NAMELIS #009:

Šiandienos dieną, vienintelis dalykas, kuriuo užsiėmė Armstrong'as, tai buvo bandymas suverstus namus paversti daugiau ar mažiau pakenčiamais. Ant stalo buvo sumesti susukti popieriai, kuriuos išskleidus buvo galima nesunkiai suvokti architektūrinius brėžinius, kurie iš esmės priminė sandėlį. Ir taip ir būtu, jei brėžinių viršuje nebūtu pabrauktas žodis "namai". Per pusmetį, kurio metu Džeiko gyvenimas buvo įgavęs visiškai kitokią prasmę, jis stengėsi niekam nieko nesakant, padaryti ne vieną darbą. Jis ėmėsi seno amato - architektūros, bei statybų. Pirmiausia suplanuodamas kaip turėtu atrodyti jo nauji namai ir galiausiai pradėdamas jų statybą, kažkuriam laikui buvo dingęs iš akiračio. Taip pat, nereikėjo pamiršti ir to, kad laisvu metu jis pagrinde visuomet suko galvą dėl to, ką jam buvo pasakiusi jauniausia iš Argent šeimos. Jam teko rinktis ar susenti ir mirti būnant paprastu žmogumi, kas aišku davė jam galimybę nugyventi savo gyvenimą būnant laimingesniam. Arba atimti gyvybę nekaltam, rizikuoti tuo kad neprabus pats ir galiausiai vėl užimti vilkolakio poziciją. Tai buvo labai svarstytinas ir sunkus pasirinkimas, o statybos ir slapti pasimatymai su savo nauja mergina, buvo geriausias būdas atitrūkti nuo realybės. Kodėl jam buvo taip svarbu kad niekas nesužinotu apie jo santykius su Elena? Pirmiausia todėl, kad ji buvo Katherine Pierce vizuali kopija, o tai būtu keista. Mat jis nusidžiovė sau merginą, kuri atrodo lygiai taip pat, kaip ir geriausio draugo moteris. Kitas aspektas buvo tas, kad mergina buvo vampyrė. O tai visiškai buvo neleistina Džeiko principams. Jis juk ne kartą buvo pasižadėjęs sau kad niekuomet nesuriš savo gyvenimo su ta, kuri gyvens misdama kitais. Bet tas keistas traukimas, kuris jautė Gilbert, buvo ant tiek protu nesuvokiamas, nesustabdomas, kad jis negalėjo savęs sulaikyti ir išbraukti šią iš savo gyvenimo. Bildesys kuris nuaidėjo per namelio vidų, reiškė kad ji čia. Todėl mikliai šokdamas prie durų, pakankamai greitai šias atlapojo. Priešais buvusi mergina buvo apšviesta saulės spindulių ir iš tolo net nepriminė nemirtingos, žiaurios asmenybės. Ganėtinai greitai palinkdamas prie Gilbert, suėmė ją už liemens, bei užsikeldamas ant savęs, iš kart prispaudė savo lupas šiai prie kaklo. Kuomet koja paspirdamas duris šias užvėrė, su plačia šypsena veide, atitraukė galvą nuo jos kaklo: - Jau maniau kad nusprendei mane permesti, ir šiandiena nepasirodysi, paskui pasiteisindama kad tai Karolina tavęs neišleido. - Kištelėdamas savo veidą prie jos, kaip mat atsiėmė pasisveikinimo bučinį, po ko pratęsė savo mintį: - Tuomet man būtu tekę gerai nusigerti, sėsti už vairo ir išvažiuoti tavęs ieškoti. Tada taip pat būčiau pasakęs kad pasiilgau savo merginos, ir noriu ją išsitempti iš eilinio baliaus ir gerai padykauti dviese. Ir tuomet, visas mūsų smagumas būtu kuriam laikui pradingęs. Aišku, kol neliktume dviese, kaip ir sakiau.

Neskubindamas savęs pasakyti nieko daugiau, viso labo su pastebima šypsena stebėjo kiekvieną, net menkiausią merginos sujudimą. Jos kūnas kaip niekad buvo gundantis ir trokštamas. Ypatingai dabar, kuomet jis buvo paprastas mirtingas asmuo, su didžiuliu psichologiniu sprendimu, kuris vertė jį pasirinkti vieną ar kitą variantą. Pirmasis kartas, kuomet jis privertė savo prakeiksmą realizuotis buvo tuomet, kai jis susimušė bare. Keli pernelyg neapgalvoti veiksmai, kurie buvo palydėti nemažu išgerto alkoholio kiekiu, bei asmens pastūmimas į stalo pusę, įžiebė jame vilką. Vėliau sekė daugybė aukų, kurias atsiminti jis netrokšta. Tam kad išmokti valdytis, jam teko praeiti kruvinus kelius, ir dabar jis turėjo pasirinkimą, palikti viską kaip yra, arba pradėti nuo nulio. Ir greičiausiai taip ir būtu, jis vėl atsidurtu padėty, kuri verstu jį būti nepavyzdingu asmeniu. Bet kaip jis galėjo rinktis pirmą variantą, metams bėgant senti, kuomet moteris esanti priešais liktu amžinai tokia pat? Jis nepasirinko žmogaus, su kuriuo surištu gyvenimą, jis pasirinko nemirtingąją, o tai reiškė kad sprendimas jau kaip ir buvo aiškus, tik neaišku buvo kas taps ta auka, kurios gyvybę šis atims. Jis visuomet stengėsi atmesti šias mintis sau iš galvos, atidėti sprendimo paskelbimą iki neaiškaus laikotarpio, ir tai padaryti pavykdavo tik tuo metu, kai ji buvo šalia. Jo veide matėsi šypsena, kuomet mergina nutraukė jo žaizdas dengusius marškinius. Žengdamas vos žingsnį prie jos, jis kaip mat abejomis rankomis suėmė ją už šlaunų, vėlgi užsikeldamas ant savęs. Tačiau tik dėl to kad kambary esanti lova buvo Elenai už nugaros, trūko neilgai, kad mergina būtu paguldyta ant nugaros, o jis užsilipęs ant viršaus. Suimdamas merginos viršutinius drabužius, jis kaip mat nuėmė juos šalin, numesdamas kažkur ant grindų. Bučiniais slysdamas nuo saldžių moters lūpų, per kaklą, krūtinę, jis galiausiai prasitarė:
- Manau kad tavo dėl vestuvių pamišusiai draugei, šiandiena teks susitaikyti su tuo, kad nepasirodysi jos akiraty. Nes aš nežadu tavęs paleisti nei po poros valandų nei iki rytdienos dienos. - Staiga vėl pakildamas prie merginos veido, delnu perbraukia šiai per plaukus, kaip tik tuo metu įsistebėdamas į Gilbert tamsias akis: - Jai jau pats laikas susitaikyti su tuo, kad man esi reikalingesnė kur kas labiau. - Šyptelėdamas, ir netrūkus po to, vėl įsisiurbdamas į merginos lūpas, patempė jos kūną šiek tiek viršun, kad ši būtu daug maž įsitaisiusi ant jo. Kuomet pirštais sugriebė apatinio trikotažo sagtį, pašalindamas nepatikusią kliūtį, ganėtinai greitai pašalino nuo merginos nereikalingus drabužius. O kadangi kuo puikiausiai žinojo tai, kad ji nežada priešintis, tiek rankomis, tiek lūpomis slysdamas per jos kūną, tarytum būtu norėjęs nepraleisti ne vieno odos lopinėlio, galiausiai pasirūpino ir tuo, kad jo taip pat nevaržytu nereikalinga apranga. Ir neskaitant to, kad jis buvo viso labo žmogus, sueitis trūko pakankamai ilgai, mat šis ketino ne vien pats pajusti tą, nežemišką malonumą, kurį teikia seksas, bei ir suteikti jį mylimai moteriai, kurios pagal viską, pastaruoju metu nematė mažiausiai savaitę laiko.

Vien todėl kad, būtent pastarosiomis savaitėmis jis nebuvo toks fiziškai stiprus, kokiu save atsimena, dabar net kvapą atgauti buvo kiek sudėtinga. Gulėdamas ant nugaros, pirmiausia laiku spėjo pasižiūrėti ar tvarsliava, kuri dengė jo rimčiausius sužeidimus, nepaslinko kur nereikia. Ir kadangi nenutiko nieko panašaus, vėl savo dėmesį pasistengė nukreipti į merginą, kurią kaip tik tuo pačiu metu apglėbė abejomis rankomis. Stebėdamas jos tamsias akis, su balse jaučiamomis dvejonėmis, pagaliau privertė save prabilti:
- Aš taip pat noriu, kad visi žinotu tai, kad mes kartu. Bet, dabar labai sunkus laikotarpis man, todėl negaliu stoti akistaton su visais prieštaravimais. Elena, aš esu mirtingas žmogus, kol kas. Ir nemanau kad atlaikyčiau pasipiktinusių vilkų ir vampyrų būrį, po to kai šie sužinotu, kad tas kuris visad laikėsi kodekso nesusidėti su vampyrais, o juos tik naikinti, miega su viena iš kraujasiurbių. - Atitraukdamas vieną iš savo rankų, merginai nuo nugaros, patraukė dalį jos plaukų, už ausies, kad būtu galima aiškiau matyti Gilbert veidą. Buvo sunku pasakyti ką nors aiškesnio, mat jis ir pats iki galo nebuvo apsisprendęs kaip pasielgti būtu teisingiausia. Atimti nekaltam asmeniui gyvybę buvo jau per didelė auka, vardan galimybės vėl tapti vilkolakiu. Plius, nebuvo garantijos kad imdamas krapštytis savo paties galvoje, jis sugebės atrasti savo prigimtį, o kas jei ji bus kitokia, nei jis mano? Juk pagrinde kiekvienas jo giminės narys buvo prastu asmeniu, siekiančiu valdžios, keršto, kitų mirčių. Džeikas bei viena iš jo seserų, kurių jau nebėra tarp gyvenančių, buvo vieninteliai du asmenys, kurie stengėsi būti kitokiais. Jis paskendo savo paties mintyse, kuomet merginos balsas ištraukė jį iš apmąstymų. Palinkdamas prie Elenos, atsargiai pabučiavo šios lupas: - Aš pažadu brangute, ankščiau ar vėliau viskas susitvarkys, ir tau nebe reikės jaustis nesmagiai, slepiant nuo visų tiesą, kad susidėjai su buvusiu vilkolakiu. Tam tereikia šiek tiek laiko, ir jei mano atmintis neapgauna, tu turi jo į valias.