PALATA NR. 006:

Tikriausiai daugumos netikėtumui, mat jis niekuomet nebuvo šios moters gerbėjas, tačiau yra būtent tas, kuris pasirodo čia pirmiausia po to, kai yra pranešama apie tai kad ji atsidūrė ligoninės pataluose. Pakankamai garsiai pravedamas duris, taip pat jas ir užtrenkia sau už nugaros. Įsistebėdamas į ant lovos gulinčią merginą, leidžia savo veide pasirodyti kampinei šypsenai. Tačiau, ilgai neužlaikydamas tylos pauzės, vien iš girdimo merginos kvėpavimo tempo sugeba išsiaiškinti kad ši nemiega, todėl prasitaria: - Tikiuosi tu nemanei kad ilgai galėsi voliotis lovoje, kai aplinkui šitaip nuobodu? - Nieko nedelsdamas pameta ant lovos kartu su savimi atsineštą krepšį, kuriame buvo sukrauti kažkokie moteriški apdarai: - Gerai, renkis. Ir greičiau, nes aš nelabai mėgstu šią vietą.

- Jei tavo paaiškinimas kaip nors liečia Katherine Reese, tuomet man neįdomu. O jei tai būtu įdomu mano giminaičiui, vadinasi jis yra kvailys. - Tai sakydamas, palaipsniui pasiekia galinį ligoninės palatos langą, į kurio palangę atremia savo delnus. Stebėdamas skaisčiai saulės apšviestą aplinką, suprunkščia, kuomet mergina pradeda teisintis kad negali nieko padaryti. Neigiamai supurtydamas galvą, tačiau neskirdamas jai per daug dėmesio, toliau, tarytum "grožisi" vaizdu už lango, tai palydėdamas komentaru: - Kaip matai, tu nusigyvenai iki to, kad niekam nerūpi kur tu atsidūrei, Katherine, apart mane. O aš esu pakankamai nekvailas, kas suprasti kad ši vieta tau yra labiausiai nesaugi. Nes, galiu net sąrašą asmenų surašyti, kurie netrokšta tavo mirties. Likę, na, tu ir pati supranti. - Kuomet atsisuka taip, kad galėtu atsiremti į palangę, nukreipia savo žvilgsnį į tamsiaplaukę garbanę, tuo pačiu metu įvertindamas tai kad net dabar ji tebėra patraukli. Šiek tiek kilstelėdamas savus antakius, leidžia sau pasikartoti: - Renkis, kitaip man pačiam reikės tai padaryti už tave. O tu to manau nenori.

Tuo metu kai iš merginos pusės nukambėjo lemtingi žodžiai apie tai, kad šviesiaplaukės nebe liko tarp "nemirtingų" tarpo, neparodydamas kokios nors ryškesnės emocijos, vos pastebimai labiau susiaurina savo akių vokus. Buvo sunku pastebėti ar tai jam suteikė kokios nors įtakos, ar jis paprasčiausiai jau žinojo tiesą apie tai kas jai nutiko, bei visiškai to nesureikšmino. Liežuviu perbraukdamas sau per lupas, galiausiai šiek tiek pakelia rankas, susikryžiuodamas šias ties krūtines linija. Klausydamas kalbančios, pagaliau pertraukia: - Nerūpi. Ir manau ne tavo reikalas bandyti man paaiškinti kad yra kitaip. Kiekvienas savo gyvenime padaro klaidų, Katherine buvo mano. Todėl tai kad ji žuvo, mirė, ar pati nusibaigė man neturi visiškai jokios reikšmės. Tu kitą vertus, visai kitas reikalas. - Galvos mostu nurodydamas ant lovos tebesėdinčią tamsiaplaukę. Tačiau per daug nekomentuodamas savo prieš tai pasakytos monologo dalies, peršoka prie kitos temos: - Gal ir neparūpins tau saugumo viešbučio kambarys. Bet asmuo, kuris tavęs ten laukia, manau sugebės tave priversti pakeisti dabartinę nuomonę. Kartoju paskutinį kartą Katherine, renkis. Nes aš neturiu tiek daug laiko, kad aušinti burną su tavimi, kalbant apie niekus. - Nuleisdamas akis, bei nespecialiai suprunkšdamas, kuomet ši pasisako nusisukti, neigiamai supurto galvą: - Nuo kada pasidarei tokia drovi? Nesu kvailas, kad atsukčiau tau nugarą. Daryk išvadas, pati ar man tai padaryti? - Vien dabartine savo veido išraiška parodo kad net neketina nusisukti nuo jos.

-Nagi Tayleri, kur tavo manieros?-pasirodęs tarpduryje, atsiremia i durų stakta. Sukryziaves rankas sau ties krutine, kilsteli antakius, tarsi laukdamas kol sūnėnas paaiškins neįprasta savo elgesi. Galop nusprendęs nebelukuriauti, žengia vidun, gan garsiai uzdarydamas duris, mat slėpti, kad Taylerio elgesys su jo mergina, tarytum si butu buvusi pigi prostitute, ji siutino. Dėka savo antgamtiskos klausos buvo spėjęs išgirsti siek tiek daugiau nei norėjo. Žinia apie drauges mirti buvo netikėta, taciau dabar jis buvo susikoncentraves i įtūžį, troško išsiaiškinti viso to aplinkybes. Su nerimu žvilgtelėjes i mergina, kuri ne is tolo neprimine siaip jau sveikata trykstancios Pierce, suraukia antakius. -Kaip tu?

Kuomet nuleido savo akis, bei buvo galima pastebėti kad trūko labai ne daug, kad jo veide būtu pasirodžiusi šypsena, neigiamai supurtė galvą, tarytum būtent šios emocijos visą laiką ir vengė. Priversdamas save kalbėti, pagaliau prasitarė: - Tu manai kad Keitė visą tai darė dėl manęs? Ar bent kartą susimastei kas būtent pažadino mano "mėnulio prakeiksmą"? Galu gale, ar pagalvojai apie tai kad ji įsimaišė tarp mano genties atstovų ne veltui? Visgi tu esi naivi, Katherine, jei manai kad nuo pat pradžių jos ketinimai buvo kilnūs. Ji manipuliavo visais, nes buvo puiki tavo mokinė. Jos didžiausias troškimas buvo rasti alfa, tikrąjį ir ant lėkštutės patiekti šį Niklausui. Kuomet ji grąžino mano atsiminimus, tiksliau įskiepijo naujus, aš pamečiau galvą, tol, kol nebuvau ištrauktas iš tų melagysčių liūno. Vienas asmuo man padėjo suprasti kas ir kaip iš tiesų yra. Todėl turėtum kartą ir visiems laikams suprasti, kad man ne vien ne gaila kad ji mirė, aš dėl to džiaugiuosi.
Kilstelėdamas ranką, delnu perbraukia sau per sprandą, ir kaip tik tuo metu norėdamas pradėti kalbėti, pastebi kad pro duris įžengia jo giminaitis. Pagaliau tampa aišku kodėl šis taip skubino garbanę iš čia išsinešdinti. Nes susidūrus su Meisonu, jis neturėjo ne menkiausios galimybės jos vienos iš čia išvesti susitikimui su ta, kuris sugebės atverti beveik visas kortas. Išlaužęs šokią tokią kvailą išraišką, palenkia galvą, bandydamas rasti ne ką protingesnį pasiteisinimą: - Antipatijos buvusiems vampyrams ima viršų. - Atsitraukdamas nuo palangės, į kurią vis dar buvo atsirėmęs patraukia šiek tiek toliau nuo abiejų čia esančių žmonių, tuo pačiu metu iš kišenės ištraukdamas mobilų telefoną: - Aš stengiuosi įtikinti ją kad čia yra labai nesaugi vieta. Manau, neprieštarausi kad jai reikia dingti kuo toliau nuo viso veiksmo, jei net tie, kuriais net tu pasitiki bandė ją nužudyti?

Kadangi kažkas Taylerio elgesyje jam kėlė nerimą, visu pirma, siurkstokai is jo rankų pastveres mobiluji, nesunkiai juo atsikrato paprasčiausiai sutraiskydamas savo kumstyje. -Tikiuosi supranti, kad atsarga gedos nedaro,-kreipdamasis i sunena, kurio gerais ketinimais Katherine atzvilgiu jis kažkodėl abejojo, atsikrato to kas dabar buvo plastmasės krūva, ismesdamas tai i siuksliadeze. -Kas po velniu tau šovė i galva? Man nusispjaut ka manai apie ja, bet puikiai žinai, kad jai jai kas nors atsitiks, uz tai atsakyti turėsi man, Tayleri,-neslėpdamas pykčio, kad vaikinas ėmėsi veikti be jo žinios, ima giliai kvepuoti.
I palatą įėjus daktarai, to pernelyg nesureikšmina, kaip ir to, kad si pareiškė norą, jog vienas ju is cia pasisalintu. Prislopines tona, neigiamai papurto galva, akivaizdziai nusivylęs savo sunenu. -Eidamas pries ja, eisi pries savo paties šeima, Tayleri. Ji yra mūsų šeimos dalis, patinka tau tai ar ne,-pajutes merginos pirstus savo plastakoje, dar syk reiksmingai debteli i vaikina ir galop priseda ant lovos krašto, taciau praleidęs viską ka sakė daktarė, klausiamai kilsteli antakius:- Ar ji pasiruošusi buti slaugos namų salygomis?

- Rimtai?! - Tuo metu kai iš jo rankų buvo išrautas mobilus telefonas ir prie to viso sutrupintas, skėstelėdamas rankomis, puikiai perteikia nuostabos iškreiptą fizionomiją. Negalėdamas patikėti tuo ką iškrėtė dėdė, suraukdamas antakius, akimirksniu pradeda kalbėti: - Manai aš esu labai prieš su kuo tu dulkiniesi? Patikėk, man tai neturi jokios reikšmės. Ir jei nebūčiau jos pripažinęs, greičiausiai manęs čia nebūtu. Ir aš nebandyčiau ją suvesti su tuo asmeniu, kuris bent nutuokia kaip mažu mažiausiai sutramdyti ją, kad neprisidarytu daugiau bėdų, nei jos pačios ją susiranda. Toji mergina labai daug žino apie Katherine, ir yra pasiruošusi traukti jos kailį iš bėdų. Ne taip kaip tavo draugai. Reese pavyzdžiui? Kas atsako už tai kad... - Susilaikydamas nuo tolimesnio komentaro, nes čia esti daktarė, kuri vaizduoja kad nieko nenutuokia apie antgamtines būtybes. Neigiamai supurtęs galvą, ir toliau spinduliuodamas arogantiškumu, jau ketino pasišalinti iš palatos į laukiamąjį. Tačiau po kalbos apie nėštumą, gana greitai atsisuka į giminaičio pusę: - Tu dar ir vaiką jai įtaisei?

Ismustas is veziu akimirkai praranda zadi, todel i kandzia Taylerio pastaba deramai nesureaguoja. Taip, jiedu tokia galimybe buvo apsvarste, bet visa tai atrode taip miglota ir apsurdiska, giliai viduje jis niekada nesitikejo, kad tam yra galimybe. Ji-buvo mirusi. Simtmecius. Jis-? Vilkolakis, Antgamtine butybe ir visgi panasu, kad tai imanoma. Neigiamai papurtes galva delnu perbraukia sau per smakra ir galop ta pačia plaštaką uzdeda sau ant sprando, kuris buvo išpiltas salto prakaito. -K..aip?-padrikai is jo burnos issprudes klausimas, nuskamba tarytum ne jo paties balsas. Nuryjes burnoje susikaupusius skyscius, pabando susitvardyti. Pasisukes i Tayleri, leidžia savo akims kelioms sekundems įgauti atitinkama zerincia spalva. -Jei prasiziosi,-papurto galva, tarytum grasindamas, taciau šiuo atveju priešingai, įgavęs kaip niekad silpna vieta, reikalaudamas savo vienintelio giminaičio užnugario, mat maldauti nebuvo pratęs. Atsigrezes i istoriškai popierius vartancia mergina, suima abu jos riesus, švelniai prispausdamas juos prie antklodes. -Viskas bus gerai, as būsiu su tavimi, kad ir kas nutiktu, Kat.

Netrūkus po to, kai kuriam laikui ore užsistovi tylos akimirka, kurią iššaukė daktarės pranešta žinia apie tai kad giminaičio mergina laukiasi nuo jo atžalos, sukandęs dantis, neigiamai supurto galvą. Ne dėl to, kad ši mintis jam nepatiktu, ar jis būtu priešiškai nusiteikęs prieš Pierce. Anaiptol. Greičiau dėl to, kad jį neramino visiškai kitas klausimas, vardu Nadia. Šiuo metu jis vienintelis buvo informuotas apie tai, kad minėta mergina yra Pierce dukra, kuri gimė prieš šiai tampant nemirtinga. Jo užduotis buvo suvesti abi moterys, kad būdamos kartu, būtu stipresnės, arba Katherine būtu priversta mažiau lysti į visokiausius nesusipratimus, kurių vienas ir atvedė ją iki pat miesto ligoninės lovos. Stebėdamas Meisono akis, kurios kažkuriuo metu pasikeitė, garsiai suprunkščia, kad čia esantis žmogus, daktarė, nespėtu atkreipti į tai dėmesį: - Aš. Padėsiu, kuo galėsiu. - Atrodo tam kad tai pasakyti, jam teko sudėti labai daug pastangų. Nėštumas, plius dabartinė moters būsena nebuvo daug žadanti. Tuo labiau jis kuo puikiausiai žinojo, kad giminaitis labiau už viską troško turėti tai, kas iš jo buvo atimta, normalų gyvenimą. Pasukiodamas akis, pagaliau pasigauna daktarę už alkūnės, apsukdamas į savo pusę: - Paruoškit išrašymo dokumentus, mes pasirūpinsim kad ji gautu visą būtiniausią pagalbą, jau šiandien pat pasamdysime geriausias slauges. Ačiū. - Kone išstumdamas daktarę pro duris, uždaro šias, pats tuo tarpu pasilikdamas palatos viduje: - Tikiuosi abu suvokiat kad tai nėra pati geriausia naujiena? - Kilstelėdamas savus antakius atsitraukia nuo durų, užimdamas tokią poziciją, kuri leistu matyti juos abu.
- Mano patarimas būtu, rasti tą, kuris ištrintu visiems iš atminties tai, kad ji iš viso čia buvo, ką jau kalbėti apie tai. - Rankos mostu, specialiai nurodo moters pilvą. Pats tuo tarpu nugara atsiremia į sieną. - Ir man paskui su tavimi reikės rimtai pasikalbėti. Be tavo. Draugės. Bet tai gali palaukti, bent jau šiai dienai.

Gavęs Taylerio pritarimą, su palengvejimu atsidūsta ir pakiles nuo sėdimos vietos, stipriai apkabina giminaitį bei kelis kartus smarkiai suploja jam per nugara, vienu savo delnu. Pagaliau nuslugus pirminiam sumisimui plačiai nusisypso. -Viskas bus gerai,-giliai ikvepia. Grįžęs prie merginos, suima jos skruostus: -Dabar viskas bus gerai,-pabuciaves ja, siek tiek atsitraukia. -Mes laikysimes is vien, neleisiu kad kas nors tave paliestu, Katherine,-akimirkai nudelbes akis i jos juosmeni, surakina zvilgsni ir tarsi mergina akimirkai butu pranykusi, pasisuka į Tayleri, ragindamas ji prieiti. -Kaip is kart to nepastebejau..-sumurma sau po nosim. Palinkes siek tiek arčiau isiklauso. -Po velniu, nėjau tai girdžiu tik as?-neįprastos savo klausos, o gal kraujo šauksmo dėka, išgirdęs Katherine isciose plakancia širdį, vaisiaus, kuris akivaizdziai augo kur kas sparčiau nei iprastas kūdikis. -Kaip tai imanoma?-suraukes antakius klausiamai žvilgteli į Pierce.

Mintys kurios šiuo metu kankino jį, buvo nepašalinamos, todėl neleido blaiviai matyti dabartinę situaciją. Akivaizdu, kažkur giliai viduje, jis norėjo atmesti visus pavojus į šalį, ir tuo pačiu metu pasidžiaugti už vienintelio gyvo likusio savo giminės atstovo laimę. Tačiau, savisaugos jausmas paprasčiausiai neleido jam to padaryti. Nadia, mergina kurią jis pirmą kart sutiko dar prieš kelis mėnesius, sugebėjo atverti jam akis į daugelį dalykų, kurie ankščiau atrodė visiškai kitaip. Žmonės, kuriais jis pasitikėjo paaiškėjo kad visuomet buvo priešais, o tie, kuriais iš pirmo žvilgsnio pasitikėti nebuvo galima, gebėjo ištiesti pagalbos ranką. Šiuo metu, kai dėdės moteris laukėsi vaiko, tai reiškė vieną, jie bus puolami. O blogiausia kad iš visų pusių, todėl dabar kaip niekad reikia gebėti atsirinkti tuos, kurie iš tiesų sutinka aukotis vardan tos mažos gyvybės, kuri mezgasi Pierce isčiuose, likimo. Kuomet jo mintis išblaškė Meisono priartėjimas, veide išspausdamas šiokią tokią šypseną, atsako į apkabinimą, kelis kartus plekštelėdamas delnu šiam per nugarą.
- Kad ir kaip dabar viskas bus komplikuota, aš sveikinu. - Tai iš savęs išspausti jam tebebuvo labai sunku, arogancijos, savisaugos ir savimyliškumo laipsnis paprasčiausiai neleido jam džiaugtis paprastais dalykais. Tačiau kaip tikrasis savo šeimos narys, jis nebuvo linkęs atsitraukti nuo sunkumų, kurie lietė jo giminę. Išsaugoti kraujo linijos egzistenciją buvo labai svarbu, net jei tai kainuotu per daug. Sukandęs dantis, pratęsia savo mintį: - Prieš daug metų tu mane išmokei to, kiek svarbu būti ištikimam saviems. Todėl, kaip ir minėjau prieš tai, iš savo pusės aš pasistengsiu padaryti viską, ko reikia. Ir kad jau pasirinkai sau buvusią vampyrę, vadinasi nuo šiol ji ir mano šeimos narys, kaip ir vaikas, kurio laukiat. - Patraukdamas prie durų, galiausiai priduria: - Gerai, gana pusti burbulus. Lekiam lauk iš šios vietos, kol nesugalvojo pasirodyti kas nors, ne taip gerai nusiteikęs. - Nors buvo pasiruošęs kaip galima greičiau išeiti iš čia, sustodamas lemtinga akimirka, suraukia savus antakius, nes iš pradžių net nesugeba suprasti kam buvo skirtas paskutinis giminaičio klausimas. - Girdi ką?
Nors vilkolakiai pasižymėjo pakankamai gera klausa, ji nebuvo tokia išlavinta kaip vampyrų, ar hibridų. Šiuo metu jis negirdėjo nieko, apart akivaizdžių Katherine širdies dūžių. Palenkdamas galvą link vieno iš savo pečių, pratęsia: - Ką tu turi omeny? Tik nesakykit kad viskas dar labiau komplikuota, nei jau dabar atrodo?

Pirma kart po šitiek laiko dvejojimu ir nepasitikėjimo ji supanciais žmonėmis, dabar jaučiasi taip, tarytum yra saugus. Pats to nesuvokdamas leidžia sau apsidziaugti ankti laiko, kas toli gražu nepadeda jam išlaikyti saltakraujisko mąstymo. Galbūt del tos pačios priežasties samoningai atidelioja akistata su Katherine. Jis nenorėjo žinoti kas is tiesu nutiko tarp jos ir Reese. Buvo sunku bent jau prisileisti minti, kad jis pasitikėjo netinkamu žmogumi. Taip, jis žinojo kad jos viena kitos nemėgsta, bet vis tiek prisileido sviesiaplauke labai arti. Per daug arti. Prisileido ja pakankamai, kad iskaudintu Pierce ir net tada nesiėmė veiksmu, kad užkirstų kelia tam, kas vos per plauką neįvyko. Vien mintis, kad jis galejo prarasti mylima moterį ir dar negimusi ju kūdikį verte jo kuna eiti pagaugais. Giliai ikvepia, tarsi pazadintas is apastymu kai mergina ismeigia savo klausiama zvilgsni i jo veida.
-Zinau, kad negali to girdeti... Tikėjausi, kad Taileris sugebės, bet tai greiciausiai pavyksta tik vampyrams,-rodomuoju pirstu parodo i savo ausį. -As girdžiu širdies plakima, Kat. Labai spartų, panasu i vilkolakio,-nusisypso. -Akivaizdu, kad jis mano,-erzindamas mergina, islauzia kampine sypsena. Kai ji atsikelia is lovos, neigiamai papurto galva. -Neeikvok jegu, dabar turi ilsėtis,-apsisukes i Taylerio puse, vien reiksmingu žvilgsniu paprašo, jog jis ja prižiūrėtu. -Pasirupinsiu, kad daktarė apie mūsų išvykimą sužinotų is savo kolegų,-dvejais rodomaisiais pirštais parodo i savo akis. Pradinges kolidoriuije susiranda pirma po ranka pasitaikiusi daktara ir "itikina ji" kad Katherine prireikė pervežti i kita ligonine del sunkios jos bukles. Liepes jam atsikratyti bet kokiais dokumentais liudijanciais apie jos nėštumą netrukus gryzta i palatą nešinas trimis daktaru chalatais. Numatęs viena į Taylerio puse, kitu neskubedamas apvelka Katherine. -Nagi, laikas is cia dingti.

Tuo tarpu kai vyko konkretus dialogas tarp dviejų asmenų, pats tuo tarpu ramstydamas sieną, kurį laiką leido sau nieko nesakyti. Mintyse toliau keliaudamas po įvairias ateities teorijas, visiškai atsitiktinai atkreipė dėmesį į plastmasės ir laidų masę, kuri tuo metu jau buvo išmesta iš šiukšlių dėžę. Svarstydamas ar be verta pranešti merginai kad jam nepavyko atgabenti Katherine jai, ar leisti šiai tai suvokti pačiai, susiaurino savo ir taip ne plačias akis. Pirmiausia apie tai reikėjo pasikalbėti su pačiu Meisonu, o paskui jau daryti vienokias ar kitokias išvadas. Kuomet visiškai atsitiktinai nugirdo "Akivaizdu, kad jis mano" frazę, nesusilaikydamas, suprunkštė, ko pasekoje jo veide pasirodė pastebimas šypsnys: - Vadinasi sekanti stotelė yra Katherinos namai, ar omeny turi kokią nors kitą vietą? - Kuomet Lockwood'as aiškiai davė suprasti kad pasirūpins, kad personalas pašalintu bet kokią informaciją apie merginos buvimą čia, pats linktelėdamas galva, pasitraukė lauk nuo sienos, prie kurios buvo "prilipęs": - Tikriausiai naivu manyti kad turi su savimi telefoną? - Neigiamai supurtydamas galvą, ir tarytum pats sau atsakydamas į užduotą klausimą, patraukė link spintelės, kur į plastikinį maišą buvo sudėti visi kartu su savimi turėti merginos daiktai. Suimdamas juos visus, gana greitai perkelia į krepšį, kurį su savimi buvo atsinešęs. Ir kaip tik tuo metu kai į palatą vėl įžengia giminaitis, linktelėdamas galva, pasigauna jam pamestą rūbą. Kadangi sukasi pakankamai greitai, užsivilkdamas chalatą, trumpam prieina prie lango, kadangi ir prieš tai ten stovėjo ne tam, kad pasigrožėti gamtovaizdžiu: - Einant per paradinį kelią susidursime su kameromis. Todėl, galime pasinaudoti mano pradiniu planu. Pasirūpinau kad prie galinio išėjimo nebūtu filmuojama ir visos durys būtu atvertos. Tai, mano manymu saugiausia kelionė lauk iš šios vietos. Plius, ten palikau savo automobilį. - Kuomet tai susakęs vėl atsisuka į čia esančius žmones, prasitaria: - Jei tavo teorija teisinga, jei jau dabar galima išgirsti vaiko širdies plakimą. Vadinasi teoriškai turi trūkti nebe ilgai, kol Katherine atgaus jėgas. Bent iki žmogiško lygio. - Sugrįždamas, po ranka pasigauna krepšį, ir tuo pačiu pasiekęs duris, suima rankeną: - Judam.