LAS VEGASO PARKAS

OOT: Man labai apmaudu, kad tenka tai daryti, t.y. prasukineti laika pries tai nepasitarus su personazu, su kuriuo buvo siejamas dabartinis ir gan tolimas ateities siuzetas, bet yra kaip yra. Po beveik menesio, nusprendem judeti i prieky, taciau JEIGU Victoria vis gi sugris, prasau su manimi susisiekti ir bandysim kazkaip islaviruoti is esamos situacijos. Pasistengsiu per daug nenukrypti nuo esmines idejos ir to ka planavom pries tai kai padarei ''dingau'' :D

Dvidesimt keturi buvo daznai senoviniuose pergamentuose figuruojantis skaicius. Magiska jo reiksme buvo zinoma dar tuomet kai vampyrai bei vilkolakiai tebuvo budas ibauginti neklauzadas vaikus, o tuometiniai vikanai buvo deginami ant lauzo. Zmones tuomet atsisake tiketi, jog tarp ju gyvena demonai, nes taip gyventi buvo kur kas paprasciau. Beda ta, jog tai leido blogiui isvieseti, ileisti saknis taip giliai, kad net veliau atsiradusi medziotojoju rusis nebebuvo pajegi jo elikinuoti. Ilgus desimtmecius pasisvente savo amato zinovai bande paversti pasauli saugesne vieta ateities kartoms, taciau senuju vikanu pranasystes zadejo, kad "ateis diena kai demonai ims daugintis. [...] nors juju sirdys nebeplaks, jie ir toliau ses setono sekla mirtinguju isciose ir sukurs paderme atsparia ju paciu silpnybems... [...]
Tam, kad siek tiek geriau suprasti ka butent visa tai turi bendra su Anthony, deretu mintimis nusikelti i praeiti. Pries dvidesimt tris metus ir septynis menesius Marisol Suères suprato, jog laukiasi. Minties atsikratyti jos ir Nicklaus Mikealson meiles vaisiaus moteris neturejo, taciau jau tuomet ji gerai suvoke, kad jos laukia ilgas ir duobetas kelias norint apsaugoti savo kudiki nuo savo burio vilkolakiu. Ji buvo isdavike, o vieningiems it kumstis vilkams tai butu buves smugis zemiau juostos. Vienas dievas tezino ka jie butu padare suzinoje, kad ji laukiasi paties originaliojo hibrido "benkarto ".
Ta nakti Marisol susisieke su Nik'u, prasydama, kad jis pasitiktu ja sutartoje vietoje. Ji norejo jam kazka pasakyti. Taciau sutartas laikas atejo ir praejo, o jos pacios nebuvo nei zenklo. Kai Mikealson'as nusigavo i stovyklaviete, kuria buvo isikures ne itin seslus Marisol burys, jis zinojo, kad kazkas ne taip. Ji pasitiko tuometinis alfa ir su didele panieka spjoves originaliajam i veida pareiske, kad Marisol gailisi paniekinusi savo buri ir nenori nieko apie ji girdeti. Hibridas tokio atsakymo, zinoma, neprieme ir netrukus dialogas peraugo i grumtynes, kuriu metu nemirelis nesunkiai eliminavo priesininka tokiu budu uzsitraukdamas likusio burio nemalone. Bergzdziai bandydami gintis, krito absoliuciai visi pastoje jam kelia kol galiausiai, jis pasieke ja - Marisol. Zodziais nusakyti ta siauba, kuris atsispindejo moters akyse butu be galo sudetinga. Uzteks pasakyti, kad pasibaisejusi mylimojo inicijuotomis skerdynemis ji paniekino lig tol gyvenimo meile vadinta vyra ir grieztai atsisake jo jai istiestos rankos, pasiusdama ji velniop. Visur, kur tik mate akys buvo nusidrieke lavonai. Vyru, kuriuos ji laike savo broliais. Vyru, kurie paliko is siaubo ir skausmo klykiancias burio moteris, naslemis. Ji negalejo jam to atleisti, o jis, savo ruoztu, negalejo jai atleisti, kad ji vis vien pasirinko istikimybe savai prigimciai. Skaudancia sirdimi nusukes jai spranda, Klaus'as dingo. Kartu su juo is salies dingo ir visa jo seima, taciau tai anaiptol nebuvo sios istorijos pabaiga.
Marisol nubudo kitos dienso ryta. Lauzavietes vis dar ruko, taciau nei palapiniu, nei isgyvenusiu vilkolakiu nebebuvo. Ja kamavo alkis. Kraujo troskimas. Ji, ne Mason'as Lockwood'as buvo pirmoji Klaus'o sukurta hibride, taciau tai ivyko per klaida. Marisol sistemoje uzsilikes tas nedidelis originaliojo kraujo kiekis(kuris buvo jai sumaitintas po to, kai jis sueities metu kaip iprasta, paliko jai nedidele zaizdele kaklo srityje. Velniu priedusia vilke tai ypac ''veze'' )buvo lemtingas. Uzuot mirusi ji atgime, o svarbiausia tai, kad paastrejusiu jutimu deka ji kuo puikiausiai girdejo sau po sirdimi tebeplakancia mazojo Tonio sirdele. Jis isgyveno.
Marisol savikontrole buvo stebetina. Ji ne tik ismoko labai efektingai slepti savo isskirtinuma, bet ir sugebejo isimaisyti i nedideli, gan atskaluniska buri, kuriam ir priklause dabartinis jos sutuoktnis. Ilgainiui tapo vis sudetingiau nuslepti savo nekintancia isvaizda, o ir nuolatines pagyros, neva ji absoliuciai nesenstanti, eme varginti todel jiedu issikrauste gyventi atokiau. Uzkalbejusi savo vyra tiesiog to nepastebeti ji manesi vuplanavusi viska. Iki maziausiu detaliu. Tereikejo islaukti kol jis, Anthony, sulauks dvidesimt ketvirtojo savo gimtadienio. Pasak senoviniu rastu, jei sulaukes ''menulio brandos'' jis taip ir nepasimaitins zmogaus krauju, jis liks vilkolakiu. Pranasyste neissipildys ir ji gales lengviau atsikvepti zinodama, kad vienintele ji ir Klaus'a jungusi grandis buvo nutraukta.

Marisol nekente |Lili, taciau ji buvo mazesne blogybe palyginus su tuo, kas jos sunaus lauke, jei nesusivaldes, virsmo metu jis butu ka nors nuzudes, o dar blogiau, pasimaitines savo aukos krauju. Maza to, laukti liko visai nedaug. Vos keli menesiai ir jei ikyri alfa nepaliks jos sunaus ramybeje, ji pati nesunkiai ja atsikrays. Bent jau ji taip mane. Butent todel, hibride taip dziaugesi kai Tonio gyvenime pasirode Victoria. Nepaisant savo padermes, ji atrode tokia tyra, tokia nesugadinta. Beto, laukesi jos anuko! Marisol isskestomis rankomis sutiko mergaite, kai sunus parveze ja jau sekancia diena po nepavykusiomeginimo pasprukti atgalios pas tevus. -Vic, si vakara menulio pilnatis, pati zinai. Negaliu taves vezti i oro uosta, nes paprasciausiai nespesiu grizti,-apgailestaudamas, kad merginai teks praleisti dar viena nakti jo tevu namuose, jis meiliai syptelejo. -Cia bent jau busi saugi. Rytoj ryte tave susirasiu, gerai?-tarpduryje stovinti motina siek tiek trigde, bet jis vis vien palinko ir ja pabuciavo. Vicoria atrode tokia trapi, tokia pazeidziama, kad jis maziausiai norejo ja dar ir pravirkdyti atsisveikindamas. Taip ir neislipes is automobilio jis palauke kol Lockwood ieis vidun. Mazu maziausiai noredamas akis i aki susiremti su Gomez'u, jis is kart patrauke i nuosalaus parko gludumoje esantcia uola. Nuo pat dienos kai tapo Lili Alvar burio beta, cia buvo irengta jo virsmui skirta buveine. Savaime supratama, kad jis negalejo patalpa dalintis su jokiu kitu vilkolakiu, nes tokiu atveju jo paslaptis, jo isskirtinumas butu isvilktas i dienos sviesa ir nei jis, nei alfa to nenorejo. Bent jau ne iki tol, kol jiems pavyks issaiskinti kodel jis, menulio akivaizdoje tapdavo tikru tikriausia zudymo masina. Jo jega isaugdavo simteriopai ir niekas, ne pati Lili negaledavo jo sustabdyti. Jiedu buvo sutare, kad paralyzuojanti injekcija yra vienintelis budas ji pazaboti, tad galima tik isivaizduoti vaikino nuostaba suvokus, kad be iprastu grandiniu, cia daugiau nieko nera. Jis isnarse visus, absoliuciai visus uolos kampus ieskodamas ampules, kuria alfa visuomet jam palikdavo, taciau urvas buvo tuscias. Apimtas panikos jis sedo uz vairo ir netrukus atsidure jai priklausanciame naktiniame klube, taciau prie galinio iejimo ji sustabde du apsauginiai. -Jus, mulkiai, tikriausiai juokaujate?!-tiksintis laikas ji kaip reikiant spaude i kampa. -Mums isakyta taves neileisti,-nusisypsojo vienas, Dwanye Johnson primamntis apsauginis. -Paciulpk man,-nepaisydamas, kad vyrukas dvejopai uz ji didesnis, jis prasibrove i vidu, taciau tik tam, kad vos pasiekes Lili ofiso duris butu paciuptas uz pakarpos to paties ''gorilos''. -Jos nera!,-suuriaumojo vyras tempdamas ji lauk. -Lili, prasau! Pasikalbekim!-jo maldos buvo apgailetinos, taciau su lig kiekviena minute auganti baime del to kas jo laukia sianakt, vare ji i nevilti. Ismestas lauk jis paprasciausiai nebeturejo laiko, nebent zinoma butu norejes pradeti virsma cia, tamsiame skersgatvyje, prie naktinio klubo. Sedes i sportini savo automobili jis nusigavo atgal i uola.  
Drebanciomis rankomis jis perbrauke sau per prakaitu ispilta veida. Tokia buvo jo bausme. Bausme uz tai, kad jai nepakluso ir velniai rautu, jis zinojo, kuo rizikuoja, taciau neivertino savo oponento. Susikti susimove. -Tau pavyks...-sumurmejes jis nusitrauke prakaitu permirkusi virsutini drabuzi. Puikiai istreniruotas pilvo presas gal ir butu atrodes ispudingai, jei ne jo panikos perkreiptas veidas, Drebanciomis rankomis jis eme kaustyti savo kojas grandinemis, taciau cia pat prasidejes virsmas isnarino viena jo riesa. Skausmingas riksmas uzpilde saltas uolos sienas, taciau jis nesiliove. Sveika ranka prirakines forma pakeitusi riesa jis nanaturaliai issilenke. Visas jo stuburas  eme luzti ir keisti forma. Garsiai snopuodamas jis ir vel suriko. Nejau si naktis bus lemtinga?,,,

Vienas dievas tezino kaip butu pasibaigusi toji naktis jei Tonio kelyje nebutu pasitaikes nemirtingas medziotojas. Tikriausiai ne nereikia sakyti, kad grandines ilgai Tonio neuzlaike. Vos baiges savaja transformacija, juodos spavos vilkas lengvai jas nutrauke. It pasiutlike sergantis suva, jis siepe dantis net tuomet, kai aplink nebuvo gyvos dvasios. Tik jis it vidiniai jo demonai. Istrukes laukan jis pasileido begti. Greitas, raumeningas jo kunas skrode menulio pilnaties apsviesta miska it zaibas. Viskas kas buvo girdeti tai ritmingas kvepavimas kuomet zveris manevringai issisukdamas nuo medziu, pasileido greitkelio link. Dar kelios akimirkos ir kurtinancia tyla sudrumste cypianciu padangu garsas, po jo sekes garsus ''bumt'' ir daug duztancio stiklo po ko ir vel stojo tyla. Masinoje per stebukla like du jos keleiviai buvo leisgyviai kai susidurima isgyvenes vilkas it giltine eme selinti ju link. Anthony galejo uzuosti sviezio kraujo kvapa ir tai ji masino ir medus bites. Ir stai, lemtinga akimirka, jo kuna perskrode keletas kulku. Skausmas buvo zveriskas, o dar blogiau, kad viena ju, kliudziusi givybiskai svarbu organa sukele vidini kraujavima. Suinkstes jis suklupo, taciau nuo smilkini kliudziusio suvio spenge ausyse ir jis vargiai galejo ka nors iziureti. Uzpuolikas dingo taip pat greitai kaip ir pasirode. It snaiperis, likes neidentifikuotas jis atliko savo misija isgelbedamas deja tik viena, keleivio sedyneje sedejusia moteri. Netrukus horizonte pasirode greitosios pagalbos svieseles nepaliko ''grobuoniui'' kitos iseities, kaip sprukti.
Lauke tebebuvo tamsu kai sunkiai suzeistas Tonis pasirode vidiniame Lili priklausancio baro kieme. Apsauginiu nebuvo. Baras, kaip ir per keikviena menulio pilnati buvo uzdarytas, taciau pamazu bresko rytas ir jis zinojo, kad netrukus jie sugris. Taip ir neatgaves zmogiskosios savo isvaizdos jis slankiojo pasieniu, bandydamas issilaikyti ant keturiu savo koju kai pamazu, vienas po kitp, kieme eme reikstis Lili buriui priklausantys vilkai. Jie ji apsupo is visu pusiu. Tonis zinojo si rituala. Dabar jis buvo omega ir tik Alvar galejo nuspresti koks likimas jo laukia. 95% tokiu atveju baigdavosi i buri meginancio sugrizti omegos mirtimi, taciau jis nebeturejo ko prarasti. Menulio nebetemdomas jo protas puikiai prisimine ka jis padare ir vien ta mintis ji pykino. Staiga vienas vilku, tas, kuris jau kuri laika bande uzimti Tonio vieta, eme letai, bet uztikrintai spausti ji i kampa. Nezinia kaip viskas butu pasibaige, jei cia nebutu pasirodziusi ji - Lili. Vilkai issiskyre, sudarydami rata, kurio viduryje buvo tik ji ir pamazu zmogiska aivaizda atgaudineti pradejusi Gomez'a. Klupedamas ant keliu, visiskai nuogas jis sunkiai kraujavo. Sone istrigusi medziotojo kulka buvo speciali, ne standartine. Viena tu, kuriu paskirtis buvo padaryti kiek imanoma daugiau vidines zalos, siukstu nepalikti aukos kuno perkrodziant ji kiaurai. Nudelbes galva jis susimerke. Kazka sakyti nebuvo prasmes. Tebuvo du galimi scenarijai : Ji arba lieps jiems ji sudraskyti, arba suteiks antra sansa.

Argi ne apgailėtinai atrodo tos moterys, kurios nieko iš savęs nesugeba, kaip tik priklausyti nuo vyro malonės, jo dėmesio ir nuo storos piniginės, paslėptos kalinėję džinsų kišenėje? Moterį, kuri savo gyvenime pasiekė daug, bei tai padarė pati, vargu ar galima pavadinti silpna. Ji žinojo, nuo pat pradžių tai, kad ankščiau ar vėliau galės pavadinti save „pasaulio epicentru“, ta, kuri bus garbinama ne vien už tai kad gamta ją apdovanojo beprotiškai karšta išvaizdas, bet ir tai, kad ši yra vienintelė lyderiaujanti vilkė. Žinoma, prieš Lili gal ir buvo kelios moterys surizikavusios tapti vedlėmis masei vyrų, tačiau kur jos dabar? Alvar vilkolakiai buvo kitokie, valdymo principai taip pat nebuvo standartiniais. Viskas buvo glaudžiai siejama su valdžia, galiomis, viskuo kas suteikia neapsakomą malonumą kūnui ir dvasiai. Daugelis galėtu pavadinti šią fatališką moterį bedvasę kalę. Tačiau ji bent jau gyvena savo malonumui, o ne egzistuoja slėpdamasi už vizualiai tvirtų pečių.
Po karšto atsisveikinimo su Anthony, kuomet šiam buvo paskirta užduotis surasti užkalbėtą žiedą, Lili turėjo pakankamai laiko, kad apsispręsti ką norėtu matyti šalia, kaip savo tariamai „dešinę ranką“. Gomez‘as vienareikšmiškai buvo puikus sekso žaisliukas, tačiau per daug jaunas ir nepatyręs, kad galėtu apsiimti panašiomis pareigomis. Tuo labiau jų niekada nesiejo pasitikėjimas vienas kitu, greičiau aršus, jokių ribų neturintis seksas, kuris suteikė abiems pakankamai pasitenkinimo. Patikrinimas buvo suplanuotas iš anksto, ir vaikis aiškiai susimovė. Žiedas buvo pristatytas, tačiau tuo pačiu metu „daneštos“ ir žinios apie tai kad jis leido sau sulaužyti vieną iš pagrindinių taisyklių, kurias buvo nusistačiusi Alvar savo „išrinktiesiams“. Minėti asmenys buvo josios žaisliukais, ir tik JI galėjo nuspręsti su kuo jiems duotis, kiek kartų, ką sakyti ir net banaliai kiek giliai įkvėpti. Visiška dominantė, lyderė ir akivaizdžiai savo vertę žinanti moteris.
– Važiuokit paskui, bet jei jis pastebės kad yra sekamas, kai kurių sėdynės ypatingai svils. – Netrūkus po to kai beta vilkolakis apleido patalpas, tvirtas moteriškas balsas užpildė aplinką paliepimu. Suklusę jaunatviškos išvaizdos vyrukai, kaip mat pasiruošė eiti paskui, tačiau čia pat moteris išlauždama be galo pasitikėjimu savimi spinduliuojančią šypseną. Kontraversiški sprendimai buvo šios „arkliukas“, kuomet tai įpūsdavo netikros vilties norintiems „pakilti karjeros laiptais“. – Jei jis bus per daug klusnus, pasistenkit kad šis išbandymas būtu šiek tiek įdomesnis. – Galima sakyti kad tokie žodžiai buvo per drąsūs, turint omeny kad Lili visuomet buvo labai savanaudiška, o ir dalintis tuo, kas šiai teikia malonumą, su kitais, nemėgo. Jos ir Gomez‘o santykiuose tokios banalybės kaip „meilė“ nebuvo, ji nesibaimino jį prarasti ir neketino imtis kokių nors desperatiškų veiksmų. Atvirkščiai, buvo labiau nei tikra, kad Anthony‘s kad ir kaip susidirbtu, vis vien atšliauš pas ją, tiesiogine ar netiesiogine to žodžio prasme, bet ant kelių. Kitokios įvykių sekos ir nebūtu buvę.
Apytiksliai savaitę laiko, nuo tos dienos kuomet beta vilkolakis sugrįžo atgal į būrį, atmosfera buvo pasikeitusi. Jis užėmė stebėtojo poziciją, neturėdamas pasirinkimo likti ar išeiti. Lili kaip visuomet savo laiką leido įprastai, seksualiniai žaidimai tiek su vyrais, tiek su moterimis, narkotinės medžiagos, ore tvyrantis cigarečių ir žolės tvaikas, aplink pilstomas kokybiškas alkoholis. Nepriklausomai nuo to, ar Anthony stengėsi grįžti atgal į prieš tai buvusį tempą, kaip atsibodęs šunytis buvo pavejamas šalin. Buvo aišku, ji žino. Bet dar nėra galutinai apsisprendusi ką ketina su tuo daryti. Aišku kaip diena, bet kokio pobūdžio išdavystę moteris nebuvo likusi atleisti, tai tebuvo laiko klausimas, kuomet ši smogs per „skaudžiausią vietą“. Greta visuomet buvo vienas dalyvis, kuris labai stengėsi įsiteigti, kad galiausiai pasiekti norimą „šiltą vietelę“. Santiago Cotrona (išvaizda) buvęs USA SEAL‘s vadas, visiškai netinkamu metu ir netinkamoje vietoje išsiaiškinęs esantis vilkolakiu. Tą dieną, visi buvę aplik šį asmenį žuvo, o jis buvo įrašytas į mirusių tarpą. Atsiradęs pas alfa vilkolakę, labai noriai vykdė visus jos paliepimus, vadovavo vilkolakių išbandymams ir geriausių atrinkimui. Darė tai, kas vadinama silpniausių sunaikinimu. Buvo panašu kad vyras norėjo daugiau, o šio ekscentriškas būdas kaip tyčia labai užvedė dailiosios lyties atstovę. Ji svarstė, kad gal visai nebūtu blogai atiduoti kadaise Jules padovanotą žiedą būtent jam. Galu gale, jis aiškiai leido suprasti kad neketina bandyti nustumti alfą nuo sosto, o tik šios vardu vykdyti brutalius veiksmus, būtinus tam kad ne vienas vampyras, svetimo būrio vilkas, ar šiaip silpnavalis neturėtu galimybės patekti į „užburtą pasitikėjimo ratą“. Kaip ir kiekvienas vyras, kuris atsiduria pakankamai arti Alvar, taip ir Santiago troško ją turėti sau pačiam, elgėsi taip tarytum būtu lygus jai, nors ir akivaizdžiai reiškė pagarbą už tai, kokia kitoniška lyderė ši buvo. Ar galite įsivaizduoti kiek vyras džiūgavo, kuomet jį pasiekė žinios kad Anthony‘s susidirbo. Tą naktį jis išdulkino ją (arba ji jį, didelio skirtumo nepasimatė) tiesiai ant grindų ložėje, į kurios vidų patekti leidimą turėjo toli gražu ne kiekvienas. Tą naktį jie buvo dviese, ir Santiago nuoširdžiai patikėjo kad tai reiškia kažką daugiau. Ak, vargšas kvailiukas. Šitaip dominuojančios moters nepapirksi, nesvarbu ką tu sugebi.
Užklupus pirmai pilnačiai, Alvar buvo įsitaisiusi savo kabinete, tarp pirštų sukiodama kūną paralyžiuojančio mikso ampulę, kurią ji pati turėjo pristatyti į tą pačią vietą, prieš kiekvieną pilnatį. Šis kartas buvo kitoks, ji troško kad Gomez‘as pasirodytu čia išlauždamas savo nekaltai dideles akis, imtu čiulbėti kad jam šio „nuodo“ baisiai reikia. Pažįstamas balsas pasigirdo už kabineto durų, kaip tik tuo pačiu metu, kai pasigirdo fiziškai stipraus vyro „kalno“ žingsniai. Anthony‘ui buvo uždrausta patekti į kabineto vidų, ir reikia pripažinti kad toks „žaidimas“ labai aiškiai kėlė ūpą kiekvienam iš Alvar būrio vilkolakių. Kiekvienas jų manė kad jaunas beta vilkolakis užsitarnavo savo vietą „per lovą“, todėl nemėgo jo dar labiau, manėsi esantys stipresni ir vertingesni. Savo ruožtu Lili nebuvo ta, kuri leido sau atskleisti aplinkiniams per daug, tuo labiau, jai nepatiko kai buvo užduodami neteisingi klausimai, liečiantys abejones jos valdymo manieromis. Ryškiai raudona spalva nudažytos lūpos suformavo šypseną, kuri nebuvo matoma niekam. Kabinete ji buvo viena. Numanyti kad šis vakaras atstumtam vilkolakiui turėtu būti pragariškas, nebuvo sunku, bet ji ir troško priversti jį pasijausti nebe reikalingu, atstumtu omega, kurio dienos būtu suskaičiuotos.
Tas kelias valandas, kuomet dangų skrodė mėnulio pilnatis, alfa praleido atskirai nuo beta vilkolakių. Nematė prasmės laikytis iš vien su prisirakinusiais individais, kurie nesugeba sulaikyti virsmo padarinių. Kaip ir kiekvienas alfa statusą turintis asmuo, taip ir Alvar buvo perpratusi šio pragariško prakeiksmo mechanizmą, buvo pramokusi kontroliuoti savo virsmą ne vien per pilnatį, bet ir paskatinti jį esant kitoms mėnulio fazėms. Anthony‘s buvo laukiamas, ir kaip nebūtu keista žinodamas kas šio laukia, vis vien pasirodė netoli naktinio klubo. Aplink pasirodę vilkolakiai buvo akivaizdžiai pasiruošę šį sudraskyti į smulkiausius gabalus, laukė leidimo. Ypatingai visu šiuo procesu buvo susidomėjęs Cotrona, kuris žinoma labai greitai susirado talkintojų. Trūko tik ištiestos rankos, kad beta vilkolakis pasiektu Gomez‘ą, kuomet visa minia ėmė skleistis į šalis, vien tam, kad centre pasirodytu jų alfa. Lili buvo beprotiškai graži moteris, primenanti kritusį „angelą“, kuris per laiką taip pamėgo žemiškas nuodėmes, kad net neketino keisti savo būdo. Jos kūnas buvo aptemptas kaip pirštinė, o ant kojų buvo užmauti pakankamai aukšto kulno bateliai. Palaidi, pavėjui plevėsuojantis plaukai, bei žinoma ryškiai raudonai nudažytos lūpos. Sunku buvo suvokti kokios mintys sukosi šios galvoje, kuomet mina neišdavė net menkiausios emocijos. Pajudėdama į priekį, moteris leido jai už nugaros likusiems susiskleisti. Santiago buvo priverstas atsitraukti per žingsnį, kuomet Alvar su pasimėgavimu nužvelgė į kampą spaudžiamą savo mylimiausią sekso žaisliuką. Tylią naktį ketino pakeisti rytas, tačiau visas miestas snaudė. Aplink buvo tylu, atrodė kad visi išmirė vos vienas asmuo spragtelėjo pirštais. Tamsių akių žvilgsnis atrodė perskros omega tapusį vyrą, kiaurai. Bet ji nepratarė ne vieno žodžio, kuomet sumažindama atstumą, palinko į apačią. Tarp plonų, pirštų kaip mat atsidūrė Anthony‘o smakras. Ji palinko dar žemiau, tarytum norėdama skausmingai įsisiurbti į šio lūpas. Visgi kuomet „žaisdama“ pakeitė savo priartėjimo kryptį, prikišo savo lūpas prie vilkolakio ausies.  
– Tu vis dar priklausai man, Anthony, nesvarbu nori tu to ar ne. Ir tik aš nuspręsiu, kada tu pasitrauksi. – Grubiai paleisdama šio smakrą, alfa moteris atbula žengė kelis žingsnius. Permesdama plaukus taip, kad jie sukristu ant vieno peties, iškošia pro dantis. – Pribaikit jį. – Buvo panašu kad juokavimo jos žodžiuose nebuvo ne lašo, o ir pati nelabai troško stebėti egzekuciją, kurią nusprendė paskelbti. Visi, kone kiekvienas čia buvęs vilkolakis kaip pat pasijudino iš vietos. Atrodė kad jiems pagaliau buvo suteikta padaryti tai, ko taip troško visą savo gyvenimą. „Nukenksminti“ vieną iš saviškių nebuvo kažkas keisto, tuo labiau panašūs „susirinkimai“ dažniausiai pasibaigdavo omegos mirtimi. Visualiai Lili buvo praradusi susidomėjimą. Trūko ne daug, kad brutali egzekucija būtu pradėta, kuomet moters balsas vėl užpildė aplinką. – Nors kitą vertus. – Veide pasirodė jai būdinga pašiepianti šypsena, kuomet moteris nesikuklindama sugriovė visų susirinkusių planus. – Ištraukit tą „mėšlą“ iš jo vidaus ir atveskit pas mane į kabinetą. Noriu įvertinti ar iš jo dar liko naudos, ar verčiau perleisti jį jums.  

Kai Lili atsidure taip arti, kad jis gebetu kuo puikiausiai uzuosti ta svaiginanciai saldu josios kvepalu aromata, jo zvilgsnis tebebuvo nudelbtas i jo paties krauju sutepta asfalta. Bet koks isdidumas dabar jam tiesiog butu pakises koja ir to, ne kvailas, vaikis negalejo dabar pademonstruoti. Pirmoji, ryzkiai raudonomis lupomis istarta, o tiksliau susnabzdeta fraze, priverte jo lupu kamputyje smesteleti vos regimai sypsenai. Jis mate kaip akylai juodu stebejo Santiagas. ''Naivus bukaproti...'' mintyse nusisaipe Gomez'as. Akimirka kuomet alfa dave leidima Toniu atsikratyti, jis giliai ikvepe. Plaucius uzpildes saltas, bet gaivus brekstancio ryto oras, kuri laika ten uzsilaike. Nieko keista, kad pirmas i jo puse eiti eme butent Cotrona. Savimi patenkinta, nugaletojo sypsena jo veide dingo su lig ta akimirka, kuomet Tonio ir jo zvilgsniai susidure. Anthony klastingai sypsojosi. Jo akys gresmingai zibejo ir jis buvo pasiruoses, esant reikalui, isguldyti bent puse cia susirinkusiu vilku, tam, kad pagaliau pademontruotu visiems taip ilgai slopinta savo fizini pranasuma, apie kuri tikriausiai neitare nei pati Alvar. Staiga persimainius lyderes nuomone priverte is nuostabos issizioti visus, o labiausiai ji - Santiaga, kuris ne kiek neslepe jauciamo nepritarimo.
Dar pries cia ateidamas jis zinojo, kad Lili vargiai leis saviskiams tiesiog juo atsikratyti. Jo isskirtinumas tebebuvo neiminta misle ir jis mate, kad ji taip pat kaip ir jis, norejo pagaliau issiaiskinti kas butent lemia neiprasta ir visiskai nekontroliuojama jo virsma. Jis nusizenge jos taisyklems ir privalejo buti uz tai nubaustas. Visu akivaizdoje. Ypac todel, kad jau seniai sklandancios legendos apie tai kokiu gi budu jis buvo uzsitarnaves silta vieta jai po sparnu, matyt, buvo emusios erzinti juos abu. Tonis zinojo, kad ji ant jo pyko, galbut net savotiskai nekente uz tai, kad jis driso ja isduoti, taciau taip pat zinojo ir tai, kad ji buvo priklausoma nuo judvieju sekso ir tai atsispindejo jo savimi patenkintoje fizionomijoje, pries tai kai dvejetas vilku, vykdydami jos paliepima, grubiai sueme ji uz menciu pastatydami stacia bei eme vilkti link galiniu naktinio klubo duru. Likusi burio dalis, tarp ju ir Santiago, liko neteke amo del tokio ju lyderes sprendimo. Kontraversiskas pasirinkimas suteikti jam antra sansa daugeli ju papykde, taciau nei vienas neisdriso isreiksti savo minciu balsu.
Nuvestas... ka cia nuvestas, veikiau nuvilktas i dar neatidaryto baro patalpas jis netrukus sulauke is kazkur atsiradusiu treninginiu kelniu,
kuriomis dabindavosi gatviu sokiais uzsiimantys hip-hopsteriai. Tai vargu ar buvo rubas, kuri vilkolakis butu pasirinkes turedamas laisva pasirinkimo laisve, taciau tai bent jau uztikrino, kad neteks ir vel Lili akivaizdoje minzikuoti tokiam, koki sukure ponas dievas. Pasiremes i bara jis palauke kol viena, medicinini issilavinima turinti ''vilke'' kaitino tikrai ne chirurgini pinceta ziebtuveliu. -Isgerk. Skaudes,-dviprasmiskai syptelejusi moteris atrode kur kas palankesne po to kai savo akimis pamate Lili taip megstama Tonio ''ginkla'' (visos cia sneka apie ta dideli jo pasididziavima, nors as nepamenu, kad pati buciau butent taip apibudinusi Tonio genitalijas, tad pasiduosiu srovei ir... tebunie tas dickis is tiesu toksai wow, kaip is pradziu aprase Laura :D ) -Nemanau, kad po to ka patyriau per pilnati, mane nustebis tavo ''dantu krapstuko'' sukeltas skausmas,-ironiskai vyptelejes jis vis gi pastbere jo pusen pastumeta buteli. ''Sesk''-paliepusi jam atsilosti vienoje is VIP kuseciu, pati moteris atiklaupe jam tarp koju. Ziurint is salies - jis, pusiau nuogas su buteliu rankoje, o ji - didziakrute blondine klupinti jam tarp koju... kas kad ji ketino nenaudodama anistetiku islupti jo audiniuose uztrigusia kulka... Vaizdas, kuri isvydo pro sali einantis Santiagas buvo tikru tikriausias spjuvis i veida. Tonis ne tik ''prasisuko'' islipes is balos beveik sausas, bet dar ir buvo sutiktas kaip tikras ''ponas''-aprengtas, pagirdytas ir priziuretas. -Ei... Cotrona,-lengviau atsikvepes po to kai deformuota kulka atsidure ant nedideuko staliuko skirto gerimams susideti, jis viena ranka prispaude svaru audeklo gabala prie kraujuojancios ertmes. -Nesimaisyk man po kojomis,-istares siuos zodzius kai judvieju negalejo girdeti absoliuciai niekas, Tonis pakilo eiti. -Ji niekuomet taves nemyles. Turek bent kiek savigarbos ir liaukis seilejesis,-jo israiskoje atsispindejo panieka Lili lova sildziusiam vyrui. Pats to nepripazindamas jis niekino ji, nes jaute toki pat savininkiskuma Alvar atzvilgiu, koki pastaroji jaute jam. Judvieju nesiejo roamntiski jausmai, bet vien mintis apie kita ja dulkinanti vyra, ji ne juokais pykde.
Uzsivilkes raudonis spalvos dzemperi jis neskubejo jo susisegti, leisdamas kraujui ties kairiu sonu bent siek tiek sukreseti. Jo krumpliai nestipriai du kart atsimuse i jos kabineto duris pries tai kai taip ir nesulaukes leidimo uzeiti, jis iejo vidun. -Norejai mane matyti?-stovedamas tarpduryje jis nebeatrode toks uztikrintas, toks savimi pasitikintis. Itemtas jo zandikaulis buvo apauges jam taip tinkancia barzdele, o pries tai krauju suteptas kunas dabar buvo svarus. Dauguma nesunkiu ibrezimu buvo speje uzgyti ir tik nedidele zaizda ties smilkiniu ir sautine papilveje, isdave, kad praejusi naktis jam buvo ne is lengvuju. Uzdares duris jis zenge vidun. Ant nedidelio kavos staliuko tebebuvo matyti praeitos nakties vakarelio fragmentai - keletas puspilniu kokaino maiseliu, tusti alkoholio buteliai, pavienes ivairaus pobudzio taures. Toleliau metesi pora Labutinu. Visa tai neliko nepastebeta zvitrios vilkolakio akies kai jis letu zingsniu apejo gan erdvu kambari bei galiausiai prisedo ant sofos.

Yra tik nedidelė dalis žmonių, kuriems nuoširdžiai ne motais tai, kas apie šiuos yra kalbama, ir tai kad vienu ar kitu klausimu jiems yra nepritariama. Lili buvo unikali tuo, kad ji nesibaidydavo „spjauti į veidą“ tiems, kurie mano kad šios sprendimai yra netinkami. Suteikti kritusiam vilkolakiui antrą galimybę nebuvo labai akivaizdus sprendimas, mat iki paskutinės akimirkos fatališka moteris nežinojo ar jis bus jai naudingas ar ne. Tačiau kuomet ši palinko prie jo arčiau, apėmė keistas jausmas, it šis būtu aiškiai pasikeitęs, ir tam jokios įtakos neturėjo Anthony‘o „romanėlis“ su Lockwood‘ų maža kekšyte. Nuo Gomez‘o dvelkė dideliu pasitikėjimu savo jėgomis, vyriškumu. Tuo, kas nebuvo pastebima prieš tai, kai jis kaip prasikaltęs šunytis sugrįžo atgal, tikėdamasis kad apie jo „atostoginius paklydimus“ niekas nieko nežino. Lili savimeilė buvo įdrėksta, bet tik dėl to kad beta vilkolakis, kuris visu savo kūnu priklausė jai vienai, leido sau per daug.
Nepasilikdama stebėti kaip likę vilkolakiai priims žinią apie tai, kad Anthony‘s gali pasilikti užsiimdamas savo seną vietą tarp kitų betų, moteris aiškiai vinguriuodama savo dailiu užpakaliuku, nusigavo į klubo vidų pirma. Nebuvo sunku numanyti tai, kad mažai kam patiko šios pasirinkimas, ir Gomez‘ui pasilikti čia bus gana sunku. Turint omeny tai, kad jis ir prieš tai nebuvo labai mėgstamas, bet dabar Cotrona talkintojų turėjo kur kas daugiau. Patekdama į savo kabinetą, tamsiaplaukė kaip mat nusimetė nuo savęs visus vilkėtus drabužius, prieidama prie spintos, kabineto gale. Iš ten ištraukusi juodos spalvos aptemptą suknę, kaip mat jos audiniu apgaubė savo figūringą kūną. Ant stalo padėtas monitorius fiksavo kiekvieną klubo užkampį, suteikdamas Alvar galimybę matyti viską, kas vyksta šios valdose. Užeidama už stalo, ji pasirėmė delnais į stalo paviršių, tuo pačiu metu įsistebėdama į konkretų tiesioginio įrašo kvadratą. Jame buvo fiksuojamas pagrindinės klubo salės vaizdas, kur kaip tik tuo metu viena iš būriui priklausančių moterų darbavosi prie grįžusio vilko sužeidimo. Neįtikėtina kaip klusniai visi vykdė Alvar paliepimus, nepriklausomai nuo to, ar jie patiko ar ne.  Žvilgsnį „kaustė“ kiekvienas kameros fiksuojamas sujudimas, dominuoti pratusiai moteriai buvo įdomu ar neaišku kokiomis sąlygomis išmokusi lopyti sužeidimus moteris sugebės sau leisti daugiau, ar visgi susilaikys nuo minties kad kiekvienas klubo užkampis yra sekamas šio amžiaus „žaisliukais“ su žalia, vos įmatoma šviesele centre. Iš dalies kameros priminė judesio davilkius, pakankamai moderniai atrodė, kad iš karto nekristu į akis. Tačiau kiekvienas žinojo, kad pelnyti Alvar pasitikėjimą buvo beveik neįmanoma užduotis, todėl kiekvienas žingsnis (dėja ne garsas, mat tokio pobūdžio kameros nėra orientuotos į šią funkciją) buvo sekamas jų vado. „Šūndaktariavimas“ su įranga nepritaikyta panašioms manipuliacijoms buvo baigtas, ir su lyg ta akimirka, vilkolakės susidomėjimas dingo. Nuspausdama monitoriaus apačioje įmontuotą mygtuką, „užgesino“ ekraną, pati tuo tarpu apeidama stalą, užsisėdo ant jo, tvarkingai sukryžiuodama kojas. Anthony‘s ilgai netrūko, kuomet pasiekė klubo savininkės darbo, o tiksliau asmeninių malonumų patenkinimo, kabinetą. Duslus krumplių susidūrimas su durimis privertė tamsiaplaukę pakelti rudas, į juodumą einančias akis į priekį. Prasivėrusios durys leido abiems asmenims „nuskenuoti“ vienas kito išvaizdą, ko pasekoje Alvar veide pasimatė kritikos kupina šypsena. Nežinojo kas būtent labiau atmuša „alkį“ ar tai kad jis atrodė perbalęs ir akivaizdžiai „prasikaltęs“ ar tai kad tie niekam tikę drabužiai visiškai šiam netiko. Matė kad Gomez‘as ketina užsiimti vietą ant sofos, tačiau negalėjo pasielgti netipiškai sau. Kilstelėdama vieną iš savo ilgų kojų, aukštakulnių padu stumtelėjo kėdę ant ratukų į pakviestojo pusę, – Sėskis. – Paliepiamas tonas užpildė pakankamai erdvų kabinetą. Neskubėdama ką nors pasakyti, o gal paprasčiausiai norėjo priversti vaikinuką svarstyti apie tai, kas velniai griebtu bus dabar. Tiesa, Lili jautė galią prieš visus, kurie atsidurdavo netoliese, bet savininkiškumas nukreiptas į Anthonio pusę buvo per daug akivaizdus. Šiandien ji suteikė jam galimybę sugrįžti atgal į būrį, bet ar tai reiškė kad jis gavo leidimą patekti į jos „išrinktųjų“ tarpą, ar jos ilgų kojų tarpą? Atrodė velniškai karštai, svaigino ir ta pati gili iškirptė, kuri tik vos vos paliko vietą fantazijai, žiūrint į šios krūtinę. Bet nepaisant įprasto išorinio vaizdo, suvokti ką ji ketina pasakyti toliau, buvo sunku. Keista ir bauginanti buvo ta pati dviprasmiška šypsena, bei lėtai judantis žvilgsnis, kuriam atrodo įdomu viskas, tik ne vyras, kuriuo niekada nepripažindama didžiavosi, kuomet šis buvo greta jos neįkainojamos esybės.
– Tikiuosi tai nebuvo koks nors vaikiškas bandymas sukelti man pavydą? Nes jei pramogaudamas su ta snargle manei kad nieko nesužinosiu, vadinasi esi kvailas per visą pilvą. Bet jeigu... – Nebaigdama kalbos, tamsiaplaukė moteris ištiesė savo ranką stalo link, kuomet pasiemusi cigarečių pakelį, iš ten ištraukė vieną suktinę. Suspausdama ją tarp raudonų savo lūpų, palietė žiebtuvėlio ugnies liežuvėliu, netrūkus plaučius pripildydama karčiai svaigiu dūmu. Trumpam primerkusi akis, lėtai iškvėpė pilkšvus dūmus, šį kartą akis nudelbdama į Gomez‘ą. – ...taip bandei prasimušti į kitokių vilkolakių gretas. – Žybtelėjo baltutėliai dantys, kuomet ji jais perbraukė per savo putlią apatinę lūpą. Jai nereikėjo baigti savo kalbos, kad beta vilkolakis suvoktu kad kalba sukosi apie mirtiną bausmę, egzekucija kuri yra neišvengiama, kuomet yra išduodama alfa. Gal, jei jis būtu kito būrio dalimi, į tai būtu pasižiūrėta pro pirštus, bet Lili valdžia buvo kitokia. Kiekvienas vilkas stengėsi jai įsiteigti, bei tuo pačiu baiminosi josios rūstybės. Ką jau ką, bet panašių išdaigų ji nebuvo linkusi atleisti, ir kad ir koks geras meilužis buvo Antony‘s, šiuo metu „per Marytės plauką“ išvengė panašios baigties. Vis dar laikydama suspaudusi cigaretę tarp pirštų, moteris pakankamai greitai atitrūko nuo stalo paviršiaus, kuomet sumažindama atstumą tarp jos ir betos, palinko žemiau, leisdama sau ne vien „užuosti“ jo jutimus, bet ir nevalyvai leido pasigrožėti savo išpuoselėta krūtine. Atremdama rankas į kėdės atramas, išpūtė prieš tai įkvėptus dūmus, kone susiliesdama su Gomez‘o veidu. Numetusi nebaigtą cigaretės nuorūką ant grindų, užmynė ant jos avėto aukštakulnio „nosimi“, kuomet lėtai padėjusi rankas ant savo klubų, pasikėlė aptemptos suknės apačią, vien tam kad ši nemaišytu užsėsti vyrui ant kelių, šiuos apžergiant. Ką planavo, tą ir padarė. Po suknele neturėjo nieko, todėl leisdama tai pajausti Gomez‘ui, sukrovė šio rankas ant savo klubų, visą tą laiką nenuleisdama savo dviprasmiško žvilgsnio nuo jo veido. Liežuvis mikliai sudrėkino lūpas, kuomet Lili labiau pasilenkė prie Anthonio, ne vien priekiu, tačiau ir viso kūno „subangavimu“. Ir tuo metu kai atrodė kad mažu mažiausiai ji kibs į jo lūpas, staiga pakilusi ranka grubiai suėmė Anthony‘o žandikaulį. Panaudojo pakankamai jėgos, kad tai būtu jutimiškai nemalonu. Seksualumu dvelkiantis veidelis kaip mat įgavo piktdžiugos gaidelę. – O dabar paklausyk manęs įdėmiai berniuk. Tu užvirei visą šią nesąmonę, tu ją ir baigsi. Ta snarglė su benkartu kurį nešioja turi pradingti iš tavo gyvenimo. Ir nenorėk kad tuo pasirūpinčiau pati. Nes priešingai nei tau, Lockwood‘ais man atsikratyti yra vieni niekai. Jie tik du, nieko verti pasipūtę kvailiai. – Sujudinusi savus ryškius antakius, moteris kaip mat atitraukė ranką nuo vilkolakio žandikaulio, bet buvo panašu kad neketino taip greitai nulipti nuo jo „daikčiuko“ kuris buvo slepiamas po sportinių kelnių medžiaga. – Tu pasirinkimo neturi Anthony, o aš ne sumauta višta, kuriai gali sukti smegenys kaip panorėjęs.

Anthony jau buvo atsidures panasioje situacijoje ir ta syk viskas baigesi labai... labai ne kaip ji isimylejusios vilkes labui. Pats Gomez'as tada is balos islipo beveik sausas, mat jo ir Alvar santykiai tuomet buvo​ kur kas dalykiskesni. Jam tebuvo devyniolika ir apie joki intymuma tarp jos ir naujai i buri istojusio berniukscio nebuvo ne snekos. Dabar viskas buvo kitaip. Juodu siejo keista, kitiems sunkiai suvokiama fizine priklausomybe ir nors Tonis tvirtai tikejo, kad planui nusisekus jis paliktu ja uznugaryje, niekuomet nebesigreziodamas atgalios, tiesa buvo ta, kad net tapes hibridu ar alfa, jis vis tiek noretu ja dulkinti! Iejes pro duris jis is kart demesi atkreipe i tai, kad ji buvo persirengusi. Veikiausiai tam, kad padarytu jam ispudi ir tai neliko nepastebeta. Neissiduodamas jis nuzvelge tobula moters figura, kuria provokuojanti suknele tik dar labiau isryzkino.
Lili burys buvo kitoks. Ir ne vien todel, kad jam vadovavo moteris. Ne.Deretu pradeti nuo to, kad vilkolakiai, nuo senu senoves, nebuvo atskaluniski sutverimai. Istikimi it ju tolimi giminaiciai sunys, jie susirasdavo partveri ir retai savo sprendima pakeisdavo, taciau norintys priklausyti Alvar buriui, jie turejo si savo instinkta pazaboti. Tikriausiai todel, siam buriui priklause daugiausiai jauni, ambicingi vilkai. Tie, kurie panordavo sukurti seima, dazniausiai iseidavo i pensija, t.y. tapdavo omegomis. Kontraversiska alfos taisykle buvo gincytina, taciau faktai kalbejo patys uz save - jos burys buvo vieningas, stiprus ir gresmingas. Nezinia ar priverstinis susilaikymas nuo reguliaraus, meile paremto sekso turejo tam itakos, taciau jie visi klusniai jos paise. Visi, isskyrus Tony. Anksciau tai buvo elementarus jaunatviskas maistas. Dabar - daugiau su ambicijomis susijes reikalas.
Dar pries tai kai butu spejes atsisesti ten, kur jo jo is pradziu automobilio partrenktas, o paskui ir persautas kunas butu patogiai sudribes, jo link ''atriedejo'' dazniausiai uz Lili darbo stalo besislepianti kede. Debtelejes i mergina jis nebyliai pakluso, taciau akys isdave jo nepasitenkinima kai jis pagaliau prisedo. Placiai isskestos kojos ir i kelius paremtos alkunes buvo pozicija, kuria jis uzeme ketindamas isklausyti greiciausiai ne itin draugiskai nusiteikusios alfos, taciau jam netrukus teko atsilosti atgal. Jos veiksmai buvo tokie neprognozuojami, kad ta tikraja ta zodzio prasme, ismuse ji is veziu. Taciau ne ilgam. Kaip Lili ir buvo spejusi pastebeti anksciau, kazkas su Toniu buvo speje pasikeisti. Galbut tai amzius dare savo, galbut tai, kad pagaliau eme jai priesintis, bet jis buvo kur kas ryztingesnis. Kur kas vyriskesnis. Vos tik moteris ji apzerge, jo rankos kaip mat atsidure siai ant pasturgalio. Nepaisant to, kad buvo kaip reikiant prisidirbes, jis elgesi taip, tarytum ji jam priklause. Visai taip, kaip ji elgesi joa atzvilgiu. Nors nebyliai, jis neapkente jos uz tai, jog vartesi lovoje su tuo niekam tikusiu Santiagu. Ne karta susidures su minetu vilkolakiu vietinio baro tuolete, Tonis zinojo, kad Lili visa si laika turejo buti ne itin ''patenkinta''. Tiesiai i veida ispusti cigaretes dumai ji erzino, taciau jis to neparode, islaikydamas ta pati, gal siek tiek labiau primerkta, akiu zvilgsni nukreipta i josios. Alfos lupomis istarti zodziai absoliuciai ji sokiravo. Kaip ji, velniai rautu, viska issiaksino? Be jo ir Victorios tevu, apie jos nestuma absoliciai niekas nezinojo! Nuslepti to, kad jis buvo visiskai demaskuotas tapo nebeimanoma. -Is kur tu...-nespejes uzbaigti jis buvo nutrauktas kategorisko Alvar isakymo. -Jei viska zinai...-kai si pagaliau teikesi paleisti jo smakra, jis nusuko veida i sona. Cigareciu tvaikas niekada jam nepatiko. -Kokio velnio priemei mane atgal?-is padilbiu ziuredamas alfai i akis jis atrode piktas. Ne todel, kad jam butu buve emociskai sudetinga nutraukti jo ir jauniausiosios Lockwood santykius. Veikiau todel, kad jo paties eksperimentas patyre didziuli fiasko ir to pasekoje jam teks taikstytis su ''siknalaizio'' profesija norint ir vel igyti jos pasitikejima. Nesupraskit klaidingai. Tonis nebuvo besirdis. Tai, kad romanas su Victoria privalejo buti taip brutaliai nutrauktas tikrai jo nedziugino. Ji nebuvo del nieko kalta. Priesingai, jausti, kad kazkam tikrai, nuosirdziai rupi, buvo naujas, niekad lig siol nepatirtas jausmas ir galimas daiktas, kad tebuvo laiko klausimas kada pats beta butu emes jausti jai ta pati. -Tu manim nepasitiki, bet nori suteikti man antra sansa?-izuliai syptelejes jis emesi taktikos, kuria zinojo geriausiai. -Zinau, kad sulauziau viena pagrindiniu taisykliu, bet viena, ilgaliezuve, man kulka istraukusi beta, man pasnibzdejo, kad niekas is burio nezino, kodel buvau pasalintas,-primerktos jo akys idemiai tyre Lili veida. -Jei jie zinotu tikraja priezasti, tau tektu mane nudeti...-apatiniu nedevinti moteris su lig siais jo zodziais turejo pajusti jo tarpukojyje sukietejusi organa. -Vadinasi, anet zinodama, kad dulkinu kita, tu ketinai man atleisti?-provokuodamas jis akiplesiskai praskyre ir taip gilia jos iskirpte, leisdamas didelems, stangrioms jos krutims ''iskristi'' is sukneles. Pakeles akis jis stebejo moters israiska tarsi bandydamas numatyti kur bus nuprezta linija, mat po to ka padare, maziausiai tikejosi, kad jam bus suteikta galimybe ja ''padaryti'' net jei ji pati butu to norejusi. Liezuviu, letai, lyztelejes per sustangreti spejusi jos speneli jis ir vel atsilose. -Pazadu su ja nebesimatyti, bet ji ir jos vaikas liks gyvi,-jis puikiai jaute kokia susijaudinusi buvo virs jo esanti butybe kai keli jo paties pirstai svelniai perbrauke ties jos tarpukoju. -Tau paciai nenaudinga, kad musiskiai apie ja suzinotu,-jis buvo teisus, taciau labau, nei kadanors anksciau, jis rizikavo stumdamas savo paties alfa i kampa.Tam tikra prasme jis netgi ja santazavo. Juk suzinoje, kad ji leido jam sulauzyti viena pagrindiniu jos pacios taisykliu, jos burio vilkai geriausiu atveju imtu maistauti. -Tai mano kose. Leisk man viska sutvarkyti,-emesis sau labiau budingos taktikos, jis klastingai syptelejo. Ta jo sypsena buvo tokia miela, tokia nuginkluojanti. -Negaliu dar karta itverti tokio virsmo, Lili,-surimtejes jo tonas siek tiek pritilo. -Jei pazadi ir toliau man padeti, apie tai daugiau niekas nesuzinos. Prizadu tau,-tarsi tam, kad jo zodzia igytu daugiau itikinamumo, jis vel palinko arciau josios iskilumu.

Nereikia pamiršti to kad Alvar seksualinis apetitas visuomet buvo labai sunkiai patenkinamas. Kuomet vieni buvo priklausomi nuo etilo alkoholio, kiti haliucinogeninių medžiagų, ji labiausiai vertino kokybišką seksą. Tačiau apririboti „tuo vieninteliu“ ar tiesiog vyriška kompanija mažu mažiausiai neplanavo. Seksualinis gyvenimas buvo spalvingas, ne visuomet suprantamas senamadiškų pažiūrų individams, bet vertingas. Vos kelis kartus vilkolakė buvo pasidavusi avantiūrai priklausyti vienam asmeniui vienu metu, tačiau tokie santykiai neturėdavo ateities, mat trūko nepriklausomybės, o ir bandymas pasiskirti vienam, gana vargino. Ką sakyti apie tai kad „meilę“ įvardindavo kaip ne vien bereikalingą laiką ir energijos gaišimą, bet ir visišką vaikišką žaidimą, su ne pačia maloniausia pabaiga. Galimas daiktas todėl, dabar ji taip griežtai laikosi labai neįpareigojančių kontaktų su savo „išrinktiniais“ partneriais, nors ir draudžia kad šie be jos turėtu dar ką nors. Sakykime, kad mažiausiai trokšta kaip nors atsitiktinai užsikrėsti gonorėja. Ir šiaip kas nenori savo partneriui būti vieninteliu garo nuleidimo šaltiniu?
Stipriai laikydama Anthony‘io veidą už apatinio žandikaulio linijos, buvo pakankamai palinkusi prie jo, kad šis kuo puikiausiai turėjo jausti kaip į šio odą atsimuša šiltas iškvėpiams oras. Žvilgsnis lėtai judėjo per beta vilkolakio veido bruožus, nuolatos „užsikabindamas“ tai už vienos, tai už kitos detalės. Demonstravo savo dantų nešiepiantį, tačiau be proto dviprasmišką šypsnį, tarytum moters ne kiek nekliudytu tai, kad jis ne vien pažeidė jos pagrindinę taisyklę, bet ir pasirinko „išdavimui“ ne kažkuo geresnę už ją, mergaitę. Klausimas kuris užpildė kabineto patalpas, privertė ją paleisti vyro žandikaulį, tuo pačiu metu pakeliant akis į viršų. Tamsūs, veik juodi plaukai sukrito ant kairiojo šono, kuomet alfa moteris dar kartą subangavo, leisdama savo jautriausiai niekuo nepridengtai vietelei susiliesti su Gomez‘o pasididžiavimu, kuris per ploną svetimų kelių medžiagą jau tuomet ėmė reikalauti dėmesio.
Toliau aptariami įvykiai buvo aštuonių metų senumo, kuomet pati Lili Santánico dar nebuvo tapusi vilkolakių lydere, o savo malonumui dirbo šiame klube striptizo šokėja. Kadangi pasirodymai buvo pakankamai vykę, o jos vienkartiniai pasirodymai pritraukdavo lankytojus, ši turėjo savo konkretų laiką, bei buvo laikoma „vakaro perliuku“. Vieną tų vakarų klube pasirodė išskirtinės išvaizdos garbanė, per daug jauna iš pirmo žvilgsnio, ir per daug patyrusi, pažvelgiant į šios akių dugną. Kaip netipiška dailiosios lyties atstovėms, ji stebėjo šokančias merginas ir jau tą patį vakarą asmeninę pažintį pratęsė su Lili, pirmiausia galiniame klubo kieme, vėliau išnuomoto viešbučio kambaryje. Reikia pripažinti, kad tik moteris iš tikro žino, kaip suteikti kitai moteriai didžiausią seksualinį malonumą, remiantis savo asmenine patirtimi, jutimais. Visą tai vyko prieš Katherine Pierce-Lockwood susipažįstant su savo dabartiniu vyru, išliko tik vienos nakties nuotykiu, eksperimentu (Laura, special 4 you ;DDD). Dvi dominuoti trokštančios moterys, audringas seksas, nesiliaunantys stimuliuojantys prisilietimai, viso kūno bučiniai ir iš proto vedantis, kūną krečiantis orgazmas. Sekantis kartas, kuomet šios moterys susitiko antrą kartą, buvo prieš mažiau nei savaitę. Ir reikėjo pamatyti kaip stipriai suapvalėjo originaliosios vampyrės akys, kuomet ši suvokė su kuo turinti reikalų. Jos pasirodymas buvo nukreiptas į tai, kad jei ne žodžiais, tuomet jėga priversti Alvar paleisti savo mylimiausią „žaisliuką“. Žinoma, suprasti vampyrės motyvus buvo galima, ji bandė apsimesti tinkama motina, kuri linki savo vaikui geriausio. Bet prieš ką mes apsimetam, Katherine vargu ar iš viso galima įvardinti kaip gerą motina. Ji čiauškėjo apie tai, kad padarys viską, kad Gomez‘as prisiimtu atsakomybę už savo veiksmus, ir jei šis kategoriškai to atsisakys, tuomet privalės kankinančiai mirti. Kaip į visą tai reagavo Alvar? Nusijuokė. Kaip gi apgailėtina jai atrodė tai, kad akistatos su alfa moterimi tarp vilkų, užsimanė ne pati mergaitė, o šios motina. Lili buvo visiškai tikra tuo, kad ir pats Gomez‘as nenori pasitraukti iš būrio, vien tam kad galėtu vesti kažkokią mergaitę, kuriai dar pienas nuo smakro nėra nudžiūvęs. Viskas kas išsprūdo iš vilkolakės lūpų, buvo pasiūlymas nešdintis iš jos valdų dabar pat. Bet kur tau, Katherine buvo paruošusi dar vieną kortą, apie kurią tuo metu Lili niekuo nenutuokė. Nėštumas? Reikia pasakyti kad tai šokiravo kur kas labiau, nei galima įsivaizduoti. Gana buvo ir to, kad moteris žinojo apie tai kad jai priklausantis asmuo davėsi su kažkokia mažvaike. Tai kėlė pyktį, kraujas panašu kad galėjo užvirti venose bet kuriuo metu. Jos akių plyšiai siaurėjo, o rainelės taip ir troško pakeisti atspalvį. Tą vakarą vyko ne vien audringas piktžodžiavimas, tačiau ir ne ką švelnesnis susikibimas. Lili aiškiai davė suprasti kad nepaleis Anthony‘io, ir jei tam yra reikalingas karas. Ką gi, tebūnie. Baimės jausmo prieš originalią vampyrę, ir josios vyrą neturėjo ne kiek. Žinojo kad ji, bei būrys kurį laikė savo pačios rankose, buvo pakankamai stiprūs, pakankamai pagiežingi, kad sudorotu bet ką, kas tik stos skersai kelio. Į kabinetą įsiveržė keli vilkolakiai, jų tarpe buvo ir Santiago Cotrona. Originaliai vampyrei teko nuryti savo labai didelį ego, bei pabrukus uodegą pasitraukti šalin, taip ir negavus to ko nori. Lili aiškiai atrodė įpykusi, nors taip ir neištarė kodėl. Būtent nuo to vakaro ji ir ėmė intensyviai dulkintis su fiziškai neblogai sudėtu beta vilkolakiu. Tiesa, gal jo įnagis ir nebuvo toks didelis, kaip Gomez‘o, bet galėjo pasigirti meistriškumu dirbant liežuviu, kas nieko bendro neturėjo su iškalbumu.
– Shhh. Kaip viską sužinojau, turėtu būti tau mažiausiai rūpintis dalykas. Svarbiausia tai, kad žinau, ir ką ketinu su tuo daryti. – Tam tikru metu moters rodomasis pirštas buvo atsidūręs ant beta vilkolakio lūpų, tarytum ji troško kad jis nustotu uždavinėti klausimus, kurie ir toliau jį stums į duobę, iš kurios išlysti beveik neįmanoma. Klausimai kurie pasipylė toliau buvo pelnyti ir ne kiek nestebino. Tačiau su atsakymais tamsiaplaukė visiškai nesiskubino. Rankos kurios tam tikru metu buvo nuleistos, palengva pakilo, braukdamos per tą beformį džemperį, specialiai palytėdamos šautinį sužeidimą ir nusėsdamos tik ant pečių. Kone alkūnėmis lietėsi Gomez‘o pečius, vien tam kad šiam už nugaros galėtu nužvelgti savo aštrius, vilkolakiška formą įgavusius nagus. Buvo taip lengva dabar pat šiam nutraukti gyvybę, jei tik Albar būtu to norėjusi. Veide vėl prasiskleidė pašaipi šypsena, ir matėsi kad Lili aiškiai stengėsi susilaikyti nuo noro sukikenti.
– Nepasitikiu. Bet tai kad tau buvo suteikta galimybė sugrįžti atgal į būrį, nereiškia kad tuo pačiu gavai leidimą užsiimti senąsias savo pareigas. Savo kvailiojimu praradai vietą prie manęs, tačiau tarp likusių kol kas bus iš tavęs naudos. – Šiek tiek kilstelėdama antakius, specialiai nukreipia savo žvilgsnį į Anthony‘io veido išraišką, lyg būtu norėjusi nuskaityti kaip šis ketina priimti šias, „žaidimą keičiančias“ taisykles. Nuskambėjęs komentaras apie vilkolakius ir tai ką jie darytu, jei žinotu visą tiesą, privertė ją nusukti akis, bet tai kad kone tuo pačiu metu jos vilkėtas aptempiantis apdaras buvo sugadintas, nesukėlė jokios audringos reakcijos. Turint omeny tai, kad ji galėjo dabar pat nulipti nuo betos kelių, ir liepti šiam išeiti lauk. Tačiau elgėsi labai priešingai savo pačios žodžiams. Gal per daug išsidavė tai, kad turi silpnybę šio vyro gabumams lovoje. Visgi buvo per daug išdidi ir nepriklausoma, kad pripažinti kad šis jai yra reikalingas labiau, nei kada yra tai parodžiusi. Liežuvio susilietimas su atsikišusiu speneliu, privertė juodaplaukę lėtai sumerkti akis, pasitraukiant visu kūnu labiau į priekį. Pro sudrėkusias apatines lūpas praslydę betos pirštai, kaip man buvo sustabdyti. Suėmė jo ranką už riešo, bet tik tam, kad jis neturėtu net mažiausios minties patraukti iš ten savo pirštų. Nugara įgavo labiau pastebimą linkį, o ir visas josios kūnas ėmė judėti pagal negirdimą lėtą ritmą. Gilūs įkvėpimas, ir dar gilesnis atodūsis užpildė patalpas, nors jos mina ir nepasikeitė, neišdavė jaučiamo malonumo poveikio. Spręsti reikalus tuo pačiu metu, kuomet buvo sužadinama lytiškai, buvo įprastas dalykas. – Čia tu klysti Anthony. Jei bent vienas jų žinotu tikrąją priežastį, man teliktu stebėti tai, ką jie darytu su tavimi, prieš tau iškvepiant paskutinį oro gūsį iš mirštančių plaučių. Ir patikėk manimi, aš tai daryčiau su dideliu pasimėgavimu. Todėl, kaip supranti mano tyla naudingiausia tau. To dėka, tu vis dar gyvas. – Žodžiuose nebuvo blefo, alfa buvo visiškai tikra dėl to, kaip reaguotu šios pavaldiniai, jei žinotu kad bent vienas drįso pažeisti taisykles, kurios buvo nustatytos iš karto, prieš „kraujo sutartį“ įstojant į būrį. Gal tai tenkino ne kiekvieną, bet Lili žinojo kad antrai pusei atsidavę vilkai tampa silpni, išsiblaškę ir galiausiai niekam tikę. Jai gi reikėjo nuo proto nušokusių, ekscentriškų individų, kurie nesvarstydami puls kapotis plečiamos teritorijos, į ją įžengusių vampyrų, be kokios nors rimtos priežasties. Ir žinoma dėl JOS, savo „karalienės“.  
Anthony‘ui dar bandant statyti savo sąlygas, alfa viso labo dviprasmiškai išsišiepė, kuomet nesibaigiantys prisilietimai neleido šiai prasižioti kalbai. Pati vėl atitraukdama jo ranką nuo savo intymios vietelės, kilstelėjo prie savo veido, bei nieko netardama lūpomis apėmė vieną iš Gomez‘o pirštų, kuriuo šis neseniai lytėjo ją. Nulaižydama jį, lyg tai būtu nerealaus skonio ledinukas, iš kart po to, atitraukė rankas. – Tik pasižiūrėk kaip pradėjai čiulbėti. Aš savo sprendimą pasakiau, jei lieki su manimi, tuomet tos snarglės tavo gyvenime nelieka. Taip pat dingsta ir vaikas. Jei tave tenkina omegos statusas, žinai kur durys. – Tai susakydama tamsiaplaukė kaip mat nuleido akis į apačią, įvertindama situaciją, kuri „kalėsi“ pro sportinių kelnių audinį. Žinoma kad troško būti dabar pat grubiai pamylėta, bet, negalėjo leisti jaustis jam taip patogiai. Nulipdama nuo vilkolakio kelių, moteris kaip mat atsuko šiam nugarą, paeidama kelis žingsnius prie stalo. Nesiskubino „susitvarkyti“, veikiau specialiai tempė laiką. – Aš jau pasakiau, sedatyvus gausi iš kart po to kai sutvarkysi visą tą nesąmonę su hibrido šliundra. O kol kas, siūlau pasiruošti likusioms septynioms pilnaties naktims. Nes mažuti, tau mažumėle skaudės. – Tardama savo finalinius žodžius, ji pasisuko priekiu į akivaizdiai suvyriškėjusį vilkolakį, atitinkamai iš savęs išspausdama labiausiai gundantį balsą, kokį tik išgalėjo.

​Nieko keista, kad Lili Alvar siai akistatai buvo gerai pasiruosusi. Kad ir koks gudrus manesi esas Anthony, jo alfa visuomet buvo dviem, gal net visais trimis zingsniais priekyje. Ji neturejo silpnu vietu, o jos burio vilkai buvo pasirenge mirti, kad ja apsaugotu. Ji turejo absoliucia valdzia, bet nei vienas jos pavaldinys nesijaute isnaudojamas ar verciamas kazka daryti. Neitiketina kaip is paziuros trapi ir jauna moteris buvo pasiekusi svaiginanciu aukstumu​ apie kurias ne retas tegaledavo pasvajoti. Vienas tu svajokliu buvo Gomez'as. Ne veltui visa si laika vaikinas taip neresi is kailio bandydamas atsidurti kaip imanoma arciau tamsiaplaukes vilkes. Jis studijavo ja it sudetinga ir painu instruktaza, dejosi i galva viska, ko manesi prireiksias tuomet kai isaus diena nusitraukti bambagysle ir imti kurti savo paties kariauna. Taciau vienas neapgalvotas zingsnis ir viskas eme byreti lyg kortu namelis, pradedant tuo, kad i visa si jovala buvo itraukta jaunute, niekuo deta Victoria, baigiant tuo, jog jo silta vietele Lili pasoneje buvo perduota taip ilgai jos troskusiam Santiagui. ​
​Kiekvienas jos prisilietimas kele nemalonu skausma mat papilveje esanti zaizda tebebuvo zviezu​t sviezutele, taciau jis to neparode. Na neskaitant to, kad vienu metu visas jo presas nevalingai isitempe, o nosies snerves pakeite forma, igaudamos kiek didesne ovalia forma. -Tikrai manai, kad likusi burio dalis elgsis taip tarytum nieko nebuvo nutike?-klausimas buvo retorinis, t.y. nereikalavo atsakymo. -Jie taip pat kaip ir tu, manimi nebepasitiki...-jos ranka sustabde jo riesa sau ties tarpukoju. Rimtas jo zvilgsnis susitiko su jos. Akimirka jis delse. Erzino. -Tikrai ketini leisti man kartu su jais medzioti?-klastingai syptelejes jis emesi darbuotis pirstais ir sprendziant is pakitusio jos kvepavimo, jai tai labai patiko. Kalbedamas apie medziokle jis omenyje turejo vampyru galabijima. Priesingai nei iprasti vilku buriai. jie nelaukdavo kol kraujegeriai ims kelti jiems gresme ar dar blogiau, ka nors nuzudys. Kiekvienas i ju teritorija patekes vampyras automatiskai tapdavo ju medziokles taikiniu. Tonis visuomet likdavo uz kadro. Jo darbas budavo suorganizuoti taktini medziokles plana, paruosti saviskius, sudaryti palankiausias salygas, kad musio eigoje nenukentetu mirtingieji zmones. Vienavertus, toks Lili pasirinkimas buvo suprantamas, nes priesingai nei karstakosiai vilkai, Tonis pasizymejo itin saltakraujisku mastymu, beto buvo labai geras strategas, taciau kitavertus, ji uo paciu neautralizuodavo stipriausia savo komandos zaideja, pasodindama ji ant atsarginiu suolelio. Ji zinojo... o gal bent jau itare apie isskirtinius vaikio sugebejimus, taciau del suprantamu priezasciu venge istumti ji i situacija, kuri galejo isprovokuoti nekontroliuojama vaikino virsma.
Jos kunas nevalingai sutrukciojo ir nors ji niekaip neissidave, Tonis pernelyg gerai pazinojo jos kuna, kad lengvai galetu atskirti kuomet si patyre orgazma. Kampine, savimi patenkinta sypsena smestelejo jo veide pries tai kai jos liezuvis eme slysti jo pirstais. Savo elgesiu ji butu net ir impotentui sukelusi erekcija, ka jau kalbeti apie jauna vyra, kuris jau kuris laikas uzsiiminejo veikiau jau ''love making'' nei tuo tikruoju, laukiniu seksu.
-Lili,-sekdamas nuo jo atsiplesusia moteri akimis jis atrode labai, labai nepatenkintas ir to priezastimi buvo tikrai ne alfos noras, kad Lockwood atzala dingtu is jo gyvenimo. -As negaliu...-neigiamai papurtes galva jis tebesedejo. Neketino stoveti pries ja su ta akmens kietumo erekcija. Tik ne sio pokalbio metu. -As sianakt tik per plauka nenuzudziau zmogaus,-surimtejes jo veidas sunkiai slepe jauciamas emocijas. -Victorios nebeliks. Gali buti tikra, bet susimildama, turi man duoti tuos vaistus SIANAKT,-vilkolakis puikiai suprato, kad kazko reikalauti is isduotos alfos jis neturejo teises, taciau jo padetis is ties buvo vebiltiska. Pakiles nuo kedes jis priejo prie stalo. Jai atsisukus atstumas tarp ju ir vel sumazejo. Nepaisant to, kad jo galvoje minciu apie seksa nebebuvo, pirmas Lili ''pasitikes'' butent jo ''issikisimas''. Atsitraukes per kelis zingsnius jis nebepratare ne zodzio. Jo akys nervingai lakste po kambari. Bandyti ja itikinti pakeisti savaja nuomone butu tas pats kas pesiotis su pliku asmeniu, jis tai zinojo. Dar karta debtelejes i salta, ryztinga moteri jis jautesi nugaletas, sutryptas. Vienintelis galvoje besisukantis klausimas buvo - kaip? Kaip jam save pazaboti? Virsmo baime ji kauste, bet tuo paciu metu jam teko pripazinti, kad del susiklosciusios situacijos galejo kaltinti tik pats save.
Isejes is kabineto jis patrauke atgal i bara, kuriame vis dar sukiojosi anksciau mineta blondine. Pastumusi alaus buteli jo link ji neabejotinai bande atkreipti i save demesi, sulaikyti ji trumpam pasnekesiui. -Aciu...-alkunemis pasiremes i baro pavirsiu jis kilstelejo buteli, kurio neketino gerti. Gurkstelejes tik is mandagumo jis ketino traukti savais keliais, taciau moteris pasilenge, demonstratyviai pateikdama savuosius iskilumus tiesiai jam pries nosi. Jai buvo smalsu uz ka gi jis buvo linciuojamas, taciau viskas ko sulauke buvo kreiva Tonio sypsena. -Kodel tau nepaklausus pacios Lili,m?-izuliai vyptelejes jis pajuto kiseneje vibruojanti telefona. -Atleisk,-leisdamas suprasti, kad ketina atsiliepti, jis skubiu zingsniu isejo i galini kiema. -Dabar labai netinkamas metas,-kitame laido gale isgirdes Victorios balsa jis apsidaire noedamas isitikinti, kad jo niekas nesiklauso. -Siokios tokios problemos su Lili...Taip...taip,-atsiduses jis aiskiai nebuvo teigiamai nusiteikes. -Ka?...-staiga jo veido israiska pakito. -Ka cia pai...-gera minute patylejes jis tiesiog klause kas jam buvo sakoma. ''-As neesu tikra. Tiesiog nugirdaus juos snekant ir manau, kad turetum tai zinoti, Toni.'' -Paskambinsiu tau veliau, gerai?-jis atrode ne tik ismustas is veziu, bet ir labai susikrimtes. -Ir as,-pokalbis pagaliau buvo baigtas, o jis savo ruoztu, patrauke i netoliese esancia vaistazoliu kavine, kurio savininke ir 90 procentu darbuotoju buvo ne kas kitas, o baltaja magija praktikuojancios burtininkes.
Vos iejes pro duris jis buvo itariai nuzvelgtas geles laisciusios vikanes. -Man reikia paslaugos,-is dzemperio kisenes issitraukes ne plona rysuleli su kupiuromis, Gomez'as padejo ji ant vieno is staliuku. Kavine buvo tuscia. -Niekas apie tai nesuzinos. Tau rkalingi pinigai,-biznis akivaizdziai nebuvo labai klestintis, o ir pats interjero dizainas maldavo siokiu tokiu permainu. -O man reikalingas atsakymas,-ragana dvejojo, bet atrode susidomejusi. Nieko nelaukes jis pakeite vitrinoje esanti ''open'' zenkla i ''closed'' ir prisedes prie to pacio staliuko su pinigais, is pinigines issitrauke tevu nuotrauka. -Zinau, kad mano kraujas ir nuotrauka yra vieninteliai siam burtui reikalingi dalykai,-is apacios zvilgtelejes i vis dar dvejojancia moteri jis ant stalo gulejusiu ne itin astriu desertiniu peiliu isipjove sau i delna ir paragino ja pagaliau ryztis prisesti greta. Ragana vis dar dvejojo, bet nuolatos i pinigu kruvele nukrypstantis zvilgsnis bylojo, jog ji sutinka. Galop prisedusi ji pirmiausia susikiso ritineli sau i prijuostes kisene, o tada sueme vaikino riesa. ''-Niekas apie tai nesuzinos.''-grasinimas istartas tokios mulkutes moterytes lupomis atrode juokingas, bet Tonis viso labo linktelejo. Jo veidas buvo kaip niekad rimtas. Pradejusi murmeti burtazodi ji uzsimerke. Tonio kraujas eme kapseti ant stalo pavirsiaus suformuodamas dvi, plonas sroveles, kuriu viena is karto kryptingai eme teketi link nuotraukoje iamzintos Marisol. Kita, gi, pasuko salin taip ir nepalietusi nei nuotraukos, nei joje besisypsancio Gomez''o. Nuryjes seiles Tonis it nuplikytas istrauke ranka burtininkei is ranku. Nereikejo to istarti balsu, kad vaikinas suvoktu, jog Victoria sake tiesa. -Kas mano tikrasis tevas?-staiga pastebejes kaip perbalo burta neseniai atlikusi ragana jis klausiamai surauke antakius. Moters nosis kraujavo, o akys buvo iremintos i Toni taip, tarytum jis butu ne is sio pasaulio. -Kas?-nesuprasdamas ka tokio galimai isvydo ziniuone, jis pagaliau prarado kantrybe ir pastveres nuotrauka pasileido lauk. ''-Tavo tevas nera zmogus, Anthony...''-tai buvo paskutiniai jos istarti zodziai pries jam galutinai pasisalinant. Ir prriesingai nei galejo pasirodyti is pirmo zvilgsnio, jis kuo puikiausiai ja girdejo. Ta nakti buvo susauktas raganu susiburimas. Klauso anuke jokiu budu neturejo isvysti sio pasaulio.

Alfa vilkolakė atrodė neperkalbama, neperlaužiama, tarytum dabar jos gyvenimo užduotimi buvo tai, kad beta vilkolakis būtu nubaustas už nusižengimą kurio nebuvo įmanoma atleisti. Tačiau nejaugi tai buvo tik būrio taisyklės, ar ji tikrai jautėsi šiek tiek įskaudinta minties, kad jo dėmesys tam tikrą laiką buvo atiduodamas kitai moteriai, kurios nelaikė net savęs verta? Šaltas žvilgsnis ir tyla, kuri buvo užpildžiusi patalpas kalbėjo už save, ji neketino perduoti „sedatyvo“ kuris apsaugotu Gomez‘ą nuo to, ko šis baiminasi labiausiai. Žmogiška auka, negalėjimas savęs sukontroliuoti ir didžiulis grobuoniškas troškimas, visą tai buvo nurašoma į „bausmę“ už tai kad beta vilkolakis nepakluso, kuomet šiam buvo liepta nenusižengti. Bet kiek tame buvo tiesos, atsakyti negebėjo net pati Alvar.
Tamsiaplaukė kabinete liko viena, ir tiesą pasakius tą akimirką visiškai nesijautė prasikaltusi. Žinoma, elgėsi labai negailestingai, tačiau kito pasirinkimo nebuvo. Be Anthony‘o jos rankose buvo laikomi ir kitų vilkų likimai, kuriems derėjo pamatyti pavyzdį to, kad arba tu būriui atsiduodi visapusiškai, arba tu esi silpnas ir nepageidaujamas. Alvar apranga buvo „sugadinta“, o kadangi jos lytinis troškulys dalinai liko patenkintas, ji kaip mat patraukė prie tos pačios sienoje įmontuotos spintos. Besirinkdama kitus drabužius, ji netrūkus liko nuoga. Žvelgiant iš šalies, moters kūnas atrodė tobulas, pradedant nuo moteriškų formų ir baigiant povyzą, kurią ši buvo pasirinkusi. Netrūkus apranga buvo pasirinkta. Nieko keista, kad kiekvienas jos vilkimas apdaras dvelkė seksualumu, išryškino josios kūno formas ir odinė „aptempė“ ją visą it pirštinė plaštaką. Ketino kuriam laikui apleisti naktinio klubo patalpas, vien todėl kad iki atidarymo turėjo daug laiko, tad sėdėti tarp keturių sienų ketino mažiausiai. Pasiekdama kabineto duris, moteris buvo priversta sustoti, mat už jų stovėjo prieš tai minėtasis Santiago Cotrona. Vienas tvarkingų antakių šoktelėjo viršun, kuomet ji vėlgi griežtai atrėžė.
– Aš užsiėmusi, savo reikalus turėsi atidėti kitam kartui. – Aiškiai parodydama, kad neketina gaišti savo laiko intrigoms, su kuriomis akivaizdu pasirodė beta, ji planavo prasistumti, nukeliaudama iki savo prašmatnaus automobilio. Tačiau vilkolakis pasirodė esantis labai įkyrus, kuomet išreikalavo vos kelių minučių dėmesio. Neva turėjo labai svarbią priežastį ją sulaikyti, ir Lili pavarčiusi akis, žengė vos kelis žingsnius atgal. Cotrona aiškiai buvo nepatenkintas, kalbėjo su pastebimai pakeltu tonu. Panašu kad vyrą ne juokais užkabino tai, kad jo planas sunaikinti Anthony neišdegė. Negana to, jis jautėsi „užgautas“ minties, kad Alvar vargu ar buvo pakvietusi betą tam, kad aptarti „verslo reikalus“, jo dabartinę padėtį ir panašius niekus. Vyras buvo aiškiai įkaušęs, bei šiuo metu visiškai netraukė Alvar. Ji troško kad šis pokalbis būtu baigtas dar nepradėtas. Pasipylę kaltinimai, priekaištų forma į jos adresą, sukėlė pašaipų juoką. Tikrai, kvatojosi žiūrėdama į jį, bei negalėdama patikėti kokie gi vyrai būna bukagalviai, kuomet galvoja ne galva, o pimpalu. Jis raudonavo iš pykčio, kuomet per daug žeminančiai priėmė savo apeliacinius paliepimus kad Gomez‘as būtu mažu mažiausiai išvarytas lauk iš susiformavusio būrio. Juk nuoširdžiai manė kad jam dingus, o vėliau prisidirbus, jis laisvai užsiims šio vietą ir galės „užsidirbti“ ne vien puikius pinigus, sėdėdamas prie stalo, bei galės dulkinti JĄ, vos tik to užsimanys. Dabar tapo aišku, kad tai te buvo pavaduojančios pareigos, kurios tapo nieko vertomis, vos tik čia sugrįžo laikinai iš būrio išmestas beta. Lili greitai pavargo nuo šios vaikiškos pavydo scenos, planuodama jį palikti ir toliau čiulbėti su pačiu savimi, tačiau čia pat prie durų buvo sugauta už dilbio. Pasinaudodamas savo fiziniais duomenimis, Cotrona kaip mat patraukė ją prie savęs, vėliau pakankamai stipriai pastumdamas savimi durų link. Užrakino jas iš vidaus, tuo pačiu metu ištraukdamas raktą iš spynelės. Vyro rankos ėmė slysti alfa vilkės kūnu, nemaloniai, nenorimai. Lūpos lietė jos kaklą, kuomet rankos suspaudė apvalias krūtis. Tamsiaplaukė taip stipriai pasišlykštėjo tuo, kad stipriai pastumdama jį, su didžiule pašaipa kaip mat tėškė tai, kas tuo metu sukosi mintyse.
– Pasitrauk. Patikėk, tavo mažas pimpalas nėra toks geras, kad norėčiau su juo pažaisti dar kartą. Sumautas niekam tikęs idiotas... – Pamiršo tai, kad durys buvo uždarytos, todėl, pasisukdama kaip mat patraukė į save rankeną, kuri panašu neketino pasiduoti. Žinojo kad ne vienas jos būriui priklausantis vilkolakis nesugebės jai prieštarauti, jos įtaka buvo didžiulė. Bet panašu kad Cotrona taip pat nebuvo labai jau linkęs būti laikomu „šiukšle“. Jis vėl ją grubiai atsuko į savo pusę, ir ji net nespėjo numatyti to, kad iš karto po šio veiksmo sulauks vyriškos rankos, jėgos, smūgio per savo „pasipūtimo“ kupiną veidelį. Krito. Velniai griebtu, taip stipriai ėmė spengti ausyse, kad moteris paprasčiausiai kelias sekundes net nesugebėjo suvokti ne vien to kas čia įvyko, bet ir tai, kur aplamai dabar buvo. Toks jausmas kad kuriam laikui „atjungė“ smegenys. Ir ne, tai nebuvo pirmas kartas, kuomet prieš ją buvo panaudotas smurtas. Būnant vilkolakių vedle, ji ne kartą buvo susidūrusi su vampyrais, kurie aiškiai buvo nusiteikę priešiškai. Ką kalbėti apie seniausią pasaulio profesija, kurią teko užsiimti prieš daug metų, vien tam, kad išgyventi, tam, kad galu gale „sukurti“ sau vietą po saule. Jis apžergė ją, nuveldamas kažką panašaus į tai, kad ji priklauso jam, ir jis yra nusiteikęs tai parodyti. Kažkas tokio, juk sukosi galva, ir buvo sunku susikoncentruoti į tai kas buvo sakoma. Vilkolakiui pasilenkus, moteris į gautą smūgį pasistengė atsakyti savu. Po nagais pasijuto drėgnumas, svetimos odos sluoksnis susimaišęs su jojo krauju. Atrodo kad perdreskė jo veidą, o gal kaklą. Už tai pasipylė dar keli smūgiai, vienas stipresnis už kitą. Jis talžė ją taip stipriai, taip ilgai, kad galiausiai nebe sulaukė atgal pasipriešinimo. Tamsiaplaukė moteris gulėjo ant pilvo, burnoje jautė kraujo skonį, ir nuoširdžiai negebėjo ne vien iššaukti virsmo, bet ir kaip nors morališkai pasipriešinti. Bandė, tikrai, tačiau šiuo metu buvo pernelyg silpna. Jis vėl pasilenkė, šį kartą iš nugaros suplėšydamas jos vilkėtą raudoną suknę, vien tam kad priėjimas būtu lengvesnis. Nuplėšė kelnaites, ir netrūkus spjaudamas ant kelių savo pirštų, sudūrė juos su moters tarpukoju. Tikėtis kad ji natūraliai sudrėks buvo visiškai neįmanoma, todėl jis pasinaudojo „triuku“ kuris suveikia tuomet, kai gamta ima priešintis natūraliai, norimai sueičiai. Viena ranka spaudė jos galvą prie žemės, kita ranka atsegė savo kelnes, nepilnai šias nusmaukdamas. Priešingai nei tamsiaplaukė, jis buvo be proto sujaudintas, suėmė savo stipriai paburkusį „kotą“, bei be jokio perspėjimo įėjo į josios vidų. Fatališka moteris jautė didžiulį pažeminimą, sueitis jai neteikė malonumo, ir galima prisiekti kad jam „sukišus“ į ją savo „pasididžiavimą“ ji skausmingai aiktelėjo. Netrūkus po to, kai seksualinis judėjimas tapo labiau intensyvus, labiau grubus, ji stipriai suspaudė lūpas, vien tam kad neparodyti silpnumo, vien tam kad nepradėti šaukti. Springo savo pačios krauju, iš stipriai praskeltos lūpos, tačiau neišleido ne garso. Visas jos dėmesys buvo nukreiptas į vieną tašką, vien tam kad kol vyras nebaigs, ji galėtu bent mintimis iškeliauti į bet kurią vietą, labiausiai nutolusią nuo šios. Lytinis aktas netrūko ilgai, jis baigė dar greičiau, nei kad buvo galima tikėtis. Spėjo ištraukti prieš pat akimirka, kuomet sėkla ištryško ant josios juosmens. Jautė tą šiltą „koncentratą“ ant savo odos. Sumerkė akis, ir nebyliai išlaukė akimirkos, kuomet jis nusišlostęs prakaitą nuo kaktos, pakilo ant kojų. Vyras neblaiviai lemeno kažką apie tai, kad ji būtu gera „mergaite“ ir išlauktu sekančio jo pasirodymo, prieš tai susitvarkiusi savo dailų veidelį. Trenkė durimis, kuomet pasitraukė iš kabineto prie baro. Jautėsi esąs TIKRAS vyras, gyrėsi tuo kad nuo šios dienos jis turįs daugiau privilegijų, gėrė ir vaišino visus aplinkui.
Lili liko kabinete viena, kuomet atsikelti buvo nepaprastai sunku. Jos išdidumas, jos sukurta „karalystė“ buvo sutrypta su lyg akimirka, kai ją pasinaudojo. Atsisėdo, nugara atsiremdama į tas pačias duris. Visas kūnas pasidavė stresui, imdamas drebėti. Virpančių rankų pirštai susmigo į plaukus, kuomet beviltiškumas „paėmė viršų“ prieš jos pačios valią. Nežinia kiek laiko praleido taip sėdėdama, pakankamai kad visas tas drėgnumas ant nugaros nudžiūtu. Visą kūną maudė, buvo be proto šlykštu. Tačiau pakilti vienaip ar kitaip buvo privalu. Ji nusigavo iki vonios kambario durų, už kurių pasislėpdama su visais suplėšytais drabužiais nusigavo į dušo kabiną. Stengėsi laikytis „vyriškai“, tačiau silpnumas taip ir troško užvaldyti jos būseną. Prie kūno prilipę drabužiai galiausiai buvo nuimti, pamesti kabinoje, po kojomis. Iš dušo galvutės bėgantis vanduo, atsimušantis į jos veidą, pakeitė spalvą, todėl atsidurdamas po kojomis jau buvo rausvas. Nežinojo kaip stipriai visas tas įvykis buvo akivaizdus, bet aiškiai neketino niekam pasirodyti bent iki tos akimirkos, kuomet sugebės nuslėpti žymias po šaltos kalės veidu ir didžiuliu sluoksniu makiažo. Vanduo neramino, viso labo suteikė peno pagalvoti, pasiduoti atsiminimams, kuomet pati priklausė vyrams, turėjo vykdyti jų paliepimus ir jei kartais nesugebėdavo padaryti kaip troško jų iškrypusios fantazijos, gaudavo velnių. Štai kodėl ji taip sparčiai pabėgo nuo savo pačios praeities, neleisdama net to, kad kalbos pasiektu ateitį. Nežinojo ką reikės padaryti su Cotrona, juk leisti visiems sužinoti apie tai kas vyko vos prieš kelias minutes, būtu savižudiška. Išeidama į vonios, tamsiaplaukė įsisupo į lengvą chalatą. Tik trumpam dirstelėdama į savo atvaizdą veidrodiniame „paveiksle“. Po akimi buvo nusidrėkusi mėlynė, apatinė ir viršutinė lūpos buvo skilusios, o ant kaklo matėsi smaugimo žymės. Neigiamai papurčiusi galvą, alfa patraukė link sofos. Tos pačios, kurios neleido užsiimti pakilus saulei turėtam svečiui. Paėmė cigarečių pakelį, prieš sukrisdama ant minkšto, odinio baldo. Suspaudė kojas, ir užsirūkydama pelenus kratė tiesiai ant grindų. Kaupėsi ašaros, ir velniai griebtu, šleikštulys nesitraukė. Vieną cigaretę keitė kita, o tą dar kita. Kažkuriuo metu ji stipriai palinko link šoninės atramos, ištiesdama ranką su vis dar smilkusia cigaretę. Dūmai daugiau nebe „lindo“, tačiau šiuo metu tai visgi buvo vieninteliu dalyku, kuris padėjo jai bent kiek nulaikyti save nepraskystant. Akys nukrypo į stalo pusę, pirmame stalčiuje nuo viršaus gulėjo šaunamasis ginklas. Niekada nenaudotas, tačiau visuomet užtaisytas. Stiklinės, „negyvos“ akys išdavė tai, kad ji patyrė savotišką „traumą“, ir dabar išgalėjo galvoti tik apie tai, kaip paima tą šaltą ginklą, bei prikišdama vamzdį tiesiai prie beta vilkolakio sprando, nuspaudžia šaunamo ginklo gaiduką.

Reikia pripazinti, kad jei butu turejes laiko, Anthony tikrai butu sedes i pirma lektuva skridusi namo. Taciau nelemta menulio pilnatis buvo jau visai cia pat ir jis vis dar nebuvo sugalvojes kaip ja isgyventi. Tiesa sakant, Anthony vylesi, jog Lili tiesiog nori ji pamokyti, ivaryti streso. Juk galu gale jiedu buvo draugai. Deretu pamineti, kad pries pradedami bendrauti intymiai, pirma jie tapo biciuliais. Jai patikdavo inovacines idejos, kuriu jaunas vyrukas turejo absciai, o ir jam tuo metu jos draugija patiko visai ne todel, kad jis butu troskes su ja pasimyleti. Jie anaiptol nebuvo panasus, taciau turejo marias bendru pomegiu todel temu pokalbiams taip pat atsirasdavo. Kitiems vilkams nuo pat pradziu atrode, kad Tonis megina jai prisigerinti, nes is paziuros niekuo neipatingas vaikis neatrode daug zadantis kovos lauke ar uz jo ribu. Kitaip sakant, jis nebuvo naudingas nedideliai ju bendruomenei taip, koks naudingas jis buvo paciai Alvar. Alfai uztekdavo uzsiminti apie jai patinkancia automobilio marke ir menesio gale Gomez'as jau darbuodavosi garaze, keisdamas neseniai nuvarytos masinos numerius, perdazydamas josios isore ir panasiai. Jis is ties neresi is kailio noredamas jai itikti. Anthony dekingumas Lili uz tai,jog si rado laikina buda kaip sukontroliuoti jo virsma, netruko peraugti i slapta susizavejima, kuris pasirodo buvo abipusis. Pries beveik metus laiko, kai tepaluotas ir suprakaitaves jis persirenginejo po ilgos dienos Alvar priklausanciame garaze, ji uzklupo ji nepasiruosusi, bet galbut tai ir buvo jos ''arkliukas''-jaunas ir nepatyres, is paziuros naivus jis buvo tikru tikriausia priesingybe lig tol jos gyvenime figuravusies vyrams. Ja pasinaudoti siekusiems, prostitutes musti megusiems bukaprociams, kuriu dar jauna tamsiaplauke savo gyvenime buvo spejusi sutikti labai daug. Per daug. Anthony buvo kitoks jau vien tuo, kad nuo pat mazumes buvo mokomas gerbti moteri, siukstu nenaudoti pries ja jegos. Tas pirmasis judvieju kartas is ties isimine lig tolvos su keliomis moterimis miegojusiam Gomez'ui. Seno mustango kapotas, veliau jo salonas... jie mylejosi taip, tarytum nebutu to dare visa amzinbe, tarsi rytoj butu isaususi pasaulio pabaiga ir siandiena buvo paskutine proga tuo pasimegauti. Tiek ji, tiek jis is karto suprato, kad bent jau fiziskai, yra vienas kitam tobulai sutverti. Laikui begant sekso kokybe tik gerejo, o tai savaime suprantama atitinkamai didino judviejupriklausomybe vienas kitam. Ji norejo, kad jis vieuomet butu salia, visuomet pasiekiamas, o jis savo ruoztu, plusejo is peties, kad paliktu jai kiek imanoma geresni ispudi tuo paciu ir pats patirdamas nesuskaiciuojama kieki orgazmu. Jiems nebuvo netinkamo laiko ar netinkamos vietos. Velniai girebtu, jei ne apsauginis, jiedu butu pasimyleje vieno supermarketo namu apyvokos prekiu skyriuje, ant vienos is parodomuju lovu jei tas suknistas apsauginis nebutu nusprendes dar karta apeiti parduotuves pries ja uzrakindamas nakciai...
Po pokalbio su ragana Tonis grizo atgal i kluba. Tranki muzika buvo uzpildziusi sale kai jis iejes per pagrindini iejima susidure su keliais pirmaisiais klientais. Ryztingai pasileides Lili kabineto link jis is kart buvo sustabdytas tos pacios didziakrutes blondines - Candice. Apkabinusi ji per kakla barmene perrekdama muzika bande ji perspeti, kad bus geriau jei sis palauks cia, bare, kol Lili bus...laisva. -Candy, as neturiu laiko. Ka pati cia darai?-uz baro sukiojosi kitos barmenes, kurios kiekviena menesi pavaduodavo cia dirbancias vilkolakes. Ji dviprasmiskai syptelejo, taciau jis neketino veltis i tolimesnes kalbas. -Man reikia su ja pasikalbeti...-prasiskverbes pro vis didejancia klubo lankytoju minia jis nusigavo i prietemoje skendejusi kolidoriu, paskui patrauke laiptais i rusi, kur ir buvo Lili kabinetas. ''-Alvar uzsiemusi,''-suriaumojo tas pats, ana kart jo vidun ileisti nepanorejes apsauginis. -Lili?!-nepaisant to, kad raumenu kalnas jau stume ji lauk, jis neketino nusileisti. Pasigirdes bildejimas ir vyriskas balsas, veliau prislopinta Lili aimana, priverte Tony nusterti. -Paleisk mane,-pries tai entuziastingai priesinesis, dabar vaikinas pats zenge atbulas. -As iseinu,-pagiezingas jo zvilgsnis ir toliau buvo nukreiptas i duris, uz kuriu akivaizdu kaip diena jo alfa ''davesi'' su Santiagu.
Grizes atgal i bara jis stabtelejo bare. Jam reikejo isgerti. Iki pilnaties buvo like vos kelios valandos, o jis ne tik, kad nezinojo ka su savimi darys, bet ir neturejo nieko, su kuo butu galejes pasikalbeti apie tai ka visai neseniai suzinojo. Sia akimirka Lili jam kele pasibjaurejima. Ne todel, kad butu ja idealizaves kaip moteri. Ne. Jis ir anksciau zinojo neesantis vienintelis jos partneris, taciau begant laikui jo savininkiskumas jos atzvilgiu augo ir jis eme joje iziureti ta gyvenimo anaiptol nelepinta asmenybe, kuri jam... tikrai patiko. Nepaisant visu savo minusu, nepaisant tokalisko fasado ir pasileidusio budo. Ji buvo totalus jo motinos kosmaras ir vis vien ji trauke. Galbut tai tebuvo vaikiska uzgaida, o gal priesingai... Tai nebuvo aklas susizavejimas kuomet esi toks isimylejes, kad nematai antrosios puses trukumu. Priesingai. Siuo atveju jis zinojo apie ja labai daug ir didzioji dalis faktu anaiotol nekele jam susizavejimo, bet jis vis vien norejo buti salia, vis vien norejo ja ginti, net ir po to kai ji paliko ji likimo valiai, paliko ji susidoroti su virsmu, kurio jis bijojo labiau nei pacios mirties.
Beta nebuvo spejes ipuseti pirmojo Jack Daniel's & coke kokteilio kai is kolidoriaus puses eme sklisti garsus Santiago juokas. Jis ir keli jo sebrai atrode kaip reikiant ikause. Zvilgtelejes ju pusen, Tonis ir vel nudelbe akis i savaji gerima noredamas likti nepastebetas ir tuo labiau neuzkalbintas. Controna elgesi kaip futbolo rungtynese finalini ivarti imuses zaidejes - dalino ''high fiv'us'' ir state gerimus. Visa tai pykde Gomez'a ir jis jau buvo ketianntis is cia pasisalinti kai staiga Santiagas ji pastebejo. ''-Eiiiii, tik paziurekit ka mes cia turim!''-beveik desimcia metu uz ji vyresnis beta ir jo draugai patrauke link kiseneje smulkiu ieskojusio Tonio. Ignoruodamas ji snekinanti burio nari jis pasisuko eiti, taciau vienas ju is kart pastojo jam kelia. ''-Kur susiruosei, suski?''-kiek maziau dziugus Contronos balsas eme ne juokais ji erzinti, bet Tonis laikesi is paskutiniuju. -Atsok,-padejes pinigus uz gerima ant baro stalo jis prasistume pro vilkus tam, kad patrauktu laukan, taciau neseniai Lili isprievartaves beta anaiptol nebuvo pasiruoses sio pokalbio uzbaigti ar tuo labiau, zubaigti graziuoju. Pasivijes Toni jau prie avarinio isejimo, jis isejo laukan kartu su juo. Is paskos atseke ir dar keli smalsuoliai. ''-As su tavim kalbu...''-stveres Toni uz atlapu Santiagas ireme ji i netoliese pastatyto automobilio sona. -O as sakiau tau atsokti!-prarades savitvarda Gomez'as stumtelejo burio nari atgalios, toliau nuo saves. Staiga jo demesi patrauke keli akivazdus idreskimai ties vyro kalu ir nubrozdinti desiniosios rankos kumsciai. Kazkas, galbut nuojauta, priverte Toni veikti neapgalvotai. Nic nieko nepaaiskines jis pasileido atgal i kluba, taciau tik tam, kad butu sustabdytas tarpduryje. -Ka jai padarei?!-pasokes atgal ant koju is kart po to kai buvo Santiago parblokstas atgalios jis nebeatrode toks linkes nuleisti visa sita pokalbi negirdomis. -Priesiekiu jei...-suemes nubrozdinta vaikino kumsti jis nespejo baigti sakinio nes laisvoji prievartautojo ranka smoge jam i zandikauli. Tonis nebuvo pasiruoses ir tai akivaizdziai pamalonino stebejusiuosius. ''-As ja isdulkinau. Ir jai tai velniskai patiko,-''issiviepes vyras netrukus po savo teiginio sulauke Anthony atakos. Nereikejo buti detektyvu, kad suvoktum kas turejo ivykti Lili kabinete. Ji mego grubu seksa, bet tik ne toki kurio metu jega ar smurtas butu naudojami jos pacios atzvilgiu. Alvar buvo patyrusi uztektinai smurto, kad tai seksualiai ja sujaudintu. Tonis tai zinojo. Dar karta patraukes iejimo link jis ir vel buvo uzpultas is nugaros, taciau si syk jis buvo tam tam pasuroses. Toliau sekusios vyru mustynes nebuvo iprastos. Vyrai netruko pasidabinti antzmogiskais nagais ir iltimis tam, kad kuo brutaliau vienas kita suzeistu, zinoma. Galbut viskas ir butu pasibaige keliais luzusiais kaulais, taciau Santiagas su savo vyrais nepaliove jo provokuoti kol galop, likus vos pusvalandziui iki vidurnakcio, Gomez'as tarsi ibestas sustojo uzversdamas galva i dangu. Skaistus ir apskritas menulis apsviete vidini klubo kiema it zibintas. Kai beta grazino savo zvilgsni ties aponentu, jis atrode kitoks, piktdziugiskas. Dar kelios akimirkos ir finalini judvieju susikibimas priverte visus mustyniu dalyvius nusterti - parverstas ant zemes Tonis griudamas atbulas, sugriebe Santiaga. Vyras bergzdziai bande atplesti jaunesniojo vilko rankas, kuriu astrus nagai buvo speje persmeigti jojo nugara it karstas peilis sviesta. Netrukus prievartautojas liovesi priesinesis. Jo kunas tiesiog eme ir suglebo ant paties Tonio. Visi sulaike kvapa. Nei vienas nedriso artintis. It bulviu maisas Cortana buvo nustumtas salin tam, kad pakiltu jis - nugaletojas... Taciau kazkas buvo ne taip. Anthony veidas buvo suteptas krauju, o jo burnoje svytincios iltys labiau primine vampyro. Netrukus pasigirdo moteriskas klyksmas suvokus, kad Santiagas ne siaip sau prarado samone. Jis buvo nebegyvas. Didziule plestine zaizda vyro kakle sunkiai kraujavo, o kraujas varvantis Tonio smakru nebuvo jo paties... Visi ivikio liudininkai pagauti soko apsupo velioni. Visi tik ne jis. Anthony pasinaudojo proga ir... dingo.

Tuščias žvilgsnis, nukreiptas į stalo pusę užsiliko ilgam. Tamsiaplaukė moteris ilgai svarstė kaip derėtu paaiškinti savo veiksmus, jei josios rankose visgi atsidurs revolveris ir ji be jokio perspėjimo pristatys vamzdį tiesiai prie Cotrona sprando. Vienas spūstelėjimas ir jo gyvybė bus nutraukta amžiams. Gal su tokiais tarakonais, kurie neišgali gauti moters sutikimą seksualiniam kontaktui, kitaip ir neįmanoma susidoroti? Tos realistinės minčių fantazijos leido Alvar net pajusti kaip nemata kraujo čiurkšlė atsitrenkia į jos sužeistą veidą. Kaip tas skystis patenka ant jos lūpų, ir ji net nesvarstydama apie moralės normas, jas nusivalo liežuviu. Dievaži kaip vilkolakė dabar troško sunaikinti tą padugnę. Tas noras buvo kur kas didesnis, nei mažamečio vaiko norima dovana Šv. Kalėdų proga. Nepakeisdama pusiau gulimos pozos, ji jautė kaip stipriai maudė jos kūną, pradedant šonkauliais, kuomet skausmingai krito ant plytelėmis iškloto grindinio, veidą nuo susidūrimo su vyriškos rankos kumščiu, bei jautriausią bet kurios moters kartelę, nuo visiškai nepageidauto sekso. Bet kuri kita greičiausiai po tokio įvykio pasišlykštėtu visais vyrais, jų elgsena ir tuo forma keičiančiu dešrigaliu, kuris ne visuomet yra kišamas ten, kur leidžiama. Tačiau ne Lili. Ji ne kartą buvo atlaikiusi panašius incidentus, tačiau tuomet pati dar neįsivaizdavo kad prabėgus keliems metams, sugebės ne vien tapti vilkolakių alfa, bet ir atsidaryti nelabai švarų verslą, kuris atneš didelius pinigus, už kuriuos galima nupirkti bet ką. Juk jau seniai yra žinoma kad nuperkama yra viskas, tiesiog kaina dažnai skiriasi. Kad yra priešingai, gali sakyti tik tie, kurie ir patys nežino kol kas, kiek yra verti.
Žinoma, galima sakyti kad geriausia nėra nuryti kartėlį ir pagaliau pripažinti tai kas tau nutiko bent siaurai auditorijai. Išsakant savo problemas balsu, kaip ir laikoma pirmu žingsniu į „pasveikimą“. Tačiau kalbėti apie patirtą pažeminimą ji neketino net su tam tikra prasme artimiausiu jai asmeniu. Jos veidas buvo išmargintas skirtingais sužeidimais, o ant kaklo liko kito asmens rankų žymės, nuo vykdyto smaugimo. Visgi Alvas buvo visiškai tikra tuo, kad joks beta neleis sau prabangos paklausti „kas nutiko?“, jei matys kad pati jų „karalienė“ neketina apie tai kalbėti. Sudėdama visas savo pastangas (emocines) į tai, kad pakilti nuo sofos, palengva kryžiuodama vieną koją po kitos, nusigavo iki prieš tai minėto darbinio stalo. Pirmasis stalčius buvo pravertas vos tik moters pirštai susilietė su rankena. Aiškiai, lyg tyčia matomoje vietoje paliktas ginklas, atsidūrė Lili rankose. Jai buvo nesvarbu tai, kad jos veiksmai gali sukelti tam tikro pobūdžio maištą. Bet velniai griebtu, tas suskis nusipelnė mirtinai supūti, kaip niekam nereikalinga piktžolė. Ranka laikanti ginklą buvo aiškiai atpalaiduota, kuomet nesivargindama persirengti (kaip pamenam moteris vis dar vilkėjo trumpą, šilkinį chalatą, tradiciškai juodos spalvos), apleido savo kabineto sienas. Dar koridoriuje žvilgsniu susidurdama su šviesiaplauke beta, kuri visuomet per aplinkui stengėsi prisitrinti prie Gomez‘o. Matė kad kiek kvailoko mąstymo moteris pastebėjo laikomą ginklą, kuomet Lili pakeldama laisvą ranką rodomąjį pirštą pridėjo prie savo nuo smūgio ir kelių žaizdelių patinusių lūpų. Nebylus paliepimas niekam nieko nesakyti, buvo palydėtas dar didesnės nuostabos iš josios pusės. Alfa ir toliau ėjo į priekį, tai laisva ranka prisilaikydama sienos, tai turėklų vedusių į pagrindinę naktinio klubo salę. Nebuvo sunku nepastebėti to, kad didžioji dauguma vilkolakių buvo pasišalinę, ir tik tam tikru pasigirdęs moteriškas riksmas, privertė tamsiaplaukę paspartinti savo žingsnį. Prasibraudama pro minią žmonių, atvykusių čia pasilinksminti, pasimėgauti lengvai prieinamų moterų kompaniją, gauti kvaišalų ir šiaip pabūti kitokioje aplinkoje, nei yra kasdien. Patekdama į vidinį, tik personalui skirtą kiemą, moteris aiškiai nustėro, kuomet prieš šios akis atsivėrė vaizdas, kaip ant šalto asfalto sukrenta Cotrona, o visas kruvinas nuo jo pasitraukia Anthony. Nebuvo tikra kad jis matė ją, tačiau vos tik ji žengė kelis žingsnius į priekį, visapusiškai pasikeitęs vilkolakis dingo iš regos spektro. Aplink kritusį susirinkusios betos audringai diskutavo apie tai kas atsitiko, keli dar bandė patikrinti ar jų kritęs „brolis“ dar turi vilties išgyventi. Vilties nebuvo, tačiau tai neapramino publikos. Už nugaros kažkuri moteris garsiai išsakė savo pasipiktinimą nukreiptą į Lili pusę, išsakydama tai kad tai tik alfos kaltė, jei ji nebūtu grąžinusi Anthony‘o atgal į būrį, nieko panašaus nebūtu nutikę.
– Verčiau apžiok kieno nors dešrigalį, bent kažkokia iš tavęs bus nauda. – Griežtai atsakiusi Alvar, net nesiteikė pasisukti į prabilusios pusę. Situacijos aptarimas tapo dar labiau audringas, kuomet moteris aiškiai neatlaikydama viso to vaikų darželio, suriko. – UŽSIČIAUPKIT! Santiago Cotrona buvo išdavikas, kuris dar šį vakarą bandė atimti iš manęs valdžią. Kiekvienas jūsų žino ko už panašią išdavystę nusipelno kiekvienas beta. Gomez‘as padarė tai, ką turėjo padaryti bet kuris iš jūsų. – Pykčio kūpinas žvilgsnis pasiekė Cotroną rėmusių vilkolakių pusę, ji buvo negailestinga kiekvienam bent dalinai palaikiusiam jo poziciją. Žinoma, kalba ėjo ne apie valdžią, apie tai ką jis padarė su josios kūnu. – Jūs du, dabar pat išsinešdinat iš mano akių. Ir prisiekiu, jei bent vieno pasturgalis atsidurs mano žemėse, bus pažadėtas toks pat likimas. – Skėstelėdama rankomis, moteris pratęsė. – Ar yra prieštaraujančių?! – Minia nutilo, ir tai iššaukė veidmainišką šypsnį Lili veide, kuomet ji pasisukdama, nužvelgė visą aplinką, surasdama savo automobilį, kuris buvo paliktas nuošaliausiai. Nebe ketindama daugiau eikvoti savo brangaus laiko, tamsiaplaukė patraukė link sportinio, baltos spalvos automobilio. Ir vos tik liko paeiti kokius dvidešimt metrų, ji pasisuko į minią vilkolakių, kurie stovėjo savo vietoje, lyg lauktu konkretaus paliepimo. – Sutvarkykit šiukšles, mums mažiausiai reikia kad į visą šį reikalą dar farai atkreiptu dėmesį. – Tai buvo tik skambūs žodžiai, mat beveik visi Las Vegaso pareigūnai buvo Alvar kišenėje, kiekvienas kas mėnesį sulaukdavo dosnios dovanos, už kurią paprasčiausiai nematė nieko, kas vyko jos klube, bei aplink jį. Pasiekusi transporto priemonę, ant gretutinės sėdynės pamėtėjo visą tą laiką laikytą revolverį. Transporto priemonė buvo surišta su specialiu telefonu, kuomet suvedusi tam tikrą skaičių derinį moteris dar vylėsi kad jos „kviečiamas“ asmuo atsilieps. Tačiau atgal te sulaukė įkyraus signalo, kuris buvo nutrauktas tuomet, kai adresatas nepakėlė ragelio. Pilnatis buvo gana greitai, ir kadangi Lili valdė savo virsmą, ji buvo kone tikra, kad nepalūš labiausiai netinkamu metu. Nenutuokė kur link važiavo, ir aplamai šis važiavimas atneš kokių nors vaisių. – Nagi Anthony, kur tu po velnių esi? – Klausimas skirtas niekam, užpildė transporto priemonės saloną, kuomet ji stengėsi apvažiuoti visus įmanomos užkampius, kuriuose galėtu slėptis asmuo, kankinamas viso to virsmo keliamo skausmo. Iš tikro niekada nebuvo mačiusi Gomez‘o pakeitus pavidalą, tačiau turėjo gana stiprią nuojautą, į kurią šiuo metu labiausiai ir stengėsi susitelkti. Juk alfa visuomet jaučia kiekviena savo betą.

***

Mėnulio pilnatis dažniausiai reiškė tai, kad vilkolakiai yra labiausiai pavojingi. Tuomet kai alfa vilkai dar galėjo save suvaldyti, nepavirsdami monstrais, savo ruožtu beta ir omega vilkai tokių privalumų neturėjo. Nuo seno buvo mokoma kur nors prisirakinti, pasislėpti, įkalinti save vien tam, kad nesužeisti mirtingųjų. Tuomet kai vampyrai mito žmonių kraujų, vilkolakiai jei tai ir padarydavo, tuomet ne savame prote, ne savame kūne. Jie baiminosi to, kuo tampa danguje nušvietus pilnačiai, todėl buvo ypatingai atsargūs. Ilgos ir kankinančios treniruotės, kurios trūkdavo metų metus, pramokė kelis „blusuotuosius“ kaip savo potencialą panaudoti puolant ne žmones, o nakties padarus. Juk vilko įkandimas vampyrui, tas pats kas žmogui maras. Mirtina. Tokiu paros metu žmones sutikti buvo sunku, turint omeny tai, kad jie dažniausiai būdavo judriausiuose Las Vegaso vietose, bet tikrai ne tamsiuose, kaktusais nusėtuose vietovėse, nenatūraliuose miškuose, ar parkuose. Ir jei pakeliui pasitaikydavo vienas kitas „asmuo“, buvo galima įtarti tai, kad jis mažu mažiausiai yra nakties išgama, vampyras. Nors Anthony ir paspruko nuo saviškių, kuomet suvokdamas tai ar ne, atsikratė savosios alfos skriaudiku, galima sakyti kad pataikė ant „meškos“. Parke ant suolo buvo įsitaisę keli vyrukai, neįpatingai stambaus sudėjimo, bet akivaizdžiai čia susirinkę ne tam, kad patyrinėti žvaigždes. Pamatę Gomez‘ą, jie kaip mat susižvalgė, tarytum nebyliai paragindami vienas kitą nuspręsti „šis yra tinkamas“. „Ei, vaikine! Gal kartais turi ugnies?!”, vieno, akivaizdžiai grupelės lyderio balsas perskrodė tylą, kuomet kiti ėmė kvatoti dėl to, kad buvo panaudota standartinė frazė, kurios griebiasi visokie skustagalviai individai, norintis visiškai be jokios prasmės, nepažįstamam asmeniui išmalti snukelį. Jie mate kad Gomez’as buvo kruvinas, tačiau net neįtarė kad jis nebuvo tiesiog žmogus. Aukštesnio ūgio vampyras krestelėjo galva, paskatindamas kad ir like nuliptu nuo suolo. Kelios sekundės ir jie nežmogišku greičiu apsupo ne laiku ir ne vietoje pasirodžiusį Mikaelson’o pirmagimį sūnų. Ketino išsiurbti jo kraują iki paskutinio ląšo. Puolė, tačiau čia pat sulaukė atkirtį. Panašu kad Anthony nebuvo pačios tinkamiausios nuotaikos vaidinti “pastumdėlį”, “geraširdį” ar “auką”. Nestandartinės, retos formos nasrai sukibo į šaltą vampyrišką kūną, vėliau kitą, ir tą, kuris dar bandė parklupdyti Gomez’ą stipriu smūgiu dešine. Nemirtingieji suprato kad jis yra kažkoks keistas, nei vilkolakis, nei vampyras. Kažkas, kuo gali būti tik “išrinktieji” vampyrų karaliaus dėka. Po savotiškų grumtynių pora pabėgo, o kitas buvo per daug sužeistas, kad galėtu sprukti. Tą naktis buvo nudažyta tirštu, veniniu krauju. Vampyrai retai kada vertino tokius pat, kaip jie. Paprasčiausiai priešingai nei vilkai, buvo prate laikytis po vieną, bet tikrai ne būriais. Juk taip kiekvienam grobio nepakaktu, ir būtu per daug akivaizdu kad jie nėra tik mistifikuoti personažai iš siaubo filmų. Pabėgę žinojo kad jų laikas tiksi, ir vienintelis asmuo kuris gebėtu panaikinti visa šį puvimo procesą, buvo ne kas kitas, kaip Niklaus Mikaelson. Tačiau jis vargu ar paduotu “vaistą” iš geros valios. Tai derėjo pelnyti, ir tikrai ne subinlaižiavimu, prie kurio jie visi buvo pratę. Palikti Anthony laisvėje nenorėjo ne vienas, todėl nieko nuostabaus kad mažiau nei už pusvalandžio buvo surinkta nemaža gvardija tokių pat, nakties padarų, kaip tie, kurie pirmiausia ir panoro “užkabinti” Lili vilkolakį. Jie buvo tikri tuo, kad jei sugebės pristatyti šį vyrą Mikaelson’ui, gaus vaistus ir toliau gales plaukti per gyvenimą. Vampyrai paskelbė medžioklę. Tai nebuvo būdinga jiems, bet velniai trauktu, kokią didžiulę adrenalino dozę jautė, kuomet ėmėsi persekioti Gomez’ą. Jei jis būtu niekuo neypatingas, galimas daiktas kad tai būtu paskutinė jo gyvenimo diena. Ir jis niekada nesužinotu, kad… Na, iki to dar anksti. Medžioklė trūko daugiau nei valandą, Anthony buvo varomas į kampą, net tuomet kai net minties neturėjo apie galimą pasidavimą. Jis nebuvo tas asmuo, kuris lengvai pasiduoda. Bet jų buvo daug, tiksliau aiškiai per daug, kad spėti prasilaužti. Vėl kova, vėl sukandimai, lūžtantis kaulai, keiksmai ir kvailos replikos, skambančios tuomet, kai to nereikia. Tas pats nuvalkiotas scenarijus, bet staiga… …pasigirdo šūvis. Kažkuris iš nemirtingųjų buvo pasiruošęs labiau nei kiti. Kulka nebuvo tikra, tiksliau ji buvo iki dugno prifarširuota kažkokio medikamento, kuris naudojamas norint užmigdyti dramblį. Tai įsivaizduokite ką tokio stiprumo skystis gali padaryti žmogiškam kūnui, kuomet patenka į kraujotakos sistemą. Tas kuris šovė krito, kuomet skilo jo kaklo slanksteliai, nuo staigaus puolimo. Bet medikamentai buvo per daug stiprūs. Visi likę įmetė Gomez’o kūną į bagažinę, išgabendami svetur. Kažkurį laiką jis buvo laikomas prirakintas grandinėmis, tardytas. Veltui. Toks „šūdmaliavimas“ greičiau kėlė aroganciją, nei kad baimę.

***

Juodas automobilis buvo varomas per įvairiausias vietas, kurios tik sugebėdavo patraukti dėmesį. Moteris važinėjo ilgai, nuoširdžiai nežinodama kur gali būti pradingęs beta. Jis turėjo žinoti kad ji neketina jo kaltinti dėl to kas įvyko klubo kieme. Taip, daugumos akyse jis buvo išdavikas. Tačiau josios, ne. Tą vakarą Gomez‘as neturėjo pasirodyti jos valdose, turėjo ieškoti vietos, kur galėtu prisirakinti, pažaboti save. Žinoma, viskas būtu kur kas paprasčiau jei Lili būtu perdavusi jam tuos vaistus, pažabojančius kūną. Bet ji taip stipriai pyko ant jo, kad šis susidėjo su kažkokia snargle ir negana to, dar sugebėjo įtaisyti šiai vaiką. Moteriška pagieža? Tikriausiai galima ir taip pavadinti. Tačiau dabar tai nebuvo svarbu. Staigiai kirsdama per stabdžių pedalą, ji buvo priversta sustoti parke. Tame pačiame, kur vyko grumtynės tarp vilkolakio ir vampyrų. Išlipdama iš transporto priemonės, moteris keliais pirštais palietė krauju suteptą asfaltą. Ir tik tuomet kai pritraukusi juos prie nosies, sumerkė akis. Stengėsi kliautis jutiminiais dirgikliais, „pagauti kvapą“ taip sakant.
Alfa užgaišo ne daug laiko, kuomet keliaudama „pagautu“ pėdsaku sugebėjo surasti vietą, kur kraujo kvapas buvo labiausiai juntamas. Tai buvo panašu į apleistą pastatą, visai tokį, kurį galėtu pasirinkti degradavę narkomanai, benamiai arba sociopatai, ketinantis žaisti su svetimu likimu. Jai baisiai nepatiko tai, kas vyko josios mieste, be jos žinios ir leidimo. Velniai griebtu, o jei tai lietė bent vieną jos vilkų? Perjungdama tolimąsias šviesas, moteris trumpam apakino pastatą „saugojusius“ vampyrus, kuomet perjungdama iš kart ketvirtą pavarą, nuspaudė greičio pedalą iki dugno. Jei ne oro pagalvės, įvyktu katastrofa. Juk Lili kad ir buvo ypatinga, tačiau vis dar buvo mirtinga. Nutrenkdama ją plikomis rankomis ketinusius vilkolakius, įsirėžė į griūnančią sieną. Iš vidaus pasipylė plytos, tinkas ir kažkokie gelžgaliai. Tai sukėlė didžiulį triukšmą. Išsiskleidusi oro pagalvė trenkėsi į veidą, apsaugodama nuo rimtų susižalojimų. Išlipdama iš aiškiai sugadintos transporto priemonės, iš karto buvo pasitikta kelių nemirtingųjų, kurie kaip mat ketino parodyti „kas čia bosas“. Net tuomet, kai Lili nerado dvasinės stiprybės pasipriešinti seksualiniai prievartai, prieš vampyrus nusileisti tikrai neketino. Į kiekvieną bandymą ją prispausti prie sienos, atsikirsdavo brutaliai. Kažkuriuo metu naudojosi kartu su savimi atsivežtu ginklu, taikliai šaudama į tarpuakį priešui. Negana to, ji ne vien šiepė savo vilkolakiškus nasrus, ir „kerėjo“ tamsoje švytinčiomis akutėmis. Ji po kelių metų savęs žabojimo iššaukė visapusišką virsmą. Nebuvo panaši į „šunieką“, tai priminė protu nesuvokiamą monstrą. Pasibaisėtiną, kelianti šiurpą net didžiausiam skeptikui. Nemirtingieji nakties padarai neturėjo ne menkiausios galimybės prieš ją kautis, dalis čia pat ir baigė savo egzistenciją, dalis dar sugebėjo laikinai pasprukti. Tik tuomet kai šiame apgriuvusiame pastate liko tik ji ir Anthony, moteris susigrąžino savo žmogišką pavidalą. Ji nebuvo nei pasidažiusi, nei pasidabinusi kokiais nors hyper rėkiančiais drabužiais. Tas pats, tik jau praplyšęs juodas chalatas, nulis makiažo (maždaug, + reikia pridėti tai kad jos sužeidimai niekur nedingo). – Suknisti kraują siurbiantys zombiai, kiek galiu kartoti kad mano žemėse ne vienas vilkolakis nebus paliestas jūsų supuvusių rankų? – Klausimas buvo skirtas tiems, kurių kūnai buvo sukritę ant grindų, ir žinoma ji nesitikėjo sulaukti atsakymo. Nuspjaudama kruvinas seiles, tamsiaplaukė galiausiai patraukė prie Gomez‘o, kaip mat nutraukdama visas jį laikiusias grandines (logiška: pilnatis, alfa statusas). Viena ranka suimdama jo veidą už smakro, kaip mat pasuko į savo pusę, lyg būtu norėjusi įsitikinti kad jis susigaudo kur randasi. – Kaip tu, Tony? Žinai, verčiau važiuojam „namo“. – Šyptelėjo, bet ne todėl kad pasakė kažką labai linksmo, greičiau todėl kad numanė kad automobilis, kuris išgriovė sieną, vargu ar dar gali būti naudotinas šį vakarą. Bet ką gali žinoti, gal kas nors netoliese paliko savo?

Viskas ka mate Anthony atrode it per ruka. Jis nezinojo kur bega. Nezinojo kodel. Begdamas nuo paties saves jis buvo labiau isibaimines, nei kraupios Santiago mirties liudininkai, taciau priesingai nei jie, jis zinojo, jog bus priverstas gyventi su zidiku, kuriuo tapo,visa likusi gyvenima.
Atsidures miske (Neesu buvusi Amerikoje, bet ytariu, kad Las Vegasas nera miskinga teritorija :D Taciau siam scenarijuj mums reikia misko ir tadaaaa... tebunie, veiksmas vyko LA pakrastyje, ten kur miesto surmulys ribojasi su nedideliais laukines gamtos lopineliais) Tonis galbut butu ir toliau beges, jei nebutu uzkliuves uz issikisusios medzio saknies ir visu ugiu plojesis ant zemes. Garsiai snopuodamas jis vargiai primine zmogu, nors jo fizine isvaizda ir nebuvo spejusi ''apsiplaukuoti'' ar pakeisti formos. Kruvinas zandikaulis buvo praziotas kai jo akiratyje pasirode keletas netoliese priparkuotu automobiliu. Letai, it grobio tykantis grobuonis jis pakilo ir eme selinti link nepazistamuju, taciau jo planas pasimaitinti zlugo is kart, kai jis suprato, jog naktibaldos nera gyvieji. Ju paciu nelaimei, vampyrai nusprende apsupti vilkolaki manydami, kad yra pajegus susidoroti su Gomez'u net ir menulio pilnaties metu tik todel, kad yra paties Niklaus'o pakalikai. Deja.
Tonis butu galejes suskaiciuoti savo paties nuzudytus vampyrus ant abieju savo ranku pirstu. Jis nebuvo konfliktiska asmenybe, o svarbiausia - nebuvo zudikas. Siandien nutikusi nelaime tikrai nebuvo tycine zmogzudyste, taciau su lig Santiago mirtimi buvo atidaryta vadinamoji Pandoros skrynia ir ji sustabdyti galejo tik kulka krutineje. Arba kaireje kaklo puseje, visai salia ausies. Butent ten susmigo is paziuros nediduke strele. Panasi i ta, kuria zmones naudoja zaisdami dartus. Taciau sioji, gi, buvo uztaisyta paprastam zmogui veikiausiai mirtina raminamuju doze, kuri tikraja ta zodzio prasme, isverte Gomez'a is koto. Kai jis pagaliau prabudo, jo rankas bei kojas kauste grandines, o priesais ji rikiavosi vienas uz kita prasciau atrodantys vampyrai. Keletas ju buvo sunkiai suzeisti, taciau apdujes Tonis nebuvo tikras ar uz tai atsakingas buvo butent jis. Puikiai girdedamas ko sie klausia jis nesugebejo islementi ne zodzio. Visas jo kunas buvo toks sunkus, toks pavarges. Liezuvis pynesi, o akiu vokai galop liovesi kovoje ir vel uzsimerke. Nezinia po kiek laikoji pazadino smugis i saules rezgini. Vampyras grubiai sueme jo zandikauli pasukdamas jo vis dar pusiau mieganti veida i savo puse. Jis norejo zinoti kas ji sukure. ''Kaip tai kas ji sukure?'' -Mane rado kopustuose...-nusisaipes jis ir vel suglebo nepajegdamas nulaikyti savo paties kuno svorio. Pries dar karta atsijungdamas jis girdejo kaip nemireliai vadina ji hibridu, vienas per kita rekia,jog jis, Klaus'as, netrukus bus cia. -Jus apsirikot, as ne...-ir vel it trumpas sujungimas,jis trumpam ''nusmigo''. Kai vel pramerke jau siek tiek maziau apsunkusias akis, pries ji stovejo Lili, o ji kankinusiu vampyru buvo gerokai maziau. Deretu pamineti, jog likusieji nebeatrode tokie... gyvibingi. Suangleje ju kunai smilko it zarijos skleisdami ne itin jautriai vilkolakiu nosiai malonu tvaika. -Lili, nesdinkis is cia,-silpnas jo balsas buvo palydetas garsaus snopavimo per nosi. -Bek...-garsus trakstelejimasir visas jo kunas igavo labai nenaturalu linki. Alfa seniai nebuvo maciusi jo virsmo ir galimas daiktas gerai nepamine koks nemalonus akiai jis vis del to buvo. Laiko begti nebebuvo ir ji tai zinojo. Stovedama lyg ibesta ji ne neketino pajudeti is vietos. Net tada kai pavidala keisti emes Tonis nutrauke ji panciojusias grandines lyg jos butu buve popierines. Dar kelios akimirkso ir jis ne is tolo nebeprimine zmogaus. Juodas it smala vilkas beregint ja puole, parversdamas smulkute moteri ant zemes. Viena dievas tezino kaip sis susiremimas butu pasibaiges jei ne mikliai is chalato kisenes istraukta ampule su paralyzuojanciais vaistais, kuria krisdama kartu su ja uzgriuvusiu vilku, Lili susvirkste saves nekontroliuojanciam vilkolkiai priversdama ji akimirksniu prarasti bet koki gebejima pajudeti. Visas jo kunas tapo nepavaldus jo valiai ir tik ituziu degancios akys ir piktas snopavimas isdave, kad jis tebera gyvas. Jis urzge ir ziurejo i ja taip, tarytum noretu ja suplesyti i gabalus, taciau nepaisydama galimo pavojaus, alfa liko salia. Negana to, pakeitusi pavidala ji atsigule greta suparalyzuoto Tonio, savo kunu sildydama jojo ir taip jiedu sulauke brekstancio ryto.
Kai saule eme skverbtis pro tankias medziu virsnes ir pagaliau pasieke samonomis isklota zeme, ant jos, lyg ant puriausiu patalu, miegojo du, nuogi kunai. Vienas ju nubudo pirmasis. Pramerkes akis Tonis tik akimirka atrode sutrikes. Netrukus visi praeitos nakties ivikiai it bumerangas sugrizo atgalios. Jam buvo sunku kvepuoti. Ziopciodamas it zuvis jis keturpescias nusigavo iki visai netoli ciurlenusio upeliuko, kad prisisemes pilnus delnus salto vandens, apsislakstytu juo vis dar kruvina veida. Griztelejes atgal, jis siaubo kupinomis akimis pazvelge i jau nubudusia savo alfa. -Ka as padariau, Lili... As...O dieve...-rankomis susiemes uz galvos jis atrode taip, tarytum ji netrukus istiksiantis panikos priepuolis. Santiagas buvo menkysta ir uz tai ka padare Alvar tikrai buvo nusipelnes bausmes, taciau tikrai ne tokios egzekucijos, kuria jam vakar surenge Anthony. -Lili, as nuzudziau zmogu...

Naktis. Mėnulio pilnatis perskrodė juodą dangų, kaip tik tuo metu, kuomet tamsiaplaukė vilkolakė pakėlė savas akis į viršų. Puikiai girdėjo prirakinto betos prašymą nešdintis kaip galima toliau. Tačiau dėl sudužusio automobilio ir visiško nenoro pasijudinti iš vietos, Alvar apsimetė nieko negirdinti. Jos kūnas vos žingsniu priartėjo prie Gomez‘o, kaip tik tuo metu, kuomet visas seniai ir tik kartą regėtas virsmas paėmė viršų. Josios besikilnojanti krūtinė buvo vieninteliu ženklu, išdavusiu kad ji mažu mažiausiai jaučiasi nesaugiai. Bet be visą ko moteris vis dar buvo alfa, vis dar turėjo pakankamai paslėptų kortų prieš savus beta vilkolakius, ir šiuo klausimu Anthony‘s nebuvo išskirtiniu. Jo kūno forma ėmė keistis iš vidaus, vėliau tai atsispindėjo ir išoriškai. Pakeistas pavidalas leido nesunkiai nuplėšti grandines, kuriomis jį sukaustė vampyrai. Jie vargu ar buvo įvertinę tai, kad Gomez‘as nėra toks ir paprastas vilkolakis, kad būtu sustabdytas panašios „medžiagos“. – Ne... – Tas menkas žodis prasiveržė pro natūraliai rausvas lūpas, vis dar padailintas ištinimo iš keliomis kruvinomis žaizdelėmis, kurios pamažu ėmė trauktis šašais. Visą tai trūko mažiau nei kelias sekundes, kuomet vilkolakės kūnas iš stovimos pozicijos liko parblokštas ant žemės. Lili Santánico jautė kaip reali grėsmė prikišo savo nasrus prie josios veido. Jautė kaip tas karštas, pragariškas alsavimas atsimuša į jos veidą ir tai, kad tetrūko visiškai ne daug, kad kontrolę praradęs „montras“ nuims savo paties alfos skalpą.
Neliko nieko kito, kaip tik griebtis kraštutinių priemonių, apie kurias visuomet pagalvodavo. Miklus riešo sujudimas leido moteriai patekti į vilkėto chalato kišenę. Ir nors kita ranka stengėsi suimti priešiškai nusiteikusius nasrus, ketinusius nutraukti jos gyvybę, kita ranka suvarė visą vienkartinio švirkšto turinį tiesiai į Anthony‘o kaklą. Numesdama švirkšta į šalį, jautė kaip ant krūtinės tekštelėjo žvėriško įsiūčio iššauktos seilės. Jo kūnas palengva ėmė sunkėti, kol galiausiai sukrito ant josios. Teko gerokai pasistengti, kad nuo savęs nustumti pavidalą pakeitusį vilkolakį. Vilkima apranga buvo neblogai apiplėšyta, todėl realiai atidengė viską, kas buvo padovanota tamsiaplaukei gamtos. – Velniai griebtu, ar ši diena niekuomet nepasibaigs?! – Klausimas nuskambėjo taip, tarytum atsakymo reikėtu ieškoti savo pačios mintyse. Puikiai suvokė kad geriausia dabar būtu dėti į pėdas, kad ne vienas iš čia dalyvavusių nepaneštu informacijos kitiems, bei jie vėl nebūtu užklupti visiškai nepasiruošę. Alvar puikiai numanė kad apsaugoti paralyžiuotą Gomez‘ą, bei kovoti su vampyrais, fiziškai nespės. Turėtu susitelkti į vieną užduotį, arba mažu mažiausiai prisišaukti likusius į pagalbą. Tai gal rimtai dėti į kojas nebūtu pats blogiausias variantas? Sustabdė tik tai, kad atsitiktinai ar ne, tačiau Anthony‘s „pamokė“ tą, kuris sukėlė jojo alfai skausmą. Ir palikti jį dabar, būtu daugiau nei tiesiog išduoti. Sumerkusi akis, tamsiaplaukė pasinaudojo proga, kuomet privertė save dar kartą pakeisti pavidalą, prieš tai spėdama nusimesti vilkėtą apdriskusį chalatą. Jos kūnas lūžo tūkstančius kartų, iš naujo formuodamas visiškai kitokią kaulų struktūrą. Dar kelios akimirkos neapsakomo skausmo bangos, bei ji atvirto į savo dar vieną pavidalą, kuris net senovės laikais tokiems kaip ji padėdavo išlikti nepastebėtiems. Kaip bebūtu keista, priešingai nei betos, Alvar kailis buvo visiškai baltas, švelnus. Grėsmę kėlė tik skaisčiai raudonos spalvos akys, būdingos tik alfa vilkams. Apsukdama kelis ratus aplink kritusį ir vis dar iš pykčio, bei agresijos urzgiantį vilkolakį, ji pakankamai tyliai sukaukė, lyg būtu norėjusi atkreipti į save dėmesį. Elgėsi taip, tarytum puikiai save kontroliuotu, lyg tokio lygio virsmas, nepaverčiantis jos pusiau žmogumi, pusiau monstru, neįtakotu jos proto aptemimo. Lili „snukis“ palytėjo paralyžiuotojo, kuomet iškištas liežuvis palietė jo nosį, tarytum bandytu išreikšti savotišką atsidavimo gestą. To užteko kad suvokti jog alfa niekur nepasitrauks. Todėl vos tik ši prisiglaudė prie betos, galvą padėjo ant jo nugaros, vien tam kad būtu galima stebėti ar aplink niekas nesirodo. Ilgai nesudėjo bluosto, ir tik paryčiais net pati nepajuto kaip aprimęs kvėpavimas ją „užliuliavo“.
Pramerkusi akis, moteris jau buvo atgavusi žmogišką pavidalą, ant žolės gulėjo visiškai nuoga, o šalia nebuvo ne vienos sielos, tik iš toliau buvo galima nugirsti ramybės nerandantį Gomez‘ą. Jis sugrįžo pakankamai greitai, todėl ji nuo pat pradžių netardama ne vieno žodžio, ant savęs užsimovė tą plyšusį nuo kovos chalatą. Po akimi išsidrėkusi mėlynė, bei smaugimo žymės atrodė dar ryškesnės nei vakar, ir jei naktį tai labiau buvo paraudimą priminančios dėmės, dabar aiškiai matėsi kažkoks keistas, violetinės ir mėlynos spalvos mėlynės. – Jei tave tai paguos, tuomet jei nebūtum iškėlęs konflikto su tuo asmeniu, jis būtu žuvęs mažiau garbingai. – Gana šaltas komentaras nuskambėjo tuomet, kai moteris pakilo ant kojų. Net tuomet kai Lili suvokė kad jai asmeniškai tai nebūtu pirma auka, Anthony‘s dažniausiai prasisukdavo, nepatekdamas į tokias situacijas, kai reikėdavo pasirinkti ar mirs jis ar tas kitas. Nepastebėti kad vyrui yra sunku būtu neįmanoma net aklam. – Anthony... – Pradėdama kalbą, tamsiaplaukė visiškai nejučia užsikirto. Antakiai nusileido, o ir veidas įgavo kažkokią susirūpinimo kupiną išraišką. Tamsių akių žvilgsnis liko paslėptas po tankiomis blakstienomis, kaip tik tuo metu, kuomet ji nuleisdama akis apkabino save pačią per pečius. Nežinojo kokie žodžiai dabar atrodytu labiausiai tinkami tam, kad jis suvoktu kad nepadarė nieko, kas būtu neatleistina. Tuo labiau, jos ir Gomez‘o moralės normos pastebimai buvo skirtingos, ir tai kas jai atrodė visiškai įprasta, jam buvo sunkia našta.
– Dar tuomet kai pirmą kartą Cotrona atvyko pas mane, prašyti prieglobsčio, mačiau kad jis visiškai nušokęs nuo proto. Ir tuo metu man tai atrodė kaip niekad tinkama būriui, juk ant tokių susišikusių sociopatų ir laikosi tvarka Las Vegase, kur vampyrai yra toks pat retas reiškinys, kaip ir kruvinas mėnulis. – Pakeldama akis į Anthony, moteris pastebimai dar nedrįso sumažinti atstumo ar kokia nors kita prasme parodyti kad jai nuoširdžiai priešais stovintis vyras rūpi. Kažkaip visą tą „išgelbėk mane, ir aš išgelbėsiu tave“ situacija jai neatrodė intymia ar labai sureikšminama, kaip toks elementarus dalykas kaip apkabinimas ar bučinys. Tokių dalykų vengė, mat tai buvo kur kas labiau intymu, nei kad audringas pasidulkinimas. Viskas į ką nebuvo painiojami vaikiški jausmai, buvo normalu. Kitkas, velniai griebtu, didžiulis tabu. Pasigirdo gilus atokvėpis, kuris greičiau buvo reikalingas ne kūnui, o marališkai suterštai sielai. Vėl nuleido akis, mat nenorėjo parodyti tai kad jos savigarba yra apdrąskyta taip, lyg to niekuomet nebūtu patyrusi ankščiau. Prieš mesdama prostitutės „karjerą“, ji prisiekė kad daugiau niekuomet nepriklausys nuo jokio vyro, ir neleis būti jų valdoma. – Vakar jis grįžo įpykęs dėl to kad sušikau jo planus. Tai kas nutiko kabinete... – Prunkštelėdama ji „užsidėjo“ veidmainišką šypsenėlę, kuri greičiau priminė skausmą, nei džiaugsmą, pratęsė. – Sakykime, kad būdamas pavyzdingu būrio nariu, tu tik įgyvendinai tai, kas buvo neišvengiama jo atžvilgiu. – Pasakyti kad šis incidentas stipriai sukrėtė Alvar, būtu tas pats, kas nepasakyti visiškai nieko. Visa jos elgsena, pradedant tariamais žodžiais, mimikomis ir paprastu judėjimu, atrodė kitaip, nei ankščiau. Ji nespėjo atsigauti, bet ir jokiais būdais neleido kad tai kas nutiko, paimtu viršų prieš jos paveldą. Žvilgsnis vėl pakilo į Gomez‘o pusę, kuomet moteris pasilenkdama, pasigriebė kažkieno drabužius, kurie nesupleškėjo per grumtinęs, bei po to, kai visų kūnus pasitiko saulės spinduliai (juk Niklaus Mikaelson tik „išrinktiesiems“ įteikdavo žiedą apsaugantį nuo saulės poveikio vampyrų kūnams). Suimdamas šiuos atsitiktinius drabužius, tamsiaplaukė vilkolakė pagaliau žengė trūkstamus žingsnius link Tony‘o. Nepaleisdama jo žvilgsnio, laisva ranka suėmė jo delnus, kone per jėgą įspausdama drabužius. Ir tik tuomet, kai atlaisvėjusios rankos kaip mat atsidūrė ant vyriškų pečių ji kone pro sukastus dantis iškošė sekančius žodžius. – Susiimk. Šiame gyvenime išgyvena tik stipriausi, tai natūrali gamtos atranka. Jei ne tave, tuomet tu kažką. – Jos akys vėl tapo stiklinėmis, šiek tiek vandeningomis, sustingo ties vienu atsitiktiniu tašku jo veide. Tai galėjo būti į akis nekrintantis apgamėlis, kažkas iš tos sferos. Kažkas į ką pavyko sutelkti visą turimą dėmesį. Jos rankos palengva pakilo iki jo veido, ir tik tuomet privertė save pakelti akis ir bent kelis kartus sumirksėti. – Nuo šiol tu turi susitaikyti su tuo kas nutiko, nes nieko jau nebe pakeisi. Turi likti stiprus ir eiti toliau, nes nori to ar ne, aš dar nepasiruošusi prarasti tave dėl kažkokio šūdo, kuris atsitiko pilnaties išvakarėse.

Bet kokiomis kitomis aplinkybemis, Lili Alvar istarti zodziai butu Tony suklusti. Galbut net uzduoti klausima sau paciam - ''Kas juodu is tiesu sieja?'' Alfos santykiai su savuoju beta seniai buvo perzenge bet kokias profesionalumo ribas, taciau abu vilkolakiai venge pripazinti, jog ilgainiui eme jausti si ta daugiau vienas kito atzvilgiu. Nepaisant to, jog abieju motyvai buvo skirtingi, tiek Alvar, tiek Gomez'as buvo lygiagreciai uzsispyre. Nezinia del kokiu priezasciu Alvar nuolatos nuosaves stume Tony, greiciausiai todel, kad pacios jos patirtis meiles fronte ir apskritai, su vyriskos lyties atstovais, buvo toli grazu ne teigiama. Anthony tiesiog buvo per jaunas. Ir is ties, pazvelgus is salies, vaikinas juk gyveno bet kurio savo bendraamzio ''slapia'' svajone. Uz ji vyresne, lovoje patyrusi Lili, naudojo ji it sekso zaisliuka, mainais nereikalaudama nei romantikos, nei pasimatymu ar banaliu dovanu. Jam nereikejo kesti nemaloniu susitikimu su jos tevais, jie tiesiog gerai leido laika. Ilgainiui jis ne nepastebejo kaip judvieju dinamika pakito ir jis, priesingai nei visi likusieji burio vilkai, kurie galejo dulkinti tiek vieni kitus, tiek kitus, nieko apie ju menulio prakeiksma neitariancius zmogenu... jis, gi, tapo ekskliuzyviai JOS. Juos siejo daug kam nesuprantama draugyste. Jis trosko jos posto, bet tuo pat metu, nedvejodamas butu padejes galva tam, kad ja isgelbetu. Jam nepatiko, kad jis oficialiai budamas vieniskas, neturejo teises tuo vienisiaus statusu megautis. Kitavertus, kitos moterys jo taip niekada neviliojo. Tik ne taip kaip ji. It Yingas ir Yangas, lovoje jie buvo tobuli partneriai. Nebuvo ne abejones, kad kitos, tokios kaip ji, jis nebutu rades...
Lili saltumas situacijoje, kuri emociskai visiskai ji suzlugde, atrode absurdiskas. -As pamaciau nubrozdintus jo krumplius, tuos idreskimus ant kaklo...-jo akys it paklaike lakste nuo vieno tasko iki kito, taip ir nesusikoncentruodamos i pasnekove. -As...-suvokimas, kad nuo jo rankos zuvo zmogus akivaizdziai vede ji is proto. -As supratau, kad kazkas ne taip, bet tikrai nenorejau jo nuzudyti,-pagaliau pakeles savo dideles rudas akis i ja, jis atrode paluzes. -Lili, negi nesupranti, kad....-jos zvilgsnis tebebuvo grieztas ir tai priverte ji uzsiciaupti. Sioje sferoje jis buvo visiskai nepatyres ir nepaisant to, kokiu suaugusiu ir subrendusiu vyru save laike, dabar, lyginant su tiek salto, tiek karsto maciusia Lili, jis tebuvo issigandes vaikis. -As turiu save iduoti...-regis negirdedamas nieko, ka sake moteris, jis ir toliau panikavo kol galop paskutinis jos sakinys priverte ji nutilti ir pazvelgti i tamsiaplaukes veida. -Lili, as nebegaliu grizti i buri,-neitiketina kaip laisvai ir uztikrintai vilkolakiai jausdavosi savame kune. Nuogumas ypac po menulio pilnaties metu patirtu kanciu, buvo toks savaime suprantmamas reiskinis, kad ir dabar, Tonis nemate jokios skubos, stverti netoli gulejusio nebegyvo vampyro drabuziu. -Lili, as...-regis tik dabar suprates, kad uzuot palikusi ji viena, alfa visa nakti praleido sergedama suparalyzuota jo kuna, jis giliai atsiduso. -Kodel tu manes cia nepalikai?-jau kiek tylesnis jo balsas isdave savotiska susinepatoginima del to, jog savosios alfos akivaizdoje elgesi kaip isskydes berniukstis. Lili buvo pratusi prie mirties tvaiko, kuris Gomez'a taip baugino. Viena buvo starteguoti, vogti prabangias masinas ir dulkinti savo bose, taciau pirma kart susitepti rankas krauju, buvo visai kas kita...
Tvirtas ir liaunas, gerai istreniruotas jo kunas netrukus pajudejo link rytineje sauleje svilti emusio vampyro. Nutraukes nelaimelio devetus rubus kol pastarasis dar neeme degti atvira liepsna, Tonis eme rengtis kaip ne keista, kraujo demiu nepaliestus dzinsus bei juodos spalvos maikute, kuri kaipne keista, labai jam tiko. -Man reikes dar vienos injekcijos,-buvo likusi dar viena menulio pilnatis. Po jos turejo sekti labai neiprastas ir tikrai ne daznas reiskinys - kruvinasis menulis. Kaip tik tuo metu Žemė atsidurs tiesioje linijoje tarp savo palydovo ir Saulės, mesdama ant Mėnulio savo šešėlį. Tačiau dalis šviesos, prasiskverbusius per Žemės atmosferą, nudažys tą dangaus kūną baugiai raudona spalva, sukurdama „kruvinojo mėnulio“ reginį. -As negaliu grizti i buri. Jie ne tik suplesys mane i gabalus, bet ir atsisakys tau paklusti zinodami, kad nepadarei to pirma,-Anthony gerai zinojo, kad vilkolakiai vadovavosi ganetinai primityviomis, nerasytomis bandos taisyklemis. ''Beta, kuris isdris pakelti ranka pries savjai broli, turi mirti.'' Banali ir negincytina, si taisykle buvo bene svarbiausia ir neskaitant to, kad Lili vadovaujamas burys is ties buvo kitoks, suteikdama jau treciaji sansa ''susidirbusiam'' Gomez'ui ji is tiesu butu rizikavusi savo statusu ir burio vilku pasitikejimu. -Viskas gerai, as suprantu,-suraukes tamsius ir tankius savo antakius jis issitiese visu ugiu. -Tereikia istverti dar viena nakti...,-nuryjes burnoje susikaupusius skyscius jis ziurejo i moteri, kurios garbe gindamas tapo atstumtuoju omega.
Nenutuokdamas kieno sebrai vakar nakti nusprende paimti ji nelaisven, jis buvo beveik tikras, kad jie gris uzbaigti pradejo darbo, taciau si syk jis bus vienas. Greiciausiai suparalyzuotas. Sprendziant is moters israiskos, ji irgi tai numane. -Viskas bus gerai,-nevykusiai pabandes sypteleti, jis ir vel nudelbe galva zemyn. Puikiai suprasdamas, kad sekancios nakties gali ir neistemti, jis jautesi kaip niekada susimoves. Istieses ranka jis prieme moters tik per plauka issaugota ampole su paralyzuojanciu eleksyru. -Aciu,-atsiduses jis neatrode pasitikintis savimi. Priesingai. Tonis dar niekada nesijaute toks ibaugintas.-Po sios pilnaties as paliksiu tavo teritorija, gali jiems taip ir pasakyti,-silpnai krestelejes galva, vilkolakis kaip imanydamas tvardesi. Jis bande buti stiprus. Bande nepasirodyti istizelis. Jos panieka butu visiskai ji sugniuzdziusi.
Tolumoje pasigirdo burio vilku sauksmai. Ieskodami savo alfos jie sukavo miska ir sprendziant is vis artejanciu balsu, buvo visai netoliese. -Aciu. Uz viska,-ju akys dar karta susitiko. Tonis ne uz ka nebutu patikejes, kad judvieju atsisveikinimas bus butent toks - skubotas ir padrikas. -Man buvo garbe priklausyti tavo buriui.... ir tau, Lili Alvar,-nebeturedamas kitos iseities, jis sparciu zingsniu patrauke i priesinga puse tam, kad nesusidurtu su jos ieskanciais betomis.

Jo sirdis dauzesi it paselusi kai jis basas, pasileido ristele, kuri ilgai netrukus igavo gan spartu pagreiti. Jis zinojo, kad vilkolakiu akyse jis buvo isdavikas. Ne neabejojo, kad dabar susidures su Santiago sebrais jis neisvengtu susiremimo, kurio metu, galimas daiktas, tiesiog leistusi talzomas tol, kol fizinis skausmas galutinai uzgostu siuo metu jauciama moralini. Staiga, is uz medziu isniro ji - Candice. Abu vilkolakiai stabtelejo. Jo krutine sparciai kilnojosi, o pro burna iseinantis oras akimirksniu virto garais zvarbioje ryto atmosferoje. Netardamas ne zodzio jis placiai atmerktomis akimis stebejo moreri, kol si staiga garsiai susvilpe. ''Jo cia nera!''. Suraukes antakius jis nuryjo gerkleje istrgusi gumula. Keleta kartu linktelejes jis isreiske dekinguma. Sviesiaplauke niekuomet neslepe jam jauciamo palankumo. Net ir zinodama kokios gali buti to pasekmes ji pasirinko ji pridengti ir toks merginos zestas is ties ji sujaudino. -Aciu...-vos prasiziojes jis buvo iskart nutildytas. ''Shh... paskubek, jie jau beveik cia pat.''-nuosirdi betos sypsena atidenge tobulus it porcelenas jos dantis. Toniui neliko nieko kita, kaip tik pasipustyti padus. Netrukus pasiekes masinu aikstele jis nusitaike i viena is dvieju iskilautoju priparkuotu automobiliu. Cackintis meginant atrakinti dureles gumanisku budu, nebuvo kada. Alkune ismuses stikla jis smurkstelejo vidun ir mikliai atjunge staugti pradejusia signalizacija. Giliai ikvepes jis atsireme vairuotojo sedyneje ir trumpam uzmerke akis. Perbraukes sau per nuo fizines veiklos begimo metu suprakaitavusi veida delnais, jis jau buvo besilenkiantis link vairo tam, kad uzvestu automobilio varikli, bet staiga akies krasteliu uzkliudes keleivio sedyneje sedinti asmeni, pasoko virsugalviu skaudziai trenkdamasis i masinos ''lubas''. -Kas per....-isputes akis jis negalejo patiketi, kad i vidu patekes vampyras nesukele ne menkiausio garso. Salimais sedintis asmuo buvo ne siaip sau vampyras. Klaus Mikealson ir Anthony keliai niekuomet nebuvo susidure ir vaikinas neturejo zalio supratimo su kuo turi reikala, kai nuryjes burnoje susikaupusias seiles, i ji kreipesi. -Ko tau reikia? Jau sakiau taviskiams, kad neesu tas, kuo jie mane laiko,-jo kunas buvo isitempes it styga. Jam dar niekada nebuvo teke sedeti vienoje masinoje su didziausiu vilkolakiu priesu traktuojamu nemireliu. Tonis nezinojo kokie yra originaliojo keslai. Jis ne neitare, kad pakeleivis nera tipinis vampyras, ka jau kalbeti apie tai, kad pastarasis buvo asmuo, suteikes jam givybe.

„La Diosa“ save laikanti tamsiaplaukė niekada nebuvo pratusi prie kokio nors labai lipšniai gražaus gyvenimo būdo, todėl nieko nuostabaus kad jos situacijos įvardinimas atrodė visiškai priešingas tam, kokius išgyvenimus dabar juto beta vilkolakis. Taip vis dar beta, mat Alvar nelabai planavo paleisti Anthony taip lengvai, kad šis tapęs omega ir dar būtent tokiame psichologiniame būvyje taptu pernelyg lengva auka arba priešiškai nusiteikusiems vilkolakiams, arba vampyrams kurie akivaizdu buvo dėl neaiškios priežasties juo susidomėję. Nelaikė vilkolakio skystablauzdžiu, bet ir nesuprato kodėl jis taip stipriai ima į širdį. Esant paženklintu mėnulio prakeiksmu, tu turi žinoti kad ankščiau ar vėliau ateis ta diena, kai grandinės nutrūks, ir tu prarasi sveiką protą. Tuomet auka gali būti ne stambus ir pagal jėgą lygiavertis vyras, tai gali būti moteris ar netgi vaikas. Ir kas tuomet, kiekvieną kartą prabudus svetimo kraujo klane tu kankinsi save už tai, kas atsitiko kuomet savęs nevaldei? Štai kas fatališkai moteriai atrodė visiškai nesuprantama. Tuo labiau (aš nepamenu koks buvo pradas, bet įveliu savo pačios iššauktus vaizdinius) pirma Lili auka buvo kokiais penkiais kartais už ją didesnis vyras, kuriam tuo metu dirbo. Tiksliau dirbo „po jo priežiūra“, ir už tai gaudavo varganus 10 proc. pelno, nors iš esmės visą darbą atlikdavo pati, savo pačios kūnu, vyrukui tereikėjo apsimesti kad esant problematiškam ponui, jis įsikiš, neleisdamas jos negyvai prilupti. Taip, pirmoji Santánico Alvar auka buvo neatsitiktinė. Nereikia pusti miglą į akis, tai buvo kruopščiai suplanuotas nusikaltimas, kitaip jis nebūtu toks nesuvokiamai brutalus. Lili pavargo nuo panašaus darbo, todėl užsimanė ne šiaip išeiti, bet užsiimti prostitutes valdžiusio vyro vietą. Tą naktį ji pasirūpino kad vyras būtu neblogai išgėręs, tam padėjo ir tos moterys, kurios palaikė jos šiek tiek per didelius norus. Tamsiaplaukė apsimetė norinti liežuviu pažaisti su jo mažyčiu piskiuku tarp kojų. Keista kad dideli vyrai turi tokius mažyčius lytinius organus. Buvo nebuvo, šiuo metu alfos statusą užimančios moters lūpos apgaubė vyro na sakykime „pasididžiavimą“. Susidarė jausmas kad labai kietu save laikantis kvailys būtu baigęs bet kurią akimirką, nesugebėdamas ištempti net suknistos minutės. Žaidimas, kuris iš esmės suteikia malonumą ne vien vyrui, bet ir savotiškai moteriai, šiuo atveju kėlė šleikštulį, bet svarbiausia ne tai. Kuomet organas pasiekė savo maksimumą, bei išburko, trokšdamas išleisti sėklą tiesiai ant moters veido, ji atsitraukė, nors ranka ir toliau lietė tai, kas jam kėlė neišdildomus potyrius. Laisva ranka iš už diržo ištraukusi peilį su senovine, kažkokiais įdomiais raižiniais padailinta rankeną, be menkiausio gailesčio, nupjovė viską, kas ten buvo išvirtę į išorę. Jis taip garsiai rėkė, kad atrodė pati Lili iš sunkiai suvokiamo „malonumo“ būtu patyrusi fiktyvų orgazmą. Po visko, Lili visiškai ramia siela pareiškė kad išeina, bet jis dar gali pabandyti ją sustabdyti, jei žinoma iš pradžių spės susirinkti savo „turtą“. Užtrenkusi duris ji pasitraukė, o jis taip ir nepabandė jos surasti, ar bent pasiekti. Nes Alvar susisuko pakankamai greitai, per daug žinojo ką ir kaip reikia daryti, kad atsidurti ten, kur trokšta. O štai troško būti „queen of fuckin‘ everything!“
– Tau užteko išeiti iš kabineto, kad mažiau nei už pusvalandžio ten pasirodytu Cotrona. Ką tu nori išgirsti Anthony? Taip, jis mane išprievartavo, ir visiškai atsitiktinai tau pavyko pirmiau atimti jam gyvybę, nei kad tai padaryti išėjo man. Dabar tavo sąžinė ramesnė? Dar vienu subingalviu Las Vegase mažiau. – Buvo panašu kad Lili kaip įmanydama stengėsi niekam neparodyti to, kas ten nutiko. Juk ji mėgo eksperimentuoti, todėl nieko nenustebintu tai, kad moteris viso labo pažaidė šiokius tokius, šiurkštesnius žaidimus, ir tuo viskas pasibaigė. Žinoma, nereikėtu pamiršti to kad pastoviu jos partneriu, kuris galėjo pasididžiuoti labiau nei tinkamu įnagiu, buvo Tony‘s, kartais prie to prisidėdavo viena ar kita moteris. Cotrona buvo įsileistas į „išdykavimo ratą“ tik po to, kai Gomez‘as nusižiūrėjo paauglę hibridę, ir tai tas nesukėlė labai gero įspūdžio. Tiesa neturėjo išlysti, visa ta gėda ir nepagarba, neleistu vilkolakiams ir toliau į ją žvelgti kaip į vertą lyderę. – Negali. Aš sakau tau, negali. Ką tu ketini pasakyti vilkolakiams, tiesą? Kad tave pakirto pyktis ir tu nesusilaikei? Vargu ar kuris nors patikėtu kad visą tai vyko tik dėl to, kad niekaip neapsisprendėt kieno penis didesnis. – Dar kartą pabrėždama tai, kad viskas kas nutiko, taip ir turi likti tik tarp jų dviejų, Alvar atrodė per daug kategoriška, nors ir buvo sukūrusi planą, o gal net kelis, kaip patikinti likusius vilkolakius, kad viskas kas įvyko tarp dviejų betų, yra didelis drąsos išbandymas. Tai kas vadinama savo alfos ginimu, bet kokia kaina. – Anthony, prašau nereikia... – Jos mina prarado tą griežtą braižą, kuris buvo išlikęs viso šio pokalbio eigoje. Net keista pasirodė tai, kaip pasikeitė tamsiaplaukė, vos tik išgirdo kad beta neketina šokti pagal jos grojamą dainelę, bei neketina grįžti apsimetant kad tai kas nutiko su Cotrona, yra viso labo mažmožis. Nuleidusi akis, moteris švelniai palietė savo vis dar smaugimo žymes turintį kaklą. Neskubėjo nieko pasakyti, mat aiškiai nemėgo tos jausenos, kuomet beta stengėsi įspausti šią į kampą, versdamas pripažinti tai, kam moteris buvo aiškiai per daug išdidi. Atsakymas kodėl ji pasiliko su juo iki pat tos akimirkos, kuomet medikamentas baigė veikti jo kūną, buvo akivaizdu. Gal net nereikalaujantis žodinio patvirtinimo. Bet Lili buvo tokia paika, kad kažkuriuo metu net Gomez‘ui turėjo kilti didelis noras ją iškratyti liepiant bent katą pasakyti viską taip, kaip yra, o ne pinti pasakas einant per aplinkui. Tamsių akių žvilgsnis lėtai pakilo viršun, galva liko šiek tiek palenkta, tačiau buvo aišku kad moteris liovėsi vengti žvilgsnių susidūrimo.
– Tai kad man patinka su tavimi dulkintis, bei matau tavo potencialą darbe, dar nereiškia kad esi viso labo figūra mano žaidimo lentoje, Gomez‘ai. Manai kad galėčiau tave palikti paralyžiuotą bala žino kur, vieną? Ne, dar blogiau, apsuptą vampyrų, kurie tikrai ilgai nesvarstytu, kaip pasinaudoti tuo, kad esi laikinai neveiksnus. – Užvertusi akis, ji vėl nutilo. Ne todėl kad nebūtu turėjusi ką pasakyti, greičiau todėl, kad kaip tik tuo metu, jaunas vyras nusprendė savo tobulai sudėtą kūną paslėpti po įsidegti nespėjusiais drabužiais. – Paklausyk... – Šioje vietoje tikrai turėjo nuskambėti kažkoks aiškesnis pasisakymas, tačiau užduotas klausimas apie ampulę, privertė Alvar sučiaupti lupas, pasiliekant „tą paaiškinimą“ neribotai ateičiai. Iš apdriskusio drabužio ištraukusi šiuo metu paskutinę dozę, moteris ištiesė ranką tam, kad vyras pasiimtu tai kas buvo sukurta konkrečiai jam. Liežuviu perbraukusi per savo lūpas, tamsiaplaukė aiškiai suvokė kad dabar, konkrečiau visai ateinančiai nakčiai palikti jį „be priežiūros“, be užnugario, būtu beprotiška.
– Tebūnie. Taisyklės yra taisyklės, aš pati jas sudariau, kuomet priėmiau tave į saviškių gretas. Jei nori išeiti, tai tavo pasirinkimas. Tačiau būtum didžiausias kvailys, jei įsimaišęs į visą tai kas dabar vyksta, liktum vienas. Ocean Avenue 21-17a, tai mano namų adresas. Tai tavo pasirinkimas, bet šiąnakt būsiu ten viena, todėl, tu žinai kur būsi laukiamas. – Nepriklausomai nuo to kad Alvar suteikė jam galimybę kažkur atlaikyti dar vieną sunkią naktį, tuo labiau jos namai buvo pakankamai saugia vieta, turint omeny kad niekas nenutuokė kad ji iš viso tokius turi, mat moteris beveik gyveno klube, kurį valdė. Tačiau Gomez‘o žodžiai, kurie gal ir visiškai atsitiktinai nuskambėjo tuo pačiu metu, visiškai paneigė tai ką sakė ji. Lili turėjo pakankamai įtakos, kad priversti jį pasilikti, tačiau kaip ir pati tai sakė, sulaikyti betos, kuris nusprendė tapti omega, ji negalėjo. Ir esmės nenorėjo, mat pats Tony‘s nebuvo jai tipinis. Sunkiai nurydama burnoje sukauptus skysčius, ji viso labo papurtė galvą, per daug netikroviškai imituodama tai, kad palaiko jo sprendimą. Dar trūko formaliai papurtyti abiems rankas, ir tai pasiektu absurdo viršūnę. Susikryžiuodama rankas sau po krūtinę, tamsiaplaukė nepasijudino iš vietos net tuomet, kai Niklaus Mikaelson sūnus žengė kelis žingsnius į nuošalę. Kažkoks keistas, perdėm smaugiantis jausmas apėmė jos kūną. Toks jausmas kad įsitempė visi raumenys, tuo pačiu metu, ir fatališka vadinta moteris nesugebėjo nustovėti vienoje vietoje.
– Tony?! – Vyrui dar nespėjus pasitraukti per daug toli, ji net pati to nesuvokusi tai ką pagalvojo, automatiškai iššaukė balsu. Kilnojosi pečiai, ir buvo panašu kad pati Alvar jaučiasi it būtu visiškai ne savimi. Dabar arba niekada, teisingai? Labai greitai atitrūkdama nuo savo vietos, aiškiai paskubomis tamsiaplaukė kone puolė į omegos statusą pasirinkusio vilko glėbį. Niekada to nedarė, NIEKADA. Aplamai smerkė ir smerkia visus tuos bučinius ir apsikabinimus, kuriuos taip dievina romantika gyvenantis žmonės. Beveik užšoko ant jo, kuomet stipriai apvydama rankomis jo pečius ir sprandą, pirštus susmeigė į ilgesnius nei tipiškai jojo plaukus. Sukibo taip stipriai, tarytum visiškai nebūtu norėjusi jo paleisti. O lūpos, jos natūraliai karštos lūpos sukibo su Gomez‘o taip stipriai, taip jausmingai, lyg tai tikrai būtu tas atsisveikinimas, kurio netroško ne vienas. Švelniai kandžiojo jo apatinę lūpą, savo liežuviu lytėjo jo ir kas įdomiausia, visą tą laiką buvo stipriai sumerkusi akis. Žinojo kad negali jo ilgai užlaikyti, dėl to šurmulio, už nugaros. Todėl kuomet atitraukė savo lūpas nuo jo, nuslėpė savo akis, ir kažkuriuo metu metu net nulenkė galvą. Po to sekę nenorom nuleistos rankos, bei tylus, net visiškai neryžtingas „Sudie, Anthony“ atsisveikinimas. Ji pasitraukė, jis taip pat. Likusi visiškai viena, Lili vis dar jautėsi beprotiškai keistai, tačiau čia pat pasirodę vilkolakiai privertė ją „susiimti“. Jautė kaip keli užmetė ant jos pečiu beformį bliuzoną, lyg būtu norėję paslėpti jos kūną nuo aplinkinių. Kažkas kažką dar murmėjo, tačiau alfa visiškai nieko negirdėjo, paprasčiausiai todėl kad nenorėjo. Liepė tik nutraukti visas paieškas, bei išgabenti ją atgal į klubą. Ten sekė susirinkimas, visų „už ir prieš“ išdėstymas. Akivaizdu, vilkolakių „karalienė“ stengėsi užsiimti savo mintis kitokia veikla, liepė sudaryti veiksmų planą kaip pradėti plėsti teritoriją, kaip paimti „meką“ ir galiausiai tapti ne vien vieno būrio vadę, bet aplamai visų vilkolakių. Susitikimui baigus, kaip ir buvo pasakiusi, Alvar pirmą kartą po daugybės laiko išvyko į savo namus, kuriuose lankėsi ypatingai retai.

​Pats Klaus'as tikriausiai nebuvo isitikines ar niekad pries tai neregetas vaikigalis yra kaip nors susijes su kazkuomet jo myleta moterimi. Vidurinysis Tonio vardas, kuris kaip tycia sutapo su paciu Mikealson'u tevo vardu ir Marisol mergautine pavarde, kuri figura​ravo jo ID korteleje zinoma galejo buti viso labo sutapimas, bet reikia pripazinti, pragyvenus tiek, kiek nugyveno originalusis, atsitiktinumai tampa labai retu reiskiniu. Niklaus ne tik nezinojo apie vilkolakes nestuma pries tai kai skaudancia sirdimi ja pasiunte miriop, bet ir neitare, jog sioji vis del to isgyveno. Antraip tikriausiai jau seniai butu ja susirades. Anthony motina turejo savu priezasciu kodel nusprende sudaryti krauju pasirasyta sutarti su juodaja magija praktikuojanciomis burtininkemis vien tam, kad jos gyvenimas galetu ir toliau teketi jai iprasta vaga uzuot ir vel kada nors susidures su bermudu trikampiu, kuriuo jai buvo Nik'as. Meile gali buti labai pavojingas zaidimas ir dabartine hibride sia pamoka ismoko labai skaudziai. TIkriausiai del to,vienintelis jos gyvenime svarbus ir mylimas vyras buvo jos sunus. Sutuoktinis suteike jai stabiluma. TIesa, daugiau moralini, nei financini. Kad ir kaip vilkolakis plusejo, jie amzinai skendejo nepritekliuje, bet Marisol tai buvo ne motais. Namu seimininkes amplua tarsi terapija, buvo vienintelis dalykas verciantis ja tvardytis, netapti monstru. Keletas kraujo laseliu per diena, ilasinamu i arbatos puodeli buvo viskas ko reikejo gelezine savitvarda ivaldziusiai moteriai, taciau kokios destruktyvios pasekmes galejo laukti kai si seimynine idile bus sugriauta, vienas dievas tezinojo. Ir panasu, kad ta diena artejo. Nenumaldomai. Galimas daiktas, jog zinia, jog Niklaus'o ir Anthony keliai susikirto ir bus tuo faktoriumi...
Pajutes nemirelio rankas sau ant peciu, Anthony giliau ikvepe. Uzlaikydamas ora plauciuose jis atrode isitempes. Jis nenutuoke su kuo turi reikala, taciau itare, kad pusvampyris kazkaip susijes su pries tai jo apkandziotais kraujageriais. -As ne vieno ju nenuzudziau,-iskoses pro kone suciauptas lupas jis abiejomis rankomis spaude vaira. Puikiai suvokdamas kokia nepavydetina yra jo situacija, Tonis pirma karta pajuto ka reiskia buti omega. Jis buvo vienisas vilkas. Aplink zujo jo burio broliai, taciau ne tam, kad jam padetu, o tam, kad nudetu ji pirma juo susidomejusio hibrido. Istieses ranka jis netrukus sulauke i jo delna ibruktu automobilio rakteliu, juk sujungineti laidus nebuvo jokio pagrindo kai galineje sedyneje sedejo pats ''ratu'' savininkas. Begdamas nuo vilko,jis tikru tikriausiai uzsirove ant meskos. Bet pastaroji bent jau nerode tokio pasiutelisko uzsidegimo kuo skubiau ji suplesyti i gabalus ir to uzteko, kad sumanumu pasizymintis vaikis priimtu teisinga sprendima, bei klusniai isvairuotu masina is stovejimo aikstelejes. Zvilgtelejes i ant priekines sedynes pametetos savo ID, jis surauke antakius. Neturejo zalio supratimo kaip jo asmens dokumentas atsidure nepazistamojo rankose. -Ko tau is manes reikia?-ne itin draugiskas vaikino tonas neatrode suzavetas tokiu pompastisku originaliojo prisistatymu. Mikealon pavarde Toniui, kaip ir kiekvienam vilkolakiui buvo gerai zinoma, taciau jis buvo vienas is nedaugelio, kuriam kaip bebutu keista, niekuomet neteko su jais susidurti. -As jau sakiau pries tai mane persekiojusiems vampyrams, kad jie su kazkuo mane sumaise,-meistriskai laviruodamas las vegaso gatviu dziunglemis jis atrode labiau susitelkes i pokalbi, nei i vairavima. Tonio aistra automobiliams buvo akivaizdi ir todel, kad nepaisant to, koki kledara bevairuotu, jis intuityviai jaute masinos gabaritus. -Nezinau kur mes vaziuojam, bet tavo metalo lauzui ne uz ilgo pasibaigs degalai,-kiek pasiputeliska vaikino tonas neatrode nusiteikes ji savotisku ikaitu paemusio vyro atzvilgiu. -Mano vardas yra Anthony. Ansel buvo mano senelio, kurio niekada nepazinojau, vardas,-pats to nesuprasdamas jis atsakinejo i visus Klausui rupimus klausimus. -Pavarde yra suknista rakstis subineje, bet tokia kaina tenka moketi kai tavo motina turi didesnius kiausius, nei tevas ir nesutinka tiesiog perimti vyriskos pavardes ji vedus,-kabedamas apie Marisol Tonis syptelejo. -Kur dabar?-neatsigresdamas atgal, jis zvilgtelejo i veidrodeli bei klausiamai kilstelejo antakius. Sviesaforas dege raunona spalva, o priesakyje kelias skyresi i dvi kryptis - jiems arba reiekjo linkti pagrindiniame kelyje, arba sukti i sonini, mazesni keliuka.