ORO UOSTAS

Po to kai jis vėl ėmė tvirtai vaikščioti žeme, prabėgo kelios dienos. Planai, kurių jis ketino imtis pirmiausia jau buvo sudaryti, dar tuomet, kai šis buvo viso labo "dvasia", dabar buvo svarbus tik laikas, kurį jam teko paaukoti vardan to, kad reikalai sparčiai pajudėtu į priekį. Keista buvo tik tai, kad vizualiai jis pamiršo pasirūpinti savo sūnaus likimu, likdamas net nepranešęs jam apie tai, kad sugrįžo. Laikas degė, mat ragana, likusi anapus ribos, pastoviai rasdavo budą priminti jam apie tai, kokia iš tiesų buvo kaina to, kad jis įgavo pavidalą žmonių pasauly. Mason'as buvo ant tiek atsidavęs šeimai, kad buvo labai naivu manyti kad, nenukreipus jo dėmesio kitur, prie Victorios prieiti bus lengva. Mergaitė buvo saugoma, jei ne jo paties, tuomet kitų asmenų, kurie buvo pasiruošę mirti patys, bandydami apginti kūdikį. Vienintelė vieta, kur šiuo metu galėjo kreiptis, buvo Royce, naftos magnato, bei šiaip gero draugo, vilkolakio, namai. Dar tuomet kai jo brolis paliko Thomas'o (tebūnie toks yra Richard'o draugo vardas) dukterį, kuri buvo pasirengusi iškilmingoms vestuvėms, Lockwood'ui reikėjo gerai paplušėti vardan to, kad nebūtu išspirtas lauk iš šios šeimos. Sąjunga, kuri turėjo įvykti tarp dviejų šeimų, turėjo atnešti ne vien didžiulį piniginį pliusą, bet ir paversti abi šeimas nenugalimomis, stojant į amžiną kartą su vampyrais. Jis buvo kone šimtu procentų tikras tuo, kad privers savo brolį vesti Thomas'o dukterį, bet šis akivaizdžiai turėjo kiek kitokius planus. Pakeliui pasimaišiusi Pierce, nesąmoningai sugriovė Thomas'o ir Richard'o ilgai kurtus planus. Viskas žlugo... Ir to pakeisti nesugebėjo net sulaužytas žandikaulis, šonkauliai bei kitos traumos, kurias buvo parūpinęs tuometinis alfa, savo broliui. Jis ketino iš jo išmušti viską, kas jam nepatiko. Apmaudu, kad net tuomet Mason'as laikėsi savo nuomonės. Kai laikas ėmė slinkti toliau, Richard'as ir toliau palaikė ryšius su minėta šeima, žadėdamas kad ras būdą, kaip pataisyti tas klaidas, už kurias liko atsakingas jaunėlis. Ir todėl kad Thomas'ui buvo tai svarbu, jis kliovėsi duodamais pažadais iki pat tos akimirkos, kuomet Richard'as buvo patalpintas į prabangų karstą, bei pakastas po žeme. Dabartinis atvykimas į minėtos šeimos namus, su savimi atnešė ir galybę klausimų, į kuriuos atsakymus vilkolakis buvo paruošęs jau seniai. Duris atidaręs liokajus, kaip mat įsileido Lockwood'ą į vidų. Susitikimas su seniai matytu draugu turėjo ir savo pliusų ir savo minusų, bei trūko mažu mažiausiai kelias valandas. Atvirai kalbant, tai labiau priminė tardymą. Tiksliau pats Richard'as jautėsi taip, tarytum būtu seniai gaudytas už baisiausius nusikaltimus, ir pagaliau pagautas bei pasodintas priešais kokį ypatingai išmanų detektyvą. Skirtumas tarp įsivaizduojamo tardymo ir to kas vyko iš tiesų, buvo toks, kad ant stalo buvo pastatytas prabangus viskio butelis, bei pora taurių, kurios nespėdavo ištuštėti, kuomet vėl buvo papildomos tauraus skysčio. Kalba buvo sunki, vartoma iš įvairiausių kampų, norint pagauti asmenį meluojant. Laimei Richard'as buvo puikus melagis, todėl suprasti kad didžioji dauguma jo pasiaiškinimų buvo tik kalbos metu kuriamos pasakos, buvo sunku. Tikriausiai tik jo paties sūnus būtu supratęs kad šis meluoja, vien todėl kad visuomet kategoriškai atmesdavo viską, ką šis stengėsi jam įpiršti. Šiek tiek daugiau padirbėjus su Tyler'iu, butu nesunku sulipdyti iš jo tokį pat subingalvį, kokiu visuomet buvo vyriausias iš šios šeimos. Jo akys savaime nusileido, kuomet kalba su Thomas'u pagaliau palietė Renée Royce. Žinoma, Lockwood'as iš esmės čia apsirodė dėl šios moters, todėl kalba apie ją buvo neišvengiama. Bet, net dabar ji buvo nesmagi, prisiminus tai, kad vyko ankščiau ir kaip negailestingai jo brolis paliko atrodo jam skirtą moterį, vardan pasibuvimo su vampyre. Ir vėl Katherine... Kodėl šios moters vardas Lockwood'ų tarpe taip dažnai išlenda? Velniai griebtu, ji nėra tiek verta, kad šeima būtu sutriuškinta iš vidaus. Tereikia atsikratyti Victoria, pakišti po broliu kitą ir viskas bus baigta. Pokalbio metu, Richard'as net ėmė trinti savo rankas vieną į kitą, tyliai džiūgaudamas dėl to, kad jo planas paprasčiausiai neturi spragų. Jis sugebės atsikratyti vaiku, remdamasis tuo, kad: 1. Jo gyvybė jo manymu yra kur kas svarbesnė, nei Victorios. 2. Ji yra Katherine dukra, todėl tai verčia jos nekęsti, nežiūrint net į tai, kad ji pusiau yra Lockwood. Jo šeima nebus suteršta tuo, kad joje gimęs pusiau vampyras, išgyvens. Jis neigiamai supurtė galvą, ir jau ketino keltis, bei atsisveikinti su draugu, kuomet laiptais iš antro aukšto nusileido tamsiaplaukė, persų kilmės, gražuolė. Jo akys sušvito, ir tuo pačiu metu veidas įgavo nerimastingą miną, kuomet nusileidęs žvilgsnis užsikabino už mažiausiai penkių mėnesių pilvo. Ji buvo nėščia. Tai KATASTROFA! Mason'as, kad ir kaip greitai yra pasiduodantis gražioms moterims, tikrai nebus sugundytas nėščios. Planas akimirksniu žlugo, ir Richard'as jau buvo be prarandantis visas viltis gauti tai ko norėjo, lengvai. Jis skyrė šiek tiek savo laiko merginai, kuomet, išsiruošė keliauti toliau. Jis spėjo pasiekti savo automobilį, kuomet tamsiaplaukė mergina pasekė paskui. Jos žodžiai "Žinai, niekam to nesakau... Bet jis Mason'o." Eurika!! Tai buvo kaip tik po ranka. Mergina sutiko susitikti su juo ryt, pasikalbėti. Richard'as išvažiavo, į viešbutį, kurį buvo pasirinkęs viešnagei. Kitą dieną, jau įvyko iš vakaro sutartas susitikimas. Renée atrodė nuostabiai, ir nors jis niekad nematė nėščių moterų gražiomis, ši buvo išimtimi. Lengvas antsvoris, kuris grakščiai nuėjo tik į pilvo apimties padidėjimą, atrodė mielai. Jos veido bruožai, tvarkingai subanguoti, bei nuo šaknų sukelti plaukai, seksualiai. Pora kavos puodelių, krekeriai ar kažkas panašaus į tai, buvo padėti ant stalelio, prie kurio susėdo du asmenys. Kalba prasidėjo nuo kelių praeities akimirkų aptarimo. Richard'as visais įmanomais būdais stengėsi paaiškinti merginai kad jo brolis yra greičiausiai užkalbėtas ar kažkas panašaus į tai. Tai ką jis jaučia vampyrei yra tik savo seksualinių reikalavimų patenkinimas, ir daugiau nieko. Tamsiaplaukė iš pradžių priešgyniavo, bandydama patikinti kad verta viską palikti ten kur ir turi būti - praeitį. Bet, Lockwood'as naudodamasis savo užsispyrusiu charakteriu, nepasidavė. Jis paprasčiausiai negalėjo pasiduoti. Moteris laukėsi jo brolio vaiko, ir tai buvo nuostabu. Victorios jis nepripažino kaip dukterėčios, o tai kad Renée iščiuose augo gyvybė, būsimas vilkolakis. Dviejų, stipriausių šeimų susijungimo vaisius, jį kerėjo. Mergina pagaliau prabilo apie tai, kad ji buvo neseniai susitikusi su Mason'u. Į lovoje praleistos nakties smulkmenas jis nesikišo, nebuvo aktualu. Išsakydamas savo nuomonę, jis paragino mergina grįžti. Mat Mason'as tikrai neatsisakys savo vaiko, ir galu gale sugrįš pas ją. Tokia situacijos ateitis, Richard'ui atrodė realiausia. Tai pats likimas, jie privalo būti kartu. Amžiams. Ir nors merginos nuomonė buvo neigiama, tik dėl jai pačiai žinomų priežasčių, jis kalė savo. Galiausiai ji sutiko. Ir šis neleisdamas jai net susirinkti būtiniausių daiktų, išsivežė į oro uostą. Reisas buvo paskelbtas jau už penkiolikos minučių, kuomet Lockwood'as nešdamas imbierinės arbatos puodelį, prisėdo ant suolo, ant kurio tuo metu jau buvo įsitaisiusi Renée.
- Vakare jau būsime Niujorke, ir patikėk manimi. Būsiu su tavimi iki pat tos akimirkos, kuomet viskas vėl atsistos į savo vietas. Mason'as gali pasispardyti šiek tiek, bet nėra kvailas. Galiausiai suvoks, kad tai kas yra tarp jūsų, tai yra tas likimas. Ir kaip matau, tai patvirtina tai, kad aš ne už kalnų, tapsiu, to nuostabaus vaiko, kurį nešioji, dėde. - Įduodamas jai puodelį, jis ėmė kalbėti toliau: - Tu net neįsivaizduoji, kaip tai laiku.

Kone visu kūnu sukrisdamas ant suolo, pasistengia akimirksniu surasti būtent tokią poziciją, kuri pasirodo pati patogiausia kūnui. Suolas per kietas, todėl pasisukdamas veidu į merginą, jis kilstelėja savo ranką, alkūnę atremdamas į suolo atlošą. Stebėdamas vizualiai ryškios išvaizdos šeimininkę, pasistengia perfiltruoti kiekvieną jos tariamą žodį. Mintyse apsvarstydamas tai, kad jei tuo metu nebūtu vedęs, bei "laimingai" gyvenęs su savo žmona, greičiausiai pirmasis būtu įsitraukęs šią moterį į savo lovą. Ji spinduliavo grožiu, ir tai pastoviai kėlė klausimą, kuo gi yra geresnė vampyrė už tai, kas šiuo metu it deivė puikavosi priešais jo akis. Pavojus, uždrausti ir pritarimo niekad nesulaukiantys santykiai? Ar tai ir buvo pagrindinė priežastis kodėl jo jaunesnysis brolis ėmė daryti tokius kvailus dalykus, kaip santykių nutraukymas su Renée, ir paskui tapimas hibridu. Ne, dar ir stebuklingo vaiko įtaisymas nemirtingai. Vien mintys apie tai, privertė neigiamai supurtyti galvą, kuomet jis nusukdamas akis, įsistebėjo į skelbimų lentą, kuri pastoviai mirgėjo, pranešdama apie lėktuvų reisų permainas. Gilus įkvėpimas, ir štai jis vėl privertė save atsisukti į tamsiaplaukę. Ji ėmė kalbėti būtent tai, kas Lockwood'ui buvo neparanku, todėl jis kaip mat pertraukė jos kalbą: - O dabar pagalvok pati, tai kas siejo tave su mano broliu visad buvo kažkas, nepaprasto, netipiško. Žinoma, abu buvote visiškai nepasiruošę santuokai ir visą kitą. Bet, argi mes ne žmonės, kad darytume klaidas? Jis padarė savo klaidą, ir galiu duoti galvą nukirsti, kad jei ta vampyrė nebūtu jam kažko padariusi, dabar lauktumeisi mažiausiai antro vaiko. Jis tave visuomet mylėjo, ir kaip matau dabar, tebemyli. Pati pagalvok, jis suaugęs vyras, o suaugę vyrai nenorėdami pasekmių, naudojasi apsaugomis. Vadinasi jis nesąmoningai norėjo, kad viskas pasibaigtu būtent taip. - Richard'as ėmė stebėtis pačiu savimi, dabartinė kalba buvo labiau panaši į moterišką pozicija, kurią jis nusižiūrėjo iš romantinio filmo, kurį beveik snausdamas stebėjo lėktuve, kuomet skrido čia. Dovaną įtikinėti žmones, jis turėjo jau nuo neatmenamų laikų, todėl stebėdamas tamsiaplaukės veidą, jis galiausiai privertė save išspausti šypseną: - O kaip gi. Vos tik parodysit man pavyzdį, kaip turėtu atrodyti ta, normali, šeima. Aš kaip mat pradėsiu vertos savęs paieškas. O ten bus tik laiko klausimas, ar mano sūnus taip ir liks vienturčiu, ar aš vadinsiuosi daugiavaikiu tėvu. - Jis prunkštelėjo, mat pats kuo puikiausiai suvokė kad šiai rolei yra netinkamas. Net jo sūnus, buvo neplanuotas ir netikėtas veiksnys jo gyvenime, kurio jis nepašalino, mat savigarba neleido versti Carol imtis aborto. Vos papurtydamas galvą, jis atsikrenkštė, tokiu būdu parodydamas kad nesistengs tęsti šios kalbos: - Lėktuvas už dešimties minučių, gal nori ko nors dar, be arbatos? Galėčiau greitai sulakstyti. Paskui vargu, ar pavyks patenkinti visas tavo užgaidas. Tavo, ir to mažo "padarėlio", kurio netrūkus lauks susitikimas su tėvu.