NAMELIS #008:

by **Gabriel Gotham** Kv. 09 27, 2012 3:30 pm

NAMELIS #008:

by **Arabella Petrova** Antr. 09 30, 2014 4:22 pm

*Prabėgus ne daugiau kaip kelioms valandoms, po to kai ji galutinai sunaikino savuosius namus, prašmatnus "Lamborghini Huracan" raudonos spalvos automobilis buvo paliktas išnuomojamų užmiesčio namelių, automobilių parkavimo aikštelėje. Išlipdama iš savo nuosavos transporto priemonės, tamsiaplaukė vampyrė, kaip visuomet grakščiai "kryžiuodama" savo ilgas kojas, kurios buvo papuoštos vizualiai nepatogiais, bet unikaliais, aukštakulniais, pasiekė vieno iš namelių duris. Ši vieta buvo užsakyta pakeliui, kuomet ji eilinį kartą nusprendė "pradingti". Akivaizdžiai nenorėdama dalintis su niekuo savo pergyvenimais, Katherine Pierce-Lockwood pradarė namelio duris. Vienoje rankoje dar tebe buvo laikomas krepšys su "pasiskolintais" popieriais iš asmeninės originaliojo hibrido kolekcijos. Namelio, kuris buvo suteiktas vampyrei vidus buvo tuščias, toks pat, kaip ir dabartinė jos būsena. Vidury statinio buvo pastatyta senovinė lova (su spyruoklėmis), kavos stalelis, komoda, ant kurios buvo pastatytas nedidelis, plazminis televizorius, pora kėdžių ir kitos smulkmenos. Krepšys nukrito prie pat durų, kuomet mergina uždarė jas, galutinai patekdama į vidų. Ant skruostikaulių akivaizdžiai buvo matomas nuvarvėjęs tušas. Ji nebeverkė, tačiau išėjusi iš savo namų, ne karto nebuvo pažvelgusi į savo atspindį. Tai padaryti buvo sunku, mat matydama save tokią, "sudužusią", jai tektu pripažinti tai kad buvo pastatyta į kvailės vietą. Gerklę tebespaudė kartėlis, kuomet ji nusiaudama aukštakulnius, kaip mat nusliukino iki lovos, palysdama po šilta, pukine kaldra. Sudėdama abi rankas priešais savo veidą, ji stipriai sukando dantis, kuomet ant dešinės rankos bevardžio piršto užmatė vestuvinį žiedą. Akys akimirksniu sudrėko, kuomet ši sumerkdama jų vokus, pasisuko į priešingą pusę, rankas pasikišdama po pagalvę. Žinodama tai, kad jos mažoji yra saugi su Nadia, Katherine buvo nusprendusi mažiausiai dieną nesirodyti niekam į akis. Tolimesni jos žingsniai reikalavo daugybės jėgų, kuriomis šiandiena ji nebuvo pasiruošusi pasigirti. Mintyse ji toliau "žlugdė" save, bandydama rasti realius paaiškinimus tam, kas nutiko vos prieš kelias valandas. Ji bandė įtikinti save tuo, kad jos vyro telefonas galėjo išsikrauti, ar dar blogiau, jis buvo patekęs į bėdą. Tačiau vidinis balsas, kaip tyčia iš jos šaipėsi, kartodamas kad jis dabar su kita, ir tai buvo jo pasirinkimas. Tai kad jis nepasirodė, kuomet ši pareikalavo, tebuvo bandymas išvengti scenos, kurios pastaruoju metu vampyrės gyvenime buvo labai aktualios. Katherine mintyse ėmė save keikti už tai kad iš viso dabar galvoja apie minėtą asmenį. Richard'o žodžiai, veiksmai ir tai kaip jis rodė savo viršų, tai negalėjo būti melas... Mason'as buvo kur kas stipresnis nei jo brolis, todėl jis negalėjo būti sulaikytas jėga. Vadinasi, jis pats pasirinko neaiškinti nieko. Nykščiu ji nesąmoningai braukė per ant bevardžio piršto likusį žiedą. Galiausiai tai kad ji jautėsi emociškai išsekusi, paėmė viršų, moteris liovėsi judėti, nugrimzdama į "sapnų karalystę". Ant pagalvės atsirado sūraus vandens dėmė, kurią paliko skausmas moters viduje. Net miegant, ji jautėsi tragiškai, sapnuodama nemaloniausius sapnus, kurie tik dar ir dar ir dar kartą vertė ją prisiminti kas nutiko, bei įsivaizduoti alternatyvią savo vyro ateitį su kita, kurios vietą užėmė*

by **Raven** Tr. 10 01, 2014 2:08 pm

[Tikriausiai dėl to kad per daug gerai pažįsta savo artimiausią draugę, ir tai, kad sugeba tam tikrų kerų pagalba surasti bet kurį asmenį, pasinaudodama vien kristalu ir žemėlapiu, pakankamai greitai atsiduria tame pačiame namelyje, kur ir buvo nuo aplinkinių "pasislėpusi" Katherine. Atvažiuodama čia su taksi, ji pakankamai tyliai pateko į reikiamą namelį. Buvo tamsu, mat, laikrodis rodė šiek tiek po vidurnakčio. Kuomet ši nesunkiai, nuo pro langą atsispindinčios mėnulio šviesos, pastebėjo ant lovos, į užklotą įsisukusią draugę, nusispirdama batelius, prigulė šalia. Viena ranka apkabindama Katherine, paskubomis, tačiau pakankamai tyliai pradėjo kalbėti] - Buvau tavo namuose, tiksliau mačiau tai kas iš jų liko. Žinai, turiu labai keistą nuojautą, kad tai ne kokio nors piktadario, o tavo darbas. Nenori man pasakyti kas atsitiko? - [Šiek tiek sujudindama bičiulę, ji privertė ją bent akies krašteliu pažvelgti į savo pusę, kuomet kilstelėdama antakius nuo matomo vaizdo, pratęsė savo įžanginę kalbą] - Tu gi žinai kad aš puikiai gebu išklausyti. Ir matant tave tokią, patikėk, skauda ir man. Tai gal visgi... Išsiliek, tuomet išgerkime ko nors stipresnio ir kartu sugalvosime kaip išspręsti problemas, kurios tave slegia?

by **Arabella Petrova** Tr. 10 01, 2014 4:21 pm

*Dar prieš kelias minutes pabudusi nuo tragiško košmaro, garbanė abejomis rankomis sukibo į pagalvę, bei labiau susigūžusi, stipriai sumerkė akis, kaip tik tuo metu, kai nemalonios mintys vėl sugrįžo atgal. Buvo sunku net kvėpuoti, mat ši neturėjo net menkiausio suvokimo, kas laukia toliau. Ar dabar, baimindamasi kad Richard Lockwood kartu su savais gali ką nors padaryti jai ir kas svarbiausia, jos mažajai, jai vėl teks sprukti? Vien mintis apie tai, kad su mažu vaiku ant rankų jai teks kartoti savo gyvenimo vingius iš naujo, vimdė. Ir net tomis akimirkomis, kuomet ji bandė galvoti apie savo ateitį, praeitis vertė ją dar ir dar kartą jausti kurį jai sukėlė vyras, su kuriuo ši žadėjo praleisti savo egzistavimą iki lemtingo atodūsio. Neigiamai supurčiusi galvą, ji vėl bandė išmesti nemalonias mintis iš galvos. Katherine buvo tiesiog būtina gerai išsimiegoti, kad atsikėlus būtu galima elgtis nebesiremiant vien tik jausmais. Mat būtent dabar, jei nebutu privertusi savęs išvykti toliau nuo tos vietos, kurioje gyveno, greičiausiai būtu pasileidusi ieškoti Mason'o, kad tiesiai į akis išsakyti kaip jo "nekenčia". Vidinis balsas garsiai nusijuokė, vien už tai kad ji panaudojo tą žodį, kuris akivaizdžiai buvo melagingas. Ji buvo sužeista, ir kas žino ar viską būtu priėmusi taip dramatiškai, jei paaiškinimas sklistu iš Mason'o lūpų. Žinoma, sulaužytos nosies jis būtu užsitarnavęs, bet tai kaip viskas "sumesta" buvo dabar... Vertė ją patikėti kiekvienu žodžiu, kuriais švaistėsi vilkolakis. Tuo labiau, kad norėdamas jos vyras būtu radęs būdą, kaip atvykti net greičiau nei per nurodytą laiką, ar bent pranešti kad ji palauktu. Tačiau į visas savo "žinutes" ji gavo mirtiną tylą. Todėl klaiki fantazija, kuomet nežinai visos tiesos, sužaidė kaip didžiausias priešas - įtikino vampyrę tuo, kad jis net nenori aiškintis. Richard'o žodžiais remiantis, jis gavo tai ko norėjo, ir dabar buvo su ta šeima, kuri jam buvo prirašoma nuo pat pradžių. Ji vėl stipriai sumerkė akis, kuomet išgirdo kad name pasirodė dar vienas asmuo. Priimdama draugės apkabinimą, ji aiškiai neigiamai supurtė galvą, veidu įsikniaubdama į pagalvę. Ji taip nekentė to, kad Mason'as versdavo ją jaustis tokia pažeidžiama... Shannon žodžiuose jautėsi akivaizdus palaikymas, bet ji šia akimirka troško būti viena. Todėl ilgai iš Katherine nebuvo įmanoma išgirsti ne žodžio. Kol, galiausiai, ji pradėjo* - Nenoriu. Bet įtariu kad toks atsakymas tavęs nepatenkins? - *Pirštų galais perbraukdama per savo paakius, ji pasisuko ant nugaros, tuo pačiu metu trumpam žvilgtelėdama į pasirodžiusios veidą. Kalbėti buvo labai sunku, mat kai tai buvo tariama balsu, tekdavo susitaikyti, kad tai buvo ne košmaras, o realybė* - Ar kada nors sakiau, kad man velniškai nesiseka su vyrais? Atrodo kad kas kart ką nors nusižiūrėdama, galiausiai susiduriu su faktu, kad jis nori arba mane nudėti, arba smagumo dėlei verčia slapstytis penkis šimtus metų. Arba... - *Eilinį kartą neigiamai supurčiusi galvą, savo tamsias, išverktas akis nukreipė į lubas* - Mason'as grįžo atgal pas buvusią sužadėtinę. Ir žinai kas "smagiausia"? Jie laukia pagausėjimo. Ir jis, velniai griebtu, nesugebėjo man to pats pasakyti į akis. Pasirodė jo sadistas brolis, bei su didžiausiu malonumu man tai iškošė į veidą. Tuo metu, kai tas šlykštynė visą tai sakė man, aš stengiausi įtikinti save, kad tai melas... Kad bet kuriuo metu pro duris įžengs mano vyras, ir pastatęs jį į vietą, ras bet kuriai į jo sviestų frazių, paaiškinimą. - *Kuomet ji vėl privertė save pasižiūrėti į Shannon, vos pastebimai neigiamai supurtė galvą, ištempdama savo lupas į skausmingai atrodantį šypsnį* - Aš su juo bandžiau susisiekti ir nieko. Richard'as buvo teisus dėl to, kad pasakė kad jis buvo su ja. Tai kaip aš galiu sau leisti abejoti kitais dalykais? - *Padarydama neilgą pauzę, ji liežuviu perbraukė per savo lupas, ir tuomet vėl pasisukdama ant šono, pasikišo abi rankas po pagalvę* - Aš nežinau ką man daryti toliau... Noriu stoti priešais Mason'ą, bei iškošti į akis viską, ką apie tai manau. Bet, vos tik pagalvoju apie tai, suprantu kad prasižiojusi, nesugebėsiu iš savęs išspausti ne vieno žodžio. Viso šito man buvo per daug. Ir dabar aš nebe žinau, kaip turėčiau elgtis toliau.

by **Raven** Kv. 10 02, 2014 4:45 am

[Remiantis tuo, kad Shannon ir Katherine susitikimai būdavo labai reti, ir kaip ne keista, įvykdavo tik tuomet kai vienai ar kitai buvo sunkus laikotarpis. Tai kad čia pasirodė ragana, te reiškė kad merginos skausmas jai nebuvo svetimas. Per savo trumpą, žmogišką gyvenimą ji buvo praėjusi tiek daug, kad šiuo metu buvo labai tinkama į "patarėjos" vaidmenį. Liežuviu perbraukdama per savo lupas, ji priglaudė savo galvą prie pagalvės, vis dar išlaikydama seserišką apkabinimą. Vienos rankos delnu perbraukdama per garbanės plaukus, vis dar pakankamai tyliai, prasitaria] - Kuomet tu pagalvoji apie savo gyvenimo partnerį, kuris vardas pirmiausia yra "iššaukiamas" tavo minčių? - [Jos antakiai pastebimai kilstelėjo viršun, kuomet paremdama savo galvą į delną, ji specialiai įsistebėjo į Pierce-Lockwood akis, stengdamasi įžiūrėti kokios būtent emocijos yra užvaldžiusios jos liauną kūną. Žinoma, pamatyti kad ji buvo stipriai įskaudinta, nebuvo labai sunku. Tačiau, jausdama pareigą priminti, ji tik pratęsė savo prieš tai nebaigtą kalbą] - Jis šunsnukis, susidirbęs šunsnukis. Taip, jis net nusipelnė to, kad jo kailis būtu išpertas. Nusipelnė kelių, skaudinančių frazių, gal spjūvio į veidą... Bet, Katherine. Pagalvok apie tai, kiek kartu šilto ir šalto abu praėjote. Ir tu tikrai manai kad jis imtu ir nieko nepasakęs pasitrauktu? - [Pastebimai neigiamai supurtydama galvą, mergina tik stipriau įtraukė oro į savo plaučius] - Tavo vyrą esu mačiusi gal du, gal tris kartus. Bet net aš galiu pasakyti kad jis nėra bailys, kuris greičiau pasirinktu variantą tyliai išeiti, nei kautis iki galo. Tu esi verta paaiškinimo, ir jei jis to nepadarė laiku, vadinasi tam turėjo būti rimta priežastis. - [Kuomet jos veide pasirodė nelinksma, tačiau aiškiai paguodžianti šypsena, ji pakėlusi savo laisvą ranką, pirštais perbraukė per draugės paakius, galutinai nuvalydama ašaras] - Aš jo neginu, patikėk manimi. Bet, pabandyk primesti... Kad yra bent menka, kad ir labai nereali galimybė, kad jis tiesiog nesugebėjo to pasakyti pats. Galbūt kas nors jį užlaikė, galbūt skubėdamas pas tave, jis patyrė kokią nors sunkią avariją, ir susilaužė abi kojas. Todėl šliauždamas, nesugebėjo pasirodyti laiku. Kas jei su juo prasilenkei vos keliomis minutėmis, ir jis buvo priverstas pamatyti kaip iš jūsų namų neliko nieko? Galu gale, tavo telefonas neveikia. O tai reiškia, kad ir norėdamas, dabar jis negali su tavimi susisiekti. - [Šiek tiek susiaurindama akių vokus, ji pasistengė įsiklausyti į draugės žodžius, po ko vėl sugrąžino savo kairę ranką, į apkabinimo gestą] - Tu privalai nusiraminti, suprantu kad esi labai užsispyrusi ir pratusi prie to kad nuo skausmo reikia bėgti. Galu gale, tai padėjo tau išgyventi taip ilgai. Tu niekad neprisileisdavai žmonių arti savęs, nepriprasdavai ko pasekoje nebuvo nieko, kas tave sulaikytu. Bet juk dabar yra kitaip...? - [Linktelėjimu patvirtindama savo žodžius, galo prieina prie pabaigos] - Privalai jį susirasti. Ir net negalėdama pasakyti nieko, aukštai iškelta galva turi išklausyti. Turi išgirsti tai iš jo, kad būtumei tikra, kaip viskas iš tiesų nutiko. Jo brolis, galimas daiktas kad jam nepatinki. Todėl jis specialiai sutirštino pasakojimo spalvas? Ar bandei pagalvoti, kad yra vietos ir tokiai galimybei?

by **Arabella Petrova** Kv. 10 02, 2014 9:17 am

*Nepratardama ne vieno žodžio, supratingai leido pasirodžiusiai merginai išsakyti savo nuomonę, kuri iš vienos dalies buvo tarytum proto balsas, kuriuo troško vadovautis Katherine, bet negebėjo to padaryti, mat "vidinė deivė" buvo ant tiek sužalota, kad neleido daugiau patirti ko nors panašaus, reikalaudama kad viskas kuo greičiau pasibaigtu. Ilgai nepajudėdama iš vietos, vampyrė pagaliau sulenkė savo kojas per kelius, bei atsispirdma į patalinę, užėmė sėdimą poziciją. Stebėdama visai arti gulinčios draugės veidą, kažkuriuo metu kilstelėjo abi savo rankas, sukišdama pirštus į savo labai tvarkingai subanguotus plaukus. Net dabar kai ji jautėsi labai šlykščiai, jos kūnas spinduliavo stiprybe. O juk ne veltui yra sakoma, kad emocinis skausmas yra kur kas stipresnis, nei kad fizinis. O fizinio Katherine niekad nesureikšmindavo, ir tam priežastis buvo tai, kad per ilgai trūkusį gyvenimą, ji buvo patyrusi jo įvairiausiais laipsniais. Gilus įkvėpimas palydėjo tai, kad ši supurtydama galvą, pasistengė paslėpti vėl sudrėkusias akis* - Kaip tu nesupranti, kad aš pavargau? Nuo pat pradžios viskas buvo atitinkamai sumauta. Kiek save atsimenu, man visuomet tekdavo kautis dėl savęs ar ko nors kito. Pradedant mano tėvu, pereinant prie Adamo, Klauso, Elaidžos kartu su likusia originaliąją šeima, vilkolakiais, Salvatore broliais ir dabar baigiant Lockwood'ais. Aš pavargau, ir neturiu ne menkiausio supratimo dėl ko turėčiau kautis dabar? Šios savaitės pradžia buvo tobula, mes su Mason'u buvome it paprasti žmonės, kurie vertina kiekvieną akimirką... Ir matai kuo viskas pasibaigė? - *Neigiamai supurčiusi galvą, galiausiai atitraukė vieną iš savo rankų, kuomet pasukdama akis į kalbėjusios draugės pusę, pastebimai išlenkė antakius. Jos klausimas vertė susimąstyti. Ir kuomet ji išspaudė skausmo perkreiptą šypsnį, susuko savo veidą nuo jos* - Mano atsakymas nieko nebe pakeis... - *Kaip tik tuo metu nutildama, ji aiškiai leido suprasti tai, kad net to nepasakant balsu, viskas ir taip buvo aišku. Nepaisant to, kad Richard'as privertė ją pasijausti maža mergaite, kuri negeba apsiginti prieš didelį piktą vilką, jausmai vyrui niekur nedingo. Žinoma, šiuo metu jie buvo labai prieštaringi, mat ši vieną akimirką jo nekentė labiau už viską, kitą jau troško bėgti paskui. Jausdamasi kaip kvailė, ji galiausiai pasuko savo akis į Shannon pusę* - Ar bent pati supranti kaip tai nerealiai skamba? Jis hibridas, ir prie to pačio tikrasis alfa. Nėra nieko, kas sugebėtu jį pažaboti. Nebent koks nors psichologinis barjeras, kuris atsirado neaišku iš kur. Norėdamas, jis rastu būdą kaip man tai pasakyti laiku. Velniai griebtu, jis nerizikuotu tuo kad jo sadistiškas brolis mus pasiektu! - *Pilnai patraukdama abi savo rankas nuo plaukų, vėl neigiamai supurto galvą* - Aš nekenčiu jo, Shay! Nekenčiu jo švokštimo miegant, nekenčiu to seno automobilio, kurį jis taip ilgai stengiasi prikelti naujam gyvenimui, nekenčiu jo atsidavimo vilkams, ypatingai toms su kuriomis miegojo. Nekenčiu sporto varžybų vakarų, jo neįprasto skonio muzikai ir tų kvailų batų, kuriuos jis taip mėgsta. - *Atlošdama galvą, ji leido ašaroms tvarkingai nubėgti per smilkinius* - Ir aš jį myliu... Labiau už viską, nes kai jis šalia, darosi sunku kvėpuoti ir aš automatiškai pamirštu apie visus tuos minusus. Ir... - *Stengdamasi suimti save į rankas, ji specialiai suspaudė abu kumščius, kuomet nuo mėnulio šviesos jos vestuvinis žiedas sublizgėjo, ji pratęsė, tačiau šį kartą daug daug tyliau* - Ir nesvarbu tai, kad man reikėjo labai daug laiko kad surasčiau jį, daug laiko kad suprasčiau kad noriu jo. Ir tai, kad visgi trokštu būti jo žmona, sukurti šeimą ir velniai griebtu, gyventi amžinai ir laimingai. Ir dabar visą tai yra bandoma atimti. O aš, kaip paskutinė kvailė sėdžiu čia ir žliumbiu. Kai turėčiau. - *Sukandusi dantis, ji kaip mat, pasuko savo akis į draugės pusę, mat visiškai nesitikėjo iš savęs to, ką ištarė balsu* - Turėčiau kautis, kaip kad jis tai visuomet darė, dėl manęs. Todėl, aš neturiu teisės dabar nuleisti rankas.

by **Raven** Kv. 10 02, 2014 10:22 am

[Pilnai išklausydama merginos kalbos, atsargiai užimdama kiek kitokią, pusiau sėdimą poziciją, uždeda savo plaštaką ant jos kelio, bei padrąsindama sujudina] - Štai, pagaliau prabilo mano mergaitė. - [Shannon veide pasirodė pastebima, tačiau dantų nešiepianti šypsena, kuomet vietoje to, kad atsikelti iš lovos, ji tik patogiau įsitaisė, akivaizdžiai nerodydama noro kur nors išeiti. Ir kaip tik tuo metu, kai Katherine pagaliau padarė savo sprendimą, prie kurio visgi teko ją pastūmėti, ji nusprendė pabaigti savo kalbą, žodžiais, kuriuos kadaise buvo išgirdusi pati] - Aš tau galiu pasakyti tik tai, ką kadaise man pasakė labai protingas žmogus... Ir tai akimirkai, aš buvau pakankamai akla, kad nepastebėti žodžių teisumo. Bet tavo atveju manau bus kitaip. - [Krenkštelėdama, ir leisdama sau prisiminti kaip tai skambėjo, pagaliau, pratęsia] - Jei tu myli ką nors, privalai tai pasakyti tam žmogui. Net jei manai kad tai yra neteisingas ar draustinas dalykas, net jei tu bijai kad tai atneš daugiau problemų. Netgi jei manai kad tai sugriaus tavo gyvenimą, priverčiant ne kartą skaudžiai kristi žemyn. Tu pasakai tai. Pasakai tai labai garsiai. - [Pritardama ką tik pasakytai citatai, ji galiausiai patraukė savo ranką nuo merginos kelio, pati sugrįždama į gulimą poziciją. Tačiau nenuleisdama nuo jos akių, jau tyliau, priduria] - Ir aš esu visiškai tikra tuo, kad susitikusi su juo, akis į akį. Sugebėsite kartu išspręsti šią problemą. Nes kad ir kaip be pasukus, tai kas yra tarp jūsų, yra nesunaikinama jokios jėgos. Ir tu pati tai kuo puikiausiai žinai. Nors... Privalau pareikalauti, kad už tai kad įtaisė kitai vaiką, turėsi nemenkai užvažiuoti jam. - [Šyptelėdama, Shannon sumerkė akis, stengdamasi sutramdyti tolimesnį šypsenos platėjimą] - Tačiau ne šiandiena... Šiandiena tu privalai gerai išsimiegoti, kad ryt būtumei žvali ir kupina jėgų. Aš pažadu, kad pasiliksiu su tavimi iki galo. O dabar pasistenk pamiegoti. Kitaip, juk žinai, būsiu priversta panaudoti savo sugebėjimus.

by **Arabella Petrova** Pen. 10 03, 2014 4:25 pm

*Pastaruoju metu būdama labai emocionali, kažkuriam laikui buvo nukreipusi savo tamsias akis į lango pusę. Pro niūrų nakties dangų, aiškiai švietė mėnulis. Ir nuo tokio apšvietimo, vampyrės veidas atrodė labai išbalęs, o akys, faktiškai juodos. Lengvas virpėjimas, kurį buvo sukėlęs priešiškų jausmų srautas, vis dar niekur nebuvo dingęs. Katherine buvo išsekusi, nors ir stengėsi tvirtinti priešingai. Atrodo labai trumpas pokalbis su empate, privertė ją į visus dienos įvykius pažvelgti visiškai kitokiu kampu. Ir būtent šia akimirka, ji labiau už viską troško pakilti nuo šios lovos, pasigauti savo automobilio raktelius, bei pradėti važiuoti. Nežinoma linkme, mat ji net nenutuokė kur būtent dabar buvo jos teisėtas vyras. Sunkus, trūkčiojantis kvėpavimas išdavė tai, kad ji vėl ėmė vadovautis savo pojūčiais, kurie dažniausiai priversdavo ją padaryti skubotas išvadas, bei skubotus žingsnius* - Aš privalau tai padaryti šiandiena. Shannon, tu net nenumanai kaip man svarbu padėti visus taškus ant "i" ir galiausiai iki galo išsiaiškinti kaip velniai griebtu, visą tai taip susišiko. - *Kuomet vampyrės žvilgsnis pagaliau buvo nukreiptas į šalia esančią merginą, jos antakiai pastebimai išlinko, mat tas keistas, draugiškai grasinantis tonas, kurį panaudojo empatė, privertė ją neigiamai supurtyti galvą* - Tu gali pabandyti tai padaryti... - *Apmaudu, bet Shannon žodžiuose buvo savo tiesos, ji draudė jai pasišalinti iš šios vietos ne tam, kad ji pailsėtu. O tam, kad turėtu daugiau laiko viską gerai apsvarstyti. Rytdiena turėjo atnešti visiškai kitokias emocijas, bei veiksmų planą, kuriuo matomai troško vadovautis vampyrė. Prieštaraudama pati sau, ji galiausiai linktelėjo galva, bei nuslysdama per patalinę, kaip mat užėmė gulimą poziciją. Neužmerkdama akių, tačiau žvilgsnį išlaikydama tiesiai, vos girdimai prataria* - Aš tau dėkinga, kad neleidai man padaryti didžiulės klaidos. Žinai, po visko ką šiandiena teko girdėti, patirti. Būčiau dingusi, ilgam. Nors to, nenorėjau... Dabar žinau, kad negaliu būti aplinkybių auka. Ir kad ir kas nutiktu, galiausiai turiu leisti sau pasakyti "aš, bent jau stengiausi". - *Tuomet sumerkdama akis, ji vėl pasisuko į lango pusę, šį kartą jau išlaikydama nebylią tylą. Bent iki tos akimirkos, kol Shannon nugrims į gilų miegą*

by **Raven** Pen. 10 03, 2014 4:41 pm

[Tikriausiai dėl to, kad nelabai matė prasmės plėsti kalbą, ji paprasčiausiai linktelėjo smakru, parodydama pritarimą tam, kas buvo pasakyta Katherine Pierce-Lockwood, prieš jai nusisukant į priešingą pusę. Tačiau, kuo puikiausiai suvokdama ir tai, kad šis pokalbis nedavė tiek daug vaisių, kiek kad buvo tikėtasi (galu gale, reikia atsižvelgti į tai, kad šalia empatų, asmenys, nesvarbu ar mirtingi ar nesunaikinami, kalba tai, ką jaučia... bet, empatams atsitraukus, viskas vėl atsistoja į prieš tai buvusias vietas). Žinoma, pasiekusi tai, kad iš vampyrės sugebėjo sužinoti tiesą, ji galiausiai ištiesė savo ranką, priešais merginos galvą, bei sušnabždėdama tam tikrus žodžius, galiausiai savo veide ištempė vos pastebimą šypseną] - Miegok ramiai, Katerina. - [Kuomet vėl viena ranka, seseriškai apkabino Pierce-Lockwood, ir pati sumerkė savo akis. Šviesūs plaukai, dalinai dengė jos veidą, kuomet ši palaipsniui įtraukdama į save visą tą skausmą, kurį buvo priversta patirti šalia gulinti, suteikė jai unikalią progą, viską matyti ne per emocijų skydą, bet "blaiviomis" akimis. Ir kuomet jai pačiai pasidarė labai koktu, nuo viso to, ką pajuto iš Katherine dienos, neatlaikiusi, nustojo į save imti visas tas prastas mintis, bei pojūčius. Pajutusi dalinį nuovargį, ji galiausiai ir pati užmigo, iki rytdienos]

by **Arabella Petrova** Št. 10 04, 2014 4:52 am

*Nepaisant to, kad ketino akis sumerkti daugiausia valandai ar porai, veikiama neaišku iš kur atsiradusio didžiulio nuovargio, ji pasidavė giliam miegui. Ir tik kylančios saulės spinduliai, kurie prasiveržė pro pigias lango užuolaidas, privertė ją atsimerkti. Keista, kad ji užmigo ir lygiai tokioje pat pozoje pabudo. Naktį nekankino baisūs košmarai, todėl vien jos veidas leido suprasti tai, kad moteris buvo ganėtinai pailsėjusi. Atsargiai pasisukdama į kitą pusę, ji pastebėjo vis dar miegančią šviesiaplaukę, ir tai kaip mat sugrąžino visus vakar dienos prisiminimus. Noras, susirasti pačiai savo vyrą, niekur nebuvo pradingęs, tačiau skausmas taip pat. Įsistebėdama į savo kairės rankos plaštaką, ilgesingai atsikvepė, mat ant jos akivaizdžiai trūko senovinio žiedo, kuris buvo atimtas jėga. Sukandusi dantis, ji atsargiai perlipo per Shannon, mat šviesiaplaukė buvo įsitaisiusi ant lovos krašto. Po nakties susivėlę plaukai priminė "kupertą", bei dėl to vidinis balsas garsiai nusijuokė, nors Prierce-Lockwood mina visiškai nieko panašaus neatspindėjo. Patyliukais nuskubėdama į namelio vonios kambarį, pakankamai greitai susitvarkė, atlikusi tiek dušo procedūras, tiek plaukų bei veido "sutvarkymą". Jai nereikėjo dėti labai daug pastangų, mat vampyrės išvaizda visuomet buvo nepriekaištinga. Tai tebuvo rytinė rutina, prie kurios ji buvo taip pripratusi. Vis dar stengdamasi sukelti kaip galima mažiau triukšmo, ji atsargiai perėjo per namelį, nuo komodos pasigaudama savo raktelius, bei nuo grindų, aukštakulnius. Raudonos spalvos, "Lamborghini Huracan" automobilis buvo paliktas ten pat, kur ši atsiminė. Keista, kad tokiam prabangiam automobiliui, Katherine nebuvo pritaikiusi garsinės apsaugos sistemos. Tikriausiai ji vylėsi kad asmenys, kurie kuo puikiausiai žinojo tai, kieno yra transporto priemonė, net nerizikuos jos pajudinti iš vietos. Atidarydama automobilio dureles, ji užėmė vairuotojo pusę, kuri pagal savo unikalų dizainą buvo neįtikėtinai patogi. Šis automobilis, buvo nuostabus viskuo, ir kas svarbiausia labai tiko daugiau nei penkis šimtus metų gyvenančiai asmenybei. Ji niekad neprisirišdavo prie tam tikrų senovinių daiktų, mėgo prabangą ir žinoma... Vertino naujausias technologijas. Kuomet variklis buvo užvestas, ji pakreipė savo akis į ant keleivio sėdynės pamestą cigarečių pakelį. Vien iš to, kad jis buvo sulamdytas, buvo galima suprasti, kad vakar, savo kelionės iki čia metu, ji daug rūkė. Neigiamai supurčiusi galvą, bei suėmusi kartotinę dėžutę, sviestelėjo ją pro langą. Transporto priemonei pajudant iš vietos, Katherine dar kartą žvilgtelėjo į namelio, kuriame buvo palikta draugė, pusę* - Taip bus daug geriau Shannon, negaliu mirtingo asmens velti į tai, kas gali būti rizikinga. - *Nukreipusi akis į šalutinio kelio išvažiavimo, netrūkus juo nuriedėjo. Mintyse svarstydama apie tai, kur būtu galima greičiausiai surasti degalinę, bei įsigyti dar bent vieną pakelį cigarečių. Tas atrodo žudantis "nektaras" visuomet tiesdavo pagalbos ranką Pierce-Lockwood, kuomet ši nebuvo stabili. Vien mintys apie tai kad vakarykščiai žodžiai, kuriuos tarė Richard'as, buvo tiesa, vertė visus jos kūno raumenys įsitempti. Ir taip, labiau už viską ji baiminosi to, kad susitikus akis į akį su vyru, jai bus pasakyta visiškai ta pati istorija. Atmesdama įkyrias mintis, ji neigiamai supurtė galvą, kas leido jos purioms garbanoms, tvarkingai sukristi ant pečių. Kelionė nusimatė ganėtinai ilga, todėl, nenorėdama girdėti savo minčių, ji specialiai ant viso garso pajungė kelias valandas trunkantį garso takelį, kuomet pagaliau išvažiavo į centrinį greitkelį*

by **Arthur Bishop** Št. 10 04, 2014 6:18 am

Ne daugiau kaip už dešimties minučių kelio, kuomet originalioji tamsiaplaukė pasiekė pakankamai didelį greitį pagrindiniame greitkelio kely, iš šalutinio, visiškai netikėtai "išlindo", taip pat greitai lėkęs juodos spalvos BMW transporto priemonė. Susidūrimas buvo labai skaudus abiems mašinoms, mat vien žvelgiant į Katherine vairuotą "Lamborghini Huracan", iš šios buvo likusios tik nuolaužos ir didžiulė metalo krūva, kuri slydusi mažiausiai penkiolika metrų, galiausiai sustojo. Jei minėtoje transporto priemonėje būtu važiavęs paprastas, mirtingas asmuo, jau būtu galima net netikrinant kviesti koronerio paslaugas. Kaip bebūtu keista, BMW liko tik su labai sulamdyta nosimi, ir nieko daugiau. Iš juodos spalvos automobilio, nesunkiai išlipdamas vampyras, pirmiausia nužvelgė aplinką. Šis kelias buvo senas, todėl retas automobilis nuspręsdavo juo keliauti. Liudininkų nebuvo, todėl Sheridan'as veide ištempdamas savimi patenkintą šypseną, pagaliau ėmė eiti link tos pusės, kur buvo sustojęs metalo laužas, ankščiau buvęs prašmatniu automobiliu. Rankose, ant rodomojo piršto sukiodamas raktelius nuo savo transporto priemonės, dar iš toliau jis tarė: - Katherine, kiek kartų sakiau tau kad reikia automobilį rinktis ne pagal tai, kaip jis atrodo iš šalies. - Akivaizdžiai tramdydamas šypseną, pagaliau pasiekė laužą, bei alkūnėmis pasiremdamas ant kažkokiu iš viršutinių detalių, specialiai iškėlė savus antakius: - Turiu tau žinutę... - Jis neatrodė taip, tarytum būtu verčiamas daryti tai ko nenori. Kuomet pasitraukdamas nuo automobilio, ėmė kratyti savo kišenes, viso labo pratęsė: - Palauk šiek tiek, prisiekiu, buvau kažkur užsirašęs. Nenoriu iškreipti teksto, na supranti. - Kilstelėjęs antakį, jis pratęsė paieškas.

by **Arabella Petrova** Št. 10 04, 2014 7:18 am

*Vizualiai labai prabangaus automobilio saloną, buvo užliejusi labai garsi muzika, kas tam laikui padėjo Katherine sukaupti visą savo dėmesį į kelią, kuris kaip tyčia buvo visiškai tuščias. Viena kita mašina praskriedavo pro šalį, todėl ji jautėsi kaip niekad atsipalaidavusi, kuomet viena ranka, tvirtai laikė vairą. Kita ranka, pastoviai slydo per pavarų dėžę. Netikėtai, neaišku iš kur išlindęs automobilis, išprovokavo tai, kad "Lamborghini Huracan" šoktelėdamas nuo asfaltuoto kelio, ėmė negailestingai suktis aplink. Detalės, skylantys dažnai ir daiktai, kurie buvo palikti salone, viskas byrėjo lauk. O kadangi automobilis siekė didesnį nei 220 km/h, buvo aišku kad iš transporto neliko beveik nieko. Ir tuo metu, kai transporto priemonė pagaliau sustojo aukštyn kojomis. Sunkiai, tačiau sugebėdama išspirti lauk vairuotojo pusės dureles, vampyrė buvo akivaizdžiai sunkiai sužalota. Bet tas faktas, labai svarbus faktas, kad ši buvo neįtikėtinai supykusi, davė apie save žinoti, ir kaip tyčia pačios Pierce-Lockwood naudai. Viena ranka, kuri nebuvo išnarinta per petį, stipriai suimdama pavarų dėžės svirtį, išrovė ją lauk. Pasirinkdama būtent šį objektą todėl, kad jis buvo dalinai medinis, ji palengva stengėsi išsiropšti iš sudaužytos transporto priemonės. Ir kuomet jos žvilgsnis pakilo, o kūnas savaime sukrito ant asfalto, ant kurio buvo prapiltas kuras, ji susiaurino savo akių vokus. Tikslingai pamatyti kalbančio veidą trukdė skaisčiai švietusi saulė, tačiau jos balsas staiga atsakė į visus klausimus. "Korta", kuri buvo kadaise mesta prie jos namų slenksčio, garantavo tai, kad ateis diena, kuomet jie vėl susitiks. Ir velniai griebtu, jų santykiai visuomet būdavo tokie. Vienas kito naikinimas... Jos viršutinė lūpa šiek tiek pakilo, kas parodė veide atsispindintį fizinį skausmą, dėl patirtų sužalojimų, ir tai, kad įsiūtis stipriai aptraukė kiekvieną jos kūno colį* - Gali susikišti visus savo patarimus ten, kur teks panaudoti ne mažą kiekį vazelino. - *Jis veidmainiavo, kalbėdamas apie kažkokią žinutę, kuomet mergina, persiversdama ant pilvo, labai tvarkingai paslėpė prieš tai išrautą objektą. Ir štai... Buvo akivaizdžiai tinkamas laikas, pratrūkti. Ir ji pratrūko. Kadangi originaliosios kūnas gijo kur kas sparčiau nei paprastų vampyrų, mikliai atstatydama į vietą išnarintą kaulą, ji atitrūko nuo asfalto, kaip tik tuo metu, kai jis vaidindamas traukliojo daiktus iš savo kišenių. Jos judesiai buvo ant tiek greiti, kad vyras nespėjo net mirktelėti, kuomet, buvo staigiai parklūpdytas ant asfaltuoto kelio. O jos dešinėję rankoje laikyta pavarų svirtis, buvo įsmeigta į jo krūtinės dešinę pusę* - Tu pasirinkai labai prastą laiką, šiam pokštui. Nes dabar, būsiu priversta tau sukelti daug skausmo, kad atėmei iš manęs transporto priemonę. Kurios man reikėjo! - *Ji aiškiai pakėlė balsą, kuomet tuo pačiu metu suvarė savadarbį "kuolą" tiesiai į Adamo krūtinę. Trūko gal kelių milimetrų, kad minėtas daiktas kliudytu širdį ir amžiams jį išsiųstu į pomirtinė gyvenimą* - Kad jau vaidini pasiuntinuką, gali jam perduoti: kad aš ateinu. - *Su lyg šiais žodžiais, atitraukdama ranką nuo "kuolo", iš dešinės, kumščiu trenkė šiam į veidą. Ji buvo visiškai nenusiteikusi, o kas svarbiausia pamiršusi apie tai, kad bet kokie veiksmai turi savuosius atoveiksmius. Tai kad šia akimirka ji buvo apžergusi vyro liemenį, galiausiai privertė ją kilstelėti vos vieną antakį, įvertinant po tiek metų jų pirmą susitikimą. Kuomet perkėlė per vyro kūną savo ilgą koją, netrūkus pakilo ant abiejų. Įsistebėdama į jo veidą, veide ištempė kampinį šypsnį* - Iki ne greito berniuk, pasiuntinuk. - *Atmetusi savo tamsius plaukus, ji ėmė eiti kelkraščiu, tikėdamasi kad atsiras koks "durnelis", kuris važiuodamas šiuo keliu, su mielu noru sutiks jai paskolinti savo automobilį. Ir net nežiūrint į tai, kad jos kūnas yra nusėtas jos pačios kraujo dėmėmis, o drabužiai buvo neblogai suplėšyti*

by **Raven** Št. 10 04, 2014 11:07 am

[Prabusdama gero pusvalandžio skirtumu, nuo Katherine, vos vos pramerkia savo akis, kuomet akinantis saulės spinduliai nemaloniai atsitrenkia į regos organus. Delnu prisidengdama viršutinę savo veido dalį, laisva ranka pasistengia susirasti netoli jos turėjusią miegoti draugę. Tačiau vos tik protu suvokia kad merginos čia nėra, kone pašokdama iš lovos, akimirksniu pasisako balsu] - Tu tikriausiai šaipaisi iš manęs... - [Neprarasdama laiko rytinėms procedūroms, ji kaip mat pasigavo savuosius daiktus, bei nieko nedelsdama išbėgo iš namelio. Katherine automobilio lauke nebuvo, kas reiškė kad vargu ar ji nuvažiavo į artimiausią degalinę paimti abiems kavos. Suraukusi savus antakius, ir akivaizdžiai likusi labai nepatenkinta, turėjo dar kažkiek laiko tartis su nuomojamų namelių savininkais, kurie jai už pakankamai nemažą piniginę sumą paskolintu savo seną automobilį. Galiausiai, kai tai padaryti pavyko, sėsdama už vairo, ji net nesuvokė kaip šis senas aparatas turėtu veikti. Po kelių bandymų užvesti gautą metalo laužą, ji galiausiai nurūko link miesto pusės, tikėdamasi kad pakeliui pavyks pamatyti draugės, į akis labaui krentančią transporto priemonę, neskaitant to, kad laužas kurį ji vairavo, vos vos riedėjo]

by **Arthur Bishop** Št. 10 04, 2014 1:17 pm

Dar prieš kelias valandas, visiškai atsitiktinai surastas vieno iš Lockwood šeimos atstovų, gavo pasiūlymą, kurio vargu ar būtu sugebėjęs atsisakyti. Ypatingai atsižvelgus į tai, kad jam buvo nepaprastai įdomu pamatyti Katherine, kuomet nuo jų paskutinio susitikimo buvo prabėgę daugiau nei penki šimtai metų. Jis buvo pirmuoju asmeniu, dėl kurio garbanė buvo pametusi galva, ir laikui bėgant, jis tapo tuo, kas jos mirties troško labiausiai. Visgi, dėl to kad ankščiau buvo vienas iš "medžiotojų", pirmiausia buvo pasiruošęs pažaisti su savo auka. Visgi, su paprasta vampyre, susidoroti jam būtu labai paprasta, bet to pasakyti apie originalią nemirtingą asmenybę, nebuvo galima. Lockwood'as pateikdamas tamsiaplaukę jam kone ant baltos lėkštės, neužsiminė apie tai kad dėl tam tikrų aplinkybių, moteris buvo prikelta iš numirusių ir ant jos buvo išbandytas tas tikrasis, nemirtingumo burtas. Taigi, kad ir kaip jis buvo pasiruošęs šiam susitikimui, kuris nuo pat pradžių ėjo pagal planą, visgi, iki galo pasiruošęs nebuvo. Tikėdamasis kad Katherine bus sunkiai pataisomai sužeista, ko pasekoje jis turės nemažai laiko, viskas įvyko visiškai kitaip. Parkrisdamas ant asfalto, jis stengėsi susilaikyti nuo šypsenos, ko pasekoje ėmėsi kalbėti: - O tu šiandiena prastai nusiteikusi. Nagi buvai priversta miegoti viena? - Pavarų svirtis, kuri kaip tik tuo metu rėmėsi į jo krūtinės dešinę pusę, privertė jį įsistebėti į merginos akis: - Tu atsimeni... - Taip, jis buvo vienu iš tūkstančių, kurie gimsta su įgimta širdies anomalija, kas leidžia šiam, svarbiam kūnui organui, būti ne įprastoje, kairėje pusėje, o dešinėje. Šis menkas privalumas, "išsigimimas", ne vieną kartą buvo išgelbėjęs jam gyvenimą. Ypatingai tais laikais, kai viskas buvo sprendžiama naudojant ginklus. Katherine rankos buvo atsidūrusios būtent ten, kur ir plakė jo širdis. Bet, kažkodėl būdamas visiškai tikras tuo, kad ji to nepadarys, specialiai kilstelėdamas savo ranką, sugriebė moterį už sėdimos, ir akivaizdu kad ketino kažką pasisakyti, kaip tik tuo metu, kai automobilio detalė, sulindo į jo kūną, perverdama jį. Staigus skausmas bei iš plaučių plūstelėjęs kraujas į viršų, pradėjo lietis iš burnos. Dar ir smūgis ant viršaus... Jis nebuvo pajėgus, tiksliau pasiruošęs pasipriešinti tokiai atakai. Mat manė kad visas susitikimas bus pagrįstas šiokiu tokiu smurtu, keliais prisiminimų aptarimais ir viešbučio kambariu. Bet, nutiko, kaip nutiko. Jos staigus atsitraukimas, privertė Adamą suimti tą svetimkūnį, bei staigiai patraukti jį viršun. Tai sukėlė ne menką skausmo sukeltą riaumą, po ko, jis pasisukdamas ant šono, įsistebėjo į nueinančios Pierce vaizdą: - Kat...! Катерина! ? Užsikosėdamas savo krauju, jis pasistengė pasiremdamas į asfaltą, atkreipti merginos dėmesį pasinaudodamas tuo, kad buvo pakankamai svarbia jos, žmogiško gyvenimo dalimi.

by **Raven** Sk. 10 05, 2014 4:48 am

[Po tam tikro laiko, pagaliau sunkiai velkanti transporto priemonė, pagaliau pravažiavo eismo įvykio vietą. Shannon ne juokais buvo susirūpinusi tuo, kas buvo matoma priešais akis. Visgi, nuspręsdama nesustoti, ji iš tolo pastebėjo tiesiai keliu einančią tamsiaplaukę. Stengdamasi pasivyti merginą, ji pagaliau pristabdė savo transporto priemonę prie jos. Negesindama variklio, mat baiminosi kad mašina gali daugiau ir nebe užsivęsti, ji atsuko šoninį, vairuotojo pusės langą, pasisakydama] - Neskaitant to, kad aš dabar ant tavęs labai pykstu... Lipk vidun, Katherine. - [Pro veidrodėlį matydama kažkokį asmenį, netoli nuo sudaužyto automobilio, aiškiai suraukė savus antakius, po ko nusprendusi nebe eikvoti laiko pokalbiams, tiesiog labiau atsilošė į savosios vietos atramą. Šiuo metu, ji buvo vieninteliu asmeniu, kuris galėjo išgabenti vampyrę iš šios vietos, kad ir ne greitai, bet bent jau saugiai. Todėl net neabejodama tuo kad mergina sulips, tik atitinkamai suraukė savo antakius]

by **Arabella Petrova** Sk. 10 05, 2014 12:57 pm

*Keliaudama toliau, ji bandė tyliai save įtikinti tuo, kad šiandiena niekas nesugebės sustabdyti jos kūno, ir ši bet kokia kaina pasieks savo vyrą ir net per prievartą išgaus iš jo tiesą. Visą tiesą, kuri tiesiog privalėjo prieštarauti tam, kas jai buvo bandoma įskiepyti vakar. Suplyšę drabužiai, plaukai bei kūnas suteptas krauju iš šalies žvelgiant vertė manyti kad ji yra patyrusi šoką ir pati to nesuprasdama už kelių minučių kris be sąmonės. Tačiau vidinė Katherine savijauta buvo priešinga, kūno žaizdos labai greitai traukėsi ir ji buvo kaip niekad tikra, dėl savo tolimesnių veiksmų. Taip, jis padarė vieną kitą klaidą. Ji buvo pripratusi prie to, kad esant labai rimtai grėsmei, ji privalėjo pasitraukti šalin. Tačiau kuomet tai lietė Lockwood'ą, kad ir kaip toli be eidama, ji amžinai rasdavo kelią atgal. Tai buvo likimas. "Ir ne vienas mother fucker, nesugebės to sugriauti!" vidinis balsas pagaliau sutiko su vampyrės planais, džiugiai surikdamas viduje. Jos lūpos palaipsniui įgavo kampynės šypsenos formą, ir net tai kad už nugaros likęs asmuo taip beviltiškai reikalavo jos dėmesio, buvo ne motais. Pasisukdama į jo pusę, tačiau nesiliaudama eiti, dabar jau atbula, ji viso labo atkišo šiam dešiniosios rankos vidurinį pirštą* - Go fuck yourself!! - *Ir tai buvo paskutinis kartas, kai ši pasisuko ten, kur paliko tai kas buvo nesvarbu. Netrūkus šone pasirodė seno automobilio vaizdas, kas akimirksniu privertė Katherine Pierce-Lockwood antakiams pakilti* - Tu gi nerimtai? Su šia metalo krūva mes iki miesto nusigausime ankščiausiai už poros dienų. - *Perlenkdama lazdą, ji galiausiai neigiamai supurtė galvą. Kito pasirinkimo nebuvo, todėl ji nedelsdama neigiamai supurtė galvą. Kuomet garbanė pagaliau sulipo į transporto priemonės saloną, abi moterys išvyko tiesiai į Jules namus, kur ji tikėjosi jei ne rasti savo vyrą, tai bent sužinoti kur šis galėtu būti*

by Sponsored content

NAMELIS #008:

NAMELIS #008:

Re: NAMELIS #008:

Re: NAMELIS #008:

Re: NAMELIS #008:

Re: NAMELIS #008:

Re: NAMELIS #008:

Re: NAMELIS #008:

Re: NAMELIS #008:

Re: NAMELIS #008:

Re: NAMELIS #008:

Re: NAMELIS #008:

Re: NAMELIS #008:

Re: NAMELIS #008:

Re: NAMELIS #008:

Re: NAMELIS #008:

Re: NAMELIS #008:

Re: NAMELIS #008: