UOLINGOS VIETOVĖS

- Kažkurią akimirka jau buvau pagalvojęs apie tai kad tau taip ir nepavyks nusigauti iki pat šios vietos. - Merginai užėjus į vieną iš uolų, balsas pasigirsta jai už nugaros. Kuomet išeina iš tamsumos, atsisuka veidu į jos pusę, pratęsdamas savo mintį: - Manau mūsų taip oficialiai ir nesupažindino. Aš Džeikas. - Nevargdamas labintis kokiu nors kontaktu su moterimi, praeina pro ją, žengdamas kelis žingsnius į uolos vidų. - Numanai kas mūsų laukia čia? Nes nuojauta sako, kad vaistas nėra šiaip padėtas ant kokios lėkštutės ir laukia kada jį pasiims.

Ryžtingai keldamas vieną koją po kitos, eina link tos pusės, kur pagal viską turėtu būti tas visų apkalbamas serumas. Visgi tuo pačiu metu klausydamas ir merginos kalbos, suprunkščia, kuomet ši pasako savo nuomonę. Neigiamai supurtydamas galvą, pratęsia: - Svarbiausia kad tas kas slypi ten, nebūtu toks pats ar blogesnis už Klausą. Nes tuomet mūsų kelionė yra visiškai niekam tikusi. Tuo labiau, kad mes jau turim vieną ginklą kuris negrįžtamai sunaikins tą originalųjį. - Sukandęs dantis, neaišku kodėl, bet užklausia: - O tu, nepagalvoji apie tai kad turėdama vaistą, galėtum juo pasinaudoti pati? Galiu lažintis net, kad tavo gyvenimas žmogaus kailyje nebuvo toks nuobodus. Nors žinoma, aš neturiu žalio supratimo kaip viskas buvo prieš tiek metų.

Akivaizdu kad jau niekaip negalėjęs spėti pratęsti diskusiją, pajutęs deginantį skausmą savo petį, vien iš instinkto, staigiai ištraukia strėlę iš savo kūno, numesdamas ją šalin. Nepaisant to, kad vien iš graviūros ant ginklo suprato kieno rankų tai darbas, nesugeba leisti Katerinai pasiekti moters, kurį jam vis dar šį bei tą reiškia. Laiku pasigavęs Pierce už viršutinio drabužio apsisuka su ja taip, kad būtu pridengti vienos iš uolų. Prirėmęs ją savu kūnu, leidžia savo akims nusidažyti ryškiai raudona spalva. Nenorėdamas prie to viso dar tapti vampyro auka, viena ranka užspaudžia krauju srūvančia žaizdą, bei tyliai prataria: - Neliesk jos, nes prisiekiu, pats nusuksiu tau sprandą, jei jai kas nors nutiks. - Vien todėl kad čia dabar tamsu, o jis kuo puikiausiai mato viską kone skersai sienas, pastebi šilumą skleidžiantį žmogaus kūną, kuris šiuo metu nelabai juda iš vietos. Tuomet vėl ima šnabždėti: - Aš nukreipsiu jos dėmesį, o tu tęsk kelionę. Nematau kad be jos čia dar kas nors būtu.

Nelabai patenkintas dėl to, kad moteris leidžia sau su juo taip kalbėti, suraukęs antakius, netrūkus prasitaria:
- Aš prie tavęs nesiartinu seksualine prasme, todėl nepurkštauk. - Iš kart po to, atsitraukdamas nuo moters, atsistoja tiesiai į "karštą" liniją, kur Aria nesunkiai gali pataikyti į jį, sukeldama mirtiną žaizdą. Sukaupęs savo drąsą, ima palaipsniui eiti link jos, saugiai išskietęs rankas, ir taip sudaręs vaizdą, kad nežada jai padaryti nieko blogo. - Aria. Suprantu kad ant manęs pyksti, tačiau tai niekaip neturėtu atsiliepti tam, kas šiuo metu čia vyksta. Girdi? Jei tu pasitrauksi nuo kelio, niekas tavęs nelies ir mes galėsime padaryti tai, ko čia ir atėjome. Tuomet, galėsime ramiai pasikalbėti. - Pauzė. - Juk tu nori pasikalbėti? - Stebėdamas ją tamsoje, vėl nutyla.

Jau kurį laiką būdamas čia kartu su Aria, buvo tas, kuris pirmasis nusigavo iki vaisto, norėdamas savo paties akimis įsitikinti tuo, kad sugebės jį pasiimti seseriai, kuriai pernelyg sunkiai sekasi sugyventi su vampyrų troškimais jos gyvenime. Nežinodamas iki galo, ar tikrai nori pasiimti tą buteliuką, netikėtai pastebi čia pasirodžiusią merginą. O kuomet pats nesugeba suvokti kad tai visai ne jo sesuo, prasitaria: - Elena? Aš nesuprantu, kaip tu sugebėjai čia nusigauti taip greitai? Juk sakiau, kad pats viskuo pasirūpinsiu.

Nezinia kaip, intuicijos, uosles ir kitu jutimu pagalba, sugeba susizinoti kur link patrauke Katerina po ju paskutinio susidurimo. Atvykes butent cia, kur vyksta veiksmas, zenges kelis zingsnius i tamsia uola, is kart uzuodzia, kad jo ieskoma moteris yra netoliese, taciau jo nosi sudirginus dar keliems persimaisiusiems kvapams, suraukia antakius.
-Jake? Ka tu po velniu cia veiki?..-sumurma tyliai sau po nosim.
-Katherine?-rikteli ir vildamasis, kad atvyko dar ne per velai, pasileidzia gilyn i aklina tamsa, paspartindamas savo zingsni.

Vis dar nelabai įtardamas kad kalbasi ne su savo seserimi, paskubomis vėl ima dėstyti savo mintis:
- Elena, paklausyk. Aš žinau kaip tau sunku, ir puikiai suvokiu kad ir pats nenoriu kad tu būtum tuo, kas esi dabar. Bet, aš nemanau kad gera mintis yra pasiimti vaistą. Juk, sklinda kalbos, kad kartu su vaistu, prabus ir neįsivaizduojamas blogis, kuriam ir buvo skirtas šis buteliukas. Dabar supranti? Nemanau kad tai verta to, kad pasauly atsivertu pragaras.

Kadangi buvo visai netoli nuo įėjimo į uolą, pirmiausia atsisuka į tą garsą, kuris sklinda toliau. Išgirdęs savo vardą, kiek suraukia antakius, nes net pagalvoti negalėjo apie tai kad Meisonas sugalvos prisijungti prie vaisto paieškų. Todėl vis dar klausydamas ir merginos, labiau iškelia rankas, pratęsdamas: - Aria, paklausyk, tu nenori to daryti. Aš neatgimsiu kaip bet kuris kitas vampyras. Paklausyk, aš mirtingas. O tai reiškia kad šovusi į mane, jau nebe galėsi pataisyti šios klaidos. Supranti? Tu juk nenori to daryti.
Dar kartą pasukęs galvą į vyriško balso pusę, pasisako: - Ji jau beveik rado jį! Greitai viskas bus baigta.

Isgirdes is uolos gilumos sklindanti pazistama balsa, paspartina savo zingsni, taciau neima begti, kadangi suprato, kad jis su kazkuo kalbasi. Neturedamas supratimo kas tai galetu buti, bet tuo pat metu uzuosdamas tik zmogaus kvapa, vis vien laikosi atstumo, atsargumo delei. Isnires is uz kampo, pirma pamato Jake ir suraukes antakius, kreipiasi i ji, pats stabtelejes:
-Ka tu cia veiki? Kur Katherine?-tik dabar isvydes, kad jiedu ne vieni, o moteris turi ginkla, nuo kurio aiskiai sklido verbenos kvapas, sureaguoja instinktyviai ir ja puola nepaprastu greiciu priremdamas ja prie sienos ir taip priversdamas ismesti is ranku tureta ginkla. Kadangi taip ir nebuvo spejes pasimaitinti pakeliui cia, sunkiai tvardosi pajutes silta krauja sruvanti po moters kaklo oda savo delnu. Jo akims isiziebus raudona spalva, kreipiasi i butent ja pamirses apie cia dar buvusi vaikina.
-Pasakyk man bent viena priezasti kodel tureciau palikti tave gyva?-siurpiai syptelejes parodo iltis.

Matyt dėl to kad neturėjo jokio supratimo tame, kad Klausas spėjo prikišti nagus prie asmens, kuriuo manė kad galima dalinai pasitikėti, nematė jame jokios grėsmės. Visą laiką spausdamas savo pety esančią žaizdą nuo žaizdos, kurią paliko ištraukta strėlė, nespėja tinkamai sureaguoti į tai, kad mergina, kuri kadaise jam reiškė gyvenimo prasmę yra priremta prie sienos ir trūksta visai ne daug, kad Lockwood'as pasisotintu jos gyvybe. Pravėręs burną, siūto dėka pakankamai greitai pakeičia savo kailį, pasidarydamas labiau panašus į vilką, tačiau pagrinde išlaikydamas žmogišką vaizdą. Matydamas tamsoje žėrinčias raudonas akis, pražioja burną kuri prisipildė aštrių dantų, tuomet ne savo balsu suriaumoja: - Paliesi ją dar bent pirštu, ir aš pats nudirsiu tau kailį! - Nesuprasdamas to, kodėl jis neatrodo taip kaip ankščiau, ima dėstyti toliau: - Meisonai! Mes nemintam žmonėmis, tuo labiau saviškių artimaisiais. - Akivaizdžiai parodydamas priešiškumą, pasiruošia puolimui.

Katherine Pierce rašo:*Eilinį kartą užvertusi akis, atsidūsta* - Bet tu ir nepakenčiamas sliunkis Gilbert'ai. - *labai greitai apsisukdama, pasigauna vaikinuką, bei dantimis sukibdama jam į kaklą, išplėšia ne menką mėsos gabalą, tam, kad būtu puikiai atsivėrusi vieną iš svarbiausių žmogaus kūno arterijų. Vis dar laikydama jį už galvos, prikiša jo srūvantį kraujų kaklą prie pat suakmenėjusio padaro, vildamasi kad šviežias kraujas sugebės atlaisvinti jo rankas, kurios laiko suspaudusios buteliuką* - Žinai Gilbert'ai, iš tavęs visgi galima išpešti kažkokią naudą. - *Šyptelėjusi pastebi kad rankos, kurios prieš tai buvo ant buteliuko, paleidžia indą, stipriai suimdamos Gilbert'o galvą. Tuomet pati atsitraukusi nuo dar šilto berniukščio kūno, staigiai pasiima buteliuką, ir žengia vos kelis žingsnius atgal. Neaišku ar ji suprato kad tai nebus geras ženklas, ar viso labo pasimėgavo vaizdu, galiausiai atsitraukusi, ima bėgti atgalion*

Kaip tik tuo metu, kai padaras baigia pasimaitinti jo krauju, kurio nelieka praktiškai ne lašo, netekęs savo gyvybės, nukrenta ant šalto uolėto grindinio, visam atsisveikindamas su prieš tai turėtu gyvenimu.

Isgirdes pirmuosius grasinimus avo atzvilgiu tarsi per migla, ju neisisavindamas, kadangi kraujo troskimas buvo uzvaldes jo prota ir kuna, tik praejus kelioms akimirkoms, susigrazina normalia savo akiu spalva, ko pasekoje jau ketina paleisti mergina, taciau butent tada pajunta astru skausma ir deginanti verbenos efekta viename is savo sonu. Impulsyviai nusviedes mergina i sona, issitraukia durkla isleisdamas skausmo sukelta dejone. Kadangi zaizda akimirksniu ima gyti, suvokia kad vos epr plauka nenuzude zmogaus. Abejomis rankomis perbraukes per savo plaukus, atsigrezia i Jake, nepaisydamas uz jo tebegulincio merginos kuno.
-Atsiprasau,-jo krutinei aiskiai kilnojantis dazniau, nei iprastai, jauciasi tarsi pabudes is siaubingo kosmaro. Suprasdamas, kad sis jo ispuolis ne tik iziebs Jakui itarimo kibirksti, bet ir galiausiai prives ji prie isvados, bergzdziai bando susigrazinti bent kiek zmogiskesne veido israiska, taciau budamas dar sviezias hibridas, nesugeba paslepti dantu, kurie byloja apie jo dabar jau triguba prigimti. Nebudamas tikras ar Armstrongas vis dar bus jo puseje suzinojes ka jam padare Klausas, nenuleidzia akiu nuo jo kuno pozicijos, budamas pasirenges gintis.