Re: KLUBO RŪKYKLA:

by **Caroline Mikaelson** Tr. 10 14, 2015 2:57 pm

- Dėkui. – {Lengvas šyptelėjimas ištarus padėkos žodį, ir mergina pasilenkė, leisdama cigaretės galiukui užsidegti. Įtraukdama kartaus dūmo į plaučius, ilgai jo neužlaiko, tad išpūsdama savo dėmesį sutelkia ties nauja pašnekove} – Gyvenimo prasmė labai platus teriminas, kiekvienam suprantamas vis skirtingai. Tai kas patinka tavo draugei nebutinai turi teikti malonumą ir tau… - {Staiga užtildama, lyg norėdama tinkamai užbaigti mintį, tačiau nerasdama atitinkamo žodžio, vos vos pasuka galvą į šoną, tačiau išlaiko mįslingą veido išraiška, kol tiesiog sukikendama, ištiesia į Argent ranką} – Atleisk, bet taip ir neprisistačiau. Aš Caroline, malonu susipažinti. – { Veide išsaugodama ta malonią, pasitikėjimu dvelkiančią šypseną, užtikrintai linkteli galva. Klauso Mikaelsono žmona visada pasižįmėjo labai apgaulinga išvaizda. Vizualiai ji primine švelnumu dvelkiančia būtybę, kuri negalėtų padaryti nieko blogo, ji atrodė tokia žmogiška, kad net apsukriausiam medžiotojui nežinant kas ji yra būtų sunku suprasti, kad bendrauja ne su mirtingaja, o su žmogiškumo mygtuką išjungusia vampyre} – Man bus labai malonu, jei palaikysi man kompaniją, tikiuosi niekur neskubi… Allison? – {Nenutraukdama žvilgsnio nuo pašnekovės, vampyrė labai patikliai sekė kiekvieną priešininkės judesį. Aplinka pasidarė kaip niekad keista. Patalpoje esantys žmonės nustojo kalbėtis, įsivyravo mirtina tyla, kurią kažkiek užpildė silpnai girdima muzika. Visi esantysis atsisuko būtent į Allison, įkyriai stebėdami būtent ją, lyg laukdami kokio nors atsako, įsivyravo įtampa, tačiau šviesiaplaukei, kuri, akivaizdu, buvo užkalbėjusi visus patalpoje esančius tai nei kiek nekliudė, atvirkčiai viskas darėsi tik įdomiau. Žinodama, kad medžiotoja nėra pėsčia, jau buvo pasiruošusi bet kokio tipo puolimui, nors atsižvelgus į situaciją, Carolina greičiau viską priėmė kaip žaidimą, mat tai pirmas susidūrimas su medžiotoja}

by **Gabriel Gotham** Tr. 10 28, 2015 5:57 pm

- Stebėtina kiek daug galima pasakyti prieš tai niekuomet nematytam asmeniui... - [Samprotaudama balsu, mergina trumpam dirstelėjo į savo pašnekovę, tuo pačiu metu, leisdama savo veide pasirodyti pakankamai draugiškai šypsenai. Keista, šis atrodo natūralus reiškinys jos gyvenime pastarosiomis dienomis buvo neutralizuotas. Ji nematė prasmės šypsotis prieš tuos, kuriuos buvo pasiruošusi sumedžioti. Įtraukdama oro, kartu su karčiais cigaretės dūmais, į savuosius plaučius, tamsiaplaukė tam tikram laiko tarpui nuleido savo akis, lyg būtu susimąsčiusi apie tai, kad kartais taip lengva kalbėti su tuo ar ta, kuris tavęs nepažįsta, nieko nežino apie tavo gyvenimą. Nežino kuo užsiimi, ir tau nereikia kiekvieną akimirką paminėti nemirtingas būtybes. Išgertas alkoholis akivaizdžiai davė savo, nes Argent net nenumanė kad prieš ją stovinti mergina buvo originaliosios šeimos narė. O gal... Ji tiesiog buvo pavargusi nuo to baisaus pasaulio ir troško patikėti, kad čia dar liko niekuo dėtų žmonių, kurie gyvena nenutuokdami apie kitus, pranašesnius už juos. Kuomet žvilgsnis savaime pakilo ties pašnekove, medžiotoja negarsiai pratęsė savo mintį] - Tiesą pasakius būtent tai ir bandžiau jai paaiškinti. Tiesiog, kai mes susipažinome buvau visiškai kitu žmogumi, ir iš dalies ji teisi. Aš panėriau visa galva į... - [Suglumdama kuomet suvokė kad negali pasakyti savo užsiėmimo pavadinimo, ji te iškošė per dantis] - ...darbą. Na žinai, suaugusių gyvenimas visai nėra linksmas. Kaip kad atrodo iš pat pradžių. - [Prunkštelėdama, mergina įsistebėjo į cigaretės nuorūką kurią prieš tai, buvo spėjusi išmesti. Ir kuomet nekaltai atrodanti šviesiaplaukė vėl prabilo, Allison skvarbus žvilgsnis vėl atsidūrė ties pašnekovės veidu] - Man taip pat malonu su tavimi susipažinti, Caroline. Aš... - [Lyg tyčia medžiotoja užkimo, prieš tardama savo vardą. Vėl alkoholis, tiksliau per didelė jo koncentracija, kuri netipiškai atsidūrė jos skrandy, kuris kaip tyčia nuo vakar pietų buvo visiškai tuščias. Ji jautėsi taip, lyg viskas aplink svyruotu. Bet puiki koordinacija, kurios buvo priversta išmokti gan žiauriomis sąlygomis, neišdavė jos kūno, kad ir kaip protas tam priešinosi. Lemtinga akimirka antakiai savaime išlinko, ir tamsiaplaukė vos girdimai ištarė] - Allison? Aš nesakiau tau savo vardo... - [Kuomet keistas jausmas savaime užpildė Argent šeimos atstovę, viskas įgavo dar keistesnį pavidalą. Visi netoliese buvę žmonės sustingo. Tas sunkiai nusakomas jausmas, tas kaustantis jausmas, buvo pasibaisėtinas. Ji nebuvo tinkamai pasiruošusi susidūrimui su vampyre, ypatingai kai net pati nepastebėjo to, kad ji per daug "tobula" kad būti žmogumi. Tai buvo it scena iš siaubo filmo, tamsiaplaukės kvėpavimas tapo dažnesnis, kuomet mintyse sugrįžo atitinkamas prisiminimas. (Priešistorė: paskutinė treniruočių diena, kurią mergina praleido su geriausiu mokytoju, kokį tik galima įsivaizduoti. Su savo biologiniu tėvu. Jai teko atlaikyti kankinimus, išmokti išsisukti iš situacijų, kurios iš pažiūros atrodė mirtinos. Jai teko mokytis, rizikuojant savimi. Galimas daiktas kad tai ir buvo ta priežastis, kodėl ji taip ilgai slėpė nuo savo sesers kad mokosi iš jų tėvo. "Tu turi karžygės širdį, Allison. Tu turi kovoti iki pat tos akimirkos, kol išleisi paskutinį atodūsį. Bet tai bus ne pralaimėjimas, nes žinosi, kad padarei viską. Tavo širdis kaip plėšrūno. Todėl nesiliaus plakti, kol tavo misija nebus baigta. O ji nebus, kol nesunaikinsi visą ko pradininkų. Tu nesi gimusi tam, kad pralaimėti." - šiuos žodžius paskyrė jai Christopher'is, ir ne todėl kad jis liaupsino savo vaiką. O todėl, kad visas užduotys ji atliko kelis kart greičiau ir geriau nei jis pat. Jai nebuvo lemta pasiduoti, ir nesvarbu kokių priemonių tektu imtis). Mintys išsisklaidė, ir mergina akimirksniu sugrįžo į realybę. O realybė vis dar buvo šiurpinanti, tačiau neleido jai pasitraukti be kovos. Žvilgsnis trumpam atrodė išsiblaškęs, o šviesiaplaukė laukė pirmo žingsnio. Viena iš rankų tebebuvo sukišta į odinės striukės kišenę. Ji stengėsi judėti kaip galima greičiau. Todėl kuomet medžiotoja išsitraukė savo ranką, delne buvo į miltelius sutrinti džiovintos verbenos lapai. Staigiu mostu, Allison nupūtė miltelius tiesiai sau nuo delno, į prieš tai buvusios pašnekovės pusę. Laikas buvo priešininkas, fiziniai gabumai taip pat. Rimtai sužeisti vampyrą būtu sunku, ypač kad arbaletas su strėlėmis liko automobilio viduje, o sumauti rakteliai ant stalo. "Velniai griebtu!", ji nedelsė ne akimirkos, bei bandydama išlošti laiko, kiek turėdama jėgos, paspyrė vampyrę ties pilvo sritimi. Pati tuo tarpu pasileisdama prie kampe sustatytų kėdžių. Mergina nesigręžė atgal, ir pakeliui visai nespecialiai nuo kelio nustūmė kelis sustingusius asmenis. Dar vienas spyris nukeliavo į vienos iš kėdžių pusę, tik bėda buvo tame, kad Allison nespėjo pasiekti į šoną nuskriejusios kėdės kojalės lūžgalio. Kad ir kokia Ali buvo ištreniruota, jos greitis nei per pusę neprilygo tam, kokiais gabumais buvo apdovanoti vampyrai]

by **Caroline Mikaelson** Št. 11 07, 2015 3:44 pm

{Tamsiaplaukei medžiotojai vis dar kalbant, Caroline, ganėtinai ramiai, analizavo kiekvieną priešininkės judesį, kūno kalbą. Jai buvo įdomu suprasti kaip veikia medžiotojos mąstysena, juk tai buvo pirmas realus susitikimas su tuo asmeniu, kuris kelią grėsmę nemirtingam padarui, nepaisant to, pasak raganos, būtent Argent būtų lemta sunaikinti nesunaikinamu vadinamą Caroline vyrą. Jausmų išjungimas neleido bijoti, tačiau smalsumas buvo išlikęs. Juk mergina, kad ir labai daug kartų buvo susidūrusi su mirtimi, ką jau kalbėti apie tai, kad teko “svečiuotis” net “kitoje pusėje”, jai niekada per daug netektavo kautis už savo gyvybę. Šalia visada buvo kažkas, kas neleisdavo merginai pražūti. Šis kartas buvo išskirtinis, o tai tik dar labiau paaštrino šviesiaplaukės garbanės entuziazmą. Stebėdama kaip Allison mimikos išdavė, kad tiesa buvo atskleista, Caroline veide pasirodė piktdžiugiškas šypsnis. Visgi nelaukusi, kad medžiotoja bus “apsiginklavusi verbenos dulkėmis, akimirskiu pasisukdama į šoną rankomis užsidengia veidą iškart, kuomet pajaučia deginantį skausmo. Po to sekė ir spyris į pilvą, kurio taip pat nepavyko išvengti, mat vampyrė kovos menų neišmanė. Bet. Vampyrė turėjo greičio ir galios greitai išgyti, atsigauti pranašumą prieš žmogų. Argent bandant pasprukti, pasiekti medžio gabalą, Klauso Mikaelsono žmona, sekundės greičiu atsidurė prieš savo priešininkė. Neleisdama medžiotojai sugriebti ginklo, užkerta jai kelią bei grubiu gestu (ranka sugriebdama merginą už kaklo, prispaudžia prie sienos. Specialiai žiurėdama savo aukai į akis, šypteli. Šviesiaplaukė nebepriminė tos mielos, nekaltos išvaizdos merginos. Po akimis matėsi vampyrams būdingos kraujagyslės pasirodančios pakeičiant pavidalą, skaidraus atspalvio akys įgavo kraujo raudonumo spalvą. O verbenos nudeginta oda pradėjo įgauti savą naturalų sveiką atspalvį} - Man sakė, kad tau lemta sunaikinti vampyrų kartą. Manau tai buvo tik nevykęs bandymas pajuokauti, Alli. Net nuobodu. - {Tuo tarpu, nedelsdama kita ranka "susmeigia" merginai peilį, kurį jai įteikė vienas iš užkalbėtų klubo lankytojų. Šaltasis ginklas buvo susmeigtas į širdies sritį, tačiau nepažeidė paties organo (kaip manote, tai buvo apgalvotas žingsnis ar visgi neapskaičiuotas?)} - Saldžių sapnų, medžiotoja. - {Iki paskutinės akimirkos stebėdama Argent veidą, mergina šypteli bei pagaliau atsitraukia, leisdama aukos kūnui sukristi ant grindų. Aplinka išliko labai rami, nei vienas esantysis net ne šuktelėjo, atvirkščiai šaltakraujiškai stebėjo įvykusį incidentą. Nenutraukdama akių, Caroline žengia kelis žingsius atgal. Ji nejautė visiškai nieko, nei malonumo nužudant, nei gailesčio ar tuo labiau sąžinės graužaties. Galiausiai apsisukdama ant kulno, ji patraukė išėjimo link, prieš tai pamojuodama ranka} - Išneškit iš čia jos kūną. {Tardama šiuos žodžius, šviesiaplaukė lyg niekur nieko, nepastebėta dingo iš įvykio vietos ir iš paties klubo nepalikdama jokio pėdsako.}

by **Gabriel Gotham** Sk. 11 08, 2015 11:56 am

[Tinkamas ginklo pavadinimui kėdės lūžgalys buvo beveik pasiekiamas, trūko daugiausia poros sekundžių, kad patyrusi medžiotoja pasigautu taip desperatiškai jai reikalingą objektą. Raudona spalva nulakuoti nagai, beveik pasiekė nuskeltos medienos gabalą, kuomet nenusakoma jėga patraukė tamsiaplaukę šalin. Stipriai susitrenkdama nugara į pastato sienos konstrukciją, Argent šeimos atstovė sumerkė akis. Alkoholis vis dar stipriai svaigino, ir pasirodė žmonės sako netiesą, ekstremaliomis sąlygomis nėra taip lengva prablaivėti, kuomet kelias valandas ir neturėjimo ką veikti vartojai vieną taurę, po kitos. Ji atmerkė akis, kaip tik tuo pačiu metu žvilgsniu susidurdama su šviesiaplauke, kurios akivaizdžiai negebėjo prisiminti iš ankščiau. Rankos buvo laisvos, ir mergina puikiai suvokė, kad bandyti atitraukti vampyrės pirštus nuo savo kaklo buvo daugiau nei beprasmiška. Tėvo balsas vėl spengė ausys, liepdamas jai nepasiduoti, nes jai tai nėra likimu parašyta. Koordinuotas ir staigus rankų judesys ganėtinai greitai sutrupino vampyrės alkūnę, kuomet mergina panaudojo medžiotojų savigynos taktiką. Numatyti nebuvo galima tik vieno, kad originalaus hibrido žmona pasinaudos tokio paties stiliaus instrumentu, kokiu buvo prieš daugiau nei metus mirtinai sužeista Allison. Staigus oro įtraukimas į save, bei iš baimės išplėsti akių vokai, kone privertė tamsiaplaukę merginą įsistebėti į ją užpuolusios moters veidą. Tiesa, tai ką ji matė prieš savo akis, buvo toli gražu ne tiesioginis šviesiaplaukės veidas, tai atsiminimų lavina, susijusi su atgimimu, kurį jai parūpino Jake Armstrong, atsisakydamas savo nemirtingumo. Tuomet viskas savaime tapo aišku, ji buvo mačiusi Caroline Mikaelson ankščiau. Ten, kuomet vyko karas su Nogitsune, ji buvo pasirodžiusi kartu su tuo, kurio visi taip stipriai baiminasi. Ji priklausė šeimai, kurią taip garbina jos pačios sesuo. "ANDREA!", - vidinis balsas sušuko kaip tik tuo metu, kai prisiminimai pasitraukė šalin, ir ji vėl akis į akį susidūrė su savo skriaudėja. Bandydama iš savęs išspausti bent kelis žodžius, mergina te pajuto kad sugeba pajudinti vien tik lūpas. Iš vidaus pakilo kraujas, kuris gana greitai dusinančiai sudrėkino jos burną, lūpas. Originalaus hibrido žmonai pasitraukus, medžiotojos kūnas savaime sukrito ant asfalto. Jai bekrentant iš kišenės iškrito mobilus telefonas, kuris nuo smūgio pajungė paskutinį rinktą vaizdo skambutį. Iš savęs Allison taip ir nesugebėjo išspausti nieko daugiau, kaip tą tragišką gerklinį garsą, kuomet yra kovojama su savo pačios krauju, kuris tik ir ketina tave paspringdinti. Skausmas buvo nenusakomas, ir jei ne laiku patirtas skausmo šokas, ji taip ir nebūtu atlaikiusi nei akimirkos. Vaizdo skambutis pagaliau susijungė su jos seserimi, bet viskas kas buvo matoma ekrane, tai buvo tik nuo sužeidimo nuslydusi ranka, kuri lėtai atsitrenkė į asfaltą. Raudonu laku nulakuoti nagai, buvo visiškai sutepti krauju, ir tik lankininkės pirštinė (dengianti tris pirštus, mėgstamiausia Allison medžioklės detalė, kurią tiesa ji ir gavo nuo savo sesers) te išdavė kad tai nebuvo atsitiktinės aukos filmukas, tai buvo pati Allison. Ir jos gyvenimo laikas buvo sutrumpėjęs iki kelių minučių, o blogiausia, nebuvo aišku kur ji, nes ekrane matėsi tik atsitiktiniai žmonės, kurie visiškai nekreipė dėmesio į tai kas atsitiko, o tai reiškia kad nebuvo nieko, kas galėtu ten pasirodyti tinkamu laiku]

by **Isaac Lahey-Hale** Sk. 11 08, 2015 2:13 pm

Ir kuomet visos viltys atrodė prarastos, tik visiško atsitiktinumo dėka, pasigirsta įkyrus motociklo variklio burzgimas. Konkrečios priežasties šiam pasirodymui jaunas beta vilkolakis neturėjo, apart naivios vilties surasti dingusią šviesiaplaukę vampyrę, kuri buvo užvaldžiusi visas jo mintis. Juk paskutinis kartas kai jam pavyko ją pamatyti buvo nenormalus, o ir jis pats elgėsi it nesavas. Bet ji pradingo, lygiai taip pat, kaip ir atsirado, iš niekur. Todėl periodiškai lankydamas tas vietas, kur ji kadaise buvo pastebėta, šiąnakt atvyko čia. Palikdamas savo transporto priemonę, ryškiai mėlynų akių vilkolakis žengė kelis žingsnius link klubo vidinio kiemo, kuris buvo skirtas rūkymo pertraukoms. Čia ir buvo įvykęs pirmasis incidentas tarp jo ir vampyrės mistiniu vardu, Alexia. Įtarimą, kad kažkas vyksta nekasdieniškai kėlė beveik viskas, pradedant keistu žmonių elgesiu ir tuo, kad buvo įsivyravusi mirtina tyla. Suraukęs savuosius antakius, beta vilkolakis stabtelėjo prie pastato kampo, iš savo džinsų kišenės ištraukdamas išmanų mobilų telefoną. Ekrane matėsi pranešimas apie kelias žinutes ir mažiausiai dešimt neatsilieptų skambučių. Jis buvo ieškomas, bet tai ne kiek nekėlė norą atsiliepti ir bent prasinešti kad yra gyvas. Kažkas viduje kirbėjo kad jis niekada nebus pripažintas kaip savas, nes jo paties pasirinkimai yra remtini prieštaringais pasirinkimais, kurių niekas iš saviškių nesugeba suprasti. O jis neketino nusileisti ir gyventi taip, kaip yra liepiama. Dar keli žingsniai, ir jis pagaliau pakėlė akis nuo ekrano. Po kojomis buvo akivaizdžiai susidariusi kraujo dėmė. Sekdamas dėmės pėdsakais, vos po akimirkos vilkolakis susidūrė su labiausiai netikėtu vaizdu. Todėl vos prasižiodamas jis viso labi išspaudė iš savęs labai banalų išsireiškimą: - Allison? - Tardamas merginos vardą jis akimirksniu suvokė kas atsitiko, ir tai, kad jam būtinai reikia pasiduoti gelbėjimo procesui. Iš karto nematydamas to, kad jos telefono aparatas yra paliktas veikimo režimu, puldamas ant kelių priešais merginą, iš karto įsitikina tuo, kad jos širdis vis dar plazda. Tuomet savo paties netikėtumui ima šaukti:
- Kvieskit pagalbą, staigiai! - Apsižvalgydamas aplinkui, vilkolakis pastebi tai, kad visi aplinkui apsimeta nematantis ir negirdintys nieko, kas turi kažką bendro su šios merginos sužeidimais. Tai buvo akivaizdus vampyrų darbas, todėl kaip tik tą akimirka sukėlė didžiulį pyktį. Nenorėdamas prarasti dar daugiau laiko, vilkolakis atsargiai suėmė merginą ant savo rankų, kaip tik tuo metu užsikabindamas už mobilaus telefono, kuris priklausė Argent. Nesistengdamas net pakelti jo nuo žemės, viso labo iškošė pro dantis: - Gabenu ją į ligoninę, bet jai būtinas vampyro kraujas. Skubėk kaip tik gali, nes nemanau kad jai pavyks išlikti gyvai dar ilgai. - Tai susakydamas tamsiaplaukei, kuri buvo priversta stebėti visą tą abejingumo procesą, pasileidžia prie pirmiausia pasitaikiusio automobilio, iš kurio kaip tik tuo metu lipo vairuotojas. Pasinaudodamas savo karštakošiškumu, net neplanavo prašyti pagalbos, todėl atskleisdamas savo tapatybę, išgąsdino mirtingąjį pusiau transformuodamas savo veidą, išleisdamas dantis ir pakeisdamas akių spalvą. Kuomet vairuotojas numesdamas raktelius paspruko šalin, Isaac, nedelsdamas laiko, paguldė merginą ant galinės sėdynės, o pats šoktelėdamas prie vairo, nuskuodė iki artimiausios ligoninės.

by Sponsored content