Sebastian Coombs

sebastian coombs

"ar kada nors susimastei apie tai, kad iš tiesų manęs nepažįsti? "

► VARDAS, PAVARDĖ, PRAVARDĖS: Sebastian "Bash" Coombs. Atsižvelgiant į skirtingas epochas, kuriuose gyveno, jį vadino skirtingai.
► GIMIMO DATA / KIEK ŠIUO METU METŲ: Birželio 16, 1532 (25-iu jo amžius sustojo / šiuo metu gyvena jau 482 metus).
► IŠ KUR KILĘS / KUR ŠIUO METU GYVENA: Yra kilęs iš Château de Fontainebleau, Prancūzijos. Tačiau pastovios gyvenamosios vietos neturi.
► SEKSUALINĖ ORIENTACIJA: Visapusiškai tradicinė, traukia tik moteriškosios lyties atstovės. Ir kuo daugiau, tuo geriau.
► ŠEIMOS NARIAI IR DRAUGAI: Faye Carrington (greičiausiai ji yra vienintelė persona, su kuria taip ilgai palaiko ryšius, ir gali pasakyti kad ja pasitiki).
► ĮVARDINAMI PRIEŠAI: Praktiškai visi asmenys, kuriuos galėjo įvardinti savo pastoviais priešais, jau seniai yra palaidoti. Šiuo metu tokių neturi.
► DABARTINĖ VEIKLA / SIEKIAMI TIKSLIAI: Šiuo metu konkretaus plano neturi, apart tai kad visa siela trokšta sužinoti daugiau informacijos apie savo kilmę, ir kokias sąsajas su tuo turi taip įvardinami "keliautojai", kurie kadaise sugebėjo sugriauti jo atrodo visiškai tobulą gyvenimą.

"jei aš tai padarysiu, tai bus dėl tavęs, o ne dėl šalies kurią turėsiu valdyti"

► ŠIEK TIEK GYVENIMO ISTORIJOS: 1532 metais, karališkoje šeimoje gimė antrasis vaikas. Karalius Henris II buvo palaimintas tuo, kad nuo savo teisėtos meilužės gavo sūnų. Ir nors karaliui visuomet buvo svarbus jo pirmagimis, "benkarto" taip pat neskriaudė dėmesio stoka. Fransis (pirmasis Henrio II sūnus), kartu su Sebastianu augo gaudami toli gražu ne lepinimus ir nesibaigiančius aukštuomenės vakarėlius. Jie buvo ugdomi remiantis tuometinių standartų. Kuomet Fransis mokėsi istorijos, mokėsi pagrindų kaip būti geru karaliumi, Sebastianas buvo matomas kaip geras karys. Sunkios kovos, ne kartą matyti mūšiai, ir ištvermės išbandymas - buvo jaunojo karaliaus sūnaus kasdienybė. Visą tai tęsėsi tol, kol į karaliaus Henrio II karalystę įžengė Škotijos karalienė, Mėrė. Neapsakomo grožio moteris, kuri nuo pat savo gimimo buvo "pažadėta" Prancūzijos sosto įpėdiniui į žmonas. Sebastianas, akimirksniu "puolė" į meilės pinkles, kategoriškai nusižiūrėdamas ne sau skirtą moterį. Jis puikiai suprato tai, kad karaliumi niekuomet nebus, o tai reiškia kad niekuomet neturės jos, Mėrės. Tačiau tai buvo ne kliutis, kuomet prasidėjo karas su aplinkinių žemių valdovais, o svarbiausia su anglų žemių valdovais. Sąmokslai laukė iš visų pusių, tuo pačiu metu puolė ir taip vadinami "keliautojai", kurie savo ruožtu atlikinėjo baisiausias žmonių aukas savo "dievams". Sebastiano biologinė motina, priklausė taip vadinama "kultui", todėl jaunasis vaikinukas kuo puikiausiai suprato kiekvienos aukos reikšmę, kol tai nepalietė jo išrinktos moters, brolio sužadėtinės - Mėrės. Aišku, jis padarė viską, kad apsaugoti ją nuo tų asmenų, ir už tai turėjo atlikti bausmę. Išgelbėjęs vieną gyvybę, turėjo atimti kitą. Ir jis tai padarė. Kuomet puolimai nesibaigė, Henris II baimindamasis dėl savo pirmagimio gyvybės, privertė jį atsisakyti sosto, jam paskirdamas savo "benkartą", kuris kaip ne kaip bet fiziškai buvo stipresnis. Gal ne toks iškilmingas, gal neapmokytas valdyti šalį, tačiau bent jau pakankamai stiprus kad išgyventu. Skubos tvarka buvo paskelbta karūnacijos data, ir žinoma vestuvės. Atrodo jis gavo visiškai viską, ko troško: valdžią, kurio nebuvo jam skirta nuo pat gimimo, sostą, apie kurį neturėjo teisės net pasvajoti ir moterį, kurios troško visu kūnu ir siela. Naivu buvo tikėtis, kad viskas taip ir bus...
Laikas bėgo, ir jis pagaliau "gavo" Škotijos karalienės pasitikėjimą, palankumą ir net meilę. Jie buvo tobula pora, apie kurią visi kalbėjo. Kažkuriuo metu jis netgi pamiršo kad kartu su ja, ant jo pečių krito didžiulė atsakomybė. Bet, tuo metu tai atrodė visiškai nesvarbu. Naktį prieš karūnavimą, mergina buvo pagrobta "keliautojų" kulto, kuris pasirūpino kad Sebastianas turėtu galimybę atsekti jų pėdomis. Jis aišku neapgalvodamas nieko, pasileido į savo moters paieškas, ir pateko tiesiai į pinkles. "Kėliautojai" tuo metu baiginėjo paaukojimo ritualą, kurį jis laimei nutraukė. Išgelbėdamas merginą, jis pasirašė nuosprendį pačiam sau. Staigus galvos skausmas, persipynęs su lūžtančių kaulų garsais, pojūčiais, buvo nepakeliamas. Jis krito prieš išrinktosios kojas, kone staugdamas iš skausmo. Jo akys, įgavo ryškų oranžinį atspalvį, kuris tamsoje kone švietė. Kulto dėka jis oficialiai tapo mėnulio vergu, vilkolakiu, pasmerktu egzistuoti tol, kol nebus sunaikintas. Tokio kraupaus vaizdo Mėrė išsigando. Ji nebe matė jame to paties vyro, kurį pamilo. Priešais tebuvo žvėris, ne žmogus, nevertas gyventi. Net tada kai virsmas liovėsi, mat jis sugebėjo tai kažkaip suvaldyti, Škotijos karalienė neleido jam prisiartinti. Ji te pasakė vieną, kad pasakys visiems kad jis žuvo nuo kulto rankų, ir vardan visų saugumo jis turi dingti. Nes nei ji, nei kas kitas nesusitaikys su tuo, kad soste sėdės monstras. Sebastianas su "kiaurai perverta išdavystės širdimi", pasileido šalin. Jis bėgo tol, tiek ilgai, tiek toli, kad sunku pasakyti ar praėjo kelios valandos, ar kelios savaitės. Jis nesustojo, negalėjo sau to leisti. Nes jei būtu, vadinasi būtu grįžęs atgal ir kovojęs dėl savo laimės nepaisant visko. Bet jis suprato vieną, jis negalėjo taip pasielgti su sau brangiais asmenimis. Neaišku buvo kas jis ir ką gali padaryti, kuomet nesugebės savęs suvaldyti. Jau po kelių mėnesių Mėrė ištekėjo su Fransio, kuris užėmė sostą.  Sebastianas tuo tarpu, visiškai atsitraukė nuo savo buvusio gyvenimo.
Šiuo metu, jis yra vadinamas "vienišu vilku", kuriam svarbiausia yra jo paties interesai, o ne kažkieno kito. Jis stiprus, jo kraujas yra ypatingas tiek dėl savo kilmės, tiek dėl to kad jo biologinė motina priklausė "keliautojų" kultui. Per savo egzistavimo laikotarpį įgavo daug patirties, daug išminties ir ne ką mažiau stiprybės. Jis vienas seniausių, iki šiol išgyvenusių vilkų. Ne viena "gauja" bandė įgauti jo palankumą, prisitraukiant prie savęs, tačiau kiekvieną kartą tai pasibaigdavo fiasko, nes Sebastianas tiesiog nėra sudomintas būti vienos ar kitos grupės dalimi. Negena to, šiuo metu jis yra vienintelis asmuo, kuris turi specialų durklą, kuris geba keliautoją išsiųsti į kitą pasaulį. Tačiau šia informacija jis nėra linkęs dalintis, mat, savarankiškai naikina tą padermę.

"tai buvo paskutinis kartas, kai leidau sau pasitikėti žmonėmis"

► TRUMPAS CHARAKTERIO APIBŪDINIMAS: Jis gyvena jau ne vieną šimtmetį, todėl drąsiai galima pasakyti kad jo charakteristika yra stipriai užgrūdinta. Jis stiprus, niekam nepavaldus ir niekad nepasiduodantis asmuo. Jis vienas iš tų, kurie labai retai gali kam nors pasakyti kad jį/ją brangina. Jis netiki meile, kuri "išgelbės pasaulį". Jis vengia pastovumo, bei vadovaujasi mintimi "jei neišd*lkinsi kito, išd*lkins tave", todėl viskame visad yra pirmas. Nepasitiki beveik niekuo, apart savimi pačiu. Turi labai daug kompromituojančios informacijos prieš kitus, o pats negali pasigirti silpnomis vietomis. Tuo pačiu metu, su tinkamais žmonėmis, jis yra labai atsipalaidavęs, linksmas asmuo. Dažnai gebantis save įvardinti kaip "kompanijos siela", linkęs į komunikabilumą.