KAPINIŲ AIKŠTĖ:

Puslapis 12 1, 2  Next

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down

KAPINIŲ AIKŠTĖ:

Rašyti by Frank Frano on Kv. 09 27, 2012 5:15 pm

Čia bus kapinių aikštė.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
Almost. It's a big world for me. I feel it everywhere. Almost home. Almost happy. Almost, but not quite. Not yet. soon, maybe.
avatar
Frank Frano

I have drunken deep of joy and I will taste no other wine tonight.


Pranešimų skaičius : 333
Įstojau : 2012-09-27
Miestas : Los Andželas
Meilė : Neįsipareigojęs paleistuvis :D
Rūšis : Vampyras (52/1)
Darbo paskirtis : Aktorius

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KAPINIŲ AIKŠTĖ:

Rašyti by Olivia Frano on Kv. 09 05, 2013 4:42 am

{Kadangi iki pat šios dienos, taip ir nebuvo pasirūpinta kad jos žuvęs brolis būtu "priduotas" amžinam miegui, pasinaudodama proga kad viskas būtu suruošta kaip galima geriau, po vykusios ceremonijos, kurios metu jos paskutinis giminaitis būtu palaidotas (kaip ne keista, susirinko jį palydėti labai ne daug žmonių), pasilikdama, rankose laiko keturias ryškiai raudonos spalvos rožes. Palengva priklaupdama ant kelių, paeiliui padeda gėles, tuo pačiu metu sumerkdama savas akis} - Atleisk man, kad nesugebėjau tavęs apsaugoti. Viskas turėjo būti ne taip. Ne tu turėtum dabar gulėti čia, ir ne aš turėčiau gėdėti... - {Sukandusi savas dantis, ir vis neatmerkdama akių, nutyla}
avatar
Olivia Frano

I couldn`t miss your hundred and whatever birthday.


Pranešimų skaičius : 1971
Įstojau : 2012-09-27
Amžius : 26

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KAPINIŲ AIKŠTĖ:

Rašyti by Bonnie Bennett on Kv. 09 05, 2013 4:45 am

[Pažinodama ir Eleną ir Džeremį kone pusę savo gyvenimo, nesugeba nepasirodyti tą dieną, kuomet vaikinukas bus išlydėtas į kelionę, iš kurios dar niekas nebuvo sugrįžęs. Pasirodydama jai už nugaros, ir kol kas nelabai rasdama ką pasakyti, nuleidžia savas akis, akivaizdu kad skaudžiai priimdama tiek savo, tiek čia buvusios merginos skausmą]

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
as soon as you're feeling b e t t e r, i'm going to k i l l you.
avatar
Bonnie Bennett

Guess the apple doesn't fall far from the tree...


Pranešimų skaičius : 422
Įstojau : 2013-09-03
Amžius : 27
Miestas : Manhattan
Meilė : Neįsipareigojusi
Draugai : Elena & Caroline
Rūšis : Žmogus / Ragana
Darbo paskirtis : Studentė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KAPINIŲ AIKŠTĖ:

Rašyti by Caroline Mikaelson on Pen. 09 06, 2013 1:28 pm

{Taip pat būdama viena iš tų, kurios negalėjo palikti Elenos  tokią dieną, grįžta į  miestą tam, kad galėtų kartu visam laikui atsisveikinti su jauniausiu Gilbert šeimos atstovu. Kuomet pasiekia kapines, neskubėdama pajuda link reikiamo kapo. Akims užkliuvus už kelių susirinkusių asmenų, pajaučia kaip su kas kiekvienu žingsniu, pasidaro vis emociškai sunkiau, lyg kažkas skaudaus spaustų jos širdį. Ir tik tą akimirką kuomet pasiekia Gilberto kapą, nebyliai akimis užkabina Bonę bei žengusi arčiau savo artimiausios draugės, priklaupia šalia. Padėjusi ant kapo gėlę, įsistebi į ant paminklo išraižytas raides. Iš savo patirties žinodama, kad tokiomis akimirkomis frazės kaip "viskas bus gerai" tampa bevertėmis, nenorėdama švaistytis žodžiais viena ranka suima savo draugės plaštaką bei nestipriai suspaudžia tokiu gestu išreikšdama ne tik palaikymą sunkią akimirką, tačiau tuo pačiu parodydama, kad ji nėra viena}

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
Caroline Mikaelson, - «They don’t understand That I am a woman Who thinks like a warrior, charms like a snake, Walks like a God, And believes she’s a saint.»
avatar
Caroline Mikaelson

You know what I'll start with? Always and forever.


Pranešimų skaičius : 330
Įstojau : 2012-09-28
Amžius : 29
Miestas : Manhetenas
Meilė : Klaus Mikaelson
Draugai : Elena, Bonnie
Rūšis : Vampyrė (23/25)
Darbo paskirtis : Verslininkė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KAPINIŲ AIKŠTĖ:

Rašyti by Olivia Frano on Kv. 10 17, 2013 7:21 am

{Kuomet sulaukia kelių asmenų pasirodymo, iš karto nuleidžia savo akių vokus, ko pasekoje jos skruostikauliais nuvarva kelios nuo saulės apšvietimo, spindinčios, skausmo ašaros. Ilgai nesugebėdama išlaikyti beveik sumerktų akių, nepasukdama veido į Karolinos, kuri šiuo metu buvo arčiausiai, pusę, tyliai prasitaria} - Toks jausmas, kad mano gyvenimas yra niekuomet nesibaigiančios laidotuvės. - {Kuomet pakelia akis į geriausią draugę, akivaizdžiai sunkiai tvardydama norą išsilieti, apsiverkti, galu gale palūžti, pratęsia savo mintį} - Džeremis buvo paskutinis mano asmuo, mano šeima... Be jo likau visiškai viena. Aš nesugebėsiu... - {Pasukusi savas akis į paminklą, pasisako} - Gyventi taip.
avatar
Olivia Frano

I couldn`t miss your hundred and whatever birthday.


Pranešimų skaičius : 1971
Įstojau : 2012-09-27
Amžius : 26

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KAPINIŲ AIKŠTĖ:

Rašyti by Caroline Mikaelson on Pen. 10 18, 2013 12:27 pm

{Tuo metu taip pat būdama žvilgsnį nukreipusi į ant paminklo užrašytą mirusio vaikinuko vardą, įsiklausydama į draugės žodžius, spusteli jos ranką, kurią tuo metu vis dar laikė. Jausdama geriausios draugės skausmą, kuris tuo pačiu drasko ją pačią dar labiau, negarsiai prasitaria} - Gyvenimas negailestingas, atima iš mūsų tuos, kuriems dar nebuvo laikas pasitraukti. Tačiau neretai tu net pati nesupranti kiek daug sugebi ištverti. - {Nežymiai sujudėdama vietoje, pasuka akis į Gilbert, pratęsdama}
- Ypatingai tu, Elena. Esi kone stipriausias žmogus, kurį man kada nors teko pažinoti. Dabar yra sunku, tačiau tu nesi visiškai viena. Esu aš, Bonė, tu turi žmonių. Ir mes neleisime viso šito pernešti tau vienai, viską išgyvensime kartu.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
Caroline Mikaelson, - «They don’t understand That I am a woman Who thinks like a warrior, charms like a snake, Walks like a God, And believes she’s a saint.»
avatar
Caroline Mikaelson

You know what I'll start with? Always and forever.


Pranešimų skaičius : 330
Įstojau : 2012-09-28
Amžius : 29
Miestas : Manhetenas
Meilė : Klaus Mikaelson
Draugai : Elena, Bonnie
Rūšis : Vampyrė (23/25)
Darbo paskirtis : Verslininkė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KAPINIŲ AIKŠTĖ:

Rašyti by Bonnie Bennett on Št. 10 19, 2013 4:28 pm

[Ilgą laiką paprasčiausiai leidusi sau nieko nedaryti, mintyse deramai atsisveikino su jaunuoliu, kuris jam toli gražu nebuvo svetimas. Galiausiai, kuomet čia pat pasirodė Karolina, nenorėdama būti kur nors nuošaly, pasekdama šviesiaplaukės pavyzdžiu, prieina prie gedinčios brolio merginos, uždėdama savo ranką jai ant peties] - Kad ir kaip dabar atrodo sunku, tu privalai gyventi dėl jo, Elena. Pati puikiai supranti tai, kad Džeremis labiausiai nenorėtu matyti tavęs palūžusios. Mes, kaip ir sakė Karolina, visuomet būsime su tavimi, kad ir kas nutiktu. Bet, būtent dabar, privalai laikytis. Dėl Džeremio. - [Neatsitiktinai vengdama pasižiūrėti į paminklą, nusuka savo žvilgsnį į priešingą pusę]

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
as soon as you're feeling b e t t e r, i'm going to k i l l you.
avatar
Bonnie Bennett

Guess the apple doesn't fall far from the tree...


Pranešimų skaičius : 422
Įstojau : 2013-09-03
Amžius : 27
Miestas : Manhattan
Meilė : Neįsipareigojusi
Draugai : Elena & Caroline
Rūšis : Žmogus / Ragana
Darbo paskirtis : Studentė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KAPINIŲ AIKŠTĖ:

Rašyti by Olivia Frano on Št. 11 02, 2013 12:07 pm

{Neskaitant to, kad jai kaip tik šiuo metu labai reikėjo palaikymo, nesugebėdama klausyti to, kad dabar būtina paprasčiausiai susitaikyti su tuo, kad jos brolis mirė, neigiamai supurto galvą. Staigiai pasitraukusi nuo abiejų merginų, rankomis, paeiliui nusivalo sau nuo skruostikaulių ašaras, kuomet prasitaria} - Aš negaliu. Negaliu to priimti kaip savaime suprantamą dalyką. Tai yra neteisinga. Jis neturėjo mirti... Dėl to kaltas asmuo. Ji, neturi teisės gyventi tarytum tai yra nesvarbu. - {Sumodama rankomis, pratęsia savo mintį} - To nebus, aš negaliu leisti kad ji liktu nenubausta. Tiesiog negaliu. - {Staigiai pasinaudodama savo galiomis, kaip galima greičiau pabėga iš šios vietos}
avatar
Olivia Frano

I couldn`t miss your hundred and whatever birthday.


Pranešimų skaičius : 1971
Įstojau : 2012-09-27
Amžius : 26

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KAPINIŲ AIKŠTĖ:

Rašyti by Caroline Mikaelson on Št. 11 02, 2013 12:16 pm

{Matomai pati sunkiai priimdama geriausios draugės skausmą dėl vienintelio šeimos nario netekties, pakelia akis į ją, kuomet gedinti brolio mergina prasitaria, kad Katerina, kuri yra šios nelaimės kaltininkė atsiims už savo darbus. Suprasdama jos ketinimus, tačiau nespėjusi nieko pasakyti, mat ji per daug greitai dingsta iš akiračio, nepasilieka daugiau čia stovėti. Paskutinį kartą žvilgsnį pasukusi į jaunėlio Gilberto kapą, lyg taip paskutinį kartą atsisveikindama su juo, kartu su Bone, jei ji neprieštarauja, apleidžia kapines}

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
Caroline Mikaelson, - «They don’t understand That I am a woman Who thinks like a warrior, charms like a snake, Walks like a God, And believes she’s a saint.»
avatar
Caroline Mikaelson

You know what I'll start with? Always and forever.


Pranešimų skaičius : 330
Įstojau : 2012-09-28
Amžius : 29
Miestas : Manhetenas
Meilė : Klaus Mikaelson
Draugai : Elena, Bonnie
Rūšis : Vampyrė (23/25)
Darbo paskirtis : Verslininkė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KAPINIŲ AIKŠTĖ:

Rašyti by Jimmy Blackwood on Št. 11 02, 2013 12:35 pm

[Šiek tiek istorijos prieš atvykimą: Tikriausiai sunku nupasakoti tą jausmą, kuomet atrodo visiškai nieko neišsiskiriančią dieną, jos namų telefonas nuskambėjo, parodydamas nežinomo abonento numerį. Kadangi tuo metu mergina viso labo ruošėsi į eilinę paskaitą, mat tuo metu jos gyvenimas ir te švytėjo švietimo spalvomis. Matydama ekrane keistą numerį, ji pajuto iš vidaus kilusios grėsmės jausmą. Atsiliepus, malonus moteriškas balsas, labai ramiai pranešė tai kad jos jaunėlė sesuo ką tik apleido pasaulį. Tą akimirka, viskas dužo, jos tobulas išgalvotas pasaulis pavirto į pelenų krūvą, kuri atėmė bet kokį norą egzistuoti toliau. Praverkusi kelias valandas, ji vis stengėsi apkaltinti visus aplinkui tuo, kad jos sesutė neturėjo išeiti būtent dabar. Juk po tokios sudėtingos vaikystės, kuomet jos galėjo kovoti su "priešais" ir pasitikėti tik viena kita, dabar net tai buvo atimta. Faye iškeliavo į tą, visų apkalbamą "geresnį" pasaulį, o ji liko čia, tam, kad kankintis nepripažįstant minties apie sesers mirtį, iki pat galo. Išverkusi atrodo visas ašaras, ji pagaliau palaipsniui pradėjo rūpintis tuo, kas buvo neišvengiama. Pranešusi visoms svarbiausios instancijoms, kad nori seseriai skirti vietą prie pat mamos, kuri atrodo turėjo tarytum angelas sargas saugoti jas dvi nuo bet kokio pavojaus. Surengusi tinkamą "palydėjimą", prieš atvykstant į šią vietą, praverkė sesers kambary, kuris liko lygiai tokiu pačiu, kokį ši paliko. Peržiūrėdama nuotraukas, skaitydama kažkokius padrikus raštelius, savaip stengėsi atsisveikinti. Po to, kai teko žengti tą, neišvengiamą žingsnį: Atvažiavusi iki pat numatytos vietos, vos už keliolikos metrų paliko savo automobilį. Nedrąsiai žengdama tuos trūkstamus žingsnius iki pastatyto karsto, kuris už kelių minučių bus nuleistas, sukryžiavusi rankas sau po krūtine, įsmeigia nagus į savo rankas, lyg fizinis skausmas būtu vienintele grandimi, kuri neleistu jai palūžti dar labiau. kaip tik tą akimirka, kuomet ji pasiekia karstą, ir pamato atrodo vis dar gyvą, tačiau miegančią seserį, pradėjusi stipriai kukčioti, viena ranka užsidengia sau burną. Kuomet per pirštus nuvarva kelios neapsakomai sūrios ašaros, bei atsitrenkia į žuvusios ranką, sumerkia akis, pradėdama baisiai raudoti. Akivaizdu kad nekreipdama dėmesio į tai kas dedasi aplinkui, leidžia sau tyliai prakeikti viską aplinkui, už tai kad iš jos buvo atimta dalis gyvenimo, dalis jos pačios. Juk dabar pasaulis nebe liko toks norimas, kaip buvo ankščiau. Galvodama apie tai, kad grįžusi namo ji nebe pamatys sesers, kuri visuomet buvo pakrauta pozityvo, gebėjo bet kokią situaciją paversti tokia, kuri sukeltu šypseną. Mintyse vis dar matydama ją kupiną gyvenimo, neigiamai supurto galvą. Atitraukusi ranką sau nuo lūpų, žengia žingsnį atgal] - Atleisk, atleisk man kad nesugebėjau tesėti savo pažado. Kad nesugebėjau saugoti tave, nuo visko... Faye, maldauju, grįžk... Aš. - [Staigiai supurčiusi galvą, patraukia šalin, nes susivokia kad paprasčiausiai nesugeba imti ir jos paleisti, kad ir kaip to reikia. Sunkiai, bet pasiekusi vieną iš pastatytų kėdžių, prisėda ant jos, abejomis rankomis uždengdama sau veidą, kad kiti nematytu jos skausmo, kuris veržėsi lauk]

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

MY BELOVED CHILDREN... DADDY IS HOME! MISSED ME? OH WELL...
avatar
Jimmy Blackwood


Nous protégeons ceux qui ne peuvent pas se protéger eux-mêmes.


Pranešimų skaičius : 676
Įstojau : 2012-09-27
Draugai : Maggie Blackwood
Rūšis : Zmogus

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KAPINIŲ AIKŠTĖ:

Rašyti by Olivia Frano on Št. 11 02, 2013 12:50 pm

{Nepaisant to, kad ji niekuomet nebuvo Carrington šeimos, o konkrečiai žuvusios drauge, vos tik sužino apie tai kas nutiko, pajunta tą keistą jausmą, kuomet suvokė kad jos ir Allison gyvenimo istorijos yra ganėtinai panašios, bent jau ta dalis apie tai kad visi aplinkui miršta. Išnaudodama savo žmogiškumo likučius tam, kad pasirodyti šioje vietoje, pasirodo iš už kažkokio paminklo. Rankose laikydama sniego baltumo rožę, palengva pasiekia pastatytą karstą. Žvilgtelėdama į gulinčią merginą, tyliai prasitaria} - Man labai gaila kad taip nutiko, Faye. Man labai gaila, kad mūsų paskutinis susidūrimas buvo toks klaikus... Bet tu neturėjai išeiti šitaip. - {Nuleidusi akis, bei padėjusi rožę į karsto vidų, pratęsia} - Aš pasirūpinsiu tavo seserimi. Tiksliau, pabandysiu jai padėti susitaikyti su tuo kas nutiko. O tu, perduok nuo manęs Džeremiui, kad jo labai trūksta... - {Tuo baigusi savo atsisveikinimo kalbą, pasitraukia į šoną nuo šios vietos, atsistodama kiek toliau nuo pačios ceremonijos centro, pasiremdama į medį, kad neatkreiptu dėmesio}
avatar
Olivia Frano

I couldn`t miss your hundred and whatever birthday.


Pranešimų skaičius : 1971
Įstojau : 2012-09-27
Amžius : 26

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KAPINIŲ AIKŠTĖ:

Rašyti by ATIDUODAMA #47 on Št. 11 02, 2013 1:14 pm

*Vos tik ją pasiekia skausminga žinia apie jos geriausios draugės šeimoje įvykusią netektį, nelieka abejinga ir pasirodo kapinėse. Rankoje laikydama gėlę pirmiausia žengia tuos žingsnius priartinančius prie karste gulinčios gyvybę nebealsuojančios tamsiaplaukės kūno. Padėdama šalia žiedą, atsitiktinai įsistebi į jauniausios Carrington išbalusį veidą ir neaišku dėl kokios priežasties kaip tik tuo metu permušta šalčio bangos, sumerkia akis. Žengusi porą žingsnių atgal, atsitraukia nuo karsto bei pasiekia netoliese esančią gedinčią Elison. Užimdama vietą šalia jos, apkabina ja, o kadangi pati yra labai jautrus žmogus, ir nors vis dar neatsikratydama to keisto jausmo, susigraudina lyg priimdama į save dalį skausmo, kurį jaučia Elison*
avatar
ATIDUODAMA #47

Give a girl the right shoes, and she can conquer the world.


Pranešimų skaičius : 126
Įstojau : 2013-08-15

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KAPINIŲ AIKŠTĖ:

Rašyti by Rebekah Mikaelson on Št. 11 02, 2013 3:15 pm

*Būtent dėl to, kad ji visuomet palaikė jauniausią iš Carrington šeimos, bei buvo priėmusi ją kaip savą asmenį, sužinojusi apie baisią tragediją, kuri paveikė didžiąją jos šeimos dalį, nesugeba paprasčiausiai nepasirodyti. Neskaitant to, kad yra pakankamai stipri asmenybė, išlipusi iš automobilio, bei tvirtai suėmusi baltų rožių vainiką, nuleidžia savo akis, kurios pastebimai yra paraudusios. Pasiekusi karstą, netoli jo padeda atneštas gėlęs, bei kuriam laikui uždeda savo delną ant žuvusios pirštų. Atrodo kad norėjo kažką pasakyti, tačiau sustabdyta būtent to, kad vėl apsiverkė, nusukusi veidą nuo karsto, paeina toliau tam, kad atsisėsti ir paprasčiausiai išbūti šį skausmingą laiką*

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
no there's no one else's eyes
That could see into me No one else's arms can lift Lift me up so high Your love lifts me out of time
avatar
Rebekah Mikaelson

Whatever our souls are made of, his and mine are the same.


Pranešimų skaičius : 732
Įstojau : 2012-09-28
Miestas : Los Andželas, Ca
Meilė : Nepriklausoma
Rūšis : Originali vampyrė (1000+)

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KAPINIŲ AIKŠTĖ:

Rašyti by Elijah Mikaelson on Sk. 11 03, 2013 2:30 am

Būdamas iš tų asmenų, kurie vertina šeimą, ir būtent dėl to kad žuvusi mergina būtent tokia ir buvo tapusi jam, nesugeba leisti sau nepasirodyti šioje vietoje. Kuomet išlipo iš automobilio, kuriuo nusigavo iki pat šios vietos, pasisemdamas stiprybe, įtraukia oro į savo plaučius bei žengia trūkstamus žingsnius link karsto. Rankoje laikydamas baltai melsvos spalvos rožę, sustoja prie medinės dėžės, kuri atrodo tokiu absurdišku daiktu, kuris turėtu būti tuo kelionės į kitą pasaulį dalimi, sukanda dantis. Nenorėdamas nieko kalbėti, paprasčiausiai padeda rožę į atviro karsto vidų. Pastovėdamas kelias minutes, bei atidavęs pagarbą merginai, atsitraukia. Pasiekęs žuvusios seserį, uždeda savo delną ant jos peties, o pats pritupia priešais: - Kad ir kaip tai skambėtu beprasmiškai, aš labai užjaučiu tave. Būk tikra, kad gali bet kuriuo metu kreiptis į mane ir mano šeimą, nes Faye. Amžinai užims svarbią vietą mūsų širdyse. Laikykis, Allison. Laikykis, kad ir kaip tai būtu sunku. - Tuo baigdamas savo kalbą, užima vietą prie savo sesers, palenkdamas ją į save, kad ši galėtu pasiremti į jo petį.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
 
avatar
Elijah Mikaelson

Perhaps I'm not making myself clear here. This is a threat.


Pranešimų skaičius : 767
Įstojau : 2013-04-10
Amžius : 28
Miestas : Los Andželas
Meilė : Andrea Argent
Rūšis : Originalusis (1000+)
Darbo paskirtis : Verslininkas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://www.youtube.com/watch?v=E2nsDrIM09s

Atgal į viršų Go down

Re: KAPINIŲ AIKŠTĖ:

Rašyti by Katherine Pierce on Sk. 11 03, 2013 2:52 am

*Neskaitant to, kad paskutinis kartas, kuomet ji nuoširdžiai verkė, buvo daugiau nei prieš penkis šimtus metų, kuomet jai teko rasti savo gyvybe nebe alsuojančius šeimos narius. Nuo to karto ji sau nebuvo leidusi jausti keltę, jausti paprasčiausius jausmus, kurie parodytu tai kad ji kartais taip pat geba būti silpna. Kadangi šiuo metu egzistavo tik kelis žmonės, kuriuos ji nuoširdžiai brangino, neskaitant to kad mokėjo to neparodyti, prarasti Faye jai reiškė tiek pat, kiek prarasti kraujo seserį, dukterį... Neskaitant to, kad prieš prarandant vienintelę draugę, ji bandė daryti viską, kad tik išsaugoti jos gyvybę, bei tai buvo beprasmiška, sunkiai priėmė mintį kad jos čia jau nebėra. Tą akimirką, kuomet atvykus čia, jos prabangių batelių kulniukai susmigo į mirusių žemę, sunkiai laikydama savo emocijas viduje, ji žengė į priekį, kur ir buvo pastatytas karstas. Nors su kiekvienu žingsniu teko vis labiau patikėti tuo kad jos jau nebėra, tas atrodo visai mažytis kelias atrodė neapsakomai ilgu. Mintyse nuolat sugrįžtant akimirkoms iš jų bendrai praleisto laiko, atrodo skaudino dar labiau, nei tai yra įmanoma. Kuomet visgi pavyko pasiekti minėtą vietą, ji stipriai sumerkė akis, pro kurių blakstienas pasirodė nuo saulės blizgančios ašaros. Dar nespėdama pramerkti akių vokus, pajuto kaip apatinė lūpa pradėjo stipriai virpėti. Dvasinis skausmas, kuris atrodo buvo tapęs jai svetimu, užliejo visą kūną. Atrodo buvo sunku net menkiausiai sujudėti, baisu pramerkti akis ir susidurti su faktu, kad merginos, kurią ji taip brangino, gyvenimo kelias pasibaigė. Ilgai stovėdama užsimerkusi, galiausiai rado savyje jėgų atsimerkti. Vis dar stipriai virpindama savo lupas, atlošė galvą, kas įtakojo kad ašaros pradėjo varvėti jos skruostais. Stebėdama viską aplinkui, medžių viršūnes, skaisčiai žydrą dangų, spindinčią saulę, viską, apart draugės vaizdą, tyliai prataria* - Aš niekuomet nesakiau tau, kad tapai man daugiau nei draugė. Kad tapai mano šeima. Asmeniu, kuris mane vertė jausti tai, ko atsisakiau. Buvai artimiausia žmogiškumui grandimi, buvai ta, kurios man reikėjo. Reikia, ir aš nežinau kaip laikytis toliau kai tavęs nebėra... - *Neigiamai supurčiusi galvą, vienos iš savo rankų pirštais nusivalo sau nuo skruostikaulių ašaras, kurios atrodo vis nenustoja "byrėti". Iš švarko kišenės ištraukusi žiedą, kuris priklausė jai dar tuomet, kai buvo paprastas žmogus, atsargiai uždeda jį ant Faye rankos. Kuomet pasilenkia link jos veido, pratęsia* - Aš negaliu taip paprastai imti ir tave paleisti, Faye... Aš ieškosiu. Prisiekiu. Ieškosiu bet kokio būdo, kuris tave sugrąžintu. - *Vėl sumerkusi akis, sulaiko orą, kad nepradėti dar labiau verkti* - Tu būsi gyva, nes neturi teisės visko taip paleisti. Girdi? Tu neturi teisės išeiti. Tiesiog n... - *Jausdama kad bet kuriuo metu gali pradėti dar labiau "lūžti", peleidusi jos ranką, kurią vis dar tuo metu laikė, pasitraukia toliau. Pasiekusi savo automobilį, atsistoja prie jo šono, bei alkūnes atrėmusi į transporto priemonės stogą, delnais paslepia savo veidą, kuomet kaip tik tuo metu ima graudžiai raudoti*

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
I’m glad you’re not dead
Trust me, Sebastian. When I’m gonna be up to something, you’ll know it. C’mon. Kiss me … or kill me. Which will it be Sebastian? Right now, we both know that you’re only capable of one.

2016-tų metų geidžiamiausias personažas. Woooohoooo!
avatar
Katherine Pierce

I'm the only non bitter person at this bitter ball.


Pranešimų skaičius : 2737
Įstojau : 2013-04-10
Miestas : Čikaga / Manhetenas
Meilė : Mr. Not so PERFECT
Draugai : Andrea Argent
Rūšis : Originali vampyrė (19/538)

Peržiūrėti vartotojo aprašymą https://www.youtube.com/watch?v=7dlazKlbiQs

Atgal į viršų Go down

Re: KAPINIŲ AIKŠTĖ:

Rašyti by ATIDUODAMA #17 on Sk. 11 03, 2013 4:53 am

Nebūdamas šiuo metu pasiruošęs atskleisti savo tapatybės, tačiau gavęs žinią apie tai kad jauniausia iš Carrington šeimos negailestingai apleido žmonių pasaulį, savo paties netikėtumui nusprendžia pasirodyti netoli šios šeimos. Užimdamas vietą toliau nuo visų, kad neatkreipti į save pašalinio dėmesio, išlaikydamas dalinai skausmo, dalinai akmeninę veido išraišką, neprataria ne žodžio.
avatar
ATIDUODAMA #17
bruklino gyventojas

Pranešimų skaičius : 49
Įstojau : 2012-09-28

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KAPINIŲ AIKŠTĖ:

Rašyti by Jimmy Blackwood on Sk. 11 03, 2013 8:23 am

[Girdėdama čia pasirodančių žmonių žodžius, skirtus jai pačiai, nesistengė į tai kaip nors reaguoti. Nenorėdama pražioti burnos, kad nepradėti dar labiau verkti, patraukusi rankas nuo savo veido paprasčiausiai stebėjo žemę sau po kojomis. Tą akimirka, kuomet prie jos priėjęs vyras pasakė kad jau laikas, sumerkusi akis, tik teigiamai linktelėjo galva, duodama suprasti, kad suprato. Atsikėlusi ant kojų, ir sunkiai, be galo sunkiai atlaikiusi tą laikotarpį, kuomet karstas galutinai buvo nuleistas į duobę. ... Išbuvusi net be menkiausio judesio, galiausiai kai viskas pasibaigia, ir žmonės pradeda eiti šalin (darau daugumai paslaugą, kas nenori rašyti "išvažiuoja"), pasilieka čia iki paskutinės akimirkos. Ir tik tuomet, kai susivokia kad laikas išeiti ir jai, nužingsniuoja link automobilio, kuriuo čia atvažiavo]

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

MY BELOVED CHILDREN... DADDY IS HOME! MISSED ME? OH WELL...
avatar
Jimmy Blackwood


Nous protégeons ceux qui ne peuvent pas se protéger eux-mêmes.


Pranešimų skaičius : 676
Įstojau : 2012-09-27
Draugai : Maggie Blackwood
Rūšis : Zmogus

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KAPINIŲ AIKŠTĖ:

Rašyti by Jake Armstrong on Sk. 11 03, 2013 8:28 am

Ir kaip tik tuo metu, kai mergina pasiekia savo automobilį, pasirodęs neaišku iš kur, sugauna ją už dilbio, staigiai patraukdamas į savo pusę. Kuomet abejomis rankomis surakiną ją savo glėbyje, smakrą prispaudžia prie jos viršugalvio. Vien todėl kad jos skausmas jam nebuvo svetimas, tiesiog nenorėjo rodytis ten, kur knibždę knibždėjo originaliųjų, viską stebėjo iš toliau. Kuomet palenkia savo galvą, bei lūpomis paliečia jos galvą, pagaliau pasisako: - Mažyte, būtent dėl to kad tau dabar taip sunku, neleisiu kad būtum viena. - Atitraukęs savo galvą nuo jos, šiek tiek atsitraukia, tačiau savo rankas palieka ant merginos pečių. Žvelgdamas į jos "stiklines" akis, taria:
- Aš padėsiu tau visą tai atlaikyti, norėsi to ar ne. Neleisiu kad užsidarytum savyje, dabar tau to mažiausiai reikia.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
i'll tell you my sins and you can s h a r p e n your knife
avatar
Jake Armstrong

Was I dead? No. I was evolving. Something you'll never do.


Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 1304
Įstojau : 2012-10-05
Amžius : 31
Miestas : Los Andželas
Meilė : Šiuo metu vienišas
Draugai : Mason Lockwood
Rūšis : Alfa Vilkolakis

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KAPINIŲ AIKŠTĖ:

Rašyti by Jimmy Blackwood on Sk. 11 03, 2013 8:36 am

[Labiausiai šiuo metu nenorėdama jokio fizinio ar emocinio kontakto su žmonėmis, tikėjosi kad sugebės ramiai pasiekti savo transporto priemonę bei išvažiuoti kur nors toliau, kur galėtu įgauti šiek tiek laiko su pačia savimi. Visgi, netikėtai sustabdyta ir apsukta, instinktyviai ima kumščiais trankyti Dereko krūtinę, lyg būtu norėjusi kaip galima greičiau išsilaisvinti. Kadangi tuo pačiu metu vėl palūžo, ima labai stipriai verkti] - Paleisk! Nenoriu! Paleisk mane, leisk man iš čia išeiti! Prašau, aš negaliu... Ji mirė. Aš taip negaliu... - [Baigdama draskytis, susikūprinusi, atremia savo veidą į jo krūtinę, ir leidžia savo skausmui lietis, per kukčiojimus sumaišytus su pastebima neviltimi] - Aš nesugebėsiu gyventi be jos... - [Pastebimai negebėdama, o ir nenorėdama nusiraminti, tiesiog verkia, nieko daugiau nebe sakydama]

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

MY BELOVED CHILDREN... DADDY IS HOME! MISSED ME? OH WELL...
avatar
Jimmy Blackwood


Nous protégeons ceux qui ne peuvent pas se protéger eux-mêmes.


Pranešimų skaičius : 676
Įstojau : 2012-09-27
Draugai : Maggie Blackwood
Rūšis : Zmogus

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KAPINIŲ AIKŠTĖ:

Rašyti by Jake Armstrong on Sk. 11 03, 2013 9:32 am

Stengdamasis kuo ramiau priimti merginos elgseną, ne akimirkai nebuvo parodęs noro ją paleisti. Ir kaip tik tuo metu, kai ši pagaliau leido savo emocijos liejimosi laisvę, kurį laiką tiesiog laiką ją prie savęs, ranka švelniai braukdamas per nugarą. Suprasdamas kad tai ne pati tinkamiausia vieta būti, šiek tiek atitraukęs nuo savęs Carrington, paveda ją prie automobilio, pasodindamas į keleivio vietą. Pats tuo tarpu užima vairuotojo. Kuomet pasiruošia kelionei, išveža merginą toliau nuo šios vietos, kur galėtu suteikti jai ramybės aplinką.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
i'll tell you my sins and you can s h a r p e n your knife
avatar
Jake Armstrong

Was I dead? No. I was evolving. Something you'll never do.


Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 1304
Įstojau : 2012-10-05
Amžius : 31
Miestas : Los Andželas
Meilė : Šiuo metu vienišas
Draugai : Mason Lockwood
Rūšis : Alfa Vilkolakis

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KAPINIŲ AIKŠTĖ:

Rašyti by Andrea Argent on Sk. 11 03, 2013 9:41 am

{Nors jos kūnas buvo paruoštas paskutinei kelionei, iš kurios sugrįžimo nėra, jos esybė vis dar nepasitraukė nuo tų, kuriuos vertino labiausiai. Būdama priversta stebėti savo pačios laidotuves, tačiau nebūdama susitaikiusi su mintimi, kad jos trumpas gyvenimas pasiekė pabaigą, atšiauriai stebėjo karstą į kurį buvo paguldytas jos pačios žmogiškas kūnas. Kuomet čia pirmiausiai pasirodo Allison, nusekdama ją žvilgsniu ir girdėdama kiekvieną sesers skausmo persmelktą žodį, matydama jos ašaras, prislenka prie jos šono pradėdama ją šaukti vardu, norėdama įrodyti, kad ji niekur nedingo, o yra šalia. Deja, nors jos šauksmas nebuvo išgirstas, nes jokiam mirtingam ar nemirtingam asmeniui ji yra nei girdima, nei matoma, sunkiai tai priimdama galiausiai leidžia seseriai atsitraukti. Pati pasilikusi stovėti netoliese stebėjo, kaip su laiku besirenkantys asmenys palydi ją į paskutinę kelionę. Jausdama kaip ją užvaldo jausmų ir pykčio banga, kad ji yra čia, tačiau tuo pačiu jos nėra, pastebi, kad karstas yra uždaromas, o specialūs darbininkai jau po truputi ruošiasi ją užkasti, vis dar nesusitaikydama, kad toks jos galas, vėl beviltiškai pradeda ant visų šaukti, norėdama, kad ceremonija būtų sustabdyta. Deja, kuomet jos kūnas atsiranda gyliai po žeme, o susirinkę asmenys išsiskirstė, jausdama, kad pati negali iš šios vietos žengti nei žingsnio, kurį laiką prasėdi viena su savo mintimis. Tačiau netikėtai pajutusi kažkokią nenumaldomą trauką, pasuka akis į savo kapą ir staiga užsimerkia. .... Kuomet atmerkia akis ir gyliai įkvepia sau į plaučius dabar taip trūkstamo oro, susivokia, kad ja supa tamsa, o ji  randasi paguldyta neaišku kokioje uždarytoje siauroje patalpoje. Apgaubta nežinomybės ir panikos skraiste, rankomis  pradeda liesti "sienas" tarp kurių yra įkalinta, kol galiausiai valdoma baimės pradeda, draskytis, daužyti karsto dangtį ir šauktis pagalbos. Jausdama kaip darosi sunku kvėpuoti, o protas palaipsniui suvokia, kad artimieji ją palaidojo gyvą vis labiau pasiduodama isterijai jaučia kaip iš nevilties jos skruostais pradeda riedėti ašaros. Nežinodama ko griebtis, tačiau kabindamasi į gyvenimą, iš visų turimų jėgų pabando nusiraminti (nors tai atrodo visiškai neįmanoma) ir kuomet sutelkia savo mintis ties vienu tikslu keliais vikriais judesiais, kuriems stiprybės suteikė jau nebe žmogiškos jėgos, išmuša karsto dangtį. Kaip tik tą akimirką ant jos pradeda kristi juoda kapavietės žemė, po kuria ji buvo užkasta. Jausdama kaip tai traukia ją atgal, lyg kažkas norėtų, kad ji liktų gulėti ten pat, kur buvo užkasta, springdama žemės gabalais, kurie sukrenta jai į kvėpavimo takus, į burną, iš paskutinių jėgų bando nepasiduoti ir prasikasti sau kelią į taip trokštamą gyvenimą. Kuomet netikėtai viena ranka pajaučia šaltą vėjo gūsį, lyg tai būtų jai leidimas sugrįžti į gyvenimą, nepasiduodama toliau prasiveržia iš mirties gniaužtų ir kuomet pilnai išnyra iš žemės, kaip galima greičiau pasistengia išlysti iš savo pačios kapo. Būdama be galo pasimetusi, sutrikusi, visa išsitepusi žemėmis, suklumpa bei nesuprasdama kas vyksta, kodėl šeima, draugai, artimiausi žmonės su ja taip pasielgė, veikdama visą kūną apėmusio drebėjimo, vis dar bandydama iškosėti žemes, stipriai sumerkia akis bei nebe susisavaldžiusi palūžta. Kurį laiką taip ir pasiduodama silpnumui, galiausiai pasistengia save suimti į rankas. Pasiremdama paminklo, atsistoja ant kojų, ir dar paskutinį kartą pasisukdama į paminklą ant kurio yra išraižiotas jos vardas, nusivalydama ašaras, neigiamai supurto galvą, bei išeina iš nakties tamsumoje paskendusių kapinių. Visą kelią jausdamasi vis keisčiau, atrodo, kad visi garsai skamba kur kas garsiau nei įprastai, kuomet viskas susimaišo, o ją po truputi vis užvaldo keistas alkio jausmas. Stengdamasi mintis nukreipti kita linkme neaišku kiek laiko ėjo vis į priekį neatsigręždama atgal, kol galiausiai pasiekia nedidelį pakelėje esantį privatų namą. Tikėdamasi iš ten gyvenančių žmonių sulaukti pagalbos, kelis kartus kumščiu pabeldžia į duris. Kuomet jas praveria iš pirmo vaizdo sprendžiant vargingai atrodanti moteris, išsigandusi to kaip atrodo dėmesio reikalaujanti mergina, pakviečia ją į namo vidų. Pasinaudojusi leidimu nusiprausti, nusiplauna nuo savęs visą kapinių žemės purvą dvelkiantį mirtimi. Kuomet vėl susiduria su namo šeimininke, norėdama jai padėkoti už suteiktą prieglobstį, neatsitiktinai įsistebi į jos kaklą. Kuomet atrodo, nebegirdi daugiau nieko kaip tik širdies plakimą ir kraujo cirkuliavimo garsus, nesugebėjusi savęs suvaldyti, leidžia veidui įgauti nebe žmogišką pavidalą, ne tipiniu greičiu pripuolusi prie vargingos moters, suleidžia vampyro iltis jai tiesiai į kaklą, o kadangi ji nemoka valdytis, pamiršusi viską aplinkui, išsiurbia iš jai padėjusios moters visą gyvybę. Jausdama kaip ją užvaldo jėga, kurios anksčiau ji niekada nejautė, leidžia moteriškės kūnui sukristi ant žemės. Ranka nusivaliusi sau nuo lūpų kraują, nuleidžia akis į lavoną ir tik šią akimirką supratusi ką padarė, pasimeta. Nežinodama ko griebtis, pradeda žvalgytis po patalpą, kol jos akis užkliudo namų telefonas. Pasičiupusi jį, surenka pirmą numerį, kuris jai šovė į galvą. Laukdama kol ją sujungs, stengdamasi suvaldyti emocijų bangą, atmerkia akis, vos tik išgirsta vyrišką balsą ryšio gale} - Kolai... man reikia tavęs. Aš. Nežinau kas vyksta su manimi...  Prašau.- {Kažkodėl kaip tik akimirką pradėjus grįžinėti jos atminčiai, paleidusi iš rankos telefono ragelį, susiima už galvos, lyg norėtų sustabdyti visą plūstantį atsiminimų sūkurį, kol nebe ištvėrusi, paskubomis išbėga lauk neaišku kuria kryptimi}

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
We tear, we climb into the sky We won't fall back to Earth tonight Your skin, your eyes, your every breath No sin, no fear, no regrets, no defeat Just two hearts in victory Lay it bare, lay with me
avatar
Andrea Argent

No one is going to respect you until you show who you are.


Pranešimų skaičius : 772
Įstojau : 2012-09-27
Amžius : 27
Miestas : Bruklinas
Meilė : Elijah Mikaelson
Draugai : Katherine Pierce
Rūšis : Hibridė
Darbo paskirtis : Barmenė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://www.youtube.com/watch?v=I3nctEF0W8E

Atgal į viršų Go down

Re: KAPINIŲ AIKŠTĖ:

Rašyti by Qetsiyah Bennett on Sk. 12 15, 2013 3:41 am

Sunku patikėti tuo, kas iš tiesų jai šovė į galvą, kad ji nusprendė padaryti pirmą savo gerą darbą žmonių labui. Nors, iš tiesų reikia pripažinti kad ne vienas veiksmas, kuri per visą savo gyvenimą atliko ši galinga ragana nebuvo nesavanaudiškas. Ji elgėsi tik taip, kaip liepė jos keršto troškimas. O tai reiškė kad jos pasirodymas čia vienaip ar kitaip buvo reikalingas jai pačiai. Tačiau šiuo metu buvo galima užduoti klausimą, kodėl? Kodėl ji pasirinko būtent šį asmenį, ir ar tai turi bent kokios įtakos tam, kad būtent jo kraujas pažadino jau du tūkstančius metų miegojusį pirmąjį, veidrodinės Stefano Salvatore išvaizdos, vampyrą. Kaip visuomet ji veikė ne viena, kartu čia taip pat pasirodė pora vyrukų, kurie tarytum su didžiausiu malonumu stabtelėjo prie paminklo, ant kurio buvo užrašas "Jeremy Gilbert". Jie tvirtai laikė kastuvus, kurie pakankamai greitai buvo pradėti naudoti pagal paskirtį. Pusė valandos laiko ir karstas, kuris jau kelis mėnesius slėpėsi po žeme buvo ištrauktas į paviršių. Kuomet vienas iš vyriškių, pasinaudodamas tam tikrais instrumentais atvėrė karstą, tuoj pat pasklido puvėsių susimaišiusių su šlapia kapinių žeme dvokas. Tačiau Qetsiyah tai niekaip neįtakojo. Ji ryžtingai žengė tuos kelis trūkstamus žingsnius link karsto, įsistebėdama į šlykščią masę, kuri yra likusi iš mirusio žmogaus. Tą pačią akimirka, ji puikiai žinojo, kad elgiasi teisingai. Ji priklaupė prie karsto ir sumerkė savo akis. Tuo tarpu vyrai, kurie pasirodė kartu su ja, kurie buvo užkalbėti elgtis tam tikrais etapais, pirmiausia apstatė aplink karstą lygų apskritimą iš žvakių. Įžiebė jas ir tvarkingai persipjovė sau gerkles, tokiu būdu atnešdami dosnią auką gamtai. Daugiau nei du tūkstančius metų egzistuojanti ragana pradėjo, kažką kartodama neaiškia kalba, ji atidavė labai daug savo jėgų tam, kad lopinėlis po lopinėlio, ištižusio nuo puvimo, susidėtu atgal į vietą, ir negana to vėl pradėtu veikti, tarytum asmuo niekuomet nebūtu miręs. Tai buvo įspūdinga, daug įspūdingiau nei pirmą kart pamatyti "Frankenšteino" filmą. Ji per keliolika minučių net neprisiliesdama prie kūno sulipdė jį iš naujo. Kuomet ji atvėrė savo prieš tai sumerktas akis, karste gulėjo jaunuolis rausvais skruostais. Jo krūtinė kilnojosi nuo kvėpavimo. Pasipuošusi plačia šypsena, atsikėlė ant kojų, tačiau pernelyg toli neatsitraukė, tarytum lauktu, kada jis atsibus:
- Tikiuosi kad tavo gyvenimas bus prasmingas, jaunas medžiotojau. Ir tu padarysi tai, kas tau buvo parašyta likimu.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
avatar
Qetsiyah Bennett

I'm paranoid, crazy, and that's working out just fine.


Pranešimų skaičius : 64
Įstojau : 2013-10-20
Amžius : 28
Miestas : Los Andželas
Draugai : Nepasitiki niekuo
Rūšis : Ragana / Keliautoja
Darbo paskirtis : Žolininkė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://www.youtube.com/watch?v=p7Bc4pjMPiA

Atgal į viršų Go down

Re: KAPINIŲ AIKŠTĖ:

Rašyti by ATIDUODAMA #16 on Sk. 12 15, 2013 4:16 am

Neskaitant to, kad labai daug žmonių kalba apie pomirtinį gyvenimą, apie geresnį pasaulį, kur tu gyveni tarytum pasakoje, kur visi tau artimi žmonės, kurie atrodo iškeliavo jaus seniai, yra greta. Norėtųsi manyti kad ir jo istorija atitiko būtent tokį variantą, tačiau, apmaudu, bet viskas buvo kitaip. Kuomet jis sukrito ant šaltos žemės be jokios gyvybės ženklų, jis tiesiog mirė. Mirė niekur nepersikeldamas, o tiesiog pasitraukdamas iš gyvųjų pasaulio. Po to jis nieko nematė ir nejuto, viskas buvo beprasmiška. Jis buvo palaidotas savo artimųjų pasirinktoje vietoje. Kuomet šios dienos vidurnaktį, jis vėl ėmė jausti skausmą, o tai reikė kad jo siela sugrįžo atgal į nepilnai "sulipdytą" kūną, jis negalėjo padaryti nieko, nei prakalbėti, nei sujudėti, tiesiog jausti. Agoniją, kuri buvo apėmusi kiekvieną jo kūno lopą. Tai iš dalies priminė miego paralyžių, kuomet negali pajudinti ne vieno raumens, bet kuo puikiausiai viską supranti. Per jo sumerktas akis, nubėgo nuo šviesos atsispindėjusios ašaros, kurios buvo sukeltos prieš tai minėto skausmo. Tuomet vėl įsivyravo nejudrumo stadija. Stadija po kurios jo akys staigiai prasimerkė, ką palydėjo pirmasis gilus įkvėpimas. Jis įsistebėjo į prieš akis atsivėrusį dangų, kvėpavimas stipriai padažnėjo o žmogiška širdis ėmė baisiai baladotis į krūtinę. Kone šokdamas lauk iš karsto, jis sukrito ant purvinos žemės, kuri aiškiai dvelkė mirtimi. Būdamas baisiausiai sutrikęs, sunkiai orentavosi aplinkoje, tačiau prie to viso sugebėjo apsiversti ant nugaros.  - Kas? Kas tu? - Vos išlemendamas porą klausimų, įsistebėjo į moters, kurią mano pirmą kartą ryškų veidą. - Aš nesuprantu. Kas, atsitiko? Kur aš randuosi ir kas tu?
avatar
ATIDUODAMA #16

I don't think alpha beta omega is resonating with him!


Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 55
Įstojau : 2012-09-28

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KAPINIŲ AIKŠTĖ:

Rašyti by Qetsiyah Bennett on Sk. 12 15, 2013 1:45 pm

Neskaitant to, kad ji yra nebe galingiausia ragana visoje istorijoje, nes geba padaryti neįtikinamiausius dalykus (aišku, nešokite prašyti paslaugų, ji visiškai nežada veikti nesavanaudiškai, o šiai įtikti praktiškai neįmanoma), šis ritualas atėmė iš jos nemažai jėgų. Ji sunkiai laikėsi ant kojų, bet iš paskutinių stengėsi to neparodyti. Atsikeldama, pirmiausia ką padaro tai nukreipia savo žvilgsnį į iš karto iššokusį vaikinuką. Stebėdama jo baimės perkreiptas akis, pagaliau prasitarė: - Pamiršk apie tai kas atsitiko šiandiena, niekuomet niekam nesakyk apie tai kas suteikė tau gyvenimą žmogiškame pavidale. O svarbiausia, aplinkiniai turi žinoti tik tiek, kad dėl dėmesio stokos, sugalvojai inscenizuoti savo mirtį. - Kuomet jos lūpų kampučiai šiek tiek pakilo, pratęsė savo minį: - Išvykai į kokį Holivudą, laimės ieškoti. Bet tau nepavyko, todėl gėdingai teko sugrįžti namo. Atgal į savo šeimą. Džeremi, tu privalai gyventi. O jei išduosi mane, prisiekiu, atsidursi ten pat, kur buvai. - Pradėjusi trauktis toliau, net neatsisukdama į vaikinuką, mestelėjo paskutinį komentarą: - Nebandyk manęs ieškoti, ir tai nėra draugiškas perspėjimas.
Tuo baigdama savo kalbą, kuriam laikui dingsta iš visų akiračio, kas jai leidžia pilnai atgauti prarastas jėgas.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
avatar
Qetsiyah Bennett

I'm paranoid, crazy, and that's working out just fine.


Pranešimų skaičius : 64
Įstojau : 2013-10-20
Amžius : 28
Miestas : Los Andželas
Draugai : Nepasitiki niekuo
Rūšis : Ragana / Keliautoja
Darbo paskirtis : Žolininkė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://www.youtube.com/watch?v=p7Bc4pjMPiA

Atgal į viršų Go down

Re: KAPINIŲ AIKŠTĖ:

Rašyti by ATIDUODAMA #16 on Št. 01 04, 2014 5:16 am

Kadangi kaip tik šiuo metu jo galvoje tvyrojo visiškas chaosas, jis net numanyti negalėjo kaip elgtis toliau ir asmuo esantis priešais tikrai buvo draugas. O gal tas, kuris veikis tik savo pačios labui. Moters draugiška išraiška neramino dar labiau, nei tai ką ji kalbėjo. Kadangi kuo puikiausiai suvokė tai kad nėra koks stebuklingas nemirtingas, o viso labo žmogus. Žmogus kuris buvo prikeltas iš kito pasaulio, o juk visai neseniai jo beveik supuvęs kūnas buvo išsidriekęs karste. Buvo keista, keista vėl kvėpuoti, vėl jausti, vėl būti gyvu. Ir kas laukė toliau? Kas po velnių gali laukti toliau, kai neturi net menkiausio supratimo tame, kaip aplinkiniai priims faktą to, kad jis išgyveno. Tiksliau, buvo atimtas iš mirties gniaužtų, kurie atrodo tvirtai, negrįžtai jį laikė. Vos tik nuleidęs akis ir atrodo subalansavęs savo kvėpavimo temą, norėjo prasižioti pokalbiui, pastebėjo kad liko visiškai vienas. Sunkiai pakildamas ant, viso labo palydėjo merginą žvilgsniu. Galvoje tebe sukosi labai daug klausimų, į kuriuos atsakyta nebuvo. Visgi, teko pripažinti tik vieną faktą... Reikia judėti į priekį. Nes niekas negrąžina žmonių į gyvenimą tik tam kad jie gyventu, tam tikrai turėjo būti svarbi priežastis. Jis jis pajudėjo, kažkur į priekį.
avatar
ATIDUODAMA #16

I don't think alpha beta omega is resonating with him!


Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 55
Įstojau : 2012-09-28

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KAPINIŲ AIKŠTĖ:

Rašyti by Sponsored content


Sponsored content


Atgal į viršų Go down

Puslapis 12 1, 2  Next

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų

- Similar topics

 
Permissions in this forum:
Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume