Re: KAPINIŲ AIKŠTĖ:

by **Adelaine Ada`dor** Antr. 01 02, 2024 4:03 am

Pulsuojanti techno muzika, šalia besiraivantis šiltas jaunos merginos kūnas, gomurys, kuriame tebejautė šviežią kraujo skonį ir didelė Anthony Gomez'o sukurto narkotiko pigios klastotės dozė nepadėjo Adelainei pamiršti pokalbio su Oliveriu apie Irene. Liko kažkoks nemalonus jausmas, kartus skonis burnoje, miglotos, niūrios mintys. Nuotaika vampyrei dingdavo retai, bet kai taip nutikdavo visados galėjai atrasti gana svarią priežastį. Budri baltaplaukės akis nepaleido mirtingos draugės, kuri, panašu, maloniai leido laiką ragaudama už ją akivaizdžiai jaunesnio vyruko liežuvį. To paties bičo ranka judėjo akiplėšiškai pasislėpusi po Farley kelnaitėmis, gerokai per grubiai bei atsainiai, kad moteris jaustų malonumą. Tačiau eilinis vakarėlis prikimštas nepažįstamųjų, alkoholio, narkotikų, neįpareigojančių kūniškų malonumų buvo būtent tai ko jai reikėjo. Moterys nepasikalbėjo apie rūbinėje vykusį dialogą, nelyginant jį būtų ten ir palikę. Nelabai subtiliai pakviesta partnerės perkelti kūnišką jųdviejų trauką į atokesnę vietelę, Adie atsisakė.
- Man trūksta oro,-apgailestaujamai šyptelėjo nutraukusi glamones bei parodžiusi norą išeiti. Pakeliui pasigriebusi viskio butelį bei pakelį stipriausių Marlboro cigarečių, vampyrė užtrenkė balkono duris palikdama už jų griausmingą boso dungsėjimą. Prisidegė lazdelę, o rudos jos akys lėtai, mąsliai šokinėjo Bruklino panorama, ieškodamos tame niūriame urbanistiškame skruzdelyne ramybės. Durys prasivėrė ir balkone pasirodė Irene, kuri sklestelėjo ant pinto krėslo greta vampyrės. Moterys persimetė žvilgsniais ir kurį laiką tylėjo rūkydamos.
- Aš galvojau...-buvo tik laiko klausimas kol viena jų prabils ir pirmoji tai padarė Farley. Didelės Adelaine akys pasitiko kompanionę kiek nepatikliai, baugščiai laukdamos pradėtos kalbos tęsinio,-Nebemyliu Niujorko, Adie. Jei sutiktum, kad ir dabar susikraučiau tą savo menką užgyventą turtą ir lėkčiau kur nors už Atlanto. Dieve... Kaip norėčiau pamatyti Europą.
Vampyrės veide pasirodė atlaidi šypsena.
- Būtų smagu,-ji kimiai sukikeno,-Aš gerčiau karštą karštų Italų kraują, Alexis iščiulptų jų sielas, o tu nuo picos, pastos bei alyvuogių aliejaus pasidarytum faina ir minkštutė.
- Adie...-supratusi, kad nemirelė pokštauja, Irene suėmė jos ranką prašydama atidumo,-Aš rimtai. Noriu pabėgti iš čia. Kartu.
Adelaines veidą it žaibas persmelkė pasibodejimas.
- Tu manai, kad kažkur kitur, ten už jūrų marių mūsų lauktų geresnis gyvenimas? Tiesa yra karti ir negailestinga, I, mūsų ten niekas nelaukia. Čia bent jau namie tavęs laukia Oliveris, o manęs Lexie.
- Noriu turėti namus,-Irene pradėjo užgniaužusi savy kartėlį,-Kuriuose manęs lauktum tu.
- Aš neužsiimu monogamija,-visi Adelaine žodžiai skambėjo šaltai, bene bejausmiškai,-Blogiausias dalykas, kurį gali daryti su savo gyvenimu, tai pašvęsti jį vampyrui. Po velniais, kiek daug jų mielai susikeistų su tavimi vietomis. Kurtų šeimas, darytų vaikus, džiaugtųsi žinodami, jog visi tavo pasirinkimai turi prasmę, nes turi ir baigtį.
Adelaine žodžiai ją žeidė. Ji pažinojo draugę ir iš karto galėjo suprasti, jog ją kankina bloga nuotaika, todėl ji naudodamasi puikia proga dabar išsilieja ant jos.
- Net ir tu? Mielai susikeistum su manim vietom?-moters balsą persmelkė ironija.
- Retas kuris vampyras tokiu tampa dėl to, kad to norėjo. Aš prisitaikiau ir susitaikiau. Nepaisant to, kad mano žmogiškas gyvenimas buvo visiškas mėšlas, kad kenčiau smurtą nuo savo vyro ir mažiausiai devynis persileidimus, kuriuos visus iššaukė tas pats smurtas, mano atsakymas būtų taip. Susikeisčiau. O susikeitusi nešvaistyčiau brangaus laiko tūsindamasi ir grodama nenusisekusioje pankroko grupėje.
- Ar pasidulkinusi su mano broliu pradėsi kalbėti jo žodžiais?
Šie žodžiai užklupo Adelainę nepasiruošusią. Vampyrės žvilgsnis pasikeitė.
- Galbūt, GALBŪT jei žmonės aplinkui pradeda kalbėti tais pačiais žodžiais reiktų susimąstyti, kad GALBŪT jie yra teisingi.
- Aš nesuprantu ką tu nori pasakyti. Tu nori, kad išeičiau iš grupės?
- Aš noriu, kad tu atrastum gyvenimo kelią ir pradėtum juo eiti todėl, kad to nori pati.
- Kažkodėl Oliverio draugija man pradėjo atrodyti mielesnė, nei tavo,-nervingai sutrynusi cigaretę į peleninę Irene atsistojo.
- O laiką leisti su juo būtent ir turėtum!-riktelėjo draugei beišeidinėjant,-Nes abu senstat!

Irene negalvojo, kad grįžusi namo ras Oliverį miegantį, tačiau ją pasitiko visiškai tamsus, niūrus kambarys. Nusimetusi batus ji tyliai praėjo giliau į svetainę rasdama brolį gulintį ant išskleidžiamos sofos. Įsirangė į ją pati atsiguldama ir meiliai prisiglausdama prie jo. Ir kai Farley šoktelėjo lyg išgąsdinatas, lyg vedamas elementaraus instinkto, Irene prabilo:
- Girdėjau tavo balso žinutę. Oli, aš nepykstu ant tavęs,-buvo nesunku suprasti, kad būdama tokioje submisivioje būsenoje moteris išgyveno ne pačią geriausią naktį. Turint omenyje labai nevykusį merginų grupės gigą, kurio metu Irene labiausiai ir nukentėjo, meltdown'ą klubo rūbinėje bei nemalonų pokalbį su Adelaine - nenuostabu. Moteris jautėsi velniškai pavargusi,-Ir manęs negąsdina mintis, kad turi paslapčių. Man nereikia visko apie tave žinoti. Jei žinosiu eilinį sykį atsitiktinai viską išplepėsiu,-ji silpnai, it snūduriuodama sukikeno. Gulėdama apkabinusi brolį, sušildyta jo kūno šilumos ji jautėsi saugesnė, nei apsupta savo vampyrių draugių,-Padėk man...-moteris nusižiovavo. Ji buvo smarkiai apgirtusi nuo alkoholio, tačiau praleidusi visas vakarėlio dalis, kuriose buvo šniokščiamas kokainas ji vargu ar galėjo susidurti su bėdomis greitai užmigti,-...rasti kelią.

by **Oliver Farley** Antr. 01 02, 2024 4:03 am

Keturios anksto buto sienos ji dusino. Vaikscidamas is kampo i kampa jis netruko istustinti ir taip menkas alaus skardiniu atsargas. Slinko minutes, valandos, bet apie Irene nebuvo girdeti ir nors tai toli grazu nebuvo pirmasis kartas kai naktimis besibastanti sesuo iki pat paryciu negrizo namo, dabartines aplinkybes neleido jam sudeti gluosto. Tarp pirstu sukiodamas siek tiek aplamdyta vizitine kortele jis be tikslo ziurejo pro langa. Jo akys nesifokusavo i kazka konkretaus, jis buvo mintimis nutoles kazku kitur, greiciausiai i praeiti. Is apmastymu sastingio, jo kuna ir mintis pazadino saujoje suvibraves 'burner phone'.Zinutes laukelyje irasytas adresas jam absoliuciai nieko nesake, nebuvo pazistamas. -Luiziana...?-perklause balsu. Surauke antakius. Kelionei lektuvu jis neturejo lesu, maza to, tam butu reikeje asmens dokumento. Jis jaute kaip krutineje nerimastingai eme plazdeti sirdis. -Galvok, Oliveri, galvok...-sukuzdejo pats sau. Staiga jam toptelejo mintis, ideja, kuria igyvendinti blaiviu protu jis greiciausiai butu neisdrises, taciau dabar... ka, po velniu, jis turejo prarasti? Pasiciupes ausu nedengiancia, juoda kepure ir tokios pat spalvos, i akis nekrentancia striuke, jis pasileido laukan.
Apart geltonos policijos juostos ir lentomis uzkaltu duru, kelio i seniai apleistas Abberline laboratorijas jam, kaip bebutu keista, daugiau niekas nepastojo. Cia jau buvo speje pasidarbuoti vandalai, ne tik graficiu 'papuose' pastato sienas, bet ir iskule viena kita langa, kas Farley 'isilauzima' tik palengvino. Nesinas mazyciu, kiseniniu zibintuveliu, Oliveris, net ir apgirtes, puikiai orientavosi kolidoriuose, kurie siomis dienomis labiau primine Resident Evil filmavimo aikstele nei sterilia, high tech darbo vieta, kurioje kadaise dirbo vilkolakis. -For fucks sake...-kruptelejo kai pazadinti sviesos, kolidoriumi nuplazdejo keli cia gyvene siksnosparniai. Isitempusi jo kuna pyle saltas prakaitas, drebejo rankos. Jis letai zenge link stikliniu palatos duru, kurios is vidaus buvo suteptos krauju. Nebuvo sunku isivaizduoti kas cia dejosi po to kai jo nebeliko. Desmondo rankose atsidurusi, jo paties surinkta informacija tapo visa griaunanciu ginklu pries jo paties rusies atstovus. Jis niekuomet nebutu pritares brutaliems, antzmogiskiems eskperimentams, kurie buvo vykdomi su gyvais, klasta cia ivilitais vilkolakiais.
Vyro nykstys palytejo nedideli paltos atrakinimui skirta sensoriu ir volia! Susnypstusis, hermetines durys pasidave salin, ileisdamos ji vidun. Oliveris pats sunkiai galejo patiketi savo sekme ir tai atsispindejo nustebusioje vyro israiskoje. Giliai ikvepes jis zenge sukresejusiu krauju suteptomis grindimis link kompiuterio. Pirma nuo grindu pakeles apgadinta monitoriu, jis pabande ji ijungti. Veltui. Nepatenkintas caktelejo liezuviu, taciau nepasidave. Zenge link sukabintu, apdulkejusiu, taciau vis dar baltu chalatu. Atgrubnagisikai perejo per siu kisenes, taciau nerado nieko apart pavieniu rasikliu ar skaitymui skirtu akiniu. Apsidaire. -Think...-sukuzdejo ir staiga jam toptelejo.(...)

Guledamas ant sofos, vyras sunkiai joje issiteko. Maza to, per krasta nukarusioje jo rankoje jis vis dar laike pustuste alaus skardine. -Irene... nulipk nuo manes,-sumurmejo aiskiai nepatenkintas, taciau kaip ir anksciau, sesuo nepaise jo asmenines erdves. Giliai ikvepe, taciau suprato, kad girta moteris jo nepaklausys. -As negaliu tau padeti, Irene. Ne dabar. Nei as, nei Adelaine,-vangiai pasikeles nuo sofos jis jautesi silpnai, o galva stipriai sukosi. -Klausydama mano patarimu, anksciau ar veliau prieisi liepto gala kaip ir as. O Adelaine... Ji yra mirusi. Jei ir tu nenori tapti kraujasiurbe, turetum laikytis nuo jos atokiau,-paciupes netoliese gulejusi dekuti, jis gan rupestiingai juo uzklojo seseri. -Prizadu tau,-istare tyliai, palinkes prie garsiai, tolygiai kvepuojancios, greiciausiai miegancios moters. -... jei man pavyks isbristi is sitos duobes, jei man pavyks rasti buda kaip pradeti viska is naujo... as nepaliksiu taves uznugaryje. As esu tau skolingas, mazoji sesute,-liudnai syptelejes jis pagloste sviesius jos plaukus. Is galines dzinsu kisenes istraukes kupiuromis uzpildyta voka, jis siek tiek daugiau nei puse ju isikiso atgal i dzinsus, o likusius pinigus pakiso mieganciai seseriai po koja. -Don't have too much fun while I am gone,-syptelejo.

-Tu punktuoli,-isedes i automobili, jis nedidele tase su rubais permete ant galines sedynes. Jo kakla 'puoses' tvarstis bylojo, kad netrukus prie pavaru svirties padeti pinigai buvo uzdirbti greitu ir nelegaliu budu. -Turetu uztekti bilietui i Luizianos oro uosta,-sutikes klausiama moters zvilgsni, jis susirauke. -Oficialiai as mires asmuo. Turbut supranti, kad vykdamas i supista oro uosta as rizikuoju,-staiga is striukes kisenes jis israuke nepadirbta, tikraji savo pasa, kuri rado laborotorijose. -Jei uzkalbesi bilietus parduodanti asmeni, esu pasirenges uz tai susimoketi,-ne itin patenkintas, jis nusieme ant kaklo buvusi tvarsti po kuriuo buvo matyti jau apgije ilciu pedsakai.

by **Adelaine Ada`dor** Antr. 01 02, 2024 4:05 am

Vakarykštę dieną Irene prisiminė it per miglą, todėl kivirčą su Adelaine bei mielą, bet reikšmingą pasiglaustymą su broliu ji galėjo panardinti kažkur giliai į pasąmonę ir apsimesti, kad nieko baisaus neįvyko. Tačiau nemalonus sunkumas krūtinėje neleido išgyventi eilinių pagirių lengviau, nei įprastai. Nuklibinkščiavusi į vonios kambarį moteris sudrebėjo įjungusi ryškią šviesą, kuri smeigė akis lyg adatos. Per retai valomame, balzganame veidrodyje matė save tokią, kaip visada, bet anksčiau ji niekados nesureikšmindavo visų tų žalingo gyvenimo būdo požymių, smarkiai atsiliepiančių jos išvaizdai. Į ją žvelgė kažkokia suvytusi, išbalusi šmėkla raudonomis akimis, juodais paakiais ir neegzistavo tiek vampyro kraujo šiame pasaulyje, kuris galėtų tai lengvai ištaisyti.
- Tu nuvarysi mane į kapus, tiesa?-tarė savo atvaizdui, ko gero pirmą kartą priimdama niūrią savo realybę. Nedažnai juodvi su Adie susikibdavo, bet kai tai įvykdavo Irene visados sunkiai išgyvendavo, o rūku aptrauktos mintys tapdavo itin niūrios. Šiandien ji nekentė to kaip atrodo ir ypatingai nekentė savo vietos gyvenime, kurios, geriau pagalvojus, ji neturėjo. Vėsiais pirštų galais palietė kaktą būtent toje vietoje, kurioje vakar ją buteliu prakirto girtas chuliganas ir šmėstelėjo nelaukta mintis, kurią ištransliavo balsu,-Be jos kraujo ir esybės tu neišgyventum. Pasaulis tau būtų negailestingas kaip koks laukinis safaris. Tu net negali mušti būgnų neužsirovusi ant kokio idioto. Kaip man atsibodo būti kojų skuduru...-bejėgiškai nusvirusi galva atsimušė į veidrodį, su kuriuo kaip kokia lunatikė dabar ir kalbėjosi. Įkvėpė ir giliai iškvėpė,-Atsimeni, kai turėjom svajonių? Ak, kokios didelės ir kvailos jos buvo, bet kaip buvo gera jas turėti. Dabar tu tiesiog įsisiurbei į Adie kaip kokia erkė arba, tiksliau, ji lekia sprintu, o tu bandai ją pasivyti turėdama sulaužytą koją,-pajutusi pykinimą Irene palenkė galvą virš kriauklės stebėdama kaip drimba tąsios seilės. Nervingai nusijuokė,-Kalbu kaip visiška idijotė. Lyg nuo manęs niekas nepriklausytų. Žinai ką mes padarysim?-bedė pirštu į atspindį, o akimirkai veide šmėstelėjęs užsispyrimas kaip mat subliuško,-O gi visiškai nieko. Adie... Ji tavęs nenori ir niekados nenorės. Ar galima ją dėl to kaltinti? Pažiūrėk kaip tu atrodai. Ji dulkinasi su visais išskyrus tave,-virpėdama ir susigraudinusi Irene atsitraukė,-Norėčiau, kad viskas baigtųsi. Norėčiau viską baigti. Bet negalėčiau palikti Oliverio vieno. Galiausiai iš tikrųjų turime tik vienas kitą,-drebantis, kiek prikimęs jos balsas skambėjo vonios kambaryje liūdnai ir niūriai tarsi mirties šaukianti nelaimingo žmogaus malda. Nusivaliusi ašarotą veidą moteris nusprendė savęs gailėjimosi sesiją nutraukti ir pradėti daryti tai, ko šis butas maldaute maldavo - tvarkytis. O jeigu grįžęs Oliveris, kuris maitinosi vien pre-made šaldytais maisto produktais rastų pagaminto šilto naminio maisto galbūt užsidirbtų keletą palankumo taškų akyse brolio, kuris kvestionavo bene kiekvieną Irene pasirinkimą.

Nuomotame automobilyje kiūtanti Adelaine būtent šią dieną atrodė šalta, nedaugžodžiaujanti ir kiek nutolusi. Vampyrė galvojo apie Irene, o ypatingai jos netiesioginį meilės prisipažinimą. Mergina sugebėjo būti neapsakomai ignorant, kai jai tai atrodydavo palanku, tad niekuomet iki to momento ji nepagalvojo, jog draugė gali jausti jai šiltesnius, nei platoniški jausmai. Irene jai rūpėjo, panašiai kaip žmogui rūpi mylimas augalas ar augintinis, kad ir kaip nehumaniškai tai skambėtų. Užmegzti gilaus emocinio ryšio su žmonėmis ji nebe mokėjo. Nes kiekvieną kartą, kai bandė ji likdavo įskaudinta, o gyvenimas iš tikrųjų pagerėjo, kai nustojo prisirišti. Mašinon įsiropštusį Oliverį pasitiko didelės Adelaine akys. Kraujui labai, netgi perdėtai jautrius jutiminius instrumentus užgavo su niekuo nesupainiojamas kvapas ir vampyrė netrūko suprasti ką Farley teko padaryti vardan krūvelės šlamančių. Kitaip tariant paminti itin negailestingus sau, bei tuo labiau kitiems, principus. Turėjo puikią progą pradėti vaipytis ir šaipytis, bet neturėjo tam nuotaikos.
- Paprasčiau būtų rasti žmogų, kuris turi nuosavą lėktuvą, nemanai?-įbedė nelabai draugišką žvilgsnį į Oliverį, kurio perdėtai komplikuotas požiūris į paprastą kelionę ją erzino. Sujudusi ji pasiėmė telefoną į ranką ir tylėdama jame panaršė,-Tau labai pasisekė, kad pažįstu visokių žmonių. Ir viskas ko reikia, tai tokiam vienam leisti nusišikti man ant papų. Rich people has crazy kinks,-priverstinai šyptelėjusi vampyrė skubriai išlipo iš automobilio nenorėdama, kad Oliveris girdėtų jos pokalbį telefonu. Sukdama ratus bei kalbėdama į ryšio priemonę Adelaine švytėjo it saulutė. Juokėsi, juokavo, priminė save, prie kokios Farley spėjo priprasti ir kurią jis spėjo pamėgti. Tačiau įsėdusi atgal ji vėl paniuro.
- Sutvarkyta. Atsiusiu tau koordinates kur tau reikės nuvykti. Devintą valandą, supranti? Vadinasi už šiek tiek daugiau nei valandos. Vadinasi tu beveik vėluoji,-kai Oliverio telefonas suskambo pranešdamas apie gautą žinutę, mergina savąjį pasidėjo atgal į kišenę duryse. Užvedė variklį ir pajudėjo,-Nemanyk, kad lakstysiu po oro uostą užkalbinėdama žmones vien todėl, kad įkišai man į šikną,-bloga nuotaika tryško ne tik vampyrės išvaizda, bet ir erzelio pilni jos žodžiai. Nesijautė skolinga Oliveriui paaiškinimą ko ji tokia subjurusi šiandien ir greičiausiai nebūtų prabilusi, jeigu priežastis neliestų jo sesės,-Irene pasiūlė man susimest ir skristi drauge į Europą. Gal turi minčių kaip atkabinti ją nuo savęs per daug neskaudinant ir neužkalbant?

by **Oliver Farley** Tr. 01 03, 2024 7:33 am

Kelione i Luiziana turejo uztrukti siek tiek maziau nei tris valandas, taciau vienumoje praleistas laikas Oliveriui prailgo. Alkune pasiremes i nedidelio, privataus lektuvo ''palange'' jis ziurejo i vis tolstanti Nju Jorka, kuriame gime ir kuriame norejo buti viena diena palaidotas. Farley nemego grandioziniu pokyciu savo gyvenime, galbut todel buvo praleides ne viena proga gyvenima ir vel pradeti svetur. Niu Jorkas jam asociavosi su namais. Cia jis pirma kart pamilo, vede, tapo tevu. Cia jis turejo praeiti. Ir nors tie prisiminimai buvo persipyne su skausmingais isgyvenimais, palikti viska praeityje buvo siaubingai sunku. Jis vylesi, tikino save, kad si kelione tera formalumas, kad destinacija netaps jo gyvenamaja vieta. Gana patetiska... taip prisiristi prie lokacijos, kurios fauna jau kuris laikas bando tavimi atsikratyti tarsi supistu svetimkuniu. Jo zvilgsnis netrukus nuklydo ties su savimi turetu krepsiu. Atmintyje kaip mat iskilo neperseniausiai su Adelaine apturetas pokalbis. -Priesingai nei mano sesuo, as gerai zinau, jog net ir budama nemirtinga, vargu ar leistumeisi i tokias avantiuras zinodama mano sasajas su Abberline jei is viso to tau nebutu kokios nors naudos,-padares siokia tokia pertrauka, jis tese. -Net ir tai kas nutiko toje rubineje,-neigiamai krestelejes galva jis jau buvo spejes susidelioti mintis prabliavejusioje savo galvoje. -Noredama buti gerai isdulkinta, butum pasirinkusi kita vampyra. Dar gerai neapsisprendziau, ar ta provokacija buvo skirta igyti mano pasitikejima ar is tiesu pati sumanei paeksperimentuoti. Vienaip ar kitaip, gali buti rami, mano nuomone apie vampyrus ir ju manipuliacijas zmonemis nepasikeite,-ironiskai syptelejo. -Rimtai klausi manes patarimo?-nuosirdziai syptelejes jis truktelejo peciais. -As vis dar bandau suvirskinti fakta, jog mano sesuo yra biseksuali. O galbut tiesiog pasimetusi. Pastaroji galimybe man atrodo labiau tiketina turint omenyje Irene buda. Ji iesko paramos, kurios tu negali jai suteikti. Ypac todel, kad neesi panasi i isipareigoti megstancia asmenybe,-patraukdamas ja per danti dar karta vyptelejo. -Tau teks ja uzkalbeti,-istare pirma pries tai uzsirukes. -Irene ne is tu zmoniu, kurie paprasciausiai imtu ir nusisuktu nuo tokiu pat kaip ji. Ji nepalieka bedoje ir paciu beviltiskiausiu,-syptelejes jis islipo is automobilio. (...)

Po akiniais nuo saules paslepes gan liesa savo veida, viena tase nesinas vyras letai, bet ryztingai patrauke vieninteles jo trajektorija ejusios moters. -Sveikas atvykes, Oliveri,-formaliai istiesusi jo link ranka, grazuole keletui sekundziu buvo palikta 'kabeti ore'. Letai peremes tase i kita ranka, jis teikesi paspausti glezna jos plastaka tuo paciu metu apsidairydamas, aiskiai tikedamasis kazskur netoliese pamatyti ja atlydejusi antaraza. -Malonu susipazinti, mis...?-jis atrode kiek neuztikrintas. Priesais stovejusi moteris buvo pernelyg jauna, pernelyg grazi ir ne kiek neprimine asmens galejusio kuruoti didziulia laboratorija. Jo viltys pamazu eme bliuksti. Nejau jis atkeliavo cia tam, kad dalyvautu kokiame nors drug trial? Telefonu jam pasiulytas nemazas atlygis butu viska paaiskines. -As nenoriu pasirodyti nemandagus... bet ar projektas del kurio as cia atvykau...-jis buvo priverstas uzsiciaupti mat horizonte pasirodes juodas dzipas netruko sustoti daugiausiai metro atstumu nuo judvieju. Dar kelios sekundes ir juos apsupo aiskiai moteriai pazistami ir streso nesukele asmenys. -Musu lokacija yra islaptinta. Tikiuosi supranti, kad cia atvykdamas sutikai kooperuoti su musu taisyklemis,-sis klausimas uzklupo Farley nepasiruosusi. -As... taip, bet,-suraukes antakius jis buvo paragintas zengti automobilio link. Nezinojo ko deretu tiketis, taciau sprendziant is to kaip viskas klostesi lig siol, jo nebutu nustebines netrukus ant galvos uzmaukslintas bulviu maisas. Ko vyras visai nesitikejo tai astrus it bites igelimas i sprenda. Instinktyviai palytejes suskaudusia vieta pirstais jis stabtelejo. -Ar negalejai padaryti to automobilyje?-susirauke vienas is palydovu kai vilkolakio kunas susmuko iki trasporto priemones likus vos keliems zingsniams. Nedideli saunamaji ginkla primenanti prietaisa laikes vyras guztelejo peciais. -Man buvo isakyta 'sucipuoti daktara pries jam susipazistant su bose' as butent taip ir padariau. O dabar padek man ji isodinti i vidu.

by **Maria Rosa Vidal** Tr. 01 03, 2024 9:05 am

Maria jaudinosi. Labai retai, tiksliau beveik niekad Žaklina paskirdavo jai kokią nors užduotį, kuri išeidavo iš laboratorijų ribų. Ne todėl, kad ja nepasitikėjo, tiesiog moters būta kiek per "minkštos" situacijose, kai reikdavo pademonstruoti charakterį. Jos pačios nelaimei visi jos adoptive siblings buvo užsiėmę visokiais svarbesniais reikalais. Oliveris Farley buvo gerokai svarbesnis asmuo, nei jis pats manėsi tokiu esąs dėl vienintelės, labai elementarios sąsajos su Desmond'u Abberline, kurio slaptų eksperimentų sėkmės masto nepavyko atkartoti dar nei vienai įslaptintai laboratorijai. Žaklina - Luizianos Raccoon island esančių slaptų medicininių tyrimų "Pharmagenix" centro vadovė progos užverbuoti "RedCorp'ui" dirbusius asmenis nebūtų praleidusi niekados. Tik problema ta, kad ji negalėjo pasiūlyti ją dominantiems mokslininkams bei associates nei tokių pinigų, nei sąlygų lyginant su didžiausia mokslinių tyrimų baze Šiaurės Amerikoje. The sweet rewards of patience. Siųsdama į šią svarbią misiją žavingą hispanic looking brunetę, Žaklina Renaud puikiai žinojo ką daranti. Prieš 36 metus jos įvaikintą Marią Rosą Vidal puikiai atspindėjo jos vardas. Ji buvo švelni, delikati gėlelė, kuri tik suspausta parodydavo turinti ir spyglius. Ji nepažinojo asmens, kuris apie visą reikalą padarytų geresnį įspūdį, nei ši. Jei būtų galėjusi stebėti Marijos ir Oliverio pirmąjį susitikimą Žaklina liktų tikrai labai patenkinta. Rosa elgėsi visiškai profesionaliai neišduodama nei jaudulio, nei abejonių. Ji puikiai suprato, jog būtina laikytis nustatyto protokolo, kad ir kaip jis jai nepatiko. Farley buvo visiškai nepažįstamas asmuo, apie kurio ketinimus galima spręsti tik iš jo sąsajų su dabar jau liūdnai pagarsėjusiu Abberline ir pliko jo slapstymosi fakto. "Pharmagenix" beveik nepriėmė į savo struktūros vidų jokių pašalinių žmonių, čia mokslininkais bei farmacininkais dirbo visi dešimt jos skirtingais laikotarpiais įvaikintų vaikų, kurių ištikimybė Renaud buvo milžiniška ir kiek liguista. Sudėtinga būtų nejausti nežmoniško dėkingumo asmeniui, ištraukusio tave iš šūdų duobės, tai yra, ankstesnio tavo gyvenimo paženklinto antisanitarinėmis sąlygomis, smurtu, seksualine ir fizine prievarta, giliai sužalojusiomis psichologinėmis traumomis ar kompleksiškais sindromais. Žaklinos dėka tie visi dešimt (ne)laimingųjų turėjo naujus gražius namus, psichologinę pagalbą, visokeriopą aprūpinimą bei galimybę įgyti išsilavinimą geriausiuose planetos universitetuose bei institutuose. Maria nelaikė savęs nuskriausta likimo. Ji jautėsi dėkinga.
Nepatikliai stebėdama kaip suleistos svaiginamosios medžiagos dėka Oliverio kūnas bejėgiškai suglemba, Rosa neiškentusi šnypštelėjo.
- Likčiau per amžius dėkinga, jei elgtumėtės šiek tiek delikačiau,-priekaištingu žvilgsniu nudeginusi samdinį, Vidal sutrynė batu ant žemės numestą, iki pusės surūkytą cigaretę ir pritraukusi pilnus plaučius šalto žiemiško oro įsėdo į automobilį. Oliveris neprabudo (o ir neturėjo) visos kelionės mašina bei laivu, nugabenusiu į salą metu.
Estetiškame, prabangiame kambaryje skambėjo svajinga Bethoveno "Moonlight" sonata. Farley gulėjo minkštoje, patogioje, didelėje lovoje apsuptas antikvarinių baldų, gėlių kompozicijų ir šalto balto marmuro sienų. Praplėšęs akis jis galėjo įžiūrėti šalia jo sėdinčios moters siluetą, kuris jam šypsojosi.
- Noriu iš karto tavęs atsiprašyti už tai, kaip nedraugiškai buvai sutiktas. Išgerk,-ji pakišo vyrui stiklinę, kurioje tebešnypštė tirpstanti tabletė,-Tai padės tau greičiau atsipeikėti. Reikia nemažai aptarti ir aprodyti,-moteris skėstelėjo rankomis aprodydama veikiau ne kambarį, o visą kompleksą, kuriam paskyrė visą savo gyvenimą,-Sveikas atvykęs į "Pharmagenix" mokslinių tyrimų centrą, kurio nėra žemėlapyje, Googlėje ir visai realu, CŽV archyvuose. Pagrindinė mūsų kaip mokslininkų užduotis yra pritaikyti ichor plazma, paprasčiau kalbant, vampyrų kraują gydant žmonėms pavojingas bei mirtinas ligas. Kadangi vampyrai yra daugiau nei suinteresuoti slėpti stebuklingas savo kraujo savybes, supranti kodėl turim veikti slaptai. Iš esmės rizikuojame savo gyvybėmis, kurios labai greitai užsibaigtų Tarybai sužinojus ką čia darome siekdami iš jų išpešti didelės naudos žmonijai,-prašydama itin didelio Oliverio atidumo, Rosa švelniai suėmė vis dar apkvaitusio vyro ranką,-Tu čia nesi įkalintas ir niekas nebandys tavęs sulaikyti, jei finale nenorėsi tapti "Pharmagenix" dalimi. Tik turiu įspėti, kad bus pasirūpinta, jog viso šio vizito tu neatsimintum,-Vidal pakilo ant kojų,-Duosiu tau laiko atsigauti. Nenustebčiau, jei jautiesi šiek tiek sukrėstas. Šiame kambaryje yra visi patogumai. Dušas, nauji drabužiai, kurie...-prisimerkusi Maria įdėmiai nužvelgė Oliverį,-Greičiausiai bus kiek didoki, bet tiks. Jei esi alkanas atsiųsiu liokajų tau padėti užpildyti ir šį poreikį. Taip pat turiu 1869ųjų Château Lafite butelį, kurį laikiau ypatingai progai ir mielai jį atkimščiau, kad paminėtume tavo atvykimą.

by **Oliver Farley** Antr. 01 09, 2024 1:13 am

Atvykdamas i Luiziana, Oliveris ant kortos pastate absoliuciai viska. Cia jis neturejo allies, o kelionei isleido praktiskai visus nelegaliai uzdirbtus savo pinigus todel taip paprastai apsisukti ir grizti is kur atvykes, jis negalejo. Apie Zaklina vilkolakis suzinojo is vampyres todel butu naivu tiketis, kad moters kuruojamas biznis bus skaidrus ir niekaip nesusijes su juodaja rinka, taciau net ir dabartineje, gana desperatiskoje savo situacijoje, vilkolakis nebuvo pasirenges tapti nusikalteliu.
Prabudes gana sterilioje, vizualiai prabangioje aplinkoje, vyras nesvaiste laiko tokiems klausimams kaip ''kur as'' ar ''kaip as cia atsiradau''. Buvo ir taip aisku, jog sios lokacijos slaptumas/saugumas buvo Zaklinos prioritetu saraso virsuneje. Ar tai pateisino jai dirbanciu tipu savage elgesi? Absoliuciai ne. Taciau net ir apdujusi Farley pasamone puikiai suprato esti jis buvo chemiskai atjungtas del savo paties saugumo. Geriau kai kuriu dalyku nezinoti, nei zinoti per daug ir del to buti nuzudytas. Butent del to, dar pries nusileidziant lektuvui, Oliveris jau buvo nutares is karto neatskleisti visu savo kortu. Jis ketino susipazinti su projektu, su ji kuruojanciais asmenimis, klausyti ir stebeti. Juk apie jo ziniu arsenala Zaklina zinoti negalejo. Visi subjektai ties kuriais dirbo Farley buvo sunaikinami, o jo surinkta informacija grieztai uzklasifikuota. Maza to, apsilankes Desmondo laboratorijose jis savo akimis isitikino, jog kazkas buvo spejes pasirupinti, kad visi kietieji diskai liktu istrinti arba malfunkcionave.
Itariai primerktomis akimis vyras vis gi pereme jam atkista stikline. Jei priesais stovinti moteris butu i ji kesinusis, galejo ji nudeti tiesiog saldziai mieganti, pakeliui i laboratorija. Nieko neskaudejo, jis nebuvo prijungtas prie kokiu nors jo vitals fiksuojanciu prietaisu ar laseliniu, tad sansu, jog su juo buvo kaip nors eksperimentuota ar isimtas inkstas, irgi buta menku. Zvelgdamas i grazuole is padilbu, Oliveris atrode suvarges, jo paakiai buvo pajuode, o veidas sulyses. Jo mentali sveikata taipogi buvo ne kokia. Jis buvo fiziskai ir moraliskai issekes nuo itampos, slapstymosi ir neuztikrinto savo rytojaus. -Ne itin protingas ejimas, turint omenyje, kad vieninte priezastis kodel galeciau buti jums naudingas yra cia,-bakstelejo istustinta stikline sau ties smilkiniu. Jo atmintis buvo stipriai suslubavusi. Jis neprisimine ne tik kaip cia pateko, bet ir savo pavardes. Labai beviltiskas jausmas, bet vilkolakis ir pats suprato, kad salutinis medikamentu poveikis tera laikinas anestezijos simtomas.
Marijos jo ironiskas, kandus komentaras regis ne kiek neisbalansavo. Jos monologas atrode paruostas is anksto, nenuosirdus. -Jei tu nieko pries, noreciau nusiciurksti,-labai jau antiklimatiskas komentaras, ypac turint ememyje kokia pompastiska nata moteris isbaige savo kalba. Jis atrode ir elgesi tarsi butu visiskai nesuinteresuotas tuo, kas jo lauke, o ir neva kilnus cionyksciu mokslininku misijos tikslas jo neitikino. Jis atsistojo, nors ir ne itin stabiliai laikydamasis ant koju bei patrauke tamsiaplaukes nurodyta linkme, link vonios kambario. Oliverio elgesys, jo nusiteikimas nebuvo daug zadantis, taciau staiga jis persimaine. -Jei duosi man kelias minutes... noreciau su jusu projektu susipazinti dar siandien,-stabtelejes visai prie pat tuoleto duru, jis zvilgsniu susidure su tamsiomis moters akimis. Jos isvaizda bet kuriomis kitomis aplinkybemis butu privertusi ji siknon susikisti savo atzagaruma. -Neesu nusiteikes sampanui, taciau juodo kavos puodelio neatsisakyciau,-pabande is saves isspausti kazka panasaus i apgailestaujancia sypsena. Ji pykino, krete saltis. Nezinia ar del to buvo kalta jam i spranda suleista injekcija ar tai, kad jo, prie alkoholio iprates organizmas, saukte saukesi taureles. Virpantys, priklausomybe svaigiesiems gerimams issivysciusio, vyro pirstai sueme rankena ir netrukus jis pradingo kitapus duru. Jis buvo pasiryzes susiimti, atsitiesti, bet jo lauke ilgas, duobetas ir slidus kelias.
Kaip ir zadejes, Oliveris ilgai neuztruko. Kai desimtmeciu uz ja vyresnis vyras ir vel isdygo pries moteri, nebuvo pakitusi nei jo nuotaika, nei apranga. -Su savimi turejau krepsi. Su asmeniniais daiktais. Rubais. Kur jis?-Farley atminties spragos sparciai uzsipildinejo. -Right on cue,-staiga isdygusi kolidoriuje, Mariai ir Oliveriui pakeliui i laboratorija, jiems kelia pastojo trumpaplauke mergina. Rankoje ji laike Oliveriui pazistama tase, kuria netrukus pametejo jos teisetam savininkui. Priesingai nei ispanisko gymio Maria, Jill nebuvo tokia rafinuota ar profesionali. -Protokolas. Turejome tavo asmeninius daiktus patikrinti,-vyptelejo. -Cia kas, kalejimas?-is kart pasigedes sonineje kiseneleje buvusiu cigareciu, Oliveris susirauke. -Ne. As tiesiog negalejau atsispirti nemokamoms cigaretems,-izuliai issisiepe Jill. -Gali vadinti tai kysiu. Tavo viesnages cia metu, busiu atsakinga uz tavo sauguma, profesoriau Farley.

by **Maria Rosa Vidal** Kv. 01 11, 2024 5:25 pm

Tik spėjusi įsijausti į savo vaidmenį Maria pasijuto kur kas mažiau užtikrintai, kai pasirodė Jill. Nervingumą puikiai išdavė jos šypsena ir lakstantis žvilgsnis. Labai greitai Vidal suprato ką reiškia šis sesers įsitraukimas. Žaklina ja nepasitiki. Kaip naivu buvo leisti sau pamiršti prieš penkis metus nutikusį įvykį, pradžia tokį panašų į šį, tik jau susijusį su Oliveriu. Kai Žaklinai pavyko užverbuoti Jun'ą - jauną mokslininką iš Honkonge įsikūrusio vieno mokslinių tyrimų centro būtent Mariai buvo paskirta padėti jam adaptuotis. Moteris neblogai mokėjo kinų kalbą (dėl to, kad ilgai mokėsi Kinijoje), jos kandidatūra šiam darbui atrodė labiausiai tinkama. Turėdami nemažai bendrų interesų jiedu užmezgė draugystę, kuri ilgainiui peraugo ir į romantinį ryšį. Tada pirmą kartą nuo vaikystėje patirtos seksualinės traumos ji įsileido į save vyrą. Pasitikėjo, mylėjo. Trokšdama artumo ir draugystės ji praleido pro akis visus tuos momentus, kai tam tikras Jun'o elgesys tapo kvestionuotinas ir keliantis įtarimų. Vyras dingo, tik gerokai vėliau Vidal sužinojo to aplinkybes, kai įkaušusi Jill, ko gero norėdama Mariją pakankinti leido sau paatvirauti. Jun'as šnipinėjo. Žaklina tai įtarė nuo pat pradžių, tačiau panaudojusi paties vyro nedorus ketinimus prieš jį surinko informaciją apie jo informacijos perdavimo kanalus, kurie privedė prie labai įdomių failų. Jill nepasikuklino pasididžiuoti kuriose Jun'o kūno vietose paliko šautines žaizdas ir kaip nusikratė jo kūnu. Tačiau Maria sesei neapykantos nejautė. Visais Žaklinos įvaikintais vaikais moteris mokėjo meistriškai manipuliuoti, ta programa buvo giliai įskiepyta jiems į pasąmonę su vaikystės traumomis ir ją išgyvendinti padėjusiais psichoterapeutais. Vargu ar Vidal turėjo unikalią asmenybę, o ne tokią, kokia ilgainiui buvo suformuota asmeniniams Žaklinos interesams tenkinti. Maria pyko ant savęs už tai, kad buvo naivi ir Jill įsitraukimas į Oliverio sutiktuves ispaniškas šaknis turinčiai moteriai priminė kadaise išmoktą skaudžią pamoką. "Nesusimauk, nes puikiai žinai, kaip viskas gali baigtis" - šią žinutę matė šaltakraujiškose sesers akyse. Vidal matė Jill kaip labai stiprią asmenybę, kuriai niekados nesudrebėtų ranka atliekant jai pavestą užduotį, o šios savybės Vidal neturėjo. Ji buvo jautri, švelni, geranoriška, draugiška ir kone visi šie bruožai šiuose "namuose" yra traktuojami kaip silpnybės.
- Ar pono Farley gerovei gręsia kažkoks pavojus?-pratarė naiviai, kaip jai ir būdinga susirūpindama,-Jill, nevarykim mūsų gerbiamam svečiui nepagrįstų baimių,-supratusi, kad užduodama pastarąjį klausimą pasielgė gana kvailokai tuojau pat ėmėsi "glaistyti" situaciją, į kurią fatališka sesės esybė įnešė jai visai nereikalingų "pipirų". Maria atsisuko į Farley puošdama veidą šilta, pavergiančia šypsena,-Esi čia saugesnis, nei buvai prieš tai,-įsikabinusi Oliveriui į parankę, moteris pradėjo vyrą vestis šalin, palikdama užnugaryje Jill, į kurią praeidama trumpai dėbtelėjo,-Minėjai, kad norėtum kavos ir aš žinau, kur Žaklina laiko pasidėjusi savo kopi luwak kavos pupeles.
Po neilgos kelionės kojomis jiedu pasiekė darbo kabinetą, priklausiusį pačiai "Pharmagenix" vadovei. Maria energingu tempu nužingsniavo prie kavos aparato, kur apžiūrėjusi vietines spinteles rado tai, ko ir ieškojo.
- Bingo,-aparatui pradėjus griaudėti pupelių malimo garsais, Maria atsisuko į Oliverį,-Su pienu? Su grietinėle? Su cukrumi ar be?
Paruošusi du puodelius tonizuojančio gėrimo moteris grįžo prie kompaniono įteikdama jam vieną iš jų.
- Neketinu gintis - žinau tavo istoriją. Visai kaip ir visi iš mūsų žino Desmond'o žygdarbius. Yra daugybė aspektų, susijusių su šiomis laboratorijomis, kuriuos žino tik Žaklina, bet galiu drąsiai teigti, kad sadistiniai eksperimentai čia nevyksta. Mes ne eksperimentuojame su žmonėmis, vampyrais, vilkolakiais. Kraujo ir kitus pavyzdžius gauname iš asmenų, kurie sutinka dalyvauti. Maža to, jiems visuomet yra sumokamas honoraras,-gurkštelėjusi kavos, kurią mėgo stiprią ir karštą, Maria pasilenkė prie stalo pasiimdama blanknotą, išmargintą smulkiomis sutartimis,-Tavo konfidencialumo ir darbo sutartis. Siūlyčiau labai gerai ją pastudijuoti,-ji atkišo sunkų, auksinės spalvos tušinuką vyrui,-Ir tik tada pasirašyti. Be sutarties įtvirtinimo negaliu įleisti tavęs į laboratorijas.
Suskambo Marios telefonas. Išvydusi ekrane šviečiantį vardą moteris susiraukė, bet paėjėjusi toliau atsiliepė. Pokalbis nebuvo ilgas, bet jo metu Vidal kelis kartus atsisuko į Oliverį ir nepatikliai, bene baugščiai į jį pažiūrėjo.
- Kai buvote be sąmonės, pone Farley,-pokytis jos kalbėjimo manieroje, kuri tapo daug oficialesnė, buvo akivaizdus,-Buvo paimtas jūsų kraujo mėginys detaliam ištyrimui. "Pharmagenix" negali su jumis bendradarbiauti. Labai apgailestauju.
Mobilusis suskambo vėl, Maria vėl atsiliepė. Sekė toks pats neilgas pokalbis (greičiau išklausymas), nes Rosa nieko nekomentavo.
- Jill palydės jus iki procedūroms skirto kabineto, kuriame jums bus pritaikytas neskausmingas neinvazinis metodas, po kurio neprisiminsite savo viešnagės "Pharmagenix" ir galėsite grįžti į savo tipinį gyvenimą. Buvo malonu susipažinti,-šyptelėjusi Maria išėjo iš kabineto palikdama Oliverį su jį akylai stebinčia raudona lempute lubų kampe bei pasirodžiusia Jill tarpduryje.

by **Oliver Farley** Tr. 01 17, 2024 5:46 am

Gerokai aptalzyto ir ne visai samone atgavusio vyro kunas buvo ismestas viename New York skersgaviu, is letai, bet vis tiek vaziuojancio automobilio. Farley pakele galva bei sunkiai pakilo ant koju. Nezinojo kaip cia atsidure, taciau vieta, net ir tamsoje, atrode gerai pazistama. Ne kokios reputacijos gatve buvo menkai apsviesta, taciau demesi trauke zypsintis neoninis striptizo klubo pavadinimas. -Brangusis, kokie vejai tave cia atpute?-tamsoje, is ten kur pasigirdo moteriskas balsas, buvo matyti tik svytinti, pridegta cigarete. -Nezinau...-susvirduliavges Oliveris letai patrauke pazistamos prostitutes link. -Ne karta buvau tave perspejusi, jei nebusi atsargus, viena karta liksi tusciomis kisenemis. Leisk atspeti? Tau buvo pasiulyta isgerti? Greiciausiai Diazepam,-uzsitraukusi dar viena kartu duma, ji atlose galva i sau uz nugaros buvusia siena. -As nieko nepamenu,-vyro burna buvo issausejusi, o galvoje ikyriai spenge. Jis istiese ranka moters link ir ji ne neprasyta netruko isprausti jam tarp pistu cigarete. -Atrodai sudinai,-draugiskai syptelejo pridegdama cigarete ziebtuveliu. -Jauciuosi lyg buciau pervaziuotas...-vikolakio kuna buvo nusejusios melynes apie kurias jis dar ne pats neitare. -Isgyvensi,-nusisaipe moteris akivaizdziai per daug nesureiksmindama jo busenos. -Uzeik vidun, pastatysiu tau isgerti,-numetusi cigaretes filtra ant zemes, ji uzgesino ji aukstakulniu. -Ivarysi sesei infarkta grizes toks namo,-patraukusi duru link, naktine plastake atrode nusiteikusi pasyviai. -Pirmadieniais klubas visiskai tuscias. Jei ir uzklysta koks vienas kitas, tos jaunos kales pasiruose viena kitai gerkles perkasti del supistu dvdesimties doleriu,-debtelejusi i apsaugini, moteris leido jam suprasti, jog baiges rukyti, Oliveris seks vidun paskui ja. -Is kur zinai apie Irene? -Is Adelaine. -Adelaine?-susirauke Farley. -Taip, zinau. Ji vampyre. Bet kartais smalsumas tiesiog nugali,-kimiai susijuoke moteris. Oliveris tyliai nurijo burnoje susikaupusius skyscius. -Leisk atspeti, ji isdulkino ir tave? Ar todel taip ilgai taves cia nemaciau? Karta paragaves kraujageres putes, nebesugebesi pasitenkinti mirtingomis. That's a fact...-moters kalba nutrauke staiga ja uz rieso suciupes Farley. -Gal zinai kur galeciau ja rasti?-jis atrode siek tiek sunerimes. -Tik nesakyk, kad isimylejai,-pasisaipe moteris. -Manau, kad galimai esu uzkalbetas...-lyztelejes issausejusias savo lupas, jis paseke jai ikandin. Juos netruko apsupti tranki rnb muzika ir saldus, pigiu kvepalu aromatas. -Viena alaus ir viena taure cava, Destiny,-delnu papleksnojusi per baro pavirsiu, moteris aiskiai turejo igyjusi siame klube tam tikra statusa. -Neesu tavo fairy godmother, Oliveri,-pasisukusi i vyra, ji staiga nutilo. Jis atrode pasimetes, nesavas. -Galiu pasiulyti tau nakvyne, o toliau...-atsiduso. -Sukis kaip ismanai. Esi didelis berniukas. Man ir savo problemu uztenka,-apgailestaujanciai syptelejusi ji kuriam laikui prie baro paliko ji viena.
Sunkiai prameres akis, jis apsidaire. Lovoje, jei minkstaji balda buvo galima taip pavadinti, jis buvo vienas. Pro uzuolaidelemis pridengtus trailerio langus skverbesi saules sviesa. Saules, kurios pastarosiomiks dienomis jis mate itin ne daug. -Aciu,-alkunemis pasiremes i matrasa, jis pasieme ant netoliese buvusio staliuko buvusi pustusti cigareciu pakeli. -Ha. Lieki man skoloj,-arbatos puodeli, siek tiek toliau maisiusi moteris ne is tolo neprimine tos vakarykstes. Makiazu nepadengtas jos veidas atrode isblyskes, o plaukai kur kas trumpesni be visu prisegamu sintetiniu sruogu, kurios gulejo numestos ant spinteles netoliese. -Uz nakvyne,-pagaliau ir suvargusiame Oliverio veide smestelejo nuosirdi sypsena, kuri is ties puose vyro veida. -Reikia padeti draugams, tiesa..-retoriskai nutese moteris.

by **Adelaine Ada`dor** Tr. 01 17, 2024 6:30 am

Iš dalies numanydama kur jos pastūmėtas veliasi Oliveris, Adelaine tomis ilgomis minutėmis, kai likdavo vienui viena su savo mintimis ne tik negalėjo nustoti apie vyrą galvojusi, bet ir nerimavo. Jųdviejų situacijos "Pharmagenix" ir jų atstovų atžvilgiu skyrėsi iš esmės. Vampyrė nemelavo atskleidusi tiesą kokiomis aplinkybėmis susipažino su Žaklina Renaud, tačiau ji stokojo patirties bei apsukrumo numatyti, kad viskas buvo kur kas painiau, nei atrodė iš pirmo žvilgsnio. Žaklinai nerūpėjo naujos pažintys, o tuo labiau tokios, kuriose figūravo nelabai nusisekusi padavėja/nepopuliarios merginų pop grupės lyderė. Jos susidūrė ne atsitiktinai. Žinoma Adelaine nė velnio neįtarė kokia neįprasta ir keista ši pažintis buvo, bet neabejotinai Žaklina gave her some creeps. Moteris, kuri išvaizda labai išsiskyrė iš dažniausiai jos sutinkamų LGBT+ atstovų tokiose triukšmingose pasilinksminimo vietose atrodė šalta ir tuo pačiu open, mistiška bei šiek tiek atstumianti, turėjo žvilgsnį, kuris lyg ir teisė, bet tuo pačiu buvo ir susidomėjęs. O finale sekęs pasiūlymas už pinigus pasitarnauti jos medicininiam interesui užklupo ją nepasiruošusią bei visiškai pasiryžusią. Adelaine buvo dosni savo draugams, vakarėliai, alkoholis, narkotikai, kraujo donorai ir pats gyvenimo lygis Niujorke kainavo brangiai. Ji niekados nebūtų atsisakiusi papildomai pasipinigauti iš kokios nors shady, moralę žeminančios bei su jos gerove nesusijusios veiklos. Adie tik Oliveriui nepripažino, kad "Pharmagenix" lankėsi ne kartą.
Jill - Žaklinos įdukra pasipainiojo vampyrės kelyje beveik iš karto, kai ji susipažino su Irene, geroookai anksčiau, nei susidūrė su pačia Renaud. Abi jos turėjo long history perpintą malonių kūniškų malonumų, paskanintų keliais fetišais, kurie daugumai pasirodytų esantys tabu. Adelaine nė neįtarė, kad "Pharmagenix" su savo keista šutve jau seniai buvo nusižiūrėję Oliverį Farley kaip juos itin dominantį asmenį, kad daug šnipinėjo ir ieškojo asmenų, kurie būtų su juo susiję. Tačiau Irene niekuomet nebūtų pardavusi savo brolio ar paslapčių apie jį. Gal ir ne keista, jog tamsiaplaukė gražuolė priartėti prie panelės Farley nė nebandė. Visoje schemoje Adelaine atrodė kaip jungtis, kurios Jill ilgai ieškojo. Ji buvo užmezgusi ryšį su Irene, todėl galėjo lengvai prieiti prie Oliverio. Negalėjo nebūti nė tokios minties, jogei pasiūlyta susipažinti su įdomiu, o dar ir karštu vyru, plius, gauti už tai pinigų, jei nukreips jį Jill dominančia linkme Adie atsisakys. Galbūt tik po malonaus, trumpo nutikimo su juo rūbinėje baltaplaukė susimąstė kokia situacija su Jill, tiksliau, jos interesais Oliverio atžvilgiu yra keista. Tik ji nesuprato kodėl.
Adelaine su Jill susitikdavo ne dažnai, niekuomet ne vampyrės iniciatyva ir netikėtai. Sakytum turėjo priprasti prie to, kad moteris lyg niekur nieko pasirodo kažkokioje baltaplaukei būdingoje vietoje kada užsinori ar niežti vietelę vaginoje, kurią Adador mokėjo efektingai pakasyti, tačiau Jill pub'ą, kuriame Adie dirbo iki tol buvo apėjusi. Ištikta, dar nežinojo, malonaus ar ne netikėtumo vampyrė atrodė sutrikusi.
- Oliveris vilkolakis? No waaaaay,-tiesiog apgailėtina vaidyba. Pastebėjusi ginklą, kurį Jill palydovas įspėjamai švystelėjo, nemirelė nejučia suvirpėjo. Jos įsitempusiame veide ryškėjo nerimas ir ji neturėjo aktorinių (ar savęs valdymo) gabumų norint jį suvaldyti. Adie sušlamėjo blanknotu, į kurį rašėsi užsakymus ketindama pradėti rašyti.
- Ką valgysit? Jūsų veidai išduoda, kad naujagimius, deja, bet čia jų negrillinam.
Neatrodė, kad Jill būtų nusiteikusi juokams ir iš dalies Adie mėgavosi ją erzindama. Bent jau iki tol, kol moters tonas bei povyza, tapo bene grasinami. Paišaliodama lapelyje žvaigždutes (dėmesiui kažkur nukreipti) ir nepakeldama į Jill akių, vampyrė prasižiojo pirmą kartą prabildama maždaug į temą:
- Galiu prisiekti, Žaklina minėjo man, kad pirmąjį vaiką įsivaikino būdama trisdešimties. Buvau sutikusi tą pirmąjį vaiką. Kiek jam? 50? Žaklina pati atrodo tokio amžiaus. Math ain't mathing. Ji neturi "Madonnos veido", neabejotinai yra žmogus, vadovauja keistai laboratorijai. Atleisk už mano naivumą, greičiausiai prirašiau jum visiem per didelius nuopelnus pagalvojusi, kad moteris, kuri kažkokiu būdu pažabojo laiką nesugebės pažaboti vilkolakio,-pasidabinusi labai jau smug šypsena, Adelaine palydėjo akimis savo nemalonius lankytojus jiem beišeinant. Ji sukrito prie stalo, prie kurio Jill ką tik sėdėjo ir suėmusi galvą piktai suurzgė.

Perskaičiusi Oliverio siūstą žinutę su labai skurdžia jo planų santrauka Irene jautėsi pikta. Bene išduota. Prie daugiau nemalonios, nei malonios brolio esybės ji labai greitai priprato ir neturėti jo šalia su savimi... Tai skaudėjo. Jau ir taip išgyvendama asmeninę krizę, kiūtodama bute, kuriame išblizgino kiekvieną centimetrą ji jautėsi siaubingai vieniša. Norėdama prasiblaškyti moteris buvo bepradedanti griebtis savo gitaros su tikslu keliauti ir kur nors pagroti, kai sukrebždėjo durys ir pro jas įėjo Oliveris, kurio veidas aiškiai išdavė, jog jis turėjo rough night. Paleidusi iš rankų instrumentą, kuris skambiai plumptelėjo ant žemės Irene puolė broliui į glėbį.
- Oliveri... Olie... Munchkin...-vėsiomis rankomis ji suėmė liesą vyro veidą,-Kas nutiko? Kaip tu? Kodėl taip greitai grįžai?!-it pašėlusi plakanti širdis daugiau išdavė ne nerimą dėl brolio gervės, o didelį džiaugsmą jį matant. Butas, kurio likusi viena ėmė nekęsti akimirksniu tapo namais. <...>
- You seem rough,-prisidegusi cigaretę ir išpūtusi dūmus Adelaine atrodė nesusidomėjusi, abejinga. Oliverį ištikęs savotiškas atminties paralyžius tapo puikia priežastimi Irene išsikviesti draugę, kuria buvo linkusi ne visai platoniškai žavėtis. Jei ne recent pokalbis su Jill Adador greičiausiai nebūtų varginusis.
- Gali išsamiai papasakoti kas po velniais nutiko toj Luizianoj? Tu grįžai, vadinasi nieko gero,-vampyrė šyptelėjo atkišdama pakelį vyrui, idant šis pasivaišintų. Įtampą dėl ginčo su Adelaine tebejausdama Irene į jųdviejų dialogą nesikišo virtuvėje tepdama sumuštinius su kumpiu sau bei broliui. Ausų instrumentus ji buvo sukalibravusi iki max, todėl labai įtemptai klausėsi jų pašnekesio. Paskutinis vampyrės teiginys jai taip nepatiko, kad tik per plauką neįsipjovė į pirštą.
- Ką reiškia tavo tokie žodžiai, Adie?-rūškanas Irene žvilgsnis nukrypo į Oliverį,-Tu planavai negrįžti??
- Less drama, more sandwich making,-atsižvelgiant į visus pastarus įvykius Adelaine tebebuvo siaubingai grumpy.

by **Oliver Farley** Antr. 01 30, 2024 10:56 am

Paradoksalu, taciau butent su paciu artimiausiu, labiausiai juo nesavanaudiskai besirupinusiu zmogumi, Oliveris buvo didziausias sudzius. Kodel jis galejo ir mokejo buti svelnus, mylintis ir demesingas vyras savo zmonai, bet kai kalba ejo apie jo kuna ir krauja-seseri ir vaikus-jo approach visuomet buvo 'tough love'? Greiciausiai todel, kad toki niekam tikusi pavyzdi buvo peremes is tevo. Nieko keista, jog Irene ilgainiui uzuovejos ir svelnumo, nors ir nesekmingai, emesi ieskoti moteriskame glebyje... -Man viskas gerai,-susirauke kai sviesiaplaukes rankos atsidure jam ant veido. Is kart supazindines seseri su faktu, jog nieko apie savo kelione nepamena, Farley butu viso labo papyles zibalo i ir taip perdem greit isiplieskusi jos nerima, todel uzuot atsakes, vyras tiesiog sueme jos pecius. -Tikrai,-sutikes jos akis, jis patikinanciai, siltai syptelejo. -Man reikia uzsukti i dusa. Ir persirengti,-jo drabuziai buvo siek tiek purvini, plaukai susitarse. -Gal kartais ka nors girdejai is savo drauges vampyres?-praeidamas vidun, jis apsidaire. Iprastai apverstas butas buvo kaip niekad tvarkingas. Galbut jo dingimas is tiesu buvo jai i nauda? Sunkiai nurijes burnoje susikaupusius skyscius kartu su ne itin malonia realizacija, jis sabtelejo ir giliai atsiduso. Jis negalejo taip lengvai nuleisti ranku... <...>
-And you seem unusually pale,-pries prisesdamas ant sofos, greta Adelaine, Farley isipyle isgerti. -Haven't had a chance to sink your teeth in my sister's neck recently?-dirbtinai, vos sekundei syptelejes jis puikiai jaute priekaistinga Irene zvilgsni, taciau sesuo ne neitare uz ka ar del ko Oliveris grieze ant Adelaine danti. -As...-padares pauze jis pasivaisino jam atkista cigarete. -... nieko neatsimenu,-pagaliau prisipazino. -Net neesu tikras, kad apskritai buvau palikes New Yorka,-gurkstelejes su niekuo, net leduku neatskiesto viskio, jis venge vampyres zvilgsnio. -Manes neapleidzia keista nuojauta, kad buvau uzkalbetas,-nebuvo itin malonu pripazinti, kad tokiu atveju, del visko kaltas butu jis pats mat nepasirupino del visa ko isgerti atitinkamo zoleles nuoviro. -Eventually...-pasukes galva maisto ruosa uzsiimancia seserimi. Jam nepatiko kokia storzieviska staiga su ja tapo vampyre. Ypac todel, kad dabar gerai zinojo apie visai ne platoniskus Irene jausmui Adelaine. -As bandziau susisiekti susisiekti su Zaklina, bet nebeturiu jos numerio. Nebeturiu viso supisto telefono, Adelaine. Kad ir kas uzvakar ivyko, kazkas nenori, kad tai prisiminciau. Kodel?-ispraudes cigarete sau tarp lupu, jis eme dzinsu kiseneje ieskoti ziebtuvelio. -Cut the bullshit blondie,-pasvires i vampyres puse, jis syptelejo, taciau jo primerktos akys atrode tuscios, be emocijos. -Issiuntei mane savo sebrams tik todel, kad as esu vilkolakis?-jo israiska akimirskniu tapo gresminga, pakito kvepavimas. -Ne?!-piktai syptelejes, jis pasidave i salia sedincios moters puse, suciupdamas jos idubusius skruostus viena ranka. -AH!-Adelaine uzteko uzgesinti savaja cigarete jam i slauni, kad vyras nuo jos atsitrauktu ir nuplikytas. -Paskambink tai kalei! Ijunk supista garsiakalbi ir jai paskambink!-Oliverio snerves sutriukciojo. Pasokes nuo sofos jis netruko dasipilti sau viskio, kuris taip derejo su karciu cigaretes dumu.

by **Adelaine Ada`dor** Kv. 02 01, 2024 11:19 am

Irene, kuri apie Oliverio išvyką į Luizianą nutuokė labai skurdžiai bei glaustai net ir žinodama viską, informaciją priimtų kažkaip nerimtai, bene skeptiškai. Ji nebūtų pagalvojusi apie Desmond'o parankinius neva siekiančius užrišti visus palaidus jų abejotinos veiklos laboratorijose galus. Kurį laiką jie gyveno ganėtinai sėsliai, be to jos big brother nekiūtojo namuose nekišdamas nosies į įdomų juos supantį Niujorko gyvenimą. O tai leido sudaryti prielaidą, kad greičiausiai Oliverio niekas taip įnirtingai ir nebandė surasti at first place. Aplamai slėptis pas sesę, kai informaciją apie Farley siblings tikrai nėra sunku rasti nebūtų pats saugiausias (ir protingiausias) variantas. Irene būtų pamaniusi, kad brolis papuolė į bėdą, prie kurios jį privedė viena tų priklausomybių, kuriomis vargu ar jis didžiavosi. Ir kai brolis įžengė pro duris svirduliuodamas, išbalęs bei susivėlęs, jos pirma tokį jo būvį paaiškinanti mintis ir buvo susijusi su vienu tų palaidų Oliverio pomėgių. Moteris žinojo, jog Farley mėgsta šlaistytis pavojingais skersgatviais ieškodamas prostitučių. Kažkada eilinį kartą susikibę dėl Irene gyvenimo būdo (kuris labai ironiškai atrodė šiek tiek panašus į paties Oliverio), šviesiaplaukė sugalvojo brolį pasekti, šiam vidury nakties kažkur išėjus. Ką pamatė toli gražu jos nenudžiugino, bet niekuomet broliui to neprikišo nematydama tame prasmės. Ginčytis su Farley buvo sunku, toksiška, o jei vyrą dar ir kokios pagirios kamavo - tiesiog beprasmiška. Jis buvo griežtas, nemalonus ir tuo pačiu neapsakomai jos mylimas. Santykių, romantinių ar ne, kuriuose Irene būtų puoselėjama bei branginama ji niekuomet ir neturėjo. Jau nuo pat vaikystės galvoje liko užkoduota jos asmeninius poreikius niekinanti žinutė. "Tu esi nevykėlė", "Nenorėk daugiau, o tenkinkis tuo ką turi", "Tu neturi talentų, o tik hobius, kurie nevykę", "Nesišakok, paklusk", "Iššvaistytas potencialas". Irene vaikėsi toksiškų žmonių nė nemanydama, kad gali turėti kažką geriau. Tragiška.
Palydėjusi Oliverio sąmojį kandžia, dirbtine šypsenėle Adelaine specialiai išpūtė karčius cigaretės dūmus jam į veidą. Ir iš tikrųjų, po susitikimo su Jill, tiksliau, streso, kurį tas susitikimas sukėlė ji neturėjo apetito. Vampyrė elgėsi nervingai ir kiek virpėjo. Apsupta dviejų garsiai plakančių širdžių, varinėjančių šiltą, gardų kraują baltaplaukė nebūtų norėjusi nieko kito labiau, nei prisisiurbti jo ligi apsivėmimo. Gaila, bet nematė reikalo dabar lepintis kūniškaisiais malonumais, kai neišsprendusi sukto reikalo su Oliveriu, veikiausiai neilgtrukus atguls amžinojo poilsio. Dėl visos šios suirutės strigo grupės veikla ir Alexis širdo. Aplamai toji grupė Adelainei net ir esant visai laimingai mažai terūpėjo. Tai visados buvo būtent Alexis užgaida. Likti eilinį kartą aprėktai už ją gerokai vyresnės vampyrės pasirodė mažiau traumuojančiai, nei likti užlenktai bobos, kuriai kartais palaižo.
- Tu neabejotinai buvai palikęs Niujorką,-tarė užtikrintai, bet šaltai stebėdama smilkstantį cigaretės galiuką,-Nesakyk, kad pamiršai ir tai, kokiu būdu tu į Luizianą iš viso patekai ir ką man tai kainavo,-kalbėjo pabrėžtinai, lyg norėdama sujauktame Farley prote užkabinti prisiminimą iš jųdviejų dialogo, kurį vyras galėjo priimti kaip dar vieną nevykusį Adelaines sąmojį. Oliveriui užsiminus apie užkalbėjimą, jaunos išvaizdos moteris palinko arčiau vyro, dideles rudas savo akis bene įtemptai įkabindama į jo pavargusį, raukšlėtą, bet ir akį traukiantį veidą.
- Nesu kažkokia šunų žinovė, bet seni... Jei jus, vilkolakius galima dar ir užkalbėti, tuomet prieš vampyrus jūs turit tokį menką pranašumą, kad aš stebiuosi, kaip jie jūsų visų dar neišgaudė ir neišnaikino,-sukikeno taip nekaltai, vaikiškai, lyg būtų kalbėjusi apie kažką mielo ir pūkuoto.
- Ugh,-atsiduso Oliveriui pradėjus narplioti visą detektyvą,-Leisk man tave patikinti, jei Žaklina nenori, kad tu su ja susisiektum, tai tu ir nesusisieksi,-ši žinutė, veikiausiai vyro galvoje nelabai užsifiksavo, nes netrukus jam šiek tiek pakriks. Adelaine toleravo be galo daug nepagarbos savo kūnui. Dėl pinigų, kuriuos ji buvo pasiryžusi užsidirbti visokiais kvestionuotinais būdais ji galėjo leisti, kad į ją kištų visokius keistus daiktus, brutaliai dulkintų, pjaustytų, žemintų ar, kaip buvo jau kažkada minėta, ant jos tuštintūsi. Visokie freak'ai už vieną tokį kartą mokėdavo kur kas daugiau, nei nutriušusi gatvės prostitutė susirenka už savaitę. Tačiau ji netoleravo agresijos nukreiptos į ją išskirtinai iš vyriškos padermės atstovo. Jos buvęs sutuoktinis, Roger'is buvo brutalus vyras. Žiauresnis, siaubingesnis už visus tuos dėdes bei tetas, turinčius visuomenei nepriimtinų fetišų. Net ir dabar turėdama vampyrišką jėgą bei greitį, kas reiškė, jog galėjo save velniškai efektyviai apginti, pajutusi agresiją ji susigūždavo į mažą, submisyvų kamuoliuką, jei jos praeities trauma likdavo už'triger'inta. Kieta, už tave pastovėti mokanti Adelaine dabar buvo panaši į sušalusį, įbaugintą šuniuką. Ji dar labiau išbalo, liesas kūnas virpėjo. Ištysusiame veide žibėjo liūdnos, didelės jos akys. Žinoma jai pavyko nukrapštyti nuo savęs Oliverį, kai jis buvo savo baugininimo pike ir tą būseną kiek prislopinti. Netrukus jai pavyko ir nusiraminti, o Farley veidas tapo panašus į jo, o ne Roger'io, kurį prieš akimirką matė. Adelaine lėtai atsistojo. Jos veidą perkreipė nenusakomas pasišlykštėjimas.
- Aš esu nieko tau neskolinga, sumautas suski tu,-košte iškošė pro sukastus dantis jausdama Oliveriui tokią momentinę neapykantą, kuriai neprilygtų nė karščiausios pragaro liepsnos. Neturėdama nė menkiausio noro su vyru toliau kalbėtis, vampyrė išlingavo lauk. Netrukus pasirodė apstulbusi Irene.
- What the hell happened?

by Sponsored content