ORO UOSTAS

by **Andrea Argent** Pen. 09 28, 2012 1:21 pm

Oro uostas.

by **Michael Spencer** Pen. 02 02, 2024 11:31 am

Vienas lengviausių fiziologiškai patenkinamų poreikių - miegas Maikui buvo komplikuota, nemaloni užduotis. Tapęs specialiųjų pajėgų kariu, ilgai tam psichologiškai bei fiziškai ruošęsis vyras taip iki galo neatsigavo po pirmosios ir paskutinės savo misijos, kai maža, atrodytų nereikšminga klaida pražudė beveik visus operacijos dalyvius. Nemiga jį žudė. Jis negalėjo bent pusnakčiui atitrūkti nuo minčių ir nuo savęs pailsėti. Jį vadino laimės kūdikiu, Stebuklinguoju Maikiu, kuris sprogimo metu atsipirko tik keliomis, gyvybei nepavojingose kūno vietose susmigusiomis šratnelėmis. Nepaprastai linksmas, visų mėgiamas vyrukas, tikra kompanijos siela tapo panašus į pilką savo paties vaiduoklį. Stebėdamas pro šalį bėgantį gyvenimą, kuriame jautėsi absoliučiai nereikšmingas jis nerado savy stiprybės ieškoti būdų sau padėti. Nuo vaistų vyras jautėsi apdujęs ir atbukęs, per daug pavargęs, apatiškas kažkuo domėtis. Palengva griuvo santykiai su draugais, jis nutolo nuo šeimos, kentėjo jo karjera. Ir kai viskas atrodė juoda, šūdina, beveik nepakeliama viena netikėta pažintis įkvėpė naują aistrą gyvenimui. Samantha buvo too good to be true - nepaprastai daili, protinga, visokeriopai žavi, perspektyvi jauna pilotė. Jokios kitos moters jis nebuvo taip greitai ir taip stipriai įsimylėjęs. Palengva Maikas tapo panašus į senąjį gerąjį save. And even better. Dėl tėvo pripažinimo didžiąją gyvenimo dalį praleidęs bandydamas vytis savo vyresnį brolį, su kuriuo nei fiziškai, nei vidumi nebuvo panašūs, jis suprato ką turi daryti, kokiu keliu eiti, kad taptų iš tikrųjų laimingas. Maiklas pasipiršo Samantai, specialiąsias pajėgas iškeitė į kur kas širdžiai mielesnį karinės technikos mechaniko darbą (kas puikiai derėjo su jo pomėgiu krapštytis prie automobilių), naktimis kamavę košmarai tapo kur kas retesniais epizodais ir pagaliau, PAGALIAU jis galėjo geriau miegoti. Išskyrus šiąnakt. Jo sapnai tapo keisti. Varginantys. Vyras sapnuodavo labiausiai jį sukrėtusius savo gyvenimo epizodus, tačiau sąmonė juos ištaisydavo itin sentimentaliu, mažne sadistišku būdu. Šiąnakt sapnavo, kaip tragiškai per misiją žuvęs jo būrio kapitonas grįžta namo ir apkabina tris mažametes savo dukteris. Malonu ir gera, kol sapnuoji, tačiau atsikėlęs prisimeni laidotuves, uždarą cinkuotą karstą, slepiantį neatpažįstamai sudarytą lavoną, nepakeliamo skausmo pilnas jo dukrų bei žmonos akis, žvilgsnį, tarsi kaltinantį, lyg klausiantį kodėl misijoje žuvo visi išskyrus tave, Maikai. Jis norėjo rasti atsakymą. Atsakymą į klausimą kodėl liko gyvas. Jo gyvybės kaina atrodė esanti didesnė už praradimų skausmą. Tačiau meilė, jo meilė Samantai kitaip nei visi kiti dalykai buvo svarbiausia ir neįkainojama. Lyg skęstantysis Maiklas įsikibo į tą jausmą žinodamas, kad tik jis gali jį išgelbėti. Ir nebuvo tokios dienos, jog mergina nejaustų to dėkingumo.
Mėnesienos vaiduokliškai apšviesta gražuolė, jaukiai įsisupusi į patalus gundė prisiliesti, bučiuoti. Jis pažadino ją glamonėmis ir tokiais momentais nelikdavo jokių pašalinių minčių tik pavergiantis geismas. Jie mylėjosi ilgai, švelniai, dėmesingai, o tada išsekę užmigo apsikabinę ir velniškai įsimylėję. Sąmonėje neliko nieko, tik raminanti, geidžiama tyla. Maiklas buvo pratęs anksti keltis, ne išimtis ir šis rytas prieš svarbią kelionę, kurios visiškai nenorėjo. Vyras išvedė šunį, energingą bei patrakusią (visai tokį pat, kaip ir jo šeimininkai) haskę kalytę vardu Mellow, pavadintą baro, kuriame Samanta su Maiklu susipažino garbei, o grįžęs rado mylimąją gurkšnojančią kavą bei peržiūrinėjančią susikrauto lagamino turinį.
- Tu nemiegi,-konstatavęs labai jau akivaizdų faktą vyras nusiėmė šiltą žieminę striukę ir palaukęs, kol kalytė pasisveikins su mylima šeimininke bei išlaukęs savo eilės įsisiurbė merginai į lūpas. Vilkėdama jo marškinius, natūraliai pribloškiančiai graži, šiek tiek sutaršytais plaukais bei apsimiegojusi Samanta atrodė dieviškai. Jam buvo sunku atsiplėšti, tik ne tada, kai pajuto salsvą jos lūpų skonį,-Dar turi laiko persigalvot,-sušnabždėjo lūpomis geidulingai liesdamasis prie josios,-Mano šeima yra toli gražu ne tokia, kaip tavo. Kas liečia mano tėvus, brolius bei sesę labai nesunkiai juose atpažinsi galybę populiarių psichologinių diagnozių. O tu nori susipažinti su jais visais vienoje vietoje. Mano objektyvia nuomone tu turėtum leisti sugalvoti būdą, kaip nuo tos išvykos nusimuilinti. Dar turim užtektinai laiko ir galim kažką sugalvoti.
Maiklas niekados apie savo šeimą neatsiliepdavo itin palankiai. Nelabai mėgo iš viso apie juos kalbėti. Yra minėjęs, kad vyresnysis brolis Jonathan'as yra uždaras atsiskyrėlis, kad sesuo Evelyn (su kuria gana dažnai jos iniciatyva susiskambindavo) daug kalba, mėgsta daryti skubotas išvadas ir greitai emociškai išvargina net patį atkakliausią pašnekovą, kad jo tėvas yra žiaurus, o motina šiek tiek "išplaukus". Apie šlubuojančius tarpusavio santykius geriausiai išdavė plynas faktas, kad Maikas ir Samanta drauge praleidę du metus taip nė karto su Spencer'iais nesusitiko. Tiesa, šviežiai nutikusios sužadėtuvės, didžiųjų metų švenčių periodas bei Šarlotės Spencer (motinos) skambutis pačiai Lumiere su įkyriai ištransliuotu kvietimu atvykti, susipažinti, pasėdėti prie šventinio stalo nepaliko jai kitos išeities kaip sutikti.
- Tavo mina išduoda, kad persigalvoti neketini, am I right?-atsidusęs su akivaizdžiu, teatrališku nusivylimu vyras perėmė mylimosios kavos puodelį, patepdamas gerklę karštu, maloniu gėrimu,-Pažadėk man, kad nei vieno iš jų, NEI VIENO nepriimsi už gryną pinigą. Aš rimtai,-Maiklas atrodė kiek susikrimtęs. Jis nenorėjo perdėtai dramatizuoti ar tikėtis blogiausio scenarijaus, kai suėję į vieną krūvą Spencer'iai eilinį kartą susipyks neištvėrę ir neprikaišę vienas kitam nuoskaudų bei kažkokių nepateisintų lūkesčių. Jau seniai, o galbūt ir niekados vyras nesijautė taip gerai savo širdyje bei gyvenime. Galbūt tai pamatę Spencer'iai sugebės tos pakilios būsenos nesugadinti.
- Bet pirma...-mįslingai nutilęs ant staliuko padėjo puodelį norėdamas turėti laisvas rankas, kurios akimirksniu atsidūrė ant Samantos apvalumų,-Prieš visą susiruošimą ir lagaminų tasymą eisim į dušą. Mellow!-suriko ant šeimininkų entuziastingai užšokusiai jaunai kalytei,-Be tavęs, pupa.

Laikas su Samanta Maiklui ėjo kitaip. Prasmingai ir šiek tiek per greitai. Beveik tris valandas trukusi kelionė į Virginia Beach'ą, kuriame gyveno įsikūrę vyro tėvai, skriete praskriejo. Nuostabioje vietoje, nedideliame gyvenamųjų namų kvartale čia pat Atlanto vandenyno kranto pūpsojo gražus, tvarkingas dviejų aukštų namas, kuriame Maikas praleido visą savo vaikystę. Nė nepajuto kaip nugrimzdo į nostalgiją, smagias vasaras, nesibaigiančias maudynes šaltose bangose, muštynes su broliu, gardų naminį mamos maistą ir tėvą, kuris turėjo unikalų gebėjimą apkartinti net pačią stebuklingiausią akimirką. Čia jis pirmą kartą pasibučiavo, pasimylėjo, surūkė pirmąją cigaretę. Bet tai nebe buvo jo namai. Sustabdęs apynaujį savo pikapą kieme Spencer'is atsiduso.
- Mes vis dar galim apsisukti ir grįžti,-pajutęs nestiprų kumštelėjimą vyras nusijuokė,-They gonna love you. You make it impossible not to feel this way,-apdovanojęs Samantos skruostą bučiniu Maiklas ryžtingai pakilo iš automobilio. Nesibeldęs jis įėjo. Namai atrodė lygiai taip pat, kaip matė juos paskutinį kartą. Klegesyje paskendusi erdvė nurimo ir joje pasigirdo spygus Evelyn cypimas.
- Ohmygod ohmygod ohmygod,-buvo sunku susiorientuoti kaip greitai tamsiaplaukė atsidūrė prie jųdviejų ir labai sau būdingai puldama perdėtai glebeščiuotis,-Mano mylimiausias brolis! Neapsakomai tavęs pasiilgau. Deivuliau, kokia tu daili!-moteris įkyriai suspiegė leisdama sau nužvelgti Samantą nuo galvos iki kojų,-Dievuliau! Koks grožis!-kilstelėjusi merginos ranką įvertino sužadėtuvių žiedą,-Žiauriai už judu džiaugiuosi. Žiauriai. Aš Evelyn, kaip tikriausiai jau žinai. Eime. Supažindinsiu tave su kitais.
Pastverta už parankės Samanta neturėjo kitos išeities kaip tik paklusti.

Kalėdiškai papuoštame valgomajame visi matomi šeimos nariai buvo išsibarstę. Šeimos patriarchas Edward'as Spencer'is sėdėjo krėsle rodydamas kažkokias nuotraukas savo paaugliui anūkui. Šarlotė lakstė aplink stalą, Evelyn sutuoktinis kalbėjosi telefonu, o jųdviejų vyresnėlė dukra nesuinteresuota niekuo kas vyko aplinkui naršė mobiliajame. Tačiau kai pasirodė Maiklas su Samanta visi nutraukę savo veiklas atvykėlius kaip mat apspito. Merginą jie priėmė džiaugsmingai, šiltai ir tai Maiklo nerimą kiek apmalšino.
- Kur po velniais Jon'as?-paklausė tiek susizgribęs, tiek bandydamas nukreipti dėmesį nuo jųdviejų su Sam.
- Velnio šiuose namuose neminim, mielasis,-Šarlotė nervingai sukrizeno.
- Tavo motina teisi, Maiki,-Ed'o tonas skambėjo šaltai, priekaištingai,-Jonathan'as padeda moteriškėm. Virtuvėje.
Jon'as Spencer'is, be kelių centimetrų dviejų metrų milžinas, masyvus raumenų kalnas ryšėdamas prijuostę atrodė kažkaip komiškai. Jo judesiai buvo lėti, negrakštūs, rūsti fizionomija toli gražu nekėlė noro bandyti jį užkalbinti. Tačiau išvydęs brolį vyras nusišypsojo, tas antžmogiškas, gąsdinantis įspūdis per akimirką išgaravo. Ilgai nesimatę broliai apsikabino, atrodytų pamiršę, kodėl taip ilgai nė nesikalbėjo.
- Mama minėjo. Sveikinu jus abu. Moteris, pavergusi Maikio širdį turi būti tikrai ypatinga. Sveika atvykusi į šeimą.
Jon'o pirmasis įspūdis susitikus su Samantha, greičiausiai nesiskyrė nuo kitų šeimos narių. Ji buvo labai patraukli ir atrodė labai jauna, šilta, maloni, nepasimetusi, savimi pasitikinti. Ir jeigu nutuokia apie Maiklo problemas, dar ir tvirta bei kantri. Tam tikri jos judesiai išdavė tai, jog mergina kiek nervinasi ir jeigu tai pastebės Evelyn, ji akimirksniu pasistengs šią emociją padėti jai nuskalauti alkoholiu, kuris šioje šeimoje liejosi laisvai ir buvo daugybės problemų priežastimi.
- Ar tai tamalės?-Maiklas pasiteiravo, rodydamas pirštu į kepimo skardoje čirškantį patiekalą,-Tėvas pasius išvydęs meksikietišką patiekalą, Jon'ai. Neerzink jo.
- Prieš supažindindamas savo sužadėtinę su mūsų šeima turėjai užsiminti, kad tėvas yra rasistas. Neskaitant kelių kitų siaubingų charakterio savybių,-Jon'o akys nukrypo į Samantą,-Palauk kol jis pradės domėtis tavo etninės kultūros pagrindu, pavyzdžiui, netyčia paklaus kodėl turi rudas akis arba ar tavo prosenelė nebuvo žydė,-milžinas suprunkštė. Piktai. Bene pagiežingai.
- Liaukis.
- Aš dievinu tamales, Maiki. Atsipūsk. Juk Kalėdos.

Visiems susėdus prie šventinio stalo pamažu pradėjo ryškėti Spencer'ių tarpusavio problemos. Edward'ui niekas neįtiko, todėl jis nuolatos dėl visko bambėjo. Šarlotė, visą šeimyninį gyvenimą paskyrusi bandymui sutuoktiniui įtikti lakstė kone suplukusi, atsižvelgdama į kiekvieną pastabą. Evelyn laikėsi prie savo vyro pašnibždomis visus ir viską apkalbėdama. Ji buvo tokia panaši į tėvą, kad Jon'ui, kuris atrodė lyg mintimis persikėlęs kažkur visiškai kitur tapo neįmanoma su ja bendrauti. Na, bent jau Maikis atrodė laimingas ir tai džiugino. Po visko ką patyrė jis to nusipelnė. Lygiai taip pat, kaip ir jaunesnis brolis Jon'as nemėgo šeimos susibūrimų. Toli gražu ne ankstyvaisiais savo gyvenimo metais, o gerokai vėliau jis suprato, kad Spencer'ių dinamika yra siaubingai toksiška. Prireikė daugybės kelionių, išbandymų, pažinčių su visokiais žmonėmis, idant praplėtęs akiratį jis galiausiai praregėtų. Jo vaikystės herojus, iki pat pensijos kariuomenėje karininku dirbęs, visus savo vaikus nuo mažų dienų itin griežtai muštravęs Edward'as buvo piktas, liūdnas vyras, kuris sąmoningai siekė jog tokie pat pikti bei liūdni jaustųsi ir aplinkiniai. Jam visados kažkas neįtikdavo. Nei Jon'as, kuriam velniškai sekėsi profesinėje srityje, nei pagaliau į savo ramybės uostą išplaukęs Maiklas, nei Evelyn. Tačiau žiauriausias jis buvo būtent savo žmonai. Jokia moteris neturėtų pašvęsti viso savo gyvenimo buičiai tik dėl to, kad to nori sutuoktinis. Ar tuo labiau leistis vaikomai, nelyginant dresiruotam šuniui. Jon'as nė nemanė, kad Šarlotę Edward'as gerbia. Ji buvo kaip kokia asmeninė jo tarnaitė. Ir tas visą gyvenimą besitęsiantis vargas puikiai atsispindėjo moters veide. Maikis ištrūko iš užburto rato, nenorėtų teigti, jog išskirtinai sėkmingų santykių dėka, bet akivaizdu, kad prie to prisidėjo ir naujoji širdies draugė. Jo šviesus veidas reiškė pažabotą piktnaudžiavimą alkoholiu, jis atrodė sveikas ir pilnas gyvybės. Problema ta, jog nusprendęs keistis dėl kito asmens, būti geresniu, geriausia savo paties versija nė nenumanydamas įstumi save į kampą. Nes išganytoją praradęs, tuo pačiu netenki ir viso savęs gėrio.
Religija Edward'o ir Šarlotės Spencer'ių šeimoje buvo laikoma viso ko pamatu. Prieš pradėdami pildyti gurgiančius skrandžius jie nesvarbu nuoširdžiai ar ne pasimeldė. Tikėjimas ir Jonathan'as tapo du tarpusavyje nesuderinami dalykai. Tarnauti spec. pajėgose reiškia tai, kad nuolatos lendi į pačią baisiausią, baisiausio velnio šiknaskylę. Tu ne šiaip susiduri, o patiri patį didžiausią pasaulio blogį, susiduri su labiausiai nužmogėjusiais asmenimis ir juos pašalini. Moralė misijos epicentre tiesiog neegzistavo. Jei tau yra paskirta eliminuoti tam tikrą asmenį niekam nerūpi, kad jis gali būti sprogmenimis apsikarstęs vaikas. Kai situacija pakrypsta pavojinga linkme, tu nesikreipi į visagalį viešpatį, o pasikliaudamas instinktais bei įgūdžiais išsikapstai sveikas. Jokiame jo darbo aspekte Jon'as nematė Dievo. Ir buvo beprasmiška bandyti tai paaiškinti buvusiam majorui Edward'ui Spencer'iui, kuris per visą savo karjerą tiesiogiai nedalyvavo jokiame mūšyje.

- Aš nenorėjau pasirodyti netaktiškas, Samantha,-pagauti tokį momentą, kad merginos nebūtų užėmęs koks šeimos narys ar Maiklas buvo sudėtinga ir kai pagaliau taip nutiko, Jon'as prisigretino jai į draugiją. Nušlavęs kokį trečdalį stalo vyras jautėsi apsnūdęs, todėl kalbėjo lėtai,-Prieš kelis metus buvau santykiuose su moterimi, kurią norėjau nusivesti prie altoriaus,-pradėjo, visiškai netikėtai įsileisdamas naują pažįstamąją į savo pasaulį. Reikėjo nutiesti emocinio ryšio bėgius, kad tolimesnė pažintis turėtų kažkokio potencialo rutuliotis. Juk velniškai norėjo vėl suartėti su jaunesniu broliu,-Neturėčiau kaltinti vien savo tėvo, kad santykiai iširo. Manęs dažnai nebūna namie, o kai nebūna suki galvą ar grįšiu sveikas ir gyvas. Ne kiekvienai tai pakelti. Bet Edward'as jos nemėgo. Pagalvok, drįsau atsivesti azijietiško kraujo moterį, kai mūsų senelis kariavo Vietnamo kare ir jame didvyriškai žuvo. Nicole pakėlė viską, tik ne rūstų, nemandagų uošvį, nemėgstantį jos už dalykus, kurių ji negalėjo, o ir neturėjo pakeisti,-jis nutilo, sriūbtelėdamas karštos arbatos. Iš visų aplinkinių Jon'as vienintelis nevartojo svaigalų,-Blogiausia, kad priimdamas žmogų, kartu turi priimti ar bent jau toleruoti ir jo šeimą. Maiki!-šūktelėjo skubriai šoktelėdamas į priekį,-Leisk tau padėti,-negalėjęs likti nuošalyje, kol brolis tempia lagaminus, susizgribo padėti. Maikio mina tapo anaiptol ne dėkinga, veikiau su maža priekaišto užuomina. Vaikystėje jis neapkentė to, kad Jon'as buvo aukštesnis, stipresnis, lengviau auginosi raumenis, lengviau patraukdavo dailiosios lyties atstovių akį. Kaip įprasta tikriems broliams jie nuolatos dėl visko varžėsi. Net ir dabar, kai jiedu buvo visiškai suaugę Maikis nenorėjo parodyti, kad tįsti sunkius daiktus jam sekasi šiek tiek sunkiau, nei Jon'ui.

- Jie netinka vienas kitam. Nesižiūri. Ji tokia jauna, dievuliau, kiek jai metų?-gurkšnodama naminį vyną ir nuo jo akivaizdžiai įkaušusi, Evelyn anei kiek nesusinepatogino supratusi, kad Samantha galėjo ją išgirsti, palydėdama pro šalį praeinančią pilotę perdėtai draugiška šypsena,-Garantuoju, kad jie neišbus kartu,-moteris kalbėjo toliau, kol Šarlotė tiesiog kinkavo galva, lyg bijodama dukrai nepritarti,-Laiko klausimas kada ji susiras gražesnį ir jaunesnį.

ORO UOSTAS

ORO UOSTAS

Re: ORO UOSTAS