje, pasukes galva i vairuotojo puse jis isvydo ne ka kita, bet Katherine. Smerkiantis, bet tuo paciu ir smalsus merginos zvilgsnis isdave, kad nepaisant to, jog ji neprisimine kas butent juodu taip stipriai siejo, zingeidumas verte ja zaisti su ugnimi. Skirtumas buvo tik tas, kad si kart asmuo, kuris buvo ties paluzimo riba buvo ne ji, o Lockwoodas.

by **Arabella Petrova** Št. 11 29, 2014 4:50 pm

*Neskaitant to, kad protingiausias žingsnis, kuriam ryžtis turėjo tamsiaplaukė vampyrė, turėjo būti noras pasitraukti iš šios vietos, kaip galima toliau. Tačiau kažkokia visiškai protu nepaaiškinama jėga vertė Katherine Pierce-Lockwood pasilikti, ir negana to, netoli to asmens, kuris kruopščiai buvo pašalintas iš šios atminties. Reikia pripažinti, kad originali vampyrė puikiai suvokė tik tai, kad praeity buvę bandymai likti kartu, pasibaigdavo fiasko, ir ne todėl kad jie per daug troško būti kartu, o dėl to, kad netiko vienas kitam visomis įmanomomis prasmėmis. Tačiau, kažkas visgi vertė garbanę likti čia. Nesugebėdama nepastebėti kaip menkas atstumas tarp dviejų suaugusių žmonių kūnų, vertė vyrą jaustis ne savame kailyje. Šiandienos suvartotas alkoholis, moteriai suteikė tik lengvą apsvaigimą, kokį paprastam žmogui suteiktu pora šampano taurių. Kuomet Pierce-Lockwood galva palink link vieno peties, veide pasirodė pašaipi šypsena* - Tikrai manai kad atitinki visus mano skonio parametrus, kad sutikčiau su priminimais? Lockwood'ai, leisk man iš karto nuleisti tave ant žemės. Kad ir ką tvirtintum, aš puikiai atsimenu tai, kad ne karto neatitikai mano lūkesčių, net tuomet, kai užsimezgė Victorios gyvybė. Man, esi niekas, ir tai niekuomet nepasikeis. - *Kuomet garbanės ranka buvo atitraukta, tamsių akių žvilgsnis savaime buvo nudelbtas žemyn, kuomet liežuvis švelniai praslydo per ryškiai nudažytas lūpas. Ilgai neužlaikydama savojo žvilgsnio, moteris dėl nepaaiškinamos priežasties leido sau apsvarstyti galimybę, kad jos prisiminimai buvo ganėtinai stipriai iškreipti. Kad galimas daiktas, kad buvo tokia tikimybė, jog vyro žodžiuose buvo dalis tiesos, ir jai to neprisimenant, jie vienas kitam idealiausiai tiko ne vien buvime kartu, bet ir seksualiniuose poreikiuose. Tamsiam žvilgsniui vėl atsidūrus ant kalbančio kūno, moteris sužaidė antakiais, kuomet tam tikra jo frazė privertė originaliąją nusišypsoti* - Kad ir kaip gerai dabar klostosi mano gyvenimas, negaliu paneigti to, kad sužadinai mano smalsumą Lockwood'ai. Vien pastebint tavo kūno kalbą, tai, kaip įsitempia tavo raumenys, kuomet esu netoliese, kaip sulaikai kvėpavimą, tai niekis palyginus su žodžiais, kuriuos tari. Ir tai atrodo kaip dėmesio vertas žaidimas, o tai, kiek žinau save, visad kėlė man įdomumą. - *Incidentas, kuris nutiko netrūkus, privertė vampyrę sekti paskui, iki pat automobilių parkavimo aikštelės. Ir neskaitant to, kad ji nebuvo pratusi prie panašaus savikontrolės praradimo, tai kas vyko su Mason'o savitvarda, atrodė neįprastai. Išlenkti antakiai, ir tai, kaip ji apsižvalgydama aplink įtraukė oro į savuosius plaučius, aiškiai leido suprasti: ji svarstė kuris iš dviejų galimų variantų, buvo geriausias. Ir tuomet, kai net savo pačios netikėtumo dėka, moteris atsidūrė prie vairo, iš karto prisitraukė sėdynę taip, kad būtu patogu vairuoti. Nekreipdama dėmesio į tai kad vyras nusprendė pasimaitinti, net nesisukdama į jo pusę, ji mikliai ištraukė iš jo rankos mobilų telefoną. Viena ranka užtrenkdama savo pusės dureles, o kitos rankos nykščiu sutraiškydama jo mobilaus aparato ekraną, burbtelėjo* - Tau šito šiandiena nereikės. - *Kampinė, dviprasmiška šypsena, bei visiškai nesuprantama išraiška, kuri leido užduoti klausimą: ar aplamai ji buvo nusiteikusi bent jau draugiškai? Suprasdama kad rakteliai dar buvo likę pas hibridą, moteris visu kūnu pasisuko į vyriškio pusę. Priartėdama ypatingai arti, ji kone sudūrė savo veidą su jo. Ir kuomet žvilgsnis buvo nukreiptas į vyro lūpas, ploni moters rankos pirštai praslydę per Lockwood'o pilvo presą, galiausiai atsidūrė jo džinsų kišenėje* - Aš tikriausiai viso to pasigailėsiu, bet, Victoria yra didelė mergaitė, todėl jei šiandiena negrįši namo, tai nereikš kad tau gresia pavojus. Tuo labiau, šį savaitgalį ji leidžia mano namuose. - *Ištraukdama ranką iš vyriškio džinsų kišenės, ji demonstratyviai sujudino raktelius, lyg patvirtindama kad toks prisilietimas buvo viso labo susietas su automobilio užvedimo sistema*

by **Mason Lockwood** Sk. 11 30, 2014 2:25 pm

-Saunuole, Katherine,-stebedamas kaip jam priklausantis mobilusis sutrupa tarp merginos pirstu jis neatrode reginiu suzavetas. -Mano kreditine liko pas Reee. Bare. Siulai man ten gryzti, kad ta mergina galetu mane iduoti?-staiga uzsiciaupes jis ir vel trumpam sulaike kvepavima kuomet Pierce pirstai eme slysti jo pilvo presu zemyn kol si manevringu judesiu istrauke jo kiseneje buvusius masinos raktelius. Nuryjes burnoje susikaupusius skyscius jis atsilose keleivio sedyneje. Buvo akivaizdu, kad mergina ketino vairuoti todel nieko nebepridurdamas jis islauke kol si uzves varikli ir pajudes greitkelio link. -Pirmas posukis i desine veda link arciausio motelio,-itin gerai pazinodamas apylinkes mat visa ia teritorija supo didziulis miskas, kur tiek Masonas, tiek kiti vilkolakiai daznai uzklysdavo treniruociu metu, jis nurode merginai krypti. Automobilyje isivyravus siokiai tokiai tylai, Lockwoodas ijunge prietaisu skydelyje imontuota muzikos grotuva. Pasigirdusi muzika buvo gan tranki ir tai kaip mat uzpilde mustango salona siek tiek issklaidant ta tarp sutuoktiniu tvyrojusia itampa. Gurksnodamas krauja is rankose laikomo paketo jis pamazu eme blaivytis ir tai tik sustiprino jo nuojauta, jog jo padaznejusio pulso ir keistos sacijautos priezastis buvo ne kas kitas, o salimais sedejusi Pierce-Lockwood. Akies krasteliu stebedamas susikaupusios merginos vairavima jis netruko pastebeti, kad ji nebedevejo savo vestuvinio ziedo. Apsilaizes krauju suteptas lupas jis ketino prabilti, taciau butent ta akimirka staigu posuki i desine padariusi mergina priverte saugos dirzo nesegejusi Lockwooda visu kunu pasiduoti i automobilio prieki, tokiu budu apsipilant marskinius kraujo paketo likuciais. -Velniai griebtu, tai ne viena tavo sportiniu masinu, Kat,-riktelejes jis nudelbe vairavusiaja piktu zvilgsniu ir ivertines savo aprangos bukle atitinkamai surauke antakius. Visai netrukus masina sustoje moteliui priklausancioje aiksteleje, taciau Masonas nesiskubino lipti lauk. -Man reikes tavo kreditines,-burbtelejes jis issinere is odines striukes ir nusivilkes deveta maike eme ja sluostyti per audini spejusi persigerti krauja sau nuo krutines. -Nebent zinoma turi grynuju,-gerai zinodamas, kad mergina niekuomet ju neturedavo jis pagaliau pakele akis i pasnekove bei klausimai kilstelejo antakius.

(Gali atrasyti jau kur nors kitur ;) )

by **Arabella Petrova** Sk. 11 30, 2014 3:16 pm

Pam param pam pam, tęsinys čia: https://bloodyrose.forumlt.com/t622-motelis :D

by **Li Wang** Št. 12 06, 2014 5:23 pm

(Šiek tiek, smarkiai, biški... pavėluotai, bet, reikia). *Primeskime, kad "inkaru" vadinama asmenybė, neužuosdama kažką negero, galiausiai sutiko su tuo, kad draugas nusprendė bent kuriam laikui pasišalinti iš šios vietos. Numanydama kad jam mažu mažiausiai turi būti nemalonu stebėti kaip šio dabartinė/buvusi žmona leidžia savo laiką, su kitu vyru visai šiam prieš nosį, tik pritariamai linktelėjo galva. Ant stalo ganėtinai greitai atsidūręs butelis, ir tai kad ji per daug dažnai ėmė stebėti laikrodžio rodomą laiką, privedė prie išvados kad šios dienos pašnekovas, greičiausiai pasiplovė. Prunkštelėdama, bei neigiamai supurtydama galvą, šokoladinės spalvos plaukų savininkė, išsitraukė savo mobilų telefoną, išsiųsdama Mason'ui žinutę: "Tu tikriausiai nebe sugrįši?", palaukė dar geras dešimt minučių. Tai tai, kad pro šalį prabėgo mergina, kuri buvo stipriai susipjausčiusi ranką, privertė "inkarą" pasisukti į tą pusę, iš kur, ir galiausiai link kur nubėgo mergina. Antakiai buvo suraukti, tačiau mergina kažkodėl nusprendė nesigilinti. Todėl išgėrusi taurę tauriojo gėrimo, sulaukė padavėjo, bei atsiskaičiusi Mason'o kortele, galiausiai pasiprašė kad išsinešimui jai butu įpakuoti pora brangiausių šio klubo butelių. Ir kuomet jai buvo atiduotas užsakymas, ji te parašė dar vieną žinutę: "Tai kad palikai mane ant ledo, tau brangiai atsieis. Geros nakties, Mason'ai. ;] xoxo". Galiausiai, kuomet žinutė buvo išsiųsta, mergina šyptelėjo, ir daugiau su niekuo nekontaktuodama, apleido šio klubo patalpas, patraukdama toliau, savais keliais*

by **Gabriel Gotham** Kv. 10 01, 2015 7:55 am

[Pastarosiomis dienomis būdama visa galva pasinėrusi į darbus, mergina yra kone priverčiama išeiti ir laiką praleisti dėl savęs. Ilgas kelias, bandant surasti kokią nors vietą, kur ši sugebėtu jaustis jaukiai... Pasibaigia prie vietinio naktinio klubo durų. Apranga nebuvo tinkama, o iš tikro mergina net neketino bandyti susirasti pažinčių, ar galimybės praleisti likusią nakties dalį nepažįstamo asmens kompanijoje. Keista tiesa? Kadaise būdama viena iš atsakingiausių žmonių, tiesiogiai susidūrusi su mirtimi. Tai privertė apgalvoti savo gyvenimą iš kito kampo. Tačiau, tai toli gražu nepaskatino to, kad reikėtu gyventi šia diena ir linksmintis. Klube visi asmenys buvo užsimetę "netikras šypsenas", bei labai akivaizdžiai bandė susirasti vienos nakties nuotykių. Ir Allison Argent visiškai netiko panašiai aplinkai. Sėdėdama prie pagrindinio baro, ji paprasčiausiai svaigino save įvairiais, iš pažiūros visiškai ne moteriškais gėrimais. Jai niekuomet nepatiko moteriški kokteiliai, bei jų siurbčiojimas per šiaudelį ant kurio buvo pasmeigtas kokio nors vaisiaus gabaliukas. Viena po kitos, ant stalo keitėsi viskio taurės. Ir atitinkamu metu ji suvokė, kad išgėrus dar, skrandis nustos veikti ir viskas kas ten susikaupė, pareikalaus išėjimo atgal. Šalia trynėsi kažkoks vyrukas, kuris ne kiek nekėlė vyresniosios Argent susidomėjimo. Todėl ji viso labo kreivai šyptelėdama pasitraukė nuo staliuko. Kišenėje buvo užsilikęs sulinkęs cigarečių pakelis, ir išeiti į lauką buvo žūtbūt reikalinga. Prasibraudama pro visus susirinkusius asmenis, mergina pagaliau pateko į vidinę klubo aikštelę. Pavieniai žmonės laukė savosios eilės į patalpos vidų, kuomet tamsiaplaukė pasirėmė pastato sienos, iš pakelio iškratydama pastebimai sulinkusią cigaretę. Teko šiek tiek pavargti, kad suktinė vėl įgautu apytiksliai reikalingą formą. Paliesdama liepsnos liežuvėliu cigaretę, mergina įtraukė kartaus dūmo į savuosius plaučius. Šiek tiek atlošta galva, bei kuriam laikui sumerktos akys savaime leido suprasti tai, kad ji pajuto dalinę palaimos akimirka. Vakaras buvo ramus, todėl už sienos grojanti muzika ne kiek nemaišė. Ausyse šiek tiek spengė, ir ji net pati to nejausdama planavo parūkiusi patraukti savo namų link, - "Juk paklausiau patarimo, pabuvau, pamačiau ir galiu eiti"]

by **Caroline Mikaelson** Kv. 10 01, 2015 3:49 pm

{Po savo sugrįžimo, šviesiaplaukė vampyrė nusprendė gyventi dėl savęs, nejaučiant jokio širdies skausmo, savigraužos dėl pasėkmių ir panašiai. Kiekviena akimirka buvo skirta atrasti naują vampyriško nerūpestingo gyvenimo privalumą. Tokios vietos tapo dažnai lankomos, mat čia buvo galima ir pasilinksminti ir nesunkiai susirasti aukų pasimaitinimui. Šio vakaro tikslas buvo ne tik gerai praleisti laiką, tačiau ir patenkinti smalsumą. Caroline jau kurį laiką sekė savo naująją auką - Allison, taip kažkiek susipažindama su jos, kaip medžiotojos, sugebėjimais, išnagrinėdama jos silpnąsias ir stipriąsias vietas. Dalinai buvo smagu, juk tai yra pirmasis vampyrės susidūrimas su antgamtinių būtybių žudikais. Galiausiai merginų keliai susikirto būtent šioje vietoje. Patalpa nebuvo tuščia, kaip ir pridera rūkykloje buvo nemažai dūmais save nuodijančių klubo lankytojų. Nevengdama pašalinių akių, Caroline nusileisdama į apačią kaip tyčia "užkliūna" už kiek nuošaliau stovinčios merginos. Iš nedidelės rankinės išsitraukdama vieną cigaretę, pasiekia medžiotoją bei nesukeldama jokio įtarimo, juk kaip be pasukus Caroline vizualiai niekada neatrodė pavojinga, net atvirkščiai, taria} - Galiu paprašyti ugnies? Per visą šitą šurmulį pamečiau žiebtuvėlį. - {Sulaukdama akimirkos, kuomet Argent atkreips į ją dėmesį, šypteli} - Neklausk kodėl, bet norėjau bent penkioms minutėms pabėgti nuo tos masės žmonių viršuje.

by **Gabriel Gotham** Št. 10 03, 2015 6:33 am

[Smilkstančios cigaretės dūmas buvo aštrus, mat tamsiaplaukės akys savaime įgavo pastebimo drėgnumo. Tai turėjo būti priežastis. Arba tai, kad mergina po "atgimimo" nebe sugebėjo rasti savosios vietos po saule, ir tai kėlė jai ne pačius maloniausius pojūčius. Niekas, nei maistas, nei gėrimai, nei paviršutiniškas bendravimas - niekas - nekėlė medžiotojai malonumo. Tai buvo ne gyvenimas, o egzistavimas, kuris iš tikro nebuvo vertas nei penso. Blogiausia tai, kad ji vis dar jautėsi skolinga už savo gyvybę, o gyventi nebe mokėjo. Žvilgsniu palydėdama kažkokia porą nepažįstamų žmonių, Allison viso labo veide išspaudė neutralią šypseną. "Kadaise ir aš buvau nerūpestinga... Gyvenau viena diena, nesižvalgydama kas buvo ir nespėliodama kas bus", tardama tai mintyse, nejučia prunkštelėjo. "Nuostabu, dabar tavo aktyviausias pašnekovas yra tu pati, Allison", - vėl pratęsdama nebylų savęs kritikavimą, ji jau ketino patraukti šalin, kuomet buvo užkalbinta prieš tai nematytos šviesiaplaukės. Tiksliau, ji buvo matyta ir greičiausiai ne vieną kartą, bet dabar atmintis to visiškai neatgamino. Galu gale, Caroline šmėkštelėjo prieš akis tuomet, kai Argent neteko savo gyvybės kovoje prieš magiškuosius Oni karius. Jos ausiai malonus balsas skambėjo kaip reto paukščio čiulbėjimas, ir tai savaime atkreipė medžiotojos dėmesį. Koncentracijos stoka neleido jai pamatyti to, kas buvo akivaizdu. Ji buvo per daug tobula, kad būti mirtinga. Vos kilstelėdama antakius, ji ištiesė abi savo rankas, įžiebdama žiebtuvėlio liepsną.]
- Pasitaiko... - [Tikriausiai dėl to kad paskutinį kartą kalbėdama su kitu asmeniu, ji visiškai to nesureikšmino, dabar ką nors pasakyti nepažįstamai buvo dar sunkiau. Galimas daiktas kad per keliones ir koncentraciją į savo pačios likimą - būti antgamtinių būtybių medžiotoja, o kartais gynėja, ji prarado bendravimo įgūdžius. O juk ankščiau ji visuomet buvo apsupta kitų personų ir tikrai neieškojo žodžio kišenėje]
- Nustebinsiu, jei pasakysiu kad mano pozicija tokia pat? Atvykau čia dėl to, kad gavau masę papeikimų iš vienintelės draugės, kuri su manimi vis dar nori bendrauti. Jos manymu nebe matau gyvenimo prasmės. - [Prunkštelėdama, merginai neigiamai supurtė galvą, negalėdama patikėti tuo, kad kalba tokius dalykus nepažįstamam žmogui] - Ir štai aš čia, stoviu pasirėmusi sienos ir kurstau planus kaip galima greičiau iš čia išsinešdinti. Pasakius jai, "Ei, tu buvai teisi. Man iš tikro to trūko ir bla... bla... bla." - [Trumpam sumerkusi akis, ji vėl pritraukė cigaretę prie lūpų, kuomet įtraukusi dūmo, netikėtai sau pačiai, perklausė] - Tau palaikyti kompaniją, kol rūkai? Ar nori pailsėti nuo visų tų snukių, viena?

by Sponsored content

KLUBO RŪKYKLA:

KLUBO RŪKYKLA:

Re: KLUBO RŪKYKLA:

Re: KLUBO RŪKYKLA:

Re: KLUBO RŪKYKLA:

Re: KLUBO RŪKYKLA:

Re: KLUBO RŪKYKLA:

Re: KLUBO RŪKYKLA:

Re: KLUBO RŪKYKLA:

Re: KLUBO RŪKYKLA:

Re: KLUBO RŪKYKLA:

Re: KLUBO RŪKYKLA:

Re: KLUBO RŪKYKLA:

Re: KLUBO RŪKYKLA:

Re: KLUBO RŪKYKLA:

Re: KLUBO RŪKYKLA:

Re: KLUBO RŪKYKLA:

Re: KLUBO RŪKYKLA:

Re: KLUBO RŪKYKLA:

Re: KLUBO RŪKYKLA:

Re: KLUBO RŪKYKLA:

Re: KLUBO RŪKYKLA:

Re: KLUBO RŪKYKLA:

Re: KLUBO RŪKYKLA:

Re: KLUBO RŪKYKLA:

Re: KLUBO RŪKYKLA:

Re: KLUBO RŪKYKLA: