T. Lockwood butas

Kuomet jauniausio iš Lockwood šeimos vyrų, gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis, ir jis nustojo būti paprastu vilkolakiu, gyvenimo būdas, pomėgiai taip pat stipriai pakito. Jis buvo valdomas savo vampyriškos pusės, kuri nieko kito netroško, kaip linksmintis. Galu gale jis nustojo lankyti specialius, apmokymus, kuriuos vedė jo giminaitis. Jis iš viso nustojo lysti į bet kokius, atrodo svarbą turinčius reikalus. Viskas kas jam buvo svarbu: medžioklės keliamas pasitenkinimas, pasimaitinimas, prisigėrimas, haliucinogeninių miltelių traukimas į save, nešvarus seksas, miegas dienomis. Šis rytas nebuvo niekuo išskirtiniu. Jis skaniai snaudė ant sofos, iš vakar dienos nesivarginęs net nusirengti. Kambarys buvo prasmirdęs pagiringu kvėpavimu. Kuomet nemalonus klausai bildesys pasiekė jo ausis, labai nepatenkintas, pasistengė atsikelti. Pabiro tuščios alaus skardinės, pakeliui dar tebesimėtė moteriški drabužiai. Nusistebėdamas jis pasisuko, kuomet, užfiksavo kad už sofos į antklodę susivyniojusi miegojo šviesiaplaukė moteris, o jo kelnės tebebuvo prasektos. Greitai susitvarkydamas apačią, pasiekė duris, kurias atidaręs akivaizdžiai susiraukė: - Davina tu bent žinai kiek dabar laiko? - Jam trūko miego, aplamai naktimis iš savęs jis išspausdavo viską, galva ūžė, skrandis reikalavo pasimaitinimo. Ir dabartinis merginos pasirodymas visai nepranašavo nieko gero. Jis neskubėjo pradėti kalbą, o tiesiog pasiekęs sofą, pasilenkė, sujudindamas šviesiaplaukę: - Ei, manau tau geriausia būtu išeiti. - Merginai pradėjus rengtis ir eiti lauk, jis nukreipė savo dėmesį į pasirodžiusią Daviną. Tik dabar supratęs kad ji atėjo čia su reikalu, išskiečia savo rankas: - Mano? Tu įsitikinusi kad pataikei būtent ten, kur ir norėjai? Na bet gerai, dėstyk. Ko nori?

Nelabai kreipdamas dėmesį į tai kad jo kadaise labai tvarkingi namai, pavirto į landyne, klausydamas merginos kalbos, nuo stalo pasiima cigarečių pakelį. Neskubėdamas vykdyti jos prašymo, ištraukia vieną suktinę, kurią pakankamai greitai užsidegęs, įtraukia maloniai karčius dūmus į savo plaučius. Jo galva negalima pasakyti kad jau veikė nepriekaištingai, mat praeitos nakties nuotykiai turėjo šiokių tokių pasekmių. Buvusi vilkolakiška pusė buvo visiškai nuslopinta, ir jam tai ne kiek nerūpėjo, mat dabar gyventi buvo galima vien savo paties malonumui. Dar kurį laiką nieko nesakydamas, palaukė tinkamos progos prasitarti, kaip tik tuo metu, kai mergina nutilo:
- Palauk, man šiandiena sunku susigaudyti. Jus juk gyvenat kartu, tai prie ko čia aš? Meisonas ne mažas vaikas, kurį turėčiau stebėti ir kviestis į pasimatymus su tavimi. Jei turit kokių nors buitinių problemų, malonėkit patys juos ir išspręsti. Aš tikrai nežadu vaidinti su pampersu lakstančio kupidono. - Taileris niekad nebuvo tas asmuo, kuris lindo į asmeninį giminaičio gyvenimą, ko reikalavo ir iš jo pusės. Abu jie buvo suaugę vyrai ir patys laisvai galėjo išspręsti buitines problemas. Tuo labiau, jis nebuvo pasiruošęs palaikyti eilinės Meisono moters pusės, kuomet jos visad keitėsi, o jis kaip ne kaip likdavo jo gimine, amžiams. Traukdamas cigaretės dūmus, pagaliau įsitaisė ant tos pačios sofos, kur snaudė prieš tai. Aišku, matyti merginą tokią sunerimusią buvo šiek tiek gaila, bet, kaip jis ir sakė prieš tai, kištis neturėjo ne menkiausio noro. Užtat, iš savo kelių kišenės ištraukęs telefoną, pametė jį ant stalo, galvos mostu nurodydamas išmanųjį aparatą:
- Gali skambinti pati. Velniop, gali naudotis mano namais, jei jau kitos vietos nerandant, bet tikrai nebandyk manęs prašyti panašių paslaugų. Tai mažu mažiausiai ne mano reikalas. Nelindau į jo santykius su Katherine, nors tuo metu ji man ir nepatiko, nelysiu ir į jūsų.

Smilkstančios cigaretės dūmai, šiek tiek graužė akis, kuomet jis per daug ilgai užlaikydavo filtrą, suspaustą tarp lūpų. Staigus kelis įtraukimai, ir ugnis pagaliau pasiekė filtrą. Pakvipo ne itin maloniai, ir tuomet hibridas atitraukė ranką nuo savo veido, greitu mostu užgesindamas suktinės likučius tam skirtame inde. Reikia pripažinti, kad jis jau labai seniai atsiribojo nuo bet kokių dramų, kurios nuoširdžiai kalbant, dabar atrodė absurdiškai. Visos tos pasakos apie vienintelį partnerį, nuobodų gyvenimą, kuris yra paskandintas į rutiną, viskas buvo taip žmogiška, taip apgailėtina. Ir nors jis visiškai nebe kišo savo nosies į skirtingų rūšių nesantaikas, neketino ir sužlugdyti savęs pastoviuose santykiuose, apie kuriuos dabar burbuliavo Davina. Jam tai atrodė keista, svetima. Paskutinis kartas, kai jis buvo pasiskyręs vienai, buvo daugiau nei prieš kelerius metus. Reese, jam atrodė tobula viskame kame, kol nepadarė to, ko jis niekad nebūtu atleidęs. Jis buvo iš tų žmonių, kurie patys laisvai eidavo į šoną, bet, nepriimdavo to paties iš partnerės pusės, tuo labiau kai į tai buvo įmaišyta giminė. Jis labiau atsilošė į sofos atramą, sukeldamas čiurną ant kitos kojos kelio. Pakeldamas akis į merginą, pagaliau priverčia save perklausti:
- Ir tu manai kad turėdamas ją, jis kaip šunytis, paviliotas mėsos gabalu, atbėgs pas tavęs, prisiekinėdamas amžina meile, ir paprašydamas kad tu tiesiog palauktum, nes dabar jis tiesiog negali jos palikti vienos? - Tai sukėlė prunkštimą, ir jis neigiamai sukratęs galvą, pasistengė nesusijuokti, mat niekad nemanė kad Mason'as pasirašytu tokioms melodramoms. - Paklausyk Davina, tu gera mergaitė. Bet, turi suprasti kad na, kaip čia paaiškinus. geras mergaites veda, kai turi limituotą gyvenimo laiką. Bet kai gyveni amžinai, geros mergaitės nėra tokios jau ir įdomios. Tuo labiau hibridui. Patikėk manimi, juk ir pats esu toks, ir net paliesti tavęs nenorėčiau, nes nujaučiu kad tai tave iš kart prilipdytu prie mano užpakalio. - Užvertęs akis, bei kaip tik tuo metu pakilęs nuo savo vietos, pratęsia: - Tik nepyk, bet tokia tiesa. Ir neverk, neverta. Ankščiau ar veliau, surasi tokį, kuris norės to paties, kaip tu. Ir baik krauti ant Pierce, jei jis ją pasirinko, vadinasi jam su ja gerai. Kitaip, jau seniai būtu išspyręs ją lauk iš savo gyvenimo. Bet kaip matai, taip nėra. Plius, ji visai kitokia nei tu, ji užsiplieskianti, karšta, na ir žinai kaip toliau būna. Tu tuo tarpu, miela, gera, rami. Matai skirtumą? Skonis visad išlieka tas pats, keičiasi moterys, bet jos visos yra panašios viena į kitą. Jūsų sulyginti negaliu. - Krenkštelėdamas, pasigauna savo telefoną, kurį ištiesia į jos pusę: - Gali rašyti žinutę, bet atsimink kad tave perspėjau. Laimingos pabaigos nebus. Nebent aišku, aš ką nors praleidau. - Jo veide pasirodė neutrali šypsena, kuomet jis dar kartą sukratė telefoną, paragindamas ją apsispręsti kaip bus toliau.

- Neblogas pastebėjimas, šventuole. - Paremdamas abiejų rankų delnus sau į kelius, jis pakankamai greitai pakilo nuo sofos, ant kurios prieš tai buvo įsitaisęs. Trūko labai ne daug, ir jis atsirado prie šaldiklio, kuris specialiai buvo pastatytas už baro stalo. Tai buvo vienas iš jam reikalingiausių daiktų, dienos metu. Klausydamas jaunos vilkolakės sąpalionių, neigiamai supurtė galvą. Ji atrodė jam labai beviltiška, tai kėlė juoką. Tačiau bandydamas išlikti kaip galima labiau taktiškas, viso labo veide išspaudė plačią šypseną, kuri tramdė juoko priepuolį. Jis palinko prie šaldiklio, kuris buvo iki pusės pripildytas kraujo paketais, kuriuos nugvelbė tiesiai iš vietinės ligoninės. Jis net nesivargino vykti į kitą miestą, kad sukelti mažiau įtarimo, jam tai buvo neaktualu. Vien todėl, kad tai butu laiko gaišimas, o svarbiausia, jis jautėsi nesutramdomas, tad kokia prasmė slėptis? Jo aukos buvo paliekamos, neslepiamos, ir tai jo nejaudino. Tvirtai pirštais suimdamas paketą, jis pasigavo tikro krištolo taurę, kaip tik tuo metu atsukdamas žvilgsnį į vilkolakę: - Tu labai įsitempusi. Tavo drabužiai, makiažas, visą tai atrodo įdomiai. Bet, tai kaip tu kalbi... - Jis nebaigė savo kalbos, atitinkamai praplėsdamas akių vokus, ir tai palydėdamas labai lėtu galvos supurtymu. - Tai, lyg ištraukta iš tų telenovelių, kurias žiūri senos, gyvenimu nusivylusios moterys. Keiskis šitai, o ne kalbėk nesąmones. - Supildamas dar atitinkamai šviežią kraują į taurę, atrėmė savo alkūnes į baro stalą, tokiu būdu atskirdamas save nuo Davinos vien tik šiuo baldu. Jis matė kaip merginai nemalonu klausytis jo kalbos, bet ką jis galėjo padaryti? Meluoti, sekdamas pasakas apie tai kad ji tobula, o jo giminė yra užkietėję šikniai, kurie ima tik tai kas jiems įdomu, o kai atsibosta, pameta šalin? Neigiamas galvos krestelėjimas, ir jis vėl įsistebeilijo į sofą, kuri jam kėlė malonius prisiminimus apie vakarykštę naktį. Jis daugiau laiko ėmė skirti vampyrų tarpe, nors prieš tai ir niekino tuos padarus. Dabar jie kaip niekad atrodė sutverti linksmybėms, ypatingai viena, Nadia. Niekas nežinojo apie tai, kad su laiku jie ėmė leisti vis daugiau laiko kartu. Tai, kad moteris buvo pasiryžusi viskam, kad pasiekti giliausią euforijos jausmą, jam buvo kaip tik tinkama. vakarykštė naktis taip pat buvo praleista su Petrova, bei blondine, kuri ryte paprašyta apleido jo namus. Visgi, galva tebe skaudėjo, todėl jis manė kad numalšinti tai padės atitinkami pusryčiai, kuriais vos nepaspringo, išgirdęs Davinos apmąstymus balsu: - Nu jo. Dar pasakyk kad bėgsi pas Niklaus, prašydama kad šis tave priimtu į savo armiją hibridų? O kur gausi "doppelganger" kraujo? Katherine, kaip spėju vampyrė, Elena taip pat. Ar pala, maldausi kraujo Niklauso sūnaus? - Tyler buvo paskutinis, kuriam buvo sugirdytas stebuklingas Petrovos linijos kraujas, būtinas atgimimui. Tai vyko pačiu tinkamiausiu metu, nes Katherine tądien nugyveno savo paskutinę dieną, esant žmogumi. Gūžtelėdamas pečiais, paskuba pasisakyti: - Nežinau, nežinau. Tai absurdas.

- Aha, leidžiu tau įsivaizduoti kad man tai nuskambėjo labai įtraukiančiai. Nors ir nežadu vaizduoti, kad taip ir buvo. Nes, mano manymu tau labai akivaizdžiai... - Jis nebaigė savo kalbos, nenorėdamas dar kartą žodžiais užgauti vilkolakės, bet būdamas pačiu savimi, kilstelėjo savo rabką, bei rodomuoju pirštu apsuko apskritimą aplink smulkinį. Tuomet riebiai gurkštelėdamas atšaldyto kraujo, kurio buvo prieš tai įsipylęs, žvilgsnį nukreipė į savo mobilų telefoną. Iš dalies jis manė kad žinutė nuo Mason'o, nes pats skambučių nelaukė. Tačiau šią mintį į šalį atmetė buto koridoriuje pasigirdęs giminaičio balsas. Jis mikliai pastatęs taurę ant stalo, peršoko per jį, tokiu būdu pasirodydamas ir leisdamas suprasti kad ne jo mintis buvo pasiprašyti kad Mason čia atvažiuotu.
- Mes čia. Ir kol nepradėjai man skaityti moralo, turiu pabrėžti kad priprašyti kad atvažiuotum, buvo toli gražu ne mano mintis. - Kalbėdamas galvos mostu nurodo pagrindiniame kambary esančią merginą. Kuomet jo tolimesnius veiksmus pasekė neigiamas galvos supurtymas, jis pasitraukė nuo kelio. Nebuvo tikras, kaip tęsis pokalbis tarp šių dviejų žmonių, todėl susikišdamas rankas į savo džinsų kišenes, perklausia: - Galiu surūkyti kelias cigaretes balkone, priversdamas save negirdėti to, apie ką žadat kalbėti. Nes ir dabar nuo jos ausys zvimbia. Arba galiu jums duoti kelias valandas, ir eiti. Na, - Nuleisdamas žvilgsnį žemyn, bei tuo pačiu metu išpūsdamas akis, pasistengia surinkti žodžius į vieną krūvą. - Pasivaikščioti parke, pavaizduoti kad grožiuosi gamta. Tau spręsti ar nori likti dviese su, savo drauge. Ar, galiu ir toliau likti savo tėvo buto šeimininku. - Jis tebe buvo šiek tiek apdujęs nuo narkotinių medžiagų, kuriomis pastaruoju metu naudojosi. Tai matėsi, ypatingai dėl to. kad šiandiena jis buvo kandesnis, nei tai būdavo įprastai.

Netrūkus po to, kai jis buvo priverstas tapti hibridu, mažiausiai ko troško, tai kad atsirastu asmuo, kuris aiškintu jam kaip reikėtu tinkamiau gyventi. Jis darė tai, kas jam patiko, ir darė tai gerai. Greičiausiai tai ir buvo viena iš tų priežasčių, kodėl pastaruoju metu jis kuo daugiau laiko pradėjo leisti vampyrų tarpe. Jie buvo labiau atsipalaidavę, labiau linkę siausti, ko Lockwood'o gyvenime be galo trūko. Pastumtas, neliko vaidinti skudurinio žaislo, todėl duodamas atkirti, su atitinkama hibridams jėga, pastūmė jį atgal: - Ir jis nepadarytu nieko! Nežinau kokį tu atsimeni savo brolį, bet galiu tau pasakyti kad jis dar tas kalės vaikas. Tik neįsižeisk, bet tas vyras buvo nieko vertas. O tu... - Davinos pasirodymas, veikiausiai buvo labiausiai tinkamu metu, mat tai labai greitai privertė hibridą užsikišti, nespėjant pasakyti ką nors, ko greičiausiai paskui pasigailėtu. Praeidamas į svetainę, ir kilstelėdamas antakį, kaip tik tuo metu, kai Mason'as ištraukė akivaizdžiai ne buto šeimininko rūbą, papurtęs galvą, pasigavo savo cigaretes: - Verčiau pirmiausia išsiaiškink su savo bobomis, kad jos nesirodytu mano gyvenime. Ypač ši. Ji kalba kaip, užsivedusi ligonė, iš kurios buvo atimtas pliušinis žaislas. Ir spėk kas, tu ir esi tas pliušinukas. - Daugiau nenorėdamas komentuoti, jis nepaspruko iš buto, o paprasčiausiai išėjo į balkoną. Trinktelėdamas durimis, uždarė jas sandariai, kad negirdėti to, kas toliau buvo kalbama. Užtraukdamas vieną cigaretę po kitos, įsipatogino taip, kad nereikėtu judintis dar nemažą laiko tarpą. Blogiausia, kad jis taip ir nepasigavo savo telefono, kuomet peržengė balkono duris. Nors dabar buvo ir diena, jam labai degė suplanuoti ką nors nakčiai.

Vien menkas prisiminimas apie tėvą, privertė jį nusileisti ant žemės. Tas asmuo niekuomet nebuvo šalia, kuomet jo labiausiai reikėjo. Visokiausiai reikalai, kuriuos jis sumesdavo ant verslo susitikimų, buvo svarbiau nei jo šeima. Savo užgrūdintą charakterį, jauniausias Lockwood'as susikūrė pats. Vaikystė buvo sunki, nes jis buvo daugumos nemėgstamas turčių vaikas, kuris kurį laiką nesugebėjo net duoti atkirčio stipresniems tiek fiziškai, tiek emociškai, paaugliams. jam teko pereiti sunkius smurto kelius, ir kiekvieną kartą kai atrodo dar būdamas vaikas, jis kreipėsi į tėvą, tas tik prikišdavo jam tai kad šis yra per daug silpnas, per daug nieko vertas snarglius. Žinoma, tai ugdė jame pyktį, begalinį pykti ant visų. Sportas, tuo metu buvo vienintelis dalykas, kuris jam padėjo stiprėti. Jis kapstėsi pats vienas, kol kažkuriam laikui čia nebuvo atvažiavęs dėdė. Tikriausiai nuo tos dienos, kai šis jam paaiškino gyvenimo prasmę, jis ir tapo tuo kas yra dabar. Mason'as buvo tas asmuo, į kurį šis lygiavosi nuo pat pradžių, todėl apie tėvą net girdėti nenorėjo. Tyler'is nežinojo kiek tas asmuo buvo reikšmingas vilkolakio kaily, jis tik žinojo koks niekam tikęs tėvas šis buvo jam, vyras motinai. Baigusi sudegti cigaretė vos nenudegino jam pirštų, kuomet jis išgirdo kad buto viduje buvo pašauktas vardu. Jis neskubėjo atsisukti, nes šiuo metu buvo slegiamas nusivylimo. Jis nesuprato, kaip galima idealizuoti tą, kuris nepadarė nieko. Neigiamai supurtęs galvą, emociškai buvo pakištas po šaltu dušu, kuomet suvokė kad didžioji dalis jo laikomo kraujo buvo praskiesta su kokaino milteliais.
- Šūdas. - Jis pakankamai greitai šoktelėjo nuo kėdės, kuri buvo pastatyta balkone, ir pradaręs duris, įsistebėjo į Lockwood'ą, kuris akivaizdžiai ne labai tinkamai sureagavo į narkotiką, nuo kurio Tyler'is deja buvo priklausomas. Jam pačiam tai nebeteikė tokio džiaugsmo, dozę pastoviai teko didinti. Greitai suimdamas giminaitį už žastų, privertė vėl sukristi ant sofos. Pats atsisėsdamas priešais ant stalo, kuris buvo apkrautas visokiausiais daiktais, perklausė: - Ar tau niekas nesakė kad naudotis svetimais daiktais nepatartina? - Delnu perbraukęs sau per plaukus, trumpam žvilgtelėjo į merginos pusę, kuomet užvertęs akis, pratęsė: - Koksas, ir aš neturiu ne menkiausio supratimo, kokia dozė ten buvo. Tai praeis, tik kurį laiką būsi labai laimingas. - Prunkštelėjimas staiga pertraukė jo prieš tai buvusią, rimtą kalbą: - Bent mane veikia teigiamai. Turiu omeny, tais momentais aiškiau žinau ko noriu, aštriau jaučiu kas pasiekiama. - Merginos buvimas čia jį trikdė, ypač dėl to, ką ši kalbėjo prieš pasirodant giminaičiui: - Ar būtina kad ji čia pasiliktu? - Jis pasilenkė į priekį, rodomuoju pirštu nurodydamas merginą. - Nes matai, jei tave tai paveiks kaip mane, tuomet aš nenoriu būti liudininku to, ką pradėsit daryti. Žodžiu, nesikrauk, pusvalandis, gal valanda malonių pojūčių ir veikimas pasibaigs. O kadangi tu dar ir alfa, gali trūkti dar trumpiau. - Po pauzės, pratęsia: - Kitą kartą, žinosi kad maitintis pas manęs, tau neapsimoka. - Jis kilstelėdamas savus antakius, pakankamai greitai pakilo nuo stalo, praeidamas pro kambarį, bei pasiekdamas baro šaldytuvą. Šis butas iš anksto buvo įrengtas taip, kad jame būtu tik būtiniausi daiktai. Neskaitant visur besivoliojančių šiukšlių, Tyler nesunkiai surado paprasto kraujo maišelį, kurį pasidėjo ant stalo. - Imk, suaktyvės ne vien tavo veiksmai, bet ir troškimai. Alkis, tame tarpe. Pažadu, šis yra be visokiausių papildomų medžiagų.

Vakaras vienam buvo ilgas, kitam, atvirkščiai pralėkė taip, tarytum būtu visiškai nepastebėtas. Dar bare jauniausio iš Lockwood'ų telefonas ėmė zvimbėti, jis atsiprašė. Kieme jis pakėlė ragelį, o prieš akis pasirodė ne kas kitas, kaip skambinusi persona. Nadia. Moteris, kurios jis troško visa esybe, bet tuo pačiu metu niekuomet nežadėjo jai nieko, o ir jai pačiai nereikėjo nieko, kaip tik gerai leisti laiką. Ji buvo tas inkaras, kuris laiku nusileisdavo, kad Lockwood'as nepadarytu ko nors tokio, ko pataisyti būtu nebe galima. Jis žinojo kad kaip tik šiuo metu ji buvo labiausiai tinkamas asmuo, baigti vakarą kitur. Todėl išklausęs jos pasiūlymą, pasakęs kas nutiko, jis paliko ją kieme, pats grįžo atgal. Tam, kad su keliomis kitomis merginomis išsitempti Mason'ą lauk. Kelionė trūko mažiausiai valandą, jis lėkė, o paskui ant "subinės" lipo Petrovos auto transportas. Galiausiai jis sustojo prie namo, kuriame gyveno Mason'as. Jo aukšte degė šviesa, tai reiškė kad Katherine nesnaudė. Nadia perlipo iš vieno automobilio į kitą, kuomet jis nukreipė savo akis į merginos pusė. Jos žvilgsnis buvo smerkiantis, žinoma, dar vienos problemos motinai, ji neketino padaryti, nors pati ir buvo tokia pat nurauta, kaip ir ji. Tyler'is neatsisuko į giminaičio pusę, tik dėbtelėdamas į priekinio veidrodžio stiklą, tarė:
- Aš gailiuosi to, kad tau teko pamatyti tai, kuo gyvenu. Bet tai buvo mano paties, asmeninis pasirinkimas, tai kas nutiko šiandiena, neturėjo pasiekti tavo organizmo. Eik namo, nekelk triukšmo. Susirink daiktus, per tą laiką mes atsikratysime tomis, kurios gale. Viena iš merginų buvo mirusi, menkas neapdairumas, bet akivaizdžiai merginos organizmas neatlaikė. Jis nekaltino, velniai griebtu irgi buvo ne kartą padaręs kažką panašaus. Jis viso labo kalbėjo labai lėtai, ir aiškiai: - Esu tikras, kad su tokiu tavimi, geriausiai susitvarkys tik ji. - Jis galvos mostu nurodė langų, kuriuose dar degė šviesa. Buvo per daug vėlyvas laikas, todėl visos kitos šviesios namuose buvo užgesintos. - Mason?! Tu dar čia? Juk sakiau susirenki daiktus ir atsivelki savo subinę atgal, kartu su Katherine. Su ja viena irgi nepaliksim. Važiuosim kai kur. Bet laikas spaudžia, tad, būk toks pavyzdingas ir padaryk ko prašau. - Jo balsas toli gražu nebuvo su prašymo gaidele, greičiau su liepiama. Kuomet jis vėl atsisuko į Nadia, numanė, kad laikas, kurį jie suplanavo praleisti su labai išderinta žmonių kompanija, turėjo būti labai komplikuotas. Bet pabūti toliau nuo mirtingų žmonių, šiuo metu buvo būtina kiekvienam iš keturių.