Re: GARSIOSIOS PARYŽIAUS GATVĖS

by **Arabella Petrova** Tr. 09 04, 2013 1:08 pm

*Atsižvelgus į tai, kad jai nebuvo suteikta per daug dėmesio, skeptiškai stebėdama visą situaciją iš šalies, nepasitraukia per daug toli nuo Lockwood'o, vis dar išlaikydama abi savo rankas sukryžiuotas po krūtine. Klausydama tai kas buvo sakoma visų susirinkusių, pastebimai lieka nustebinta to, kad čia pasirodė raganą, kurią paskutinį kartą matė tik tuomet, kai Džeikas iš savo paskutinių stengėsi sugražinti Meisonui blaivų protą, atsikratant bet kokios priklausomybės nuo Klauso nuomonės. Stebėdama šviesiaplaukės pasirodymą, ir pati nesusilaiko klausią žvilgsnį nukreipdama būtent į Meisono pusę, mat kad ir kokia būtu gudri dabar nesuprato jo ketinimų atsivedus raganą*

by **Mason Lockwood** Sk. 09 08, 2013 9:12 am

Kadangi iki pat Reese pasirodymo nebuvo tikras, kad mergina laikytis ju susitarimo, i ne itin patenkinta jos zvilgsni savo adresu atsako dvrasmisku syptelejimu. Stebedamas kaip raganos pasirodymas sutrikde tiek Elijah, tiek Katherine, suvokia, jog situacija yra jo rankose, kas suteikia jam siokio tokio pasiputimo. Neskubedamas zengia kelis zingsnius katik cia atvykusios merginos link: -Dziaugiuosi tave matydamas,-nusisypso. -Elijah..-lupu kamputyje susmezavus tai piktai sypsenelei, pasuka galva i vaikino puse. -Nejau tikrai manei, kad imsiu ir leisiu tau is cia tiesiog iseiti ir lauksiu kol Klausas mane sumedzios ir isples man sirdi?-suraukia antakius ir dramatiskai skesteli rankomis. -Tavim detas jos nenuvertinciau,-neigiamai papurto galva uzbegdamas uz akiu bet kokiems priesininko bandymams situacija perimti i savo rankas. Neissiduodamas, kad jo planas pokolkas cia ir baigiasi, islaiko ta pacia savimi pasitikincia povyza, vildamasi, kad gave laiko persvara jiedu su Pierce sugebes sugalvoti kaip atsikratyti Klauso priespaudos.

by **Li Wang** Sk. 09 08, 2013 10:30 am

*Atsižvelgiant į tai, kad ji yra pakankamai gerai išstudijavusi visą Mikaelson šeimos istoriją, veide išspaudžia pastebimai kampinę šypseną, kuomet sulaukia visų čia esančių reakcijos į jos pasirodymą. Ir išlaukdama tos akimirkos, kuomet vyriausias iš originaliųjų bent krustelės, iš kart sumodama viena ranka, į orą išmeta juodos spalvos miltelius, kurie akimirksniu sukrenta ant žemės, tačiau ne jai po kojomis, kas atrodytu labiausiai tikėtina, o aplink Elaidža, sudarydami labai tikslų apskritimą. Nenorėdama kad planas kaip nors pasuktu netinkama linkme, sukandusi savo riešą, leidžia pasirodyti keliems kraujo lašams. Kuomet sumoja sužeista ranka, tie keli kraujo lašiukai atsimuša tiesiai į įkalinto asmens kūną. Tik tuomet, kai jos veidas vėl pasipuošia savimi patenkinta šypsena, žengia kelis žingsnius prie "įkalinto", pagaliau prasitardama* - Apie tavo šeimą aš žinau kur kas daugiau, nei gali įsivaizduoti pats, Elaidža. Tuo atveju jei tu būsi įkalintas čia, ką ir bandei prasukti pats, tačiau nesėkmingai, susilpnis tavo niekam tikusius brolius. O tai, didžiulis pliusas mums. - *Po trumputės pauzės, pratęsia* - Kaip tikriausiai supratai, mano krauju yra pažymėtas ritualas, o tai reiškia kad be manęs, niekas jo negalės nutraukti. O aš tikrai nesu nusiteikusi to padaryti. - *Iš kart pasitraukdama, trumpam žvilgsnį pameta į Meisono pusę* - Neperženk nubrėžto rato, kitaip atsidursi jame kartu su originaliuoju. O kol kas, gali daryti su juo ką tik nori. Jis vis vien neišeis. - *Kuomet sustodama, nuleidžia akis, pratęsia* - Sėkmės sudžiūvant pad*gne... - *Su jaučiama neapykanta už tai kas kadaise buvo padaryta jai, iškošia savo finalinius žodžius pro dantis, tuo pačiu metu nuspręsdama daugiau nesakyti nieko*

by **Samantha Lumière** Sk. 09 08, 2013 11:41 am

- Nereikia. - Vis dar išlikdamas be galo ramus, atrodo pasirengia suteikti išskirtiniam padarui dar vieną galimybę pagalvoti apie tai, kad nėra verta žengti prieš jį, kuomet jis pats neketina pulti ne vieno iš šių asmenų. Savo dabartinę išraiška leisdamas suprasti, kad jo tartas žodis toli gražu nėra iššauktas baimės, mat ir skambėsis labiau primena perspėjimą, nei prašymą. Visgi, kuomet ragana imasi savo veiksmų, nors ir yra ypatingai greitas, nesugeba taip imti ir iš kart pasipriešinti jai, nes kaip tik tuo metu yra sustabdomas juodų miltelių lanko, kuris neleidžia jam iš jo išeiti. Susiaurinęs akių vokus ir jau ketinęs kažką pasakyti, pajunta kaip į jo veidą "atsitrenkia" kraujas, kurį pakeldamas ranka nusivalo. Neigiamai supurtęs galvą, pasuka akis į Lockwood'o pusę: - Ne Klauso įprotis yra išplėšti širdis tiems, kurie padaro kažką prieš jo valią, o mano. Ir patikėk manimi, dabar tu savais cirkais užsitarnavai sau kur kas blogesnį priešą, nei originalus hibridas. - Akivaizdžiai leisdamas intonacijai pakisti, įgaunant kur kas daugiau pykčio, nedelsdamas pratęsia: - Kai išeisiu iš čia, aš tave rasiu. Ir patikėk manimi, sekantį kartą laiko paistalams nebe gaišiu. - Pagaliau vėl sugebėdamas nuraminti savo toną, šiek tiek kilstelėja antakius, tarytum parodydamas kad laukia to, ką jie dar galėtu prieš jį sugalvoti, kas jį gal nustebintu.

by **Arabella Petrova** Sk. 09 08, 2013 11:50 am

*Ramiai stebėdama visą situaciją iš toliau, visą laiką išlaikė sukryžiuotas savo rankas. Kadangi stovėti vietoje jai buvo per daug nuobodu, palengva žingsniuodama palei lanką, kuriame šį kartą yra įkalintas visai kitas asmuo, ne ji, kaip tai buvo dienos pradžioje, iškelia tik vieną iš savo antakių. Nužiūrėdama vaizdą, kaip ypatingasis vampyras atrodo nėra toks jau daug vertas, atsitraukia nuo lanko, pagaliau pasiekdama Meisoną. Nelabai kreipdama dėmesį į šviesiaplaukę, vieną iš savo kojų pastato ant kažkokio akmens, bei pasilenkdama, iš bato aulo ištraukia senovinį durklą, kuris turi galių pataikius į originaliojo širdį "užmigdyti" jį, iki kol durklas bus ištrauktas (atsiminkime tai, kad šį durklą ji pati buvo ištraukusi iš Kolo krūtinės, ir pasilikusi jį sau, tam kartui kai jo reikės labiau), atsistodama ant abiejų kojų, vieną savo rankų uždeda ant Meisono peties* - Pribaik jį. - *Atkišdama durklą į Lockwood'o pusę, veide ištempia savitai per daug maloniai atrodančią šypseną, ko pasekoje palenkia galvą* - Minus vienas originalusis, spėk kieno naudai tai bus? Nagi Meisonai, niekas net nesužinos apie tai, kad jis liko čia, todėl neištrauks durklo. O jei bandys, liks rate kartu su originaliuoju. - *Pakeldama savas akis, teigiamai linkteli galva* - Juk tu taip pat to nori, kaip ir aš. Visiems bus geriau.

by **Mason Lockwood** Kv. 09 12, 2013 12:40 pm

Akivaizdziai itin patenkintas tuo, kad Reese savo darba atliko nepriekaistingai, pagaliau nusisypso su siokiu tokiu palengveijimu. -Zinojau, kad pasirinkau reikiama asmeni,-teigiamai linkteli galva ir jausdamas kiek daug neigiamu emociju tai sukele sviesiaplaukei, tuojau pat surimteja. Rodos tik dabar suprates, kad mergina anaiptol neveike pries savo valia, o emesi jam padeti vedama savo pacios interesu, suraukia antakius ir klausiamai pazvelgia i pusiau ragana, pusiau vampyre. -Kaip jau sakiau, neliksiu tau skolingas ir savo zodzio laikysiuos,-primidamas pries kelias valandas vykusi judvieju pokalbi patvirtina merginai, kad yra pasiryzes ivykdyti ta viena salyga, kurios si lig siol taip ir neivardino. Kai jo mylima moteris zengia link jo, nesusivaldes istiesia rankas bei ja prisitraukia arciau. Isistebejes i dailu jos veida ima klausyti is Katherine lupu sklindanciu zodziu ir kuo toliau, tuo labiau apniunka kol galiausiai nuo merginos visai atslyja. Pajutes jos tonacijoje kone isakmu tona perkrato galvoje situacija, kurioje manesi esas kartu su ja. -Tu ketini nukreipti Klauso demesi i mane...-tyliai sumurma, veikiau sau paciam, negaledamas patiketi, kad Pierce net ir pati noredama nesugeba galvoti apie nieka kita kaip tik apie savo pacios kaili. Staiga atsitokejes is giliu ir ganetinai niuriu apmastymu staigiu judesiu perima durkla i savo rankas. -Pasakyk man viena dalyka, Katerina,-sukaupes demesi isiklauso i jos sirdies plakima tam, kad suprastu ar ji meluoja. -Toks buvo tavo planas? Stoti mano pusen, padeti man atsikratyti Jake ir tapti alfa hibridu? Tam, kad sunaikinciau originaliuosius?-ne pats to nejusdamas tvirtai suspaudzia lupas.

by **Samantha Lumière** Pen. 09 13, 2013 3:40 am

Sugebėdamas išlaikyti labai, gal net per daug ramią veido išraišką, viso labo tik šiek tiek susiaurino savo akių vokus, tokiu būdu išgaudamas labiau įtartiną miną. Stebėdamas kiekvieną čia buvusių asmenų sujudimą, palaipsniui akis nuleidžia į apskritimą, kuriame šiuo metu randasi. Kadangi tai sugeba iššaukti jame pastebimą šypseną, kuomet vėl pakelia akis į konkretų asmenį, kuris atrodo šiuo metu yra visos kompanijos "vadas", prasitaria: - Tikiuosi kad kiekvienas čia esančių suprantat kad esu seniausias vampyras, o tai reiškia kad su laiku išmokau šiokių tokių gudrybių, kurioms pavaldžios yra net tokios kaip tu... - Rankos mostu nurodydamas šviesiaplaukę, kuri vis dar yra likusi čia. Ir nors kaip tik tuo pačiu metu ketino pratęsti savo kalbą, nutyla, kuomet pastebi tą patį durklą, kuris kadaise buvo užmigdęs ilgam vieną iš jo kraujo giminės atstovų. Neskubėdamas žemintis prašant kad to nedarytu, atsižvelgia į tai kad Lockwood'as pagaliau pradėjo abejoti tuo, kad tai ką sako Katerina toli gražu nereiškia kad ja galima tikėti. Kadangi jo veide pasirodo pastebima šypsena, bandydamas ją paslėpti, liežuviu perbraukia sau per lupas, nuveldamas atgal: - Tai gal verčiau leiskit man eiti, o savo šeimynines dramas spręskite kur nors kitur. Arba, bent parūpinkite man kokių traškučių, nes nujaučiu kad tai gali užsitęsti. - Palenkdamas galvą, kiek giliau įkvepia, tuo pačiu metu atsegdamas savo švarko sagas, vėl pakelia akis į kalbančius: - Tai kaip bus hibride, nuo vieno šeimininko peršoksi ant kito, ar pagaliau veiksi savo galva?
Specialiai provokuodamas jį, demonstratyviai iškelia vieną iš savo antakių, lyg paskatindamas jį apsispręsti.

by **Arabella Petrova** Pen. 09 13, 2013 4:33 am

*Kurį laiką savo rankose laikydama durklą, pastebimai labai laukė kol vaikinas, kuris tuo metu su ja kalbėjo pasiims jį į savo rankas, suraukia savus antakius, kuomet pastebi tai kad jis ėmė trauktis nuo jos. Priverstinai pakeldama savo akis į jo veidą, nutaiso nesunkiai įskaitomos nuostabos miną, kuomet šis ima berti kaltinimus jos adresu. Akivaizdu kad neketindama kęsti panašaus elgesio, iš kart neigiamai supurto galvą. Kuomet šios vyzdžiai greitai susiaurėja, katinišką žvilgsnį vėl nukreipia į Meisono pusę. Tik tuomet privertusi save prasižioti, pradžiai sugeba išspausti tik vieną teiginį* - Tu manimi nepasitiki. - *Išspaudusi greičiau nervų, o ne emocijų iššauktą dirbtinę šypseną, nusuka savo veidą, ko pasekoje neigiamai supurto galvą. neskubėdama pradėti teisintis, liežuviu perbraukia sau per lupas* - Tau rūpi sužinoti ar aš saugočiau Džeiko šikną, jei jam kas nors grėstu? Ne. Jis man nerūpi, ir jei tektu rinktis arba aš arba jis. Tuomet verčiau mirtu jis. Bet, kas liečia tave... - *Kadangi jos negatyvios emocijos, kurias iššaukė jo nepasitikėjimas ėmė imti viršų, pastebimai būdama susierzinusi, šiek tiek atsitraukia, susikryžiuodama abi rankas sau po krūtine* - Aš nenoriu kad Klausas mirtu, nes nenoriu kad mirtum tu. Atsisakiau savo principų, kurie visą mano egzistavimą kuždėjo man griebtis bet kokių priemonių tam, kad sunaikinti tą padarą. Tam, kad tu būtum čia. O tu pareiški kad aš... - *Neigiamai supurčiusi galvą, tyliai sušnabžda* - Nesvarbu. - *Atrodo jau neketindama daugiau nieko pasakyti, patraukė lauk iš šios vietos. Tačiau vos pasiekia raganą, vėl atsisuka į Lockwood'o pusę, nusprendusi visgi baigti savo kalbą* - Durklą daviau tau vien todėl, kad tu turi daugiau galimybių kuriam laikui patraukti Elaidžą iš kelio, nei aš. O ne dėl to, kad noriu jog Klausas neaišku kaip sužinotu kad tai tavo darbas. *Įkvėpdama, pasisako* - Aš tave myliu. Tačiau jei tu esi linkęs tuo netikėti, tebūnie kaip nori. Nes bent jau mano atžvilgiu pasitikėjimas reiškia dau... - *Pertraukta Elaidžos komentaro, užvertusi akis, iškošia pro dantis* - Užsikišk, niekam neįdomi tavo nuomonė.

by **Mason Lockwood** Št. 09 14, 2013 1:27 pm

Klausydamasis ka tiek Katherine, tiek Elijah zodziu, nebeislaikes abieju savo ranku plastakomis perbraukia sau per veida, nuvalydamas salta prakaita, kuris jau kuri laika ji pyle. -Gana...-sumurma itin tyliai, bet kadangi Pierce nesiliauja kalbejusi, antra karta suriaumoja itin garsiai: -Gana!!-kai patalpoje akimirkai isivyrauja kapu tyla, jausdamas kaip inirtingai kilnojasi jo paties krutines lasta, nukreipia isiutusi zvilgsni merginos link. Kai ryztasi prabilti jo balsas skamba itin saltai: -Nori kad suvaryciau ji Elijah i sirdi? Ir kas tada? Tu atsikratysi Reese, o as liksiu cia suputi?-turedamas omenyje tai, kad mergina ragina ji zengti i uzburta rata puikiai zinodama kad is jo iseiti jis negales. Dar pats to nesuprasdamas, ima lieti savo ituzi ant mylimos moters, mat paskutiniu keliu savaiciu ivykiai ima atsiliepti ir pakankamai stipriai jo psichikai. Jausdamasis ispaustas i kampa kaip niekada lig siol, bei nuolat kovodamas del savo paties gyvybes bei jam svarbiu zmoniu saugumo, staiga supranta, kad nebepasitiki niekuo. Po itin ilgos pauzes, kurios metu jis buvo sukencentraves savo zvilgsni i durkla, staiga piktai nusisypso. -Sis durklas yra iseitis. Negalim Klauso nuzudyti, taciau sio biciulio pagalba,-siek tiek iskelia ginkla i virsu. -Galime juo atsikratyti. O tu busi masalas ji cia atvilioti,-zvilgtelejes i Elijah tesia: -Kad ir koks saltakraujis zudikas yra tavo brolis, savo seimos nario jis nepaliks puti pozemiuose, ypac kai jis yra Katerinos nelasveje,-savo ryzkiai geltonas akis pasuka i Pierce. -Tokiu budu jis nezinos, kad as nebesu jam pavaldus, o tu, Katherine, turesi buda irodyti man, kad si karta sakai tiesa,-nors jo balsas skamba saltai, is itin skvarbaus akiu zvilgsnio yra matyti, kad dvejojimas jos jausmais jam kelia daug skausmo.

by **Li Wang** Tr. 09 18, 2013 7:15 am

*Kaip tik tuo metu nepasitraukdama nuo kelio, akivaizdžiai neleido savo bendravardei taip greitai išnykti iš šios vietos. Nugara pasiremdama tos sienos dalies, kuri randasi greta praėjimo, pakelia vieną iš savo rankų, įsistebėdama į ant dešiniosios rankos, bevardžio piršto, esamą vestuvinį žiedą, pastebimai susiaurina savas akis. Klausydama tai kas buvo jai sakoma, tik trumpam pakelia akis į Meisono veidą, linktelėdama galva* - Tikiuosi, kad tavo žodis turi daugiau svorio, nei bet kurio kito iš čia esančių. - *Katerinai pradėjus mėtytis, bandant nukreipti visą dėmesį nuo savęs, suprunkščia. Bet nieko jai nepasako, mat nemano kad jai yra verta lysti ten, kur aiškinasi du asmenys. Kadangi yra panašaus amžiaus kaip ir Pierce, o dar ir turi raganos galių, suprunkščia, kuomet yra parodoma kad su ja gali susidoroti klastingoji vampyrė. Visgi nekomentuodama to, parodo kad žada pasilikti čia iki pat tada, kai bus garantija kad asmuo su kuriuo ji čia pasirodė iš čia išeis saugiai. Todėl demonstratyviai vėl įsistebi į savo nulakuotus nagučius*

by **Arabella Petrova** Tr. 09 18, 2013 7:34 am

*Kaip tik tuo metu kai ant jos buvo pakeltas balsas, kone šokiruota tokio elgesio, suraukia savus antakius, kurie suteikia jos veidui labiau įpykusią išraišką. Akivaizdu, būdama labai nepatenkinta to, visgi leidžia jam baigti išsakyti savo nuomonę apie tai, kaip jis suprato jos "reikalavimą" dėl originaliojo. Kadangi ji tikėjosi kad jis pasinaudos savo neįtikėtino greičio sugebėjimais, bei susmeigs į originalųjį durklą sviedimu, o ne ribos peržengimu, neigiamai supurto galvą. Sulaukusi ir dar vieno "išbandymo", nesusilaikiusi, nuleidžia savo tamsias akis* - Tai štai ką apie mane iš tiesų galvoji, Maisonai. - *Tą akimirka, kuomet pakelia akis, atgauna savo be galo jai tinkantį šaltumą. Išlauždama teatrališką šypseną, pratęsia* - Peržengti apskritimą nėra vienintelis variantas, kaip susmeigti durklą į Elaidžą. Bet jei tau lengviau patikėti tuo, kad aš išdavikė, prašau. Bet kokiu atveju, man gana. - *Akivaizdu kad nenorėdama kiekvieną kartą tuščiai tvirtinti tai kieno pusę palaiko, jau žengdama prie išėjimo, pastebi kad jį yra užbarikadavusi šviesiaplaukė. Nusprendusi kreiptis būtent į Meisoną, atsisuka į jo pusę* - Rimtai? Tu rimtai?! - *Sparčiai žengdama link jo, nestipriai, mat nepanaudojo savo antgamtinių sugebėjimų, abiem delnais trenkia jam per krūtinę* - Aš per tave rizikuoju savo pačios užpakaliu, o tu kiekvieną akimirka sumastai rasti bet kokią priežastį kodėl manimi turėtum abejoti. Tu... Tu... - *Akivaizdu praradusi amą, aiškiai suraukia savo nosį, bandydama pratęsti* - Asilas! Užsispyręs asilas. Ir dar su savimi atsitempei tą mergą. - *Tyliai suurzgusi, staigiai dar kartą trenkia delnais jam per krūtinę* - Nepasitiki manimi, bet pasitiki ja? Ir dar manai kad Klausas yra ant tiek naivus, kad imtu ir vyktu čia? Tariamai manydamas kad aš sugebėčiau padaryti ką nors bet kuriam iš jo šeimos? Jis čia nevažiuos. Patikėk manimi. Tikrai ne.

by **Samantha Lumière** Št. 09 28, 2013 9:51 am

Prieš tai, kai buvo įkalintas paslaptingo vienos iš raganų kūrinio viduje, buvo informuotas apie tai, kokie galingi pokyčiai įvyko originaliųjų tarpe. Būdamas kone šimtu dešimt procentų tikras dėl to, kad būtent šiuo metu Klausas yra suinteresuotas Karolinos saugumu labiau, nei savo šeimos atstovų ginimu, nuleidžia akis, tuo pačiu metu leisdamas savo veide pasirodyti šiokiai tokiai šypsenai. Kuomet savo apties netikėtumui prisiverčia prasitarti, vis vien nepakelia akių: - Juokingi triušiai. - Pakeldamas akis, įsmeigia akis į čia esančių pusę: - Esate tikri tuo, kad Klausas čia pasirodys, ir dar manote kad blogesnio padaro už jį žemė nėra mačiusi. Jūs netgi neįsivaizduojat kaip stipriai klystate. Bet nieko, greitu metu viskas pasikeis. Tereikia šiek tiek palaukti. - Kalbėdamas, akivaizdiai nukreipė dalį dėmesio į savo veidą, todėl iš kart po to kai baigė kalbą, atrodo nenaudodamas ne pusės savo jėgų, sutrypia vienos kojos padu per senovinį tunelio grindinį. Kuomet aplink iš kart pabyra dulkės susimaišiusios su smėliu, veide vėl išplečia savotišką šypsnį. Kaip tik pasinaudodamas tuo, kad Katerina, nors nieko neįtardama, padeda jam savo prisipažinimais Meisonui, nukreipti jo dėmesį, sutrypia koja dar kartą, tačiau dabar vietoje minimalios žalos statymui, iškyla grindys, tokiu būdu sulaužydamos minėtos raganos darbą. Kuomet jis akimirksniu atgauna savo laisvę, nedelsdamas daugiau laiko pokalbiams, pasinaudoja savo galiomis, bei pasprunka lauk iš šios vietos, prieš tai, pasirūpindamas tuo, kad vienintelis išėjimas būtu užgriuvęs akmenų luitais. Nors tai ir nevisam sustabdo galių turinčius, bet bent jau suteikia jam laiko pranašumą dingti nepagautam. Kuo jis akivaizdu, kad nedvejodamas ir pasinaudoja, nuskubėdamas į kitą šalį.

by **Arabella Petrova** Pir. 09 30, 2013 11:08 am

*Vien todėl kad kaip tik šiuo metu buvo labiausiai sudominta tuo, kodėl Meisonas taip greitai keičia savo nuomonę apie ją, ne kiek neatkreipė dėmesio į tai, ką kalbėjo už jos nugaros esantis originalusis. Ir tik tą akimirką, kuomet aplinkui viskas sudreba, pasinaudodama instinktais, kurių iš jos veikiausiai neatims visiškai niekas, iš karto pasileidžia į tą pusę, kur buvo išėjimas, iš paskutinių tikėdamasi kad sugebės savo stiprumu sulaikyti krentančius luitus, kad jiems nereikėtu čia tūnoti ilgai. Visgi, jos nelaimei, nebūdama tokia greita, susiduria su tuo kad jie užkerta išėjimą tiesiai jai prieš nosį. Sumodama rankomis, pasisako* - Nuostabu... Dabar tikrai mums visiems šakės. - *Kuomet vėl neskubėdama sugrįžta prie tos pačios vietos kur liko du asmenys, perklausia* - Turite kokių nors minčių, Enšteinai?

by **Mason Lockwood** Pir. 09 30, 2013 12:42 pm

Nors ir nebuvo vienas tu, kurie visuomet laiksi savo zodzio, si syk nusprendzia pazada teseti, kadangi zut but trosko islaikyti raganos galiu turincia mergina savo draugu rate. Tiesiog teigiamai linktelejes leidzia jai suprasti, kad savo zodi teses ir dar nespejes prasizioti staiga savo demesi sutelkia i Pierce, kuri turejo savybe visa aplinkiniu demesi sutelkti i save, kai to norejo. Neskubedamas isiterpti ar merginos pertraukti, klauso jos nutaises neperregima veido israiska.Puikiausiai suvokdamas, kad tamsiaplauke yra perpykus ir pakankamai gerai ja pazinodamas, imasi vieninteles taktikos, kuri tokioje situacijoje pasiteisindavo - tyledamas leido jai islieti ituzini nebandydamas nieko kas lig siol buvo pasakyta, uzgincyti. Ivykiams staiga emus rutulioti kiek kitokia nei numatyta tvarka, priesingai nei Katherine, lieka stoveti kur stovejes ir leidzia Elijah netrukdomam pasisalinti. Stebedamas Pierce pastangas sulaikyti krentancius luitus, neigiamai papurto galva ir atsisuka i ragana, kuri kaip ir jis pats i tai kas vyko reagavo palyginti ramiai. -Vadinasi planas B,-lupu kampu syptelejes nespeja pasakyti nieko daugiau, mat i ji kreipiasi garbane ir jam neliko nieko kito kaip pagaliau nutraukti paslaptis syda, dengianti judvieju su Reese plana. -Neaugi manai, kad butume tiesiog stoveje ir leide jam is cia pasprukti?-suraukes antakius kreipiasi i mylimaja. -Jei buciau norejes, jis butu gulejes cia,-pirstu parodo i zeme sau po kojomis. -Isdziuves kaip razina su durklu krutineje,-siek tiek pakelia tona, mat pokolkas tramdyti savo suintensyvejusias emocijas jam sekesi ne kaip. -Eliah yra Mikealsonas, bet jis nera mano taikinys. Beto neketinu kelti rakos nei pries viena originaluji, kol nezinom, kurio is ju kraujo lnijai priklasai tu, Katerina,-suprasdamas, kad itampos, tvyrancios tarp judvieju issklaidyti taip lengvai nepavyks ir jo nepasitikejimo sukeltas barnis tures buti issprestas veliau, leidzia jai suprasti, kad dabar ne laikas aiskintis tarpusavio santykius. -Turime ne daug laiko, turi pradeti,-pasisukes i blondine teigiamai linkteli galva, turedamas omenyje judvieju susitarima. -Tikiuosi, kad zinai ka darai ir tai suveiks,-ragindamas mergina imtis keru, turesianciu sia vieta paversti busimaja Klauso kalejimo kamera. Zenges dar kelis zingsnius link pasnekoves, giliau trukteli oro i savo plaucius. -Kokia toji salyga? - kalbedamas apie judvieju sandori padaryta dar pries cia atsiduriant, tiriamai nuzvelgia skaiscias burtininkes akis.

by **Li Wang** Pen. 10 04, 2013 8:14 am

*Visą laiką stovėdama labai ramiai, nepajudino net menkiausio raumens, kuomet Mikaelson'as paspruko iš čia, o bendravardė dar bandė šakotis. Laikiusi nuleidusi savo žvilgsnį, atsitiktinai buvo įsistebėjusi į savo aukštakulnius, kurie vizualiai suteikdavo jai normalų ūgį, nuslėpdamos tai, kad ji yra pakankamai žema. Vos tik vyriškis, kuris šiuo metu buvo čia prasitarė apie kitą planą, leido savo veide pasirodyti valiūkiškai šypsenai. pasitraukdama į šoną, jau ketino imtis "meditavimo", tačiau kaip tik tuo metu išgirdusi apie sąlygą, visgi prisiverčia sustoti* - Tikriausiai realiausia man būtu paprašyti tavęs kažko, kas tau pasirodytu sunkiai įgyvendinama. Bet kadangi esi žodžio asmuo, tu privalėtum tai tesėti. Bet ne, su tavo gyvenimu, principais ar jausmais aš žaisti nesiruošiu. Tiksliau nesiruošiu nusileisti iki... - *Specialiai nukreipusi akis į garbanę, kurios akivaizdu kad nelabai be mėgsta, vėl sutelkia dėmesį į Lockwood'ą* - ...paprašysiu ne daug. Kad grįžtum prie savo pradinio tikslo, kuomet atvykai į Niujorką. Tailerio. Jis nėra tipinis vilkolakis, kurio gyvenimas nusėtas prakeiksmo spalvomis. jam lemta tapti tuo kas esi tu, o tai garantuotu jam pati prasčiausią likimą. Tuo pačiu, mirtį man. Neklausk iš kur tai žinai. Bet, dėl savo pačios kailio, prašau kad padarytum viską, kad jis netaptu sekančiu hibridu. - *Tuo baigdama savo kalbą, paaiškina* - Ritualui reikia šiek tiek laiko, būsiu tarytum užhipnotizuota, jokiais būdais nejudinkite manęs, ir nelieskite, kad ir ką be daryčiau ar sakyčiau. - *Nuo savo pečių nusiėmusi kuprinę, iš kart patraukia konkrečiai į tą patalpos dalį, kur prieš tai buvo įkalinta Katerina. Iš medžiaginio "maišo", traukdama tam tikras priemones, ima jas statyti tam tikra eile, pusmėnulio forma, tam kartui baigdama kalbėtis su jais, ir pradėdama sau po nosimi sakyti tam tikrus žodžius jau seniai mirusia kalba*

by **Arabella Petrova** Pen. 10 04, 2013 9:24 am

*Būtent dėl to kad kaip tik šiuo metu visiškai nesupranta to, dėl ko yra susitarę čia esantys asmenys, kažkodėl neparodo didelio prieštaravimo tam, kad jų pradėtas nepasitikėjimo vienas kitu persipynęs pokalbis būtu atidėtas, tik besisukdama ant pakankamai aukšto kulniuko, šiek tiek sujudina savo pečius. Kažkodėl pakankamai greitai suėmusi save į rankas, bei tuo metu kai yra atsukusi čia esantiems nugarą, trumpam nuleidžia savas akis, tarytum būtu paskendusi savo pačios mintyse. Vietoje to, kad pradėtu ką nors sakyti, pakelia vieną iš savo rankų, bei pirštų galiukais paliečia savo petį, kur prieš savaitę į ją buvo šauta iš ypatingai atrodančio medžiotojo šautuvo. Tik giliau įkvėpusi oro, pagaliau priverčia save atsisukti į susirinkusius* - Dabar tikrai apie viską sužinos Klausas, ir kažkodėl, aš nesu taip pozityviai nusiteikusi kaip jūs. Visuomet geriausia atsikratyti priešu tuomet, kai yra tam tinkamiausia galimybė. - *Nusukusi akis, akivaizdžiai suraukia savo dailų veiduką, kuomet šviesiaplaukė pradėda prašyti apsaugos Meisono sūnėnui. Kadangi jai pačiai tai pasirodo be galo apgailėtina, nejučia tyliai pakomentuoja* - Jei taip trokšti leidimo su juo sugulti, nereikia lysti į užpakalį, norint primesti gerietę. - *Neigiamai supurčiusi galvą, šiek tiek pasitraukia į šalį, bei leidžia sau nugara atsiremti į sieną, kažkodėl nutardama kad klausimui dabar bus pats tinkamiausias laikas* - Manai, Elaidža neperlenkė lazdos, sakydamas kad Klausas jau turi tą alfą, kurio jam reikėjo?

by **Mason Lockwood** Kv. 10 10, 2013 4:05 pm

Isgirdes salyga, kuria iskele blondine nutaiso siek tiek sutrikusia veido israika, kadangi tikejosi, jog bus pareikalauta sio to daugiau nei apsaugoti jo paties giminei priklausanti asmeni. Ne visai suprasdamas kodel mergina, kuri rodos su Tayleriu neturi nieko bendra, troksta jam geroves, teigiamai linkteli galva leisdamas suprasti, kad su salyga sutinka, taciau nepasalina gan gilios rauksles susiformavusios ties jo antakiais del netiketumo suformuotos grimasos. Kai mergina nelaukusi kieno nors leidimo savo ruoztu imasi pradeti savo rituala, tiesiog atsitraukia suteikdamas jai daugiau erdves. Kai kuri laika tylejusi ir nuosaly laikiusis Katherina vel atsiduria pirmama plane, nevalingai sutelkia visa savo demesi i ja. Islaikydamas savo veide ta pacia, sunerimusia grimasa imasi klausytis ka mergina turi pasakyti, taciau ilgai netrukus netiketai placiai nusisypso. Priartejes arciau kalbancios moters, svelniai suima jos kakla abejomi savo rankomis ir budamas pakankamai arti, kad galetu savo turimus zodzius tiesiog susnabzdeti, prabyla: -Puikiai zinai, kad ir noredamas negaleciau taves isduoti. Priklausau tau kaip sumautas suo ir tai mane varo is proto, Pierce,-tarsi pasiaaiskindamas del dar neseniai iskeltos nepasitikejimo dramos lupomis paliecia merginos lupas ir uzmerkia akis. -Man suknistai sunktu kontroliuoti savo emocijas juolab zinant, kad vos vienas neteisingas sprendimas gali man kainuoti tavo ar mano pacio givybe...-galop atmerkes akis svelniai ja pabuciuoja. Kadangi tai trunka vos kelias akimirkas, galop atsitraukes giliau ikvepia, bet islieka itin ramus. -Net jei jis ir sugebes persivesti Jake i savo gretas, yra dar vienas budas... Alfa tapti imanoma ne tik nuzudant kita Alfa. Tai kur kas sudetingiau ir reikalauja itin stiprios vilkolakio savitvardos ir valios pastangu, bet as turiu vilties, kad galiu to pasiekti... Man reikes laiko ir vienintelis budas gauti laiko yra sulaikyti Klausa. BUtent tai mes ir ketinam padaryti,-viena ranka parodo i kitam patalpos gale esancia ragana.

by **Arabella Petrova** Kv. 10 17, 2013 10:20 am

*Neskaitant to, kad buvo nusukusi savo akis į priešingą kalbančiam pusę, girdėjo jo kiekvieną ištartą žodį, negana to, pastebėjo jo sutrikimą išdavusį širdies plakimą, kuomet šis sureagavo į pusiau raganos žodžius. Kuomet dėmesys vėl buvo skirtas tik jai vienai, pasukusi savo veidą į Lockwood'o pusę, palaipsniui sufiltravusi jo žodžius, šiek tiek sujuda, bei akivaizdžiai neblogai priėmusi jo prisipažinimą, flirtuodama, kelias pirštais paliečia savo apatinę lūpą, bei vos tik atitraukia ranką nuo savęs, prasitaria* - Vuf... - *Tuomet iš karto sukrovusi savo rankas jam ant pečių, pasitempia labiau ir netrūkus pratęsia savo mintį* - Tu ne šuo, tu vyras kuris po tiek laiko sugebėjo atšildyti net mano širdį. Ir ko labiausiai nenoriu, kad dingtum iš mano gyvenimo. - *Parodydama pritarimą savo pačios žodžiams, pasislėpusi po šypsena, priima jai skirtą bučinį ir iš karto jo nepaleidusi atsitraukti, nes jos rankos vis dar yra sukibusios į jo pečius dengiantį drabužį, pasukiodama galvą, pratęsia* - Ir nepamiršk to, kad aš esu Katherina Pierce, o tai reiškia kad esu linkusi išgyventi, kad ir kiek tai kainuotu. Mažiau suk galvą dėl manęs. Šiuo atveju, kai net Elaidža žino kad mus sieja šis tas... Bet kas gali naudotis tuo, pasirinkdami taikiniu nebūtinai mane, net tave. Todėl galvok pirmiausia apie s... - *Pertraukta jo minčių srauto apie vilko tapimą alfa, šiek tiek suraukia antakius* - O tu, bent kartą bandei tai padaryti, kuo yra įpatingi alfos? Turiu omeny, padaryti žmogų nemirtingu? - *Palenkdama galvą, pagaliau paleidžia jį, pati pasitraukdama šiek tiek toliau* - Aš girdėjau šį bei tą apie "tikrąjį" alfą, kuris tokiu gimsta... Bet tai nutinka kas tūkstantį metų. Tačiau nieko nesu girdėjusi apie tai, kad tokiu galima tapti panorėjus. - *Šyptelėdama, vos matoma šypsena, visgi pasako tai ką norėjo* - Bet kokiu atveju, jei Klausas gaus Džeiką, tu pats supranti, kad jį reikės sunaikinti... Tokio išgelbėti nebus įmanoma. - *Kaip tik tuo metu nutildama, įsistebi į tai ką daro blondinė*

by **Li Wang** Sk. 10 20, 2013 8:42 am

*Pakankamai ilgai būdama pernelyg susikaupusi specialiam ritualui, kuris atėmė iš jos galybę jėgų, pastoviai murmėjo sau po nosimi kažkokius, mirusios kalbos žodžius. Kadangi didžiąją laiko dalį, kuomet čia likę žmonės bendravo, nekreipė į save jokio dėmesio, viskas ėmė keistis atrodo vos per vieną akimirką. Kuomet jos raganiškoji pusė pagaliau davė apie save, kaip pranašės, žinią, atrodo kad jos kūnas atsilošiant atgal paprasčiausiai lūžo per pusę, ką palydėjo pakankamai garsus jos vampyriškosios pusės skausmo sukeltas šauksmas* - Aaaaaaaa!! - *Jos kūnui, akivaizdžiai neplanuotai staiga pakilus į viršų, bei dar kartą susisukus, akys nusidažo aiškiai juoda spalva. Kratoma vidutiniško stiprumo konvulsijomis, pagaliau ima šaukti* - Puer natus omnes morituros! Puer natus omnes morituros! Puer natus omnes morituros! - *Pakartodama tai mažiausiai dar kelis kartus, pagaliau sukrenta ant šaltų grindų, atgaudama visiškai įprastą savo kūno formą. Kadangi jos visas stuburas buvo lūžęs, kaip tik tuo metu, kai ją susuko "kažkas", nemirtingumas palengva ima viską dėti į savas vietas, tačiau tuo metu visiškai nieko nedaro pati*

by **Mason Lockwood** Sk. 10 20, 2013 2:31 pm

Isklauses visko ka pasakyti turejo mergina, blausiai sypteli. -Del visos tos su alfa vilkolakiu susijusios situacijos neesu visiskai tikras. Zinau tik tiek, kad galimybe sukurti savo gauja mane labai domina. Jake yra alfa, bet bent jau mano ziniomis jis gaujos neturi. Gauja sustiprina alfa. Isivaizduok kiek galios tai suteiktu man,-piktokai syptelejes padaro trumpute pauze susimastydamas. Netrukus idemiai pasiziurejes i Katherine, tarsi svarstydamas ar verta testi, nusprendzia pasidalinti savo planais. -Jei Elijah blefavo ir Klausas dar nespejo prisikasti prie Jake, ko labai tikiuosi, turiu siek tiek laiko susirasti ji pirmas,-su lig tais zodziais issitraukia mobiluji ir ima rinkti sms zinute skirta asmeniui apie kuri sneka. ("Man reikia skubiai su tavimi susitikti. As mieste.") paspaudes "siusti" grazina savo zvilgsni i Pierce. -Tapes alfa hibridu busiu pakankamai stiprus, kad atsilaikyciau pries Klausa. Maza to, turedamas savo gauja, turesiu uznugari. Vadinasi mums,-suemes merginos rankas, prisitraukia ja siek tiek arciau. -Nebereikes slapstytis. Busime laisvi. Galesime gyventi normalu gyvenima. Kartu,-viena ranka perbraukia jos skruostu kai staiga judvieju demesi patraukia raganos riksmas. Suraukes kakta stebi kaip sviesiaplaukes kunas issikreipia i labai nenaturalia zmogaus stuburui forma. Skubiu zingsniu patraukes prie galop sukniubusio merginos silueto, priklaupia ir suemes jos veida pasuka i save: -Kas cia katik ivyko?-nepaisydamas, kad ji greiciausiai kencia neapsakoma gyjanciu dar neseniai luzusiu kaulu skausma, ima ja tardyti: -Ka visa tai reiskia? Ar burtas pavyko?!

by **Li Wang** Sk. 10 20, 2013 2:58 pm

*Neskaitant to, kad kuo puikiausiai girdėjo tai kas jai buvo pasakyta, bandydama atgauti kvapą, bei tuo pačiu metu kęsdama neapsakomą skausmą, kuris atrodo ne kiek nerimo, kuomet palengva kaulai susilipindavo į įprastą jiems formą, paslinkdavo į įprastą vietą. Sukandusi dantis, palengva pakelia savo ranką, bei pirštais perbraukia per smakrą, kuris yra išteptas jos pačios krauju. Tik tuo metu, kai ji pagaliau atsigauna tiek, kad sunkiai, tačiau sugeba atsikelti ant kojų, savo vėl skaisčiai žydros spalvos akis nukreipia į Lockwood'ą* - Atleisk, aš neįsivaizduoju kas atsitiko. Tačiau tokios jėgos niekuomet nebuvau jutusi. Kažkas, tarytum labiausi nei ko kito, trokšta kad Klausas būtu saugus. Kažkas toks stiprus, kaip Bennett giminės raganos sujungtos į vieną asmenį. - *Neigiamai supurčiusi galvą, pakelia vieną iš savo rankų, bei rankove nusivalo kraują sau nuo veido* - Bet tai nėra baisiausia. Aš regėjau viziją... Viziją apie naujagimį. Tą, kurio biologinis tėvas bus ne kas kitas, o pats Klausas Mikaelson'as.

by **Jake Armstrong** Pir. 10 21, 2013 2:39 am

Kaip tik tuo metu būdamas labiausiai susidomėjęs tuo, kad konkrečiai siejo jo paties likimą, ilgą laiką paprasčiausiai buvo dingęs iš savo aplinkinių akiračio, bandydamas "sukurti" savo vilkų armiją, kuri padėtu jam realizuoti tas vizijas, kurios yra jį užvaldžiusios. Gavęs žinutę iš asmens, iš kurio seniai nieko nebuvo girdėjęs, ilgai nedelsiant nusprendžia atsakyti tekstu, kuris dabar pat pasiekia abonentą: - Šiandiena dar būsiu Kvinse. Susimatysime po aštuonių vakaro. Vėliau išvyksiu ilgam. Bręsta šis tas, kam turiu būti pasiruošęs.

by **Mason Lockwood** Tr. 10 23, 2013 9:02 am

Negaledamas 'suvirskinti' katik gautos informacijos tiesiog neigiamai papurto galva akivaizdziai labai sutrikes del to ka katik pasake sviesiaplauke. -Vadinasi nieko neisdege?-tarytum noredamas pasitikslinti, mat labai trosko isgirsti, kad visa tai nebuvo tiesa. -Mes niekaip negalime jam pakenkti, nes ji saugo kazkokios kitos raganos, ar tai bandai pasakyti?!-pakeles tiek balso tonacija, tiek savo paties kuna nuo zemes atsistoja ir ima nervingai vaikscioti po patalpa, kurioje jie dabar radosi. Staiga suvibravus jo mobiliajam, issitraukia ji itin skubiai ir nieko nelaukes perskaito katik gauta zinute nuo Jake. Is kart patikrines kiek dabar valandu, sumurma: -Turime maziau nei valanda,-pazvelges i abie Katherinas, apsilaizo suskeldejusias lupas. -Neesu tikras ar jis tebera tas pats Jake, nes jei Elijah neblefavo, jis dabar turetu butu Mikealsonu kale,-guzteli peciais. -Vadinasi sis susitikimas gali baigtis ne mano naudai. Bet kad ir kaip butu, neturiu kitos iseities, Armstrongas yra paskutine mano viltis,-nezymiai atsiduses pasisuka i raganos puse ir tarytum tik dabar butu suprates, kad mergina katik bandytas atlikti burtas itin isvargino bei suzeide, prieina arciau ir svelniai suemes uz rankos padeda atsistoti isitikines, kad jos stuburas ir vel buvo sveikas. -Atleisk,-sau nebudingu ramiu ir zmogisku tonu atsipraso. -Nezinau ar judviem vykti yra saugu, taciau palikti jusu dviese as nezadu,-pakreipes lupas i viena savo veido puse nutaiso dviprasmiska grimasa. -Kazkas man kuzda, kad man dar nespejus nutolti nuo sios vietos per kelias mylias jus kibtumete viena kitai i plaukus...

by **Arabella Petrova** Tr. 10 23, 2013 12:23 pm

*Nebūdama labai gailestingai nusiteikusi tiems, kurių nelabai nori pripažinti, be jokios užuojautos stebėjo moters kūno persisukimus. Tik tuomet kai išlaukė, kol ji sukris, akivaizdu kad nieko nenutuokdama apie tuos žodžius, kurie jai skambėjo ypatingai svetimai, šiek tiek sujudina savus antakius. Nesikišdama į pokalbį tarp dviejų asmenų, tik po to kai buvo pasakyta kad Klausas turi ar turės vaiką, pagaliau siaubo grimasa perkreipė savo veidą. Būtent todėl, kad nebuvo pasiruošusi praleisti to pro ausis, iš kart perklausia* - Klausas tėvas? Tu tikriausiai šaipaisi iš mūsų, nes visiems aišku kad to paprasčiausiai negali būti. - *Mostelėdama ranka, tuo pačiu metu suprunkščia, mat jai tai kas yra sakoma atrodo pernelyg absurdiška* - Su tokia pačia sėkme, ir Meisonas gali pratęsti savo giminės liniją. - *Užvertusi akis, susikryžiuoja rankas sau po krūtine, bei ima bambėti sau po nosimi* - Vampyrai negali turėti palikuonių, nes teoriškai jie nėra gyvi. Čia turi būti kokia nors klaida. Taip, tu suklydai. To paprasčiausiai būti negali... - *Netikėtai sau pačiai pasiekusi neigimo stadiją, kažkuriam laiko tarpui nutyla, mintyse jau įsivaizduodama kaip atsikrato Karolinos, kuri kaip tik šiuo metu turėtu būti viso labo gležnas žmogus. Jos įsivaizdavimams nutrūkus kaip tik tuo metu, kai Lockwood'as prasitaria apie vilką, pakelia savo akis į jo pusę* - Kas? Taip... Bet ar tu esi tikras tuo, kad geriausia tau būtu susitikti su juo vienam? Tuo atveju jei jis jau perėjo į priešų pusę... Aš tiesiog nenoriu kad tau kas nors nutiktu. - *Gūžtelėdama pečiais, pasisuka į tą pusę, kur akmenų luitai dengia išėjimą iš šios vietos* - Yra variantų, kaip visgi galima iš čia ištrūkti greičiausiai? Nes kaip ir sakei, laiko nėra labai daug, kad ir kokie greiti būtume.

by **Mason Lockwood** Pen. 10 25, 2013 5:04 am

Tarytum tik dabar, kai Katherina tai istare balsu, butų isisavines ka is tiesu pasake ragana, suraukia antakius. -Kas nesioja Klauso vaika?-itin ramiu, saltu balsu kreipdamasis i sviesiaplauke. -Ar jis apie tai žino?-apiberes mergina klausimais, pasisuka i garbane. -Jei tai tiesa, ta moteris turi buti mirtinga..-sumurma sau po nosimi panirdamas i apmastymus. -Kas jei visi hibridai gali tureti palikuoniu..-staiga nutyla, mat sutikes Pierce zvilgsni suvokia, kad tokiu atveju mylima mergina jam kudikio isnesioti negaletu. -Nesvarbu,-nutraukes savo apmastymus, nusprendzia tai issiaiskinti pats, mat trosko bet kokia kaina pratesti Lockwoodu gimines linija, taciau vien mintis, kad tai gali buti imanoma ji trikde ir savotiskai baugino. -Kazkas man kuzda, kad Jake nėra jam pavaldus,-neigiamai papurto galva. -Jis negali buti jam pavaldus....-paskutini sakini sumurmejes tarytum tik dabar supranta, kad aptarinejamas asmuo yra vienintelis zmogus, kuriuo paskutiniu metu jis galejo visapusiskai pasikliauti. -Cia turetu buti kitas isejimas,-Katherinos žodžiams pazadinus ji is jo paties apmastymu, ima dairytis kokios nors angos.

by Sponsored content