MIŠKO BUNKERIAI:

Būtent todėl, kad šią vietą žino vien tik jo šeimos nariai ir ne vienas kitas asmuo, pusę kelio teko nukeliauti automobilių, kurį vairavo būtent Amstrong'as. Tuo metu kai visi trys buvo išlaipinti iš transporto priemonės, likdamas nebylus, pagaliau po kažkiek laiko "klaidžiojimų", pagaliau atgabena abu Lockwood'us į reikiamą vietą. Priklaupęs ant kelių prieš akivaizdžiai sunkų metalinį dangtį, kuris yra apsaugotas specialaus kodo, bet delno antspaudo sistema. Atlieka visus reikiamus atrakinimui veiksmus. Kuomet jo akių spalva vėl pakinta į skaisčiai raudoną, atidengęs nesuvokiamai sunkų dangtį, iš karto nurodo kad reikia lipti į apačią.
- Manau geriausia būtu, jei likčiau su jumis. Neskaitant to, kad apie šios vietos egzistavimą nežino niekas apart mane ir tuos, kurie iškeliavę anapylin, ne vienas iš mūsų nežino ant kiek bus stiprus šis naujavirtis. - Norėdamas parodyti kad juo visgi galima pasitikėti, pirmasis sulipa į bunkerio vidų. Lipdamas laiptais į apačią, pakeliui pajungią labai blankią šviesą, kad būtu geriau matyti kur dėti kojas. Kuomet prieš jų akis atsiveria plieninio narvo su galybe grandinių vaizdas, atsisuka į vyresnį Lockwood'ą. - Manau žinai ką daryti. - Atsitraukdamas nuo kelio, pasiekia kompiuterį, sujungdamas saugos sistemą, kuri akimirksniu užrakina prieš tai atlenktą liuką.

Su neslepiamu itarumu nuzvelgia vieta, kurioje dabar yra. Isvydes narva, paleidzia Tayleri, leisdamas jam suklupti ant grindu, atremiant galva i salta pogrindzio siena. Tylomis zenges i prieki, apziuri narva ir stipriai patraukes grandines ivertina ju stipruma.
-Turetu atlaikyti,-atsigrezia i Tayleri tikedamasis, kad vaikinas parodys bent kiek nuovokos kur dabar randasi ir jam atsakys, bet is jo povyzos sprendziant skausmas, kuri jis dabar kente, drumste jo blaivu mastyma. Priejes prie jo, pritupia ir nukreipia astru savo zvilgsni i Taylerio veida.
-Nebus lengv, bet tu tai istversi,-pirma kart jo iprastai rimta veida perkreipia gailescio grimasa.
-Prizadejau tavo tevui, kad tavimi pasirupinsiu ir tai istesesiu,-nestipriai spusteli jo peti. Suemes jo kencianti kuna, nugabena i narva, kur prirakina grandinemis. UZdares narvo duris atsisuka i Jake.
-Manau dabar yra tinkamas momentas paklausti kaip po velniu ragana sutiko tapti vampyre ir kodel tu visa tai leidai?-labai rimtu zvilgsniu nuzvelgia priesai ji stovinti zmogu.
-As nieko nebesuprantu... Niekada nesibiciuliausiu su ju paderme, taciau neketinu stoti skersai kelio vilkolakiui. Man tiesiog svarbu zinoti ar tu dabar esi vienas ju ar tavimi vis dar galima pasitiketi, nesitikint, kad netrukus cia supuls grupele kraujasiurbiu ir suleis savo nagus man i nuagara. Atvykau cia su vienu tikslu-apsaugoti Tayleri nuo butybes, kuri, zinau yra kazkur netoliese... Klauso.

Šiuo metu mažiausiai kreipdamas dėmesį į naujavirtį, pastebėjęs kad kėdė, kurią ankščiau palikdavo specialiai vienam žmogui, kuris padėdavo jam atlaikyti virsmą, vis dar randasi toje pačioje vietoje, įsitaiso ant jos, mat nemano kad bus įdomu slampinėti iš vieno kampo prie kito. Tačiau prieš pradėdamas ką nors sakyti, apverčia moters nuotrauką, kuri pupsojo ant stalo, kad nesimatytu jos veido. Kuomet vėl pakelia akis į Lockwood'ą, perklausia: - Kodėl man atrodo kad esu tave matęs iš ankščiau? - Neskaitant savo klausimo, sulaukęs lavinos kitų, skiestelėdamas rankomis, pamažu pradeda pasakoti: - Katerina mano draugė, nuo neatmenamų laikų. Greičiau, ji man sesuo, padėjusi atlaikyti sunkiausius gyvenimo etapus ir pasiekti tai, kuo esu dabar. Aš buvau išvykęs, maniau kad jai čia saugu. Galu gale ji juk ragana, nuo vampyrų apsisaugoti jai turėjo būti nesudėtinga. Tačiau niekas nesitikėjo kad ji pateks būtent į Mikaelsono rankas. - Trūktelėdamas pečiais, pratęsia: - Ją radau kai ji buvo ant pervirsmo ribos. Žinau kad turėjau pats nutraukti jos gyvybę, neleisdamas tapti viena iš jų. Tačiau nesugebėjau. Kas įdomiausia, tapusi vampyre, ji neprarado savo sugebėjimų. Todėl galiu pasakyti, kad ji stipri ir ji yra nusiteikusi prieš Mikaelsonus. Man daugiau žinoti ir nereikia. - Dirstelėdamas žvilgsniu į Tyler'į, suraukia savus antakius, tačiau pratęsia savo kalbą: - Manau šiuo metu nerimauti dėl Klauso neverta, jis per daug suinteresuotas savo blondines nuomone apie jį, nei kokiu nors kariavimu su vilkolakiais. - Krenkštelėdamas, pratęsia: - Yra žmonių, vilkolakių, tų pačių vampyrų kurie veikia Klausi už nugaros. Tame tarpe esu ir aš. Pasinaudodamas savo pažintimi su Kolu, jo broliu, esu visada netoliese. Ir laukiu tos akimirkos, kuomet pagaliau bus atlikta viskas, kad šis butu sunaikintas. - Sujudina savo veido raumenys, pratęsdamas: - Kas bus greitai.

Nors to ir neparodo, akies krasteliu pastebi kaip vaikinas uzvercia nuotrauka, taciau tai ivyksta per greit, kad jis spetu uzfiksuoti kas joje buvo pavaizduota. Nesureiksmindamas to, atsiremia i siena priesais Jake, susinerdamas rankas sau ant krutines. Zinodamas, kad atstumas neturi itakos pasnekovo klausai, prasneka tylomis:
-Nesu tikras.. Zinau tik tiek, kad pries kelis simtus metu Lockwoodai ir Armstrongai buvo..persimaise,-ikvepia oro padarydamas siokia tokia pauze.
-Taciau laikui begant mano seima atskiskyre nuo bet kokios bendruomenes ir pasitrauke i pogrindi. Todel gyvenom niekieno netrukdomi, vis vildamiesi, kad pavyks ta vilkolakio prakeiksma nutraukti. Tokia buvo ir mano pro pro senelio teorija, kuris mane, kad susimaisius dviem vilkolakiu rusims pavyks sukurti kazka tokio, kas bus pakankamai galingas, jog sugebes stoti pries Mikaelsonus ir juos iveikti. Taciau tai nepasiteisino,-guzteli peciais it dirsteli kaip laikosi Tayleris.
-Mano motina buvo viena ju, misinys, kuris nepateisino lukesciu.. visi tikejosi, kad ji bus stipresne uz iprasta vilkolaki, bet Klausas irode kitaip,-nuleidzia galva, kadangi si tema jam akivaizdziai buvo skaudi.
-Sakykim galiu atpazinti Armstrongus, nezinau ar tai kvapas ar instinktai, tiesiog zinau kai sutinku viena,-idemiai nuziuri Jake.
-Dabar supranti, kodel esu linkes tu butybiu vengti uzuot stojes su jomis akistaton? Jais negalima pasitiketi, naivu manyti, kad kuris is ju isduotu savo seima, to niekada nebus,-papurto galva nejucia pakeles balso tona.

Labiau atsilošdamas į kėdę, ant kurios įsitaisė, nukreipia savo žvilgsnį tiesiai, kad geriau matytu pašnekovą, su kuriuo šiuo metu kalbasi. Susiaurinęs akių vokus, paskuba atsakyti savo susidariusią nuomonę:
- Štai iš kur yra tas keistas jausmas, kai randuosi netoli tavo kraujo linijos. Tuo pačiu tai paaiškina kodėl negaliu atsiminti kur esu tave matęs. Nes savo istorija visiškai nesidomiu, nes nematau prasmės kapstytis po praeitį, kurios niekuomet negrąžinsi ir nepakeisi. Tačiau suprantu tave, dėl netekties, apie kurią prasitarei ir dėl to kad nori apsaugoti jį, - Nebaigęs kalbėti, galvos mostu nurodo kažkur esantį Tyler'į. - Panašią istorija "pasigirti" galiu ir aš. Mano šeima buvo sunaikinta medžiotojų klano. Sesuo, tėvai. Sudeginti. O Klausas išžudė visus mano draugus, mano rūšies atstovus, kurie tikėjo manimi. - Krenkštelėdamas, pakyla nuo kėdės, ant kurios sėdėjo, ir pasiekęs kažkokią spintelę, iš ten ištraukia viskio butelį. - Kas sakė kad aš pasitikiu kuo nors, apart savęs? - Šyptelėdamas, supila sau į taurę gėrimo, pratęsdamas: - Aš veikiu vardan savo interesų, ir jei atsiranda kas nors, kuo galiu pasinaudoti, niekuomet to nevengiu. Kuomet nebe liks Klauso, kuris manau kaip tik šiuo metu turėtu būti labiausiai pažeidžiamas, nebe liks ko baimintis. - Pauzė. - O jei tavo giminaitis dabar nesimaišys jam po kojomis, vadinasi nėra reikalo ir baimintis. - Paėmęs kitą taurę, perklausia: - Gersi?

Sekdamas akimis kiekviena Jake judesi, pats nesitraukia is savo pries kuri laika uzimtos pozicijos.
-Praeities zinojimas yra naudingas tam, kad nekartotum tu paciu klaidu, kurias kazkada jau yra padare musu  gimines,-susikisa rankas sau i kisenes ir zengia kelis zingsnius link narvo su Tayleriu su nerimu stebedamas jau vykstanti virtima. Kadangi yra prie riksmu ir kitu si procesa lydinciu garsu jau priprates, to per daug nesureiksmina ir kalba toliau, si syk neziuredamas i savo pasnekova.
-Uzjauciu tave del netekciu,-tyliai sumurma ir pagaliau atsisuka i Jake.
-Viskis cia tikrai nepamaisytu, vienaip ar kitaip, musu laukia velniskai ilga ir sunki naktis,-linkteli galva leisdamas jam suprasti, kad priima pasiulyma isgerti.
-Nesuprantu kodel sakai, kad Klausas dabar yra ypac pazeidziamas.. as nezinau kazko, ka zinai tu?-suraukia antakius.
-Tayleris yra jaunas, impulsyvus ir... karsto charakterio vaikinas,-atsidusta su nepatenkinta israiska savo veide.
-Jis neprates klausyti ir bijau, kad nepadarytu ko nors, kas isiutins Klausa ir atves ji prie musu. Kaip jau tikriausiai supratai, buciau laimingesnis zinodamas, kad jis nezino apie mano atvykima.

Neskaitant to, kad pagal viską vieno iš Lockwood'ų virsmo garsai turėtu trikdyti, visiškai nekreipia į tai jokio dėmesio, nes atrodo kad jam ne vien kad tai nemaišo, bet ir nesukelia jokios emocijos, mat, pats jau per daug seniai yra išmokęs save kontroliuoti nuo tokio dalyko, kurį turi atlaikyti narve patalpintas asmuo. Ramiai supildamas į abi taures viskį, pastato jas ant stalo, ir tuo pačiu butelį, iš kurio viskas buvo supilta. Vėl užimdamas tą pačią vietą, pratęsia dėstyti savo nuomonę: - Iš dalies tu teisus, tačiau pažvelgus iš kito kampo galima pasakyti kad kartais kartojimas atrodo tų pačių klaidų atneša visiškai kitokius vaisius. Bet čia asmeninė mano nuomonė. - Krenkštelėdamas, patraukia į savo pusę vieną iš taurių, pasisakydamas: - Kas liečia Klausą, gali nesukta sau galvos. Nepasakysiu niekam kad buvau bent viena jūsų sutikęs. Nesu tas, kuris nurodo saviškių buvimo vietą. - Liežuviu perbraukęs sau per lupas, prisitraukia prie jų taurę, bei šiek tiek palenkdamas, nugeria.
- Kada nors esi girdėjęs pasakas apie epišką vampyro meilę vienam asmeniui? - Teigiamai linkteli galva, pratęsdamas: - Atrodo kad Klausas yra stipriai įtikėjęs tuo, kad jis rado tokią moterį. Ji kaip ir su juo, o tuo metu jis nedaro nieko prieštaringo. Jei ji tarkim išduotu jį, pasirinktu kitą pusę, jis pasiūstu, prarastu budrumą. Ir kaip tik tuo metu jį lauktu smūgis. - Kuomet nebaigia vieno pasakojimo, perklausia: - Esi ką nors girdėjęs apie Ketherine Pierce? Pusę tūkstantmečio gyvenančią vampyrę. Atrodo ji rado būdą kaip sunaikinti tą, kuris sugriovė daugelio gyvenimus. - Pauzė, kurios metu, nuleidžia akis. - Ji atgaivino originaliųjų tėvą, kuris nieko daugiau netrokšta, kaip juos visus išsiųsti anapylin. Ji jau sugriovė jo paskutinę galimybę į pragaro vartų atvėrimą. Planas A, suvaryti jam į širdį stebuklingą kuolą. Planas B, sušerti vaistus, kurie jį pavers paprastu mirtingu. O tuomet susidoroti su juo bus menkniekis. - Pauzė, per kurią vėl nugeria šiek tiek gėrimo. - Dabar supranti? Klausas neturi išlikimo galimybės. Mums tereikia sulaukti tos, reikiamos akimirkos.

Idemiai, beveik nemirksedamas stebi kaip pomazu antroji taure tampa sklidina jo megiamo skyscio. Is kart zenges priekin netrukus uzsivercia didziaja dali gerimo, kadangi buvo istroskes ir susierzines, kad nesugebejo kaip nors isvengti savo suneno virsmo. Stovedamas gretimais, nieko nesakancia veido mimika isklauso pirmuju pasnekevo sakiniu, taciau kai kontekste yra paminimas Katherine vardas, paspringsta gurksniu viskio, kurio dar nebuvo nuryjes.
-Katherina yra cia? Siame mieste?-nesugeba nuslepti susijaudinimo ir nuostabos savo balse. Suprates, kad gali lengvai issiduoti, pabando susitvardyti ir islaikyti pozicija, jog yra vienodai priesiskai nusiteikes pries visus vampyrus.
-Su ta moterimi as turiu neuzbaigtu reikalu,-puse lupu syptelejes papurto galva.
-Nemanau, kad ja galima pasitiketi, ji siaip sau nera viena is tu, kurie geranoriskai linke padeti.
Jake baigus kalbeti Masonas akivaizdziai susimasto ir istustines savo stikline iki dugno ja pastato atgal is kur ja paeme.
-Tikriausiai supranti, kad jusu planas turi begale spragu? Net jei ir pavyktu prie jo priarteti taip, kad galetum jam pakenkti, siaubingai rizikuoji. Ar esi pasirenges uz bent menkiausia klaida sumoketi sau brangiu zmoniu gyvenimais?-prakalbes apie artimuosius zvilgteli i Tayleri, kurio virsmas jau buvo pasibaiges ir jis inirtingai bande nutraukti ji laikiusias grandines. Zenges narvo link giliai ikvepia ir pasiziuri i laikrodi ant savo rieso.
-Jau neilgai. Jo transformacija uztruko ilgiau nei paprastai, liko vos kelios valandos iki kol saule ims teketi, o tai reiskia, kad netrukus galesiu veztis ji namo,-nuosirdziai nusisypso.

Neskaitant to, kad yra per daug nuovokus ir nesunkiai pastebėjo tai kad jam akivaizdžiai sukėlė kažkokią emocija tai, kad jis paminėjo vienos iš senesnių vampyrių vardą, nusprendžia prie to nesikabinėti, mat nemato reikalo statyti žmogų į nepatogią poziciją. Vietoje to, pritariamai linktelėdamas galva, pabaigia savo gėrimą. Ir tik tuomet kai taurė yra pilnai ištuštinama, pratęsia savo kalbą: - Paskutinį kartą kiek girdėjau, ji buvo Los Andžele. Paskui, dingo ieškoti to mitinio vaisto, kuris atseit gali vampyrą sugrąžinti į žmonių pasaulį. Daugiau nieko nežinau konkrečiai apie ją. Bet tikiu, kad ji "padeda" ne šiaip sau. - Įsistebėdamas į butelio turinį, šiek tiek suraukia savus antakius, pratęsdamas: - Vienaip ar kitaip, nesu girdėjęs apie ją nieko ką ji būtu padariusi ne savo naudai. - Stebėdamas kitus pašnekovo judesius, nuo kaklo nusiima specialų raktą, padedamas jį ant stalo paviršiaus: - Jei kartais reikės šios vietos, o manęs nebus mieste, šio rakto pagalba galėsit patekti į vidų.
Kuomet atsikelia ant kojų, pabaigia savo mintį apie būsimą Klauso puolimą: - Tai vienintelis būdas ką nors jam padaryti. O padarai kurie eina prieš jį šiuo metu, visiškai neturi ką prarasti. Nei šeimos, nei patikimų draugų. Nieko. Todėl, gausim 50/50 procentų galimybę jį sunaikinti. O tai vis geriau nei nieko.

Nors stengiasi to neparodyti, sukaupes demesi isidemi visas su Katherine susijusias smulkmenas. Syptelejes ties ta vieta, kur pasnekevoas prasitaria sutinkas, kad ji tai daro ne siaip sau.
-Net neabejoju, kad uz to kazkas slypi... Sakai Los Angele? Butu idomu vel susidurti su sia moterim,-dviprasmiskai iskosia per dantis.
Zvilgtelejes i rakta, kuri Jake padeda ant stalo, dekingas linkteleja galva.
-Nesu tikras, kad prisistaciau, grizta ten kur sedi jo pasnekovas.
-Masonas Lockwoodas,-istiesia ranka. Isgirdes apie mitini vaista, vel atslyja i siena, kadangi akivaizdziai niekada nebuvo apie nieka panasaus girdejes.
-Kaip tikras esi, kad tai suveiks? Juk Klausas ne siaip sau vampyras, jis originalusis vampyras,-isisteibeleja i Jake veida. Prisimines rakta gulinti priesais ji, paemes ji i rankas apziuri imantriai graviruota jo pavirsiu, o tada isideda i kisene.
-Labai tikiuosi, kad jo panaudoti mums neteks ir Tayleris bus stipresnis, nei kad buvau as per pirma savo pilnati,-nugrimzdes i prisiminimus neigiamai papurto galva. Nepaisant to, kad vaikinas visa laika buvo plesomas vidiniu demonu ir bande istrukti keldamas baisu triuksma, ziuredamas ir geltonas akis svieciancias priesais ji, tesia toliau: -Jis stiprus, bet akivaizdziai nezino kaip valdyti ta jega, tai yra taskas musu naudai. Jei man pavyks ji ismokinti savitvardos, labai galimas daiktas, kad kita pilnatis bus laisveje, mazinant kraujasiurbiu gretas,-piktai nusisypso atsisukes i Jake.
-Negaliu nepamineti tavo drauges. Negaliu garantuoti uz jos sauguma.. Taciau nei man, nei Tayleriui ragana priesu gretose nera naudinga. Noreciau su ja susitikti,-noredamas iskaityti kokia yra Armstrongo pozicija situo klausimu, isiziuri i jo israiska.

Neatsitiktinai žvilgtelėdamas į apverstą Arios nuotrauką, sudaro tokį jausmą kad kalbėdamas apie kitą asmenybę, mintyse keliauja po savo paties praeitį, su kuria turi noro susidurti dar kartą. Visgi išblaškytas jo kalbos, prunkštelėja: - Atvirai kalbant, manau kad nebus taip lengva ją susirasti. Vien mano žiniomis, galima teigti kad Katerina pasirodo tik tuo atveju, jei jai pačiai to reikia. Tuo labiau jei nori su ja suvesti sąskaitas, verčiau palaukti kol ji ras tą vaistą. - Kuomet vėl pakelia akis į savo pašnekovą, tačiau gana greitai nusuka jas į vaizdą už jo nugaros, pratęsia savo mintį:
- Džeikas, Armstrong'as, kaip ir nuspėjai. - Tvirtai suimdamas pašnekovo ranką, ją paspaudžia. Ir tuomet kai paleidžia, atsikelia ant kojų, tuo pačiu metu žvilgtelėdamas į laiptus, kurie veda į viršų, tarytum jau planuodamas savo tolimesnius veiksmus, kuomet apleis šią vietą. Visgi neskubėdamas vėlgi pradeda kalbėti: - Kas liečia vaistą, manau ne vienas iš mūsų negali tvirtinti tai, kad jis veiksmingas ir ar iš viso jis egzistuoja. Matai, apie jį žino originalieji, o konkrečiai Katerinai apie tai pasakojo originaliųjų tėvas. Aš nežinau ar galima juo tikėti.
Kuomet išklauso pašnekovo pasakojimo apie apmokymus, paskuba pasisakyti:
- Vienaip ar kitaip, čia yra saugi vieta. Todėl, jei reikės galit ja naudotis. Vis vien ji man jau seniai nebėra reikalinga. - veide ištempęs savitą šypseną, galiausiai išmuštas iš vėžių klausimo, pasisako: - Tu juk supranti, kad ji man kaip sesuo, o tai reiškia kad aš neleisiu kad jai kas nors nutiktu dar kartą? - Palenkęs galvą, pratęsia toliau: - Tačiau ją rasti galima nesunkiai. Ji gyvena pas Dereką, žmogų. O jo vardas čia pakankamai garsus. Vakarus leidžia tame pačiame bare, kur ir buvot ją sutikę. Tai viskas ką galiu pasakyti. O dabar man laikas. Turiu nebaigtų reikalų mieste. Mano kontaktus rasit čia, jei kas nutiktu, duok žinia. - Tuomet mostelėdamas ranka, parodo atsisveikinimo gestą, ir palipęs į viršų, suspaudžia kodą (nes raktą atidavė), bei išeina iš šios patalpos.

-Tai, jog ji yra ragana, si ta keicia, beto jei ji tau tokia brangi, duodu zodi, jog jos neskriausiu. Beto raganos niekada nebuvo mano stiprioji vieta,-ironiskai sypteli. -Vos prisiminus ta sumauta jausma, ta spengima galvoje, kuri jos geba sukelti! Verciau iskesciau tai ka dabar isgyvena Tayleris, nei kada nors vel tai patirciau,-nusijuokia.
-Dar karta dekoju. Nepaisant to, kad buvau tikras kales vaikas mums susitikus, tu vis delto padejai mums, as tai labai vertinu, Jake,-linkteli galva kai vaikinas pasuka isejimo link.
-Net neabejoju, kad dar susitiksim,-islydejes ji akimis grizta prie Taylerio, kuris jau atgaves savo zmogiskaji pavidala gulejo apleistas jegu narvo viduryje. Atrakines gelezines duris, ieina i ji pats ir nusiemes svarka, uzkloja juo giminaiti.
-Jausies kaip po velniskai sunkiu pagiriu, brolau,-nusijuokia su palengvejimu, jog jis tai istvere nieko nesuzeides ir nesusizeides pats.
-Bet sunkiausia dar pries akis,-zinodamas, kad Tayleris ji girdi, bet greiciausiai neturi pakankamai jegu, kad atsakytu, tesia: -Ilgainiui tai taps pakenciama ir ismoksi megautis sio prakeiksmo teikiamais malonumais,-patapsnojes per besimuistancio vaikino peti pakyla pats.
-Busiu virsuje, man reikia ikvepti siek tiek oro. Neskubek, tau reikia pailseti. Jei reikes pagalbos, suktelk,-apsisukes patraukia isejimo link ir galiausiai iseina lauk is bunkerio i gaivu brekstancio ryto ora.

Pusę kelio bėgdamas, o paskui nugvelbęs kažkieno automobilį važiuodamas, galiausiai vėl palikęs transporto priemonę toliau nuo šios vietos, bei vėl bėgdamas pagaliau nusigauna į šią vietą. Vis dar ant rankų laikydamas Carrington, priklaupia prie bunkerio liuko, jį atveria. Nusileidęs kartu su mergina, vėl jį uždaro. Kuomet pilnai nulipa į apačią, pirmiausia ką padaro, randa čiužinį, ant kurio ir paguldo merginą. Iš savo kišenės ištraukęs buteliuką su hibrido krauju, pastato jį ant stalo, o pats tuo tarpu, priklaupia prie čiužinio, ant kurio paguldyta Aria. Stebėdamas miegančios miną, delnu perbraukia jai per galvą, įsitikindamas kad žaizda nuo susidūrimo su siena nėra stipriai praskelta, dusliai atsikvepia. Nuleidęs akis, pagaliau pilnai atsisėda ant čiužinio, tikėdamasis kad Lockwood'as supras kur reikia jo ieškoti ir viskas pasibaigs ne taip tragiškai, kaip šiuo metu atrodo.

Atsigaves i sia vieta, sugrabalioja kazkur kiseneje buvi rakta ir jau leisdamasis zemyn, surinka:
-Jake, tu cia?-uzdares po saves dangti dengusi sia vieta, nusoka zemen nuo kopeciu, kuriomis katik nusileido. Bandydamas galvoje suregzti bent koki pasiiaiskinima, kurio greiciausiai tikesis Jake, nesugeba sugalvoti nieko, kas galetu ji issukti issituacijos, nutaria pasakyti jam tiesa. Iejes i patalpa, kurioje isvysta zmogu, kurio ir ieskojo ir mergina, kuria jis pats buvo uzsipuoles, liezuviu apsilaizo suskeldejusias savo lupas, pries prabildamas.
-Atleisk del to kas nutiko ten, uoloje.. negalejau blaiviai mastyti.. kaip ji?-kreipiasi i vaikina, palikdamas tarp ju sioki toki atstuma.

Tuo metu, kai dar buvo tik su mergina, neatsisukdamas į jos pusę, nesusilaikydamas, suprunkščia, kuomet ji ima dėstyti savo nuomonę apie tai kas nutiko. Nukreipęs akis į žaizdą, kuri šiuo metu po truputi ima trauktis, mat sidabras visgi spėjo sukelti šiokios tokios žalos. Sukandęs dantis, neigiamai supurto galvą, pagaliau prasitardamas: - Jei mes ne kartu, dar nereiškia kad leisiu kad kas nors tau imtu ir atimtu gyvybę, dėl tavo pačios kvailumo, Aria. Iki šiol negaliu suprasti to, kad tu pasirinkai šį kelią. Juk beveik visi tavo aplinkiniai nėra paprasti mirtingi. Negi dabar imsi ir visus išskersi? - Užvertęs akis, pagaliau atsistoja nuo čiužinio ant kurio prieš tai sėdėjo. Kaip tik tuo metu išgirdęs kad čia kai kas pasirodė, paima nuo stalo buteliuką, kurį buvo pripildęs originaliojo krauju. Pastebėjęs pažįstamo veidą, galvos mostu nurodo koridoriaus pusę, mat nenori kalbėtis prie Carrington. Kuomet nueina į minėtą koridorių, iš karto atsisuka veidu į Lockwood'ą: - Turiu tik vieną klausimą. Kaip po velnių leidai kad su tavim tai padarytu? - Akivaizdu kad supratęs tai, kad jsi nėra šiaip vilkas, neigiamai supurto galvą. - Reikia su tuo kažką sugalvoti, ne vienas vilkas neturi būti pavaldus tam padarui. - Kuomet atodūsio metu atsako į jo atsiprašymą, pakelia akis į pašnekovą: - Kas buvo tas buvo, aš nežadu dabar kapstytis po praeitį. Ji išgyvens, o tai svarbiausia. - Kuomet nuleidžia akis į laikomą buteliuką, perklausia: - Tu tikras, kad tau jo reikia? Turiu omeny, gal geriausia būtu viską palikti taip kaip yra? Ji neverta tavo aukos.

Po pirmuju Jake zodziu, su palengvejimu atsipucia, kadangi buvo pasiruoses priesiskesnei reakcijai.
-Jis mane surado is kart kai pirma syk isejau is cia,-pamosuoja viena ranka aplink, duodamas suprasti, kad turi omenyje bunkeri, kuriame jie dabar randasi. -Tas sunsnukis sugirde man savo kraujo ir nusuko spranda,-ima destyti ir smilkias ivykio detales, kadangi paties Klauso buvo uzsiminta apie galima ketinima ta pati pakartoti su Armstrongu. -Kai pabudau, transformacija jau vyko. Vienintelis kelias ja uzbaigti buvo Elenos kraujas, kurio jis matyt turi kazkur issisaugojes kol ji dar buvo zmogus,-neigiamai papurtes galva, giliai ikvepia pries prabildamas dar karta: -Jei nebuciau isgeres kraujo, nebuciau istveres tos tranformacijos ir buciau mires. Pasirinkau viena is dvieju blogybiu ir neesu tikras, kad tai buvo geras sprendimas,-prisimines ivykius uoloje, nusuka zvilgsni nuo Jake: Kad ir kaip stengciausi, man labai sunku jam pasipriesinti. Tarytum mano kraujas sauktusi jam paklusti, o jei einu pries jo valia, tas skausmas galvoje..-padaro trumpa pauze. -Viskas aptemsta, prarandu nuovoka. Tai kad uzsipuoliau ta mergina,-mosteli ranka kryptimi, kur vos tik iejes pamate gulincia Carrington.
-Yra geriausias pavyzys. Nekenciu saves uz tai, kad buvau vos per plauka nuo zmogzudystes. Ir jei yra bent kokia viltis man susigrazinti savo gyvenima, as pabandysiu. Po kolkas vienintelis dalykas atejes i galva yra raganos. Nezinau ar sugebesiu prikalbinti kuria bent pameginti man padeti, bet priesingu atveju ilgainiui as tapsiu tuo, ko nekenciu. Kai Klausas salia, susivaldyti tampa beveik neimanoma,-nutyla jo akiratyje svystelejus buteliukui su jam reikalingu skysciu.
-Gali vadinti tai vilkolakiu prakeiksmo dalimi,-sypteli. -Bet mes isiziurime netinkamas moteris,-neigiamai papurto galva tebelaikydamas viena lupu kamputi auksciau uz kita.
-Tavoji,-vel prabyla omenyje turedamas blondine. -Yra zmogus..-ima lenkti rankos pirstus. -Turejo ginkla ir ji pries tave panaudojo,-uzuot uzlenkes antra pirsta juo parodo i suzeista Jake peti. -Ir vis del to tu ja isgelbejai ir atsivedei cia,-skesteli rankomis. -Dristu manyti, kad tai reiskia, jog nesi jai abejingas. Katerina yra mano rakstis subineje,-istiesia ranka prasydamas Klauso kraujo.
-Noriu suteikti jai dar viena proga isgyventi. Savo pasirinkima ji jau padare. Vyliausi, kad sugebesiu ja susigrazinti, bet tam jau per velu.

Atrodo su nesunkiai pastebimu susidomėjimu klausydamas kiekvieno žodžio, liečiančio transformaciją, kartas nuo karto pasižiūrėdavo tai į pašnekovo veidą, tai į rankose turimą kraują. Kažkodėl pagalvodamas ir apie tai, kad jo burnoje taip pat buvo originaliojo kraujas, su pasišlykštėjimu, nusuka savo veidą. Tačiau lemtingą akimirka vėl pažvelgęs į pašnekovo pusę, paaiškina: - Žinoma, pasirinkimas buvo teisingas. Tačiau, to palikti taip kaip yra negalima. - Gūžtelėdamas pečiais, pratęsia: - Nežinau kuo būtent galėtu padėti raganos, bet reikia ieškoti išeities, kaip nutraukti tą ryšį su juo. Nes esu kone tikras, kad kuo toliau, tuo labiau jis ims spausti tavo pasirinkimus, versdamas daryti tai ko nori jis. - Liežuviu perbraukdamas per savo lūpas, pratęsia: - O kas liečia vilkus ir galimybę kad jis vis dar turi tos merginos kraujo. Jie turi žinoti apie esamą grėsmę. Nes jei neliktu ne vieno blaivaus proto tarp visų, kurie dar tebėra vilkai. Gali įvykti tai, ko pataisyti jau nebe bus galima. - Susiaurinęs akių vokus, perklausia: - Pradėti vertėtu nuo tavo giminaičio. Jis negali tiesiog šlaistytis gatvėmis, kuomet Mikaelsonas visai netoli.
Kuomet kalba paliečia konkrečiai jo ir jo buvusios gyvenimus, nusukęs akis, neigiamai supurto galvą.
- Tai kas liečia mane ir ją, yra per daug sudėtinga. Ji ne šiaip žmogus, ji priklauso kartą nuo kartos gyvuojančiai medžiotojų kraujo linijai. Jų pagrindinė misija sunaikinti tokius kaip m... - Užvertęs akis, pasitaiso: - Aš. Ir kai ją pažinau, ji dar nieko nežinojo apie savo prigimtį. Atvirkščiai, padėjo man atlaikyti pirmuosius virsmus, kurie buvo pernelyg komplikuoti. - Nenorėdamas matyti asmens reakcijos, nusisuka nuo jo, ir tuomet pratęsia savo mintį: - Ji pagimdė. Berniuką. Kuris taip pat buvo kažkieno eksperimento dalimi. - Neigiamai supurtęs galvą, ir akivaizdu kad leidęs suprasti kad vaiko nebėra, o jis nenori apie tai kalbėti, atsisukęs ištiesia savo ranką, perduodamas buteliuką: - Aš niekad nenuleisiu rankų dėl Arios. Ateis laikas ir ji tai supras. - Palenkęs galvą, trumpam nutyla: - O kas liečia Kateriną, jei nori jos atgal, priversk ją jausti. Nugriauk jausmų skydą, kurį ji pasistatė prieš penkis šimtus metų, ir tuomet gausi ko nori. Arba naudokis tuo ką šiuo metu ji tau gali duoti. - Šyptelėdamas dviprasmiška šypsena pratęsia: - Tai geriau nei nieko.

Labai rimta fizionomija iskaluses Jake minciu apie Klaua ir jo keliama gresme likusiai vilkolakiu padermiai, prabyla: -As surasiu Tayleri,-rankos mostu parodo i savo mobiluji. -Nepazystu cionyksciu vilkolakiu, bet manau suuosti kas yra kas nebus sunku, taciau manau tu pranesi savo ratui,-teigiamai linkteli galva.
-Negalime tiesiog sedeti ir laukti kito jo ispuolio, bet aisku tik viena, jam atsilaikyti nepavyks jokiam vilkolakiui, nebent veiksime gaujomis. Kas ciecia dabartine mano situacija,-papurto galva ir atsidusta.
-Neisivaizduoju kaip ta rysi nutraukti. Jei begsiu, jis mane ras. Beto kiekvienas mano nusizengimas sulauks atoveiksmio,-rankos mostu parodo i krauja Jake rankose, turedamas omenyje, kad Katerinai buvo ikasta del jo nepaklusnumo. -Tai jog jis zino, jog esame pazystami, stato tave i pavoju, puikiai taip supranti. Klausas kazka minejo apie galimybe pabandyti alfa vilkolaki paversti hibridu ir galbut sukurti kazka ypac stipraus. Vienaip ar kitaip, jega kuria igijau as, nieko nereiskia, jei neesu igaliotas ja disponuoti savo nuoziura, todel turi buti labai atsargus. Nenoriu net pagalvoti kas butu jei jis uzvaldytu tavo prota kaip tai padare su manuoju,-neigiamai papurto galva.
-Mes patys isskerstume savo gimine,-piktai ispucia ora pro nosi. -Tu payzti ragana,-staiga prisimines mergina, matyta bare kai jiedu tik susitiko, pakelia akis, kuriose isiziebe dalelyte vilties.
-Jei galetum su ja susisiekti ir paprasyti jos pagalbos, buciau tau labai dekingas, Jake,-apsilaizo lupas, kurios del kraujo troskimo, eme dziuti. -Man reikia surasti siulo gala, bet kokia informacija, kuri padetu mane uzvesti ant kelio.. Laiko turiu mazai. Esu tikras, kad Klausas manes ieskos,-suspaudzia kumscius vien pagalvojes apie tai, jog teks jam kadanors vel paklusti.
Kai kalba pasisuka apie moteris, isklauso Jake tyledamas, o galiausiai neislaikes susijuokia ir pasiziuri i buteliuka, kuri jau buvo peremes i savo rankas:
-Tai butu per daug pavojinga,-tebesisypsodamas papurto galva. -Esu pasiryzes judeti toliau, o bet koks jos artumas mane ismusa is pusiausvyros.. ypac dabar. Turbut esi girdejes apie naujavirciu vampyru susitiprejusius pries tai slopintus igeidzius? Mano atveju tai lovos reikalai,-isideda buteliuka i kisene ir dar kart pakelia akis i Jake: -Tikiuosi ji greitai atsigaus,-kalbedamas apie mergina, kuria uzpuole, grazina savo veidui apgailestaujancia israiska. -Perduok jai, kad del to labai gailiuosi,-paspaudes vaikino ranka pasisuka eiti, kadangi nezino kaip greitai progresuoja Katerinai padarytas ikandimas ir nenori gaisti nei sekundes daugiau. -Tikiuosi, kad per kita musu susitikima turesi man kokiu nors ziniu is raganos,-dar sukteli pries visiskai pradingdamas is Jake akiracio.

Nebegalėdamas atsakyti iš čia išėjusiam asmeniui, buvo pasilikęs kuriam laikui su savimi tam, kad galėtu apsvarstyti visą situaciją, kuomet niekas netrikdo jo dėmesio. Iš kišenės išimdamas savo mobiliojo ryšio aparatą, jau ketino pradėti skambinti savo pažįstamai prašant pagalbos dėl specifinio ryšio nutraukimo. Tačiau vos tik išgirsta merginos balsą, telefoną susikiša sau į kišenę, atsakydamas: - Aš nežinau, nesu taip arti Klauso, kad žinočiau ką konkrečiai jis rezga. O po šios dienos, man iš viso geriausia nesirodyti jo akyse. - Tuomet kai išgirsta merginos klausimą, veide ištempia kampinę šypseną: - Rūpiniesi manimi? - Neigiamai supurto galvą. - Nežinau, tikiuosi kad kalbėdamas apie alfa, jis turėjo omeny ne mane. Nes mūsų "grupių" yra daug, ir kiekviena turi savo vadą. Gali būti, kad jis nusižiūrėjo ne mane. Bet bet kokiu atveju, negalima leisti jam padaryti kažko nesuvokiamo. Alfa, yra stipresni už kitus vilkus. Jie nejaučia skausmo virsdami, jie kontroliuoja savo virtimus. - Staiga susiaurinęs akių vokus, pats sau pasisako: - Vadinasi jie nebūtu priklausomi, tai yra dėkingi už tai kad būtu nuimtas mėnulio prakeiksmas. Tuomet, kokia prasmė jam tokį vilką paversti hibridu? Turi būti kažkas.

- Aš nežinau ko noriu, gerai? - Linktelėdamas galvą, ir taip leisdamas merginai suprasti kad jis iš tiesų nenutuokia to, kaip toliau susiklostys jo ir jį supančių asmenų gyvenimai. Pasitraukdamas nuo merginos, praeina į pagrindinę patalpą, nugara atsiremdamas į grotas, kurios prieš kelias dienas laikė vieną iš Lockwood'ų. Ilgą laiką neišleisdamas net menkiausio garso, pagaliau užklausia merginos nuomonės, kuri greičiausiai yra apsišvietusi neblogai kas liečia tuos, kurie nėra paprasti žmonės: - Atsakyk, kuo skiriasi alfa nuo paprasto vilkolakio? Kas gali taip traukti Klauso dėmesį, ko jis negali gauti iš įprasto vilko? - Kuomet pats pagaliau supranta kame yra reikalas, prunkštelėdamas neigiamai sukrato galvą: - Pati pagalvok, jei jis trokšta turėti galybę hibridų. O Elenos kraujas kada nors išseks. O tada jis neturės jokios galimybės juos "pagaminti" apart... - Leisdamas merginai užbaigti jo kalbą, pasuka savo veidą į jos pusę, tačiau pats tuo metu nutyla.