KAPINIŲ AIKŠTĖ:

Puslapis 22 Previous  1, 2

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down

Re: KAPINIŲ AIKŠTĖ:

Rašyti by Qetsiyah Bennett on Št. 01 25, 2014 3:49 pm

TRUMPAS PAAIŠKINIMAS: Nesvarbu kaip tai nutiko, tačiau Qetsiyah Bennett žuvo. NEGRĮŽTAMAI! Įsivaizduokime, kad nepaisant visko ką ji darė tam, kad susigrąžinti savo tikrą meilę, Silas'ą, ji galiausiai pati pasirašė sau mirties nuosprendį. Ar tai kokios nors žūtbūtinės kovos pasekmė, ar tai visiškai atsitiktinė mirtis, apie tai niekas nieko niekuomet nesužinos. Jos kūnas buvo surastas, ir netgi palaidotas, miesto tarybos narių (kokių nors, kad ir nematomų). Esmė tame, kad ji dingo. Tiksliau, dingo iš savo tikrojo kūno. Vien tik todėl kad turėjo silpnybę tamsiaplaukėms (ir pati tokia buvo), tuo metu kai jos siela paliko jos kūną - ji buvo nepasiruošusi mirimui. Todėl sukaupdama visas savo tebelikusias galias, ji privertė save pasinaudoti "keliautojo" gabumais, ir peršoko į tą kūną, kurio greičiausiai, jei būtu pasirinkimas, nebūtu ėmusi. Faktas toks, galingiausia ragana - keliautoja, vis dar vaikšto šia žeme, ji beveik užvaldė pasirinktos asmenybės kūną. Beliko klausimas, kas ta tamsiaplaukė (padėsiu, ji viena iš "pagrindinių" forumo asmenybių), kuri nėra ta, kuria dedasi? Ir ar ši informacija iš tiesų yra reikšminga?

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Qetsiyah Bennett

I'm paranoid, crazy, and that's working out just fine.


Pranešimų skaičius : 64
Įstojau : 2013-10-20
Amžius : 27
Miestas : Los Andželas
Draugai : Nepasitiki niekuo
Rūšis : Ragana / Keliautoja
Darbo paskirtis : Žolininkė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://www.youtube.com/watch?v=p7Bc4pjMPiA

Atgal į viršų Go down

Re: KAPINIŲ AIKŠTĖ:

Rašyti by Horatius Ambrose on Antr. 04 05, 2016 12:35 pm

- Manau kad nepatikėsi, tačiau aš vėl mieste ir šį kartą planuoju pasilikti iki tol, kol pasieksiu visus savo siekius. - Vos keliais pirštais prie savosios ausies spaudė naujausio modelio "Samsung" išmanųjį telefoną, išskirtinai pastebimos išvaizdos savininkė buvo sustojusi prie tam tikro antkapio. Pokalbis buvo reikšmingas tik tam asmeniui, kuris "kabojo" kitapus laido. Šviesios akys buvo aiškiai paryškintos tankiomis blkstienomis, kas tik dar labiau leido atkreipti dėmesį į sodrias mėlynas akis. Tam kad sugrįžti atgal, merginai reikėjo praeiti kruvinus kelius, apie kuriuos ji nebuvo linkusi kalbėti net su sau artimiausiu asmeniu, seserimi, kuri akivaizdžiai būtu norėjusi žinoti net smulkiausią detalę. Esmė buvo tame, kad išgabenama iš miesto, vyresnioji Argent šeimos atstovė buvo viso labo žmogus, o padaras kuris grįžo atgal, ne kiek nepriminė jos buvusios. Pakitusi išvaizda, išdildintas ir galima pripažinti kad ne pats lengviausias charakteris, bei keršto troškimas, kuris visą tą laiką vertė ją kabintis į gyvenimą. Pavargusi nuo minties kad tapo nemirtingos moters auka, ji buvo sugrįžusi tam, kad atimti iš jos viską, tame tarpe ir gyvybę. Sulaukusi tam tikro atsakymo telefono ragelyje, Jennifer leido jos ryškių bruožų veide pasirodyti šypsenai, tačiau tai tebuvo vienintelis atsakas, prieš tai, kuomet ji atmesdama skambutį, aparatą pasidėjo atgal į aptempiančių džinsų kišenę. Ne, ji tikrai nebuvo stereotipinė lėlė, nors toks įspūdis buvo sudaromas vos ją išvydus. Ant antkapio viršaus buvo tvarkingai padėtas neišmargintas, standartinių juodos ir baltos spalvos, motociklininko šalmas. Kuomet ji priklaupė ant kelių priešais minėtą objektą su tam tikru vardu bei datomis kurios iš esmės yra labiausiai reikšmingos, jos pirštų falangai nuslydo per vardo raides: - Aš apgailestauju.  Žinau kad pažadėjau tau, ginti tuos, kurie negali pasirūpinti savimi... Bet šis pasaulis priklauso ne nemirtingiems, todėl išnaikinsiu tas padugnes, išraudama pagrindines šaknys. - Sukandusi dantis, mergina paskutinį kartą leido pasirodyti savo jausmams prieš asmenį, kuris jos tikrai nebe galėjo girdėti, ką kalbėti apie paprieštaravimą. Ji čia atvyko su konkrečia užduotimi, kuri turėjo sugriauti nusistovėjusias nemirtingumo taisykles, o paskui, ji ketino išeiti pati, su taika prieš savo pačios sąžinę. Gyventi monstro kailyje buvo nepakenčiama jai pačiai, todėl visi jos sprendimai buvo grindžiami tik tuo, kad ji rinkosi tą blogį, kuris galiausiai išeis į gerą. Pakildama ant kojų, ji mikliai suėmė šalmą, kuris buvo padėtas ant paminklo.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

MY BELOVED CHILDREN... DADDY IS HOME! MISSED ME? OH WELL...

Horatius Ambrose


Nous protégeons ceux qui ne peuvent pas se protéger eux-mêmes.


Pranešimų skaičius : 676
Įstojau : 2012-09-27
Rūšis : Zmogus/vikanas (49/+2000)

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Puslapis 22 Previous  1, 2

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų

- Similar topics

 
Permissions in this forum:
Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume