Sebastian'o Coombs butas

Puslapis 12 1, 2  Next

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down

Sebastian'o Coombs butas

Rašyti by Samuel Redford on Sk. 02 16, 2014 10:53 am

Laikini namai, kuriuose esant reikalui galima jį surasti.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

 What's Left In
"I eat innocent meat, the house wife I will beat, the prolife I will kill. What you won't do, I will."


Samuel Redford

Capitalism made it this way, old fashioned fascism will take it away.


Pranešimų skaičius : 203
Įstojau : 2014-02-16

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Sebastian'o Coombs butas

Rašyti by Andrea Argent on Tr. 03 05, 2014 11:56 am

{Tarkim, prieš tai dar pasidomėjusi kur ją sudominęs vilkolakis apsistoja, kuomet būna mieste, būtent ten dabar ir atvažiuoja. Palikdama automobilį netoli įėjimo, pasigauna porą kaimynų, kurių pagalbą "užtempia" sužeistąjį į reikiamą aukštą ir į patį butą. Prieš tai, žinoma, dar pasiimdama jo raktus, kurių pagalba ir patenka į vidų (Pastaba: butas seniai yra apleistas, neturi savininko. Todėl galima sakyti, kad Sebastianas kol kas ir pats čia gyvena neteisėtai). Pasirūpinusi, kad pagalbininkai nutemtų vyrą iki pat lovos bei ten jį paliktų, o paskui pamiršę savo žygdarbį išsinešdintų lauk, uždaro duris jiems prieš nosį. Likusi viena su Sebastianu, prieina arčiau jo. Žinodama, kad vilkolakio taip lengvai nenužudysi, tačiau stebėdamasi, kad žaizdos gyja taip lėtai, nusprendžia bent jau kurį laiką, kol vyras pabus likti su juo. Tad, kol Coombs yra be sąmonės, ji paslampinėja po buto patalpas palikdama jį miegoti vieną. Tikėdamasi, kad gal jai pavyks rasti ką nors naudingo, kas padėtų vilką greičiau sugrąžinti į savas vėžias}

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
We tear, we climb into the sky We won't fall back to Earth tonight Your skin, your eyes, your every breath No sin, no fear, no regrets, no defeat Just two hearts in victory Lay it bare, lay with me

Andrea Argent

No one is going to respect you until you show who you are.


Pranešimų skaičius : 766
Įstojau : 2012-09-27
Amžius : 26
Miestas : Bruklinas
Meilė : Elijah Mikaelson
Draugai : Katherine Pierce
Rūšis : Hibridė
Darbo paskirtis : Barmenė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://www.youtube.com/watch?v=I3nctEF0W8E

Atgal į viršų Go down

Re: Sebastian'o Coombs butas

Rašyti by Samuel Redford on Tr. 03 05, 2014 12:14 pm

Susidūrimas su paderme, kurios jis nemėgsta visa savo siela, buvo per daug sekinantis. Ir neskaitant to kad jis kovėsi iki pat paskutinės akimirkos, tiek kiekiu, tiek savo galiomis šie buvo pranašesni. Ir jam ne kiek nepadėjo tai, kad jis ir pats nebuvo tipiniu vilkolakiu. Galimas daiktas, kad tai atvirkščiai tik dar labiau pakišo koją. Svarbiausia, durklas, kuris sunaikina tuos "raganius" buvo saugiai paslėptas, todėl ne vienas jų, nesugebėjo pasiekti užsibrėžto tikslo. Jis liko gyvas, o daiktas kurio jiems reikėjo, liko nepaliestas. Tai reiškė tik vieną, jei Sebastianas pakils iš beveik mirusių tarpo, jis pasieks juos visus, ir po vieną sunaikins. Nes, atleidimas niekad nebuvo jam artima savybė. Tačiau, reikia paminėti kad paskutinis, nelauktas susidūrimas su automobiliu, jam nepridėjo pliusų prie pasveikimo. Kaulai tebebuvo lūžę, o žaizdos ne kiek netroško trauktis, nors paviršinis kraujas palengva ėmė krešėti. Patalai, ant kurių buvo paguldytas, pakankamai greitai nusidažė krauju. Sunkiai priversdamas save pramerkti akis, tuo pačiu metu skausmingai susiraukia. Maudė visą kūną, nuo minimaliausio raumens, iki labiausiai sutrupinto kaulo. Buvo akivaizdu, net norėdamas jis nesugebėtu pakilti, nes abi kojos buvo lūžusios. Tačiau girdėdamas kad kažkas dar yra jo namuose, kuriuose neaišku kaip atsidūrė, sukandęs dantis, pasistengia greitai atsikelti nuo lovos. Tačiau tam sukėlus tik dar daugiau skausmo, gana greitai atkrenta atgal, ką paseka skausmo sukeltas riaumojimas, labiau primenantis sužeisto vilko ir pikto žmogaus balsų atgarsius.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

 What's Left In
"I eat innocent meat, the house wife I will beat, the prolife I will kill. What you won't do, I will."


Samuel Redford

Capitalism made it this way, old fashioned fascism will take it away.


Pranešimų skaičius : 203
Įstojau : 2014-02-16

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Sebastian'o Coombs butas

Rašyti by Andrea Argent on Tr. 03 05, 2014 12:39 pm

{Nepraleisdama progos pašniukštinėti po vyro patalpas, visgi ką gali žinoti, gal atras kažką tokio, kas jai bus naudinga, savo "paieškas" užbaigia virtuvėje. Kadangi jos raganavimai apima ne tik antgamtinių galių sferą, žinodama ne vieną receptą, kuris padėtų pagreitinti žaizdų gijimą, išverda atitinkamų žolelių gėrimą. Girdėdama šurmulius išduodančius, kad vyras jau atsibudo, leidžia veide pasirodyti savimi patenkintai šypsenai. Neskubėdama supila nuovirą į puodelį, kuri suėmusi abejomis rankomis, nužingsiuoja link miegamojo. Pasiekdama gulintį vyrą, atsisėda visai šalia, ant lovos šono, o nedidelį puodelį pastato ant čia pat esančio naktinio stalo. Įsistebėdama į vyro sužalotą veidą, suima jo delną, nestipriai suspausdama savajame} - Ei, sveikas sugrįžęs į gyvųjų karalystę. Stenkis daug nejudėti. Kad ir koks stiprus esi, dabar geriausia ką gali padaryti, tai ramiai gulėti. Aš būsiu šalia. - {Neskaitant fakto, kad ji neturi nei vieno asmens, kuris jai rūpėtų, nes per visą savo egzistencijos laikotarpį geriausiai išmoko vieną pamoką - pasitikėti galima tik savimi, šį kartą jos žvilgsnis išdavė visai ką kitą. Svarbiausia, tai nebuvo vaidyba bandant įsijausti į vaidmenį} - Ir po velnių, Sebastianai, apie ką galvojai, kad nusprendei pasivaikščioti vidurį gatvės? Aš jau spėjau pagalvoti, kad praradau tave vos susigrąžinusi. Daugiau niekada manęs taip negąsdink, supratai? - {Vis dar nepaleisdama jo rankos, laisvąja pasiekia puodelį. Kuomet žvilgsniu užkabina vyro veidą, pratęsia} - Tavo žaizdos gyja lėčiau, nei tikėjausi. Šitas gėrimas tau padės atsigauti greičiau. Tik nesiraukyk, skanu nebus. Tačiau veiksminga.- {Neįduodama puodo jam į rankas, tiesiog prikiša jį jam prie lūpų, jei jis neprieštarauja, prieš tai dar kiek palenkia jo galvą, kad būtų patogiau}

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
We tear, we climb into the sky We won't fall back to Earth tonight Your skin, your eyes, your every breath No sin, no fear, no regrets, no defeat Just two hearts in victory Lay it bare, lay with me

Andrea Argent

No one is going to respect you until you show who you are.


Pranešimų skaičius : 766
Įstojau : 2012-09-27
Amžius : 26
Miestas : Bruklinas
Meilė : Elijah Mikaelson
Draugai : Katherine Pierce
Rūšis : Hibridė
Darbo paskirtis : Barmenė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://www.youtube.com/watch?v=I3nctEF0W8E

Atgal į viršų Go down

Re: Sebastian'o Coombs butas

Rašyti by Samuel Redford on Tr. 03 05, 2014 12:53 pm

Nepaisant skausmo, kuris akivaizdžiai atsispindėjo jame: šaltas prakaitas, išpylęs kaktą, busi susimaišęs su krešėti pradėjusių krauju, išbalimas ir galiausiai šaltkrėtis, viskas bylojo apie tai, kad jam nesidaro geriau, gal net atvirkščiai. Visgi, iki pat tos akimirkos, kuomet į kambarį įžengė Argent apsimetanti moteris, suraukdamas savo antakius, jau nebe buvo nusiteikęs vaidinti. Buvo akivaizdu vieną, ji "keliautoja", viena iš tų, kurie iš paskutinių stengėsi pašalinti jį iš gyvenimo. Išklausydamas merginos kalbos, tik tuomet kai ši suima jo ranką, skausmingai, tačiau apsisukdamas pakankamai greitai, stipriai suima ją už riešo, visu kūnu patraukdamas arčiau prie savęs. Kone sudurdamas abiejų veidus, pro sukastus dantis, iškošia tiesą: - Tu manęs neapmulkinsi. Tu ne Andrea. - Sunkiai kvėpuodamas, nes vidiniai organai praktiškai nebe atlieka jiems paskirtos funkcijos, kas išdavė pamėlusio atspalvio lūpos, vaizdingai neigiamai supurto galvą, ko pasekoje, su matoma neapykanta, neskaitant to fakto, kad per tuos kelis susitikimus su ja, jis spėjo prie jos, būtent prie jos, o ne prie savosios draugės, priprasti, pratęsia savo mintį: - Tu viena iš jų. Tu keliautoja. Nesuprantu tik vieno, kodėl ne taip kaip kiti, nepribaigei manęs kuomet turėjai tokią progą? Nes daugiau tokios nebe pasikartos, tą galiu tau mažu mažiausiai pažadėti.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

 What's Left In
"I eat innocent meat, the house wife I will beat, the prolife I will kill. What you won't do, I will."


Samuel Redford

Capitalism made it this way, old fashioned fascism will take it away.


Pranešimų skaičius : 203
Įstojau : 2014-02-16

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Sebastian'o Coombs butas

Rašyti by Andrea Argent on Tr. 03 05, 2014 1:18 pm

{Kadangi gavosi taip, kad ji net nespėjo nuo naktinio staliuko paimti puodo, kurio viduje buvo supiltas gydomasis nuoviras, vos tik yra suimama už riešo ir grubiai pritraukiama arčiau vyro, nepatenkintą žvilgsnį pasuka link jo. Tačiau netrukus pasimetimą išduodančią veido išraišką pakeičia šypsena. Laisvąja ranka švelniai perbraukdama per sužalotą vyro skruostą pusgarsiu taria}
- O gaila, šis apsimetinėjimo žaidimas man jau pradėjo patikti. - {Nykščiu perbraukdama per jo lūpas, vis dar stebi vyro veidą, kuris per kartu praleistą laiką tampa jai artimas. Ko gero tai ir buvo vienas iš faktorių, kurių ji nenorėjo sau pripažinti, tačiau nulėmusių jos norą leisti jam gyventi} - Esi teisus, aš ne tavo draugė ir taip, jau daugiau nei du tūkstančius metų priklausau taip vadinamų keliautojų klanui. Tačiau man įdomu, kaip supratai, kad bendrauji ne su Andrea? Kaip aš išsidaviau? Ir ką tokio padarei mano "draugams", kad jie nori tave pašalinti? Keliautojai be reikalo nepuola. - {Nusišypsojusi, pasinaudoja, kad šiuo metu Sebas nepasižymi didele jėga, kas būtų priešingai, jei jis būtų sveikas, staigiu rankos mostu ištraukia savo ranką iš jo gniaužtų. Tačiau vietoje to, kad pasitrauktų, prislenka arčiau. Sudarydama labai minimalų atstumą tarp jo ir savo lūpų}
- Sebastianai, tu man per daug patinki, kad leisčiau tau taip greitai pasišalinti iš gyvenimo. Tačiau esi per daug silpnas, kad mane sunaikintum. Tai paprasčiausiai neįmanoma. Todėl nesimėtyk pažadais, kurių niekada neįgyvendinsi.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
We tear, we climb into the sky We won't fall back to Earth tonight Your skin, your eyes, your every breath No sin, no fear, no regrets, no defeat Just two hearts in victory Lay it bare, lay with me

Andrea Argent

No one is going to respect you until you show who you are.


Pranešimų skaičius : 766
Įstojau : 2012-09-27
Amžius : 26
Miestas : Bruklinas
Meilė : Elijah Mikaelson
Draugai : Katherine Pierce
Rūšis : Hibridė
Darbo paskirtis : Barmenė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://www.youtube.com/watch?v=I3nctEF0W8E

Atgal į viršų Go down

Re: Sebastian'o Coombs butas

Rašyti by Samuel Redford on Tr. 03 05, 2014 1:39 pm

Nebūdamas pratęs prie savęs prisileisti žmones, ypatingai jei šie turi "talentą" prisikasti iki sielos likučių, kuriuos jis kaip niekad puikiai slėpė po skydu, kurio atrodo nebuvo įmanoma pralaužti net galingiausiais burtais. Laikotarpis, kuriame jis gimė, bei pragyveno iki tam tikro laiko, kuomet tapo nemirtingu, buvo ypatingai sunkus. Silpni charakteriai krisdavo, stiprieji turėdavo teisę kautis dėl savo išlikimo. Išgyvenęs iki pat šios dienos, buvo pratęs save laikyti stipriu. Jis neturėjo ant tiek artimų žmonių, kad būtu galima juos palaikyti silpnosiomis vietomis. Jis neturėjo nieko, kas vertė ji būti beveik nepalaužiamu. Tvirtai spausdamas merginos ranką, stengėsi jos akyse įmatyti taip aiškiai nerodomą priežastį, kodėl ji žaidžia su šiuo kūnu, kurį yra užvaldžiusi, kokia yra viso to prasmė? Laikydamas sukandęs dantis, greičiau iš pykčio, nei kad iš skausmo, lemtinga akimirka nusuka savo veidą, kuomet mergina parodo norą jį ištirti savais pirštais. Išlaikydamas paniekinančią išraišką, pagaliau taria:
- Kad tu ne Andrea, supratau vos tik tave pamatęs. - Kuomet pasuka savo veidą atgal į pašnekovę, trumpam sulaiko kvėpavimą, nes šiuo metu net menkiausias krustelėjimas, jam teikė neapsakomo skausmo bangas: - Tave išdavė kiekvienas žodis, kiekvienas veiksmas. Andrea yra visiškai kitokia, nei tu. Gailiuosi tik vieno, kad nesunaikinau tave pirmai progai pasitaikius. - Teigiamai linktelėdamas galva, suraukia savus antakius, kuomet ji netiesiogiai leidžia šiam suprasti, kad ji prisirišo prie jo tiek pat, kiek ir jis prie jos. Tačiau priešingai nei keliautoja, jis nebuvo pasiruošęs sau to pripažinti. Per savo gyvenimą, jis leido sau pamilti tik vieną moterį, ir ji buvo paskutinė, kuriai atsivėrė. Merginai išrovus savo ranką iš jo gniaužtu, staigiai sulaiko kvėpavimą, nes šis veiksmas, per jo pastebimą įsitempimą, viso labo atvėrė vieną iš palaipsniui gyti pradėjusių durtinių žaizdų: - Aš niekuomet nežadu to, ko negaliu padaryti. Bent minimaliai pasidomėdama manimi, būtum tai nesunkiai supratusi. - Susiaurindamas savo akių vokus, bei tuo pačiu metu padarydamas šiokią tokią pauzę, pabaigia monologu, persipynusiu su įžanginiu prunkštimu: - Tai gal pati ir paklausk savo draugų, apie tai kodėl jie puola. - Nemažindamas to menko atstumo, kuris iš šalies atrodytu kaip bučinio preliudiją, pašaipiai sujudina antakius.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

 What's Left In
"I eat innocent meat, the house wife I will beat, the prolife I will kill. What you won't do, I will."


Samuel Redford

Capitalism made it this way, old fashioned fascism will take it away.


Pranešimų skaičius : 203
Įstojau : 2014-02-16

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Sebastian'o Coombs butas

Rašyti by Andrea Argent on Tr. 03 05, 2014 2:20 pm

{Stebėdama, kaip jis rodo savo priešiškumą nesileisdamas būti liečiamas, šyptelėjusi neigiamai supurto galvą. Net nežiūrėdama į savo ranką, kuri tuo metu vis dar buvo suspausta vaikino gniaužtų, neparodo didelio pasipriešinimo jo grubumui. Sebastianui tik patvirtinusi, kad ne ji viena žaidė apsimetinėjimo žaidimą, tik plačiau nusišypso} - Vadinasi aš neklydau galvodama, kad nesi toks ir kvailas. Pagirtina, išnarpliojai paslaptį pats vienas daug greičiau nei tai sugebėjo padaryti kiti. - {Jam užsiminusi, kad ragana ir Andrea yra per daug skirtingos, kad būtų laikomos tuo pačiu asmeniu, nežymiai palenkia galvą. Nesunkiai matydama skausmą kurį dabar turi tverti vilkolakis, susiaurina žvilgsnį. Atvirkščiai nei praeitais kartais, dabar jai nesuteikė malonumo matyti kaip kenčia būtent jis} - Nagi, ar tikrai gailiesi to, kad manęs nesunaikinai, ar tiesiog dabar bandai meluoti pats sau, Sebastianai? Leisk pasikartosiu pasakydama, kad manimi neatsikratysi. Daug kas bandė mane išsiųsti į kitą pasaulį ir nei vienam tokie bandymai nepavyko. Todėl savo paties labui, nelaikyk tos minties, kuri yra neįgyvendinama. O dėl tavo draugės... - {Truktelėjusi pečiais, pratęsia pradėtą mintį} - Užmiršk ją. Andrėja buvo naudinga, nes per ją aš nesunkiai pasiekiau ir vis dar sėkmingai siekiu sau užsibrėžtus tikslus. Pasirodo ji yra įsisukusi tarp tokių personų, su kuriomis aš turiu nesuvestų sąskaitų. Galiausiai, vampyrės jau nebėra. Susitaikyk su šia mintimi, brangusis. - {Jam tik dar kartą patvirtinus, kad jis gali su ja susidoroti, nesusilaikydama nusišypso dar kartą. Mat ji pati yra visai kitokios nuomonės. Ypač dabar jai atrodo šmaikštu, kuomet tokios būsenos asmuo jai grasina sunaikinimu. Nesumažindama atstumo, o kaip tik pasielgdama priešingai, leidžia jų lūpoms susiliesti} - M, nesusimaišyk, jie nėra mano draugai. Aš esu pakankamai stipri, kad veikčiau viena. Ko negaliu pasakyti apie kitus keliautojus. - {Kuomet atsitraukia, tačiau ne pilnai, perklausia} - Nagi, kuo nusikaltai prieš juos? Juk turi būti kažkokia istorija surišta su tavimi ir jais? Pažadu, niekam nieko neišduosiu.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
We tear, we climb into the sky We won't fall back to Earth tonight Your skin, your eyes, your every breath No sin, no fear, no regrets, no defeat Just two hearts in victory Lay it bare, lay with me

Andrea Argent

No one is going to respect you until you show who you are.


Pranešimų skaičius : 766
Įstojau : 2012-09-27
Amžius : 26
Miestas : Bruklinas
Meilė : Elijah Mikaelson
Draugai : Katherine Pierce
Rūšis : Hibridė
Darbo paskirtis : Barmenė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://www.youtube.com/watch?v=I3nctEF0W8E

Atgal į viršų Go down

Re: Sebastian'o Coombs butas

Rašyti by Samuel Redford on Tr. 03 05, 2014 2:42 pm

Kažkuriuo momentu, nuleidęs savo šviesias akis, leido prie pat buvusiai moteriai netrukdomai išdėstyti savo nuomonę apie tai kas sugebėjo pastebėti kad ji "apsimetėlė", o kas liko apkvailintas. Kuomet mintyse perbėgo per paskutinius susitikimus su "keliautoja", pajunta kaip nesamas gumbas užspaudžia gerklę. Atrodo kad jis pats paspringo melu, kuriam padėjo klestėti. Neskaitant to, kad iki pat šios akimirkos labiau už viską troško susigrąžinti apsėstą draugę, dabar motyvacija sunaikinti kiekvieną nestandartinį raganių, buvo kur kas stipresnė. Jis kuo puikiausiai žinojo praktiškai visas Argent charakteristikos puses, todėl buvo kone tikras, kad esant būtinybei, jei kitos išeities nebūtu, ji ir pati sutiktu mirti, su sąlyga kad kartu su ja iškeliautu ir ši būtybė, kuri sėkmingai triuškina kiekvieną, pasitaikantį savo kely. Kuomet akys vėl plačiai atsimerkia, o žvilgsnis nuslysta į priešais esančios pašnekovės lupas, ko pasekoje, pagaliau patalpą užpildo ir jo paties, pakankamai žemas balsas: - Manau kad tu geriau nei kas kitas supranta, kad nėra nesunaikinamų padarų. Kitaip būtu pažeistas gamtos balansas. Argi tai nėra viena iš jūsų taisyklių? Nagi, kad ir kas tu bebūtum, nesi dievas, kad būtum nesunaikinama. Galu gale, aš ne pirmus metus susiduriu su tavo paderme, o tai reiškia kad žinau kur kas daugiau, nei tu manai. - Būdamas tikras, kad žino būdą, kuris mažiausiai sugebėtu išvaryti jos sielą iš Andreos kūno, veide išspaudžia kampinę, tačiau toli gražu ne malonią šypseną, kuri taip pat kaip ir atsirado, greitai pradingsta. Jo biologinė motina buvo viena iš keliautojų, tuo tarpu tėvas, vilkolakiu, todėl iš dalies jis yra ypatingas savo rūšies atstovas. Visi "keliautojų" naudojami principai, šiam nėra svetimi. Tačiau apie tai žinantys asmenys, jau seniai nėra gyvi. Liko tik jis vienas. Smerktinai stebėdamas merginos veidą, perklausia: - Meluoju pats sau? - Prunkštelėjimas pertraukia jo kalbą, bei leidžia nuvesti žvilgsnį į šalį.
- Tu negali sunaikinti šio kūno savininkės. Tai paprasčiausiai neįmanoma. Tave stebina tai kad tai žinau? Andrea bet kuriuo metu gali paimti valdžią prieš tave. Ji daug stipresnė nei manai. Ir galu gale, ji prasikrapšys ir pro tą sieną, kurią jai pastatei. - Tuo metu kai priima lūpų susilietimą, nenusukdamas veido, tačiau neatsakydamas atgal tuo pačiu, įsmeigia savo žvilgsnį į kalbančią: - Aš tau patinku, tiesa? Tai ir yra ta priežastis, kodėl nutrenkusi mane, nepalikai nusibaigti. - Neigiamai supurtydamas galvą, nuleidžia savo akis: - Turėsiu tave nuvilti, nes ne velnio atgal iš manęs nieko negausi. Negaus ne viena. - Sukandęs dantis, bei tuo pačiu metu pakeldamas savo ranką, rankove nuo kaktos nusivalo prakaito, purvo ir kraujo žymes, po ko pratęsia savo atsakymą: - Manai kad aš baiminuosi to, kad kas nors sužinos apie mano kilmę? Ne velnio. Tačiau kaip galingiausia ragana, stebiuosi, kad iki pat dabar nesupratai kad esu, ne šiaip sau vilkolakis. Mano venomis teka ne tik mėnulio prakeiksmo persunktas kraujas, jame galima rasti ir "keliautojo" dalį. Negana to, jei bent minimaliai domėjaisi istorija, esu Henrio II sūnus. - Palenkdamas galvą, tarytum įsistebi į jos veidą, trokšdamas pastebėti bent dalinę nuostabą.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

 What's Left In
"I eat innocent meat, the house wife I will beat, the prolife I will kill. What you won't do, I will."


Samuel Redford

Capitalism made it this way, old fashioned fascism will take it away.


Pranešimų skaičius : 203
Įstojau : 2014-02-16

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Sebastian'o Coombs butas

Rašyti by Andrea Argent on Kv. 03 06, 2014 3:18 am

{Neparodydama noro atsitraukti nuo patrauklaus vyriškio, lieka sėdėti ant tos pačios lovos šono, visai šalia gulinčio. Klausydama, kaip vyras ir toliau bandydamas  nuleisti ją ant žemės kalba apie sunaikinimą, vis dar šmaikščiai į tai atsižvelgdama, atitinkamai savo nuotaiką parodo veido išraiška, leisdama kartas nuo karto šmėstelėti šypsenai} - Aš gyvenu jau ne vieną tūkstantmetį, Sebastianai. Tiek laiko man buvo per akis tam, kad išmokčiau išgyvenimo gudrybių, ištobulinčiau savo sugebėjimus. Tai man suteikia pranašumą prieš kitus, todėl gamtos balansas šį kartą neturi nieko bendro su tuo. Na, bent jau iš esmės. - {Šį kartą labiau susikoncentravusi į tai, ką dėsto sužeistasis, mat pasidaro įdomu kiek daug jis žino apie keliautojus ir kokie konkrečiai ryšiai juos sieja. Kuomet mintyse "suskamba" klausimas, ar jo žinios ir ko gero būsimi veiksmai, jei ji leis jam gyventi gali pakenkti jai toliau siekti to, ką yra užsibrėžusi, trumpam nuleidžia akis į vieną iš gylesnių sužalojimų "puošiančių" vyro kūną. Kol kas nekeisdama žvilgsnio krypties, palaukia kol bus pilnai išdėstyta nuomonė dabar liečianti ir merginą, kurios kūną ji yra užvaldžiusi} - Tai gražu, tačiau tuo pačiu be galo naivu. Omeny turiu tavo tikėjimą, kad vampyrei pavyks susigrąžinti tai, kas priklausė jai. Nors ir teigi, kad ją sunaikinti neįmanoma, pamiršti, kad kalbi su manimi. O tai reiškia, kad aš pasirūpinau, jog Andrea būtų nepajėgi man trugdyti savais pasirodymais. Kitaip sakant, ištrėmiau ją ten, iš kur sugrįžimo nebėra.
{Nusišypsojusi sujudina antakius, bei neleidžia suprasti, ar jos žodžiais yra paprasčiausias blefas, norint įkalti žmogui į pasąmonę tai, kad jis susitaikytų su praradimu, ar visgi ji sako tiesą, ir Andrea tikrai daugiau niekada neturės progos sugrįžti. Jos mintims nutrūkus dėka nelaukto klausimo, gražindama žvilgsnį į vyro veidą, įsistebi konkrečiai į jo šviesias akis. Veide vėl pasirodžius lengvai šypsenai, išduodančiai, kad išsakyta frazė jos nei kiek nepaveikė, dar kartą delnu perbraukia jam per skruostą} - Negaus nei viena. Kaip arogantiškai tai skamba. Sebai... pripažink, pasakei ir pats nepatikėjai. Esi man lygiai tiek pat neabejingas kiek ir aš tau. - {Su pasitenkinimu stebėdama vyro reakciją galiausiai atsitraukia kiek toliau. Kadangi po truputi apie šį asmenį sužino vis daugiau detalių, tiksliau kuo jis yra susietas su keliautojais, visgi pripažįsta sau, kad jis nėra tipinis vilkolakis. Kuomet jos klausą užkabina paskutiniai žodžiai, išreikšdama nuostabą, atitinkamai kilsteli antakius} - Hm, vilkolakis, raganius ir dar karališkos kilmės atstovas. O tu ypatingas. Dabar manęs nestebina, kad kiti keliautojai bando tavimi atsikratyti. Keli jiems grėsmę.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
We tear, we climb into the sky We won't fall back to Earth tonight Your skin, your eyes, your every breath No sin, no fear, no regrets, no defeat Just two hearts in victory Lay it bare, lay with me

Andrea Argent

No one is going to respect you until you show who you are.


Pranešimų skaičius : 766
Įstojau : 2012-09-27
Amžius : 26
Miestas : Bruklinas
Meilė : Elijah Mikaelson
Draugai : Katherine Pierce
Rūšis : Hibridė
Darbo paskirtis : Barmenė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://www.youtube.com/watch?v=I3nctEF0W8E

Atgal į viršų Go down

Re: Sebastian'o Coombs butas

Rašyti by Samuel Redford on Kv. 03 06, 2014 5:26 am

Greičiausiai todėl, kad savo gyvenime buvo sutikęs visokiausio plauko padarų, ir kuo puikiausiai žino tai, kad nėra nieko nesunaikinamo, nesugeba priimti šios moters žodžių kaip tiesą, nes tai reikštu kad moralas kuriuo gyvena iki pat šios dienos, nieko nereiškia. Dar vaikystės laikais, kuomet viskas, kas buvo svarbiausia tai žaidimai, inicijuojamas karas su broliu, kuris tuo metu te buvo žaidimo formos, jo biologinė motina vertė savo vaiką mokytis kad pasaulis nėra paprastas, kad jis turi tikslą gyvenime, net jei jam atrodė priešingai. Istorijos, kurias ankščiau priimdavo kaip pasakas prieš miegą, iš tiesų buvo žinios apie jo kilmę, tiksliau tą, kurią jam parūpino motina. Keliautojai, kurių nekenčia, kurie nori jį sunaikinti, buvo jo dalis. Ir žinoma, jis ne kartą girdėjo ir pačios Qetsiyah vardą, tačiau neturėjo ne menkiausio supratimo tame, kad kada nors teks su ja susidurti akis į akį: - Tu per daug pasitiki savimi, arba esi kvaila jei manai kad sugebėjai apgauti gamtos dėsnius. Tu esi viso labo nestandartinė ragana, kuri pagal legendas negali mirti. Tačiau, pripažinkime tai, kad kadaise ir pati buvai viso labo mirtinga moteris. Negi klystu? Vadinasi sukčiavai su gamta, kuri ankščiau ar veliau sukurs ginklą, kuris tave išsiūs anapylin. Arba. Ji jau yra tokį sukūrusi, tiesiog tu nenori to pripažinti. - Prunkštelėdamas, nuleidžia akis: - Kol Andrea bus gyva, tol tu galėsi naudotis šiuo kūnu. Vadinasi, dar yra galimybė ją susigrąžinti. Ir aš nesu iš tų asmenų, kurie atsitraukia nuo savų. Kad ir ką darytum ar sakytum, aš nepasiduosiu, kol vienas iš mūsų nemirs amžiams. - Pasistengdamas kad jo veide atsispindėtu tiesmukiškumas, neatsilaikydamas, sukaupia savo jėgas, bei palaipsniui išlipa iš lovos, ant kurios buvo paguldytas. Neatsigręždamas atgal, nieko nepratardamas, nueina iki vonios. Rankas atremdamas į kriauklę, bei vengdamas pats į save pasižiūrėti, sukanda dantis. Šios moters žodžiai buvo tiesa, ji beprotiškai jį traukė. Jausdamasis taip, tarytum būtu apkerėtas, nors tai techniškai neįmanoma, neigiamai supurto galvą, kuomet prieš akis iškyla būtent jo paties praeities, skaudžiausias vaizdas. Jo moteris, vienintelė kurią kada nors mylėjo, ir jo brolis. Jų pirmoji naktis, kurią buvo priverstas stebėti. Staigiai palinkdamas link kriauklės, paleidžia vandenį, kurį pasemdamas į delnus, nusiplauna nuo veido purvą, pirštais tuo pačiu metu perbraukdamas per savo plaukus. Kodėl ši ragana, priešė, kurią turėtu niekinti jį taip traukia? Ką po velnių ji tokio turi, kad verčia jį pažeisti savo paties principus, pažadus kad niekad daugiau neleis niekam pasiekti jo širdies. NIEKAM. - Kone išrėkdamas šį žodį savo mintyse, jo akyse būtu galima dabar pamatyti skausmą, tačiau ne fizinį, blogiau, dvasinį. Smaugianti, kankinantį ir ne kiek nepraeinantį. Neatsisukdamas į Argent pusę, tačiau pagaliau priversdamas save pažvelgti į savo atvaizdą, prasitaria: - Tu klysti. Tu man nieko nereiški, apart to kad esi priešė. Viena iš tų, kuriuos turiu naikinti tol, kol gyvenu. Tuo labiau kad tu savanoriškai griauni gyvenimą jai. Andrea nenusipelnė viso to. Velniai griebtu, kodėl negali pasirinkti kito kūno? - Stipriai įtraukdamas oro į savo plaučius, vėl nuleidžia savo šviesias akis. - Jie ne tik nori, bet ir bando. Jau daugiau nei keturis šimtus metų. - Kuomet prieš akis iškyla Merės veidas, sumerkia akis, sukasdamas savo dantis. Jis neteko jos, kartu atsisakydamas ir savęs. Jis tėra žudymo mašina, neturintis nieko, apart Andrea. Ir dabar ji taip pat buvo atimta. - Būti karališko kraujo greičiau blogiausias iš viso mano prakeiksmų, nei duodantis kažką ypatingo. Nežinau kur tu buvai tuo laikotarpiu, bet man tai buvo greičiau pragaru, nei gyvenimu. Kurį norėčiau pamiršti, jei būtu įmanoma.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

 What's Left In
"I eat innocent meat, the house wife I will beat, the prolife I will kill. What you won't do, I will."


Samuel Redford

Capitalism made it this way, old fashioned fascism will take it away.


Pranešimų skaičius : 203
Įstojau : 2014-02-16

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Sebastian'o Coombs butas

Rašyti by Andrea Argent on Kv. 03 06, 2014 7:12 am

{Nelabai patikus tai, ką būtent šiuo metu tenka girdėti, atitinkamai tai ir parodo, suraukdama antakius. Akivaizdu, jai nepatikdavo, kuomet kas nors bandydavo jai įkalti į galvą informaciją, jog ji yra lygiai taip pat sunaikinama, kaip ir kiti. Tiesiog tam reikia rasti tinkama būdą ir ginklą. Įvertindama ir tai, kad iš vaikino kalbos buvo galima suprasti, kad jis konkrečiai žino su kuo kalba, šypteli} - Legendos neatsiranda iš niekur, Sebastianai. Kiekviena iš jų turi pagrindą kuris buvo sukurtas remiantis tiesos dėsniais. - {Jam užsiminus apie vienintelio ginklo galinčio ją negrįžtamai sunaikinti egzistavimą, panaikina nuo veido bet kokią šypseną. Nors teiginys buvo pasakytas su netiesioginiu klaustuku, visgi vyras tokiu būdu išsidavė, kad jis kuo puikiausiai žino kaip ją sunaikinti, o kalbos apie tai nebuvo viso labo bandymas ją išgąsdinti} - Vadinasi tu žinai apie durklą. Tačiau ar žinojai, kad panaudodamas jį prieš mane, savo draugės neišgelbėtum? Kerai yra stiprus dalykas, Sebastianai, todėl jei žadi eiti prieš mane, pažadu, Andrea kris kartu. O jos kraujas bus pralietas ne ko kito, kaip tavo paties rankų. Esi pasiruošęs tokiam žingsniui? Nes kažkodėl nujaučiu, kad jei taip pasielgtum niekada nesugebėtum sau atleisti, o ir pasirašytum nuosprendį prieš tuos, kam mergina vis dar turi įtakos. - {Atkreipdama dėmesį į tai, kaip vyras reaguoja į jos žodžius, galiausiai vengdamas akių kontakto atsitraukia, išeidamas iš kambario į kitą buto patalpą. Kadangi tai bylojo, kad jo sunkūs sužeidimai pradeda gyti, visgi abi vyro kojos buvo ne taip ir seniai lūžusios, leidžia jam kurį laiką pabūti vienam. Todėl pati vis dar pasilieka kambaryje. Girdėdama jo toliau liejamus prieštaravimus, kiek plačiau nusišypso, nes pati kuo puikiausiai žino, kad vaikinas vengia tiesos bandydamas patikėti melu} - Gali sakyti ką nori, tačiau mes abu žinome tiesą. Savo jausmų neapgausi, kad ir kiek bandytum tvirtinti priešingai. - {Tuo metu kaip tik atsitraukdama nuo lovos, žengia žingsnius vedančius ją į vonią, kurioje buvo vaikinas. Nukreipdama akis į veidrodį, kuriame atsispindi judviejų veidai, pratęsia pradėtą kalbą} - Andrea nenusipelnė viso to? Kokią tu ją matai iš tiesų? Vampyrizmas atima žmogiškumą. Ar žinai kiek gyvenimų ji sugadino, o kiek atėmė per tą trumpą laiką, kuomet ji tapo nebe žmogus? Ji viską darė savo noru, nes jautė valdžią prieš paprastus, silpnus mirtinguosius.  Tavo draugė neturi jokių vertybių, o tu dar naiviai stengiesi jai padėti. - {Toliau stebėdama konkrečiai vyro atvaizdą, nesunkiai pastebi kaip jo išraiška pradeda kalbėti už jį patį, išduodama, kad praeitis buvo kupina nemalonių įvykių, palikusių gylius randus net iki pat šių dienų} - Aš galiu tave priversti pamiršti viską, kas tave graužia iš vidaus. Tačiau tokiu būdu tu neatsiminsi visiškai nieko, nei vieno sutikto veido, nei vienos nuoskaudos ar laimingų akimirkų, tuo labiau, tai nežmoniškai skaudėtų. Tačiau gerai pagalvok ar tikrai pats esi tikras savo žodžiais? Kaip pasižiūrėjus, praeitis, kad ir kokia ji būtų, ji pavertė tave tokį, koks esi dabar. Stiprus, kovojantis, nepasiduodantis.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
We tear, we climb into the sky We won't fall back to Earth tonight Your skin, your eyes, your every breath No sin, no fear, no regrets, no defeat Just two hearts in victory Lay it bare, lay with me

Andrea Argent

No one is going to respect you until you show who you are.


Pranešimų skaičius : 766
Įstojau : 2012-09-27
Amžius : 26
Miestas : Bruklinas
Meilė : Elijah Mikaelson
Draugai : Katherine Pierce
Rūšis : Hibridė
Darbo paskirtis : Barmenė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://www.youtube.com/watch?v=I3nctEF0W8E

Atgal į viršų Go down

Re: Sebastian'o Coombs butas

Rašyti by Samuel Redford on Kv. 03 06, 2014 11:24 am

- Galima teigti kad tu padarei didelę klaidą, kuomet nusprendei leisti man gyventi toliau, nes po paskutinio puolimo, nesu tikras kad būčiau atsilaikęs. Nes nesi apsaugota net nuo minties, kad gal aš ne vien žinau apie šio durklo egzistavimą. Kas jei yra galimybė, kad jis būtent ir yra mano rankose. Nes galiu drąsiai teigti, kad jau ne vienerius metus jo niekas nėra matęs. Gal, būtent jis ir teko man, kad įgyvendinčiau savo planus, kurie ankščiau nelietė tavęs? - Kuomet mergina pasiekia jį, pakeldamas akis, kaip tyčia įsistebi į šios atvaizdą. Žaizdos, kurios buvo paliktos automobilio, faktiškai užsitraukė, srūvančios liko tik tos, kurias tiesiogiai paliko jį puolę asmenys. Tie, kurie jau kelis šimtmečius siekia jį sunaikinti, nes neaišku dėl kokių priežasčių mato jame didžiulę grėsmę. Įtraukdamas orą į savo plaučius, ir vis dar nesijausdamas labai tvirtai, eilinį kartą abejomis rankomis susiima už kriauklės kraštų, jas sutepdamas savo paties krauju. Tamsiu, metalo kvapo skysčiu, kuris "išėjęs" iš jo organizmo, privertė jį jaustis nieko vertu, lengvai pažeidžiamu. Argent kūną užvaldžiusiai moteriai nieko nekainotu išrauti iš jo krūtinės širdį, ir tokiu būdu atimti jo jau daugiau nei keturis šimtus metų egzistuojančią gyvybę. Sukasdamas dantis, nusuka savo veidą, kas verčia jį kalbėti tai ko šis visiškai netrokšta: - Man atrodo tu ne velnio neišmanai apie žmogiškus jausmus, jei sakai kad visą tai ką darai yra normalu. Andrea buvo su manimi, tamsiausiomis mano gyvenimo dienomis. Ji pirmoji po daug metų privertė mane pamatyti kad gyvenimas nėra nudažytas tamsiomis spalvomis. Todėl naivu manyti, kad aš nesistengsiu padaryti visko, kad jei ne jos gyvybė, vadinasi atminimas būtu kuo mažiau suteptas. Ir esant reikalui, taip. Aš atimsiu gyvybę ir jai. Nes jei pažinotum ją, tikrąją, galėtum suprasti kad būti savimi jai buvo aukščiau visko. Todėl, šiuo metu mirtis būtu geriau, nei leisti tau griauti viską aplink. Ir jei tai reikštu kad nudės mane. Tebūnie. Aš apgaudinėju gyvenimą per ilgai, tad kaip likimas nuspręstu, taip ir būtu.
Moteriai, kuri yra užvaldžiusi jo draugės, merginos kuri jam yra it sesuo, kūną, paminėjus tai kad jis pats sau išsikasė duobę, neskubėdamas atsisuka į jos pusę, vieną ranką užkišdamas jai už plaukų, bei tokiu būdu, priversdamas stebėti jo dabartinę miną: - Tai kad pasakysiu tai, kad esi teisi. Nieko nepakeis. Po paskutinio karto, daviau sau pažadą kad niekuomet nejausiu nieko panašaus, ką jutau jai. - Omeny turėdamas sau pažadėtą žmoną, kuri tapo jam svarbiau už viską, už šeimą, už turtus ir netgi 3 šalis, kurių karaliumi turėjo būti. - Jausmai moteriai yra silpnumas, kuris ankščiau ar veliau tave sunaikina iš vidaus. Nieko nėra amžino, ir vienaip ar kitaip, ateina laikas kai tu už savo silpnumą sumoki per didelę kainą. - Nuleisdamas akis, net nepastebi kaip pritraukia ją tiek, kad leidžia abiejų kaktoms susidurti. Nekeldamas akių, o greičiau jas sumerkdamas, pagaliau paaiškina: - Tie laikai buvo negailestingi. Aš buvau nesantuokinis karaliaus vaikas, kuris bandė užimti jo vietą, ir galiausiai liko nubaustas. Ar žinai kaip ankščiau versdavo įtikėti tuo, kas priklauso tau o kas ne? - Skausmo pripildytas akis, kurios labiau priminė vidinę tuštumą, pakelia, nukreipdamas į dabartinę pašnekovę: - Negana to, kad tavo padermė pavertė mane vilkolakiu. Negana to, kad pasirūpino kad netekčiau jos, statuso, šeimos. Mano tėvas privertė mane.. - Jo žandikauliams sujudėjus, pagaliau paleidžia merginą, suteikdamas jai judėjimo laisvę, o pats vėl paneria į prisiminimus, sumerkdamas akis. Kiekviena detalė buvo įstrigusi jo atminty, tarytum tai buvo vakar: - Aš stengiausi pabėgti, kad nematyti kaip mano Merė išteka už mano brolio. Jis pasirūpino kad mane pagautu. Sumuštas savo paties tėvo ir jo pavaldinių, buvau įvestas į tam tikrą rūmų dalį, kur visi susirinko stebėti naujosios karališkos šeimos pirmąją naktį. Kaip manai tai atsiliepė? Matai kaip tavo gyvenimo pusė dulkinasi su tavo broliu, ir negali padaryti nieko, kad tai pakeistum. - Kuomet prunkštimas pertraukia jo paties mintis, vis dar vengdamas akių kontakto, atsuka jai nugarą. - Aš bandžiau visus būdus kokie tik yra, kad pamiršti. Vampyrai, stipriausi raganiai. Ir niekas. Nežinau kas būtent tam turi įtakos, bet aš nesu pavaldus kerams. Ir tu ne išimtis.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

 What's Left In
"I eat innocent meat, the house wife I will beat, the prolife I will kill. What you won't do, I will."


Samuel Redford

Capitalism made it this way, old fashioned fascism will take it away.


Pranešimų skaičius : 203
Įstojau : 2014-02-16

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Sebastian'o Coombs butas

Rašyti by Andrea Argent on Kv. 03 06, 2014 12:33 pm

{Sulaukusi savo adresu dar vieno grasinimo, tik šį kartą jau daug tikslesnio, užvertusi akis, neigiamai supurto galvą. Susidaro toks vaizdas, kad vaikinas specialiai bando sau arba pasirašyti mirties nuosprendį dabar pat, arba tiesiog bando jos kantrybę, kuri atvirkščiai nei daugumos yra tikrai geležinė} - Vien iš tavo pasisakymų galima spręsti, kad durklas jau yra tavo rankose. Tu būtent taip ir išsiduodi, palikdamas klaustukus. Arba... tai yra tik gylus tuščiažodžiavimas, bandant mane priversti nerimauti. Patarimas tau į ateitį, kai vos išlaikai ligsvarą, o priešais tave stovi viena galingiausių raganų, negrasink jai. Pasekmės gali būti liūdnos. O mes abu to nenorime. Todėl klausiu, ar tu turi durklą?  - {Nebūdama visiškai tikra, kad vienintelis jai grėsmę keliantis ginklas tikrai yra vyro rankose, stebėdama jo akis, kuriose bandė įžvelgti teisingą atsakymą, kiek primerkia savąsias, kol galiausiai šypteli. Tokią emociją išprovokavo žodžiai, kuriais vyras bandė užstoti savo draugę} - Atrodo ji išties buvo tau gera draugė. Bet visame šitame kontekste svarbiausias žodis yra "buvo". Būtasis laikas, Sebastianai, žmonės keičiasi, arba aplinkybės keičia juos. Ta Andrea, kurią tu pažinai seniai dingo. Patikėk manim, kuomet esu jos kūne, galiu pasiekti ir tą vadinamąją jausmų kertelę, kuri yra tuščia. Ji manipuliuoja, žaidžia ir vertina tik tol, kol jai neatsibosta. Paskui ji ieško naujų aukų, nes seni žaislai nebe įdomūs. Todėl ar tikrai manai, kad toks asmuo vertas išgelbėjimo? - {Akivaizdu, norėdama dar kažką pridėti, nes jai nepatinka tai, kad vaikinas taip gina jaunąją vampyrę, kas leidžia dar kartą apgalvoti variantą, kad jis tikrai gali nenuleisti rankų norint išvaduoti ją. Kuomet jos veide vėl pasirodo keistai maloni šypsena, nežymiai palenkia galvą ties vienu pečiu} - Nors tiek to, tarkim, ji tikrai verta tavo pastangų. Tačiau tai ką sakai dabar, kad atimtum jai gyvybę vardan gero atminimo išsaugojimo... nemanai kad tai liks tik žodžiai? Paklausyk pats savęs. Kalbi taip, lyg ji būtų tavo šeima, tačiau kuomet ateitų momentas, kai turėtum suvaryti peilį jai į širdį, manai išdrįstum? - {Kažkodėl pati tuo labai abejodama, neigiamai supurto galvą, lyg tokiu veiksmu atsakytų už jį patį. - {Jausdama vaikino ranką, trumpam sumerkia akis, lyg šis be galo paprastas, žmogiškas kontaktas jai būtų malonus. Tuomet įsiklausydama į pripažinimą, kad jis nėra jai abejingas, šypteli, tik šį kartą nuoširdžiai. Nes kad ir kokios bjaurios sielos žmogus esi, žinoti, kad kažkas visgi atsako į tavo jausmus yra keistai malonus jausmas. Tačiau užkibusi už paskutinio įvardžio, atmerkia akis} - Kas ta ji? - {Daugiau nepasakydama nieko, nesipriešina, kad jos ir vaikino kaktos susidurtų. Neparodydama noro atsitraukti, leidžia Sebastianui išsakyti viską, kas per tokį ilgai laiką gulėjo jam ant širdies. Neskaitant fakto, kad po savų išgyvenimų ji buvo tapusi bejausmė, kuriai nerūpi aplinkinių bėdos, kurios jai atrodo beprasmiškos, šį kartą ji pasijuto net nemaloniai, kuomet teko išgirsti vyro istoriją. Ji net suprato jo nenorą prie savęs prisileisti kitų, mat visai kaip ir ji, jis nemato tikslo pasitikėti, kuomet aplinkui supasi dauguma išdavikai pasislėpę po "svarbiausių" įvardinimais. Kuomet ateina eilė ir jai pačiai ką nors pasisakyti, abejomis rankomis perbraukia per stiprias, matomai ištreniruotas vyro rankas} - Nesuprantu kaip tu po tokių išdavysčių dar gali sakyti "mano Merė", "mano brolis" ir "mano tėvas". Jie tau dabar turėtų atstoti įvardinimą "niekas". Neskaitant to, kad ypač asmuo įvardinamas tėvų turėjo aiškiai ryškių psichinių nukrypimų... tu gavai skaudžią pamoką suprasdamas, kad pasitikėti galima tik savimi. Kitaip nudegsi taip skaudžiai, kaip net pats niekada neįsivaizdavai galįs.  

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
We tear, we climb into the sky We won't fall back to Earth tonight Your skin, your eyes, your every breath No sin, no fear, no regrets, no defeat Just two hearts in victory Lay it bare, lay with me

Andrea Argent

No one is going to respect you until you show who you are.


Pranešimų skaičius : 766
Įstojau : 2012-09-27
Amžius : 26
Miestas : Bruklinas
Meilė : Elijah Mikaelson
Draugai : Katherine Pierce
Rūšis : Hibridė
Darbo paskirtis : Barmenė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://www.youtube.com/watch?v=I3nctEF0W8E

Atgal į viršų Go down

Re: Sebastian'o Coombs butas

Rašyti by Samuel Redford on Kv. 03 06, 2014 1:08 pm

Tuo metu kai buvo atsisukęs į kalbančios merginos pusę, pasistengia demonstratyviai iškelti abiejų savo rankų delnus, tarytum tarytum tokiu gestu parodydamas kad šiuo metu jis durklo neturi, bet neatsakydamas į užduotą klausimą konkrečiu atsakymu, pasistengia kurį laiką nebyliai stebėti merginos, žalios spalvos akis. Ir tik tuomet, kai mintyse sugrįžta atgal į tą vietą, kur šiuo metu yra paliktas durklas, veide ištempia kampinę, dviprasmiškumu dvelkiančią šypseną, kurią netrūkus palydi komentaras: - Sakykim, kad tu dabar turi kuo puikiausią galimybę atsikratyti klausimu, ar tas durklas yra mano rankose ar ne. - Grubiai suimdamas jos ranką, delnu prispaudžia prie savo stipriai plakančios širdies, po ko pratęsia: - Vienas staigus judesys, ir mano širdis atsidurs tavo gniaužte. Trūkis, ir ši bus išrauta iš krūtinės. Tai vienintelis būdas, kuris amžiams nutrauks mano gyvybę. Durklas, jei jis yra mano rankose, liks prarastas. Tai tavo pasirinkimas, tuo labiau kai abu puikiai žinome kad, šiuo metu aš nesugebėsiu tau pasipriešinti. Tačiau paskui, paskui tu žinai koks bus mano planas. - Giliau įtraukdamas oro į savo plaučius, nenuleidžia savo žvilgsnio nuo jos veido, pratęsdamas savo mintį: - Kaip ir sakiau, kol būsiu gyvas, neleisiu tau griauti to, kas man liko. - Tokiu būdu pabrėždamas tai, kad ji atėmė iš jo tai, kas jam yra svarbu, pagaliau nuleido savo ranką nuo jos riešo, palikdamas moteriai apsisprendimo laisvę. Visgi nepalikdamas pokalbio dalies apie Argent gyvenimą nepastebėtai, nuleidžia savo šviesias akis, kategoriškai atsisakydamas priimti tai, kas buvo bandyta įskiepyti: - Net labai norėdama, nesugebėsi man įrodyti kad iš jos nieko neliko. Nebent, nesibaimindama, leisi jai pačiai man tai pasakyti. Dabar. Įrodyk kad ji tikrai neverta gelbėjimo, nes kitaip, aš vadovausiuosi tik savo asmenine nuomone. Nes posakis kad tapusi vampyre, ji tapo negailestinga, nieko neįrodo. Kiekvienas mūsų padarėme dalykų, kuriais negalime didžiuotis. Ir tame tarpe esame ir mes du.
Tuomet kai jau nusisuka nuo jos, negalėdamas pažvelgti į savo atvaizdą, kitaip pasmerktu save už visą tai, kas šiuo metu sklinda iš jo lūpų, kokios mintys, kokie jutimai aplanko. Jis netroško pasiduoti šiai moteriai, tačiau atsilaikyti kuo toliau tuo labiau buvo sunku. Ji traukė jį net tuomet, kai buvo užvaldžiusi jo draugės kūną, kuris bet kuriuo kitu metu jam būtu toks pats geidžiamas kaip stalinė lempa. Neigiamai supurtydamas galvą, stipriai suspaudžia kriauklės kraštus, kad kažkuriuo metu atrodo, kad jei panaudos dar bent šiek tiek jėgos, sutrupins, atrodo kietą šio daikto medžiagą: - Net jei būtum kitame kūne, būtu kitos aplinkybės, nesugebėčiau tavęs prisileisti. Aš nepasitikiu niekuo, tuo labiau kai žinau kad kiekvieno asmens gyvenimo istorija pastoviai kartojasi, tai tarytum gamta šaiposi iš tavęs. Norėdama pasižiūrėti ar pasimokei iš savo klaidų. Aš pasimokiau. - Kuomet pakelia akis, įsistebi į veidrodinį atvaizdą, o konkrečiau į savo dabartinę pašnekovę, kuomet ši leidžia sau pakomentuoti jo papasakotą istoriją: - Buvau žmogus, per daug impulsyvus, per didelis maksimalistas. Per daug kvailas, jei maniau kad ji būtu pasirinkusi mane, nesantuokinį karaliaus vaiką, kuris teisėtai negalėjo pretenduoti į nieką. Dėl jos buvau pasiruošęs viskam, ir tai buvo didžiausia mano gyvenimo klaida. Blogiausia tai, kad net dabar kai jos nėra gyvųjų tarpe, aš vis dar ją myliu, lygiai taip pat kaip ir ankščiau. Nors bandau įtikinti save, kad nekenčiu. - Prunkštelėdamas, neigiamai supurto galvą, nes puikiai supranta kad jo kalba yra labai beviltiškai skambanti. - Mano tėvas krito nuo mano rankos. Ir, - Tik dabar supratęs kad neįsiminė moters vardo, suraukia savus antakius: - Niekas iš mūsų negali pasirinkti savo šeimos. Maniškė parodė man mano vietą, ir tai mane visam laikui padarė tuo, kas esu dabar. Iš dalies tai yra pliusas, iš kitos, tai yra blogiausia kas man nutiko.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

 What's Left In
"I eat innocent meat, the house wife I will beat, the prolife I will kill. What you won't do, I will."


Samuel Redford

Capitalism made it this way, old fashioned fascism will take it away.


Pranešimų skaičius : 203
Įstojau : 2014-02-16

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Sebastian'o Coombs butas

Rašyti by Andrea Argent on Kv. 03 06, 2014 2:35 pm

{Negalėdama pakęsti, kuomet grubiu elgesiu jai yra rodoma nepagarba, ganėtinai neigiamai atsižvelgia į tai, kaip buvo suimta jos ranka. Nepatenkintu žvilgsniu užkliudydama vyro veidą, paskui krutinę, įsiklauso į kuo puikiausiai girdimą širdies plakimą. Nepatraukdama rankos, vėl akis nukreipia ties jo veidu} - Nagi, juk jau turėjai suprasti, kad tokios provokacijomis manęs nepaveiksi. Aš nenoriu tavęs žudyti, todėl neversk manęs dabar pakeisti nuomonės. - {Švelniai ta pačia ranka pervesdama jam per krutinę, žengia kelis žingsnius, taip atsidurdama jam už nugaros. Dabar jau abi rankas sukraudama ant jo plačių pečių, dalinai jį apkabina, taip savo lūpas priartindama  jam prie vienos ausies, sušnabžda} - Tuo labiau, atimti gyvenimą tam, kuris negali pasipriešinti, yra nuobodu. Mano taktika kiek kitokia. Todėl planą kuris kris nuo kieno rankos palikime ateičiai. - {Plačiai nusišypsojusi, palengva vėl grįžta į tą pačią poziciją kaip prieš tai - veidu į vaikiną. Vis tiek negalėdama patikėti, kad jis pakeltų ranką prieš merginą, vardan jos pačios "išlaisvinimo", neigiamai supurto galvą. Mat ji vis tiek laikosi nuomonės, kad sakyti yra viena, tačiau imtis veiksmo visai kas kita, ypač kai kalba eina apie tuos, kurie tau svarbūs. Coombs ir toliau bandant tik gražiai atsiliepti apie jauniausią Argent šeimos atstovę, dramatiškai atsidūsta. Nes ji nesupranta kaip galima prisirišti prie kažko taip stipriai, kuomet kuo puikiausiai žinai iš savo patirties, kad išduoda visi. Jam pradėjus nustatinėti sąlygas, sukikenusi, neigiamai supurto galvą} - Tu tikriausiai juokauji, jei manai, kad ji ims ir būtent dabar atsiskleis tau visu gražumu. Tu toks aklas, jei iki pat dabar bandai ją ginti. Tuo labiau, kur garantija, kad pasitaikius tokiai palankiai progai nesusmeigsi man durklo? Tai, kad man patinki, dar nereiškia, kad tavimi pasitikiu, Sebastianai.
{Nesunkiai pastebėdama, kaip vyras bando kovoti su tuo ką jaučia jai, sukasdama lūpas trumpam nuleidžia akis. Visgi ji jautėsi keistai, nes pirmą kartą po labai daug laiko, ji elgėsi visiškai kitaip nei jai yra būdinga. Išsaugoti gyvybę asmeniui, kuris turi vienintelį ginklą galintį ją nužudyti, galiausiai tai padaryti savo pačios noru buvo per daug netipiška. Kuomet vėl akimis užkliudo pašnekovą, pasistengia, kad jos ryškių bruožų veide neatsispindėtų nei viena ryškesnė dvejonė ar kita emocija} - Negaliu tau prieštarauti dėl mūsų. Atsižvelgus ne tik į tai ką pats ką tik pasakei, bet ir į tai, kad nuolatos grasini man susidorojimu. - {Šyptelėjusi, nugara atsiremia į artimiausia sieną, o rankas sukryžiuoja po krutine} - Tu girdi ką sakai? Kaip galima mylėti išdavikę? - {Pati save sustabdžius nuo tolimesnio minčių dėstymo užverčia akis, mat jos istorija šiuo klausimu yra ganėtinai panaši. O kad meilę iškeistum į neapykantą turėjo praeitį ne vienas šimtmetis} - Merė, ar koks ten jos vardas nėra verta, kad tu po visko net dabar tvirtintum, jog ji ta vienintelė. Tai apgailėtina. Jos nebėra, todėl nesilaikyk įsikibęs praeities. Geriau pasidžiauk tuo, ką duoda dabartis, tuo labiau, kai visi tau pakenkę jau seniai yra mirę. - {Jam užsiminus, kad jis nužudė savo paties biologinį tėvą, nusišypsojusi, atsitraukia nuo sienos, bei žengia kelis žingsnius dar kartą sumažinančius atstumą tarp jos ir jo. Kol kas nieko nesakydama, tačiau išlaikydama mįslinga veido išraiška, įsistebi konkrečiai į šviesias vyro akis} - Prieš kelias akimirkas prašei manęs pakalbėti su Andrea. Skaityk, kad suteikiu tau galimybę trumpai atsisveikinti su ta vienintele drauge, kurią turi. Na, turėjai tiksliau pasakius. - {Būdama labiau nei tikra, kad šią akimirka vyras nesugalvos padaryti ką nors kvailo, todėl nejausdama grėsmės, tuo labiau, kad kontroliuoja situaciją, leidžia Argent trumpam sugrįžti į jai priklausantį kūną. Tad, to pasekoje mergina užsimerkia ir atrodo netikėtai prarasdama sąmonę, suklumpa ant grindų}

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
We tear, we climb into the sky We won't fall back to Earth tonight Your skin, your eyes, your every breath No sin, no fear, no regrets, no defeat Just two hearts in victory Lay it bare, lay with me

Andrea Argent

No one is going to respect you until you show who you are.


Pranešimų skaičius : 766
Įstojau : 2012-09-27
Amžius : 26
Miestas : Bruklinas
Meilė : Elijah Mikaelson
Draugai : Katherine Pierce
Rūšis : Hibridė
Darbo paskirtis : Barmenė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://www.youtube.com/watch?v=I3nctEF0W8E

Atgal į viršų Go down

Re: Sebastian'o Coombs butas

Rašyti by Samuel Redford on Kv. 03 06, 2014 3:10 pm

Šiuo metu ne tik kad negalėdamas prieštarauti net menkiausiems čia buvusios moters prisilietimams, bet ir nenorėdamas to, stengėsi išlaikyti savo žvilgsnio kryptį į konkretų spektrą. Giliai kvėpuodamas, leido draugę apsėdusiai asmenybei įsiklausyti į jo širdies ritmą, kuris pakankamai pagreitėjo, kuomet atstumas tarp bute esančių dviejų asmenų sumažėjo. Prieš pradėdamas ką nors sakyti, pirmiausia liežuviu perbraukia per savo lupas, kurios tam laikui palengva buvo atgavusios įprastą joms spalvą. Neskubėdamas ką nors pasakyti, o tuo labiau netrokšdamas kartoti to paties dar kartą, puikiai leido suprasti Bennett kraujo linijos atstovei, kad nežada pakeisti savo nuomonės, tiksliau nežada liautis kovoti dėl to kas teisinga. Taip, kovoti dėl Argent buvo teisinga. Nes kadaise, jis nusileido savo principams, pripažindamas ją kaip svarbų asmenį, kas galiausiai ir tapo tikrąją priežastimi kodėl šis išvyko nieko nepasakydamas. Baimė, kad kas nors gali pasinaudoti jo prieraišumu jai, buvo per didelė. O jis nebuvo linkęs tokiai rizikai, todėl išvykimas, misijos tęsimas buvo racionaliausiu variantu. Išklausydamas merginos kalbos, pagaliau linkteli galva, parodydamas savo neprieštaravimą:
- Net kai atrodo kad mane pažįsti, gali nuspėti mano būsimus veiksmus, tu visapusiškai klysti. Aš elgiuosi taip, kaip man atrodo teisingiausia. Ir neskaitant to, kad išdaviau tau visus savo planus, kurie liečia tave. Manau, kad po šio tavo sprendimo, - Omeny turėdamas tai, kad net bandant įtikinti ją, kad ji nutrauktu jo gyvenimą, pratęsia: - mūsų sekantis susidūrimas bus, kuomet mažiausiai to tikėsiesi. Ir patikėk manimi, aš toli gražu nežinau kaip viskas pasibaigs. Faktas vienas, vienas iš mūsų kris. Bet kuris, tai tebus sėkmės reikalu, arba tai... Kuris iš mūsų turi daugiau drąsos smogti lemtingą smūgį tam, kuris, akivaizdu rūpi. Juk tokie žaidimai tau patinka? - Jo klausimas nuskambėjo persipynęs su keista intonacija, kuri labiau priminė net ne panieką, ne pašaipą, o nusivylimą. Kalbai staiga pakrypus visiškai kita linkme, nesusivaldydamas, visgi perspaudžia kriauklės kraštus, kurie nuskildami, triukšmingai nukrenta ant grindinio. Tampa aišku žaizdos, kurias paliko jį puolę asmenys, pagaliau pradėjo trauktis. Jis ėmė stiprėti. Nusivalydamas dulkėmis apsėtus delnus į kelnes, neatsisuka į ją, tačiau, pratęsia savo pasakojimą: - Nėra taip paprasta pamiršti tokius gyvenimo įvykius. Nes kad ir kas buvo blogai, negaliu atmesti to, kad kažkuriuo laikotarpiu buvau laimingas. Iš tiesų, laimingas. Mūsų laikais, kuomet atrodo kad neliko nieko švento, tyro, tai yra vertinama. Nesiekiu kad mane suprastum, bet jei kada nors mylėjai ką nors bent per pus tiek, kiek aš ją. Turėtum suvokti, kad tai nepasimiršta. Tuo labiau kai visapusiškai atriboji save nuo ateities. - Neslėpdamas nuostabos, kurią sukėlė tai, kad ji jam nusileido, leisdama susidurti su tikrąją šio kūno savininke, spėdamas sureaguoti vien į kritimą, neleidžia Andreos kūnui pasiekti šalto, plytelėmis iškloto grindinio. Sugaudamas ją, ir tokiu būdu sukeldamas sau dar vieną skausmo bangą, mat pradėjusios trauktis žaizdos, pakartotinai plyšo. Susikeikdamas, bei stipriai sumerkdamas akių vokus, viena ranka išlaiko jos liauną kūną, kita, įsiremia į sieną, kad neatlaikius viso spaudimo, abiems nenuvirsti ant grindų.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

 What's Left In
"I eat innocent meat, the house wife I will beat, the prolife I will kill. What you won't do, I will."


Samuel Redford

Capitalism made it this way, old fashioned fascism will take it away.


Pranešimų skaičius : 203
Įstojau : 2014-02-16

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Sebastian'o Coombs butas

Rašyti by Andrea Argent on Pen. 03 07, 2014 3:01 am

{Nebeturėdama progos atsakyti į visą vyro monologą apie tai, kad sekančiu ėjimu jai teks paragauti savo pačios žaidimo taisyklių tampant viena iš pagrindinių dalyvių, tiesiog leidžia kuriam laikui valdžią paimti Andrėjai. Iš dalies, toks gestas buvo paremtas noru suteikti jai patinkančiam vyrui bent jau galimybę paskutinį kartą pamatyti artimą žmogų. Kita vertus, juk paskutiniai atsisveikinimai visada būna skaudžiausi. Tuo metu, kai mergina iš pirmo vaizdo sprendžiant praranda sąmonę, yra sugaunama į glėbį, pagaliau pramerkia akis, kurios akimirkai pasirodo padengtos juoda plėvele. Kuomet užsimerkia dar kartą,  šį kartą  atmerkdama jau normaliai atrodančias žalias akis, įsistebi į priešais esantį labai senai matytą artimą veidą. Kurį laiką nieko nepasako, lyg norėdama įsitikinti, kad viskas vyksta realiai, o nėra kokia iliuzija. Veide buvo galima nesunkiai pastebėti pasimetimą susimaišiusi su pykčiu. Nenorėdama išnaudoti jai skirto laiko gulėjimui ir tylėjimui, nerangiai sujudėdama greitu judesiu rankomis apsiveja vyro kaklą, taip apkabindama seną draugą, kurį net laiko broliu. Stipriai sumerkdama akis, tačiau vis dar neatsitraukdama, pro sukastus dantis ištaria} - Tu net neįsivaizduoji, kaip džiaugiuosi matydama būtent tave... - {Kuomet jos uoslė "pagauna" kraujo kvapą, atmerkia akis. Ji vis dar nemokėjo savęs kontroliuoti, todėl labai greitai išsibalansuodavo. Stengdamasi suimti save į rankas, atsitraukia, pakildama nuo grindų. Nežinodama kiek laiko turi, kol ragana vėl paims valdžią prieš ją, rankomis perbraukia per švelniai subanguotus plaukus, o sumišusias akis nukreipia į vaikiną, pastebėdama, kad jis yra ne pačios geriausios būklės, suraukia antakius} - Kas, po velnių, čia įvyko? Aš neturiu daug laiko. Tu privalai žinoti, kad mane kontroliuoja iš vidaus, ir svarbiausia, aš visiškai negaliu tam pasipriešinti. Kad ir kas buvo ir vis dar bus, tai ne aš. Todėl man reikia tavo pagalbos. Nesvarbu kokia kaina, tačiau ta ragana esanti manyje turi išnykti. Ji eis prieš mano draugus, negalima leisti jai triumfuoti, nes neaišku kas sekantis kris nuo jos rankos. - {Nežinodama kiek dar tiksliai laiko ji galės kalbėti už save, įsistebi konkrečiai į vyro akis, matomai reikalaudama jo pažado} - Sebai, pažadėk, kad sunaikinsi ja, nors tai reikš, kad mirti turėsiu ir aš. Jokia kalė nepalauš nei manęs, nei bandys atimti tai, kas man svarbu.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
We tear, we climb into the sky We won't fall back to Earth tonight Your skin, your eyes, your every breath No sin, no fear, no regrets, no defeat Just two hearts in victory Lay it bare, lay with me

Andrea Argent

No one is going to respect you until you show who you are.


Pranešimų skaičius : 766
Įstojau : 2012-09-27
Amžius : 26
Miestas : Bruklinas
Meilė : Elijah Mikaelson
Draugai : Katherine Pierce
Rūšis : Hibridė
Darbo paskirtis : Barmenė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://www.youtube.com/watch?v=I3nctEF0W8E

Atgal į viršų Go down

Re: Sebastian'o Coombs butas

Rašyti by Samuel Redford on Pen. 03 07, 2014 3:21 am

Šviežiu, bei jau sukrešėti spėjusiu krauju sutepti drabužiai, atrodo buvo permirkę nuo raudono skysčio. Tebestovėdamas viena ranka įsirėmęs į artimiausią sieną, ant kurios liko plaštakos žymė, sumerkė akis, kuomet pagaliau sulaukė savo artimo žmogaus pasirodymo. Tvirtai laikydamas merginą prie savęs, ne vien kad priėmė apkabinimą, tačiau ir aiškiai į jį atsakė. Neskaitant skausmo, iš vidaus draskomų dvejonių ir pavojaus, kad gali būti puolamas, o gynyba reikštu tai, kad jis gali nespecialiai jai gnybtelėti, tokiu būdu užnuodydamas. Nieko nesakydamas leidžia merginai atsitraukti, nesugebėdamas nuleisti nuo jos savo žvilgsnio, ir vos tik ši pradeda teisinti savo veiksmus, kurie buvo ir kurie bus, atitraukdamas delną nuo sienos, švelniai suima ją už galvos šonų, tarytum reikalaudamas kad ši būtu sukoncentruota ties juo.
- Žinau, supratau kad tai ne tu, vos tik pirmą kart pamačiau. Andrea, paklausyk. Ji davė ne daug laiko, tačiau man reikėjo kad tu žinotum... - Kuomet ji kitais žodžiais susako tai ką ir jis bandė padaryti, nuleisdamas akis, pritariamai linkteli galva, neparodydamas net menkiausio noro prieštarauti. Jis puikiai žinojo tai, kad Argent neturi daug artimaiusių asmenų, tačiau dėl jų yra pasiruošusi net paaukoti save. Todėl visos dienos bėgyje ir buvo įsitikinęs, kad ji kad ir pyks, tačiau supras tai, kad jam gali tekti net mažiausiai sužeisti ją, norint atsikratyti raganos įtaiga. Kuomet pakelia savo akis, pasistengia kaip galima greičiau susakyti savo nuomonę: - Aš tau pažadu, padarysiu viską, kas nuo manęs priklausys. Ji dalinai pasitiki manimi, nors ir žino, kad finale susidurs ne su kuo kitu, bet su manim. Girdi? Aš pasistengsiu, kad kristu ji. Andrea, kad ir kas nutiktu. Žinok kad bandysiu išsaugoti tave. O jei nepavyks... - Jo veide buvo matoma nuoskauda, nors ir keliama ne fizinių jutimų, bet dvasinių: - Vadinasi susitiksim pragare. - Netrokšdamas dabar kalbėti apie save, o tiksliau paaiškinti tai, kodėl jis taip atrodo, vėl pritraukdamas ją prie savęs, kone specialiai surakina tarp savo abiejų rankų. Sumerkdamas savo akis, bent dalinai pajunta saugumą, atsakomybę, kuri buvo persipynusi su atsidavimu: - Tačiau tu man taip pat turi pažadėti kad kausiesi su ja. Ji nėra ištrėmusi tave visam laikui, vadinasi tu dar turi galimybę priešintis. Priešinkis, nepasiduok ne akimirkai. Įrodyk kad esi daug stipresnė nei ji mano. Nes pats vienas, kautis negaliu.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

 What's Left In
"I eat innocent meat, the house wife I will beat, the prolife I will kill. What you won't do, I will."


Samuel Redford

Capitalism made it this way, old fashioned fascism will take it away.


Pranešimų skaičius : 203
Įstojau : 2014-02-16

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Sebastian'o Coombs butas

Rašyti by Andrea Argent on Pen. 03 07, 2014 10:14 am

{Nemokėdama suvaldyti kraujo troškimo, ypatingai kai jis yra jaučiamas taip stipriai, būtent šią akimirka stengdamasi išlaikyti tiek atstumą, tiek slėpti akis, kurios atrodo bet kuriuo momentu gali pasikeisti. Stipriau suspaudžia kumščius, tokiu būdu nagus susmeigdama sau į abu delnus. Kaip tik galėdama stengėsi negalvoti ir nematyti kraujo, kuriuo dabar buvo padengti vaikino drabužiai. Kuomet pajaučia, draugo rankas sau ant veido, tik dabar prisiverčia žvilgtelėti į jo veidą. Nuraminta tų žodžių, kad raganai nepavyko jo apmulkinti, linkteli. Tačiau nežinodama kiek dar yra žinančių ir kiek nežinančių apie situaciją, paskuba išdėstyti mintis} - Reikia perspėti kitus. Aš nežinau kiek iš jų jau žino apie Qetsiyah planą, todėl  tu privalai perspėti Elaidža, Rebeka, Katerina, Kolą.  - {Kuomet jos žvilgsnis nukrypsta į draugo kaklą, užvertusi akis vėl atsitraukia} - Mano sesuo. Ji gali kirsti ir per Ellison.  Reikia perspėti Džeiką, alfa vilką. Jis bet kuriuo atveju padarys viską, kad ji būtų saugi. - {Nors ji ir leido suprasti, kad kitų svarbumą iškėlė aukščiau savojo, (kas yra retas dalykas, juk ji labiau mėgo pagalvoti apie save, o tik paskui apie kitus) visgi mintis, kad ji pati, taip mylinti gyvenimą, ypač naująjį, kuriuo spėjo pasidžiaugti taip trumpai, gali mirti ją trigdė.  Nuleisdama akis į plytelėmis išklotas grindis, kilsteli vieną antakį} - Aš tavimi pasitikiu, žinau, kad padarysi teisingą sprendimą. Bet ei, įsidėmėk vieną dalyką, aš noriu gyventi, todėl dabar jokių kalbų apie susitikimus pragare. Mūsų tikslas ten nugabenti raganą, o aš dar norėčiau pasilikti. Tad, mano mirtis yra tik ekstra variantas.
{Neskaitant fakto, kad ji puikiai žinojo kur yra įklimpusi ir kad viskas neapsieis be aukų, visgi neparodydama, kad bijo, o kaip tik išlikdama savimi, priima apkabinimą, sukraudama rankas vyrui ant nugaros, tuo pačiu įsiklausydama motyvacijos nepasiduoti} - Tu manai aš nebandžiau priešintis? Visą laiką aš stengiuosi prasibrauti pro jos kerus ir atsiimti tai, kas priklauso tik man, tačiau dabar jaučiuosi per silpna. Viskas su kuo susiduriu, tai pralaimėjimas. O aš nesu prie to pratusi. Patikėk, Sebai, nepasiduodu, ta kalė dar supras, kad "užšoko" ne ant tos vampyrės.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
We tear, we climb into the sky We won't fall back to Earth tonight Your skin, your eyes, your every breath No sin, no fear, no regrets, no defeat Just two hearts in victory Lay it bare, lay with me

Andrea Argent

No one is going to respect you until you show who you are.


Pranešimų skaičius : 766
Įstojau : 2012-09-27
Amžius : 26
Miestas : Bruklinas
Meilė : Elijah Mikaelson
Draugai : Katherine Pierce
Rūšis : Hibridė
Darbo paskirtis : Barmenė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://www.youtube.com/watch?v=I3nctEF0W8E

Atgal į viršų Go down

Re: Sebastian'o Coombs butas

Rašyti by Samuel Redford on Kv. 06 05, 2014 4:37 pm

Nepaisant to, kad šiuo metu jis jautėsi taip, tarytum būtu pervažiuotas traukinio, stengėsi visas savo mintis sukoncentruoti į tuo metu kalbėjusią merginą. Nepastebėdamas net to, kad ilgam užlaikė savo abu delnus uždėtus ant Argent veidą, kažkuriam laikui nuleido savo šviesias akis, bandydamas į savo atminti "užsirašyti" tai kas buvo prašoma. Tačiau kad ir kaip be pasukus, jis nebuvo "gerasis samarietis", kuris nieko kito neturėdamas, laksto ir bando išgelbėti pasaulį. Jam ne kiek nebuvo svarbu kažkur keliauti ir kalbėtis su originaliosios šeimos atstovais ar kitais, kuriuos išvardino priešais buvusi moteris. Leisdamas sau prabangą neatsakyti į merginos prašymą, davė savaime suprasti kad neketina to daryti, vien todėl kad jis labai stengiasi išvengti bet kokio kontakto su tais asmenimis, prieš kuriuos yra dalinai nusiteikęs. Negarsus atsikrenkštimas staiga pertraukė jo mintis, kuomet vėl pakeldamas akis, nukreipė žvilgsnį į merginą: - Leisk man pirmiausia pasirūpinti tavo pačios sugrąžinimo į mūsų tarpą, o paskui, galėsi pati su jais pasikalbėti. Andrea, šiuo metu yra svarbiausia tai, kad ta moteris neįtartu to, kad galiu tau padaryti skriaudą. Ir tai ko prašai manęs dabar, tik atimtu ir taip brangų laiką. Man svarbu pirmiausia pasiekti durklą, kuris sunaikins ją amžiams. - Staiga atitraukdamas savo rankas nuo merginos veido, pagaliau atsitraukė per žingsnį, leisdamas sau atsiremti į šalimais buvusią kriauklę. Nepaisant to, kad jis tikrai troško sugrąžinti sau artimą asmenį į jos pačios kūną, mintis apie tai kad vienintelis būdas tai padaryti yra, sunaikinant dabar kūne tūnantį asmenį, smaugė. Keistas ryšys, tarytum stiprus burtas traukė jį prie vienos iš pirmųjų keliautojų, ir pastoviai kone iš vidaus šaukė tai, kad jis yra išdavikas. Pakeldamas abi savo rankas, delnais perbraukia per savo patinusį veidą, kuris iki pat šios akimirkos pilnai nebuvo atgavęs įprasto vaizdo, kuris reikštu kad jis pagaliau atgavo jėgas. Žaizdos ėmė pastebimai trauktis, tačiau ne taip, kad jis galėtu vėl stoti prieš savo priešus. Giliai įtraukdamas oro į savo plaučius, tačiau šį kartą akivaizdžiai vengdamas akių kontakto, kuris išduotu jo nesavitą išraišką, pratęsia savo minčių dėstymą: - Tu tiesiog nepasiduok jai, o aš pažadu kad greitu metu padarysiu viską, kad ji daugiau nebe kliudytu tavo gyvenimo. Tuomet, už tai galėsi pastatyti man gerą skotčo butelį. - Vis dar nesavavališkai elgdamasis keistai, ištiesia savo ranką, bei nestipriai trinktelėja merginai delnu per petį, tarytum taip perteikdamas padrąsinantį gestą, po ko kaip tyčia nutyla, tarytum tuo metu nebe turėdamas ką pridurti.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

 What's Left In
"I eat innocent meat, the house wife I will beat, the prolife I will kill. What you won't do, I will."


Samuel Redford

Capitalism made it this way, old fashioned fascism will take it away.


Pranešimų skaičius : 203
Įstojau : 2014-02-16

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Sebastian'o Coombs butas

Rašyti by Andrea Argent on Pen. 06 06, 2014 12:47 pm

{Stengdamasi šiuo metu susikoncentruoti ties viena mintimi, kad negalvoti apie tai, kad bet kurią akimirką gali nesusivaldyti, pati kiek atsitraukusi žvilgsniu vis "bėgioja" po aplinka, kas tik įrodo, kad išlikti ramia jai ne itin sekasi. Bandydama įsigilinti į girdimus draugo žodžius, ties tam tikru išsireiškimu nevalyvai suraukia antakius, tuo pačiu iš karto veidą atsukdama į jo pusę} - Tu dar neturi to stebuklingo durklo? Sebai... - {Matomai būdama pasiruošusi dar kažką pasakyti, bet laiku susivaldžiusi, sumerkusi akis, nusisuka. Abejomis rankomis perbraukdama per lengvai subanguotus plaukus, iš naujo pratęsia mintį} - Tu žinai kur jis yra, tiesa? Vadinasi tam, kad pasiimti ginklą nekils kokių nenumatytų problemų?  Ir jeigu ji iki šiol neperprato tavo plano, tikiuosi tai išliks iki galo. Nes kaip ir sakiau, aš neleisiu, kad ji būtų nugalėtoja, kad ir kiek man tai kainuos. - {Užvertusi akis, pagaliau vėl atsisuka į draugą ir vien dėl to, kad pažįsta jį ne vieną dieną, pastebi kad jis elgiasi kiek neįprastai, tuo labiau, jo keistą būseną išduoda vien akių kontakto vengimas reiškiantis, kad kažkas nuo jos yra slepiama. Susiaurindama savas sodriai žalios spalvos akis kiek pakitusiu balso tonu, kuris dalinai išduoda kokį nors įtarinėjimą, perklausia} - Juk nebuvo nieko, ką, tarkim, aš turėčiau žinoti? Jos ir tavęs niekas nesieja ir tu esi daugiau nei šimtas dešimt procentų tikras, kad sugebėsi ja atsikratyti amžiams?

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
We tear, we climb into the sky We won't fall back to Earth tonight Your skin, your eyes, your every breath No sin, no fear, no regrets, no defeat Just two hearts in victory Lay it bare, lay with me

Andrea Argent

No one is going to respect you until you show who you are.


Pranešimų skaičius : 766
Įstojau : 2012-09-27
Amžius : 26
Miestas : Bruklinas
Meilė : Elijah Mikaelson
Draugai : Katherine Pierce
Rūšis : Hibridė
Darbo paskirtis : Barmenė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://www.youtube.com/watch?v=I3nctEF0W8E

Atgal į viršų Go down

Re: Sebastian'o Coombs butas

Rašyti by Samuel Redford on Pen. 06 06, 2014 2:03 pm

Negalėdamas nuslėpti akivaizdžios nuostabos, kuri pakankamai greitai pasirodė jo veido išraiškoje, kuomet priešais buvusį mergina pasisakė apie durklo nebuvimą. Visgi neskubėdamas ką nors pasakyti atgal, paprasčiausiai paslinko šiek tiek į šoną, kaip tik tuo metu pasigaudamas ant radiatoriaus pakabintą rankšluostį, kurį pasiimdamas, pasisuka į kriauklės pusę. Nebyliai sušlapindamas dalį rankšluosčio, pagaliau priverčia save prasižioti: - Tu neturi ne menkiausios minties tame, kiek visiems svarbus yra šis durklas, todėl nesistebėk kad neturiu jo pastoviai prie savęs. Tai vienintelis daiktas, kuris gali sunaikinti bet kurį iš keliautojų. Todėl, tavo žiniai šiandiena vos per tai nepakračiau kojų. Tad ne, jis ne su manimi. Tačiau žinau kur jis yra, ir negaliu garantuoti kad jį pasiekti bus taip pat lengva, kaip iš vieno kambario pereiti į kitą. - Paklausyk manęs, viskas bus taip, kaip suplanuota. Niekas be manęs nežino kaip pasiekti šį durklą, o aš dar nesiruošiu pasiduoti, kas liečia tave. Todėl vos tik gausiu tinkamą progą, pasirūpinsiu kad jis atsidurtu mano rankose, o ji. Ji taip pat būtu neapleidusi tavo kūno. - Eilinį kartą nuleisdamas akis, bei veide išspausdamas kažkokią, priverstinai pasirodžiusią šypseną, sušlapintu rankšluosčiu perbraukia per savo veidą, kuris iki pat dabar buvo suteptas kraujo ir prakaito mase. Priešais buvusi mergina, žinoma jam buvo labai svarbi, ir dėl to daryti sprendimus buvo labai sunku. Liepiamas Aergent tonas, tik dar labiau kėlė sprendimo suvirpinimo aspektus. Žinoma, jis buvo pasiruošęs dėl jos padaryti daug ką, nes kaip be pasukus laikė ja savo šeimos nare. Tačiau čia pat, teko susidurti su siena, ir su savo paties interesais. Jis pasirinkdamas šeimą, dar kartą nuleistu rankas dėl savo likimo mesto pasirinkimo liečiančio moterį. Ir vėl, jo veide pasirodė šiokia tokia išblaškanti šypsena, po kurios jis kelis kartus linktelėjo galva. Stengdamasis pakelti akis į merginos pusę, pagaliau prasitaria: - Tau juk svarbiausia nugalėti ją, kad ir kiek tai kainuotu, tiesa? Tuomet neuždavinėk klausimų, į kurių atsakymus nenori girdėti. - Kaip tik tuo metu, mesdamas panaudotą rankšluostį į kriauklę, atsitraukia toliau. Kuomet pasiekia duris, kurios veda į kitą patalpą, atsisuka į Andreos pusę, pratęsdamas savo mintį:
- Kad ir kaip viskas pasibaigtu, žinok kad aš padariau viską, kas nuo manęs priklausė. Ir turėdamas kitą variantą, nieko nekeisčiau.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

 What's Left In
"I eat innocent meat, the house wife I will beat, the prolife I will kill. What you won't do, I will."


Samuel Redford

Capitalism made it this way, old fashioned fascism will take it away.


Pranešimų skaičius : 203
Įstojau : 2014-02-16

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Sebastian'o Coombs butas

Rašyti by Andrea Argent on Pen. 06 06, 2014 2:41 pm

{Vis dar niekaip negalėdama susikaupti ir tuo labiau to paslėpti, nes nežinomybė kas bus toliau ją nervino. Smaugė tai, kad ji yra bejėgė prieš ją užvaldžiusi padarą. Akivaizdžiai vis nerasdama sau vietos, instinktyviai suraukia antakius, kuomet tenka susidurti su informacija, kad Coombs vos nepakratė kojų dėl pastoviai minimo objekto, kuris vienintelis gali ją išgelbėti nuo galingos raganos kerų} - Tikiuosi prie to nebuvo prisidėjusi ragana? - {Supratusi, kad toks išsireiškimas galėjo nuskambėti visiškai ne taip kaip ji norėjo, o dalinai parodyti jos savanaudiškumą, kaltai nuleidusi akis neigiamai supurto galvą} - Aš nenoriu, kad tu nukentėtum, Sebai. Pats žinai, kad esi man kaip brolis, todėl jei tau kas nors atsitiktu per mane, aš... - {Truktelėjusi pečiais, neigiamai supurto galvą, tačiau taip ir nebe užbaigia pradėtos minties. Andrea visada turėjo superinį talentą vienokiu ar kitokiu būdu sau svarbius asmenis įklampinti į įvairaus pobūdžio bėdas, ir tai dabar jai tai ypatingai nedavė ramybės, tačiau mintis, kad kažkas ją valdo taip pat buvo nepriimtina. Todėl, kuomet gražina akis į vyro veidą, linkteli taip leisdama suprasti, kad daugiau nebegrįš prie tos pačios temos, mat pasitiki juo ir nežada daugiau ieškoti jokių priekabų. Tačiau kuomet sekantys Sebastiano veiksmai ir žodžiai tik patvirtina jos įtarimus, ironiškai šyptelėjusi nusuka veidą. Padarydama trumpą nekalbėjimo pauzę ir vis dar neatsisukdama į vyriškį, taria} - Manau tu man jau pateikei ir taip pakankamai aiškų atsakymą. Negaliu patikėti, ta kalė tau patinka. Nepaisant visko ką ji darė, daro ir faktas, kad darys ji tau patinka. - {Neskaitant to, kad vėl kišasi ne į savo reikalus, atsisukusi į Sebą, skėsteli abejomis rankomis į šonus} - Ji dar ir tau smegenis susuko. Neįtikėtina. Tikiuosi, kad tai, ką dabar sakai, yra tiesa nes pasikartosiu pasakydama, kad bet kuriuo atveju ji kris. Ir skaudžiai. - {Kaip tik tuo metu, pasijausdama labai netvirtai, pasiduoda silpnumo pojūčiui, todėl pasiremia šalia esančios sienos bei sumerkia akis, daugiau nepasakydama nieko}

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
We tear, we climb into the sky We won't fall back to Earth tonight Your skin, your eyes, your every breath No sin, no fear, no regrets, no defeat Just two hearts in victory Lay it bare, lay with me

Andrea Argent

No one is going to respect you until you show who you are.


Pranešimų skaičius : 766
Įstojau : 2012-09-27
Amžius : 26
Miestas : Bruklinas
Meilė : Elijah Mikaelson
Draugai : Katherine Pierce
Rūšis : Hibridė
Darbo paskirtis : Barmenė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://www.youtube.com/watch?v=I3nctEF0W8E

Atgal į viršų Go down

Re: Sebastian'o Coombs butas

Rašyti by Samuel Redford on Pen. 06 06, 2014 3:13 pm

- Kokia tai moteriai prasmė mane medžioti, daugiau nei du šimtus metų? - Neigiamai supurtydamas galvą, akivaizdžiai net ne tai kad nenori, tačiau ir neleidžia sau pagalvoti apie tai, kad užpuolikai su kuriais ne kartą teko susidurti kaip nors galėjo būti susieti su apkalbamu žmogumi. Ranka įsiremdamas į duris, kurios skyrė pagrindinį kambarį nuo vonios patalpos, dusliai atsikvepia, tarytum šis pokalbis jam būtu labiau siutinantis, nei atvirkščiai raminantis, kaip kad šis tikėjosi. Laisva ranka perbraukdamas per savo veidą, įsitikindamas tuo kad jį "puošusios" žaizdos pagaliau susitraukė. - Ji turėjo ne vieną progą atsikratyti manimi, tuo labiau kad kuo puikiausiai žino kad niekas be manęs neturi ginklo, kuris galėtu ją sunaikinti. Tačiau nedaro dėl to nieko. Ir tu manai kad tai kažkokio plano dalis? - Prūnkštelėdamas, neigiamai supurto galvą, kažkuriam laiko tarpui nustodamas kalbėti. Atrodo kaip tik tuo metu jis pats save panardino į prisiminimus, kurių vengė visą savo gyvenimą. Kadaise jam teko susidurti su panašiu požiūriu, kuriuo šiuo metu dalinosi Andrea, ir aną kartą jis pasielgė nesavanaudiškai. Pasitraukdamas į šalį, su mintimi kad daro geriau aplinkiniams. Šis kartas iš dalies buvo panašsus į galvojamą, tačiau tuo pačiu metu ir kitoks. Ant kortos vėl buvo pastatyta "šeima" ir jo asmeninis gyvenimas, į kurį jau daug metų nebuvo įsileidęs ne vienos sielos. Ir kas po velnių jis toks yra, kad galvoti apie savo interesus!? Neigiamai supurtydamas galvą, ir kone pro ausis praleisdamas merginos bandymą pasitaisyti apie tai kad nenori kad jam kas nors nutiktu, pasistengia išvengti savo paties įkyriai lendančių minčių. Stipriai sumerkdamas akių vokus, jis stengėsi valdytis, nepasakyti nieko, kas galėtu patvirtinti tai kad jis ir pats negali tvirtai pasakyti kaip įvykiai pasisuks kai teks panaudoti durklą. Tačiau mergina, perlenkė lazdą. Susišikusi pati, ji dar pasistengė prikišti jam apie tai kad jo gyvenimo pasirinkimai yra prasti. Nesusivaldydamas, ir vienu mostu atsukdamas jai nugarą, iš visos turimos jėgos, suvaro savo kumšti į atrodo kieto medžio duris. Ir kuomet mediena akivaizdžiai suskyla, sukandęs dantis ir nerodydamas jai savo pykčiu persmelkto veido, kone suriaumoja: - Neaiškink!! Po velnių, neaiškink man ką turiu ir ko neturiu daryti. Aš nepadariau nieko, kol ji tūno tavo kūne, kad turėtum progą mane dėl ko nors kaltinti. Neliečiau ir nesinaudojau šia padėtimi. Ir jau ne katą pasakiau, kad padarysiu tai, kas reikalinga. Todėl susikišk savo kaltinimus kur aš nematysiu ir... - Matydamas kad paprasčiausiai nesugeba savęs suvaldyti, nes kaip tik tuo metu savikontrolės "mygtukas" sulūžta, o jo akys įgauna jiems atitinkamą, žvėrišką atspalvį, nutyla. Nutyla tam, kad nepasakyti nieko daugiau, kas dar labiau sukomplikuotu jo situaciją. Ir galima pasakyti, kad jis neprataria ne garso, kokią minutę. Kuri, iš dalies turėtu būti labai svarbi. Ir tuomet, kai jis pasistengia paslėpti žvėries išsiveržimą, jau pakankamai ramiu balsu, pratęsia savo mintį: - Aš niekad neaiškinau tau su kuo būti, nes tai yra tavo reikalas. Nors patikėk manimi, turėdamas progą nutraukčiau galvas kiekvienam iš tavo numylėtų originaliųjų. Nes tai yra ne mano sušiktas reikalas. Ir tai kad jaučiu stiprų ryšį su ta moterimi, taip pat nėra tavo galvos skausmas. Tikiuosi tai paskutinis kartas kai tai bandai prikišti, nes jei ne. Turėk omeny, ji. Užvaldė visas mano mintis, ir vykdydamas tavo netaktiškus paliepimus, aš eilinį kartą aukoju savo ateitį, kurią visai neatsisakyčiau susieti su ja. Nors koks skirtumas tiesa, ji bloga. O tu, - Prunkštelėdamas, neigiamai supurto galvą. - Pokalbis baigtas. - Akivaizdu kad neturėdamas ką daugiau pasakyti merginai, pasitraukia nuo durų, prie kurių tuo metu buvo, pereidamas į pagrindinį kambarį. Kur, nieko nesakydamas pasiekia ant stalo paliktą butelį.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

 What's Left In
"I eat innocent meat, the house wife I will beat, the prolife I will kill. What you won't do, I will."


Samuel Redford

Capitalism made it this way, old fashioned fascism will take it away.


Pranešimų skaičius : 203
Įstojau : 2014-02-16

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Sebastian'o Coombs butas

Rašyti by Sponsored content


Sponsored content


Atgal į viršų Go down

Puslapis 12 1, 2  Next

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų

- Similar topics

 
Permissions in this forum:
Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume