AARON FARLEY NAMAS

Ivikiai seke vienas kita nepalikdami progos stabteleti ar apgalvoti ne tik savo veiksmus, bet ir galimas ju pasekmes. Aaronas nejaute Amirai antipatijos ir nors mineta moterimi vis dar nepasitikejo, padejusi jam issilaisvinti, ji vyro akyse nusipelne ne viena karmos taska. Jos bambejimas ir kitaip demonstruojamas nepasitenkinimas issauke, sioje situacijoje netinkancia, grimasa Farley veide. – O... atleisk. Jei buciau zinojes, kad cia pasirodydamas sutrikdysiu tavo dienotvarke, buciau pasistenges savo pagrobima perkelti kitam kartui, – vyro veide vos akimirkai smestelejusi sypsena, tuojau pat pradingo. – Leisk tau priminti, kad man tavo pagalba nebutu buvusi reikalinga jei nebutum del velnias zino kokiu priezasciu prasidejusi su kraugeriais ir talkinusi jiems mane cia ikisant, – iskose pro sukastus dantis. Negaledamas buti abejingas akivaizdziai nesuvaidintai jaunos merginos emocijai, jis susiturejo nuo gana organisko noro kazka del visos sitos sumaisties apkaltinti. – Kad ir kas priverte tave apsigalvoti… – jo tonas staiga pakito, tapo kur kas supratingesnis. – Skolingas as neliksiu, – giliau ikvepes jis letai plauciuose uzlaikyta ora iskvepe. – "Kai uzsidaro durys, atsiveria langas"... tiesa? – pabande isspausti kazka panasaus i sypsena, nors samojis buvo ir nevykes. – Jie tavimi pasitiki. Todel jei visas sitas reikalas mums nenusiseks, – omenyje turedamas ju pabegimo plana, jis kelis kartus linktelejo galva. – Galesi teigti, jog bandziau tave is cia isgabenti per jega. Sutarta? – nereikejo paspausti rankomis, jog abu "samokslo dalyviai" suprastu esti tai buvo bene vienintelis budas uztikrinti jos sauguma jei planas A nueitu suniui ant uodegos.
Netrukus isiplieskusi dvienu nemirtingu vyru kova dialoga nutrauke, taciau kai po visko Amira ir vel prabilo, is Farley susilauke viso labo nedekingo debtelejimo. – Shut your mouth, – istare ne piktai, daugiau susierzines, kad vilkolake punch line'ui panaudojo jo paties zodzius. Neigiamai papurtes galva, alfa dar syk griztelejo i aptarinejama, paslika vyra. – Man pasiseke. Tas kales vaikas neatrode nusiteikes taip svetingai kaip Redfordas. Jei grandines ir saldymo kamera primenanti kambari galima traktuoti kaip svetinguma… – sumurmejo pats sau. Moraliskai pasiruosti suoliui zemyn paprasciausiai nebuvo laiko. Atmintyje vos akimirkai smestelejo kariniu pratybu akikirka. "Farley! NOW!" grieztas generolo balsas sureke tiesiai jam i ausi paskatindamas sokti is atgyvenusio The C-17 Globemaster III karinio lektuvo. "He's not gonna make it!" omenyje turedamas netoliese susmukusi dalinio nari, kuris viso skrydzio metu nuslepe esas sunkiai suzeistas bei kraujuojantis, generolas paplojo Aaronui per peti. "Better be alive next time I see you!” Laikydamas mergina glebyje, jis piktai i ja debtelejo. – Nori patarimo? Don't second guess your choices, – siek tiek suraukes antakius, jis isisteibelejo jai i akis. – Now suck it up and try not to land on your feet or else you will break them, – ji papiktino tai, kad moteris negalejo apsispresti ne tik kuriai barikadu pusei priklause, bet ir eme dvejoti ties savo pacios sumanymu kaip is cia pasprukti. – Isivaizduok, kad soki ant batuto… – nespejes uzbaigti minties, jis buvo pertrauktas atkutusio ir rematch trokstancio vampyro. <…>
Nuneses samones netekusios moters kuna vos keleta metru nuo namu, kuriuose buvo kalinamas, jis isodino ja uz vairo i pirma pasitaikiusi automobili. Prikises kelis pirstus prie merginos kaklo isitikino, kad ji gyva. Mazu maziausiai norejo reikalu tureti su dar viena vampyre. Neatmete tokios galimybes, juk apie Erika bei jo kraujo linija nezinojo nic nieko. – I'll be right back… – istare pats sau mat Amira tebebuvo praradusi samone. Aaronas pabande grizti. Taip, skamba beprotiskai, bet jis negalejo ten palikti Elodie. Negalejo palikti ir knygos, kuri I siu nakties padaru rankas pateko per ji. Velniai rautu, Elodie sitiek metu sugebejo ta knyga apsaugoti pati viena, o jis susimove nepraejus ne savaitei. Basomis begdamas per slapia, pazlugusia nuo smarkios liuties zole, jis nekele jokio garso. Ir stai, dar nepasiekus link paradiniu duru vinguriuojancio takelio, jis kaktomusa susidure su nematomu, taciau sumautai stipriu magisku lauku. It elektrine viela aptvertas dvaras tapo nepasiekiamas ne tik jam, bet ir kitiems i ji patekti bandysiantiems individams. Tokiems kaip Erikas. – Elodie… – iskose pro sukastus dantis ne nedvejodamas, kad tai buvo raganos darbas. Laiko persigrupuoti nebuvo. Erikas galejo bet kuria sekunde atsipeiketi, o tai reiske, kad jam ir vel tektu su Helneriu susiremti. Nuosirdziai manydamas kad pirmus du kartus jam paprasciausiai pasiseke, Farley nutare nerizikuoti. – Move on… – sugrizes prie masinos, jis rado Amira jau siek tiek samoninga. Paragines mergina pasislinkti, jis ir pats sulipo vidun. – It's a fucking electric car… – jo viltys automobili nuvaryti subliusko it muilo burbulas, taciau cia pat jo pusen buvo istiestas masinos raktelis. – This is your car? – is nuostabos vyro antakiai soktelejo virsun. Jo veida nejucia perskrode sypsnis. – How is your legs? – uzvedes masina jis pajudejo is vietos kone be garso. Ji neatsake, taciau skausminga grimasa vilkolakes veide kalbejo pati uz save. – Vampyro kraujas skatina tavo audiniu gyjima, bet jis neatstatys kaulu i reikiama vietas, – Aaronas giliai ikvepe. Tamsiaplauke tylomis, taciau aiskiai kente skausma. – Kuo tu vardu? – bandydamas nukreipti jos mintis nuo skausmo, jis trumpam i pakeleive zvilgtelejo. – Amira, ar zinai kaip toli nuo miesto mes esam? – vietove atrode miskinga, o civilizacijos uzuomazgu tokiu kaip miesto sviesos horizonte nebuvo matyti. Mergina neatsake, suspaudusi lupas viso labo ranka nurode i kuria puse pasukti kai jiedu privaziavo kryzkele. – No no no no, – paskubomis istare suimdamas jos peti kai vilkolake pasviro i prieki tarsi ir vel kesintusi netekti samones. – Ne dabar. Amira. Girdi mane? Man reikia taves samoningos. A… – tokioje situacijoje uzmegzti normalu dialoga buvo nelengva. – Is kur tu? Ar turi Nju Jorke giminiu? Kodel velniai rautu, nepriklausai kuriam nors buriui? Pasirinkimo cia tikrai netruksta, – prunkstelejo prisimines kaip stipriai susiskaldziusi buvo sio miesto vilkolakiu bendruomene. <...>
Tik atsidures zibintu apsviestoje gatveje, Farley suprato, kad devi baltus, vampyro krauju suteptus marskinelius. Ka jau kalbeti apie tai, kad is be samones gulincio kraugerio "pasiskolino" zemetas kelnes. – Shiiittt, – dar nepasiekes jam ir Arabellai priklausanciu namu driveway, jis pastebejo ijungtas sviesas. Ne. Nereikia suprasti klaidingai esti jis nenorejo su savo moterimi susidurti. Taciau galedamas rinktis, nebutu i namus prisistates butent tokiomis aplinkybemis. Maza to - su kompanjone. Isjunges varikli, alfa apejo automobili tam, kad padeti Amirai is jo islipti. Ji atrode ne kaip. Ne jos isvaizda, o bukle. Moters lupu kampuciuose buvo matyti sudziuvusio kraujo pedsakai. Atstodamas jai ramsti, jis gana greit suvoke, kad pati paeiti isnarintomis kojomis ji nepajegs. – Luktelk. Leisk man tau padeti, – pries tai perspejes, sueme ja i glebi bei nugabeno vidun. – This is Amira, – dar kolidoriuje susidures su mylimaja, Aaronas is kart pristate su savimi atsivesta omega, taciau ne todel, kad butu norejes uz akiu uzbegti bet kokioms dviprasmybems. Ne. Tokia mintis jam dabar nebutu net i galva sovusi. – Ji suzeista. Greiciausiai isnarintos abi jos kojos, – pasekes Diaz zvilgsni, kuris tiriamai nuskanavo kruvinus jo drabuzius, jis neigiamai krestelejo galva. – Kraujas ne mano, – paguldes Amira ant sofos, svetaineje, jis siek tiek nuo jos atsitrauke. – Are you ok? – suemes abu Bellos riesus, jis susirupunusiomis akimis isikibo jos veido. – Is Jared still at my mom’s? – sulaukes vos pastebimo linktelejimo, jis sueme isrinktaja i glebi, tvirtai ja apkabindamas. Sumerkes akis jis pabuciavo tamsiaplaukes galva. Palengva iskvepes plauciuose uzlaikyta ora, jis lengviau atsikvepe zinodamas, kad jai nieko nenutiko. – We need to find James. Not only we got a coven after us. Now the vampires wants that god damn book too.



Robert Cavannough aprūpintas CIA „safe house“ tebuvo laikina stotelė, iki tos akimirkos, kuomet šio anūkas ir jo tuo metu besilaukiusi draugė atkabins nuo savo uodegos korumpuotus FBI agentus, ketinusius hellhound patupdyti už grotų. Neteisingai apkaltinę buvusio Farley viršininko nužudymu. Pastaroji byla ilgainiui tapo šalta, mat tikrasis nusikaltėlis taip ir nebuvo pričiuptas. Savo ruožtu jaunimas atgavo galimybę sugrįžti į savo namus jau su naujagimiu. Cavannoug pasirūpino kad visos prieš tai įvestos blakės būtu pašalintos, nepriklausomai nuo to, kad anūkas taip ir nesutiko sugrąžinti „to“ aparačiuko, kuris panašius prietaisus išveda iš rikiuotės. Viskas stojo į savo vėžes: užrekomenduotas CIA viršininko, Farley atgavo darbą, kuomet savo ruožtu Arabella gavo galimybę susitelkti tiek į motinystę, tiek į studijų baigimą. <...>
Naktis, kurios metu NY liko sukrėstas didžiulės audros padarinių, taip pat nepraėjo be pasekmių ir pačiai tamsiaplaukei. Nepriklausomai nuo to, kad moteris buvo apsupta jos gerovę besirūpinusių asmenų, nutiko šis tas, kas galiausiai atsiliepė josios sveikam protui. Vilkolakių susiliejimo ritualo metu atlikti veiksmai, surišo pack’o karališkuosius atstovus tiek kūnais, tiek sielomis. Ir tai ką Farley jautė, kuomet raganos užpuolė šio šeimą, tas pats nutiko ir jo mate. Ji prasibrovė pro Lucas, Andrėjos rankas netrukus po to, kai dūžęs josios telefonas užfiksavo konkrečią žinutę nuo geriausios draugės, bei tuo pačiu Aaron’o sesers. Bet kuriomis kitomis aplinkybėmis, ji pasimėgautu vasarišką primenančiu lietumi it iš kibiro. Tai sukeltu sentimentus apie reikšmingas akimirkas, kurios sukrėtė, atvėrė akis ir galiausiai leido pajusti tai, kas prieš tai atrodė neįmanoma. Dabar buvo priešingai. Avėdama “aukštakulnius žudikus” ji pasileido tuščiomis gatvemis nežmonišku greičiu. Kiaurai permirkusios garbanos nemaloniai lipo prie veido, lygiai taip pat, kaip vilkėti drabužiai prie kūno. Pametė kelią, ausyse spengė pragaro garsai. Kuomet viena akis vis stipriau balo, kita priešingai, liepsnojo atvira liepsna. Skausmas bandė suvaržyti jos veiksmus, tačiau kūnas ir jame esanti šerdis neleido sustoti. Jai pavyko nutolti ne tik nuo paskui pasileidusios hibridės ir vilkolakio. Sustojo tik tuomet, kai atsidūrė skersgatvy, iš kurio kelias buvo tik atgal. Atlošė galvą, matydama kaip jos galvoję lietus susilieja su krauju, ir tuomet kažkas stipriai ją trūktelėjo, delnu uždengiant burną. <…> Erdvės suvokimą Arabella susigrąžino tik po kelių valandų, kuomet buvo pasodinta už valgomojo stalo, Aaron’o namuose. Priešais stovėjo garuojančios arbatos puodelis, bei keistokai atrodanti dėžutę. Kontaktiniai lęšiai? Ji pakėlė akis į asmenį, kuris ją čia atgabeno. Jos žvilgsnis sudrėko, nors protas aiškiai atsisakė priimti faktą, esti tai gali būti tikra.
– Put it on. This way you’ll avoid obvious questions we don’t have answers yet. Bella… Please, just listen to me and do what I say. – Žemas, britišką akcentą turintis balsas netrūko paraginti tamsiaplaukę. Kuomet ji savo ruožtu buku žvilgsniu “glostė” jo veidą. Tą patį veidą, kurį buvo įsiminusi tik iš kelių nuotraukų, kurias Teresa nebuvo spėjusi sunaikinti. Nepaprastai jautri uoslė gaudė pažįstamas natas, kuomet garbanė vos pastebimai neigiamai krestelėjo galvą. Šokas buvo sukaustęs visą josios liauną kūną. Ji drebėjo, nevalingai, nekontroliuojamai, nors šalta ir nebuvo. Praskleidė lūpas, tarytum būtu norėjusi pasisakyti, tačiau čia pat save sustabdžiusi netuolygu ar dėl to kad nerado tinkamus žodžius, ar dėl to, kad šie užstrigo taip ir nepasiekę viršaus.
– It’s okay pumpkin. I promise, when the time comes, I will explain everything to you. What you need to know now, is that you are safe. You are at home, and even your crazy motherfucker dog didn’t took me as a threat. I’d call it a win. – Jo veide pasirodė kažkas panašaus į lengvą, pritemptą šypseną, kuomet gražuolės įtėvis atsistojo nuo stalo. Vis dar nepaleisdamas jos iš savo akių, neskubėjo su fiziniu kontaktu. Galėjo įsivaizduoti kad jai buvo reikalingas laikas, ne tik tam kad priimti faktą kad jis grįžo. Bet ir suvirškinti visos šios nakties įvykius. Jis taip nieko ir nepaaiškino jai dabar, o ji nebandė jo sustabdyti, kuomet praeidamas pro “fluffy”, Andrew pasiekė ant pakabos nudrėbtą savo puspaltį. Jis žinojo, o ir ji žinojo, kad netrūkus jų keliai ir vėl susitiks. Jis pasirodė jos gyvenime ir vėl, ne atsitiktinumo dėka. Tai buvo sutarties su velniu dalimi, kuria jis pakartotu dar ir dar kartą, nepriklausomai nuo to, kokia bus šito kaina. Ir reikia pabrėžti, kaina buvo paini, pragariška ir žinoma nedėkinga niekam, apart pačiam Silvanus Ambrose. Manyti kad velnias sėdi ir nieko nedaro, kuomet yra rezgami sąmoklai prieš jį, būtu siaubingai idijotiškas. Well. In time he will strike, and he will strike with class. Andrew pasišalino, ant prieškambario spintelės palikdamas simboliškai reikšmingą “bloody rose”. <…>
Patirti išgyvenimai neišgaravo tiesiog spragtelėjus pirštais. Ją vis dar siaubingai purtė, laužė kaulus netolygu būtu pasigavusi po pasaulį paplitusį covid’ą. Sulindusi į dušo kabiną, garbanė atsuko karštą, ne, kone verdantį vandenį, kuomet nuoga atsisėdo ant užpakalaičio. Deginantis vanduo niekaip jos neveikė, neparaudo net oda, kas bet kuriam kitam asmeniui sukeltu tam tikro laipsnio nudegimą. Kūną vis dar buvo nusėtos tamsios, slyvinės spalvos hematomos, kurios nekėlė ne ląšo skausmo. Jos tiesiog niekur nedingo. Kelendama dantimis, ji stengėsi suspausti žandikaulį taip, kad procesą sustabdyti. Veltui, mat netrukus stingdančio šalčio banga ėmė kaustyti dar stipriau. Tai tęsėsi iki to momento, kai tiesiog “pradingo”. Išlipusi iš kabinos, ji netrūko įsisupti į rankšluostį. Delnu nubraukė nuo veidrodžio garų paliktą šleifą. Pažvelgė į savo atspindį, kuomet pagaliau išpakavo iš Andrew paliktos dėžutės silikoninį objektą. Nors rainelės ir skyrėsi, po lęšio uždėjimo. Tai ne taip pastebimai krito į akis. Gražuolė atsikvėpė, patraukė miegamojo link, ketindama ten surasti ką nors šilto apsirengti. Dirstelėjo į ant riešo vis dar prikabintą apple išmanųjį laikrodį. Aaron’as ne tik kad nesusisiekė su ja, bet nebuvo grįžęs namo. Trūktelėjo už ant lentynos kyšojosio megztinio rankovės. Tikriausiai tai buvo atsitiktinumas, arba paties likimo mestas ženklas. Tačiau pajudinta medžiaga, su savimi patempė ir ant viršaus užmestą kartoninę dėžę, kurią buvo atsivežusi, bei taip ir neiškrovusi iš savo vaikystės namų, kuriuos teko parduoti už niekingą kainą, tačiau dar tą pačią dieną. Dėžė sunkiai nuvirto ant grindų, paberdama iš savo vidaus įvairius agregatus iš Diaz gyvenimo. Nuotraukų pluoštas, nedidelis aukcione įsigytas teleskopas, sidabrinė grandinėlė pack’o simboliu, kuris kadaise priklausė Teresos vyrui, su kuriuo ji spruko nuo vilkolakių, kuriems dabar karaliavo ji pati. Ir džemperis. Senas, ir aiškiai matęs gyvenimo. Amerikietiško futbolo komandos simbolika, ant nugaros išsiuvinėti “A. Farley” inicialai. Tas pats džemperis, kurį tą siaubingą naktį ant sunkiai sužaloto penkiolikmetės kūno užvilko Judith Farley, prieš tai, kai paguldė šią į atvėsusią, iš namų “išskridusio” sūnaus lovą. Tas pats džemperis, kuris vėliau lydėjo Arabella viso atsistojimo ant kojų metų, it kažkoks saugumą priduotantis simbolis. Kažkas, ko energetika buvo tiek stipri, kad atrodė kosmosiška. Ji parklupo ant kelių, į rankas paimdama būtent paskutinį objektą. Priglaudė prie vis dar drėgnos krūtinės. Užsimerkė. Būtu velniui sielą pardavusi dešimtys kartų, kad dabar vietoj šios susidėvėjusios medžiagos, galėtų prisispausti prie savininko kūno. <…>
Kai pro didelius, kone panoraminius langus pasirodė pravažiuojančio automobilio žibintų šviesos, gražuolė tamsiaplaukė sukluso. Šoktelėjo nuo sofos kur kas greičiau, nei kad protas būtu padavęs impulsą atsikelti. Jos kūnas it stiprus vėjo gūsis, sudrebino aplinką, nunešdamas ją prie durų. Suspaudė širdį, netolygu atlaikyti jaučiamą nerimą taptu kone nepakeliama. Ji jau siekė rankenos, Kuomet durys atsilapojo iš kitos pusės. Žengė atgal, ne į priekį. Aaron’as buvo ne vienas, tačiau josios žvilgsnis iš pradžių net nepastebėjo jo bendrakeleivės. Tai akimirkai širdis jau kone gviešėsi išsimušti iš krūtinės ląstos. Jis prabilo, pristatydamas jai pirmą kart matomą moterį, tačiau Diaz taip ir nepasuko akių į ją iki pat tos akimirkos, kuomet jis it suprasdamas jos sutrikusio, klausiamo žvilgsnio manierą, paaiškino, esti kraujas, kuris buvo įsigėręs į jo vilkėtus drabužius, nebuvo jo. Sunkiai nurydama burnoje susikaupusius, atrodytu kažką aštraus, spygliuoto, primenančius, skysčius. Išlikusi nebyli, ji neistengė maišytis po kojomis, iki pat tos akimirkos, kuomet agento rankos atsilaisvino, paliekant naują “draugę” ant sofos. – Last time I checked, broken bones are fixed in hospital, after consulting with trauma surgeon and doing some x-rays. – Subumbėjo sau po nosimi, ne todėl kad būtu priešiškai nusiteikusi, o todėl kad tai buvo absoliučiai logiška pastaba, liečiant jo konstatuotą faktą apie moters sužeidimus. Jau dabar jos galvoje susiformavo mintis apie tai, kad būrio viduje turėjo jauną daktarę, kuri esant specifinėms aplinkybėms ne kartą buvo pasitarnavusi gentainiams. Ir visgi, Amira jai buvo absoliučiai nepažįstama asmenybė. Ir nepažįstamais ji nepasitikėjo, ypatingai pastaruoju metu. Kuomet panašu kad visas pasaulis ėjo tiesiai velniui į šiknaskylę. Kad ir kaip Andrėja seksualizuotai tai buvo išreiškusi. Giliau įkvėpusi, ji jau ketino pasitraukti prie spintelės, tačiau čia pat priešais atsirado Farley. Kaip ir kiekvieną kartą, josios kūnas šiek tiek išsitempė, tarytum išreikšdamas kažkokį neesamą susikuklinimą. Arabella nuleido akis į jo pirštus, kurie tvirtai atgulė ant josios riešų. Tai trūko tik akimirką, kuomet savo tamsias, it naktis akis, ji pakėlė ties mylimojo veidu. Buvo akivaizdu, kad norėjo pasakyti daugiau, tačiau viso labo atrėžė ganėtinai sausą – Yes. Now I’m okay. – Jai nereikėjo to pasakyti balsu, kad taptu akivaizdu esti gerai pasidarė tuomet, kai pagaliau išvydo jo veidą. Pastaruoju metu buvo nutikę viso tiek daug, ką normalus protas paprasčiausiai nesugebėtu nei atlaikyti, nei suprasti, nepagavus šizoidinio epizodo. Jis visuomet ją taip veikė, įpūsdamas ne vien pasitikėjimo savimi, tačiau ir priduodamas saugumo jausmą.
– Yes, I asked Judith for one more night… Altho, I ordered Nathaniel and other betas to surround her house just in case. They are protected. – Berniuko saugumu Arabella nusprendė pasirūpinto tokiu principu ne todėl, kad manytu esti raganos ir vėl pasikęsintu į šio gyvybę. O todėl, kad nebuvo tikra kas sugebės berniuką apsaugoti pati, jei pasikartos tai, kas nutiko klube, kuomet pragaras atrodytu iš vidaus pasistengė ją pasiglemžti į prarąją. Tardama šiuos žodžius, ji nejučia ir pati žengė į jo pusę, tuo pačiu metu, kuomet hellhound timptelėjo ją arčiau. Tamsiaplaukės rankos netrūko apsivyti jo kūną, piršus nagais įsmeigiant į plonytę marškinėlių medžiagą, jam iš už nugaros. Jos kerinčios akys lėtai pasisuko Aarono veido link, kam netrūko paantinti ir visas veidas, kuriuo prisispaudė jam prie kaklo. Supuškavo, prisispausdama prie jo taip stipriai, tarytum nuo to būtu priklausiusi bent vieno jų gyvybė. Leisdama plaučiams prisipildyti jo kvapu, ji ir pati netrūko paslėpti akis po tankiomis, juodomis blakstienomis. Akimirka tapo neįkainojama vien todėl, kad iš visų pusių mesti sunkumai, išbandymai, tiesiog neteko bet kokios prasmės. Diaz rankos atitrūko nuo jo nugaros, pakildamos ant pečių, ir galiausiai susirakindamos ant kaklo. Ji neskubėjo pasitraukti. Leisdama sau dar šiek tiek laiko, pasimėgauti, “prisigerti” fiziniu artumu. Iš patiriamos emocinės ekstazės pažadino jo žodžiai, o tiksliau balsu paminėtas vardas. Vardas, kurio ji nesijaustu drąsi minėti prie svetimų personų. James Petrov. Biologinis tėvas, praktiškai besielis demonas, kuriam iš esmės turėtų rūpėti absoliučiai niekas. Ir vis tik, asmuo, kuris su savo jaunėle dukra susikūrė tiek stiprų ryšį, kad šį sulaužyti yra paprasčiausiai neįmanoma. Ir taip, tokia josios nuomonė išliko net tuomet, kai Elodie it kokią visą deginančią tulžį spjovė jai į veidą kad James rankose ji tėra naujas žaisliukas, prieš velnią. Buvo dalykų, laiptelių, trupinių, kurių suvaidinti nesugebėtu net tie patys Petrov bloodline atstovai. Tiek kiek jie buvo ištikimi sau, tiek jie buvo ištikimi savo “trust circle”. Ir lygiai taip pat, kaip overprotective James buvo Bellos atžvilgiu, dalykas buvo abipusis. Ji krenkštelėjo, vien žvilgsniu nurodydama kad prie viešnios apie tėvą nekalbės. Nothing personal, nekalbėtu ne prie vieno jai nežinomo asmens. Galu gale, net tie patys porai ištikimi vilkolakiai nenutuokė nieko apie Arabellos tėvą. Tą dalį, kas jis iš tiesų buvo ar kokius netipinius sugebėjimus turėjo. – We won’t find him on purpose. He will show up, when he will think it’s needed. Don’t act like you don’t know this yourself. What about the coven… They are no longer after us. – Kažkas apie jos kūną aiškiai pasikeitė, kuomet Arabella nejučia atsitraukė. Ne per daug, kad atsirastu atstumas ar butaforinė praraja. Buvo akivaizdu, kad ji kažko nepasako, tačiau ne todėl kad norėtu laikyti jį nežinioje. O todėl, kad tokiam paaiškinimui nebuvo galima turėti liūdininkus. Kaip be pasukus, ji nebuvo good dėl to, kaip užtikrino savo šeimos saugumą nuo asmenų, kurie išsityčiojo iš jos naujagymio. Atitinkama veido išraiška, ir tai kaip ji perbraukė delnu per jo veido šoną, leido suprasti kad paaiškins tai vėliau. Žengė link spintelės, iš ten ištraukdama buteliuką su “moteriškais vitaminais”, kuriame vis dar turėjo medikamentus, kuriuos vartojo tuomet, kai buvo mirtinga. Pakeliui taip pat pasičiupo ir vandens buteliuką, bei kažkada pradėtą, bet taip ir nebaigtą burbono butelį. Atsisėdo ant žurnalinio staliuko priešaus Amira. Kiaurai veriantis Diaz žvilgsnis netrūko pasitikti nepažįstamosios. Josios putlios lūpos sujudėjo, leidžiant pro jas prasiveržti žodžiams.
– I guess there’s a reason why you can’t seek medical help. I could call our friend, who’s a doctor. But this would take a while for her to come here. So, you can trust me instead. – Iškeldama abi savo rankas, tamsiaplaukė nurodė pasirinkimą tarp svaigalų ir medicinando narkotiko.
– My sister was a trauma surgeon assistant. So I learned a thing or two. Can I? – Galvos mostu nurodydama jos “išsuktas” čiurnas. Ir tik tuomet, jei gavo leidima, palinko sdant įdėmiau galėtu nužvelgti situaciją. – You have two options. First take the buzz, that probably would be my choice, because of a low pain intolerance. Or take the good stuff. It’s morphine in pills. In both ways it’s gonna sting like hell. – Tamsiaplaukės veide subolavo kreivokas vypsnis, kuomet padėjusi prie jos abu pasirinkimus, nesikuklindama, kaip galima greičiau ir tikslingiau suėmė vieną jos koją. TRAKŠT. Tuomet antrą. TRAKŠT. Kadangi visą tai atliko nelabai žmogišku greičiu, bei nekukliai pasinaudodama savo rūšies galimybėmis, atsitraukė taip pat gana grietai. Kažkas jos veide išdavė apie tai, kad šioks toks skausmo sukėlimas, pamaitino vidinį jos demoną. – You are welcome. Moon curse will do the rest. – Tam kartui Arabella atsitraukė duo viešnios, ir vėl visą savo dėmesį atiduodama Aaron’ui. Jos žvilgsnis tapo kur kas labiaal švelnus, nors tam tikri jame esantys krisleliai išdavė apie niekur nedingusį nerimą. Kuriam budo begalinis pagrindas, turint omeny tai kas nutiko, ir tai, kad vėl ir vėl buvo paminėta knyga, nuo kurios iš esmės priklausė James egzistencinis klausimas. Jos ranka, siekdama jo artumo, netrūko susidurti su priklausančia jam. It koks palaikymo symbols. – Why do vampires even know about this book? What the hell happened to you, baby?



- Aš nepadėjau tavęs čia įkišt!-beregint pasišiaušė išgirdusi į ją mestus kaltinimus, kurie pagal jos supratimą buvo niekingi ir šmeižikiški,-Esu tokioje pozicijoje, kad jei man sako,-netrukus ji pradės vaipytis kiek pakeitusi-pažeminusi toną,-Amira eini į tą kambarį ir pasistengi, kad to bičo viešnagė praeitų kuo sklandžiau, tai aš einu į tą kambarį ir pasistengiu, kad to bičo viešnagė praeitų kuo sklandžiau! KO-TU-NE-SUP-RAN-TI?-ak, kaip nuostabu neva Aaron'as GALIMAI pamanė, jog šiuose namuose, kuriuose knibždėjo vampyrai bei magijos valdytojos, omega vilkolakės žodis kažką reiškia, kai didelių protavimo pastangų nereikia norint suprasti, kad tikrai taip nėra,-Jau sakiau, kas privertė mane apsigalvoti,-tyliai subumbėjo nunarinusi tamsias akis, galvoje turėdama Eriką, kurį pažinojo visą savo gyvenimą, todėl suvokė, jog ši viešnagė Farlėjui tikrai gerai nesibaigs, kai ilgaamžis sadistas vampyras prisilies prie jo unikalaus kūno. Sukdamasi apie Hellner'į ji matė tiek skausmo, žiaurumo ir iškrypimo, kad visa tai ištverti nepametus sveiko proto sugebėjo tik įteikdama sau, lyg turi džiaugtis, kad nėra tų nelaimėlių vietoje. Aaron'o nusiteikimas pakito. Sušvelnėjo. Ir dėl to Amira pasijuto geriau. Saugiau,-Sutarta,-sutikusi su vyro sumanymu (o geresnio šiuo atveju ir nebūtų galima rasti), kuris potencialiai padės išsukti ją nuo nemalonumų ji išspaudė silpną, bet nuoširdžią šypseną.
- Aš savo akimis, blaivi ir neapsinešusi mačiau kaip tu išlydai metalinę grandinę pasikrovęs nuo žvakės liepsnos. Manyčiau grandinė prie kojos yra dar labai humaniškas ir svetingas sprendimas,-ji nesiekė užtarti visos šios peklos sumanytojo, bet papokštauti galimybės nepraleido. Aaron'as "užkrovė" ją pozityvu, kurio jai dabar labai reikėjo. Amira visados buvo velniškai nuo kitų emociškai priklausoma asmenybė. Bet tu ir negali išaugti racionaliu ir psichologiškai nesutrikdytu individu, kai nuo pat gimimo sukiesi iškreiptame Eriko Hellner'io pasaulyje ir likai gyva tik todėl, kad esi savotiškai unikali.
Eksperimentai su antgamtinio pasaulio būtybėmis yra anokia pogrindinio pasaulio naujiena. Gerokai prieš Desmond'ą Abberline ar tą patį Eriką nestigo asmenų, kurie jautėsi superior kitų atžvilgiu, o laikydami rankoje skalpelį, skrosdami minkštus audinius, kuisdamiesi po organus jautėsi it dievai. Ir Hellner'is iš tikrųjų jautėsi kaip dievas eksperimentuodamas su nelaimėliais, kurie padėjo jam rasti būdus juos žudyti, gelbėti ar bent fižiškai pagerinti. Erikui genialių idėjų kildavo nuolatos. 1973aisiais perskaitęs pirmąjį Blade komiksą ir įkvėptas pagrindinio istorijos herojaus ėmė kolekcionuoti nėščias moteris, kurias vertė vampyrėmis tikėdamasis, kad šios pagimdys žmogaus-vampyro hibridus, kurie galės vaikščioti dienos šviesoje bei turės visiems vampyrams būdingas stiprybes ir tik troškulį kaip silpnybę. Nenustebinsiu, bet jam nė karto fantazijos realizuoti nepavyko. Nėščios moterys tapusios vampyrėmis kūdikius nepriklausomai nuo to, kokios išsivystymo stadijos jie buvo pagimdydavo negyvus. Hellner'is pateisindamas savo pirmąją pavardės dalį eksperimentavo ir su naujagimiais bei kūdikiais. Bandė versti juos vampyrais, kas surprisingly (o gal ir ne) pavykdavo 8niais atvejais iš 10ies. Bet koks įdomumas tirti tokį nesavarankišką būtybę kaip žmogaus palikuonį kūdikio stadijoje? Kuris nieko dorai nemato, nesupranta ir ištisai klykia, nes trokšta kraujo? Tiesa, vaizdas, kaip menkas, liesas kelių dienų naujagimis sunkiai šliaužia prie kūno, kad galėtų iš jo atsigerti kraujo yra šiurpiai epiškas. Ko neturi naujagimiai ir kūdikiai? Dantų, teisingai. Nieko keista, kad klykdami iš alkio jie greitai nusibaigdavo. 1980aisiais Eriką netikėtai apsėdo mintis, kas nutiktų su vilkolakio geną turinčiais kūdikiais, kurie gimtų gimdymo metu pražudę savo motiną? Nereikia priminti viso to gana paprasto prakeiksmo aktyvavimo principo, tiesa? KETURIOLIKĄ metų Hellner'is aktyviai ieškojo eksperimentui tinkamos kandidatės - nėščios moters su minimalia tikimybe iškęsti tą gimdymą nenumirus dėl vaisiaus dydžio ar kokios retos patologijos. 1995 metais jis ją rado, o sekančiais gimdyvė pagimdė dvynius, kuriems laikui bėgant suteiks Amiros ir Noman'o vardus. Didžiam Eriko nustebimui po didelės nesėkmės su baby vampires, mėnulio prakeiksmas nepagailėjo mažutėlių, tokia plona, idant net perregima oda apsitempusių naujagimių. Laikė juos stebuklais ir ypatingai saugojo tam, kad jie išgyventų ir galėtų juos tyrinėti. Hart'ai užaugo laboratorijose. Jų nebadė, nežudė, nekankino, bet stebėjo. Kai visi kiti bandymai sukurti baby werewolves nesigavo Hellner'is natūraliai ėmė vis labiau vertinti retuosius savo egzempliorius. Amira nežiūrėjo į Eriką kaip į tėvišką figūrą, anaiptol. Naivu tikėtis, kad sadistas vampyras tokį ryši kūrė. Ji jautėsi taip, lyg jam priklausytų. Noman'ui pavyko atsiriboti, pakelti sparnus, susikurti kažkokį gyvenimą, bet Amira liko su Hellner'iu, aklai vykdydama kiekvieną jo užgaidą. Iki pat šiandienos.
Atsijungusi ji kaip ir visados persikėlė į savo svajonę, kurią pati ir susikūrė. Dar vaikystėje išmokusi lucid dream'int, miegodama ji gyveno gyvenimą, kurio realybėje neturėjo. Čia ji turėjo mylinčią mamą, tėtį, jaukius namus. Čia ji studijuodavo ir dirbdavo, susirasdavo tobulą vyrą, gimdydavo jam vaikus. Dabar mintyse jos šiltos rankos lietė Farley veidą, kol jis glostė pilvą, kuriame Amira nešiojo jųdviejų vaiką. Aptemusi Hart sąmonė pragiedrėjo. Ji iš karto nesuprato, kad randasi automobilyje, bet jautė sūpavimą bei raminantį važiuojančios transporto priemonės gaudesį. Amira girdėjo malonų Aaron'o balsą, bet neskubo į jį atsakyti. Susitelkė į išnarintų čiurnų bei kelių skausmą, kurį pakenčiamu darė Erik'o kraujo keliama šiluma skrandyje, galvoje bei sužeidimuose. Vaizdas liejosi, bet ji pažvelgė į greta sėdintį vyriškį. Pajuto krūtinėje šilumą. Jai nepatiko, kad Farley kalbėjo ir klausinėjo visokių nesąmonių. Kai jis tylėjo jai buvo lengviau įsivaizduoti tai, ką ji norėjo. Sąmonės ji nebe prarado, tačiau kalbėtis su Aaron'u nepajėgė. Automobilis sustojo ir Hart nuovoka bemat suaštrėjo.
- Kur mes atvažiavom?-paklausė sutrikusi, žvelgdama į namą priešaky, labai primenantį tą, iš jos sapnų,-Ar tai tavo namai? Aaron'ai, aš neketinu būti tau suknista našta. Aš noriu eiti iš čia,-dar vyrui nepriėjus mergina pabandė atsistoti. Blogai pradėjusios gyti kojos neišlaikė jos kūno svorio. Pajutusi siaubingą skausmą ji sukliko ir susmuko, tačiau reikiamu metu pasimaišęs hellhound'as padėjo jai išsilaikyti,-Tai bent prisidirbau,-šyptelėjo dar labai optimistiškai vertindama savo situaciją,-Aaron'ai... Erikas... Juk tu jo nepražudei?-jos balsas virpėjo. Negalėtų nusakyti jausmo, kuris užplūdo pagalvojus, jog 800 metų jo spalvingos egzistencijos galėjo pasibaigti Farley dėka. Šlubčiodama, kone vilkdamasi, daugiau tysiama vyro, nei eidama pati ji pasiekė namus, kuriuose silpnai, bet maloniai kvepėjo moteriškais kvepalais. Amira suvokė, jog netrukus papuls į labai nejaukią situaciją. Net neabejojo, kad už kampo išnirs pritrenkiančio grožio Aaron'o širdies draugė, prieš kurią ji pati atrodys kaip amaras ant ramunės žiedo. Ir kai taip nutiko, labai panašų efektą ji ir patyrė. Arabella buvo pritrenkianti. Ji pasijuto gėdingai. Dėl savo minčių, savo vienpusės afekcijos Aaron'ui. Mergina suvokė, kad elementariai ji neturi šansų. Tai skaudino. Nepastebėjusi to, kad žiopso kiek per pastebimai ji stebėjo įsimylėjelius tyliai jiem pavydėdama. Visados troško tokių santykių. Tokios meilės, švelnumo, tačiau visados susidėdavo su paskutiniais šūdžiais (ir šūdėmis), kurie jos anei kiek nemylėjo. Galbūt juos traukė jos kūnas ar faktas, kad ji leido jiem daryti su juo absoliučiai bet ką, nes didelės savigarbos Hart neturėjo. Bet jos sudaužyta siela nerūpėjo niekam. Tamsiaplaukė vilkė liūdnai atsiduso. Ji palydėjo akimis priartėjusią Arabellą akivaizdžiai ja grožėdamasi, o užkalbinta šyptelėjo.
- Esu prigėrusi daug seno vampyro kraujo,-atsakė paaiškindama kodėl į gydymo įstaigą vykti negali vien tik dėl to. Vampyrai dėjo milžiniškas pastangas į tai, kad jų stebuklingo poveikio kraujo paslaptis liktų paslaptimi. Amira neturėjo jokio pasirinkimo tik tikėtis pagalbos iš Aaron'o su Arabella, todėl neketino vaidinti, jog pagalba jai yra nereikalinga,-Morfinas tiks idealiai,-puikiai žinodama kas laukia ji pasičiupo tamsiaplaukės jai siūlomas piliules ir vandens buteliuką. Įsimetė jas į burną ir užsigėrė. Suknistas narkotikas nė veikti nepradėjo, kai su paprastam žmogui nebūdinga jėga Diaz atliko būtinus veiksmus vargšutėliam Hart kaulam. Moteris klykė įsikniaubusi į sofą.
Amira sėdėjo vis dar bijodama stotis. Kojas gėlė ir tuo pačiu šildė gydantis vampyro kraujo poveikis. Ji iškentė skausmą ir dabar atrodė nurimusi, nors ant skruostų nė nenudžiuvo veidą numerkusios ašaros. Įsimylėjėlių ji nestebėjo, netgi nesiklausė. Lyg išskridusi į savo pasaulį žvelgė į vieną tašką, kol netikėtai prabilo.
- Aaron'ai...-kreipėsi į vyrą suvaidintai atšiauriai,-Ar tikrai esi alfa? Juk tai reiškia, kad turi būrį, tiesa? Noriu tapti jo dalimi. Man to reikia. Tu palikai Eriką gyvą, jis ieškos manęs. O radęs greičiausiai ir nudės. Jis neatleis man to, kad padėjau tau. Man reikia apsaugos. Bet tuo pačiu suprantu, kad visam būriui per mane kils pavojus. Erikui 800 metų,-pakartojo, pabrėžė,-Jis vienas stipriausių ir seniausių likusių vampyrų. Nežinau kaip jum, bet man baisu,-ji susigūžė apsikabindama kelius,-Noriu paprašyti telefono,-pridėjo pakeitusi temą į kiek žemiškesnę,-Noriu išsikviesti brolį.

''The coven… They are no longer after us.’' Sie Arabellos zodziai priverte Aarono veida istysti, o antakius siek tiek susiraukti. – What? – istare nebyliai, viso labo sujudines lupas. Diaz patrauke link namu viesnios ir jam neliko kito pasirinkimo kaip tik sekti is paskos, taciau jis neketino sios temos palikti ramybeje. Sunkiai nurijes burnoje susikaupusius skyscius, jis isliko nuosalyje, gana ruscia veido israiska stebedamas dvieju moteru interakcija. Tarsi i burna butu prisisemes vandes, jis isliko nebylus, o is savo apmastymu atkuto tik isgirdes pirmaji, ausi rezianti trakstelejima. Savo moters sugebejimais jis pasitikejo, nors pries tai jos tokiame amplua ir nebuvo mates. Karo lauke buvo mates panasias ''operacijas'' atlikinejancia Sarah, taciau pats nebuvo uztektinai susipazines su zmogaus anatomija, kad tokiam manevrui ryztusi pats. Amiros agonija buvo sunku stebeti net ir nejauciant merginai tam tikros suasmenintos simpatijos. Ir vis gi, kartu jie isgyveno gana sukrecianti ''nuotyki'', todel abejingas jos skausmui farley taipogi negalejo islikti. Guode tai, kad netrukus pradesiantis veikti opioidas leis jai siek tiek pailseti, o kraujo sistomoje cirkuliuojantis vampyro kraujas turejo keleta kartu paspartinti audiniu regeneracija. – Can we speak in private? – gana tyliai kreipesi i Arabella, linkteledamas galva virtuves pusen. Tamsiaplaukei davus sutikima bei patraukus link duru, Aaronas is vietos nepajudejo. – I will be right with you, – tarstelejo Bellai ir tik kai female hellhound pradingo uz duru, jis zenge arciau suzeistosios. 
''Aaron'ai...Ar tikrai esi alfa? Juk tai reiškia, kad turi būrį, tiesa? Noriu tapti jo dalimi. Man to reikia. Tu palikai Eriką gyvą, jis ieškos manęs. O radęs greičiausiai ir nudės. Jis neatleis man to, kad padėjau tau. Man reikia apsaugos. Bet tuo pačiu suprantu, kad visam būriui per mane kils pavojus. Erikui 800 metųJis vienas stipriausių ir seniausių likusių vampyrų. Nežinau kaip jum, bet man baisu... Noriu paprašyti telefono. Noriu išsikviesti brolį.’' Amiros zodziai ji pastebimai papiktino. Absoliuciai viskas, kas pasipyle is tamsiaplaukes burnos vos tik sie du liko vieni, skambejo kaip akiplesiski kliedesiai. – Leisk tau priminti, kad tu pati norejai is tenai nesdintis, – susnypste.
– Vien tavo buvimas cia, – rodomuoju pirstu nurodes parketa sau po kojomis, jis atrode rustus. – Kelia pavoju visai mano aplinkai. Mano zmonai, mano buriui, – neigiamai krestelejo galva. – Mes atsiskaite. Girdi? – nepalikdamas vietos nagociacijoms, jis giliau ikvepe pries tesdamas, tarsi bandydamas islaikyti ''stipraus ir apsisprendusio'' asmens naratyva. Jo elgesys buvo nebudingas jam paciam. Juk Farley is prigimties buvo linkes kovoti uz teisybe. Ginti bei saugoti tuos, kurie patys apsisaugoti negalejo. Butent tokius, kokia dabar atrode Amira. Taciau karta jau susimoves, pasirinkes atstovauti Elodie interesus, jis tik per plauka neprarado dvieju, sau svabriausiu asmenu, todel antra karta taip rizikuoti jis paprasciausiai negalejo. O ir naujus priesus jis rinko greiciau nei susiktus pokemonus, zaidime 'pokemon go’. – Tikriausiai pati supranti, kad neturiu pagrindo tavimi uztektinai pasitiketi, – pareikalavusi mobilaus telefono, omega jo veide issauke sarkastiska grimasa. – Pailsek, pasistenk numigti... o rytoj ryte pats tave nuvesiu i susitikima su broliu, – Aaronas negalejo buti tikras, kad gavusi pirma proga, ji nesusisieks su Redfordu ar tuo paciu simtameciu vampyru bei neatves ju tiesiai cia. – Kol esi cia, esi subjektyviai saugi. Tiek as, tiek Bella, tuo pasirupinsime, – lauke pasigirdo uzsidaranciu garazo vartu garsas. Tarsi perskaiciusi mylimojo mintis, Arabella pasirupino, kad ju driveway stovejusi Amiros masina, atsidurtu vidiniame garaze bei nepritrauktu nepageidaujamo demesio. – Good talk… – giliau ikvepes jis siek tiek uzverte akis, pastebejes, kad morfijui pradejus veikti, mergina nugrimzdo i miega. Greiciausiai pries tai, kai jis spejo uzbaigti savo monologa. Priejes arciau, jis nuo sofos rankturio pastvere pleda, kuriuo apklojo pusiau sedomis uzmigusia moteri. Atsargiai perkeles jos kojas nuo kavos staliuko, jis padejo jai labiau isipatoginti, isjunge sviesa bei pagaliau paliko ja ilsetis.
– I've got into a car accident… – isejes is svetaines, jis kolidoriuje susidure su Arabella. – A vampire tried to take the book... but she couldn’t, – ne atsitiktinai nutylejes apie mirtinai suzalota civili, jis nusivilko sukruvintus marskinelius. Gniauzdamas mineta ruba kumstyje, jis tese. -It's like... it's like her fingers turned to cole as soon as she tried to lift the book,-suraukes antakius jis susitiko Bellos zvilgsni. – That's when i remembered James telling us he is unable to touch the book. Which makes me think that that woman wasn't excatly a vampire... I don't know... I am not sure what happened next, – sunkiai nurijes burnoje uzstrigusi gumula, jis nudelbe akis zemyn. – I think… – jo krutine, ant kurios beje nebuvo amtyti Danieles jam sukurto pakabuko, kilnojosi sparciau, tarytum vien mintimis grizes i ivikio vieta, jis isgyventu tam tikro lygio panikos ataka. – I think I have turned, Bella, – galop pakeles akis i isrinktaja, jis atrode kaip niekad susikrimtes. – I don't remember anything. It was like a blackout. I am afraid I might have hurt someone… – jo akys nejucia nukrypo ties sukruvintais marskineliais jo rankose.
– When I woke up, that's when I met Amira. She was working for vampires. Who must have found me... god knows where. We were miles away from where it all happened. The book was gone. My car... they have taken care of it. The man in possession of the book is Sebastian Redford. Which doesn't make sense… – tebekalbedamas, jis patrauke miegamojo link budamas tikras, jog Bella seks paskui. – We... Amira and I, got out of there but not before another vampire, the one she has mentioned, tried to kill me, – panardineds pirstus i savus plaukus, jis nubrauke siuos atgalios. – This is insaine. None of this makes any sense, – syptelejo pagaliau susitikes Arabellos zvilgsni, taciau jo sypsena atrode nenaturali, paklaikusi. Delnu perbraukes isilgai sau per veida, jis ir vel mintimis nutolo kazkur kitur. Jei tiksliau, ji kamavo siaubingai bloga nuojauta del to, kokiais motyvais ten atsidure Elodie, taciau ar jis galejo apie tai uzsiminti Diaz tikedamasis, kad si nepuls prie savitu isvadu? Turint omenyje kokie toksiski buvo abieju seseru santykiai bei tai, kad apie ne vienerius metus savo sutuoktine vadinta moteri, jis nic nieko nezinojo?! Kas jei Elodie nebuvo pavojuje? Kas jei ji ir Redfordas dirbo is vien? – I need to speak to James. We need to find him. And get the answers... before it's too late, Bella, – susirupines jo zvilgsnis keliavo silpnai naktines lempos apsviestu merginos veidu. Pro akis nepraslydo ir hematomomis nusetas jos kaklas. – What did you mean when you said that coven is no longer after us? Because of the book? They know we no longer have it?



Svetima transporto priemonė pasirodė nepatogi, vien todėl kad nemėgo elektrinių automobilių. Arabella buvo iš tų žmonių, kurie mieliau renkasi garsiai burzgiantį mechaninį automobilį, kurį vairuoji, o ne kur sunkiai suvoki ar šis iš viso užvestas. Įjungusi degimą, ji veik iš prigimties kištelėjo ranką į daiktadėžę, kur natūraliai kiekvienas vairuotojas laikė transporto priemonės dokumentus, tam atvėjui jei būtu sustabdytas pareigūnų. BINGO. Be įprasto automobilio paso, ten buvo informaciją apie savininką. O tiksliau, savininkę. Savo tamsiomis, kontaktiniais lęšiais pridengtomis akimis ji perbėgo per informaciją, kuri galimai ateity gali pasirodyti naudinga. Sumetė dokumentus atgal į vietą, kuomet nuspaudusi akseleratoriaus pedalą, pagaliau pajudino automobilį į vidinio garažo pusę. Ne kiek ne keista, kad minėtasis objektas kėlė kur kas daugiau garso, nei elektrinė važiuoklė. “Įstūmusi” į akis krinantį daiktą į vidų, gražuolė garbanė nuleido garažo duris, į namus patekdama jau iš ten, ne iš lauko. Amira nors ir buvo absoliučiai svetima asmenybė, apie kurią nežinojo absoliučiai nieko, apart tą nedidelį informacinį lapelį, kuris buvo integruotas į transporto priemonės dokumentus. Ir vis tik, nuo jos nepasišiaušė plaukai ant nugaros, verčiant visą kūną reaguoti į galimą grėsmę. Diaz nelauktos viešnios atžvilgiu elgėsi neutraliai: nei priešiškai, nei draugiškai. Ir visgi, atvirai kalbėti apie asmeninius reikalus, prie jos, ji nesiryžo. Tiesa buvo perdėm paprasta, netinkamuose rankose atsidūrusi informacija apie hellhound’s, apie demonus ir visą tai, kas keliauja su tamsa… Galėjo turėti katastrofiškas pasėkmes. Ir kaip be pasukus, Arabella jau išgyveno tėvo netektį, kuomet šis bandydamas sustabdyti “pagrandukės” siaubą, paaukojo save pragarui. Negalėjo leisti kad šitai pasikartotu dar kartą, arba ir taip medžiojamas velnio, jis taptu tik dar ryžkesniu taikiniu, kitų asmenų regos spektre. Visa laimė kad buvęs FBI agentas nespaudė mylimosios kalbėti, suprasdamas josios motyvus dėl jų pačių ir artimųjų saugumo. <…>
Stabtelėti ir įsiklausyti į svetimą pokalbį tapo didžiulė pagunda. Kuriai atsispirti būtu buvę tiesiog nepakeliama ir stipriai nutolinta nuo smalsios Diaz asmenybės. Ji visuomet taip darė, tokiu principu užbėgdama tam tikriems įvykiams už akių. Reikia pripažinti kad visuomet įdomu žinoti tiesą dar prieš tai, kai tau ima “šlapintis į ausis”. Susilaikė, kuomet koridoriumi pasuko į priešingą nuo svetainės pusę. Tam tikra prasme didžiavosi savimi. Smasumo dirgiklis buvo pridūsintas. Ir štai, dar nepasiekusi virtuvės, ji sau už nugaros išgirdo sunkius žingsnius, privertusius tamsiaplaukę atsisukti. Žvilgsnis, analogiškai visam kūnui atrodė įsitempęs. Jos protas vis dar suprato hellhound nemirtingumo sąvoką, tačiau frazė apie patirtą avariją natūraliai privertė josios kūną “nupilti” šalto prakaito bangai. Neskubėjo prabilti, nors natūraliai putlios jos lūpos šiek tiek prasiskleidė, iš vidaus išleisdamos padidintos temperatūros orą. Atrodytu pats faktas, kad jis stovėjo priešais, gyvas ir vizualiai sveikas, turėjo raminti. Tačiau taip nebuvo. Ar tai normalu? Tikriausiai taip. Svetimu krauju sutepti marškiniai galiausiai nutrūko nuo kūno, paskatinant Arabellos viduje chaotiškas jausenas imti suktis tik su dar didėsne jėga. Tamsių akių žvilgsnis glostė jo kūną. Širdis ėmė kalatotis it po adrenalino šoto. Du metai, kuriuos Jie praleido kartu, nepakeitė absoliučiai nieko. Jo nuogumas, kiekvieną kartą pažadindavo “velniukus” jos akyse, sutrikdydavo kvėpavimą ir visą kūną pavergdavo į “lust” fazę. Bandė nusukti akis, juk situacija buvo absoliučiai tam netinkama. Nenusuko, priešingai, nesusilaikydama nuo ne vietoje ir ne laiku subolavusios kampinės šypsenėlės. Kurią prikando iš vidaus, tokiu būdu priversdama save “atsipeikėti”. Žengusi arčiau, ji pirštais prisilietė prie jo suspausto kumščio, kuris vis dar mirtinuose gniaužtuose spaudė kruvinus marškinius. – Baby, I can only imagine what happened to you and how did it made you feel… But this sounds like a fucked up trap. No vampire knew about that book existence. Because it’s above any bloodsucker that think can get anything from it. – Nepriklausomai nuo to, kad Arabellos žinios apie knygą nebuvo labai jau plačios, greičiau bendrinė nuomonė, kurią gražuolė susidarė iš to, kas buvo kalbama James, Melissos, ir netgi tos pačios Elodie lūpomis. O svarbiausia rašoma žinutėse, kurias gavo iš Danielles Farley. Liežuviu perbraukusi per savo putlias lūpas, garbanė stengėsi nenuleisti savo tamsių akių nuo mylimojo veido. Jo jausena atrodė sunki. Jam buvo sunku suvokti tai kas su juo nutiko per paskutinias dvidešimt keturias valandas. Trūktelėjo nosimi, kuomet kalba tapo kur kas labiau suasmeninta. Jis nuleido akis į marškinius, kuriuos ji timptelėjo į save, leisdama materijai išslysti iš jo pirštų. – Give them to me. – Paantrino savo veiksmams, kuomet pagaliau nebe atlaikiusi atstumo, galiausiai numetusi marškinius sau po kojomis, delnais apgaubė jo ryžkų, įsitempusį žandikaulį.
– Hey, look at me. – Nors iš pradžių žodžiai nuskambo gana švelniai, ji čia pat krenkštelėjo, ir pasitaisė išnaudodama kur kas tvirtesnes natas, kurios privertė jos balsą skambėti iki šiurpo užtikrintai. – Look at me. I know you, Aaron. I know you did nothing wrong: blackout, shapeshift or anything else that was thrown at you. You are a hellhound. You are AARON JARED FARLEY. What means, you don’t hurt innocent people. Do you hear me? – Jai nereikėjo stengtis kad tapti jo palaikančiu ramsčiu, užteko tik sakyti tai, ką jautė. Ir priešingai, nei bet kas kitas, tamsiaplaukė puikiai žinojo tai, kad jo asmenybė, jo “stuburas” buvo perdėm tvirtas, kad imti, ir net užvaldytam pragariškos tamsos, elgtis priešingai jo paties įsitikinimams. James Petrov, kad ir koks savanaudis, savo bloodline atstovas be būtu, vargu ar į pasaulį būtu paleidęs padarus, kurie taptu niekuo nekontroliuojamais monstrais, siejančiais pragarišką chaosą ir žudančiais viską kas juda, kuriuos sustabdyti negebėtu net pats velnias, kurio pažabojimui esant reikalui, ir buvo “sukurta” atitinkama rūšis. Tačiau čia ir dabar, Arabella nesivadovavo prieš tai įvardinta teorija, kuri mažu mažiausiai skambėtu logiškai. Jai pilnai užteko to, kad ji žinojo kas yra josios išrinktasis, net tuomet, kai jis pats tuo suabėjodavo. Tamsiaplaukė pritilo, kuomet josios žvilgsnis neskubriai nukeliavo prie marškinių, kurie buvo sukritę jiems po kojomis. Tai buvo spėjimas iš “liampos”, tačiau kartais ir mažiausio kabliuko pilnai užtenka tam, idant įrodyti kaltinamojo nekaltumą. Ir nors tai nebuvo josios “sfera”, nuslūgus karštoms emocijoms, tikrai pakiš Aaronui tuos pačius marškinėlius, įdant jis šaltu protu, remiantis savo žiniomis, kurias įgavo tapęs teisėsaugos atstovu, galėtu įvertinti kraujo praliejimo trajektoriją, krešėjimo faktorių ir netgi tą pačią “database”, kurioje būtu galima rasti raudono skysčio savininko informaciją. Ar tai buvo tikra, ar daugiau surežisuota. Tokią bendradarbiavimo schemą būtu galima pavadinti paiku “partners in life and partners in crime” apibūdinimu: mat Farley buvo savo sryties specialistas, o jo išrinktoji ypač jautri detalėms. Akimirka, kai jis nusprendė nebe stovyniuoti siaurokame koridoriuje, Arabella palinko, atsainiai pasigaudama numestus marškinėlius, bei netrūkus patraukdama įkandin. Jų pokalbis reikalavo maksimalaus privatumo, kokį tik buvo galima išgauti namuose esant ne vieniems.
Prioriterizavimo riba tapo kone neapčiuopiama, kuomet panašu kad ėmė stigti oro kvėpavimui. Knyga buvo prarasta, kas reiškė kad ji vargu ar atsirado tinkamuose rankuose. O kurios buvo iš tiesų tinkamos? Elodie. Kad ir kaip tai būtu nemalonu pripažinti, atsižvelgiant į siaubingai toksiškus seserų santykius. Elodie buvo ta asmenybė, kuri išsaugojo knygą, neleidžiant jos atsidurti nei pas priešus, nei būti panaudotai prieš asmenį, kurio dėmesio siekė abi, t.y. biologinio tėvo, kurio egzistencinis klausimas priklausė nuo seno ir surišto popieriaus pluošto. Sunkiai nurydama burnoje susikaupusius skysčius, ji jautė kaip palengva žemė po kojomis ima slysti, minkštėti, priminant nepatvarų batutą. Susimerkė, akis atmerkdama tik tuomet, kai buvo paminėtas konkretus vardas. Sebastian Redford. Šis asmuo mirguliavo TV ekranuose kur kas dažniau, nei Kardashian klanas. Mistiškas, išaukštinktas iki vampyriškos padermės “lyderio”, vėliau tapęs kone analogiškai nekenčiamas kaip ponas Hitleris. Tačiau tai nebuvo pirminė asociacija, kurią su minėtu asmeniu apturėjo Arabella. Jis buvo Katherine Pierce EX. Nusukusi akis, ji nejučia išlaužė gana veidmainišką, kampinį vypsnį. – Sebastian Redford, eh? Well, that makes a lot of sense to me… – Josios komentaras nuskambo kažkaip per dang suasmenintai, nepriklausomai nuo to, kad minėto asmens niekada nebuvo sutikusi akis į akį. Net jei Diaz spėjimas buvo absoliučiai klaidingas, mat ji negalėjo žinoti apie demoną, apsėdusį pirmojo vampyro kūną ir mintis. Ji buvo šalia, nors to ir nesuprato. Priešingai nei visas likęs pasaulis, ji vargu ar buvo įtikėjusi reportažu apie tai, kad už vampyrišką išpuolį, kuomet buvo brutaliai nužudytas ne vienas civilis, vampyras buvo patupdytas už grotų. Iš Farley patirties, galėjo nesunkiai susidaryti nuomonę, kad didžioji dalis forces buvo korumpuota. Ir visas tas linčo teismas labiau priminė gražiai suorganizuotą šou, tų pačių asmenų, kurie dėjosi galintys kontroliuoti kraujasiurbius. Lygiai taip pat kaip “pradingo” Katherine Pierce, kaip nelaimingo nutikimo metu žuvo Desmond Abberline, kaip nesunkiai išteisintas buvo Richard Lockwood ir daugybė kitų pavyzdžių. – Despite the fact that he is the most wanted man dead or… dead. He is kind off official fake ex husband of my aunt Katherine. – Atsikvėpė, netolygu turėtu ne pačią geriausią nuomonę apie menamą asmenį. – He is bad news. Very very bad news. And considering what I know from Katherine and dad… It only makes sense that he wants that book. He never was just an old and stinky vampire who’s goal in life was drink blood and fuck forever. – Trūktelėdama pečiais, ji net nepajuto kaip priešiškai dviprasmiškai tai nuskambėjo. Krestelėjo galva, čia pat susitelkdama į tai, kas jai asmeniškai buvo kur kas svarbiau. Jei Amira pries tai jai nekėlė anei jokios emocijos, dabar gi susiformavo tam tikro pobūdžio priešiškumas. Ne, ne pavydas. Shady pasirodė vien tas faktas, kad dirbdama vampyrams, tam pačiam vampyrui, kuris bandė pakenkti Aaron’ui, ji staiga persiavė ir perbėgo į kitą pusę. Na, normaliai tai pasirodyti galėtu tik visiškai atbukusiam asmeniui. Ji prisimerkė, leisdama hellhound išbaigti pasakojimą.
– We’ll figure this out. – Užtikrintai, ir kiek neplanuotai bosiškai pasisakė, kone tuo pačiu metu, kuomet pasisodino savo užpakaliuką ant neaukštos komodos, pasigaudama abu jo delnus, bei pritraukdama visą hellhound sau “tarp kojų”. – What matters, is that you came back. – Pro gražuolės akin nepraslydo nei tai, kad ant jo krūtinės trūko to paties pakabuko, nei tai kad mintimis jis periodiškai kažkur atitoldavo. – Everything else is just ungrateful circumstances, that we will have to take care off. Okay? And if you have a thought that you’ll do this alone. Forget it. Because I’m not leaving you on this hell road. Remember your promise? Together. – Dabar, kai niekas netrukdė kalbėti apse demoną, kuris prie to pačio buvo ir Arabellos pripažintas tėvas. Ji nebesistengė slėpti informacijos ar kalbėti nesuprantamomis užuolankomis. Tapo daugiau nei akivaizdu, kad be jo apsieiti nepavyks. Kaip be pasukus, James buvo tuo asmeniu, kuris pragarą perėjo skersai ir išilgai. Apie knygą žinojo daugiau, nei tai galėjo pasirodyti iš pirmo žvilgsnio (priešingai nei tie, su kuriais susidūrė Farley, James nuo pat pradžių pareiškė negalintis prie objekto prisiliesti). – James never came back from that road trip with Elodie. I will try to contact Melissa, maybe she knows how to reach him. And you will call Danielle. You need another medallion, love. – Pro akis nepraleidusi to fakto, kad jis atkreipė dėmesį į josios hematomas ant kaklo, mergina aiškiai pasijautė nesmagiai. Ir nors josios išraiška nepasikeitė, šiek tiek prikelta ranka, pirštais timptelėjo vilkėto drabužio apykaklę. Po užpuolimo jis nebuvo matęs jos be drabužių. Ir panašu kad Bella gana neigiamai jautėsi dėl to, kaip po susidūrimo su raganomis, atrodė. Stengė akcentuotis į jį, į tai kad pakabukas, kurį Danielle jam buvo pagaminusi, turėjo hellhound tam tikrą poveikį. O gal ir neturėjo, tačiau vyras buvo tuo šventai įsitikinęs. Ir tai reiškė, kad jam buvo reikalingas naujas. Tikėtis esti Aaron’as neužsikabins už kone iššnabždėtos frazės apie raganas, buvo naivu. Bet ji tikrai vylėsi. Arabella negebėjo jam meluoti, jo atžvilgiu visuomet buvo raw and real. Leido jo pirštams išslysti iš savų, kuomet nudelbė akis ties Farley presu. Tik dabar supratusi ant kiek kvailas kelnes jis vilkėjo. Jos kūnas pastebimai įsitempė, kuomet ji neigdama savo pačios mintis krestelėjo galvą. Vis dar pykino nuo minties, ką padarė. Tačiau kelio atgal jau nebe buvo. Net jei tam tikra savo dalimi, ji jautėsi pasimaitinusi, užtikrinta, ir teisi. – No… – Nuskambo tyliau, nei būtu norėjusi. Arabellos žvilgsnis netrūko pavandenyti. Buvo daugiau nei akivaizdu, kad jai buvo sunku tai pasakyti balsu.
– You were right. Those witches was after the book and Elodie, not us. Or most importantly, not after our son. – Staiga iškvėpusi, ji stengėsi suvaldyti viso kūno klatavimą.
– I did something horrible. Because I couldn’t live with myself, knowing at any moment someone will come and hurt… or. finish what they tried to do to our son, in the first place. That woman… – Pastrigo, aiškiai tramdydama kylančią isteriją, kurią visą laiką prieš tai smaugė. – I saw her near your mom’s house. And later she was circulating around our neighborhood. I knew I couldn’t report her, and risk that the world would find out about the witches. About Danny. One moment I was talking with Judith and the next… I was at Jackson’s office, finding out that that woman who threatened you with a blood price. Was an Abberline. – Kuomet it pupos pabiro ašaros, ji atmestinai jas nubraukė rankove. – I snapped Aaron, I knew exactly what I was doing I just couldn’t stop. I followed her right to the woods. And faced that old bitch. She laughed. She was waiting for me… She wanted for me to kneel before her and beg for Jared’s life. – Jau šią akimriką tapo aišku, kad Arabella niekada nebūtu kritusi ant kelių ir meldusi pasigailėjimo. Ji buvo iš tų personų, kurie kovotų iki pat paskutinės akimirkos, tačiau jokiais būdais nenusižemintu prieš mažesnius nei ji pati. Ir nors Jiems kaip ex vilkolakiams, nebuvo svetimos “nekaltojo” krauju suteptos rankos, idant kad būtu pažadintas mėnulio prakeiksmas. Šitai buvo kas kitą.
– I killed her, Aaron. I burned that goddamn ranch to the ground… I knew she wouldn’t stop. Because James took Desmond’s life on my behalf. I wanted this to stop. I wanted our son to be alive and safe. – Užmerkusi akis, Arabella pasistengė susiimti, kuomet atlošusi galvą, akimirkai liovėsi kvėpuoti. Tarytum toks triukas kažkuo padėtu. Kuomet ji tarė savo paskutinius žodžius, balsas jau buvo kur kas tylesnis, tarytum susitaikęs su pasėkmėmis.

Informacija, kuria su Aaronu pasidalino tamsiaplauke luna, ismuse ji is veziu. Tai atsispindejo jo akyse, kurios siek tiek issiplete, paskui gi seke suraukti antakiai bei neigiamas galvos krestelejimas. Viskas, kas jam nutiko per pastarasias dvidesimt keturias valandas nublanko, tapo nebe svarbu. Mylimos moters prisipazinimas nuzudzius atrode it perkunas is giedro dangaus. Arabella jis mate visiskai kitomis akimis ir jo protas paprasciausiai atsisake tiketi, kad humaniska, emocionali bei siek tiek ''vaikiskai zavi'' butybe galejo susitepti savas rankas zmoniu krauju. Net jei tie zmones ir buvo nusipelne blogiausio ka gali pasiulyti teisesauga, Diaz ivykdytas linco teismas nebuvo tai kam butu pritares Farley. Net jei kalba liete jo naujagymi sunu. Jis tylejo. Ir tam tikra prasme, si tyla buvo kur kas baisesne reakcija nei kad audringas gincas. Jo mintys ir vel nuklydo, tik si karta jis mintyse narpliojo kur kas zmogiskesnes dilemas. – You know the consequences, right? – kai pagaliau teikesi prabilti, jo veidas atrode isitempes, sukasti dantys isryzkino ir taip gana kampuota vyro zandikauli. – First degree murder... Arabella, what the hell you were thinking? – sukuzdejo mat sio judvieju dialogo nieku gyvu negalejo isgirsti siu namu viesnia. Jis atrode pasibaisejes, persigandes to aks galejo laukti jo moters jei tiesa islystu i dienos sviesa. Isivyravo siokia tokia tylos pertrauka, kurios metu jis abejomis rankomis atgalios nubrauke savo plaukus. – Are you sure they are dead? – virsun soktelejo vienas jo antakiu kai jis viltingai zvilgtelejo i moteri. Pasakyti, jog jis buvo distressed butu understatment.
– This isn't good, Bella. This is really... really bad, – jis eme beprasmiskai zingsniuoti po kambari, o jo akyse ir vel, it butu ivykes trumpas elektros sujungimas, blykstelejo pragariska liepsna. Giliai ikvepes, ne pats to nesuprasdamas, jis bande save raminti. Nekente sio naujai atsiradusio jausmo, kuri taikliausiai butu galima pavadinti adrenalino ir tostesterono plakiniu vertusiu ji ''pamesti suda''. – Where is my work computer… – sumurmejo daugiau pats sau, kai patrauke komodos link. Issitraukes nesiojamaji kompiuteri, jis suvede visus reikalingus prisijungimo duomenis. Dar keli klavisu spragtelejimai ir pries jo akis atsivere didziule detabaze, kurioje buvo registruojami supernaturaliomis savybemis pasizymeje bei CIA radarui uzkliuve asmenys. Bingo. – Is this her? – spragtelejes desiniu 'peles' klavisu, jis atidare Abberline byla. Pries akis issoko Bellai tikrai matytos moters vaizdas. Tamsiaplaukei silpnai linktelejus, jis giliai, garsiai ikvepe. Sumerke akis. Surauke antakius taip ir nepatraukdamas tos mazos rodiklytes, kuri ekrane buvo sustojusi ties Desmodno gimintaites vardu. Kai jis ir vel atsimerke, jo zvilgsnis buvo pakites. Determinantas, susitelkes. – We are never gonna talk about this. And you're never gonna confess to it, – neigiamai krestelejes galva jis giliau ikvepe. Puikiai zinojo i kokius asmenis reikes kreiptis idant Arabellos nupasakotas gaisras butu nurasytas kaip duju nuotekis ar kazkas panasaus. Good thing about fire is that it destroys everything in it's way. Just like he was determined to do in order to protect her.
– I need to take a shower… – istare zemu balsu, o jo veidas atrode paniures. Issinerti is ne sau priklausanciu, krauju suteptu rubu buvo pirmas zingsnis norint pajudeti pirmyn, paliekant tai kas nutiko praeityje. Ju lauke nelengvas, pavojingas etapas, todel to dwell on what's already done, was no point. Kaip ir karo lauke, taip ir gyvenime, Aaronas sugebedavo asmeniskumus padeti i sali ir susitelkti ties savo misija, kuri si syk buvo apsaugoti nekaltus, i visa sia sumaisti isivelusius asmenis. Kad ir kokia velniava slypejo toje knygoje, jis privalejo ja atgauti. Nereikejo buti profesoriumi, jog suprastum, kad atsidures blogose rankose, artifaktas galejo tureti katastrofisku pasekmiu. Ne tik jo artimiesiems, bet ir visai zmonijai. <...> Uzleisdamas vieta duse isrinktajai, jis neskubejo isisupti i ranksluosti. Letai nusisausines veida i balta, puru materijos pavirsiu, jis nepaise nuo kuno ant grindu kapsinciu vandens lasiuku. Pajutes Bellos zvilgsni,  jis pasuko galva i moters puse. Pro garais padengta stikline duso kabinos siena buvo matyti viso labo tamsiaplaukes siluetas, jos kuno formos, kurios net ir tokiomis aplinkybemis kurste vaizduote. Jam pasidare geda. Ne del to, kad leido sau paslapciomis pasigrozeti jos kunu. Ne. Jo reakcija i isrinktosios prisipazinima kardinaliai skyresi nuo to, kaip mylimaji palaike ji. Nepaisydama visko. Jai nereikejo buti greta, nereikejo irodymu. Ji pasitikejo juo labiau, nei jis pasitikejo savimi, o tiksliau tuo zverisku, vilkolakisku alter ego, kuris nuo pat vaikystes jam asociavosi su baubu spintoje, kurios jis taip ir nesiryzo atverti. Aaronas buvo drasus vyras. Ne bebaimis, bet drasus. Taciau jo prigimtis ji gasdino labiau nei jis buvo pasirenges pripazinti. Vien nuo minties, kad menulio paveiktas jis galejo issinarinti sanarius, uzsiauginti iltis ir panasiai, jam pasiurpdavo oda. Vargu ar del sios fobijos buvo galima kaltinti Oliveri, taciau kiek per brutaliai supazindines mazameti sunu su vilkolakiska paderme, jo tevas neabejotinai paliko "randa" sunaus asmenybeje. "Randa", kurio panasu Bella neturejo.
– I'm sorry, – nuo burnos patraukes dantu sepeteli, jis pagaliau prabilo. Nepaisant duse ciurlenancio vandens, Bella ji girdejo. Tuo jis buvo tikras. – I shouldn't have reacted the way I did, – vyro lupomis istarti zodziai priestaravo jo core isitikinimams, taciau jis suvoke, kad netipines aplinkybes reikalavo netipinio elgesio. After all, Bella buvo savo tevo dukra. Tevo, kuris uzuot laukes kol FBI pagaus Desmonda uz kupros, padare tai pats, savomis rankomis. Visai kaip ir Diaz. – I promise not to question your actions. To do not doubt your judgment… – su lig siais zodziais, duso kabinos durys prasivere ir pro jas lauk iszenge tamsiaplauke. Stovejo priesais vienas kita nuogi ir kaip niekad pazeidziami. – I would die before letting something bad happen to you or our son… – istare kiek prikimusiu, tyliu balsu. Letai zenges link jos, jis sueme jos slapia kuna i glebi sujungdamas abieju lupas reiksmingam ir jausmingam buciniui. Atmerkes akis, jis pasireme kakta i josios. – I have got a very bad feeling about the future. But I will walk besides you. No matter what life throws at us. We will overcome it. Together.



Tam tikra prasme “desperatiškas” sprendimas stoti akis į akį su priešu į nelygią ir absoliučiai neteisėtą kovą, ginant tai kas tau rūpi daugiau, nei visas likęs sušiktas pasaulis, niekada nebus vadinama “teisingu sprendimu”. Nepriklausomai nuo to, ką būtent į savo gyvenimo partnerius pasirinko tamsiaplaukė garbanė, ji buvo siaubingai nuvilta teisėsaugos. Juk dar prieš daugiau nei penketą metų, išprievartauta ir brutaliai sumušta nepilnametė elgėsi teisingai, kuomet pagalbos kreipėsi į vietinę policijos nuovadą. Nuovadą, kur iš jos išsijuokė, neva ji tebuvo kvailas vaikas į kurio jausmus neatsakė visuomenės gerbiamas asmuo, daugumos nelabai savo gyvenimu patenkintų moterų “svajonių jaunikis”. Kad visą tai tebuvo josios nesubrendusios vaizduotės vaisius, pigus makiažas naudotinas per Halloween vakarėlius ir inscenizuotai į skutelius suplėšyti drabužiai. Dar blogiau, josios pareiškimą atsisakęs priimti ir aiškiai besismaginęs nuo padėties absurdo pareigūnas, iškvietė Desmond Abberline, reikalaudamas “jauniklės” atsiprašyti už nedėkingą šmeižtą. Tiesa, statistiškai prievartos aukos retai kada sulaukia teisingumo. Visuomenė supuvusi užtektinai, kad teigtu esti “pati prisiprašė”. Kartą jau padariusi neatleistiną klaidą, neužbaigusi Abberline gyvenimo tiesiog ten, kuomet iš pareigūno ginklo dėklo ištraukė ginklą, nukreipdama jį tiesiai į savo skriaudiko snukį… Ji neatlenkė saugiklio. Ko pasėkoje, minėtasis asmuo išskerdė, išžūdė ir visaip kitaip išsidergė iš šimtų kitų nekaltųjų. Kurių nesibaigiantį sąrašą papildė ir tamsiaplaukės mylimojo tėvas. Antrą kartą ji nebe galėjo sau leisti padaryti tą pačią klaidą. Negalėjo tikėtis stebuklo, kad ateis kas nors ir išspręs josios problemą. Kad apsaugos berniuką, kai svarbi buvo kiekviena sušikta akimirka. Viena iš gražuolės pusių vis dar jautė didžiulį sukrėtimą nuo atimtos gyvybės palikto poskonio, kuomet kitą jautė “pasimaitinimą” tuo, kad palaipsniui ima viršų.
Vandeningas Arabellos žvilgsnis kabinosi į buvusio FBI agento akis, tačiau atgal sulaukė tik žudančią tylą. Tiesa, ši “bausmė” atrodė kur kas labiau šiurpinanti nei audringa reakcija, kurios metu jis it koks cunamis praskrietu po visus namus. Vargu ar kliūdydamas ją, bet tokiu būdu aiškiai leisdamas suprasti savo įtūžį dėl jo akyse absoliučiai niekingo žygdarbio. Sugėrinėjo į save visą tą pasibaisėjimą, išgastį ir nepasitenkinimą, kurį atsispindėjo Farley veidas. Tiesa, ji negalėjo perskaityti jo mintis, suprasti kad visas šias emocijas kėlė ne tiek tas faktas ką ji padarė, bet tai kas labai tikėtinai jos laukia toliau. Bandė prabilti, melsti kad jis bent ką nors pasakytu… tačiau sujudinusi lūpas, viso labo jas stipriai suspaudė. Tiek stipriai, kad šios netgi pabalo. Tikriausiai nebūtu galėjusi įsivaizduoti blogesnio dalyko, nei jo nusivylimą ją. Aplinka, kurioje ji egzistavo, ėmė mirgėti, grąsindama atimti sąmoningumą. Ausyse spengė siaubingas garsas, o pro susikaupusias ašaras tapo veik neįmanoma ką nors pamatyti, apart susiliejusias spalvas, šešėlius. Jis pagaliau prabilo, kuomet ji suklapsėdama savo pasakiškomis akimis, leido skruostais nubėgti sūriam, karštam skysčiui. Ar ji suprato kad iš šito išsisukti nebe pavyks? Taip. Ji nebuvo kažkokia “nakties vidžilantė”, kurią kino juostoje pateisina “didesnis paveikslas”, heroizuojantis protagonistą.
– Death penalty or if I’m somehow lucky life imprisonment without parole. I know, Aaron. I’m not running away or trying to hide anything from you… – Balsas skambėjo pakankamai tyliai, tačiau nepaisant šito, aiškiai atsispindėjo josios jauseną: baimę, pasidavimą neišvengiamybei ir skausmą, kurį jautė vien nuo to, kad priešingai nei kai kalbėjo jis, dabar gi Farley laikėsi atstumo. Paslėpusi akis po tankiomis, ilgomis blakstienomis, Arabella šiek tiek pasuko veidą, tarytum tai bent kiek suteiktu jai ryžto neužsidaryti, o kalbėti toliau. – And I’m not confessing this to you because I want some sort of understanding, support dosage. We both know, that when the time comes, you’ll do what’s needed. – Dar kartą rankovėmis nudraukusi per savo veidą, garbanė neskubriai nulipo nuo spintelės, kurią prieš tai buvo užsisėdusi. Pasaulis atrodė intensyviai slydo iš jos rankų, prasisunkdamas pro pirštus. Širdis kalatojosi taip stipriai, kad normaliam asmeniui nesunkiai būtu paskatinusi insultą. Jautė pulsą savo gerkluose, tikriausiai nuo tokio didelio intensyvumo, kuriuo dabar josios organizmas varinėjo kraują, tai buvo pastebima ir pulsuojančiuoje miego arterijoje. Ir nei jei prieš tai, ji stengėsi išvengti jo žvilgsnio, po sekančio klausimo, kuris skausmingai nuaidėjo ausų bugneliuose, net jei buvo ištarta taip tyliai, kad niekas be jųdviejų to negirdėtu.
– Our son, Aaron. The only thing I was thinking about, was our son. – Jei tik būtu turėjusi galimybę, būtu tai kone išrėkusi. Tačiau negalėjo taip paikai rizikuoti. Jis nutilo, ir ji liovėsi kalbėti. Patalpas užpildžiusi mirtina tyla ne tiek slėgė, kiek tiesiogine to žodžio prasme, smaugė. Kilstelėjusi abi savo rankas, delnais perbraukė per savo veidą, nubraukdama nuo jo vis išdavikiškai nuliejantį sūrų drėgnumą susimaišiusi su šiek tiek pabėgusio tušo pėdsaku. Vietomis blakstienos negražiai sulipo, tačiau ji taip ir neprabilo pirma, kuomet atsukusi jam nugarą, tuščiai įsistebėdama į panoraminį miegamojo langą, kuris buvo uždengtas naktinėmis užuolaidomis. Tomis pačiomis, kurias į šiuos namus buvo atnešusi pati. Kaip rišdama abi jų dalis, ji krykštavo iš džiaugsmo, kad atsikratė ta “viengungio” materija, kurią jis buvo užkabinęs pats, arba daiktas išliko po namo pirkimo. Tą kartą ir šios užuolaidos vos neiškėliavo paskui pirmasias, mat neapskaičiavus žvėriškos aistros mąsto, nutraukė jas kartu. Sukandusi dantis, ji atsisuko tik tuomet, kai jis uždavė viltingą klausimą. Ji užtikrintai, nors ir gana blankiai linktelėjo, čia pat patraukdama mėgstinio rankovęs dar žemiau, bei tokiu būdu paslėpdama pamėlusius riešus. Bijojo prisiliesti. Ne, tiksliau bijojo būti atstumta jei taip padarytu, net tuomet kai pastebėjo pakitusias jo akis, pakitusią elgseną, kuri galiausiai susitelkė ties kompiuteriu, prie kurio jai nebuvo leistina artintis. Kartais, Arabella tikrai galėjo pasirodyti gana nebrandi, neskaitant to kad buvo labai protinga. Ji galėjo vedama smalsumo kištelėti savo gražią nosytę ten, kur jai buvo ne vieta. Kaltai nuleido akis, sulenkė rankas, dabar jau pirštais save apkabindama šiek tiek virš alkūnių. Užkrautas kompiuteris, įjungta atitinkama programa ir dar keli veiksmai galiau įvedė į ekraną TOS MOTERS nuotrauką. Visą kūną netrūkus surakino nematoma jėga, kuri kilo iš jos pačios vidaus. Atrodė it būtu ant kojų atlaikiusi stiprų žemės drebėjimą, kuris palieka įtrūkimus sienuose, išjudina saramas. Ji atsidūrė jam už nugaros, akių nenuleisdama nuo nurodytos nuotraukos, prie kurios buvo jai dabar sunkiai įskaitomi CIA duomenys apie menamą personą. Dar vienas blankus linktelėjimas, išreiškęs sutikimą. – What? Aaron… – Ganėtinai sausas, tačiau tuo pačiu metu su savimi siaubingai daug nešantis atsakas, paskatino gražuolė ir vėl įsikabinti į mylimojo akis, kurias jis pagaliau atmerkė. Jie abu puikiai suprato tai, kad ji buvo susitaikiusi su tuo, kad bausmė bus. Nepriklausomai nuo to, kokie būtent motyvai privertė garbanę pasielgti būtent taip, o ne kitaip. Tačiau tai, kad jis pastatęs save prieš pasirinkimą, galiausiai svarstyklęs nusvėrė į jos pusę, šokiravo. Jos pečiai sukrito, iš veido išraiškos buvo galima nesunkiai įskaityti nesupratimą ir pasimetimą, susimaišiusį su dėkingumu ir meile. Tai kodėl po velniais ji jo nesustabdė, kuomet vyras pareiškė neketinantis daugiau apie tai kalbėti NIEKADA, perkreipdamas mintis į tai, kad nori nusiprausti, nusiplauti nuo savęs visą tą mėšlą, kurį teko pakelti pastaruoju metu. Ji vis dar baiminosi? Galimai. O galbūt tiesiog suteikė jam laiko, suvokti kad ji nebuvo ta fantazijų moteris, kuri yra tiesiog tobulas “lobis” kiekvienam, kuris pasiruošia pasistengti. Arba priimti gana banalią tiesą esti she was still healing from things she didn’t deserved. So there was only one option, to understand that being the first guy to ever treat her right, included fear, pain and fucked up things. <…>
Akimirka, kuomet jie prasilenkė tarp dušo kabinos durų, atmosfera natūraliai įsielektrizavo, tačiau nei vienas nieko nepadarė, Aaronas užleido vietą, kuomet Arabella už savęs užvėrė aprasojusias, garais nusėtas kabinos duris. Karštas vanduo apsileido, glamonėdamas josios kūną, kurio gražuolė pastaruoju metu gėdijosy, slėpė po jai nebūdingais, uždarais drabužiais. Prisiglaudusi prie vienos iš sienų, viena ranką ji iškėlė lygiagrečiai savo veidui, kuomet į šią parėmė kaktą, kitą savo ruoždu delnu priglaudė, šiek tiek žemiau. Sumerkė, kontaktiniais lęšiais paslėptas savo akis. Čiurlenančio vandens garsas ramino kylančias audras, lygiai taip pat kaip kūnui atsipalaiduoti padėjo šilumos faktorius. Jis prabilo, ir ji akimirksniu sukluso. Vandens skleidžiamas garsas netrūkdė jai jį išgirsti, nors tamsiaplaukė ir nesiskubino išeiti. – Please, don’t… – Ji niekada nesiekė to, kad jis prieštarautu savo paties įsitikinimams. Kaip be pasukus, Arabella pamilo po apsauginio priedanga buvusį asmenį būtent dėl to, koks jis buvo. Ir kai pažino jį tikrąjį, visapusiškai pametė galvą, pasiduodama jausenoms, kurių prieš tai nebuvo patyrusi. Jai nereikėjo jo keisti, šlifuoti badančius kampus. Ir visgi, pradėdama kalbėti, ji privertė save susičiaupti. Tikriausiai todėl, kad norėjo jo supratimo, nei jei tai padaryti būtu kone neįmanoma. Jis galėjo gana natūraliai priimti “demono uošvio” egzistavimą, vilkolakius kurie tam kad aktyvuotu savo pirmąjį virsmą, turėjo atimti kažkieno gyvybę. Tačiau jo moteris, buvo visai kitas dalykas. Tai bet kokiu atvėju buvo suasmeninta, priimama ir filtruojama kitaip. Tai buvo normalu. Ji atitrūko nuo sienos, priartėdama prie išskleidžiamų kabinos durų, kurios tebuvo vienintėliu objektu, dabar juos vizualiai skirusi. Pirštai nugulė ant apvalios ankenos. Jo balsu išsakytas pažadas, privertė Arabella pagaliau praverti duris. Ir nors jos ranka natūraliai pirmiausia ėmė siekti rankšluoščio… Kažkas privertė apsigalvoti. Pirmą kartą po tiek laiko būdama prieš jį nuoga, ji leido pamatyti tai ką slėpė. Visas tas raganų kankinimo paliktas žymes, kurios laimei dingo nuo berniuko, tačiau dėl kažkokios priežasties užsiliko ant jos. Hematomos buvo chaotiškai nusėjusios jos kūną, primenančios surišimo, smūgių, nušalimo  paliktus pėdsakus. Sunkiai burnoje nurydama susikaupusius skysčius.
– I would never let you die. You are stuck with me, "daddy".– Paprieštaravo, ne nepagalvodama apie tai kiek iš tiesų svaros turėjo josios žodžiai. Grindžiami būtent to epizodo, kuomet jis buvo pašautas Lockwood’o ir visos tos siaubingai ilgos ir sunkios kovos už jo gyvybę. Kuomet apeidama visus į jos pusę metamus trukdžius, ji išliko ištikima savo sprendimui bet kokią kainą jį išsaugoti. Ir visgi, žodžiai, kuriuos jis ištarė atpirko absoliučiai visus kuriozus, kurie vyko pastaruoju metu. Jis priartėjo neskubiai, kuomet ji pirmiausia nagiukais prisiliesdama prie jo odos, galiausiai pasidavė arčiau. Susimerkė daug greičiau, nei savosiomis lūpomis prisilietė prie priklausančių jam. Nosies galiukas pirmiausia susidūrė su jo smakru. Būčinys nebuvo nei chaotiškas, nei perpildytas gyvūliškumo. Jis buvo švelnus, jausmingas ir dėl to reikšmingas. Jis simbolizavo absoliučiai kitus dalykus, nei būtu simbolizavęs įsisiurbimas. Lūpos tingiai ir atpalaiduotai susidūrė, leidžiant liežuviams vos vos susiliesti, duodant kits kitam galimybę pajausti partnerio skonį, suvirpinanti receptorių galvutes. Intymesnis, nei kad seksualinis, kontaktas galiausiai nutrūko, kuomet jie šiek tiek atsitraukė, suglausdami kaktas. Arabellos rankos vien iš įpročio kildamos per jo raumeningą krūtinę, ant kurios nebe buvo Danielles užkalbėto pakabuko, galiausiai nugulė ant virtų, vyriškų pečių. Neskaitant biologiškai neginčytino nuogumo, josios liaunas kūnelis prigludo prie priklausančio jam, nesuteikiant galimybės plyšio atsiradimui. Trapi akimirka buvo žavinga vien tuo, kad tik dar labiau juos suvienijo kaip vieną energetinį vienetą.
– Our feelings are mutual, mister Farley. – Šiek tiek suapvalinusi savo akis, Arabella pagavo save ant minties, esti susikaupti į pokalbį darosi gana sudėtinga. Ar jis tuo naudojosi specialiai, žinodamas jai suteikiamą poveikį, ar tiesiog jautėsi be galo patogiai, kad tai neturėjo anei jokios užslėptos minties. Ir visgi, specialiai ar ne, tačiau jos žodžiai šiek tiek išderino padėties rimtumą. Šiek tiek atlošdama galvą, Petrova bloodline atstovė pagaliau įsistebėjo į hellhound akis, tuo pačiu metų, kuomet grąžino save į kiek labiau sukoncentruotą būseną. – I trust you, baby. – Net jei kažkam toks išsireiškimas reiškia lygiai tiek pat, kiek kasdienis kavos puodelis, tuomet Diaz atžvilgiu tai yra kažkas neįtikėtino. Ji iki galo nepasitikėjo absoliučiai niekuo, per daug nusivylimų priverčia tokią paiką jauseną iš savęs išnaikinti. Ir visgi, ji sugebėjo perlipti per savo statomas sienas, idant galėtu tai paskirti jo atžvilgiu. Tai nebuvo tik žodžiai, kuriuos pamiršti jau po sekančio ar po jo einančio sakinio. Sukryžiavusi pirštus jam ant sprando, tarp nuo vandens pailsėjusių plaukų. – Even though your gut feeling are rarely wrong... I believe that we will do just that. We will find that book and destroy it once and for all. Together, before it‘s too late. – Paantrino, ne todėl kad norėjo užtikrinti, tiesiog dalinosi analogiška nuomone. Kad kad ir kaip švietėsi kad bus sunku, kartu jie sugebės atstovėti bet kokius iššūkius. Ką Arabella jai padarė, įgyvendindama vieną iš savo pažadų, dar neilgą laiko tarpą praleidusi miegamajame, išsiuntė šifruotą žinutę Melissai, kuri galėjo pasiekti James greičiau su didesne tikimybę, nei kas nors kitas. – I already reached Melissa. If everything goes alright, by morning we‘ll meet my father. And he will have no other choice but to tell us everything he knows about that goddam book. 



Amira nesijautė gerai įsiterpusi tarp Aarono ir Arabellos. Jai nereikėjo iš tikrųjų pajausti atmetimą reiškiantį Diaz žvilgsnį, jog suprastų, kad matyti savo vyrą, ateinantį į jų namus su moterimi, kurią matai pirmą kartą gyvenime nėra alright ir ji pati vargiai tai toleruotų, tad atjausti šiuo atžvilgiu tamsiaplaukę buvo lengva. Aplamai Hart nuolat krėtė didžiulis nerimas ir jai nereikėjo konkrečių ir aiškių ženklų, kurių prisigaudžiusi ji kaip mat šoktų prie klaidingų išvadų. Visgi nepasitikėjimas ar menama antipatija asmeniui nublanksta prieš labai didelę tikimybę nesulaukti saulės patekėjimo, nes beveik tūkstančio metų amžiaus vampyras pasmaugs tave tavo pačios žarnomis. Hart atkreipė dėmesį į akivaizdžiai pakitusį Farley veidą. Galėjo prisiekti išvydusi kaip jo akys žybteli raudonomis liepsnelėmis. Ji išsigando. Bet tik labai trumpai, nes šlapiu skuduru tekštelėta per viedą ji įsiuto pati. Bet patylėjo nenorėdama provokuoti konflikto, kuris jos padėtį gali tik dar labiau pabloginti. Išvarginta skausmo ir streso ji suspaudė veidą delnais, trumpam atsiribodama nuo aplinkos. Vilkolakė žinojo, kad anksčiau ar vėliau pas Eriką ji turės sugrįžti. Ji absoliučiai nieko neturėjo. Nei daiktų, nei pinigų, nei atskiros gyvenamosios vietos, o vykti pas brolį reikštų į šį nemalonumą įvelti ir jį, ko ji norėjo mažiausiai. Hart pati logiškai paaiškinti negalėjo to fakto, kodėl po pagalbos jam ji Aarono nepaliko vieno. Būtų buvę kur kas lengviau inscenizuoti Farley pabėgimą ir viską vietoje paaiškinti Hellner'iui, nei pasprukti su juo, kažkur pasivadaliot ir grįžti. Skaliko pasiūlymas visą kaltę aiškinant savo ėjimus suversti būtent jam puikiai atrodė tik tada, kol dar stovėjo šaltame kaip ledas kambaryje. Kokią naudą Aaronas gauna, kad ir per prievartą pasiėmęs Amirą su savimi? Iškvosti? Ištardyti? Jei taip, Amiros situacija netampa nuo to anei kiek lengvesnė. Eriko neveikė sentimentai ir gailestingumas vien tik iš gailestingumo jam buvo svetimas jausmas. Ji parinosi, parinosi galvodama apie viską, širsdama, krečiama baimės, frustracijos, o tada ją ištiko lygiai tokia pat apatija, kaip ištikdavo visados, kai ji pajausdavo nebe galinti susitvarkyti su emocijomis. Ta pati apatija, kai ji būdavo mušama ar šiurkščiai dulkinama. Nuo to momento jai tapo visiškai nesvarbu kas jos laukia. Net "guodžiantys" ir kur kas ramesni Aarono žodžiai įtakos jos savijautai nepadarė. Tamsiapaukė blausiai, priverstinai ir kone skausmingai šyptelėjo.
Mielas, nekaltas Hart fasadas toli gražu neatspindėjo to vaidmens, kurį ji užėmė Hellner'io pasaulyje bandydama jam įtikti, užsitarnauti palankymą bei išlikti neapsakomai atšiauriame vampyrų pasaulyje, kuriems ji, kad ir ką Amira bedarytų, kad ir kaip gerai besitvarkytų su pavestomis užduotimis dvokė šunimi and that's about it. Ji buvo ne tokį jau ir trumpą laiko tarpą įsimylėjusi geriausią Eriko draugą Thomas Shelby, tačiau net neabejojo, idant be galo įspūdingas, charizmatiškas ir unikalaus stoto vampyras net nežino, kad ji egzistuoja. Why should he? Kai jie susitikdavo aptarti reikalų Amira zujo aplinkui tik tam, kad papilstytų gėrimus, pašluostytų išsiliejusius gėrimus ant grindų, be to, abu vyrai kalbėdavosi vokiškai todėl nė velnio neraukdavo apie ką jie šneka. Ryškūs vyrai nekreipia dėmesio į tokias pilkas peles kaip kažkokia Amira Hart. Jie nori lygiaverčių sau moterų arba tiesiog ieško nuotykių. Nepaisant to, jogei visados užmegzdavo itin toksiškus santykius širdyje vilkolakė buvo romantikė idealizuojanti jausmą ir santykius, kurių ji neturėjo ir kažkodėl jai švietėsi, kad būtent Shelby jai tai suteiktų. Suteiktų saugumą, aistrą, pilnatvę. Tamsiaplaukė tiesiog nematė, kad vyro būta šiurkštaus, ciniško ir gana šiurpaus. Dabar aprimusi ir smarkiai "atvėsusi" Hart suvokė, kad priklausyti iš viso bet kokiam būriui jai yra moraliai neatsakinga. Ji daugybę metų rinko informaciją iš vampyrų papirktų (ko nepadaro dideli pinigai padaro labai dideli pinigai, tiesa?) asmenų ne tik Amerikos, bet ir viso pasaulio vilkolakių būriuose. Manyti, kad nemirėliai nesidomėjo vilkolakių reikaliukais yra neįtikėtinai naivu, bet niekad negalėtum pagalvoti, jog prie to prisideda tokia iš pažiūros gerietė, kaip Hart. Bet ji žinojo, kad apie Farley būrį ji nenutuokia nieko. Aišku ji atpažino Arabellą iš bulvarinės spaudos laikraščių, kuriuos mėgdavo vartyti gerdama kavą, bet jų kaip vilkolakių pasaulio lyderių amplua jam buvo nauja. O tai galėjo reikšti tik viena - jie priklausė ypatingesniai, nei paprastai werewolf society. Kažkam, apie ką vampyrai žinojo minimaliai ar nežinojo iš viso. Ir tai atrodė kaip saugiausia vieta pasislėpti, išlikti. Kad Arabellai Amira nė velnio nepatinka vilkolakė suprato tada, kai nepalaukusi kada suveiks morfinas ji pradėjo atstatinėti jai kojas. Net ir raitydamasi iš skausmo ji apsidžiaugė prisiminusi nedidelį straipsnį, kuriame Arabellos Diaz asmuo buvo labai akivaizdžiai dergiamas. "Gerokai vyresnio, turtingo politiko Richard'o Lockwood'o buvusi sužadėtinė, bene iš karto po to, kai vyrą įkišo į kalėjimą susidėjo su savo asmens sargybiniu ir netrukus pagimdė jam vaiką". Galvoje tai nuskambėjo it lopšinė, panardinusi Hart į miegą. O sapnavo pritrenkiančio detalumo vizualizaciją, kaip Erikas smaugia ją jos pačios žarnomis. Atsipeikėjo jausdama skausmą krūtinėje, mat sukilusi išgąstis kone materializavosi į aštrų, fizinį pojūtį. Ji gulėjo tamsoje, viena ir nepageidaujama. She needed to go. Atsisėdo įsitvėrusi į sofą. Galva svaigo, išdžiuvusioje burnoje jautė nemalonų skonį. Arabellos ir Eriko kraujo dėka ji pilnai atsistatė, bet kai pabandė atsistoti suprato, kad kojos sunkios bei sustabarėjusios. Naujus audinius reikėjo pramankštinti. Iki apsiverkimo norėdama į tualetą ji ignoravo norą nusilengvinti visai kaip ir troškulį. Tylutėliai išsliūkino pro duris. Pasiekė savo automobilį. Pradariusi dureles pyktelėjo ant Aarono už tai, jog jis paliko automobilį nerakintą ir su rakteliais, pamestais ant sėdynės, kas reiškia, jog mašinos niekas nenukniso tik dėl to, kad šiuose namuose gyvena FTB agentas. Pajuto Arabellos kvepalų aromatą. Susiraukė ne todėl, kad jo būta nemalonaus jos skoniui. Tai reiškė, kad Diaz šniukštinėjo. Daiktadėžėje susirado savo telefoną. Išsikrovęs, šūdas. Link mirties ėjo ir automobilio baterija. Dvigubas šūdas? Ji pažvelgė į namą su antrame aukšte įjungtomis šviesomis tarsi žiūrėtų į atšiaurų haunted house. Nusijuokė apimta beviltiškumo, jog negali iš čia išvažiuoti. Sukandusi dantis išlipo pasiimdama su savimi telefoną ir raktelius. Tyliai grįžo į vidų. Įsidrasinusi apšniukštinėjo apatinį aukštą ieškodama mobiliojo pakrovėjo. Rado ne tik jį, bet ir iki pusės nugertą romo butelį, kuris maldaute maldavo būti ištuštinamas. Sriūbtelėjo tiesiai iš kaklelio jausdama tikrai ne pačią maloniausią sensaciją burnoje. Turi būti pažengęs alkoholikas, idant gurkšnotum alkoholį su malonumu, nesusiraukęs. Įjungė telefoną džiaugdamasi, kad pagaliau galės parašyti broliui. Nudžiugo išvydusi online reiškiantį ženkliuką susirašinėjimų programėlėje.

A.H. "Nomie, are you up?".
N.H. "Yeah. Working on a serial killer case. Wbu?".
A.H. "I'm in big trouble".
N.H. "Is it about Erik?".
A.H. "Mostly".
N.H. "What do you want me to do?".
A.H. "Just pick me up so we can talk".
N.H. "I won't come unless you are ready to help me to bring that son of the bitch in to justice".

"Stupid, self-righteous..." - sumurmėjo nežinodama ką atrašyti į brolio žinutę. "Fuck it" - tarstelėjo pati sau. Išrovusi pakrovėjo galiuką iš telefono Amira užsivertė butelį ir labai neskaniai, privestinai išgėrė vienu mauku tiek, kiek pajėgė. Neįsivaizdavo kokia yra tikimybė, kad ją slampinėjančią per sutemas kaimynystėje paskers nedraugiškai nusiteikęs vampyras, bet nieko nedaryti ji negalėjo. O likti čia norėjo mažiausiai. Ji vėl nėrė pro duris, tačiau įkaušusi šį kartą nesistengė elgtis atsargiai. Kažką užkabino, kažkas su visais griausmais nukrito ant žemės. Amira išėjo į lauką. Nakties vėsa veikė kažkaip raminančiai.

Laikas tarytum suletejo. Jis gerai zinojo, kad uz sio ''burbulo'' sienu judvieju lauke neatideliotini reikalai, priesai bei problemos, taciau atsispirti pagundai, nepasiduoti elementariems, gyvuliskiems troskimams buvo pernelyg sunku. Nepaisant susirupinusios veido israiskos, Farley rankos nugule ant dregnu jos klubu tokiu budu prisitraukdamas ja artyn. Viena jo ranku persikele ties jos mentimi ir tai priverte ja nezimyiai krupteleti. Aarono lupu kamputyje smestelejo sypsena. – These bruises... you should get them checked out... don't you think? – nuo moters peties nubraukes slapius, zvilgsncius plaukus jis isisteibelejo i gan brutalias hematomas, bylojusias apie jos susidurima su burtininkemis. – I don't mean an actual doctor, though... I doubt they would be able to help… – siek tiek suraukes antakius jis eme tirianciai nuziurineti hellhoundams nebudingus suzeidimus, kurie negijo. Nors turejo. – What is it? – staiga jo veida perskrode plati, dantis siepianti sypsena. Pastebejes ant jos kaklo atsiradusius ''goosebumps'', sustangrejusius jos spenelius, vyras tik dar labiau prie jos prisisliejo. Puikiai suprato esti ne kas kitas, o jo prisilietimai itakojo jos aksomine oda siek tiek pasiurpti, taciau tiesiog negalejo praleisti progos jos paerzinti, pateasinti. Juk siaip ar taip, nuo pat judvieju pazinties pradzios, su dideliu, nieksisku pasimegavimu erzinimu uzsiiminejo butent ji. Ak, kaip ilgai jis uztruko kol pagaliau suprato (arba leido sau pripazinti) kad susierzinimas matant ja kitu vyru draugijoje, buvo elementarus pavydas. Aaronas nebuvo linkes i savireflekcija, taciau bet kuris psichologas butu is kart pastebejes toksiskos masculinity bei homofobijos uzuomazgas, kurias Farley maskavo daznai savo mintis ar izvalgas pasilaikydamas sau. Jei neturi paskayti nieko teigiamo, geriau is vis patyleti. Toks buvo jo moto bene visais asmenini gyvenima liecianciais klausimais. Ir vis gi, it wasn't a healthy approach. Del sios jo savybes gerokai atsalo jo ir motinos santykiai po to kai isaiskejo esti Judith ne tik zinojo apie Oliverio neistikimybe, bet ir apie galimybe, jog velionis bus susilaukes palikuonio su kita moterimi. Visus jo spejimus tik patvirtino Judith reakcija i ju gyvenime atsiradusia Alisson. Ka jau kalbeti, kad taip niekada ir nepaliesta tema apie Bellos... polinki i nuotykius bei neistikimybe (Ritchardui). Aaronas nenorejo prisiminti tu hella akward kartu kai jam teko girta arba apsvaigusia tamsiaplauke surasti Hamiltono draugijoje. To paties, kuris nesibodedamas was swinging both ways, if you catch what I'm trying to say here. There was this... layer to Bella... layer he couldn't really understand. Gali tai traktuoti kaip generaciju skirtuma, juk siaip ar taip jis buvo gerokai uz ja vyresnis, bet Bellos ir jo poziuriai kartais kardinaliai issiskirdavo. Ir dabar, kai jiedu buvo pora, tai tapo daugiau nei akivaizdu. Jis subconsciously tikejosi, jog motinyste "nulipdys" is jos namu seimininke, taciau taip neivyko. Tarp ju tvyrojo ta pati, viska griaunanti seksualine energetika ir tam tikra prasme, tai buvo labai problematic. Juk ir dabar, vietoj to, kad prioritizuotu judvieju naujagymi, bandytu susisiekti su Jareda priziurejusia Judith, jis buvo maksimaliai pripkupuotas jos kuno, jos kvapo.
– My God, you're so alluring... – paskutiniai valios likuciai apleido hellhoundo esybe kai suemes ja ties sprandu, Farley prisitrauke moteri slapiam buciniui. Taip, at the back of his mind, Farley zinojo esti namuose jie buvo ne vieni. Suprato, kad morfijaus paveikta Amira ilgai "nepasiilses" mat moters kune vis dar cirkuliavo jos metabolizma supernaturaliai veikiantis vampyro kraujas, suprato ir tai, esti jiems grese pavojus, juk minetasis kraujasiurbys galejo buti pradejes vilkolakes paieskas, taciau stovedamas pries nuoga,  tobulai sudeta savo isrinktaja, jis negalejo mastyti... reikiama galva. Kaip ir bet kuris, vyriskos padermes sutverimas turintis akis, jis jos geide. Geide joje atsidurti. Laike save one lucky mother fucker, turint omenyje, kad niekuomet liguistai nesureiksmino savo suguloviu isvaizdos, neidelizavo vieno ar kito tipo ir nors "nesigulde" kiekvienos, kuri gulesi, dar nei viena jo partnere nebuvo tokia isradinga, tokia reikli ir tuo paciu, tokia nesavanaudiska kai kalba pasisukdavo apie seksa. Jo rankos nugule ant svelnios jos pasturgalio odos, svelniai ji spusteledamas Aaronas tebesisypsojo, nors judvieju lupos ir buvo susijunge gana vangiam buciniui. Bellos nuogas kunas siek tiek prigludo ir to pilnai uzteko idant kraujas plusteletu hellhoundui zemiau bambos. Staiga, tarsi visas sis foreplay jam butu pabodes, jis lupomis persikele ant jos kaklo, buciuodamas ji jau siek tiek agresyviau jis i delna sueme stangria jos kruti, kuria netrukus taip pat aprupino "demesiu".  Jo minciu trajektorija buvo aiski ir nors neketino tik tuo apsiriboti, trosko pirmiausia pamaloninti ja, o po to, nusinesti jos vis dar siek tiek virpanti kuneli atgal i duso kabina ir kaip reikiant ja is isdulkinti is nugaros. <...>



Nepriklausomai nuo ne visai dėkingų gyvenimo aplinkybių, kurios tik pridavė neįkainojamos patirties, sulipdė charakterį ir be jokios abėjonės suteikė “storos odos” efektą, Arabella Diaz niekada nebuvo nei kukli, nei kompleksuota asmenybė. Jei nereikėjo šaukti iš visų plaučių apie savo “svarbumą”, kad aplinkiniai pagaliau tai įsisavintu kaip šuo įsisavina komandas, kuomet yra stimuliuojamas skanėsto davimu. Ugningas tamsiaplaukės temperamentas, tiesa, ne visuomet suveikdavo josios naudai: it koks cunamis ji griebdavosi kraštutinumų, galėdama apsisvaidys dūžtančiais indais ar apsitalžyti iki tokio momento, kad bus brutaliai prispausta prie sienos ar kokio kito sunkiai pakeliamo objekto ir seksualizuoti to žodžio prasme, “užčiaupta”.  Arba sprukti, prieš tai oponentui atkišdama ganėtinai reikšmingą, tačiau nelabai cenzūruotą pirštų kombinaciją, po ko sekė… Kaip jau matėme, nelabai teigiamos pasėkmės. Kitą vertus daugėlio akyse tai atrodė kaip kažkas analogiško charizmatiškumui. Instagram’o “psichologai”  tai greičiau paaiškintu kaip banalų “kol pyksta, tol rūpi, kai tyli, vadinasi nebe svarbu”. Ir visgi, su buvusiu FBI agentu viskas buvo kitaip. Iš niekur nieko, josios skruostus išmušdavo raudonos, pečiai natūraliai šiek tiek pakildavo iš savo natūralios, atapaliduotos būsenos. Jis vertė ją ne tik jaudintis, jis vertė ją jausti susigėdimo jauseną, kuri gražuolei buvo gana svetima. It kokia mokinukė, akimirka iki sprogimo, šalia jo ji jautėsi labai maža, smulki ir pažeidžiama. “With him she didn’t had to fool anyone with her looks. She might look like a high class lady, but she knew how to fight. Not how to pull hair, but how to break bones”. Jo artumas, kiekvieną kartą veikė ją analogiškai. Ir jei reikėtu detalaus paaiškinimo, tai būtu lengviausia sugretinti su rankine granatą, kurios žiedelis yra ištrauktas ir viskas priklauso nuo to, kada atlenksi pirštus. Maža ir atrodytu visapusiškai trapi, tačiau tuo pačiu metu kaliti nutraukti tau ranką, ar išsvaidyti vidaus arganus kelių šimtų metrų atstumu.
– I don’t feel pain or something like that, they just don’t fade away. Aaron, please… – Tamsiaplaukės žvilgsnis vis dar buvo nukreiptas kažkur žemyn, netolygu ji iš tiesų siaubingai gėdyjosi to, kad josios kūnas neatrodė toks “perfect” prie kokio jis buvo pratęs. Tas laikotarpis, kuomet ji buvo dengiama drabužiais, kuomet jis daugiau laiko praleido būdamas darbe, suteikė jai apgaulingo saugumo jausmo. Saugumo prieš tikimybę būti atstumtai. Galimai ne tokioje formoje, apie kurią bet kas pagalvotu pirmiausia, o būtent tame, kad nenorint ją kaip nors netinkamai palietus, suteikti dar daugiau skausmo. Juk paskutinis kartais, kuomet Arabellos kūnas buvo toks “sumaitotas”, nuoga ji stovėjo prieš Judith Farley, kuri nepilnametei mergaitei padėjo nusiplauti ne tik kraują, bet ir tą begalinį gėdos jausmą, kuris buvo stipresnis nei sutrupinti kaulai, kuriuos ilgainiui ištaisė uždėtos gipsinės langetės. Nedrąsiai ji pakėlė savo tamsias, kontaktiniais lęšiais pridengtas akis į jį, kaip tik tuo metu kai nuo jos lūpų nutrūkęs iškvėptas oras, atsimušė į drėgną, jo krūtinę. Jo žvilgsnis savy talpino labai daug, tačiau niekas nepriminė pasibaisėjimo, kurio ji taip baiminosi. Prisilietimai, kuriais jis žaidė varė tamsiaplaukę iš proto. Ir ji net neketino kaip nors nuslėpti ar bandyti pažaboti tai. Josios kvėpavimas apsunko, burna lengvai apdžiuvo ir širdies plakimas tapo kone nevaldomas, išsimušantis iš banalaus ritmo. Oda pašiurpo, ir tam tikra prasme ji ėmė jausti nepakeliamą tempianti skausmą pilvo apačioje, reiškiantį per didelį susijaudinimą, kuris reikalavo būti apdovanotas dėmesiu. Seksualinis Diaz apatitas buvo nenormalus, žvėriškas ir sunkiai pasotinamas. Tai galėjo būti nukreipta į naujus potyčius, naujas pozas, arba kažką absoliučiai spontaniško ir rizikingo. Ji nebuvo vienpusė ir savanaudiška, siekianti tik savo pačios orgazmo. Dar didesnį malonumą jai teikė būtent partnerio “kankinimas” žaidžiant su juo maksimaliai priartinant prie baigimo, ir čia pat sumažinant tempą, vardan to kad atitolinti išsiliejimą. Ji žinojo kaip patenkinti vyrą, žinojo kaip priversti jį eiti iš proto, pamirštant visą supantį pasaulį. Ir kai tavo partneris yra tavo mylimasis, viskas vyksta on another level. Something, no one else had while being with her. – I don’t want to talk about those bruises right now, while you are distracting me with your muscular nudity. I’m sorry baby, I’m not capable of thinking about undressing infront of someone else, for supernatural medicine reasons when you are this close. – Šiek tiek prisimerkė, tarytum pastebėdama tai, kaip jis pasipūtė, kuomet pastebėjo josios kūno reakcijas į kiekvieną, kad ir nekaltą prisilietimą, kuris tam tikra prasme svilino jos odą, priverčiant patirti ekstazę daug ankščiau, nei būtu prieita prie erogeninių taškelių. Jos lūpos suvirpėjo, kuomet prieš tai “shy” išraiška, pasikeitė, kuomet ji netrūko perlipti į “lust” fazę, kuri tapo kone neišvengiama. Jis ją varė iš proto, su drabužiais, be drabužių, dirbdamas prie eilinės bylos, ar tiesiog įšokdamas į tas prakeiktas pilkas sportines kelnes ar ką nors sukuždėdamas savo bibruotumą turinčiu balsu. “Kad būtum tu prakeiktas, Farley”, – pagalvojo, net pyktelėdama ant savęs už tai, kad niekad dar negeidė nieko taip, kaip geidė jo, net po dviejų kartu praleistų metų, net po kūdinio gimimo, kuris pasirodo jų asmeniniame gyvenime nepakeitė NIEKO.
– You are being cocky today. – Kimus jos balsas sutrikdė vangiam bučiniui būdingus atgarsius. Savomis lūpomis, liežuviu jautė jo šypseną. Prisiartino, tarytum būtu norėjusi atsilyginti į jo demonstruotiną teasinimą. Josios ranka nors ir be staigių judėsių, tačiau vis tik susirado jo pasididžiavimą, kuomet atitinkamais prisilietimais, ėmė su juo “žaisti”. Užtektinai jautri delno oda leido jai jausti kiekvieną gyslelę, apraizgančią jo išbadėjusį falą. Pajuto silpną “vibraciją”, dėl to privertė save šiek tiek sušvelninti žaidimą, neleidžiant jam įsijausti per greitai. Vangus bučinys nutrūko, jo žodžiai, jo rankos grubiau ir savininkiškiau sukibusios į jos kūną, ir elementari masturbacija privertė ją nesusilaikyti nuo malonumo dėjonės, kuri buvo palydėta išlinkusia nugara ir užverstomis akimis. Dievaži, net pati jautė kokia stipriai, skausmingai sudrėkusi buvo. Joks rožinis “bunny” nebūtu galėjęs sukeltį tokį stiprų efektą. Jo ketinimai buvo aiškūs, ir dėl to susiturėti tapo tik dar sudėtingiau. Nagi, kas galėtu pasigirti tuo, kad dar nepasiekus vaginos, sugeba moterį davesti iki orgazmo? Yup. Šiek tiek pašiurpusią odą išmušė karštis, kuomet kūnas nevaldomai sutrūkčiojo, priverčiant ją stipriai prisikąsti apatinę savo lūpą. – Oh God, Aaron. Please, please, fuck me like you miss me every time. – Sumurkė dar prieš tai, kai jis palinko dar žemiau, apdovanodamas josios liauną, modelišką kūną visišku pavergimu. Ji priklausė jam, ir tokiu būdu, gal šiek tiek liguistai, tačiau jis tik dar ir dar kartą parodydavo kad yra taip ir ne kitaip. Kad kitaip būti negali. Ji papuolė… Amžiams. Šį kartą laiko ir noro meilikavimui, romancizmui nebuvo. Ji troško būti išdulkinta: grubiai, vietomis skaudžiai ir su aiškia potėkste. Bet jo ketinimai akivaizdu buvo kiek kitokie. Jis ją baudė, kankino ir tuo aiškiai mėgavosi. Galbūt jam reikėjo to, kad ji nebe galėtu daugiau atlaikyti? Kad maldautu? Ir įdomiausia tai, kad jis žinojo kad taip nutiks, nes žinojo kaip reikia ją dulkinti. Pirmiausia viena gražuolės koja atsidūrė ant jo peties, vėliau ir kita. Diaz teko stipriai alkūnėmis įsiremti į praustuvę. Kūnas įgavo siaubingai patrauklų linkį, kvėpavimas, raumenų susitraukimai… fenomenalu. Garbanė visuomet buvo garsi, tačiau panašu kad šį kartą ji absoliučiai paleido vadeles, nespecialiai, o gal visai tyčia leisdama namų sienoms sugerti jos patiriamos malonės atgarsius. Viena jos rankų paniro į jo pailgus plaukus, šiuos stipriai suspaudžiant. Jam už nugaros, ant sienos buvo sukonstruota veidrodinė siena. Tamsių akių žvilgsnis išnėrė iš po tankių blakstienų lauko. Ji žvelgė į jųdviejų aspindį. Žvelgė į veidrodį ir tai, kaip jis ją turėjo. Žvelgė į save ir tai, ką jis su ja darė, kokią stiprią įtaką tai turėjo. Tai siaubingai užvedė. Pro garsų kvėpavimą, ir vėl išsiveržė dėjonių tiradą. Suvaldyti raumenų susitraukimus tapo absoliučiai nebe įmanoma. Ir nors namo vidaus pasigirdo kažkoks triukšmas, kurio ji žinoma nepraleido pro ausis. Tai buvo tiek nesvarbu, kad ji verčiau pasirinko tiesiog pasiduoti troškimams, visą kitą palikdama ateičiai. Jos kūnas prieštaravo sau, reikalavo būti užpildytas iš vidaus, tačiau tuo pačiu metu atrodė kad baigė sudegti nuo menkiausio prisilietimo. Ji pagaliau paleido jo plaukus, idant tam kad galėtu stipriau įsitvarti praustuvės. Tačiau viso labo užkabino ant integruotos spintelės sustatytus kūno odos priežiūros priemones. Buteliukai skardžiai nudundėjo apačion, kuomet gražuolė išsilenkė taip, kad delnais įsirėmė į už galvos likusį nedidelį veidrodį, virš praustuvės. Jos akys užsiliepsnojo pragaro liepsnomis, nuo delnų ėmė skilsti nenormalus karštis, dėl ko stiklas įgavo rūdžių atspalvį, vietomis neatlaikęs kaitros, tiesiog skilo. Bet ar ji atkreipė į tai dėmesį? Ne velnio. Nebūtu atsitraukusi net jei susipjaustytu savo rankas, ir dėl elementaraus nepatogumo, reikėtu “pertraukos”. Vietomis josios kūną dengusios hematomos šiek tiek prašviesėjo, o mažesnės tiesiog natūraliai išnyko. Akimirka, kuomet daugiau nebe sugebėjo atlaikyti viso to skausmingu tapusio malonumo, ji gana šiurkščiai suėmė mylimąjį už smakro, priversdama jį ir vėl atsidurti lygiagrečiai jos veido. Įsikabino į jo lipšnokas lūpas savosiomis, godžiai, šiurkščiai. Buvo taip stipriai įsijautusi, taip stipriai jo įšsiilgusi kad paprasčiausiai per stipriai įkando, leisdama burnoje pasijausti ne tik jo unikalų skonį, savo sujaudinimą, ir lengvą įtrūkusios lūpos poskoniui. – I rode your face like a good girl, now stop messing around and fuck me like I was a bad one. – Nepriklausomai nuo to, kad Arabella atrodė suplukusi, patyrusi stiprų orgazmą, ji vis dar nebuvo pasiruošusi liautis. Sukuždėjo tiesiai jam į lūpas, provokuodama.



Iprastai zvitrios vyro akys atrode kone apsiblausiusios is malonumo. It bulius, kuriam pries akis buvo mosuojama raudona skepete, jis buvo susitelkes tik i cia ir dabar. Tik i ja. Nerupejo nei ant grindu pabire ivairiu kremu, losijonu bei kvepalu buteliukai, nei iskiles veidrodis Bellai uz nugaros. Siek tiek atsikvoseti priverte tas nezymus krimstelejimas i lupa. Surauke antakius, taciau verbaliai nepasipiktino. Butu leides jai save sukandzioti, suleisti nagus sau i nugara. Whatever the fuck she wanted. Jis trosko ja patenkinti, jai itikti, gal net labiau nei geide ja tureti. Kiekviena jos aimana, patirtas orgazmas buvo rewarding as hell.
– Did you hear anything?… – tespejo prasitarti, taciau mergina neketino leistis i pasnekesius.
– No, Bella. I mean it… – tebestovedamas tarp jos prazergtu koju, jis vos akimirkai nusuko zvilgsni i is vonios kambario vedusias duris. Ji jo nepaise. O jis ir nesipriesino kai suemusi jo, sau i tarpukoji besiremusi fala, "parode jam kelia" vidun. Kraujas akimirksniu plustelejo apacion del ko mastyti ant kaklo pritvirtinta galva tapo nebeimanoma. Vienas po kito inirtingesnius isiskverbimus vainikavo nuo vibracijos zemen sukrites, Bellai uz nugaros virs praustuves kabejes veidrodis. Gal ir gerai, turint omenyje, kad nematydamas savo atspindzio, vyras nenumane apie uzsiliepsnojusias savo akis. Godziai buciuodamas jos kakla, hellhoundas kiek siurkstokai buvo prispaudes Arabellos spranda prie sienos, taciau ilgai saves dominuoti neleidusi mergina netruko suimti jo smakro ir priversti ji i save paziureti. Ju akys susidure. Vyro krutine sparciai kilnojosi, taciau ryzkiai raudonos raineles siek tiek prigeso kol gaop ir vel grizo i sau iprasta spalva. Siek tiek sutrkes jis bande jos veido israiskoje izvelgti paaiskinima, taciau negalejo. Staiga, timtelejes viena lupu kamputi virsun, Farley sueme jos ant praustuves krasto sedejusius sedmenis bei pakeles mergina it si butu besvore, nusinese ja i dusa. Ten seke dar viena make outo sesija, kuria nutraukes, Aaronas netruko apsukti mergins aplink josios asi bei prasiskverbti pro jos, nuo frikcijos kiek patinusias lytines lupas, vidun. Vienos rankos pirstais stimuliuodamas jos klitori jis jaute artejancia finiso tiesiaja, taciau buvo per daug isijautes esti viska uzbaigtu nuleisdamas kur nors kitur nei siltoje, dregnoje bei ankstoje jos makstyje. 



Nors ir neturejo siu namu raktu, vidun patekti norincio demono nebutu sustabde sumautos durys. James "triuku" buvo ismokes pats gyvenimas. Dar budamas gyvas, jis puikiai tvarkesi su ginklais ir nors jo saudymo trajektorija nei per kur neprikygo dabartiniam Petrov ranku stabilumui, drysciau teigti, kad tam tikra prasme, he was a natural. Thief. Ne visi sugeba atpazinti savus talentus ir sugebejimus, ne visiems uztenka "kiausu" savo gyvenima gyventi autentiskai, nepaisant socialiniu normu, taciau besieliui, sazines jausmo nebeturinciam tipui, tai padaryti buvo tas pats kaip... na, zinot ta posaki apie du pirstus... Tai va. Jis buvo pasirenges i siuos namus ne tik isilauzti, taciau ir viska apversti aukstyn kojomis suzinoti kur po velniais, pries pradingdamas is radaro, bastesi jo dukters isrinktasis.
– "They are gonna be your weapons…" – piktai susnypste prisimines Elizabeth zodzius. – More like royal pain in the ass… – he was passed. Purvini jo rubai, pasisiause plaukai, kuriuose sen bei ten kysojo vienas kitas sudziuves misko lapas, bylojo apie painfully ilga kelione iki sios vietos. – Oh yeah... that's right… – staiga kunas, kuris is paziuros nei kiek neprimine Petrovo, sukrito it sunkus bulviu maisas. Is praviros mirtingo vyro burnos eme skverbtis smala primenantis klampus skystis. Juodos spalvas "bala", it printinama 3D printeriu eme is saves lipdyti tamsiaplauki, juodais rubais vilkinti vyra. James turejo surasti Aarona. Tam, kad surastu Elodie. Kuri, jis neabejojo, jau bus spejusi prisikasti prie knygos. Knygos, kurios jis negalejo paliesti, taciau geriau nei kas kitas, zinojo kas joje parasyta. Knygos, kuri atsidurusi in capable hands, sugriautu visus grandiozinius Elizabeth planus.
Ar kada esi nakti ejes misku? Ne pramintais, link civilizacijos vedanciais keliukais, o tiesiog dregnu, samanomis apaugusiu gamtos ''kilimu''... Sen bei ten, pro aukstu spigliuotu medziu virsunes prasiskverbianti nakties sviesa, atidenge raista, besitelkianti zemuose duburiuose susitvenkusiose liunuose. Raisto vandnuo tykus ir tamsus, dumbliuota jo gerkle suryja sviesa. Jo lindynese naktiniai gyviai knibzda net ir dienomis. Garsu, zinoma, cia ir cia, bet raistas palyginus su pelke daug tylesnis, nes irimo procesai cia vyksta lastelese. Givybe puva ir dvokia virsdama dulesiu paklote. Zmogui... gyvam zmogui cia buvo ne vieta. Visa laime, kad James nebuvo nei gyvas, nei zmogus. Jo "apsesto" nelaimelio kunas buvo sen bei ten draskomas astriu saku, basos kojos buvo susalusios, pirstai sustabareje, taciau anei joks skausmas ar diskomfortas neatsispindejo sau i prieki kelia besiskinancio vyro veide. Maza to, viduje tunantis demonas nirso. Sirdo, kad buvo pastatytas i kvailio vieta. Apsuktas aplink pirsta dar neapsiplunksnavusios benkartes, kuri, vyras tyliai prisiekinejo pats sau, daugiau niekada negaus progos is jo pasisaipyti.
– Какво правиш по дяволите?* – susidures su pries tai nematyta mergina, kuri buvo pastebimai padauginusi, James neatrode nusiteikes malonybems. Pirma, i galva sovusi mintis, buvo tai, jog Bella ir vel grizo prie savo istaku, t.y. party animal days. Aarono automobilio lauke nebuvo matyti, o stai is kito kambario pasigirdo moteriskas aimanavimas todel susidaryti klaidingas isvadas buvo pernelyg lengva. James didn't judge her tho. Jis palankiai ziurejo i Farley, taciau monogamijos koncepcija kinda praranda savo zavesi kai esi nugyvenes keleta gyvenimu.
– Who am I to judge? – ironiskai syptelejes, jis pakele ant grindu nukritusi buteli. – Listen, butter cakes, i am gonna need you to go back in and wait till I figure out... what I need to figure out. I had a rough day. Why don't you grab me whatever got you this fucking wasted. And make me a double?… – jo veide vos akimirkai smestelejo draugiska grimasa. Uzdares uz saves lauko duris, jis jau ketino petraukti ieskoti Bellos, taciau kazkas ji sulaike.
– What the heck... a few moments won't change a thing since I have already spent an eternity getting here. Tell me, baby face... what brings you here? 

First and only male hellhound toli gražu nebuvo tobūlas, tačiau jis buvo absoliučiai tobūlas JAI. Žvilgtelėjus bent porą metų atgal, būtu sunku juos įsivaizduoti net tame pačiame kontekste. Aaron’as buvo ne tik tvirto stuburo, analogiškai tvirtos nuomonės asmenybė. Jis taip pat buvo absiliutus kontrolės “maniaque” (verčiant iš prancūzų kalbos, turintis nenormalų polinkį). Pirmas įspūdis buvo ne koks: jai jis pasirodė kaip perdėtai robotiškas, turintus užpakaly susikištą pagalį ir negebantis net elementariai išspausti šypseną. Užprogramuotas daiktas, dar vienas Richard’o pavaldinys, kuris sulos tuomet, kai liepta. Ji savo ruožtu, na pripažinkime… Jam turėjo atrodyti kaip išpuikusi, išlepinta tuščiagalvė mažvaikė, kurią reikia saugoti ne tik nuo aplinkinių, bet ir nuo savęs pačios. Nes mažą ką, įsipjaust pirštuką į popierių. Pirminė antipatija, netgi agento po priedangą, prarašyto vaidmens akyse, buvo kone akivaizdi, kaip ir Arabellos. Ilgainiui, tikrai ne iš karto, jie ėmė matyti vienas kitą kiek kitokiomis spalvomis. Pažinti vienas kito unikalias savybes. Jie tapo draugais, jis tapo jai asmeniu, kuriam galėjo pasakyti tai, ko niekada nebūtu pasakiusi kitiems. Jis savo ruožtu pamatė kokia ji brandi, darbžti ir šeimyniška, kokie žemiški josios pomėgiai ir troškimai. Ir nors tamsiaplaukė buvo linkusi gyventi “šia akimirka”, kas reiškė kad plaukus pasileisti ji galėjo bet kuriuo metu, lygiai taip pat kaip ir stačia galva pasinerti į ne visai suprantamus nuotykius… Jis matė ją kitokiu kampu, tuo kuris buvo tikras ir nešlifuotas. Kokia gi staigmena laukė pačios Arabellos, kuomet ji buvo supažindinta su faktu, esti Aaron’as ir tas “draugas apsauginis”, yra kai diena ir naktis skirtingi. Maloni staigmena, nereikia mėluoti. Ir štai, ji ištraukė sėkmingą bilietą, nes jis buvo vienintėlis kuris atitiko absoliučiai viską, ko troško josios tuo metu dar silpna širdelė: jis buvo draugas, jis buvo meilužis galintis ne tik atlaikyti jos tempą, bet ir priversti suplukti iki negalėjimo toliau funkcionuoti, jis davė jai saugumo garantą ir svarbiausia, tas, kuris užvaldė jos širdį, mintis.
Suniokotas vonios kambarys nebuvo vienintėliu liūdininku audringo jų susidūrimo. Tačiau nebuvo panašu kad bent vienam tai buvo iš tiesų aktualu. Jie buvo savo namuose, priklausantys vienas kitam, ir degantis pragaro liepsnomis iš to, kaip norintys vienas kito. Farley niekuomet nebuvo nuobodus lovoje, tačiau šį kartą hellhound nustebino net savo partnėrę. Dominuojantis, šiek tiek vietomis per daug šiurkštumo turintis savininkiškumas… Ji tirpo, trūkčiojo ir vietomis net šaukė iš malonumo. Tik trumpam paėmusi vadeles į savo rankas, ji ir vėl buvo apsukta taip, kad būtu priklausoma tik nuo jo malonės. Tai vežė, jo išsiveržusi aistra tiesiogine to žodžio prasme, tempdė protą. Ir jei ne analogiškas fiziškumas, galintis antrinti jojo, viskas būtu ne taip pornografiškai estetiška. Iš kvėpavimo, iš to kaip atitinkamu metu įsitempė jo kūnas, ji jautė kad netrūkus jis patirs absoliutų egstazės tašką, kuris susipindamas su josios, galiausiai leis jiems patirti tą retą, tačiau absoliučiai išnešantį sveiką protelį, sicnhronizuotą baigimą. Farley išsiliejo, kuomet tuo pačiu metu ji suspiegė iš malonumo, rankomis įsitverdama į stiklinę kabinos sieną. <…>
Pasisukusi veidu į mylimąjį, tamsiaplaukė net nepastebėjo, kaip visą ko metu pametė abu kontaktinius lęšius, prie kurių ir taip nebuvo pratusi. Pasimetimo Aaron’o veide nebuvo, vien tik todėl, kad gražiuolės žvilgsnis ir vėl buvo absoliučiai normalus. Tarytum to papilkėjimo rainelėse, niekada ir nebuvo. Nepaleido jo taip lengvai, kuomet prieš išeidama iš dušo kabinos, pasistengė visa kūno kalba imituoti tai, neva ketina pasimėgauti pasyviu “after” bučiniu. Tačiau jų lūpos taip ir nesusijūngė, mat suerzindama agentą, ji viso labo apsipatenkinusi pasidabino kampiniu vypsniu. – Thank you for your service, agent Farley. – Iš vonios išlėkė garsiai krizendama, mat už išsikalinėjimus gavo šlapią “pliaukšt” per užpakalį. Kol tamsiaplaukė šluostėsi nuo savęs vandens paliktą drėgmę, puoselėjo kūno odą maloniai kvepiančiu kūno sviestu, rinkosi drabužius kuriais pridengtu savo nuogumą, josios išrinktasis pasirinko vyrams ganėtinai būdingą “after sex sleep” variantą. Matydama jo atspindį dar viename veidrodyje, matė kaip ramiai, subalansuotai šis kvėpuoja. Akivaizdu, šiandienos įvykių buvo per daug, buvo reikalinga “restartuotis”. Prieš apleisdama miegamąjį, gražuolė lūpomis palytėjo jo skruostikaulį, leisdama pailsėti. <…>

– Aš žinoma suprantu, kad kai kurie iš mūsų nebuvo apdovanoti elementariu etiketu. Bet nepamenu kad būčiau sakiusi kad jaustumeisi kaip namie. – Šiek tiek primerkusi akis, Arabella ganėtinai kritiškai nužvelgė ne vien Amiros elgseną, tačiau ir tai, kad atrado ją sekdama palei triukšmą, kuris sklido toli gražu ne iš ten, kur ji buvo palikta. Tikriausiai kiekvienas pajaustu dalinį irzėlį, jei atrastu nekviestą svečią, slampinėjant aplinkui. Visgi, ištempusi, ganėtinai teatrališką, nenuoširdžią šypsenėlę. Nebuvo sužavėta tuo. Tačiau per daug užsiciklinti taip pat nematė didelės prasmės. Kaip be pasukus, buvo pasižadėjusi būti “gera mergaite” ir neabėjoti išrinktojo sprendimais. Vienas jų, kaip tik buvo nepažįstamoji vilkolakė. Arabella šiek tiek prisimerkė, lėtai nuleisdama savo tamsių akių žvilgsnį į iš pažiūros dar pakankamai jaunos būtybės kojas. – Tikiuosi kad jautiesi gėriau… Nebe skauda? – Ar tai buvo vien iš mandagumo užduotas klausimas, ar paprasčiausiai suveikė “alpha” genas, dabar jau nepasakysi. Ir vargu ar Petrova bloodline atstovė savo motyvuose kapstytusi taip stipriai, įdant į šį klausimą sau pačiai atsakytu. Kuomet josios dėmesys pagaliau pasitiko dar vieną asmenį, ji su palengvėjimu atsikvėpė. Nebuvo tikra nuo kokio komentaro reikėtu pradėti, ypatingai todėl, kad visai netrūkus atkreipė dėmesį, kad kažkur prie sienos guli paremtas kvėpuojantis kūnas.
– What the actual FUCK? – Nesusilaikė, kuomet ir vėl sugrąžino savo žvilgsnį ties James. Kažkas apie jį atrodė šiek tiek pakitę. Galbūt energetika, o galbūt tiesiog elementarus žvilgsnis, kuris buvo kur kas labiau tamsus, nei atrodė prieš tai. Iš dalies tai ėmė priminti pirmą jų oficialų susitikimą. Ten pat, morge. Kuomet apklota baltos baterijos, ji atgimė naujam gyvenimui. – Hey, that girl ain’t some waitress or a house maid. If you need a drink go and get yourself one. Or even better, how about you start talking, huh? You were gone, again. You drove away with that bitch witch daughter of yours… And then hell broke loose. – Šiek tiek kilstelėdama savus pečius, gražuolė čia pat į šalis pavedė abi savo rankas. Buvo per daug neatsakytų klausimų, per daug shady posūkių, kurie tiesiog atsisakė susilipinti į bendrą paveiklą. Ir dievaži, tam momentui Arabella net neįsivaizdavo kokie kaltinimai pabirs į jos pusę.