KLINIKOS KIEMAS:

Numanydamas kad jo brolis sugalvos padaryti ką nors neprotingo, neapgalvoto, nesugeba sau leisti prabangą tiesiog išlaukti visos situacijos pabaigos, ypatingai kad joje yra įsimaišę beveik pusė jam svarbių žmonių. Elena, Caroline, Tyler ir netgi tas pats Niklaus, kuris su laiku prarado "priešo" įvardinimą jo akyse. Visi buvo čia, ir kelių minučių bėgyje, jis taip pat žengė pirmuosius savo žingsnius ant šios žemės, kuri priklausė sudegusiam pastatui. Kvapas buvo siaubingas, sudegę medikamentai susimaišę su sudegusios mėsos (žmonių) dvoku. Tačiau šiuo metu tai trikdė mažiausiai, mat jis turėjo tikslą ir tai buvo svarbiausia. Blogiausia buvo tai, kad šalia šiuo metu nebuvo vienintelio asmens, kurio jam labiausiai trūko, šviesiaplaukės draugės, kuri nepaisant situacijos, ar ji buvo bloga ar gera, visad buvo šalia. Lexi buvimo trūko, tačiau jis buvo pasiruošęs peržengti net tai. Kuomet jis aišku praleido visą "smagumą" su sudužusiu sunkiuoju automobiliu, Katherine esybės parodymu ir net originaliojo hibrido pasirodymu, jis tapo liudininku tuo, kai buvo nužudomas vienas jo draugų. Pasileisdamas į tą pusę, kur sukrito Lockwood'as, parklupdamas ant kelių iš kart suėmė jo galvą, kakle beviltiškai bandydamas užčiuopti pulsą, kurio jau nebe buvo. Nusivylimas, pyktis ir panieka aiškiai atsispindėjo jo akyse, kuomet šis pakėlė savo akis į šviesiaplaukę, kurios vyro darbas tai buvo. Sukandęs dantis, jis te patvirtino: - Jis mirė. - Kuomet savo žvilgsnį nukreipė į Niklauso pusę, atsikeldamas ant kojų, aiškiai delnais pastūmė šį per pečius, pradėdamas kalbėti: - Tu šūdo gabalas. Velniai griebtu, neturi nieko švento. Nužudei ne vien mano draugą, nužudei tą kuris priklauso ir tavo moters artimiausių ratui. - Akivaizdžiai rodydamas savo nepasitenkinimą, galiausiai iš visų turimų jėgų, suvaro kumštį šiam į veidą, po ko pakeltu tonu, iškošia: - Atleisk Caroline, tačiau tai paskutinis taškas. Nesvarbu kaip kiti, tačiau aš nežadu ramiai stebėti tai, kaip yra žudomi mano žmonės! - Sakydamas galiausiai įgauna  vampyrišką vaizdą.

Vienas, kuris nėra tuos kas dedasi, apsėstas tamsiosios sielos. Tamsusis Kitsune. Siela, kuri maitinasi chaosu, nesantaika ir skausmu. Padaras, kuris tobulina save ir savo paties antgamtinius sugebėjimus su kiekviena pralėksiančia sekunde, ir asmenys kurie čia susirinko suteikia jam tik dar labiau jėgos, kuri greitu metu apims visą pasaulį, nutrenkdama jį su triuškinančia jėga, kuomet nebe liks ne vieno gyvo padaro. Nogitsune buvo sukurtas kelių kartų sąjungos: raganų, vilkolakių, lapių ir žinoma vampyrų. Jis atspindi visą tai, kas blogiausia slypi kiekvienoje iš paminėtų rūšių. Jis tas, kuriam lemta padėti tašką viskam kas gyva, ar naudojasi magija tam kad išlikti amžinai. Jis neturi konkrečių priešų, nes viskas ko jis trokšta, tai priversti aplinkinius kentėti. Mirtis, smurtas, beveik mirtis, skausmas dėl netekties, strategiškas vienas kito puolimas ir žinoma Katherine Pierce kritimas, tik dar labiau sukėlė jo susidomėjimą. Jis nusprendė nebe slėpti, o pasirodyti visu savo "gražumu". Akivaizdžiai piktosios sielos nukankintas Stamberg'o kūnas, priminė labiau gyvo numirelio vaizdą (sukritę paakiai, raudonos, nuovargio nukankintos akys, alkio ir nemigos nualintas kūnas), tačiau tuo pačiu metu, vaizdas buvo apgaulingas. Kūnas silpo, tačiau dvasia tebe buvo nenugalima. Pasirodydamas iš sudegusios ligoninės pastato, kone su didžiausiu pasimėgavimu jis šoko nuo vieno laiptelio ant kito. Galiausiai nusileidęs ant apatinio, skėstelėjo abi savo rankas, kuomet pasekė ir komentaras:
- Aš gyvenu daugiau nei kelis tūkstantmečius, ir jūs kvaili vabaliukščiai manot galintys mane sunaikinti?! - Akivaizdžiai palenkdamas galvą, perkelia abi savo rankas, sau iš priekio, vienos delnu suimdamas kitos riešą. Kuomet jis kažkuriam laikui nustoja kalbėti, o tik savo veide atspindi keistą, sunkiai suprantamų emocijų išraišką, pagaliau nuleidžia savas akis. Ir kaip tik tuo metu jam už nugaros, kylantys iš juodos dūmų masės susiformuoja 15 karių. Asmenys kurių veido pamatyti neįmanoma, dengiantys save juodos spalvos, atrodo nepralaužiama apranga, veidus slėpdami po bauginančiai atrodančia japoniškos kultūros kauke. Akivaizdu kad Nogitsune pasirodė per mažai to, ką gali padaryti vienas prieš kitą nusiteikę asmenys, jis nusprendė paleisti savo karius prieš pasirodžiusius tam, kad viskas pagaliau triuškinančia jo pergale, pasiektu finalą. Pats žinoma nesikišdamas, kol kas leidžia veikti jo sukurtiems padarams, kurie akivaizdžiai neleidžia ne vienam iš čia esančių pasiekti paties Nogitsune, kuris tuo tarpu leidžia sau pasirinkti asmeninę auką.

ONI 1 VS. MASON LOCKWOOD: Tuo metu kai šis asmuo yra labiausiai pažeidžiamas, ir manoma kad jau nebe turintis ką daugiau prarasti, vien todėl kad prieš jo akis negailestingai buvo užpulta mirtinga jo moteris, kuri prie to viso dar ir laukėsi vaiko, o blogiausia vėliau nužudytas vienintelis sūnėnas. Pirmasis iš būrio pasitraukęs pabaisa, akimirksniu palinko link šio asmens, iš savo užančio išsitraukdamas aštrią kataną (samurajų kardą), ketindamas kaip galima greičiau sukelti šiam sunkiai pakeliamą fizinę žalą.

ONI 2 IR ONI 3 VS. KLAUS MIKAELSON: Sekantys pasitraukė nuo savo šeimininko dar du kariai, kurie pasinaudojo puikia proga tam, kad tiek Stefan Salvatore, tiek Caroline Lanter akivaizdžiai blaškė Niklauso Mikaelson dėmesį savo kaltinimais. Tai buvo paranku, nes tuo metu originalusis hibridas nebuvo sukoncentruotas netikėtam puolimui. Staigiai mestos ilgos, ir akivaizdžiai ne taip lengvai sugadinamos grandinės nuskriejo tiesiai prie hibrido. Jo rankos liko supančiotos, o padarai staigiai patraukė jį į savo pusę. Ir tuomet kai originalusis buvo paklupdytas ant žemės, grandinės buvo pritvirtintos tarp dviejų sienų, kurias kadaise jungė paradinės ligoninės durys. Puolimas nesibaigė, nes tuomet padarai paruošė savo aštrias katanas, trokšdami sunaikinti originalųjį, o kartu ir visą jo vampyrų bandą.

ONI 4 VS. CAROLINE LANTER: Nors to pamatyti ir nebuvo įmanoma, galiu prisiekti kad dėl sėkmingos pradžios būtent šis, 4-asis Oni karys leido sau nusišypsoti. Jis buvo kitoks nei kiti, jis turėjo savą veidą. Jis neturėjo gyvenimo, tačiau turėjo savus interesus. Būtent šią akimirka, jis nusprendė pulti ne ką kitą, kaip tik originaliojo silpniausią vietą. Kas gi dar gali sukelti nemirtingam daugiausia skausmo, kaip mylimosios mirtis? Kaip atsiradęs iš juodo dūmo jis staiga dingo, atsirasdamas moteriai už nugaros. Kadangi netoliese tuo metu dar buvo ir moters suaugusi atžala, vieninteliu spyriu, bent kuriam laikui nustumdamas originalųjį vaiką, pats tuo metu suimdamas merginą, prispaudžia jos nugarą prie savo priekio, už nugaros susmeigdamas savo pirštus šiai į nugarą, tarytum lėtai ir skausmingai ketintu išrauti jos laikui nepavaldžią širdį. Ir žinoma, tuo pačiu metu atsukdamas ją taip, kad ji matytu kaip yra kankinamas jos vyras, o jis kaip Caroline.

ONI 5 VS. KATHERINE PIERCE: Nogitsune priešas buvo Kitsune dvasios šeimininkė, ir kaip bebūtu keista, ta sąvininkė buvo ne kas kitas, kaip Katherine. Neaišku ar tam įtakos davė tai kad ji savo iščiuose nešiojo stebuklingą kūdikį, ar jos pačios kraujo linija. Tačiau buvo aišku tik tai, kad ji buvo labiau naudinga mirusi, nei kad gyva. Tačiau ne čia ir ne dabar. Vienas iš Oni karių pasiekdamas tamsiaplaukę garbanę, suėmė ją už rankos, ir tarytum būtu kilęs iš akmens amžiaus, ima tempti jos lengvą kūnelį per visą gatvę. Ir dėl to kad yra visiškai tikras tuo, kad niekas šiai nepadės, net nesivargina skubėti, keldamas tik dar daugiau prieštaringų čia likusių asmenų jutimų.

ONI 6 IR ONI 7 VS. JAKE ARMSTRONG: Jake Armstrong, kad ir kaip be pasukus dar kėlė vieną iš didžiausių grėsmių, jis buvo savo paties gaujos vadas, jis visad žinojo labai daug. O kas svarbiausia savo draugus laikė savo šeima, dėl kurios visad būdavo pasiruošęs atiduoti viską. Ir jis atidavė, tiek savo paties asmeninį gyvenimą, tiek laiką, tiek jėgas. Ir šiuo metu Nogitsune buvo paruošęs jam ypatingą staigmeną. Tai, ko jis nusipelnė, dėl to kad niekad pirmiausia nestatė savo interesų aukščiau kitų. Du kariai puldami šį asmenį, neleido jam net spėti atsikelti nuo žemės po to, kai jis pats buvo užpultas originaliosios šeimos. Kone už atlapų atitraukdami jį nuo asfalto, pradėjo stumdyti vienas tarp kito, tuo pačiu metu, palikdami ant jo kūno ryškius randus nuo aštrių katanos ašmenų. Atrodė kad jie ketino jį supjaustyti gabalais, priversti nukraujoti, nespėjant "užgydyti" savo žaizdas ir pagaliau mirti.

ONI 8 VS. ALLISON ARGENT:  Šiuo metu Allison nusižiūrėjęs Oni karys, nepajudėjo iš vietos, tarytum nekeldamas įtarimo kažko laukė.

ONI 9 IR ONI 10 VS. DAMON SALVATORE: Viena iš labiausiai jaučiamų neigiamų emocijų sklido būtent iš vampyro, kuris čia pasirodė vienas iš paskutinių. Jo spinduliuojama panieka kone savaime traukė šiuo jausmu mintančius karius. Ir nors jų tikslas buvo iš anksto kiek kitoks, jie pajudėto į jo pusę. Tačiau jie neketino žaisti taip, kaip tai darė kiti. Pirmasis iš kart, be jokio perspėjimo suvarė savo aštrų, metalinį ginklą tiesiai vampyrui į krūtinę, palikdamas tik centimetrą iki pat jo širdies. Sustodamas pakankamai arti Salvatore, jis vos pastebimai palenkė savo galvą, tarytum būtu troškęs pamatyti šio asmens reakcija į tai, kad net menkiausias sujudimas dabar pat atims šiam gyvybę. Antrasis, kuris taip pat pasirinko šį asmenį, keliaudamas link Salvatore, pakeliui, nedelsdamas per daug laiko, pasigavo šio brolį, akimirksniu nusukdamas šiam sprandą, bei palikdamas kristi. Abu Oni kariai kone troško priversti Damon'ą sujudėti, ir pasirinkti mirtį pačiam. Kuomet pirmasis nenuleisdamas akių nuo šio vyro, stovėjo tarytum būtu akmeninis, antrasis krestelėdamas galva, nurodė kad 11-ais pradėtu veikti.

ONI 11 VS. LYDIA MARTIN: Ir štai, vykdydamas paliepimą, padaras kuris prieš tai atrodė buvo negyvas, netikras, pradėjo žingsniuoti link vienintelės mirtingos ir vizualiai apsiginti negalinčios merginos. Jos gyvybė buvo tokia trapi, tokia lengvai nutraukiama ir dėl to labiausiai brangi iš visų čia esančių. Jam mirus nebe būtu galimybės grįžti atgal ir jos draugai, kurie tuo pačiu metu buvo puolami, kuo puikiausiai tai žinojo. Oni žingsniavo taip greitai, kad vos už poros sekundžių jau buvo greta Martin. Savo didžiule, šalta, atrodo metaline letena suimdamas merginą už kaklo, patraukė link savo pusės. Jis negalėjo kalbėti, tačiau, vien savo veiksmais leido jai suprasti, kad nori kad ji pasirinktu, ar ji mirs, ar tas, kuris kadaise jai reiškė tiek daug. Ar verta jam rizikuoti ir ją gelbėti? Ar verčiau jai reikėtu pasiduoti net nepradėjus kautis dėl savo ir savo draugų išlikimo?

ONI 5 VS. KATHERINE PIERCE: Šis karys buvo kone tikras tuo, tiksliau buvo užprogramuotas tam, kad mergina nesugebės niekaip pasipriešinti jo esamai galiai. Pirmiausia pasigirdo keli šūviai, paskui dar daugiau ir padaras kuris prieš tai atrodė nesunaikinamas, pakankamai greitai vėl pavirto į juodo dūmo masę. Mergina buvo paleista iš pančių, ir jos laimei ji pasitraukė toliau, nes prieš tai buvęs juodo dūmo debesis vėl ėmė įgauti tą pačią, kario formą.

ONI 6 IR ONI 7 VS. JAKE ARMSTRONG + ONI 8 VS. ALLISON ARGENT: Šeštasis karys, į kurį pirmiausia pataikė strėlė, iš kart susiėmė už jos medinės dalies, tarytum būtu iš paskutinių troškęs kaip galima greičiau ją išrauti. Tačiau, taip ir nesugebėdamas to padaryti, mat iš vidaus pasklidusi šviesa, pakankamai greitai atėmė iš jo visą tamsą, kuri prieš tai teikė galias. Jis pilnai atsitraukė nuo Armstrong'o, nustodamas kelti jo kūnui žalą. Labai greitai padaras kone be garso susprogo nuo šviesos, kuri ištrynė visą blogį, kuriuo pagrindu jis buvo sukurtas. Antrasis karys kaip tik tuo metu akivaizdžiai žadėjo trauktis lauk, kuomet paskutinė strėlė kurią paleido Argent susmigo į jo nugarą. Ir čia taip pat pasikartojo šviesos galios istorija. Akivaizdu, sidabras ir buvo tas veiksnys, kuris naikino būtent šiuos tamsius padarus. Tačiau, kuomet vieni buvo sunaikinti, 8-asis karys, kuris prieš tai neleido sau ne akimirkai sujudėti, negalėjo nepasinaudoti tuo, kad čia pasirodžiusi Andrea Argent labai nesunkiai patraukė savo sesers dėmesį į savo pusę. Kuomet Allison pilnai atsisuka į pasirodžiusios merginos pusę, minėtas padaras ne akimirkos nesuabejodamas savo veiksmais, labai greitai pasiekia merginą, suvarydamas skustuvo aštrumo kataną tiesiai į Allison krutinę, ją persmeigdamas. Kadangi mergina yra viso labo žmogus, palikdamas jai mirtiną sužeidimą, taip pat greitai ištraukia durklą, tuo pačiu metu pavirsdamas juodais dūmais, ir pasitraukdamas atgal prie savo šeimininko.

ONI 9 IR ONI 10 VS. DAMON SALVATORE: Karys, kuris tuo metu laikė suvaręs savo aštrų durklą į Salvatore kūną, laukė būtent tos akimirkos kuomet šis sujudės, ir tokiu būdu savo širdį pažeis taip, kad ši liktu neatstatomą, o krintantis asmens kūnas būtu perskrostas kone per pusę. karys būtent to ir laukė, todėl galima sakyti kad aplinka buvo kaip tik taip susisukusi kad taip ir nutiktu. Tačiau, kuomet Katherine Pierce nusprendžia šį kartą pasielgti nesavanaudiškai, ir padėti į bėdą patekusiam vampyrui, kulkos, kurios buvo suvarytos į šį karį, privertė jį pavirsti juodų dūmu kamuoliu, tuo pačiu metu kažkuriam jis pradingo, kaip ir antrasis, į kurį taip pat pateko ne viena kulka. Tačiau, kaip ir kiekvieną kartą prieš tai, juodi dūmai vėl palengva vėl ėmė įgauti atitinkamą kariams formą.

ONI 11 VS. LYDIA MARTIN: Nepaisant to, kad Oni kariai nejaučia žmogiškų jausmų, į kurių tarpą įeina ir skausmas, negalima pasakyti kad jis bent minimaliai pajuto diskomfortą dėl to, kad mergina jį sužeidė menku daiktu. Tačiau tai privertė jį atkreipti dėmesį į iš kojos kyšantį objektą. Nepaleisdamas merginos, viena ranka jis ištraukė minėtą daiktą, mesdamas šį ant asfalto. Pats tuo tarpu tik dar labiau pritraukęs merginą prie savo veidą dengiančios kaukės, išleido keistą, tarytum vamzdžių zvimbėjimo garsą, ir tuomet nedelsdamas savo laiko, iš visų turimų jėgų, nusviedė merginą į šoną, mat tai kad jo planas nebuvo įvykdytas, iš jos nematė daugiau didelės svarbos.

Tikriausiai todėl, kad jis buvo sukoncentruotas tik ties vienu asmeniu, kuris akivaizdu kad nebuvo parodęs net menkiausio susidomėjimo tame, kas pastaruoju metu vyko: buvo užpulta viena iš Elenos Gilbert antrininkių, buvo galutinai nužudytas vienas iš vilkolakių, ir pagaliau įvyko Nogitsune pasirodymas, jis neatitraukė akių nuo Lockwood'o. Keista, kodėl Salvatore buvo taip stipriai sudomintas šiuo asmeniu, o tiksliau tuo kaip galima šį greičiau sunaikinti. Šis susikoncentravimas ir kainavo tai, kad jis nespėjo tinkamai sureaguoti į pasirodžiusių karių puolimą. Viskas įvyko per daug greitai, ir štai, jis stovėjo susmeigęs pirštus į kario aprangos šarvus, kuomet jo kūną buvo aiškiai persmeigęs geležinis svetimkūnis. Jis puikiai jautė tai, kad negali pajudėti ne per colį, todėl sukandęs dantis stebėjo kaip buvo sužalojamas jo brolis, ir galu gale sučiupta mergina, kuri kadaise jam buvo svarbi. Tačiau, net būdamas laisvas, jis nebūtu per daug dėmesio sutelkęs jai, todėl nusukęs akis į sukritusio brolio pusę, stipriau sukando dantis, tarytum būtu privertęs save emociškai pasiruošti tam, kaip galima greičiau išlysti iš duriamo ginklo, bei likti gyvam. Tuomet jis trumpam sumerkė akis, ir žengė žingsnį atgal, kuomet tuo pačiu metu pasigirdo šūvių garsai, ir svoris laikęs kataną nusilpo. Atmerkęs akis, jis aiškiai pastebėjo pro šalį su ginklu ėjusią Katherine. Abejomis rankomis suimdamas durklo, kuris tebe buvo jo kūne, rankeną, ištraukė šią lauk, išvaduodamas save nuo neapsakomo skausmo. Parklupdamas ant kelio, ir tebe sekdamas tamsiaplaukę garbanę žvilgsniu, pagaliau teigiamai linktelėjo galva, leisdamas šiai suprasti kad yra dėkingas. Jis nekentė Katherine visa savo siela, tačiau blaivus protas šia akimirka leido suprasti tai, kad nesantaikas visgi yra verta atidėti kitam kartui. Jis buvo pasiruošęs žengti link sukritusio brolio tam, kad įsitikinti kad jis sugebės atsibusti ankščiau ar veliau. Tačiau įvykių seka, privertė ji lemtinga akimirka pasielgti kitaip. Matydamas kaip raudonplaukė kone skriejo nuo jėgos, kuria pasinaudojo Oni karys, pasinaudodamas savo vampyrišku greičiu, pačiu tinkamiausiu metu, sugeba šią pasigauti. Išvengdamas to, kad ši kaip nors stipriai susižeistu, vos girdimai prasitaria: - Tu saugi. Viskas gerai, laikau tave. - Pasukdamas savo akis į merginos pusę, atrodo kelis kartus, tarytum bandytu pats save įtikinti tuo, ką savo, linkteli galva. Ir kaip tik tuo metu paleisdamas raudonplaukę, pastebi kaip yra mirtinai sužalojama kita, mirtinga asmenybė. Įkvėpimo laikotarpiu jis taip pat įtraukdamas gausų oro tūrį, pastebi ir tai kad Elena pasiekia Nogitsune: - Ne! Traukis nuo jo toliau. Elena, stok! - Raumojantis, pykčio iššauktas riksmas pasigirdo pirmiausia, kuomet jis pagaliau pradėjo lėkti link tos pusės, kur naiviai nukeliavo Gilbert, tuo pačiu tikėdamasis kad ji spės sureaguoti į jo šaukimą.

Puolamas vieno ar kito asmens, nei akimirkos jis negalėjo praleisti taip, kad pagalvotu ir dar apie kurio nors saugumą. Jis neturėjo tam laiko, nes neturėjo nei akimirkos atokvėpio, nes atrodė kad tuo pačiu metu jam teko kovoti su keliais stipriausiais padarais visame pasaulyje. Ir jis kovėsi iki galo. Sunkiai sužalotas, pats vos sugebėdamas pastovėti ant kojų, jis savarankiškai sugebėjo susidoroti su keliais iš puolusių priešų, kuomet prieš jo akis buvo galutinai sunaikinti pora iš Nogitsune sukurtų padarų. Jis sustojo, atrodo tik vienai akimirkai, lyg būtu norėjęs atsigauti. Lyg viskas ko jam reikėjo tai nejudėti šiek tiek laiko, kad sugebėti eiti toliau, nes būtent šiandiena jis buvo patikėjęs tuo, kad bus gerai jei iš visų pasirodžiusių gyvais išeis keli. Priešai buvo pernelyg stiprūs ir blogiausia, kad tikrai nesunaikinami. Jis pasilenkė, paremdamas savo kruvinus delnus į kelius. Ir tuomet klausa užfiksavo skausmingą įkvėpimą, kuris buvo iššauktas tuo, kad vienas iš karių susmeigė savo ginklą, tiesiai į Allison krūtinę. Jis nepastebėjo to, kas privertė merginą prarasti budrumą, jis te pastebėjo tą kraupų vaizdą, kuo ji ėmė kristi. Sukaupdamas visas savo jėgas, jis puolė link merginos, lemtinga akimirka pasigaudamas ją į savo glėbį. Neversdamas jos laikytis ant kojų, kartu su per daug greitai silpstančiu Allison kūnu, jis atsisėdo ant asfalto, abejomis rankomis stipriai prispausdamas jos kūną prie savęs: - Allison, aš viską dabar pats sutvarkysiu. Tu tik pasistenk laikytis šiek tiek ilgiau. Mažute, turi laikytis. - Tai sakydamas jis akivaizdžiai vengė pažvelgti į merginos akis, kurios savaime leido suprasti, kad tai nepasibaigs kaip nors gerai. Suspausdamas savo delną prie žaizdos, kuris atrodė kad buvo pernelyg sunki. Kraujas pradėjo spaustis pro jo pirštus, nors jis ir spaudė pakankamai stipriai. Bandydamas pasinaudoti savo vilkolakiškais sugebėjimais, kurie bent iš dalies galėtu nuimti skausmą, perteikiant jį jam. Tačiau nieko nevyko. Jis negalėjo perimti iš merginos ne vieno lašo skausmo, ir tai privertė jį pagaliau pažvelgti į merginos akis: - Aš nesuprantu, aš negaliu pasiimti tavo skausmo. - Pasukdamas veidą į susirinkusių pusę, jis pagaliau pradeda šaukti: - Kas nors? Man reikia pagalbos!! - Kuomet vėl nukreipė savo akis į laikomos merginos veidą, jo paties išraišką atspindėjo neviltį, skausmą, nenorą patikėti tuo kas dabar vyksta. Jis nebuvo pasiruošęs matyti kaip ji miršta. O tai šiuo metu atrodė neišvengiama. Sukandęs akis, ir stipriai sumerkęs akis, neigiamai supurtė galvą. Palinkdamas link merginos, sudūrė savo kaktą su jos, tuomet tyliai prasitardamas: - Prašau tik ne tu. Nepalik manęs, Allison, prašau, nepasiduok dabar. Tik ne dabar. Neišeik.

Būdamas be galo patenkintas tuo, kad viskas vyksta daug geriau nei pagal planą, su didžiausiu pasimėgavimu stebėjo kiekvieną iš vykusių įvykių posūkių. Konkretus, ore tvyrantis chaosas, kraujo ir mirties dvelksmas, neapykanta vienas kitam ir nesantaika, kuri akivaizdžiai maišė jiems visiems susivienyti tam, kad sunaikinti dvasią, kuri griovė viską aplinkui. Nogitsune stebėjo savo darbo vaisius iš šalies, emocingai sureaguodamas į kiekvieną aštresnį veiksmą. Tačiau paskutinis šiam paliko didžiausią įspūdį, merginos mirtis buvo daug daugiau nei efektyviai perteikta. Kiek stipriau įtraukdamas oro į savus plaučius, jis veide leido pasirodyti viskuo patenkintai šypsenai, kuomet jo dėmesį nuo veiksmo patraukė ne kas kitas, kaip Stamberg'o mergina. Stebėdamas jos veidą, jos beviltiškus bandymus prisikviesti tą, kuris jau seniai prarado teisę egzistavimui. Jis kurį laiką stebėjo jos miną, nesujudindamas net menkiausio raumens. Merginos pastangos atrodė šiam labai įdomios, juk tai ką šiuo metu ji jautė, buvo skausmas, emocinis sunkus skausmas, kuris kone maldavo jo liautis. Tačiau ar to jis norėjo? Ne. Bet vardan įdomios scenos, jis pagaliau nuleido savo akis, tuo pačiu metu lėtai pakeldamas savo ranką, kurią uždėjo ant merginos veido. Tarytum vizualiai nuleisdamas savus pečius, jis pakeitė savo veido miną, kuri labiau išdavė skausmą, pasidavimą, ir nuovargį. Jo akys prisipildė sūraus skysčio, kuomet šis pratarė: - Elena. Aš negaliu... - Atrodo kad sukeldamas nepriekaištingą iliuziją kad jis sugebėjo bent trumpam nuslopinti Nogitsune dvasią, neigiamai supurto galvą, tuo pačiu metu stipriai suspausdamas merginos riešą, bei pakeldamas akis:
- Patikėti kad tu esi tokia kvaila, jei manai kad tokios manipuliacijos sugebės jį grąžinti. Elena, tu padarei didžiulę klaidą surinkdama čia visus tuos žmones, nes tai tik dar labiau paskatino mane sunaikinti kiekvieną jūsų. - Grubiai paleisdamas jos ranką, veide leidžia pasirodyti dar platesniai šypsenai: -  Tau pagaliau reikia išmokti, kad negalima pasitikėti manimi. Ir tu labai klysti, jei manai kad tai yra pirmasis mūsų susitikimas. Aš visuomet buvau Stamberg'o... - Nebaigdamas savo kalbos, pakelia savo ranką, nurodydamas dvejais pirštais savo smilkinį: - Štai čia. - Kuomet pagaliau nutinka pakankamai visų įvykių, nesitepdamas rankų dar labiau, jis pagaliau leidžia sau žengti kelis žingsnius toliau nuo čia pasirodžiusios merginos: - A, tiesa. Jei iš tiesų trokšti mane sunaikinti, pagaliau priimk mintį apie tai, kad tuo pačiu mirs ir tavo draugas. Kitos išeities nėra, niekuomet nebuvo, ir niekuomet nebus. - Prunkštelėdamas galiausiai pasitraukia link karių, kurie ganėtinai greitai jį apstoja iš visų pusių ir tą akimirka pakyla juodų dūmų debesis, kol galiausiai jis išsisklaido ore, kartu su visais dalyviais (Nogitsune ir tamsos kariais) kažkur kitur, kur pagal viską ir bus padėtas taškas arba gėriui, arba blogiui.

- Karolina, negi manei kad aš taip imsiu ir draugiškai reaguosiu į puolimą? Jis pats to prisiprašė, nori tu tai priimti ar ne. O aš ne iš tų, kurie leis kad jo šeima būtu puolama. - Tai pasakydamas, nespėja daugiau nieko pridurti, kaip tik nuleisti akis, bei pasiruošti tolimesnės savo kalbos išdėstymui. Tačiau verta numanyti buvo tai, kad atsiradę padarai paprasčiausiai nesugebės apeiti jį aplinkui. Kuomet per kelias sekundes kaukėmis veidus paslėpę padarai supančioja abi jo rankas, suraukęs antakius, nužvelgia abi savo rankas, kuomet traukimo dėsniui suveikus, jis yra nusviedžiamas link tarpo vedančio į sudengusio namo vidų. Stipriai pritvirtintos grandinės, tuo metu leido bet kuriam iš jo priešų pasinaudoti proga, todėl delsti nebuvo galima, ypatingai po to, kai jis pasistengė sunaikinti dar vieną iš Lockwood'ų šeimos. Sugniaužęs abu savo kumščius, nesugeba nepastebėti kad jo moteris taip pat yra sugaunama vieno iš tų padarų. Ir tai suteikia jam tik dar daugiau noro priešintis: - Manau kad jums reikia sudėti daugiau pastangų, norint mane sudoroti. - Šiek tiek patempdamas grandines į savo pusę, tvirtai suima jas, staigiu mostu patraukdamas į savo pusę, ir taip nutraukdamas jas nuo sienų, prie kurių šios buvo pritvirtintos. Jo veidas akimirksniu įgavo hibridui atitinkamą būseną. Atsikeldamas ant kojų net po to, kai Oni kariai pasistengė sužaloti jį, nusiplėšia vieną iš grandinių, kuri tvirtai pančiojo jo riešą, kita ranka užsimodamas, kone nukerta vienam iš ten buvusių padarų galvą. Ir neatsižvelgdamas į tai kad jie kas kažkurį laiką atsinaujina, pakankamai nesunkiai sugeba sudoroti kiekvieną. Kuomet pavyksta susitvarkyti su tais, kurie buvo netoli nuo jo, praeidamas pro šalį, kur buvo Lockwood'as, neaišku kodėl, tačiau, pastverdamas vieną iš tų, kurie jį puolė, sumauna tą pačią grandinę šiam ant kaklo, ir staigiai sukryžiuodamas ją gale, nutraukia padarui galvą. Visgi, nekreipdamas per daug dėmesio į tai, kad taip tik palengvino Mason'ui puolimo kelią, nukreipęs akis į kažkur toli buvusį Nogitsune, pratęsia savo mintį: - Aš esu hibridas, todėl manęs neįmanoma nužudyti. - Kuomet greitai atsisuka į savo merginos pusę, sušaukia: - Pasilenk! - Ir tik tuomet, jei ši pasilenkia, dar kartą užsimodamas laikyta grandine perkerta karį per pusę, palikdamas iš jo dūmų kamuolį. Tuomet ištiesdamas ranką į savo moters pusę, akis nukreipia į likusius, jau susiformuoti baigusius padarus: - Man reikės tavo pagalbos. - Kuomet kaip tik tuo metu viena iš žmogiškų būtybių parodo pavyzdį kaip reikia sunaikinti Oni padarus visam laikui, suraukęs antakius, jai bekrentant miriop, pastebi kad jai dar buvo likusios kelios strėlės: - Pasiimk jas, ir tuomet kaip galima greičiau permesk jas man. Aš tuo tarpu, dar turiu nebaigtu reikalų su tuo... - Omeny turėdamas Nogitsunė, ryžtingai ėmė eiti link to asmens pusės, kuomet viskas staiga nutilo. Padarai, kurie kėlė didžiausią grėsmę susirinko prie savo šeimininko. Ir kažkokio keisto ritualo metu pradingo. Sustodamas pusiaukėly, jis perkreipė savo veidą iš nuostabos, tuo pačiu metu grąžindamas savo veidui žmogišką pavidalą. Nesupratęs įvykių sekus, iš kart atsuko nugarą daliai iš antgamtinių būtybių, veidu pasisukdamas į savo šeimos pusę: ...akivaizdu kad tai dar ne pabaiga.

Priminimas: (Negalėjau apsilankyti ankščiau, tačiau bandau išsisukti iš situacijos, tad...) Kaip tik tuo metu kai prasidėjo visas veiksmas, ir vienas iš jo draugų patyrė sunkią traumą, prašomas pasielgti tinkamai, jis buvo draskomas dvejonių kad gali būti reikalingas čia, ir jei liks mirs vienas iš jo draugų. Tad, sprendimas buvo priimtas. Jis atsidavė tam, kad padėti išgelbėti Issac'o kailį. Persimesdamas vaikinuką sau per petį, kiek tik galėdamas greičiau, nuskubėjo link artimiausios ligoninės, faktiškai praleisdamas visus įvykius, kurie čia sukosi paskui.

Priešistorė nepastabiems: kuomet Niklausas suleido savo dantis Lockwood'ui į kaklą, jo paties burna buvo prisipildžiusi krauju nuo sužeidimo, kuris buvo paliktas kito asmens. Vadinasi, hibrido kraujo ląstelės spėjo pasklisti po jauno vilkolakio kraujotaką, ir tuomet kai Lockwood'ui buvo nusuktas sprandas, bei šis krito negyvas ant grindinio, iš tiesu mirė tik jo žmogiška dalis. Vampyriškas kraujas, kuris galiausiai pasiekė visus jo vidaus organus, jo akys pagaliau atsivėrė. Staigus oro gūsio įkvėpimas, ir akivaizdu pasimetimas, kuris kuo puikiausiai atsispindėjo šio veide, privertė kone pašokti nuo žemės. Delnu iš kart susiėmęs už savo kaklo, aiškiai suraukęs antakius, įsistebėjo į visus čia likusius: - Kas po velnių man nutiko?! - Akivaizdžiai nesugebėdamas suprasti kaip jis liko gyvas po to, kai Niklausas tikrai nusuko jam sprandą, ką jis puikiausiai atsimena. Neigiamai supurtęs galvą, kažkuriam laikui nusuka savo žvilgsnį į giminaitį, lyg norėtu iš jo išgirsti atsakymą, tačiau atsakymui gavęs tik tylą, žvilgsnį nukreipia į kažkur esančią Katherine, kol galiausiai sustoja prie Niklauso: - Tu pavertei mane, tuo padaru, koks ir esi pats? - Staiga užliejęs pyktis, noras pulti, privertė jį garsiau šnopuoti.

Jis nebuvo antgamtinė būtybė, kuriai nebuvo sunku pasinaudoti savo galimybėmis judėti greitai ir pasiekti reikiamą vietą, keliaujant iš vienos miesto dalies į kitą per keliolika minučių. Transporto priemone, kuria jis lėkė čia tam, kad sustabdyti savo dukterį, buvo pernelyg lėta, tam kad atvykti čia tinkamiausiu metu. Kuomet jis visgi nusigavo iki sudegusios ligoninės pastato, vidinis balsas kone rėkte rėkė kad kažkas negerai. Viskas buvo nutilę, nesigirdėjo mūšio atgarsių, o tai galėjo reikšti tai, kad jis baigėsi arba nutiko kas nors, nepataisomo. Išlipdamas iš savo transporto priemonės, jis kaip galima greičiau ėmė bėgti link ligoninės kiemo, kuomet iš tolo matomas vaizdas kiekvienai jo kojai pridėjo po 50 nematomų kilogramų. Allison pusiau gulėjo ant šalto, drėgno asfalto, pusiau buvo surakinta alfa vilkolakio glėbyje. Raudonplaukės verksmas tik dar labiau patvirtino ir taip lengvai suvokiamą faktą, jo dukra mirė. Ir šį kartą tai nėra kaip nors antgamtiškai modifikuojama. Jis sustojo, širdį spaudė keistas jausmas, darėsi vis sunkiau kvėpuoti, jį išpylė šaltas prakaitas. Bet kuris iš medikų galėtu pasakyti kad ne daug trūksta kad šį žmogų ištiktu koks insultas. Tačiau kovodamas su savimi, su savo baime priartėti prie merginos kūno, jis vėl ėmė kelti kojas, sumažinant atstumą tarp jo ir prie Argent suklupusių asmenų. Keip ne keista, šalia jis atsidūrė pakankamai arti. Ir nors jis buvo labai stiprus, per daug stiprus, per daug užgrūdintas laiko ir aplinkybių, dabar įtampos nebe atlaikė. Skruostais ėmė varvėti ašaros, kuomet jis visu svoriu sukrito priešais ant kelių. Pro balso stygas bandanti prasimušti rauda, buvo tvardoma stipriai sukastais dantimis. Jis sunkiai, tarytum ranka svertu kelis šimtus kilogramų, pakėlė savo ranką, suimdamas dukters. Galiausiai abejomis rankomis suėmęs merginos ranką, prisispaudė sau prie lūpų. Jis nepratarė ne žodžio, nes nebuvo tam ne menkiausios prasmės, tačiau trūksta žodžių, kaip jam buvo sunku šia akimirka. Iš jo palaipsniui buvo atimti kiekvienas iš brangiausių žmonių, šeimos narių. Ir dabar, likusi buvo tik Allison. Buvo, nes šia akimirka jis laikė jos vis dar šiltą ranką, matydamas jos veidą, kuris atrodė taip tarytum mergina tik būtu užmigusi. Tiesą išdavė tik kraujas, labai daug kraujo, kuriuo buvo ištepti drabužiai, asfaltas po merginos kūnu. Christopher jautėsi taip, tarytum visas pasaulis sugriuvo ir neliko nieko, visiškai nieko dėl ko šis turėtu prasmės gyventi. Jam teko pamatyti kaip miršta abi jos dukterys, abi jo gyvenimo prasmės, ko niekada nenorėtu ir neturėtu matyti joks tėvas.