motelis ***

by **Arabella Petrova** Sk. 11 30, 2014 2:58 pm

Pakeleivinis motelis, pigus tačiau su "skoniu".

by **Arabella Petrova** Sk. 11 30, 2014 3:15 pm

*Tai kaip netoliese sėdintis vyriškis sureagavo į tai kad šio nuosavybė buvo nepataisomai sugadinta, garbanės veide viso labo iššaukė pakankamai gerai pastebimą šypseną. Būdama iš tų asmenų, kurie nėra linkę prisirišti prie tam tikrų daiktų, ji tyliai džiaugėsi tuo, kad ir tokiu paprastu dalyku, sugebėjo savo pašnekovui sugadinti nuotaiką. Būdama pasiruošusi padaryti labai daug, kad šios dienos vakaras nebūtu trukdomas pašalinių asmenų, ji padarė viską, kad kelionė iki vietinio motelio liktu tik tarp dviejų asmenų, kurie šiuo metu buvo įsitaisę mustango prieky* - Ar buvau kada nors tau sakiusi tai, kad kai esi su manimi nori to ar ne, tačiau esi priverstas pamiršti apie tai kas lieka tau už nugaros? Toks ir yra žaidimo be taisyklių smagumas... Kuomet net ši, taisyklę primenanti sąlygą savaime tampa įprastu dalyku, kurio net nesinori pakeisti. - *Trumpam atitraukusi savo tamsias akis nuo priekinio vaizdo, moteris nukreipė savo įtartinai žaismingą žvilgsnį į netoliese buvusį vyrą. Kuomet kraujo raudonumo spalvos lūpos savaime sujudėjo, moteris nusprendė nebe kalbėti, o labiau susitelkti į kelią. Kankinanti tyla, galiausiai buvo nutraukta trankios muzikos, kuri ne kiek nemaišė, atvirkščiai viso labo užpildė šiokią tokią įtampą, tarp tų, kurie net menkiausio supratimo neturėjo, kodėl šiuo metu vyko nežinoma linkme, kartu. Staigiai įsukdama į automobilių parkavimo aikštelę, Katherine Pierce-Lockwood, kaip mat užgęsino variklį, prasitardama* - Tikriausiai niekuomet nesuprasiu, kuo būtent jus berniukus, taip žavi senoviniai automobiliai. - *Pastebimai sujudindama savo antakius, originalioji vampyrė nesusilaikė, kuomet išsiduodama nukreipė savo akis į vyrišką krūtinę, kuri kaip tyčia buvo pakankamai stipriai sutempta žmogišku krauju. Įtraukusi oro į savuosius plaučius, moteris perbraukė dantimis per savo apatinę lūpą, kuomet nusišypsodama, pagaliau prasitarė* - Tu tikriausiai šaipaisi? Nuo kada man yra reikalingi pinigai? - *Neigiamai supurčiusi galvą, Pierce-Lockwood pradarė savo pusės dureles, kuomet perkeldama savo ilgas kojas, viena po kitos ant asfalto, tarstelėjo* - Lauk manęs kur nors netoliese. - *Daugiau netardama ne vieno žodžio, tamsiaplaukė garbanė ėmė eiti link motelio ale "administracijos". Kuomet pakeliui tamsiaplaukė nusimovė savo švarkelį, dar labiau apnuogindama savo ir taip gundančiai atrodantį kūną, ne už ilgo pradingo už stiklinių durų. Net iš tolo buvo matoma, kaip vampyrė žaidė koketavimo žaidimą su vizualiai išvaizdžiu studenčioku, kuris buvo pasamdytas naktinei pamainai šioje vietoje. Kikenimas pakankamai greitai pasibaigė, kuomet arčiau pritrauktas jaunuolis buvo užkalbėtas tam, kad įduotu moteriai raktelius nuo normaliausiai atrodančio kambario. Kuomet minėtasis taip ir padarė, moteris labai patenkinta savo žygdarbiu, patraukė lauk. Pastumdama stiklines duris, ši pastebimai šyptelėjo, ant piršto pasukiodama raktą su atitinkamo kambario numerio pakabuku. Ilgai nelaukdama savo bendrakeleivio, originalioji patraukė link minėto kambario durų. Ir kuomet sukišdama ranką į spyną, ji trumpam liovėsi ką nors daryti, pasigirdo sekantys žodžiai* - Jei ir toliau taip aršiai seksi kiekvieną mano sujudimą, prisiekiu, pragręši skylę. - *Raktai buvo likę spynoje, kuomet moteris pasisuko veidu į Lockwood'ą. Perdėtas pasitikėjimas savimi, kurį moteris įgavo, kuomet atsisakė tikriausiai gražiausios, žmogiškiausios savo gyvenimo dalies, vertė ją būti panašiai į jokių skrupulų neturinčią "pabaisą". Ir kuomet ji palenkė galvą link savo peties, pratęsė* - O tau visai tinka būti hibridu... Atrodai visiškai kitaip, nei kad tave pamenu. Labiau subrendęs, greičiausiai pavojingas, ir šimtu procentų seksualesnis.

by **Mason Lockwood** Sk. 11 30, 2014 4:20 pm

Likes automobilyje jis su didziuliu susidomejimu seke kiekviena, akivaizdziai koketuojancios moters zingsni. Katherine gebejimas taip sklandziai apsukti vyrus aplink pirsta ji tuo pat metu ir zavejo, ir vede is proto. Numetes krauju sutepta maike ant galines masinos sedynes jis uzsimete striuke ir islipes lauk, patrauke motelio link. Tai, jog mergina nesiruose pasirtraukti salin, o priesingai, emesi rodyti kelio link kambario, kuriame jis turejo praleisti nakti, buvo intriguojantis vakaro posukis ir nepaisant to, kad prablaivejes hibrido protas liepe jam elgtis priesingai, jis tarsi uzkeretas seke jai ikandin. Stabtelejes prie duru, kuriu ji taip ir neatrakino jis siek tiek surauke antakius. Tai kaip akivaizdziai izuliai ir provokuojanciai elgesi Katherine nebuvo jai iprastas elgesys, bent jau ne tai Katherine, kuria per pastaruosius metus buvo iprates matyti Lockwoodas. Gerai nezinodamas kaip reaguoti i savo atzvilgiu adresuota pastebejima jis viso labo prisiartino pakankamai arti, kad suemes duru spynoje tebebuvusi rakta, jas atrakintu. -Uzeisi?-tarstelejes jis tuo pat metu atidare duris ir zenge vidun. Dar nespejes surasti sviesos jungiklio jis isgirdo aukstakulniu keliama garsa sau uz nugaros, kas reiske, jog tamsiaplauke jo kvietima prieme. Situacija slydo jiems abiems is ranku ir nors pora elgesi itin atsainiai, tarsi tai butu viso labo niekur nevedantis zaidimas vienas kito emocijomis, tiek Masono, tiek Katherine pulsas sake ka kita. Elektros lempuciu apsvietimas nebuvo reikalingas, kad du patalpoje atsidure zmones galetu pakankamai aiskiai vienas kita matyti. Astri rega, kuria pasizymejo tiek hibridas, tiek originali vampyre veike it naktinio rezimo kamera, galbut todel vaikinas ir nesiskubino surasti jungiklio. Nusimetes striuke jis pametejo kamabrio raktelius ant naktinio staliuko, kuris buvo apsviestas menulio pilnaties, kuri sklido pro siek tiek prasiskyrusias plastikines "zaliuzes". Atsisukes i garbane jis tyledamas pereme jos rankose laikoma svarkeli palikdamas jos rankas tuscias. Nuryjes burnoje susikaupusius skyscius jis dar karta nuzvelge tobula merginos kuna, kuris ji trauke it magnetas. Itampa buvo pasiekusi aukciausia taska ir kelio atgal nebebuvo. Priesais stovejusi moteris atrode kaip jo zmona, taciau blaivus jo protas suvoke, kad Katherine jame mate kaip tiesiog fiziskai ja traukianti vyra. Geidulys buvo vienintele emocija atsispinti jos akyse, raudonuose lupose, jos kuno kalboje. Vampyrei tai tebuvo zaidimas, kai tuo tarpu galutinai apsisprendes pasiduoti siai avantiurai Lockwoodas savaime pripazino pralaimejes. Jis ja mylejo ir buvo pernelyg silpnas, kad sugebetu atsispirti, ypac dabar. Kalboms vietos nebeliko kai jis abiem rankom svelniai nubrauke jos sukneles petneseles. Plono pluosto drabuzis graksciai sukrito jai po kojomis ir pries akis atsiveres vaizdas butu atemes zada bet kuriam vyrui. -Kaip noreciau taves nekesti,-susnabzdejes itin netipiska tokiai situacijai fraze jis apsilaize isauseti spejusias savo lupas. Sparciai plakanti Masono sirdis verte jo krutines lasta ritmingai kilnotis ir tai tapo akivaizdu jau ta akimirka kai jo rankos atsidure ant merginos liemens. Grubokai prisitraukes ja arciau jis perkele viena ranka ties jos galva bei suneres pirstus i veslius jos plaukus, nestipriai juos timtelejo priversdamas mergina pasukti galva i viena puse. Buciuodamas jos kakla jis rankomis tyrinejo lyg is naujo atrasta, taip issilgta tobula jos kuna kol galop uzsisodino vien apatinius ir nepaprastai aukstus aukstakulnius devincia Pierce sau ant liemens.

by **Arabella Petrova** Sk. 11 30, 2014 4:56 pm

*Dar tuomet, kuomet du suaugę asmenys buvo it "sustingę" prie pat durų, kurias atrakinus atsivertu toli gražu trijų žvaigždučių neverto kambario, Katherine Pierce-Lockwood pajuto, kaip prieš tai ritmingai plakusi širdis, akimirkai sustojo. Ir tai buvo nulemta vien tik atrodo iš pažiūros daug neverto atstumo sumažinimo, kurį inicijavo Lockwood'as. Tuo pačiu metu kuomet vyro ranka buvo ištiesta tam, kad atrakinti duris, ką prieš tai vilkino originalioji vampyrė, ši geidulingai perbraukė dantimis per savo apatinės lūpos odelę, ją neskaudžiai krimstelėdama. Tai kad vyro kūnas buvo ištreniruotas, bei jos pačios dėka suteptas krauju, veikė kaip narkotikas, kurio troško seniai dozės negavęs narkomanas. Gaudama pasiūlymą patekti į vidų, tamsiaplaukį garbanė įnirtingai nuleido savo tamsias akis, kuomet tuo pačiu metu išvengė atsakymo. Atrodo kad šio metu moters viduje vyko aršus mūšis tarp troškimų ir sveiko proto, kuris pastoviai tvirtino tai kad vyriškis yra bėda, ir ji buvo padariusi teisingą sprendimą, atsisakydama atsiminimo, kuris kadaise ir davė startą jausmams, kurie tęsėsi palyginus ilgą laiko tarpą. Tačiau, kuomet moteris nebyliai žengė kelis žingsnius kambario link, pasigirdo tik menkas atgarsis, kurį sukėlė užsitrenkusios durys. Stebėdama priešais esantį vyrą, ji ne kiek neparodė prieštaravimo tam, kad Lockwood'o rankos galiausiai atsidūrė ant jos puikiai išlaikyto kūno. Kvėpavimas tapo kur kas gilesnis, kuomet akimirkai iš malonių pojūčių bangos užverstos akys, liko sumerktos. Visgi vyro komentaras, kuris tikriausiai ir buvo netinkamas šia akimirka, privertė originaliosios garbanės veide pasirodyti akinančiai šypsenai* - Nekęsdamas manęs, turėtum mane nužudyti.Tačiau esu visiškai tikra, kad labiau nori mane turėti, būtent dabar. - *Kuomet moteris pramerkė savo akis, kurios nuo mėnulio apšvietimo buvo įgavusios juodą spalvą, vos pastebimai timptelėjo lūpas į kampinę šypseną, kaip tik tuo metu, kai jos kūną pabrėžianti suknelė atsidūrė po kojomis. Nematydama prasmės žodžiuose, ji ir pati kaukštelėdama kulniukais, žengė pirmyn, pasiduodama traukos jėgai, kurią panaudojo Lockwood'as. Akimirka, kuomet sutuoktinių lūpos susijungė, privertė moters širdį su didžiule jėga atsitrenkti į šonkaulius. Nepaisant to, kad iš Katherine Pierce-Lockwood šiuo metu nebuvo įmanoma sulaukti meilės protrūkio, paneigti tai kad vyras esantis priešais vis dar buvo beprotiškai geidžiamas, buvo neįmanoma. Atsidurdama ant Mason'o liemens, garbanė šiam už nugaros susikryžiavo savo ilgas kojas. Bučinys kuris prasidėjo lūpų prisilietimu, galiausiai peraugo į aršius bučinius, kurie buvo interpretuojami tuo, kad moters kūnas ne akimirkai nebuvo pamiršęs to, kaip jis puikiai derėjo hibridui. Šiek tiek pakelta ranka praslydo pro ilgas garbanas, kurios liko atmestos ant vieno šono. Stipriau suspaustos šlaunys savaime bylojo apie tai, kad originaliosios kūnas kone tirpo šio vyro rankose. Palikdama raudonų lūpdažių žymes, Pierce-Lockwood pakankamai greitai nutraukė bučinį, savaime švelniais sukandimais ir vėliau pabučiavimais persikeldama ant teisėto vyro kaklo*

by **Mason Lockwood** Sk. 11 30, 2014 6:28 pm

Ji skaite ji kaip atvira knyga. Gerai pazinodama savo vyra ji zinojo kas butent veda Masona is proto ir nepaisan to, kad jos atmintyje buvo itin daug su juo susijusiu spragu, jos kunas pasamoningai atliko visa ''juoda darba'' jai paciai to nesuprantant. -Dabar menulio pilnatis, is kur esi tokia uztikrinta, kad butent taip ir nepasielgsiu?-dviprasmiskai syptelejes jis buvo priverstas uzsimerkti, mat jausdamas jos alsavima sau ank kaklo jis tarytum pritruko oro. Jo kunas visomis isgalemis, net ir dabar kovojo, karstligiskai bandydamas surasti priezasti kodel jiedu turetu visa tai tuc tuojau baigti jis ir toliau tese ka pradejes. Jos lupos eme buciuoti jo kakla palikdamos raudono lupdazio zymes, o viskas gleznas merginos kunas kone dege aistra, kuri siuo atveju buvo tik fizine. Priremes vampyres kuna prie sienos jis ir toliau, dabar jau lupomis emesi tyrineti kiekviena jos virsutine kuno dalies coli, ypac daug demesio skirdamas moteriskiems jos privalumams. Sutuoktiniu glamones toli grazu nebuvo istrauke is sentimentalaus romantinio siuzeto filmo. Grubus judesiai, kartais net fizinis vienas kito zalojimas, rodos, nei vienam ju nebuvo svarbus, kaip ir tuomet kai paguldes ja ant virtuvinio stalo nedidelio motelio viesbucio kampe jis pajuto astrius originaliosios nagus, smingancius jam i nugara. Nezivargindamas pasalinti merginos trumpikes iprastu budu, jis apatiniu atsikrate juos tiesiog nupelesdamas kas issauke kampine sypsena tiek jo, tiek jos veide. Buvo akivaizdu, kad izangine viso ko dalis tebuvo budas isbandyti vienas kito savitvarda, kuri sparciai seko.
Skirtingos kambario vietos, ivairiausio pobudzio pozos ir du nenuilstantys kunai uzpilde kambari ivairiausio pobudzio garsais, bet aplinkiniu motelio sveciu ramybe jiems buvo ne motais. Masonas trosko priminti vampyrei tai kas ir buvo pirmine priezastis privertusi juos pamesti vienas del kito galvas ir sprendziant is palaimingos garbanes sypsenos tai jam sekesi puikiai. Menulio pilnatis suteike hibridui itin daug finines jegos bei istvermes ir jis tuo puikiai pasinaudojo kone visa laika islaikydamas mergina tvirtame savo glebyje.
Suvokimas, kad jis galutinai pralaimejo vidine kova su savimi eme apimti jo pasamone tik tuomet kai jiedu pagaliau atsidure baltuteliuose lovos pataluose. Giliai ir garsiai kvepuodamas jis vis dar venge sau pripazinti, kad visada buvo ir bus priklausomas nuo salimais gulejusios moters. Taciau keisciaiusia buvo tai, kad mergina, kuriai katik ivykes aktas priesingai nei Masonas neturejo jokiu emociniu saitu, vis delto pasiliko. Masonas neisivaizdavo kas siuo metu sukosi merginos galvoje mat po tokios netiketos sio vakaro baigties, abu jo dalyviai mieliau rinkosi savo mitnis pasilaikyti sau.
Katherine akys vis dar buvo placiai atmerktos kai i gilu miega nugrimzdes Lockwoodas nesamoningai per miegus apkabino ja is nugaros. Miegodamas jis nebebuvo jai grubus, anaiptol, apkabinimas buvo svelnus ir tvirtas, visai toks pats koks budavo kai tarp ju viskas dar buvo gerai. Siltas ir ramus jo kvepavimas atsimuse i jos kakla, o kunas silde iprastai vesu originaliosios kuna savuoju.

by **Arabella Petrova** Pir. 12 01, 2014 3:14 pm

*Švelniai tariant, ypatingai praleista naktis su sutuoktiniu, kuriam šiuo metu originali vampyrė nenuginčijamai jautė stiprią fizinę trauką, buvo totaliu prieštaravimu tiems prisiminimams, kurie vertė moterį manyti kad Lockwood'as yra niekam tikęs ne vien tik kad kaip asmuo, bet ir lovos reikaluose. Ir tai kas vyko dabar, privertė Katherine Pierce-Lockwood viską pamatyti, pajausti visiškai iš kito kampo. Ne pirmas kartas vyrui, bet pagal situaciją pirmasis kartas moteriai, buvo kažkas tokio, kas laisvai galėjo būti įvardinta geriausiu seksu šios gyvenime. Tai kad abu asmenys nebuvo pažaboti niekuo, vertė juos patirti aukščiausią malonumo tašką ne vieną ir ne du kartus. Atsidurdama ant baltos spalvos patalynės, Pierce-Lockwood buvo visiškai sumišusi savo prisiminimuose, ir kažkuriuo metu net uždavė sau klausimą, kas buvo taip blogai, kad ši nusprendė savo pačios noru, galutinai ištrinti šį asmenį iš savo gyvenimo. Tamsios, nakties blankiame apšvietime aiškiai matomos akys, nebuvo sumerktos ilgai. Ir tai kaip iš už nugaros ji pajuto šilto kūno prigludimą, trumpam privertė ją pasisukti į Mason'o pusę. Liežuviu perbraukusi per savo lupas, ji iš dalies troško išeiti. Mat planų pasilikti per naktį, jos dienotvarkėje toli gražu nebuvo. Ir tai tikrai atrodė kaip protingiausias variantas, koks tik buvo įmanomas. Bet vyro prieš tai pagreitėjęs kvėpavimas, kuris palaipsniui tapo ramus, vertė ją likti. Vos pastebimai šyptelėdama, originalioji vampyrė vėl pasisuko šonu, bei tam tikram laiko tarpui sumerkė akis. Kvėpavimas aprimo, iš šios širdis vėl įgavo tam tikro, savito ritmo eigą. Kuomet per miegus, moteris ištiesusi savo ranką, sunėrė pirštus su greta buvusio vyro plaštaka, pagaliau nugrimzdo į gilų miegą, kuris tęsėsi iki pat tos akimirkos, kuomet paryčiais pasigirto pro šalį pravažiuojančių sunkvežimių atgarsiai. Pramerkdama akis, moteris pagavo save prie to, kad buvo veidu pasisukusi į tuo metu vis dar snaudusio vyro pusę. Jos kūnas, kuris sufleravo visiškai ką kitą, nei kad protas, savaime prigludo prie to kas buvo artima, norima. Nesivargindama slampinėti aplinkui, stengiantis nesukelti bereikalingo triukšmo, Pierce-Lockwood pakankamai šiurkščiai suėmė Mason'o smakrą, pasukdama į savo pusę, ir tokiu būdu nutraukdama šio miegą* - Tikiuosi tu supranti, kad nieko panašaus daugiau nepasikartos, bei tu neturi teisės niekam prasitarti apie mūsų vakarykštį buvimą kartu? Aš nenoriu kad vienos nakties nuotykis galiausiai turėtu įtakos mano gyvenime, mano sprendimuose. - *Jos kalba vėl buvo atitinkamai šalta, ir tai kad moteris švelniai tariant buvo pakylėta vyro seksualiniais sugebėjimais, tai negražino tai kas buvo ankščiau. Jis nebuvo tas vyras jos gyvenime, kuris suteikė šiai emocinio džiaugsmo. Bet buvo naivu manyti, kad vampyrės tartuose žodžiuose apie vienkartinį kontaktą buvo daug tiesos. Tiesa buvo ta, kad jos kūnas savaime reikalavo to, kad tai tęstųsi kaip galima ilgiau. Pierce-Lockwood žvilgsniui nusileidus, ši liežuviu perbraukė per savo lupas, netikėtai sau pačiai, užklausdama* - Visuose mano dokumentuose minima tavo pavardė, kas leidžia suprasti kad buvau arba esu tavo žmona. Bet nesuprantu vieno, jei viskas tikrai buvo taip blogai... Kodėl aš ryžausi žingsniui, kuris man visuomet atrodė tik kvailu pasižadėjimu prieš nepažįstamą asmenį? Kodėl mes sumainėm žiedus, Lockwood'ai? Kas būtent mus su tavimi taip stipriai rišo, kad buvome kartu, net kai iš to nebuvo naudos?

by **Mason Lockwood** Pir. 12 01, 2014 6:21 pm

Dazniausiai Masono miegas nebudavo ramus. Ji kankindavo kosmarai, neretai jis sapnuosavo dvikovas su vampyrais arba zmoniu, kuriems per klaida buvo atemes givybes veidus. Blogiausi kosmarai buvo tie, kur jis vel ir vel patirdavo savo paties mirti po to kai originalusis paverte ji hibridu. Si naktis buvo kitokia. Masonas ne karto neprabudo, jo nekankino sapnai ir tai suteike alfai taip reikalinga poilsi. Pazadintas kiek grubaus merginos gesto jis vangiai pramerke akis. Pirmi jos zodziai priverte ji mieguistai nusisypsoti. Pasikises abi rankas sau po galva jis pakreipe galva i kalbanciosios puse pries tai nusiziovaves. -Zinoma... kaipt tu pasakysi,-ta dviprasmiska, savimi pasitikinti sypsena niekur nedingo, priesingai, merginos intonacija priverte ji nusisypsoti placiau. Vien faktas, kad ji vis dar gulejo greta sufleravo labai daug. Ji turejo visa amzinybr pasisalinti jam dar miegant, taciau to nepadare ir tai savaime bylojo, kad po arogantisku Pierce elgesiu slepesi ne ka mazesnis sutrikimas bei siokia tokia panika del to kaip lengvabudiskai jiedu pasielge praeita nakti. Tai kaip miegodama mergina net pati to nesuprasdama nuolat glaudziai spaudesi prie jo kuno, kaip raminanciai jo siluma veike jos sirdies ritma, visa tai sufleravo, kad nepaisant to, jog ji nieko neprisimine, Lockwoodas anaiptol nebuvo jai tuscia vieta. Tik ne po vakar vakaro.
-Po to kai gime Victoria,-siek tiek kilstelejes galva jis sulenke viena ranka per alkune, taip i ja pasiremdamas. -Viskas pasikeite... turiu omeny, mudu istvereme originaliuju persekiojima, susilaukem vaiko paneigdami visus gamtos desnius, tuo metu atrode, kad nera nieko kas galetu uzkirsti mums kelia,-apmaudziai syptelejes jis apsilaize issauseti spejusias savo lupas. -Bet tiesa ta, kad atsirado veiksniu, stipresniu uz tai kas buvo musu valioje,-sulaukes klausiamo merginos zvilgsnio jis tiesiog islipo is lovos ir patrauke duso link. -As esu vilkolakis ir tu niekada su tuo nesusitaikei,-trumpam stabtelejes prie duru vedusiu i vonios kambari jis galop pradingo kitapus sienos.

by **Arabella Petrova** Antr. 12 02, 2014 5:48 am

*Nesistengdama sustabdyti vyriškio, kuris akivaizdžiai stengėsi pasprukti nuo nemaloniai skambančio pokalbio, vampyrė viso labo išspaudė vos pastebimą, tačiau sunkiai perprantamą šypseną. Atsakymas, kuris užpildė pigaus, o tiksliau šiuo atveju visiškai nieko nekainavusio motelio kambario sienas, skambėjo kiek neįprastai. Todėl akimirka, kuomet užsidarė vonios durys, Katherine Pierce-Lockwood privertė save pakilti iš lovos. Paskutinės "Victoria's Secret" kolekcijos apatinis trikotažas buvo negrįžtamai sugadintas, ir tai viso labo tamsiaplaukės garbanės veide iššaukė prisiminimus apie praėjusią naktį, ir tai savaime iš neįskaitomos šypsenos, kuri prieš tai puikavosi moters veide, leido prasibrauti nuoširdžiai plačiai. Savo ilgais pirštais suimdama suknelę, kuri buvo palikta ant grindinio, originali vampyrė jau buvo besiruošianti užsitempti ant savęs "antrą odą". Tačiau lemtingą akimirką, numetusi laikytą drabužį ant lovos, ji net nesivargino savęs pridengti, kuomet pasiekusi vonios duris, nedvejodama šias pravėrė. Šilti garai nuo duše paleisto vandens iš karto atsitrenkė tamsiaplaukei į veidą. Kuomet ji patyliukais uždarė duris, praeidama į minėtą patalpą. Nusiimdama vienintelį papuošalą, auskarus, kuris vis dar buvo likęs ant jos kūno, Pierce-Lockwood pametė juos ant kriauklės staliuko. Praverdama dušo kabinos duris, ji demonstratyviai įtraukė oro į savuosius plaučius, kuomet tuo pačiu metu leido savo antakiams pastebimai pakilti* - Pasislink. - *Net neketindama suteikti Mason'ui progą pasisakyti ką nors prieš, ji žengė į tą nedidelė, pakankamai siaurą dušo kabiną, kuomet trumpam atsuko ten buvusiam asmeniui nugarą. Šiltas vanduo ėmė gražiai varvėti moters kūnu, tuo pačiu metu prailgindamas, ir taip ne trumpus šios plaukus. Pirštais braukdama per savo pečius, ji lyg tarp kitą ko, pratęsė savo kalbą* - Tikrai? Kažkodėl net nežinodama tiek daug apie mus, kiek tu. Galiu įtarti, kad problema buvo toli gražu ne tame, kad esi pusiau vilkolakis... Niekuomet nesureikšmindavau rūšių išskirtinumo. Galu gale, visi mes esame, tiksliau buvome, žmones. Ir tai reiškia kad visą kitą yra nereikšminga. Ypatingai, kad pats naktį parodei kad esmė buvo ne tame, kad priklausome skirtingoms pusėms. - *Kuomet Pierce-Lockwood pasisuko veidu į savo pašnekovą, liežuviu švelniai perbraukė per savo lūpas, kuomet pakilusi ranka, kaip mat atsidūrė ant vyro kaklo šono. Stebėdama šio akis, ji galiausiai nereikšmingai šyptelėjo* - Tu juk pasidavei, tiesa? Žinant tai, kad esu labai reikli. Tikriausiai reikalavau iš tavęs daugiau, nei buvai pasiruošęs suteikti. Ir įvyko lūžis, kuris ir davė įtakos tam, kad aš ištryniau prisiminimus apie tave. O tu, sugalvojai priežastį, kad atsisakiau tavęs nes kartais įgyji nasrus ir tikriausiai gausų viso kūno kailį. - *Palenkdama galvą, moteris nuslydo per vyro kaklą, prabraukdama per krūtinę, bei sustodama prie juosmens. Ir tuomet kai ji vėl atsisuko nugara į šio pusę, vėl palindo po vandeniu, kažkuriam laikui sumerkdama akis* - Aš pakeičiau savo nuomonę. - *Tai kaip skambėjo jos balsas, savaime leido suprasti tai, kad šiandiena ši buvo ypatingai geros nuotaikos* - Neskaitant to, kad niekas, net Victoria neturi teisės žinoti apie mus du... Norėsiu tave pamatyti artimiausiu metu. Jokių jausmų, tik fizinis kontaktas. Kurio manau neatsisakysi ir tu. - *Žvilgtelėdama sau per petį, Katherine Pierce-Lockwood, ištempė pastebimai kampinį šypsnį, įvertindama tai, kokia būtent mina buvo pasidabinęs alfa hibridas*

by **Mason Lockwood** Antr. 12 02, 2014 8:15 am

Palikes Katherine viena jis ne neabejojo, kad gryzes is duso jos neberas, todel nereikia ne sakyti, kad pasigirdes moteriskas balsas priverte ji staiga atsigrezti. Pakluniai pasitraukes ir taip suteikdamas merginai vietos ganetinai ankstoje duso kabinoje jis kilstelejo antakius taip isreiksdamas savo nuostaba. Vietos buvo maza todel ir noredami sutuoktiniai nebutu isvenge tiesioginio nuogu savo kunu kontakto. Masonas jautesi ismustas is veziu mat mazu maziausiai tikejosi, jog mergina, kuri ryzosi ji pasalinti is savo prisiminimu, savanoriskai vel brovesi atgal i jo gyvenima ir taip kaip reikiant apsunkino padeti. Jo rankos beregint atsidure ant tamsiaplaukes liemens. Tai buvo tarsi refleksas. Jo veidu sruvenantis vanduo buvo siltas ir maloniai gaivinantis. -Viskas nera taip paprasta,-jo lupos paliete moters nugaros oda, kuri sildoma vandens sroves buvo itin glotni. -Viskas visuomet budavo kur kas labiau komplikuota musu atveju,-tarp judvieju nebelikus ne minimalaus atstumo jis nubrauke slapius jos plaukus nuo vieno peties. -Tai ne mano prigimtis tau trukde mane priimti toki koks esu... tai isipareigojimai... Isipareigojimai mano buriui,-laikydamas ja tvirtame savo glebyje jis pats to nesuprasdamas isklojo jai tikraja tiesa del ko ta lemtinga diena jis pats pasiryzo nuleisti rankas ties ju santykiais. Kartu praleista naktis hibridui nebuvo tiesiog seksas, kad ir kaip jis butu to norejes. Suzadinti prisiminimai, jausmai ir viltis, kuria jis manesi seniai palaidojes, vel buvo pazadinta, nors jis pats sau to nepripazino. Sia akimirka jis buvo pasiryzes sutikti su absurdiskai skambanciais teisetos zmonos reikalavimais, palikti ju santykius paslaptyje, vien tam, kad galetu ir toliau puoseleti ta bergzdzia vilti, kad viena diena ji ir vel priklausys tik jam. -Kodel esi tokia isitikinusi, kad istorija nepasikartos?-sulaukes dviprasmiskos jos sypsenos, jis ir pats nusisypsojo. -Sugebejau prasibelsti i tavo sirdi net tuomet kai buvai atsisakiusi jausmu,-pabuciaves jos grakstu kakla, Masonas savo rankas perkele ant garbanes biusto. -Jei nenori rizikuoti, verciau tai baigti cia ir dabar,-labiau baimindamasis del savo paties valios silpnuo jis ir toliau laike ja savo glebyje, tokiu budu priestaraudamas savo paties zodziams. Visu kunu jausdamas kaip i jo prisilietimus atsako liaunas originalios vampyres kunas jis akimirkai sumerke akis. -Katherine...-tarsi prasydamas, kad ji pati viska nutrauktu jis giliau ikvepe. -Ant kortos pastatyta pernelg daug,-jo kvepavimas atsimuse i moters kakla, o balsas tapo duslus. -Tu esi priesingoje barikadu puseje, Kat. Suzinoje, kad vel atnaujinau su tavimi ryzius, maniskiai imtu manimi nepasitiketi,-turedamas omenyje, kad vyresniojo brolio prielaida, jog ne kas kitas, o Katherine buvo atsakinga uz Masono balanso tarp vilkolakiskos ir vampyriskosios savo pusiu sutrikima, buvo placiai zinoma tarp vilkolakiu jis priverte mergina atsigrezti. -Ko tu nori?-ju veidai buvo taip arti vienas kito, kad dregnos poros lupos kone lietesi. -Kodel tai darai?-vietoj atsakymo pajutes jos rankas slystant jo presu zemyn jis sueme viena jos slauni bei kilstelejo virun. Niekaip nesuprasdamas jos motyvu jis surauke antakius, bet neatsispyres pagundai surakino ju lupas ilgam buciniui.

by **Arabella Petrova** Antr. 12 02, 2014 10:38 am

- Yra. Tačiau tai kad žmonės yra varžomi savo vidinių demonų, prieš kuriuos baiminasi pralaimėti, verčia šiuos manyti kad viskas, kaip ir sakei kad nėra paprasta. Tačiau įsiklausus į savo asmeninį vidinį balsą, jis juk sako visai ką kitą. Kad, norint, viskas tampa įmanoma. Bet žinoma, geriausius dalykus niekas neatneša tau ant sidabrinio padėklo. Dėl geriausių dalykų, būtina kautis, lipti per galvas ir daryti viską, kas įmanoma ir ne. - *Blanki, tiksliau sunkiai suprantamo samprotavimo iššaukta šypsena, visai trumpam atsirado tamsiaplaukės moters veide, kuomet ši nuleidusi savo akis, Katherine Pierce-Lockwood nusprendė kad būtent šiuo metu jos kūnu slystančios vyro rankos buvo kur kas svarbiau, nei tušti pasiteisinimai, kurie vedė prie prielaidos, kad jiems geriausia būtu vienas kitam paspausti ranką, bei pasiduoti tam gyvenimo būdui, kuris būtu geriausia abiems, būnant atskirai. Lockwood'o kalba aiškiai prieštaravo pojūčiams, kuriuos sužadino net tai, kad juos du vienas nuo kito skyrė minimalus atstumas. Tas keistas jausmas, kuomet asmens nemyli, bet jis verčia tavo kūnu perbėgti maloniems šurpuliukams, vertė vampyrę vis dar būti čia. Ir tai toli gražu nieko bendro neturėjo su įprastomis, rytinėmis procedūromis, kuriomis ši prisidengė užeidama į tuo metu jau užimtą dušo kabiną. Ištiesta ranka, delnu rėmėsi į kabinos sieną, kuomet kitos rankos pirštai savaime susinėrė su Mason'o ranka, kuri kaip tik tuo metu keliavo per moters kūno linijas* - Tai kur kas arčiau tiesos, tačiau vis dar nekeičia fakto, kad verčiau nusprendei pasiduoti, nei kad laikytis to, kas privertė tave pasirodyti čia su manimi. Jei iš tikro tavo įsipareigojimai kitiems būtu svarbesni, tu nerizikuotum, ir bėgtum nuo manęs kaip galima toliau, ypatingai dabar. Kai žinai kad mus du nesieja visiškai niekas. - *Tamsios akys vėl liko sumerktos, kuomet švelniai sukasta apatinė lūpa išdavė tai, kad moters kūnas buvo varstumas malonaus jaudulio, ką patvirtino tai, kad sujungtų rankų pirštai savaime susispaudė. Šia akimirka, kuomet moteris toli gražu nepriklausė šiam vyrui, dalis jos, vis dar buvo jo. Ir tam nereikėjo papildomų paaiškinimų, kurie eilinį kartą būtu viso labo gražiai išreikštais žodžiais. Gilus kvėpavimas, ir tai kaip nuo tam tikro klausimo moters lūpų kampučiai pakilo, iššaukė atitinkamą reakciją* - Aš tavęs nemyliu, Mason'ai. Ir tavo šuniukų bandai nėra būtina žinoti to, kas vyksta tavo gyvenime, kuomet jo dalis bus matoma tik šio, pigaus, motelio sienų. - *Ganėtinai greitai atsukta į savo vis dar teisėto vyro pusę, originalioji vampyrė neatsispyrė pagundai, dar kartą pirštais perbraukti per ištreniruotą, vyrišką kūną. Tai, kaip jo kūnas atitiko visus vampyrės susikurtus standartus, vertė neatsitraukti per toli. Braukdama rankomis per jo raumenys, ji galiausiai sustojo prie Mason'o kaklo. Ir tai, kaip žaismingai ši sumirksėjo akimis, kone atsiremdama į alfa hibrida, privedė prie numanomo atsakymo* - Tu esi pavojingas žaidimas Mason'ai, ir tai mane užveda visomis prasmėmis. - *Nenuleisdama nuo vyriško kūno savo žvilgsnio, moteris delnu perbraukė per jo vedą, per kurį taip gražiai sruveno vanduo. Pasitempdama ant pirštų galiukų, ji kone ėmė liesti jo lupas savosiomis, tačiau tai darydama su pastebima atsarga, lyg šis kontaktas suveiktu atitinkamai deginančiai* - Tavęs, Mason'ai. Aš vis dar noriu tavęs. - *Kuomet tamsus žvilgsnis sustojo prie šviesių vyro akių, moters veide pasirodė pasitikėjimu savimi dvelkianti šypsena, balsas buvo nutylintas, ir skambėjo beveik kaip šnabždėsys* - Pasakyk kad viso to nenori, kad nenori manęs. Ir atsižvelgiant į tai, kad mano širdis tau nepriklauso, aš pažadu, tai bus paskutinis kartas, kai matysi mane savo gyvenime. Viskas sugrįš atgal į savo vietas, tau tereikia tai pasakyti... Nagi, atsisakyk manęs dar kartą, tačiau dabar amžiams. - *Kvėpavimas, kuris greičiau priminė susijaudinimą, įtakojo tai, kad moters akys vėl susimerkė, o jų lūpos kad ir trumpam susilietė* - Kaip aš galiu daryti sudėtingus sprendimus, kai žinau tik dalį istorijos? Aš laiminga, labai, bet tuo pačiu metu jaučiu tuštumą. Kad kažko trūksta... Ir dabar aš čia, su asmeniu, apie kurį nepamenu nieko gražaus, bet žinau tik tai, kad šis asmuo mane privertė susigrąžinti žmogiškumą, privertė linkti ir buvo tas, dėl kurio nusižengiau visoms taisyklėms. Ir aš noriu ne vien žinoti tai iš nuogirdų. Nes būnant čia su tavimi, tuštumo jausmas ima mažėti, ir aš nesuprantu kodėl ir kaip tai vyksta. - *Kalba, kuri liko nutraukta bučinio, tuo pačiu metu pritraukė moterį arčiau prie geidžiamo vyro. Sulenkusi vieną iš savo ilgų kojų, moteris atsispyrė kita, eilinį kartą pakibdama ant Lockwood'o liemens. Nykščiu atlošdama hibrido galva, ši tik labiau įsigilino į gautą bučinį, kuomet kita ranka savaime atsidūrė ant vyro viršugalvio. Tai kaip ji sukišo pirštus į jo iš pažiūros ganėtinai trumpus plaukus, kaip suspaudė šlaunis, kad tik dar labiau pajusti jo kūną, tik dar kartą patvirtino, kad nevaldoma emocijų, ji aiškiau nei kada nors, matė tai ko troško. Ir dabar ji troško likti čia*

by **Mason Lockwood** Antr. 12 02, 2014 4:37 pm

Bent jau is paziuros nuosirdus ir gan optimistiskas Katherine poziuris i ''kovojima del to kas trokstama'', buvo kiek neiprastas amplua merginai, kuri dazniausiai savo jausmus nuo pasaliniu maskuodavo po cinikes kauke. Kazkas joje buvo pasikeite ir nors pati Pierce to nesuprato, jos viduje atsiradusi tustuma greiciausiai ir buvo priezastis privertusi ja ivertinti tikru jausmu reiksme. Syptelejes jis siek tiek surauke antakius mat originaliosios lupomis tariami zodziai skambejo kaip kaltinimai del ju isirusios santuokos. -Cia tu klysti. Mus vis dar sieja ir visuomet sies Victoria, beto po to kai tu tiesiog dingai...-jo kalba nutraukes bucinys priverte ji trumpam uzsiciaupti. -Tu vis dar esi mano zmona. Nebent nori musu skirybas iteisinti?-klausiamai kilstelejes antakius jis su susidomejimu pazvelge i pasnekoves akis, tarsi tikedamasis, kad butent jose ir slypes atsakymas. -Tu teisi. Tureciau. To kas ivyko praeita nakti niekuomet neturejo nutikti,-slogus savigrauzos jausmas apgule jo pecius ir tai buvo matyti jo israiskoje. Tai kaip mergina nevarzoma jokiu skrupulu jau kelinta karta jam isreze, jog nic nieko jam nejaucia, skaudino ir verte ji jaustis paskutiniu istizeliu, kad pamyne ne tik savo principus, bet ir burio i ji dedamas viltis. Vilkolakiai gerai zinojo, kad Lockwoodas besismagindamas su vampyre buvo atemes keletos niekuo detu zmoniu givybes ir apskritai, tai, kad vilku vado maisto saltinis buvo zmoniu kraujas, priestaravo visoms jo genties taisyklems, taciau jie su tuo susitaike, prieme ji toki koks jis yra. Su jo praeitimi ir nuodememis, suteikdami jam sansa vel buti vienu ju. Vilkolakiu, nepriklausomu nuo Klauso ar originaliosios vampyres, kuri visuomet buvo vienintelis trukdis, maises jam susitelkti ties savo paskirtimi bei visa demesi skirti butent jiems. Ir stai... jis eilini karta paslydo. Negana to, jis buvo pastebetas viesumoje geriant merginos krauja ir pasamoneje jis gerai suvoke, jog tokia zinia netruks pasiekti jo mokiniu. -Katherine...-ketindamas eilini karta vadovautis protu ir iskloti, jog jos pasiulymas, kad ir koks viliojantis, nera imanomas, hibridas buvo priverstas uzsiciaupti, kadangi ant jo liemens atsidurusios nuogos moters kojos ir taip kaip stipriai ji prie jo prisispaude ta tiesiogine zodzio prasme ateme vaikino zada. Buvo akivaizdu, kad tamsiaplauke neturejo ne menkiausios problemos manipuliuoti savo vyru net ir po sitiek atskirai praleisto laiko. Jis vis dar buvo lygiai taip pat pametes del jos galva kaip ir pirmaja ju susitikimo diena. Suneres savo pirstus i slapius merginos plaukus jis prisitrauke jos veida aistringam buciniui. Tvirtos jo rankos netrukus atsidure ties jos sedmenimis. -Tu varai mane is proto,-prasmes vaidinti jai salta nebebuvo mat visas jo kunas saukte sauke, jog priesais esanti persona buvo seksualiniu jo troskimu objektas ir to kontroliuoti buvo beveik neimanoma.
Butent sia akimirka, Masonas dar pats to nesuprasdamas pasirase sau nuosprendi.

by **Arabella Petrova** Tr. 12 03, 2014 5:03 am

*Moteriškas, fiziškai patrauklus ir atrodo ne vieno trūkumo neturintis, Katherine Pierce-Lockwood kūnas, dailiai "kabėjo" ant pagal dokumentus, vis dar teisėto šios moters kūno. Ir tai kaip ji nebuvo pasirengusi priimti to, kad paskutinis incidentas, kuris ir iššaukė neoficialias skyrybas, buvo glaudžiai susietas su pasirinkimu ar moteris ar vilkolakiai, privertė tamsiaplaukę garbanę atitraukti vieną savo ranką nuo Lockwood'o pečių, prispaudžiant jos rodomąjį pirštą prie lūpų. Švelniai skambantis šnypštimas, ir tai, kad ji taip ir nenusuko savo tamsių akių, skvarbaus žvilgsnio nuo Mason'o akių, privedė prie tolimesnio komentaro, kuris greičiausiai buvo ne vien kad netipinis originaliai vampyrei, bet ir visiškai netikėtas verdikto paskelbimas* - Ššš... Vakarykštė naktis buvo nuostabi, o ne klaida. Ir jei manysi priešingai, prisiekiu, man teks gerai iškaršti savo vilkišką užpakalį. - *Liežuviu perbraukusi per savo lupas, bei tuo pačiu metu sugrąžindama atitrauktą ranką ant jo kūno, garbanė keliais pirštais perbraukė per pakankamai putlias, vyriškas lūpas. Kuomet pastebimai susiaurėjusios akys, bei iš jaudulio išsiplėtę vyzdžiai, sudarė tokį vaizdą, kad ji savo nuomonės net neketino persvarstyti* - Ir tai kas buvo ankščiau, geriausia kad taip ir liktu. Nes net nežinodama visos tiesos, galiu nesunkiai nuspėti tai kad sukėlėme vienas kitam labai daug skausmo. Bet tai nieko nereiškia dabar, tik ne dabar... - *Buvo labai sunku pasakyti, ar ji tikrai šiuo metu buvo nuoširdi, ar tai te buvo viso labo dar vienas žaidimas, prie kurių buvo pratusi originalioji garbanė. Tačiau tai, kad moters žvilgsnis pastoviai keliavo per, kadaise beprotiškai mylėto, vyro veidą, laisvai galėjo suteikti šiokių tokių abejonių, kurios galėtu būti interpretuotinos tuo, kad jis jai buvo kur kas svarbesnis, nei kad ji ryžosi įvardinti. Toli gražu neketindama sugrįžti į pastoviai iš psichologinio spaudimo negebančios kankinės būseną, ji neplanavo susigrąžinti savo prisiminimus. Bet, jaučiama trauka Lockwood'ui, paprasčiausiai neleido vampyrei imti ir pasitraukti. Ir ji matė, tikrai matė tai, kad tam tikri jos ištarti žodžiai sugebėjo priversti alfa hibridą pasijausti nemaloniai. Ir tai galiausiai nulėmė tai kad ji nuleido savo akis* - Nepaleisk manęs... - *Su lyg akimirka, kuomet hibridas ištarė jos vardą, ji nesusilaikydama išreiškė savo prašymą vos dviem žodžiais, kurie iš esmės turėjo būti suprasti, kaip galima viltis, kad viskas gali pasikeisti, tačiau dabar, jau visiškai kitu kampu, nei abu asmenys buvo pratę. Suimdama abejomis rankomis jo kaklo šonus, bei tuo pačiu metu atsakydama į aistra vienas kitam pripildytą bučinį, moteris specialiai nepratarė ne vieno žodžio apie oficialias skyrybas. Ir bučinio metu, kuomet šios nagai pakankamai stipriai sukibo į įsitempusius Lockwood'o pečius, ji tyliai tarstelėjo* - Leisk man šitaip, niekam nežinant, iš naujo tapti tik tavo. Suteik man tai... - *Nestipriai sumerktos akys, praskleistos lūpos, kurios pastoviai lietėsi prie vyro veido, ir tas neritmingas kvėpavimas vertė jos kūną ne pagal temperatūrą virpėti. Tai kaip jis reagavo į tai, kad abu buvo kone sulipę vienas su kitu, leido Pierce-Lockwood pajusti kaip vyras išreiškė savo emocijas, lytį pabrėžiančiam organui sustangrėjus. Todėl kuomet ji sunėrė abi savo rankas jam už galvos, pratęsė jo inicijuotą bučinį*

by **Mason Lockwood** Tr. 12 03, 2014 4:00 pm

Tamsiaplaukes zodziuose buvo tiesos. Beda buvo ta, jog priesingai nei Katherine, Masono atmintyje vis dar buvo isireze visi neigiami prisiminimai, apie kuriuos ji ne girdeti nenorejo. Moters elgesys ji glumino ir akimirkomis jis net buvo suabejojes ar visas su istrinta jos atmintimi susijes zaidimas nebuvo tiesiog blefas, taciau uzciauptas jis tiesiog pakluso. Intensyvus buciniai ir nuolatinis judvieju kunu kontaktas trukde blaiviai mastyti ir jis keike save uz tai, jog nesugebejo atsispirti tai prazutingai seksualiniai traukai, kuria jis visada jaute vampyrei. Jos veiksmai, jos zodziai, jos iniciatyva... tai buvo viskas ko reikejo, kad Lockwoodas patiketu, jog jiems dar yra sansu issaugoti savo santuoka. Garbanes pasiulymas nebuvo konkretus, anaiptol, mergina taip ir nepaaiskino, kodel net ir nepuoseledama jam visiskai jokiu siltu jausmu, ji staiga panoro testi si zaidima. -Kat, kiekviena atskirai nuo taves praleista minute...-truksmingai ikvepes jis trumpam uzsimereke. -Ji prilygsta amzinybei,-ju lupoms vel susijungus i aistringa bucini jis buvo priverstas uzsiciaupti. Tai buvo taip neiprasta, ypac turint omenyje, kad visi Katherine pazinojo kaip nuo pavojaus sprukti linkusia persona. Jo rankose laikomas gleznas jos kunas virpejo ir susijaudinimo kai jis palinko i prieki, abiem rankom pasiremdamas i duso kabinos siena. Jos rankos vis dar buvo apsivijusios jo kakla kai vienu delnu kilstelejes ja aukstyn jis iniciavo judvieju sueiti. -Tai niekam tikusi ideja,-giliau ikvepes jis nevalingai tuojau pat palaimingai iskvepe. Atkabines tamsiaplaukes rankas sau nuo kaklo jis prireme jas prie duso sienos jai uz nugaros. Jo lupu kamputyje smekstelejusi dviprasmiska sypsena simbolizavo nebylu sutikima. Jis nebuvo pasirenges jos paleisti. Ir gerai pagalvojus, greiciausiai niekuomet toks nebus. -Nezinau kaip ketini tai nuslepti..-fizine veikla ir ikaitusi kabinos temperatura priverte ji padaryti pauze ir ikvepti. -Bet geriau jau turetum parengusi gera plana,-syptelejes jis visu kunu prireme ja prie stiklines duso sienos dar stipriau.

by **Arabella Petrova** Tr. 12 03, 2014 4:53 pm

*Akivaizdžiai ir pati nesugebėdama suprasti, iš kur per vieną naktį atsirado tokia sunkiai paaiškinama, nežinomos kilmės trauka šiam asmeniui, Katherine Pierce-Lockwood stengėsi kalbėti kaip galima mažiau. Nes laikas, kuris buvo leidžiamas su šiuo vyru, buvo kur kas malonesnis, nei kad bandymas kapstyti praeitį, kuri jai buvo ant tiek sunki, kad ji savo noru nusprendė negrįžtamai atsisakyti savo prisiminimų. Vyras, kurio rankos šiuo metu slydo originaliosios vampyrės kūnų, taip greitai tapo tuo asmeniu, kuris bent iš dalies užpildė tuštumą, kuris it juodoji skylė per du praėjusius mėnesius siurbė iš moters tai, ką buvo galima pavadinti geromis savybėmis, kurias ši įgavo bent kuriam laikui tapdama mirtingu asmeniu. Stebėdama vyro akis, beveik visą laiką moteris buvo praskleidusi lupas, kurios tyrinėjančiai liepė jo lupas, liežuvį. Tvirtai laikydamasi Lockwood'o pečių, Katherine Pierce-Lockwood staiga įtraukė oro į savuosius plaučius, tuo pačiu metu iš palaimingo jausmo, sumerkdama akis, kaip tik tuo metu, kuomet dalis fiziškai geidžiamo vyro atsidūrė jos viduje. Savaime iškošta aimama akimirksniu užpildė nedidelės dušo kabinos sienas. Virpantis kūnas tapo beveik nekontroliuojamas, ir tai, kaip iš dalies šiurkščiai jos rankos buvo atitrauktos nuo jo pečių, bei prispaustos prie įkaitusios nuo karšto vandens, sienos, paskatino moters veide pasirodyti kampinei šypsenai. Akių vokai vėl pakilo, kuomet vyzdžiai eilinį kartą išsiplėtė* - Niekas nesužinos, ir tai yra geriausia, ką galime turėti bendro, dabar... - *Kalbėti darėsi kuo toliau, tuo sunkiau, nes pastovus judėjimas, kuriam įtakos davė abu nerimstantys kūnai, atėmė kvapą. Ir prieš tai šnabždėjimą priminę žodžiai, galiausiai buvo pakeisti kitais, ekstazės keliamais atgarsiais. Ji kažkuriuo metu net bandė ištraukti savo rankas, kad galėtu paliesti vis dar teisėtą savo vyrą, bet tai kaip jis stipriai spaudė jas prie sienos, atėmė iš moters dalinę judėjimo teisę. It gitara, išriesta nugara, bei poslinkis pirmyn - atgal, teikė begalinį malonumą, ir tai aiškiai buvo įskaitoma iš nesuvaidinto alsavimo. Karšto kvėpavimo, kuris pastoviai atsimušdavo į Mason'o veidą, kuomet bučiniai, kurie atrodo buvo neišvengiami, trumpam, įkvėpimo reikalui, buvo nutraukiami. Ir būtent tą akimirką, kuomet moteris nebe sugebėdama savęs sulaikyti, ėmė kone šaukti dėl to kad buvo pasiektas atitinkamai stiprus orgazmas, įtakojo tai kad ji stipriai "išrovė" savo rankas iš ją pančiojusių gniaužtų, dar kartą sukabindama jas ant vyro pečių. Tylus kikenimas, bei maloniai atrodanti išraiška, kurią pagyvino stengimasis atgauti kvėpavimą, sudarė šiokią tokią tylos pertrauką. Ilgos moters kojos, kurios prieš tai, buvo sukryžiuotos ant vyro juosmens, galiausiai buvo nuleistos apačion. Šiek tiek atsitraukdama nuo jo, originalioji vampyrė neslėpė šypsenos, kuomet pasitempdama ant pirštų galiukų, mat vyras buvo kur kas aukštesnis, nei kad tamsiaplaukė garbanė, paskutinį kartą atsiėmė iš Lockwood'o netrumpai besitęsiantį bučinį*

by **Mason Lockwood** Pen. 12 05, 2014 4:11 pm

Poros santykiams nuo pat pradziu trukde labai daug aspektu. Pradedant amzinu Katherine slaptymusu nuo Mikealsonu, baigian Masono priklausomybe nuo menulio pilnaties. Dabar gi, vienintele kliutis buvo Lockwoodo isipareigojimai savo buriui. Victoria seniai nebebuvo pazeidziama ir nors dar ne pati nezinojo, jog yra neapsakomai galinga, jos tevams nebereikejo baimintis del jos ateities ar isgyvenimo. Galbut tai ir buvo priezastimi, jog iprastai tarp sutuoktiniu tvyrodavusi itampa buvo kazkur isgaravusi.
Masonas pirmas paliko duso kabina, leisdamas merginai pabaigti skalauti kondicionieriaus likucius is ilgu savo plauku. Sypsena niekur nedingo is jo veido net tada kai pastebejes tamsiaplaukes atvaizdi aprasojusiame vonios veidrodyje jis i ja atsisuko. -Juk zinai kaip viskas pasibaigs,-svelniai prisitraukes jos smakra arciau jis akiplesiskai syptelejo. -Tu ir vel priklausysi tik man. Tiek kunu, tiek mintimis,-pavoges dar viena bucini jis zaismingai timptelejo apatine Pierce lupa. Zvelgiant is salies, eme darytis kaip niekad akivaizdu, kad is paziuros nepaprastai skirtingi sutuoktiniai, turejo si ta bendra. Juos abu visada zavejo ir ''veze'' galimybe nusispjauti i jiems primerstas taisykles, juolab, kad siuo atveju uzdraustas vaisius buvo toks saldus. -Mums reiks buti itin atsargiems,-emes apsirengineti vakar nakti devetus drabuzius jis ne akimirkai nenuleido savo zvilgsnio nuo nepaprastai grazios moters. -O tai reiskia, kad daznai susitikineti negalesim,-zvilgtelejes i rankini laikrodi, kuri tuo metu segesi sau ant rieso jis siek tiek surauke antakius. -Victoria seka kiekviena mano zvilgsni,-leisdamas suprasti, kad nori jis to ar ne, jis privalo skubeti, Masonas grazino savo zvilgsni i pasnekove. Sunkiai galedamas patiketi, kaip netiketai susikloste pastarosios paros ivikiai jis ant nuogos krutines uzsimete odini savo svarka. -Nori, kad pats tave susirasciau?...-risdamasis batraiskius jis klausiamai dirstelejo i mergina, lupu kamputyje islaikydamas ta pacia dviprasmiska sypsena.

by **Arabella Petrova** Št. 12 06, 2014 10:54 am

*Pasilikdama duše, moteris pirmiausia pasisuko į tekančio vandens pusę, leisdama kad pakankamai šiltas vanduo "atgaivintu" visą šios būtybės kūno odą. Sumerktos akys, bei rankos kurios švelniai keliavo per visą kūną, leido savaime pasireikšti fantazijai. Stovėjimas po tekančiu vandeniu neužtrūko nei penkių minučių, kuomet moteris ištiesusi ranką, užsuko čiaupą. Pasisukdama prie kabinos durų, moteris, nesunkiai pastūmė šalin stiklines duris, kuomet pasigavusi baltos spalvos rankšluostį, pakankamai greitai į jį įsisupdama. Spėdama žengti tik vieną žingsnį, Katherine Pierce-Lockwood kaip mat susidūrė su savo teisėtu vyru. Ir tai kad ji nuo pat pradžios buvo sutverta "žaidimams", neleido jai tiesiogiai atsakyti į Mason'o pastebėjimus apie greičiausiai būsimą ateitį. Veide pasirodė lapiška šypsena, kuomet tamsios akys nusileido ir ji liko taip nieko ir nepasakiusi. Visuomet buvo malonu suteikti vilties tiek sau, tiek kitiems, tačiau tuo pačiu metu ir nesudaužant šiuo metu abipusę nuomonę į šipulius. Maloniai priimdama brūkštelėjimą per lūpas, galiausiai vampyrė suskubo atsakyti į bučinį, kuris kaip ne keista, dabar buvo labiau paremtas švelnumo, nei kad aistringo "užpuolimo". Akys trumpam susimerkė, ir vos tik ji prasimerkė dar kartą, Lockwood'as buvo šiek tiek pasitraukęs* - Negi tau kas nors maišo pasakyti Victoriai, kad esi suaugęs vyras, kuriam kartais būtina pabūti su kuo nors kitu ir kitokiomis aplinkybėmis, nei kad su Victoria Hope? Nagi, esi gudrus... Manau nesunkiai sugebėsi, neišsiduodamas, ją įtikinti vienokia ar kitokia teorija. - *Kilstelėdama abi rankas, moteris paskirstė savo drėgnus plaukus taip, kad šie net būdami neišdžiovinti, atrodytu nepriekaištingai. Ilgos ir tankios blakstienos, kurios nuo gamtos puošė tamsiaplaukės akis, leido jai nenaudoti šiuolaikinių kosmetinių priemonių, prie kurių ji visgi buvo pratusi. Reikia pripažinti kad originalioji vampyrė nuo pat savo gyvenimo pradžios ir atrodė ir elgėsi kaip puolęs angelas. Buvo nuostabi išvaizda, ir šiek tiek "supuvusi" vidumi. Tai kaip ji ganėtinai greitai prasilenkdama su Lockwood'u pasiekė kambarį, suteikė jai galimybę pasiekti ant grindų sukritusią savo, kraujo raudonumo spalvos, suknelę. Užsitempdama aptempiantį drabužį ant savęs, Pierce-Lockwood žvilgtelėjo sau per petį, prasitardama* - Užsek... - *Tai sakydama, vampyrė suėmė visus savo plaukus, persikeldama juos ant kairiojo peties, kuomet nusprendė pratęsti savo kalbą* - Negalėsime matytis dažnai? Mason'ai, tu bandai tuo įtikinti mane, ar visgi save? Esu labiau nei tikra, kad tavo noras susirasti mane, pasireikš greičiau, nei numanai. - *Veide vėl pasirodė ta pati, kampinė, tačiau pasitikėjimu savimi dvelkianti šypsena, kuomet vampyrė dar kartą dirstelėjo į vaizdą sau už nugaros, nesusilaikydama ir nuo komentaro* - Protingiausia būtu kad tave susirasčiau pati. Tiksliau, tai man būtu naudingiausia. Tačiau, nenoriu sugriauti tavo idealaus gyvenimo, todėl taip. Kitam kartui, sudėti pastangas į mūsų susitikimą, teks tau. - *Šiek tiek palinkdama į priekį, moteris pasigavo raktelius nuo automobilio, kurio savininku buvo Lockwood'as. Ir kuomet pasisukdama į pašnekovo pusę, kone savo kūnu atsirėmė į jį, kilstelėjo ranką su raktais, tarytum tokiu būdu paskatindama vyriškį jų nepamiršti* - Ir Mason'ai, jokio pasirodymo mano namuose. Ne vien tau yra ne naudinga tai, kad apie mus gali sužinoti.

by **Mason Lockwood** Št. 12 06, 2014 1:36 pm

Pasekes mergina atgal i miegamaji jis tylomis pakluso kai jam buvo liepta uzsekgti sukneles uztrauktuka. Atitraukes rankas jis nuzvelge moters silueta, kuris atrode pernelyg paryzkintas, ypac ankstyvam dienos metui. Tai, kad mergina pamazu vel eme tapti salta ir koketiska jo ztvilgiu, neramino ir tai atsispindejo kiek sutrikusiame Masono zvilgsnyje. Beda buvo ta, kad siuo atveju Katherine buvo visiska padeties seimininke ir tai zinojo. Jos nevarze jausmai ar prisiminimai Lockwoodui, o ta menkute vilties suteikusi iliuzija priverte pastaraji galutinai, tiek sau paciam, tiek jai, pripazinti, kad jo jausmai jai yra tokie pat stiprus ir tikri kaip ir ta akimirka kai jiedu sumaine aukso ziedus. Ne pirma karta pabrezdama, kad visa tai kas tarp ju vyksta yra ir bus tik seksas, Pierce-Lockwood vel ir vel, skaudziai nuleisdavo ji ant zemes. Vis del to, pasamone kuzdejo jam, kad noredamas susigrazinti ja emocine to zodzio prasme, jis privales priversti ja prisiminti arba sukurti bendrus judvieju prisiminimus is naujo ir tam neuzteks vien suzaveto ja lovoje.
-Tarkim... mudvieju dukra nera suazveta mintimi, jog mudu ketiname judeti i prieki, taciau skirtingomis trajektorijomis,-vengdamas uzsiminti apie savo bandymus ja pamirsti kitos moters glebyje, jis reiksmingai tai nutylejo. -Ji vis dar puoseleja vilti, jog... jog viskas bus kaip ir anksciau...-peremes automobilio raktelius jis susikiso juos i dzinsu kisene. Uzciupjes joje keleta kartu perlenkta ju seimos nuotrauka jis nedvejodamas ja istrauke ir iskleides iteike garbanei. -Ji laike tai savo kambaryje... nezinau is kur apskritai ja gavo, bet greiciausiai nugvelbe ja is tavo buto...-pasekes merginos zvilgsni, kuris akylai tyrinejo tris, is paziuros, be galo laimingus zmones besisypsancius juos fotografavusiam asmeniui, jis lupu kamputyje isspaude sypsni. -Tiesiog noriu pasakyti, kad lengva nebus. Ji labai pastabi ir...-staiga nutiles jis siek tiek surauke antakius. -Vadinasi negaliu pasirodyti tavo namuose.... nes?-itartinai nuzvelges pasnekoves israiska jis peciu pasireme i laukan vedusiu duru stakta. Delnu perbraukes per neseniai nuskusta savo smakra jis akimirksniu surimtejo. Ji zaide jo emocijomis, o jis pats to nesuprasdamas tapo jos marionete jau ta akimirka kai sutiko su dviprasmisku jos pasiulymu. Gerai suprasdamas, kad tai jis, ne kas kitas dar neseniai padejo taska ju santuokoje, todel manyti, kad dabar jis turi teise jai priekaistauti ar tuo labiau, reikalauti, kad su juo butu elgiamasi teisingai, buvo klaidinga. Maza to, blaivus hibrido protas gerai suprato, kad ''meiluziu'' statusas buvo vienintele iseitis, priesingu atveju jam tektu atskleisti savo dviguma zaidima pries vilkolakius ir viska prarasti ir tai nebuvo svarstytinas klausimas.

by **Arabella Petrova** Št. 12 06, 2014 2:06 pm

*Tai kad moteris kruopščiai stengėsi pasislėpti po jai naudingiausia "man iš tikro nerūpi" kauke, leido jai nepriimti visko asmeniškai, kas galiausiai sugebėtu nesunkiai sugrąžinti vampyrę atgal prie minties, kad ji nieko kito iš tikro nenori, kaip tik susigrąžinti savo šeimą. Todėl apsimesti šalta kale, buvo tai, kas šiuo metu jai buvo labiausiai reikalinga. Ir Mason'ui nematant, kuomet ši buvo pasisukusi nugara į jo pusę, o šis paklusniai užtraukė ilgą, jos suknelės užtrauktuką, moteris leido savo veide pasirodyti valiūkiškai šypsenai, kurią palydėjo kažkuriam laikui sumerkti akių vokai. Kiekvienas, kas ir minimalus jo prisilietimas, vis dar vertė kvėpavimui sutrikti. Todėl, sudėdama visas pastangas į tai, kad tai liktu nepastebėta, ji viso labo tarstelėjo* - Dėkinga... - *Tik tuomet, kai pokalbis buvo pasiekęs akių kontaktą, įsispirdama į savo prabangius aukštakulnius tamsiaplaukė garbanė kaip mat pasisuko veidu į savo vis dar teisėtą vyrą. Minimali frazė apie tai, kad nepilnametės kūną įgavusi dukra, nenorėjo prisileisti minties apie tai, kad tėvai gali susikurti gyvenimus atskirai, savaime privedė prie minties kad jis bandė. Nieko nuostabaus nebūtu tame, jei viską prisimenanti Katherine Pierce-Lockwood greičiausiai dabar būtu iškėlusi ne menką sceną, tačiau tai kuo buvo tapusi vampyrė dabar, te iššaukė kampinio pobūdžio šypsnį. Dabar, jos ne kiek netrikdė tas slidus faktas apie tai, kad ji net dabar nebuvo vienintele moterimi jo gyvenime. Šiek tiek palenkusi galvą, ji leido sau kilstelėti ranką, kurios pirštais perbraukė per Lockcwood'o pakankamai ryškaus žandikaulio liniją. Vengdama akių kontakto, bei net specialiai įsistebėdama į jo lupas, ji te prasitarė* - Vadinasi turi merginą? Tai nuostabu... - *Kuomet tamsiaplaukės žvilgsnis savaime pakilo ties pašnekovo akimis, ji be jokios reikšmės trūktelėjo savo pečiais, galiausiai pabaigdama savo mintį* - Tai būtent tai, ką Victoriai ir reikia žinoti. Kad tu turi tą, su kuo nori tęsti savo gyvenimą. Jei ji galvos kad tavo gyvenime yra kita, vargu ar prisileis mintį, kad vis dar laiką leidi kartu su savo žmona. - *Pagaliau atitraukdama savo ranką, originalioji vampyrė buvo priverta paimti į savo rankas nuotrauką iš praeities, kurios kilmės žinoma nežinojo. Tai kas buvo pavaizduota blizgaus, sulankstyto popieriaus lape, akivaizdžiai privertė Pierce-Lockwood sutrikti. Jos veido išraiška pastebimai pasikeitė, ir kaip tik tuo metu iš šalies ėmė atrodyti, kad tai galėjo iššaukti tam tikrą prisiminimą. Ką ir patvirtino tai, kad moteris sulanksčiusi nuotrauką atgal, sugrąžino ją Mason'ui, pati tuo tarpu krankštelėdama* - Tai viso labo tik nuotrauka Mason'ai. Ir tai ką pamenu aš, iš būtent šio gyvenimo tarpsnio, tau nepatiktu. - *Liežuviu perbraukusi per savo lupas, ji kaip mat atsitraukė per žingsnį, pasistengdama susigrąžinti tą pačią, nieko nevertinančios asmenybės, išraišką. Gilus kvėpavimas, ir tai, kaip ji mikliai kilstelėjo ranką, kas kart įvardinant tam tikrą asmenį, nurodydavo po vieną pirštą* - Nes namuose, kuriuose gyvenu yra tie asmenys, nuo kurių žadame tai nuslėpti. Džeikas, jo ilgametė draugė Allison, Andrea, kuriai manau tu vis dar sukeli rūgštingumą. Ir dar keli... - *Specialiai išvengdama to asmens įvardinimo, kuris pakankamai glaustai palietė jos gyvenimą, kuomet ši atsisakė savo prisiminimų, ji pakankamai greitai perbėgo prie kitos kalbos* - Tai nesvarbu, Mason'ai. Svarbu yra tik tai... - *Kuomet pagaliau pavyko susirinkti visas savo mintis į veną krūvelę, moteris, vėl ėmė "žaisti", sumažindama atstumą, ir vogčiomis atsiimdama iš vyro bučkį. Švelniai prispaudusi kelis pirštus prie savo lūpų, pridengė šypseną, kuomet šiek tiek sujudėdama, pabaigė* - ...kad pasiilgtum manęs pakankamai greitai.

by **Mason Lockwood** Št. 12 06, 2014 3:33 pm

Tai, jog Katherine ne kiek is veziu neismuse mintis, jog pastaruosius menesius jis galimai buvo jai neistikimas, priverte ji uzsiciaupti. Teisintis nebuvo prasmes, beto tai tik galejo privesti prie isvados, kad jis istikruju bande judeti pirmyn, nors taip toli grazu nebuvo. Tiesa buvo, kad Masona visa zavejo temperamentingos moterys, galbut del to jiedu su Katherine nuolatos taip daznai kvircydavosi. Karstas sutuoktiniu budas is esmes ir buvo tai, kas juos viena prie kito trauke. Si karta viskas buvo kiek kitaip. Priesais ji stovejusi moteris buvo ta pati, ji is proto vedanti persona, taciau jai buvo vis vien. Ji nesureiksmino, o galbut tiesiog neparode, fakto, kad ji galimai nebuvo vienintele moteris jo gyvenime. Ji buvo laisvas paukstis ir tai pabreze kiekviena karta kai tam pasitaikydavo proga. Dazniausiai tokio pobudzio moterys nebudavo jo skonio mat pats Lockwoodas niekuomet nebuvo is tu, kurie pasitenkintu meiluzio vaidmeniu, taciau si kart, jis buvo pasiryzes bet kam, kad islaikytu bent ta iliuzija, jog ji vis dar priklauso jam. -Turejau numanyti, kad ji turi su tuo kazka bendra,-isgirdes Andreos varda jis atitinkamai susirauke. Dideles valios pastangomis jis susilaike nuo tolimesnio komentaro vien tam, kad nesudarytu ispudzio, jog ir vel remia ja i kampa. Esmine dabartinio ju sandorio salyga ir buvo tai, kad nei vienas neturejo teises stayti kitam ultimatumu, elgtis savininkiskai, reiksti priekaistu ar reikalauti.
Palikes motelio parkavimo aikstele jis sugryzo i sau priklausanti automobili. Istraukes sulankstyta seimos nuotrauka is kisenes jis idejo ja automobilio prietaisu skydeli. Sunkiai tramdoma, taciau nuosirdi sypsena perskrode vaikino veida kai uzvedes varikli jis galinio vaizdo veidrodelyje isvydo graksciai i taksi ilipusia tamsiaplauke. Tai buvo rizikingas zaidimas ir jis tai zinojo. Atloses galva jis uzmerke akis ir abiem delnais perbrauke sau per veida. Suvokimas, kad jiedu ir vel mylejosi, jis vel laike ja savo glebyje buvo svaiginantis, taciau pavojingai itraukiantis, priverciantis atitrukti nuo realybes, o galbut tiesiog ja paneigti.
Sekancios kelios dienos slinko neapsakomai letai. Jis negalejo rasti sau ramybes bandydamas itikinti save, jog tai ka jie daro neiseis i gera, kad anksciau ar veliau yla islys is maiso, paaiskes kad ji juo zaidzia noredama atkersyti, taciau net ir dvejones negalejo sustabdyti jo nuo to, kad kas kart uzsimerkes jis mate ja, sapnuodavo jos gundanti nuoga kuna ir kad ir ka jis dare, niekas nepadejo uzsimirsti. Galiausiai jiedu ir vel atsidure tame paciame motelyje. Nuogi. Lyg du alkani zverys jie negalejo pasisotinti uzdraustu vaisiumi ir to rezultatu tapo laikui begant daznejantys judvieju susitikimai. Masonas ne pats to nesuprasdamas vis maziau laiko skyre savo buriui, kadangi si karta tai nebuvo ultimatumas, ji to neprase, ji elgesi kur kas sumaniau. Noredamas ja pamatyti jis turejo, nori jis to ar ne, surasti laiko savo dienotvarkeje. Ilgainiui audringos ir bemieges kartu praleistos naktys eme imti virsu. Jai tereikejo ji nugirdyti, kad hibridas pats savo noru imtu vaisintis itin svieziu, Pierce-Lockwood parupintu krauju, o tai savaime vyste priklausomybe. Rytais jis jausdavosi issekes, ji nuolatos kankino troskulys ir tai kuo toliau, tuo dazniau baigdavosi praleistomis treniruotemis.
Viena ryta jis pabudo gan velai. Sprendziant is to kaip motelio kambarys skendejo saules spinduliuose, turejo buti gerokai po vidurdienio. Pabandes pakilti jis buvo priverstas sugrazinti galva ant pagalves. Viskas aplink sukosi. -Katherine?-apsidaires aplink jis miegamajame jos nepamate. -Tas vakarykstis kraujas... is kur jo gavai?-jo balsas buvo uzkimes ir tylus kai jis apsilaize issausejusias savo lupas. -Kat?...

by **Arabella Petrova** Št. 12 06, 2014 5:07 pm

*Azartinį žaidimą primenantys santykiai, kurių pradžia buvo grindžiama vien abipuse seksualine trauka, su laiku įgavo kiek kitokias, tirštesnes spalvas. Katherine Pierce-Lockwood kad ir kaip keitėsi su laiku, vienintelis šios bruožas, nedaryti nieko, kas neatneštu šiai naudos, ne karto nepasislėpė po "kilniais" tikslais. Visas žaidimas, kuris buvo nukreiptas į Lockwood'ą, nors ir buvo pradėtas spontaniškai, galiausiai tapo sadistiškai apgalvotų veiksmų planu. Kiekvienas moters tariamas žodis, kiekvienas, kad ir minimalus veiksmas, viskas vedė prie galutinio tikslo, kurio troško originalioji vampyrė. Susitikimai, kurie taip ir liko paslaptimi aplinkiniams, kuo toliau tuo labiau originaliąją vampyrę ir pirmąjį alfa hibridą vedė iš proto. Su laiku, moteris suprato kad tai kas vertė ją laukti sekančio susitikimo su savo vis dar teisėtu vyru, buvo ne, reikia pripažinti kad nepakartojamas seksas, bet ir šis tas daugiau. Ji ne pati nesuprato to, kaip ėmė jausti jam šį bei tą daugiau. Dar prieš kelis mėnesius moteris savo noru buvo atsisakiusi prisiminimų apie savo vyrą, ir dabar tai išdavikiškai smogė šiai per veidą. Ji troško būti su šiuo vyru, ji troško kad jis jai būtu vieninteliu, o ji jam. Ir blogiausia buvo tai, kad savo tikslo ji siekė toli gražu nebandydama vyrą pakerėti kulinariniais sugebėjimais, ar gundančia išvaizda. Eilinė naktis, kurią jie praleido kartu, buvo tai, ko liudininkėmis buvo tapusios tik šio, motelio kambario sienos. Nemaišė net tai, kad moteris kuo toliau, tuo labiau klimpo į savo pačios pinkles, kam įtakos davė pirmiausia pamatyta nuotrauką, ir galiausiai laikinuose namuose atrastas sutuoktuvių žiedas. Ryte, kuomet Mason'as saldžiai snaudė įspaudęs veidą į pagalvę, originalioji vampyrė, patyliukais, nusliūkino į vonios kambarį. Įprastos rytinės procedūros kaip mat atgaivino moters odą, prisotindamos ją naujos dienos gaiva. Malonus dušo pienelio kvapas pasklido po viešbučio kambario patalpas, kuomet, dar duše stovėjusios moters dėmesį patraukė ant kriauklės atbrailos palikto telefono vibravimas. Prikandusi apatinę lūpą, moteris iš karto išėjo iš kabinos, mikliai įsisupdama į baltos spalvos rankšluostį. Kitaip, saugumo sumetimais, įvardintas numeris, toli gražu nebuvo tas, kurio skambučio buvo laukiama bet kuriuo paros metu. Dar kartą dantimis perbraukdama per savo apatinę lūpą, tamsiaplaukė garbanė, sutiko su skambučiu, bei pritraukė aparatą sau prie ausies. Delikatus vyriškas balsas iš karto pasiekė moters klausos organus, tuo pačiu metu, kaip ir pabiro galybė klausimų. Iš pradžių net nesistengdama ką nors pasakyti atgal, Pierce-Lockwood ištiesė savo ranką, bei delnu perbraukė per aprasoti spėjusį veidrodį. Matydama savo atvaizdą, moteris galiausiai šyptelėjo* - Tu labai prastos nuomonės apie mane, jei tiki tuo, kad galiu susimauti. - *Trumpam nusukusi akis, moteris toliau dėstė savo nuomonę, kurią buvo susidariusi per kelias paskutines, kartu su vyru praleistas, naktis* - Žinoma kad viskas vyksta pagal planą, Niklaus. Netrūkus ir tu ir aš gausime tai ko norime, todėl verčiau liaukis gadinti man rytinę nuotaiką, ir daugiau neskambink. Pati susisieksiu su tavimi tuomet, kai viskas bus baigta. - *Kaip tik tuo metu, kai iš pagrindinio kambario pasigirdo tam tikri, prabudimo sukelti garsai, moteris kaip mat vizualiai įsitempė, tardama savo paskutiniuosius žodžius* - Jis pabudo, turiu baigti. - *Net nesistengdama meilikauti, tariant atsisveikinimo žodžius, Katherine Pierce-Lockwood kaip mat atmetė skambutį, pirmiausia išjungdama savo mobilų telefoną, ir tik tuomet įsimesdama šį į kosmetikos krepšelį. Kuomet iš kosmetinės išdavikiškai išsirideno panaudotas kraujo buteliukas, vampyrė, dangstydama pėdsakus, išplovė "indelį", tokiu būdu, nepalikdama ten ne menkiausio kraujo lašiuko. Tam kad dar labiau viską supainioti, moteris perpylė dalį savo kvepalų į ką tik išplautą objektą, kuris galiausiai buvo sugrąžintas atgal į savo vietą. Dar vienas stabtelėjimas priešais veidrodį, bei ji buvo pasiruošusi tolimesniems savo veiksmams. Pasirodydama iš vonios kambario, ji sustojo. Šiek tiek sulenkdama vieną iš savo ilgų kojų, per kelį, moteris palenkė galvą, tuo pačiu metu veide leisdama pasirodyti nuoširdžiai šypsenai* - Labas rytas ir tau, miegaliau. - *Ilgai nesugebėdama atsilaikyti per kelių žingsnių atstumą, ji pakankamai greitai pasileido lovos link, bei "atplyšdama" nuo grindinio, sukrito į baltus, pūkinius patalus, greta Lockwood'o. Sudėdama savo delną ant jo kaklo šono, pastebimai iškėlė savus antakius* - Ką turi omeny? Mason'ai, aš kruopščiai atsirenku donorus, todėl jei tau šiandiena sukasi galva, vadinasi tai nieko bendro neturi su krauju... - *Vėptelėdama, moteris specialiai prisitraukė prie išrinktojo, kuomet trumpam sujungdama savo lūpas su vyro, pratęsė* - Greičiau tai susiję su tuo, kad vakar visai kitame reikale buvai nepasotinamas.

by **Mason Lockwood** Sk. 12 07, 2014 5:33 pm

Masono savijauta nebuvo iprasta ir tai toli grazu neturejo nieko bendra su alkoholio sukeltomis pagiriomis. Atloses galva jis trumpam uzsimerke stengdamasis ramioje busenoje islaukti kol viskas liausis sukesi. Duru trinktelejimas ir guvus moteriskas balsas priverte ji instinktyviai pasukti galva i vonios kambario puse. Pries akis atsiveres stulbinanciai grazios tamsiaplaukes vaizdas bet koki vyra butu privertes syptelei. Lockwoodas nebuvo isimtis. Stengdamasis vyriskai susitvarkyti su nepaaiskinama savo paties kuno reakcija i vakar nakti suvartota alkoholio ir kraujo derini, jis neigiamai papurte galva. -Tikriausiai tai savotiska mano organizmo reakcija i sviezia krauja ir didelius jo kiekius,-turint omanyje, kad nuo judvieju issiskyrimo dienos Masonas atkakliai ribojo savo maitinimosi raciona is jo visiskai isbraukdamas sviezia krauja, tokia galimybe buvo neatmestina. Delnais perbraukes per kelias dienas neskusta savo veida jis ir vel kuriam laikui uzmerke akis. Paskutinioji merginos pastaba priverte ji susijuokti. Atitraukes rankas sau nuo veido jis alkunemis pasireme i lovos ciuzini, tokiu budu siek tiek pasikeldamas. -Nezinau kas su manimi darosi, bet kad ir ka daryciau, negaliu ismesti taves is savo galvos,-lupu kamputyje pasirodziusi sypsena buvo blanki. Masono veido oda buvo isblyskusi ir nepaisant to, kad fiziskai jis stiprejo su kiekviena diena, jo priklausomybe vampyriskam gyvenimo budui buvo palaipsniui ugdoma jam to nesuvokiant, o gal tiesiog nenorit pripazinti. Stiga emes vibruoti mobilusis trumpam isblaske hibrido demesi, bet isitikines, kad skambinantysis asmuo yra jo burio narys, jis numojo i tai ranka ir vel savo zvilgsni grazino ties gundanciomis moters formomis, kurias ji kas kart jiems susitikus, isryzkindavo devimais prabanga ir seksualumu dvelkianciais apatiniais. Jai niekuomet nereikejo i pagalba pasitelkti moterisku subtilybiu, kad ji suviliotu, taciau pastaruoju metu ji pasistenge, kad palaipsniui absuliuciai viskas vyro demesys butu sutelktas tik i ja. Flirtas, daznejantys susitikimai, aistringos naktys ir kas kart vis didesne viltis ja susigrazinti, priverte ji galutinai nuleisti savisaugos ''skydus''. -As zveriskai alkanas,-pasukes galva i naktinio staliuko puse jis viso labo uzciuope ten gulejusi tuscia kraujo paketa. Nuryjes burnoje susikaupusius skyscius jis apsilaize isausejusias savo lupas. Is paziuros jis atrode ne kaip, iprastai itin zvalus ir sveikai atrodantis jo veidas atrode issekes, isblyskes ir pavarges. -Kita vertus...-sugrazines galva atgal ant pagalves jis blausiai syptelejo. -Turiu liautis maitinesis kol tai netapo iprociu,-praleistas burio nario skambutis buvo akivaizdus priminimas apie isorini pasauli ir karcia realybe su kuria jam teks susidurti vos tik jis paliks sio motelio sienas. -Velnias...-suprates kokia dabar valanda jis buvo besikeliantis is lovos, taciau lemtinga akimirka stabtelejo. Tai, kad Katherine vis dar buvo cia, maza to, pasiliko laukdama kol jis pagaliau prabus, buvo gan keistas luzis jos iprastai saltoje elgsenoje. -Tu siandien niekur neskubi?...-kilstelejes antakius jis idemiai nuzvelge salia jo patogiai isitaisiusia mergina. Atsakydamas i jos inicijuota bucini Lockwoodas sunere vienos savo ranku pirstus i tamsius jos plaukus. -Seniai norejau taves paklausti...-ju veidams tik siek tiek atslyjus jis idemiai isisteibelejo i jos akis. -Vis dar tiki ta versija, kuria apie mus tau papasakojo prisiminimus tau istrynes asmuo?....

by **Arabella Petrova** Pir. 12 08, 2014 1:09 pm

*Apsupta viešbučio lovos, pūkinės patalinės, originalioji vampyrė, specialiai pasisuko ant šono, savo tamsias akis kaip tyčia nukreipdama į netoliese įsitaisiusį vyrą. Tai, kad jis šiuo metu neatrodė nepriekaištingai: išblyškusi oda, ant kaktos pasirodę keli prakaito lašiukai ir bendras vaizdas, kuris labiau priminė pašalimo keliamus simptomus, vertė tamsiaplaukės garbanės mintims nukrypti kažkur toliau. Mintimis keliaudama per savo gyvenimo kelią, kuris buvo praeitas visai neseniai, Katherine Pierce-Lockwood vos pastebimai supurtė galvą, kuomet ištiesusi ranką į savo teisėto vyro pusę, pirštų išorine puse perbraukė per Lockwood'o skruostikaulį, pati tuo pačiu metu prasitardama* - Negaliu paneigti to, kad atrodai tikrai prastai. Ir jei tai būtu mano pasirinkimas, greičiausiai šią simptomatiką jau seniai būčiau paslėpusi po bent vienu kraujo paketu. Mason'ai, tu vampyras, nori tai pripažinti ar ne. O tai reiškia kad jei sveikai nesimaitinsi, darysi meškos paslaugą tik sau pačiam. - *Pastebimai suraukusi savuosius antakius, moteris pakankamai greitai patraukė savo ranką nuo jo veido, ir neskaitant to, kad buvo pasiruošusi dar pridėti kelis žodžius prie savo pradinės nuomonės, vyro komentaras apie ją, privertė tamsiaplaukę garbanę, vogčiomis pasiimti dar vieną bučinį. Ir tuomet, kai prieš tai susilietusios lūpos buvo negailestingai atitrauktos vienos nuo kitų, originalioji vampyrė vėl atgulė ant pagalvės, susikišdama savo ilgus, "pianistės", pirštus į natūraliai banguotus plaukus. Nesistengdama pasisakyti, moteris tyliai stebėjo tai, kad kartu leidžiamas laikas davė šiokius tokius vaisius, ir priešingai nei tai būdavo ankščiau, Mason'as dabar savo noru rinkosi buvimą kartu, nei iškvietimus, kuriuos skambučiais apibrėždavo jo šunyčiai. Liežuviu perbraukdama per savo lupas, bei tokiu būdu pagaliau paskatindama save prasižioti, moteris buvo pasitikta dar vieno bučinio, kuris privertė garbanę kažkuriam laikui sumerkti tamsias it naktis, akis. Šiltas kvėpavimas, kuris ganėtinai greitai atsimušė į vyro smakrą, neleido Pierce-Lockwood prasimerkti. Ji viso labo nuleido galvą, pasiremdama kakta į Lockwood'o lūpas. Klausimas, kuris iš dalies buvo vengtinas per visus jų susitikimus, pagaliau buvo ištartas garsiai. Tamsiaplaukė garbanė net nesistengė mikliai imti ir išsiduoti, pasakydama tai kas tuo metu sukosi šios mintyse. Todėl, kuomet šios akių vokai pakilo, o žvilgsnis liko nukreiptas į šoną, ji pakankamai užtikrintai pasistengė išsisukti nuo klausimo* - Negi tai, kad pasirodžiau šiame, pasaulio pamirštame motelyje, avėdama kelis tūkstančius kainuojančius aukštakulnius, neatsako į tavo prieš tai užduotą klausimą? - *Kvailas komentaras, kuris iš esmės turėjo tik praskaidrinti kiek įtemptą aplinką, kuri pasireiškė kaip tik tuo metu, kuomet aktualu tapo ne vien susitikimų iššaukiamas aistringas seksas, o kažkas daugiau. Giliau įtraukdama oro į savuosius plaukius, moteris galiausiai pakėlė akis į dabartinį pašnekovą, kuomet išspausdama veide pakankamai lapišką šypsnį, kuriuo dažniausiai prisidengdavo, kuomet bandydavo išsisukti nuo atsakymo, arba nuo ją spaudžiančių aplinkybių. Šiek tiek atsitraukusi, Pierce-Lockwood, alkūnėmis pasirėmė į ant lovos netvarkingai išmėtytas pagalves* - Ar tikrai taip turi skambėti klausimas, kuris tau neduoda ramybės, Mason'ai? - *Taip, pagaliau buvo pralaužti ledai, ir vampyrė buvo pradėjusi kreiptis į savo teisėtą vyrą vardu, o ne pavarde, ką darydavo prieš tai* - Nes įtariu, kad tau turėtu būti įdomiau ne tai, ką mąstau apie praeitį, kurios niekuomet neis susigrąžinti. O tai, ką manau apie tave, apie mus, dabar. - *Sudarydama veidmainiškai malonią išraišką, vampyrė trūktelėjo savais pečiais, ir kuomet neskubėdama, vėl sumažino jų dviejų atstumą, pratęsė* - Tu užimi beveik visas mano mintis, Mason'ai. Ir net kai suprantu, kad nenoriu nieko keisti, nes tai ką turime dabar, yra kur kas daugiau, nei buvo galima tikėtis. - *Liežuviu perbraukdama per savo lūpas, pratęsia* - Aš pradedu tave... - *Vos netardama pražūtingų žodžių, vampyrė susilaikė, prisidengdama šypsena. Ir tai, kaip ji mikliai perbėgo prie pasitaisymo, sukėlė šiokią tokią dviprasmišką išraišką jos veide* - Tai kas vyksta dabar, tai verčia manyti kad visa praeitis, kurią man sukūrė, buvo iš piršto laužta. Pats žinai, prisiminimai dingsta, bet asmens neįmanoma priversti jausti kitaip. - *Staiga nutraukdama "išpažintį", Katherine Pierce-Lockwood suėmė savuosius plaukus, perkeldama juos ant vieno iš pečių. Ilgo kaklo linija liko visiškai apnuoginta, kuomet ši pratęsė* - Niekada to nedarau, bet tau būtina pasimaitinti. Ir geriau tai būtu iš manęs, nei kokios nors nekaltos mergaitės, kuri pasitaikys tau grįžtant namo. - *Vis dar laikydama savuosius plaukus viena ranka, moteris aiškiai leido suprasti, kad jos nuomonė tvirta, ir negana to, ji akivaizdžiai neketino nutraukti šio susitikimo per daug anksti. Laikas, leidžiamas kartu, kuris ankščiau buvo remiamas seksu, dabar, tapo tiesiog reikalingu. Jis tapo jai reikalingas, net jei moteris ir stengėsi tai paneigti*

by **Mason Lockwood** Pir. 12 08, 2014 5:29 pm

Iprastai gan itarus ir linkes ja nepasitiketi, si kart, kaip bebutu keista, Masonas ta tiesiogine zodzio prasme, "valge Katherine tiesiai is delno". Pirma karta ju santykiai klostesi taip sklandziai, o kadangi jiedu visa tai laike paslaptyje, nebuvo nei vieno asmens, kuris galetu skatinti ji ja nepasitiketi ar atkalbineti nuo prazutingo zaidimo, i kuri jis pats to nesuvokdamas isivele. Kad ir kaip jis norejo papriestarauti merginos zodziams, ji buvo teisi. Iprastai kuo puikiausiai savo kraujo troskima kontroliuojantis Lockwoodas, siuo metu sunkiai galejo sudelioti savo paties mintis, mat viskas kas sukosi jo galvoje, buvo susije su noru pasimaitinti. -Tai neprives prie nieko gero, tu tikriausiai nepameni, bet visada turejau buti itin atsargus...-jo mintis staiga perskrodes prisiminimas apie zmones, kuriems jis per klaida ateme givybes, priverte hibrida uzsiciaupti, taciau nemaloni akimirka is kart buvo isklaidyta netiketo bucinio. Toliau seke jos zodziai buvo kur kas daugiau nei atsakymas i jo jai uzduota klausima. Tai kaip siltejo originaliosios vampyres elgesys jo atzvilgiu buvo pastebima nuoga akimi ir Masonas tai jaute. Ji nebelauke kol jis ja susiras, maza to, ju susitikimai nebeapsiribodavo vien naktimis, kaip ir si kart, mergina nerode ne menkiausio noro kur nors skubiai pasisalinti ir tai bylojo kur kas daugiau nei nutyletas teiginys. Lupu kamputyje smestelejes sypsnis buvo vos pastebimas, taciau pries tai kai jis butu spejes sukomplikuoti trapia akimirka drebteledamas, jog jis vis dar ja myli, hibrido telefonas vel eme vibruoti ir tokiu budu atitrauke jo demesi nuo ganetinai intymios sutuoktiniu temos. Isitikines, kad tai ir vel vilkolakiai, meginantis issiaiskinti savo alfos dingimo priezasti, jis ir vel atmete skambuti. Tiesa buvo ta, kad jis jau gera savaite tikruosius savo isipareigojimus atideliojo i sali, stacia galva pasinerdamas i audringa nuotyki, kuri tik ji viena galejo jam pasiulyti. Kai Lockwoodo zvilgsnis gryzo ties tamsiaplauke, pirmas i akis krites vaizdas buvo apnuogintas merginos kaklas. -Ne,-neigiamai papurtes galva jis tuo pat metu padejo savo mobiluji atgal ant naktinio staliuko. -Esu tikras, kad bent vienas is tu kraujo paketu, kuriuos su savimi atsinesei vakar, vis dar pilnas,-jo balsas nutruko tuo pat metu kai ilgas moterisko rodomojo pirsto nagas eme slysti sviesia vampyres kaklo oda, palikdamas akinanciai ryzku raudono kraujo takeli. Jo israiska tapo itin rimta, taciau net ir didelemis valios pastangomis, jis nesugebejo atplesti akiu nuo skaisciai raudono skyscio, emusio teketi zemyn, ties merginos iskirpte. Nuryjes burnoje susikaupusius skyscius jis dar karta neigiamai papurte galva, taciau kai mergina nepaisydama nebylaus jo protesto, prisislinko arciau, astrus kraujo kvapas priverte jo sirdi pakti greiciau ir tai buvo daugiau nei akivaizdu. Butu klaidinga sakyti, jog jis nebande su savimi kovoti. Prisingai. Taciau nenumaldomas alkis buvo stipresnis ir tai tapo akivaizdu jau ta akimirka kai Masonas dideliu greiciu atsidure virs teisetos savo zmonos. Ju ranku pirstai beregint susinere, kas bylojo, jog mergina nei kiek tokiam jo dominavimui nesipriesino. Vilkolakio lupos pirmiausia atsidure ties jos krutine. Svelniai, lupu pavirsiumi surinkdamas ta nedideli kraujo kieki ties jos iskilumais jis eme keliauti krutines lastos pavirsiumi kol galiausiai atsidure ties nestipriai pradareksta vieta jos kakle. Jis stengesi buti svelnus, taciau i jo nugara staiga susmige merginos nagai, priverte jo maitinimasi suintensyveti.

by **Arabella Petrova** Antr. 12 09, 2014 2:33 pm

- Mason'ai, tokia yra mūsų egzistavimo kainą. Ir nors aš nepamenu kaip su viskuo susidoroti tau sekėsi prieš tai, dabar esu visiškai tikra tuo, kad gali maitintis su saiku, ir tavo aukos nebūtinai turi išleisti paskutinį atodūsi. - *Kaip tyčia, pakeldama savo tamsias it naktis akis, tamsiaplaukė garbanė, pasistengė bent kuriam laikui išlaikyti akių kontaktą, su teisėto vyro šviesiomis akimis. Trumpam įsivyravusi tyla buvo nutraukta dar vieno bandymo prisiskambinti. Ir nors vampyrė tam nesuteikė per daug dėmesio, buvo pastebima tai, kad jai kėlė susižavėjimą vien tas faktas, kad Lockwood'as net galėdamas atsiliepti, verčiau rinkosi dar kelias akimirkas praleisti kartu su savo žmona. Tikslas buvo pasiektas, ir daug greičiau nei tai buvo galima numanyti. Jis kaip ir ankščiau, net jai to visiškai nepamenant, priklausė jai, o ji, atsakomai jam. Nepriklausomai net nuo to, kad namuose vampyrės laukė visiškai kitas gyvenimas, visiškai kitas asmuo, su kuriuo susitikimų ji pradėjo akivaizdžiai vengti, nes visas dėmesys buvo nukreiptas į tai, kas vyko pakeleiviniame motelyje, tame pačiame kambaryje, kurį sutuoktiniai buvo gavę dar pirmą kartą, kuomet čia pasirodė. Mason'o dėmesys trumpam buvo nukreiptas į mobilaus aparato ekraną, kuomet moteris pasirūpino savo minties užbaigimu* - Tikriausiai nesuklysiu pasakydama, kad nepakenti to, kuo esi. Ir kuo esu aš, ir dalinai kuo yra Victoria. Bet, priešingai nei tu, aš džiaugiuosi kad esi gyvas, esi savimi ir kas svarbiausia, gebi viską sukontroliuoti. - *Pagaliau pradėta nemaloni tema buvo praskaidrinta Katherine Pierce-Lockwood veide pasirodžiusia šypsena, kuri nedingo net tuomet, kai moteris ėmė rodomuoju pirštu braukti per savo kaklo odą. Nagai, kurie dažniausiai įsmigdavo į sutuoktinio nugarą, dabar, nubrėžė tvarkingą liniją, kuri atverdama tam tikrus audinius, leido pasirodyti tamsiai raudonam kraujui, kuris pakankamai greitai "nupiešė" takelį per vampyrės raktikaulį, nusileidžiant krūtine* - Nes jei būtum nesuvaldomas frikas, taip ir būtum palikęs mano praeities dalimi. - *Neprireikė daug laiko, kuomet stiprus vyro kūnas atsidūrė virš originaliosios vampyrės. Sunerti rankų pirštai, buvo perkelti virš garbanės galvos. Galima pasakyti kad šis netipinis pasimaitinimas turėjo būti nemalonus "donorei", tačiau keisčiausia buvo kaip tik tai, kad pasidalindama savo krauju, moteris ėmė garsiau bei tuo pačiu metu tankiau kvėpuoti, sudarydama vaizdą, kad jai tai malonu. Sukandusi savo apatinę lūpą, Pierce-Lockwood pasuko galvą į priešingą vyrui pusę, kad priėjimas būtu kur kas lengvesnis. Rankos savaime ištrūko iš vyro "gniaužtų", kaip tik tuo metu, kuomet ji nesusilaikydama suleido nagus į šio nugarą. Besidaužanti krūtinėje širdis, akivaizdžiai nerimo, ir moteris akivaizdžiai kurį laiką net neketino stabdyti Lockwood'o. Mat tik tuomet, kai pajuto kad jos pačios rankų pirštai ėmė akivaizdžiai šalti, ganėtinai tyliai prasitarė* - Pakanka... *Perkeldama abi savo rankas ant alfa hibrido apatinio žandikaulio, originalioji vampyrė pakankamai mikliai atitraukė jo lūpas nuo krauju srūvančios savo, specialiai padarytos, žaizdos. Rankos, kurios prieš tai rėmėsi į vyro žandikaulį, galiausiai pirštais nukeliavo per šiek tiek patamsėjusius jo paakius. Ir tuomet, kai vampyrė trumpam surakino savo lūpas, su vyro, suteikė sau šiek tiek laiko, kad nedidelė žaizdelė susitrauktu. Tuomet šyptelėdama, bei kaip mat atlošdama galvą, prasitarė* - Jei ir tai tau nepadės, tuomet mielasis, esi visomis prasmėmis nepasotinamas vyras.

by **Mason Lockwood** Antr. 12 09, 2014 4:14 pm

Kai svelnios, bet tvirtos Katherine rankos sueme jo smilkini, jis buvo priverstas liautis, taciau sprendziant is sutrikusios jo israiskos, Masonas buvo buvo ismustas is veziu savo paties impulsyvumo. Tai kaip, bent is paziuros, kruvinas ''zaidimas'' ja sujaudino, kaip padaznejo jos kvepavimas, kaip visas jos kunas eme pamazu rimtingai judeti ir galiausiai aistringai susijungus judvieju lupoms, visa tai verte ji prarasti savitvarda. Bucinys buvo efektyviausias budas ji sustabdyti ir mergina tai gerai zinojo. Hibrido paakius pries tai ''puoses'' tamsiu kapiliaru tinklas pamazu pranyko, o sutrikes kvepavimas palaipsniui gryzo i vezias su lig akimirka kai poros lupos issiskyre. Likdamas virs jos jis uzmerke akis ir giliai ikvepe. Pries tai isblyskes ir liguistas vaikino veidas beregint eme igauti iprasta ir givibingumu trykstanti atspalvi kas reiske viena - originaliosios kraujas slopino pasalinius simptomus, kuriuos buvo issaukes vakar nakti suvartotas jo kurejo kraujas. -Kas jeigu nebuciau pajeges sustoti?-atsimerkes jis ismeige savo zvilgsni i tamsias garbanes akis. Masonas vis dar atrode sutrikes. Ji to nepripazino balsu, bet tai kas katik ivyko buvo vienareiksmiskas irodymas, jog ji ir vel buvo jam neabejinga. -Nenoriu, kad si karta kas nors ir vel stotu mums skersai kelio,-svelniai perbraukes jos skruostu jis nubrauke nepaklusnia garbana salin. Nenuleisdamas akiu nuo vampyres veido jis vos regimai neigiamai papurte galva. -Ir tuo pat metu zinau, kad tai ilgai testis negali... ir mintis, kad galiu ir vel tave prarasti mane zudo,-telefono bybtelejimas pranese, jog jam buvo paliktas dar vienas balso pranesimas. -Jau tris savaites ju vengiu,-buvo akivaizdu, kad nuolatos apie save primenantis isorinis pasaulis buvo vienintele Katherine likusi kliutis. Pasivertes ant sono jis buvo besiekantis sau priklausancios susisiekimo priemones, bet greiciau uz ji tai padariusi mergina akimirksniu atsidure virs jo. Syptelejes jis trumpam uzmerke savo akis. -Mes galime susitikineti ir toliau... turiu omeny... slapta. Bet privalesim tai daryti kur kas reciau,-tiek jo israiska, tiek intonacija bylojo, jog prisingai nei anksciau, jis toli grazu neatrode kategoriskas. Veikiau priesingai. Kuo toliau, tuo labiau daresi sunkiau prioritetu laikyti savo pareigas buriui, mat priklausomybe jai ir vampyriskai savo prigimciai stiprejo su lig kiekviena diena. Sypsena pasirodziusi jos veide buvo kiek pasaipi ir tai priverte ji kilsteleti antakius. -Kas? Nemanai, kad galeciau ilgiau istverti taves nemates?-jos israiske bylojo neigiama atsakyma ir tai priverte ji placiai nusisypsoti. -Katherine, kodel viskas negali buti paprasta? Kodel viskas amzinai taip keblu?-tebesisypsodamas jis pabande atimti is jos mobiluji, taciau mergina pasirode kur kas miklesne. -Vadinasi nenori, kad iseiciau?-nuleides rankas jis tyliai nusijuoke ir svelniai prisitraukes jos kakla arciau, pabuciavo. Jo mobiliajam vel emus vibruoti jis atsainiai nusviede aparata ant zemes. -As esu beviltiskai tave isimylejes, Katherine,-ju lupoms trumpam atslijus, sutuoktiniu akys susitiko vos akimirkai, bet to uzteko, kad jis spetu pamatyti jo zodziu padaryta jai itaka. Suneres pirstus i merginos plaukus jis dar karta aistringai isisiurbe i jos lupas.

by Sponsored content

motelis ***

motelis ***

Re: motelis ***

Re: motelis ***

Re: motelis ***

Re: motelis ***

Re: motelis ***

Re: motelis ***

Re: motelis ***

Re: motelis ***

Re: motelis ***

Re: motelis ***

Re: motelis ***

Re: motelis ***

Re: motelis ***

Re: motelis ***

Re: motelis ***

Re: motelis ***

Re: motelis ***

Re: motelis ***

Re: motelis ***

Re: motelis ***

Re: motelis ***

Re: motelis ***

Re: motelis ***

Re: motelis ***

Re: motelis ***