Re: Sebastian'o Coombs butas

by **Andrea Argent** Št. 06 07, 2014 2:23 pm

{Nesunkiai pastebėdama, kad per savo pasipiktinimus nespecialiai išprovokavo draugą, dėl to pasijausdama nemaloniai, nuleidžia akis, nusukdama jas į priešingą pusę. Girdėdama kaip jis bando teisinti raganą, tačiau ji pati joje neįžvelgdama nė lašo gerumo, tiesiog neigiamai supurto galvą} - Aš nežinau, Sebai. Kokia jai prasmė kenkti visiems kitiems, kurie jai nėra padarę nieko, nepaisant to, kad turi tokį patį veidą kaip mergina nuviliojusi jos sužadėtinį? Ji per daug sukta, todėl jei atvirai, manęs niekas iš jos pusės nenustebintų. Nežinau ar gali būti jos plano dalimi ar ne, tačiau esu tikra vienu - ja pasitikėti negalima, nes tai neprives prie gero. - {Kaip tik tuo metu, kuomet vaikinas akivaizdžiai parodė savo pasipiktinimą, išliedamas įtūžį ant durų, instinktyviai pasitraukia toliau, kad netyčia nepapultų po karšta ranka. Matomai, ji suprato, kad jos išdėstyta nuomonė, buvo pasakyta ne laiku ir ne vietoje, ypač kai ji pati negali pasigirti idealiais sprendimais, tačiau matydama, kad ragana - asmuo, kuris savo "žygdarbiais" kenkė jai ir jos aplinkiniams, pasirinko jos draugą kaip meilės objektą, o Sebastianas jai taip pat yra neabejingas, jai nepatiko. Mat merginai atrodė, kad tai yra viso labo dar vienas suktas žaidimas, kurio finale vis tiek liks vienas nuskriaustas, o gal ji tiesiog negalėjo pripažinti, kad draugas pasirinko sau tą, kurios ji nekenčia. Kuomet ant jos buvo pradėtas kelti balsas, negalėdama to pernešti, tačiau dėl ją užvaldžiusio silpnumo nebegalėdama nieko atsakyti, vis dar laikydamasi pasirėmusi sienos sumerkia akis. Tačiau, kuomet atsimerkia vėl, į merginos kūną grįžo keliautoja. Ji gavo puikią progą išgirsti paskutinę Coombs monologo dalį. Vien mintis, kad pokalbis su taip vertinama drauge nebuvo toks ir malonus jai teikė savotišką pasitenkinimą, juk dalinai tai galėjo reikšti, kad prieš tai jos išdėstyta nuomonė apie jauną vampyrė buvo tiesa. Kita vertus, ją labiau paveikė tai, kas buvo pasakyta paskui. Sebastiano patvirtinimas, kad ji išties jam yra svarbi, kad jis mato ją kaip moterį su kurią galėtų sieti ateities planus, privertė jos veide pasirodyti nuoširdžiam šypsniui. Kuomet patalpoje lieka viena, ji nukreipia akis į priešais esantį veidrodį. Įsistebėdama į savo atvaizdą, keliautoja pirmą kartą sudvejoja savo planais, ar jie vis dar turi prasmę. Tačiau visgi nelikdama čia stovėti ilgai, pereina į kitą patalpą, kurioje randasi simpatiškasis vilkolakis. Sukryžiuodama rankas po krūtine, nugara pasiremia į sieną} - Tikiuosi deramai atsisveikinot? Nors... spėjant iš to, kaip atrodai dabar, drįstu galvoti, kad pokalbis su tavo... hm, drauge, nebuvo toks ir mielas, kaip ko gero tikėjaisi?

by **Sebastian Geminus** Št. 06 07, 2014 2:44 pm

Rankose tvirtai laikydamas butelio kakliuką, pastebi tik tai kad kažkuriam laiko tarpui buvo "sustingęs", mintimis eilinį kartą panardindamas save į kažkokius, tolimus įvykius, kuriuos glaustai rišo su šiandienos pokalbiu su drauge. Liežuviu perbraukęs sau per lupas, tačiau nieko nepasakydamas net tuomet, kai mergina nusprendė palaikyti jam kompaniją, pasigaudamas vieną taurę, patraukė dar toliau. Šią akimirka atrodė kad jis stengėsi ne vien išvengti pokalbio su ja, tačiau ir būti kaip galima toliau. Nes bet koks rimtesnis paspaudimas dabar reikštu jo pasitikėjimo Argent ribos skilimą. Labai ramiai įsitaisydamas ant pagrindinio kambario sofos, susikelia abi kojas ant stalo paviršiaus ir taip pat nebyliai iš butelio perpila šiek tiek šviesiai rudo skysčio į kartu pasiimtą taurę. Kuomet palenkdamas galvą nukreipia savo akivaizdžiai šviesias akis į kalbančios pusę, pakankamai tyliai perklausia: - Argi ne to ir norėjai? - Neigiamai supurtydamas galvą, šiek tiek sujuda, tarytum būtu bandęs surasti labiausiai sau tinkamą pozą sėdėjimui. Susiaurindamas akių vokus, ir toliau pratęsdamas nekalbėjimo "režimą", nusuka savo veidą nuo merginos, prie savo veido pritraukdamas taurę. Kadangi kaip tik tuo metu pastebėjo, kad smūgio į duris metu sugebėjo susilaužyti savo krumplius, dėl to užverčia akis. Iš dalies, jis negalėjo pakęsti to, kad jis niekad negali nepataisomai susižeisti. Kiekvienas sužeidimas, pakankamai greitai užgyja, o tai reiškia, kad realiai jis niekuomet neįsimena skausmo, kas yra prastas ženklas, rodantis kad su metais jis tik dar labiau nutolsta nuo žmogiškumo, kuriuo kadaise mėgavosi. Ir velniai griebtu, jis atiduotu viską, kad sugrįžti į tuos laikus, kuomet visą tai tik prasidėjo ir žengti kitus žingsnius, kurie įtakotu jo paties pasirinkimus ir tolimesnį gyvenimo kelią. Keista, kad dabar net labai norėdamas nieko nesakyti, net neatsisukti į kitos užvaldytą draugės kūną, jis vėl pasisuka ir vėl prasitaria:
- Pokalbis buvo lygiai toks, kokio aš ir laukiau, Tesa. - Šiek tiek sujudindamas savo žandikaulį, kažkuriam laiko tarpui užlaiko savo žvilgsnį nukreiptą į merginos pusę, po ko nuleidęs akis, neigiamai supurto galvą: - Ar tai tikrai taip svarbu? Sugriauti gyvenimus kiekvienam aplinkui? Ar tai suteiks tau tą galutinį pasitenkinimą? Nes prisiekiu, aš visko matęs savo gyvenime, tačiau tai ką darai tu, tiesiog nesuprantu. Tave išdavė, tebūnie. Jis ožys, kuris nematė ką prarado. Tačiau tu paprasčiausiai gali būti aukščiau to, ir mauti lauk susirandant sau gyvenimo tikslą, o ne smaugti visus, kas tik pasimaišo pakeliui. Aš buvau priverstas stebėti kaip mano mylima moteris buvo atiduota į mano brolio lovą. Ir spėk kas? Aš pasiunčiau tai kuo toliau ir gyvenu toliau. Ir tau manau protingiausia būtu padaryti tą patį. - Eilinį kartą nusukdamas akis nuo merginos pusės, vėl palenkia butelį, tačiau nespėdamas net supilti skysti į kitą talpą, vėl pasiduoda jo kūno neapleidusiam įsiūčiui. Todėl, laikytas butelis taikliai nuskrenda į tolimiausios sienos kampą. Delnu perbraukdamas sau per lupas, pagaliau atsikelia, ir kuomet atsisuka į užvaldytą Argent kūną, pratęsia: - Dink man iš akių, negaliu net ramiai žiūrėti į šį veidą.

by **Andrea Argent** Št. 06 07, 2014 3:30 pm

{Per daug nejudėdama iš vietos ir neatlikinėdama jokių pašalinių veiksmų, laikė akis nukreipusi į vaikiną. Prieštaringos mintys, kurias sujaukė priešais esantysis, dabar vertė ją galvoti ką daryti toliau. Pratęsti užsibrėžtus tikslus, ar atsitraukti pamirštant viską ir pradedant naują gyvenimo etapą su nauju žmogumi. Mintis nutraukus Sebastiano klausimui, demonstratyviai trukteli pečiais} - O ko aš turėjau norėti? Juk pats manęs paprašei pakalbėti su Rėja, aš suteikiau tau tokią paskutinę galimybę ir viskas. Nesuversk kaltės man dėl nevykusio pokalbio. - {Šyptelėjusi kiek palenkia galvą link vieno peties. Nepraleisdama pro ausis, kad vaikinas net pats nepastebėdamas ima sau prieštarauti, tiksliau bando išsisukti nuo patvirtinimo, kad susitikimas su drauge buvo ne toks, kokio buvo tikėtasi, nekomentuoja nieko, nes paprasčiausiai nebenorėjo jo kabliuoti dar labiau. Kuomet pro ją praskrieja alkoholinio gėrimo butelis bei susidūręs su siena dūžta, tiesiog iškvėpdama iš plaučių orą, vėl gražina žvilgsnį ties širdžiai artimu vyru} - Kaip pasakysi, Sebastianai. - {Galiausiai sulaukusi klausimo adresuoto jai, suraukia antakius, tačiau neišreiškia pasipiktinimo, ar kokios nors kitos ryškesnės emocijos. Žengdama žingsnį arčiau kambario centro, taria} - Kiekvienas iš mūsų su nuoskaudomis taikosi savaip. Atvirkščiai ne tu, aš nesu linkusi leisti savo skriaudėjams gyventi ramiai, nes jie nėra to nusipelnę. Visi, kas yra bent kažkiek susiję su Amara ir Sailosu pasitiks jiems paskirtus planus. Tai buvo mano tikslas. - {Pastebėjusi, kad pradėjo kalbėti praeities laiku, kiek suraukdama antakius, nuleidžia akis. Visgi greitai išsiblaškydama, kad jos keista būsena nebūtų pastebėta, vėl dėmesį suteikia ties vilkolakiu, kuomet yra pareikalaujama išeiti. Kažkodėl būtent šią akimirką jos atmintyje vėl suskambėjus paskutiniai Sebo žodžiai apie jo jausmus jai, privertė dar kartą susimąstyti. Jis pripažino, raganai nėra abejingas net tuomet, kuomet nei karto nėra matęs jos tikrojo veido, Andrea, kaip moteris jo netraukia, ji greičiau jam yra brangi kaip sesuo. Tai buvo keista, todėl dabar jai iškilo dar vienas uždavinys, ar verta vis dar naudotis vampyre dėl savo siekių, ar geriau suteikti jai taip norimą nepriklausomybę ir pačiai sau atversti naują gyvenimo puslapį. Apsisprendimas buvo sunkus, todėl atsžvelgdama į vyro prašymą ji pasiruošia eiti link durų, kuomet staiga sustoja} - Paliksiu tave vieną, tačiau siūlau dar kartą gerai apgalvoti, ar tikrai palaikai vertą tavo pasitikėjimo žmogų... - {Specialiai dar kartą pakišdama koją Andreai, šypteli, tačiau negaišdama laiko išeina}

by Sponsored content