Gomez'u butas

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down

Gomez'u butas

Rašyti by Anthony Gomez on Št. 07 02, 2016 4:22 pm

Tonio kelione uztruko. Surasti jo alfai reikalinga zieda bet kuriam Lili vilkolakiui butu prireike daugiausiai dvieju dienu. Juk vaikinui ne tik buvo iteiktos visos koorinates, bet ir nurodyti lengviausi budai pasiekti tiksla. Jau vien tai, kad Alvar per daug nekvarsino jaunajam patiketiniui galvos pirmas septynias keliones dienas buvo zenklas, kad lig siol ant trumpo pavadzio laikytas’’sunytis’’ pagaliau igyjo uztektinai alfos pasitikejimo, kad siam butu leista paatostogauti, taciau reikalai pakrypo pries tai nenumatyta linkme ir dabar, sededamas uz savojo automobilio vairo Tonis karstligiskai bande galvoje perkratyti kone mintinai iskalta pasiteisinimu tirade, kuri bent jau zvelgiant is jo perspektyvos, neturejo jokiu loginiu spragu. Zinoma, jos pasitikejima jamteks pelnyti is naujo, bet kita vertus… avantiura pavadinimu ‘’Viktorija’’ buvo to verta.
Reikalas su Alvar buvo sekmingai uzglaistytas ar bent jau Tonis taip mane. Gyvenimas pamazu nusistovejo ir eme teketi iprasta vaga ir tik dazni susirasinejimai ir velyvi telefoniniai pokalbiai su Victorija primindavo apie tas kas ivyko per tas tris savaites praleistas niekad nemieganciame mieste.
Viena ankstyva vakara Tonis grizo i tevu namus prisidenges, kad jam yra neva reikalingas jo gimimo liudijimas ir kol naivi mama inirtingai ieskojo jam reikalingo dokumento, jis pasinaudojo proga ir senais, klibanciais laiptais nusigavo i sau priklausanti kambari. Cia, po viengule savo lova Gomez’as laike didziaja savo sutaupytu pinigu dali. Juk tukstancius i rankas gaunantis mechanikas negalejo tiesiog imti ir inesti tokias sumas i banko saskaita nesukeldamas kieno nors itarimo, todel protingas vaikis slamancius buvo paskirstes i keleta daliu, kurias laike skirtingose vietose apie kuriu egzistavima nezinojo apskritai niekas. Vilkolakis buvo besiekiantis po lova pakistos dezutes kai staiga atsivere miegamojo durys ir pro jas izenge jo tevas. -Nezinau ka ir vel rezgi, taciau tavo motina del taves nerimauja, Antonijau,-rustus vyriskio zvilgsnis itariai nuzvelge ant vieno kelio priklaupusi sunu. -Pasilik vakarienes. Bent taip ja siek tiek nuraminsi,-buvo akivaizdu, kad taip nusizeminti vyriausiaji Gomez’a priverte toil grazu ne noras praleisti daugiau laiko su sunumi, o tiesiog troskimas pamatyti ta nuosirdu dziugesi zmonos veide, kuomet si gaudavo proga bent jau apsimesti, kad tarp ju viskas gerai. Taip, kaip viskas budavo pries tai kai Tonio kelyje pasitaike ta juoda kate vardu Lili. Tonis pritariamai linktelejo issitiesdamas visu ugiu pries akivaizdziai susenusi savo ‘’seni’’. -Tik nedrisk prie stalo sesti taip apsirenges,-pasipiktino vyresnysis vilkolakis, niuriai nuzvelgdamas suplesytos vaikino dzinsus ir imantriais simboliais ismarginta jo virsutini ruba. -Tavo drabuziai vis dark abo spintoje. Palysk po dusu, as jai pranesiu, kad lieki vakarienes,-atsiduses tevas islydejo vaikina is kambario, taciau pries tai kai butu spejes is cia pasisalinti pats, isgirdo vibruojanti telefona, kuris matyt iskrito Anthony is kisenes tada, kai sis sieke pol ova gulincios senos batu dezutes. Pakeles mobiluji vyras isvydo Victorijos varda ir tikriausiai ne nereikia sakyti, kad tai savaime priverte ji nusisypsoti. Tai suteike jam vilties, kad telefono ekrane isiziebes labai dailios jaunutes merginos atvaizdas yra tai, ko jiedu su zmona taip ilgai melde.
Kol judvieju sunus maudesi porele smalsuoliu su susidomejimu eme narsyti atzalos telefone(tai, kad tolefonas nebuvo rakinamas buvo Alvar nuopelnas mat po Tonio dingimo ji tapo dar labiau itari) ir tai kaip taktiskai ir pagarbiai su Lockwood bendravo Tonis, priverte abu Gomez’us nuosirdziai apsidziaugti. Staiga ekrane ir vel isiziebe Viktorijos veidas ir si syk pagauta noro suzinoti daugiau, Tonio mama spustelejo ‘’atsiliepti’’. Po nejaukios tylos, kurios metu skambinusioji tikriausiai spejo prisigalvoti, jog kitame laido gale tikriausiai yra ne kas kitas, o Lili, Tonio mama suktelejo: -Cia Anthony mama, sirdele!-dziugus jos tonas kaip mat pralauze ledus. -Jis duse, bet jei nori palikti jam zinute…-plepus ir draugiskas Gomez charakteris nesunkiai nejauku dialoga paverte draugisku pasisnekuciavimu ir tiesa pasakius, ji neketino leisti siai zaviai jaunai butybei buti pabaidytai salin nuolat Tonio gyvenima temdziusio Lili seselio. Per trumpa laika kol nieko neitariantis Anthony maudesi duse, jo motina sugebejo prikalbinti Lockwoodu atzala juos aplankyti. -Tik nieko jam nesakyk. Tebunie tai bus staigmena. Jis nuolatos apie tave sneka,-isijuosusi melavo ji. -Taip noriu pagaliau su tavimi susipazinti… Mes patys tave pasitiksime oro uoste,-dar kelios minutes ir pagaliau i kampa isprausta Viktorija pasidave. Netrukus po to kai pokalbis buvo baigtas, i apacia nusileido Tonis, kuriam svytintys tevu veidai atrode daugiau nei itartinai. -Nematet mano telefono?-numyke pries sesdamas uz stalo kai nieko nelaukusi mama atkiso jam jo ieskoma daikta. -A… aciu,-suraukes antakius jis is kart po to sulauke dziugaus pakstelejimo i skruosta.
Praejo keletas dienu ir kaip ir buvo planuota, Victoria atvyko bei buvo isskestomis rankomis pasitikta Gomez’u. Juos siek tiek nustebino, kad tamsiaplauke grazuole realybeje atrode kur kas jaunesne nei pries tai matytoje nuotraukoje, taciau brandus jos elgesys ir galantiskumas netruko pavergti abieju vilkolakiu simaptiju. Ji buvo tai, ko savo sunui visuomet linkejo gimdytojai ir pastarieji nebuvo nusiteike jos taip lengvai paleisti. Kol hibride ir Tonio motina sukiojosi virtuveje ruosdamos vakariene, jo tevas inirtingai bande susisiekti su sunumi, kuris turejo pasirodyti jau pries gera valanda, taciau buvo dinges tarsi skradziai zeme. -As vaziuoju jo pasitikti, tuo paciu nupirksiu vyno. Ilgai neuztruksiu…. Jis jau pakeliui. Uztruko darbe, kaip visada,-dangstydamas sunu jis syptelejo, noredamas nuraminti Tonio motina, kurios veide akimirksniu susmezavo susirupinimo seselis. Nuo dienos kai Anthony gyvenime pasirode alfa, vaikinas tapo sunkiai prognozuojamas ir tai skaudino abu tevus, o ypac ja – mama.
Praejo geros keleta valandu ir vos pusvalandi zadejes uztrukti tevas pagaliau ivirto vidun priesais save pirma grubiai stumtelejes ne ka kita, o Anthony. Jam teko gerokai papluseti kol galop rado ji Lili priklausanciame klube, vip patalpose. Tokio sunaus Gomez’as dar nebuvo mates. Ant sofos salia Alvar sudribes vaikinas atrode apsvaiges, o priesais juos ant stalo buvo nusidriekusios baltu milteliu linijos, aplink stovejo ne viena alkoholio sklidina taure, o ir juos supantys asmenys atrode mazu maziausiai issaukianciai. Merginu iskirptes sieke bambas, o pati Lili atrode visiskai nesuinteresuota, kad salimais akivaizdziai padaugines Tonis atrode kad sunkiai besiorentuoja kur esantis. Tokia buvo jo bausme. Jis turejo per nauja uzsitarnauti jos pasitikejima ir nors pries tai ji pro pirstus ziuredavo i jo atsisakyma ka nors vartoti, si karta noredamas islikti artimiausiame jos rate, jis turejo eiti koja kojon su tais, kam svaiginimasis buvo tarytum gyvenimo budas. Nepaisydamas apsauginiu ir pacios Lili, Tonio tevas suciupo sunu ir atlapu ir nieko netares issivilko lauk.
-Jis nekaip jauciasi,-piktas tevo tonas, zinoma, nieko neitikino, juolabiau, kad isstoveti vertikalioje padetyje vaikinui ryzkiai reikejo pagalbos. -Eik i virsu, issimaudyk,-iskoses pro pusiau sukastus dantis, tevas pasisuko i moteriskos lyties atstoves. -As labai apgailestauju, kad tau teko tai pamatyti, Victoria,-Tonio mamos akys kaip matant prisipilde asaru. -Jis nera blogas vaikis, tiesiog isimaise i labai nedoros moters gretas ir..-jis buvo priverstas nutilti mat virsuje pasigirdes garsus bildesys reiske, kad girtas vaikinas arba kazka nuverte, arba nusiverte pats. Uzvertes akis vyresnysis Gomez’as garsiai atsiduso. -Rytoj bus nauja diena… Brangioji, parodyk siai zaviai damai sveciu kambari….
Uzmigti nelengva buvo visiems ta nakti nedideliuose, bet labai jaukiai apstatytuose namuose nakvojusiems asmenims. Labiausiai del to, kad po to kai Tonis pagaliau buvo paguldytas miegoti, nepraejus ne trims valandoms, jis pabudo ir buvo ptiverstas visa skrandyje uzlaikyta turini atiduoti klozetui. Baltas it popieriaus lapas ir siaip ne taip issivale dantis ir ne gerai nesusiorentuodamas kur apskritai randasi, patrauke atgal i miegamaji, taciau susimaises pateko i sveciu kambari. -Ka tu cia veiki?-abstulbes jis surauke antakius ir kaip imanydamas tykiau uzdare paskui save duris. Issiplete jo vyzdziai buvo slepiami tamsos, kuriame skendejo visas kambarys, taciau apsvietimo uzteko, kad jis iziuretu ant lovos krasto sedincia mergina. Jo savijauta buvo nepavydetina. Pirma karta kone perprievarta prisertas ivairaus plauko narkotiniu medziagu, jis jautesi kaip nesavas, jo kunas drebejo is salcio, nors kambaryje anaiptol nebuvo vesu.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
TAKEN AWAY TO THE DARK SIDE ✽
At any given moment you have the power to say: This is not how the story going to end.
avatar
Anthony Gomez

Good courage in a bad affair is half of the evil overcome.


Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 150
Įstojau : 2016-05-01
Amžius : 24
Miestas : Las Vegas
Meilė : Neisipareigojes
Draugai : Maggie
Rūšis : Beta vilkolakis
Darbo paskirtis : Mechanikas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Gomez'u butas

Rašyti by Victoria Faith Lockwood on Št. 07 02, 2016 5:30 pm

Po to kai pilnametystę nepasiekusi mergina praneša savo tėvams apie tai kad po savo širdimi formuoja naują gyvybę, tikėtis palankios ir džiugios reakcijos yra beveik neįmanomas dalykas. Ypatingai kai tavo tėvai yra visiškai nesuvaldomi egocentrikai, kuriems atimti gyvybę „prisidirbusiam“ jų akyse asmeniui yra visiškai niekuo reikšmingas dalykas. Trumpai papasakoti koks didžiulis konfliktas užsiplieskė kuomet Victoria pareiškė ketinanti prisiimti atsakomybę už savo veiksmus, bei visa ta įtampa iš kurios buvo kone būtina pasprukti, vertė ją elgtis visiškai neapdairiai: užsidaryti savo kambary ir ilgomis valandomis susirašinėti su asmeniu, kuris jos manymu ją palaiko. Ne visuomet galėjo paskambinti, tačiau nuoširdžiai džiūgavo kiekviena galimybe, išgirsti Anthony‘o balsą, įsitikinant kad jis gyvas ir daugiau ar mažiau sveikas. Buvo sunku, savo namuose ir su savo tėvais gyventi buvo labai sunku. Visi tie grasinimai ir kvaili kivirčai, statomi paliepimai, švelniai tariant ėdė tamsiaplaukės smegenys. Kiekviena diena buvo vis labiau žudanti, juk mergaitei kuri patyrė savo „pirmą įsimylėjimą“ suvokti kad ne iš piršto laužti gandai, veikiausiai reiškė tai kad jis ir toliau sėkmingai patarnavo Lili ne kaip beta, o kaip gyvas vibratorius, turėjo būti kažkas tragiško. Ką kalbėti apie tai, kad hormonai darė savo, o visas tas hiperbolizuotas jautrumas viskam, ką atnešė jos įgimtas nemirtingumas, dar labiau blogino situaciją. Victoria taip ir neišdavė jo tapatybės, kaip ir buvo prašyta. Tačiau vakarą, kuomet Gomez‘o telefonu atsiliepė moteris, hibridė buvo pasiruošusi melagingai pasakyti kad nepasiliks vaiko irr... tai bus paskutinis kartas, kai jie kalbasi. Ji neketino gyventi taip, kaip jos biologinė mama. Neketino būti išduodama, bei tuo pačiu metu auginti vaiką pati. Rinkosi kraštutinį variantą, ne todėl kad tai buvo tiesa ar to norėtu, paprasčiausiai jautėsi tikrai labai sumautai, kuomet  visą pagiežos bangą turėjo atlaikyti viena. Nors, galima pasakyti, kad beveik visą laiką, nuo pat savo stebuklingo užaigimo, ji su viskuo susidoroti buvo verčiama pati.
Kai nėštumo testas parodė teigiamą rezultatą, visas pasaulis pasisuko visiškai kitu kampu. Pirmiausia, taip stipriai priklausydama nuo savo tėvų, ji galiausiai labai greitai atitrūko. Nuo tos dienos ėmė žiūrėti labiau savo nuomonės, savo gyvenimo, o ne bergzdžiai stengtis iš sudžiuvusio molio sulipinti glotnią figūrą. Ji liovėsi būti savo tėvu pagrindiniu „junginiu“, totaliai atsiduodama sau pačiai. Moters balsas ragelyje savaime privertė hibridę pakeisti balso toną, velniai griebtu ji tikrai buvo ėmusi kalbėti gana netinkamai. Juk nuoširdžiai patikėjo kad ten Lili, ir vien mintis apie tai kad ta moteris atsiliepdama greičiausiai galėjo būti greta, arba ant jo, arba po juo, vertė kraujui užvirti. Vos nepasakė kažko šlykštaus, už ką paskui eitu prasiplauti burną muilu, kuomet buvo sustabdyta entuziastingo pasakymo kad tai mama. Susinepatogino ir kaip mat ėmė atsiprašinėti už netinkamą savo toną. Pokalbis trūko kone dešimt minučių, bei moteris kuri taip draugiškai ir taip maloniai su ja bendravo, atrodė neįtikėtina. Victoria niekada nebuvo mačiusi  normalios šeimos, vertybių ar to kad tavęs net nematant asmuo gali būti toks nuoširdžiai malonus. Žinoma sutikti atvykti neketino, kas jei tai viską aiškiai sugadintu? Bet, turint omeny tai kad toks stresinis „susikratymas“ privertė ją kategoriškai atsisakyti visų savo kvailų minčių prieš tai, buvo kažkas keisto. Teko sutikti, ne, ji sutiko su noru. Ir kaip ir buvo planuota, Victoria buvo pasitikta oro uoste. Savo tėvams nepasakė nieko, paprasčiausiai paliko raštelį ant lovos, kad jai reikia pagalvoti, pabūti vienai ir jau už kelių dienų ji sugrįš namo. Praeiti oro uosto apsaugas taip pat nebuvo sunku, ji buvo hibridė, o tai reiškia kad visi keliai buvo atviri, tereikėjo susitelkimo į tikslą. Kelionė iki jaukių Gomez šeimos namų nebuvo ilga, bet visi trys bendrakeleiviai tikrai smagiai bendravo. Vėliau sekė bendras maisto gaminimas, o paaštrėję hibridės jutimai kaip tik leido pasirodyti labai apsukriai gaminimo procese. Atrodė smalsi ir kaip niekad šneki. Galima pasakyti kad su ta moterimi ir labai emociškai subrendusiu vyru galėjo kalbėtis apie visiškai viską. Jie buvo tobuli, tobuli tėvai, kaip iš tos sausų pusryčių reklamos. Laikas bėgo ir nors Lockwood nesistengė parodyti kad į laikrodį pasižiūri kas kelias minutes, visą tą procesą nutraukė Tony tėvo paaiškinimas, kad šio sūnus užtrūko darbe. Tamsios nepilnametės akys nusileido, vėl pasidarė labai nemalonu, o ji tikrai stengėsi nuvyti visas neigiamas mintis šalin, kaip galima labiau susikoncentruojant į tai kas vyko būtent čia ir dabar. Moteris žinoma taip pat pasikeitė iš išraiškos, kuomet „tulžį“ nurijusi Victoria, per prievartą bandydama pašmaikštauti, ėmė mediniu šaukštu maišyti padažą, – Nieko baisaus, šiek tiek pastovėjęs padažas įtrauks į save ingridientu savybes ir bus dar skanesnis. Aš galiu net garantuoti, nors ir darau kažką panašaus pirmą kartą. Jis. Greitai pasirodys, nespės labai ataušti. – Nusukdama akis, Victoria dar kurį laiką praleido prie orkaitės, ir kuomet viskas buvo baigta, stalas liko paserviruotas, o pagrindinis patiekalas su visais priedais, pastatytas centre. Moterys šnekučiavosi, tačiau abi tuo pačiu metu jautėsi gana nejaukiai, nerimastingai. Galiausiai prasivėrė lauko durys ir kaip užvestos, Victoria su Tony mama pakilo nuo prieš tai užimtų kėdžių. Tačiau matomas vaizdas šokiravo labiau, nei tai galima buvo įsivaizduoti. Pati hibridė pirmą kartą matė jį būtent tokį. Šiek tiek supykino, bet tam įtakos turėjo ir tai, kad mergina kuris laikas jau nesimaitino taip, kaip tai buvo būtina remiantis gamtos ir magijos dėsniais. Kraujas jai nebuvo būtinas taip stipriai, kaip vampyrams, tai dažnai galėjo pakeisti pusžalė mėsa ar net nesveikas McDonald‘o maistas. Vyresnysis Gomez‘as nesistengė ilgai stoviniuoti, kuomet nuganė sūnų į kambarį. Lockwood dar stengėsi paaiškinti kad jai geriausia būtu užsisakyti kambarį kokiame nors viešbutyje, tačiau atgal sulaukė tik kategoriško prieštaravimo. Padėjo nurinkti stalą, ir tuomet buvo palydėta į svečių kambarį. Miegoti hibridei nebuvo būtina, galėjo aktyviame režime išbūti mėnesių mėnesius, bet atvirai kalbant dabar net norėdama, nebūtu sugebėjusi užmigti. Girdimi už durų žingsniai privertė atsisėsti, jai palikti miegojimui skirti drabužiai buvo nepaliesti, nuauti buvo tik bateliai. Nuoširdžiai neįsivaizdavo nuo ko derėtu pradėti, kuomet tamsus hibridės žvilgsnis susidūrė su Gomez‘ų sūnumi. – Tavo mama, ji tikriausiai sunkiai perkalbamas asmuo. Prieš kelias dienas ji atsiliepė tavo telefonu, bei įtikino mane beprotybei čia atvykti. – Suspaudusi lūpas, bei kalbėdama pakankamai tyliai, kad nebūtu girdima kitame kambaryje miegantiems namo savininkams, prisivertė kuriam laikui nutilti. Girdėjosi tik lėtas ir labai tankus kvėpavimas, širdies garsus plakimas ir tai, kad Lockwood nykščio pagalvėle nervingai trynė savo rankos delną. – Kažkodėl leidau sau pagalvoti, kad pasprukti iš savo pragaro bent trumpam ir atsidurti tarp normalių žmonių, būtu visai neblogas dalykas. Bet, dabar imu gailėtis savo sprendimo, nes akivaizdu kad pamaišiau tau ir tavo kasdieniam „darbui“. – Neigiamai papurčiusi galvą, tamsiaplaukė pakilo iš savo vietos, kuomet pasiekusi tuščią stiklinę vandeniui, tuo pačiu metu iš švarkelio kišenės ištraukė raktus. Tarp jų buvo prikabintas išlankstomas peiliukas, kuris netrūkus susidūrė su jos riešo odą. Į stiklinę nuvarvėjo šiek tiek kraujo, o pats „sužeidimas“ akimoju užsitraukė. Suimdama stiklinę, ji visgi ryžosi prieiti arčiau, tiek kad atstumą ištamtuoti būtu galima ištiesta ranką. Atkišdama stiklinę, tęsė, – Skonis šlykštus, spėju. Bet tai turėtu tau padėti pasijausti geriau. Ir... – Mintys apie Lilį vėl paėmė viršų, kuomet staigiai nusukusi veidą, Victoria atrodė ar tai susikrimtusi ar tai nepatenkinta, kuomet galiausiai pateikė savo verdiktą. – Aš pasiliksiu jį ar ją. Tačiau aš daugiau nebe galiu su viskuo kuo tu gyveni, taikstytis. Tu privalai nutraukti savo ryšius su ta moterimi, bei pasakyti jai apie mane. Kitaip, tai padaryti teks man. – Kuomet jos žvilgsnis vėl sugrįžo prie drėgno nuo šalto prakaito ir perbalusio vilkolakio veido, ėmė skambėti labiau užtikrintai.
– Aš nekartosiu Katherine gyvenimo. Lili turi nebe likti tavo asmeniniame gyvenime, dabar pat. Antraip, viskas kas tarp mūsų, baigta .

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
What the world is out there isn’t what you see on TV. It’s much worse. And it changes you. Either into one of them or a lot less than the person you were
avatar
Victoria Faith Lockwood

Trust is earned. I can`t just magically hand it over to you.


Pranešimų skaičius : 566
Įstojau : 2014-10-12
Draugai : Tayler, Andrea
Rūšis : Originali hibride
Darbo paskirtis : Studente

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Gomez'u butas

Rašyti by Anthony Gomez on Pir. 07 04, 2016 4:34 pm

Pastaroji naktis buvo tarsi saltas dusas Toniui, kuris lig siol buvo tvirtai isitikines, jog yra vienu zingsniu labiau pazenges nei jo alfa Lili. Ak… tas jaunatviskas pasiputimas. Dabar, kai jo galva ir visas kunas buvo kreciamas to siaubingai nemalonaus pagiriu jausmo, jam teko pripazinti, kad tam, jog taptu alfa Alvar turejo buti is ties ne is kelmo spirta moteris. Ji neissidave, kad ka nors nutuokia apie Gomez’o romaniuksti, taciau dabar Tonis beveik neabejojo, kad vilkolakiu burio vade ZINO. Anthony pirma karta patyre ka reiskia narkotikai ir kokios yra ju vartojimo pasekmes. Turint omenyje, kad jis pats galop pasidave spaudziamas kartu besilinksminanciu Lili draugu ir sutrauke viso labo keleta kokaino liniju, jo pagirios buvo zveriskos. Visa vakara Lili buvo salta jo atzvilgiu, bet jam praktiskai nebuvo suteikta progu dingti jai is akiu. Beto ji nuolat pyle alkoholi i jo taure, kuriame, jis ne neabejojo, buvo istirpintas ekstazis ir dar bala zino koks velnias. Is kur jis galejo nutuokti, jog ji vis gi suode apie jo isdavyste ir nusprende ji pamokyti kas nutinka tuomet kai yra bandoma eiti pries jos valia. Ta nezinia kas jo laukia toliau glumino ir neramino labiau, nei tiesogine konfrontacija, bet jis neturejo kito pasirinkimo kaip ir toliau apsimesti, kad tarp ju viskas gerai. Tonis prieme labia rizikinga sprendima sugalvojes klasta isimaisyti i hibridu gretas ir kelio atgal nebebuvo. Patinka jam tai ar ne, jis privalejo toliau zaisti si rizikinga zaidima net jei tai ir reiske, jog jis vis gilyn ir gilyn klims i savo paties sukurta melo pelke. -Ka turi omenyje?...-apsimetes, jog uzuomina apie jo kasdieni ‘’darba’’ ji suglumino, Tonis surauke antakius. Stebedamas kaip buvo ruosiamas ‘’vaistas’’ nuo tu siaubingu jo isgyvenamu pagiriu jis sokiruotas tokio jos elgesio pripuole prie jos jau po laiko suragaves i savo pacios noru suzalota riesa. Pastveres jos ranka ir visiskai ignoruodamas jam atkista stikline jis neigiamai papurte galva. -Victoria, galbut tai…-stebedamas jos zaizda jis atrode mazu maziausiai pasibaisejes. -…Yra normalu jusu namuose, bet cia… mes to nedarom,-peremes is jos ‘’vaista’’ jis pastate stikline ant naktinio staliuko. Parodes jai sesti ant lovos, pats tuo metu nuejo prie komodos ir netrukus grizo nesinas steriliu vatos ritineliu. -Aciu, bet vampyru… arba siuo atveju tokiu kaip tu, kraujas, vilkolakiams yra tabu,-su apgailestavimu zvelgdamas jai i akis jis prisedo salia ir prispaude vata prie zaizdos, nors si ir akivaizdziai gijo savaime. -Turi omenyje mano alfa?-lupu kampuciu syptelejes jis atrode kaip niekad mielas. -Viskas ka tu girdejai tera pavydziu vilkolakiu skleidziamas melas,-jis pats nebuvo prasitares jai apie Lili ir tiesa sakant, ketino abi sias moteris islaikyti kuo maziau informuotas apie viena kita. -Suprantu, kad moteriskos lyties alfa nera daznas reiskinys, bet prizadu, kad mano pareigos yra uzsitarnautos kitaip nei tai piesia laki… bei gasli tavo vaizduote,-saldi jo sypsena buvo paperkanti ir jis tai zinojo. -Lili yra labai savininkiska, bet tik todel, kad reikalauja is savo burio visisko atsidavimo. Paklausk bet kurio is musiskiu… beveik visi musu burio vilkai yra vienisi, poras turi tik tie, kurie buvo kartu dar pries tapdami betomis,-tebesisypsodamas jis nubrauke merginos plaukus jai nuo peties. -As neketinu taves nuo jos slepti, bet dabar tam tiesiog nera tinkamas laikas… jau vien tai, kad esi cia yra velniskai netiketa,-Tonis zinoma nebuvo patenkintas, kad reikalai pakrypo jam visiskai nenumatyta linkme ir Victoria buvo pristatyta jo tevams pries jo paties valia, bet kai gyvenimas tau pazeria citrinu, tenka is ju spausti limonada… -Man patinka, kad tu manes pavydi,-juokais nuleisdamas merginos kalbos rimtuma apie vaika ir jos motinos padarytas klaidas, jis pasilenke arciau tam, kad pabuciuotu sios apnuoginta peti. -Neesu staigmenu fanas, bet dziaugiuosi tave matydamas, Vic,-letai buciuodamas jos kakla jis jaute kaip pamazu atsipalaiduoja pries tai isitempes jos stuburas. -Be proto taves pasiilgau,-atsiloses atgal jis pasikiso viena sulenkta ranka sau po galva. Kalbos apie vaika ir ju padeties rimtuma buvo paskutinis dalykas zemeje, kuri jis siuo metu norejo aptarineti. Akivaizdziai vis dar gerokai apsineses jis atrode pusiau miegantis. -Atsiprasau uz siandien,-prisitraukes ja arciau, taip, kad si taipogi atsigultu salia jo, jis ja pabuciavo. Bucinys nebuvo gaslus ar provokuojantis, jis tiesiog norejo jausti fizini jos artuma. -Pazadu, kad tai pirmas ir paskutinis toks kartas,-svelniai perbraukes delnu per merginos skruosta jis isgirdo tylu beldima i duris. Garsiai atsiduses jis atitrauke rankas nuo Lockwood. Netrukus tarpduryje pasirode ponia Gomez. -Mars i savo kambari,-piktas jos snabzdesys atrode pateisinamas, turint omenyje, kad religingi Tonio tevai netoleravo palaido savo sunaus gyvenimo budo, ypac kai tai vyko po ju paciu namu stogu. -Turek gedos, Toni!-vis dar snabzdedama ji su apgailestavimu pazvelge i Victoria. -Atleisk, brangute… tokie tie Gomez’u vyrai… Kazanovos,-komiskai nusukusi pro duris iseinanciam Toniui ausi, ji syptelejo namu viesniai. -Pailsek, sirdele. Jei jis vel tave trukdys…-cia ji buvo pertraukta Tonio. -Mama, pakaks,-toks motinos elgesys jam buvo iprastas ir kele sypsena. Ji be galo mylejo savo vienturti Anthony ir priesingai nei tevas, butu atleidusi jam zmogzudyste. Jis seniai nebuvo mates jos tokios… laimingos. Vien viltis, kad jis pagaliau ima zengti teisingu keliu, teike jai didziuli dziaugsma. -Labanakt,-ikises galva atgal i kambari Tonis nusisypsojo ta sau budinga dantis siepiancia sypsena. Durims uzsiverus buvo girdeti kaip moteris kazka jam sako, taciau si syk ispaniskai. -Labanakt mama,-pavarges jo tonas pertrauke ja viduryje sakinio ir netrukus pasigirdo uzsidaranciu vilkolakio duru garsas.
Isauso rytas ir sprendziant is to kaip skaisciai lauke sviete saule, jis pabudo velai. Greiciausiai apie vidurdieni. Apacioje buvo girdeti dziugus jo motinos tonas ir tarskanciu leksciu garsai. Palindes po dusu ir persirenges vaikinas netrukus pasirode virtuveje kaip tik tuo momentu kai abi, jo mama ir Victoria buvo benurinkinejancios pusryciu stala. -Labas rytas,-uzkimes jo balsas buvo budingas is vakaro gerokai padauginusiam asmeniui. Ne itin pakili jo nuotaika atsispindejo jo veide kuomet jis prisipyles dubeneli su dribsniais ir siek tiek pieno atsisedo salia Victorios. Galva tiesiog plyso, o sprendziant is rustaus tevo veido, judvieju lauke ne itin malonus dialogas. Kad ir koks suauges ir financiskai nepriklausomas jautesi ju sunus, Gomez’ai nesidrovedami ketino nuleisti ji ant zemes. Nesvarbu kas jis bebutu, jis buvo ju sunus, ju vaikas. -Tavo elgesys vakar yra netoleruotinas, Anthony,-pakeles galva nuo priestai skaityto laikrascio jo tevas buvo pasirenges puolimui. -Victoria… minejai, kad kita menesi bus tavo gimtadienis,-perdem dziugus ponios Gomez tonas pertauke vyra. Desperatiskai bandydama gelbeti situacija, ji griebesi siaudo. -Toniui visai neseniai suejo 23… vadinasi jusu gimtadieniai skiriasi vos keliomis savaitemis!

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
TAKEN AWAY TO THE DARK SIDE ✽
At any given moment you have the power to say: This is not how the story going to end.
avatar
Anthony Gomez

Good courage in a bad affair is half of the evil overcome.


Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 150
Įstojau : 2016-05-01
Amžius : 24
Miestas : Las Vegas
Meilė : Neisipareigojes
Draugai : Maggie
Rūšis : Beta vilkolakis
Darbo paskirtis : Mechanikas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Gomez'u butas

Rašyti by Victoria Faith Lockwood on Tr. 07 06, 2016 3:45 pm

Kuomet Anthony Gomez gavo savas atostogas ir visiškai „atsitiktinai“ susipažino su „stebuklingu vaiku“ paženklinta pirmąją hibride moterimi (techniškai mergaite), jis žinojo apie ją lygiai nieko. Nes įvardinant rūšį ir nuspėjant ką ji gali padaryti, palyginus su tuo kas buvo slepiama už uždarų durų buvo visiškai niekas. Jis vadovavosi savo paties paspestomis pinklėmis ir spąstais visiškai nepatyrusiai ir iš tikro labai pažeistai sielai. Victoria nors ir egzistavo palyginus labai trumpai, ji matė tiek daug, kad paprastas žmogus to paprasčiausiai nebūtu išnešęs. Ji gimė tuomet, kai jos biologinė mama žuvo suteikdama jai gyvybę. Būdama ką tik į gyvenimą „paleistas“ vaikutis, ji buvo tik savo biologinio tėvo priežiūroje. Ant jo pečių buvo kritusi didžiulį našta, nežinojimas nei kas yra jo vaikas, nei kaip derėtu su tuo elgtis. O mažylei taip reikėjo jos mamos... Kad visa šeima būtu šalia, kad viskas būtu gerai. Po kelių metų mama atsirado, bei tuo pačiu metu buvo aktyvuotas „augimo“ mechanizmas, kuris vos per kelis mėnesius pavertė Victoria paaugle, tuomet augimas sustojo. Tarytum ji būtu priversta amžinai likti šešiolikos. Visą laiką matė kaip jos tėvai nesutarė, kaip aplink skraidė daiktai, kaip pagiežingai jie elgėsi vienas kito atžvilgiu. Kaip mama pastoviai kaltino tėtį kad jis yra neištikimas jai, bei kad ji taip daugiau nebe gali. Jis šaukė ant viršaus, kad dėl visko kalta tik ji. Ir kai Victoria išeidavo iš savo kambario su visiškai ašaromis perpildytomis akimis, jie stengdavosi vaidinti kad viskas yra gerai. Vėliau, ji buvo išduota savo pirmos simpatijos, kuris pasirodė esąs Mikaelson‘as, te norėjęs pasinaudoti ja tam, kad pasiekti Mason‘ą ir kažkokį mistinį daiktą, kurį jis turėjo prie savęs. Kas galėjo būti dar blogiau? Tai kad jos vienintelė tikra drauge laikyta moteris, kuri greta buvo nuo pat pirmu dienų, Jules, buvo tragiškai nužudyta. O per laidotuves, kuomet vilkolakės kūnas buvo patalpintas po žeme, jos tėvas pareiškė kad ketina išvykti visam. Ji bandė ginčytis, šaukdama kad jis jai reikalingas, kad jis negali taip imti ir palikti savo vaiko likimo valiai. Tačiau jis buvo kategoriškas. Victoria vėl buvo išduota. Jau ėmė atrodyti kad visi aplinkui stengiasi ją sužeisti, vienokiu ar kitokiu būdu. Po kelių mėnesių jos mama buvo eilinį kartą „nužudyta“. Mergaitė liko visiškai viena, šiame brutaliame ir pagiežingame pasaulyje. Nebuvo ne vieno asmens, už kurio nugaros galėtu pasislėpti. Nebuvo minčių apie meilę, susitikinėjimus, hormonus ir panašiai. Ant jos pečių krito didžiulė atsakomybė, susigrąžinti abu tėvus, vieną iš Mikaelson‘o pinklių, kitą iš mirties gniaužtų. Nei vienas, nei kitas dalykas nepasiteisino, viskas slydo iš rankų. Ir galima pasakyti kad visus tuos du metus mergaitė ne vienai dienai nebuvo sumerkusi bluosto. Ieškojo bet kokios galimybės, bet kokio siūlelio, kuris padėtu jai rasti išeitį. Jei visą šitą ir dar daugiau būtu pirmiausia apie Victorią sužinojęs Anthony, negi jis tikrai būtu su ja sužaidęs? Tuo labiau, kaip ji galėjo juo nepasitikėti, tiksliau juo nepatikėti, kai iš jo pusės viskas buvo melas, kai iš jos keliavo tikri, jokiais blogais kėslais negrindžiami jausmai? Jis buvo pirmasis asmuo, kuris jos manymu nesavanaudiškai privertė ją jaustis laiminga. Ir nors Jennifer, dangstydama paauglės susitikinėjimus, ne kartą buvo pasakiusi kad Anthony yra „žaidėjas“, Victoria paprasčiausiai atsisakė tuo tikėti. Juk nebuvo kvaila, velniai griebtu negalėjo būti taip paprastai apsukta aplink pirštą. Ir kaip jau buvo minėta ankščiau, ji gana greitai įsimylėjo vilkolakį. Tikrai daug ankščiau, nei kai sužinojo kad laukiasi nuo jo.
Būnant šiuose namuose Victoria elgėsi labai natūraliai. Matyti darnią šeimą ir visą tą abipusį rūpestį ir meilę, kuriuo dalinosi Anthony‘o tėvai, kėlė jos viduje kažką panašaus į euforiją. Juk nieko panašaus savo tėvų bendravime niekuomet nebuvo mačiusi. Vyresnysis Gomez‘as net pritraukdavo kėdę savo žmonai, kuomet ji prisėsdavo prie stalo. Hm, akivaizdu iš kur yra kilęs tas mokėjimas vertinti dailiosios lyties atstoves. Ir nors hibridė buvo net labai palankiai priimta šiuose namuose, kažkas buvo ne taip. Kažkoks keistas jausmas tiesiog smaugė ją, lyg norėdamas priversti ją pagaliau atsimerkti. Bet ji negalėjo, tiesiog negalėjo to padaryta. Buvo per daug apakinta, kad pamatyti tiesą, kuri buvo tiesiai prieš nosį. Buvo pasiruošusi iš karto atsakyti į klausimą, tačiau gavo ne mažą nuostabos bangą, kuomet vilkolakis sučiupęs jos riešą pademonstravo ir susirūpinimą ir tuo pačiu metu pasipiktinimą. Jautėsi taip, tarytum privalėtu paaiškinti, – Nusiramink, man visiškai neskauda. Tai normalu, tiksliau tai nepavers tavęs tokiu kaip aš, ar tuo labiau nepripratins prie... – Nebaigė savo kalbos, kuomet pritariamai linktelėjo, suprasdama kad neturi teisės piršti savo nuostatų, kuomet asmeniui tai yra svetima. – Gerai, daugiau nieko panašaus nedarysiu. Aš tiesiog pamaniau kad tau yra per daug bloga, ir mano žiniomis tai yra greičiausias būdas atsikratyti bet kokio plauko „chalieros“. Bet suprantu tave ir tavo moralės normas, nenori, vadinasi daugiau nieko panašaus nebe pasikartos. – Liežuviu perbraukdama per savo lūpas, Victoria norėjo pasakyti kad jos draugai yra labai įtakingi asmenys, o tai reiškia kad vargu ar vadovaujasi tokiu paviršutinišku, bet destruktyviu jutimu, kaip pavydas. Norėjo pasitikėti ne tuo, kokias nuogirdas girdėjo, o būtent tuo kas buvo jai sakoma šio asmens lūpomis. Tiesą pasakius, galbūt kažkur viduje ji ir suvokė kad daro klaidą, bet, jausmams neįsakysi. Tu arba jauti, arba ne. Arba pasitiki, arba ne. Nėra auksinio viduriuko, kuomet gali laviruoti tarp pliuso ir minuso. Atrodė susikrimtusi, arba paprasčiausiai labai pavargusi nuo viso to spaudimo, kokį gavo pastaruoju metu. – Paklausyk, man nesvarbu jei tarp tavęs ir jos kažkas buvo ankščiau. Nesiteisink ir nesakyk kad tai gandai arba ne, jei tai praeitis, vadinasi lai ten ir pasilieka. Aš negaliu tavęs kaltinti dėl to laikotarpio, kuomet manęs net nebuvo. – Visiškai netyčia išsiduodama apie savo dar labiau sumautai mažą amžių, giliau įtraukia oro, juo pripildydama savus plaučius. Ir kuomet pakelia savo labai tamsias akis į Gomez‘o pusę, kone prašančiai pasisako. – Bet prašau, net jei yra kažkokia, net maža kibirkštis taro tavęs ir tavo alfa, bet kas, ko nenorėčiau žinoti. Nutrauk tai bent iki tos akimirkos, kai taps aišku ką darysime toliau mes. Nenoriu būti skaudinama tik dėl to, kad baigiu tave pamilti. – Dar viena staigmena, kuri visiškai neapgalvotai prasiveržė pro nepilnametės lūpas, kuomet ji paprasčiausiai dėstė tai, kas tuo metu sukosi jos galvoje. Tačiau atgal sulaukti žodžiai kad dar „ne laikas“ Lili viską sužinoti, kaip mat priverčia ją šoktelėti nuo lovos. Delnais perbraukdama per savo labai tamsius plaukus, Victoria sumerkė akis, vien tam, kad suteikti sau galimybę kaip galima labiau ramiau išsakyti toliau. – Kuomet bus laikas? Ko būtent tu lauki Anthony? Kol mano tėvai savarankiškai išsiaiškins kas tu ir su didžiausiu malonumu kaip koks griaustinis iš giedro dangaus atsibels čia, pas tą pačią tavo Lilį? Ar kuomet kai šis kūdikis gims ir tau atsibos matyti tik siunčiamas nuotraukas per „viber“? Kaip tu nesupranti kad man reikia tavęs dabar, nes aš daugiau nebe atlaikau viso šio spaudimo... – Nuaidi komentaras apie pavydas. Neketino mergina to pripažinti, bet viskas ir taip buvo matoma kaip diena. Nepatvėrė net minties kad alfa ar bet kuri kita moteris sugalvos šiaip prie jo prisiliesti, ką kalbėti apie kažką rimtesnio. Išsidavė, nors ir bandė dar paneigti tai neigiamu galvos papurtymu. Jis priartėjo, kuomet Victoria vėl susimerkė, bet šį kartą ne todėl, kad pyktu, o todėl kad tai buvo malonu. – Atleisk, neturėjau sutikti su tavo mamos pasiūlymu. Pasielgiau netinkamai, pasinaudodama proga kad galiu bent trumpam pabėgti. O ir ji pati pasakė kad apie mane jai daug pasakojai, bet akivaizdu kad nelabai. Atsižvelgiant į visus tuos klausimus, kuriais mane apipylė. – Mergina net nepajuto, kaip atsidūrė vėl ant lovos ir šį kartą pakankamai arti taip traukiančio vyro. Prispaudusi savo veidą jam prie krūtinės, jau ketino pasakyti kad jie „atsiskaitę“, tačiau čia pat buvo pertraukta beldimo, o vėliau ir įėjusios ponios Gomez. Bandė sumurmėti kad viskas yra gerai, bet akivaizdu kad šiuose namuose buvo tiesiog savos taisyklės. Į šmaikščiai išreikštą „labanakt“, Victoria kaip mat atsakė labai plačia šypsena.
Ryte, po to kai išsimaudė po dušu ir persirengė pakankamai vasarišką suknelę, pasirodė virtuvėje. Kaip jau po vakar tapo įprasta, stengėsi padėti namų šeimininkei, tuo pačiu metu vis kartas nuo karto vis persimesdama keliais žodžiais su vyresniuoju Gomez‘u. Į virtuvės patalpas užėjus Anthony, tamsiaplaukė užsiėmė vietą prie stalo. Nors vyrų pokalbis atrodė kad gali įsitempti bet kurią akimirką, kaip mat nusprendė palaikyti poniai Gomez draugiją, diskutuojant apie paviršutiniškus dalykus. – Taip, tačiau kiek save atsimenu niekuomet nesureikšmindavau tokio dalyko kaip gimtadienis, mano šeimoje niekas tokių dalykų nešvenčia. Aplamai, nepamenu net kai per Kalėdas buvome visi kartu. – Krenkštelėdama, mergina kaip mat susiraukė, į dribsnius papiltas pienas tikriausiai buvo prie pat galiojimo pabaigos, o jos kaip hibridės uoslė tai pagavo kur kas greičiau, nei tai buvo galima tikėtis. Natūraliai įdegęs Victorios veido atspalvis įgavo baltumą. Ant kaktos pasirodė keli šalto prakaito lašeliai, o ir pats kvėpavimas pasikeitė. Taip stipriai apsisuko galva, kad tam kad išsilaikyti nenuvirtus, jai teko stipriai įsikabinti į stalo paviršių. Nei jei kas nors ką nors tuo metu kalbėjo, ar jos klausė, ji negirdėjo nieko, apart savo labai greitą kvėpavimą. Lyg būtu nudeginta, Lockwood atsitraukė nuo stalo, – Aš labai atsiprašau... – Nieko daugiau nebe spėdama prasitarti, ji stipriai delnu suspaudė burną, akivaizdžiai išbėgdama iki arčiausiai esančio tualeto. Po to kai Victoria sužinojo apie savo nėštumą, ji nustojo vartoti kraują, kuris iš esmės bent periodiškai buvo būtinas jos organizmui. Ji stengėsi vartoti paprastą maistą, nuo kurio dažnai darėsi blogą. Priklaupdama prie tualeto, mergina kaip mat atpylė visą savo skrandžio turinį. Prasta mityba ir akivaizdi nėštumo toksikozė pasireiškė pačiu netinkamiausiu metu.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
What the world is out there isn’t what you see on TV. It’s much worse. And it changes you. Either into one of them or a lot less than the person you were
avatar
Victoria Faith Lockwood

Trust is earned. I can`t just magically hand it over to you.


Pranešimų skaičius : 566
Įstojau : 2014-10-12
Draugai : Tayler, Andrea
Rūšis : Originali hibride
Darbo paskirtis : Studente

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Gomez'u butas

Rašyti by Anthony Gomez on Kv. 07 07, 2016 3:43 pm

Kiekviena seima turejo savu paslapciu ir visai nesvarbu koks tobulas ir nepriekaistingas galejo pasirodyti viso ko fasadas. Priesingai nei Viktorijos seima, Gomez’ai buvo kur kas santuresni ir nelinke savo seimos paslapciu skelbti viesai. Vienas is pavyzdziu buvo neiprastas Anthony elgesys po transformacijos. Zinoma, piradedantiesiems vilkolakiams savikontrole buvo neivaldytas menas ir jie daznai pridarydavo zalos tiek sau, tiek aplinkiniams, taciau ilgainiui visi ismokdavo save suvaldyti. Tik ne Tonis. Juodas kaip smala vilkas buvo tarsi laukinis zveris, jo samone aptemdavo ir niekas nebuvo pajegus jo sulaikyti. Net ir ta karta kai pats tevas bande sutramdyti savo sunu, visos jo pastangos nuejo per niek. Per plauka likes gyvas vyriausiasis Gomez’as niekada nepripazino, kad ta nakti kovesi is paskutiniuju. Kovesi uz savo givybe. Anthony pasizymejo jega, su kuria senasis vilkolakis nebuvo susidures ir nors Tonis lig siol mane, kad randa tevas igijo, nes bande ji sulaikyti sio nenudaigodamas, tiesa buvo ta, kad ta lemtinga nakti jo tevas kovesi uz savo givybe ir jei butu pajeges, tikriausiai butu Toni nudejes mat pats isliko gyvas tik laimingo atsitiktinumo deka. Deka Lili. Alvar ir jos burys ta nakti isgelbejo Gomez’a, taciau net ir po keliu metu, alfai nebuvo pavyke surasti budo vaikino pazaboti. Jei jos sumanymas butu pavykes, Tonis butu tikrai nepamainomas ir unikalus ginklas kovose pries vampyrus. Beda buvo ta, kad paleidus ji i menulio pilnaties apsviesta lauka, jis greiciausiai butu issuzdes tiek vampyrus, tiek savo burio vilkus.
Rustus tevo veidas buvo iki gyvo kaulo igrises Toniui ir jis ne nemegino kaip nors senior prasnekinti. Tiesa sakant, si ryta ji ypac erzino faktas, kad Viktorijos deka, jis laika leisti turi butent cia, siuose namuose. Ignoruodamas pavirsutiniska moteru pokalbi tarsi fone grojancia muzika, jis saukstu skandino pavirsiuje pluduriuojancius CornFlakes’us ir galva pakele tik tuomet kai jaunaja hibride istiko tai, ka dauguma traktuoja kaip viena pirmuju nestumo pozymiu – rytinis pykinimas. Pagiriu kamuojamas jo kunas butu mielai likes sedeti, taciau pareiga sauke ir jis, kaip tikras dzentelmenas pakilo paskui mergina. Taip nieko ir nepaaiskines sunerimusiems tevams jis isseke Lockwood is virtuves vien tam, kad siai ibegus i vonios kambari, jam pries nosi butu uztrenktos durys. -Ei…-neikyriai pabeldes i duru stakta jis vienu peciu pasireme i azuolines duris, taciau vien tam, kad pademonstruotu uzuojauta. Ieiti vidun jis visiskai netrosko, tik ne tuomet kai mergina greiciausiai yra ziaugcioja suklupusi prie unitazo. -Viskas gerai?-nerimas del merginos savijautos buvo nesuvaidintas, taciau jei atvirai, sia akimirka Toni labiau jaudino ‘’ka apie tai pagalvos jo tevai’’. Pranesti, jog uzstate nepilnametei merginai vaika ir anaiptol neketina jos vesti reikstu ta pati, kaip uzsitraukti visos savo gimines rustybe ir tiesa sakant, susivienyje lotynu kilmes vilkolakiai butu moraliskai sumale ji i miltus.
Virtuves kambaryje like jo tevai snekuciavosi tyliai, taciau priesingai nei Tonio, Victorios klausa galejo uzfiksuoti visas intymaus pokalbio detales. -Ar matei jos lektuvo bilieta?-Gomez’as pakilo nuo kedes ir iteike zmonai atspauzdinta popieriaus lapa, kuri Victoria buvo nerupestingai palikusi ant lagamino virsaus pries tai kai jis primygtinai pareikalavo, kad jam butu leista uznesti jos daiktus i sveciu kambari. -Zinai ka tai reiskia? Jei atvirai, sis vaikis yra gyva beda. Pradedu manyti, kad ta Alvar menkysta yra vienas juokas palyginus su problemomis, kurios jo laukia kai apie judvieju rysius suzinos Lockwoodai…-pertrauktas moters jis nesileido nuraminamas. -Manai tai niekis?! Si mergaite yra hibride, Marisol! Jos tevai ji nudes suzinoje, kad….-nenoredamas buti nepagarbus jaunajai damai jis padare pause. -Tikrai busi tokia naivi ir lauksi kol jie tau patys tai pasakys? Argi nematai kas cia vyksta? Jis nieko mums apie ja nepasakojo, nes abu yra iki ausu prisidirbe,-Tonio tevas visuomet pasizymejo nuovokumu ir istabia akimi. -Nejau tikrai manai…-Marisol ranka uzsidenge burna tarsi issprusti ketine zodziai butu buve nepadorus. -Ne, Tonis negaletu. Jis… jis gerai zino, kad mes tam nepritartume…-smalsumas ja tiesiog zude. Viktorija ji jau buvo spejusi pamilti ir jei vyro spejimai galu gale pasitvirtintu, ji zinoma gerai iskarstu sunui kaili, bet viespatie su viespaciukais, ji nieko taip netrosko kaip pamatyti savo sunu su tinkama moterimi, pamatyti ji vedant ir susilaukiant pirmagimio. -Obuolys nuo obels netoli rieda, Marisol,-staiga ant zemes ja nuleidusi fraze priverte moters veida persimainyti. -Kaip tu dristi sitaip sakyti?-pasibaisejes jos tonas buvo niekis palyginus su paniekos kupinu zvilgsniu, kuriuo si apdovanojo sutuoktini. -Visuomet tau sakiau, kad anksciau ar veliau genetika paims virus. Jis nebera tas nekaltas berniukstis, kuris musu nuolankiai paise. As apskritai jo nebeatpazistu. Tu atleistum jam viska, nes jis tavo sunus, bet as kuo toliau, tuo labiau imu jame matyti ji…-tylus judvieju pasnekesys tapo dar tylesnis. -Kaip tu dristi….-pasigirdo drebantis moters balsas. -Jis ne kiek i ji nepanasus! Jis geras vaikas,-tramdydama pasipylusias asaras ji trumpam nutilo. -Jis priims teisinga sprendima, jei tavo spejimas pasitvirtins, as juos palaikysiu. Jei Lockwoodai tam nepritars, as padarysiu viska kas mano valioje, kad ju sprendima pakeisciau. As pazinojau Masona dar tuomet kai jis buvo vilkolakis, jis nepalies Tonio,-kad ir kaip uztikrintai ji bande kalbeti, labiau nei pats tevas jaudinosi del savo sunaus saugumo nor sir neketino to parodyti.

Dabar, siek tiek priesistores sutrikusiems skaitytojams…
***
Mazdaug pries dviesimt keturis metus, burys kuriam tebepriklause Gomez’ai buvo kitoks. Ju buvo daug, jie buvo vieningi. Didziaja burio dali sudare jauni bei pasipute vilkolakiai, kurie trosko netrukdomi ir nevarzomi nakties padaru, pletoti savo teritorija ir cia ivyko sioks toks interesu konfliktas. Tiksliau, cia jie susidure su Mikealson’ais. Dar tiksliau, vienu ju. Niklaus’u. Tuomet vienisas hibridas atrode itin pazeidziamas. Keli jo giminaiciai buvo atgule neuzsitarnauto poilsio po to kai jiems i krutines buvo suvaryti stebuklingi durklai ir tai suteike unikalia proga vilkolakiams. Ju persvara kovos atveju atrode neabejotina. Pats Klaus’as mazai teitare apie uz jo nugaros rezgama samoksla mat buvo pernelyg susidomejes jam abejinga ir uzdrausta moterimi vardu Marisol. Drasi, be proto grazi jaunute vilkolake buvo aktyvi kovotoja uz vilkolakiu teises ir nuo pat pazinties su Mikealson’u, krito jam i aki. Gal todel, kad atrode tokia nepasiekiama, jis jos uzsigeide tik dar labiau. Ne be reikalo sakoma, kad nuo meiles iki neapykantos ir atgal tera keletas zingsniu… Ir stai, nesuvokiama kaip, bet didziule panieka nemirtingam padarui virto dar didesne aistra, kuri ir buvo tos lemtingos nakties iniciatore. Nezinia ar is tu uzdraustu santykiu butu galeje isaugti kazkas daugiau, kadangi jie nutruko vos uzsimezge. Ta diena kai Marisol suzinojo apie Klaus’o ketinimus isskersti jos buri. Kad ir kaip ji prase, kad ir kaip melde ji pasigaileti, jis jos nepaise. Tarsi giltine, pasirodes miesto aikstes centre jis buvo apsuptas savo teritorija ginti pasirengusiu vilku, hibridas negailestingai nudejo visus pries ji stoti isdrysusius sun-zmogius. Visa tai savomis akimis regejusi Anthony motina pasibaisejo zmogumi, kuriam bent jau pati taip mane, buvo emusi jausti tikrus, gilius jausmus, kuriu rezultatas buvo… kudikis.
Suzinojusi apie savo nestuma ji buvo pasirengusi iskelta galva sutikti savo likima- buti pasalinta is burio, tapti omega, bet vienas lig tol artimas draugas, sustabde ja nuo kvailystes, kuria butu padariusi besilaukiati moteris prisipazindama apie isciose nesiojama setono vaika. Tas draugas, pasisiule prisiimti atsakomybe uz tai, ka padare hibridas. Maza to, jis prisieke jai myleti ta vaika kaip savo ir ji, ilgai nedvejojusi sutiko su jo pasiulymu teketi. Begant laikui ji ismoko ta vyra myleti. Kitaip ir negalejo buti, juk jis ja dievino, gerbe, o ziuredama kaip puikiai jis tvarkosi su tevo pareigomis ji negalejo isivaizduoti geresnio tevo savo taip mylimam vienturciui Anthon’iui. Tai buvo Gomez’u paslaptis ir jiedu buvo pasirenge verciau mirti, nei kada nors leisti Toniui suzinoti apie tikraja jo paties kilme.

***
-Vic, tu ten jau geras desimt minuciu,-sededamas ant grindu jis nugara remesi i siena uz kurios buvo vonios kambarys. Staiga atsiverus durims, jis speriai pakilo ant koju ir suemes jos perbalusi veideli delnais, svelniai prisitrauke arciau bei sueme i savaji glebi. -Kad ir ka gaminai vakar mama…-suktelejes virtuveje tebeesanciai motinai jis bande incidenta nuleisti juokais. -Juk esu tau sakes, kad tai ka valgome mes, nevisada yra priimtina ne lotynu kilmes asmenims,-syptelejes glebyje esanciai Lockwood jis padave jai stikline salto vandens. -Nori is cia nesdintis ar verciau prigultum?-neslepdamas, kad pats mielai dingtu is gimdytojams priklausanciu namu jis pajuto, kad kambaryje jie nebera vieni. Abu Gomez’ai atrode sunerime, o Tonio motinos akys buvo tebesudrekusios nuo asaru. -Viskas gerai?-tevas itariai nuzvelge hibride ir jo zvilgsnis demonstratyviai sustojo ties merginos pilvu. -Ar tavo tevai zino, kad esi cia? Itariu, kad dar neesi pristaciusi jiems Tonio antraip jis mazu maziausiai turetu sulauzyta nosi,-piktu zvilgsniu nuplikes sunu, jis paragino visus susirinkusius prisesti, o tai savaime reiske, kad ju lauke POKALBIS is didziosios P.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
TAKEN AWAY TO THE DARK SIDE ✽
At any given moment you have the power to say: This is not how the story going to end.
avatar
Anthony Gomez

Good courage in a bad affair is half of the evil overcome.


Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 150
Įstojau : 2016-05-01
Amžius : 24
Miestas : Las Vegas
Meilė : Neisipareigojes
Draugai : Maggie
Rūšis : Beta vilkolakis
Darbo paskirtis : Mechanikas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Gomez'u butas

Rašyti by Victoria Faith Lockwood on Pen. 07 08, 2016 4:08 am

Nežinojimas kaip reikia elgtis esant nebe vienai, buvo labai akivaizdus. Victoria net didžiausiuose savo košmaruose neįsivaizdavo kad ši diena, kai ji turės kardinaliai pakeisti gyvenimo kelią, ateis taip staiga. Klūpėdama ant šaltų vonios kambario plytelių, buvo vienos rankos delną atrėmusi į nuleistos galvos kaktą. Jautėsi labai prastai, vien tai kad ji atsisakė maitintis sau natūraliu būdu (krauju) pamažu ją žudė. Bet šiuo metu ji paprasčiausiai negalėjo būti savanaudė, bei pirmiausia žiūrėti savo interesų. Dievaži, iki pat dabar nebuvo pasirodžiusi pas ginekologą, nes tikėjosi sulaukti bangos nemalonios kritikos dėl savo menko amžiaus. O kas jei visas šis vystymasis vyksta nenatūraliai? Kas jei tai yra kur kas labiau mistiška, nei galima įsivaizduoti? Ji buvo pirma hibridė, kuri tokia gimė, o ne tapo kokio nors ritualo dėka, ir tai buvo pirmasis originalus nėštumas (nesvarbu kad Anthony jos manymu buvo viso labo vilkolakių vaikas, vilkolakis). Kaip tamsiaplaukė kartais nekentė savo gebėjimo girdėti ir jausti viską kur kas stipriau, nei tai galėjo kiti. Priekaištingai pradėtas pokalbis virtuvėje buvo filtruojamas pažodžiui, tam tikruose vietose net paraidžiui. – Viskas gerai, duok man šiek tiek laiko. – Ji melavo, nenorėdama kad ją pamatytu būtent taip. Nenorėjo nei gailesčio, nei pagalbos (nors pripažinkime, hormonų audromis kankinamos moterys dažniausiai ir nori to papildomo dėmesio). Antra banga iššaukė dar vieną bandymą atpilti tulžį, kartu su kraujingomis priemaišomis. Girdimi už sienos žodžiai tuo pačiu metu, kai atskleidė daugybę nežinotų detalių, taip pat ir be galo skaudino. Palaipsniui tvirtinosi viskas, apie ką ji buvo perspėta, kuomet visiškai neapgalvotai sutiko atvykti čia, su viltimi kad bus sutikta ne vien šiltai, tačiau tai sukels natūralų džiaugsmą būtent vienam, konkrečiam asmeniui. Pasiekusi kriauklę, tamsiaplaukė hibridė nusiprausė veidą, vėliau išskalaudama burną nuo nemalonaus „skonio“. Prieš atidarant duris, mergina išsitraukė iš vilkėto džinsinio švarkelio savo mobilų telefoną, bei kaip mat surinkusi Mason‘o numerį, nusprendė, kaip visuomet atsakikliui palikti žinutę, – Atleisk kad dingau nieko nepasakiusi. – Tai nebuvo būtina pasakyti, tačiau ji norėjo kad tėvas žinotu, kad jai tikrai yra labai nesmagu šitaip elgtis. – Mano lėktuvas nusileis prieš septintą valandą vakaro, ar gali... Prašau, ar gali bent penkias minutes tiesiog pabūti mano tėvu? Nieko nesakyk mamai, tiesiog nuvažiuokime kur nors ir apsimeskime kad viskas yra gerai, kaip ankščiau. Mason‘ai, tėti, man labai labai tavęs reikia. – Tuo baigdama įrašyti balso žinutę, ji kaip mat paspaudė siuntimo mygtuką, bei tuo pačiu metu nutraukė skambutį. Vonioje pakabintu rankšluosčiu nusišluosčiusi išdžiūti nespėjusį veidą, kuomet pasiekė duris, kurių rankeną pasuko. Pastumdama jas, kaip mat veidu susidūrė su Anthony‘iu. Ji atrodė perbalusi, akivaizdžiai išsekinta visos savo jausenos, ką kalbėti apie tai kad Gomez sutuoktinių asmeninis pokalbis, kurio negirdėti paprasčiausiai negalėjo, įstūmė ją į kampą. Pasiėmusi stiklinę vandens, nespėdama net suvilgyti burnos juo, kone šnabždėdama perklausė: – Būtu užtekę iš karto pasakyti kad tai te buvo atostogų romanas. Šlykščiausi padarai visatoje nėra vampyrai, kaip daug kas sako, tai yra patologiniai melagiai. Aš važiuoju namo, Anthony. – Nuskambėjo gana šiurkščiai, pati to nesitikėjo. Kuomet mergina prispaudė šaltą stiklinę prie savo lūpų, viso labo gurkštelėjo tik kartą, ir tuomet grubokai gražindama stiklinę, jai ketino praeiti į svetainę, suvaidinant kad lėktuve buvo užvalgiusi sumuštinį su tunu, kuris jai visiškai netiko, atsiprašyti ir pasakyti kad turi sugrįžti namo. Bet yra labai dėkinga, tikrai tokia buvo, už visą šį šiltą priėmimą ir jų pademonstruotą draugiškumą visiškai nepažįstamo asmens atžvilgiu.
Toks ir buvo pradinis planas, tačiau likimas akivaizdžiai stengėsi ją čia užlaikyti. Pasirodę Anthony tėvai kaip mat parodė kiek kitokį susidomėjimą savo viešnia. Victoria nuleido akis, nebuvo linkusi apgaudinėti, greičiau sakyti viską tiesiai į akis. Ir dabar ji jautėsi tikrai labai nesmagiai dėl to, kad visiškai atsitiktinai buvo supažindinta su intymiomis šeimos paslaptimis. Ir ne ne, ji tikrai nesielgė kaip jos pačios mama. Ji neketino sprukti, bėgti ar slėptis nuo neišsprendžiamų problemų. Ji paprasčiausiai ketino suteikti kažkiek laiko pačiam Anthony, kad jis pagaliau apsispręstu ko nori iš gyvenimo, mat ji pati ne už ką neketino likti kažkur per vidurį. Glumino ir tai, kad Marisol akys buvo sudrėkusios, štai pagrinde kodėl Victoria vengė pakelti akis. – Taip viskas gerai, akivaizdu kad lėktuvuose patiekiamas maistas ne visuomet yra šviežiausias. Aš atsiprašau, tikrai nenorėjau kad šitaip atsitiktu... Bet, amm. Man tiesiog reikia važiuoti namo, dabar. Jums leidus... – Buvo daugiau nei akivaizdu, kad mergina bandė nevykusiai išsisukti iš padėties. Ir kai žengė dar kelis žingsnius link Marisol, su noru ją apkabinti, prieš galutinai atsisveikinant. Pajuto nelabai malonų žvilgsnį iš vyriausio Gomez‘ų asmens. Klausimas kuris buvo išsakytas pavymui, privertė ją neigiamai sukratyti galvą. Tėvai tikrai neturėjo ne menkiausio įtarimo kur būtent reikėtu ieškoti savosios dukters. Pakėlusi pečius, bei tuo pačiu metu sukryžiavusi rankas taip, kad pirštai apgultu pečius, pasisuko veidu į ją pašnekinusio asmens pusę. – Nežino, bet man atrodo jūs supratot viską kažkaip ne taip, – Šiek tiek virpantis balsas privertė ją pasisukti veidu į jauno vilkolakio pusę. Buvo akivaizdu kad jis nenori kad kas nors žinotu tiesą, tuo labiau jo tėvai. Prunkštelėdama ji vėl pasuko akis į smalsius asmenys, – Taip, man jau septynios savaitės. Tačiau tai nieko bendro neturi su jūsų sūnumi. Am, man tikrai labai gaila kad įvyko nesusipratimas. Mes su Anthony‘iu tik draugai, tiksliau pažįstami, jei taip galima įvardinti. Neturėjau čia važiuoti, ir dar labiau visko supainioti. Bet jūs abu esate nuostabūs žmonės, ir man tikrai buvo didžiulis malonumas jus abu pažinti. Esu dėkinga už viską, nors ir turėjau pasiaiškinti iš karto, vos tik buvau gavusi pirmą progą.– Žvilgsnis vėl susidūrė su jauniausiu iš Gomez‘ų, kuomet ji neužtikrintai perklausė, – Tiesa?

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
What the world is out there isn’t what you see on TV. It’s much worse. And it changes you. Either into one of them or a lot less than the person you were
avatar
Victoria Faith Lockwood

Trust is earned. I can`t just magically hand it over to you.


Pranešimų skaičius : 566
Įstojau : 2014-10-12
Draugai : Tayler, Andrea
Rūšis : Originali hibride
Darbo paskirtis : Studente

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Gomez'u butas

Rašyti by Anthony Gomez on Št. 07 09, 2016 4:38 pm

Viktorijos priesiskumas vos tik si isejo is vonios kambario buvo gana netiketas. -Ka turi galvoje?-suraukta kakta isdave vilkolakio pasimetima. -Palauk...-pertraukes ja jis neigiamai papurte galva. -Nieko jiems nesakiau, nes jie tam nepritartu, Victorija,-jis eme jausti kaip pamazu yra spaudziamas i kampa ir tiesa sakant si savijauta jam buvo nepatirtas jausmas. Uzklupti butent si zmogu nepasiruosusi buvo retas atvejis, taciau jo sutrikimas buvo itakotas ir to fakto, kad priesais stovinti mergina jam... patiko. Ilgus menesius praleides Alvar pasoneje Tonis nuolatos buvo uzsiemes ivairiausio plauko veikla ir zvalgytis i merginas jam paprasciausiai nebuvo laiko, todel nieko keista, kad visa si situacija su hibride jam buvo ganetinai nauja sfera. -Viktorija, prasau palauk,-atloses galva atgal vaikinas garsiai iskvepe. -Ar bent suteiksi man sansa...-ramus jo tonas nebuvo konfliktiskas kai jis buvo besekantis is kambario pasisalinti pasisovusia Lockwood, taciau tarpduryje pasirode gimdytojai sumaise kortas abiems tylaus barnio dalyviams. Pirmoji zinoma prabilo mergina ir Tonis pasirinkes klausytojo pozicija atsistojo salia jos kol si Gomez'ams deste pirma i galva sovusi pasiteisinima ir tiesa sakant, sprendziant is abieju vilkolakiu akiu, kurios akimirksniu nukrytpo i Anthony, jie ne velnio nebuvo itikinti. Paskutine Viktorijos fraze nuskambejo neuztikrintai ir tai reiske, jog finaline fraze derejo istarti jam ir tai verte ji prakaituoti. Pries prabildamas jis atsikrenkste bent taip pravalydamas issausejusia gerkle. Vienos rankos delna perkeles sau ant sprando jis nedriso pazvelgti motinai i akis ir butent sis jo elgesys ji isdave. Kad ir koks geras melagis buvo jos sunus, Marisol siiap ar taip, buvo jo motina ir pazinojo ji geriau nei kas kitas. -Viktorija...-prasiziojes Tonis is karto buvo pertrauktas ponios Gomez, kuri kaip niekad ryztingai zengusi i prieki, sueme Viktorijos ranka. -Eime, brangute, tau reikia pailseti...-siltas jos zvilgsnis atrode uztikrintas ir tuo paciu raminantis. -Tau nereikia visko girdeti,-visai pamirsusi fakta, kad net ir budama sio namo palepeje Lockwood butu girdejusi rusiuose lakstancias peles, ji paragino mergina eiti pirma jos. Gerai numanydama, kad sunaus ir tevo pokalbis nebus vienas is maloniuju, ji nuosirdziai norejo ja apsaugoti nors si vis dar klausiamai tebezvelge i busima savo vaiko teva. -As ne taip tave auklejau, Anthony,-smerkiantis jos zvilgsnis suidure su Tonio kai ji pereme jo tebelaikoma vandens stikline. -As prisiimsiu atsakomybe, kad ir ka ji nusprestu...-meluoti nebebuvo prasmes kai nuleides akis, tarsi prasikaltes vaikas jis ir vel buvo pertrauktas mamos, tik si kart kur kas pikciau. -Visiskai teisingai, tu priisimsi atsakomybe, jaunuoli!-kad ir kaip ji stengesi atrodyti rami, viduje virte vire priestaringu jausmu lavina. Nejau jos vyras is tiesu buvo teisus sakydamas, kad Anthony, patinka jai tai ar ne, yra panasus i biologini savo teva... Dabartine situacija suzadino labai dviprasiskus, labai skaudzius prisiminimus ir jai buvo sunku tai nuslepti. -Eime, Viktorija,-pagaliau abi moterys uzlipo laiptais virsun ir namu savininke paragino viesnia ieiti i Gomez'ams priklausanti miegamaji. -Kaip tu?-svelni ir draugiska jos sypsena atsispindejo akyse kuomet abiems prisedus ant dideles paklotos lovos krasto, moteris sueme abi hibrides rankas. -Geriau nei kas kitas zinau ka reiskia isciose nesioti vaika zmogaus, kurio beveik nepazisti,-staiga jos akyse prisikaupe asaru. -Brangute, gali buti tikra, kad jis nuo taves nenusisuks. Velniai griebtu, as to neleisiu. Auginau Tony gerbti moteris ir vadink mane senamadiska, bet nepritariu iki vedybiniam seksui, bet ne todel, kad esu senamadiska, o todel, kad pati pstojau vos sulaukusi astuoniolikos,-jos skruostu nuriedejo asara, kuria Marisol tuojau pat nubrauke atbula ranka. -Puikiai pamenu kaip jauciausi tuomet kai suzinojau, jog laukiuosi,-nusisypsojusi ji letai pakilo ant koju. -Kad ir kokia beviltiska dabar atrodo situacija... viskas bus gerai. Vienintelis dalykas ko prasau, tai... Tonis negali suzinoti to ka esu tikra, girdejai... Jei jims ims kapstytis, o jis tikrai ims... ir suzinos kas yra jo biologinis tevas, jam ir tam vaikui gresia didziulis pavojus.

Apacioje like abu vyriskosios lyties Gomez'ai netruko isivelti i kvirca ir tai buvo aiskiai girdeti ne tik virsuje buvusioms moterims, bet ir uz sienos gyvenantiems kaimynams. -Zinoma ketinau jums pasakyti, tik ne taip greitai... Nezinau, tiesiog nutiko! Pats geriau nei kas kitas zinai kaip tai vyksta, mano mama buvo ne ka vyresne uz...-Tonis buvo priverstas uzsiciaupti kadangi nesusivaldes tevas jam sudave. -Liaukites! Nedrisk jo liesti!-tuojau pat sureagavusi Marosi puole atgal i svetaine. -Nori, kad jis prisiimtu atsakomybe?! Tuomet verciau melskis, kad ta mergaite ir toliau sekmingai sleptu jo tapatybe, antraip pati zinai kas jo laukia!-nugriaudejes tevo balsas sudrebino namu sienas.
Neketindamas ilgiau cia pasilikti, Tonis patrauke savo kamabrio link. Isiutes jis istrauke po lova laikyta dezute ir joje buvusius slamancius. -Dabar supranti kodel laukiau reikiamo momento?-pajutes, kad yra stebimas jis atisuko i tarpduryje pasirodziusi Victorija. Pamustas jo skruostas atrode ne kaip ir jis numane, kad liks melyne, taciau dabar del to nesijaudino. -Nori, kad pasakyciau tiesa ir Lili?-piktas jo zvilgsnis susidure su merginos akimis. -O gal tiesiog apie viska praneskime jai ir tavo tevams vienu metu?! Ir laukime, kuris ju mane nudes pirmas...-sarkastiskas jo tonas buvo pateisinamas, juk siaip ar taip, tai jam teko susidurti su visa ko pasekmemis ir jis buvo tam nepasiruoses. Sugrudes keleta reikalingiausiu rubu i nedideli lagamina jis sparciu zingsniu patrauke lauk. -Eime,-paragines mergina sekti ikandin jis zinoma tikejosi jos priesgyniavimo, todel is kart pridure. -Nuvesiu tave i oro uosta, kur tik panoresi, bet prasau... nenoriu cia pasilikti,-Tonis pamazu eme suprasti, kad jo planas turejo pernelyg daug spragu, o blogiausia, kad jis skaudino jam brangiausius zmones pasaulyje - jo tevus. Jis ne uz ka nenorejo suteikti jiems skausmo, taciau taipogi nebegalejo kesti skurdo, kuris jo lauke jei butu teke palikti Lili buri. Juk akivaizdu, kad jis nebuvo laimingas budamas alfos marijonete. Tokie kaip jis, lyderiai is prigimties, turejo ta igimta valdzios troskima, troskima prilygstanti vampyriskam kraujo troskuliui ir tai buvo stipriau uz ji pati, tai verte ji pasirizti siai avantiurai, rizikuoti viskuo, net savo givybe. -Vic...-matydamas, kad kambario viduryje tebestovinti mergina neketina niekur su juo eiti, jis pries tai uzvertes akis, sugrizo i kambari ir svelniai prisitrauke ja prie saves. -Atleisk... -atremes savo kakta i jos, jis uzsimerke. -Visas sis chaosas... norejau tave nuo to apsaugoti,-netiketi juo kai tos dideles rudos akys zvelge i ja lyg prasialtes sunytis, buvo neimanoma. Dabar buvo momentas, kai ''myliu tave'' butu tikes labiausiai, bet jis dar niekuomet nebuvo siu zodziu istares garsiai ir kad ir koks melagis bebutu, tai buvo savotiskas tabu, sventas dalykas, todel jis tiesiog svelniai ja pabuciavo. -Tu ir as.. mes ka nors sugalvosim,-ir is tiesu, ji buvo tapusi jam labai artima, jos draugijoje jis galejo nevarzomas buti savimi ir toks jis jai patiko. Butent sia akimirka jis suprato, kad nepaisant jo ''plano'', jis is tiesu norejo geriau ja pazinti. -Nagi, nesdinkimes is cia,-syptelejes vilkolakis svelniai sueme jos delna i savaji.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
TAKEN AWAY TO THE DARK SIDE ✽
At any given moment you have the power to say: This is not how the story going to end.
avatar
Anthony Gomez

Good courage in a bad affair is half of the evil overcome.


Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 150
Įstojau : 2016-05-01
Amžius : 24
Miestas : Las Vegas
Meilė : Neisipareigojes
Draugai : Maggie
Rūšis : Beta vilkolakis
Darbo paskirtis : Mechanikas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Gomez'u butas

Rašyti by Victoria Faith Lockwood on Sk. 07 10, 2016 3:13 am

Net tuomet, kai visiškai to nenorėjo, Victoria nesąmoningai ėmė spausti savo dar negimusio vaiko tėvą, tikėdamasi iš jo sulaukti bent dalinio suvokimo, kad tuo metu kai jam yra sunku apsispręsti ko nori, ji būdama ne viena yra pastatyta į ne ką geresnę situaciją. Jos tėvai net neįsivaizduodami kas yra Anthony, aiškiai ketina juo atsikratyti, kažkur netoliese dar egzistuoja Lili, kuri sprendžiant iš kalbų visiškai be jokios atjautos sugebėtu suvaryti savo nagus į jos pilvo apačią ir iš ten išrauti besivystančią gyvybę, vėliau priversdama ir patį betą ne juokais atkentėti bausmę už fizinę ir moralinę išdavystę. Vyresnysis Gomez‘as aiškiai nebuvo patenkintas šia situacija ir nors palankiai Victorios atžvilgiu nusiteikusi Marisol stengėsi viską užglaistyti, hibridė jautėsi tragiškai. Taip, tarytum dėl visos šios nelaimingos virtinės buvo kalta tik ji viena. Ir tas mažytis „burbuliukas“ kuris kiekvieną akimirka vystėsi, kovojo už savo egzistavimą, jos viduje, atrodė jau buvo pasmerktas. Nesvarbu buvo net tai, kad per anksti moterimi tapusi nemirtingoji būtu leidusi jam/jai gimti, ar nutrauktu naują gyvybę vos tik turėtu tam galimybę. Per septynias savaites Victoria nesijautė laiminga nei penkias minutes, o tai atsižvelgiant į situaciją buvo švelniai tariant tragiška. Nors ne, toks incidentas visgi buvo. Niujorke, kuomet kartu su savo paviršutiniškomis klasiokėmis ji bastėsi po parduotuves, visos tariamai rinkosi išleistuvių aprangą, manydamos kad tai yra svarbiausias įvykis jų gyvenime, hibridė nutolo. Įsijautusios merginos net nepastebėjo to, kad tamsiaplaukė kažkuriam laikui dingo. Ji buvo sustojusi prie vitrinos su vaikiškais daiktais, įvairiausi pliušiniai žaisliukai, kramtukai, čiulptukai ir panaši velniava. Dėmesį patraukė iš pažiūros rankų darbo lovelė, su ant viršaus pritvirtinta pavyzdine vardo lentele  „Nathaniel“. Jos kūnas svaime atsidūrė prie pat minėtos lovelės, pirštų galiukais lietė pakabintus žaisliukus, bei apžiūrinėjo kaip gi turi atrodyti visas tas pasiruošimas naujos gyvybės sutikimui. Akyse kaupėsi ašaros, kuomet ji įdėmiai nužvelgė ant pagalvėlės padėtus batukus. Jie atrodė tokie maži, sukurti tokioms mažytėms, trapioms kojytėms. Tą dieną ji leido sau vaizduotėje materializuoti netikrą ateitį, kuomet viskas vyko kitaip, viskas buvo paprasta ir persmelkta laimės ir laukimo. Dievaži, kaip ji troško pasilikti tame vaizduotės pasaulyje, kur buvo tiesiog paprastu žmogumi, kuomet į ją nebuvo nukreiptas pyktis ir neapykanta, kuomet visi aplink buvo laimingi, laiminga buvo ji. Akių vokai pakilo, bei Victorios prisiminimai išgaravo kaip rūkas. Skausmingas, klausiamas žvilgsnis buvo nudelbtas į Anthony‘io veidą, lyg lauktu tų finalinių žodžių, kurie galėtu pakeisti viską. Tačiau priešais stovėjo toks artimas, toks reikalingas, bet tuo pačiu metu toks nepažįstamas asmuo. Nemalonią tylą nutraukė Marisol balsas, sulyg akimirka kuomet Victorios veidas įgavo nusivylimo atspindį. Vis dar virpantis ir nuvargęs kūnas, buvo patrauktas kambario link. Už uždarų durų, moterys liko vienos, ir kuomet Lockwood prisėdo ant lovos, jos kūnas palinko link moters, leisdamas bent akimirkai šiai padėti galvą ant kelių. Abi rankos apsivyjo save per liemenį, taip keista, kad būdamos visiškai svetimos, jos buvo panašios. Tiksliau turėjo gana panašią gyvenimo istoriją. Pastojo jaunos, visiškai to neplanavusios, ir lemtinga akimirka buvo sutrikusios ir visiškai nesuprastos. Pečiai pakilo, bei Victoria kad ir kaip stengėsi to neparodyti, visgi pravirko. Visos tos neigiamos emocijos taip spaudė ją, kad galiausiai to tikėtis buvo galima. Nors ji nieku gyvu nebūtu to parodžiusi Anthonyu‘ui, juk tuomet parodytu kad jai kur kas sunkiau, nei kad atrodo iš pirmo žvilgsnio. – Jūs nesuprantat... – Tylus ir neužtikrintas balsas užpildė kambario sienas, kuomet Victoria visgi pasiryžo kalbėti. – Negalima asmens priversti jausti ar daryti tai, ko jis nenori. Tai yra neteisinga visų atžvilgiu, ir aš suprantu kad jūsų šeimą užpuoliau kaip griaustinis iš giedro dangaus, bei savo sūnui norėjote kur kas daugiau. Kad Anthony gautu vertą jo asmenį, kad norėtu būti su tuo asmeniu, todėl kad tai jo pasirinkimas, o ne todėl kad privalo prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Tas priverstinis dalykas sulaužo viską aplink, ir patikėkite manimi, pati panašią istoriją pergyvenau vaiko akimis, ir aš nenoriu nieko panašaus versti patirti savo vaiką. – Kuomet ji visgi pakėlė galvą nuo kelių, tarė ganėtinai skausmingą frazę, tokią, kurią nenorėtu išgirsti ne vienas. – Aš būsiu motina, nes net suprasdama kad geriausia būtu neleisti šiam vaikui gimti, negaliu nieko padaryti, nes jis jau manyje, ir aš nesu aukščiausia jėga, kuri turėtu spręsti kas turi gyventi, o kas ne. Bet aš nemanau kad Anthony bus tėvu. – Marisol išdėstė savo prašymą, kuomet Victorios nuleistas žvilgsnis, galiausiai buvo paslėptas akių vokais. Nespecialiai vengė akių kontakto, paprasčiausiai nenorėjo lysti į ne savo reikalus. – Tai jūsų šeimos paslaptis, ne mano. Todėl aš neturiu teisės apie tai kalbėti... Bet jūs geriau nei kas kitas žinote, kad jis nėra kvailas. Ir ateis diena, kuomet Anthony viską supras. Ir tuomet jis norės sužinoti visus atsakymus, velniai griebtu, jis juos sužinos. Ir tik nuo jūsų priklauso, ar iš jūsų ar iš to mistinio asmens. – Victorios žodžiuose buvo didžiulė dalis tiesos. Tiesa, apie savo vaiko tėvą ji žinojo labai ne daug, tiksliau tiek, kiek jis pats buvo jai leidęs. Tačiau tam, kad susidaryti kokią nors konkrečią nuomonę, nereikėjo žinoti visos asmens gyvenimo istorijos, užteko pažvelgti į tai, kuo tas asmuo yra būtent dabar. Sugriaudėjo pirmasis kandus vyriausio Gomez‘ų šeimos atstovo komentaras, tuomet pasigirdo smūgis, ir kuomet Marisol išbėgo iš kambario, Victoria liko it įbesta į grindis. Sutuoktiniai pasiliko kitur, kuomet iš jauno vilko kambario pasigirdo paskubus triukšmas. Nusekdama palei tuos atgarsius, jaunoji hibridė atsidūrė tarpdury. Žvilgsnis buvo „įsmeigtas“ į Gomez‘o nugarą, kuomet tamsiaplaukė tik pražiodama burną, buvo priversta užsičiaupti. Nusukusi priešinga puse savo galvą, ji tyliai stovėjo. Kuo toliau, tuo labiau jo balsas darėsi piktas, smerkiantis, ir tai iš dalies prislopintą Victoria vertė niršti. Jai visko buvo gana, visas negatyvas per gerklę lindo. – Nešauk ant manęs... – Nors balsas ir buvo perdėm rimtas, ji vis dar akivaizdžiai vengė akių kontakto, kuomet galiausiai palūždama ėmė dėstyti atgal. – Ko tu iš manęs nori? Kad pataisyčiau šią klaidą, leisdama medikams ištraukti iš manęs besivystančią gyvybę ir išmetant ją į atliekoms sudėti maišą? Kad galiausiai galėtum atsipūsti ir sugrįžti į tą gyvenimą, kuris tau buvo paprastas? Kad rūpesčiai daugiau nebe spaustu galvos ir tau nereikėtu prisiimti kažkokią tai atsakomybę? – Neigiamai papurčiusi galvą, ji aiškiai rodė savo nepritarimą, – Teisingai, visi nori tavo mirties, nes neva padarei tai, kas atrodė neįmanoma. Palietei pačių Lockwood‘ų dukterį. Bet žinai ką? Aš irgi ten buvau, aš pati sutikau susitikinėti, miegoti su tavimi. Ir nesigailiu to ne vienai akimirkai, nes aš bent jau žinau ko noriu iš gyvenimo ir ko tikrai nenoriu. Todėl gali sriūbauti ir pykti toliau, bet kartą tiesiog prisileisk mintį į savo galvą, kad kai tu bandai užsilikti tame pačiame taške, kokiame buvai iki manęs. Kuomet aš neleidžiu niekam sužinoti kas esi, aš, ne tu, esi priversta kęsti visą tai nuo pat pirmos dienos. – Jam parodžius norą iš čia išeiti, Victoria kaip mat grubiai ištraukė savo ranką iš jo delno, galutinai baigdama savo jausmingą kalbą, – Ne tau, o man reikia kasdien kautis su peršamomis mintimis kad tai kas nutiko, yra pražūtinga. Kad turėčiau atsikratyti vaiku ir apsimesti kad šio tarpsnio mano gyvenime nebuvo. Tai yra normalu, juk klaidas galima paprasčiausiai ištrinti. Ir ne tau kasdien darosi vis blogiau, nes neturi teisės maitintis įprastu būdu, nes tai gali privesti prie pasekmių, kurių nori išvengti. Mano tėvai, tiksliau mano mama yra velnias su prabangiais aukštakulniais. Ir ji kur kas baisesnis asmuo už tavo Lilį padauginus iš šimto. Ir spėk kas, aš esu prie jos dvidešimt keturias valandas per parą. Todėl taip, atleisk man už tai kad tikėjausi pasidaviau silpnumo akimirkai, bei pamaniau kad jei jau pradėjau skęsti, galiu tikėtis kad suėmus tavo ranką, būsiu ištraukta, o ne pastumta gilyn. – Neketino eiti niekur, buvo daugiau nei akivaizdu. Tiksliau ketino, tačiau apleisti šiuos namus viena. Ir kai vietoje to, kad būtu pasiųsta į „Meksiką“ įdomaus pavadinimo miesto ieškoti, sulaukė tam tikro pobūdžio artumo išreiškimo. Stebėdama pirmiausia užmerktas akis, o vėliau pramerktas, neigiamai papurtė galvą. Pati to nesuprasdama, Victoria vėl klimpo į tas pačias pinkles, kiekvieną kartą, kuomet nuspręsdavo kad verta patikėti tuo, kas jai buvo „trinama“. Norėjo tikėti. Ir kuomet jos pačios rankos savaime pakilo į viršų, buvo iššauktas visiškai netikėtas apkabinimas. Tas minimalus, nekaltas kontaktas, kurio jai paprasčiausiai reikėjo. Veidas įsirėmė į peties ir kaklo kampą, kuomet jos vėsus atokvėpis susitrenkė su vyro oda. Sumerkė akis, ir akivaizdžiai liovėsi kalbėti, ne todėl kad neturėjo ką, tiesiog jautė kad tai yra beprasmiška. Šio vakaro pabaiga turėjo atnešti atvirą pokalbį su bent vienu, ją galinčiu suprasti asmeniu. Ir Victoria tikėjosi kad turi pakankamai tvirtą nuomonę, kad priversti tėvą suprasti ir paremti ją. Galu gale, jie juk buvo jungiami tarpusavy tuo mistiniu ryšiu, nuo pat pirmosios jos gyvenimo akimirkos. Kuomet merginos veidas atitrūko nuo Anthony kūno, ji įsistebėjo į jo akis, kuomet visgi ryžosi prasitarti.
– Aš žinau... Bet dabar man geriausia būtu sugrįžti namo. – Sutikdama su tuo, kad ateis laikas kuomet jiems pavyks išsikrapštyti, arba kartu arba po vieną, ji te linktelėjo galvą, kuomet pritardama jo norui iš čia išeiti, pasiprašė būti nuvežtai iki artimiausio oro uosto.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
What the world is out there isn’t what you see on TV. It’s much worse. And it changes you. Either into one of them or a lot less than the person you were
avatar
Victoria Faith Lockwood

Trust is earned. I can`t just magically hand it over to you.


Pranešimų skaičius : 566
Įstojau : 2014-10-12
Draugai : Tayler, Andrea
Rūšis : Originali hibride
Darbo paskirtis : Studente

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Gomez'u butas

Rašyti by Anthony Gomez on Sk. 07 10, 2016 3:24 pm

Nuteisti Anthony Gomez uz savanaudiska jo plana pasiekti tai ko nori butu buve lengva nebent tiems, kas jo is tiesu nepazinojo. Tiems, kas nezinojo tikrosios jo istorijos. Ir tiesa pasakius, nei vienas zmogus nezinojo absoliuciai visko, net ir vilkolakio mama. Nekontroliuojamas vaikino virsmas priverte ji griebtis siaudo dar tuomet kai jis pirma kart susidure su dabar savo alfa vadinama moterimi. Zinoma, pinigai ir zinojimas, kad jis yra reikalingas, kad yra naudinga, funkcionuojanti burio dalis... visa tai buvo nepamainoma distrakcija po to kai jis vos nenuzude savo tevo. Kad ir kaip bande, Tonis negalejo su tuo susitaikyti ir nepaisydamas visu rizikos faktoriu sutiko su kaip dar tuomet Alvar visa tai ivardino, ''laikina iseitimi''. Vis del to, laikas tiksejo ir ilgainiui jam paciam eme rodytis, kad Lili nera tokia suinteresuota isgelbeti jo nuo... paties saves. Kiekvienos pilnaties metu jis zinojo, kad susileides visa kuna paralizuojancius vaistus jis galejo toks ir likti. Visam laikui tapti tiesiog zmogumi - darzove, taciau rinktis nebuvo is ko. Butent si baime verte ji elgtis desperatiskai ieskant iseities, kito budo ir ilgainiui tai tapo tarsi ji apsedusi manija. Velniai rautu, jei net isimaises tarp hibridu jis nesugebes rasti atsakymo kaip visa tai pazaboti, tuomet kokia is viso to prasme? Kokia prasme su kuo nors suarteti jei negali buti tikras, jog danguje pasirodzius tai nelemtai menulio pilnaciai tu nesudraskysi mylimo zmogaus i gabalus? Ir tada kas?...
Jis zinoma galejo pasakyti tiesa tevams, bet jie nebutu suprate, vargu ar butu palaike jo nora pagalbos ieskoti ten, kur jam buvo zengti grieztai draudziama. Gomez'u namuose visuomet vyravo harmonija, kuriai palaikyti buvo reikalingos grieztos ir nei kiek nepaslankios taisykles. Viena ju, pati svarbiausia buvo NIEKADA neliesti vampyru kraujo. Tonis buvo isitikines, kad tai turi kazka bendra su vilkolakiu kodeksu ir tiesa pasakius, jis niekuomet i tai nesigilino.
Butu tikrai klaidinga teigti, jog ne viena Tonio sielos dalelyte nesigailejo del taip spontaniskai priimto sprendimo sugriauti nieko bloga jam nepadariusio zmogaus (Viktorijos) gyvenimo, vien tam, kad jis pats galetu viena diena susikurti savaji. Butent todel visa si laika jis samoningai jos venge. Vaikinas nenorejo jos pazinti ir jo taktika sekmingai pasiteisino. Iki vakrykstes dienos, kai Lockwood atzala isdugo jo tevu namuose nieko jam apie tai nepranesusi.
-Toni, buk geras neiseik taip,-Marisol nebeistenge sulaikyti asaru kai pasivijusi sunu prie automobilio ji megino ji sulaikyti. Veltui. Istraukes ranka, kuria ji spejo suciupti jis piktai debtelejo i tarpduryje likusi teva. -Taip bus geriau. Butent todel visa si laika laikiausi nuo jusu atokiau. Judu nepritariate viskam ko as imuosi,-konfliktines situacijos siuose namuose buvo retas reiskinys ir matyti ja tokia ji skaudino labiau nei tai buvo matyti. -Paskambinsiu tau,-pastveres jos delna jis pabuciavo mamos ranka. -Pazadu,-neketindamas atsisveikinti, jis tik dar karta debtelejo i tevo puse ir tuomet nurodes Viktorijai sesti i masina, pasileido oro uosto link.
Galvoje duzge tikras minciu spiecius. Nors ir pats pasisiule Lockwood nugabenti i oro uosta, neketino savo pazado teseti. Leisti jai grizti namo butu buve tas pats, kas paleisti taip netiketai pagauta auksine zuvele atgal i tvenkini, kuriame kibzdete knibzdejo piraniju. Vos pamegines ir vel ja rasti jis butu buves ju nugalabytas. -Atleisk uz viska, ka turejai isgirsti,-po ilgai trukusios tylos, automobilio salona uzpilde jo balsas. Nenuleisdamas akiu nuo priesais besidriekaincio kelio jis blausiai syptelejo. -Turbut to ir buvo galima tiketis... Abu nutuokeme, kad niekas is musiskiu tam nepritars,-atleides ranka nuo pavaru svirties, jis uzdejo ja merginai ant slaunies. Specialiai pasirinkes kelia, kuris buvo ne tik ilgesnis, bet ir kupinas eismo kamsciu, jis sustabe masina, kadangi kazkur priesakyje ivykes eismo ivikis uzbarikadavo bet koki judejima i prieki. -Kelinta tavo skrydis?-pasiteiraves lyg tarp kitko, netrukus jis sutiko nerimastina merginos zvilgsni. -Mes niekaip nespesim laiku,-lauke po truputi eme temti. -Ka pasakysi jei issinuomuosime kambari ir praleisime si vakara,.. tiesiog kartu?-klausiamai islenkes savus antakius jis atrode... liudnas. Incidentas tevu namuose akivaizdziai ji paveike labiau nei jis butu norejes pripazinti. Iki skrydzio buvo likusios kelios valandos, taciau turint omenyje atstuma, kuri jiems vis dar reikejo iveikti ir priesakyje judanciu automobiiu judejimo greiti, paciai Lockwood teko pripazinti, kad jis teisus. Issukes i gretutine eismo juosta vaikinas netrukus pasieke stebetinai prabangu viesbuti. -Kas?-pastebejes nuostaba Viktorijos akyse, jis syptelejo. -Tikejaisi, kad nusivesiu tave i koki nors pigu moteli? Nagi, eime,-islipes is automobilio jis nustebino ja pasielges kiek senamadiskai atidares jos dureles.
Neilgai trukus jie jau galejo lengviau atsipusti atisidure kambaryje pro kurio langa atsiveriantis vaizdas nebuvo ipatingai stulbinantis, taciau king size dydzio lova zadejo pasakiskai saldu miega, kurio reikejo abiems sio viesbucio sveciams. Vienas po kito nusimaude duse jie kalbejo ne daug, taciau kai balta chalata vilkintis Tonis pakele galva ir isvydo ja iseinancia is vonios kambario, jam ne paciam to nesuprantant, siek tiek atvipo zandikaulis. -As...-nuryjes burnoje susikaupusias seiles, kad neimtu tiesiogine ta zodzio prasme seiletis del vien seksualius apatinius vilkincios merginos, jis nudelbe galva i rankose laikoma telefono rageli. -As uzsakiau vakariene i kambari...-keista, kad jos kunas pries tai nepaliko jam tokio ispudzio. Galbut del to buvo kalti su nestumu susije pokyciai, bet ji atrode kaip niekad moteriska ir gundanti. Tarsi zinodama, kad yra stebima ji nesiskubino apsirengti ir kai kambariu tarnyba pagaliau patukseno i duris, jis nuosirdziai dziaugesi vilkintis daline jo erekcija nuslepianti baltutelaiti chalata. -Ar ilgai... vengi maitintis? Na zinai... iprastu budu,-nepastebeti isbalusios jos veido odos buvo neimanoma. Giliau ikvepes jis atsisedo ant lovos krasto ir galvos judesiu paprase, kad ji pasektu jo pavyzdziu. -Nepriimk to kaip nors... ne taip. Bet nemanau, kad atsisakydama kraujo darai teisinga sprendima. Tas kudikis greiciausiai yra... toks kaip tu,-atsiduses taip tarytum tai ka ketino pasakyti butu ji slege. -Riesas butu per daug akivaizdu, kad dariau tai savaime. Kaklas, kita vertus, lengviau nuslepiama kuno vieta, beto jei ji paklaus, galesiu tiesiog pasakyti, kad tai padare koks nors vampyras susiremimo metu,-atrises aplink juosmeni aprista chalato raisti jis atidenge viena treniruota savo peti, ta kuris buvo arciau Lockwood. Galima manyti, kad pirmine merginos reakcija buvo neigiama todel jis is karto ja sustabde suimdamas jos skruosta i viena savo delnu. -Niekad neesu to dares, bet zinau, kad tau to reikia, Victorija,-nuosirdus jo veidas atrode ryztingas. -Neversk manes prasyti man ikasti,-syptelejes jis prisitrauke ja vos vos arciau. -Tik pazadek laiku sustoti,-kone susnibzdejes paskutiniuosius zodzius jis uzsimerke pajutes vesu jos kvepavima sau i kakla. Keista, bet si akimirka atrode intymesne uz pirmaji judvieju karta. Galbut todel, kad si syk, dar pats to nesuvokdamas jis pirmiausia atsizvelge i jos, o ne savo paties interesus.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
TAKEN AWAY TO THE DARK SIDE ✽
At any given moment you have the power to say: This is not how the story going to end.
avatar
Anthony Gomez

Good courage in a bad affair is half of the evil overcome.


Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 150
Įstojau : 2016-05-01
Amžius : 24
Miestas : Las Vegas
Meilė : Neisipareigojes
Draugai : Maggie
Rūšis : Beta vilkolakis
Darbo paskirtis : Mechanikas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Gomez'u butas

Rašyti by Victoria Faith Lockwood on Tr. 07 13, 2016 4:56 pm

Apleisti Gomez‘ų šeimos namus nebuvo nei lengva, nei labai sunku. Šie žmonės iš pat pradžios nieko nežinodami apie nepilnametės tamsiaplaukės prigimtį priėmė ją tokią, kokia ji buvo, o ne tai kokią pavardę nešiojo. Žinoma kad Lockwood šeima buvo žinoma skirtinguose rūšių sluoksniuose, pradedant tuo kad Victorios biologinė mama buvo puikiai „kalės“ charakterį įvaldžiusi originali vampyrė, kuri savo pavojingumu prilygsta tam pačiam originaliam hibridui, kuris iš didžiosios dalies prisidėjo prie to kad minėta šeima iširtu amžiams. Mergaitės biologinis tėvas buvo tikrasis alfa, kas savo ruožtu darė jį it šventu vilkolakių akyse, tikru lyderiu, kuris savo galias pelnė dėl to, koks buvo, o ne tai kad atėmė šias iš ko nors kito, kaip tai vyksta dažniausiai. Jis buvo hibridu, kuomet buvo pradėtas „stebuklingasis vaikas“, galiausiai išaugęs į šią jauną moterį. Abu sutuoktiniai po vieną buvo pavojingi net labai, tačiau kuomet šie veikė kartu, tai prilygo nenugalimai jėgai. Bėda tik tame, kad per visus kartu praleistus metus, jie taip ir neišmoko išbūti vieningais. Victoria buvo pirma hibride moterimi, kuri gimė tokia, o ne buvo paversta kokių nors kerų dėka. Ji nežinojo nei savo galimybių ribas, nei to ar gyvens amžinai ar te buvos kokio nors ritualo ar svarbaus įvykio dalis. Ji buvo tokia pirma, o tai savaime reiškė kad apie ją tikslingos informacijos nebuvo. Taip, Gomez‘ai priėmė ją kaip savą, nepriklausomai nuo to, kad iš didžiosios dalies ji buvo ženklinama kaip vampyrė. Juk ne tokio likimo jie norėjo savo vienturčiui sūnui, kuomet vien Victorios pavardė šiems atskleidė daugiau, nei tai galima buvo įsivaizduoti. Kelionė automobiliu buvo ilga, ir jaunoji Lockwood hibridė aiškiai negalėjo surasti sau tinkamos vietos. Juk dar šiai dienai einant į pabaigą ji turėjo susitikti su savo tėvu, bent kartą pasiduodant vilčiai, kad jis gali būti jai ne vien autoritetu, bet ir draugu, kuris nesmerks jos dėl to, kad ji gyvena. Arba bent jau bando. Telefono ekrane šviečiantis laikrodis simbolizavo tai kad jie nespės laiku nusigauti iki oro uosto, po pasekoje nerimastingas Lockwood žvilgsnis nukrypo į Anthony. – Tavo tėvai teisūs dėl vieno, kad tu dar neįsivaizduoji kaip giliai įklimpai. Jei, tiksliau, kai iš mano pusės sužinos kas iš tikro esi, tavoji Lili primins saldžiai purią cukraus vatą, palyginus su sąjunga kurią kad ir laikinai gali sukurti Lockwood‘ai. Ir patikėk manimi, aš ne kiek nepervertinu padėties sunkumo, kai kalbu apie Katherine ir Mason‘ą. – Žvilgsnis savaime nusileido, kuomet atmintis atgamino „tu negali jo pasilikti“ žodžius, kuriuos jos tėvas iškošė vos tik mergaitė pripažino tai, kad taip, ji prisidirbo, ji laukiasi, tačiau neketina net svarstyti galimybės apie tai kad šiuo vaiku derėtu atsikratyti. Jai buvo sunku būti gerai visoms pusėms, konkrečiau ji buvo pavargusi būti grandimi, kuri dar stengiasi išlaikyti kažką panašaus į santarvę, tarp visų į šią situaciją įsivėlusių asmenybių. – Kartais atrodo kad būtu kur kas paprasčiau viską nutraukti, sugrįžti į tą patį laikotarpį, kuomet didžiausia problema buvo tėvų noras išsiskirti, bei originaliosios šeimos pastovus bandymas sunaikinti viską aplinkui, prie ko tik sugebi prisiliesti. – Neigiamai supurčiusi galvą, jaunutė mergina visgi bandė užbaigti savo mintį, – Bet aš negaliu, supranti? Žinau kad tai būtu teisingiausia ir mūsų šeimų, ir tavo ir gali būti kad mano atžvilgiu. Tačiau kažkas viduje, lyg tai būtu koks įkyrus, pastoviai girdimas galvoje balsas, neleidžia man to padaryti. Lyg bandydamas įtikinti kad viskas kas nutinka, nutinka ne be reikalo. Ir man visiškai nerūpi tai, kad šis nėštumas mane siurbia iš vidaus. – Tai dar viena išpažintis, kurios baiminosi jos šeima, tačiau pati Lockwood stengėsi iš paskutinių nuslėpti. Nebuvo tikra kad tai liks pastebėta ar tuo labiau sureikšminta, tačiau ištarti tai bent kartą balsu, ne vien sau, suteikė jai galimybę atsipūsti. „Tu rimtai?! Tu net neturi suvokimo kas vyksta, ir viskas ką pasieksi, tai bus tavo pačios gyvenimo baigtis“, šia žodžiai buvo dar viena nemaloni citata, ištraukta iš konfliktinės situacijos, kuri ir paskatino tamsiaplaukę nieko nepranešus pačiam Anthony, čia atvykti. Jos mintys ir saloną užpildžiusi tyla buvo pertraukta, kuomet ant apnuogintos šlaunies atsidūrė vyriškas delnas. Tamsiai rudos akys savaime susitiko su vilkolakio veido, kuomet merginos atsakymas atrodė labiau nei aiškus, bet dėl kažkokios priežasties daugiau liūdnas, nei kad džiugus. Jei ne pastarosios paros įvykiai, ji greičiausiai pasistengtu pasimėgauti kiekviena akimirka praleista su šiuo asmeniu. Tačiau dabar visos mintys buvo ten, Niujorke, kur ją pasitikti turėjo atrodo artimiausias asmuo, koks tiks egzistavo šios personos gyvenime. – Prieš penkiolika minučių. Velniop, vadinasi kelionė atidedama rytdienos dienai. – Gūžtelėdama pečiais, hibridė leido suprasti kad kito pasirinkimo ji kaip ir neturi, kaip vykti į pasiūlytą vietą. Galu gale, ji niekada nebuvo išvykusi iš Niujorko, neįsivaizdavo net kur derėtu kreiptis ar kur eiti, esant svetimoje vietoje.
Transporto priemonei sustojus prie akivaizdžiai prašmatnaus viešbučio, Lockwood veidas akivaizdžiai įgavo nuostabos išraišką, kuomet suvokimas parėjo iš paskos. Jis stengėsi sudaryti įspūdį, ar tai buvo kažkas susieta su prabangos gyvenimo puikybėmis? Gūžtelėdama pečiais, hibride kaip mat suėmė šoninių durų rankeną, kuomet vėlgi buvo priversta šią paleisti tik dėl to, kad vilkolakis nusprendė pasielgti džentelmeniškai. Išlipdama iš transporto priemonės, mergina kaip mat perklausė. – Nori parodyti man kad Las Vegaso vilkolakiai moka džiaugtis gyvenimu ir imti iš jo tai, kas geriausia? Nes vargu ar galima tave pavadinti tiesiog kokių nors turtingų tėvų vaiku, kuris kitokios būties ir nebuvo gyvenime matęs. – Šiek tiek kandi replika buvo palydėta šyptelėjimo, kuomet mergina kaip mat pasidavė į priekį, patekdama į viešbučio vidų. Užsakytame kambaryje, ji nusprendė į dušą eiti antra, vien todėl kad dar turėjo susisiekti su namais, pranešant kad skrydis neva buvo atidėtas, todėl jai teks čia (kažkur) pasilikti dar vienai dienai. Prieš išvykdama į Las Vegasą, Victoria ruošėsi taip, tarytum vyktu į pasimatymą su laiminga pabaiga. Seksualus apatinis trikotažas, gundantys viršutiniai drabužiai ir viskas, kas yra būtiniausia. Tam tikru metu ji nesikuklindama išėjo iš vonios kambario vilkėdama pagal užsakymą padarytą, vienetinį „Victorias Secret“ apatinį trikotažą. Ramiai prieidama prie lagamino, kuriame buvo sudėti jos daiktai, kuriuos atsivežė iš namų, abejingai gūžtelėjo pečiais. – Nesijaučiu alkana. – Šaudama atgal į pareiškimą apie užsakytą maistą, ji iš tikro nejuokavo. Vargu ar kada jautė apetitą žmogiškam maistui, tai dažniausiai buvo arba priedanga prieš mirtinguosius, arba noras kad šis nėštumas nepatirtu atmetimo, dėl to kad kūne nebuvo pakankamo kiekio būtinų medžiagų. Chalato medžiaga slepiamas iškilumas žemiau bambos neliko nepastebėtas, kuomet tamsiaplaukės vienas iš antakių šiek tiek pakilo, tačiau ji nuoširdžiai pasistengė suvaidinti kad nieko čia neįprasto nenutiko. Klausimas kuris nuskambėjo visiškai nelauktai, atitraukė hibridę nuo lango, prie kurio buvo sustojusi. Per stiklą atsivėrė naktinis miestas, kuomet ji visgi prisivertė pasiaiškinti. – Tai nėra pirmas kartas, kuomet atsisakau maitintis krauju, Anthony. Kai pati buvau tik vaikas, man nebuvo būtinas toks „mitybos šaltinis“. Šį kartą, atsisakiau kraujo vos tik sužinojau kad manyje formuojasi nauja gyvybė... – Žinoma jo spėjimuose buvo tiesos, bet ji buvo per daug užsispyrusi, kad imti ir sutikti su panašia prielaida. – ...arba toks kaip tu. O tai reikštu kad kraujas gali būti gana pražūtingu nuodu, kuris sukomplikuos ir taip nepavydėtiną situaciją. – Ilgai netrūko stovėti nuošaliau, kuomet prisėdo ant lovos. Į pasiūlymą pasimaitinti iš karto neigiamai supurtė galvą. Niekada prieš tai nieko panašaus nebuvo dariusi, o tuo labiau nelabai degė noru tai daryti dabar. Bet jis buvo teisus, Victoria nyko akyse, ir tai kad ji atsisakė maitintis sau natūraliu būdu jai kenkė, gali būti kad kenkė ir ne vien jai. Bet kaip ir buvo sakoma prieš tai, istoriškai tai buvo pirmasis toks įvykis. – Tau skaudės. – Šie žodžiai buvo ištarti pakankamai tyliai, beveik tuo pačiu metu, kuomet Lockwood buvo pritraukta prie vilkolakio arčiau, nei prieš tai. Jos vėsus atokvėpis kaip mat atsitrenkė į jo apnuogintą odą, ji palinko labiau. Kažkuriuo metu vėsios lūpos susidūrė su kaklu, rankos tuo pačiu metu atsidūrė ant pečių, nustumdamos chalato kraštus iki galo, o jos pačios kūnas persikėlė taip, kad būtu pilnai apžergęs Gomez‘o kelius. Jei šis priverstinis pasimaitinimas ir turėjo įvykti, tai jokiais būdai neturėjo priminti siaubo filmo scenarijaus, kuomet jaunas vampyras negailestingai išdrasko savo aukos kaklą, prieš pabaigą dar išraudamas ne menką mėsos gabalą. Tamsiaplaukės hibridės veidas atitrūko nuo kaklo, kuomet dar kartą leido žvilgsniui susidurti su vilkolakio veidu. Victoria nebuvo pratarusi ne žodžio, kuomet lūpomis susidūrė su vilkolakio lūpomis, inercine jėga pastumdama jį link lovos dangos. Ir tik tuomet kai jos kūnas atsidūrė virš Gomez‘o, lūpos kurios kaltai atėmė ne vaikišką bučinį, ėmė palaipsniui slysti žemyn kaklu, tarytum švelniai paruošdamos reikiamą vietą būsimoms manipuliacijoms. Nugara įgavo malonų akiai išlenkimą, kuomet per didelį nenorą ji visgi leido savo akių rainelėms pakeisti pavidalą, nusidažant skaisčiai oranžine spalva, tokia kuri yra būdinga hibridams, paakiai pajuodo, o jos iltiniai dantys tapo be galo aštrūs. Vyro kakle tvinksinti arterija, bei jos klausos organų fiksuojamas kraujas, kuris buvo varomas per visą kūną, svaigino. Žėrinčios akys liko paslėptos nusileidusiais vokais, bei tankiomis juodomis blakstienomis. Jos lūpos prasiskleidė, tarytum būdu aptikusios būtent tą kaklo kartelę, kuri buvo „skaniausia“, iltiniai dantis švelniai susidūrė su oda, tačiau taip kad ji neliktu pažeista, atrodė kad bet kurią akimirka vilkolakio kūnas bus „sukaustytas“ nemalonaus sukandimo jausmo, tačiau vietoje to, pasijuto dar vienas atokvėpis, kurio pasekoje dar vienas lūpų prigludimas. Ji delsė, žinojo kad jai tai būtina, tačiau niekaip negalėjo nutaikyti būtent tos progos, kuomet tai būtu galima padaryti teisingiausia.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
What the world is out there isn’t what you see on TV. It’s much worse. And it changes you. Either into one of them or a lot less than the person you were
avatar
Victoria Faith Lockwood

Trust is earned. I can`t just magically hand it over to you.


Pranešimų skaičius : 566
Įstojau : 2014-10-12
Draugai : Tayler, Andrea
Rūšis : Originali hibride
Darbo paskirtis : Studente

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Gomez'u butas

Rašyti by Anthony Gomez on Št. 07 16, 2016 3:30 pm

Tonis buvo girdejes apie Lockwoodus, o ypac apie Viktorijos teva Masona. Tikrojo alfos istorija buvo kazkas panasaus i vilkolakiska pelenes istorija, kurioje niekuo neissiskiriantis beta tampa hibridu ir negana to, suzino esas tikrasis alfa. Nepaslaptis, kad valdzios fanatikas Gomezas zavejosi ''uosvio'' pasiekimais, taciau zinojimas, kad sis dabar viso labo tera omega, jo perdaug negasdino. Vienintele gresme jis jaute is ponios Lockwood, taciau siuo metu Lil atrode kur kas didesne jo problema, nei moteris, kuri neturi zalio supratimo kas jis ir kur ji rasti. -Butent todel ir prasiau, kad pokolkas niekam nieko nesakytum...-iremines savo zvitriu akiu zvilgsni i mergina jis siek tiek surauke antakius. -Tu jiems pasakei?!-netikedamas jis ispute akis. Jis norejo ant jos pykti, taciau veliau seke hibrides zodziai priverte ji uzsiciaupti. Tebevairuodamas jis stengesi susikoncentruoti i kelia, bet paatvirauti nusprendusi mergina blaske jo demesi. -Dar yra laiko persigalvoti, Viktorija,-vis didesni pagreiti igaunanti ivikiu seka eme pamazu ji bauginti. Buvo daugiau nei akivaizdu, kad vaikinas nebuvo toks jau uztikrintas del savo sumanymo, koks buvo tuomet kai pats uzvire visa sia kose. Vien is zvilgsnio, kurio sulauke is pasnekoves tapo akivaizdu, kad ji buvo apsisprendusi ir priesingai nei jis, neketino savo sprendimu dvejoti. -Gerai, vadinasi nutarta. Daugiau apie tai nebekalbesim,-isspaudes padrasinancia sypsena jis savotiskai atsiprase uz mergina greiciausiai iskaudinusi sakini. -Nesuprask manes klaidingai, tikrai neketinu sprukti i krumus, tiesiog noriu, kad galutini sprendima priimtum tu. Juk tai tavo kunas,-vos akimirkai zvilgtelejes i vis dar plokscia hibrides pilva jis... nepajuto nieko. Jokio svelnumo ar dziugesio. Nieko. Tai tik dar labiau sustiprino Anthony baiminimasi, kad jis tiesiog nesugeba jausti normaliu, zmogisku, siltu jausmu. Jis niekuomet nebuvo isimylejes, niekuomet nepatyre ka reiskia kito zmogaus interesus statyti pirma savu ir net dabar, zinodamas, kad uz beveik astuoniu menesiu pasauli isvys jo paties vaikas, jis nejaute tam mazyliui nieko, ka butum galejes prilyginti kraujo sauksmui.
-Tu dar daug apie mane nezinai,-karciai syptelejes jis akivaizdziai paniuro po neapgalvotos merginos replikos kuomet jiedu pasieke viesbuti. Skurdi Tonio vaikyste ir paauglyste buvo palikusi skaudzius randus vaikino gyvenime ir nors jis nebuvo del to kaltas, Gomez'as visuomet gedijosi savo saknu paslapcia kaltindamas teva, jog sis nepadare visko, kad jiedu su mama nebutu tureje kesti to nepritekliaus, kuris buvo ju seimos kasdienybe. Tonis nesuprato to judvieju isdidumo, kuomet jis bande jiems padeti, o jie tiesiog teksdavo jo siulomus pinigus jam i veida sakydami, kad tos kupiuros yra uzdirbtos griaunant kitu zmoniu gyvenimus. Jam buvo ne motais is kur Lili gaudavo didziaja savo turto dali tol, kol jo banko saskaitoje buvo uztektinai doleriu ir jis neprivalejo skaiciuoti kiekvieno cento kaip tai darydavo jo gimdytojai. Likusi kelione iki viesbucio kambario buvo itemta ir is to koks ruskanas atrode vaikino veidas, Viktorija turejo suprasti, kad pati to nezinodama, "uzpyle druskos ant zaizdos, kuri akivaizdziai vis dar kraujavo".
-Tai juk tavo prigimtis,-siek tiek suraukes antakius jis ne visai suprato kodel hibride, uzaugusi seimoje, kurioje maitinimasis krauju buvo norma, galejo taip imti ir laisva valia atsisakyti to, kas jai buvo butina tam, kad isgyventu. -O kas jei atisakydama maitintis darai jam... ar jai, tik dar daugiau zalos?-istares siuos zodzius jis pats nustebo suprates, kad nuosirdziai nori jai padeti, net jei tai reiske tapima kazkieno priespieciu dezute. Nenuleisdamas akiu nuo Lockwood jis tebeziurejo jai i akis kuomet mergina atsidure virs jo, taciau judvieju lupoms susidurus jis susimerke. Jo rankos atsidure jai ant liemens, taciau jausminga scena neuzsitese mat pajutes jos alsavima sau i kakla jis nemaloniai isitempe. Uzsimerkes jis surauke antakius laukdamas kol hibrides iltys susmigs i jo kakla, taciau ji delse. -Viskas gerai,-jo zvilgsnis ir vel susidure su jos visai pries tai, kai jis svelniai pritrauke jos veida arciau savo arterijos. Skausmas buvo astrus, bet trumpalaikis. Viena ranka jis ne pats to nejusdamas isitvere i baltutelaite anklode negailestingai ja sugniauzdamas sau tarp pirstu. -Vik...-laiko tekme tapo sunkiai nusakoma. Jis nezinojo kaip ilgai tai truko, ar kiek kraujo mergina isgere, taciau emes jausti nemalonu galvos svaigima, jis ir vel rankomis sueme jos liemeni. -Vic, uztenka,-merginai ne is karto parodzius nora liautis, jis akimirkai supanikavo, taciau visai netrukus jos lupos atitruko nuo jo kaklo ir jis ir vel galejo matyti jos veida, jos akis. Staiga pajutes keista, bet nenuvaldoma geiduli jis lengvu, manevringu judesiu atsege jos liemenele ir atikrates bereikalingu drabuzeliu, sujunge ju lupas i aistringa bucini. Jis trosko jos kaip dar niekuomet nebuvo troskes jokios kitos moters. Nepaisydamas savo kakle vis dar lengvai kraujuojancios ikandimo zymes jis apverte hibride ir atsidures virs jos, leido savo lupu kamputyje pasirodyti valiukiskam sypsniui. -Nepriprask, gerai?-nepastebeti kaip atkuto kone visi jos jutimai, jos veidas vos tik jos sitemoje atsidure jo kraujas, buvo neimanoma. Dar karta ja pabuciaves, jis eme letai, bet aistringai lupomis tyrineti jos kakla, nestumo deka padidejusias krutis... kai staiga salimais gulejes jo telefonas eme ikyriai vibruoti. -Kas dabar...?-siek tiek atsitraukes Anthony sugriebe telefono rageli ir jame isvydes Lili varda, tiesiog nusviede mobiluji ant grindu. -Ne dabar, Lili,-sumurmojes sau po nosim jis vel nukreipe savo zvilgsni i tamsiaplauke. Sypsena jo veide buvo tikra, nesuvaidinta. Pirma kart jis elgesi taip, kaip deretu elgtis jo metu vaikinui - audringai, neapgalvotai, galbut siek tiek rizikingai ir svarbiausia - megautis akimirka. Visas jo kunas, o ypac tarpukojis, buvo isiaudrines ir jis neketino to slepti. Tai buvo pirmas kartas kai jiedu nebuvo veikiami alkoholio ir tai verte ji neskubeti, jis norejo buti tikras, kad jos norai sutampa su jo paties.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
TAKEN AWAY TO THE DARK SIDE ✽
At any given moment you have the power to say: This is not how the story going to end.
avatar
Anthony Gomez

Good courage in a bad affair is half of the evil overcome.


Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 150
Įstojau : 2016-05-01
Amžius : 24
Miestas : Las Vegas
Meilė : Neisipareigojes
Draugai : Maggie
Rūšis : Beta vilkolakis
Darbo paskirtis : Mechanikas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Gomez'u butas

Rašyti by Sponsored content


Sponsored content


Atgal į viršų Go down

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų

- Similar topics

 
Permissions in this forum:
Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume