UOLINGOS VIETOVĖS

Akivaizdu kad negalėdamas leisti kad kas nors nutiktu jo kad ir buvusiai merginai, visą laiką nuolankiai stebėjo ją laikiusio asmens judesius. Aišku nelabai patenkintas tuo, kad Aria kaip visuomet nusprendžia ginti pati ir dėl to yra nubloškiama nuo vaizdo, jau sujudėjęs tarytum būtu šokęs draskytis, lemtinga akimirka sustoja. Vien todėl kad išvydo Kateriną, o tai reiškia kad ji vaistą gavo. Vėl nukreipęs žvilgsnį į Lockwood'ą, įtariai stebėdamas kaip jo akys pakeičia spalvą, atsipalaiduoja, kas sugrąžina jam visiška normalaus žmogaus vaizdą: - Man reikės su tavimi apie tai pakalbėti, bet tai vyks ne čia ir ne dabar. - Neigiamai supurtęs galvą, pajuda į priekį, ir be jokio priešiškumo pasiekia už hibrido nugaros gulinčią merginą. Atsargiai suimdamas ją į rankas, nužvelgia priekį, pratęsdamas: - Mums reikia dingti iš čia, kol nevėlu. Kol nenutiko nieko, kas ne mūsų valioje.

Apsidziauges, kiek tai leido itempta dabartine situacija, jog Jakas neparode jokio itarimo ties jo pasikeitimu, teigiamai linkteli galva. Zvilgtelejes i savo zaizda, kurios jau nebeliko, pasistengia to per daug neafisuoti. Isgirdes Katerinos balsa, su palengvejimu, jog ji bent jau is paziuros atrodo sveika, is kart zengia jos link.
-Klausas minejo kazka, ka turejai prikelti tam, kad gautum ta nelemta skysti,-stengiasi iskaityti jos veida ir suprasti ar ji savo misija ivykde. Jo meginimus nutraukus Jake zodziams, nutaria, kad laiko tai issiaskinti bus kai jie dings is sios neaiskios vietoves. Vel grazines akis ties Katerina, nepastebimai nusisypso palengvejus, kad ji vis dar gyva, taciau tuo pat metu jo mintis perskrodzia paskutiniai Klauso zodziai, veikiau nurodymai, jos atzvilgiu ir jo veidas apniunka.
-Kur zadate sprukti??

Kaip tik tuo metu ir pats pasiekęs kelionės tikslą, pasirodo daugumai iš už nugaros, veide laikydamas šypseną:
- Ne brangioji, aš liepiau jam nužudyti tave. - Pauzė. - Ko gi tu lauki Meisonai?
Numanydamas kad šiuo metu bus puolamas mažiausiai dviejų iš čia esančių, tikėdamasis kad naujai iškeptas hibridas nesipriešins jo nuomonei, akimirksniu "iššaukia" savo hibrido pavidalą. Neketindamas leisti kad vaistas iškeliautu iš šios vietos, pirmas nepuldamas, palaukia tos akimirkos, kai jie parodys savo pozicijas.

Katerinos rankai lieciant jo veida, pirstu galais paliecia jos riesa. Staiga suvokia, kad Klausas galejo ji pasekti, atsisuka i uolos anga ir kaip tik tuo metu cia isdygsta minetasis asmuo. Su siaubu suvokes kokioje padetyje dabar atsidure jie visi, vel virsta hibridu, taciau plesomas skirtingu jausmu susiima sau uz galvos bandydamas atsispirti Klauso itaigai kas akivaizdziai jam suteikia daug fizinio skausmo. Suklupes ant keliu greit vel pakyla is pastveres Katerinos kuna dideliu greiciu atsiduria uz Klauso taip palikdamas mergina dar arciau isejimo, o pats atsistoje tarp jos ir originaliojo.
-Bek!-dirsteli sau per peti, o tada puola Klausa, taciau likus vos keliems centimetrams iki jo, parkrenta keturiomis isleides skausmo sukelta garsa. Tebeklupedamas, dabar jau ant vieno kelio, pasisuka i Katerina, o jo tamsoje svieciancios akyse neatsispindi niekas, kas primintu senaji Meisona.

Neaišku kodėl, tačiau ne kiek nesibaimindamas to, kad hibridas pabandys pasipriešinti, tiksliau žinodamas kad jam nieko nepavyks, bent jau dabartiniame būvyje, leidžia jam pabandyti. Matydamas kaip jis iš paskutinių stengiasi apginti vampyrę, supurtydamas galvą: - Reikėjo pasirinkti ne tave, o tavo sūnėną. Greičiausiai su juo problem būtu mažiau. – Jau kėtindamas parodyti hibridu jo vietą, suima viena ranka jį už atlapų, kuomet pastebi kad į priekį nuskrieja tas pats buteliukas, kurio visi ieškojo. Išgirdęs bumptelėjimą sau už nugaros, pastebi kad tamsiaplaukė moteris staigiai pajuda link Scarlett, turėdamas pasirinkimą ar gaudyti vaistą ar gelbėti šviesiaplaukę, pasirenka antrą variantą. Stverdamas katherinę už rankos, taip greitai suleidžia jai dantis į kaklą, kad to sustabdyti yra praktiškai neįmanoma. Paleisdamas ją, nes žino kad ji ri pati suvokia kas bus toliau, vėl grąžina žvilgsnį į Lockwoodą, pagaliau jo akyse pamatydamas tai, ko taip ilgai laukė.

Prieš prasidedant visam veiksmui, spėjęs išnešti merginą, kuri yra be sąmonės į saugią vietą, toliau nuo uolos vidaus, spėja grįžti dar tada, kai viskas tik įpusėja. Stebėdamas tai kaip atrodo jo rūšies atstovas noriai ima pulti Klausą, bet lemtinga akimirka to nesugeba padaryti, pastebimai pakraupęs vien minties apie tai, kad Mikaelsonas patraukė vieną iš jo žmonių į savo savanaudišką pusę. Vėl susikaupdamas, bet atvirsdamas į savo būseną, Pastebi kaip ampulė ima skristi į jo pusę, todėl pašokęs pasistengia ją pasiekti, bet lemtinga akimirka jai atšokus nuo jo rankos ir nuriedėjus tiesiai prie Scarlett, pats nuvirsta ant žemės. Matydamas kaip ji išgeria vaisto turinį, nesusilaikydamas sušaukia: - NE! - Suprasdamas kad jau per vėlu, susižvalgo su kritusiais, ir tuomet pats sau pripažįsta kad pralaimėjo ir dabar jau galimybės kažką pakeisti jau nebe bus.

Kadangi viskas ivyko sekundziu tikslumu, nespeja nieko padaryti. Stebedamas Klauso ispuoli pries Katherine, nustera vietoje. Neisleides nei menkiausio garso. Ta akimirka kai Katerinos kunas paliecia zeme, jo akyse, uztrunka visa amzinybe. -Ne...-istaria taip tyliai, jog tai prilygsta snabzdesiui. Visa tai kas ivyksta paskui, matydamas kaip per ruka, netrukus atsitokejes puola prie Scarlett ir suciumpa jos kuna griebdamasis paskutinio siaudo.
-Neleisk jai mirti!-isiucio ir baimes kupinomis akimis isisteibeleja i Klausa. Issiepes iltis suima blondines kakla.

Pats nespėjęs laiku pasigriebti vaistą, pastebi tik tai kad Scarlett suvartoja buteliuko turinį. Pražiojęs burną, aišku neleidžia jai plotis ant žemės, sugaudamas ir atsargiai paguldydamas ją. Kuomet išsitiesia, net nespėja sureaguoti, kuomet merginai, kuri dabar turėtu būti viso labo žmogus, kurioje nėra vampyro kraujo, gali laisvai mirti, sukandęs dantis, įsistebi į prieš jį stovintį asmenį, kuris akivaizdžiai grasina susidorojimu. Atrodo teigiamai palingavęs galvą, iš kart per kelis žingsnius atsitraukia, tuo pačiu metu išskiesdamas rankas: - Tu manai grasindamas man, pasieksi savo tikslą? Manai aš taip imsiu ir neleisiu Katerinai mirti? - Neigiamai supurtydamas galvą, veide pasistengia išplėsti šypsnį. - Bandyk laimę. - Galvos mostu nurodydamas Scarlett, pratęsia: - Bet kokiu atveju, aš jos negydysiu. Tai tavo nepaklusnumo bausmė. - Šyptelėdamas puse lūpų, pratęsia: - Juk mačiau kaip į ją žiūri. - Nukreipdamas akis į Katherine, pratęsia: - Gali išbūti su ja kelias valandas iki kol ji nusibaigs, arba tęsti šias šaradas, ir tikėtis kad kai visus išgalabysi, aš pasigailėsiu jos. Nes to nebus.

Tuo metu kai Klausas yra labiau sudomintas pokalbiu su Meisonu, patyliukais atsikeldamas, kaip galima tyliau, nes nenori sukelti nepageidaujamo dėmesio, pasitraukia į šalį, pasiimdamas nuo žemės kuprinę, kurią paliko Carrington, iš ten ištraukia indelius su kažkokio skysčio tinktūromis. Išpildamas vieno buteliuko turinį, dar žvilgtelėja į prieš jo akis atsiveriantį vaizdą. Tikėdamasis kad Klauso dėmesys bus nukreiptas ne į jo pusę, pagaliau atsikelia ant kojų. Linktelėdamas galva, tarytum leisdamas suprasti, kad pabandys gauti originaliojo hibrido kraujo, iš kart puola, stipriai sukąsdamas į Mikaelsono ranką. Kiek galėjęs įsiurbęs jo kraują į burną, tokiu pat greičiu nušuoliuoja lauk iš šios uolos. Pakeliui pasiimdamas su savimi Arią ir dingdamas iš akių (aišku, visą laiką kraujo burnoje neturėdamas, buvo spjovęs jį į buteliuką, tokiu būdu saugiai jį įpakuodamas).

Talkindamas Jake, is kart puola Klausa, taip nors kelioms sekundems atkreipdamas jo demesi ir leisdamas vilkolakiui is cia issinesdinti. Kadangi jo pacio veiksmus is karto lydi be proto didelis skausmas perejes visu jo kunu del kiekvienos Meisono kuna sudarancios daleles pasipriesinimo bet kokiam veiksmui ne Klauso naudai, is kart po to krenta atatupstas. Susiemes rankomis savo galva, kuri rodos skilo i tukstancius mazu daleliu, balsu surinka is skausmo.
-Ko is manes dar nori tu sadistiskas kales vaike?!!

(Jake, sklaitai mano mintis! Tiek prirasiau ir teko viska trint, nes pavogei mano plana! :D)

Kaip tik tuo metu kai buvo puolamas iš dviejų pusių atstumdamas nuo savęs vieną o paskui kitą vilką, visgi leidžia kad iš jo būtu "išsiurbtas" kraujas. Būdamas tuo labai nepatenkintas, šiek tiek atsitraukia nuo likusio čia vis dar besipriešinančio asmens: - Lojalumo velniai rautu! Tu turėjai būti mano armijos vadas, o ne pašlemėkas lakstantis paskui veidmainės sijoną. - Neigiamai supurtydamas galvą, įsistebi į įkandimo vietą, kuri jau baisia susitraukti. Kuomet vėl ima blaškytis po patalpą, nerasdamas sau vietos, pasisako: - Tu priešiniesi man, kuomet aš tau suteikiau viską. Galimybę nebūti mėnulio vergu. O tu... - Būdamas baisiai nepatenkintas tuo kas nutiko, suprunkščia. - Tu vis dar naivus vaikigalis, kuris įklimpo į Katerinos pinkles, kaip ir Elaidža. Jūs abu kvaili kaip kelmai. - Įkvėpęs oro į savo plaučius, pagaliau atkreipia dėmesį į gulinčią Scarlett, suvokdamas tai kad niekam nėra aišku kaip iš tiesų suveikia vaistas, nuleidžia akis. - Dink man iš akių. Dabar turiu kur kas svarbesnių reikalų, nei su tavimi bylinėtis. - Po pauzės, pratęsia: - Tu žinai ką aš galiu, Meisonai. Verčiau apsvarstyk, ar tau verta šakotis prieš mane ir toliau. Nes jei taip darysi, paversiu tavo egzistenčia čia, gyvu pragaru. O jei ne, palengvinsiu viską iki neapsakomų ribų. - Tuo akivaizdžiai baigęs savo pasakymą, trumpam pasisuka į priešingą visiems pusę, tarytum būtu kažką išgirdęs, kas neatneš kažko palankaus visiems čia esantiems.

-Kaip gali tiketis, kad aklai tau paklusiu kai atemei mano pasirinkimo laisve?-vis dar rankomis laikydamas savo galva visai prie zemes bando iveikti stipru skausma, kuris po mazu eme trauktis. Isklauses visu kitu jo istartu zodziu ir suvokes, kad is dalies Klausas yra teisus del to, kad jis yra aklai isiziurejes mergina, kuri siuo metu yra siaubingai suzeista visai netoli nuo jo. Gaves leidima is cia pasisalinti, nelaukia kol Klausas pakeis savo nuomone, todel vargais negalais atsistojes pasiciumpa Katerina ir dingsta is sios dievo pamirstos vietos, puikiai suvokdamas, kad ilgai netrukus jo ir originaliojo keliai vel susikirs ir ta kart jam teks pasirinkti, nes taip draskytis tarp dvieju barikadu pusiu jis ir pats ilgai nebegales.

Būdamas akivaizdžiai labai nepatenkintas dabartine situacija, sukandęs dantis priima tai ką jam buvo paruošęs Lockwood'as, tačiau likęs nieko nepasakęs, pagaliau vienas, akis nuleidžia į gulinčią šviesiaplaukę. Tačiau kažkodėl numanydamas kad tai toli gražu nebus greitas prabudimas, norėdamas patenkinti savo smalsumą, kuriam laikui palieka ją vieną čia, nulėkdamas dar "šiltais" Katerinos pėdsakais iki pat tos vietos, kur yra paliktas Džeremio kūnas. Nužvelgęs visą aplinką ir pastebėjęs kad miegojusio neaišku kiek laiko asmens čia nebėra, vėl pasileidžia ten, kur paliko Scarlett. Sustojęs prie pat jos, priklaupia, norėdamas įsitikinti kad jos "žmogiškoji" pusė visgi paėmė viršų. Kuomet tyliai prataria, tuo pačiu nuleidžia savas akis: - Nereikėjo taip daryti, vis vien jie nebūtu man nieko padarę. - Liežuviu perbraukęs sau per lupas, paima merginą sau ant rankų.

Nesunkiai sugebėdamas pastebėti tai, kad mergina nėra labai patenkinta savo pačios pasirinkimu, nukreipdamas savo akis į jos pusę, sukanda dantis, nes iki šiol ir pats nežino ar reikia pasakyti visą tiesą apie tai kas nutiko ten, kurie jie buvo vos prieš kelias minutes. Eidamas, ir tuo pačiu metu tvirtai laikydamas merginą, pagaliau prakalba: - Nemanau kad būtu kas nors tokio, ką tu įsivaizduoji. Turiu omeny. Vienas iš jų yra pavaldus man, juk negalėjau keliauti ieškoti vaisto nežinodamas ar jis iš tiesų man yra reikalingas, supranti? - Akivaizdžiai leisdamas suprasti, kad jis buvo gavęs Gilbert kraujo, prieš jai tampant nemirtinga. Trumpam nuleidęs akis į jos veidą, pratęsia: - O vilkas ir vampyrė, kaip matei neturėjo daug šansų prieš mane. Tuo labiau ne pirmas kartas, kai silpnesni už mane trokšta pasirodyti. - Nukreipęs akis į priekį, pagaliau pasisako: - Bet tai nesvarbu. Aš pykstu ant tavęs. Nesuprantu iki šiol kas tau šovė į galvą? Juk ne vienas mūsų nežinome kaip tas vaistas iš tiesų veikia. Tu galėjai mirti, tu galėjai virsti dar kuo nors, nesuvokiamu net man. Scarlett, tu neturi net menkiausios teisės taip rizikuoti. Ypač, kai aplink yra vien nemirtingi, o tu ką tik užsigeidei tapti žmogumi. Galėjo baigtis blogai.

Klausydamas merginos kalbos, galiausiai sustoja, pasodindamas ją ant kažkokio akmens. Tuomet priklaupęs priešais, uždeda savo ranką jai ant šono, pratęsdamas savo mintį: - Nesuk galvos dėl to kas nutiko. Svarbiausia man, kad tu sveika. Bet daugiau nenoriu kad rizikuotum savimi dėl manęs. Bent šiuo atžvilgiu gali būti savanaudė. Nes aš to noriu. - Sulaukęs klausimo apie pasekmes, nuleidęs akis, prataria: - Šis vaistas buvo skirtas tam atvejui, kad sunaikinti padarą, kuris yra daug senesnis nei aš, ir palyginus mus... Aš esu, tarytum vabzdys lekiantis prieš automobilį, kuris viršija 200. - Krenkštelėdamas, pratęsia: - Kad pasiimti vaistą, reikia pažadinti tą padarą. Tam reikalingas kraujas. Asmuo, kuris "pasiaukoja", jis miršta. - Pakelia akis į merginą, pratęsdamas: - Nesu tikras kieno rankų tai darbas, bet mažasis Gilbertas. - Suprasdamas kad merginai gali būti sunku, neigiamai sukrato galvą: - Jis žuvo ten. O padaras snaudęs ten nežinia kiek laiko, dingo.

Klausydamas merginos kalbos, liežuviu perbraukia per savo lupas, nes jos pradėjo pakankamai greitai sausėti dėl nepakankamo skysčių balanso jo kraujotakoje. Stebėdamas jos veidą, tačiau nežinodamas ką atsakyti. Tikriausiai pirmą kartą turėdamas tiek mažai naudingos informacijos, viso labo prataria: - Nežinau. - Nuleidęs akis, atsidūsta: - Prisiekiu, neturiu net menkiausio supratimo kas tai per padaras ir ar jis pasirodys mūsų akyse ar ras sau kokią nors kitą veiklą. Ir aš nežinau ar be to vaisto dar yra galimybė jį sustabdyti, jei jis kartais mus susirastu. - Kuomet mergina sureaguoja į jo pasakojimą apie Gilbert'ą, abiejomis rankomis suima jos galvą, atsukdamas į savo pusę, kuomet prasitaria: - Aš suprantu kad tokius įvykius tu priimi sunkiai, tuo labiau, būdama dabar žmogumi. Tačiau turi suprasti, kad ne tu kalta dėl to kas atsitiko. Kaltas tas asmuo, kuris atėmė jo gyvybę. Ir tai buvai ne tu. - Krenkštelėdamas, pratęsia: - Aš pasirūpinsiu kad jo kūnas būtu išgabentas iš čia, ir deramai perduotas jo šeimai. O dabar, pažadėk laikytis. Nes mūsų laukia ilga kelionė. Aš išsekęs, todėl negalėsiu bėgti per valstijas. Teks naudotis transportu. - Linktelėdamas akivaizdžiai parodo kad tikisi supratingumo.