LAUKIMO SALĖ:

Savo gyvenime vienas iš seniausių vampyrų, buvo toks atsargus, kad buvo naivu manyti kad galima buvo sugalvoti bent vieną būdą, kuris jį privestu prie to, kad liktu apkvailintas. Net tuomet, kai jis pirmą kartą susidūrė su už jį ilgiau egzistuojančia būtybe, jis perkando kad ši nėra tai, kuo bandė apsimesti taip greitai, kad net pats sugebėjo nusistebėti savo paties sugebėjimais. Bet dabar jis buvo pastatytas į tokią vietą, iš kurios tiesiai šviesiai pasakius, nematė tinkamos išeities. Oro uosto laukimo salė buvo priešais akis, kuomet jis tebestovėdamas prie savo automobilio, rankoje laikė iš pažiūros kavos puodelį, o kitoje rankoje tarp pirštų buvo suspaudęs eilinę cigaretę. Jo akys buvo kiek sumerktos, kuomet šis pritraukės vienkartinį puodelį, gausiai nugėrė ten buvusio kartaus, alkoholinio gėrimo. Per savo paties "kvailumą" jis dabar atsidūrė čia, vejamas lauk ir neturėdamas ne vienos galimybės sugrįžti atgal. Tai atrodė taip kvaila, taip absurdiška, kad jis pats, būdamas kitu asmeniu, dabar matydamas save iš šalies, gerai išvanotu sau snukį. Velniai griebtu, taip ir reikėjo padaryti! Jis turėjo, bent jau parodyti tai kad jam tai nėra vaikiška melodrama, jam reikėjo išmalti broliui dantis, ir tuo pačiu metu paniekinti moterį, kuri sugebėjo sumauti visą jo gyvenimą. Žinoma, kad ji turėjo ne vieną progą liautis plauti jam smegenys ir pasakyti viską tiesiai šviesiai, bet ne. - Suknista Katherine atmaina. - Jis vėl neigiamai supurtė galvą, pritraukdamas puodelį prie savo veido, ir vos spėdamas išgerti, vėl ėmė nuodyti save cigaretės dūmais, kurie šia akimirka taip maloniai pildė jo plaučių tūrį. Net dabar, jis labiausiai pyko ant savęs, o ne ant jos. Bandė rasti priežastį, kodėl turėtu grįžti atgal ir mažu mažiausiai ją supurtyti už tai, kad ėmė žaisti toli gražu ne su tais asmenimis, bet tuo pačiu baiminosi to, kad susidurdamas su ja akis į akį, vėl nesugebės pasakyti ar tuo labiau padaryti, nieko. Jis akivaizdžiai buvo pametęs galvą dėl konkrečiai tos jaunos vampyrės, už ką savęs ir negalėjo patverti. Mesdamas nuorūką į šoną, bei nežiūrėdamas kas darėsi jam po kojomis, pakankamai greitai žengė į priekį. Kuomet visiškai atsitiktinai susidūrė su tamsiaplauke moterimi, išvertė visą, taip ir neišgertą gėrimą, tiesiai jai ant krūtinės. Labai gerai, kad tai nebuvo kava, ar koks nors kitas karštas gėrimas. Suspausdamas lupas, bei tuo pačiu metu, sumerkdamas akis, mat alkoholis jau buvo spėjęs pasiekti jo centrinę nervų sistemą, prasitarė: - Aš atsiprašau, sumokėsiu kiek reikia tik nekelkit šūmo, mat šiandiena ir taip sušikta diena. - Atmerkdamas akis, jis net nesistengė pasižiūrėti į tai ką padarė, todėl, ganėtinai greitai ėmėsi traukti iš vidinės švarko kišenės savo piniginę.

Šia akimirka jis mažiausiai troško pakelti savas akis, bei susidurti su bet kokiu asmeniu, norinčiu su juo persimesti keliais žodžiais, žvilgsniu. Todėl jis tebebuvo nuleidęs akis, kuomet keliais pirštais suėmė piniginę, kuri buvo tvarkingai padėta vidinėje švarko kišenėje. Moters balso skambėjimas pasirodė nuo pat pradžių labai pažįstamas, bet, kaip jis galėjo imti ir teigiamai į ją sureaguoti, kuomet dabar vieninteliu troškimu buvo ta menka kelionė iki lėktuvo, kuris atrodo radosi nuo šios vietos visiškai netoli. Mintyse sukosi paskutiniai Argent žodžiai, kuriuos jis taip troško išmesti lauk, ir pagaliau pasiskirti vien sau pačiam, savo paties gyvenimo kūrimui. Ir štai, jo tamsiai rudos akys pagaliau pakilo, sustodamos pirmiausia ties moters krūtine, kurios nepastebėti buvo neįmanoma, tuomet ties jos išskirtinių bruožų, veido. Jis ištempė vos pastebimą šypsnį, kuomet menki prisiminimai apie tai, kad ši mergina kadaise užėmė ne menką vietą jo gyvenimą, paėmė viršų. Rose nebuvo ta, su kuria jis troško praleisti savo gyvenimą, bet tam laikotarpiui, kuomet šie du buvo kartu, ji jam buvo atitinkamai reikalinga. Dabartinė merginos kalba, privertė jį šiek tiek atitrūkti nuo savo paties minčių, bei nukreipti jas į merginos pusę. Liežuviu perbraukdamas per savo lūpas, jis galiausiai taikliai numetė laikytą, jau tuščią puodelį, link šiukšlinės, kuri buvo pakankamai toli. Tarp pirštų suspaustas cigaretės filtras, tebesmilko, kuomet šis laisva ranka prisitraukė merginą viena ranka, arčiau prie savęs. Apkabinimas nebuvo ilgai trunkantis, tačiau šiuo metu labiausiai tinkantis vietoj banalaus "labas".
- Mano reisas už valandos, tačiau norėčiau tau kaip nors atsilyginti vien už tai, kad sugadinau tavo palaidinę. Nors ir leisk pabrėžti, taip atrodai kur kas geriau, nei prieš tai. Ir žinoma, būtu įdomu bent keliais žodžiais persimesti apie tai, kad po tiek metų, matau tave pirmąkart. - Negalėdamas nepastebėti to, kad jos krūtinė persišvietė, jis tik aiškiai kilstelėjo savus antakius, kuomet, mesdamas nuorūką sau po kojomis, tvarkingai nusivilko nuo savęs švarką. Pamiršdamas apie tai kad jame buvo tiek dokumentai, tiek bilietas, jis užmetė ant merginos pečių savo drabužį, netrūkus po to, pakomentuodamas: - Tačiau, kol nesame tik dviese, geriau būtu, jei tavo apranga būtu kiek santūresnė. - Prunkštelėdamas, bei vėl pasiremdamas į savo automobilio, kurį buvo nusprendęs palikti čia, dureles: - Tai kaip, yra galimybė kad iškeisi savo susitikimą, į minimalų mano išlydėjimo, vakarėlį? - Galvos mostu nurodydamas jai už nugaros esantį oro uosto pastatą, te pratęsė: - Šio oro uosto bare, niekas neskiedžia gėrimų. Palaikysi kompaniją, ir leisi mėgautis tuo, ko nedengi, ar bandysi sugalvoti, kodėl to neturėtu įvykti?

Tikriausiai bet kuriuo kitu metu, jis veikiausiai iš karto būtu pastebėjęs raganos buvimą, tačiau šiandienos diena buvo visapusiška išimtimi. Jo mintys buvo užimtos visiškai kitais dalykais, jis vis iš naujo nesąmoningai išgyveno tai, kas vyko mažiau nei prieš valandą, kurios reikėjo tam, kad nusigauti iki šios vietos. Pirmasis realus susitikimas su mergina, kuri buvo užvaldžiusi jo mintis, po kelių mėnesių buvo visiškai priešingu tam, kokį šis įsivaizdavo. Jo akių vokai susiaurėjo, kuomet priešais esanti mergina ėmė kalbėti. Jos žodžiai tarytum skriejo pro jį, lyg jis būtu nematoma esybė, kuri tiesiog sugerdavo viską aplinkui, bet nerodė net menkiausios reakcijos. Keista vampyro savybė, analizuoti kiekvieną smulkmeną dar ir dar kartą, šiandiena veikė žlugdančiai. Mikaelson'as neigiamai supurtė galvą, bandydamas sugrįžti į realybę, kuri akivaizdžiai ant lėkštės teikė jam galimybę pasukti visiškai kitu keliu, atsisakant viso to, kas vyko ankščiau. Visgi nemalonus jausmas, kuris tebestrigo kvėpavimo takuose, vertė jį jaustis ne savimi. Liežuviu perbraukdamas per savo lupas, bei įsistebėdamas į kalbančios merginos veidą, ėmė kalbėti:
- Žinai, bet kuriuo kitu metu, aš tikrai būčiau tau pasiūlęs ką nors daugiau, nei kad taurę viskio. Bet šiandiena, yra būtent tas, taip vadinamas netinkamas laikas, kai aš ir pats nenoriu nieko daugiau. Patikėk manimi, būtum pasirodžiusi mano gyvenime bent metais ankščiau, viskas vyktu kitaip. Tavo kompanija, man žinoma yra labai įdomi, net dalinai artima. Bet, kaip ir sakiau, skrydis už valandos, ir aš neturiu teisės jo atšaukti. Kitaip tai priverstu mane pasilikti čia dar kuriam laikui, ko, patikėk manimi, aš mažiausiai noriu. - Rose visuomet buvo užsispyrusi, todėl jos nukreipta kalba apie tai kad jis akivaizdžiai nėra atsidavęs konkrečiai moteriai, buvo taiklus. Jis patraukė savo ranką, kurios pirštą mergina kaip tik tuo metu bandė išnagrinėti: - Tai kad aš nesu vedęs, dar nereiškia kad mano širdis yra laisva, Rose. Todėl verčiau liaukis, kol pati nesusipainiojai savo jausmuose. Niekas niekad nebūna be įsipareigojimų, ypatingai kai tai liečia mus du. Pati kuo puikiausiai atsimeni kokia buvo mūsų praeitis, kuri kiek pamenu taip pat prasidėjo žodžiais, kad tai nieko nereikš ir užsitęsė mažiausiai šimtmetį. - Jo veide pasirodė menkas šypsnis, kaip tik tuo metu, kai Hathaway ėmė sau leisti kur kas daugiau, nei šis būtu norėjęs. Būdamas visiškai normaliu, fiziologiškai aktyviu, vyru, nesugebėjo suvaldyti savo kūno kalbos, kuomet reakcija į merginos prisilietimus tapo daugiau, nei akivaizdi. Atrodo didelių pastangų nereikalaujantis stimuliavimas, privertė jį sumerkti akis, tuo pačiu suimant jos į apačią nuleistą ranką, per riešą. Atitraukdamas moters ranką nuo savo tarpukojo, jis vėl atmerkė akis, dar kartą pabrėždamas: - Nereikia. Aš myliu kitą, ir nežadu... - Jo kalba tapo bevaisė, kuomet šis pats atsiminė tai, kaip prasidėjo brolio vestuvės, iš kurių šis buvo priverstas išeiti. Realiai jis neturėjo ne vieno argumento tam, kad neleisti merginai, esančiai priešais patenkinti jo seniai gniaužtus kūniškus troškimus. Ji nesiliovė, ir tuo metu jis pagaliau "pasidavė" provokacijai. Atsakydamas į Hathaway  bučinį, jis nesąmoningai uždėjo ranką ant jos juosmens, kaip tik tuo metu, kai kišenėje ėmė zvimbėti mobilusis telefonas. Bučinys nutrūko, kuomet jis pirmasis atsitraukdamas, ėmė traukti aparatą iš kišenės. Mažiausiai tikėdamasis to, kad matomas priešais vaizdas, sugebės jį priversti liautis bet ką daryti. Akys tapo "stiklinėmis", kuomet šio protas suvokė tai, kad tolėliau buvusi tamsiaplaukė buvo ne vestuvėse, o čia. Atsargiai suimdamas Rose už pečių, jis te pratarė: - Atleisk. - Patraukdamas merginą sau nuo kelio, pakankamai greitai atsidūrė už Argent nugaros, kaip mat suimdamas ją už alkūnės, bei priversdamas atsisukti į savo pusę. Jis nemanė kad merginos pasirodymas buvo susietas su tuo, kad ši nusprendė sekti paskui, ypatingai po to, kad davė visiškai aiškiai suvokti tai, kad pasirinko visiškai kitą asmenį. Tačiau klausiama mina, kalbėjo už save patį. Elaidža nesugebėjo suvokti prasmės, kodėl ji buvo čia, ir kodėl jos veidas buvo iškreiptas pasimetimo. Pakankamai greitai paleisdamas jos ranką, jis ėmė kalbėti: - Palauk. Galiu lažintis iš solidžios piniginės sumos, kad tavo pasirodymas čia nėra susietas su tuo, kad vestuvės neįvyko. Mano brolis paprasčiausiai nebūtu leidęs tam nutikti. Tuomet, kodėl tu čia? - Būti šalia Argent, buvo atitinkamai sunku, slėgė "išdavystės" kartėlis, nes jis buvo kone tikras tuo, kad turėjo kad ir menką, tačiau galimybę, būti su šia moterimi. Ir tuo metu, kad ir kaip šis priešinosi tam, buvo tapę jo gyvenimo priežastimi. Jis niekad netroško pasisukti prieš šeimą, bet ji galėjo tapti to priežastimi. Ypatingai todėl, kad moteris nesudėdama visiškai jokių pastangų, galu gale net neduodama jam konkrečios vilties, o tik signalus kurie galėjo būti net ne jos... Suteikė jam tai, ko šis nebuvo jautęs per visą savo egzistavimo laikotarpį. Neigiamai supurtydamas galvą, jis stengėsi ją sulaikyti, todėl dėl visą ko, atsistojo taip, kad būtu priešais: - Tikiuosi nežadi atsiprašyti manęs už tai, ką darė ar sakė Bennett, būdama tavo kūne? Nes būtu geriausia jei išvengtume viso to, aš ir taip jaučiuosi kvailio vietoje. Andrea, aš. - Trumpam pasisukdamas į paliktos merginos pusę, jis gana greitai vėl sugrąžina žvilgsnį ties Argent: - Negaliu būti šalia tol, kol suvoksiu ko vos nepadariau. Mano šeima supras, su laiku, kad. Tiesiog, tau neverta sukti sau galvos. Pažadu kad nebūsiu tuo inkaru, kuris skandins tavo ir Kolo santykius. Gali būti dėl to, visiškai tikra.

Užimdamas būtent tokią poziciją, kad mergina, su kuria šiuo metu vyko kalba, neturėtu net menkiausios galimybės pasprukti, nes jei būtu pati to labai norėjusi. Jis laikė savo tamsiai rudų akių žvilgsnį, nukreiptą į pašnekovę, ir ta mina, kuri taip puikiai atsispindėjo originaliojo vampyro veide, buvo neįskaitoma. Jis nepasidavė jos kaprizams, o viso labo, visiškai netikėtai sau pačiam nutraukęs akių kontaktą, pastebimai įtraukė gausų oro gurkšnį į savuosius plaučius, kaip tik tuo metu, kai nuskambėjo kalba apie prie automobilio paliktą moterį. Elaidžos žvilgsnis nukrypo ties tamsiaplauke, kuri buvo paminėta pokalbio pradžioje. Vizualiai atrodė kad jam nereikėjo sudėti daugybės pastangų į tai, kad atrodyti labai ramiam, nepaisant to kad jo vidus kunkuliavo labai prieštaringais jausmais. Prieš pradėdamas ką nors sakyti, jis veide ištempė vos pastebimą šypsnį, po ko, jo liežuvis savaime perėjo per apatinę lūpą. Jis netarė ne žodžio, tarytum manydamas kad merginai bekalbant, ji pati suvoks, kaip absurdiškai atrodo jų susitikimas, ypatingai po to, kas buvo pasakyta jo brolio namuose, iš kurių jis kaip ne kaip jau seniai ruošėsi išsikraustyti: - Liaukis. - Tas šaltas akcentas, kuris buvo panaudotas vos vienam žodžiui, davė suprasti tai, kad jis neliko patenkintas scena, kurią mergina mėgino iškelti. Dar mažiau nei prieš valandą, ji pati buvo tuo asmeniu, kuris davė kuo puikiausiai suprasti tai, kad jis, neaišku kokiais būdais prisigalvojo nerealių dalykų, viską sukomplikuodamas kaip tik tuo metu, kai neatlaikęs puolė brolį. Jo šaltas, skvarbus žvilgsnis vėl puikavosi ant Argent ryškių bruožų veido, kuomet mergina dėstė savo nuomonę: - Neturiu prasmės ką nors tau padaryti, Andrea. Pati kuo puikiausiai suvoki, kad net norėdamas, tam nesiryžčiau. Bet, nereikalauk manęs likti ir stebėti kaip esi su kitu asmeniu, nenoriu pratrūkti ir padaryti ką nors, ko paskui sau neatleisčiau. - Palaipsniui jo balsas tapo kimus, gal net šiek tiek klampus, kuomet atsiminimai apie dienos pradžią eilinį kartą pasiekė jo smegenys. Jis ketino pasisukti, ir pasitraukti toliau, kai visiškai atsitiktinai pasukdamas akis į vaizdą šone, įsistebėjo į ryškios išvaizdos raudonplaukę, kuri kaip be pasukus visiškai netiko oro uosto aplinkai. Jis suraukė savus antakius, kuomet dar kartą grįždamas mintimis atgal, atsiminė susidūrimą su Katherine, kuri akivaizdžiai neturėjo užimti pamergės vietos, visuose vestuvėse. Jis vos balsu neištarė šios moters vardo, tokiu būdu primindamas tiek sau, tiek pašnekovei, kad dar prieš keletą metų buvo pasiruošęs padaryti labai daug, kad išlaisvinti ją iš savo šeimos paniekos zonos. Jo akių vokai vėl nepatikliai susiaurėjo, kuomet, jis pasielgė netaktiškai kaip mat pertraukdamas merginos kalbą: - Tai skamba kaip prisirišimas, kuriuo dažniausiai gali pasigirti Niklaus, kai kalba liečia jo kuriamą hibridų kariauna. Bet su vampyrais tai vyksta ypatingai retai, nes net mano egzistavime nebuvo ne vieno asmens, kuris po virsmo mane įsivaizduotu kaip savo dieną. Todėl, gerai pagalvok. Ar tai nebus tik vidinės nuoskaudos, susietos su to, kad jis net prie manęs su tavimi elgėsi kaip paskutinis šūdžius? - Šis žodis visiškai netiko jam, atrodė net keista, kad vizualiai pasiturintį verslininką primenantis asmuo, vartoja panašaus tipo žargoną. Jis nusuko akis, ir kaip tik tuo metu nudelbė akis į kiek toliau paliktą savo automobilį, beveik tuo pačiu metu, prasitardamas: - Aš privalau išvykti, Andrea. Čia neliko nieko, kas mane verstu pasilikti. - Jis melavo, todėl eilinį kartą vengė pažvelgti moteriai į akis. Taip buvo lengviau, mat jo žvilgsnis visuomet buvo tuo ženklu, kuris išduodavo jį kaip mažą vaiką. Jis troško jos labiau nei gyvenimo, todėl atsisakyti suteikiamos progos, bei pasitraukti buvo kur kas sunkiau, nei tai atrodė iš šalies. Ir tik per daug gerai pažįstantis šį vampyrą, asmuo, suprastu kad jis negeba skiesti žvelgiant į pašnekovą, todėl pastoviai nusuka akis. Jis linktelėjo, ir atrodė kad žengė žingsnį šalin. Dvejojo. Priešais buvo moteris, dėl kurios jis atsitraukė nuo savo šeimos, problemų ir kitų aspektų, kurie pastoviai sukosi jo galvoje. Jis keistai sujudėjo, kuomet pagaliau atkreipė dėmesį į tai kad Argent akys, pati išraiška neatrodė įprastai. Jis sukando dantis, neleisdamas sau pratarti ne menkiausio žodžio. Ir štai, Mikaelson'as pagaliau žengė kelis žingsnius šalin. Eidamas toliau, pakėlė savo ranką, bei keliais pirštais perbraukė per kaktą, tarytum būtu bandęs suprasti savo poelgį, kurio nesuprato net pats. Trūko vos poros žingsnių iki automobilio, sukritusio ant asfalto švarko, kuriame buvo bilietai, kuomet šis sustojo. Vien iš veido išraiškos buvo aiškiai matyti, kad jis viduje kariavo negailestingą karą su savo troškimais ir demonais. Atrodė kad kažkuriuo metu jis susikeikė, kuomet pasisukdamas sparčiu žingsniu ėmė eiti atgal. Elgėsi kaip vaikas, kuris pats tinkamai nežino ko nori. Jis nesustojo net tuomet, kai atsidūrė prie pat tamsiaplaukės, kuri vizualiai ir atrodė taip, tarytum būtu pabėgusi iš vestuvių. Su atitinkamu vėjo gūsiu, jis gal šiek tiek šiurkščiai, bet neperlenkiant lazdos, viena ranka suėmė merginą už sprando, bei palinkdamas pasivogė bučinį. Ne tokį, koks buvo pirmasis, kuomet jų lūpos tik susilietė. Dabar jis siekė daugiau, ir pats to nesuprasdamas, ganėtinai greitai prirėmė moters nugarą prie vienos iš kolonų, kurios laikė oro uosto įvažiavimo stogą. Čia mažiausiai buvo reikalingas pokalbis, nes kūno kalbą šis buvo pramokęs skaityti kur kas geriau, nei tai, kas rašoma juodu rašalu ant balto lapo.

Neskaitant to, kad jis nebuvo tikras tuo, kaip viskas pasibaigs, ir kokios bus pasekmės to, kad jis pagaliau nusprendė daryti tai, ko nori pats, o ne tai, kas iš pažiūros atrodė geriausia. Rizikuodamas ne vien faktu, kad bus amžiams išspirtas iš savo šeimos, rizikuodamas būtent tuo, kad greičiausiai taps dar viena, balto ąžuolo kuolo auka, jis nesvarstė apie nieką kitą, kaip apie švelnias, saldaus skonio Argent lupas. Jo kvėpavimas buvo praradęs prieš tai buvusį ritmą, kuomet vyras liežuviu susidūrė su geidžiamos moters liežuviu, žaisdamas juo jos burnoje. Šis atrodo paprastas kontaktas, kurį daug kas net nesureikšmina, šiandiena jam buvo stipria motyvacija tam, kad elgiasi teisingai. Jo rankos dar tebebuvo ant Andreos skruostikaulių, kuomet šis nenutraukdamas kontakto "atitraukė" jos rankas nuo savo pečių, iškeldamas jas moteriai virš galvos. Jis akivaizdžiai troško dominuoti, kuomet savo kūnu įrėmė tamsiaplaukę į koloną, kone prispausdamas jos liauną kūną tarp savęs ir šalto, cementinio objekto. Jo kūnas, žemiau juostos, savaime reagavo į tai, kas vyko. Todėl kuomet mintimis sugrįžo į realybę, suvokdamas tai, kad jei ir toliau tęs savo veiksmus, galiausiai ant tiek susijaudins, kad tai neliks nepastebėta ir kitų, aplink vaikštančių žmonių. Nutraukdamas bučinį, tuo pačiu jis atidavė moters rankoms laisvę, pats nykščiu perbraukdamas jai per apatinę lūpą, ganėtinai tyliai, tačiau užtikrintai sušnabždėjo: - Nesuprantu ką tu su manimi darai, panele Argent. Negaliu laikytis nuo tavęs kaip galima toliau, ką kalbėti apie tai, kad negaliu negalvoti apie tave. - Jis nukreipė savo akis svetur, kuomet neigiamai supurtydamas galvą, leido veide pasirodyti vos pastebimai šypsenai. Pasitraukti nuo jos, buvo labai rizikinga, mat zona žemiau bambos buvo gerai "paburkusi". Todėl užuot greičiau, kartu su ja, pasileisdamas lauk iš šios vietos, jis kilstelėjo vieną iš savo rankų, delnu atsiremdamas į koloną. Ir vis dar nenuleisdamas savo žvilgsnio nuo akivaizdžiai seksualaus moters kūno, jis ilgesingai atsikvėpė. Tai ką šie du darė dabar, buvo draustina. Beprotiškai malonu, bet draustina. Ir jis neturėjo ne menkiausio supratimo tame, kaip reikės visiems paaiškinti kad taip, jis ir yra tas asmuo, kuris po šitiek metų, pagaliau nusprendė veikti vadovaudamasis savo paties interesais. Jo žvilgsnis nusileido apačion, kuomet jis giliau įtraukdamas oro į savuosius plaučius, dusliai pratęsė: - Kas jei dingsime, bent kuriam laikui, nuo visų žmonių? Jei pasiliksiu čia, tiek manęs, tiek tavęs lauks labai sunkus laikotarpis. O patikėk manimi, labiau už viską, bent kelias dienas noriu pasimėgauti tavo draugija. Ir nemanau kad suklysiu pasakydamas, kad tau taip pat reikia atsikvėpti. - Laisvą ranką, ištiesdamas į moters pusę, jis vėl pakartojo tą patį veiksmą, nykščiu perbraukdamas per jos lupas, kaip tik tuo metu tardamas: - Vedi mane iš proto, Andrea. Negaliu susikaupti, kai esi šalia. - Neigiamai supurtydamas galvą, jis taip pat staigiai ir šaltai atsitraukė nuo jos per žingsnį, kaip ir prieš tai, prisiartino.