DIDŽIOJI DVARO SVETAINĖ

by **James Petrov** Kv. 10 17, 2013 7:04 am

Didžioji dvaro svetainė.

by **Regina Bishop** Pen. 11 08, 2013 7:52 am

Tik tuomet, kai pasiekė sau labiausiai patinkančią viso dvaro kambarį, paleidžia tamsiaplaukę, kurią kartu su savimi atsivedė. Kol kas nieko nesakydamas, pirmiausia pasiekia spintelę, ant kurios tvarkingai sudėti krištoliniai buteliai, į kuriuos yra supilti gerai išlaikyti gėrimai. Pripildydamas vieną stiklinę sau, pagaliau pasuka akis į merginą, klausiamai nurodydamas taurę, kurią laiko, tokiu būdu paklausdamas ar ši norės ko nors atsigerti. Tačiau, nesulaukdamas jos atsakymo, visgi prisiverčia prasitarti pats: - Atleisk kad nebuvau šalia, kai visą tai įvyko. - Omeny turėdamas tai, kad mergina tapo nemirtinga, kaltai nuleidžia savo akis, pratęsdamas savo mintį: - Ir tuomet, kai žuvo tavo brolis. Žinau kad mano pasiteisinimas skamba absurdiškai, tačiau tuo metu dar nebuvau pasiruošęs priprasti prie minties, kad negana to kad buvai pasirinkusi Deimoną, bet ir galiausiai leidaisi būti užkalbėta originaliosios šeimos. - Prunkštelėdamas, pakelia taurę iki pat savo veido, ją palenkdamas, bei perpildamas dalį skysčio sau į gerklę. Kuomet vėl nukreipia savo akis į pašnekovę, nedelsdamas laiko pertraukoms, pasisako: - Tačiau laikui bėgant, aš supratau, kad klydau bandydamas tavęs vengti. Mus sieja praeitis, kurią aš gerbiu. Todėl atsiprašau už tai kad gal būt nebuvau toks geras draugas, kokiu norėjau būti.

by **James Petrov** Pen. 11 08, 2013 8:19 am

{Jausdama šiokį tokį emocinį spaudimą, nuleidžia savo akis, mat ji niekuomet nenorėjo kad dėl jos sprendimų šis asmuo kentėtu. Galu gale, prieš keletą metų, ji net svajojo tik apie vienintelę savo ateitį, ir ji buvo kaip tik su šiuo asmeniu. Ilgai klausydama tai ką jis sako, neigiamai supurto galvą, kuomet buvo pasiūlytas gėrimas. Nežinodama nuo ko pradėti, vos tik vaikinas baigia kalbėti, pakelia savo akis į jo pusę, pagaliau prasitardama} - Aš niekuomet nenorėjau tavęs įskaudinti, Stefanai. - {Būtent dėl to, kad vis dar nėra emociškai stabili, pakėlusi akis, užsižiūri į kažkokios knygos, esančios spintoje, viršelį. Neigiamai supurtydama galvą, pasistengia pratęsti savo mintis} - Dar kai buvau žmogus, bandžiau gyventi šia diena, nežiūrėdama į tai kas bus ateityje. Todėl dariau labai daug klaidų, ne visuomet pagalvodama apie pasekmės. Bet Stefanai, aš negaliu prašyti atleidimo už tai, kad buvau pamilusi kitą asmenį. - {Šiek tiek kilstelėdama savo pečius, pagaliau nukreipia akis į jo veidą} - Buvau sumišusi, ir kaip tik tuo metu pasirodė Deimonas. Klausas pasistengė kad aš daryčiau viską, taip, kaip jam buvo patogiausia. Ir tik dabar, kai tapau tuo kas esu, matau viską aiškiai. Atsimenu kiekvieną kartą, kai buvau užkerėta ir dariau tai, ko nenorėjau. Gyvenau mele, kurio visa širdimi nekenčiau. - {Priversdama save sustoti kalbėti toliau, vėl nuleidžia akis} - Ir tu neprivalai atsiprašyti manęs už tai kad tuo metu tavęs nebuvo. Aš išmokau susitaikyti su viskuo pati. Ir nors, kiekvieną kartą pagalvojus apie tai, vis dar neįtikėtinai skauda... Bent jau žinau kad esu gyva, ir turiu padaryti viską, kad tai kad likau čia, neveltui.

by **Regina Bishop** Št. 11 09, 2013 12:29 pm

Palyginus labai ramiai klausydamas Elenos kalbos, kuriam laikui buvo atsukęs šiai nugarą tam, kad galėtu dar kartą pripildyti taurę tauriu skysčiu. Kadangi jo alkoholio tolerancija yra visiškai kitokia, nei paprasto žmogaus, kad pasirengti panašiam susitikimui, panašiam pokalbiui, jam reikėjo išgerti kiek daugiau, nei buvo pratęs. Pripildęs taurę, vėl atsisuka į merginą, kuri kaip tik tuo metu įsijautusi dėstė apie savo nuomonę apie visus įvykius. Kuomet pritraukė taurę prie savo lūpų, nespėdamas nugerti, pertraukia merginą:
- Elena liaukis, aš nenoriu klausyti pasakojimo apie tai, kaip pasirinkai mano brolį, nes tuo metu manei kad buvai vieniša ir panašiai. Manęs tai nebe domina, taip kaip ankščiau. Pravažiavom, pamiršta, nenoriu daugiau apie tai kalbėti. - Krenkštelėdamas, nusuka savo akis, kuomet pajunta kad kaip tik tuo metu ėmė stipriai spausti savo dantis. Pabandęs atpalaiduoti žandikaulį, negrąžindamas akių į merginą, pasistengia paaiškinti ką turėjo omeny kalbėdamas prieš tai: - Aš noriu atsiprašyti, nes tuo metu kai pilnai atsitraukia nuo tavo pasaulėlio, elgiausi taip, tarytum būčiau ne savimi. Aš nepalieku draugų, kai jiems yra negerai. Tuo labiau, kai tas "draugas" esi tu, Elena.
Liežuviu perbraukdamas per savo lupas, pagaliau pritraukia taurę prie savo lūpų, šiek tiek nugerdamas. Kuomet pajunta kad kaip tik yra pats tinkamiausias laikas pratęsti kalbą, atsikvėpdamas, pasisako:
- Tu gali manimi pasikliauti, kad ir kas buvo ankščiau. Aš suprantu, kad yra labai sudėtinga sugyventi su viskuo, kas tave užgriuvo pastaruoju metu. Ir būsiu tau draugas, jei tik pati to norėsi.

by **James Petrov** Št. 11 09, 2013 2:06 pm

{Klausydama pakankamai ilgos kalbos apie tai, kad jis bando laikyti ją savo drauge, nuleidusi akis, paprasčiausiai nusprendžia nieko daugiau nesakyti, mat nebe nori skaudinti nei jo, nei savęs pačios. Labiau sutelkdama dėmesį į tai, kaip skambėjo jo balsas, nei į tai, ką jis sakė, trumpam sumerkė savo akis. Bandydama suvokti, kaip viskas susisuko netinkamai, taria}
- Nori priimti mane, tik kaip savo draugę, jei tau leisiu? Maždaug tokia, kaip kad šviesiaplaukė likusi kieme?
{Išspaudusi kažkokią keistą šypsnį, labai greitai jį pradanginą, ko pasekoje neigiamai supurčiusi galvą, visgi paeina toliau nuo vaikino, kuris šiuo metu randasi visai netoli nuo jos, pasistengdama susitelkti pokalbiui}
- Stefanai, aš bandau su savo problemos susitaikyti pati. Nes galu gale, pati esu dalinai kalta dėl visko. Aišku ne savo noru tapau tuo, kas esu. Ir ne savo rankomis atėmiau Džeremio gyvybę. Bet paskutinis dalykas, kurį jis matė prieš mirtį, buvo veidas, identiškas maniškiui. Ir tu manai, kad su tuo gyventi kada nors bus lengva? Katerina sugriovė viską, ką kadaise turėjau. Ji sugriovė ir tavo, ir Deimono gyvenimus. Bet to jai vis negana. Ji toliau, griauna viską aplinkui, prie ko tik prisiliečia. - {Trumpam nuleidžia akis} - Atėjau čia, norėdama prašyti pagalbos, suvienyti jėgas, bei pastatyti tą kalę į vietą. Tačiau, man atrodo kad kreipiausi visai į netinkamus tam, žmones. Atleisk Stefanai, už sugaištą laiką. Pažadu kad to daugiau nebe pasikartos. - {Vis dar būdama išderinta kalbos apie draugus, todėl norėdama kuo greičiau iš čia išeiti, apsisukusi, ima žingsniuoti tiesiai link durų, vedančių į lauką, iš šių namų}

by **Regina Bishop** Sk. 11 10, 2013 2:41 am

Nesugebėdamas pro akis praleisti tai, kad mergina buvo užgauta to, ką jis pasakė, nuleidęs galvą, pakelia savo akis į jos veidą, bei laisva ranka tuo pačiu metu perbraukia sau per sprandą. Nežinodamas ką galėtu pridurti, kad galėtu kaip nors sušvelninti visą situaciją, paprasčiausiai atsidūsta. Palaukdamas, kol mergina baigs savo monologą, mat akivaizdžiai norėjo praleisti pirmą jo dalį. Liežuviu perbraukęs per savo, nuo alkoholio karčias, lupas. Kuomet jo veide pasirodo šyptelėjimo požymis, pakelia akis į atsitraukusią merginą, pasisakydamas: - Tu nori pasakyti, kad visą tolimesnį gyvenimą nori paskirti Katerinos medžiojimui? Elena, tai yra daugiau nei šiaip beprasmiškas darbas. Ji jau penkis šimtus metų bėga nuo visų ir nuo visko, o tai reiškia kad turi mažai šansų ją pagauti. Galu gale, kas bus toliau, net jei tau tai padaryti pavyks? Tu ne žudikė, Elena. Tu ne tokia kaip ji, kad galėtum ne nemirktelėdama atimti gyvybę kitam. Suprask tai pagaliau, ir visi nuo to gyvens tik ramiau.
Kuomet staiga nutyla, trumpam įsistebi į savo taurėję esantį skystį, tuo pačiu metu paskęsdamas mintyse apie tai, kad tai greičiausiai nėra vienintelė priežastis, kodėl mergina čia pasirodė. Nervingai barbendamas pirštu per stiklinę, bei atsimindamas Gilbert reakciją į žodį "draugai", pagaliau pakelia taurę iki pat savo veido, bei nieko nedelsdamas ją ištuština. Atkreipdamas dėmesį į tai, kad mergina kaip tik tuo metu pasisukto išeiti, pakankamai greitai pasiekdamas ją, pasigauna už riešo, bei apsukdamas į savo pusę, sujungia savo lupas su jos, į bučinį.

by **James Petrov** Sk. 11 10, 2013 3:26 am

{Neigiamai supurčiusi galvą, ir tik taip padrikai sugebėjusi sureaguoti į tai, kas buvo pasakyta jos adresu, trumpam sustoja. Akivaizdžiai norėjusi pasisakyti, tačiau kažkodėl suvokdama kad tai greičiausiai bus beprasmiška, nes jis būtinai sugebės rasti priežastį, kodėl jai tai daryti nėra verta, paprasčiausiai bandė apleisti Salvatore namus. Tačiau čia pat sustabdyta bučinio, iš pradžių aiškiai parodo savo sutrikimą, mat nespėja net sumerkti savo akių. Tačiau kuomet jos kūno perbėga malonūs šiurpuliukai, prisiglausdama prie jo, užkelia savo rankas jam ant pečių. Sumerkdama akis, bei atsakydama į bučinį, net nesistengia jo nutraukti, išgaudama kiekvieną malonią akimirka iš seniai laukto kontakto}

by **Regina Bishop** Sk. 11 10, 2013 2:11 pm

Tuo metu, kai mergina neparodo savo priešiškumo, vienos rankos pirštais nuslysdamas per jos ranką, pagaliau suima Gilbert už juosmens, kiek stipriau patraukdamas į savo pusę, bei taip iki minimalumo sumažindamas ir taip nedidelį atstumą, kuris buvo tarp jų. Kuomet atsargiai atitraukia savo lūpas, nuo merginos, pramerkęs akis, veide leidžia pasirodyti pastebimam šypsniui, kuris įtakoja tai, kad jis pasiruošia atsakyti į prieš tai jos užduotą klausimą: - Manau kad ir pati puikiai supranti tai, kad niekuomet nebuvau suinteresuotas būti tik tavo draugu. Bet, šis pasaulis yra ant tiek dviprasmiškai negailestingas, kad buvau pasiruošęs net tokiam sprendimui. - Žengdamas žingsnį atgal, tačiau kaip tik tuo metu suimdamas jos plaštaką, šiek tiek patraukia į savo pusę, pasisakydamas: - Kas jei, nebe kalbėsime apie tai, kas buvo ankščiau, ir paprasčiausiai pasimėgausime tuo kas dabar, ir laukia paskui? - Šiek tiek sujudindamas antakius, vėl pasitraukia ją link savęs.

by **James Petrov** Pir. 12 09, 2013 12:26 pm

{Atsižvelgiant į tai, kas su laiku, kuomet jos gyvenimas apsisuko visiškai kitu kampu, ji buvo priversta tapti visiškai kitokia asmenybe, nei buvo ankščiau. Ir neskaitant to, kad asmuo kuris šiuo metu stovi priešais, ir akivaizdžiai reikalauja pašnekovės dėmesio, jai reiškė neapsakomai daug, buvo dar vienas dalykas, kuris turėjo kur kas daugiau svarumo, nei bet koks romanas, kad ir kaip trokštamas. Aiškiai nuslopindama savo jausmus, sukrauna savo delną ant vaikino krūtinės, bandydama pareikšti kad šiuo metu žada pasisakyti, prieš padarant ką nors neapgalvoto} - Stefanai, per skubėjimą aš savo gyvenime padariau labai daug klaidų. Leisk man man bent kartą plaukti pasroviui, mėgautis net menkiausiais mūsų ateities lašeliais. Aš suprantu kad dabar tai gali pasirodyti apgailėtina, tačiau kad ir kaip tai būtu dabar sunku sakyti, aš nenoriu skubėti ir paskui vėl prarasti viską, kas man svarbiausia. Tuo labiau... - {Nebaigdama savo mintis, atitraukia savo delną nuo vyriškio krūtinės, ir pirštus sukišusi į savo džinsinio švarkelio kišenę, iš ten ištraukia keistos formos mėgintuvėlį, kuriame buvo ryškiai alyvinis skystis. Kuomet pakelia akis į Salvatore veidą, pasisako} - Tu visuomet palaikydavai mano sprendimus, Stefanai. Todėl niekuo kitu negaliu šiuo metu pasitikėti labiau. Manau tu ir pats kuo puikiausiai suvoki kas tai per daiktas? - {Omeny turėdama tai kad stebuklingas vaistas, visgi taip ir nebuvo suvartotas, mat galinga ragana pasistengė kad viso labo taip atrodytu. Veide ištempdama šypseną, pratęsia} - Ta kalė nusipelnė gyventi pakenčiant save kaip įprastą žmogų. Ji atėmė iš mano brolio gyvybę, ji atėmė gyvenimą iš manęs. Stefanai, pasižiūrėk į save... Ji taip pat atėmė viską iš tavęs ir tavo brolio, ką jau kalbėti apie visas likusias jos aukas. Katerinai turi būti atlyginta už jos "žygdarbius". Ir tai yra geriausias būdas tai padaryti.

by **Regina Bishop** Antr. 12 10, 2013 4:23 am

Neslepiant pastebimo nusivylimo, kuris atspindėjo jo akyse, dėl merginos prašymo dar palaukti, nusprendžia išlaikyti savo supratingumo skalę, bei niekaip to neperteikti savo žodžiuose. Šiek tiek iškišdamas liežuvį, jo galiuku perbraukia per savo apatinę lūpą. Ir neskaitant to kad visą laiką stebėjo merginą, jos tam tikro veiksmo metu, suraukia savus antakius. Matydamas jos parodytą talpą su mistiniu vaistu, kurio taip troško daugelis iš egzistuojančių vampyrų, perklausia: - Palauk, aš buvau kone šimtu dešimt procentų tikras, kad vaistas buvo suvartotas. O tu nori pasakyti kad jis yra tavo rankose? - Pastebimai nuleidęs akis, tačiau nejausdamas didelio pritarimo merginos planui, šiek tiek atsitraukia nuo jos, delnu perbraukdamas sau per plaukus. Ilgai nesugebėdamas pratarti net menkiausio žodžio, galiausiai priverčia save tai padaryti: - Katerinai? Elena, tai gana kvailas planas. Išnaudoti vaistą, kurio visi troško tau moteriai kuri sugriovė tavo gyvenimą. Tai kad tu atimsi iš jos galias, dar nereikš kad ji nesugebės su tuo sugyventi. Ji juk nėra tokia palaužiama, kokia tau dabar atrodo.

by **James Petrov** Antr. 12 10, 2013 4:36 am

- Stefanai, ta moteris sugriovė viską, prie ko kada nors buvo prisilietusi. Tu labiau nei kas kitas turi suvokti tai, kad sakau tiesą. Ir geriausias būdas būtu kaip tik nesielgti taip kaip ji, neatimti jokios nekaltos ar net jos pačios gyvybės. Padaryti ją žmogumi, kad ji paskęstu visų tų darbų pasekmėse, kuriuos ji buvo padariusi per daugiau nei penkis šimtus metų. - {Nebūdama labai patenkinta tuo, kad vaikinas taip pasyviai žvelgia į jos nuomonę, kuriam laikui nuleidžia savo akis, bei priėjusi prie jo, pagaliau savanoriškai įduoda šiam vaistus, o pati atsitraukia per kelis žingsnius} - Man šio vaisto nereikia, jei jis nebus panaudotas tam tikslui, o ir tu nemanau kad trokšti sugrįžti į žmonių tarpą, žinodamas kad visi tau artimi asmenys gyvens amžinai. - {Įkvėpdama oro, netrūkus pratęsia} - Aš noriu tau suteikti galimybę viską gerai apsvarstyti, Stefanai. Ir kai čia pasirodysiu antrą kartą, noriu kad arba atiduotum vaistą man pritardamas šiai minčiai, arba pradangintum jį ten, kur niekad nerasčiau. - {Tai pasakiusi, pagaliau atsuka šiam nugarą, išeidama lauk}

by **Regina Bishop** Kv. 12 12, 2013 1:49 pm

Tik tuomet kai mergina dingo iš jo akiračio, nuleidęs akis į delne likusį daugumos trokštamą vaistą, liežuviu perbraukia sau per lupas. Reikia pripažinti, kad pakankamai ilgai stovėdamas ir tiesiog bukai stebėdamas gautą objektą, galiausiai sumerkdamas akis sunkiai atsiduso. Nežinodamas kaip geriausia būtu pasielgti, nusprendžia savo pasirinkimą atidėti iki kaip galima tolimesnės ateities, tuo pačiu metu bandant įtikinti Elena, kad šiuo metu niekam nebūtu naudinga imtis kokių nors veiksmų prieš Kateriną ir jos sėbrus. Pagaliau kai nusprendė kad atėjo laikas liautis vaidinti "lempą", pasitraukia iš vienos vietos, prie kurios vos ne buvo prilipęs, tuo pačiu išeidamas.

by Sponsored content

DIDŽIOJI DVARO SVETAINĖ

DIDŽIOJI DVARO SVETAINĖ

Re: DIDŽIOJI DVARO SVETAINĖ

Re: DIDŽIOJI DVARO SVETAINĖ

Re: DIDŽIOJI DVARO SVETAINĖ

Re: DIDŽIOJI DVARO SVETAINĖ

Re: DIDŽIOJI DVARO SVETAINĖ

Re: DIDŽIOJI DVARO SVETAINĖ

Re: DIDŽIOJI DVARO SVETAINĖ

Re: DIDŽIOJI DVARO SVETAINĖ

Re: DIDŽIOJI DVARO SVETAINĖ

Re: DIDŽIOJI DVARO SVETAINĖ

Re: DIDŽIOJI DVARO SVETAINĖ

Re: DIDŽIOJI DVARO SVETAINĖ