Re: T. Lockwood butas

by **Mason Lockwood** Pir. 12 22, 2014 4:42 pm

Tai koks priesiskas tapo merginos elgesys jiems likus dviese, priverte Masono antakius atitinkamai pakilti is nuostabos. Jis neprisimine Shannon ir kad ir kaip bande sumisusioje savo galvoje perkratyti apstaruoju metu sutiktu zmoniu veidus, pastangos nedave jokiu vaisiu. Pastarosiomis savaiteis Lockwoodo gyvenimo budas buvo gan padrikas ir teisingiausia butu pasakyti, kad jis visa si laika samoningai stengesi is savo atminties istrinti viska ir visus, kas galejo jam apie ja priminti. Skandindamas prisiminimus ir slogia nuotaika alkoholyje jis ir dabar stovejo rankoje laikydamas burbono sklidina stikline. Zinia, jog mergina yra Katherine drauge, maza to, zino apie jo ir Pierce santykius kur kas daugiau nei visi kiti sio vakaro dalyviai ir nepaisant viso to, buvo Richardo palydove, tiesiog netilpo galvoje. Suraukes antakius jis neigiamai papurte galva kai apsisukusi ant kulno sviesiaplauke jau buvo bepaliekanti ji stypsoti, taciau paskutine akimirka nusprende pasilikti kolidoriuje. -Zinau ka sis vakaras reiskia Tayleriui. Butent todel nenoriu, kad naujienos apie mane ir Kat liktu tarp musu. Tayleris visuomet buvo vienintelis, kuris pritare musu santuokai, bet kaip matai, is to nieko neisejo,-atitinkamai islenkes antakius jis elgesi kiek sarkastiskai mat tai buvo lengviausias budas maskuoti tikruosius savo jaumus, ta skausma ir tustuma, kuria jis is tiesu jaute. Gurkstelejes burbono jis atmestinai guztelejo peciais. -Tu klydai. Mums niekuomet nebuvo pakeliui. Ir zinai ka? Man velniskai igryso, kad visas sumautas pasaulis turi savo nuomone apie musu santykius ir negana to, manosi turys teise ta nuomone issakyti.-tai, kad mergina demontravo toki priesiskuma jo atzvilgiu jo visiskai nepazinodama, akivaizdziai ji piktino. -Tu manes nepazysti. Manai, kad zinai mano motyvus, bet, kalbant atvirai, visa tai yra susiktas melas,-istustines stikline iki dugno jis aplenke ja kolidoriuje ir pajudejo svetaines link. Net ir neturint ipatingu gebejomu, sia akimirka tapo akivaizdu, kad merginos kalba buvo it druska ant vis dar kraujuojancios hibrido zaizdos. -Velniop visa tai....-sumurmejes jis paliko ja, neketindamas testi pokalbio, kuris akivaizdziai buvo opus klausiams jo chaosa primenanciame gyvenime. (Reikia tureti omenyje, kad sioje laiko jusotoje, jiedu su Katherine dar nebuvo atnaujine savo santykiu ir to daryti toli grazu neketino)

by **Raven** Antr. 01 13, 2015 2:01 pm

- Palauk... - (Pakankamai tylus moters balsas savaime privertė pašnekovą kad ir menkai akimirkai sustoti, arba bent nutilti. Tai kaip šviesiaplaukė mikliai pakeitė savo prieš tai, priešiškai skambantį toną, davė įžangą tam, kad ji pastebimai parodė norą pratęsti savo nuomonės išsakymą, nekreipdama dėmesio net į tai, kad jis tos nuomonės girdėti netroško) - Aš tavęs nepažįstu, dėl to esi visiškai teisus. Bet leisk man pasakyti ką manau, nes esu tavo vis dar esamos žmonos draugė, kuri nenori kad jos gyvenimas nukeliautu šuniui po uodegą. Nenoriu mokyti tave kaip reikia gyventi, nes tai tavo gyvenimas ir tavo pasirinkimai. Tačiau... Ji kenčia be tavęs. Ir man yra suknistai sunku tai matyti. Nes ne taip kaip daugumai, kurie te gali skaldyti liežuvius sakydami kad jus tinkat ar netinkat vienas kitam. Man svarbiausia kad ji būtu laiminga. Tai viskas, ir jei pats turi panašaus plauko draugų, kuriems nenusispjauti ant tavęs, turėtum suprasti mano motyvus ir neprunkšti. - (Giliai įtraukdama oro į savuosius plaučius, moteris grakščiai pakėlė abi savo rankas, pirštais perbraukdama sau per plaukus, ir tuo pat metu, tokiu pat grakščiu rankos judesiu, užtrenkė svetainės duris tiesiai Lockwood'ui prieš nosį) - Įsiklausyk... - (Iš svetainės pagaliau ėmė sklisti nebe priešiško stiliaus pokalbis, kuriame dominavo tėvas ir sūnus. Kuomet šviesiaplaukės veide pasirodė menka šypsena, ji te pratęsė) - Tavo brolį pažinau dar prieš susitinkant su Katherine, ir kad ir kaip tai dabar kvailai ir supainiotai skamba. Jis nėra prieš mano bendravimą su ja, o ji nesikiša į mano asmeninį gyvenimą. - (Trumpam dirstelėdama į alfa hibrido pusę, moteris tęsė) - Nelinkiu tau nieko blogo Mason'ai, net atvirkščiai. - (Tai kad jos kalba ir taip buvo trikdanti, erzinanti ir netgi varžanti norą pasitraukti, ji specialiai iškėlė savo ryškius antakius aukštyn) - Žaviuosi tavimi. - (Užvertusi akis, mat suprato kaip tai dviprasmiškai skamba, pasitaiso) - Kaip asmeniu. Ir noriu kad žinotum, jog gali manimi pasitikėti... Jei tai bus reikalinga. O dabar, nagi, pavaišink mane tuo gėralu, kuri laikai. Ir suteik savo sūnėnui bent keliomis minutėmis ilgiau pabūti su šiuo metu jam reikalingiausiais asmenimis.

by **Mason Lockwood** Kv. 01 15, 2015 8:28 am

Jis turejo vienareiksmiska ir nenugincijama nuomone ties savo ir vis dar teisetos savo zmonos santykiais. Kontraversiska pora nuo pat pradziu i intymu dvieju zmoniu pasauli it viesulas itrauke pernelyg daug aplinkiniu, kurie manesi turi teise juos isskirti. Vienas is aktyviausiu visuomet buvo Richardas, galbut todel jo poroje pasirodziusi tamsiaplauke taip greitai sugebejo priversti uzsiliepsnoti karstakosiska jo charakteri. Jos zodziai, kad Katherine neva kankinasi, priverte jo veide pasirodyti pasaipiai sypsenai, kuri beregint pradingo vos tik jam pries nosi buvo uztrenktos i svetaine vedusios durys. Iskvepes ora per nosi jis ne neketino slepti savo nepasitenkinimo ar vaidinti, jog jautesi maloniai kompanijoje zmogaus, kuris, jo nuomone, apie jo santuoka zinojo pernelyg daug. -Jei esi tokia suinteresuota Kat gyvenimu, galbut turejai atkalbeti ja nuo sumanymo atsikratyti prisiminimais,-jo tonas buvo kandus, kas deja isdave, jog jam anaiptol nebuvo nusispjaut. Kardinaliai pasikeites merginos elgesys ir kuno kalba bylojo, jog jos intensijos nera piktos todel padares menkute pauze, kurios metu Masonas rankoje pasukiojo dabar jau tuscia stikline, jis nusprende suteikti jai ir akivaizdziai ne ant tos kojos ivykusiai judvieju pazinciai, antra sansa. -Atvirai kalbant, manau, kad esi ne viso proto jei taip ilgai pazinodama mano broli vis dar sugebi jame izvelgti si ta gero,-nors jo balsas nuskambejo gan grieztai, jis vis gi atslijo nuo duru i kurias pries tai buvo atsiremes ir patrauke virtuves link, kas bylojo, jog pries tai parodytas aiskus noras si pokalbi baigti buvo nusluges.
Atsidures prabangiais virtuviniais itaisas apkrautame kambaryje, kuriame jis akivaizdziai jautesi gan patogiai, jis emesi barmeno vaidmens. -Tikriausiai nera sunku pastebeti, jog buti viename kambaryje su Richardu man nera lengva, bet palikti jo vieno su Tayleriu taip pat nezadu. Jis yra linkes susimauti ir garbes zodis, jei taip nutiks, busiu pirmas, kuris su didziuliu pasimegavimusi suknezins jo snuki,-istieses gan paprastu ingridientu reikalaujanti, bet malonaus skonio kokteili merginai, jis syptelejo. Uzsideges cigarete jis alkunemis pasireme i palange. -Tikiuosi tu nieko pries?-klausimas zinoma buvo retorinis todel tuoj pat uzsirukes jis pritrauke sau skirta gerima prie lupu po ko pratese. -Nesuprantu kaip visa si laika sugebejai islaviruoti tarp Richardo ir Katherine... nepanasu, kad esi linkusi savo nuomone nutyleti,-itraukes karciu cigaretes dumu jis isiteibelejo i vaizda atsiverusi uz lango. -Kiek jam liko?..-jo klausimas nuskambejo itin dusliai, o zvilgsnis taip ir negryzo ties pasnekove. -Jis gryzo cia su misija, taciau jos neivykde. Kokios bus to pasekmes?

by **Raven** Kv. 01 15, 2015 11:57 am

- Aš esu jos draugė, bet tai nereiškia kad turiu teisę nulemti jos sprendimus, tokią teisę turi tu. - (Pakankamai greitai pakreipdama savo žvilgsnį į visgi pasilikusio vyriškio pusę, kaip tik tuo metu, kai jis nusprendė tarti savo pirmuosius monologo žodžius. Žinoma, negalima teigti kad mergina liko labai sužavėta tuo, kas buvo pasakyta jos adresu, tačiau tai ne kiek neatsispindėjo, tamsiaplaukės puikiai atkaltoje "tu manęs neužgausi" išraiškoje. Šiek tiek primerkti akių vokai, ir tai kaip greitai ši patraukė virtuvės link, te davė suprasti, kad moteris neketino tęsti pokalbio prie durų) - Bet iš dalies tu esi teisus, jos sprendimas buvo mažu mažiausiai vaikiškas. Ir jei tuo metu būčiau netoliese, manau kad būčiau nesunkiai privertusi Katherine liautis krėsti kvailystes, ir paprasčiausiai arba susitaikyti su tuo kas nutiko, arba spirti sau į sėdimą, bei pradėti ką nors daryti... - (Dirstelėdama į pašnekovą, burtininkė labai ramiai susikryžiavo rankas sau po krūtine, kaip tik tuo pačiu metu, pasiremdama į artimiausią baldą, kuris atrodė kaip puiki atrama. Keistas įprotis pastoviai kur nors ramstytis buvo kone būtinas šiai asmenybei, mat išlaikyti lygsvarą jai buvo pakankamai sunku... Gal todėl ši taip niekuomet ir nebuvo išmokusi važiuoti dviračiu. Minimalus prunkštimas, kuris pertraukė jos pačios nukrypusias mintis, privertė sugrįžti atgal prie pokalbio esmės) - Esi kada nors girdėjęs, kad žmonės linkę apžioti tai, ko negali perkąsti? Taigi... Tavo brolis yra mano asmuo, kad ir kaip tai destruktyviai tiek man, tiek jam skamba. Ir taip, negaliu prieštarauti. Jis toli gražu nėra nusipelnęs geriausio žmogaus apdovanojimo. Bet, kaip aš galėčiau gyventi toliau, jei taip paprastai imčiau ir išsigandusi sunkumų, pasitraukčiau šalin? - (Pagaliau veide pasirodžiusi akivaizdžiai nuoširdi šypsena, paskleidė aplink moterį harmoningą aplinką. Galima pasakyti, kad jei būtu galima pasižiūrėjus į žmogų pasakyti, laimingas jis ar ne, jos mimikos, jos kūno kalba būtent tai ir išduotu)
- Nesunku pastebėti kad tau iš tikro rūpi tai, kad sūnėnas būtu laimingas, ir šiame gyvenime kaip galima mažiau susidurtu su sunkumais... Tačiau yra dalykų, su kuriais jam reikia susitvarkyti pačiam. O santykiai su tėvu kaip tik tai ir yra. Ir patikėk manimi, Richard'as pasimokė iš savo klaidų, ir dabar nieko kito nenori, kaip atpirkti kaltę prieš jį. Tik šį kartą ne banko sąskaita, o būvimu šalia, kiek tik tai įmanoma... - (Pakitęs kalbos tonas ant sakinio galo, savaime leido suprasti kad moteris nelabai nusiteikusi kalbėti apie "pabaigas". Todėl, padarydama šiokią tokią tylos pauzę, ji kaip įdėmiai pradėjo stebėti kokteilio ruošimo procesą. Ir kuomet taurė buvo pasiūlyta jai, ji net nesudvejojo, kuomet atsitraukė nuo spintelių, prisėsdama prie stalo) - Tiesa, greitai pagavai mano ydą. - (Vos pastebimai neigiamai supurčiusi galvą, moteris keliais pirštais suėmė taurę, pritraukdama šią sau prie lūpų. Pastebėjimas apie tai, kad ji neišgali nutylėti savo nuomonę buvo itin taiklus, todėl iššaukė sekantį komentarą)
- Nemanyk kad tai yra paprasta... Ir dažniausiai neapsieina be kibur vibur. Tačiau, aš negyvenu kurstydama nesantaiką, kurdama keršto planus ar ką nors panašaus. Gyvenu šia diena, ir džiaugiuosi tuo kad turiu greta tuos, kurie tik užpildo mane. Richard'as realiai nieko prieš Katherine neturi, tai greičiau yra jos nemėgimas dėl to, kad kadaise tu sugriovei dėl jos viską, ką taip karštligiškai stengėsi statyti tavo brolis. Na gerai gerai... - (Specialiai užvertusi akis, moteris leido sau šyptelėti) - ...jam nepatinka jos sunkus charakteris, ar tuo labiau gyvenimo būdas. Ir tai kad dėl žmonos kadaise būtum padaręs bet ką. O Katherine... Ji visa savo siela niekina Richard'ą, tačiau ne karto neužsiminė man, kad turėčiau nuo šio atsitraukti. Žinai, jie suteikia man pasirinkimo laisvę, ir tai svarbiausia.
(Kuomet kalba pakrypo akivaizdžiai abiems nemalonia, bet tuo pačiu svarbia linkme, moters žalios spalvos akys savaime susimerkė) - Aš nežinau... Jis užsitraukė ne vienos raganos nemalone, ir blogiausia yra tai, kad pasirašė sandorį su pačiu velniu. Jam gal ir būtu atleista, jei šis susimautu dėl kokių nors aplinkybių. Bet šis pats nusprendė kad negali sukelti savo dukrai skausmo.
- Šiuo metu esu "užmetusi" ant jo apsauginius kerus, tačiau nesu tokia stipri kad sugebėčiau šį apsaugoti nuo bet ko. Belieka tik laukti, kas bus toliau... Ar tie, kurie suteikė jam gyvenimą, nebandys to atsiimti. Vienaip ar kitaip, jei jis pralaimės, jo lauks likimas, kokio nelinkėtum priešams.

by **Mason Lockwood** Kv. 01 15, 2015 3:12 pm

Susidurti akis i aki su zmogumi, o tiksliau - moterimi, kuri rodos taip lengvai prieme jo broli su visais jo minusais ir idomus, Masonui buvo keista. Kad ir kaip inirtingai galvojo, niekaip neistenge suprasti kaip tokia, is paziuros tvirto charakterio moteris butu galejusi taikytis su tokiu kontroles manijaku, koks buvo Richardas. Velione Taylerio motina buvo visiska priesingybe salimais stovejusiai moteriai. Ji niekuomet nebuvo dominuojancio charakterio, visuomet paklusdavo vyriausiajam Lockwoodui, kuris savo ilgainiui isblesusio susidomejimo ja stoka atpirkdavo brangiais papuosalais ir dovanomis. Masonas nesugebejo isivaizduoti savo brolio kitokio pobudzio santykiuose, tik ne su akivaizdziai stipria ir zodzio kiseneje neieskancia burtininke. Kitavertus, galbut butent tokio zmogaus antra sansa i gyvenima gavusiam vilkolakiui reikejo labiausiai. Moters, kuri priverstu ji suvokti, jog gyvenimas susideda is kur kas daugiau nei materialus gerbuvis ir valdzia.
-Taylerio likimas man labai rupi,-linktelejes jis atrode nuosirdus, taciau jo fizionomija vis dar buvo griezta. -Jis mano seima ir nepaisant to, kad Richardas yra biologinis jo tevas, as neketinu ziureti kaip jis dar karta suzaloja to vaikino gyvenima, jis sugebejo sugriauti manaji ir to uztenka,-jo balso tone buvo akivaizdziai girdeti kaltinimo gaidele, kas reiske, jog jo manymu butent vyresnelis buvo kaltas del galutinai paslijusiu jo ir Katherine santykiu. Trumpam nutiles jis leido merginai pasisakyti ir tik kai ji nutilo ir virtuveje isivyravo visiska tyla jis tyliai atsikrenkste. -Nelinkiu jam ten sugryzti,-jo balsas buvo duslus kai hibridas pagaliau ryzosi prabilti ispusdamas pries tai plauciuose uzlaikytus tabako dumus. -Zinau, kad turejau ji pats pasiusti atgal dar ta diena kai jis kesinosi i mano dukters givybe, bet negalejau,-prasiziojes jis siek tiek ikvepe. Vesus vakaro oro gusis prasiskverbe pro atvira langa ir uzpilde jo kvepavimo takus. -As galiu surasti daugiau raganu jei to reikes tavo uzkeikimui sustiprinti,-po menkutes pauzes jis trumpam dirstelejo i Shannon. -Bet jis neturi zinoti, kad esu kaip nors prie to prisidejes.

by **Raven** Kv. 01 15, 2015 3:38 pm

(Tai, kokia buvo banali Shannon ir Richard'o pažintis, buvo greičiau privatus dalykas, nei tai, ką būtu galima su pasididžiavimu pasakoti kiekvienam, kas tik užklaustu. Tamsiaplaukė prokurorė buvo savo gyvenime mačiusi daug ir šilto ir šalto, kad sugebėtu išmokti žmonėse pamatyti bent menką siūlą, kuris simbolizuotu tai, kad dar nėra vėlu kažką pakeisti. Ritmingas, bei pakankamai ramus kvėpavimas savaime kilnojo moters krūtinę, kuomet ši nuleidusi akis, kažkuriam laikui buvo iškeliavusi į savo minčių pasaulį. Būtent į tą akimirką, kuomet ji pirmą kartą sutiko vyrą, be kurio šiuo metu sunkiai geba įsivaizduoti savo gyvenimą. Tuo metu ji net akyse nebuvo mačiusi dabartinio savo išrinkto vyro, tačiau jau buvo paruošusi krūvas popierių, ant kurių buvo juodai ant balto surašyti kaltinimai dėl sukčiavimo. Verdantis gyvenimas, pastovi laiko stoka ir dar smegenys "spaudžiantis" atradimas, kad ši nėra tipinis asmuo, buvo aiškiai išdarkę moters kasdienybę. Nenumatytas susidūrimas, pakankamai šilta kava, pasipylusi ant moters baltų, viršutinę kūno dalį dengiančių marškinių, ir tas iš pažiūros pykčio persmelktas žvilgsnių susidūrimas... ...Banalu, nieko neįprasto. Tačiau abiems tai buvo kažkas, kas greitai pradangino pyktį. Keli žodžiai apie tai kad vyriškis sugriovė jos verslo susitikimą, jo nutylėjimas kad susitikimo dalyvis kaip tik jis ir yra, privertė moterį pasitraukti. Juk žymi prokurorė negali pasirodyti pas kaltinamą asmenį atrodydama prastai. Ji pasitraukė, atšaukė susitikimą kelioms dienoms... Kurias (tiksliau naktis) kaip bebūtu keista, kaip tik su tuometiniu meru ir praleido. Ir tik tuomet, kai paaiškėjo kad vyras tebebuvo vedęs, iš didžiulės pagarbos sau, moteris santykius nutraukė, iki... kol vyras sugrįžo iš "mirusių" tarpo) - Man tik atrodo, ar kartais suteiki sau galimybę pasigailėti to, kad nenutraukei savo brolio gyvybės, kuomet turėjai tam kone visišką teisę? - (Nesitikėdama net pati, kad užduos panašų klausimą, tamsiaplaukė kaip mat "užčiaupė" save, pritraukusi taurę prie savo lūpų. Nugerdama šiek tiek, maloniai kvepiančio kokteilio, visgi pratęsė) - Nesuprask manęs klaidingai, tai visai žmogiška. Žinant kiek daug šunybių šis yra padaręs. Bet kitą vertus... Tu gyveni amžiną gyvenimą, tuomet kokia prasmė paskirti jį paniekai, kerštui? - (Teigiamai linktelėdama galva, žaliaakė moteris tęsė) - Tyler'is atrodo kad yra šiek tiek panašus į tave, kas parodo kad tu jo gyvenime rodeisi kur kas dažniau nei Richard'as. Tačiau galiu tave užtikrinti, bent šiandiena jokių niuansų nebus. O juk tai tau sako ragana, kuri aplaužė tavo brolio ragus... - (Plačiau nusišypsodama, moteris kažkuriam laikui nusuko savo akis, kaip tik tuo metu, kuomet pašnekovas taip pat nusprendė padaryti neilgą tylos pertrauką. Jo balsas vėl užpildė patalpą, kas privertė tamsiaplaukę atsisukti) - Kada nors tavo sūnėnas bus puikiu lyderiu, saviems žmonėms. Jis turi tokią pat gyslelę kaip ir tu... - (Tai kas nuskambėjo vėliau, aiškiai privertė burtininkę nusistebėti. Visgi, šį kartą ji nusprendė per daug nekišti nosies ten, kur neprašoma) - Aišku, negaliu pasakyti kad manęs tai nenustebino, ir degu noru sužinoti "kodėl?". Tačiau, suprantu tavo prašymą. Ir turiu pasakyti, kad būtent dabar bus ypatingai sunku surasti bent vieną raganą, kuri savo noru nuspręstu padėti. Reikia pripažinti kad daug kam nepatinka tai, kad tavo dukra gyva, ir dabar, kai nėra kūdikis, yra nesunaikinama. O vienintelis kuris buvo pakankamai arti, nepadarė nieko... ...kaip tik paskatino tave, dar labiau ją saugoti. Bus sunku, Mason'ai. Labai sunku.

by **Mason Lockwood** Št. 01 17, 2015 10:45 am

Masonas niekada nebuvo vienas tu, kurie skubedavo atsiverti visiskai nepazystamam zmogui, todel dabar jis su mielu noru uzeme klausytojo pozicija. Sprendziant is Shannon zodziu, ji buvo spejusi susipazinti tiek su jo paties, tiek jo giminaiciu charakteristiska ir tai is dalies erzino. Jis apie ja nezinojo nieko kai tamsiaplauke, savo ruoztu, permate ji, jo pasirinkimus ir emocine savijauta kiaurai. Isisteibelejes i tarp dvieju pirstu smilkstanti cigaretes filtra jis kuri laika tiesiog tylejo. -Netikiu, kad jis pasikeite. Savo broli pazystu pernelyg ilgai, kad taip imciau ir patikeciau, jog zmogus, dar neseniai laikes mane surakinta sumautame viesbucio kambaryje, o pats tuo tarpu kesinesis atimti savo dukterecios givybe...-sarkastiskai syptelejes jis ismete cigaretes likucius pro siek tiek atdara virtuves langa. -Galbut tu turi savu motyvu juo tiketi, bet jei tau idomi mano nuomone, patarciau pasitraukti kol netapai dar vieno savanaudisko Richardo plano dalimi,-gurkstelejes is savo taures jis ironiskai syptelejo. -Zinoma jam reikalinga burtininke, jis nenori gryzti ten is kur taip sunkiai istruko, Shannon. Jis sugriove mano gyvenima, bet neleisiu, kad prikistu nagus prie Taylerio. Tas vaikis pagaliau stojasi ant koju, jam nebereikia tevo, jis suauges ir pats gali savimi pasirupinti, beto as visada busiu salia jei jam manes reikes,-pries tai jo balse girdejesis suirzimas ir nepasitenkinimas staiga dingo kai Masonas pakele skaiscias savo akis i pasnekove. -Nei tu, nei jis, nei as.... nei vienas nezinom ar pavyks ji cia uzlaikyti. Kokia prasme jam vel brautis i Taylerio gyvenima,-neigiamai papurtes galva jis kiek per garsiai pastate tuscia taure ant palanges i kuria pats buvo pasiremes. -Kad paliktu jame didziule praraja kaip ir tada kai tai ivyko pirma karta?-atslyjes nuo ten kur pries tai ramstesi jis gryzo ten kur buvo isrikiuota suneno gerimu kolekcija bei papildes savo pustuste taure pasigreze i tamsiaplauke bei pereme istustejusia jos taure, kuria kaip mat pripilde. -Kas liecia tavo pirmaji klausima..-istiesdamas stiklini inda atgal jo savininkei jis syptelejo. -Gailiuosi tik to, kad leidau jam stoti tarp manes ir Katherine, kad sureikiau jam atra sansa ir tai man vos nekainavo Victorios givybes. Si karta itikinti mane, kad jis is tiesu pasikeite prireiks kur aks daugiau nei nuosirdaus jo atsiprasymo,-lupu kampuciu syptelejes jis nestipriai sujunge judvieju taures isgaudamas silpna kaukstelejima. -I sveikata.

by **Raven** Št. 01 17, 2015 11:29 am

- Manai kad laikas ir aplinkybės žmonių nepakeičia, nesulaužo? - Šiek tiek palenkdama galvą, moteris specialiai pasistengė pasigauti savo pašnekovo žvilgsnį, kaip tik tuo metu, kai jis stengėsi racionaliai paaiškinti savo dabartinius jutimus, skirtus broliui, kuris šiuo metu maloniai (atsiprašau, jūs nesireiškiat, tai suteikiu jums progą ale maloniai diskusijai) šnekučiavosi su neseniai susikūrusia pora. Menkas šypsnis perskrodė burtininkės veidą, kuomet ši nuleidusi akis, pratęsė savo mintį: - Nors tavęs nepažįstu iš visų pusių, visgi galiu abstrakčiai teigti kad esi klydęs, ir tos klaidos tave pavertė būtent tuo asmeniu, kokiu esi dabar. Tai kodėl to negalėjo nutikti jam? Žinoma, jis dar tas kalės vaikas, ir tai matau net aš, bet, iš kitos pusės, jis stengiasi keistis. O tai yra šis tas. - Liežuviu perbraukdama per savo lupas, kurios buvo atitinkamai aprangai, pakankamai ryškiai padažytos. Rodomojo piršto pagalvėlė vis dar keliavo per taurę, kuomet tamsiaplaukė burtininkė kuriam laikui nusprendė nutilti. Nepakeldama savo akių, lemtingu metu, ji visgi tarė:
- Tavo žodžiai turėtu mane priversti patikėti tavimi, ir sprukti nuo Richard'o kaip galima toliau. Tačiau yra vienas svarbus dalykas, kuomet mes vėl susitikom... Jis iš karto pasakė kad nebandyčiau kištis ten, kur galiu nukentėti. Todėl, jis net nenutuokia apie tai, kad aš esu užtraukusi ant jo nematomumo burtus, kurie kol kas neleidžia kitoms raganoms šio surasti. Ir taip, galimas daiktas kad jis nutuokia kad kažką darau, bet... Nenoriu atsisakyti vilties, kad po tiek laiko ir tiek kančių, nėra galimybės viską pradėti nuo pradžios. - Kalba apie tai kad yra dviprasmiška tai, kad tėvas po tiek laiko visgi nusprendė susitaikyti su savo sūnumi, te privertė moters pečiams pakilti, ir ši kaip visuomet labai greitai surado tinkamą argumentą: - Žinau kad ankščiau ar vėliau bus taip, kad iki jo prisikas viena iš tų, kurie išsiuntė jį į tokią užduotį... Ir tavo sūnėnui tai bus sunkus sukrėtimas, ypač jei viskas susitvarkys iki to laiko. Bet, negi geriau viską būtu palikti ant paniekos vienas kitam, ribos? Pats pagalvok, kad ir trumpam Tyler'is turės progą pabūti su tėvu, o Richard'as bent iš menkos dalies prisidės prie to, kad jo sūnus užaugo puikiu vyru. Ir nesvarbu kad tai greičiau tavo nuopelnas, o ne jo. Vis tiek, jiems abiems to reikia. Kitaip, jie dabar nesėdėtu kartu, o jau prašytu kad grįžtume atgal ir savaip bandytume ištraukti bet kokią, kad ir tuščią kalbą apie orus. - Šyptelėdama, Shannon neparodė prieštaravimo tam, kad jos taurė būtu papildyta, todėl prieš priimdama tostą, pratęsė: - Kas dėl Katherine ir tavęs, jau sakiau, dar nėra per vėlu. Ir jei tu pats norėsi, savosiomis rankomis sugebėsi susigrąžinti tą patrakusį uraganą į savo gyvenimą. - Tuomet palenkusi galvą, ji pratęsė: - Būk... - Pritraukdama taurę, moteris specialiai nugėrė kelis gurkšnius, kas privedė prie to, kad jos antakiai savaime išsilenktu, nuo skonio, kuris buvo karčiai malonus.

by **Mason Lockwood** Sk. 01 18, 2015 2:56 pm

Shannon lupomis istartas kontraargumentas buvo svarus. Jis pats savo gyvenime buvo padares daug klaidu, kurios neretai tiesiogiai atsiliepdavo ji mylejusiems zmonems, kurie to nepaisydami vel ir vel suteikdavo jam atra sansa. Skirtumas buvo tik tas, kad kiekviena karta tos klaidos apguldavo Masono pecius it sunki nasta, o tuo tarpu Richardas gaves antra proga, laikydavo tai ja jam suteikusiu zmoniu silpnybe. Si savybe is esmes ir buvo taip sekmingai susiklosciusios jo, kaip politiko, karjeros priezastis. Jis nesivargindavo zvalgytis atgalios, jam nerupejo sutriuskinti ir suzlugdyti zmones, kuriuos jis palikdavo sau uz nugaros tam, kad pasiektu tai ko nori. Jis niekada taip ir nepripazino, kad kategoriski jo sprendimai padare neatitaisomos zalos Masono gyvenime, issaukdami nenumaldoma tuomet dar paauglio vaikino nora pasipriesinti vyresnelio sprendimams. Jis negalejo, o galbut nenorejo jam atleisti todel klausyti kaip kazkas, jo nuomone, taip naiviai tiki Richardo noru pasikeisti, buvo sudetinga. Neigiamai papurtes galva Masonas atrode gan paniures kai gan itemta atmosfera issklaide stiklo kaukstelejimas ir gan guvus merginos tostas. Silpnai syptelejes jis teigiamai linktelejo: -Kaip jau sakiau, gali tiketis mano pagalbos ir i mane kreiptis, bet siuo metu esu nusiteikes pradeti gyvenima is naujo. Ir jame nera vietos mano broliui. Turiu tiksla, statusa, kurio visada troskau, nuostabia dukteri...-kalba savaime privede prie vampyres, suteikusios Victoriai givybe todel jis kuriam laikui nutilo. -Kad ir ka sakytum, zinau, kad pasielgiau teisingai,-griezta jo israiska staiga perskrode nuosirdi sypsena. -Taip pat zinau, kad linki jai gero todel padaryk man paslauga, nenuleisk nuo jos akiu,-mirktelejes akimi jis istustino sau priklausanti gerima iki dugno. -Ta moteris yra vaikstantis bedu magnetas,-giliau ikvepes jis tebesisypsojo. -Nenoriu gadinti vakaro, todel bus geriau jei issinesdinsiu kol nepasakiau ar nepadariau ko nors, kas visiems sugadintu nuotaika,-pastates tuscia stikline ant stalo jis pastvere savo ant kedes pakabinta odine striuke. -Tiesiog neesu nusteikes apsimetineti, bet jei Tayleris nuspres suteikti jam atra sansa, tebunie,-buvo akivaizdu, jog jis nuosirdziai nerimavo del savo suneno, taciau neketino elgtis kaip Richardas ir primesti jam savo nuomones. -Buk gera, perduok Tayleriui, kad man prireike skubiai iseiti,-patraukes link isejimo jis dar karta gryztelejo i tamsiaplauke. -Buvo malonu susipazinti, Shannon, esu tikras, kad musu keliai dar susitiks,-syptelejes jis pasisalino, o netrukus pasigirdes moticiklo variklio garsas tik patvirtino, kad jo sprendimas nedalyvauti''laimingos darnios seimos spektaklyje'' buvo galutinis.

by Sponsored content